PRIIMTI TEKSTAI
P6_TA(2006)0570
2007 m. bendrojo biudžeto projektas (visi skirsniai)
Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos 2007 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto su Tarybos padarytais pataisymais (visi skirsniai) (15637/2006 — C6-0442/2006 — 2006/2018(BUD) — 2006/2018B(BUD)) ir Europos Sąjungos 2007 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto taisomųjų raštų Nr. 1/2007 (SEC(2006)0762), Nr. 2/2007 (13886/2006 — C6-0341/2006) ir Nr. 3/2007 (15636/2006 — C6-0443/2006)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnį ir Euratomo sutarties 177 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 29 d. Tarybos sprendimą 2000/597/EB dėl Europos Bendrijų nuosavųjų išteklių sistemos (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (2), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (TIS) (3), |
|
— |
atsižvelgdamas į 1999 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir biudžeto sudarymo procedūros tobulinimo (4), |
|
— |
atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2007 finansinių metų bendrojo biudžeto projektą, kurį Taryba parengė 2006 m. liepos 14 d. (C6-0299/2006), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2006 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos 2007 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto (III skirsnis. Komisija) (C6-0299/2006) ir Europos Sąjungos 2007 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto taisomąjį raštą Nr. 1/2007 (SEC(2006)0762) (5), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2006 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos 2007 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto (I skirsnis. Europos Parlamentas, II skirsnis. Taryba, IV skirsnis. Teisingumo Teismas, V skirsnis. Audito Rūmai, VI skirsnis. Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, VII skirsnis. Regionų komitetas, VIII (A) skirsnis. Europos ombudsmenas, VIII (B) skirsnis. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas) (C6-0300/2006) (6), |
|
— |
atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2007 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto taisomąjį raštą Nr. 2/2007 (13886/2006 — C6-0341/2006), |
|
— |
atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2007 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto taisomąjį raštą Nr. 3/2007 (15636/2006 — C6-0443/2006), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 26 d. Parlamento priimtus bendrojo biudžeto projekto pakeitimus ir siūlomas pataisas (7), |
|
— |
atsižvelgdamas į Tarybos padarytas Parlamento priimtų bendrojo biudžeto projekto pakeitimų ir pasiūlytų pataisų pataisymus (15637/2006 — C6-0442/2006), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 21 d. biudžeto derinimo procedūros rezultatus ir vėliau vykusio 2006 m. lapkričio 28 d. posėdžio rezultatus, |
|
— |
atsižvelgdamas į Tarybos pareiškimą dėl jos svarstymų, susijusių su bendrojo biudžeto projekto pakeitimais ir siūlomomis pataisomis, kuriuos priėmė Parlamentas, rezultatų, |
|
— |
atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 69 straipsnį ir IV priedą, |
|
— |
atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A6-0451/2006), |
|
A. |
kadangi Parlamentas, rengdamas 2007 m. biudžetą, vadovavosi nuoseklia strategija, |
|
B. |
kadangi šią strategiją sudaro Europos Parlamento 2006 m. gegužės 18 d. rezoliucijoje dėl 2007 m. biudžeto, dėl Komisijos metinės politikos strategijos (MPS) pranešimo nustatyti ir toliau išvardyti trys pagrindiniai elementai (8): veiklos krypčių nustatymas; efektyvus lėšų panaudojimas; pasiruošimas 2008/2009 m. persvarstymui, |
|
C. |
kadangi vadovaujantis šiuo požiūriu atkreipiamas dėmesys į svarbiausius Europos Sąjungos uždavinius ir galimybes globalizacijos proceso metu ir iškeliama esminių klausimų apie ES strateginės partnerystės su viso pasaulio šalimis partnerėmis ir regionais pobūdį, |
|
D. |
kadangi ši aiški, nuosekli, strateginė vizija Parlamentui padėjo pasiekti geresnių rezultatų derybose su Taryba dėl pagrindinių Parlamento prioritetų, įskaitant derybas dėl finansinio reglamento, |
|
E. |
kadangi Parlamento prioritetinėse srityse — efektyvaus lėšų naudojimo užtikrinimo — ir įgyvendinant finansinį reglamentą gauti rezultatai iš tiesų bus naudingi Europos piliečiams, nes lėšos bus panaudojamos kur kas efektyviau ir veiksmingiau ir Parlamentui bus lengviau gauti teigiamą ES lėšų naudojimo sąskaitų patikimumo pareiškimą, |
Bendrosios pastabos dėl prioritetų įgyvendinimo, efektyvaus lėšų panaudojimo ir pasiruošimo 2008/2009 m. persvarstymui
Prioritetų įgyvendinimas
|
1. |
dar kartą primena, kad biudžeto valdymo metodo, kurį Parlamentas taikė sudarydamas 2007 m. biudžetą, strategija ir politiniai prioritetai buvo numatyti minėtoje Parlamento 2006 m. gegužės 18 d. metinės politikos strategijos (MPS) rezoliucijoje, ypač 5 ir 6 dalyse; mano, kad MPS rezoliucija buvo būtina ankstyvuoju kasmetės biudžeto sudarymo procedūros etapu nustatant Parlamento strategiją; |
|
2. |
džiaugiasi rezultatais, kurių pavyko pasiekti daugelyje prioritetinių sričių ir prieš antrąjį biudžeto svarstymą kartu su Taryba sprendžiant svarbiausius klausimus trišalio dialogo ir biudžeto derinimo procedūros metu; |
|
3. |
nepritaria nediferencijuotam mokėjimų nustatymo metodui, pagal kurį Taryba siūlo sumažinti visus mokėjimus; mano, kad mokėjimai turėtų būti skiriami toms prioritetinėms programoms, kurias vykdant užtikrinamas efektyvus ir veiksmingas lėšų panaudojimas; pritaria, turėdamas mintyje bendrą susitarimą su Taryba, kad galutinė mokėjimų suma būtų 115 500 mln. euro, t. y. 0,99 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP); |
|
4. |
dar kartą pamini savo pareiškimą dėl mokėjimų, kuriame primena, kad 2006 m. gegužės 17 d. TIS 12 ir 13 punktuose nustatytos absoliučios sumos atspindi metines didžiausias leistinas bendrojo biudžeto išlaidų ribas atsižvelgiant į daugiametę finansinę programą; taigi, atsižvelgiant į daugiametėje 2007-2013 m. finansinėje programoje nustatytas metines išlaidų ribas, metiniuose biudžetuose savaime turėtų būti padidinamas neprivalomųjų išlaidų didėjimo procentas; primena Tarybai, kad, jei nebus paisoma minėtųjų susitarimo punktų, EP tai traktuos kaip TIS pažeidimą; |
|
5. |
atkreipia dėmesį į tai, kad specialieji Parlamento komitetai per Parlamento pirmąjį 2007 m. biudžeto svarstymą asignavimus prašė didinti labai nedaug, atsižvelgiant į tai, kad dėl naujųjų ES programų, kurioms lėšų skiriama nuo 2007 m. pradžios, teisinių pagrindų buvo sutarta jau 2006 m.; |
|
6. |
pažymi, kad nustatydamas bendrą įsipareigojimų sumą Parlamentas vadovavosi taupiu požiūriu, kaip ir specialieji komitetai, ir neprašė taikyti lankstumo priemonės; nustato įsipareigojimų asignavimus tokio pat ar panašaus dydžio, kaip 2006 m. gegužės 17 d. TIS I priede nustatytos daugumos 2007 m. biudžeto išlaidų kategorijų ribos; |
|
7. |
nusprendžia vėl įrašyti preliminariame biudžeto projekte (PBP) 2007 m. bendrajai užsienio ir saugumo politikai (BUSP) numatytus 159 200 000 euro asignavimus, tačiau tikisi, kad Taryba įgyvendins 2006 m. gegužės 17 d. TIS principus ir nuostatas, susijusias su BUSP skirtų lėšų panaudojimu, kurioms pritarta pirmininkų E. Broko ir J. Lewandowskio bei Suomijos ministrės U.-M. Wideroos laiškuose; |
Efektyvus lėšų panaudojimas
|
8. |
pabrėžia, kad efektyvaus lėšų panaudojimo metodas — naujas 2007 m. biudžetinės procedūros elementas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad būtų geriau įvertinamos ES programos ir, atsižvelgiant į Parlamento nustatytus prioritetus ir jo institucines prerogatyvas, būtų geriau tikrinama, kaip panaudojamas biudžetas; atkreipia dėmesį į kartu su Komisija priimtą pareiškimą dėl tinkamo biudžeto įvykdymo ir pabrėžia bendrą siekį, kad Europos Sąjungos piliečiai už panaudotas lėšas gautų daugiau naudos ir kad kiek įmanoma geriau paskirstant lėšas būtų veiksmingiau sprendžiami uždaviniai, su kuriais susiduria ES (žr. pridedamą deklaraciją); |
|
9. |
primena savo sprendimą pagal beveik 40 biudžeto eilučių į rezervą įrašyti 30 proc. asignavimų, kurie sudaro per 500 mln. euro, nes Parlamentas, kruopščiai patikrinęs turimų informacijos šaltinių duomenis, yra labai sunerimęs, ar pagal šias biudžeto eilutes biudžetas panaudojamas tinkamai ir reikiamu mastu; džiaugiasi konstruktyviu Komisijos atsaku į Parlamento reikalavimą, pateiktą biudžeto pakeitimuose, leisti panaudoti šias lėšas; atsižvelgdamas į Komisijos atsakymą, pridedamą prie jos įprastinio lapkričio pradžioje siunčiamo laiško apie įgyvendinamumą, nusprendžia 8 900 000euro palikti įrašytus į rezervą pagal lėšų pagal 2 biudžeto eilutes; ryžtasi, atsižvelgdamas į pareiškimą apie efektyvesnį lėšų panaudojimą, toliau atidžiai stebėti, kaip ir kokiu mastu 2007 m. naudojamos veiklai pagal šias biudžeto eilutes skirtos lėšos; |
|
10. |
džiaugiasi 2006 m. lapkričio 15 d. įvykusiu susitikimu su Komisijos nare, atsakinga už finansinį planavimą ir biudžetą, ir Komisijos generaliniu sekretoriumi, kuriame Komisija akivaizdžiai parodė įsipareigojimą kuo efektyviau panaudoti pinigus; atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamento Biudžeto komitetas 2007 m. pirmojoje pusėje svarstys, kaip patobulinti efektyvaus lėšų naudojimo metodą; |
