15.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 144/70

(1)

2008 m. spalio mėn. apsikeitus neoficialiais raštais ir spalio 6 d. Islandijos parlamentui (Altingui) priėmus Įstatymą Nr. 125/2008 dėl įgaliojimo skirti iždo išmokas dėl neįprastų finansų rinkos aplinkybių ir kt. (toliau – Nepaprastosios padėties įstatymas), kuriuo Islandijos valstybei buvo suteikti platūs įgaliojimai veikti bankų sektoriuje, 2008 m. spalio 10 d. Priežiūros institucijos pirmininkas parašė Islandijos valdžios institucijoms ir paprašė jai pranešti apie valstybės pagalbos priemones, priimtas pagal Nepaprastosios padėties įstatymą. Vėliau buvo nuolat palaikomas ryšys ir susirašinėjama: 2009 m. birželio 18 d. Priežiūros institucija nusiuntė Islandijos valdžios institucijoms raštą ir priminė, kad būtina pranešti apie bet kokias valstybės pagalbos priemones ir apie 3 protokolo 3 straipsnio neveikimo išlygą. Po tolesnio susirašinėjimo 2010 m. rugsėjo 15 d. Islandijos valdžios institucijos atgaline data pranešė apie valstybės pagalbą, susijusią su kai kurių banko „Glitnir“ operacijų atkūrimu ir naujo banko „Glitnir“ (kurio pavadinimas tuo metu jau buvo pakeistas į „Íslandsbanki“) įsteigimu ir kapitalizavimu (2).

(2)

2010 m. gruodžio 15 d. raštu (3) ELPA priežiūros institucija (toliau – Priežiūros institucija) pranešė Islandijos valdžios institucijoms nusprendusi pradėti procedūrą, nustatytą 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalimi, dėl priemonių, kurių Islandijos valstybė ėmėsi siekdama atkurti kai kurias (buvusio) banko „Glitnir Bank hf“ (isl. „Glitnir banki hf“) operacijas ir įsteigti bei kapitalizuoti naują banką „New Glitnir Bank hf“ (isl. „Nyi Glitnir banki hf“), kurio pavadinimas dabar pakeistas į „Íslandsbanki“ (sprendimas pradėti procedūrą) (4). Priežiūros institucija taip pat paprašė per šešis mėnesius pateikti išsamų „Íslandsbanki“ restruktūrizavimo planą.

(3)

2011 m. kovo 24 d. elektroniniu raštu (5) suinteresuotosios šalys Priežiūros institucijai pateikė vieną pastabą. 2011 m. gegužės 25 d. ji buvo persiųsta Islandijos valdžios institucijoms. Tačiau Islandijos valdžios institucijos į šią pastabą neatsakė.

(4)

2011 m. kovo 31 d. raštu Islandijos valdžios institucijos pateikė „Íslandsbanki“ restruktūrizavimo planą. Po „Byr“ įsigijimo 2011 m. lapkričio mėn. Islandijos valdžios institucijos 2012 m. vasario 22 d. pateikė naują „Íslandsbanki“ restruktūrizavimo planą (6).

(5)

2011 m. liepos 11 d. ir 2012 m. vasario 13 d. Priežiūros institucija paprašė pateikti informacijos apie restruktūrizavimo planą. Islandijos valdžios institucijos į prašymą pateikti informacijos atsakė 2011 m. spalio 17 d. ir 2012 m. kovo 13 d. Galutinės įsipareigojimų versijos buvo pateiktos 2012 m. gegužės 16 d. ir 2012 m. birželio 6 d. (7).

(6)

Be to, 2011 m. birželio 7 d. ir 2012 m. vasario 27–28 d. Priežiūros institucija susitiko su Islandijos valdžios institucijomis.

(7)

Šiame skirsnyje Institucija aptars nuo 2008 m. spalio mėn. iki šiol įvykusius įvykius, faktus ir ekonominius, politinius bei teisinius pokyčius, susijusius su Islandijos finansų sistemos žlugimu bei atkūrimu, kurių reikia norint apibūdinti aplinkybes, kuriomis vertinamos konkrečios pagalbos priemonės. Prieš tai ji primins „Glitnir“ žlugimo chronologiją.

(8)

2008 m. rugsėjo mėn. kelioms didžiosioms pasaulio finansų įstaigoms prasidėjo dideli sunkumai. Pačioje pasaulio finansų rinkas apėmusioje sumaištyje, po „Lehman Brothers“ bankroto 2008 m. rugsėjo mėn., trys didžiausi komerciniai Islandijos bankai, ankstesniais metais nepaprastai greitai plėtęsi, susidūrė su savo trumpalaikės skolos refinansavimo sunkumais, pradėta masiškai atsiiminėti indėlius. Rugsėjo 15 d. „Lehman Brothers“ pateikė prašymą dėl apsaugos nuo bankroto ir tą pačią dieną buvo paskelbta, kad „Bank of America“ turi perimti banką „Merrill Lynch“.

(9)

Vieną iš didžiausių Jungtinės Karalystės bankų – HBOS – teko perimti bankui „Lloyds TSB“. Tuo metu „Glitnir“ susidūrė su esminiais veiklos finansavimo sunkumais. Dėl menko susidomėjimo teko atšaukti obligacijų emisiją, nepavyko užbaigti turto pardavimo ir vienas Vokietijos bankas atsisakė suteikti dvi 150 mln. EUR vertės paskolas. Žlugus „Lehman Brothers“, taip pat labai pablogėjo rinkos sąlygos.

(10)

2008 m. rugsėjo 25 d.„Glitnir“ valdybos pirmininkas kreipėsi į Islandijos centrinį banką (ICB) ir jam pranešė, kad dėl paskolų, kurias reikėjo grąžinti spalio mėn., bankui artimiausiu metu pritrūks 600 mln. EUR. Rugsėjo 29 d. pranešta, kad Islandijos Vyriausybė bankui „Glitnir“ skirs 600 mln. EUR mainais už 75 % jo nuosavo kapitalo. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad 600 mln. EUR sudarė beveik ketvirtadalį Islandijos užsienio valiutos atsargų, „Glitnir“ jau kurį laiką turėjo refinansavimo problemų ir, remiantis viešai prieinama informacija, per artimiausius šešis mėnesius turėjo grąžinti 1,4 mlrd. EUR skolų, buvo galima daryti išvadą, kad pasiūlymas nebuvo patikimas (8). Kaip paaiškėjo vėliau, „Glitnir“ išleistų akcijų vertė per dieną krito nuo 200 mlrd. ISK iki 26 mlrd. ISK.

(11)

Ne tik užsienyje, bet ir pačioje Islandijoje buvo masiškai atsiimami indėliai iš Islandijos bankų. Šalies viduje atsiimamų indėlių kiekis pasiekė tokį mastą, kad vienu metu kilo grėsmė, jog Islandijos bankai ir Islandijos centrinis bankas pritrūks grynųjų pinigų. 2008 m. rugsėjo 30 d.„Moody's“ kredito reitingų agentūra sumažino „Glitnir“ kredito reitingą, dėl to bankui buvo pateikta dar daugiau reikalavimų vykdyti skolų grąžinimo įsipareigojimus. Be to, bankas turėjo įvykdyti įkaito vertės išlaikymo prievoles, kurių suma viršijo milijardą eurų. 2008 m. spalio 7 d.„Glitnir“ buvo priverstas prašyti, kad jo kontrolę perimtų Islandijos finansų priežiūros institucija (9).

(12)

Pranešime apie „Nyi Glitnir banki“ (vėliau – „Íslandsbanki“) suteiktą pagalbą Islandijos valdžios institucijos paaiškino, kad Islandijos bankų sektoriaus žlugimo priežastys ir būtinybė joms įsikišti buvo labai išsamiai išdėstytos ataskaitoje, kurią parengė Islandijos parlamento įsteigta Specialioji tyrimų komisija (10), turėjusi ištirti ir išanalizuoti trijų pagrindinių bankų žlugimą nulėmusius procesus. Priežiūros institucija toliau pateikia Komisijos išvadų santrauką, kurioje apibendrinamos nesėkmės priežastys, turėjusios didžiausią įtaką „Glitnir“ banko žlugimui. Informacija paimta iš Specialiosios tyrimų komisijos ataskaitos 2 skyriaus („Santrauka“) ir 21 skyriaus („Islandijos bankų žlugimo priežastys. Atsakomybė, klaidos ir aplaidumas“).

(13)

2007 m. visame pasaulyje pradėjęs mažėti finansų rinkų likvidumas galiausiai lėmė trijų pagrindinių Islandijos bankų, kurių verslo operacijos vis labiau priklausė nuo lėšų, pritraukiamų iš tarptautinių rinkų, žlugimą. Tačiau Islandijos bankų žlugimo priežastys yra sudėtingos ir jų daug. Specialioji tyrimų komisija tyrė priežastis, lėmusias pagrindinių bankų žlugimą. Pažymėtina, kad dauguma išvadų, taikomų visiems trims bankams, ir daug kitų išvadų yra tarpusavyje susijusios. Trumpa bankų veiklos nesėkmės priežasčių santrauka pateikiama toliau.

(14)

Specialioji tyrimų komisija padarė išvadą, kad per daugelį metų iki žlugimo bankai, išplėtę balansus ir paskolų portfelius, viršijo savo veiklos ir valdymo pajėgumus. Bendras trijų bankų turtas eksponentiškai padidėjo nuo 1,4 trilijono ISK (11) 2003 m. iki 14,4 trilijono ISK 2008 m. antrojo ketvirčio pabaigoje. Svarbu, kad didelę trijų bankų augimo dalį sudarė skolinimas šalims užsienyje, kuris smarkiai išaugo 2007 m. (12), būtent prasidėjus tarptautinei likvidumo krizei. Todėl Specialioji tyrimų komisija padarė išvadą, kad daugiausia skolinimo augimą lėmė paskolos įmonėms, kurios negavo kredito kitur. Ataskaitoje taip pat padaryta išvada, kad iš esmės rizikingesnė investicinė bankininkystė sudarė vis didesnę bankų veiklos dalį ir augimas padidino problemas.

(15)

Augti bankams labai padėjo prieiga prie tarptautinių finansų rinkų naudojantis gerais kredito reitingais, taip pat prieiga prie Europos rinkų pagal EEE susitarimą. 2005 m. Islandijos bankai gana palankiomis sąlygomis pasiskolino 14 mlrd. EUR užsienio skolos vertybinių popierių rinkose. Sumažėjus prieigai prie Europos skolos vertybinių popierių rinkos, bankai savo veiklą finansavo JAV rinkose, pasinaudodami Islandijos skolos vertybinių popierių paketais, kaip įkaitu užtikrintais skoliniais įsipareigojimais. Iki žlugimo bankų priklausomybė nuo trumpalaikio skolinimosi vis labiau didėjo, todėl kilo labai didelė refinansavimo rizika, kurią, Specialiosios tyrimų komisijos nuomone, buvo galima numatyti.

(16)

Visų didžiųjų Islandijos bankų pagrindiniai savininkai buvo tarp didžiausių skolininkų (13). Paskolos, kurias „Glitnir“ buvo suteikęs „Baugur“ grupės ir susijusių šalių, ypač FL grupės, pagrindiniams akcininkams, buvo gana didelės. 2007 m. pavasarį, „Baugur“ ir FL grupėms įsigijus gerokai daugiau banko akcijų, buvo paskirta nauja „Glitnir“ valdyba. 2007 m. antrajame pusmetyje ir 2008 m. pradžioje „Baugur“ ir su „Baugur“ susijusioms bendrovėms suteiktos paskolos beveik padvigubėjo ir kai skolinimas šiai grupei pasiekė aukščiausią tašką, sudarė 80 % banko nuosavo kapitalo (14). Toks skolinimas didžiausiems akcininkams augo nepaisant to, kad „Glitnir“ bankas jau turėjo likvidumo ir refinansavimo problemų. Specialiosios tyrimų komisijos nuomone, kai kurie akcininkai galėjo neleistinai lengvai skolintis iš bankų kaip savininkai. Ji taip pat priėjo išvadą, jog buvo aiškių požymių, kad „Baugur“ ir FL grupė bandė įgyti pernelyg didelę įtaką banko vadovybei ir tapo neaiški riba tarp didžiausių akcininkų interesų ir banko interesų. Itin daug dėmesio pagrindiniams akcininkams buvo skiriama kitų akcininkų ir kreditorių sąskaita. Bankui žlugus, „Baugur“ grupei ir su ja susijusioms bendrovėms išduotos ir negrąžintos paskolos sudarė apytikriai 2 mlrd. EUR – apie 70 % jo nuosavo kapitalo. Specialiajai tyrimų komisijai taip pat abejonių kėlė bankų patronuojamųjų įmonių valdomų pinigų rinkos fondų, kurie pirko daug su bankų savininkais susijusių vertybinių popierių, veikla. „Glitnir Funds“, „Glitnir“ patronuojamoji bendrovė, 20 % viso savo kapitalo investavo į „Baugur“ ir FL grupės vertybinius popierius ir taip joms paskolino apie 300 mln. EUR.

(17)

Specialioji tyrimų komisija daro išvadą, kad banko turto portfeliai buvo nepakankamai diversifikuoti ir šis klausimas buvo susijęs su neįprasta rizika pagrindiniams akcininkams. Specialiosios tyrimų komisijos nuomone, Europos taisyklės dėl didelės rizikos buvo interpretuojamos siaurai, ypač akcininkų atžvilgiu, o bankas stengėsi jų išvengti.

(18)

Nors pranešimuose visada būdavo nurodyta, jog „Glitnir“ ir kitų dviejų didžiųjų Islandijos bankų kapitalo pakankamumo rodikliai visuomet šiek tiek aukštesni už įstatymais nustatytą minimumą, Specialioji tyrimų komisija nustatė, kad kapitalo pakankamumo rodikliai netiksliai atspindėjo finansinį bankų pajėgumą. Taip atsitiko dėl rizikos, kurią bankų nuosavų akcijų pozicijoms kėlė pirminiai įkaitai ir išankstiniai sandoriai dėl akcijų. Akcinis kapitalas, kurį įmonės finansavo pačios ir kurį Specialioji tyrimų komisija vadina nepakankamu nuosavu kapitalu (15), sudarė daugiau kaip 25 % banko kapitalo bazės (arba daugiau kaip 50 %, jei jis vertinamas lyginant su pagrindiniu kapitalo komponentu, t. y. akcininkų nuosavybe atėmus nematerialųjį turtą). Dar prisidėjo problemos, kilusios dėl rizikos, kurią lėmė tai, kad bankai turėjo vieni kitų akcijų. 2008 m. viduryje tiesioginio bankų savo akcijų finansavimo, taip pat kryžminio kitų bankų akcijų finansavimo suma siekė maždaug 400 mlrd. ISK, t. y. apie 70 % pagrindinio kapitalo komponento. Specialiosios tyrimų komisijos nuomone, akcininkų nuosavybės finansavimo mastas, skolinantis iš pačios sistemos, buvo toks, kad kilo grėsmė sistemos stabilumui. Bankai laikė didelį kiekį savų akcijų kaip savo skolinimo įkaitą, todėl akcijų kainoms krintant jų paskolų portfelių kokybė smuko. Tai darė įtaką bankų veiklai ir dar labiau smukdė jų akcijų kainas. Reaguodami į tai (Specialioji tyrimų komisija taip mano remdamasi turima informacija), bankai mėgino dirbtinai sukurti neįprastą savų akcijų paklausą.

(19)

2001 m. bendras trijų pagrindinių bankų balansas buvo šiek tiek didesnis už metinį Islandijos bendrąjį vidaus produktą (BVP). Iki 2007 m. pabaigos bankai tapo tarptautiniais ir turėjo turto, kurio vertė devynis kartus viršijo Islandijos BVP. Specialiosios tyrimų tarnybos ataskaitoje pažymima, kad iki 2006 m. stebėtojai pranešdavo, jog bankų sistema viršijo Islandijos centrinio banko pajėgumą, ir abejojo, ar jis galėtų atlikti paskutinio skolintojo vaidmenį. 2007 m. pabaigoje Islandijos trumpalaikės skolos (daugiausia susidariusios dėl bankų finansavimo) buvo 15 kartų didesnės nei užsienio valiutos rezervai, o užsienio indėliai šiuose trijuose bankuose buvo 8 kartus didesni nei užsienio valiutos rezervai. Indėlininkų ir investuotojų garantinis fondas turėjo minimalius išteklius, palyginti su banko indėliais, kuriuos jis turėjo užtikrinti. Specialioji tyrimų komisija daro išvadą, kad šie veiksniai galėjo lemti masinį banko indėlių atsiėmimą Islandijoje.

(20)

Specialioji tyrimų komisija daro išvadą, kad atitinkamoms Islandijos priežiūros institucijoms trūko patikimumo, kuris būtinas, jei nėra pakankamai išteklių turinčio paskutinio skolintojo. Ataskaitoje daroma išvada, jog Finansų priežiūros institucijai ir Islandijos centriniam bankui trūko kompetencijos ir patirties reguliuoti bankus ekonomikos sunkmečiu, tačiau jie galėjo imtis veiksmų, kad sumažintų bankų pasiektą rizikos lygį. Pavyzdžiui, Finansų priežiūros institucija augo ne taip pat kaip bankai, o jos vykdoma reguliavimo veikla nebuvo adekvati sparčiai besivystančioms bankų operacijoms. Ataskaitoje taip pat kritikuojama Vyriausybė ir daroma išvada, kad valdžios institucijos turėjo imtis veiksmų ir sumažinti galimą bankų poveikį ekonomikai – reikėjo sumažinti jų dydį arba pareikalauti vieno ar daugiau bankų perkelti savo būstinę į užsienį (16).

(21)

Specialiosios tyrimų komisijos ataskaitoje minimi įvykiai, susiję su platesniu ekonomikos kontekstu, kuris taip pat paveikė staigų bankų augimą ir prisidėjo prie nesubalansuoto dydžio ir finansinių paslaugų sektoriaus bei likusios ekonomikos dalies sąveikos. Ataskaitoje padaryta išvada, kad Vyriausybės politika (ypač fiskalinė) veikiausiai prisidėjo prie per didelės plėtros ir disbalanso ir kad Islandijos centrinio banko pinigų politika nebuvo pakankamai griežta. Islandijos būsto finansavimo fondo skolinimo taisyklių supaprastinimas ataskaitoje taip pat nurodomas kaip „viena didžiausių piniginio ir fiskalinio valdymo klaidų, padarytų iki bankų žlugimo“ (17). Be to, ataskaitoje kritiškai vertinamos tuometės itin lengvos bankų skolinimosi iš Islandijos centrinio banko sąlygos, nes Islandijos centrinio banko trumpalaikės garantuotos paskolos padidėjo nuo 30 mlrd. ISK 2005 m. rudenį iki 500 mlrd. ISK 2008 m. spalio pradžioje.

(22)

Ataskaitoje pažymima, kad 2006 m. Islandijos kronos vertė buvo netvariai didelė, Islandijos einamųjų sąskaitų deficitas buvo didesnis kaip 16 % BVP, o įsipareigojimai užsienio valiuta atėmus turtą siekė beveik visą metinį BVP. Taip buvo sudarytos sąlygos finansų krizei. 2007 m. pabaigoje kronos vertė buvo sumažėjusi, o kredito įsipareigojimų nevykdymo apsikeitimų sandorių vertės skirtumai Islandijoje ir bankuose eksponentiškai didėjo.

(23)

Po trijų didžiausių komercinių bankų (įskaitant „Glitnir“) žlugimo 2008 m. spalio mėn. Islandijos valdžios institucijos susidūrė su precedento neturinčiu iššūkiu apsaugoti tolesnes bankų operacijas Islandijoje (18). Politika, kurios laikėsi Islandijos Vyriausybė, iš esmės nustatyta Nepaprastosios padėties įstatymu (19), Islandijos parlamento priimtu 2008 m. spalio 6 d. Įstatymu Finansų priežiūros institucijai suteikti specialieji įgaliojimai perimti finansų įmonių kontrolę ir reikiamai disponuoti jų turtu ir įsipareigojimais. Finansų ministras įgaliotas iždo vardu išmokėti lėšas steigiant naujas finansų įmones. Be to, nustatyta, kad finansų įmonių bankroto bylose pirmenybė teikiama indėlių, o ne kitiems reikalavimams. Vyriausybė paskelbė, kad indėliai šalies komerciniuose ir taupomuosiuose bankuose ir jų skyriuose Islandijoje bus visiškai apsaugoti.

(24)

Pagal šią politiką pirmiausia siekta apsaugoti pagrindines šalies bankų, mokėjimų ir atsiskaitymų sistemų funkcijas. Per pirmąsias savaites po žlugimo, bendradarbiaudama su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), Islandijos Vyriausybė parengė ekonomikos programą, pagal kurią 2008 m. lapkričio 20 d. buvo patvirtintas Islandijos prašymas, kad fondas sudarytų dvejų metų rezervinį susitarimą, taip pat kad TVF suteiktų 2,1 mlrd. JAV dolerių (USD) paskolą, skirtą Islandijos valiutos atsargoms padidinti. Papildomas paskolas iki 3 mlrd. USD užtikrino kitos Skandinavijos šalys ir kai kurie kiti prekybos partneriai. Iš TVF paskolos 827 mln. USD buvo panaudoti iš karto, o likusi suma išmokėta aštuoniomis lygiomis dalimis pagal programos ketvirčių apžvalgas.

