—

2011 m. lapkričio 21–23 d. susirinkusi Lomė (Toge),

—

atsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklių 17 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdama į AKR ir ES šalių partnerystės susitarimą (Kotonu partnerystės susitarimą),

—

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

—

atsižvelgdama į Džordžtauno susitarimą, kuriuo oficialiai įsteigta Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių grupė,

—

atsižvelgdama į SESV 208 straipsnį,

—

atsižvelgdama į Politinių reikalų komiteto pranešimą (AKR-ES/101.082/11/galutinis),

A.

kadangi AKR ir ES sudarytas Kotonu partnerystės susitarimas vis dar yra geriausias visapusiško požiūrio į bendradarbiavimą pavyzdys, suteikiantis saugotiną naudą, ir kadangi ši partnerystė turėtų būti ne silpninama, o stiprinama, didinant jos, kaip abipusio politinio įsipareigojimo, vertę;

B.

kadangi AKR valstybės jau seniai yra privilegijuotos Europos Sąjungos partnerės ir kadangi pirmą kartą Lisabonos sutartyje solidarumas su Pietų valstybėmis ir joms teikiama parama laikoma esminiu Europos Sąjungos tapatybės aspektu;

C.

kadangi, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Parlamentui suteikiama daugiau galių dalijantis atsakomybe su Europos Vadovų Taryba veikti 40-tyje naujų pagrindinių Europos Sąjungos politikos ir veiksmų sričių;

D.

kadangi aiškios nuorodos į AKR valstybes pašalinimas iš Lisabonos sutarties reiškia, jog abi suinteresuotosios šalys turi iš naujo apibrėžti bendrus savo interesus, taip siekiant užtikrinti, kad būtų padidinta nuo 1975 m. gyvuojančios partnerystės vertė;

E.

kadangi Lisabonos sutartyje nustatytas didesnis Europos Sąjungos išorės veiksmų koordinavimas;

F.

kadangi, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, pasikeitė veiklos procedūros, pagal kurias ES su AKR valstybėmis bendradarbiauja per Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT); kadangi tokie pokyčiai, ypač nesant AKR valstybių padalinio Europos išorės veiksmų tarnyboje, ir naujo Europos Komisijos Vystymosi ir bendradarbiavimo generalinio direktorato – EuropeAid (DEVCO) vidinė struktūra turės poveikį ypatingai partnerystei su AKR šalimis;

G.

kadangi AKR ir ES santykiai grindžiami įvairiais aspektais: nuo vystymosi iki konfliktų prevencijos, nuo saugumo ir stabilumo iki žmogaus teisių gynimo;

H.

kadangi kylančios ekonomikos šalių stiprėjimas, galios pusiausvyros pasikeitimas tarptautinėje sistemoje ir vis didėjantis politinių darinių skaičius, pvz., besivystančių šalių grupė (G-77) ir EBPO valstybių grupė (G-24), parodė, kad būtina išanalizuoti, kaip AKR grupės valstybės galėtų geriausiai pasiekti savo politinius ir ekonominius tikslus, kartu plėtojant AKR ir ES santykių politinį pagrindą;

I.

kadangi AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos įtaka su vystymusi nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis susijusiems politiniams sprendimams bei strateginėms pasirinktims ir toliau yra labai ribota, nepaisant jos išskirtinio vaidmens Šiaurės ir Pietų dialoge;

J.

kadangi AKR valstybės sudaro beveik pusę pasaulio valstybių, tačiau neturi įtakos pasauliniuose valdysenos forumuose, pvz., Didžiajame dvidešimtuke (G-20), nes jame nedalyvauja neturtingiausios šalys;

K.

kadangi AKR valstybės, iš ES gaudamos gyvybiškai svarbią paramą, taip pat turėtų pasinaudoti ir galimybėmis, kurias suteikia Pietų šalių bendradarbiavimas ir partnerystė su kylančios ekonomikos valstybėmis kaip antai Kinija, Indija ir Brazilija, kad išnaudotų jų didžiulių rinkų pranašumus kaip priemonę skurdui panaikinti;

L.

kadangi partnerių įvairovė (kalbant apie AKR valstybes) yra neišvengiama ir apskritai naudinga, o žaliavų eksportas, kuriuo nesukuriama pridėtinė vertė ne tik tose šalyse, bet ir partneriai neturi naudos, lėtina AKR valstybių ekonomikos įvairinimą ir tikrąjį jų vystymąsi;

M.

kadangi ES parengė regionines strategijas, skirtas kiekvienam skirtingo vystymosi etapo AKR grupės valstybių regionui, o dvi iš šių strategijų, laikantis AKR ir ES Kotonu partnerystės susitarimo tradicijos, buvo išplėtotos į bendras strategijas; kadangi šios strategijos, kai 2020 m. nustos galioti AKR ir ES Kotonu partnerystės susitarimas, galėtų tapti trimis atskirai valdomomis partnerystėmis;

N.

kadangi AKR ir ES Kotonu partnerystės susitarimo ateitį taip pat nulems derybos dėl būsimos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos, pagal kurią Europos Sąjunga turi teikti išorės politikos finansavimą;

1.

primena, kad neseniai antrą kartą persvarstyto AKR ir ES Kotonu partnerystės susitarimo pagrindiniai tikslai – skurdo panaikinimas, tvaraus vystymosi skatinimas ir laipsniškas AKR valstybių integravimas į pasaulio ekonomiką;

2.

ragina AKR valstybių grupę ir Europos Sąjungą pasinaudoti galimybe ir atgaivinti partnerystę, atsižvelgiant į tai, kad iš Lisabonos sutarties pašalinta aiški nuoroda į AKR valstybes; todėl ragina apibrėžti bendro intereso sritis, pvz., energijos išteklių, klimato kaitos ir migracijos;

3.

pripažįsta, kad Lisabonos sutartis – svarbus žingsnis į priekį demokratiniame procese, kuris sudaro sąlygas AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai veikti veiksmingiau siekiant teigiamų pokyčių abiem suinteresuotosioms šalims;

4.

viliasi, kad ES išorės politika, kurioje skurdo panaikinimas ir vystymosi politika – neatskiriama šios politikos dalis, apims visas turimas priemones, skirtas taikos politikai skatinti;

5.

laikosi nuomonės, kad AKR valstybių grupė turi sustiprėti politiniu požiūriu, o ES turi būti pasirengusi persvarstyti ir atnaujinti savo partnerystę su AKR valstybėmis remdamasi ne tik paramos teikėjo ir gavėjo santykiais, bet ir abipusės partnerystės ryšiais;

6.

pritaria, kad būtų sudaryta Ambasadorių darbo grupė dėl AKR valstybių grupės ateities perspektyvų po 2020 m.;

7.

palankiai vertina neoficialios EIVT ir Vystymosi ir bendradarbiavimo generalinio direktorato darbo grupės, kurios tikslas – stiprinti AKR ir ES partnerystę, sukūrimą; ragina šią darbo grupę reguliariai informuoti AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos narius apie savo vykdomą veiklą;

8.

ragina ES padėti stiprinti AKR vidaus bendradarbiavimą tarp regionų tokiose srityse kaip aprūpinimas maistu, technologijų perdavimas, infrastruktūra, klimato kaita, migracija, prekyba, mokslas, taika, saugumas ir demokratizacija;

9.

mano, kad priimtų ataskaitų stebėsena – svarbi AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos stiprinimo įgyvendinant sprendimus darbo priemonė; šiuo požiūriu siūlo, kad abu pranešėjai stebėtų, kaip įgyvendinamos rezoliucijos, ir reguliariai informuotų atitinkamus komitetus apie pasiektą pažangą ir bet kokius šiame procese patirtus sunkumus;

10.

mano, kad AKR valstybės galiausiai turi sudaryti tarptautines partnerystes, kurios atitiktų jų vystymosi siekius ir pajėgumą;

11.

primena, kad AKR valstybių grupė sudaro 40 proc. Jungtinių Tautų narių; todėl pabrėžia, jog AKR valstybių grupė privalo stiprinti savo tapatybę, kad jos įtaka būtų jaučiama tarptautinėje arenoje;

12.

pritaria nuomonei, kad nei AKR valstybės, nei ES dar nepasinaudojo iki galo visomis privilegijuotos partnerystės teikiamomis galimybėmis, kad darytų įtaką sprendžiant tarptautinius klausimus, pvz., dėl Jungtinių Tautų, Pasaulio banko ir TVF reformos, Didžiojo dvidešimtuko (G20) ir Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) derybose, todėl jos turi dėti visas pastangas, kad padarytų pažangą šioje srityje;

13.

