Kvietimas teikti paraiškas

Europos investicijų banko institutas skelbia naują EIBURS finansinės paramos konkursą pagal programą „Žinios“

(2021/C 380/04)

Europos investicijų banko instituto dotacijos moksliniams tyrimams pagal programą „Žinios“ skirstomos per įvairias programas. Viena iš jų –

—	EIBURS (angl. EIB U niversity R esearch S ponsorship Programme) – EIB universitetų mokslinių tyrimų rėmimo programa.

Pagal EIBURS programą teikiamos dotacijos universitetų fakultetams arba mokslinių tyrimų centrams, susijusiems su Europos Sąjungos, šalių kandidačių ar potencialių šalių kandidačių universitetais, nagrinėjantiems Banką labiausiai dominančias mokslinių tyrimų temas. EIBURS finansinė parama – iki 100 000 eurų per metus trejus metus iš eilės – konkurso būdu skiriama EIB pasirinktų sričių kompetencijos centrais pripažintiems suinteresuotiems universitetų fakultetams arba mokslinių tyrimų centrams. Konkursą laimėjusios paraiškos teikėjas privalės atlikti įvairius darbus, kurie bus įtraukti į sutartį su Europos investicijų banku.

2021–2022 akademiniais metais pagal EIBURS programą skelbiamas konkursas teikti paraiškas nauja mokslinių tyrimų tema:

„Mokymo(si) ateitis. Skaitmeninio švietimo technologijų potencialo išnaudojimas“

Skaitmeninės technologijos, kurias pedagogai naudoja sumaniai, nešališkai ir veiksmingai, gali visapusiškai papildyti kokybiško ir įtraukaus visiems besimokantiesiems švietimo ir mokymo darbotvarkę. Jos gali padėti užtikrinti labiau individualizuotą, lankstesnį ir į besimokantįjį orientuotą mokymąsi visuose švietimo ir mokymo lygiuose ir etapuose. Technologijos gali būti galinga ir patraukli bendradarbiavimą skatinančio ir kūrybiško mokymosi priemonė. Jos gali padėti besimokantiesiems ir pedagogams gauti prieigą prie skaitmeninio turinio, jį kurti ir juo dalytis. Technologijos taip pat sudaro galimybes mokytis už auditorijos, klasės ar darbo vietos sienų, taigi suteikia daugiau laisvės – panaikina apribojimus, kuriuos lemia fizinė vieta ir tvarkaraštis. Mokymasis gali vykti tik internetu arba mišriu būdu, kiekvieno besimokančiojo poreikius atitinkančiu laiku, jam tinkamoje vietoje ir priimtinu tempu (1).

Nepaisant didelio skaitmeninių technologijų potencialo sustiprinti mokymąsi, švietimo sektorius, palyginti su kitais sektoriais, yra gerokai mažiau skaitmenizuotas – visame pasaulyje aparatinei įrangai, programinei įrangai ir technologijomis grindžiamoms paslaugoms skiriama mažiau nei 4 proc. visų švietimo išlaidų (2). Ištikus COVID-19 pandemijai ir dėl šios ekstremalios situacijos staiga priverstinai perėjus prie nuotolinio mokymo ir mokymosi, skaitmeninių priemonių naudojimas švietimo srityje gerokai paspartėjo, išaugo ir jų svarba. Vis dėlto nuotolinis mokymas dėl COVID uždarius mokyklas atskleidė didelius švietimo sistemų skaitmeninio pasirengimo trūkumus. Nekalbant apie pagrindinių nuotolinio mokymosi reikalavimus atitinkančių priemonių, pavyzdžiui, didelės spartos interneto ir skaitmeninių prietaisų, trūkumą, pandemija parodė, kad net jei šios priemonės buvo prieinamos, daugumoje šalių skaitmeninių technologijų naudojimas nesustiprino tradicinio mokymosi. Dažniausiai nurodytos veiksmingo nuotolinio mokymosi kliūtys, apie kurias pranešta 2020 m. pavasarį uždarius mokyklas, buvo riboti skaitmeniniai mokymo ištekliai ir skaitmeninių įgūdžių trūkumas, trukdantis mokytojams integruoti skaitmeninius metodus į mokymą ir mokymąsi, o besimokantiesiems – naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) kaip priemone įgyti žinių ir valdyti savo mokymąsi (3).