(25)

TVF programa – plati stabilizavimo programa, kurioje dėmesys sutelktas į tris svarbiausius tikslus. Pirma – stabilizuoti kroną ir susigrąžinti pasitikėjimą ja, kad būtų suvaldyta neigiama krizės įtaka ekonomikai. Tarp naudotų priemonių buvo ir naujos kapitalo kontrolės priemonės, skirtos kapitalo nutekėjimui sustabdyti. Antra, programoje buvo numatyta išsami bankų restruktūrizavimo strategija, kurios galutinis tikslas – atgaivinti Islandijos finansų sistemos gyvybingumą ir apsaugoti šalies tarptautinius finansinius santykius. Tarp antraeilių tikslų buvo siekis užtikrinti objektyvų bankų turto vertės nustatymą, padidinti turto susigrąžinimą ir stiprinti priežiūrą. Trečia, šia programa siekta užtikrinti tvarius viešuosius finansus apribojant bankrutavusių bankų nuostolių padengimą valstybės lėšomis ir įgyvendinti vidutinės trukmės finansų konsolidavimo planą.

(26)

Islandijos valdžios institucijos pabrėžė, kad valdžios institucijų politikos galimybės yra ribotos dėl išskirtinių aplinkybių, susijusių su didelio masto bankų sistema ir su iždo finansiniu pajėgumu. Todėl pasirinkti sprendimai daug kuo skyrėsi nuo priemonių, naudotų kitų šalių, kuriose kilo grėsmė finansiniam stabilumui, Vyriausybių.

(27)

Remiantis Nepaprastosios padėties įstatymu, trys dideli komerciniai bankai – „Glitnir“, „Landsbanki Íslands“ ir „Kaupþing“ – buvo padalyti į senuosius ir naujuosius. Finansų ministras įsteigė tris akcines bendroves, kurios perėmė šalyje vykdomas senųjų bankų operacijas, ir paskyrė jų direktorių valdybas. Finansų priežiūros institucija perėmė senųjų bankų kontrolę, asignavo iš esmės jų vidaus turtą ir įsipareigojimus (indėlius) naujiesiems bankams, kurie tęsė bankų operacijas Islandijoje, o senųjų bankų priežiūra buvo pavesta atitinkamiems jų pertvarkymo komitetams (20). Užsienio turtas ir įsipareigojimai buvo daugiausia paskirti seniesiems bankams, kurie vėliau buvo likviduoti ir galiausiai nutraukė visas užsienio operacijas (21).

(28)

2008 m. lapkričio 14 d. trijų naujųjų bankų laikinuosiuose pradiniuose balansuose pateiktais skaičiavimais, bendras bankų turtas sudarė 2 886 mlrd. ISK, o valstybės suteiktas kapitalas – 385 mlrd. ISK. Bendra numatyta obligacijų, kurias naujieji bankai turėjo išleisti senųjų bankų naudai kaip mokestį už perduoto turto vertę, viršijančią įsipareigojimus, suma buvo 1 153 mlrd. ISK. Finansų priežiūros institucija pavedė „Deloitte LLP“ įvertinti perduoto turto ir įsipareigojimų vertę. Atliekant nepriklausomą vertinimą buvo nustatytos ne perduoto grynojo turto vertės, o tam tikros ribos. Taip pat paaiškėjo, kad bankų kreditoriai yra nepatenkinti vertinimu, kuris, jų manymu, nebuvo nešališkas, ir skundžiasi negalintys apginti savo interesų. Dėl šių problemų buvo pakeista atsiskaitymo tarp senųjų ir naujųjų bankų politika ir numatyta, kad šalys, užuot pasikliovusios nepriklausomo eksperto vertinimais, turėtų mėginti derybomis pasiekti susitarimus dėl perduoto grynojo turto vertės.

(29)

Buvo aišku, kad šalims bus sudėtinga susitarti dėl vertinimo, nes jis akivaizdžiai priklausė nuo įvairių prielaidų, dėl kurių šalys galėjo nesutarti. Valstybė siekė sudaryti susitarimus dėl bazinio įvertinimo, kuriuo būtų sukurtas tvirtas pradinio naujų bankų kapitalizavimo pamatas. Turto, viršijančio bazinį vertinimą, kainų rodiklius buvo galima priskirti kreditoriams sąlyginių obligacijų forma arba bankų rizikos kapitalo vertės padidėjimo forma, nes per derybas paaiškėjo, kad „Glitnir“ ir „Kaupþing“ pertvarkymų komitetai ir dauguma jų kreditorių gali norėti įsigyti naujųjų bankų turto ir tokiu būdu jie galėtų pasipelnyti iš galbūt padidėsiančių perduoto turto verčių.

(30)

Visiškas trijų naujų bankų kapitalizavimas ir susitarimų su senųjų bankų kreditoriais pagrindas buvo paskelbtas 2009 m. liepos 20 d. Vyriausybė, kaip vienintelė trijų naujų bankų savininkė, su senųjų bankų pertvarkymo komitetais sudarė susitarimo projekto metmenis dėl būdų, kuriais bus gauta ir sumokėta kompensacija už grynojo turto perdavimą naujiesiems bankams. Dviejų naujųjų bankų, „Íslandsbanki“ ir „Nýja Kaupþing“ (kurio pavadinimas vėliau pakeistas į „Arion banki“), atžvilgiu buvo numatytos ir sąlyginės sutartys, pagal kurias senieji bankai turėjo pasirašyti didžiąją dalį akcijų naujuosiuose bankuose.

(31)

Remdamiesi pirmiau nurodytais preliminariais susitarimais, senųjų bankų pertvarkymo komitetai nusprendė 2009 m. spalio mėn. („Glitnir“) ir 2009 m. gruodžio mėn. („Kaupþing“ ir „Landsbanki Islands“) pasinaudoti sutartomis galimybėmis ir pasirašyti naujųjų bankų akcijas. 2009 m. gruodžio 18 d. Vyriausybė pranešė, kad banko atkūrimas baigtas, kad Islandijos valdžios institucijos sudarė susitarimus su naujaisiais bankais ir susitarimus su „Glitnir“, „Landsbanki Íslands“ ir „Kaupþing“ pertvarkymo komitetais jų kreditorių vardu dėl atsiskaitymų, susijusių su turtu, kuris buvo perduotas iš senųjų bankų naujiesiems, ir kad naujieji bankai bus visiškai finansuojami.

(32)

Kaip paaiškėjo vėliau, iždo įnašas į naujųjų bankų turtą buvo labai sumažintas: nuo pradžioje numatytų 385 mlrd. ISK iki 135 mlrd. ISK akcinio kapitalo forma, o dviejų iš trijų bankų atveju – „Íslandsbanki“ ir „Arion banki“ – maždaug 55 mlrd. ISK antrojo lygio kapitalo subordinuotųjų paskolų forma arba iš viso 190 mlrd. ISK. Be to, iždas „Íslandsbanki“ ir „Arion banki“ suteikė tam tikras likvidumo priemones. Senųjų bankų naujiesiems bankams suteiktas akcinis kapitalas iš viso sudarė maždaug 156 mlrd. ISK. Todėl bendra naujų bankų kapitalizavimo suma buvo maždaug 346 mlrd. ISK. Taigi sutartyse vietoje visiškos trijų bankų nuosavybės teisės buvo numatyta, kad valstybės turtas bus sumažintas maždaug iki 5 % „Íslandsbanki“ atveju, 13 % – „Arion banki“ atveju, 81 % – „Landsbankinn“ atveju.

(33)

Nors šis senųjų bankų kreditorių įvykdytas dviejų iš trijų bankų perėmimas išsprendė didžiausius finansų sektoriaus atkūrimo klausimus ir padėjo sukurti tvirtesnį naujųjų bankų kapitalo pagrindą, liko daug trūkumų, kuriuos reikėjo ištaisyti. Nuo 2009 m. rudens bankai daugiausia pastangų skyrė vidaus klausimams spręsti – formavo bendrą operacijų strategiją ir ypač restruktūrizavo savo paskolų portfelius, kurie kėlė didžiausią riziką jų operacijoms ir ilgalaikiam gyvybingumui. Restruktūrizavimo procesas vyko sunkiai dėl įvairių sudėtingų veiksnių, įskaitant Aukščiausiojo Teismo sprendimus dėl Islandijos kronomis suteiktų, bet pagal užsienio valiutas indeksuotų paskolų neteisėtumo. Su „Íslandsbanki“ susiję šio restruktūrizavimo kausimai aptariami toliau.

(34)

Po 2008 m. spalio mėn. įvykusio bankų žlugimo prasidėjo didelė ekonominė sumaištis. Islandijos finansų sistemos sunkumus didino smukęs pasitikėjimas jos valiuta. Krona gerokai nuvertėjo per pirmąjį 2008 m. ketvirtį ir dar kartą rudenį, prieš trijų komercinių bangų žlugimą ir po jo. Nepaisant kapitalo kontrolės priemonių, kurių imtasi 2008 m. rudenį, valiutos kurso svyravimas tęsėsi 2009 m (22). Ši maišatis sukėlė didelį Islandijos ekonomikos nuosmukį: 2009 m. BVP sumažėjo 6,8 %, o 2010 m. – 4 %.

(35)

Viena iš ekonominės krizės pasekmių buvo staigiai išaugęs nedarbas (nuo 1,6 % 2008 m. iki 8 % 2009 m.), padidėjusi infliacija ir sumažėjęs realusis darbo užmokestis. Be to, labai išaugo bendrovių ir namų ūkių skola ir neveiksnių paskolų dalis bankų paskolų portfeliuose, taip pat finansinių sunkumų patiriančių įmonių, kurias perėmė naujieji bankai, skaičius. Didelės fiskalinės bankų sistemos restruktūrizavimo sąnaudos irgi lėmė didelį fiskalinio deficito ir viešojo sektoriaus skolos augimą.

(36)

Po didelio nuosmukio Islandijos statistikos institucijos pateikti preliminarūs duomenys parodė 2011 m. antros pusės ir visų metų pokyčius – BVP augimas sudarė 3,1 %, palyginti su 2010 m.

(37)

Ekonomika 2011 m. augo daugiausia dėl padidėjusios vidaus paklausos, ypač dėl 4 % išaugusio privataus namų ūkio vartojimo. Prisidėjo ir augantis uždarbis bei socialinės išmokos, taip pat kai kurios politikos iniciatyvos, kurių buvo imtasi norint palengvinti namų ūkių skolos mokėjimo naštą, įskaitant laikiną palūkanų subsidijavimą, paskolų mokėjimo įšaldymą ir ankstyvą privačių pensijų santaupų grąžinimą. Preliminarūs 2011 m. duomenys taip pat rodo lėtą iki tol buvusio itin menko investavimo augimą (23). Per pastaruosius trejus metus sumažėjo valdžios sektoriaus vartojimo lygis.

(38)

Po bendraisiais makroekonomikos duomenimis slypi svarbesni sektorių skirtumai. Žlugo ne tik finansų sektorius – labai susiaurėjo statybų ir daugelis kitų šalies gamybos ir paslaugų sektorių. Kita vertus, išaugo kai kurie eksporto sektoriai. Dėl mažo kronos kurso ir gana stabilių jūrų ir aliuminio produktų kainų užsienio valiuta prasidėjus ekonomikos krizei eksporto pajamos išaugo, taip pat padidėjo pajamos iš turizmo ir kitų paslaugų eksporto. Tuo pačiu metu labai smuko importo lygis, todėl 2010 m. prekybos balansas (24) laikinai maždaug 10 % viršijo BVP. Tačiau 2011 m. padidėjus vidaus paklausai importas vėl išaugo ir tai lėmė mažesnį teigiamą prekybos balansą – 8,2 % BVP.

(39)

Islandijos statistikos institucijos 2012–2017 m. prognozės rodo, kad laipsniškas ekonomikos atsigavimas tęsis, o 2012 m. pasiektas 2,6 % augimas. Panašaus augimo lygio tikimasi visą prognozuojamą laikotarpį. Tačiau kai kurios prognozės kelia abejonių. Planuojamos didelio masto pramonės investicijos gali būti vėl atidėtos. Islandijos prekybos sąlygas neigiamai paveiktų užsitęsęs nuosmukis pagrindinėse prekybos šalyse, o tai lemtų mažesnį augimo tempą Islandijoje. Lėčiau, nei tikėtasi, mažėjanti namų ūkių ir įmonių skolos našta ir toliau ribos vidaus paklausą bei ekonomikos augimo perspektyvas. Augimui taip pat gali kliudyti nesibaigiantis kainų nestabilumas, susijęs su valiutos kurso svyravimu kapitalo kontrolės priemonių pašalinimo kontekste.

(40)

Finansų priežiūros institucija, atlikusi pradinį darbą, susijusį su naujųjų bankų steigimu ir iš senųjų bankų perkelto grynojo turto vertės įvertinimu, 2009 m. pavasarį atliko naujųjų bankų ir jų verslo planų, finansinių pajėgumų ir kapitalo reikalavimų vadinamuosiuose užbaigimo projektuose auditą. Jis buvo atliktas padedant tarptautinei konsultavimo vadybos klausimais įmonei „Oliver Wyman“.

(41)

Užbaigusi auditą, Finansų priežiūros institucija suteikė bankams veiklos licencijas pagal įvairias sąlygas. Atsižvelgiant į turto portfelių kokybę ir numatomą ekonomikos padėties netikrumą, manyta, kad minėtiems trims bankams reikia nustatyti aukštesnius kapitalo reikalavimus nei įstatymuose numatytas minimumas. Todėl Finansų priežiūros institucija jiems nustatė 16 % kapitalo pakankamumo rodiklių minimumą ir 12 % pirmojo lygio kapitalo pakankamumo rodiklio minimumą. Reikalavimai turėjo būti vykdomi ne trumpiau kaip 3 metus, nebent Finansų priežiūros institucija, juos peržiūrėjusi, būtų nusprendusi kitaip. Taip pat buvo nustatytos likvidumo sąlygos, pagal kurias reikalauta, kad turimos likvidžios lėšos bet kuriuo metu sudarytų ne mažiau kaip 20 % indėlių, o grynieji pinigai arba grynųjų pinigų ekvivalentai – ne mažiau kaip 5 % indėlių. Be to, nustatyti reikalavimai dėl kitų klausimų, pvz., paskolų portfelių restruktūrizavimo, rizikos vertinimo, bendrojo valdymo ir nuosavybės. Panašius kapitalo reikalavimus Finansų priežiūros institucija nustatė ir kitoms finansų įmonėms.

(42)

Ekonomikos stabilizavimo programoje, kuri buvo sudaryta konsultuojantis su TVF, buvo numatyta visos finansinių paslaugų reguliavimo sistemos peržiūra ir priežiūra, siekiant pagerinti apsaugą nuo finansų krizių ateityje. Vyriausybė pakvietė buvusį Suomijos finansų priežiūros institucijos generalinį direktorių Kaarlo Jännärį atlikti esamos reguliavimo sistemos ir priežiūros praktikos vertinimo. Tarp K. Jännärio pateiktų pagerinimo pasiūlymų buvo siūlymas sukurti Nacionalinį kredito registrą prie Finansų priežiūros institucijos, siekiant sistemoje sumažinti kreditų riziką. Jo ataskaitoje taip pat buvo siūloma nustatyti griežtesnes taisykles ir praktiką, susijusias su didele rizika ir skolinimu, taip pat atlikti daugiau patikrinimų vietoje, kad būtų galima patvirtinti ne vietoje vykdomos priežiūros duomenis ir ataskaitas, ypač susijusias su kredito rizika, likvidumo rizika ir užsienio valiutų rizika. Taip pat rekomenduota peržiūrėti ir pagerinti indėlių garantijos sistemą, atidžiai stebint įvykius ES.

(43)

Vėliau Vyriausybė pateikė Islandijos parlamentui įstatymo projektą, kuris, be kita ko, buvo pagrįstas K. Jännärio pateiktais siūlymais ir nuo 2009 m. atliktais EEE finansinės veiklos teisės aktų daliniais pakeitimais. Jis buvo priimtas ir įsigaliojo 2010 m. liepos 1 d. kaip Įstatymas Nr. 75/2010. Naujuoju įstatymu buvo padaryta daug Finansų įmonių įstatymo dalinių pakeitimų. Vėliau padaryta keletas kitų finansų įmonių teisės aktų bei finansinių paslaugų reguliavimo ir priežiūros dalinių pakeitimų. Šie daliniai pakeitimai plačiau aptarti priede.

(44)

Nepaisant didelių laimėjimų pertvarkant finansų sektorių, Islandija vis dar jaučia 2008 m. rudenį ištikusios finansų ir valiutos krizės pasekmes. Finansų krizė atskleidė įvairių finansų sistemos trūkumų, kuriuos privalu spręsti, jei norima susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą. Akivaizdu, jog Islandija, kaip ir daugelis kitų sunkią finansų krizę išgyvenusių šalių, susiduria su įvairiais iššūkiais mėgindama keisti finansinių paslaugų teisinę ir veiklos aplinką, kad ateityje finansų sistema būtų perspektyvi, veiksminga ir kad kuo labiau sumažėtų kitų smūgių pasikartojimo sistemoje pavojus.

(45)

Tiesioginiai iššūkiai, su kuriais šiuo metu susiduria Islandijos finansų įmonės, yra susiję su tuo, kad bankai veikia saugioje aplinkoje, kurioje taikomos kapitalo kontrolės priemonės ir visapusės indėlių garantijos. Bankai dabar turi pasirengti veikti ne tokioje saugioje aplinkoje, iš kurios kapitalo kontrolės priemonės bus pašalintos ir kurioje indėlių garantijoms vėl bus taikoma atitinkamomis ES ir EEE direktyvomis nustatyta tvarka (26). Islandijos valdžios institucijos pabrėžė, kad įdiegiant naujas taisykles šiuo aspektu privalu būti itin atsargiems.

(46)

Kitas didelis iššūkis yra būtinybė dar labiau pritaikyti teisinę ir reguliavimo sistemą, kad finansų sistema būtų tvirta ir veiksminga. Ši nuostata taip pat atitinka EEE ir tarptautinių teisės aktų raidą (27).

(47)

Remiantis pastaruoju metu iš Islandijos valdžios institucijų gauta informacija (28), po bankų žlugimo radikaliai pasikeitė konkurencija finansų rinkoje. Finansų įmonių skaičius sumažėjo, nes keletas taupomųjų ir komercinių bankų bei specializuotųjų skolintojų likviduojami arba sujungti su kitomis įmonėmis (29). Finansų įmonių skaičius toliau mažėja: 2011 m. kovo mėn. susijungė „Landsbankinn“ ir „SpKef“, 2011 m. gruodžio mėn. susijungė „Íslandsbanki“ ir „Byr“, 2012 m. birželio 20 d. Priežiūros institucija Sprendimu Nr. 226/12/COL patvirtino„Landsbankinn“ ir „Svarfdaelir“ taupomojo banko susijungimą. Mažėjant finansų įmonių skaičiui ir didesniems bankams perimant indėlius iš uždaromų bankų, padidėjo koncentracija vidaus rinkoje. Kita vertus, bendras naujųjų bankų EEE finansų rinkose skaičius yra kur kas mažesnis nei jų pirmtakų, nes buvo nutrauktos tarptautinės bankų operacijos.

(48)

Be to, vidaus rinka labai susitraukė išnykus arba labai sumenkus kai kuriems rinkos segmentams. Beveik išnykus akcijų rinkai ir įdiegus kapitalo kontrolės priemones sumažėjo atliekamų operacijų skaičius akcijų ir valiutų rinkose, todėl tapo ribotos investavimo galimybės. Esant mažiausiam istoriniu požiūriu investicijų į ekonomiką lygiui ir bendrai dideliam namų ūkio ir įmonių įsiskolinimo lygiui, kredito poreikis yra menkas. Po žlugimo bankai telkė pastangas vidaus problemoms spręsti ir stengėsi restruktūrizuoti savo paskolų portfelius ir kai kuriuos didžiausius verslo klientus.

(49)

Iki finansų krizės taupomųjų bankų rinkoje bendrai turimi indėliai sudarė maždaug 20–25 %. Dabar ši dalis sumenko iki maždaug 2–4 %. Rinkos dalis, kurią taupomieji ir komerciniai bankai prarado išėję iš rinkos, atiteko trims didžiausiems komerciniams bankams – „Arion banki“, „Íslandsbanki“ ir „Landsbanki“. Visi trys didieji bankai dabar sudaro maždaug 90–95 % rinkos vietoj ankstesnių 60–75 %, o „Landsbankinn“ rinkos dalis pagal šias ribas yra didžiausia. Be 10 regioninių taupomųjų bankų, šiuo metu užimančių maždaug 2–4 % rinkos, vienintelis kitas rinkos dalyvis yra restruktūrizuotas MP bankas (30), kurio rinkos dalis sudaro 1–5 %.

(50)

Taigi Islandijos finansų rinka yra aiškiai oligopolinė – trys didžiausios įmonės kartu galėtų užimti rinkoje dominuojančią padėtį. Pasak Islandijos konkurencijos institucijos, kurios nuomonės dėl konkurencijos padėties Islandijoje ir galimų priemonių Priežiūros institucija teiravosi, yra didelių kliūčių patekti į Islandijos bankų rinką. Tai kenkia konkurencijai. Taip pat kyla kai kurių kliūčių vartotojams, norintiems pakeisti banką. Be to, Islandijos valdžios institucijos pripažino, kad valiutų kursų rizika, susijusi su silpna ir neprekiaujama Islandijos valiuta krona, dar labiau apribojo konkurenciją ir atbaidė užsienio bankus ir įmones, norinčias patekti į Islandijos rinką.