ragina AKR valstybių grupę plačiai taikyti AKR ir ES Kotonu partnerystės susitarimo 12 straipsnį, kad būtų visapusiškai pasinaudota galimybėmis daryti įtaką toms Bendrijos politikos kryptims, kurios turi poveikį jų vystymuisi; šiuo tikslu ragina AKR valstybėms atstovaujančius parlamentų narius užmegzti glaudesnius ryšius su kolegomis Europos Parlamente;

14.

pabrėžia, jog AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos komitetų veikloje pagrindinis ir strateginis vaidmuo turi būti skiriamas šalies strateginiams dokumentams (ŠSD) ir regionų strateginiams dokumentams (RSD), kad šie komitetai galėtų dalyvauti rengiant šiuos dokumentus ir siekiant juose nustatytų tikslų;

15.

laikosi nuomonės, kad AKR valstybių nacionaliniai parlamentai turėtų ryžtingiau ginti savo poziciją siekdami sustiprinti savo įtaką nacionaliniuose sprendimų priėmimo procesuose, nes Lisabonos sutartyje numatytas didesnis Europos nacionalinių parlamentų vaidmuo;

16.

mano, kad AKR grupė sustiprintų savo, kaip valstybių bloko, pozicijas, skatindama bendrus savo narių interesus Pasaulio prekybos organizacijoje, nes stipresnis blokas galėtų daryti įtaką prekių ir maisto kainoms, užtikrinti svarbių rinkų apsaugą ir reikalauti imtis prieš Europos ir JAV subsidijas nukreiptų priemonių;

17.

primena, kad trijų ES regioninių strategijų, skirtų Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno regionams, taip pat Pietų Afrikos strategijos tikslas turėtų būti pagrindinių AKR ir ES partnerystės ramsčių stiprinimas, kaip apibrėžiama AKR ir ES Kotonu partnerystės susitarime;

18.

ragina Europos Sąjungą aprūpinti savo delegacijas AKR valstybėse žmogiškaisiais ir finansiniais ištekliais, kurių reikia naujiems jų įgaliojimams vykdyti;

19.

primena, kad, sprendžiant prekybos klausimus, šiuo metu reikalingas Europos Parlamento pritarimas siekiamiems sudaryti prekybos susitarimams; todėl siūlo rimtai apsvarstyti galimybę į AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos darbotvarkę įtraukti diskusijas apie prekybos susitarimus, dėl kurių vyksta derybos;

20.

primena, kad AKR valstybių grupė turėtų sustiprinti savo, kaip pasaulinio masto veikėjos, pozicijas, remdamasi bendrais žmogiškaisiais ir gamtos ištekliais, istoriniais ryšiais su ES ir glaudžiu bendradarbiavimu su kylančios ekonomikos šalimis;

21.

pabrėžia, jog Europos Parlamentas privalo naudotis Lisabonos sutartimi jam suteiktais naujais įgaliojimais, kad sustiprintų parlamentinį AKR ir ES santykių, kuriuose esminį vaidmenį atlieka jungtinė parlamentinė asamblėja, aspektą; tikisi, kad šis parlamentinis aspektas bus atspindėtas Europos plėtros fondo biudžete, o AKR valstybių parlamentų nariai bus išsamiau informuojami apie nacionalines ir regionines Europos Sąjungos įgyvendinamas strategijas, taip pat apie kitų Europos Sąjungos finansinių priemonių taikymą AKR valstybėse;

22.

paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės (ES ir AKR) tarybai, Europos Komisijai, Afrikos Sąjungos komisijai ir Panafrikos Parlamentui.

—

2011 m. lapkričio 21–23 d. susirinkusi Lomė (Toge),

—

atsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklių 17 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdama į AKR ir ES partnerystės susitarimą, pasirašytą 2000 m. birželio 23 d. Kotonu ir persvarstytą 2005 m. ir 2010 m., ypač į jo 60 ir 66 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. JT Tūkstantmečio deklaraciją, kuria buvo nustatyti Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT) – bendra tarptautinės bendruomenės numatyta priemonė skurdui ir badui panaikinti,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 18–22 d. Monterėjuje (Meksikoje) vykusioje Tarptautinėje vystymosi finansavimo konferencijoje priimtą Monterėjaus konsensusą,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 28–29 d. Paryžiuje vykusią konferenciją pažangių finansavimo būdų klausimais ir į 2008 m. lapkričio 28–gruodžio 2 d. Dohoje vykusią tarptautinę vystomojo finansavimo konferenciją,

—

atsižvelgdama į 1996 m. TVF ir Pasaulio banko pradėtą iniciatyvą dėl labai įsiskolinusių neturtingų valstybių (angl. HIPC), kuria siekiama užtikrinti, kad jokiai neturtingai valstybei netektų jai nepakeliama skolos našta,

—

atsižvelgdama į G8 valstybių 2005 m. birželio mėn. pradėtą įgyvendinti daugiašalę atleidimo nuo skolų priemonę (angl. MDRI),

—

atsižvelgdama į 2011 m. balandžio 26 d. Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (angl. UNCTAD) atsakingo valstybės skolinimo ir skolinimosi principų projektą,

—

atsižvelgdama į Europos konsensusą dėl vystymosi (3),

—

atsižvelgdama į 2009 m. balandžio 15 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Parama krizę siekiančioms įveikti besivystančioms šalims: kokių veiksmų ES imsis po Dohos? Kokios galimybės ES pasiekti 2010 m. ir 2015 m. tikslus?“,

—

atsižvelgdama į 2011 m. kovo 8 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Mokesčiai ir vystymasis. Bendradarbiavimas su besivystančiomis šalimis skatinant gerą mokesčių srities valdymą“ (2010/2102(INI)) (4),

—

atsižvelgdama į Ekonominės plėtros, finansų ir prekybos komiteto pranešimą (AKR-ES/101.079/11/galutinis),

A.

kadangi pasaulinė krizė lėmė didesnę valstybės garantuotą skolą daugelyje pasaulio šalių, kadangi vienas trečdalis AKR valstybių jau yra įsiskolinusios arba joms gresia didelis įsiskolinimo pavojus;

B.

kadangi didelės skolos tvarkymas gali tapti vystymosi kliūtimi, nes tam skiriami dideli biudžeto ištekliai ir (arba) mažinamos investicijos į viešųjų socialinių paslaugų teikimą ir išlaidos, susijusios su skurdo mažinimu; kadangi dėl skolos tvarkymo gali sumažėti ir investicijos, reikalingos ekonomikos augimui skatinti;

C.

kadangi 1 proc. su prekyba susijusio ekonomikos augimo yra tris kartus didesnis nei viešoji parama vystymuisi;

D.

kadangi paramos teikėjai turėtų padėti AKR valstybėms ilguoju laikotarpiu pasiekti ir išlaikyti tvarų skolos lygį taip sustiprinant jų pastangas mažinti skurdą ir skatinti ekonomikos augimą; kadangi tokiu atveju pagirtina, jog Paryžiaus kreditorių klubas 2010 m. liepos mėn. panaikino antrąją Seišelių skolos mokėjimo dalį, kad padėtų šiai valstybei stabilizuoti skolos lygį;

E.

kadangi atleidimas nuo skolos yra vienas iš aštuntojo Tūkstantmečio vystymosi tikslo uždavinių, kuriuo konkrečiai siekiama visapusiškai spręsti besivystančių šalių skolų problemas nacionalinėmis ir tarptautinėmis priemonėmis, kad ilgainiui besivystančios šalys galėtų grąžinti skolas,

F.

kadangi šiuo metu svarbiausios tarptautinės skolų mažinimo priemonės besivystančiose šalyse yra labai įsiskolinusių neturtingų šalių (angl. HIPC) iniciatyva ir daugiašalė atleidimo nuo skolų iniciatyva (angl. MDRI); kadangi 2010 m. gruodžio mėn. pagal HIPT iniciatyvą 36 valstybėms, iš kurių 32 yra Afrikoje, buvo patvirtinti skolų mažinimo paketai, pagal kuriuos laikui bėgant skolos tvarkymo išlaidos bus sumažintos 72 mlrd. USD; kadangi Europos Komisijai ir ES valstybėms narėms tenka didžioji labai įsiskolinusių neturtingų šalių iniciatyvos ir daugiašalės atleidimo nuo skolų iniciatyvos įgyvendinimo išlaidų dalis;

G.

kadangi labai įsiskolinusių neturtingų šalių iniciatyva ir daugiašalė atleidimo nuo skolų iniciatyva netrukus nustos galioti, todėl reikalingos politinės reformos ir naujos tarptautinės priemonės, kuriomis būtų sprendžiami paskolos mažinimo ir skolos valdymo bei suskaidymo klausimai;

