14.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 305/19

A.

Šis pranešimas parengtas pagal Europos ekonominės erdvės susitarimo (toliau — EEE susitarimas) taisykles ir ELPA valstybių susitarimą dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo steigimo (toliau — Institucijos ir Teismo susitarimas).

B.

Europos Komisija (toliau — Komisija) parengė pranešimą dėl Komisijos ir ES valstybių narių teismų bendradarbiavimo taikant EB sutarties 81 ir 82 straipsnius (1). Šiame neprivalomame teisės akte pateikiami principai ir taisyklės, kurių Komisija laikosi konkurencijos srityje. Taip pat paaiškinami numatomi Komisijos ir ES valstybių narių teismų bendradarbiavimo būdai.

C.

ELPA priežiūros institucija laikosi nuomonės, kad pirmiau minėtas teisės aktas yra svarbus EEE. Siekdama išlaikyti vienodas konkurencijos sąlygas ir užtikrinti vienodą EEE konkurencijos taisyklių taikymą visoje Europos ekonominėje erdvėje, Institucija šį pranešimą tvirtina neviršydama Institucijos ir Teismo susitarimo 5 straipsnio 2 dalies b punkte jai suteiktų įgaliojimų.

D.

Šiuo pranešimu visų pirma siekiama išsamiai aprašyti, kaip ELPA priežiūros institucija siekia bendradarbiauti su ELPA valstybių teismais (2) taikant EEE susitarimo 53 ir 54 straipsnius nagrinėjant atskiras bylas (3) visada atsižvelgdama į nacionalinių teismų savarankiškumą.

1.

Šiame pranešime nagrinėjamas ELPA priežiūros institucijos ir ELPA valstybių teismų bendradarbiavimas pastariesiems taikant EEE susitarimo 53 ir 54 straipsnius. Šiame pranešime ELPA valstybių teismai (toliau — nacionaliniai teismai) yra ELPA valstybėje esantys teismai ir specializuoti teismai, galintys taikyti EEE susitarimo 53 ir 54 straipsnius, ir pagal Institucijos ir Teismo susitarimo 34 straipsnį yra įgalioti prašyti ELPA teismo patariamosios nuomonės dėl EEE susitarimo bei Institucijos ir Teismo susitarimo aiškinimo (4).

2.

Nacionaliniai teismai gali būti raginami taikyti EEE susitarimo 53 arba 54 straipsnį nagrinėjant privačių šalių ieškinius, pavyzdžiui, ieškinius dėl sutarčių arba dėl žalos atlyginimo. Jie taip pat gali veikti kaip teisę taikančios valstybinės institucijos arba atlikti peržiūrinčio teismo funkcijas. Nacionalinis teismas iš esmės gali būti paskirtas ELPA valstybės konkurencijos institucija (toliau — nacionalinė konkurencijos institucija) pagal Institucijos ir Teismo susitarimo 4 protokolo II skyriaus (toliau — II skyrius) 40 straipsnio 1 dalį dėl EEE susitarimo 53 ir 54 straipsniuose nustatytų konkurencijos taisyklių įgyvendinimo (5). Tokiu atveju nacionalinių teismų ir ELPA priežiūros institucijos bendradarbiavimas aptariamas ne tik šiame pranešime, bet ir pranešime dėl ELPA konkurencijos institucijų tinklui priklausančių institucijų bendradarbiavimo (6).

3.

Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teigimu, jeigu, remdamiesi nacionaliniais teisės aktais, nacionaliniai teismai privalo dėl pasiūlymų pateikti teisinius klausimus, grindžiamus privalomomis vidaus teisės normomis, kurių šalys neiškėlė, šios pareigos taip pat reikia laikytis taikant privalomas Bendrijos taisykles, pavyzdžiui, konkurencijos taisykles. Tokia pati padėtis yra, jeigu nacionaliniais teisės aktais nacionaliniams teismams suteikiama kompetencija patiems teikti pasiūlymus taikyti privalomas teisės normas: nacionaliniai teismai privalo taikyti konkurencijos taisykles, net jeigu tas nuostatas suinteresuota taikyti šalis jomis nesirėmė, jeigu pagal nacionalinius teisės aktus nacionaliniam teismui toks taikymas leidžiamas. Tačiau pagal Bendrijos teisę nereikalaujama, kad nacionaliniai teismai savo iniciatyva iškeltų klausimą, susijusį su Bendrijos teisės nuostatų pažeidimu, jeigu tą klausimą jie privalėtų nagrinėti aktyviai, išeidami už ginčo ribų, kurias apibrėžė pačios šalys, ir remdamiesi kitais faktais ir aplinkybėmis negu tas nuostatas taikyti suinteresuota šalis grindžia savo ieškinį (10). ELPA priežiūros institucija laikosi nuomonės, kad ELPA valstybių teismai turi analogišką įsipareigojimą, jeigu įgyvendinamos šios EEE konkurencijos taisyklės (11).