|
11. |
primena, kad, Parlamento nuomone, svarbu gauti teigiamą patikinimo pareiškimą dėl bendrai valdomų fondų; pabrėžia savo ketinimą užtikrinti, kad atsižvelgiant į 2006 m. gegužės 17 d. TIS atitinkamos valstybių narių audito institucijos įvertintų, ar valdymo ir kontrolės sistemos atitinka Bendrijos teisės aktus; pakartoja, kad todėl valstybės narės turėtų įsipareigoti atitinkamu nacionaliniu lygmeniu parengti metinę atlikto audito ir deklaracijų suvestinę; džiaugiasi nauja vienos valstybės narės idėja konsoliduoti visas atskiras sąskaitas, iš kurių bendrai valdant naudojami ES pinigai, planuojant vėliau atlikti auditą; mano, kad Audito Rūmų metodikos, pagal kurią atliekamas kelių to paties lygmens palygintinų institucijų vertinimas siekiant nustatyti, ar laikomasi ES finansavimo taisyklių, patikrinimas suteiks galimybę patobulinti Rūmų ES sąskaitų tikrinimo būdą; su nuostaba pažymi, kad iki šiol neatliktas nė vienas toks palyginamasis to paties lygmens vertinimas; prašo tokį vertinimą atlikti iki 2007 m. liepos 31 d.; |
|
12. |
atkreipia dėmesį į bendras Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracijas dėl trijų naujų agentūrų (Cheminių medžiagų agentūra, Lyčių lygybės institutas, Europos pagrindinių teisių agentūra), kuriose aptariamas šių agentūrų finansavimas atsižvelgiant į 2006 m. gegužės 17 d. TIS nuostatas; nusprendžia vėl įrašyti PBP numatytus asignavimus jau veikiančioms agentūroms, tačiau dabar numatytą ribą viršijančią sumą nusprendžia įrašyti į rezervą, kol bus gautas palankus šių agentūrų veiklos, palyginti su galutine darbo programa, įvertinimas; pažymi, kad šie įvertinimai turėtų būti užbaigti prieš 2007 m. pavasarį vyksiantį agentūrų vadovų susitikimą; |
Pasiruošimas 2008/2009 m. persvarstymui
|
13. |
pakartoja savo susirūpinimą, kad Europos Sąjunga, siekdama suderinti nuolat vykstančio globalizacijos proceso teikiamas galimybes ir keliamus uždavinius, turėtų numatyti strategiją, kurią taikant būtų skatinamas iniciatyvumas; mano, kad būtina iš naujo įvertinti ES požiūrį į partnerystę su trečiosiomis šalimis ir regionais ir kad terminą „strateginė“ reikėtų vartoti svarbiausiai ES partnerystei apibūdinti, pvz., transatlantinei partnerystei su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis; |
|
14. |
patvirtina, kad politinė analizė, kurią atliko Laikinasis komitetas dėl išsiplėtusios Europos Sąjungos 2007-2013 m. politinių iššūkių ir biudžeto lėšų, ir Parlamento 2005 m. birželio 8 d. priimta rezoliucija (9) toliau lieka TIS persvarstymo ir galimų pakeitimų pagrindu; mano, kad reikia įtraukti efektyvumo ir naujos kartos daugiamečių programų ir priemonių įgyvendinimo įvertinimą; |
|
15. |
pažymi, kad Parlamentas pritarė mainų su Kinija ir Indija verslo ir mokslo srityse parengiamiesiems veiksmams, siekdamas atkreipti dėmesį į tai, kokią svarbą jis teikia glaudesnės partnerystės su šiomis sparčiai besivystančiomis šalimis plėtojimui; |
|
16. |
mano, kad Komisija turėtų siekti skaidriau pateikti, kokie yra darbo su NVO privalumai ir trūkumai teikiant ES vystomąją pagalbą; taigi rekomenduoja atlikti veikiančių NVO išlaidų ir gautos naudos analizę; ketina toliau nagrinėti galimybę ateityje teikiant vystomąją pagalbą plačiau naudoti mikrokreditus; |
|
17. |
mano, kad Komisija pranešime, kurį turi pateikti iki 2007 m. balandžio 30 d., turėtų iš naujo patikrinti ES strateginės partnerystės pobūdį, ir ypač tiksliai apibrėžti sąvoką „strateginė“, ir tai tik vienas pavyzdys, kodėl Europos Sąjungai labai reikia aiškiai nustatyti bendrus politikos prioritetus taip, kad apie juos būtų galima veiksmingai informuoti Europos piliečius; pažymi, kad aiškūs veiklos krypčių prioritetai yra išankstinė sąlyga, kad šiems prioritetams būtų numatyta biudžeto išteklių; pabrėžia, kad 2007 m. biudžeto sudarymo darbe Europos Parlamentas nustatė savo veiklos krypčių prioritetus pirmaisiais procedūros etapais ir todėl sukūrė efektyvią 2007 m. biudžeto sudarymo strategiją; |
|
18. |
taigi mano, kad Parlamentas, siekdamas nustatyti savo vidurio laikotarpio veiklos krypčių prioritetus, turėtų remtis prioritetų nustatymo metodu, naudotu 2007 m. biudžeto sudarymo procedūros metu, ir, inter alia, surengti daug svarstymų atskirų veiklos sričių klausimais; mano, kad, vadovaujantis 2006 m. gegužės 18 d. rezoliucijos dėl metinės politikos strategijos 38-40 dalių nuostatomis, visa tai padėtų Parlamentui parengti 2008/2009 m. persvarstymo strategiją; |
Horizontalieji klausimai ir svarbiausi daugiametės finansinės programos kiekvienos išlaidų kategorijos elementai
Horizontalieji klausimai
|
19. |
svarstydamas bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų finansavimą, atkreipia dėmesį į 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstituciniame susitarime (TIS) nustatytas didesnes finansavimo ribas, taikomas naujiems projektams, ir pabrėžia, kad šie projektai suteikia Parlamentui galimybę nurodyti svarbiausias Europoje vystomų veiklos krypčių sritis; taigi, visiškai atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 18 d. MPS rezoliucijos 6 dalyje nustatytus prioritetus, nusprendžia siūlyti daug naujų projektų; |
|
20. |
pažymi, kad buvo priimtas Komisijos taisomasis raštas Nr. 3/2007 ir Komisijos taisomojo rašto Nr. 2/2007 dalys, įskaitant nuostatas, susijusias su „Herkulio II“ programos (angl. Hercule II) ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos fondo klasifikacija; atmeta kitas rašto Nr. 2/2007 dalis ir nusprendžia įtraukti atitinkamas sumas ir biudžeto nomenklatūrą vadovaujantis savo išorės prioritetais; |
|
21. |
pritaria pasiektam susitarimui Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui skirti 500 mln. euro, kurie numatyti 2007 m.; pabrėžia, kad priimta fondo biudžeto sudarymo procedūra atitinka 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo 28 punkto nuostatas, ir dar kartą patvirtina savo nuomonę, kad vadovaujantis šiuo susitarimu lėšų skirstymo tvarką, kuri taikoma N metais finansuojant Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, lemia chronologiška informacijos apie maržas ir panaikintus įsipareigojimus seka, t. y., pirmiausia, panaudojami N - 2 panaikinti įsipareigojimų asignavimai, antra, N - 1 metų likutis, trečia, N - 1 metų panaikinti įsipareigojimų asignavimai; šiuo klausimu pritaria Komisijos nuomonei, kurią ji pareiškė 2006 m. lapkričio 17 d. Komisijos narės, atsakingos už finansinį planavimą ir biudžetą, laiške Europos Parlamento pirmininkui; |
Pagrindiniai klausimai pagal TIS išlaidų kategorijas
1a išlaidų kategorija. Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti
|
22. |
patvirtina savo įsitikinimą, išreikštą 2006 m. gegužės 18 d. MPS rezoliucijoje, kad žinios, įgūdžiai, moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla, naujovės, informacinės visuomenės technologijos, ir tvarus transportas ir energetikos politika sudaro tvirtos modernios ekonomikos pagrindą ir yra būtini siekiant sukurti darbo vietų; todėl nusprendžia nepritarti Tarybos požiūriui, pagal kurį sumažinama veiklai pagal daug svarbių biudžeto eilučių įrašytų lėšų, numatytų siekiant didinti ES ekonomikos konkurencingumą; nusprendžia padidinti, nors šiek tiek mažiau, negu siūlyta per pirmąjį svarstymą, mokėjimų asignavimus, skirtus finansuoti prioritetinėms programoms, siejamoms su Lisabonos darbotvarke, pvz., Konkurencingumo ir naujovių programai ir Septintajai bendrajai mokslinių tyrimų programai, pagal kurias vykdoma Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veikla (2007-2013 m.); |
|
23. |
yra įsitikinęs, kad ES konkurencingumas yra būtina ES atsako į globalizacijos keliamus uždavinius dalis; todėl mano, kad asignavimų padidinimas 1a išlaidų kategorijai turi būti aiški nuoroda, kokiai sričiai ateityje reikia skirti daugiau lėšų; primena, kad reikia atitinkamo valstybinio finansavimo siekiant lėšų įdėjimo poveikio, kurio tikimasi sulaukti finansuojant kartu su Europos investicijų banku; nekantriai laukia Komisijos ir Tarybos pasiūlymo šiuo klausimu; pabrėžia, kad norint prisidėti prie 2007 m. suteiktų naujų įgaliojimų vykdymo (įskaitant Konkurencingumo ir naujovių pagrindų programą, KNP) ir finansuoti naujų technologijų perdavimo projektų darbą, kaip norėjo Parlamentas, Taryba ar Komisija, pageidautina, jog Europos investicijų fondas turėtų didesnį ilgalaikį pasirašytąjį kapitalą; |
|
24. |
pabrėžia Galileo programos svarbą technologiniu ir ekonominiu požiūriais; primena Komisijai, kad naujojoje daugiametėje finansinėje programoje šiai programai finansuoti per visą jos vykdymo laikotarpį numatoma pernelyg mažai lėšų, ir prašo Komisiją skubiai ieškoti veiksmingo ir ilgalaikio sprendimo siekiant užtikrinti sėkmingą šios programos eigą; |
1b išlaidų kategorija. Sanglauda augimui ir užimtumui skatinti
|
25. |
