19.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 211/23

—

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Direktyvą 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių

—

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Direktyvą 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių

—

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, įsteigiantį Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą

—

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų

—

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų

1.1.1

EESRK apskritai teigiamai vertina priežastis, paskatinusias Komisiją pateikti trečiąjį energetikos — teisiškai ir ekonomiškai komplikuoto ir sudėtingo klausimo, dėl kurio nuomonės ir požiūriai išsiskyrė — paketą.

1.1.2

EESRK mano, kad laikas keisti dabartinę padėtį energetikos sektoriuje. Pradėję integravimo ir reglamentavimo panaikinimo procesą, šiuo metu esame pusiaukelėje ir privalome nuspręsti, kuria kryptimi pasukti toliau. Energijos rinkos reguliavimo panaikinimas įstrigo, o tai reiškia, kad atsirado didelių su pereinamuoju laikotarpiu susijusių išlaidų, kurios gali būti didesnės už gautą naudą. Tokių išlaidų atsiranda dėl nesuderinto ES reguliavimo pagrindo ir, kai kuriais atvejais, dėl nenoro liberalizuoti bei aiškiai neatskirtų įvairių subjektų pareigų. Minėtas reguliavimo neapibrėžtumas sektoriuje gali lemti mažas investicijas ir žemą konkurencijos lygį. Tokiu būdu ES rinka susiskaidė, kai kuriais atvejais joje ėmė vyrauti buvę monopolių turėtojai, todėl reikia dar kartą įtikinamai pabrėžti, kad reguliavimo panaikinimo procesą būtina ryžtingai tęsti.

1.1.3.1

Šios strategijos kertinis akmuo yra bendrosios Europos energetikos rinkos sukūrimas. ES turi parengti bendrą strategiją, leidžiančią jai veikti operatyviai, nedviprasmiškai ir pasitelkiant didesnes derybų galias tarptautiniu lygiu. Labai reikalingas valstybių narių, reguliavimo institucijų ir perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimas. Todėl būtinos struktūrinės permainos, kurių tikslas — sujungti sistemos naudojimą ir sistemos vystymą regionų lygmeniu. Siekdamos veikti kartu, siūlyti (nustatyti) savo tiekimo kainų politiką, sukurti kuo konkurencingesnę aplinką, užtikrinančią kuo sąžiningesnes kainas, ir išvengti, kad būtų vykdomos finansinės spekuliacijos, tam tikros valstybės narės privalo sutelkti savo patirtį, žinias ir taisykles. Valstybės narės, nacionaliniu lygiu įgyvendindamos jau priimtus Bendrijos teisės aktus, dėl naudotojų ir vartotojų interesų privalo veikti vieningiau ir laikytis bendrai sutartų taisyklių.

1.1.4.1

EESRK mano, kad tinkamai reguliuojama (dabartinis Komisijos pasiūlymas tam prielaidų nesuteikia) sąžininga konkurencija leistų dažniau naudoti alternatyvius energijos šaltinius ir investuoti į energetikos infrastruktūrą. Tai skatintų bendroves (pavyzdžiui, mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ)) didinti produktyvumą ir užtikrinti kuo palankesnes kainas, kartu puoselėjant skaidrumą ir mažinant pavojų, kad kitos bendrovės ims dominuoti.

1.1.4.2

Vienas pagrindinių trečiojo paketo tikslų yra paskatinti energetikos infrastruktūrai būtinas investicijas ir koordinuoti infrastruktūrą ES lygiu. Komisijos siūlomos šios srities priemonės yra žingsnis teisinga kryptimi. Tačiau reikia užtikrinti, kad minėtomis priemonėmis bus sudarytos palankios sąlygos būtinoms investicijoms į gamybą ir suteiktas pasitikėjimas investuotojams. Kalbant apie tinklų vystymą, šiomis priemonėmis būtina užtikrinta, kad bus vykdomas tinkamas planavimas atsižvelgiant į visus suinteresuotus subjektus ir bus įgyvendintas atitinkamu lygmeniu ir pagal nustatytus terminus. Be to, tokioms investicijoms reikės ES lygmens kontrolės priemonių (skirtų Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai). Šiuo metu rinka yra palyginti nelanksti: bendrovės veikia oligopolijos sąlygomis, o kai kurios valstybės nenori perleisti tiekimo įgaliojimų, operatoriai ir vartotojai praranda pasitikėjimą ir dėl to įšaldomas likvidumas — šias sąlygas reikėtų keisti.

1.1.5.1

Restruktūrizavimo procesą, kurį paskatins trečiojo paketo įgyvendinimas, taip pat reikėtų paremti užimtumo politika, kurioje visapusiškai dalyvautų profesinės sąjungos ir bendrovės, nacionaliniu ir ES lygmeniu taikant įmonių socialinio restruktūrizavimo ir socialinių padarinių švelninimo priemones. Ramina tai, kad perdavimo tinklų nuosavybės atskyrimą įgyvendinusiose valstybėse nepastebėta neigiamo poveikio užimtumui.

