27.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 88/13

SPRENDIMAS

2013 m. lapkričio 27 d.

byloje E-6/13

Metacom AG prieš Rechtsanwälte Zipper & Collegen

(Teisininkų laisvė teikti paslaugas kitoje valstybėje – Direktyva 77/249/EEB – Atstovavimas sau – Nacionalinėje teisėje numatytas pranešimo reikalavimas – Nepranešimo pasekmės

2014/C 88/10

Byloje E-6/13 Metacom AG prieš Rechtsanwälte Zipper & Collegen, susijusioje su Fürstliche Landgericht des Fürstentums Liechtenstein (Lichtenšteino Kunigaikštystės Kunigaikštiškojo Teismo) prašymu Teismui, pateiktu pagal ELPA valstybių susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo 34 straipsnį, dėl 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyvos 77/249/EEB, skirtos padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas, išaiškinimo, Teismas, sudarytas iš pirmininko Carl Baudenbacher, teisėjo pranešėjo Per Christiansen ir teisėjo Páll Hreinsson, 2013 m. lapkričio 15 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinė dalis yra tokia:

1)

teisininkas, savo vardu pradedantis teisminį procesą EEE valstybėje, kurioje jis nėra įsisteigęs, gali pasinaudoti laisve teikti paslaugas ir remtis Direktyvos 77/249/EEB nuostatomis, jei jis vykdo profesinę veiklą ir jei priimančios valstybės narės teisinė sistemoje numatyta, kad teisininkas gali veikti savo vardu kaip teisininkas teisminiame procese;

2)

Nacionalinės teisės akto nuostata, konkrečiai, Lichtenšteino teisininkų įstatymo 59 straipsnis, kuriuo nustatyta, kad kitoje EEE valstybėje įsisteigęs teisininkas visais atvejais arba savo iniciatyva turi ne tik pateikti savo, kaip teisininko, kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, bet ir apie tai pranešti priimančios valstybės kompetentingoms valdžios institucijoms dar prieš pradėdamas toje valstybėje teikti paslaugas ir kasmet teikti naują tokį pranešimą, prieštarauja Direktyvos 77/249/EEB 7 straipsnio 1 daliai ir EEE 36 straipsniui;

3)

Nacionalinės teisės akto nuostatos, konkrečiai, Lichtenšteino teisininkų įstatymo 59 straipsnio, nesilaikymas negali būti tinkama aplinkybė, kuria remdamasis teisininkas galėtų imti teisinius mokesčius už kitoje valstybėje suteiktas paslaugas.