pažymi, kad 2007-2013 m. daugiametėje finansinėje programoje struktūriniams ir sanglaudos fondams numatyti yra kur kas mažesni, negu tikėtasi, asignavimai visų pirma todėl, kad buvo vadovaujamasi Europos Vadovų Tarybos 2005 m. gruodžio mėn. susitikimo išvadomis; mano, kad turėtų būti vėl įrašyti PBP numatyti asignavimai; pabrėžia, kad dabar, kai patvirtintas naujasis TIS, svarbu rengti ir kiek galima greičiau patvirtinti nacionalines programas; pabrėžia sanglaudos, kaip vieno iš ES politikos prioritetų, svarbą; dėl pasirengimo narystei paramos, prašo Komisijos 2007 m. eigoje pateikti prašymą dėl lėšų perkėlimo arba pasiūlyti taisomąjį biudžetą, jei paaiškės, kad 2007 m. biudžete numatytos lėšos yra nepakankamos; |
2 išlaidų kategorija. Gamtinių išteklių išsaugojimas ir valdymas
|
26. |
pažymi, kad 2007 m. bus pirmieji metai, kai bus visiškai įgyvendinta naujausioji bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) pertvarka; nepritaria per Tarybos antrąjį svarstymą priimtam sprendimui sumažinti privalomųjų išlaidų; nepritaria tam, kad kelios biudžeto eilutės, susijusios su žemės ūkio sritimi ir iki šiol priskirtos neprivalomosioms išlaidoms, nuo šiol būtų priskirtos privalomosioms išlaidoms, kaip Taisomajame rašte Nr. 2/2007 siūlė Komisija; |
|
27. |
apgailestauja dėl to, kad nepaisant pagrindinių ES kaimo ekonomikos restruktūrizavimo, modernizavimo ir įvairinimo poreikių, kaimo vystymui numatyti ištekliai iš tiesų mažės; mano, kad savanoriškas tiesioginės paramos žemės ūkiui (pirmajam BŽŪP ramsčiui) lėšų perkėlimas kaimo vystymuisi nėra tinkamas būdas šiai padėčiai taisyti; atsižvelgdamas į tai, labai abejoja dabartiniu Komisijos pasiūlymu dėl savanoriško iki 20 proc. tiesioginės žemės ūkio paramos moduliavimo kaimo vystymuisi; ragina Komisiją vadovaujantis 2003 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (10) nuostatomis atlikti poveikio įvertinimą; pakartoja, kad Parlamentas nekeičia savo pozicijos dėl savanoriško moduliavimo, ir mano, jog vykdant 2008/2009 m. persvarstymą būtų naudinga šį klausimą išnagrinėti kartu su bendro finansavimo klausimu atsižvelgiant į 2006 m. gegužės 17 d. TIS deklaraciją Nr. 9 dėl savanoriško moduliavimo; |
|
28. |
nusivylęs, kad, nepaisant didelio asignavimų poreikio negyvajai vakcinai nuo mėlynojo liežuvio viruso (angl. BTV) kurti, Taryba per antrąjį svarstymą nepritarė šiai Parlamento iniciatyvai; vis dėlto džiaugiasi Komisijos pasiūlymu, pateiktu laiške apie įgyvendinamumą, naujos vakcinos nuo mėlynojo liežuvio viruso kūrimą finansuoti iš moksliniams tyrimams, vykdomiems pagal Pasirengimo narystei paramos priemonės (PNPP) projektus, skirto biudžeto; pabrėžia, kad pirmenybę reikia teikti daugiavalentės vakcinos, veiksmingos nuo įvairių tipų virusų, kūrimui; |
|
29. |
pritaria ir džiaugiasi tuo, kad Parlamentas, Taryba ir Komisija priėmė bendrą deklaraciją dėl Life+ programos ir sutarė kurį laiką, kol galutinai priėmus teisės aktą bus pašalinta teisinė spraga, kuri galėtų atsirasti 2007 m. pradžioje, skirti lėšų programos veiklos išlaidoms padengti; |
3a išlaidų kategorija. Laisvė, saugumas ir teisingumas
|
30. |
pažymi, kad laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė, ir ypač pagrindinių teisių skatinimas, bendros prieglobsčio ir migracijos politikos nustatymas ir kova su terorizmu bei organizuotu nusikalstamumu, yra vienas iš pagrindinių Sąjungos prioritetų; |
|
31. |
mano, kad integruotas Sąjungos išorinių sienų valdymas yra vienas iš tikslų, ir jo siekiant šiuo metu reikia skubios paramos; taigi agentūrai Frontex vėl įrašo PBP numatytus įsipareigojimų asignavimus ir, vadovaudamasis bendru visoms agentūroms taikomu principu, dalį lėšų įrašo į rezervą; |
3b išlaidų kategorija. Pilietiškumas
|
32. |
primena subsidiarumo principo svarbą kultūros, švietimo, mokymo ir jaunimo politikos srityse ir mano, kad pagarba nuomonių pliuralizmui yra pirmoji veiksmingos ryšių politikos sąlyga siekiant, kad ES taptų artimesnė piliečiams; mano, kad naujas informavimo priemones galima geriau panaudoti siekiant, kad Europos įvairių politinių pažiūrų politikos kūrėjai tarpusavyje dalytųsi idėjomis; taigi palankiai vertina tai, kad sėkmingai kuriamas kanalas „Euronews“; ragina Komisiją remti kanalo „Euronews“ transliacijas arabų kalba, kad būtų galima geriau pasiekti ir arabiškai kalbančius ES bendruomenių narius, ir arabiškai kalbančius Viduržemio jūros regiono šalių žmones ir juos informuoti apie Europos įsipareigojimus; ragina Komisiją išaiškinti, kokį poveikį biudžetui turės D planas, kuriuo siekiama remti demokratiją, diskusijas ir dialogą, ir kokių veiksmų reikia imtis jam įgyvendinti; prašo Komisiją skelbti internete išsamią informaciją apie visų rūšių veiklai skiriamas subsidijas (sumas ir subsidijų gavėjus); |
|
33. |
pabrėžia veiksmingų ES komunikacijų strategijų svarbą ir mano, kad ypač svarbu užtikrinti, jog tiesioginės prijungties priemones būtų galima taikyti kuo plačiau siekiant palengvinti Europos nuomonės formuotojų ir suinteresuotų asmenų keitimosi informacija ir idėjomis ryšį; atkreipia dėmesį į bandomųjų informacijos tinklų (angl. PIN) srityje patvirtintus bandomuosius projektus, kuriuos vykdant siekiama pagerinti ryšį tarp politikos kūrėjų, ypač tarp Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų narių, ir mano, kad šią iniciatyvą reikėtų plėtoti jau veikiančią Europos žiniatinklio portalų pagrindu siekiant pagerinti šiuo metu šioje srityje vykdomą specialią veiklą; |
|
34. |
ragina, vadovaudamasis Europos Parlamento deklaracija dėl religinio paveldo apsaugos ir išsaugojimo šiaurinėje Kipro dalyje (11), Komisiją atlikti apklausą apie bažnyčių šiaurinėje Kipro dalyje, kurios po to, kai 1974 m. turkų armija užėmė teritoriją, buvo išniekintos, paverstos į mečetes arba nuniokotos, atstatymo padėtį ir apytikres išlaidas; |
|
35. |
abejoja Komisijos vykdomos informavimo politikos kokybe; reikalauja, kad Komisija formaliai patvirtintų savo norą atstovauti visoms institucijoms ir atitinkamoms institucijų galioms; |
4 išlaidų kategorija. ES kaip pasaulinė veikėja
|
36. |
mano, kad ES turi skirti užtenkamai lėšų, kad galėtų atlikti pasaulinės veikėjos vaidmenį skatindama vadovautis jos vertybėmis; siūlo daugelyje biudžeto eilučių vėl įrašyti PBP numatytas sumas ir kai kuriose srityse skirti daugiau, negu numatyta PBP, lėšų mokėjimams ir įsipareigojimams siekiant suaktyvinti ES veiklą pagal Bendrijos programas užsienio politikos, vystomosios ir humanitarinės pagalbos, verslo ir mokslinių tyrimų mainų su pagrindinėmis sparčiai besivystančiomis šalimis srityse; |
|
37. |
pabrėžia skaidrumo, kaip pasitelkiant du patikos fondus panaudojamos Irakui skirtos lėšos, svarbą ir primena, kad reikia atidžiai stebėti Irako gebėjimą įsisavinti paskirtąsias lėšas; todėl prašo Komisiją nuolat teikti informaciją apie ES lėšomis finansuojamus projektus ir apie numatytus šios šalies gebėjimus įsisavinti paskirtąsias lėšas; |
|
38. |
pažymi, kad naująją ES išorės veiksmų teisinę sistemą taip pat privalo atitikti nauja biudžeto struktūra; džiaugiasi tuo, kad apskritai buvo supaprastintos priemonės ir kartu pasiūlyta nauja biudžeto nomenklatūra; be to, džiaugiasi tuo, kad buvo pateikta atskira žmogaus teisių ir demokratijos priemonė, dėl kurios reikia šiek tiek pakeisti PBP nomenklatūrą; vis dėlto negali pritarti tam, kad dėl daugelio siūlomų pakeitimų sektoriuose ir (arba) regionuose bei šalyse sumažėtų skaidrumas; atsižvelgdamas į tai, nusprendė pateikti tam tikrų pataisymų; ragina Komisiją pateikti lėšų paskirstymą pagal veiklą ir pagal narystės siekiančias šalis ir, siekiant skaidrumo, pateikti atitinkamą visų susijusių biudžeto eilučių nomenklatūrą; be to, ragina Komisiją pateikti biudžeto valdymo institucijai reguliariąją dviejų naujų valstybių narių ir narystės siekiančių šalių pažangos stebėsenos ataskaitą; |
|
39. |
vėl įrašo preliminariame Komisijos biudžeto projekte ir Tarybos biudžeto projekte bendrajai užsienio ir saugumo politikai (BUSP) numatytus asignavimus; pabrėžia, kad reikalauja, jog Taryba vadovautųsi 2006 m. gegužės 17 d. TIS principais ir nuostatomis, susijusiomis su BUSP skirtų lėšų panaudojimu, kurioms pritariama pirmininkų E. Broko ir J. Lewandowskio bei Suomijos ministrės U. M. Wideroos laiškuose; |
|
40. |
pabrėžia, kad per 2007 m. biudžeto antrąjį svarstymą Parlamentas 4 išlaidų kategorijoje nepalieka jokios maržos, taigi 2007 metais pateikus taisomųjų biudžetų, kurie padidins įsipareigojimų, gali tekti panaudoti lankstumo priemonę; tikisi, kad Taryba rodys iniciatyvą ir iš anksto išsamiai informuos apie finansinius būsimos Kosovo misijos poreikius; |
5 išlaidų kategorija. Administravimas
|
41. |
pažymi, kad nebus, kaip siūlė Taryba, sumažintas planuojamų įdarbinti darbuotojų skaičius ir 2007 m. biudžete nebus sumažinta lėšų, skirtų darbuotojams ES institucijose įdarbinimo išlaidoms padengti; pritaria bendrai su Taryba deklaracijai dėl įdarbinimo, susijusio su Europos Sąjungos 2004 m. ir 2007 m. plėtra; džiaugiasi Komisijos įsipareigojimu atlikti išsamų vidutinės trukmės laikotarpio Komisijos darbuotojų poreikio įvertinimą ir iki 2007 m. balandžio 30 d. pateikti išsamų pranešimą apie Komisijos personalo poreikį paramos ir koordinavimo funkcijoms vykdyti visose darbo vietose; |