Žvelgiant į ateitį, pandemija gali paspartinti skaitmeninių technologijų įvaldymą švietimo srityje. Daugelis ekspertų mano, jog, siekiant kompensuoti mokymosi nuostolius, pagrindinis pastangų atkurti švietimo sistemas taip, kad jos būtų geresnės nei prieš krizę, elementas yra veiksmingas skaitmeninių technologijų diegimas klasėje (4). Visgi norint pasiekti šį tikslą reikia didelių investicijų. Apskaičiuota, kad siekiant aprūpinti visas Europos Sąjungos mokyklas bazinėmis skaitmeninėmis technologijomis ir užtikrinti tinklų ir prietaisų techninę priežiūrą bei veikimą per penkerius metus reikėtų 29,7 mlrd. EUR (5). Be to, verta turėti galvoje, kad technologinių priemonių ir platformų tipas ir dizainas, taip pat naudojama skaitmeninė pedagogika daro tiesioginį poveikį tam, ar besimokantieji bus įtraukti į mokymosi procesą, ar ne. Siekiant užtikrinti veiksmingą išteklių paskirstymą šiame sektoriuje, svarbu pasimokyti iš didžiulės dabartinės nuotolinio mokymosi visame pasaulyje patirties ir suprasti, kas padeda gerinti mokymąsi.

Šiame kvietime siūlomo mokslinio tyrimo tikslas – konkrečiai ištirti skaitmeninio švietimo technologijų potencialą siekiant pagerinti švietimo kokybę ir skatinti mokymąsi, pradedant nuo dabartinės padėties Europos šalyse vertinimo.

Šis kvietimas visiškai suderintas su EIB viešosios politikos tikslu „Inovacijos, skaitmeninis ir žmogiškasis kapitalas“ ir su 2021–2027 m. Europos Komisijos skaitmeninio švietimo veiksmų planu. Kadangi švietimas vaidina pagrindinį vaidmenį skatinant socialinę sanglaudą, ekonomikos augimą ir inovacijas, šio mokslinio tyrimo rezultatai gali paskatinti Europos Sąjungos atsigavimą po krizės ir padidinti jos atsparumą būsimoms krizėms.

Mokslinio tyrimo pasiūlymuose turėtų būti pateikta strategija tokiais klausimais:

1. Skaitmeninių technologijų skverbties švietimo sektoriuje analizė

a.	Išsami investicijų į skaitmeninio švietimo technologijas tendencijų per pastaruosius penkerius metus analizė, investicijų modelių pokyčiai nuo pandemijos pradžios ir, jei įmanoma, investicijų tendencijų prognozė ateinantiems penkeriems metams.

b.	Skatiname, jei pakanka duomenų, pateikti informaciją pagal šalis, lavinimo lygį ir technologijų tipą visose ES šalyse, taip pat atlikti lyginamąją analizę įtraukiant ir kitus pasaulio regionus.

2. Skaitmeninio švietimo technologijų planavimas ES švietimo sistemose

Skaitmeninio švietimo technologijų diegimo ES švietimo sistemose vertinimas. Kokiu mastu valstybinės mokyklos ir (arba) švietimo ministerijos įtraukė skaitmeninius sprendimus į savo pedagoginio pasirinkimo variantus? Kurie iš jų buvo priimti reaguojant į pandemiją? Kokių priemonių imamasi, kad mokytojai įvaldytų šias technologijas? Jei skverbtis lėta, kas jai trukdo?