(51)

Islandijos konkurencijos institucija pastaruoju metu sutelkė dėmesį į ypatingą klausimą, susijusį su bankų operacijų ir jų bendradarbiavimo šioje srityje IT infrastruktūra. Tai susiję su finansų įstaigoms bendrai priklausančiu IT paslaugų teikėju Reiknistofa bankanna (Islandijos bankų duomenų centras, toliau – RB). Šį klausimą, svarbų vertinant šią bylą, kartu su kitais klausimais aptarė Priežiūros institucija, Islandijos valdžios institucijos ir bankai.

(52)

RB bendrai priklauso trims pagrindiniams Islandijos bankams, dviem taupomiesiems bankams, Islandijos taupomųjų bankų asociacijai ir trims pagrindiniams Islandijos mokėjimo kortelių tvarkytojams. „Landsbankinn“ priklauso 36,84 % RB akcijų, „Íslandsbanki“ – 29,48 %, o „Arion banki“ – 18,7 %. Tad trims komerciniams bankams bendrai priklauso 85,02 % RB akcijų. RB klientai yra savininkai, Islandijos centrinis bankas, kitos finansų įstaigos, Vyriausybė ir viešieji subjektai. Bankai šioje srityje daug bendradarbiauja, nes RB sukūrė Islandijos tarpuskaitos ir atsiskaitymų sistemą. RB taip pat teikia keletą pagrindinių bankininkystės paslaugų, kurios skirtos įvairiems nuomininkams ir jomis naudojasi dauguma Islandijos bankų. Be to, RB tvarko el. sąskaitų faktūrų ir el. mokėjimų sistemą, skirtą akcinėms bendrovėms ir vartotojams.

(53)

Pasak Islandijos konkurencijos institucijos, dėl 2008 m. įvykusio žlugimo tapo ypač pažeidžiami mažesni bankai ir taupomieji bankai. Reikiamos IT paslaugos buvo ypač svarbios mažesnėms finansų įmonėms, nes jas galima vertinti kaip vieną iš kliūčių naujiems rinkos dalyviams patekti į rinką. Kuriant IT paslaugų didesnėms finansų įmonėms platformą labai prisidėjo RB, o taupomiesiems bankams ir mažesniems rinkos dalyviams – „Teris“. Pastaraisiais metais uždarius daug mažų finansų įmonių, „Teris“ neteko didelės dalies pajamų, todėl 2012 m. sausio mėn. ši įmonė pardavė RB kai kurias savo IT priemones. Pasak RB ir „Teris“, šiuo sandoriu, be kita ko, siekta užtikrinti IT paslaugų teikimo mažesnėms finansų įmonėms tęstinumą.

(54)

Islandijos konkurencijos institucija nagrinėjo du klausimus, susijusius su RB: pirma, ar bendrą nuosavybę ir bankų bendradarbiavimą su kitomis finansų įmonėmis RB forume reikėtų laikyti draudimo dėl ribojamosios veiklos pagal Islandijos konkurencijos įstatymo 10 straipsnį pažeidimu; antra, RB įvykdyto pagrindinio „Teris“ turto pirkimo suderinamumas vertinamas pagal to paties įstatymo nuostatas, taikomas įmonių susijungimui. Tačiau 2012 m. gegužės mėn. abu klausimai buvo išspręsti, RB sudarius susitarimą su savo savininkais ir su Islandijos konkurencijos institucija (31).

(55)

Be pirmiau minėtų klausimų, tiesiogiai susijusių su Islandijos finansų rinka, Islandijos konkurencijos institucija ypač pabrėžė būtinybę nedelsiant užbaigti veikiančių įmonių (32) pardavimą ir restruktūrizavimą. Daugelį veikiančių įmonių bankai (kaip šių įmonių kreditoriai) perėmė dėl per didelio įsiskolinimo po 2008 m. ekonomikos žlugimo. Pasak Islandijos konkurencijos institucijos, gali kilti interesų konfliktas, jei bankai tuo pačiu metu teiktų finansines paslaugas įmonėms ir valdytų įmones nuosavybės teise. Islandijos konkurencijos institucija laikosi nuomonės, kad tiesioginė ir netiesioginė bankų nuosavybė (33) yra labiausiai paplitusi ir pavojingiausia konkurencijos problema po finansų krizės, nes tai turi įtakos kone visoms Islandijos įmonėms ir pramonei. Islandijos konkurencijos institucijos nuomone, greičiau restruktūrizavus įmones, pagerėtų konkurencija finansų rinkoje. Jei bankams, kurie dalyvauja restruktūrizuojant savo verslo klientus, taikomi reikalavimai pateikti pranešimą pagal nacionalines įmonių susijungimo kontrolės nuostatas, Islandijos konkurencijos institucija tokiu atveju dažnai nustato bankų nuosavybės sąlygas. Tačiau rasti visapusį šios problemos sprendimą sudėtinga, nes ji iš esmės susijusi su dideliu Islandijos verslo sektoriaus įsiskolinimu.

(56)

Savo pasiūlyme Priežiūros institucijai visi trys komerciniai bankai („Arion banki“, „Íslandsbanki“ ir „Landsbankinn“) išreiškė nuomonę, kad nuo 2008 m. rudens Islandijos finansų rinkoje neįvyko jokių didelių konkurencijos sąlygų pasikeitimų, kurie turėtų kelti susirūpinimą. Rinkoje vyko veiksminga konkurencija, neužfiksuota jokių trijų didžiausių dalyvių slaptų susitarimų. Tirdama rinkos konkurencijos sąlygas Islandijos konkurencijos institucija neatsižvelgė į tam tikrus svarbius veiksnius, pavyzdžiui, į tai, jog užsienio bankai nuo seno ir vis dar aktyviai konkuruoja su Islandijos bankais dėl finansinių paslaugų teikimo didžiausiems klientams, pvz., įmonėms, užsiimančioms eksporto veikla (žuvininkystės įmonėms, daug energijos vartojančioms pramonės šakoms ir kt.), taip pat valstybės ir savivaldybių institucijoms.

(57)

Tačiau šis požiūris prieštarauja Islandijos valdžios institucijų pasiūlyme išreikštai nuomonei, kuri išdėstyta pirmiau minėtoje ekonomikos reikalų ministro ataskaitoje Islandijos parlamentui, ir Islandijos konkurencijos institucijos nuomonei. Be to, kaip išdėstyta toliau, nepaisant kai kurių išlygų, susijusių su konkurencijos sąlygų analize, „Íslandsbanki“ nusprendė prisiimti tam tikrus įsipareigojimus, skirtus konkurencijos iškraipymui, susijusiam su teikiamomis pagalbos priemonėmis, riboti. Šie įsipareigojimai aprašyti priede.

(58)

Kaip aprašyta pirmiau, „Glitnir“ žlugo 2008 m. kartu su kitais dviem dideliais Islandijos komerciniais bankais. Norėdamos užtikrinti šalies bankų sektoriaus veiklos tęstinumą, Islandijos valdžios institucijos ėmėsi tam tikrų priemonių, kad būtų atkurta tam tikra (senojo banko) „Glitnir banki hf“ veikla, pvz., buvo įsteigtas ir kapitalizuotas „Nyi Glitnir banki hf“ (dabar – „Íslandsbanki“).

(59)

Iki 2008 m. finansų krizės „Glitnir“ buvo trečias pagal dydį Islandijos bankas. 2008 m. birželio mėn. pabaigoje, prieš pat žlugimą, jo balansas sudarė 3 862 mlrd. ISK. Pagrindinės banko rinkos buvo Islandijoje ir Norvegijoje, kur jis siūlė įvairių finansinių paslaugų, pvz., įmonių bankininkystės, investicinės bankininkystės, kapitalo rinkų, investicijų valdymo ir mažmeninės bankininkystės paslaugas. „Glitnir“ taip pat veikė Suomijoje, Švedijoje, Danijoje, JK, Liuksemburge, JAV, Kanadoje, Kinijoje ir Rusijoje. Jis turėjo patronuojamųjų įmonių, svarbiausios iš jų: „Glitnir AB“ (Švedija), „Glitnir Bank Oyi“ (Suomija), „Glitnir Bank ASA“ (Norvegija), „Glitnir Bank Luxembourg SA“ ir „Glitinir Asset Management Luxembourg“. Banko tarptautinę plėtrą lėmė du specializuoti pramonės sektoriai: jūrų gėrybių produktų ir tvarios energetikos (34). Banko akcijos buvo įtrauktos į Islandijos OMX.

(60)

„Glitnir“ veiklos perėmėjas „Íslandsbanki“ yra asmenims, namų ūkiams, įmonėms ir profesionaliems investuotojams Islandijoje kompleksinį finansinių paslaugų paketą siūlantis universalus bankas. Jo specializacija – dvi pramonės šakos: jūrų gėrybių produktų ir geoterminės energijos. Po susijungimo su „Byr“, banko turtas dabar sudaro apytikriai 800 mlrd. ISK. Jis turi maždaug 1 100 darbuotojų ir, vertinant pagal bendrą turtą, yra trečias pagal dydį Islandijos bankas. Bankininkystės produktai ir paslaugos skirstomi į keturias sritis: mažmeninė bankininkystė, įmonių bankininkystė, rinkos ir turto valdymas. „Íslandsbanki“ teigia, kad šiuose verslo segmentuose jis užima nuo [20] iki [40] % rinkos.

(61)

Mažmeninės bankininkystės skyrius bankininkystės paslaugas teikia asmenims, namų ūkiams ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Šį skyrių sudaro „Íslandsbanki“ filialų tinklas, banko turtu pagrįsto finansavimo skyrius ir savarankiškai veikianti patronuojamoji įmonė „Kreditkort“, kuri yra viena pagrindinių kreditinių kortelių išdavėjų Islandijoje.

(62)

Naujausi duomenys rodo, kad „Íslandsbanki“ užimama mažmeninės rinkos dalis sudaro [> 30] %.

(63)

Įmonių bankininkystės skyrius Islandijoje teikia paskolų ir kitas kreditavimo paskolas vidutinėms ir didelėms įmonėms, kurios paprastai vadinamos 300 didžiausių. Be to, „Corporate Solutions“, įmonių bankininkystės skyriaus padalinys, vadovauja įmonių didelių probleminių paskolų portfelio restruktūrizavimui.

(64)

Naujausi duomenys rodo, kad „Íslandsbanki“ užimama įmonių bankininkystės rinkos dalis sudaro [> 30] %.

(65)

Rinkų skyrius siūlo visas įmonių finansų, vertybinių popierių, užsienio valiutos ir pinigų rinkos produktų paslaugas Islandijoje ir teikia įmonių finansų konsultavimo paslaugas JAV geoterminės energijos ir jūrų gėrybių produktų srityse.

(66)

Naujausi duomenys rodo, kad „Íslandsbanki“ užimama privataus kapitalo rinkos (35) dalis sudaro [> 5] %, obligacijų rinkos dalis – [> 20] %, užsienio valiutos keitimo rinkos dalis – [> 30] %, įmonių finansų rinkos dalis – apytikriai [35–45] % (36).

(67)

Turto valdymo skyrius įvairaus dydžio klientams teikia institucijų akcijų pardavimo, privačiosios bankininkystės (pasiturintiems klientams) ir privačiųjų investicijų (mažmenines) paslaugas ir trečiųjų šalių lėšas. Be to, VÍB per savarankiškai valdomą ir veikiančią patronuojamąją įmonę „Íslandssjóðir hf“ siūlo fondų valdymo ir administravimo paslaugas.

(68)

Naujausi duomenys rodo, kad „Íslandsbanki“ užimama įmonių ir institucijų akcijų rinkos dalis sudaro [> 30] %, mažmeninių investicinių paslaugų rinkos dalis – [> 30] %, privačios bankininkystės rinkų dalis – [> 25] %, savitarpio investicinių fondų rinkų rinkos dalis – [> 35] %, privačių pensijų paslaugų rinkos dalis – [> 15] % (37).

(69)

Kalbant apie bankų veiklą ir dydį, tarp naujojo ir senojo bankų yra esminių skirtumų. „Íslandsbanki“ yra daugiausia vietos bankas, neturintis licencijos vykdyti bankininkystės veiklą užsienyje, o „Glitnir“ buvo 11 šalių veikęs tarptautinis bankas. „Íslandsbanki“ veikla apima keturis verslo segmentus: komercinės ir mažmeninės bankininkystės; turto valdymo; įmonių ir investicinės bankininkystės; iždo ir kapitalo rinkų. Visi jie skirti vidaus rinkai. Visų pirma „Íslandsbanki“ veiklos mastas kur kas mažesnis nei „Glitnir“: senojo banko balansas sudarė 3 862 mlrd. ISK, o naujojo banko balansas sudaro 631 mlrd. ISK, t. y. 84 % mažesnis. Senojo banko 2008 m. birželio mėn. balanso ir naujojo banko pradinio balanso palyginimas pateikiamas 1 lentelėje.

(70)

„Glitnir“ siūlė įvairių finansavimo priemonių ir leido daug obligacijų, kuriomis buvo prekiaujama visame pasaulyje, o „Íslandsbanki“ finansavimas daugiausia pagrįstas indėliais. Tai ir tikėtinas nesugebėjimas gauti prieigą prie panašių finansavimo šaltinių (bent jau artimiausiu metu) riboja banko augimo galimybes. 1 diagramoje pateikiamas dviejų bankų pagrindinių rodiklių palyginimas rodo, kad yra didelių skirtumų (38).

1 diagrama

„Íslandsbanki“ duomenys steigimo metu ir „Glitnir“ 2008 m. antrojo ketvirčio duomenys, pasirinktieji skaičiai

(71)

Naujasis bankas taip pat turi kur kas mažiau darbuotojų. 2008 m. pirmajame pusmetyje „Glitnir“ vidutiniškai turėjo 2 174 etatinius darbuotojus, o „Íslandsbanki“ ir jo patronuojamosios įmonės 2009 m. pirmajame pusmetyje turėjo 1 110 darbuotojų (49 % skirtumas). Tų pačių laikotarpių veiklos šalies viduje skaičiai rodo tik tai, kad naujasis bankas samdė 242 darbuotojais mažiau nei „Glitnir“.

—

Įstatymas Nr. 125/2008 dėl įgaliojimo skirti iždo išmokas dėl neįprastų finansų rinkos aplinkybių ir kt., bendrai vadinamas Nepaprastosios padėties įstatymu

(72)

Nepaprastosios padėties įstatymu Finansų priežiūros institucijai buvo suteiktas įgaliojimas įsikišti „esant nepaprastoms sąlygoms“, vykdyti finansinių įstaigų akcininkų susirinkimų bei valdybų susirinkimų įgaliojimus ir priimti sprendimus dėl disponavimo jų turtu ir įsipareigojimais. Finansų priežiūros institucijai taip pat buvo suteikti įgaliojimai finansų įmonėms, kurias jie turėjo perimti, skirti pertvarkymų komitetus, turinčius akcininkų susirinkimų įgaliojimus. Uždarant įstaigą, pagal įstatymą pirmenybė teikiama indėlių savininkų reikalavimams ir indėlių garantijų sistemoms. Be to, įstatymu Islandijos finansų ministerijai suteikiama teisė steigti naujus bankus. Į Nepaprastosios padėties įstatymą įtraukti Finansų įmonių įstatymo Nr. 161/2002, Įstatymo Nr. 87/1998 dėl oficialiosios finansinės veiklos priežiūros, Įstatymo Nr. 98/1999 dėl indėlių garantijų ir kompensacijų investuotojams sistemos ir Būsto reikalų įstatymo Nr. 44/1998 daliniai pakeitimai.

(73)

Islandijos valdžios institucijų įsikišimas po „Glitnir“ žlugimo aprašytas pirmiau ir išsamiau išdėstytas sprendime pradėti tyrimo procedūrą. Toliau trumpai išdėstoma įsikišimo esmė: 2008 m. spalio 7 d. Finansų priežiūros institucija perėmė „Glitnir“ kontrolę, o vidaus įsipareigojimai ir (didžioji dalis) vidaus turto buvo perduoti naujajam „Glitnir“ bankui. Senajam bankui ir (arba) jo kreditoriams dėl šio perdavimo turėjo būti kompensuojama išmokant skirtumo tarp turto ir įsipareigojimų sumą. Paaiškėjo, kad šį skirtumą nustatyti sudėtinga ir tam reikia daug laiko, todėl valstybė suteikė pradinį kapitalą ir įsipareigojo esant būtinybei suteikti daugiau kapitalo. Tada ji kapitalizavo banką, o vėliau, spalio mėnesį, galiausiai pasiekė susitarimą su senojo banko kreditoriais, dėl to valstybės kapitalo dalis banke sumažėjo nuo 100 % iki 5 %. Priežiūros institucija 2009 m. spalio 15 d. laiko data, nuo kurios prasidėjo 5 metų restruktūrizavimo laikotarpis, kuris tęsis iki 2014 m. spalio 15 d.

(74)

Toliau aprašomi tik tie valstybės įsikišimo aspektai, kurie yra pagalbos priemonės, susijusios su vertinimu, atliekamu pagal EEE susitarimo 61 straipsnį.

(75)

Valstybė pirmojo lygio kapitalą suteikė du kartus – pirmą kartą, kai buvo įsteigtas „Nyi Glitnir banki“, antrą kartą – kai visiškai (ir atgaline data) kapitalizavo banką po susitarimo su senojo banko kreditoriais, pagal kurį ji pasiliko 5 % banko kapitalo.

(76)

Įsteigus naująjį „Íslandsbanki“ banką, valstybė suteikė 775 mln. ISK grynaisiais kaip pradinį kapitalą ir dar įsipareigojo naujajam bankui suteikti iki 110 mlrd. ISK mainais už visą jo turtą. Pirmasis skaičius atitinka mažiausią kapitalo lygį, kurio reikalaujama pagal Islandijos įstatymus norint įsteigti banką. Pastarasis skaičius buvo apskaičiuotas kaip 10 % įvertinus riziką atlikto tikėtino banko balanso pirminio vertinimo. Jis buvo įtrauktas į 2009 m. valstybės biudžetą kaip Vyriausybės lėšos, skiriamos nepaprastajai padėčiai finansų rinkoje ištaisyti. Šiuo kapitalo paskyrimu buvo siekiama suteikti atitinkamą banko veiksmingumo garantiją, kol bus išspręsti klausimai, susiję su galutiniu jo rekapitalizavimu, įskaitant jo pradinio balanso dydį, pagrįstą senajam bankui mokėtinos kompensacijos už perduotą turtą vertinimu.

(77)

2009 m. liepos 20 d. Islandijos Vyriausybė su „Glitnir“ pertvarkymo komitetu sudarė susitarimą dėl pirminio „Íslandsbanki“ kapitalizavimo ir dėl kompensacijos, kuri „Glitnir“ kreditoriams turėjo būti mokama mainais už iš „Glitnir“ perduotą daugiausia vidaus turtą ir indėlius, pagrindo (39). Pagal šį susitarimą valstybė įsipareigojo 2009 m. rugpjūčio 14 d.„Íslandsbanki“ bankui kaip papildomą kapitalą suteikti 64,2 mlrd. ISK, kad visas banko turimas kapitalas padidėtų iki 65 mlrd. ISK ir pirmojo lygio kapitalas atitiktų Finansų priežiūros institucijos nustatytą 12 % minimalų pakankamumo rodiklį. Susitarime buvo numatyti du galimi perduoto grynojo turto mokėjimo ir investicijų į nuosavą kapitalą būdai: „Glitnir“ galėjo nuspręsti pasirašyti „Íslandsbanki“ kontrolinį akcijų paketą ir už perduotą turtą gauti banko akcijų arba, tokio pasirašymo neužbaigus, Vyriausybės įvykdyta banko kapitalizacija būtų likusi galioti ir „Íslandsbanki“ ir toliau būtų priklausęs Vyriausybei. „Glitnir“ buvo nurodyta iki 2009 m. rugsėjo 30 d. pasirinkti vieną iš šių variantų. Vėliau šis laikotarpis buvo pratęstas iki 2009 m. spalio 15 d.2009 m. spalio 15 d. buvo pranešta, kad „Glitnir“ pertvarkymo komitetas kreditorių vardu nutarė perimti 95 % „Íslandsbanki“ akcinio kapitalo kaip kompensaciją už turtą, kuris iš senojo banko buvo perduotas naujajam bankui. Valstybė pasiliko likusius 5 %.

(78)

Taip pat buvo sutarta, kad pertvarkymo komitetas (kreditoriai) valstybei kompensuos visas palūkanas (8,3 mlrd. ISK), susikaupusias už jos investiciją per laikotarpį, kai bankas priklausė Vyriausybei. Tai sudarė 12,8 % grąžą (13,9 % metinių palūkanų) ir taip buvo užbaigtas sandoris dėl iš „Glitnir“„Íslandsbanki“ bankui po bankų žlugimo 2008 m. perduoto turto.

(79)

2009 m. spalio 15 d. valstybė bankui taip pat suteikė subordinuotąją paskolą turto ir likvidumo pozicijai sustiprinti, kad būtų įvykdyti Finansų priežiūros institucijos nustatyti kapitalo reikalavimai. Subordinuotoji paskola suteikta eurais ir ją sudaro 25 mlrd. ISK antrojo lygio kapitalo. Ši priemonė „Íslandsbanki“ suteikia galimybę išleisti neužtikrintų subordinuotųjų vekselių. Vekselių laikotarpis yra dešimt metų nuo 2009 m. gruodžio 30 d. Priemonėje įdiegtos paskatos nebedalyvauti – po penkerių metų numatyta padidinti palūkanas. Pagal susitarimą metinė palūkanų norma per pirmus penkerius metus yra 400 bazinių punktų didesnė už EURIBOR (40), o laikotarpiu nuo penkerių iki dešimties metų po susitarimo sudarymo metinė palūkanų norma yra 500 bazinių punktų didesnė už EURIBOR.