|
42. |
nusprendžia leisti panaudoti per pirmąjį svarstymą į rezervą įrašytas sumas, susijusias su Komisijos darbuotojų ištekliais, atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko laišką, kuriame užtikrinama, kad Komisija įvykdys visus keturis Parlamento reikalavimus; laukia strateginių diskusijų dėl įdarbinimo ES institucijose 2007 m., kuriose būtų atsižvelgiama į Parlamento pareikalautą atlikti poreikio įvertinimą; |
Kiti 2007 m. biudžeto skirsniai
|
43. |
pažymi, kad kituose 2007 m. biudžeto skirsniuose, išskyrus plėtros išlaidas, lėšos padidintos tik 1,7 proc. palyginti su 2006 m. biudžetu; šios lėšos padidintos nedaug ir jos atspindi padidėjusį infliacijos lygį ir institucijų specialių prioritetų išlaidas, bet faktiškai jos daug mažesnės nei buvo prašoma PBP; nusprendžia laikytis savo pirminės per pirmąjį svarstymą priimtos pozicijos ir vėl įrašyti 10 630 000euro, kurie sudaro dalį Tarybos siūlytos sumažinti 28 280 000euro sumos; |
|
44. |
patvirtina savo įsitikinimą, kad biudžeto sudarymo drausmė vykdant visą veiklą užtikrins veiksmingesnę biudžeto procedūrą ir geriau atspindės dabartinius institucijų poreikius ir prioritetus; taip pat pripažįsta, kad institucijos turėtų turėti būtinas priemones, kad galėtų pagrįstai veiksmingai atlikti savo pareigas ir vykdyti veiklą, ir taip užtikrinti, kad iš tiesų gali būti patenkinti įvairūs institucijų tikslai; apgailestauja, kad Tarybos sprendime dėl kitų skirsnių nepritarta per pirmąjį svarstymą priimtam Parlamento biudžetui; |
|
45. |
prašo, kad institucijos iki kiekvienų metų rugsėjo 1 d. pateiktų išsamesnius pranešimus apie savo veiklą ir rezultatus; šiuose veiklos pranešimuose turėtų būti pateikta daugiau informacijos, ar tinkamai naudojamos lėšos, ir pagrįstas biudžeto lėšų naudojimas; tai leistų biudžeto valdymo institucijai stebėti, kaip ir kur dėl padidintų lėšų institucijų veikla tampa veiksmingesnė; |
|
46. |
pakartoja, kad tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra svarbus ir kad jis, be abejonės, gali teikti naudos susijusioms institucijoms; šiuo požiūriu mano, kad bendra Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto tarnybos administravimo tarnyba yra veiksmingai ir dinamiškai veikianti tarnyba, padedanti išvengti dubliavimosi, sumažinti išlaidas ir kurti bendro darbo atmosferą, kartu nesumenkinant teikiamų paslaugų kokybės ir veiksmingumo; ragina abu komitetus ne vėliau kaip iki 2007 m. liepos mėn. išnagrinėti šį bendradarbiavimą pasidalijimo principo požiūriu ir siekiant imtis reikiamų priemonių užtikrinti, kad būtų patenkinti abiejų institucijų poreikiai ir užtikrintas teisingas bendros tarnybos valdymas; rekomenduoja, kad patikrinimas, susijęs su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto funkcijų ir veiklos įvertinimu, būtų įvykdytas ne vėliau kaip iki 2007 m. birželio mėn. pabaigos; |
*
* *
|
47. |
paveda Pirmininkui paskelbti, kad biudžetas galutinai patvirtintas, ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje; |
|
48. |
paveda pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir prie jos pridedamas deklaracijas Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui, Europos ombudsmenui, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir kitoms suinteresuotoms institucijoms bei įstaigoms. |
(1) OL L 253, 2000 10 7, p. 42.
(2) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(3) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(4) OL C 172, 1999 6 18, p. 1. Susitarimas su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2005/708/EB (OL L 269, 2005 10 14, p. 24).
(5) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0451.
(6) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0452.
(7) Priimti tekstai, priedas.
(8) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0221.
(9) OL C 124 E, 2006 5 25, p. 373.
(10) OL C 321, 2003 12 31, p. 1.
(11) Priimti tekstai, 2006 9 5, P6_TA(2006)0335.
PRIEDAS
Bendra deklaracija dėl trijų naujų agentūrų, kurios pagal 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo (TIS) 47 punktą įtrauktos į 2007 m. biudžetą
2007 m. preliminariame biudžeto projekte numatyta finansuoti šių trijų naujų agentūrų veiklą:
|
— |
Europos cheminių medžiagų agentūros, |
|
— |
Europos lyčių lygybės instituto, |
|
— |
Europos pagrindinių teisių agentūros. |
Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, siekdami tobulinti Tarpinstitucinio susitarimo (TIS) 47 punkte numatytą procedūrą, taikomą rengiant pasiūlymus dėl naujų agentūrų įsteigimo, įsipareigoja remtis šia pirmąja, su trijų minėtųjų agentūrų steigimu susijusia patirtimi.
Bendra deklaracija dėl Europos cheminių medžiagų agentūros finansavimo
Komisija, vadovaudamasi 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo (TIS) dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 46 punkto nuostatomis, 2006 m. gegužės mėn. pateikė pirmąjį 2007-2013 m. laikotarpio finansinio programavimo dokumentą.
Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos 2006 m. lapkričio 7 d. pateikta informacija, pažymi, kad Europos cheminių medžiagų agentūros finansavimą galima užtikrinti susitarus dėl 1a išlaidų kategorijos išlaidų viršutinės ribos 2007-2013 m. laikotarpiu.
Be to, Europos Parlamentas ir Taryba pažymi, kad Europos cheminių medžiagų agentūros teisinio pagrindo pakeitimai suteikia galimybę į 2007-2013 m. daugiametės finansinės programos 1a išlaidų kategoriją 2008 m. ir 2009 m. iš viso papildomai, palyginti su Komisijos 2006 m. gegužės mėn. pateiktame finansinio programavimo dokumente nurodyta suma ir neatsižvelgiant į galimą lėšų perskirstymą 1a išlaidų kategorijoje, įrašyti 113,6 mln. euro.
Jei Komisija, agentūros prašymu arba susiklosčius kitoms nenumatytoms aplinkybėms, ketintų numatyti kitokias sumas, negu iš pradžių buvo laikomos būtinomis agentūros veiklai finansuoti aptariamuoju laikotarpiu, ji biudžeto valdymo institucijai praneš apie šį savo ketinimą ir jo poveikį likusiai atitinkamos daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijos maržai ir nurodys, kaip buvo perskirstytas finansavimas.
Bendra deklaracija dėl Europos lyčių lygybės instituto finansavimo
Komisija, vadovaudamasi 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo (TIS) dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 46 punkto nuostatomis, 2006 m. gegužės mėn. pateikė pirmąjį 2007-2013 m. laikotarpio finansinio programavimo dokumentą.
Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos 2006 m. lapkričio 7 d. pateikta informacija, pažymi, kad Europos lyčių lygybės instituto finansavimą galima užtikrinti susitarus dėl 1a išlaidų kategorijos išlaidų viršutinės ribos 2007-2013 m. laikotarpiu.
Jei Komisija, instituto prašymu arba susiklosčius kitoms nenumatytoms aplinkybėms, ketintų numatyti kitokias sumas, negu iš pradžių buvo laikomos būtinomis instituto veiklai finansuoti aptariamuoju laikotarpiu, ji biudžeto valdymo institucijai praneš apie šį savo ketinimą ir jo poveikį likusiai atitinkamos daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijos maržai ir nurodys, kaip buvo perskirstytas finansavimas.
Bendra deklaracija dėl Europos pagrindinių teisių agentūros finansavimo
Komisija, vadovaudamasi 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo (TIS) dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 46 punkto nuostatomis, 2006 m. gegužės mėn. pateikė pirmąjį 2007-2013 m. laikotarpio finansinio programavimo dokumentą.
Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos 2006 m. lapkričio 7 d. pateikta informacija, pažymi, kad Europos pagrindinių teisių agentūros finansavimą galima užtikrinti susitarus dėl 3a išlaidų kategorijos išlaidų viršutinės ribos 2007-2013 m. laikotarpiu.
Jei Komisija, agentūros prašymu arba susiklosčius kitoms nenumatytoms aplinkybėms, ketintų numatyti kitokias sumas, negu iš pradžių buvo laikomos būtinomis agentūros veiklai finansuoti aptariamuoju laikotarpiu, ji biudžeto valdymo institucijai praneš apie šį savo ketinimą ir jo poveikį likusiai atitinkamos daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijos maržai ir nurodys, kaip buvo perskirstytas finansavimas.
Bendra deklaracija dėl įdarbinimo, susijusio su 2004 m. ir 2007 m. plėtra
Europos Parlamentas ir Taryba, labai rūpindamiesi, atkreipia dėmesį į vėluojantį atrankos ir įdarbinimo, susijusio su 2004 m. plėtra, procesą; nedidelį vidutinio lygio vadovų užimtų etatų skaičių; didelį nuolatinių etatų, kuriuos užima laikinieji darbuotojai, skaičių ir pernelyg mažą atitinkamų konkursų skaičių.
Europos Parlamentas ir Taryba primygtinai reikalauja, kad institucijos ir visų pirma Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) dėtų visas pastangas siekdamos užtikrinti, jog būtų imtasi reikiamų veiksmų stengiantis ištaisyti susidariusią padėtį ir paspartinti visą įdarbinimo į pareigas, kurioms sukurti biudžeto valdymo institucija skyrė lėšų, procesą. Reikėtų laikytis Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnyje nustatytų kriterijų ir siekti, kad pagal proporcingumo principą kuo greičiau būtų užtikrinta kuo didesnė geografinė įvairovė.