1.1.5.2

Nors pažeidžiamų vartotųjų apsauga išliks tik nacionalinės kompetencijos klausimu, labai svarbu, kad Komisija pripažintų tokių tarptautinių priemonių svarbą. Komisija taip pat turi prižiūrėti tokių priemonių įgyvendinimą, kad būtų užtikrinta jų atitiktis būtinoms atviros konkurencingos rinkos sąlygoms. ES lygmeniu turėtų būti nustatyta energetinio skurdo (kuriam taikomi mažesni tarifai) apibrėžtis ir teikiamos dabartinėse direktyvose nurodytos viešosios ir visuotinės svarbos paslaugos.

1.1.6.1

Naujoji energetikos politikos strategija turėtų prisidėti prie tikros bendrovių tarpusavio konkurencijos skatinimo, siekiant padidinti vartotojų pasirinkimo galimybes. Visi, norintys naudotis perdavimo tinklais, turi turėti prieigą prie tokių tinklų. Daug energijos suvartojančioms didelėms bendrovėms reikėtų parengti energijos pirkimo standartinėmis kainomis (palyginamomis kainomis arba taikant vienos kainos dėsnį) europinę sutartį, atsisakant valstybės pagalbos (kuri iškraipo konkurenciją). Taip pat reikėtų pripažinti vartotojams ES nustatytas teises, jiems turi būti suteikta galimybė rinktis norimą tiekėją už minimalią kainą.

1.1.7

EESRK taip pat mano, kad Komisijos pasiūlymu reikia užkirsti kelią savo pranašumą išlaikyti norinčių didelių monopolinių bendrovių ir darbo vietas pagrįstai apsaugoti siekiančių profesinių sąjungų bendriems nevalingiems veiksmams, kuriais būtų siekiama išsaugoti dabartinę padėtį.

1.2.1.1

Norėdama greičiau sukurti bendrą energijos rinką Komisija turi iš dalies pakeisti trečiojo energetikos paketo pasiūlymus, kad įgytų galią savarankiškai veikti tarptautiniu lygiu, ypač su energijos šaltiniais susijusiais klausimais. Todėl į pakete pateiktus pasiūlymus dėl regioninio bendradarbiavimo reikėtų žiūrėti kaip į vieną iš etapų siekiant galutinio tikslo — bendros energijos rinkos. Be to, valstybės narės turėtų stengtis integruoti savo elektros energijos rinkas, o sistemų operatoriai — aptarnauti keletą valstybių narių. EESRK mano, kad trečiajame pakete pateikiamas pasiūlymas dėl tinklų operatorių regioninio bendradarbiavimo jokiu būdu negali būti laikomas laikinu bendros energijos rinkos pakaitalu arba alternatyva. Nepaprastai svarbu, kad regionų tinklų operatoriai, kurie iš tiesų veikia nepriklausomai nuo gamybos ar pardavimo, galėtų bendradarbiauti, remdamiesi nuosavybės atskyrimo principu. Europos reguliavimo grupės ERGEG pastaraisiais metais skatintas regionines iniciatyvas taip pat reikėtų panaudoti tikrinant reguliavimo ir rinkos taisyklių nuoseklumą.

1.2.2.1

EESRK mano, kad Komisija turėtų pritarti nuosavybės atskyrimui, kuris investicijų skatinimo požiūriu, be jokios abejonės, yra labiau pageidautinas pasirinkimas nei nepriklausomas sistemos operatorius. Tai padidintų skaidrumą ir operatorių pasitikėjimą, sistema taptų patikimesnė ir pasitelkiant reguliavimo priemones monopoliai būtų labiau kontroliuojami, užkertant kelią diskriminaciniam elgesiui ir pagerinant tinklų naudojimą ir priežiūrą.

1.2.2.2

Taip pat reikėtų išsamiau apsvarstyti ir išanalizuoti strategines tinklo nuosavybės pasekmes ir būtinybę užtikrinti su tuo susijusį nepriklausomumą, inter alia, galimų trečiųjų valstybių interesų atžvilgiu ir įskaitant galimybę rinktis tinklo nuosavybės rūšį (viešąją ar privačią). Komisijos pasiūlyme dėl nuosavybės atskyrimo nereikalaujama privatizuoti šiuo metu valstybei priklausančių perdavimo tinklų.

1.2.2.3

Tarp elektros energijos ir dujų sektorių nėra tiek daug skirtumų (JAV, Danijos, Nyderlandų, Portugalijos, Jungtinės Karalystės, Ispanijos ir Švedijos pavyzdžiai), kad abiejuose sektoriuose reikėtų taikyti skirtingą nuosavybės atskyrimo tvarką. Abiejuose sektoriuose yra reikalingas gamybos ir (arba) pardavimo ir perdavimo nuosavybės atskyrimas. Nepakankamas vertikalus atskyrimas gali paskatinti diskriminacinį elgesį. Dujas parduodančios bendrovės neturėtų domėtis, kas transportuoja dujas. Vienintelis jų interesas turėtų būti bendrauti su kitomis bendrovėmis, kurios yra patikimos ir finansiškai pajėgios įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, tačiau parduoda savo dujas.