4.

Priklausomai nuo nacionaliniams teismams pagal nacionalinę teisę skirtų funkcijų, jie gali būti raginami taikyti EEE susitarimo 53 ir 54 straipsnius administraciniuose, civiliniuose arba baudžiamuosiuose procesuose (12). Ypač jeigu fizinis arba juridinis asmuo prašo teismo ginti jo individualias teises, nacionaliniai teismai atlieka ypatingą vaidmenį įgyvendinant EEE susitarimo 53 ir 54 straipsnius, o tai kas kita negu ELPA priežiūros institucijos arba nacionalinių konkurencijos institucijų užtikrinamas įgyvendinimas visuomenės intereso labui (13). Iš tikrųjų nacionaliniai teismai gali įgyvendinti EEE susitarimo 53 ir 54 straipsnius, pripažindami sutartis niekinėmis arba priteisdami atlyginti žalą.

5.

Nacionaliniai teismai gali taikyti EEE susitarimo 53 ir 54 straipsnius nebūtinai lygiagrečiai taikydami nacionalinę konkurencijos teisę. Vis dėlto jeigu nacionalinis teismas konkurencijos teisę taiko įmonių asociacijų susitarimams ir sprendimams arba suderintiems veiksmams, kurie gali daryti poveikį EEE susitarimo susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai, kaip apibrėžta EEE susitarimo 53 straipsnio 1 dalyje (14), arba bet kokiam EEE susitarimo 54 straipsniu draudžiamam piktnaudžiavimui, tiems susitarimams, sprendimams arba veiksmams jie taip pat galės taikyti EEE konkurencijos taisykles (15).

6.

II skyriumi nacionaliniams teismams ne tik suteikiama teisė taikyti EEE konkurencijos teisę. Įmonių asociacijų susitarimams ir sprendimams bei suderintiems veiksmams, kurie daro poveikį EEE susitarimo susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai, lygiagrečiai taikant nacionalinę konkurencijos teisę negali būti priimtas kitoks sprendimas negu taikant EEE konkurencijos teisę. II skyriaus 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nacionaliniais konkurencijos įstatymais negali būti draudžiami susitarimai, sprendimai arba suderinti veiksmai, kurie nepažeidžia EEE susitarimo 53 straipsnio 1 dalies arba tenkina EEE susitarimo 53 straipsnio 3 dalies sąlygas (16). Kita vertus, EEE susitarime numatoma EEE teisės viršenybė prieš nacionalinę teisę, jeigu jų nuostatos viena kitoms prieštarauja. Taigi EEE susitarimo 53 straipsnio 1 nuostatas pažeidžiantys ir 3 dalies sąlygų netenkinantys susitarimai, sprendimai arba suderinti veiksmai pagal nacionalinę teisę negali būti patvirtinami (17). Dėl lygiagretaus nacionalinės konkurencijos teisės ir EEE susitarimo 54 straipsnio taikymo vienašališkų veiksmų atžvilgiu II skyriaus 3 straipsnyje nenumatoma panaši pareiga suvienodinti. Vis dėlto esant viena kitai prieštaraujančioms nuostatoms, reikalaujama, kad nacionaliniai teismai netaikytų tų nacionalinės teisės nuostatų, kurios prieštarauja EEE taisyklei, nepriklausomai nuo to, ar tos nacionalinės teisės nuostatos buvo patvirtintos prieš patvirtinant EEE taisyklę, ar po to (18).

7.

Be EEE susitarimo 53 ir 54 straipsnių taikymo nacionaliniai teismai taip pat yra kompetentingi taikyti EEE susitarime numatytus teisės aktus, ELPA teismo ir ELPA priežiūros institucijos sprendimus. Taigi nacionaliniai teismai turi vykdyti Institucijos sprendimus (19) arba EEE susitarime numatytus teisės aktus taikydami EEE susitarimo 53 straipsnio 3 dalį tam tikroms susitarimų, sprendimų arba suderintų veiksmų rūšims ir Komisijos sprendimams. Taikydami šias EEE konkurencijos taisykles nacionaliniai teismai veikia EEE teisės pagrindu, todėl privalo laikytis bendrųjų EEE teisės principų (20).

8.