Europos Parlamentas ir Taryba ketina atidžiai stebėti vykstantį įdarbinimo procesą. Todėl jie prašo, kad kiekviena institucija ir EPSO du kartus per metus pateiktų biudžeto valdymo institucijai informaciją apie įdarbinimo, susijusio su 2004 m. ir 2007 m. plėtra, padėtį.
Europos Parlamentas ir Taryba prašo institucijų generalinių sekretorių pateikti pranešimą apie šioje srityje padarytą pažangą:
|
— |
iki 2007 m. sausio mėn. pabaigos — apie įdarbinimą į pareigas, kurioms finansuoti numatyta lėšų 2004-2006 m. biudžetuose; |
|
— |
iki 2007 m. birželio 15 d. ir iki 2007 m. spalio 31 d. — apie įdarbinimą į 2007 m. numatytas pareigas. |
Bendra deklaracija dėl Life+ programos
Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija primena biudžeto principą, pagal kurį tada, kai esama didelių veiklos išlaidų, dėl jų panaudojimo būtina priimti pagrindinį teisės aktą.
Taip pat šios trys institucijos pripažįsta, kad 2007 biudžetinių metų pradžioje teisėkūros institucija vis dar gali svarstyti kai kuriuos naujus pagrindinius teisės aktus, kuriuos reikėtų priimti vietoje ankstesnių pagrindinių teisės aktų, kurie nustos galioti 2006 m. pabaigoje. Vis dėlto, siekiant išvengti nuostolingų teisyno įgyvendinimo ir išsaugojimo trikdžių, tam tikriems veiksmams finansuoti būtina numatyti naujus biudžetinius įsipareigojimus. Minėtasis pavojus kyla tam tikriems veiksmams, dėl kurių trys institucijos jau yra pasiekusius bendrą politinį susitarimą.
Ypatingas susirūpinimas, kurį visų pirma pareiškė Parlamentas rezoliucijoje dėl 2007 m. biudžeto projekto pirmojo svarstymo, susijęs su Life+ programa, kuri padės užtikrinti tolesnę veiklą po to, kai bus baigta vykdyti ankstesnioji Life III programa ir kita susijusi veikla. Jei laikotarpiu nuo 2007 m. pradžios iki galutinio teisės akto priėmimo datos atsirastų teisėkūros spraga, trys institucijos sutaria, kad tarpiniu laikotarpiu veiklai, siekiant pasirengti pereiti prie Life+ programos geriausiomis sąlygomis, t. y. išsaugant teisyną, sudarytą vykdant nuolatinę veiklą aplinkos apsaugos srityje, finansuoti galima įsipareigoti skirti iki 15 mln. euro (iš bendros Life+ programai vykdyti numatytos 240 mln. euro sumos, kuri pasiūlyta 2007 m. preliminariame biudžeto projekte). Tokia veikla, kurią tęsti labai svarbu norint išlaikyti teisyno tęstinumą, yra visų pirma susijusi su informacinėmis sistemomis, užtikrinančiomis ES teisės aktų aplinkos apsaugos srityje stebėseną, su registrais, kurie yra prekybos taršos leidimais sistemos pagrindas, su mokslo ir išorės ekspertų patirtimi rengiant Komisijos pasiūlymus tais atvejais, kai Komisija privalo laikytis nustatytų terminų, ir su informavimo bei sąmoningumo ugdymo veiksmais.
Bendras Europos Parlamento ir Komisijos pareiškimas siekiant užtikrinti tinkamą biudžeto įgyvendinimą
Europos Parlamentas ir Komisija pabrėžia, kad sudarant biudžetą reikia siekti kuo geriau panaudoti ES biudžeto lėšas, ir mano, jog šiuo požiūriu reikia vadovautis nuolatos. Taikant šį požiūrį siekiama įvertinti ir nustatyti kokybinius ir kiekybinius kiekvienos ES programos aspektus.
Taigi kasmetėje biudžeto sudarymo procedūroje dalyvaujančios institucijos turėtų skirti labai daug dėmesio ES programų vertinimui.
Europos Parlamentas ir Komisija primena, kad pasitelkus veikla pagrįsto biudžeto valdymą siekiama kompleksiškai apžvelgti įvairių politikos sričių veiklos išlaidas, įskaitant veiklos ir administravimo išteklius.
Abi institucijos, siekdamos pagerinti biudžeto įgyvendinimo stebėseną ir ją vykdydamos naudotis visa turima informacija, kuri nuo 2007 m. sausio mėn. bus prieinama visiems Europos Parlamento komitetams, sutinka imtis reikiamų veiksmų. Europos Parlamentas įsipareigoja, kaip biudžeto įgyvendinimo einamaisiais finansiniais metais tikrinimo priemones, geriau panaudoti perkėlimus ir taisomuosius biudžetus, kuriuose atsižvelgiama į Parlamento nustatytus prioritetus ir jo institucines prerogatyvas.
Per kiekvieną trišalio dialogo susitikimą, kurie numatyti 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo II priede, bus keičiamasi nuomonėmis apie šio nuolatinio proceso rezultatus.
Šiomis priemonėmis siekiama užtikrinti, kad ES biudžeto lėšomis finansuojant tam tikras veiklos kryptis Europos Sąjungos piliečiai gautų daugiau naudos ir kad kiek įmanoma geriau paskirstant Europos Sąjungos lėšas būtų veiksmingiau sprendžiami uždaviniai, su kuriais susiduria ES.
Europos Parlamento deklaracija dėl biudžetinės drausmės atliekant mokėjimus
Europos Parlamentas dar kartą pamini, kad 2006 m. gegužės 17 d. TIS 12 ir 13 punktuose nustatytos absoliučios sumos atspindi didžiausias leistinas metines bendrojo biudžeto išlaidų ribas, atsižvelgiant į daugiametę finansinę programą.
Taigi, atsižvelgiant į daugiametėje 2007-2013 m. finansinėje programoje nustatytas metines išlaidų ribas, sudarant metinius biudžetus savaime turėtų būti padidinamas neprivalomųjų išlaidų didėjimo procentas.
Jei nebus paisoma Tarpinstitucinio susitarimo (TIS) 12 ir 13 punktų, Europos Parlamentas tai traktuos kaip TIS pažeidimą.
Europos Parlamentas įsipareigoja per visą daugiametės finansinės programos laikotarpį taikyti TIS 12 ir 13 punktų nuostatas, kaip biudžetinės drausmės palaikymo priemonę.
P6_TA(2006)0571
Valstybių narių numatomų priimti tam tikrų transporto įstatymų ir kitų teisės aktų išankstinio nagrinėjimo ir konsultacijų tvarka (kodifikuota redakcija) ***I
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl valstybių narių numatomų priimti tam tikrų transporto įstatymų ir kitų teisės aktų išankstinio nagrinėjimo ir konsultacijų tvarkos (kodifikuota redakcija) (COM(2006)0284 — C6-0185/2006 — 2006/0099(COD))
(Bendro sprendimo procedūra: kodifikavimas)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0284) (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 71 straipsnį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0185/2006), |
|
— |
atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo (2), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80 ir 51 straipsnius bei 43 straipsnio 1 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0458/2006), |
|
1. |
pritaria Komisijos pasiūlymui; |
|
2. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai. |
(1) Dar neskelbta OL.
P6_TA(2006)0572
Sienų kontrolės panaikinimas (kelių ir vandens transportas) (kodifikuota redakcija) ***I
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kontrolės, atliekamos valstybių narių pasienyje kelių ir vidaus vandenų transporto srityje, panaikinimo (kodifikuota redakcija) (COM(2006)0432 — C6-0261/2006 — 2006/0146(COD))
(Bendro sprendimo procedūra: kodifikavimas)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0432) (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 71 straipsnį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0261/2006), |
|
— |
atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo (2), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80 ir 51 straipsnius bei 43 straipsnio 1 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0459/2006), |
|
1. |
pritaria Komisijos pasiūlymui; |
|
2. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai. |
(1) Dar neskelbta OL.
P6_TA(2006)0573
Konfidencialių statistikos duomenų perdavimas (kodifikuota redakcija) ***I
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (Euratomas, EB) dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai (kodifikuota versija) (COM(2006)0477 — C6-0290/2006 — 2006/0159(COD))
(Bendro sprendimo procedūra: kodifikavimas)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0477) (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 285 straipsnį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0290/2006), |
|
— |
atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo (2), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80 ir 51 straipsnius bei 43 straipsnio 1 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0457/2006), |
|
1. |
pritaria Komisijos pasiūlymui; |
|
2. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai. |
(1) Dar neskelbta OL.
P6_TA(2006)0574
Pranešimas apie statistikos duomenis, susijusius su žvejyba Šiaurės Rytų Atlanto vandenyno zonose (kodifikuota redakcija) ***I
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl valstybių narių, žvejojančių šiaurės rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (kodifikuota redakcija) (COM(2006)0497 — C6-0301/2006 — 2006/0164(COD))
(Bendro sprendimo procedūra: kodifikavimas)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0497) (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 285 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0301/2006), |
|
— |
atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo (2), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80 ir 51 straipsnį bei 43 straipsnio 1 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0460/2006), |
|
1. |
pritaria Komisijos pasiūlymui; |
|
2. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai. |
(1) Dar neskelbta OL.
P6_TA(2006)0575
Bendrijos tam tikrų gyvūnų ligų likvidavimo ir stebėsenos kriterijai (kodifikuota redakcija) *
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, nustatančio Bendrijos gyvūnų tam tikrų ligų likvidavimo ir monitoringo kriterijus (kodifikuota redakcija) (COM(2006)0315 — C6-0236/2006 — 2006/0104(CNS))
(Konsultavimosi procedūra: kodifikavimas)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2006)0315) (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į EB sutartį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0236/2006), |
|
— |
atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo (2), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80 ir 51 straipsnius bei 43 straipsnio 1 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Teisės komiteto pranešimą (A6-0461/2006), |
|
1. |
pritaria Komisijos pasiūlymui; |
|
2. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai. |
(1) Dar neskelbta OL.