H.

kadangi ateityje skolų valdymo ir tvarumo priemonės turėtų būti grindžiamos ne tik finansiniais aspektais, bet turėtų būti atsižvelgta ir į įsiskolinusių besivystančių šalių su išlaidomis susijusių poreikių įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus veiksnį;

I.

kadangi AKR valstybių priežiūros institucijos, pvz., aukščiausiosios audito institucijos, parlamentai ir pilietinės visuomenės organizacijos turėtų atlikti svarbų vaidmenį vykdant valstybės biudžeto išteklių naudojimo stebėseną, kad būtų sumažintas netinkamas viešųjų lėšų valdymas;

J.

kadangi gera valdysena, teisinės valstybės viršenybė ir skaidrumas yra nepakeičiami siekiant tinkamai valdyti viešąsias lėšas ir skolos tvarumo lygį;

K.

kadangi, skatinant darnų aukštos kokybės finansavimą, labai svarbu, kad visi skolintojai elgtųsi atsakingai;

L.

kadangi, atsižvelgiant į pasaulinės ekonomikos krizės padarinius ir galimai sumažėjus užsienio pagalbai, taip pat užsienio finansavimo šaltiniams skurdo mažinimo strategijoms įgyvendinti, AKR valstybės turėtų skirti daugiau dėmesio vidaus ištekliams, kaip švelninančiai priemonei, sutelkti;

1.

ragina ES ir kitus paramos teikėjus patvirtinti atsakingo finansavimo gaires, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad vyksta pasaulinė finansų krizė, kurios neigiamas šalutinis poveikis, ypač pasaulio prekybos nuosmukis ir susijęs prekių eksporto sumažėjimas, sunkina besivystančių šalių skolos būklę;

2.

ragina ES, AKR valstybių grupę ir AKR regionines organizacijas dirbti kartu ir, bendradarbiaujant su atitinkamomis tarptautinėmis institucijomis, parengti tinkamo šalių skolininkių skolos padengimo mechanizmo modelį, kuris būtų grindžiamas nepriklausomu jų socialinės ir ekonominės padėties poveikio vertinimu, ribojant galimybę pernelyg politizuoti sprendimų dėl atleidimo nuo skolos priėmimą, įskaitant galimą paramos teikėjų korupciją (neteisėtai gaunamus komisinius (angl. retro-commissions); laikosi nuomonės, kad tai suteiks galimybę paramos teikėjams kiekvienu atskiru atveju atsižvelgti į konkrečią AKR valstybės partnerės padėtį ir jos bendrą išsivystymo lygį; mano, kad skolos padengimo mechanizmo modelis galėtų būti įgyvendinamas suteikiant skolos panaikinimo, skolos atidėjimo, skolos grąžinimo galimybes arba derinant šiuos veiksmus;

3.

ragina paramos teikėjus kartu su AKR valstybe partnere apibrėžti konkrečias skolos tvarkymo sąlygas, kurios būtų pridedamos prie skolos padengimo plano, siekiant sukurti tinkamą pusiausvyrą tarp įsipareigojimo tvarkyti skolą ir įsipareigojimo tenkinti pagrindinius gyventojų poreikius, nes patikimas skolos valdymas – išankstinė tvaraus vystymosi sąlyga;

4.

laikosi nuomonės, kad bet kokios papildomos lėšos, kurias AKR valstybių vyriausybės sukaupia, kai panaikinama jų skola, turėtų būti skiriamos didėjančioms socialinėms išlaidoms padengti, pvz., pagrindiniam išsilavinimui įgyti, pirminei sveikatos priežiūrai ir ŽIV/AIDS prevencijai, taip prisidedant prie Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo; todėl ragina Komisiją kartu su AKR valstybėmis partnerėmis išnagrinėti galimybę pakeisti skolą valstybės investicijomis į socialines paslaugas ir viešąsias gėrybes kaip atleidimo nuo konkrečios skolos plano dalį arba įgyvendinant drauge su kitais planais;

5.

laikosi nuomonės, kad, svarstant skolos panaikinimą konkrečiai AKR valstybei, tai galėtų būti atliekama siekiant perskirstyti gautas panaikinus skolą lėšas, jas skiriant MVĮ kūrimui finansuoti, nes MVĮ kūrimas ir ekonomikos augimas – būtina išankstinė sąlyga vidurinei klasei AKR valstybėse atsirasti ir stiprėti; todėl ragina Komisiją, bendradarbiaujant su AKR valstybėmis partnerėmis, išnagrinėti galimybę, kai įmanoma, pertvarkyti AKR skolos padengimo strategijas ir pakeisti jas viešosiomis investicijomis į MVĮ, atsižvelgiant į tai, kad tokios vietinės įmonės gali reikšmingai prisidėti prie darbo vietų kūrimo ir šalies ekonomikos augimo, taigi ir AKR valstybių skolos mažinimo;

6.

mano, kad būtina skatinti galimybę gauti kreditą kaip gyvybingos verslo aplinkos garantiją; todėl skatina AKR valstybes ir privačius partnerius, atsižvelgiant į šį reikalavimą, imtis priemonių;

7.

ragina Komisiją ir paramą teikiančias valstybes padėti AKR valstybėms parengti šalies skolos valdymo strategiją atsižvelgiant į jos nacionalines vystymosi strategijas, įtraukiant į šį procesą pilietinę visuomenę, ypač skatinant naudingą šalies ekonomikos restruktūrizavimą ir vidaus kapitalo kūrimą bei santaupų kaupimą;

8.

ragina ES ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (OECD) neplėsti oficialios paramos vystymuisi (OPV) apibrėžties ir atleidimo nuo skolos nelaikyti paramos išlaidomis; tačiau ragina Europos Sąjungą atleidimą nuo skolos svarstyti kartu su kitais skolos padengimo planais kaip visapusiškų pastangų atsižvelgti į besivystančių šalių poreikius dalį;

9.

ragina Komisiją atidžiai stebėti (padedant atitinkamoms tarptautinėms institucijoms, pvz., Jungtinių Tautų agentūroms, Pasaulio bankui ir Tarptautiniam valiutos fondui, taip pat Europos vystymosi finansavimo institucijų asociacijai) AKR valstybių įsiskolinimo lygio poveikį raidai ir vystymuisi, ypatingą dėmesį skiriant mažiausiai išsivysčiusių šalių ir mažų salų besivystančių valstybių padėčiai;

10.

ragina Komisiją reguliariai informuoti AKR ir ES jungtinę parlamentinę asamblėją teikiant jai ataskaitą apie vykdomus AKR valstybių partnerių skolos padengimo planus ir jų poveikį šių šalių gebėjimui įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus, ypač atsižvelgiant į kovą su badu ir netinkama mityba, taip pat sveikatos priežiūros paslaugų teikimą;

11.

ragina AKR valstybes partneres rimtai vertinti savo prievolę tvarkyti tiek užsienio, tiek vidaus skolą;

12.

laikosi nuomonės, kad politikos suderinamumas vystymosi labui, visų pirma tarp prekybos, vystymosi politikos sričių ir finansinio skaidrumo, turėtų būti pagrindinis ES vystomojo bendradarbiavimo principas ir padėti kurti atsakingo skolinimo ir skolinimosi standartus;

13.

ragina AKR valstybes partneres dėti didesnes pastangas patikimo finansų valdymo, biudžeto kontrolės ir kovos su korupcija, sukčiavimu ir mokesčių vengimu srityse, taip pat stiprinti ilgalaikes pastangas kuriant stabilią ekonomikos aplinką, būtiną jų vidaus finansų rinkų ir bankininkystės sektoriaus plėtrai;

14.

laikosi nuomonės, kad AKR valstybės turėtų sutelkti dėmesį į darnių mokesčių sistemų kūrimą ir įgyvendinimą, taip pat turėtų įsteigti patikimą mokesčių rinkimo instituciją, turinčią galią ginti pagrindinį valstybės interesą siekiant užtikrinti prieigą prie pagrindinio valstybės finansavimo šaltinio;

15.

pripažįsta svarbų tarptautinio bendradarbiavimo vaidmenį kovojant su neteisėtais finansų srautais ir kuriant griežtas finansavimo bei investavimo taisykles pasauliniu mastu; primena ES įsipareigojimus užtikrinti politikos suderinamumą vystymosi labui ir ragina ES remti AKR valstybių kovą su nelegaliais pinigų srautais ir kapitalo nutekėjimu, nes nustatyta, kad tai labiausiai kliudo vystymosi tikslais telkti vidaus pajamas;

16.

laikosi nuomonės, kad AKR valstybės, priimdamos teisės aktus, kuriais investuotojams būtų užtikrintas investuojant būtinas teisinis tikrumas, siektų sukurti investavimui palankią aplinką;

17.

ragina stiprinti tarpvalstybinį AKR šalių bendradarbiavimą keičiantis geriausiąja patirtimi, susijusia su valstybės biudžeto rengimu ir jo naudojimo kontrole visuomenės labui; rekomenduoja Komisijai pagal 11-ajam EPF taikomą reglamentą skirti daugiau lėšų techninei pagalbai ir AKR valstybių gebėjimams stiprinti, šias lėšas panaudojant biudžetui rengti, jo kontrolei ir skolai valdyti;

18.

paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės (AKR ir ES) Ministrų Tarybai, Europos Komisijai, Europos Parlamentui, Pasaulio bankui, Tarptautiniam valiutos fondui ir ES valstybėms narėms.