—

imtis nepriklausomo reguliuotojo vaidmens;

—

stebėti Europos perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO) veiklą ir drauge su ENTSO ir nuolatine rinkos ekspertų grupe padėti Europos Komisijai sudaryti būtinų techninių ir rinkos taisyklių sąrašą, kad būtų galima parengti ir patvirtinti gaires ir kodeksus;

—

nustatyti kriterijus ir patvirtinti techninius ir rinkos kodeksus;

—

sukurti tarifų nustatymo procedūras ir nustatyti tinklų operatorių tarpvalstybinio elektros energijos perdavimo metu patirtų išlaidų kompensavimo tarifus;

—

parengti tinklų vystymo principų gaires ir patvirtinti ENTSO pasiūlytą 10 metų investicinį planą;

—

teikti rekomendacijas ir nuomones Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai;

—

konsultuoti rinkos operatorius;

—

koordinuoti nacionalinių institucijų darbą ir

—

skatinti skaidrumą, įskaitant skyrimo į savo priežiūros grupę tvarkos skaidrumą.

1.2.4.1

Nacionalinėms reguliavimo institucijoms tenka svarbus vaidmuo skatinant konkurenciją ir užtikrinant tinkamą direktyvų įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu, ypač skatinant laikytis nešališko infrastruktūros naudojimo taisyklių. Todėl reikėtų suderinti tų institucijų įgaliojimus ir padidinti jų savarankiškumą vyriausybės ir energijos bendrovių atžvilgiu, kad jos galėtų stebėti ir užkirsti kelią dominuojančias pozicijas užimančių subjektų pažeidimams. Savarankiškesnė reguliavimo institucija sukurtų pasitikėjimo atmosferą rinkoje ir galėtų aktyviau bendradarbiauti su ACER.

1.2.5.1

EESRK mano, jog reikia labiau derinti nacionalinių tinklų operatorių veiklą, kad būtų investuojama ir kuo veiksmingiau valdoma infrastruktūra, nes šie elementai yra būtini integruotam Europos tinklui vystyti. Agentūrai turėtų būti skirtas svaresnis vaidmuo nei numatyta, t. y. siūlyti, rengti, prižiūrėti ir tvirtinti kodeksus, siekiant užtikrinti, kad būtų pakankamai paisoma viešųjų interesų. ENTSO vaidmuo neturėtų viršyti jo gebėjimų ir kompetencijos. Atitinkamai, gaires ir kodeksus turėtų rengti ACER.

1.2.6.1

EESRK mano, kad ES, vykdydama investicijų programą, kurios tikslas — sukurti valstybinių ir (arba) privačių ES reguliuojamų Europos tinklų, kurie prieinami visiems perdavimo ir energijos naudojimo požiūriu, sistemą, turėtų numatyti tinklų naudojimo raidą. Šiuo tikslu reikėtų užtikrinti, kad jungiamųjų linijų valdymo procedūros būtų tikrai skaidrios, paremtos rinkos mechanizmais ir sudarytų sąlygas maksimaliai išplėsti prekybą. Investicijų reikėtų tose srityse, kur jos gali duoti socialinę ir ekonominę naudą regionams. Visi rinkos dalyviai turėtų aktyviai dalyvauti sprendimų priėmimo procese, susijusiame su kodeksų rengimu ir 10 metų investicijų programa.

1.2.7.1

EESRK mano, kad remiantis šiomis ir būsimomis nuostatomis, agentūros valdyboje turėtų būti vartotojų atstovų. Tas pats pasakytina ir apie visus kitus susijusius subjektus (darbuotojus, profesines sąjungas, įmones), kurių atstovų turėtų būti ne tik agentūros valdyboje, bet ir atitinkamoje kontrolės taryboje siekiant, kad norminių aktų kūrimas būtų pagrįstas kuo didesniu dalyvavimu ir sutarimu nuo pat pradžių, o ne tik paskutiniais etapais.

2.1

Maždaug prieš dešimt metų Komisija žengė (labai pavėluotai) pirmuosius žingsnius link Europos reguliavimo sistemos, skirtos bendrai elektros energijos ir dujų rinkai. Taigi Komitetas turėjo galimybę pareikšti nuomonę, kartais nesutampančią su Komisijos nuomone, šiuo klausimu, kuris per pastaruosius dešimt metų tapo dar svarbesnis ir prieštaringesnis.

2.2

Trečiojo teisės aktų pasiūlymų dėl elektros energijos ir dujų rinkų paketo patvirtinimu Komisija siekia užbaigti procesą tarptautinėje plotmėje, kuri smarkiai pasikeitė ir ėmė visiems kelti naujas problemas. Ne visos valstybės narės pritaria pasiūlymams, todėl atsiranda pavojus, kad naujų pasiūlymų tvirtinimas ir taikymas vėluos ir iškils grėsmė Europos bendros energijos rinkos kūrimo procesui.

2.3

EESRK tenka labai atsakingas uždavinys — parengti nuomonę dėl vieno iš svarbiausių (ir prieštaringiausių) pastarųjų metų klausimų, t. y. dėl klausimo, nuo kurio priklauso ne tik bendros energijos rinkos ateitis, bet ir šio sektoriaus Europos bendrovių, Europos vartotojų ir ne ES bendrovių likimas.

2.4

EESRK teigiamai vertina Komisijos atliktą poveikio įvertinimą (žr.), kuriame jau yra keletas naudingų tezių dėl veiksmingo liberalizavimo ir sąžiningos konkurencijos.