P6_TA(2006)0576
EB ir Paragvajaus Respublikos susitarimas dėl tam tikrų oro susisiekimo paslaugų aspektų *
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Paragvajaus Respublikos susitarimo dėl tam tikrų oro susisiekimo paslaugų aspektų sudarymo (COM(2006)0266 — C6-0308/2006 — 2006/0094(CNS))
(Konsultavimosi procedūra)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2006)0266) (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į EB sutarties 80 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmą sakinį, |
|
— |
atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0308/2006), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį, 83 straipsnio 7 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A6-0406/2006), |
|
1. |
pritaria Komisijos pasiūlymui; |
|
2. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Paragvajaus Respublikos vyriausybėms ir parlamentams. |
(1) Dar neskelbta OL.
P6_TA(2006)0577
Moksliniai tyrimai ir plėtra intelektualiųjų gamybos sistemų (IGS) srityje (EB ir Australijos, Kanados, ELPA šalių Norvegijos ir Šveicarijos, Korėjos, Japonijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimas) *
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo įgaliojantis sudaryti Europos bendrijos ir Australijos, Kanados, ELPA šalių Norvegijos ir Šveicarijos, Korėjos, Japonijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimą, kuriuo atnaujinamas ir pakeičiamas susitarimas dėl mokslinių tyrimų ir plėtros intelektualiųjų gamybos sistemų (IGS) srityje (COM(2006)0343 — C6-0373/2006 — 2006/0111(CNS))
(Konsultavimosi procedūra)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2006)0343) (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į EB sutarties 170 straipsnį ir 300 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą, |
|
— |
atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0373/2006), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį, 83 straipsnio 7 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A6-0418/2006), |
|
1. |
pritaria susitarimo sudarymui; |
|
2. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Australijos, Kanados, ELPA šalių Norvegijos ir Šveicarijos, Korėjos, Japonijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybėms ir parlamentams. |
(1) Dar neskelbta OL.
P6_TA(2006)0578
Bendros cukraus rinkos organizavimas (laikinas Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo režimas) *
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, dėl Bulgarijos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą pritaikantis Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį tam tikras paramos schemas ūkininkams, Reglamentą (EB) Nr. 318/2006 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo ir Reglamentą (EB) Nr. 320/2006, nustatantį laikiną Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą (COM(2006)0677 — C6-0424/2006 — 2006/0226(CNS))
(Konsultavimosi procedūra)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2006)0677) (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į Bulgarijos ir Rumunijos stojimo sutarties 4 straipsnio 3 dalį ir į Bulgarijos ir Rumunijos stojimo akto 41 straipsnio antrą pastraipą bei 20 straipsnį kartu su IV priedu, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0424/2006), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 43 straipsnio 1 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A6-0412/2006), |
|
1. |
pritaria Komisijos pasiūlymui; |
|
2. |
ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas; |
|
3. |
ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą; |
|
4. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai. |
(1) Dar neskelbta OL.
P6_TA(2006)0579
Informavimas apie narkotikus ir narkomanijos prevencija (2007-2013) ***I
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl iš dalies pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl 2007-2013 m. Informacijos apie narkotikus ir jų prevenciją specialios programos pagal Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrąją programą sudarymo (COM(2006)0230 — C6-0095/2005 — 2005/0037B(COD))
(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į iš dalies pakeistą Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0230) (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 152 straipsnį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0095/2005), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A6-0454/2006), |
|
1. |
pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais; |
|
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu; |
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai. |
(1) Dar neskelbta OL.
P6_TC1-COD(2005)0037B
Europos parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2006 m. gruodžio 14 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. …/2007/EB dėl Specialiosios programos „Narkotikų prevencija ir informacija apie juos“, kuri yra Bendrosios pagrindinių teisių ir teisingumo programos dalis, sudarymas 2007-2013 m. laikotarpiui
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SAJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 152 straipsnį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),
kadangi:
|
(1) |
Europos bendrijos steigimo sutartyje nustatoma, kad nustatant ir įgyvendinant visas Bendrijos politikos ir veiklos kryptis turi būti užtikrinama žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga; pagal Sutarties 3 straipsnio 1 dalies p punktą reikalaujama Bendrijos veiksmų siekiant aukšto lygio sveikatos apsaugos. |
|
(2) |
Bendrijos veikla turėtų papildyti valstybių narių politiką, kurios paskirtis — gerinti visuomenės sveikatą, šalinti pavojaus žmonių sveikatai šaltinius ir mažinti su priklausomybe nuo narkotikų susijusią žalą sveikatai, įskaitant informavimo ir prevencijos politiką . |
|
(3) |
Kadangi pagal mokslinių tyrimų duomenis daug Europos piliečių serga ir miršta dėl ligų, susijusių su priklausomybe nuo narkotikų, su priklausomybe nuo narkotikų susijusi žala sveikatai yra viena iš didžiausių visuomenės sveikatos problemų. |
|
(4) |
Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui dėl ES kovos su narkotikais strategijos ir Kovos su narkotikais veiksmų plano (2000-2004 m.) (COM(2004)0707) galutinio įvertinimo rezultatų parodė, kad į ES kovos su narkotikais politikos kūrimą reikia nuolat įtraukti pilietinę visuomenę. |
|
(5) |
2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1786/2002/EB, patvirtinančiame Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programą (2003-2008 m.) (3), numatoma kurti strategijas ir priemones, taikytinas priklausomybei nuo narkotikų, kaip vienam iš svarbių su gyvenimo būdu susijusių sveikatos veiksnių. |
|
(6) |
2003 m. birželio 18 d. Rekomendacijoje 2003/488/EB dėl narkomanijos žalos sveikatai prevencijos ir mažinimo (4) Taryba rekomendavo valstybėms narėms priklausomybės nuo narkotikų prevenciją ir susijusios rizikos mažinimą nustatyti kaip vieną iš su visuomenės sveikata susijusių tikslų bei atitinkamai kurti ir įgyvendinti visapusiškas strategijas. |
|
(7) |
2004 m. gruodžio 16-17 d. Briuselio Europos Vadovų Taryba patvirtino Europos Sąjungos kovos su narkotikais strategiją 2005-2012 m., kuri aprėpia visą Europos Sąjungoje vykdomą su narkotikais susijusią veiklą ir kuria nustatomi pagrindiniai tikslai. Šie tikslai, be kita ko, yra tokie: siekti aukšto sveikatos apsaugos, gerovės ir socialinės sanglaudos lygio mažinant narkotikų vartojimą, priklausomybę nuo jų ir su narkotikais susijusią žalą sveikatai bei visuomenei ir vykdant prevenciją. |
|
(8) |
Taryba priėmė ES kovos su narkotikais veiksmų planą (2005-2008 m.) (5), kuris yra labai svarbus dokumentas, siekiant Europos Sąjungos kovos su narkotikais strategiją 2005-2012 m. paversti konkrečiais veiksmais. Galutinis veiksmų plano tikslas — smarkiai sumažinti narkotikų vartojimą tarp gyventojų ir sumažinti socialinę žalą bei žalą sveikatai, kurią sukelia neteisėtų narkotikų vartojimas ir prekyba jais. |
|
(9) |
Šiuo sprendimu siekiama įgyvendinti ES kovos su narkotikais strategijoje (2005-2012 m.) ir ES kovos su narkotikais veiksmų plane (2005-2008 m. ir 2009-2012 m.) nustatytus tikslus, remiant projektus, kurių paskirtis — narkotikų vartojimo prevencija, be kita ko skatinant su narkotikais susijusios žalos mažinimą ir gydymo metodus, grindžiamus naujausiomis mokslo žiniomis. |
|
(10) |
Svarbu ir būtina pripažinti, kad narkotikai turi rimtą tiesioginį ir ilgalaikį poveikį asmenims, šeimoms ir bendruomenėms, nes jie susiję su atitinkamų asmenų sveikata, psichologine bei socialine raida, lygiomis galimybėmis bei dideliais socialiniais ir ekonominiais kaštais visai visuomenei. |
|
(11) |
Ypač daug dėmesio reikėtų skirti narkotikų vartojimo prevencijai, skirtai jauniems žmonėms, kurie yra pažeidžiamiausia visuomenės grupė. Svarbiausias prevencijos uždavinys — skatinti jaunus žmones pasirinkti sveiką gyvenimo būdą. |
|
(12) |
Europos Bendrija gali suteikti pridėtinės vertės veiksmams, kurių turi imtis valstybės narės informacijos apie narkotikus, jų prevencijos, įskaitant gydymo ir su narkotikais susijusios žalos mažinimo srityse , papildydama šiuos veiksmus ir skatindama jų sąveiką. |
|
(13) |
Reikėtų užtikrinti papildomumą su Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) technine kompetencija, naudojantis EMCDDA parengta metodika bei geriausia praktika, o EMCDDA dalyvaujant metinės darbo programos rengime. |
|
(14) |
Siūlomų veiksmų tikslų pavienės valstybės narės negali deramai pasiekti, nes būtina keistis informacija EB lygiu ir visoje Bendrijoje skleisti gerą praktiką. Šie tikslai gali būti geriau pasiekti Bendrijos lygiu. Kadangi būtinas suderintas ir daugiadisciplininis požiūris, taip pat dėl iniciatyvos masto ir poveikio, Bendrija gali patvirtinti priemones laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu nenumatoma nieko, kas nėra būtina siekiant šių tikslų. |
|
(15) |
Atsižvelgdama į Bendrijos finansavimo matomumo svarbą, Komisija turėtų vadovauti sudarant palankesnes sąlygas iš šio fondo dotacijas gaunančioms valdžios institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms ar kitiems subjektams tinkamai pripažinti gautą paramą. |
|
(16) |
Šiuo sprendimu visai programos trukmei nustatoma finansinė programa, kuri biudžeto valdymo institucijai yra svarbiausias orientyras metinės biudžeto procedūros metu, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (6) 37 punkte. |
|
(17) |
Taikant Bendrijos finansinius interesus saugančius 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (7) (toliau — finansinis reglamentas) ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 įgyvendinimo taisykles (8), reikia atsižvelgti į paprastumo ir nuoseklumo principus pasirenkant biudžeto priemones, į atvejų, kai Komisija pasilieka tiesioginę atsakomybę už jų įgyvendinimą ir valdymą, skaičiaus sumažinimą bei į būtiną išteklių kiekio ir administracinės naštos, susijusios su išteklių naudojimu, proporcingumą. |
|
(18) |
Taip pat reikėtų imtis tinkamų priemonių užkirsti kelią pažeidimams bei sukčiavimui ir imtis būtinų veiksmų siekiant išieškoti prarastas, neteisėtai išmokėtas ar neteisingai panaudotas lėšas pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (9) ir 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje (10) ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (11) . |
|
(19) |
Pagal Finansinį reglamentą privaloma priimti pagrindinį teisės aktą veiklos dotacijoms reglamentuoti. |
|
(20) |
Šiam sprendimui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (12), atskiriant reguliavimo su tikrinimu procedūros priemones ir patariamųjų komitetų procedūros priemones; siekiant padidinti veiksmingumą, patariamųjų komitetų procedūra tam tikrais atvejais yra labiau tinkama, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Programos sukūrimas
1. Siekiant prisidėti prie aukšto žmonių sveikatos apsaugos lygio užtikrinimo ir su narkotikais susijusios žalos sveikatai mažinimo , šiuo sprendimu sudaroma programa „Narkotikų prevencija ir informacija apie juos“ (toliau — programa), kuri yra Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos dalis.