—

2011 m. lapkričio 21–23 d. susirinkusi Lomė (Toge),

—

atsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklių 17 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdama į AKR ir ES partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimą), ypač į jo 8 straipsnio 4 dalį dėl nediskriminavimo,

—

atsižvelgdama į 2006 m. priimtą Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (JTNTK), ypač į jos 32 straipsnį, kuriame nustatyta, kad visos šalys turi įtraukti su negalia susijusius tikslus ir neįgaliuosius į savo tarptautinio bendradarbiavimo pastangas,

—

atsižvelgdama į JT Žmogaus teisių tarybos 2008 m. kovo 27 d. rezoliuciją Nr. 7/9, 2009 m. kovo 26 d. rezoliuciją Nr. 10/7, 2010 m. kovo 25 d. rezoliuciją Nr. 13/11, 2011 m. kovo 24 d. rezoliuciją Nr. 16/15 dėl neįgalių asmenų teisių,

—

atsižvelgdama į SESV 19 straipsnį, Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnį ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnį, kuriame draudžiama visų formų diskriminacija, taip pat į 21 ir 26 straipsnius, kuriuose išvardytos neįgalių asmenų teisės,

—

atsižvelgdama į AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos rezoliucijas: 2001 m. lapkričio 1 d. dėl neįgalių ir vyresnio amžiaus asmenų teisių AKR šalyse ir 2002 m. kovo 21 d. dėl sveikatos klausimų, jaunimo, vyresnio amžiaus ir neįgalių asmenų, priimtą Keiptaune,

—

atsižvelgdama į 2006 m. sausio 19 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl negalios ir vystymosi,

—

atsižvelgdama į Pasaulinę ataskaitą dėl negalios, kurią 2011 m. birželio mėn. paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Pasaulio bankas,

—

atsižvelgdama į JT Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT) ir 2010 m. TVT aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatų dokumentą „Ištesėti pažadą. Susivieniję siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų“ (rezoliucija Nr. 65/1),

—

atsižvelgdama į Pekino neįgalių asmenų teisių deklaraciją, kurioje reikalaujama siekti aukštesnio gyvenimo lygio, lygaus lyčių dalyvavimo ir diskriminacinio požiūrio bei praktikos panaikinimo,

—

atsižvelgdama į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų tūkstantmečio deklaraciją, kurioje išdėstyti Tūkstantmečio vystymosi tikslai – visos tarptautinės bendruomenės nustatyti bendri skurdo panaikinimo kriterijai,

—

atsižvelgdama į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) rezoliucijas Nr. 65/186 ir 64/131 dėl Neįgaliems asmenims skirtų Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo iki 2015 m. ir vėliau,

—

atsižvelgdama į 2010–2020 m. ES strategiją dėl negalios „Tolesnis siekis kurti Europą be kliūčių“ (COM(2010) 0636 final) ir pradinį jos įgyvendinimo 2010–2015 m. planą (SEC(2010) 1324 final),

—

atsižvelgdama į ES rekomendacinį pranešimą dėl negalios ir vystymosi ES delegacijoms ir tarnyboms,

—

atsižvelgdama į 2009 m. paskelbtą Tarptautinio darbo biuro pranešimą „Atskirties kaina: ekonominiai neįgalių asmenų atskirties nuo darbo visuomenės padariniai“,

—

atsižvelgdama į 1981 m. Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartijos 18 straipsnio 4 dalį, kurioje teigiama, kad neįgalūs asmenys turi teisę į specialias apsaugos priemones, ir į 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi turėti teisę į geriausią galimą fizinės ir psichinės sveikatos būklę,

—

atsižvelgdama į paskelbtą Afrikos neįgalių asmenų dešimtmetį (2000–2009 m.), Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono neįgalių asmenų dešimtmetį (1993–2002 m.), paskelbtą naująjį Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono neįgalių asmenų dešimtmetį (2003–2012 m.) ir Europos neįgalių asmenų metus (2003 m.),

—

atsižvelgdama į Socialinių reikalų ir aplinkos komiteto pranešimą (AKR-ES/100.954/11/galutinis),

A.

kadangi daugiau nei vienas milijardas žmonių pasaulyje – 15 proc. visų gyventojų – turi tam tikros formos negalią (6);

B.

kadangi, kaip teigiama Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje (JTNTK), „neįgalieji – tai asmenys, turintys ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų, kurie drauge su kitomis įvairiomis kliūtimis gali trukdyti šiems asmenims visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenėje tokiomis pat kaip ir kitų asmenų sąlygomis“;

C.

kadangi negalia gali daryti neproporcingą poveikį pažeidžiamoms gyventojų grupėms, kai negalios tikimybė didėja plintant skurdui (Pasaulinė ataskaita dėl negalios, 2011 m.); kadangi tokiu atveju negalia tampa vystymosi problema;

D.

kadangi Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje siekiama „skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui“;

E.

kadangi Europos Sąjunga, 19 jos valstybių narių ir 48 AKR valstybės ratifikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (JTNTK) ir dar daugiau šalių ją pasirašė;

F.

kadangi tarptautiniai teisiniai įsipareigojimai veiksmingi tik tuomet, kai patvirtinami nacionaliniais teisės aktais ir politinėmis strategijomis;

G.

kadangi Pasaulio sveikatos organizacija ir Pasaulio bankas netinkamas politines strategijas ir standartus, neigiamą požiūrį, paslaugų teikimo trūkumą, netinkamą finansavimą, jo galimybės nebuvimą, konsultavimo ir dalyvavimo stoką, duomenų ir įrodymų trūkumą pateikia kaip pagrindines neįgalių asmenų socialinės atskirties priežastis;

H.

kadangi neįgalūs asmenys gali patirti atskirtį visose gyvenimo srityse, įskaitant darbo, viešųjų paslaugų, transporto, ryšių, švietimo ir informacijos sritis;

I.

kadangi šalyse, kuriose gyvenimo trukmė yra ilgesnė nei 70 metų, žmonės apie aštuonerius gyvenimo metus susiduria su viena ar keliomis negalios formomis;

J.

kadangi daugelis besivystančių šalių padarė didelę – nors ir dalinę – pažangą įtraukdamos neįgalius asmenis į vystymosi projektus;

K.

kadangi apskaičiuota, kad visame pasaulyje neįgalių žmonių užimtumo lygis yra perpus mažesnis už sveikų žmonių užimtumo lygį ir besivystančiose šalyse daugelis darbingo amžiaus neįgalių žmonių yra bedarbiai ir gyvena skurde;

L.

kadangi neįgalių asmenų atskirtis nuo darbo rinkos turi didelių ekonominių padarinių, kurie, Tarptautinio darbo biuro skaičiavimais, sudaro nuo 3 proc. iki 7 proc. Afrikos valstybių BPV, ir kadangi įtraukties sąnaudos yra daug mažesnės už atskirties sąnaudas, nes, sudarant neįgaliems asmenimis sąlygas visapusiškai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, jie turi galimybę patys apsirūpinti ir aprūpinti kitus, taip pat prisidėti prie ekonomikos augimo;

M.

kadangi neįgalių asmenų asociacijoms tenka ypatingas vaidmuo atstovauti ir perteikti konkrečius neįgalių asmenų poreikius politikams bei plačiajai visuomenei;

N.

kadangi neįgalių asmenų atskirtis – pagrindinis nelygybę jų atžvilgiu, atsižvelgiant į teisės aktuose įtvirtintą diskriminacijos sąvoką, fizines ir bendravimo kliūtis arba socialinę žymę ar jų neįtraukimą į politikos procesus ir biudžetą lemiantis veiksnys, ir kadangi dvi pagrindinės kliūtys, trukdančios neįgaliems asmenims dalyvauti visuomenėje, – jų nematomumas ir neigiamas požiūris į juos;