(80)

Pirmiau aprašytos pirmojo lygio kapitalo priemonės ir antrojo lygio kapitalo įnašas 2009 m. spalio 15 d. užtikrino „Íslandsbanki“ banko gebėjimą įvykdyti Finansų priežiūros institucijos nustatytą 16 % kapitalo pakankamumo rodiklio reikalavimą.

(81)

Siekiant įvykdyti 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (41) ir 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų (42) reikalavimus, Islandijoje buvo priimtas Įstatymas Nr. 98/1999 dėl indėlių garantijų ir investuotojų kompensavimo sistemos ir kartu įsteigtas Indėlininkų ir investuotojų garantijos fondas (TIF), kuris buvo finansuojamas metiniais bankų įnašais, skaičiuojamais pagal visus to banko indėlius.

(82)

Pasak Islandijos valdžios institucijų, siekiant suteikti visuomenei daugiau tikrumo ir pasitikėjimo dėl indėlių saugumo po ištikusios krizės, Islandijos Vyriausybės 2008 m. rudenį priimtose bankų gelbėjimo priemonėse taip pat buvo numatyta papildoma valstybės parama indėliams vidaus komerciniuose ir taupomuosiuose bankuose, nepatenkanti į Įstatymo Nr. 98/1999, kuriuo įgyvendinama Direktyvoje 94/19/EB numatyta indėlių garantija ir Direktyvoje 97/9/EB numatyta investuotojų kompensacija, taikymo sritį.

(83)

2008 m. spalio 6 d. Ministro Pirmininko tarnybos pareiškime sakoma: „Islandijos Vyriausybė pabrėžia, jog indėliai šalies komerciniuose ir taupomuosiuose bankuose ir jų filialuose Islandijoje bus visiškai padengti“  (43). Šį pareiškimą dabartinis Ministras Pirmininkas pakartojo 2009 m. vasario ir gruodžio mėn (44). Be to, jis minimas ketinimų rašte, kurį Islandijos Vyriausybė nusiuntė Tarptautiniam valiutos fondui (ir paskelbė Ekonomikos reikalų ministerijos ir TVF svetainėje) 2010 m. balandžio 7 d. (ir pakartotas kitame 2010 m. rugsėjo 13 d. ketinimų laiške). Rašte (kurį pasirašė Islandijos Ministras Pirmininkas, finansų ministras, ekonomikos reikalų ministras ir Islandijos centrinio banko valdytojas) teigiama: „Šiuo metu ir vėliau esame įsipareigoję visiškai apsaugoti indėlininkus, tačiau kai finansų stabilumas bus užtikrintas, ketiname laipsniškai naikinti šią bendrąją garantiją“ (45). Be to, vienoje iš 2011 m. Biudžeto įstatymo projekto straipsnio, susijusio su valstybės garantijomis, išnašų minimas Islandijos Vyriausybės pareiškimas, kad indėliams Islandijos bankuose taikoma valstybės garantija (46).

(84)

Neseniai padarytas ekonomikos reikalų ministro ir buvusio finansų ministro (2009–2011 m.) Steingrímuro Sigfússono pareiškimas Islandijos parlamento debatuose dėl Vyriausybės išlaidų, susijusių su „Landsbankinn“ atliekamu „SpKef“ banko perėmimu, dar labiau patvirtina, kas pasakyta pirmiau. Pasak ministro, negalima pamiršti, kad šiuo klausimu 2008 m. rudenį valstybė pareiškė, jog visi indėliai taupomuosiuose ir komerciniuose bankuose bus saugūs ir apsaugoti. „Nuo tada visi darbai visada buvo tuo (t. y. pareiškimu) grindžiami, ir, deja, tiesa, kad tai (t. y. „SpKef“ bankui mokėtini mokėjimai) bus viena iš didžiausių sąskaitų, pateiktų valstybei kaip išlaidos už visų Sudurneso gyventojų indėlių draudimą... ir visų „SpKef“ klientų Vestfirdiro ir vakarinėse bei šiaurės vakarų vietovėse... Netikiu, kad kas nors manė, jog su šių vietovių indėlių savininkais bus elgiamasi kitaip nei su kitais gyventojais, taigi šiuo atveju valstybė neturėjo didelio pasirinkimo“ (47).

(85)

Pasak Islandijos Vyriausybės, papildoma indėlių garantija bus panaikinta prieš visiškai panaikinant kapitalo kontrolės priemones, o Islandijos valdžios institucijos teigia, kad šiuo metu tai numatoma padaryti 2013 m. pabaigoje.

(86)

Be to, Islandijos Vyriausybė 2009 m. rugsėjo 11 d., kaip naujojo banko akcijas įsigyjantiems kreditoriams taikomą sąlygą, su „Íslandsbanki“ sudarė dar vieną susitarimą, kuris turėjo įsigalioti „Glitnir“ pertvarkymo komitetui nusprendus pasinaudoti galimybe tapti didžiosios banko dalies savininku (48). Pagal šį susitarimą Finansų ministerija įsipareigoja paskolinti atperkamų Vyriausybės obligacijų mainais už konkrečiai nurodytą iki 25 mlrd. ISK vertės turtą pagal susitarime nurodytas sąlygas.

(87)

Susitarime buvo numatytos tokios pagrindinės likvidumo užtikrinimo sąlygos:

(88)

Pasak Islandijos valdžios institucijų, šios likvidumo priemonės reikia dėl to, kad kreditoriams nusprendus „Íslandsbanki“ perimti savo nuosavybėn gerokai sumažėjo banko turimas atperkamas turtas ir kilo grėsmė, jog jis nebegalės vykdyti priežiūros reikalavimų, susijusių su likvidumo rezervais (49). Pasak Islandijos valdžios institucijų, tai yra papildoma priemonė, naudotina tik jei kiti likvidumo šaltiniai bus nepakankami. Priemonėje numatytos kainos ir sąlygų paskatos, kurios atgraso nuo jos taikymo, jei yra kitų galimybių. Priemone iki šiol nepasinaudota.

(89)

2009 m. kovo 9 d. Finansų priežiūros institucija, veikdama pagal Nepaprastosios padėties įstatymu jai suteiktus įgaliojimus, perėmė „Straumur–Burdaras Investment Bank hf.“ banko (toliau – „Straumur“) akcininkų įgaliojimus ir paskyrė pertvarkymo komitetą, kuris pakeitė banko direktorių valdybą (50). 2009 m. kovo 17 d., pasikonsultavusi su pertvarkymo komitetu, kreditoriais, Islandijos centriniu banku ir Finansų ministerija, Finansų priežiūros institucija „Straumur“ atsakomybę už indėlius perdavė „Íslandsbanki“ bankui (51). Mainais už tai „Straumur“ išleido savo turtu užtikrintą obligaciją, kaip mokestį už indėlių įsipareigojimų perėmimą. 2009 m. balandžio 3 d. buvo išleista 43 679 014 232 ISK obligacija, kuri turi būti išpirkta iki 2013 m. kovo 31 d. Obligacijai skaičiuojamos palūkanos: per pirmuosius dvylika mėnesių REIBOR (52) + 190 bazinių punktų, o vėliau, iki termino suėjimo dienos, jos sumažės iki REIBOR + 100 bazinių punktų. Tuo pačiu metu „Íslandsbanki“ ir Finansų ministerija sudarė vertybinių popierių skolinimosi susitarimą, pagal kurį Vyriausybė iš esmės užstatė atperkamus savo lakštus kaip „Straumur“ reikalavimo garantiją ir numatoma, jog mainais už tai „Íslandsbanki“ iš Islandijos centrinio banko gali gauti tokios apimties likvidumą, koks yra būtinas atsižvelgiant į „Íslandsbanki“ banko prisiimtą atsakomybę už „Straumur“ indėlius.

(90)

Pagal susitarimą „Íslandsbanki“ įsipareigoja valstybei grąžinti Vyriausybės obligacijas, kurių suma būtų lygi mokėjimams, banko gaunamus pagal „Straumur“ išleistas obligacijas. Šalys taip pat susitarė, kad jei „Íslandsbanki“ negautų visos už obligacijas priklausančios sumos ir valstybė nesumokėtų likusios skolos, negrąžintas Vyriausybės obligacijas „Íslandsbanki“ pasiliktų. Taigi „Íslandsbanki“ bankas „Straumur“ indėlių įsipareigojimus prisiėmė mainais už tokios pačios vertės Vyriausybės garantuotą turtą.

(91)

Kaip nurodyta pirmiau, „Straumur“ obligacijos išpirkimo terminas turėjo sueiti 2013 m. kovo 31 d. Tačiau obligacija jau buvo visiškai padengta ir Islandijos valstybės įsikišimo neprireikė.

(92)

Kaip išsamiai aprašyta 2011 m. balandžio 13 d. Sprendime Nr. 126/11/COL (toliau – „Byr“ sprendimas), Islandijos Vyriausybė valstybės pagalbą kapitalo ir subordinuotosios paskolos forma suteikė „Byr“ bankui įsteigti. Šis bankas tęsė savo pirmtako „Byr“ taupomojo banko (toliau – senasis „Byr“) veiklą. Šiame procese (naujojo) „Byr“ akcininkais tapo senojo „Byr“ kreditoriai ir Islandijos valstybė, kuri suteikė kapitalą naujai bendrovei steigti.

(93)

2011 m. balandžio 13 d., kai buvo priimtas „Byr“ sprendimas, 2010 m. metinių ataskaitų dar nebuvo. Tačiau tuo metu „Byr“ vadovybė buvo įsitikinusi, kad „Byr“ sprendimu Priežiūros institucijos laikinai patvirtintos gelbėjimo priemonės bus pakankamos siekiant užtikrinti banko veiklą bent tol, kol Priežiūros institucijai bus pateiktas ilgalaikį gyvybingumą užtikrinantis restruktūrizavimo planas. Atliekant 2011 m. pirmojo pusmečio banko sąskaitų auditą tapo aišku, kad prireiks papildomo „Byr“ turto nurašymo. Dėl jo sumažėjo banko kapitalo pakankamumo rodiklis.

(94)

Kaip išsamiai aprašyta 2011 m. spalio 19 d. Sprendime Nr. 325/11/COL (toliau – antrasis „Byr“ sprendimas), kapitalo trūkumo problemos nebuvo galima išspręsti, todėl „Byr“ buvo pasiūlytas parduoti. Įsigijimą, ypač „Íslandsbanki“ teisę šiam tikslui panaudoti valstybės pagalbą, Priežiūros institucija patvirtino antruoju „Byr“ sprendimu, nepažeisdama Priežiūros institucijos oficialios tyrimo procedūros, kuria siekta nustatyti, ar „Íslandsbanki“ suteikta pagalba buvo suderinama su EEE susitarimu, kuris vertinamas aptariamame sprendime.

(95)

Be to, Priežiūros institucija manė, kad galimybė naudotis subordinuotosios paskolos priemone pereinamuoju laikotarpiu, kol „Byr“ ir „Íslandsbanki“ bankams nebus įmanoma oficialiai susijungti, t. y. kol pagal nacionalinės teisės aktus „Byr“ bus laikomas atskiru juridiniu vienetu, yra suderinama su EEE susitarimu. Pasak Islandijos valdžios institucijų, subordinuotosios paskolos priemone nesinaudojo nei „Byr“, nei „Íslandsbanki“.

(96)

Priežiūros institucija nurodė, kad galutinio šių priemonių įvertinimo rezultatai priklausė nuo susijungusių „Íslandsbanki“ ir „Byr“ bankų restruktūrizavimo plane pateiktos informacijos. Ją Islandijos Vyriausybė įsipareigojo pateikti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo numatyto sandorio įgyvendinimo. Iš tiesų, kaip aprašyta pirmiau, susijungusio subjekto restruktūrizavimo planas buvo pateiktas laiku. Toliau pateikiamas Priežiūros institucijos atliktas jo vertinimas.

(97)

„Íslandsbanki“ restruktūrizavimo planą Islandijos valdžios institucijos pateikė 2011 m. kovo 31 d. Po „Byr“ įsigijimo šį planą Islandijos valdžios institucijos pataisė, atnaujino ir pakartotinai pateikė 2012 m. vasario 22 d. (toliau – restruktūrizavimo planas). Restruktūrizavimo planas 2012 m. sausio 14 d. buvo papildytas penkerių metų verslo planu (53) ir Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso (ICAAP) ataskaita (Finansų priežiūros institucijai ši ataskaita buvo pateikta 2012 m. balandžio 1 d.).

(98)

Restruktūrizavimo ir penkerių metų verslo planuose sprendžiami esminiai gyvybingumo, naštos padalijimo ir konkurencijos iškraipymo apribojimo klausimai. Restruktūrizavimo plane numatyta, kad „Íslandsbanki“ daugiausia dėmesio skirs pagrindiniam verslui ir paskolų namų ūkiams ir įmonėms portfelių restruktūrizavimui.

(99)

Be to, Islandijos valdžios institucijos pateikė 2012 m. Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso ataskaitą, kuria siekiama parodyti „Íslandsbanki“ gebėjimą veikti nepalankiomis sąlygomis.

(100)

Kaip nurodyta pirmiau, Priežiūros institucija mano, kad restruktūrizavimo laikotarpis tęsis iki 2014 m. spalio 15 d.

(101)

Islandijos valdžios institucijos ir bankas laikosi nuomonės, kad restruktūrizavus „Íslandsbanki“ bus užtikrinta galimybė jam vėl tapti tvirtu, pakankamai lėšų turinčiu banku, kuris pasižymi gerais kapitalo pakankamumo rodikliais ir gali toliau būti kredito teikėju realiajai ekonomikai. Jie teigia, kad tam pasiekti reikia imtis toliau nurodytų veiksmų:

(102)

Prieš išsamiau aprašant kiekvieną iš pirmiau nurodytų punktų, toliau trumpai išdėstomas banko požiūris į tai, kaip silpnybės, kurios prisidėjo prie „Glitnir“ žlugimo, yra aptariamos „Íslandsbanki“ restruktūrizavimo plane. Pabrėžiama, kad nors „Íslandsbanki“ pagrindą sudaro „Glitnir“ šalies viduje vykdyta veikla, tai yra kitas bankas. Taip pat teigiama, kad buvo padaryta esminių pakeitimų, siekiant pašalinti silpnybes, kurios, kaip manoma, prisidėjo prie jo pirmtako žlugimo. Vieni iš svarbiausių pakeitimų buvo skolinimo susijusioms šalims taisyklių pataisos, skolinimo naudojant akcijas kaip užstatą uždraudimas, skolinimo užsienio valiuta (54) klientams, negaunantiems pajamų užsienio valiuta, uždraudimas ir apskritai griežtesnė paskolų patvirtinimo procedūra. Nors Islandijos rinkoje „Íslandsbanki“, kaip ir „Glitnir“, ketina teikti daug įvairių finansinių paslaugų, ikikrizinės ir pokrizinės bankininkystės skirtumai labiausiai susiję su „Íslandsbanki“ banko veiklos pobūdžiu (procesais, procedūromis, dokumentais, taisyklėmis ir reglamentais), o ne su jo siūlomų paslaugų ar produktų asortimentu. „Íslandsbanki“ požiūris šiuo klausimu trumpai išdėstytas 2 diagramoje.

2 diagrama

Ankstesnės silpnybės ir pakeitimai, kuriais siekiama jas pašalinti

(103)

Restruktūrizavimo ir penkerių metų verslo planai pagrįsti įvairiomis bendrosiomis ir ekonominėmis prielaidomis (55). Šios prielaidos sudaro pagrindinio scenarijaus ekonominį pamatą, kaip išdėstyta toliau.

(104)

Bendrosiose prielaidose nurodyta, kad:

(105)

Be to, „Íslandsbanki“ direktorių valdyba pasiūlė siekti tokių finansinių tikslų:

(106)

Makroekonominėse prielaidose numatyta:

(107)

Kaip minėta pirmiau, didžioji „Glitnir“ vidaus turto ir įsipareigojimų dalis per 2008 m. spalio mėn. buvo perduota „Íslandsbanki“ bankui. Dėl to didžioji didmeninės skolos dalis liko „Glitnir“ nuosavybė ir „Íslandsbanki“ niekada nebuvo tiek įsiskolinęs, kiek „Glitnir“. Tai reiškia, kad banko balanso finansinio įsiskolinimo problema iš esmės išspręsta jau 2008 m. spalio mėn., kaip numatyta restruktūrizavimo plane.

(108)

Dėl pirmiau aprašytų kapitalizavimo priemonių ir po banko įsteigimo įvykusių pokyčių, ypač dėl pakartotinio turto vertinimo (kuris bus išsamiau aptartas toliau), „Íslandsbanki“ kapitalo pakankamumo rodikliai gerokai viršijo Finansų priežiūros institucijos nustatytus kapitalo reikalavimus, kaip nurodyta 2 lentelėje.

2 lentelė

2008–2011 m. kapitalo rodikliai, mln. ISK

(109)

Be to, pagal kartu su restruktūrizavimo planu pateiktą Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso ataskaitą, 2012–2016 m. laikotarpiu „Íslandsbanki“ prognozuoja toliau nurodytus kapitalo pakankamumo rodiklius, kaip nurodyta 3 lentelėje.

3 lentelė

2012–2016 m. kapitalo rodiklių ir pagal riziką įvertinto turto prognozė, mlrd. ISK

(110)

Iš šių skaičių matyti, jog „Íslandsbanki“ tikisi, kad restruktūrizavimo laikotarpiu ir vėliau jo kapitalo rodikliai gerokai viršys Finansų priežiūros institucijos nustatytus reikalavimus. […]

(111)

Kaip nurodyta restruktūrizavimo plane ir 4 lentelėje, „Íslandsbanki“ kapitalo grąžos lygis buvo gana didelis nuo pat banko įsteigimo 2008 m. (išskyrus 2011 m.) (58).

4 lentelė

Ankstesni kapitalo grąžos duomenys

Be to, restruktūrizavimo plane restruktūrizavimo laikotarpiu ir vėliau numatyti toliau nurodyti kapitalo grąžos rodikliai (5 lentelė).

5 lentelė

Kapitalo grąžos prognozė

(112)

Ši prognozė pagrįsta išsamesniu finansiniu planu, kuris pateikiamas restruktūrizavimo plane. Svarbiausi jo aspektai:

(113)

Pasak Islandijos valdžios institucijų, „Íslandsbanki“ bankui itin stabilių veiklos rezultatų nuo pat jo įsteigimo pavyko pasiekti iš dalies dėl to, kad paskolų portfelį iš „Glitnir“ bankas įsigijo su dideliu diskontu (59). Restruktūrizuojant paskolų portfelį šis diskontas sudarė ir sudarys labai svarbią banko pajamų dalį. Tačiau pagal prognozę iki restruktūrizavimo pabaigos diskontas bus visiškai nurašytas.

(114)

Siekdamos pagrįsti savo poziciją, Islandijos valdžios institucijos pateikė apskaičiavimą (6 lentelė), iš kurio matyti, kokie būtų buvę metiniai rezultatai, jei nebūtų buvę diskonto ir kitų nebūdingų straipsnių, pvz., dėl „Byr“ sandorio įvykdyto prestižo nurašymo.

6 lentelė

Pelnas, atskaičius nebūdingus straipsnius

(115)

Pagal šiuos duomenis bankas būtų dirbęs pelningai ir dirbs pelningai per restruktūrizavimo laikotarpį, net jei diskontas nebūtų taikomas (60). Tačiau neaišku, ar šiuose duomenyse atsispindi abu pirmiau minėto didelio diskonto aspektai.

(116)

Kai kalbama apie likvidumą, Finansų priežiūros institucija reikalauja, kad grynieji arba piniginis turtas sudarytų 5 % pagal pareikalavimą išmokamų indėlių ir bankai sugebėtų atlaikyti staigų 20 % indėlių atsiėmimą. Be to, Islandijos centrinis bankas nustato kredito įstaigų likvidumo (61) taisykles, pagal kurias kredito įstaigų likvidusis turtas ir įsipareigojimai klasifikuojami atsižvelgiant į tipą ir terminą, ir pagal riziką priskirtus vertinimus. Kredito įmonių turimas likvidusis turtas turi viršyti jų įsipareigojimus per kitų trijų mėnesių laikotarpį. Taisyklėse taip pat numatytas tam tikrų nepalankiausių sąlygų bandymas, pagal kurį taikomas diskontas įvairiems nuosavybės straipsniams, bet, viena vertus, laikant, kad visi įsipareigojimai privalo būti išmokėti suėjus terminui, kita vertus, kad kitų įsipareigojimų, pvz., indėlių, dalys privalo būti išmokėtos gavus skubų įspėjimą arba visai negavus įspėjimo.

(117)

Kaip pavaizduota A ir B pav., „Íslandsbanki“ banko likvidumo rezervai 2009, 2010 ir 2011 m. atitiko priežiūros reikalavimus.

A ir B paveikslai

„Íslandsbanki“ atitiktis likvidumo priežiūros reikalavimams

(118)

Kaip pavaizduota C pav., 2010 ir 2011 m. „Íslandsbanki“ per tris ir šešis mėnesius mokėtinų įsipareigojimų likvidumo rodikliai gerėjo. Per dvylika mėnesių mokėtinų įsipareigojimų rodikliai keitėsi mažiau.

(…)

[„Íslandsbanki“ likvidumo rodiklių diagrama

Vertės neatskleidžiamos dėl profesinės paslapties]

C paveikslas

Ankstesnių metų likvidumo rodikliai

(119)

Toliau aptariama tikėtina „Íslandsbanki“ likvidumo pozicijos raida, ypač susiklosčius nepalankiausioms aplinkybėms.