3.1

Užtikrinti, kad vartotojai realiai turėtų galimybę laisvai pasirinkti savo tiekėją iš didelės tiekėjų grupės ir gauti „naudą“, kurią toks pasirinkimas „turėtų“ duoti. Europos Sąjungoje veikiančios trečiųjų šalių bendrovės taip pat privalo užtikrinti, kad vartotojams būtų sudarytos tokios palankiausios sąlygos.

3.2

Atskirti gamybą ir perdavimą nuo elektros energijos ir dujų perdavimo tinklų nuosavybės ir eksploatavimo. Be to, nurodoma ir kita galimybė — „nepriklausomas sistemos operatorius“. Ši galimybė sudaro sąlygas vertikaliai integruotoms bendrovėms išlaikyti tinklą savo nuosavybėje tik, jeigu jų fiksuotą kapitalą valdo nepriklausomas subjektas ar kita bendrovė. Tai turėtų paskatinti investicijas į infrastruktūrą.

3.3

Tinkamai reaguoti į rinkos susiskaidymą pagal valstybines teritorijas, dabartinę vertikalią integraciją ir stiprią rinkos koncentraciją, kuri iš esmės trukdo tikrai konkurencijai ir bendros energijos rinkos kūrimui.

3.4

Supaprastinti tarpvalstybinę prekybą, įkuriant agentūrą, kurios uždavinys būtų koordinuoti nacionalinių reguliavimo institucijų veiklą ir sudaryti vienodas sąlygas sektoriaus bendrovėms, vykdančioms veiklą įvairiose valstybėse. Tai turėtų garantuoti, kad bus sukurtas tikras Europos tinklas, kuris užtikrins energijos tiekimo patikimumą ir jo įvairovę. Taigi bus stiprinamas ir užtikrinamas nacionalinių institucijų savarankiškumas.

3.5

Skatinti bendradarbiavimą remiantis naujomis taisyklėmis, kurias nustatys Europos tinklo operatoriai, ir užtikrinti glaudesnį įvairių vidaus rinkų, kuriose tiekimui kyla pavojus, bendradarbiavimą.

3.6

Padidinti skaidrumą supaprastinant rinkos taisykles ir informuojant vartotojus, kad jie imtų labiau tikėti (nors kažin, ar tokio pasitikėjimo iki šiol būta apskritai) laisvos rinkos vertingumu.

3.7

Kitais metais specialia (privaloma) chartija suteikti vartotojams energijos vartotojų teises, įskaitant informavimą apie tiekėjus, įvairias rinkos galimybes, biurokratijos mažinimą, degalų stygių ir pan (1).

4.1

Veiksmingas (teisėtas ir veikiantis) elektros energijos ir dujų tiekimo ir perdavimo sistemos atskyrimas visose valstybėse narėse, sukuriant sistemas, kurios nėra vertikaliai integruotos. Tai labai svarbu sprendžiant galimus interesų konfliktus ir:

4.2

Susidūrus su vertikaliai integruota bendrove ir nenoru iš tiesų atskirti nuosavybės, galima rinktis tokį sprendimą: sukurti nepriklausomą sistemos operatorių. Šis operatorius gali leisti bendrovėms likti tinklo savininkėmis, tačiau neleidžia joms to tinklo valdyti. Savarankiškumas gali būti pasiektas tik tuo atveju, jei bus veiksminga reguliavimo sistema.

4.2.1

Tinklo operatoriaus savarankiškumas, platinimo tinklo ir gamybos sistemų nuosavybės atskyrimas taikomas tiek valstybinėms, tiek privačioms bendrovėms.

4.2.2

Pagrindinis tikslas yra pasiekti, kad elektros energijos ir dujų gamybos ir tiekimo sektoriuje veikiančios bendrovės visose ES valstybėse veiktų visiškai atskirai.

4.2.3

Siūlomoje direktyvoje numatyta galimybė laikinai nukrypti nuo nuosavybės atskyrimo taisyklių, jei bendrovės investuoja į energetikos infrastruktūrą.

4.3

Tiekimo ir gamybos atskyrimas nuo sistemos operatorių yra numatytas ne tik nacionaliniu, bet ir visos ES lygiu. Jokiai energijos gamybos bendrovei neleidžiama valdyti perdavimo sistemos kitoje valstybėje narėje ar būti tokios sistemos savininke. Visi prie sistemos prisijungiantys ir jos dalimi tampantys operatoriai privalo įrodyti esantys nepriklausomi nuo tiekimo ir gamybos veiklos.

4.4

Atskyrus nuosavybę tinkamai veiks rinka ir tinklas, dėl to bus teisingai nustatomos elektros energijos ir dujų kainos, galbūt vėliau jos sumažės ir sektoriaus vartotojai bei investuotojai gaus akivaizdžią naudą.