O.

kadangi neįgalios moterys ir mergaitės yra ypač pažeidžiamos ir, manoma, tris kartus dažniau nei sveikos moterys patiria lytinį smurtą; atkreipia dėmesį į su tuo susijusią pavojingą tendenciją, nes apie šį smurtą dažniausiai nėra pranešama (7);

1.

primygtinai ragina dar nepasirašiusias ir neratifikavusias Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos papildomo protokolo AKR valstybes ir ES valstybes nares tai atlikti be išlygų ir nustatyti jų įgyvendinimo bei stebėsenos vidaus tvarką;

2.

ragina parlamentų narius dirbti kartu siekiant užtikrinti, kad nacionaliniai teisės aktai ir planai dėl negalios būtų patvirtinti jų parlamentuose, įskaitant biudžeto kontrolės priemones ir privačių asmenų teikiamus teisės aktų projektus;

3.

ragina nacionalinius parlamentus įsteigti komitetus, prižiūrinčius teisės aktų, skirtų neįgalių asmenų reikalams, įgyvendinimą;

4.

palankiai vertina tai, jog 2010 m. vykusiame aukšto lygio susitikime TVT klausimais pripažinta, kad, siekiant įgyvendinti TVT, labai svarbu, kad būtų atsižvelgta į neįgalių asmenų teises; todėl ragina tarptautinę bendruomenę taip parengti TVT iniciatyvas, kad neįgalūs asmenys būtų įtraukti į pagrindines tikslines grupes;

5.

pripažįsta, kad specialios priemonės, kurių imtasi siekiant neįgalių asmenų lygybės, įskaitant, kai tinkama, vietos rinkimų kvotas, turėjo teigiamą poveikį gerinant neįgalių asmenų įvaizdį nacionaliniu lygmeniu, taip pat primygtinai ragina AKR valstybes ir ES valstybes nares prisidėti prie neįgalių asmenų teisių skatinimo;

6.

pabrėžia, kad žiniasklaida turėtų imtis aktyvesnio vaidmens siekiant panaikinti įsišaknijusius stereotipus ir skatinti socialinę įtrauktį; ragina tarptautiniu, nacionaliniu ir vietos mastu sprendimus priimančius asmenis užtikrinti informuotumo didinimo per žiniasklaidą, švietimo politiką ir visuomenės informavimo kampanijas veiklą ir ją skatinti;

7.

ypač pabrėžia svarbų neįgalių asmenų asociacijų vaidmenį didinant visuomenės informuotumą apie neįgaliųjų įtraukties problemas; ragina AKR valstybes ir ES valstybes nares remti neįgaliųjų judumo plėtrą AKR šalyse ir ES valstybėse narėse;

8.

pabrėžia neįgaliesiems pritaikytų mokslo ir darbo sąlygų kūrimo bei mokymosi medžiagos poreikį siekiant, kad visiems neįgaliems vaikams ir suaugusiesiems būtų sudarytos palankesnės sąlygos dalyvauti švietimo veikloje; atkreipia dėmesį į poreikį skatinti ir remti mokymo kultūros, kurioje sparčiai ir jautriai reaguojama į jaunų neįgalių žmonių poreikius, tobulinimą, ypač daug dėmesio skiriant specializuotoms programoms, skirtoms mokytojų kvalifikacijai kelti, rengti; pabrėžia gyvybiškai svarbų paramos teikėjų bendruomenės vaidmenį remiant neįgaliems asmenims pritaikytos švietimo infrastruktūros kūrimą ir užtikrinant, kad ES įsipareigojimus dėl negalios įtrauktų į savo švietimo sektoriaus diskusijas;

9.

pabrėžia, kad besivystančiose šalyse 98 proc. neįgalių vaikų neturi galimybės gauti nemokamą visuotinį pradinį ugdymą; pažymi, kad tai kliudys iki galo įgyvendinti antrąjį Tūkstantmečio vystymosi tikslą;

10.

pabrėžia, kad būtina ir toliau gerinti švietimo sąlygas, skatinti mokymo kultūros, skirtos veiksmingai tenkinti jaunų neįgalių asmenų poreikius, gerinimą;

11.

reikalauja, kad nacionalinės vyriausybės ir vietos valdžia įtrauktų visus prieinamumo aspektus į visus naujus teisės aktus ir pritaikytų jau galiojančius teisės aktus prieinamumo reikalavimams tenkinti; ragina paramos teikėjų bendruomenę planuojant ir įgyvendinant vystymosi politiką, taip pat apibrėžiant sutartinius santykius su kitais dalyviais įtraukti visus prieinamumo aspektus;

12.

ragina besivystančias ir išsivysčiusias šalis keistis geriausiąja patirtimi; prašo Europos Komisijos sukurti forumą, kuriame su kitais tarptautiniais paramos teikėjais būtų keičiamasi patirtimi apie neįgaliųjų įtrauktį, ir ragina Europos Komisiją geriau vykdyti savo įsipareigojimus, nustatytus Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 32 straipsnyje;

13.

pabrėžia duomenų rinkimo svarbą siekiant veiksmingai įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir ragina Europos Sąjungos valstybių narių ir AKR valstybių vyriausybes glaudžiai bendradarbiauti su nacionalinėmis statistikos tarnybomis, kad būtų užtikrintas geresnis neapibendrintų duomenų rinkimas ir jam teikiamas prioritetas, taip pat kad naujausi bei visapusiškai išsamūs duomenys būtų jų veiklos ir politikos įgyvendinimo pagrindas;

14.

primygtinai ragina AKR valstybes į nacionalines vystymosi darbotvarkes įtraukti neįgalių asmenų įtraukties klausimą, taip pat priimti priemones jų atstovavimui visais sprendimų priėmimo lygmenimis pagerinti, užtikrinti konkretų ir tinkamą biudžeto lėšų neįgaliems asmenims paskirstymą ir garantuoti, kad būtų skirta daugiau dėmesio šviečiant apie ligas, sukeliančias įvairių formų negalią;

15.

ragina AKR valstybes skatinti įtraukųjį požiūrį į neįgaliuosius ir negalios suvokimą, taip pat visais lygmenimis gerinti dialogą tarp neįgalių asmenų ir vyriausybės;

16.

ragina AKR valstybių ir ES valstybių narių vyriausybes kalinimo įstaigose įgyvendinti priemones, skirtas užtikrinti, kad neįgaliems nusikaltėliams būtų sudarytos visos sąlygos, reikalingos jų individualioms reikmėms tenkinti kalinimo laikotarpiu ir visuomenėje;

17.

remia AKR valstybių pastangas didinti galimybes siekti išsilavinimo, naudotis mikrokreditų programomis ir kitomis pajamų kūrimo galimybėmis;

18.

prašo ES ir AKR valstybių gerinti visų asmenų, įskaitant neįgaliuosius, švietimą ŽIV/AIDS klausimais, nes neįgalieji dažnai neįtraukiami į ŽIV/AIDS prevencijos priemonių programas ir negauna priežiūros paslaugų;

19.

ragina tikrinti, kaip užtikrinamos neįgaliųjų įtraukties galimybės įgyvendinant atitinkamus ES ir bendrus projektus;

20.

ragina tikrinti ES finansuojamus infrastruktūros projektus siekiant užtikrinti, kad jie būtų prieinami neįgaliems asmenims, taip pat ragina sudaryti ir atnaujinti ES delegacijas trečiosiose šalyse neįgalių asmenų poreikiams tenkinti;

21.

ragina ES įtraukti neįgalių asmenų poreikius į savo projektus ir užtikrinti neįgaliųjų organizacijų dalyvavimą šiuose projektuose, įskaitant tuos, kuriais skatinama teisė kreiptis į teismą; prašo, kad šalies strategijos dokumentuose būtų atsižvelgiama į neįgalių žmonių poreikius;

22.

pabrėžia, kad ES ir AKR valstybės turėtų skatinti įtraukties politiką visuose susijusiuose JT ir tarptautiniuose forumuose, nes negalios klausimas šiuo metu nėra įtrauktas į daugelio aukšto lygio tarptautines diskusijas (Rio+20, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos darbotvarkė), todėl politinėje darbotvarkėje jam turi būti skiriama daug dėmesio;

23.

pabrėžia, kad negalią sukeliančių priežasčių yra daug ir įvairių, ir joms šalinti turi būti taikomos įvairios politikos priemonės; todėl ragina AKR valstybes imtis saugumo priemonių keliuose, kovoti su netinkama mityba, kuri didina negalios riziką, pagerinti galimybę gauti švaraus geriamojo vandens, nagrinėti su negalia susijusių konfliktų poveikį, užtikrinti žmonėms galimybę gauti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas ir išsaugoti tinkamas darbo vietas, neįgaliųjų įtraukties klausimus įtraukiant į nacionalinius vystymosi planus; ragina ES teikti pirmenybę šiems svarstomiems klausimams vystomojo bendradarbiavimo su AKR valstybėmis laikotarpiu;

24.

ragina AKR ir ES jungtinę parlamentinę asamblėją kas dvejus metus pranešti, apžvelgti ir išryškinti geriausiosios patirties ir pasiektos įtraukties pažangos AKR valstybėse atvejus;

25.

paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės (ES ir AKR) Ministrų Tarybai, Europos Parlamentui, Europos Komisijai, ES Tarybai pirmininkaujančiai valstybei, Afrikos Sąjungai, Panafrikos Parlamentui ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybai.

