Naujos apyvartinių eurų monetų nacionalinės pusės

(2022/C 364/03)

Apyvartinės eurų monetos yra teisėta mokėjimo priemonė visoje euro zonoje. Siekdama informuoti visas šalis, kurių veikla susijusi su monetomis, ir plačiąją visuomenę, Komisija skelbia visus naujo eurų monetų dizaino variantus (1).

2022 m. liepos 12 d. Europos Sąjungos Taryba nusprendė, kad Kroatijos Respublika atitinka eurui 2023 m. sausio 1 d. įvesti būtinas sąlygas (2).

Todėl, ECB patvirtinus emisijos apimtį (žr. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 128 straipsnio 2 dalį), Kroatijos Respublika nuo 2023 m. sausio 1 d. leis eurų monetas.


1 euro centas	2 euro centai	5 euro centai	10 euro centų

20 euro centų	50 euro centų	1 euras	2 eurai

Monetas leidžianti šalis – Kroatijos Respublika.

Išleidimo data –2023 m. sausio 1 d.

Dizaino variantų aprašas

1, 2 ir 5 centai. Glagolicos rašmenys, pavaizduoti šachmatų lentos (Kroatijos simbolis) fone.

Centrinėje monetos dalyje pavaizduota kampuotu glagolicos raštu užrašytų raidžių HR ligatūra. Šios raidės – oficialus Kroatijai priskirtas ISO 3166-1 dviraidis šalies kodas. Glagolica yra seniausia iš dviejų slavų rašto sistemų (antroji sistema – kirilica). Nors glagolicos abėcėlę įkvėpė graikų abėcėlė, tai – originalūs rašmenys, kuriuos greičiausiai sukūrė Konstantinas Filosofas (šv. Kirilas), siekdamas skleisti krikščionybę tarp slavų. Glagolicos raštą kroatai pradėjo naudoti antroje IX a. pusėje, o XII a. pabaigoje jie buvo vienintelė jį naudojanti ir toliau plėtojanti tauta. 1483 m., praėjus vos 28 metams po Gutenbergo Biblijos išleidimo, Kroatijoje buvo išleista pirmoji šios šalies senąja bažnytine slavų kalba išspausdinta knyga – „Misal po zakonu rimskoga dvora“ („Missale Romanum Glagolitice“), parašyta kroatų (kampuotais) glagolicos rašmenimis. Tai buvo pirmasis Europoje ne lotynų rašmenimis ir kalba išspausdintas inkunabulas. Glagolicos rašmenys Kroatijoje naudoti iki XIX a. pirmosios pusės ir tapo svarbia kroatų identiteto dalimi. Į dešinę nuo raidžių HR ligatūros ir po ja pavaizduotas Kroatijos Respublikos herbo elementas – šachmatų lenta. Centrinės monetos dalies viršuje – monetos išleidimo metai, apačioje – ją leidžiančios šalies pavadinimas. Išorinėje dalyje (žiede) pavaizduota dvylika Europos Sąjungos vėliavos žvaigždučių.

10, 20 ir 50 centų. Nikola Tesla, pavaizduotas šachmatų lentos (Kroatijos simbolis) fone.

Centrinėje monetos dalyje – magnetinio lauko linijų apsuptas Nikolos Teslos portretas. Linijos jungia portretą su 12 žvaigždžių žiedu – tai simbolizuoja Nikolos Teslos ryšį su ES valstybėmis narėmis (jose jis praleido dalį savo gyvenimo). Serbų kilmės Kroatijos, Europos ir Amerikos išradėjas Nikola Tesla gimė Kroatijos Smiliano kaime 1856 m. liepos 10 d. Jis lankė Kroatijos Smiliano, Gospičiaus ir Karlovaco mokyklas (mokslus baigė pastarojoje). Jo užregistruoti patentai ir teorinis darbas padėjo pamatus visuotinei elektrifikacijai, o su aukštojo dažnio elektros srovėmis ir belaidžiu elektromagnetinių bangų perdavimu susijęs jo darbas parengė dirvą radijo ir telekomunikacijų technologijų sukūrimui. Vienas garsiausių jo išradimų – Teslos transformatorius (Teslos ritė), naudotas aukštosios įtampos ir aukštojo dažnio kintamosios srovės elektros energijai gaminti (išrastas 1891 m.). 1960 m. vykusioje 11-ojoje Visuotinėje svorio ir matavimo vienetų konferencijoje žodis „tesla“ buvo patvirtintas kaip magnetinės indukcijos matas. Į kairę nuo portreto ir magnetinio lauko linijų pavaizduotas Kroatijos Respublikos herbo elementas – šachmatų lenta. Kairės pusės viršuje, tarp magnetinio lauko linijų – monetą leidžiančios šalies pavadinimas, o dešinės pusės apačioje – jos išleidimo metai.