4.5

Nepriklausomas sistemos operatorius galės tinkamai veikti, o gamybos ir tiekimo sistemų atskyrimas bus veiksmingas tik tuomet, jei bus nepriklausoma ir veiksmingai dirbanti reguliavimo institucija. Reguliavimo institucijos turi būti teisiškai atskirtos ir veikti nepriklausomai nuo visų kitų viešųjų ar privačių įmonių ir nepaisyti jokių kitų interesų rinkoje. Tokios institucijos privalo turėti visus reikiamus įgaliojimus ir galimybę bendradarbiauti su kitomis tokiomis institucijomis visose valstybėse narėse, siekdamos:

Išorės agentūros (Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetas (CESR), Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra) turi konsultuoti Komisiją dėl nustatytų taisyklių įgyvendinimo.

5.1

Vidaus rinkų konsolidavimas nustatant bendras taisykles ir principus yra vienas svarbiausių Europos energijos rinkos vystymo ir reikalingų tarpvalstybinių mainų realizavimo elementų. Reikia suderinti įvairių valstybių šiuo metu taikomas nuostatas (pvz., technines taisykles, tinklo kodeksus, kurių turi laikytis elektros energijos bendrovės). Neatrodo, kad iki šiol tai būtų buvę daroma padedant ERGEG. Tik atskira, nepriklausoma institucija, kuri, kaip numatyta Sutartyje, turi būti įsteigta kaip agentūra, gali atlikti minėtą suderinimą.

5.2

Pagrindiniai agentūros uždaviniai turėtų būti:

5.3

Agentūros organizacinė struktūra atitiks įprastą Bendrijos agentūrų modelį, pirmiausia stengiantis užtikrinti, kad reguliavimo funkcijos būtų atliekamos nepriklausomai. Tuo tikslu be administracinės valdybos, kurią skiria agentūros direktorius, galėtų būti įsteigta reguliavimo valdyba, kuri būtų atsakinga už visus su reguliavimu susijusius klausimus, ir apeliacinė taryba, įgaliota dirbti su skundais dėl agentūros priimtų sprendimų. Agentūroje gali dirbti ne daugiau kaip 40–50 žmonių, o jos išlaidos, dengiamos Bendrijos dotacijomis, gali sudaryti iki 6–7 mln. eurų per metus.

5.4

Komisijai tenka sutarčių sergėtojos bei „tikrintojo tikrintojos“ vaidmuo. Agentūra turi sprendimo priėmimo galias ir laisvę veikti savo nuožiūra konkrečiais techniniais klausimais. Komisija, atsižvelgdama į agentūros pateiktą informaciją arba savo iniciatyva ir siekdama skatinti bendradarbiavimą ar tinkamą rinkos veikimą, gali nuspręsti imtis atitinkamų veiksmų.

5.5

Veiksmingas perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimas yra būtina rinkos tikros integracijos sąlyga. Šiuo metu bendradarbiaujama savanoriškais pagrindais, o tai neduoda gerų rezultatų, ypač kai sutrinka tinklo veikla arba nutrūksta energijos tiekimas. Sistemos eksploatavimo integravimas regionų lygmeniu padėtų:

5.6

Perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimo struktūros turi būti visiškai pripažintos Europos lygiu. Gali būti patvirtintos jau veikiančios struktūros, pavyzdžiui, Europos dujų perdavimo asociacija (GTE) ir Europos perdavimo sistemos operatorių asociacija (ETSO), arba gali būti sukurtos centrinės nuolatinės struktūros, kurios organizuotų ir praktiškai vykdytų tinklų planavimą ir valdymą.

6.1

Tinklų, ypač elektros energijos tinklų, problema yra ne tiek liberalizavimas pats savaime, kiek sudėtinga yra sudaryti sąlygas visuomenei ir bendrovėms tais tinklais naudotis. Pavyzdžiui, būtų galima pamąstyti apie tokius Europos tinklus, kurie būtų valstybiniai arba reguliuojami Europos Sąjungos ir kurie būtų prieinami visiems.

6.2

Komisija turėtų skatinti investicijas, skirtas kurti visiškai novatorišką perdavimo sistemą, kuri leistų naudoti elektros energiją Europos lygiu pasitelkiant protingąjį interaktyvų tinklą. Panašiai kaip internetas, šis tinklas pasitelktų protingųjų skaitiklių technologiją ir leistų energijos srautui tekėti abiem kryptimis.

6.3

Tai labai skatintų investicijas ir naujų darbo vietų kūrimą, o senasis šūkis „energiją — žmonėms“ taptų realybe: energija būtų keičiamasi, atsižvelgiant į visų poreikius, visiems atviruose tinkluose, visose Europos Sąjungos šalyse be išimties taikant vienodas taisykles (kaip jau yra interneto atveju).

6.4

Dėl šių priežasčių būtų galima visiškai atskirti elektros energijos perdavimo sistemą, o dujų tinkluose imti taikyti arba atskyrimo, arba „nepriklausomo sistemos operatoriaus“ principus.

6.5

Komisijos užsibrėžtus tikslus (nacionalinių reguliavimo institucijų stiprinimą, transportavimo operatorių (nepriklausomų sistemos operatorių, perdavimo sistemų operatorių) bendradarbiavimo gerinimą, rinkos skaidrumo didinimą ir kt.) įgyvendinti bus sunku, jeigu neatsisakysime siauro, vien nacionaliniais interesais grindžiamo požiūrio ne tik tinklų atžvilgiu, bet ir tiekimo, investicijų ir pan. klausimais. Nors palaikyti mažas kainas to nepakaks, tai vienintelės priemonės užtikrinti geresnę paslaugų kokybę.