Kaip nacionaliniams teismams taikyti EEE susitarimo 53 ir 54 straipsnius dažnai priklauso nuo sudėtingų ekonominių ir teisinių vertinimų (21). Taikydami EEE konkurencijos taisykles nacionaliniai teismai turėtų laikytis nustatytų EEE teisės principų (22) ir EEE susitarime numatytų teisės aktų, tam tikroms susitarimų, sprendimų arba suderintų veiksmų rūšims taikydami EEE susitarimo 53 straipsnio 3 dalį (23). Be to, jeigu nacionaliniai teismai taiko EEE konkurencijos taisykles toje pačioje byloje, kurioje ELPA priežiūros institucija taiko EEE susitarimo 53 ir 54 straipsnius, juos lygiagrečiai su Institucija arba po jos privalo taikyti ir nacionaliniai teismai (24). Jeigu nacionaliniai teismai lygiagrečiai su Komisija arba po jos taiko EEE konkurencijos taisykles toje pačioje byloje, kurioje Komisija taiko EEE susitarimo 53 ir 54 straipsnius, analogiškai reikalaujama, kad į tai nacionaliniai teismai atsižvelgtų. Galiausiai nepažeidžiant galutinio ELPA Teismo ir Bendrijų teismų EEE susitarimo aiškinimo, nacionaliniai teismai gali pasinaudoti Institucijos arba Komisijos sprendimais ir teisės aktais, numatytais EEE susitarime, kuriuose yra analogiškų požymių nacionalinių teismų nagrinėjamoms byloms, taip pat Institucijos pranešimais ir gairėmis, susijusiomis su EEE susitarimo 53 ir 54 straipsnių taikymu (25).

9.

Procesines sąlygas, nustatytas nacionaliniams teismams EEE konkurencijos taisyklių įgyvendinimui ir sankcijas, kurias jie gali skirti už šių taisyklių pažeidimą, daugiausia reglamentuoja nacionalinė teisė. Vis dėlto tam tikru mastu sąlygos, kuriomis EEE konkurencijos taisyklės yra įgyvendinamos, yra nustatomos ir pagal EEE teisę. Pagal Institucijos ir Teismo susitarimo nuostatas nacionaliniams teismams galima numatyti galimybę pasinaudoti tam tikromis priemonėmis, pvz., ELPA priežiūros institucijos prašyti pateikti nuomonę dėl klausimų, susijusių su EEE konkurencijos taisyklių taikymu (26). Nacionaliniai teismai taip pat gali sukurti taisykles, kurių būtų privaloma laikytis procedūrų metu, pvz., leisti Institucijai ir nacionalinėms konkurencijos institucijoms pateikti raštiškas pastabas (27). Šios EEE teisės nuostatos yra viršesnės už nacionalines taisykles (28).

10.

Jeigu nėra EEE teisės nuostatų, taikomų su nacionalinių teismų EEE konkurencijos taisyklių įgyvendinimu susijusioms procedūroms ir sankcijoms, nacionaliniai teismai taiko nacionalinę procesinę teisę ir, kiek leidžia jų kompetencija, pagal nacionalinę teisę skiria numatytas sankcijas. Tačiau šių nacionalinių nuostatų taikymas būtinai turi atitikti bendruosius EEE teisės principus. Šiuo atžvilgiu naudinga prisiminti ELPA teismo ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią:

11.

Nacionalinis teismas gali taikyti EEE konkurencijos teisę susitarimui, sprendimui, suderintiems veiksmams arba vienašališkiems veiksmams, darantiems poveikį susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai, tuo pat metu kaip ELPA priežiūros institucija (34) arba po jos (35). Tolesniuose punktuose apibendrinami kai kurie įsipareigojimai, kurių nacionaliniai teismai šiomis aplinkybėmis turi laikytis.

12.

Jeigu nacionalinis teismas priima sprendimą anksčiau negu ELPA priežiūros institucija, jis turi vengti priimti sprendimą, kuris prieštarautų Komisijos apsvarstytam sprendimui (36). Šiuo tikslu nacionalinis teismas gali klausti Institucijos, ar ji pradėjo procesą dėl tų pačių susitarimų, sprendimų arba veiksmų (37), ir, jei taip, teirautis apie proceso eigą ir tikimybę dėl tos bylos priimti sprendimą (38). Jeigu nacionalinis teismas mano, kad tai būtina, dėl teisinio aiškumo gali apsvarstyti galimybę sustabdyti procesą kol Institucija nepriims sprendimo (39). Institucija stengsis pirmenybę teikti byloms, dėl kurių ji nusprendė pradėti procesą, kaip apibrėžta Institucijos ir Teismo susitarimo III skyriaus (toliau — III skyrius) 2 straipsnio 1 dalyje, ir kurių nagrinėjimas pagal nacionalinę teisę dėl to buvo sustabdytas, ypač jeigu nuo jų priklauso civilinio ginčo rezultatas. Tačiau jeigu nacionalinis teismas negali pareikšti pagrįstų abejonių dėl Institucijos apsvarstyto sprendimo arba jeigu Institucija jau priėmė sprendimą dėl panašios bylos, nacionalinis teismas gali priimti sprendimą dėl nebaigtos nagrinėti bylos pagal apsvarstytą arba anksčiau priimtą sprendimą nebūtinai prašydamas Institucijos pateikti pirmiau minėtą informaciją arba laukdamas Institucijos sprendimo.