(120)

Prieš 2008 m. finansų krizę banko privatūs ir verslo klientai buvo daug prisiskolinę. Dėl krizės susitraukus ekonomikai ir ypač kritus nekilnojamojo turto kainoms, klientų įsiskolinimo lygis staiga išaugo: jie dažnai nebebuvo pajėgūs mokėti paskolų įmokų ir jų turto vertė tapo mažesnė už prisiimtų skolinių įsipareigojimų dydį. Be bendros grėsmės Islandijos ekonominei gerovei, staigus banko paskolų portfelio kokybės pablogėjimas kėlė didelę grėsmę banko gyvybingumui ateityje. Dėl to privačių ir verslo paskolų portfelio restruktūrizavimas (įsiskolinimo mažinimas), kaip numatyta restruktūrizavimo plane, tapo vienu iš „Íslandsbanki“ prioritetų.

(121)

Pasak Islandijos valdžios institucijų, „Íslandsbanki“ parengė konkrečias skolos mažinimo programas ir kartu su valstybe ir kitais bankais įgyvendino bendrąsias skolos naštos mažinimo priemones (pvz., hipotekinėms paskoloms taikomą 110 % koregavimą) (62).

(122)

„Íslandsbanki“ bankas Priežiūros institucijai pateikė taikomų restruktūrizavimo metodų metmenis, parengtus pagal 2010 m. lapkričio mėn. surinktą informaciją. Buvo numatyti skirtingi bendrovių, namų ūkių ir asmenų skolų restruktūrizavimo būdai. Didesnėms bendrovėms parengti konkrečiai joms pritaikyti sprendimai, o mažosioms ir vidutinėms bendrovėms pasiūlyta pakoreguoti pagrindinę paskolos sumą ir (arba) likusios skolos sumą ir (arba) palūkanas, atsižvelgiant į bendrovės turto vertę arba laisvų pinigų srautus.

(123)

Namų ūkiams ir asmenims siūloma įvairių restruktūrizavimo galimybių, pvz., laikinas įmokų mokėjimo sustabdymas (angl. payment holidays), mokėjimo termino atidėjimas ir lanksčios mokėjimo schemos.

(124)

Siekdamas stebėti ir užtikrinti restruktūrizavimo pažangą, „Íslandsbanki“ taip pat parengė vadinamąjį restruktūrizavimo skydą (angl. Restructuring Dashboard). Jis buvo pateiktas Priežiūros institucijai.

(125)

Pasak Islandijos valdžios institucijų, nepaisant kai kurių nenumatytų įvykių, pvz., Islandijos Aukščiausiojo Teismo neseniai priimto sprendimo dėl paskolų užsienio valiuta, „Íslandsbanki“ bankas įmonių paskolų portfelį baigs restruktūrizuoti iki 2012 m. pabaigos, o mažmeninės bankininkystės – 2013 m. Prognozuojama, kad hipotekinių paskolų palūkanos bus baigtos tikslinti 2014 m. pabaigoje.

(126)

„Íslandsbanki“ indėlių bazė išliko gana stabili ir nuo banko įsteigimo sudaro maždaug 400 mlrd. ISK. 2011 m. pabaigoje dėl „Íslandsbanki“ susijungimo su „Byr“ ji padidėjo iki 535 mlrd. ISK. Šiuo metu indėliai sudaro beveik 80 % visų įsipareigojimų.

(127)

2010 ir 2011 m. banko indėlių ir paskolų santykis buvo apie 80 % arba didesnis. „Íslandsbanki“ daro prielaidą, kad, atsigaunant ekonomikai ir didėjant polinkiui rizikuoti, dėl šiuo metu taikomų mažų indėlių palūkanų normų kai kurie investuotojai dalį savo lėšų investuos ten, kur galės tikėtis didesnės grąžos. Dėl to bankas numato, kad iki 2016 m. indėlių ir paskolų santykis gali sumažėti iki apytikriai […] %. Be to, manoma, kad indėliai užsienio valiuta sudarys […]. „Íslandsbanki“ siekia palaipsniui diversifikuoti savo finansavimo priemonių derinį.

(128)

[…] (63).

(129)

Kalbant apie finansavimo ISK poreikį, […]. Kita vertus, „Íslandsbanki“ buvo pirmas Islandijos bankas, išleidęs padengtas obligacijas. Pirmosios emisijos data – 2011 m. gruodžio mėn., kai buvo išleista su VKI (64) susietos 4 mlrd. ISK obligacijos. Emisiją palankiai sutiko instituciniai investuotojai – buvo viršyta jos pasirašymo suma. „Íslandsbanki“ tikisi 2012 m. išleisti trumpalaikių vertybinių popierių ir dabartinę padengtų obligacijų emisiją padidinti iki 10 mlrd. ISK per metus. […].

(130)

Pagal restruktūrizavimo planą per aptariamą laikotarpį dėl finansavimo priemonių derinio pakeitimų padidės finansavimo išlaidos. Manoma, kad su vartotojų kainų indeksu susietų banko obligacijų derinio skolinimo išlaidos bazinę palūkanų normą viršys maždaug […] baziniais punktais, neindeksuotų obligacijų – […] baziniais punktais, indėlių – maždaug […] baziniais punktais.

(131)

Pagal restruktūrizavimo planą „Íslandsbanki“ ir toliau daug dėmesio skiria efektyviai ir racionaliai veiklai, kad kompensuotų didesnes infrastruktūros išlaidas, kurios išaugo dėl griežtesnės reguliavimo kontrolės ir didesnių mokesčių. Bankas teigia, kad 2011 m. buvo užbaigtas esminis išlaidų veiksmingumo didinimo darbas, tačiau pabrėžia, jog tai yra ilgalaikis tikslas, kurio siekiant būtina keisti procesus ir nuolat analizuoti. Pagal restruktūrizavimo planą ir 2012 m. daug dėmesio bus skiriama informuotumui apie išlaidas didinti, išlaidoms mažinti ir analizei: bus peržiūrimos ir, jei reikia, tobulinamos banko vidaus procedūros. Kaip nurodyta pirmiau, tikimasi, kad pritaikius šias priemones ir sumažinus darbuotojų skaičių išlaidų ir pajamų santykis sumažės nuo 75 % 2011 m. iki […] % 2014 m.

(132)

„Íslandsbanki“ Priežiūros instituciją informavo, kad vienas iš jo prioritetų yra įmonės valdymo struktūrų ir procesų suderinimas su šalies ir tarptautine gerąja patirtimi. Dėl to „Íslandsbanki“ įsteigė Rizikos valdymo ir kredito kontrolės skyrių. Skyrius rūpinasi rizikos valdymo ir paskolų kontrolės klausimais; šis darbas integruotas į kasdienius visų banko skyrių procesus. 2011 m. „Íslandsbanki“ pirmą kartą kartu su metine ataskaita paskelbė išsamią Rizikos knygą (65). Rizikos knygoje, kuri bus leidžiama kasmet, pateikiama papildomos informacijos apie banko rizikos valdymo schemą, kapitalo struktūrą ir pakankamumą, pagrindinius rizikos atvejus ir rizikos vertinimo procesus.

(133)

Restruktūrizavimo plane Islandijos valdžios institucijos pateikė Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso ataskaita pagrįstą „Íslandsbanki“ nepalankiausių sąlygų scenarijų, kuriuo siekiama parodyti „Íslandsbanki“ gebėjimą pasiekti ilgalaikį gyvybingumą.

(134)

Restruktūrizavimo planas, kaip aprašyta pirmiau, įskaitant prielaidas, kuriomis jis pagrįstas, sudaro pagrindinį scenarijų.

(135)

Restruktūrizavimo plano 5.9.3 skyriuje „Íslandsbanki“ remiasi Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso ataskaitoje, kuri 2012 m. balandžio 1 d. buvo pateikta Islandijos valdžios institucijoms, pateiktu nepalankiausių sąlygų scenarijumi.

(136)

Pagrindinėse 2012 m. Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso ataskaitos išvadose teigiama, kad „Íslandsbanki“ kapitalizacija gerokai viršija būtiniausius vidaus ir išorės reikalavimus ir yra didesnė už lygį, kuris gali būti laikomas ilgalaikiu banko, veikiančio įprastinėmis verslo sąlygomis, tikslu. Ataskaitoje nurodoma, jog minimalaus vidaus kapitalo reikalavimai ir pagal dabartinę Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso ataskaitą atlikto bandymo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad penkerių metų verslo plane numatytas dividendų išmokėjimas atrodo racionalus.

(137)

Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso ataskaitoje nurodoma, kad kiekvienais metais priimant sprendimą dėl dividendų išmokėjimo turėtų būti remiamasi naujausia kapitalo pakankamumo analize ir atsižvelgiama į banko likvidumo būklę.

(138)

Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso ataskaitoje nurodoma, kad minimalus banko kapitalo pakankamumo rodiklis yra nuo […] % iki […] % pagal riziką įvertinto turto. Minimalus reikiamo kapitalo kiekis 2012 m. pabaigoje sudarys […] mlrd. ISK, iš jų […] mlrd. ISK reikalaujama pagal 2a ramstį dėl rizikos veiksnių, kurie neįtraukti į 1 ramstį arba pagal jį nėra pakankamai įvertinti. Tačiau banko kapitalo pakankamumo rodiklis 2011 m. pabaigoje iš tiesų sudarė 22,6 %. Bandymo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai rodo, jog dalį kapitalo perviršio bankas turi išlaikyti tam, kad galėtų įveikti galimas nepalankias aplinkybes, tačiau sprendimas kapitalo perviršį laipsniškai išmokėti dividendų pavidalu yra pagrįstas. Kapitalas, kurį būtina turėti norint įveikti nepalankiausias aplinkybes, 2012 m. pradžioje sudarė […] mlrd. ISK, o kapitalo perviršis 2012 m. pabaigoje sudarys […] mlrd. ISK, kaip nurodyta 7 lentelėje.

7 lentelė

Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso ataskaitos apžvalga

(139)

Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso ataskaitoje „Íslandsbanki“ įvertino dėl kredito rizikos, rinkos (prekybos knygos ir bankinės knygos) rizikos, veiklos rizikos, verslo rizikos (dėl padidėjusių finansavimo išlaidų ir mažesnio, nei planuota, veiklos sąnaudų sumažinimo ir […] % mažesnio rinkos pajamų augimo) ir dėl teisinės ir politinės rizikos (pvz., dėl neseniai priimto Aukščiausiojo Teismo sprendimo dėl paskolų užsienio valiuta poveikio, nesugebėjimo atgauti papildomų įmonių (jūrų gėrybių sektoriaus) portfelio paskolų) ir dėl kitų teisinės ir politinės rizikos veiksnių atsirandančius galimus suminius nuostolius.

(140)

Be to, „Íslandsbanki“ atliko banko likvidumo rodiklio bandymą nepalankiausiomis sąlygomis. Tai darydamas „Íslandsbanki“ taikė vieną pagrindinį nepalankiausių sąlygų scenarijų (68) ir vieną sudėtingesnį nepalankiausių sąlygų scenarijų. Įvairiu nepalankiausių sąlygų lygiu buvo testuojami skirtingi grynųjų pinigų įplaukų ir išplaukų šaltiniai. Rezultatai rodo, kad bankas gerai pasirengęs įveikti nenumatytus likvidumo sunkumus.

(141)

Kaip aprašyta pirmiau, antrojo lygio kapitalo įnašo trukmė yra 10 metų nuo 2009 m. gruodžio mėn. Kompensavimo atžvilgiu nustatyta sąlyga po 5 metų (t. y. 2014 m.) atlikti padidinimą nuo 400 bazinių punktų iki 500 bazinių punktų per EURIBOR. Pasak Islandijos valdžios institucijų, šis didinimas turėtų veikti kaip paskata bankui, turinčiam nuo to laiko grąžinti šį kapitalą.

(142)

Kalbant apie 5 % nuosavybės dalį, kurią valstybė tebeturi „Íslandsbanki“ banke, Vyriausybės turtą finansų įmonėse tvarko Islandijos valstybinių finansinių investicijų bendrovė (ISFI) (69). Pagal 2012 m. valstybės biudžetą Vyriausybė turi įgaliojimus parduoti savo šiuo metu taupomuosiuose bankuose turimą dalį, bet kol kas nepriimtas joks sprendimas dėl valstybės turto trijuose didžiuosiuose komerciniuose bankuose pardavimo. Tačiau atsakingi ministrai įsteigė darbo grupę akcijų komerciniuose bankuose perdavimo galimybėms ištirti. Vyriausybė nurodė neketinanti sumažinti savo „Landsbankinn“ akcijų daugiau negu dabartiniai du trečdaliai akcinio kapitalo, tačiau turimos „Íslandsbanki“ ir „Arion banki“ kapitalo dalys gali būti netrukus pasiūlytos parduoti arba parduotos su bankais, jei dauguma savininkų nuspręstų juos parduoti, įvykdžius tam tikras būtinas sąlygas (70).

(143)

Speciali likvidumo priemonė teikiama tik iki 2012 m. rugsėjo mėn. ir ja dar nepasinaudota. Islandijos valdžios institucijos artimiausiu metu, prieš kapitalo kontrolės priemonių panaikinimą, planuoja atšaukti Vyriausybės pareiškimą dėl bendrosios indėlių garantijos.

(144)

Kalbant apie „Straumur“ susitarimą, nors obligacijos išpirkimo terminas turėjo sueiti 2013 m. kovo mėn. pabaigoje, ją „Straumur“ visiškai padengė 2012 m. pradžioje. Nuo tada valstybė neprisiima pagrindinio turto pakankamumo rizikos.

(145)

Sprendime pradėti procedūrą Priežiūros institucija pateikė preliminarią išvadą, kad Islandijos valstybės priemonės „Íslandsbanki“ bankui kapitalizuoti, taip pat likvidumo priemonė yra susijusi su valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnį. Be to, negalima paneigti, kad valstybės pagalba suteikta suteikus indėlių garantiją ir sudarius „Straumur“ susitarimą. Sprendime pradėti procedūrą nebuvo numatytos su „Byr“ įsigijimu susijusios pagalbos priemonės, kurias Priežiūros institucija laikinai patvirtino „Byr“ sprendimais. Šiame sprendime Priežiūros institucija pateiks galutinę nuomonę apie šias priemones, kurios ir toliau turi įtakos esamam vertinimui.

(146)

Dėl sprendime pradėti procedūrą įvertintų priemonių suderinamumo Priežiūros institucija mano, kad galutinai apsispręsti galima tik remiantis restruktūrizavimo planu, kuris nebuvo pateiktas, kai Priežiūros institucija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą 2010 m. gruodžio 15 d. Ypač dėl to, kad restruktūrizavimo plano nėra, nors praėjo daugiau kaip vieni metai nuo „Íslandsbanki“ įsteigimo, Priežiūros institucija išreiškė abejones dėl pagalbos suderinamumo.

(147)

Priežiūros institucija gavo senojo banko kreditorių vardu pateiktą pareiškimą, kuriame jie pabrėžia, kad turėtų būti laikomi suinteresuotomis šalimis ir nurodo galbūt atsiųsią daugiau pastabų vėlesniu etapu.

(148)

Islandijos valdžios institucijos sutinka, kad priemonės, kurių imtasi steigiant „Nyi Glitnir banki“ (dabar – „Íslandsbanki“), yra valstybės pagalba. Islandijos institucijų nuomone, priemonės yra suderinamos su galiojančiu EEE susitarimu, remiantis šio susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punktu, nes jos yra būtinos, proporcingos ir tinkamos rimtam Islandijos ekonomikos sutrikimui šalinti. Islandijos institucijų nuomone, pritaikytos priemonės visais atžvilgiais atitinka principus, kurie išdėstyti Priežiūros institucijos valstybės pagalbos rekomendacijose. Jos taip pat teigia, kad pagalba yra būtina ir ribojama iki mažiausios būtinos sumos.

(149)

Be to, Islandijos valdžios institucijos pabrėžia, kad buvę „Glitnir“ akcininkai prarado visas akcijas ir negavo kompensacijos iš valstybės, kad pagalba gerai pritaikyta neigiamam šalutiniam poveikiui, kurį patiria konkurentai, sumažinti ir kad paskolų (antrojo lygio kapitalo) sąlygos lygintinos su rinkos normomis.

(150)

Islandijos valdžios institucijos nemano, kad indėlių garantija yra valstybės pagalba.

(151)

Islandijos valdžios institucijos pateikė keletą įsipareigojimų, kurių dauguma susiję su konkurencijos iškraipymu, atsiradusiu dėl vertinamosios pagalbos. Šie įsipareigojimai nurodyti priede.

(152)

EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalis išdėstyta taip:

„Išskyrus tuos atvejus, kai šis Susitarimas nustato kitaip, EB valstybių narių, ELPA valstybių arba iš valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su šiuo Susitarimu, kai ji daro įtaką Susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai.“

(153)

Priežiūros institucija vertins šias priemones (71):

Nurodytos priemonės toliau bendrai vadinamos kapitalizavimo priemonėmis. Priežiūros institucija taip pat įvertins:

(154)

Priežiūros institucija taip pat primena, kad antrajame „Byr“ sprendime „Íslandsbanki“ banką ji nurodė kaip galimą „Byr“ suteiktos pagalbos gavėją, ypač kai kalbama apie subordinuotosios paskolos priemonę, kuria buvo galima pasinaudoti tol, kol „Byr“ negalėjo susijungti su „Íslandsbanki“. Be to, Priežiūros institucija dar kartą pabrėžia, kad laikinai patvirtintas „Byr“, dabar jau sujungto su „Íslandsbanki“, gelbėjimo priemones sudaro valstybės pagalba, kurios galutinis suderinamumas priklauso nuo susijungusio subjekto verslo plano.

(155)

Kaip nurodyta Priežiūros institucijos preliminariojoje išvadoje, pateiktoje sprendime pradėti procedūrą, akivaizdu, kad kapitalizavimo priemonės finansuojamos iš valstybės išteklių, kuriuos teikia Islandijos iždas. Valstybės ištekliai taip pat akivaizdžiai panaudoti likvidumo priemonėje, kurią naudoja „Íslandsbanki“. „Straumur“ susitarimo atžvilgiu valstybė prisiėmė riziką, kad „Straumur“ turto gali nepakakti perduotiems „Straumur“ įsipareigojimams (indėliams) padengti. Iš esmės ji užtikrino padengsianti trūkumą. Tokiu būdu (galbūt) būtų perduoti valstybės ištekliai.

(156)

Indėlių garantijos atžvilgiu Priežiūros institucija nuo pradžių pabrėžia, kad jos vertinimas ribotas ir sietinas tik su pirmiau aprašyta papildoma indėlių garantija. Iš esmės ją sudaro Islandijos Vyriausybės pareiškimai, kad indėliai šalies komerciniuose ir taupomuosiuose bankuose ir jų filialuose Islandijoje bus visiškai padengti.

(157)

Šis vertinimas neprieštarauja Priežiūros institucijos nuomonei dėl Įstatymo Nr. 98/1999 ir Islandijos Vyriausybės ir Indėlininkų ir investuotojų garantijos fondo veiksmų krizės metu suderinamumo su EEE teisės aktais, ypač su Direktyva 94/19/EB. Dėl direktyvų 97/9/EB ir 94/19/EB įgyvendinimo Priežiūros institucija laikosi nuomonės, kad šios priemonės tam tikra dalimi yra valstybės pagalba, o valstybės išteklių naudojimas siekiant įvykdyti įpareigojimus pagal EEE teisės aktus apskritai nekeltų keblumų pagal EEE susitarimo 61 straipsnį. Todėl šis sprendimas nesusijęs su tomis priemonėmis.

(158)

Priežiūros institucija sprendime pradėti procedūrą nurodė toliau tirsianti, ar pirmiau aprašyti Islandijos valstybės pareiškimai yra pakankamai tikslūs, tvirti, besąlygiškai ir teisiškai privalomi, pvz., įsipareigojimai valstybės ištekliais (72). Vertindama, ar šių kriterijų laikomasi, Priežiūros institucija pažymi, kad šie pareiškimai yra neatšaukiamas įsipareigojimas viešaisiais ištekliais – tai įrodo Islandijos valstybės didžiausios pastangos apsaugoti indėlininkus: ji ne tik pakeitė indėlininkų pirmenybės tvarką nemokių įmonių turto atžvilgiu (kai nebūtų naudojami valstybės ištekliai), bet ir aiškiai parodė neleisianti indėlininkams patirti jokių nuostolių. Vyriausybės bendroji garantija, teikiama visiems indėliams šalies komerciniuose ir taupomuosiuose bankuose, taip pat skiriasi nuo bet kokios indėlių garantijos sistemos, kuri pagrįsta EEE įstatymais, nes apsauga taikoma neribojant sumos ir bankai niekaip finansiškai neprisideda ir nepasipelno iš šios priemonės.

(159)

Kad Islandijos Vyriausybė suvokia savo pareikštą įsipareigojimą, rodo valstybės įsikišimas į finansų sektorių, kuris vyksta nuo 2008 m. spalio mėn. ir kurį skatino noras gerbti savo pareiškimus. Įsikišimui priskiriamos ir priemonės dengti finansų įmonių indėlius, pvz., trijų komercinių bankų įsteigimas, SPRON indėlių perdavimas „Arion banki“, „Straumur“ indėlių perdavimas „Íslandsbanki“, Islandijos centrinio banko perimti „Sparisjódabanki Íslands“ 5 taupomųjų bankų indėliai, indėlių perkėlimas iš „Byr“ taupomojo banko į „Byr hf“, indėlių perkėlimas iš „Keflavík“ taupomojo banko į „SpKef“ ir valstybės atsakomybės prisiėmimas už „SpKef“ indėlius įvykus priverstiniam susijungimui su „Landsbankinn“.