6.6

Kadangi naftos ištekliai susitelkę tik kelete pasaulio regionų (61,8 proc. Artimuosiuose Rytuose, 11,7 proc. Europoje ir Rusijoje, 9,4 proc. Afrikoje, 8,5 proc. Pietų Amerikoje, 5,1 proc. Šiaurės Amerikoje ir 3,5 proc. Tolimuosiuose Rytuose (F. Profumo, Turino technikos universitetas)), Komisijai reikėtų įžvalgiau vykdyti bendrą politiką šių pasaulio regionų bei tarptautinių organizacijų, kuriose sudaromi susitarimai ir priimami sprendimai, atžvilgiu. Kitu atveju vien tik liberalizavimas gali tapti spąstais neapdairiesiems; vien tik liberalizavimo neužteks palaikyti kainas, kurios dažnai didėja dėl monopolių, diktuojančių sąlygas netgi valstybės piliečiams.

6.7

ES privalo siekti reguliuojamos konkurencijos ir skaidrumo, kad ekonomikos sistema taptų konkurencingesnė ir skaidresnė. Pergalės prieš bendroves „Microsoft“ ir „Volkswagen“ yra įkvepiantis precedentas konkurencijai, nors vien jų nepakanka. Reikėtų sukurti ir veiksmingesnes priemones poveikiui ir padariniams užimtumui sušvelninti; be to, reikėtų priemonių ir investicijų, kad ekonomikos sistema taptų dinamiškesnė, o darbuotojams ir jaunimui atsirastų naujų galimybių, taigi sumažėtų jų poreikis turėti „apsaugą“. Tiesą sakant, naujausi Europos ekonomikos augimo rodikliai nedžiugina (žr. Komisijos komunikatą) ne tik todėl, kad euras yra stiprus, bet ir todėl, kad ES bendrovės yra nepakankamai konkurencingos, daug jų pasikliauja „apsauga“. Po Suvestinio Europos akto prasidėjęs įmonių monopolių naikinimo procesas turi pavykti, kadangi priešingu atveju piliečių ir vartotojų interesui būtų pakenkta dėl suirutės ir galimo pakartotino viešųjų fondų įvedimo tinklams išlaikyti, kaip tai įvyko su Didžiosios Britanijos geležinkeliais.

6.8

Diskusijos dėl šio teisės aktų paketo negali vykti vien tik institucijose ir tarp šios srities subjektų. Komisija ir EESRK privalo išplėsti šią diskusiją ir į ją įtraukti visuomenę: vartotojus, darbuotojus ir įmones. Tai padės pasiekti, kad sprendimams įtaką darys ne tik didelės energetikos bendrovės, kurios dažnai būna monopoliai. (Pavyzdžiui, šiam klausimui galėtų būti skirtas viešas tinklaraštis, rengiami vieši klausymai daugelyje valstybių narių ir kai kuriuose Europos miestuose, o šių diskusijų rezultatai apibendrinami didelėje viešoje konferencijoje Bendrijos lygiu). Be to, Komisijos vykdomai Europos reguliavimo agentūrų kontrolei turėtų būti suteiktas demokratiškas aspektas ir šią kontrolę turėtų tvirtinti Europos Parlamentas.

7.1

Įvairios tiekimo ir gamybos grandinės veiklos nuosavybės struktūrų atsiejimas nuo tinklo eksploatavimo (angl. ownership unbundling). Šios priemonės yra būtinos norint sumažinti kliūtis patekti į rinką. Jomis siekiama užtikrinti, kad integruotos bendrovės, kurios vykdo keleto rūšių veiklą grandinėje, neturėtų galimybės dalį savo liberalizuotų veiklos rūšių išlaidų perkelti reguliuojamai veiklai ir tokiu būdu nepelnytai įgyti konkurencinį pranašumą prieš bendroves, vykdančias tik tą veiklą, kuri yra konkurencijos objektas. Valstybės narės nevienodai perkėlė į savo teisę direktyvas dėl gamtinių dujų ir elektros energijos rinkų, kai kuriais atvejais sudarydamos sąlygas kurtis vertikaliai integruotoms perdavimo tinklų eksploatavimo bendrovėms ir gamybos ir tiekimo bendrovėms.

7.2

Didesnių įgaliojimų suteikimas nacionalinėms energetikos reguliavimo institucijoms, kurios užtikrina nešališką tinklo eksploatavimą ir nešališką pripažintą infrastruktūros eksploatavimą apskritai. Tai būtina liberalizacijai (perdavimui, perdavimui ir apskaitai elektros energijos sektoriuje ir ir transportavimui, perdavimui, apskaitai, saugojimui ir pakartotiniam dujinimui dujų sektoriuje).

7.3

Svarbus vaidmuo tenka Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai, kuri prižiūrės nepriklausomų nacionalinių institucijų veiklą. Sukūrus atskirų valstybių veiklą prižiūrinčią viršnacionalinę priežiūros instituciją reguliavimo srityje būtų galima bendradarbiauti vadovaujantis aiškiai apibrėžtais principais, mažiau skirtųsi visos ES perspektyvos ir atskirų valstybių narių perspektyvos, būtų lengviau priimti sprendimus, skirtus integruotai energijos rinkai.