13.

Jeigu ELPA priežiūros institucija dėl konkrečios bylos sprendimą priima anksčiau negu nacionalinis teismas, pastarasis negali priimti Institucijos sprendimui prieštaraujančio sprendimo. Institucijos sprendimas yra privalomas, žinoma, neprieštaraujant ELPA teismo EEE teisės aiškinimui. Taigi, jeigu nacionalinis teismas abejoja dėl Institucijos sprendimo teisėtumo, jis vis tiek nacionaliniam teismui bus privalomas, nebent ELPA teismas priims priešingą sprendimą (40). Todėl jeigu nacionalinis teismas ketina priimti sprendimą, kuris prieštarauja Institucijos sprendimui, jis šiuo klausimu privalo kreiptis į ELPA teismą patariamosios nuomonės (Institucijos ir Teismo susitarimo 34 straipsnis). Tada ELPA teismas nuspręs, ar Institucijos sprendimas atitinka EEE teisę. Tačiau jeigu Institucijos sprendimu suabejoja ELPA teismas pagal Institucijos ir Teismo susitarimo 36 straipsnį, o nacionalinio teismo nagrinėjamo ginčo rezultatas priklauso nuo Institucijos sprendimo galiojimo, nacionalinis teismas turėtų procesą sustabdyti nepriėmęs galutinio sprendimo ELPA teismui nagrinėjant anuliavimo bylą, nebent nacionalinis teismas laikosi nuomonės, kad bylos aplinkybėmis yra pateisinamas kreipimasis į ELPA teismą dėl nuomonės apie Institucijos sprendimo galiojimą (Institucijos ir Teismo susitarimo 34 straipsnis) (41).

14.

Jeigu nacionalinis teismas sustabdo bylą, pvz., laukdamas Institucijos sprendimo (šio pranešimo 12 punkte aprašyta situacija), ELPA teismui nepriėmus galutinio sprendimo byloje dėl pripažinimo negaliojančiu arba prašant patariamosios nuomonės (šio pranešimo 13 punkte aprašyta situacija), nacionalinis teismas privalo ištirti, ar būtina įsakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant apsaugoti šalių interesus (42).

15.

EEE susitarimas bei Institucijos ir Teismo susitarimas aiškiai nenumato kitokio nacionalinių teismų ir ELPA priežiūros institucijos bendradarbiavimo negu nacionalinių teismų ir ELPA teismo mechanizmas pagal Institucijos ir Teismo susitarimo 34 straipsnį. Vis dėlto EEE susitarimo 3 straipsnis, kuris sudarytas pagal EB sutarties 10 straipsnio pavyzdį ir daugeliu atžvilgių jį atspindi, susitariančiąsias šalis įpareigoja imtis visų tinkamų priemonių EEE susitarime numatytų įsipareigojimų įvykdymui palengvinti. Bendrijos teismų teigimu, EB sutarties 10 straipsniu Europos institucijoms ir valstybėms narėms skiriamos pareigos tarpusavyje bendradarbiauti siekiant EB sutarties tikslų. EB sutarties 10 straipsnis numato, kad Komisija privalo padėti nacionaliniams teismams taikyti Bendrijos teisę (43). Remdamasi atitinkamu EEE susitarimo 3 straipsniu bei Institucijos ir Teismo susitarimo 2 straipsniu Institucija laikosi nuomonės, kad ji yra analogiškai įpareigota bendradarbiauti su ELPA valstybių teismais. Nacionaliniai teismai taip pat gali būti įpareigoti padėti Institucijai įgyvendinti jos uždavinius (44).

16.

Siekiant taikyti EEE susitarimo 53 ir 54 straipsnius taip pat reikėtų prisiminti nacionalinių teismų ir nacionalinių valdžios institucijų, ypač nacionalinių konkurencijos institucijų, bendradarbiavimą. Nors šių nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimą visų pirma reglamentuoja nacionalinės taisyklės, pagal II skyriaus 15 straipsnio 3 dalį numatyta galimybė nacionalinėms konkurencijos institucijoms pateikti pastabas tos ELPA valstybės nacionaliniams teismams. Šiam pastabų teikimui yra mutatis mutandis taikytini šio pranešimo 31 ir 33–35 punktai.