—

2011 m. lapkričio 21–23 d. susirinkusi Lomė (Toge),

—

atsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklių 17 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdama į Tūkstantmečio vystymosi tikslus,

—

atsižvelgdama į 2011 m. rugpjūčio 24 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton pareiškimą dėl ES atsako į badą Afrikos Kyšulyje,

—

atsižvelgdama į 2011 m. rugpjūčio 25 d. Adis Abeboje Afrikos Sąjungos surengtoje konferencijoje prisiimtus įsipareigojimus,

A.

kadangi užsitęsusi Afrikos Kyšulį alinanti sausra kartu su konfliktais regione, didelėmis maisto kainomis ir vis ribotesniais ištekliais lėmė didžiausią pasaulyje humanitarinę ir maisto krizę, nuo kurios, remiantis Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro duomenimis, šiuo metu nukentėjo 13,3 mln. žmonių, iš kurių 840 000 yra pabėgėliai, o mirusių asmenų skaičius siekia dešimtis tūkstančių, iš kurių daugiau nei pusė yra vaikai;

B.

kadangi dėl ilgiausiai per 60 metų trunkančios sausros ir masinio gyventojų perkėlimo Afrikos Kyšulyje susidarė kritinė padėtis ir apie ketvirtadalį iš 7,5 mln. Somalio gyventojų perkeliama į kitas vietas šalies teritorijoje arba apgyvendami kaip pabėgėliai kaimyninėse šalyse;

C.

kadangi netinkamos mitybos lygis labiausiai nuo sausros nukentėjusiuose regionuose viršija 30 proc., o tai yra du kartus daugiau už tarptautiniu mastu pripažįstamą kritinės padėties ribos lygį;

D.

kadangi Somalis, kuriame nuo humanitarinės ir maisto krizės kenčia keturi milijonai gyventojų, o badas paskelbtas net šešiuose regionuose, yra labiausiai humanitarinės nelaimės paveikta šalis; kadangi susidariusią padėtį apsunkina menki Somalio gamtos ištekliai ir 20 metų Somalio teritorijoje trukusio karinio konflikto padariniai;

E.

kadangi kiekvieną savaitę dėl bado tūkstančiai žmonių priversti tapti pabėgėliais, pabėgėlių stovyklose kasdien blogėja humanitarinė padėtis, o 30 proc. vaikų iki penkerių metų amžiaus kenčia nuo netinkamos mitybos, taip pat pranešama apie epidemijų, įskaitant cholerą ir tymus, protrūkius, pasikėsinimo išžaginti atvejus (9);

F.

kadangi 80 proc. pabėgėlių yra moterys bei vaikai, ir daugelis jų, keliaudami į pabėgėlių stovyklas, patiria lytinį smurtą;

G.

kadangi Kenijoje įkurta Dadaabo pabėgėlių stovykla šiuo metu yra didžiausia visame pasaulyje – jos teritorijoje gyvena 463 710 (10) pabėgėlių, nors stovykla skirta apgyvendinti tik 90 000 pabėgėlių; kadangi tam tikru laikotarpiu daugiau kaip 3 000 Somalio gyventojų, ieškodami maisto ir saugaus prieglobsčio, iš savo šalies persikėlė į Etiopiją ir Keniją;

H.

kadangi iki šiol teikiamas finansavimas sudaro tik 62 proc. iš 2,4 mlrd. USD pagalbos, kurią ragina skirti Jungtinės Tautos kovai su sausra regione, o dar 940 mln. USD reikia būtinajai pagalbai regione;

I.

kadangi negalima pasiekti žmonių, kuriems reikalinga pagalba, ir tai išlieka pagrindine kliūtimi siekiant palengvinti padėtį dėl maisto krizės regione; kadangi Somalis ir toliau išlieka viena pavojingiausių šalių humanitarinės pagalbos darbuotojams;

J.

kadangi, vadovaujantis Pasaulio maisto programa, papildomai reikia 250 mln. EUR, kad būtų galima ateinančius šešis mėnesius teikti pagalbą;

K.

kadangi, reaguodama į Afrikos Kyšulio regione susidariusią kritinę padėtį, Komisija skyrė 97,47 mln. EUR finansinę paramą ir rengiasi dar padidinti savo skiriamą paramą, kad bendras humanitarinės pagalbos indėlis sausros padariniams mažinti šiais metais pasiektų 158 mln. EUR; kadangi Adis Abeboje vykusioje pagalbos teikėjų konferencijoje pagrindinės Afrikos Sąjungos valstybės narės įsipareigojo skirti beveik 350 mln. USD šalims, nukentėjusioms nuo sausros;

L.

kadangi Afrikos Sąjungos misija Somalyje (angl. AMISOM) daugiausia finansuojama pagal Afrikos taikos priemonę, kuri savo ruožtu finansuojama iš devintojo Europos plėtros fondo (EPF) ilgalaikės plėtros paketo lėšų;

M.

kadangi klimato kaita turėjo didelių neigiamų padarinių pasėlių derliui ir kartu su didėjančiomis maisto kainomis sukliudė įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus;

N.

kadangi reikia remti galvijų augintojus, skatinti gyvulininkystę ir gerinti vandens saugą (įskaitant užtvankas ir vamzdynus); kadangi dabartinė galvijų augintojų padėtis Afrikos Kyšulyje kelia didelį susirūpinimą; kadangi vyriausybės turėtų remtis pasiektais gerais jau atlikto darbo rezultatais ir įtvirtinti sausrų valdymą kalbamose teritorijose;

1.

yra labai susirūpinusi precedento neturinčia vis blogėjančia humanitarine padėtimi Afrikos Kyšulyje ir nuo bado mirusių žmonių skaičių vertina kaip nepriimtiną;

2.

pabrėžia, kad iki kitų metų nenumatomas padėties pagerėjimas, nes derlių, kuris turėtų būti mažesnio nei vidutinio derlingumo, planuojama nuimti vėlai, ganyklų ir vandens šaltiniai yra išnaudoti, o pagrindinių grūdų, pvz., kukurūzų, taip pat vandens ir degalų kainos smarkiai išaugo;

3.

ragina tarptautinę bendruomenę geriau susitelkti, kad, siekiant įveikti susiklosčiusią kritinę padėtį, būtų padvigubintos pastangos didėjantiems humanitariniams poreikiams patenkinti ir užkirsti kelią tolesniam padėties blogėjimui;

4.

pabrėžia, jog būtina kontroliuoti humanitarinės pagalbos teikimo pastangas nustatant patikimus partnerius ir gerinant koordinavimo bei paskirstymo tvarką, kad būtų užkirsta galimybė pagalbai nepasiekti adresato arba būti išgrobstytai;

5.

palankiai vertina tai, kad ES pagalbą sutelkė Komisijos ir valstybių narių lygmeniu, ir ragina paspartinti suplanuotą pagalbos teikimą; palankiai vertina Afrikos Sąjungos pastangas sprendžiant dėl krizės susidariusią padėtį ir pabrėžia, kad neatidėliotinai būtina imtis priemonių ne tik teikiant pagalbą maistu, bet ir gerinant sveikatos, taip pat sanitarijos sąlygas;

6.

smerkia islamistų kovotojų grupuotę „Al-Shabaab“ dėl trukdymo pagalbos agentūrų veiklai ir palankiai vertina Pasaulio maisto programą (PMP) dėl pastangų teikti pagalbą maisto produktais tokiai gyventojų daliai, kurią jos pajėgos gali apimti;

7.

dar kartą patvirtina, jog kovai su terorizmu turėtų būti teikiamas prioritetas, tačiau ragina siekti kaimyninių valstybių solidarumo, kad būtų išvengta karo, kurio padariniai būtų iš tikrųjų katastrofiški, protrūkio;