7.4

Nuo gamybos sistemos nepriklausomų perdavimo sistemos operatorių, kurie bendradarbiautų veiksmingai spręsdami perdavimo klausimus, sukūrimas. Perdavimo sistemos operatoriai, kurie veikia kaip vertikaliai integruotos bendrovės, taiko palankesnes sąlygas asocijuotoms bendrovėms ir labai mažai informuoja naujus konkurentus. Itin integruotos bendrovės dažnai investuoja iškreiptai, kadangi dominuojanti bendrovė nesuinteresuota tinklo tobulinimu, nes dažniausiai tai būna naudinga jos konkurentams. Oficialus esminis perdavimo operatorių atskyrimas visoms perdavimo bendrovėms suteiktų vienodas prieigos prie tinklo garantijas, o tai leistų tobulinti technologijas tais atvejais, kai tai būtina norint užtikrinti veiksmingesnį eksploatavimą, ir, galiausiai, mažesnes kainas vartotojams.

7.5

Didesnio skaidrumo ir geresnių sąlygų patekti į rinką užtikrinimas, siekiant padidinti elektros energijos ir dujų rinkų likvidumą. Šiuo metu rinkoje trūksta informacijos apie patikimumą ir savalaikiškumą (tarp grandinėje dalyvaujančių subjektų). Istorinių bendrovių ir jų konkurentų informuotumas yra labai skirtingas. Didesnis skaidrumas sumažintų patekimo į rinką riziką naujiems subjektams, taip pat sumažintų kliūtis, padidinti pasitikėjimą didmeninėmis rinkomis, o kartu ir kainų signalais. Bet kokiu atveju būtina užtikrinti tam tikrą informacijos vienodumo ir (arba) atitikimo lygį, kad nors ir atsižvelgiant į įmonių strateginio ir (arba) verslo konfidencialumo svarbą, neliktų vietos prieštaringoms interpretacijoms, kurios kelia grėsmę tikrajam rinkos skaidrumui.

7.6

Galimybės gauti informaciją užtikrinimas visiems rinkos operatoriams, siekiant išugdyti pasitikėjimą rinka ir sudaryti sąlygas jai tinkamai vystytis. Daug operatorių ne itin pasitiki kainos sudarymo mechanizmu. Dujų importo sutartys sudaromos pagal kainų indeksus, kurie apskaičiuojami pagal iš naftos gaminamų produktų krepšelį, todėl kainos tiksliai kartoja naftos rinkos tendencijas. Šis santykis atsispindi didmeninėse kainose, kurios nėra sudaromos pagal rinkos pasiūlos ir paklausos mechanizmą, o tai kelia grėsmę tiekimo patikimumui. Ilgalaikių importo sutarčių atveju nėra aiškių tendencijų, kad kainas būtų imama formuoti atsižvelgiant į rinkos dinamiką.

7.7

Ypatingai išsamių reikalavimų nustatymas, siekiant užtikrinti elektros energijos ir dujų gamybos skaidrumą. Artimiausiai ateičiai būtinos tikslios pasiūlos ir paklausos prognozės. Šių reikalavimų turėtų laikytis elektros energijos gamintojai, todėl daugiau galių turi būti suteikta nacionalinėms reguliavimo institucijoms.

7.8

Išvestinių finansinių priemonių rinkų sukūrimas. Išvestinės finansinės priemonės yra ne tik veiksmingos kainos rizikos valdymo, bet ir natūralios elektros energijos ir dujų rinkų vystymo priemonės. Nors elektros energijos rinkose jau kurį laiką yra tiesiogiai ar netiesiogiai deramasi dėl išvestinių finansinių priemonių sandorių ir pasiektas tam tikras vienodumo laipsnis, nors šioje srityje dar reikia nemažai nuveikti, Europos gamtinių dujų rinkoje vis dar esama akivaizdžių skirtumų. Tiesą sakant, nors kai kuriose rinkose (pvz., Jungtinėje Karalystėje) pasiektas gana aukštas liberalizavimo lygis, kitose valstybėse nėra netgi gamtinių dujų neatidėliotinų atsiskaitymų rinka (pvz., Italijoje).

7.9

Dujų saugyklų reguliavimas siekiant užtikrinti, kad visos trečiosioms šalims prieinamos dujų saugyklos rinkai būtų siūlomos skaidriai ir nediskriminuojant, neskatinant pajėgumų kaupimo.

7.10

Nedviprasmiški kriterijai viešajame sektoriuje, nustatantys, kada ir kaip dujų saugyklomis, kurios pateikiamos rinkai, gali naudotis trečioji šalis.