17.

Kad nacionaliniams teismams padėtų taikyti EEE konkurencijos taisykles, ELPA priežiūros institucija yra įpareigota nacionaliniams teismams teikti pagalbą, jeigu tokia pagalba jiems būtina sprendimui dėl bylos priimti. II skyriaus 15 straipsnyje nurodomos dažniausiai pasitaikančios tokios pagalbos rūšys: informacijos perdavimas (21–26 punktai) ir Institucijos nuomonė (27–30 punktai) nacionalinių teismų prašymu bei Institucijos pastabų pateikimas (31–35 punktai). Kadangi II skyriuje numatomos tokios pagalbos rūšys, jos negali apriboti ELPA valstybių taisyklės. Tačiau jeigu šiuo tikslu nėra numatytų EEE procesinių taisyklių, būtinų palengvinti tokios pagalbos teikimą, ELPA valstybės privalo patvirtinti tinkamas procesines taisykles, pagal kurias nacionaliniams teismams ir Institucijai būtų leidžiama visapusiškai pasinaudoti II skyriuje numatytomis galimybėmis (45).

18.

Nacionalinis teismas gali siųsti raštišką prašymą suteikti pagalbą šiuo adresu:

arba el.paštu

registry@eftasurv.int

19.

Reikėtų prisiminti, kad ELPA priežiūros institucija gerbs nacionalinių teismų savarankiškumą su jais bendradarbiaujant bet kokia forma. Taigi Institucijos siūloma pagalba nacionaliniams teismams nėra privaloma. Institucija taip pat yra įpareigota užtikrinti profesinį slaptumą bei savo pačios funkcionavimą ir savarankiškumą (46). Pagal EEE susitarimo 3 straipsnį bei Institucijos ir Teismo susitarimo 2 straipsnį teikdama pagalbą nacionaliniams teismams dėl EEE konkurencijos taisyklių taikymo Institucija yra įpareigota išlikti neutrali ir objektyvi. Iš tikrųjų pagalbos teikimas nacionaliniams teismams yra Institucijos pareigos ginti visuomenės interesus dalis. Taigi ji nesiekia veikti šalių, dalyvaujančių nacionaliniame teisme nebaigtoje nagrinėti byloje, privačių interesų labui. Todėl Institucija neišklausys šalių dėl jos teikiamos pagalbos nacionaliniam teismui. Jeigu į Instituciją kreipsis kuri nors šalis, dalyvaujanti teisme nebaigtoje nagrinėti byloje nacionaliniame teisme iškeltais klausimais, apie tai ji praneš nacionaliniam teismui, nepriklausomai nuo to, ar šalys kreipėsi prieš tai, kai nacionalinis teismas paprašė bendradarbiauti, ar po to.

20.

ELPA priežiūros institucijos metinėje ataskaitoje bus paskelbtas apibendrinimas, kaip vyko pagal šį pranešimą numatytas bendradarbiavimas su nacionaliniais teismais. Savo nuomones ir pastabas Institucija taip pat gali pateikti tinklalapyje.

21.

ELPA priežiūros institucija įsipareigojimą nacionaliniams teismams teikti pagalbą taikant EEE konkurencijos teisę daugiausia vykdo laikydamasi pareigos nacionaliniams teismams perduoti turimą informaciją. Nacionalinis teismas gali, pvz., Institucijos prašyti pateikti turimus dokumentus arba procedūrinio pobūdžio informaciją, kad jis galėtų išsiaiškinti, ar tam tikrą bylą Institucija nebaigė nagrinėti, ar Institucija pradėjo procedūrą arba pateikė poziciją. Nacionalinis teismas taip pat gali Institucijos klausti, kada tikimasi priimti sprendimą, kad galėtų nustatyti sąlygas bet kokiam sprendimui sustabdyti procesą arba nustatyti, ar reikia patvirtinti laikinąsias apsaugos priemones (47).

22.

Siekdama užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą su nacionaliniais teismais, ELPA priežiūros institucija stengsis nacionaliniam teismui pateikti reikiamą informaciją per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu Institucijai nacionalinio teismo tenka prašyti papildomo prašymo paaiškinimo arba jeigu Institucija turi konsultuotis su asmenimis, kuriems informacijos perdavimas daro tiesioginį poveikį, tas laikotarpis prasideda nuo tos dienos, kai Institucija gauna reikiamą informaciją.