8.

pabrėžia, kad Somalio gyventojams ypač sunku gauti pagalbą maistu, visų pirma šalies centrinėje ir pietinėje dalyse, taip pat srityse, kurias kontroliuoja islamistų kovotojų grupuotė „Al-Shabaab“; pabrėžia, kad būtina įtraukti visus asmenis, kurie nukentėjo nuo konflikto Somalyje padarinių; skatina suburti nacionalinio susitaikymo valdžią, kad būtų galima pradėti šalies atstatymą;

9.

ragina susijusias valdžios institucijas humanitarinės pagalbos teikimo organizacijoms suteikti netrukdomą prieigą ir užtikrinti, kad civiliai gyventojai, pirmiausia moterys ir vaikai, būtų apsaugoti bet kokioms aplinkybėms, laikantis tarptautinės humanitarinės teisės normų; taip pat griežtai smerkia smurto protrūkius, įskaitant savižudžių išpuolius ir žmonių grobimus;

10.

ragina Europos Sąjungą ir regiono vyriausybes skubiai gerinti perėjimą nuo humanitarinės pagalbos teikimo prie paramos vystymuisi; prašo Komisiją remti Rytų Afrikos šalių projektus dėl bado prevencijos pajėgumo ir išankstinio įspėjimo apie sausrą sistemų stiprinimo;

11.

pabrėžia, kad Afrikos valstybės, padedamos tarptautinės bendruomenės, taip pat turi imtis ilgalaikių priemonių siekdamos užtikrinti, kad dėl sausros neišvengiamai nekiltų bado protrūkis; pabrėžia, kad reikia imtis ne tik neatidėliotinų priemonių, bet įgyvendinti ir ilgalaikės paramos projektus, siekiant užtikrinti, kad žmonės turėtų tvarų gyvenimo šaltinį;

12.

ragina Afrikos šalių vyriausybes vykdyti įsipareigojimą skirti ne mažiau kaip 10 proc. savo nacionalinio biudžeto lėšų žemės ūkio plėtrai ir pasiekti 6 proc. metinį augimą žemės ūkio sektoriuje, taip pat užtikrinti galimybę smulkiesiems ūkininkams dirbti žemę ir užtikrinti investicijas į žemės ūkio sektorių bei prekybą, kad būtų patenkinti piliečių kasdienės mitybos poreikiai;

13.

šiomis aplinkybėmis palankiai vertina Komisijos sprendimą įsipareigoti iki 2013 m. skirti regionui daugiau nei 680 mln. EUR ilgalaikės paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai, apsirūpinimo maistu saugumui ir papildomos naudos kūrimui savo žemės ūkio produktais; ragina padidinti žemės ūkiui skiriamos oficialios paramos vystymuisi dalį;

14.

prašo užtikrinti didesnį skaidrumą, geresnę kokybę ir laiku pateikiamą informaciją apie pagrindinių maisto produktų atsargas bei išteklius ir kainodarą tarptautiniu lygmeniu, kaip reikalaujama neseniai paskelbtame Komisijos komunikate „Dėl uždavinių, susijusių su biržos prekių rinkomis ir žaliavomis, sprendimas“; reikalauja, kad finansų institucijos, užsiimančios spekuliacija maisto ir žemės ūkio prekių rinkose, nutrauktų spekuliacinę veiklą, kurios padarinys – smarkiai išaugusios ir nestabilios maisto kainos, ir kad jų pastangos sumažinti skurdą ir žmonių kančias būtų svarbesnės už pelną;

15.

paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją AKR ir ES tarybai, Europos Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, JT Saugumo Tarybai ir Generaliniam Sekretoriui, Afrikos Sąjungos institucijoms, Tarpvyriausybinės vadovybės plėtros klausimais (angl. IGAD) valstybėms ir vyriausybėms, AKR ir ES parlamentinei asamblėjai ir ES valstybių narių vyriausybėms.

—

2011 m. lapkričio 21–23 d. susirinkusi Lomė (Toge),

—

atsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklių 17 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdama į 2011 m. gegužės 18 d. AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos rezoliuciją dėl demokratinių permainų Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose: padarinių AKR šalims, Europai ir pasauliui (AKR-ES/100.958/11/galutinis),

—

atsižvelgdama į 2011 m. vasario 3 d. ir 7 d., balandžio 7 d. ir liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliucijas atitinkamai dėl padėties Tunise ir Egipte, dėl Europos Sąjungos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos santykių, dėl padėties Sirijoje, Bahreine ir Jemene ir dėl ES išorės politikos, kuria remiamas demokratijos diegimas,

—

atsižvelgdama į Europos kaimynystės politikos plėtrą nuo 2004 m. ir ypač į 2011 m. gegužės 25 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“ (COM(2011) 0303) ir 2011 m. kovo 8 d. bendrą komunikatą „ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė siekiant demokratijos ir bendros gerovės“ (COM(2011) 0200),

—

atsižvelgdama į AKR ir ES partnerystės susitarimo, pasirašyto 2000 m. sausio 23 d. Kotonu ir persvarstyto 2005 m. ir 2010 m., tikslus,

—

atsižvelgdama į 2011 m. rugsėjo 4–5 d. Afrikos Sąjungos pasirašytą Kairo deklaraciją dėl politinio valdymo stiprinimo siekiant taikos, saugumo ir stabilumo Afrikoje,

—

atsižvelgdama į 2007 m. sausio 30 d. priimtą Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartiją,

—

atsižvelgdama į 1966 m. gruodžio 16 d. priimtą Jungtinių Tautų tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP),

—

atsižvelgdama į 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir jos 1967 m. sausio 31 d. protokolą,

—

atsižvelgdama į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1948 m. gruodžio 10 d. priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

A.

kadangi Tuniso, Egipto ir Libijos žmonių pergalė – tai naujas vilties, laisvės, solidarumo, demokratijos ir tikrų pokyčių gūsis, kurio trokšta visų šių trijų šalių gyventojai ir visi engiami žmonės;

B.

kadangi dėl šių neramumų žuvo žmonių ir milijonai tapo iškeldintais asmenimis ar pabėgėliais šių šalių viduje ir už jų ribų;

C.

kadangi tam tikros problemos, išryškėjusios per Arabų pavasario įvykius, panašios į tas, su kuriomis susiduria daugelis valstybių Afrikoje į pietus nuo Sacharos: o tai yra didelis jaunimo nedarbas, kylančios maisto ir degalų kainos, nuolatinė korupcija, pagrindinių žmogaus teisių pažeidimai ir ribotas dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose;

D.

kadangi Libijoje dėl šių demokratinių perversmų buvo surengtas linčo teismas daugeliui juodaodžių į pietus nuo Sacharos Afrikos gyventojų, kurie klaidingai palaikyti samdomais Muammaro Gaddafi kareiviais, ir kadangi gaujų nariai bei kiti nusikaltėliai pagrobė didelį kiekį lengvųjų ir sunkiųjų ginklų; kadangi susidariusi padėtis kelia grėsmę Libijos valstybėms kaimynėms (Alžyrui, Mauritanijai, Maliui, Nigeriui, Čadui, Burkina Fasui);

E.

kadangi politiniai neramumai, vykstantys keliose į pietus nuo Sacharos esančiose Afrikos valstybėse, gali būti vertinami kaip Arabų pavasario atgarsiai, tačiau permainų požiūriu jie turi nedidelį poveikį;

F.

kadangi šiomis aplinkybėmis būtina įvertinti į Sahelio ir Sacharos regiono šalis atvežtų karinių ginklų keliamą pavojų ir kylančią grėsmę besiribojančių regionų saugumui;

G.

kadangi Kairo raginime siekti taikos atspindimas bendras Afrikos Sąjungos valstybių pasiryžimas sukurti tikrą taiką Afrikoje ir dėstomi konkretūs veiksmai, kurių reikia imtis šiam tikslui pasiekti, pabrėžiant taikos nuostatos puoselėjimą pirmiausia pasitelkiant švietimą, kad ateities kartos būtų apsaugotos nuo karo ir smurto rykštės;

H.

kadangi nepaisant to, kad Afrikos žemyne gausu naftos, mineralų, žemės ūkio ir kitų gamtos išteklių, didžioji Afrikos gyventojų dalis skursta, ir tai reiškia žmogaus orumo pažeidimą;

1.

visiškai pritaria ir tvirtai remia teisėtus Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos tautų demokratinius siekius, kurie galėtų paskatinti demokratinius pokyčius Afrikos valstybėse į pietus nuo Sacharos ir galbūt prisidėtų prie demokratijos įtvirtinimo visame Afrikos žemyne;

