Nauja apyvartinių eurų monetų nacionalinė pusė
(2021/C 476/04)
Slovėnijos išleistos naujos proginės apyvartinės 2 eurų monetos nacionalinė pusė
Apyvartinės eurų monetos yra teisėta mokėjimo priemonė visoje euro zonoje. Siekdama informuoti visas šalis, kurių veikla susijusi su šiomis monetomis, ir plačiąją visuomenę, Komisija skelbia visų naujo eurų monetų dizaino variantų aprašą (1). Remiantis 2009 m. vasario 10 d. Tarybos išvadomis (2), euro zonos valstybėms narėms ir šalims, su Europos Sąjunga sudariusioms susitarimą dėl pinigų, kuriuo numatoma išleisti eurų monetas, suteikiama teisė išleisti tam tikrą proginių apyvartinių eurų monetų skaičių laikantis tam tikrų sąlygų – visų pirma tai turi būti tik 2 eurų nominalo monetos. Tokių monetų techninės charakteristikos yra tokios pat kaip kitų 2 eurų monetų, tačiau nacionalinėje pusėje yra proginis atvaizdas, turintis didelę simbolinę prasmę tai valstybei ar visai Europai.
Monetas leidžianti šalis – Slovėnija.
Proga – 200-osios Gorenskos provincijos muziejaus – pirmojo Slovėnijos muziejaus – įsteigimo metinės.
Dizaino aprašas. Monetos dizainą įkvėpė juostos, kuriomis puošta Vačių situla – vienas iš vertingiausių situlų (dekoruotų kibiro formos indų) meno dirbinių. Šios juostos – grafinis istorijos, kurią muziejus saugo ateities kartoms, klodų simbolis. Monetoje pavaizduoti skirtingi 200 metų gyvuojančio muziejaus istorijos etapai, kuriais jis vadintas skirtingais pavadinimais. Šie pavadinimai iškalti juostomis, kaip kad būtų užrašyti ant Vačių situlos. Monetoje taip pat iškaltas šalies pavadinimas „SLOVENIJA“ ir monetos išleidimo metai „2021“.
Išorinėje dalyje (žiede) pavaizduota dvylika Europos Sąjungos vėliavos žvaigždučių.
Tiražas – 1 000 000.
Išleidimo data – 2021 m. spalio mėn.
(1) Žr. OL C 373, 2001 12 28, p. 1, kur pavaizduotos visų 2002 m. išleistų eurų monetų nacionalinės pusės.
(2) Žr. 2009 m. vasario 10 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos išvadas ir 2008 m. gruodžio 19 d. Komisijos rekomendaciją dėl apyvartinių eurų monetų nacionalinių pusių ir išleidimo bendrųjų gairių (OL L 9, 2009 1 14, p. 52).