1 euras. Kiaunė, pavaizduota šachmatų lentos (Kroatijos simbolis) fone.

1 euro monetos nacionalinėje pusėje – kiaunė, pavaizduota šachmatų lentos (Kroatijos simbolis) fone. Monetos nacionalinės pusės centrinėje dalyje – kiaunės atvaizdas. Šis greitas ir vikrus didžiai vertinamo tamsiai rudo kailio su geltona dėme ant kaklo ir krūtinės gyvūnas yra Kroatijos pinigų istorijos simbolis. Viduramžiais Slavonijoje, Kroatijos pajūrio regione ir Dalmatijoje kiaunių kailiukais buvo mokami mokesčiai (vadinti kunovina arba marturina). Vėliau kiaunių kailiukai tapo apskaitos vienetu ir galiausiai ėmė atlikti pinigų šiuolaikine šio žodžio prasme funkciją. Be to, kiaunės atvaizdas buvo pirmasis ant Kroatijos valiutos pavaizduotas motyvas – jis buvo iškaltas ant monetos, vadintos banovac ir naudotos nuo XIII a. pirmosios pusės iki XIV a. pabaigos. Taigi šis gyvūnas užima svarbią vietą Kroatijos pinigų ir mokesčių istorijoje.

Už kiaunės pavaizduotas Kroatijos Respublikos herbo elementas – šachmatų lenta. Kairės pusės viršuje – monetą leidžiančios šalies pavadinimas „HRVATSKA“, o dešinės pusės apačioje – jos išleidimo metai „2023“.

2 eurai. Geografinis Kroatijos Respublikos žemėlapis, pavaizduotas šachmatų lentos (Kroatijos simbolis) fone.

Centrinėje monetos dalyje – simbolinis stilizuotas Kroatijos Respublikos geografinis atvaizdas. Išskirtinė ir atpažįstama Kroatijos geografinė forma atspindi tiek šios šalies geografines savybes, tiek jos istorines aplinkybes. Geografiškai Kroatija driekiasi nuo didžiulės Panonijos lygumos per Dinarų kalnų grandinę iki Adrijos jūros kranto, kurio linija – viena iš labiausiai raižytų pasaulyje, ir daugybės salų. Pusė Kroatijos teritorijos yra Panonijos regione, trečdalis – Adrijos jūros pakrantės regione, o likusi dalis – kalnuotame Dinarų regione. Siekiant monetos dizaino harmonijos, itin organiškas šalies kontūras priešpriešinamas su griežtai taisyklingu Kroatijos Respublikos herbo elementu – šachmatų lenta. Ji pavaizduota už geografinio žemėlapio, o centrinės monetos dalies dešinėje pusėje nurodyti monetos išleidimo metai. Kairės pusės apačioje, sulygiuotas su geografinio žemėlapio kontūru – monetą leidžiančios šalies pavadinimas. Monetos briaunoje – gražiausios Himno laisvei eilutės – „O lijepa, o draga, o slatka slobodo“ („O gražioji, o brangioji, o saldžioji laisve“). Šis himnas – XVII a. rašytojo Ivano Gundulićiaus pastoralinės pjesės „Dubravka“ dalis.

(1) Nuorodos į kitas eurų monetas pateiktos OL C 373, 2001 12 28, p. 1, OL C 254, 2006 10 20, p. 6 ir OL C 248, 2007 10 23, p. 8.

(2) 2022 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimas dėl euro įvedimo Kroatijoje 2023 m. sausio 1 d. (OL L 187, 2022 7 14, p. 31).