23.

Perduodama informaciją nacionaliniams teismams ELPA priežiūros institucija turi užtikrinti pagal EEE susitarimo 122 straipsnį bei Institucijos ir Teismo susitarimo 14 straipsnį fiziniams ir juridiniams asmenims numatomas garantijas (48). Pagal Institucijos ir Teismo susitarimo 14 straipsnį Institucijos pareigūnams ir kitiems tarnautojams neleidžiama atskleisti informacijos, kurią jie yra įsipareigoję saugoti kaip profesinę paslaptį. Pagal EEE susitarimo 122 straipsnį reikalaujama, kad susitariančiųjų šalių atstovai, delegatai, ekspertai, pareigūnai ir kiti tarnautojai, netgi nustoję eiti savo pareigas, neturi teisės atskleisti informacijos, kurią jie yra įsipareigoję saugoti kaip tarnybinę paslaptį, o ypač informacijos apie įmones, jų verslo ryšius arba sąnaudų sudedamąsias dalis. Šis įsipareigojimas taip pat nustatytas II skyriaus 28 straipsniu. Informacija, saugoma kaip profesinė paslaptis, gali būti konfidenciali informacija ir verslo paslaptys. Verslo paslaptys — tai informacija, kurios atskleidimas visuomenei ir perdavimas kitam asmeniui gali rimtai pakenkti tą informaciją suteikusio asmens interesams (49).

24.

EEE susitarimo 3 ir 122 straipsniais bei Institucijos ir Teismo susitarimo 14 straipsniu nesiekiama ELPA priežiūros institucijai visiškai uždrausti nacionaliniams teismams perduoti informacijos, kurią įsipareigota saugoti kaip profesinę paslaptį. Remdamasi patvirtinta Bendrijos teismų praktika, pagal kurią numatoma Komisijos pareiga bendradarbiauti su nacionaliniais teismais, Institucija laikosi nuomonės, kad lygiai taip pat laikydamasi pareigos bendradarbiauti Institucija turi nacionaliniams teismams teikti visą jų prašoma informaciją, netgi tą, kuri saugoma kaip profesinė paslaptis. Tačiau bendradarbiaudama su nacionaliniais teismais Institucija jokiomis aplinkybėmis negali pakenkti EEE susitarimo 122 straipsnyje bei Institucijos ir Teismo susitarimo 14 straipsnyje numatytoms garantijoms.

25.

Taigi prieš perduodama kaip profesinę paslaptį saugomą informaciją nacionaliniams teismams ELPA priežiūros institucija teismui primins įsipareigojimą pagal EEE teisę užtikrinti EEE susitarimo 122 straipsniu bei Institucijos ir Teismo susitarimo 14 straipsniu suteikiamas teises fiziniams ir juridiniams asmenims ir klaus teismo, ar jis gali garantuoti ir ar garantuos konfidencialios informacijos ir verslo paslapčių apsaugą. Jeigu nacionalinis teismas to garantuoti negali, Institucija jam neperduoda kaip profesinė paslaptis saugomos informacijos (50). Tik jeigu nacionalinis teismas tvirtina galįs užtikrinti konfidencialios informacijos ir verslo paslapčių apsaugą, Institucija perduos prašomą informaciją, nurodydama, kurios dalys yra kaip profesinė paslaptis saugoma informacija, o kurios nėra ir gali būti atskleistos.

26.

Yra ir kitų išimčių, susijusių su ELPA priežiūros institucijos informacijos atskleidimu nacionaliniams teismams. Institucija visų pirma gali atsisakyti perduoti informaciją nacionaliniams teismams dėl svarbiausių priežasčių, susijusių su poreikiu apsaugoti EEE interesus arba vengti pakenkti jos funkcionavimui ir savarankiškumui, ypač keliant pavojų jai pasiekti pavestus uždavinius (51). Taigi Institucija nacionaliniams teismams neperduos informacijos, kurią savanoriškai pateikė prašymą dėl atleidimo nuo baudų pateikęs asmuo, negavusi jo sutikimo.

27.

Jeigu nacionalinis teismas raginamas taikyti EEE konkurencijos taisykles nebaigtai nagrinėti bylai, jis pirmiausia gali naudotis ELPA teismo praktika, EEE teisės aktais, ELPA priežiūros institucijos sprendimais, pranešimais ir gairėmis taikant EEE susitarimo 53 ir 54 straipsnius (52), taip pat atitinkama Bendrijos teismų ir Komisijos teismine praktika bei sprendimais taikant EEE teisę ir atitinkamą Bendrijos teisę. Kai šios priemonės nesuteikia pakankamo orientyro, nacionalinis teismas gali paprašyti Institucijos nuomonės dėl klausimų, susijusių su EEE konkurencijos taisyklių taikymu. Nacionalinis teismas Institucijos gali prašyti nuomonės ekonominiais, faktiniais ir teisiniais klausimais (53). Žinoma, tai turi neprieštarauti galimybei arba nacionalinio teismo įsipareigojimui prašyti ELPA teismo patariamosios nuomonės dėl EEE teisės nuostatų galiojimo aiškinimo pagal Institucijos ir Teismo susitarimo 34 straipsnį.