2. Programos trukmė — nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.
2 straipsnis
Bendrieji programos tikslai
1. Nustatomi šie bendrieji šios programos tikslai:
|
a) |
prisidėti prie informacijos apie narkotikų vartojimą gerinimo ; |
|
b) |
mažinti narkotikų vartojimą, priklausomybę nuo jų ir su narkotikais susijusią žalą bei vykdyti prevenciją; |
|
c) |
remti ES kovos su narkotikais strategijos įgyvendinimą. |
3 straipsnis
Specialūs programos tikslai
Nustatomi šie specialūs programos tikslai:
|
a) |
Skatinti tarpvalstybinius veiksmus siekiant:
|
|
b) |
Įtraukti pilietinę visuomenę į Europos Sąjungos kovos su narkotikais strategijos ir veiksmų planų įgyvendinimą bei kūrimą. |
|
c) |
Stebėti, įgyvendinti ir vertinti konkrečių veiksmų pagal 2005-2008 m. ir 2009-2012 m. kovos su narkotikais veiksmų planus įgyvendinimą. Europos Parlamentas, dalyvaudamas Komisijos iniciatyvinėje vertinimo grupėje, galėtų dalyvauti vertinimo procese. |
4 straipsnis
Veiksmai
Siekiant įgyvendinti 2 ir 3 straipsniuose nustatytus bendruosius ir specialius tikslus, metinėse darbo programose nustatytomis sąlygomis šia programa bus remiamos tokios veiksmų rūšys:
|
a) |
konkretūs Komisijos veiksmai, pavyzdžiui, studijos ir moksliniai tyrimai, nuomonių apklausos ir tyrimai, rodiklių ir bendrų metodikų kūrimas, duomenų ir statistikos rinkimas, rengimas bei skleidimas, seminarai, konferencijos ir ekspertų susitikimai, viešųjų kampanijų ir renginių organizavimas, tinklaviečių kūrimas ir priežiūra, informacinės medžiagos rengimas ir skleidimas, parama nacionalinių ekspertų tinklams ir jų skatinimas, analitinė, stebėsenos ir vertinimo veikla; arba |
|
b) |
konkretūs tarpvalstybiniai projektai Bendrijos interesų srityje, pateikti mažiausiai dviejų valstybių narių arba vienos valstybės narės ir kitos valstybės, kuri gali būti stojanti šalis arba šalis kandidatė , laikantis metinėje darbo programoje nustatytų sąlygų; arba |
|
c) |
parama nevyriausybinių organizacijų arba kitų subjektų, siekiančių bendro europinio intereso tikslo, veiklai pagal bendruosius programos tikslus, laikantis metinėse darbo programose nustatytų sąlygų. |
5 straipsnis
Dalyvavimas
1. Šios šalys (toliau — dalyvaujančios šalys) gali dalyvauti įgyvendinant programos veiksmus:
|
a) |
ELPA valstybės, kurios yra EEE susitarimo šalys, pagal to susitarimo nuostatas; |
|
b) |
šalys kandidatės, taip pat Vakarų Balkanų šalys, dalyvaujančios stabilizacijos ir asociacijos procese pagal sąlygas, nustatytas su šiomis šalimis sudarytuose ar būsimuose asociacijos susitarimuose ar jų papildomuose protokoluose, susijusiuose su dalyvavimu Bendrijos programose; |
2. prie projektų gali prisijungti šalys kandidatės, nedalyvaujančios šioje programoje, jei toks jų dalyvavimas prisidėtų prie jų pasirengimo narystei, arba kitos trečiosios šalys ar tarptautinės organizacijos , nedalyvaujančios šioje programoje, kai toks dalyvavimas prisideda prie projektų tikslo.
6 straipsnis
Tikslinės grupės
1. Programa yra skirta visoms grupėms, kurios yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su narkotikų reiškiniu.
2. Kovos su narkotikais srityje rizikos grupės yra jaunimas, moterys , pažeidžiamos grupės ir probleminių rajonų gyventojai; šias grupes reikėtų priskirti tikslinėms grupėms. Kitos tikslinės grupės yra inter alia mokytojai ir švietimo darbuotojai, tėvai , socialiniai darbuotojai, vietos ir nacionalinės valdžios institucijos, medicinos ir pagalbinis medicinos personalas, teisminių institucijų darbuotojai, teisėsaugos ir penitenciarinės institucijos, NVO , profesinės sąjungos ir religinės bendruomenės.
7 straipsnis
Dalyvavimas programoje
Programoje gali dalyvauti viešosios ar privačios organizacijos ir institucijos (vietos valdžios institucijos tinkamu lygiu, universitetų skyriai ir mokslinių tyrimų centrai), dirbančios informacijos apie narkotikų vartojimą ir jo prevencijos srityje , įskaitant su narkotikais susijusios žalos mažinimo ir gydymo srityje.
Pelno siekiančios įstaigos ir organizacijos galės gauti dotacijas tik kartu su pelno nesiekiančiomis arba valstybinėmis organizacijomis.
8 straipsnis
Intervencijos rūšys
1. Bendrijos finansavimas gali būti teikiamas tokiomis teisinėmis formomis:
|
— |
dotacijomis, |
|
— |
viešųjų pirkimų sutartimis. |
2. Bendrijos dotacijos skiriamos surengus konkursus , išskyrus tinkamai pagrįstus išimtinius atvejus, numatytus finansiniame reglamente , ir suteikiamos veiklai ir veiksmams.
Metinėje darbo programoje bus nustatyta minimali dotacijoms skiriamų metinių išlaidų norma.
Didžiausia bendro finansavimo norma bus tiksliai nustatyta metinėse darbo programose.
3. Be to, sudarant viešųjų pirkimų sutartis, numatomos papildomoms priemonėms skirtos išlaidos; tokiu atveju Bendrijos lėšos padengs paslaugų ir prekių įsigijimo išlaidas. Taip bus padengiamos inter alia informacijos ir ryšių bei projektų, politikos krypčių, programų ir teisės aktų rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos, tikrinimo ir įvertinimo išlaidos.
9 straipsnis
Įgyvendinimo priemonės
1. Komisija teikia Bendrijos paramą laikydamasi Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Tarybos finansinio reglamento.
2. Siekdama įgyvendinti programą, Komisija, laikydamasi 2 straipsnyje nustatytų bendrųjų tikslų, patvirtina metinę darbo programą, atsižvelgdama į EMCDDA techninę kompetenciją . Šioje programoje bus nustatyti specialūs tikslai, teminiai prioritetai, pateikiamas 8 straipsnyje numatytų papildomų priemonių apibūdinimas ir prireikus — kitų veiksmų sąrašas.
Metinė 2007 m. darbo programa priimama per tris mėnesius nuo šio sprendimo įsigaliojimo.
3. Metinė darbo programa bus priimama laikantis 10 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos.
4. Vykdant veiksmams skirtų dotacijų įvertinimo ir suteikimo procedūras atsižvelgiama inter alia į šiuos kriterijus:
|
a) |
ar jos atitinka metinę darbo programą, 2 straipsnyje nurodytus bendruosius tikslus ir priemones, kurių buvo imtasi įvairiose srityse, kaip apibrėžta 3 ir 4 straipsniuose; |
|
b) |
siūlomo veiksmo kokybę — jo koncepciją, organizavimą, pristatymą ir numatomus rezultatus; |
|
c) |
prašomą Bendrijos finansuotinų lėšų sumą ir jos tinkamumą atsižvelgiant į numatomus rezultatus; |
|
d) |
numatomų rezultatų poveikį 2 straipsnyje apibrėžtiems bendriesiems tikslams ir priemonėms, kurių buvo imtasi įvairiose srityse, kaip apibrėžta 3 ir 4 straipsniuose. |
5. Paraiškos dėl 4 straipsnio c punkte nurodytų veiklai skiriamų dotacijų vertinamos atsižvelgiant į:
|
— |
tai, ar jos dera su programos tikslais; |
|
— |
planuojamų veiksmų kokybę; |
|
— |
galimą daugialypį šių veiksmų poveikį visuomenei; |
|
— |
vykdomų veiksmų geografinį ir socialinį poveikį; |
|
— |
piliečių dalyvavimą atitinkamų organų struktūrose; |
|
— |
siūlomų veiksmų sąnaudų ir naudos santykį. |
6. Sprendimus, susijusius su veiksmais, nurodytais 4 straipsnio a punkte, Komisija priima laikydamasi 10 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo su tikrinimu procedūros. Sprendimus, susijusius su veiksmais, nurodytais 4 straipsnio a punkte, Komisija priima laikydamasi 10 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.
Sprendimus dėl paraiškų gauti dotacijas, susijusių su pelno siekiančiomis įstaigomis ar organizacijomis, Komisija priima laikydamasi 10 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo su tikrinimu procedūros.
10 straipsnis
Komitetas
1. Komisijai padeda komitetas .
2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.
3. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1-4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.
11 straipsnis
Papildomumas
1. Bus siekiama sinergijos ir papildomumo su kitomis Bendrijos priemonėmis, pirmiausia su Saugumo ir laisvių apsaugos bendrąja programa bei Septintąja bendrąja mokslinių tyrimų ir plėtros programa, taip pat Bendrijos programa visuomenės sveikatos apsaugos srityje . Bus užtikrintas papildomumas su EMCDDA parengta metodika ir geriausia praktika , visų pirma dėl statistinės informacijos apie narkotikus.
2. Programos ištekliai gali būti padalijami ir kitoms Bendrijos priemonėms, visų pirma Saugumo ir laisvių apsaugos ir Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrosioms programoms, ir Septintajai bendrajai mokslinių tyrimų ir plėtros programai, kad būtų įgyvendinti visų programų tikslus atitinkantys veiksmai.
