2007 m. kovo 8 d. Europos Bendrijų Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2006 m. gruodžio 14 d. Pirmosios instancijos teismo (penktoji kolegija) sprendimo byloje T-237/02 Technische Glaswerke Ilmenau GmbH prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla C-139/07 P)

(2007/C 140/11)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama V. Kreuschitz ir P. Aalto

Kitos proceso šalys: Technische Glaswerke Ilmenau GmbH, Schott Glas, Švedijos Karalystė, Suomijos Respublika

Apeliantės reikalavimai

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Europos Bendrijų Komisija prašo panaikinti 2006 m. gruodžio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje T-237/02, pripažįstantį negaliojančiu 2002 m. gegužės 28 d. Komisijos sprendimą, kuriuo atsisakoma leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su įmonei Technische Glaswerke Ilmenau GmbH suteiktos valstybės pagalbos kontrolės procedūra.

Pagal nusistovėjusią Pirmosios instancijos teismo ir Teisingumo Teismo praktiką suinteresuotieji asmenys, taigi ir valstybės pagalbos gavėjas, valstybės pagalbos kontrolės procedūrose neturi teisės susipažinti su dokumentais. Todėl skundžiamo sprendimo 87–89 punktuose Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra ypatingų aplinkybių, iš kurių būtų akivaizdžiai matyti, jog turi būti atsisakyta suteikti prašomą galimybę susipažinti su dokumentais, teisiniu požiūriu yra klaidinga. Priešingai, remiantis teismų praktika yra akivaizdu, kad visiems susijusiems dokumentams buvo taikoma teisės susipažinti su dokumentais išimtis ir todėl kiekvienas dokumentas neturi būti tikrinamas atskirai.

Be to, valstybės pagalbos kontrolės procedūra yra procedūra valstybės, kuri suteikia pagalbą neturintiems teisės gauti valstybės pagalbos asmenims, atžvilgiu. Todėl kalbant apie galimybę susipažinti su dokumentais turi būti laikomasi taisyklės, kurią pats Pirmosios instancijos teismas yra pripažinęs teisinga bylose dėl valstybės įsipareigojimų neįvykdymo pagal EB 226 straipsnį, būtent kad tokiose bylose visuomenė neturi teisės susipažinti su dokumentais.

Be to, remiantis skundžiamu sprendimu darytina absurdiška išvada, kad visuomenė, remdamasi skaidrumui užtikrinti skirta norma, būtent Reglamentu Nr. 1049/2001 (2), naudojasi platesnėmis teisėmis, kiek tai susiję su galimybe susipažinti su dokumentais, nei su procedūra tiesiogiai susijęs pagalbos gavėjas, kuris, be to, turi teisę pareikšti ieškinį dėl procedūrą užbaigiančio sprendimo — būtent dėl to, kad šis sprendimas yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susijęs EB 230 straipsnio 4 dalies prasme. Tačiau dar sunkiau paaiškinama yra kita pasekmė — kad būtent pagalbos gavėjo paraiška gali būti atmesta nurodant atitinkamą teismų praktiką, tačiau toks atsakymas į paraišką nebūtų galimas tuo atveju, jeigu paraišką pateiktų pagalbos gavėjas arba nesuinteresuotas tretysis asmuo, remdamiesi skaidrumą siekiančiu užtikrinti reglamentu.

Trečiu apeliacinio skundo pagrindu Komisija priekaištauja, kad skundžiamame sprendime tai pačiai sąvokai, būtent vienaskaita pavartotam žodžiui „dokumentas“ Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnyje suteikiama skirtinga reikšmė. 4 straipsnio 2 dalyje šis žodis reiškia, kad gavus paraišką turi būti nagrinėjamas kiekvienas dokumentas, tačiau Pirmosios instancijos teismas 6 straipsnį aiškino taip, kad juo remiantis gali būti prašoma leisti susipažinti ir su administraciniu aktu pavadintu dokumentų rinkiniu.

Ketvirtu apeliacinio skundo pagrindu Komisija teigia, kad pagrįsdamas savo sprendimą ne norminiu tekstu, o paties neatsižvelgiant į norminį tekstą išgalvotais postulatais, Pirmosios instancijos teismas pažeidžia EB 255 straipsnį.

Galiausiai Komisija teigia, kad Pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, jog sprendimo dėl paraiškos dėl galimybės susipažinti su administraciniu aktu priėmimo momentu abi įmonei Technische Glaswerke Ilmenau GmbH suteiktos valstybės pagalbos kontrolės procedūros jau buvo užbaigtos, todėl institucija neturėjo intereso laikyti šių dokumentų paslaptyje, o tai, būtent dėl teisme nagrinėjamos bylos, iš dalies yra netiesa. Atrodo, Pirmosios instancijos teismas taip pat klaidingai remiasi tuo, kad Reglamentas Nr. 1049/2001 ankstesnę teismų praktiką ir atitinkamas procesines nuostatas valstybės pagalbos kontrolės srityje daro netaikytinas.

(1)  OL C 331, p. 29.

(2)  OL L 145, p. 43.