2.

ragina valdžios institucijas susilaikyti nuo prievartos demonstrantų atžvilgiu ir gerbti jų teisę naudotis susirinkimų ir saviraiškos laisve bei užtikrinti jų saugumą; ragina atlikti nepriklausomus įvykių, kurių metu susijusiose šalyse žuvo, buvo sužeisti arba įkalinti taikūs protestuotojai, tyrimus, o atsakingus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

3.

ragina nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti visus sulaikytus demonstrantus ir politinius kalinius, kovotojus už žmogaus teises ir žurnalistus;

4.

dar kartą reiškia savo solidarumą su Egipto gyventojais ir remia jų perėjimą prie demokratijos; reiškia didelį susirūpinimą dėl neseniai saugumo pajėgų sukeltų smurtinių susirėmimų, per kuriuos žuvo daug civilių gyventojų, šimtai buvo sužeista; ragina atlikti nepriklausomus ir skaidrius tyrimus, kad būtų nustatyti dėl to atsakingi asmenys; primygtinai ragina nutraukti įvestą nepaprastąją padėtį ir prieš taikius civilius gyventojus vykdomus karo teismus;

5.

griežtai smerkia brutalias Sirijos totalitarinio režimo taikomas represines priemones ir saugumo pajėgų smurtinius veiksmus prieš gyventojus ir jų žmogaus teisių pažeidimus; reiškia užuojautą aukų šeimoms ir dar kartą reiškia solidarumą su Sirijos žmonėmis; ragina, kad Sirijoje nedelsiant būtų pradėtas perėjimo prie demokratijos procesas;

6.

palankiai vertina Afrikos Sąjungos Taikos ir saugumo tarybos pasiektą pažangą ir skatina tolesnes pastangas įgyvendinant demokratinio stabilizavimo procesą ir užtikrinant laisvę, pagarbą pagrindinėms žmogaus teisėms, taiką ir teisingumą;

7.

pažymi, kad pastarieji pokyčiai Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose sulaukia politinių, ekonominių ir socialinių atgarsių ne tik minėtose šalyse, bet ir AKR valstybėse bei Europoje;

8.

ragina Europos Sąjungą tvirtai remti regione vystantį politinių ir ekonominių reformų procesą; pabrėžia, kad, siekiant remti valstybės perėjimo prie demokratijos procesą, turi būti sutelktos visos pagal Europos kaimynystės politiką (EKP) ir vystymosi politiką turimos priemonės;

9.

ragina Maroko valdžios institucijas visapusiškai gerbti Vakarų Sacharos gyventojų apsisprendimo teisę kaip vienintelį perspektyvų, teisingą ir ilgalaikį konflikto sprendimą; pabrėžia, kad būtina visapusiškai gerbti ir tęsti JT vykdomą derybų procesą;

10.

ragina Europos Sąjungą, jos valstybes nares ir Afrikos Sąjungą toliau rodyti solidarumą sprendžiant kritinės humanitarinės padėties, kuri turėjo neigiamos įtakos šimtams tūkstančių žmonių, iš Libijos pabėgusių į kaimynines valstybes: Tunisą, Egiptą, Nigerį, Malį, Čadą, taip pat Europos valstybes, problemas;

11.

primygtinai ragina ES valstybes nares, Jungtines Tautas ir specialistų organizacijas dalyvauti masiškai iš Libijos valstybių kaimynių atvykstančių gyventojų priėmimo, rūpinimosi jais ir pakartotinio integravimo į visuomenę, taip pat nuo neteisėto suėmimo nukentėjusių asmenų paleidimo į laisvę procesuose;

12.

palankiai vertina Afrikos Sąjungos pasirašytą Kairo deklaraciją dėl politinio valdymo stiprinimo siekiant taikos, saugumo ir stabilumo Afrikoje;

13.

primena, kad Afrikos Sąjunga patvirtino keletą su žmogaus teisėmis, demokratija ir gera valdysena susijusių priemonių; ragina Afrikos Sąjungos valstybes nares patvirtinti ir įgyvendinti šiuos dokumentus, ypač Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją ir Afrikos Sąjungos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartiją, taip pat ragina Afrikos valstybių valdžios institucijas ratifikuoti pastarąją chartiją;

14.

ragina griežtai laikytis ES ginklų eksporto elgesio kodekso principų, taip pat užtikrinti didesnį skaidrumą ginklų prekybos tarp Europos Sąjungos ir Afrikos valstybių srityje;

15.

laikosi nuomonės, kad rinkimai yra būtini, tačiau jų nepakanka demokratinio proceso, kuris apimtų ne vien tik rinkimų organizavimą, sąlygoms sukurti; mano, kad sėkmingam demokratijos kūrimo procesui labai svarbu valstybės socialinis ir ekonominis vystymasis, pagrindinių žmogaus teisių, pvz., švietimo, sveikatos apsaugos ir užimtumo, užtikrinimas gyventojams ir ypatingas dėmesys jaunimo nedarbo problemų sprendimui;

16.

pabrėžia labai svarbų valdysenos, teisinės valstybės principų pagarbos, teisingo išteklių paskirstymo tarp visų gyventojų sluoksnių ir nacionalinio vadovavimo vaidmenį užkertant kelią konfliktams ir skatinant tvarų taikos procesą; ragina AKR valstybes ir ES ypatingą dėmesį skirti pilietinės visuomenės organizacijoms kurti ir remti, administraciniams gebėjimams stiprinti, kovai su korupcija ir instituciniams gebėjimams kurti;

17.

ragina Arabų pavasario valstybes puoselėti moterų ir vyrų lygybę, taip pat skatinti moteris įsitraukti į visuomenės, sprendimų priėmimo ir politinių institucijų veiklą;

18.

laikosi nuomonės, kad nepriklausoma teismų sistema ir žiniasklaida atlieka labai svarbų vaidmenį formuojant ir reguliuojant demokratinius procesus, kuriais siekiama stiprinti teisinę valstybę ir kurti demokratines institucijas, įskaitant veiksnius pliuralistinius parlamentus;

19.

pabrėžia šiuolaikinių technologijų ir socialinės žiniasklaidos atliktą vaidmenį formuojant visuomenės nuomonę dėl Arabų pavasario ir pažymi, kad šių įvykių pateikimas spaudoje ir per televiziją nustelbė kai kuriuos Afrikos valstybėse į pietus nuo Sacharos vykusius sukilimus;

20.

pripažįsta, kad kai kurios Afrikos valstybės į pietus nuo Sacharos patiria sunkumų integruodamos tam tikras etnines grupes ir gentis į savo demokratinio valdymo sistemas; ragina šias valstybes vadovautis kitų Afrikos tautų, kurios suteikė įvairaus pavidalo regioninę ir kultūrinę autonomiją, patirtimi, kad būtų išvengta tam tikrų visuomenės grupių socialinės atskirties;

21.

ragina Europos Sąjungą imtis iniciatyvos stiprinti prekybos ryšius su į pietus nuo Sacharos esančiomis Afrikos valstybėmis siekiant sušvelninti ekonominius Arabų pavasario padarinius;

22.

ragina Europos Sąjungą apsvarstyti galimybę laikinai sustabdyti valstybių, kuriose vyksta perėjimo prie demokratijos procesas, skolų grąžinimą; ragina įšaldyti korumpuotų vadovų turtą ir grąžinti jį suinteresuotosioms šalims;

23.

reiškia susirūpinimą dėl logistikos išteklių ir ginklų, kuriuos sukaupė islamiškojo Magrebo „Al-Qaeda“ grupuotės (AQMI) nariai, nes tai sparčiai kelia nesaugumą Sahelio ir Sacharos ruože;

24.

primygtinai ragina ES valstybes nares, Jungtines Tautas ir specialistų organizacijas dalyvauti ginklų iš buvusių kovotojų ir civilių gyventojų susigrąžinimo procese, taip pat ragina užtikrinti Libijos kaimynių, kurioms kyla destabilizacijos grėsmė, saugumą;

25.

atkreipia dėmesį į tai, kad didžiulis AQMI organizacijos sukauptas ginklų arsenalas kelia grėsmę ne tik kaimyninėms šalims, bet ir visam pasauliui;

26.

paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės (ES ir AKR) Ministrų Tarybai, Europos Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Afrikos Sąjungos institucijoms, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai, Panafrikos Parlamento Pirmininkui, Artimųjų Rytų šalių ir šalių, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, vyriausybėms ir parlamentams ir Viduržemio jūros šalių sąjungos generaliniam sekretoriui.