Visos pirmiau nurodytos skaitmeninio švietimo technologijos bus suklasifikuotos pagal lavinimo lygį (pradinis, vidurinis ir aukštasis) bent į keturias kategorijas (mokslinio tyrimo grupė turės jas peržiūrėti):

i.	skaitmeninės technologijos, papildančios mokymą gyvai (mišrusis mokymasis);

ii.	skaitmeninės technologijos mokymosi tęstinumui užtikrinti;

iii.	skaitmeninės technologijos mokymosi spragoms panaikinti;

iv.	skaitmeninės technologijos besimokantiesiems vertinti.

Kiekvienas sprendimas bus vertinamas pagal skirtingus kriterijus, įskaitant šiuos:

i.	būtinos įgyvendinimo sąlygos;

ii.	išlaidų efektyvumas;

iii.	išplečiamumo galimybė;

iv.	galimybė daryti poveikį mokymuisi;

v.	naudotojų pasitenkinimas.

3. Sąnaudų apskaičiavimo įrankio kūrimas

a.	Remdamosi 2 punkte nurodyto vertinimo rezultatais, mokslinio tyrimo grupė ir EIB grupė kartu pasirinks vieną skaitmeninio švietimo technologiją pagal mokymosi tikslą (prisitaikomasis mokymasis, nuotolinis ar mišrusis mokymasis ir formuojamasis vertinimas) ir lavinimo lygį.

b.	Mokslinio tyrimo grupė kiekvienai pasirinktai skaitmeninio švietimo technologijai parengs vartotojui patogų sąnaudų apskaičiavimo įrankį, kurį vėliau galės naudoti projektų vykdytojai, norėdami nustatyti investicijų poreikį, susijusį su pasirinktų technologijų taikymu.

4. Poveikio vertinimas

a.	Mokslinio tyrimo grupė išsamiai įvertins bent vienos skaitmeninio švietimo technologijos priežastinį poveikį mokymosi rezultatams.

b.	Kiekybinė analizė bus papildoma proceso vertinimu, siekiant dokumentuoti, kaip keičiasi šios technologijos naudojimas, taip pat įvertinti suinteresuotųjų subjektų pasitenkinimą.

Įtraukus šiuos keturis pagrindinius klausimus, mokslinio tyrimo partneris skatinamas siūlyti papildomus tyrimo klausimus, temas ir tyrimų metodikas bendrai analizei sustiprinti.

Paraiškas teikti anglų kalba iki 2021 m. lapkričio 15 d. 24.00 val. (CET). Vėliau pateiktos paraiškos nebus nagrinėjamos. Paraiškas siųsti el. paštu

Events.EIBInstitute@eib.org

Daugiau informacijos apie EIBURS atrankos procesą ir EIB institutą rasite svetainėjehttp://institute.eib.org/

(1) 2021–2027 m. Europos Sąjungos skaitmeninio švietimo veiksmų planas.

(2) 10 grafikų, paaiškinančių pasaulinės švietimo technologijų rinkos padėtį – HolonIQ

(3) Pavyzdžiui, žr.: „Bendras UNESCO vadovaujamos Techninio ir profesinio mokymo tarpžinybinės grupės (IAG-TVET) techninio ir profesinio mokymo ir įgūdžių ugdymo per COVID-19“ pandemiją tyrimas, taip pat reprezentatyvi apklausa, kurioje 2020 m. balandžio 2–8 d. dalyvavo 1 031 Vokietijos mokytojas: https://deutsches-schulportal.de/unterricht/das-deutsche-schulbarometer-spezial-corona-krise/

(4) Hanushek ir Woessmann (2020), „The Economic Impacts of Learning Losses“.

(5) Atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungoje yra 24,5 mln. pradinių klasių moksleivių ir 36 mln. vidurinių mokyklų moksleivių, ir naudojant vienam moksleiviui tenkančias išlaidas, apskaičiuotas Bertelsmanno fondo tyrime (2017) „IT įranga mokyklose. Savivaldybėms reikia paramos nuolatinei daugiamilijardei užduočiai vykdyti“