(160)

Iš tiesų Islandijos valdžios institucijos, remdamosi keletu valstybės pagalbos atvejų, kuriuos šiuo metu tiria Priežiūros institucija ir kurių keletas minėta pirmiau, teigė, kad atitinkama pasirinkta priemonė buvo mažiausiai finansiškai apsunkinanti galimybė Islandijos valstybei, vykdančiai pasižadėjimą visiškai apsaugoti indėlininkus.

(161)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Priežiūros institucija laikosi nuomonės, kad turima teisiškai privaloma, tiksli, nesąlygiška ir tvirta priemonė. Todėl, remdamasi šiuo pagrindu, Priežiūros institucija daro išvadą, kad Islandijos valstybės pareiškimai, jog indėliai – visiškai apsaugoti, yra įsipareigojimas valstybės ištekliais pagal EEE susitarimo 61 straipsnį.

(162)

Pirma, pagalbos priemonės privalo suteikti naujajam bankui lengvatas, kuriomis jis atleidžiamas nuo mokesčių, paprastai mokamų iš jo biudžeto. Priežiūros institucija, laikydamasi preliminarios išvados, kurią padarė sprendime pradėti procedūrą, toliau mano, kad kiekviena kapitalizavimo priemonė suteikia naujajam bankui pranašumą, nes suteiktas kapitalas nebūtų prieinamas bankui be valstybės įsikišimo.

(163)

Nustatydama, ar investicija į įmonę, pavyzdžiui, taikant kapitalo injekciją, yra pranašumas, Priežiūros institucija taiko rinkos ekonomikos investuotojų principą ir vertina, ar privatus investuotojas, kurio dydis palygintinas su įprastomis rinkos sąlygomis veikiančios viešosios įstaigos dydžiu, būtų daręs tokią investiciją (73). Dėl kapitalizavimo priemonių, teikiamų sunkumus patiriantiems bankams nuo finansų krizės pradžios, Europos Komisija (daugeliu atveju nuo finansų krizės pradžios (74)) ir Priežiūros institucija (75) laikosi bendro požiūrio, kad valstybės bankų rekapitalizavimas prilygsta valstybės pagalbai, kilus tokiai sumaiščiai ir vyraujant netikrumui, kokie būdingi finansų rinkoms nuo 2008 m. rudens. Šis bendras požiūris ypač taikomas 2008 m. ir 2009 m. Islandijos finansų rinkoms, kai žlugo visa sistema. Todėl Priežiūros institucija mano, kad kapitalizavimo priemonės suteikia „Íslandsbanki“ pranašumą, nepaisant galutinio 95 % naujojo banko kapitalo perdavimo (daugiausia privataus sektoriaus) kreditoriams. Kapitalizuojant „Íslandsbanki“, privatų kapitalą suteikė tik senojo banko kreditoriai, kurie tik siekia sumažinti savo nuostolius (76).

(164)

Panašios nuostatos laikomasi tada, kai taikoma speciali likvidumo priemonė, dėl kurios buvo susitarta ir kuri buvo įtraukta į valstybės pagalbos priemonių paketą, siekiant atkurti žlugusio banko operacijas naujai suformuotame banke ir paskatinti žlugusio banko kreditorius įnešti turto. Akivaizdu, jog valstybė įsikišo todėl, kad nebuvo aišku, ar gali būti užtikrintas pakankamas „Íslandsbanki“ likvidumas rinkoje. Todėl, užuot veikusi kaip privatus investuotojas, valstybė veikė vietoje privačių rinkos dalyvių, kurie vengė skolinti finansų įmonėms. Taigi Priežiūros institucija patvirtina preliminarią išvadą, kurią padarė sprendime pradėti procedūrą, ir specialią likvidumo priemonę vertina kaip „Íslandsbanki“ bankui suteiktą pranašumą.

(165)

Dėl „Straumur“ banko turto ir įsipareigojimų perdavimo – „Straumur“ susitarimo – Priežiūros institucija teigiamai pažymi, kad viso sandorio tikslas yra suteikti „Íslandsbanki“ bankui kompensaciją, kurios suma būtų lygi tik perduotų įsipareigojimų sumai. Tačiau visa „Straumur“ turto rizika yra mažesnės vertės nei perduoti indėliai, o įpareigojimas atlyginti bet kokį galimą trūkumą priskirtas valstybei. Tad atrodo, kad „Íslandsbanki“, neskaitant tam tikrų pajamų, gaunamų per obligacijos palūkanų mokėjimus, gali įgyti verslo įvaizdžio vertę ir papildomų rinkos dalių, neprisiimdamas jokios rizikos. Priežiūros institucija daro išvadą, kad tai yra pranašumas.

(166)

Galiausiai Priežiūros institucija taip pat turi įvertinti, ar papildoma indėlių garantija "Íslandsbanki" ir Islandijos bankams yra bendrai suteikiamas pranašumas. Šiuo klausimu Priežiūros institucija pažymi, kad kai Islandijos institucijos pirmą kartą pareiškė, jog indėliams bus suteikta garantija, nebuvo visiškai aišku, kaip ši garantija veiks praktiškai, ypač kokį poveikį toks įsikišimas turės bankui, kuris nebegalės įvykdyti finansinių įsipareigojimų indėlininkams. Taip pat atrodo, kad tokiam bankui būtų leidžiama žlugti, bet Islandijos valstybė užtikrintų (pavyzdžiui, perduodama indėlius kitam bankui ir padengdama turto trūkumą), kad indėliai būtų visiškai apmokėti ir indėlininkai visada turėtų prieigą prie visos savo indėlių sumos.

(167)

Priežiūros institucija laikosi nuomonės, kad konkretus būdas, kuriuo valstybė veiktų vykdydama neribotos šalies indėlių garantijos įsipareigojimus, yra antraeilės svarbos klausimas. Svarbu tai, kad ji prisiėmė įpareigojimą neribotai kištis, jei bankas neišmokėtų indėlių.

(168)

Priežiūros institucijos požiūriu, ši neribota garantija palanki „Íslandsbanki“ bankui: pirma, taip suteikiamas vertingas konkurencinis pranašumas – neribota valstybės garantija, o tokiu būdu sudaroma svarbi apsaugos sistema – pranašumas prieš alternatyvias investavimo galimybes ir tiekėjus. Tai rodo pavyzdys iš neseniai ekonomikos reikalų ministro pateiktos ataskaitoje, kurioje rašoma: „Islandijos finansų įmonės šiuo metu veikia saugioje aplinkoje su kapitalo kontrolės priemonėmis ir bendrosiomis indėlių garantijomis. Esant tokioms sąlygoms, banko indėliai iš esmės yra vienintelė saugi galimybė Islandijos santaupų savininkams“ (77).

(169)

Antra, regis, akivaizdu, kad jei tokios garantijos nebūtų, „Íslandsbanki“ bankas lengviau nukentėtų nuo masinio indėlių atsiėmimo, kaip atsitiko jo pirmtakams (78). Todėl tikėtina, kad bankui būtų tekę mokėti didesnes palūkanų normas (kompensuojant riziką), siekiant pritraukti ar net paprasčiausiai išlaikyti tam tikrą indėlių dalį, jei nebūtų buvę papildomos neribotos indėlių garantijos, kurią prisiėmė Islandijos valstybė. Taigi Priežiūros institucija daro išvadą, kad indėlių garantija bankui suteikiamas pranašumas.

(170)

Antra, pagalbos priemonė turi būti atranki ir teikiama pagal pirmenybę „tam tikroms įmonėms arba tam tikrų prekių gamybai“. Kapitalizavimo priemonės, likvidumo priemonė ir „Straumur“ susitarimas yra atrankios priemonės, nes jos naudingos tik „Íslandsbanki“.

(171)

Be to, valstybės parama gali būti atranki net tokiomis aplinkybėmis, kuriomis vienas arba daugiau ekonomikos sektorių gauna naudą, o kiti jos negauna, todėl Priežiūros institucija valstybės garantiją indėliams, kuri naudinga Islandijos bankų sektoriui, laiko iš esmės atrankia. Ši išvada taip pat daroma remiantis pirmiau išdėstytomis nuostatomis, pagal kurias bankams teikiama pirmenybė prieš kitas įmones, siūlančias kitokias pinigų taupymo ir investavimo galimybes.

(172)

Priemonės sustiprina „Íslandsbanki“ poziciją, palyginti su konkurentais (arba potencialiais konkurentais) Islandijoje ir kitose EEE valstybėse. „Íslandsbanki“ yra įmonė, veikianti finansų rinkose, kaip aprašyta pirmiau, atvirose tarptautinei konkurencijai EEE erdvėje. Nors Islandijos finansų rinkos šiuo metu gana izoliuotos, ypač dėl kapitalo kontrolės priemonių, tarpvalstybinė prekyba veikia (ir vis dar turi potencialą), tad tikėtina, kad prekyba greitai išaugs, kai tik bus panaikintos kapitalo kontrolės priemonės. Todėl į visas vertinamas priemones privaloma žiūrėti kaip į iškreipiančias konkurenciją ir veikiančias prekybą tarp EEE susitarimą pasirašiusių šalių (79).

(173)

Taigi Priežiūros institucija daro išvadą, kad Islandijos valstybės pritaikytos priemonės kapitalizuojant naująjį banką, taip pat likvidumo priemonė, indėlių garantija ir „Straumur“ susitarimas yra susiję su valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį. Priežiūros institucija primena, kad prie tokios pačios išvados ji priėjo „Byr“ sprendimuose dėl „Byr“ suteiktų kapitalizavimo priemonių.

(174)

Pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį „ELPA priežiūros institucijai turi būti pranešta, suteikiant jai pakankamai laiko pastaboms pateikti, apie bet kokius planus suteikti arba pakeisti pagalbą (…). Susijusios valstybės netaikys pasiūlytų priemonių, kol nebus įvykdyta procedūra ir pasiektas galutinis sprendimas“.

(175)

Islandijos valdžios institucijos nepranešė Priežiūros institucijai apie pagalbos priemones, kurios įtrauktos į sprendimą pradėti procedūrą, prieš jas įgyvendinant. Todėl Priežiūros institucija daro išvadą, kad Islandijos valdžios institucijos nevykdė įpareigojimų pagal 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį, taigi šių priemonių suteikimas buvo neteisėtas.

(176)

Pirminėje pastaboje Priežiūros institucija pažymi, kad „Íslandsbanki“ yra naujas juridinis subjektas, įsteigtas 2008 m., tačiau veiklos šalies viduje atžvilgiu jis akivaizdžiai veikia kaip „Glitnir“ ekonominės veiklos perėmėjas, nes šiuos du subjektus sieja ekonominis tęstinumas. Ekonominė veikla, kurią „Íslandsbanki“ vykdo nuo 2008 m. rudens, negalėjo būti tęsiama be pagalbos, todėl Priežiūros institucija laiko banką įmone, patiriančia sunkumų.

(177)

Be to, vertinamosios priemonės yra gelbėjimo ir restruktūrizavimo priemonės. Kaip nurodyta sprendime pradėti procedūrą, Priežiūros institucija veikiausiai būtų laikinai pritarusi priemonėms, kaip suderinamai sanavimo pagalbai, jei jai būtų pranešta iki jas pritaikant ir iki susiformuojant apie jas galutinę nuomonę, pagrįstą restruktūrizavimo planu. Tačiau laiku negavusi pranešimo Priežiūros institucija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą ir pareikalavo pateikti restruktūrizavimo planą. Kaip nurodyta pirmiau, galutinis šių priemonių suderinamumas priklauso nuo to, ar restruktūrizavimo planas atitinka Priežiūros institucijos taikomus valstybės pagalbos rekomendacijų sunkumus patiriančioms įmonėms kriterijus.

(178)

Nors valstybės pagalba sunkumų patiriančioms įmonėms, pvz., „Íslandsbanki“ bankui, paprastai vertinama pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą, Priežiūros institucija, remdamasi susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punktu, gali leisti suteikti valstybės pagalbą, „siekiant pašalinti rimtą EB valstybės narės arba ELPA valstybės ekonomikos sutrikimą“. Kaip nurodyta Bankų gairių 8 dalyje (80), Priežiūros institucija dar kartą, remdamasi teismų praktika ir Europos Komisijos sprendimų priėmimo tvarka, patvirtina, kad EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punktui reikalingas ribojamasis aiškinimas, ką galima laikyti rimtu ELPA valstybės ekonomikos sutrikimu.

(179)

Kaip išsamiai išdėstyta pirmiau, Islandijos valdžios institucijos paaiškino, kad Islandijos finansų sistema 2008 m. spalio mėn. patyrė sistemos krizę, kuri lėmė didžiausių jos bankų ir didžiausių taupomųjų bankų žlugimą vos per kelias dienas. Bendra žlugusių finansų įmonių rinkos dalis daugelyje Islandijos finansų rinkos segmentų viršijo 90 %. Sunkumus padidino žlugęs pasitikėjimas šalies valiuta. Islandijos realiąją ekonomiką finansų krizė paveikė labai smarkiai. Nors nuo krizės pradžios praėjo daugiau kaip treji metai, Islandijos finansų sistemoje vis dar sumaištis. Padėtis nuo 2008 m. labai pagerėjo ir akivaizdu, kad tuo metu, kai priemonės buvo taikomos, jos buvo skirtos rimtam Islandijos ekonomikos sutrikimui šalinti.

(180)

Todėl manoma, kad šiuo atveju taikytinas EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punktas.

(181)

Priežiūros institucijos valstybės pagalbos rekomendacijose dėl gyvybingumo sugrąžinimo ir restruktūrizavimo priemonių finansų sektoriuje dabartinės krizės metu pagal valstybės pagalbos taisykles įvertinimo (81) (toliau – Restruktūrizavimo rekomendacijos) nustatomos valstybės pagalbos taisyklės, taikomos restruktūrizuojant finansų įstaigas dabartinės krizės metu. Pagal Restruktūrizavimo rekomendacijas, siekiant įvykdyti EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punkto nuostatas, restruktūrizuojant finansų įstaigą dabartinės finansų krizės kontekste turi būti:

(182)

Taigi Priežiūros institucija, remdamasi pateiktu „Íslandsbanki“ restruktūrizavimo planu, kuris taip pat atspindi „Byr“ įsigijimą, toliau vertins, ar šie kriterijai vykdomi ir ar tokiu būdu pirmiau aprašytos pagalbos priemonės bei Priežiūros institucijos „Byr“ sprendime nurodytos pagalbos priemonės yra suderinama restruktūrizavimo pagalba.

(183)

Atkurti ilgalaikį restruktūrizavimo pagalbos gavėjo gyvybingumą – pagrindinis tokios pagalbos tikslas, o įvertinimas, ar to bus pasiekta teikiant tokią restruktūrizavimo pagalbą, yra svarbus aspektas nustatant jos suderinamumą.

(184)

Kaip nurodyta pirmiau, sumaištis Islandijos ekonomikoje 2008 m. rudens pradžioje, taikomos nepaprastosios priemonės, pvz., kapitalo kontrolės priemonės, besivystanti reguliavimo aplinka ir vis dar neaiški makroekonominė prognozė, nepaisant šiokio tokio pastaruoju metu atsiradusio stabilumo, ypač turint omenyje besitęsiančius euro zonos ekonominius sunkumus, sunkina galimybes bankų veiklą vykdyti taip, kad jie dirbtų pelningai ir užtikrintų ilgalaikį gyvybingumą. Priežiūros institucija nuo pradžių pabrėžia, kad šias aplinkybes reikia turėti omenyje atliekant toliau nurodytą vertinimą.

(185)

Restruktūrizavimo rekomendacijų 2 straipsnyje nurodyta, kad EEE valstybė turėtų pateikti konkretų ir išsamų restruktūrizavimo planą, kuriame būtų suteikiama visa informacija apie verslo modelį ir kuriuo būtų atkuriamas banko ilgalaikis gyvybingumas. Restruktūrizavimo rekomendacijų 10 dalyje reikalaujama, kad restruktūrizavimo plane būtų nustatytos banko sunkumų priežastys, banko silpnybės ir nurodyta, kaip pasiūlytomis restruktūrizavimo priemonėmis bus pašalintos esminės banko problemos.

(186)

„Íslandsbanki“ sunkumų priežastys, kaip aprašyta pirmiau, išdėstytos restruktūrizavimo plane, taip pat Specialiosios tyrimų komisijos ataskaitoje. Vienos iš svarbiausių ataskaitoje nustatytų banko priežasčių buvo per didelė ir netvari plėtra, banko savininkų turimo turto ir skolos santykis, rizikos koncentracija, menki nuosavi ištekliai ir banko dydis, palyginti su Islandijos ekonomika. Be to, „Glitnir“ plėtra buvo pagrįsta už skolintas lėšas sudaromais išpirkimo sandoriais (LBO) (82) ir komercinėmis nekilnojamojo turto rinkomis užsienyje. Taip pat šis bankas daugiausia priklausė nuo trumpalaikio didmeninio finansavimo, prisiėmė labai didelę riziką skolindamas savo savininkams ir turėjo dideles atskiras pozicijas.

(187)

Nors „Íslandsbanki“ restruktūrizavimo plane aptarta daug banko silpnybių, kaip nurodyta pirmiau, Priežiūros institucija mano, kad „Glitnir“ nesėkmę ir Islandijos finansų pramonės žlugimą taip pat lėmė keletas Islandijai būdingų veiksnių, susijusių su nedideliu jos dydžiu ir reguliavimo bei priežiūros trūkumais, kuriuos pabrėžė Specialioji tyrimų komisija. Todėl ilgalaikis „Íslandsbanki“, kaip ir bet kurio kito Islandijos banko, gyvybingumas priklauso ne vien nuo banko lygiu pritaikytų priemonių, bet ir nuo to, ar tie priežiūros ir reguliavimo trūkumai yra pašalinti.

(188)

Kaip paaiškinta priede, šiuo požiūriu Priežiūros institucija teigiamai vertina reguliavimo ir priežiūros sistemos dalinius pakeitimus, kuriuos padarė Islandijos valdžios institucijos.

(189)

Pirmiausia buvo išplėsti Finansų priežiūros institucijos įgaliojimai, be kita ko, suteikus naujų įpareigojimų, susijusių su didelėmis atskiromis pozicijomis ir su jomis susijusia rizika. Taip, Priežiūros institucijos nuomone, pašalintas vienas iš veiksnių, lėmusių finansų žlugimą.

(190)

Antra, laikinais aukštais kapitalo pakankamumo reikalavimais ir keliomis nuostatomis, susijusiomis su turto įkeitimo lygiu, ypač draudimu teikti kreditą įkeičiant savo akcijas, siekiama užtikrinti, kad Islandijos bankai negalėtų dar kartą sukurti silpnos kapitalo pozicijos. Priežiūros institucijos nuomone, šios priemonės pagerins Islandijos bankų atsparumą.

(191)

Trečia, įgyvendintos įvairios priemonės, susijusios su direktorių ir valdybos narių tinkamumu, taip pat jų atlyginimu. Be to, skolinimui susijusioms šalims (pvz., savininkams) imtos taikytos griežtesnės taisyklės, o Finansų priežiūros institucija dabar gali uždrausti bankui vykdyti konkrečią veiklą, jei mato pagrindą tai daryti. Taip pat pakeistos nepriklausomos ir vidinės apskaitos taisyklės, pavyzdžiui, sutrumpintas laikotarpis, kuriuo nepriklausomas apskaitininkas gali dirbti tam pačiam bankui. Priežiūros institucija teigiamai vertina šias priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias įvykių pasikartojimui ir kurios susijusios su savininkais bei aukštais vykdomosios valdžios pareigūnais. Be to, šios priemonės padidina išorinės rizikos stebėseną – visa tai mažina grėsmę banko gyvybingumui.

(192)

Ketvirta, pasak Islandijos valdžios institucijų, jau minėtą finansų priežiūros institucijos galimybę riboti bankų veiklą taip pat paskatino didelio masto indėlių priėmimas Islandijos bankuose iki krizės, regis, bent jau pagreitinęs jų patirtą nesėkmę. Be to, naujosios likvidumo ir užsienio valiutos balanso taisyklės (83), Priežiūros institucijos nuomone, taip pat sudaro tam tikrus apribojimus, susijusius su bankų galimybe pritraukti neproporcingai dideles užsienio indėlių sumas, jei tai gali padaryti banko verslą trapesnį ir pažeidžiamesnį dėl užsienio valiutos keitimo ir likvidumo rizikų. Priežiūros institucija sveikina Islandijos valdžios institucijų atsaką į šio pobūdžio reguliavimo priemonių nesėkmę.

(193)

Kalbant apie restruktūrizavimo planą ir priemones banko lygiu, „Íslandsbanki“ iš esmės grįžo prie labiau tradicinės bankininkystės modelio (bankininkystė šalies viduje, jūrų gėrybių produktų ir geoterminės energijos pramonė), kuris daugiausia bus finansuojamas per klientų indėlius.

(194)

Indėlių ir paskolų santykis ir toliau mažės nuo maždaug 80 % iki […] % restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje […].

(195)

Be to, kaip nurodyta pirmiau, palyginti su „Glitnir“, „Íslandsbanki“ nuo įsteigimo momento buvo kur kas mažiau įsiskolinęs, o didžioji dalis didmeninės skolos lieka „Glitnir“ nuosavybė, todėl pagal restruktūrizavimo planą jis tik labai nedaug priklausys nuo tarptautinių rinkų refinansavimo neužtikrintos skolos atžvilgiu.

