18.6.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 186/8

Kvietimas teikti paraiškas Europos investicijų banko institutas siūlo tris naujas EIBURS finansinės paramos priemones pagal programą „Žinios“

2014/C 186/08

Europos investicijų banko institutas institucinius santykius su universitetais dažniausiai palaiko įgyvendindamas programą „Žinios“ (angl. Knowledge Programme), kurią sudaro trys skirtingos programos:

—	EIBURS (angl. EIB U niversities Research Sponsorship) – universitetų mokslinių tyrimų rėmimo programa,

—	STAREBEI (pranc. STA ges de REcherche BEI ) – jaunųjų mokslininkų, dirbančių bendruose EIB ir universitetų projektuose, finansavimo programa ir

—	EIB universitetų tinklai (angl. EIB Universities Networks) – universitetų tinklų, kurie ypač svarbūs remiant EIB grupės tikslus, bendradarbiavimo priemonė.

Pagal EIBURS programą teikiamos dotacijos universitetų mokslinių tyrimų centrams, nagrinėjantiems Banką labiausiai dominančias mokslinių tyrimų temas ir problemas. EIB finansinė parama – iki 100 000 EUR per metus – konkurso būdu trejus metus iš eilės skiriama EIB pasirinktų sričių kompetencijos centrais pripažintiems suinteresuotiems ES valstybių narių, šalių kandidačių ar potencialių šalių kandidačių universitetų fakultetams arba mokslinių tyrimų centrams, kad jie galėtų plėsti veiklą šiose srityse. Konkursą laimėjusios paraiškos teikėjas privalės atlikti įvairius darbus (vykdyti mokslinius tyrimus, rengti kursus ir seminarus, kurti ryšių tinklą, skleisti rezultatus ir kt.), kurie bus įtraukti į sutartį su Banku.

2014–2015 mokslo metais tyrimams pagal EIBURS programą pasirinktos trys naujos mokslinių tyrimų sritys.

Investicijų į energijos vartojimo efektyvumą ekonominė analizė

Akivaizdu, kad geriausias būdas įgyvendinti energetikos ir aplinkosaugos tikslus, įskaitant energijos tiekimo patikimumo didinimą, – didinti šalies energijos vartojimo efektyvumą (EE). Tačiau ekonominiu požiūriu dabartinis investicijų lygis atrodo nepakankamai optimalus. Geriau suprantant EE ekonomiką galima numatyti, kaip vystyti investicijų į EE potencialą šalyje.

Tikimasi, kad EIBURS paramą gaunantis universiteto mokslinių tyrimų centras parengs mokslinių tyrimų programą, pagal kurią bus kuriama bendra investicijų į EE poveikio gerovei analizės sistema, ir ją pritaikys įvairių investicijų (įskaitant investicijas naujam turtui įsigyti ir turimam atkurti) sąnaudų ir naudos analizei. Toks centras turėtų analizuoti neekonominio pobūdžio kliūtis EE, pavyzdžiui, netolygiai paskirstytas paskatas, informacijos apie energijos vartojimo efektyvumo didinimo būdus trūkumą ar organizacines nesėkmes, ir jų įveikimo būdus. Be to, jis turėtų atspindėti visuomenės įsikišimo poreikį ir mastą ir suteikti galimybę pasimokyti iš patirties įgyvendinant įvairias EE gerinimo politikos priemones. Taip pat turėtų analizuoti politikos priemonių, kurių tikslas – padėti gauti finansavimą, naudingumą arba kurti specializuotas investicijų į EE rėmimo finansines priemones.

Projekte gali būti numatyta ir papildoma mokslinių tyrimų kryptį atitinkanti veikla, kurios norėtų imtis finansinę paramą gavęs universiteto centras, pavyzdžiui:

—	kursų ir seminarų organizavimas,

—	duomenų bazių kūrimas,

—	apklausos.

Demografiniai pokyčiai ES, vyresni nei 80 metų asmenys ir inovatyvių veiksmingesnės senų žmonių priežiūros modelių poreikis

Per ateinančius kelis dešimtmečius didžiausias iššūkis ES bus demografiniai pokyčiai. Kai kuriose Europos šalyse iki 2050-ųjų metų dėl greit didėjančio senėjimo indekso kiekvienam pensininkui teks tik du dirbantys asmenys. Be to, neproporcingai didelė bus vyresnių nei 80 metų žmonių dalis. Numatoma, kad daugiausia indeksas didės iki 2030 m., kai, manoma, gyventojų senėjimo procesas bus greičiausias.

Ekonominė gyventojų senėjimo našta visuomenei yra dvejopa: didelį spaudimą patiria pensijų sistemos ir didėja sveikatos priežiūros sąnaudos. Analizė rodo, kad daugumoje ES valstybių narių 2007–2060 m. dėl demografinių pokyčių viešosios išlaidos sveikatos apsaugai vidutiniškai padidės beveik 2 % BVP.

