10.3.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 60/26

2005 m. sausio 11 d. ELPA priežiūros institucija pateikė ieškinį Norvegijos Karalystei

(Byla E-1/05)

(2005/C 60/10)

ELPA priežiūros institucija, atstovaujama Niels Fenger ir Per Andreas Bjørgan, veikiančių ELPA priežiūros institucijos, 35, Rue Belliard, B-1040 Brussels, vardu, 2005 m. sausio 11 d. pateikė ieškinį Norvegijos Karalystei ELPA teisme.

Ieškovas reikalauja, kad Teismas:

1.

paskelbtų, kad palikdama galioti reikalavimą dėl išankstinio išlaidų sumokėjimo, esantį Norvegijos 1989 m. lapkričio 21 d. Reglamento Nr. 1167 dėl išlaidų, nuostolių, pajamų, fondų ir kt. skirstymo tarp susijusių draudimo įmonių ir tarp draudimo įmonių filialų ir sudarytų sutarčių 3 skirsnio 2 dalyje ir 1995 m. rugsėjo 22 d. Norvegijos Reglamento Nr. 827 dėl draudimo paslaugų ir draudimo įmonių, kurių pagrindinė būstinė yra kitoje EEE valstybėje, filialų steigimo 10 skirsnyje, Norvegijos Karalystė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Akto 33 straipsnį, nurodytą Europos ekonominės erdvės susitarimo IX priedo 11 punkte (2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/83/EB dėl gyvybės draudimo), suderintame su EEE susitarimu 1 protokolu; ir

2.

nurodytų Norvegijos Karalystei sumokėti teismo išlaidas.

Teisinis ir faktinis pagrindas bei teismui pateikti ieškinį pagrindžiantys paaiškinimai:

—

Akto 33 straipsnyje nurodoma, kad EEE valstybė, kurioje prisiimtas įsipareigojimas „nekliudo draudėjui sudaryti draudimo sutarties su draudimo įmone, kuriai leista užsiimti draudimo veikla pagal 4 straipsnio nuostatas, jeigu tai neprieštarauja teisinėms nuostatoms, apsaugančioms visuotinę gerovę valstybėje narėje, kurioje buvo prisiimtas įsipareigojimas.“

—

Akto antraštinėje dalyje nurodoma, kad „vidaus rinkos struktūroje draudėjai savo labui turėtų turėti galimybę rinktis iš kuo didesnio Bendrijoje turimo draudimo produktų skaičiaus, kad galėtų rasti geriausiai jų poreikius atitinkantį produktą...Vidaus draudimo rinkoje vartotojas turės platesnį ir įvairesnį sutarčių pasirinkimą“.

—

Norvegijos 1995 m. rugsėjo 22 d. Reglamento Nr. 827 10 skirsnyje reikalaujama, kad, pagal 1989 m. lapkričio 21 d. Reglamento Nr. 1167 3 skirsnio 2 dalį, norėdamos Norvegijoje pardavinėti savo prekes, užsienio draudimo bendrovės privalo suskaičiuoti ir reikalauti išlaidų sumokėjimo.

—

Reikalavimas neleidžia Norvegijos draudėjui sudaryti sutartį su draudimo įmone, kuri išdalija sutarties sudarymo išlaidas per ilgesnį laiką, ir tokiu būdu klientams sumažėja pasirinkimo galimybė.

—

Be to, ši nuostata gali apriboti skirtingų draudimo paslaugų teikimą, kadangi draudimo įmonėms, kurios gavo licencijas kitoje EEE valstybėje, gali būti sukliudyta vykdyti savo produktų rinkodarą Norvegijoje.