28.

Kad ELPA priežiūros institucija galėtų nacionaliniam teismui pateikti naudingą nuomonę, ji gali prašyti, kad nacionalinis teismas pateiktų daugiau informacijos (54). Siekdama užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą su nacionaliniais teismais, Institucija stengsis nacionaliniam teismui pateikti prašomą nuomonę per keturis mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu siekdama parengti nuomonę Institucija prašė, kad nacionalinis teismas pateiktų daugiau informacijos, tas laikotarpis prasideda nuo tos dienos, kai ji gauna papildomos informacijos.

29.

ELPA priežiūros institucijos nuomonėje nacionaliniam teismui bus pateikta tik faktinė informacija arba tik prašytas ekonominis arba teisinis paaiškinimas, nenagrinėjant nacionalinio teismo svarstomos bylos iš esmės. Be to, Institucijos nuomonė nacionaliniam teismui nėra teisiškai privaloma.

30.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio pranešimo 19 punkte, ELPA priežiūros institucija neišklausys šalių prieš parengdama nuomonę nacionaliniam teismui. Dėl Institucijos nuomonės nacionalinis teismas turės imtis veiksmų pagal atitinkamas EEE teisės bendriesiems principams neprieštaraujančias nacionalines procesines taisykles.

31.

Pagal II skyriaus 15 straipsnio 3 dalį nacionalinės konkurencijos institucijos ir ELPA priežiūros institucija gali pateikti pastabas dėl klausimų, susijusių su EEE susitarimo 53 arba 54 straipsnio taikymu, nacionaliniam teismui, kuris yra raginamas taikyti tų straipsnių nuostatas. II skyriuje išskiriamos rašytinės pastabos, kurias nacionalinės konkurencijos institucijos ir Institucija gali pateikti savo iniciatyva, ir žodinės pastabos, kurias galima pateikti tik gavus nacionalinio teismo leidimą (55).

32.

II skyriuje nurodoma, kad ELPA priežiūros institucija pateiks pastabas tik jeigu to reikia siekiant nuosekliai taikyti EEE susitarimo 53 arba 54 straipsnį. Kadangi toks yra pastabų pateikimo tikslas, Institucija teiks tik su ekonomine ir teisine byla, kuri nagrinėjama nacionaliniame teisme, pagrindžiančių faktų analize susijusias pastabas.

33.

Kad ELPA priežiūros institucija galėtų pateikti naudingų pastabų, nacionalinių teismų gali būti prašoma Institucijai išsiųsti visų bylos įvertinimui atlikti būtinų dokumentų kopijas arba užtikrinti, kad jos būtų išsiųstos. Atsižvelgiant į II skyriaus 15 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, tuos dokumentus ELPA priežiūros institucija naudos tik tam, kad galėtų parengti pastabas (56).

34.

Kadangi II skyriuje nenumatoma procedūrinė sistema, pagal kurią reikia pateikti pastabas, atitinkamai vadovaujamasi ELPA valstybių procesinėmis taisyklėmis ir praktika. Jeigu ELPA valstybė dar nesukūrė atitinkamos procedūrinės sistemos, nacionalinis teismas turi nustatyti, kurios procesinės taisyklės yra tinkamos pastaboms dėl nacionaliniame teisme nagrinėjamos bylos teikti.

35.

Taikant procedūrinę sistemą turėtų būti laikomasi šio pranešimo 10 punkte nustatytų principų. Tai reiškia, kad pastabų dėl klausimų, susijusių su EEE susitarimo 53 arba 54 straipsnio taikymu, teikimo procedūrinė sistema

36.

Kadangi bendradarbiaudamos ELPA valstybių institucijos yra įpareigotos ir padėti ELPA priežiūros institucijai siekiant EEE susitarimo tikslų (58), II skyriuje pateikiami trys tokios pagalbos pavyzdžiai: 1) bylos, dėl kurios Institucija pageidautų pateikti pastabas, įvertinimui būtinų dokumentų perdavimas (žr. 33 punktą); 2) sprendimų dėl EEE susitarimo 53 arba 54 straipsnio taikymo siuntimas; 3) nacionalinių teismų vaidmuo Institucijai atliekant patikrinimą.

