|
14.4.2007 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 82/18 |
2007 m. vasario 1 d.Heuschen & Schrouff Oriëntal Foods Trading pateiktas apeliacinis skundas dėl 2006 m. lapkričio 30 d. priimto Pirmosios instancijos teismo (trečioji kolegija) sprendimo byloje T-382/04 Heuschen & Schrouff Oriëntal Foods Trading prieš Europos Bendrijų Komisiją
(Byla C-38/07)
(2007/C 82/32)
Proceso kalba: olandų
Šalys
Ieškovė: Heuschen & Schrouff Oriëntal Foods Trading, atstovaujama advokato H. de Bie
Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija
Ieškovės reikalavimai
|
— |
Panaikinti 2006 m. lapkričio 30 d. Pirmosios instancijos teismo (trečioji kolegija) sprendimą byloje T-382/04. |
|
— |
Panaikinti 2004 m. birželio 17 d. Europos Bendrijų Komisijos sprendimą (REM 19/2002), kuriuo Komisija pripažino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsisakyti išieškoti importo muitą. |
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliaciniu skundu skundžiamą sprendimą ieškovė ginčija remdamasi šiais pagrindais:
|
|
Bendrijos muitinės kodekso (1) 239 straipsnio kartu su Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 (2) (Įgyvendinimo reglamentas) 899-909 straipsnių pažeidimu ir netinkamu Teisingumo Teismo išvadų argumentavimu arba bent jau argumentavimu, kuris negali pagrįsti šių išvadų. |
|
|
Klaidos pobūdžio, apeliantės profesinio patyrimo ir rūpestingumo, kurio pastaroji ėmėsi, laipsnio nagrinėjimas, į šiuos faktorius atsižvelgiant kartu, turėjo lemti išvadą, kad atsisakymas išieškoti muitą buvo neišvengiamas. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą klaidingai parėmė faktu, kad vadinamojo ryžinio popieriaus klasifikacijai pagal tarifų ir statistinę nomenklatūrą bei Bendrąjį muitų tarifą taikant Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 (3) šioje byloje taikytini teisės aktai neturėtų būti sudėtingi. Ieškovė ginčija Pirmosios instancijos teismo, Komisijos ir Nyderlandų muitinių atliktą neiškepto ryžinio popieriaus klasifikavimą. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad Heuschen & Schrouff turėjo didelį profesinį patyrimą importo ir eksporto srityse. Todėl Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad Heuschen & Schrouff yra patyrusi rinkos dalyvė ir todėl ji gerai išmano importo bei eksporto formalumus. Skundžiamame sprendime Pirmosios instancijos teismas Heuschen & Schrouff, net jei pastaroji ir būtų patyrusi rinkos dalyvė, taikė pernelyg aukštus rūpestingumo pareigos reikalavimus. Be to, Pirmosios instancijos teismas Heuschen & Schrouff neteisingai sutapatino su jos pasisamdytu tiesioginiu atstovu. |
(1) 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, p. 1).
(2) 1993 m. liepos 2 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, p. 1).
(3) 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, p. 1).