(196)

Kaip paaiškėjo, finansavimo priklausomybė nuo didmeninių rinkų buvo iš viena pagrindinių „Glitnir“ žlugimo priežasčių. „Íslandsbanki“ finansavimas iki šiol daugiausia buvo grindžiamas indėliais ir nuosavybe, bet restruktūrizavimo plane numatyta šiek tiek sumažinti indėlių svarbą nuo 80 % iki […] % visų įsipareigojimų. „Íslandsbanki“ ketina šį skirtumą padengti išleisdamas padengtų obligacijų emisiją šalies rinkoje. Jam jau pavyko sėkmingai išplatinti 4 mlrd. ISK vertės padengtų obligacijų 2011 m. gruodžio mėn. ir […].

(197)

[…]. „Íslandsbanki“ nuomone, nors nepadengtų Islandijos vertybinių popierių paklausa tarp investuotojų šiuo metu maža, ji gali išaugti panaikinus neribotą indėlių garantiją. Remdamasi Islandijos valdžios institucijų pateiktais faktais, Priežiūros institucija mano, kad banko finansavimo padėtis bus tvirta iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos. Atsižvelgdama į netikrumą, susijusį su indėlių garantija ir kapitalo kontrolės priemonėmis, taip pat į nevienareikšmę būsimą (Vyriausybės) skolos rinkų plėtrą, ji negali daryti išvados, kad „Íslandsbanki“ finansavimo strategija galiausiai bus įgyvendinta taip, kaip numatyta. Tačiau restruktūrizavimo laikotarpiu matoma didelė priklausomybė nuo indėlių ir padengtų obligacijų, o didelė tų tipų skolos dalis priklauso nuo balanso. Dėl šios priežasties Priežiūros institucija sutinka, kad nedideli finansavimo strategijos pokyčiai, kurių galiausiai gali prireikti, nekels grėsmės banko gyvybingumui.

(198)

Kalbant apie turtą, susijusį su balansu, rizikingiausias tarptautinis turtas (pvz., užsienio šalyse esančio komercinio nekilnojamojo turto vertybiniai popieriai) taip pat buvo „Glitnir“ nuosavybė. Todėl balansas sumažėjo 85 %. Taigi svarbiausia „Glitnir“ verslo modelio silpnybė – priklausomybė nuo rizikingo tarptautinio turto neatlikus tinkamo rizikos vertinimo ir ribotos rinkos žinios – buvo pašalinta. Priežiūros institucija pritaria sprendimui, kad pagal restruktūrizavimo planą bankas neįsitrauks į panašų verslą ateityje ir daugiausia dėmesio skirs tradiciniam pagrindiniam verslui.

(199)

Akivaizdu, kad po įsteigimo, ypač po „Byr“ įsigijimo, bankas išaugo. Tačiau, kaip matyti iš restruktūrizavimo plano, tai neturi esminės įtakos „Íslandsbanki“ verslo modeliui, nes „Byr“ atsikratė didžiosios dalies vidaus turto, kuris pasižymėjo panašiomis savybėmis, kaip ir „Íslandsbanki“ portfelyje esantis turtas. Bet kuriuo atveju Priežiūros institucija mano, kad įvykdžius pardavimą, kuris aptariamas toliau, „Íslandsbanki“ bus lengviau visą dėmesį sutelkti pagrindiniam verslui.

(200)

Didelis su turto portfeliu susijęs iššūkis bankui tebėra iš „Glitnir“ perimtų paskolų restruktūrizavimas. Šiuo požiūriu Priežiūros institucija teigiamai vertina restruktūrizavimo procesą, kuris yra pagrindinis banko prioritetas, kaip rodo daug bendrų ir specialių pasiūlymų, banko pateiktų pernelyg įsiskolinusiems savo klientams. Nors procesas nevyko taip sklandžiai, kaip iš pradžių tikėtasi, pasiekta jau nemažai. Pavyzdžiui, 2012 m. vasario 8 d. įvairiais būdais restruktūrizuota 2 680 bendrovių ir, pasak Islandijos valdžios institucijų, didžioji jų dalis po restruktūrizavimo galėjo grąžinti skolas.

(201)

Priežiūros institucija mano, kad tai rodo „Íslandsbanki“ restruktūrizavimo metodų patikimumą. Be to, pagal bankų restruktūrizavimo skyde pateiktus duomenis galimybė, kad bankas pasieks tikslą užbaigti įmonių paskolų portfelio restruktūrizavimą iki 2012 m. pabaigos ir mažmeninių paskolų portfelio restruktūrizavimą iki 2013 m., atrodo tikroviška. Apskritai, jei Islandijos arba užsienio makroekonominėje aplinkoje neįvyks nenumatytų įvykių, Priežiūros institucijos nuomone, vėliausiai restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje „Íslandsbanki“ turės palyginti gerą balansą ir gerus rezultatus rodančius paskolų portfelius.

(202)

Kaip nurodyta pirmiau, menkas „Glitnir“ kapitalizavimas buvo vienas iš veiksnių, lėmusių jo žlugimą. „Íslandsbanki“ restruktūrizavimo plane numatyta, kad per visą restruktūrizavimo laikotarpį banko kapitalo pakankamumo rodiklis išliks gerokai aukštesnis nei Finansų priežiūros institucijos reikalaujamas 16 % minimumas. Šis rodiklis gerokai viršija būsimą Bazelio III 10,5 % minimumą. Aukštą kriterijų kapitalo pakankamumo rodiklis atitiks net pagal nepalankiausių sąlygų scenarijų, kurį „Íslandsbanki“ pateikė kartu su prie restruktūrizavimo plano pridėta šių metų Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso ataskaita. Iš tiesų pagal restruktūrizavimo planą „Íslandsbanki“ sieks padidinti pelną mažindamas kapitalo pakankamumo rodiklį ir pradėdamas išmokėti dividendus (84). Priežiūros institucijos manymu, pasitikėjimo suteikia tai, kad net pagal „Íslandsbanki“ pateiktą nepalankiausių sąlygų scenarijų, kuris pagrįstas gerai apgalvotais parametrais, bankas išlaiko […] mlrd. ISK kapitalo perteklių, kuris pirmiau aprašytomis veiklos sąlygomis „Íslandsbanki“ bankui padės įveikti nenumatytus sunkumus.

(203)

Banko likvidumo pozicijos atžvilgiu Priežiūros institucija pažymi, jog esama situacija pagal restruktūrizavimo planą atrodo pakankamai tvirta ir nėra požymių, kad padėtis galėtų labai pablogėti per restruktūrizavimo laikotarpį. Be to, Priežiūros institucijos manymu, atliktas banko likvidumo rodiklio nepalankiausių sąlygų bandymas Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso ataskaitos kontekste rodo, kad bankas gerai pasirengęs nepalankiems įvykiams, todėl galima daryti išvadą, jog „Íslandsbanki“ likvidumo padėtis yra gera.

(204)

Kaip aprašyta pirmiau, Priežiūros institucija taip pat pritaria atliktiems įmonės ir rizikos valdymo pakeitimams, kuriais pašalinta „Glitnir“ verslo silpnybė ir kurie leis objektyviau ir profesionaliau vertinti banko veiklos riziką.

(205)

Pelningumo atžvilgiu restruktūrizavimo rekomendacijose taip pat numatyta, kad restruktūrizavimo plane turėtų būti parodyta, kokiu būdu bankas kaip galėdamas greičiau susigrąžintų ilgalaikį gyvybingumą be valstybės pagalbos. Ypač bankas turėtų sugebėti generuoti atitinkamą kapitalo grąžą ir padengti visas savo įprastos veiklos sąnaudas ir vykdyti atitinkamus reguliavimo reikalavimus. Konkrečiai restruktūrizavimo rekomendacijų 13 punkte nurodyta, kad ilgalaikis gyvybingumas pasiekiamas, kai bankas gali padengti visas savo išlaidas, įskaitant pablogėjimą ir finansines išlaidas, ir suteikti atitinkamą kapitalo grąžą, atsižvelgdamas į banko rizikos pobūdį.

(206)

Kaip jau minėta, šiuo atveju Priežiūros institucija primena, kad ekonominė aplinka, kurioje veikia „Íslandsbanki“, keisis visų bankų atžvilgiu. Turėdama tai omenyje Priežiūros institucija yra patenkinta restruktūrizavimo plane prognozuojamu pelningumu, kuris, nepaisant didelio kapitalo pakankamumo rodiklio, bus adekvatus ir didžiąją dalį restruktūrizavimo laikotarpio ir vėliau daugiausia viršys „Íslandsbanki“ užsibrėžtus tikslus. Nuo 2009 m. iki 2014 m. kapitalo grąža svyruos nuo […] % iki […] %. Tačiau, kaip aprašyta pirmiau, […] svyravimas daugiausia atsiranda dėl nebūdingų straipsnių, pvz., dėl perkainojimo prieaugių, gautų iš turto, kuris buvo perkeltas iš „Glitnir“, ir, kita vertus, dėl nurašymų, atliktų dėl neseniai priimto Aukščiausiojo Teismo sprendimo dėl paskolų užsienio valiuta ir „Byr“ įsigijimo. Pagal restruktūrizavimo planą numatoma, kad tokių nebūdingų straipsnių po 2013 m. nepasitaikys. Tikimasi, kad kapitalo grąža nuo 2014 iki 2016 m. padidės nuo […] % iki […] %. Iš Islandijos valdžios institucijų pateikto skaičiavimo, pagrįsto pelno ir nuostolio ataskaita, iš kurios tokie nebūdingi straipsniai buvo išbraukti, matyti, kad bankas iki šiol dirbo pelningai ir jo pelningumas nuo 2008 iki 2016 m. išliks gana stabilus. Šią išvadą patvirtina ir pirmiau minėta Islandijos valstybinių finansinių investicijų bendrovė. Nors neaišku, ar šie skaičiavimai visiškai atspindi dėl didelio diskonto gautus prieaugius, Priežiūros institucija pažymi, kad po 2013 m., kai, kaip prognozuojama, diskontas bus visiškai nurašytas, pagal restruktūrizavimo planą banko metinis pelnas sudarys nuo […] iki […] mlrd. ISK.

(207)

Kai kurie reikšmingiausi finansinio planavimo, kuriuo remiantis parengtas restruktūrizavimo planas, aspektai ir išsamesni duomenys minėti pirmiau, pvz., restruktūrizavimo metu mažėjantis pelnas iš pagrindinių verslo segmentų – įmonių ir mažmeninės bankininkystės. Priežiūros institucija mano, kad iš esmės juos lemia diskonto nurašymas ir tai atspindi didėjančias finansavimo išlaidas (dėl didesnio įsipareigojimų diversifikavimo, kai padidėja ilgesnio grąžinimo termino skolų dalis) ir grynosios palūkanų maržos mažėjimą nuo dabartinio 4,4 % lygio iki […] %. Priežiūros institucijos nuomone, būtų apdairu nesiremti didėjančiomis šių segmentų pajamomis. Iš tiesų tikėtina, kad finansavimo išlaidos šiek tiek didės (pagal restruktūrizavimo planą jos turėtų didėti ne daugiau kaip […] baziniais punktais). Kalbant apie palūkanų normos maržą, Priežiūros institucija pažymi, kad net jei ji, kaip tikimasi, sumažės iki […] %, palyginti su kitomis šalimis, vis tiek išliks gana didelė (85). Pasak Islandijos valdžios institucijų, toks ar didesnis maržos lygis išsilaikė per kelis pastaruosius dešimtmečius ir jį lemia, be kitų veiksnių, didelė palūkanų norma Islandijoje, mažesnė hipotekinių paskolų dalis paskolų portfelyje ir mažesnis bankų dydis. Priežiūros institucija mano, kad šie paaiškinimai yra pagrįsti ir todėl šis finansinio planavimo aspektas yra gana tikėtinas.

(208)

Dar vienas svarbus būsimą pelningumą lemiantis veiksnys pagal restruktūrizavimo planą yra didesnės pajamos iš mokesčių ir komisinių, kurios […] planuojamu laikotarpiu turėtų padidėti […]. Šis pajamų padidėjimas lems […] ISK pelną 2016 m. Islandijos valdžios institucijos teigia, kad šios prognozės yra tikėtinos, nes komisinių mokesčių pajamas teikiantis verslas, pvz., su vertybinių popierių birža susiję sandoriai ir užsienio valiutos prekyba, įvykus žlugimui ir pritaikius kapitalo kontrolės priemones sustojo. Tačiau, pasak Islandijos valdžios institucijų, realu tikėtis, kad vertybinių popierių biržos apyvarta gerokai išaugs ir 2013 m. pabaigoje turėtų būti panaikintos kapitalo kontrolės priemonės, todėl Priežiūros institucija neabejoja šių duomenų pagrįstumu.

(209)

Be pelno ir nuostolių plano pajamų dalies, bankas ėmėsi kelių pirmiau aprašytų iniciatyvų, norėdamas sumažinti išlaidas ir padidinti jų veiksmingumą, taip pat beveik 10 % sumažino darbuotojų skaičių – tai išlaidų ir pajamų santykį turėtų iš viso sumažinti nuo 75 % iki […] % 2014 m. Priežiūros institucija palankiai vertina šias pastangas, nes, palyginti su kitomis šalimis, dabartinis santykis yra gana didelis. Priežiūros institucija taip pat mano, kad, kaip matyti iš restruktūrizavimo plano, tikėtina, jog šį tikslą bus galima pasiekti, nes užbaigus iš „Glitnir“ paveldėto portfelio restruktūrizavimą ir, kaip tikimasi, sumažėjus priežiūros darbo krūviui bus galima sumažinti darbuotojų skaičių ir padidinti banko veiklos efektyvumą.

(210)

Be to, kas pasakyta pirmiau, taip pat matyti, kad restruktūrizavimo planas pagrįstas daugeliu kitų prielaidų. Priežiūros institucija siekė kruopščiai ištirti tas, kurios atrodo svarbiausios ir turi didžiausią įtaką būsimam „Íslandsbanki“ gyvybingumui. Kalbant apie makroekonomines prielaidas, matyti, kad jos daugiausia atitinka TVF ir Islandijos statistikos institucijos prognozes, pavyzdžiui, kai kalbama apie BVP augimą ir nedarbo lygį. Regis, bendros prielaidos, kuriomis grindžiamas restruktūrizavimo planas, daromos pakankamai atsargiai, kad atsižvelgus į pirmiau Priežiūros institucijos išdėstytas nuostatas būtų galima daryti išvadą, jog restruktūrizavimo priemonės, kurių ėmėsi bankas, yra pakankamos, užtikrina ilgalaikį gyvybingumą, apsaugo nuo netikėtų ir nepalankių, nenumatyto masto ir nenumatytas pasekmes sukeliančių įvykių.

(211)

Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus elementus, Priežiūros institucija laikosi nuomonės, kad restruktūrizavimo plane numatyta pakankamai elementų, padedančių susigrąžinti ilgalaikį banko gyvybingumą, ir galima daryti išvadą, jog Restruktūrizavimo rekomendacijų 2 straipsnio nuostatų yra laikomasi.

(212)

Restruktūrizavimo rekomendacijų 22 straipsnis išdėstytas taip: „Siekiant apriboti konkurencijos iškraipymą ir pašalinti neatsakingo elgesio riziką, pagalbą reikėtų riboti iki būtiniausios, o pagalbos gavėjas turėtų pats atitinkamu įnašu prisidėti prie restruktūrizavimo išlaidų. Bankas ir jo kapitalo savininkai turėtų kiek galėdami savo ištekliais prisidėti prie restruktūrizavimo. Tai būtina siekiant užtikrinti, kad išgelbėtieji bankai prisiimtų atitinkamą atsakomybę už savo ankstesnio elgesio pasekmes ir būtų sudarytos atitinkamos jų būsimo elgesio paskatos.“

(213)

Šiuo atveju Priežiūros institucija primena nagrinėjamo atvejo lemiamą aspektą. Kai „Íslandsbanki“ buvo įsteigtas pasinaudojant „Glitnir“ veikla šalyje, „Glitnir“ akcininkų investicijos buvo visiškai išeikvotos ir, kiek įmanoma, taip jie prisidėjo restruktūrizuojant „Íslandsbanki“. Be to, „Glitnir“ kreditoriai turėjo prisiimti didelių nuostolių (86) ar bent savo investicijos riziką, priklausančią nuo „Íslandsbanki“ pelningumo. Todėl, kalbant apie „Glitnir“ savininkus ir kreditorius, naštos pasidalijimo kriterijus yra optimaliai pritaikytas, o neatsakingo elgesio rizikos klausimas išspręstas.

(214)

Be to, kas pasakyta pirmiau, Priežiūros institucija turi įvertinti, ar teikiant valstybės pagalbą „Íslandsbanki“ buvo apsiribota tik būtiniausia pagalba.

(215)

Kalbant apie kapitalizavimo priemones, kol susitarimu su „Glitnir“ kreditoriais valstybės dalis buvo sumažinta iki 5 %, pirminio „Íslandsbanki“ kapitalizuoto turto vos pakako, kad būtų įvykdyti Finansų priežiūros institucijos nustatyti kapitalo reikalavimai. 2009 m. sudarius susitarimą „Glitnir“ įsigijo „Íslandsbanki“, o „Íslandsbanki“ bankui suteikus antrojo lygio kapitalą kapitalo pakankamumo rodiklis pasiekė maždaug 19 % ir 3 procentiniais punktais viršijo Finansų priežiūros institucijos nustatytą mažiausią rodiklį. Šiame kontekste Priežiūros institucija pažymi, kad kapitalo rodiklis daugiausia priklauso nuo to, ar tiksliai atliktas turto, kuris buvo perduotas iš „Glitnir“„Íslandsbanki“ bankui, vertinimas. Be to, reikia turėti omenyje, kad Islandijos ekonomikos prognozė sudaryta vyraujant netikrumui. Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta pirmiau, Priežiūros institucija mano, kad Islandijos valstybės „Íslandsbanki“ bankui suteikto kapitalo suma buvo tik būtiniausia, nes ją sudarė ne daugiau kaip įprastas minimumas pridėjus pagrįstas atsargas.

(216)

Šios išvados nepaneigia faktas, jog „Íslandsbanki“ kapitalo pakankamumo rodiklis vėliau išaugo tiek, kad 2011 m. bankas galėjo padengti kito banko – „Byr“ – kapitalo trūkumą. Šis kapitalo pakankamumo rodiklis daugiausia padidėjo dėl turto, kuris buvo perduotas iš „Glitnir“„Íslandsbanki“ bankui, apskaitinės vertės prirašymo. Nebuvo galima tiksliai nuspėti, jog tai nutiks, o faktas, kad kapitalo pakankamumo rodiklis vėliau taip padidėjo, Priežiūros institucijos nuomone, nesuteikia pagrindo manyti, kad valstybė nuo pradžių per daug padidino „Íslandsbanki“ kapitalą (87).

(217)

Restruktūrizavimo rekomendacijų 26 dalyje numatyta, kad restruktūrizavimo pagalbą gaunantys bankai „turėtų sugebėti atlyginti už kapitalą, taip pat dividendų ir mokėtinos subordinuotosios skolos atkarpų forma, iš pelno, kurį generuoja jų veikla.“

(218)

Šiame kontekste verta prisiminti, kad valstybė gavo beveik 14 % metinę kapitalo, kuris jau buvo išpirktas 2009 m. rudenį, grąžą. 5 % dalies, kurią valstybė išlaikė, pakankamos grąžos prognozė taip pat atrodo teikianti vilčių, turint omenyje, kad „Íslandsbanki“ nuo įsteigimo apskritai veikia gerai.

(219)

Tačiau taip pat reikėtų pabrėžti, kad atlygis už antrojo lygio kapitalą yra nukrypimas nuo Priežiūros institucijos rekapitalizavimo gairių (88). Kaip teisingai nurodė Islandijos valdžios institucijos, reikiamą kompensaciją pagal Rekapitalizavimo gaires sudaro apytikriai 15,7 % (8 % Vyriausybės finansavimo išlaidų, 5,7 % „Glitnir“ kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimų sandorių vertės skirtumai iki krizės ir papildomas 2 % mokestis). Atlygis, kurį „Íslandsbanki“ moka – EURIBOR pridėjus pridėtinius 4 % – labai neatitinka šio lyginamojo dydžio. Pagal Rekapitalizavimo gairių 25 dalį nukrypimą nuo atitinkamo ex ante naštos pasidalijimo (t. y. tinkamo atlygio) galima, be kita ko, pateisinti didelės apimties restruktūrizavimu, taip pat priemonėmis konkurencijos iškraipymui riboti. Kaip bus parodyta toliau, Priežiūros institucija mano, jog „Íslandsbanki“ restruktūrizavimo mastas yra pakankamai didelis, kad ši sąlyga būtų įvykdyta.

(220)

Nors „Straumur“ apsikeitimo susitarimas, kaip aprašyta pirmiau, turi valstybės pagalbos elementų, Priežiūros institucija laikosi nuomonės, kad jis sudarytas tokiu būdu, kuriuo siekiama apriboti ar net pašalinti tiesioginį „Íslandsbanki“ pranašumą. Susitarimu iš esmės nuspręsta dėl suderėtos kompensacijos „Íslandsbanki“ bankui mainais už prisiimamus „Straumur“ indėlių įsipareigojimus ir tikėtina, kad „Íslandsbanki“ įsigyja perduotus įsipareigojimus atitinkantį turtą. Priežiūros institucija nemano, kad ši pagalba yra labai svarbi atliekant naštos pasidalijimo vertinimą.