37.

Pagal II skyriaus 15 straipsnio 2 dalį ELPA valstybės ELPA priežiūros institucijai atsiunčia kiekvieno nacionalinių teismų rašytinio sprendimo dėl EEE susitarimo 53 arba 54 straipsnio taikymo kopiją, kuri perduodama nedelsiant, kai tik bylos šalys supažindinamos su visu rašytiniu sprendimo tekstu. Nacionalinių sprendimų dėl EEE susitarimo 53 arba 54 straipsnio taikymo ir informacijos, susijusios su nacionalinių teismų procesais, informacijos siuntimas Institucijai suteikia galimybę Institucijai laiku susipažinti su bylomis, dėl kurių ji turėtų pateikti pastabų, jeigu viena iš bylos šalių sprendimui pateiktų apeliaciją.

38.

Galiausiai nacionaliniai teismai gali turėti reikšmės ELPA priežiūros institucijai atliekant įmonių ir jų asociacijų patikrinimą. Nacionalinių teismų vaidmuo priklauso nuo to, ar patikrinimai atliekami įstaigos ar kitose patalpose.

39.

Patikrinimą atliekant įstaigos patalpose, pagal nacionalinę teisę gali būti reikalaujama nacionalinio teismo leidimo nacionalinei teisę taikančiai institucijai padėti ELPA priežiūros institucijai, jeigu atitinkama įmonė tam prieštarauja. Tokio leidimo taip pat gali būti reikalaujama kaip atsargumo priemonės. Nagrinėdamas prašymą nacionalinis teismas turi teisę patikrinti, ar Institucijos sprendimas dėl patikrinimo yra autentiškas ir ar numatytos prievartos priemonės nėra savavališkos arba perdėtos, atsižvelgiant į patikrinimo objektą. Kontroliuodamas prievartos priemonių proporcingumą nacionalinis teismas gali tiesiogiai arba per nacionalinę konkurencijos instituciją prašyti Institucijos pateikti išsamius paaiškinimus, ypač dėl to, kokiu pagrindu Institucija įtaria, kad yra padarytas EEE susitarimo 53 ir 54 straipsnių pažeidimas, taip pat dėl įtariamo pažeidimo rimtumo ir dėl atitinkamos įmonės dalyvavimo pažeidime pobūdžio (59).

40.

Siekiant atlikti patikrinimus kitose patalpose, pagal II skyrių reikalaujama iš nacionalinio teismo leidimą gauti prieš įgyvendinant ELPA priežiūros institucijos sprendimą atlikti tokį patikrinimą. Tokiu atveju nacionalinis teismas gali patikrinti, ar Institucijos sprendimas dėl patikrinimo yra autentiškas ir ar numatytos prievartos priemonės nėra savavališkos arba perdėtos, ypač atsižvelgiant į įtariamo pažeidimo rimtumą, ieškomų įrodymų svarbą, atitinkamos įmonės dalyvavimą pažeidime ir į pagrįstą tikimybę, kad veiklos knygos ir dokumentai, susiję su patikrinimo objektu, yra laikomi tose patalpose, kurioms patikrinti prašoma leidimo. Nacionalinis teismas gali tiesiogiai arba per nacionalinę konkurencijos instituciją prašyti Institucijos pateikti išsamius paaiškinimus apie elementus, būtinus numatomų prievartos priemonių proporcingumo kontrolei įgyvendinti (60).

41.

Abiem atvejais, nurodytais 39 ir 40 punktuose, nacionalinis teismas negali abejoti ELPA priežiūros institucijos sprendimo teisėtumu arba būtinybe atlikti patikrinimą, taip pat jis negali reikalauti jam pateikti informacijos iš Institucijos dosjė (61). Be to, bendradarbiaudamas nacionalinis teismas yra įpareigotas priimti sprendimą per tinkamą laikotarpį, per kurį Institucija galėtų veiksmingai atlikti patikrinimą (62).

42.

Šis pranešimas parengtas siekiant nacionaliniams teismams padėti taikyti EEE susitarimo 53 ir 54 straipsnius. Pranešimas nacionaliniams teismams nėra privalomas ir nedaro poveikio ELPA valstybių, fizinių ir juridinių asmenų pagal EEE teisę numatytoms teisėms ir įsipareigojimams.

43.

Šis pranešimas pakeičia 1995 m. pranešimą dėl nacionalinių teismų ir ELPA priežiūros institucijos bendradarbiavimo taikant EEE susitarimo 53 ir 54 straipsnius (63).