Dėl šių priežasčių aktualiu klausimu tapo ilgalaikė veiksmingesnė ir ekonomiškai efektyvesnė vyresnio amžiaus žmonių sveikatos priežiūra ES ir kitur. Tikimasi, kad universiteto mokslinių tyrimų centras, kuriam bus skirta parama pagal EIBURS, parengs mokslinių tyrimų programą tradiciniams ir inovatyviems šio klausimo sprendimams aptarti. Išsamesni moksliniai tyrimai turėtų padėti atsakyti į tokius senėjančiai visuomenei rūpimus klausimus:

—	sveikatos priežiūros biudžeto poreikiai senėjančių gyventojų, ypač vyresnių nei 80 metų grupės, reikmėms tenkinti skirtingose ES šalyse per ateinančius du dešimtmečius,

—	strateginis požiūris ir ES šalių pasirengimas spręsti infrastruktūros ir žmogiškųjų išteklių poreikius,

—	organizaciniai modeliai (įskaitant privačiojo sektoriaus dalyvavimą) ir paslaugų teikimo technologijos, kurios bus svarbios ateityje,

—	priežiūros infrastruktūros sukūrimo ir palaikymo sąnaudos ir finansinės priemonės,

—	sėkmingų priežiūros modelių diegimas ir laipsniškas didinimas ateityje.

Numatoma veikla ir rezultatai:

—	kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai (įskaitant apklausas, pokalbius, literatūros apžvalgas ir kt.),

—	ataskaitos, išsamios politikos studijos ir finansavimo poreikių prognozavimo modeliai,

—	seminarų, sklaidos renginių organizavimas,

—	duomenų bazių kūrimas.

Mikrofinansavimo poveikis finansinei ir socialinei įtraukčiai Europoje

Finansinė ir socialinė įtrauktis yra svarbi politinės darbotvarkės tema Europoje ir vienas iš Europos Sąjungos 2020 m. strategijos tikslų. Paprastai laikoma, kad įvairių formų mikrofinansavimas (pvz., mikrokreditai, mikroindėliai, mikrodraudimas ir t. t.) gerina pragyvenimo lygį, mažina pažeidžiamumą ir didina socialinį ir ekonominį pajėgumą.

Europoje mikrofinansavimas taip pat vaidina svarbų vaidmenį bandant įveikti skirtumą tarp bendro finansų sektoriaus, dažnai labai nenoriai aptarnaujančio asmenis ar smulkiausius verslininkus, kurie laikomi didesnės rizikos ir mažiau patraukliais verslo požiūriu, ir regionų ar nacionalinės socialinės politikos formuotojų, dažnai linkusių remti silpnesnes grupes, bet neturinčių aiškios strategijos, kaip skatinti aktyvų, įtrauką didinantį vaidmenį. Todėl mikrofinansavimas gali būti laikomas veikla, galinčia turėti teigiamą poveikį įtraukiajam finansavimui ir pasitarnauti kaip svarbi politikos priemonė jos formuotojams.

ES taikomų mikrofinansavimo programų pavyzdžiais gali būti 2010 m. pradėta įgyvendinti Europos pažangos mikrofinansavimo priemonė (European Progress Microfinance Facility – EPMF) ir 2013 m. po parengtos programos „Užimtumas ir socialinės inovacijos“ pristatytas mikrofinansavimo langas.

Tikimasi, kad pagal EIBURS paramą gaunantis universiteto mokslinių tyrimų centras vykdys mokslinių tyrimų programą, kuria bus siekiama atsakyti į tokius klausimus, pirmiausia remiantis Europos patirtimi:

—	Kaip finansinė įtrauktis gali daryti poveikį socialinei įtraukčiai ir atvirkščiai? Kaip apskaičiuoti ir įvertinti mikrofinansavimo poveikį finansinei ir socialinei įtraukčiai mikroekonomikos ir makroekonomikos lygmeniu (pvz., mikrofinansavimo poveikis verslo plėtrai ir kaip būdas išvengti nedarbo)?

—	Koks ryšys tarp mikropaskolų kainos nustatymo, kredito įperkamumo ir finansinės arba socialinės įtraukties?

—	Kokį poveikį paskolos kaina turi mikrokreditų paklausai ir pasiūlai, ypač mikrokreditų, kurie išduodami labiausiai pažeidžiamoms besiskolinančiųjų grupėms?

—	Koks yra įvairių mikrofinansavimo produktų, pavyzdžiui, kredito, santaupų ir draudimo, santykinis poveikis finansinei ir socialinei įtraukčiai?

—	Kuo skiriasi verslo mikrokreditavimas nuo asmenų mikrokreditavimo pagal jo poveikį finansinei ir socialinei įtraukčiai?

—	Kokiu mastu skiriasi finansinė ir socialinė atskirtis regioniniu ar nacionaliniu lygiu atskirose ES valstybėse? Kaip tai susiję su atitinkamų finansų rinkų ir konkrečiai mikrofinansavimo rinkų išsivystymo lygiu?

Geografiniu požiūriu visų pasiūlymų dėmesio centre pirmiausia turėtų būti 28 ES valstybės narės. Pareiškėjams rekomenduojama užmegzti bendradarbiavimo ryšius su kitais universitetais ir mokslinių tyrimų centrais, turinčiais patirties, susijusios apskritai su įtraukiamuoju finansavimu ir konkrečiai – su mikrofinansavimu.

Projekte gali būti numatyta ir papildoma mokslinių tyrimų kryptį atitinkanti veikla, kurios norėtų imtis finansinę paramą gavęs universiteto centras, pavyzdžiui:

—	kursų ir seminarų organizavimas;

—	duomenų bazių kūrimas;

—	apklausos.

Paraiškas anglų arba prancūzų kalba teikti iki 2014 m. rugsėjo 30 d. imtinai. Vėliau pateiktos paraiškos nebus nagrinėjamos. Paraiškas siųsti adresu:

elektroninę kopiją:

events.eibinstitute@eib.org

Daugiau informacijos apie EIBURS atranką ir kitas programas bei mechanizmus rasite interneto svetainėje http://institute.eib.org/