(221)

Galiausiai dėl indėlių garantijos Priežiūros institucija sprendime pradėti procedūrą jau nurodė, kad turint omenyje tuometes nepaprastas aplinkybes ji galėtų sudaryti proporcingas priemones finansiniam stabilumui Islandijoje apsaugoti. Tačiau akivaizdu, kad tokia pagalba negali būti patvirtinta neribotam laikui.

(222)

Todėl, kad ši valstybės pagalba būtų laikoma ribota ir tik būtiniausia, Priežiūros institucija laikosi nuomonės, jog ją būtina nutraukti, kai tik bus galimybė. Taigi Priežiūros institucija pritaria Islandijos valdžios institucijų ketinimui iki kapitalo kontrolės priemonių panaikinimo, todėl, pagal dabartinius planus, ne vėliau kaip iki 2013 m. pabaigos, panaikinti indėlių garantijos sistemą.

(223)

Atsižvelgdama į tai, jog kapitalo kontrolės priemonių gali nepavykti panaikinti laiku, ir manydama, kad gyvybingas bankas turėtų sugebėti konkuruoti rinkoje be apsaugos, kurią teikia tokia bendroji indėlių garantija, Priežiūros institucija indėlių garantiją leis taikyti iki 2014 m. pabaigos (89). Vėliau indėlių apsauga turėtų būti reguliuojama tik taikytinais EEE teisės aktais, susijusiais su indėlių garantijomis.

(224)

Remdamasi pirmiau minėtais elementais, Priežiūros institucija daro išvadą, jog „Íslandsbanki“ restruktūrizavimo planu užtikrinama, kad pagalba būtų ribota ir tik būtiniausia ir kad pagalbos gavėjas, akcininkai ir jo pirmtako banko skolininkai, dideliu mastu dalyvautų dalijantis našta. Tad restruktūrizavimo pagalba atitinka Restruktūrizavimo rekomendacijų 3 straipsnį.

(225)

Restruktūrizavimo rekomendacijų 4 straipsnio 29–32 dalyse nustatyta:

„Finansų stabilumas išlieka pagrindiniu finansų sektoriaus pagalbos tikslu esant sistemos krizei, bet trumpalaikis sistemos stabilumo apsaugojimas neturėtų padaryti ilgalaikės žalos sąlygoms, kurios vienodai taikomos visiems, ir konkuruojančioms rinkoms. Šiame kontekste priemonės, kuriomis ribojamas konkurencijos iškraipymas dėl valstybės pagalbos, yra labai svarbios. […] Priemonės, skirtos konkurencijos iškraipymui riboti, turėtų būti individualiai pritaikytos šalinti iškraipymus, nustatytus rinkose, kuriose veikia pagalbą gaunantis bankas, atgavęs gyvybingumą po restruktūrizacijos, ir tuo pačiu metu atitikti bendrą politiką ir principus. Priežiūros institucija tokių priemonių poreikio vertinimą pradeda nuo veiklos dydžio, masto ir taikymo srities – kokią veiklą konkretus bankas vykdys įgyvendinęs tikėtiną restruktūrizavimo planą, kaip nustatyta šio skyriaus 2 straipsnyje – vertinimo. […] Tokių priemonių pobūdis ir forma priklausys nuo dviejų kriterijų: pirma, pagalbos dydžio ir sąlygų bei aplinkybių, kuriomis ji suteikta; antra, rinkos arba rinkų, kuriose veiks pagalbą gaunantis bankas, charakteristikų.

Pirmo kriterijaus atžvilgiu iškraipymą ribojančios priemonės bus labai įvairios ir priklausys nuo pagalbos sumos, naštos pasidalijimo laipsnio ir įkainių lygio. Apskritai, jei naštos pasidalijimas ir nuosavas įnašas didesnis, neatsakingo elgesio rizikos neigiamos pasekmės yra mažesnės.

Kalbant apie antrąjį kriterijų, Priežiūros institucija išnagrinės tikėtiną pagalbos poveikį rinkoms, kuriose veikia pagalbą gaunantis bankas po restruktūrizavimo. Pirmiausia bus nustatytas banko dydis ir santykinė svarba jo rinkai ar rinkoms, kai jis tampa gyvybingas. Priemonės bus individualiai taikomos pagal rinkos charakteristikas, siekiant užtikrinti veiksmingos konkurencijos išsaugojimą. […] Konkurencijos iškraipymą ribojančios priemonės neturėtų kenkti banko galimybėms susigrąžinti gyvybingumą.“

(226)

Iš to, kas pasakyta pirmiau, matyti, kad pagalbos dydis, ypač santykinis, ir rinkos charakteristikos yra lemiami veiksniai Priežiūros institucijai atliekant vertinimą, ar priemonės yra tinkamos konkurencijos iškraipymui apriboti. Tačiau taip pat aišku, kad tokios priemonės turi nekenkti restruktūrizavimo pagalbos gavėjo gyvybingumui, o konkurencijos klausimai turi būti sprendžiami atsižvelgiant į pagrindinį finansinio stabilumo dabartinės krizės metu tikslą.

(227)

Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas teisės sistemos aplinkybes, Priežiūros institucija toliau išdėstys nuostatas, kurias ji laiko esminėmis atliekant konkurencijos iškraipymą ribojančių priemonių vertinimą.

(228)

Pirma ir svarbiausia, Priežiūros institucijos nuomone, atsižvelgiant į konkrečią padėtį Islandijos finansų rinkose ir į ekonomikos sąlygas, kaip aprašyta pirmesniuose skyriuose, būtina atidžiai įvertinti rinkos sąlygas ir konkurencijos aplinką. Taikant priemones, ribojančias konkurencijos iškraipymą, turėtų būti atsižvelgiama į esamas sudėtingas aplinkybes, taip pat jomis turėtų būti užtikrinama, kad trumpalaikis ir ilgalaikis konkurencijos iškraipymas būtų tik minimalus.

(229)

Antra, kaip nurodyta pirmiau naštos pasidalijimo straipsnyje, spręstas didžiausio galimo buvusių „Glitnir“ savininkų įnašo ir iki tam tikro lygio „Glitnir“ kreditorių klausimas. Taigi papildomų konkurencijos priemonių poreikis yra apribotas.

(230)

Trečia, turint omenyje atitinkamos rinkos charakteristikas, kaip aprašyta pirmiau, Islandijos finansų sistemos žlugimas ir vėlesnis Islandijos valdžios institucijų įsikišimas, įskaitant „Íslandsbanki“ įsteigimą „Glitnir“ veiklos šalyje pagrindu, lėmė didesnę finansinių paslaugų koncentraciją Islandijos rinkoje ir labai padidino trijų didžiausių bankų – „Íslandsbanki“, „Arion banki“ ir „Landsbankinn“ – turimą rinkos dalį. Be šių rinkos dalyvių, liko tik keletas nedidelių rinkos dalyvių, o tikimybė, kad artimiausiu metu į rinką pateks naujas dalyvis, yra itin maža ne tik dėl jau minėtų kliūčių patekti į rinką ir dėl mažo jos dydžio, bet ypač dėl kapitalo kontrolės priemonių. „Íslandsbanki“ užima labai svarbią padėtį šioje sutelktoje rinkoje, jam priklauso daugiau kaip […] % rinkos reikšmingiausiuose ir ekonomiškai svarbiuose jos segmentuose.

(231)

Ketvirta, dėl krizės kilo kelios labai konkrečios problemos, pvz., nepaprastai didelis tiesioginės ir netiesioginės didelių bankų nuosavybės lygis realiojoje ekonomikoje ir de facto esanti bankininkystės IT paslaugų (RB) monopolija. Dauguma šių įmonių priklauso trims didžiausiems bankams.

(232)

Penkta, „Íslandsbanki“ gautos pagalbos santykinis dydis yra didelis. Šiuo klausimu Priežiūros institucija pažymi, kad iš pradžių visą banko kapitalą suteikė valstybė. Be to, bankui buvo naudingos įvairios pagalbos priemonės – „Straumur“ susitarimas, speciali likvidumo priemonė ir indėlių garantija. Tačiau „Íslandsbanki“, bent jau pagal tarptautinius standartus, išlieka nedideliu banku.

(233)

Šešta, bankui įsigijus „Byr“ atsirado papildomų konkurencijos priemonių poreikis. Antrajame „Byr“ susitarime Priežiūros institucija reikalavo, kad į būsimą restruktūrizavimo planą būtų įtrauktos priemonės, užtikrinančios Islandijos finansų rinkai naudą iš veiksmingos konkurencijos ateityje ir padedančios spręsti konkurencijos Islandijos finansų rinkoje problemas, kurias iškėlė Priežiūros institucija.

(234)

Tokiomis aplinkybėmis Priežiūros institucija pažymi, kad imamasi arba bus imtasi keleto priemonių siekiant apriboti konkurencijos iškraipymą, atsirandantį dėl valstybės pagalbos, suteiktos „Íslandsbanki“ bankui.

(235)

Islandijos Vyriausybė konkrečiai prisiėmė du įsipareigojimus (žr. priedą), Priežiūros institucijos nuomone, galinčius padėti kuriant reguliavimo aplinką, kurioje pirmenybė teikiama finansų rinkos konkurencijai.

(236)

Pirma, yra sudaryta darbo grupė, kuri peržiūrės Įstatymą Nr. 36/1978 dėl žyminio mokesčio ir konkrečiai ištirs, ar reikia panaikinti žyminį mokestį, taikomą obligacijoms, kurias išleido fiziniai asmenys, atlikdami perkėlimą iš vieno banko kitam (pvz., kai fiziniai asmenys perkelia savo paskolas iš vienos paskolos institucijos į kitą). Priežiūros institucija laikosi nuomonės, kad dabartinis įstatymas, kuriuo, be kita ko, klientai įpareigojami mokėti atitinkamos obligacijos sumos žyminį mokestį (90), jei keičia skolintoją, gali sudaryti kliūtį konkurencijai ir neatsiejamai susieti klientus su esamomis ilgalaikių paskolų sutartimis. Todėl Priežiūros institucija teigiamai vertina įsipareigojimą peržiūrėti šį įstatymą.

(237)

Antra, Priežiūros institucija pažymi, kad pagal Islandijos parlamento 2012 m. kovo 21 d. priimtą rezoliuciją Vyriausybė paskirs komitetą ir įgalios jį peržiūrėti vartotojų apsaugą finansų rinkoje. Taip pat bus suteiktas specialus įgaliojimas peržiūrėti galimybes lengviau atlikti banko keitimą ir sumažinti keitimo išlaidas, o komitetas bus įpareigotas šiuo klausimu artimai bendradarbiauti su Islandijos konkurencijos institucija. Komitetas turi pateikti ataskaitą ne vėliau kaip 2013 m. sausio 15 d. Priežiūros institucija laikosi nuomonės, kad atidesnis vertinimas galiausiai pasitarnautų konkurencijai. Iki tol konkretus „Íslandsbanki“ įsipareigojimas, aptartas toliau, turėtų suteikti galimybę lengviau atlikti banko keitimą ir todėl padidės konkurencija.

(238)

Kalbant apie Priežiūros institucijos nustatytus konkurencijos klausimus, susijusius su RB, Priežiūros institucija palankiai vertina susitarimą, kurį šiuo klausimu sudarė Islandijos konkurencijos institucija ir RB savininkai, įskaitant tris didžiausius bankus. Taip stengiamasi užtikrinti nediskriminacinę prieigą prie svarbiausios IT infrastruktūros už pagrįstą kainą mažiems rinkos dalyviams ir galimiems naujiems dalyviams. Priežiūros institucija laikosi nuomonės, kad „Byr“ susitarime ir kitur jos iškelti klausimai tinkamai išspręsti šiuo susitarimu ir nebūtina sprendime šį klausimą nagrinėti toliau.

(239)

Galiausiai Priežiūros institucija pažymi nuo 2008 m. atliktus reguliavimo pakeitimus, aptartus priede. Kalbant apie konkurencijos klausimus, ypač svarbus Įstatyme Nr. 161/2002 dėl finansų įmonių įterptas 22 straipsnis. Jame pateikiamos nuostatos, kuriomis ribojama finansų įmonių veikla, nepatenkanti į jų veiklos licencijos taikymo sritį. Pagal šią taisyklę tokią veiklą galima vykdyti tik laikinai ir siekiant sudaryti sandorius arba reorganizuoti klientų veiklą. Šiuo klausimu privaloma nusiųsti motyvuotą pranešimą Finansų priežiūros institucijai, o finansų įmonėms yra nustatyti terminai, kada turi būti užbaigta jų klientų reorganizacija ir perimto turto perdavimas.

(240)

Priežiūros institucija laiko šį pakeitimą tinkamu reguliuojamojo pobūdžio atsaku į neproporcingai didelės finansų įmonių nuosavybės realiojoje ekonomikoje klausimą. Šia nuostata bent jau apsisaugoma, kad tokia padėtis netaptų nuolatinė – tokios aplinkybės tiesiogiai susiklostė dėl skolos keitimo į turtą (ir panašių sandorių), kuriuos sudarė per daug įsiskolinusios įmonės prasidėjus krizei. Kadangi jis skirtas vienam iš skubiausiai spręstinų konkurencijos klausimų, susijusių su valstybės pagalba trims bankams, Priežiūros institucija atitinkamai atsižvelgia į jį šiame vertinime.

(241)

Priežiūros institucija pabrėžia, kad „Íslandsbanki“ dydis ir užimama rinkos dalis yra tik nedidelė dalis „Glitnir“ dydžio, nes visas turtas buvo sumažintas 84 %, kaip aprašyta pirmiau, ir „Íslandsbanki“, kitaip nei „Glitnir“, veikia tik Islandijos rinkoje. Nors sumažinimas daugiausia nulemtas tarptautinių „Glitnir“ operacijų likvidavimo, Priežiūros institucija laikosi nuomonės, kad šis procesas ypač svarbus konkurencijos iškraipymo atžvilgiu, nes kaip tik rizikinga „Glitnir“ veikla užsienyje lėmė jo žlugimą ir praeityje iškreipė EEE finansų rinkas (91).

(242)

Be to, Priežiūros institucija palankiai vertina „Íslandsbanki“ įsipareigojimus (žr. priedą) įvykdyti su […] susijusį […] pardavimą, kad dar labiau sumažėtų užimama šalies rinkos dalis. Priežiūros institucija, remdamasi restruktūrizavimo planu ir atsižvelgdama į tai, kad vertinant EEE kriterijais „Íslandsbanki“ yra mažas bankas, pritaria „Íslandsbanki“ požiūriui, jog tolesnės struktūrinės priemonės galėtų kelti grėsmę banko ilgalaikio gyvybingumo atkūrimo galimybėms (92).

(243)

Priežiūros institucija atsižvelgia į „Íslandsbanki“ įsipareigojimą iki 2014 m. spalio 15 d. neįsigyti finansų įstaigų, išskyrus atvejus, kai jis bus iš anksto gavęs Priežiūros institucijos pritarimą. Tai reiškia, kad jei finansinio stabilumo sumetimais nekils būtinybė atlikti kitus sujungimus, galima užkirsti kelią didesnei Islandijos finansų rinkos koncentracijai dėl „Íslandsbanki“ įsigijimų. Šiuo įsipareigojimu taip pat užtikrinama, kad „Íslandsbanki“ suteikta pagalba būtų panaudota atkuriant jo gyvybingumą ir nebūtų naudojama jo konsolidacijai ir tolesnei plėtrai Islandijos rinkoje. Tas pats pasakytina apie „Íslandsbanki“ įsipareigojimą, pagal kurį iki 2014 m. spalio 15 d. bankas neįgyvendins sutarties sąlygų ir nepriims naujų sutarties sąlygų, pagal kurias būtų galimos ypatingos palūkanų normų sąlygos, jei išlaikomas minimalus verslo lygis banke, ir apie įsipareigojimą, pagal kurį bankas savo paslaugas parduos nesinaudodamas valstybės parama, suteikiančia konkurencinį pranašumą.

(244)

Kaip aprašyta pirmiau, Islandijos finansų rinkoje šiuo metu susiklosčiusi bet kokiam bankui sudėtinga veiklos aplinka. Tai galima matyti ir iš šiuo metu beveik visiškai nerodomo užsienio įmonių noro patekti į šią rinką. Priežiūros institucija palankiai vertina „Íslandsbanki“ įsipareigojimus, susijusius su banko keitimo palengvinimu, ir pagrindinių mokėjimų tvarkymo bei pinigų skirstymo paslaugų teikimu. Priežiūros institucija laikosi nuomonės, kad šios priemonės kartu su trijų didžiųjų bankų ir Islandijos konkurencijos institucijos susitarimu dėl RB, kuris paminėtas pirmiau, užtikrina galimybę mažesniems dalyviams gauti prieigą prie svarbiausios infrastruktūros ir paslaugų už pagrįstas kainas, o dideli dalyviai negali užtverti šios prieigos. Priežiūros institucijos nuomone, taip sumažės kliūčių į rinką patekti būsimiems (potencialiems) rinkos dalyviams, bus leista esamiems mažesniems dalyviams plėsti savo rinkos dalis, jei jie gebės pasiūlyti geresnes paslaugas nei didesni konkurentai. Be to, priemonės, skirtos keitimui palengvinti, paskatins stipresnę konkurenciją tarp esamų didelių dalyvių ir galėtų padėti užkirsti kelią galimo kolektyvinio dominavimo padėties susidarymui arba padėti ją pašalinti.

(245)

Galiausiai „Íslandsbanki“, kai tik galės parduoti veikiančiose įmonėse valdomas akcijas, perimtas vykdant restruktūrizavimą pagal Įstatymo Nr. 161/2002 dėl finansų įmonių 22 straipsnį, įsipareigoja laikytis šioje nuostatoje nurodytos procedūros bei terminų ir nuolat teikti savo arba patronuojamosios įmonės svetainėje naujausią informaciją apie parduodamas patronuojamąsias įmones ir akcijas. Priežiūros institucija palankiai vertina „Íslandsbanki“ įsipareigojimą kuo greičiau parduoti visas įmones ir akcijas, kurios nesusijusios su jo pagrindiniu verslu, ne tik dėl gyvybingumo interesų. Nors Priežiūros institucija laiko savaime suprantamu dalyku, kad bankas turi vykdyti šalies teisės aktais nustatytus įpareigojimus, pvz., Įstatymo dėl finansų įmonių 22 straipsnį, ji pabrėžia šį įsipareigojimą ir atkreipia Islandijos valdžios institucijų bei naudos gavėjų dėmesį į tai, kad nacionalinių teisės aktų pažeidimas šiuo atveju taip pat gali būti laikomas piktnaudžiavimu pagalba. Be to, Priežiūros institucija laikosi nuomonės, kad dėl būtinybės pateikti informaciją apie numatomą pardavimą ir išpardavimą banko svetainėje atsirado daugiau skaidrumo, susijusio su esama nuosavybės padėtimi Islandijos ekonomikoje. Tai bent iš dalies išsprendžia šią konkrečią konkurencijos problemą, dabar būdingą Islandijos rinkoms.

(246)

Remdamasi viskuo, kas pasakyta pirmiau, ypač atsižvelgdama į ypatingą Islandijos padėtį ir savo nuomonę, kad pirmiau aprašytomis priemonėmis sprendžiamos pagrindinės konkurencijos problemos, kurias Priežiūros institucija nustatė bendradarbiaudama su Islandijos konkurencijos institucija, ir atsižvelgdama į pagrindinį finansų stabilumo tikslą Priežiūros institucija daro išvadą, jog įsipareigojimais konkurencijos iškraipymai apribojami pakankamai. Taigi restruktūrizavimo pagalba atitinka Restruktūrizavimo gairių 4 straipsnį.

(247)

Atsižvelgus į anksčiau minėtą vertinimą ir restruktūrizavimo planą, kurį pateikė Islandijos valdžios institucijos dėl „Íslandsbanki“, Priežiūros institucijos abejonės, išreikštos sprendime pradėti procedūrą, dėl „Íslandsbanki“ pagalbos priemonių pobūdžio ir suderinamumo sumažėjo. Todėl Priežiūros institucija patvirtina pagalbos priemones kaip restruktūrizavimo pagalbą, atitinkančią EEE susitarimą pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punktą, jei Islandija ir „Íslandsbanki“ vykdo įsipareigojimus, kaip nurodyta priede.

a.

Kitų rūšių rizika ir rizika, kurią 1 ramsčio priemonės ne visiškai padengia: dėl kitų rizikos veiksnių arba dėl 1 ramsčio rizikos veiksnių sumažinimo 2a ramstyje, be 1 ramstyje nurodyto minimalaus kapitalo reikalavimo, gali būti nustatytas papildomo kapitalo reikalavimas. Pagal 1 ir 2a ramsčius nustatyti kapitalo reikalavimai sudaro bankui taikomą pagrindinio kapitalo reikalavimą.

b.

Likvidaus kapitalo sumažinimas dėl bandymo nepalankiausiomis sąlygomis ir dėl strateginių tikslų: pagrindinio kapitalo reikalavimai nustatomi pagal „įprastas verslo sąlygas“. Tačiau bankas privalo užtikrinti, kad jo kapitalas būtų pakankamas bankui veikti nepalankiausiomis rinkos sąlygomis ir banko verslo strategijai įgyvendinti ateityje. Todėl bankui gali prireikti kapitalo atsargos, kad galėtų veikti nepalankiausiomis rinkos sąlygomis ir užtikrinti planuojamą augimą. Siekiant apskaičiuoti reikiamos kapitalo atsargos dydį, pagal banko rizikos modelį ir verslo strategiją atliekamas banko verslo plano bandymas nepalankiausiomis sąlygomis.