7.11

Skaidrių, aiškių ir išsamių taisyklių dėl prieigos prie suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų parengimas, sudarant sąlygas nustatyti infrastruktūrą, kuriai daroma išimtis. Reikia sukurti tinkamas taisykles „atvirojo sezono“ (angl. open season) procedūrai įgyvendinti. Tiesą sakant, šios procedūros, kuria numatomas pajėgumų rezervavimo prieš juos pastatant mechanizmas, gali nepakakti užtikrinti prieigą didesniam operatorių skaičiui, nes pagal šią procedūrą bet kokiu atveju transportavimo pajėgumai nacionaliniame transportavimo tinkle pirmumo tvarka turi būti skiriami dujų vamzdynus gaminančiai bendrovei arba SGD terminalui, kuriam taikoma išimtis. Be to, likusių 20 proc. pajėgumų skyrimo procedūra gali tapti konkurencijos vystymo kliūtimi tiekimo rinkoje, nes pagal šią procedūrą pirmenybė teikiama tiems, kas stengiasi užpildyti tuos 20 proc. ilgalaikėmis sutartimis — tokiu būdu daroma žala neatidėliotinų atsiskaitymų rinkai ir tiekimo lankstumui.

7.12

Ilgalaikių dvišalių mažmeninio dujų tiekimo sutarčių, atitinkančių ES konkurencijos teisę, nustatymas. Mažmeninėse rinkose konkurencija labai ribota. Bendras ilgalaikių sutarčių, neterminuotų sutarčių, sutarčių su išlygomis dėl automatiško pratęsimo ir ilgais nutraukimo terminais poveikis gali tapti didele kliūtimi konkurencijai. Ilgalaikiai sutartiniai įsipareigojimai, saistantys pramoninius galutinius vartotojus ir gamintojus (istorines bendroves), įvairiose valstybėse yra skirtingi. Tačiau didėja konkurencingesnio tiekimo, kurį užtikrintų kiti nei istorinės bendrovės tiekėjai, paklausa. Trūksta visos Europos tiekimo ir šį klausimą reikia svarstyti rimtai. Dabartinis konkurencijos lygis (kai tiekėjų yra mažai) ypač nepatenkinamas valstybėse narėse, kuriose yra aukštas koncentracijos lygis (Austrijoje, Belgijoje). Dujų tiekimo vartotojams būdų apribojimai ir ribojančios tiekėjų veiklos pristatymo taškuose pavyzdžiai verčia smarkiai sunerimti dėl konkurencijos.

7.13

Raginimas elektros ir dujų rinkose užbaigti reguliavimo panaikinimo procesą. Europiečiams konkurencija bus naudinga tik tuo atveju, jei veiks tikra mažmeninė rinka. Tai reiškia, jog reikės nustatyti paprastesnes patekimo į rinką taisykles, kurios sudarytų sąlygas dalyvauti mažiems gamintojams ir skirstytojams, ir skatinti rinkos likvidumą bei kuo konkurencingesnes rinkos kainas. Likvidumo užtikrinimas yra labai svarbus norint padidinti operatorių pasitikėjimą elektros energijos ir dujų kainų nustatymu rinkoje, kad ypač dujų atveju būtų galima panaikinti kainų priklausomybę nuo naftos produktų.

7.14

Nereguliuojamoms elektros energijos ir dujų rinkoms tenka svarbus vaidmuo didinant visuomenės ir verslo sąmoningumą protingai naudoti energiją, sudarant galimybes mažinti išlaidas ir stebėti išlakas. Tai reiškia, jog, atsižvelgiant į dabartinį energijos trūkumą, reikia informuoti visuomenę apie šiuo metu turimus energijos šaltinius ir alternatyvius energijos vystymo šaltinius (atsinaujinančią energiją), kad visuomenė suvoktų didžiulę energijos svarbą. Norint sutaupyti energijos, o taip pat sumažinti galutinių vartotojų išlaidas svarbu jiems pasiūlyti tokias sutartis, kurias galima pritaikyti įvairiems vartojimo modeliams.

7.15

Kad visuomenės nariai taptų atsakingais galutiniais vartotojais ir galėtų stiprinti savo teises, ypač pasitelkdami vartotojų apsaugos organizacijas, reikia visuomenę informuoti apie tai, ar reguliavimo institucijos prižiūri ar pažeidžia taisykles.

7.16

Užtikrinimas, kad paklausa bus patenkinama net piko metu. Elektros energijos atveju problemų kyla dėl gamybos pajėgumų ir tinklo pajėgumo transportuoti energiją; dujų atveju būtina sukurti pakankamus importo ir saugojimo pajėgumus. Bet kokiu atveju gerai žinoma, kad galimybes importuoti ypač riboja tai, kad istorinės bendrovės, turinčios sutartis 20-iai ar daugiau metų, yra rezervavusios transportavimo pajėgumus. Tai reiškia, kad Europos ir nacionaliniu lygiu turi būti sparčiai įgyvendinami nauji projektai ir elektros energijos ir gamtinių dujų (dujotiekių) infrastruktūros restruktūrizavimo ir (arba) išplėtimo projektai. Labai svarbios yra pakartotinio dujinimo įmonės, ypač Viduržemio jūros regione, kur jos yra svarbiausias ryšys su pagrindinėmis šalimis gamintojomis (Libija, Alžyru).

7.17

Solidarumo didinimas: ES valstybės privalo regionų ir dvišaliu lygiu skatinti bendradarbiavimo sutartis, kuriose būtų numatyta teikti savitarpio pagalbą ir bendradarbiauti, kai ES valstybei narei ima trūkti energijos dėl nuo tos valstybės tiesiogiai nepriklausančių aplinkybių.