3. Pagal šį sprendimą finansuojamai veiklai neteikiama parama tam pačiam tikslui pagal kitas Bendrijos finansines priemones. Komisija užtikrina, kad naudos pagal šią programą gavėjai pateiktų Komisijai informaciją apie finansavimą, gautą iš Bendrijos biudžeto ir kitų šaltinių, bei informaciją apie rengiamas paraiškas gauti finansavimą.
12 straipsnis
Biudžeto ištekliai
1. Šiai priemonei įgyvendinti 2007 m. sausio 1 d.-2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui nustatomas 21,35 milijono euro finansinis paketas .
2. Biudžeto ištekliai, skirti šioje programoje numatytiems veiksmams, įskaitomi į metinius Europos Sąjungos bendrojo biudžeto asignavimus. Turimus metinius asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija, neviršydama pagal finansinę programą numatytų ribų.
13 straipsnis
Stebėsena
1. Komisija užtikrina, kad naudos gavėjas pateiktų visų pagal programą finansuojamų veiksmų technines ir finansines darbo pažangos ataskaitas. Per tris mėnesius nuo veiksmo užbaigimo taip pat pateikiama galutinė ataskaita. Ataskaitų formą ir turinį nustato Komisija.
2. Komisija užtikrina, kad įgyvendinant šią programą sudarytose sutartyse ir susitarimuose visų pirma būtų numatyta, kad Komisija (arba bet kuris jos įgaliotas atstovas) vykdo priežiūrą ir finansinę kontrolę, prireikus atlikdama patikrinimus vietoje, įskaitant atrankinius patikrinimus , o Audito Rūmai — auditą.
3. Komisija užtikrina, kad finansinės paramos gavėjas penkerius metus nuo bet kokiam veiksmui įgyvendinti skirtos paskutinės išmokos gavimo užtikrintų Komisijai galimybę susipažinti su visais veiksmo išlaidas patvirtinančiais dokumentais.
4. Atsižvelgdama į 1 ir 2 dalyse nurodytų ataskaitų ir atrankinių patikrinimų rezultatus, Komisija užtikrina, kad prireikus būtų patikslinta jau patvirtintos finansinės paramos apimtis, skyrimo sąlygos bei mokėjimų grafikas.
5. Komisija užtikrina, kad būtų imtasi visų reikiamų priemonių patikrinti, ar finansuoti veiksmai yra įvykdyti tinkamai ir laikantis šio sprendimo bei finansinio reglamento nuostatų.
14 straipsnis
Bendrijos finansinių interesų apsauga
1. Komisija užtikrina, kad, įgyvendinant pagal šį sprendimą finansuojamus veiksmus, Bendrijos finansiniai interesai būtų apsaugoti taikant sukčiavimo, korupcijos ir bet kokios kitos neteisėtos veiklos prevencijos priemones, vykdant veiksmingus patikrinimus ir išieškant nepagrįstai išmokėtas sumas, o nustačius pažeidimus — taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas pagal Reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 ir (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 bei Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999.
2. Pagal šią programą finansuojant Bendrijos veiksmus, Reglamentai (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 ir (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 taikomi visiems Bendrijos teisės nuostatų pažeidimams, įskaitant remiantis šia programa nustatyto sutartinio įsipareigojimo pažeidimus, kilusius dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiklos ar neveikimo, kai dėl nepagrįstų išlaidų padaroma ar būtų padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui ar Europos Bendrijų valdomiems biudžetams.
3. Komisija užtikrina, kad veiksmui įgyvendinti suteikta finansinė parama būtų sumažinta, sustabdyta ar susigrąžinta, jei ji nustato pažeidimus, įskaitant šio sprendimo, individualaus sprendimo, sutarties ar susitarimo, pagal kuriuos teikiama atitinkama parama, nuostatų nesilaikymo atvejus, arba jei ji išsiaiškina, kad negavus Komisijos pritarimo buvo padaryti veiksmo pakeitimai, neatitinkantys projekto pobūdžio ar jo įgyvendinimo sąlygų.
4. Jeigu nesilaikoma terminų arba jeigu įgyvendinant veiksmą pasiekta pažanga pateisina tik dalį skirtos finansinės paramos, Komisija užtikrina, kad iš naudos gavėjo būtų pareikalauta per nustatytą laikotarpį pateikti savo paaiškinimus. Jei naudos gavėjas nepateikia patenkinamo atsakymo, Komisija užtikrina, kad likusios finansinės paramos dalies mokėjimas būtų nutrauktas ir būtų pareikalauta sugrąžinti jau išmokėtas sumas.
5. Komisija užtikrina, kad visos neteisėtai išmokėtos sumos būtų grąžintos Komisijai. Už visas laiku nesugrąžintas sumas skaičiuojamos palūkanos pagal Finansiniame reglamente nustatytas sąlygas.
15 straipsnis
Vertinimas
1. Programa bus reguliariai stebima siekiant kontroliuoti pagal šią programą vykdomų veiksmų įgyvendinimą.
2. Komisija užtikrina reguliarų, nepriklausomą išorinį programos vertinimą.
3. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia:
|
a) |
ne vėliau kaip 2011 m. kovo 31 d. — pasiektų rezultatų ir kokybinių bei kiekybinių šios programos įgyvendinimo aspektų tarpinę įvertinimo ataskaitą; |
|
b) |
metinį pranešimą apie programos įgyvendinimą; |
|
c) |
ne vėliau kaip 2012 m. rugpjūčio 30 d. — komunikatą apie šios programos tęsimą; |
|
d) |
ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d. — ex post įvertinimo ataskaitą. |
16 straipsnis
Projektų skelbimas
Kiekvienais metais Komisija paskelbia pagal šią programą finansuojamų projektų sąrašą, pateikdama trumpą kiekvieno projekto aprašymą.
17 straipsnis
Matomumas
Komisija nustato gaires siekdama užtikrinti pagal šį sprendimą suteikto finansavimo pastebimumą.
18 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d., išskyrus 9 straipsnio 2 ir 3 dalis, kurios taikomos nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos.
Priimta …,
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
Tarybos vardu
Pirmininkas
(2) 2006 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento pozicija.
(3) OL L 271, 2002 10 9, p. 1. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 786/2004/EB (OL L 138, 2004 4 30, p. 7).
(4) OL L 165, 2003 7 3, p. 31.
(6) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(7) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006 (OL L 390, 2006 12 30, p. 1).
(8) OL L 357, 2002 12 31, p. 1.
(9) OL L 312, 1995 12 23, p. 1.
(10) OL L 292, 1996 11 15, p. 2.
(11) OL L 136, 1999 5 31, p. 1.
(12) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).
P6_TA(2006)0580
Civilinė teisena (2007-2013) ***I
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl 2007-2013 m. Civilinės teisenos specialios programos pagal Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrąją programą sudarymo (COM(2005)0122 — C6-0096/2005 — 2005/0040(COD))
(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2005)0122) (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį, 61 straipsnio c punktą ir 67 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0096/2005), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A6-0452/2006), |
|
1. |
pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais; |
|
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina savo pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu; |
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai. |
(1) Dar neskelbta OL.
P6_TC1-COD(2005)0040
Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2006 m. gruodžio 14 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. …/2007/EB dėl specialios civilinės teisenos programos, kuri yra bendrosios pagrindinių teisių ir teisingumo programos dalis, sudarymo 2007-2013 m. laikotarpiui
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 61 straipsnio c punktą ir 67 straipsnio 5 dalį ,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą ,
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (1) ,
kadangi:
|
(1) |
Europos bendrija nustatė tikslą — išlaikyti ir plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas. Šiam tikslui Bendrija privalo, be kita ko, patvirtinti teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose priemones, būtinas tinkamam vidaus rinkos veikimui. |
|
(2) |
Vadovaujantis ankstesnėmis programomis, pavyzdžiui, Grotius (2) ir Roberto Schumano projektu (3), Tarybos reglamente (EB) Nr. 743/2002 (4) 2002-2006 m. laikotarpiui buvo nustatyta bendra Bendrijos veiklos sistema, palengvinanti teisminį bendradarbiavimą civilinėse bylose. |
|
(3) |
2004 m. lapkričio 4-5 d. Briuselio Europos Vadovų Taryba patvirtino Hagos programą „Laisvės, saugumo ir teisingumo stiprinimas Europos Sąjungoje“. |
|
(4) |
2005 m. birželio mėn. Taryba ir Komisija priėmė Hagos programą įgyvendinantį veiksmų planą. |
|
(5) |
Sutartyje ir Hagos programoje numatyti ambicingi tikslai turėtų būti įgyvendinti sukūrus lanksčią ir veiksmingą programą, kuri padės juos planuoti ir vykdyti. |
|
(6) |
Civilinės teisenos programoje turėtų būti numatytos iniciatyvos, kurių ėmėsi Komisija vadovaudamasi subsidiarumo principu, dėl veiksmų, remiančių organizacijas, kurios skatina ir palengvina teisminį bendradarbiavimą civilinėse bylose, ir dėl konkrečius projektus remiančių veiksnių. |
|
(7) |
Bendroji civilinės teisenos programa, kuria siekiama geriau supažindinti su valstybių narių teisinėmis ir teismų sistemomis, prisidės prie teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose kliūčių sumažinimo, o tai pagerins vidaus rinkos veikimą. |
|
(8) |
Pagal Hagos programą abipusio bendradarbiavimo stiprinimui būtinos aiškios pastangos gerinti teisminių institucijų ir skirtingų teisinių sistemų tarpusavio supratimą; šiuo atžvilgiu ypatingą dėmesį ir paramą reikėtų skirti nacionalinės valdžios institucijų Europos tinklams; |
|
(9) |
Sprendimu turėtų būti numatyta galimybė bendrai finansuoti tam tikrų Europos tinklų veiklą, jeigu išlaidų patiriama siekiant bendro Europos intereso tikslo. Tačiau toks bendras finansavimas neturėtų reikšti, kad minėtiems tinklams bus taikoma būsima programa, ir juo neturėtų būti sutrukdyta kitiems Europos tinklams gauti paramą arba jų vykdomai veiklai pagal sprendimą. |
|
(10) |
Bet kurios institucijos, asociacijos ar tinklai, gaunantys dotaciją pagal šią programą, pagal Komisijos nustatytinas matomumo gaires turėtų nurodyti iš Bendrijos gautą paramą. |
|
(11) |
Šiuo sprendimu visu programos trukmės laikotarpiu nustatomas programos finansinis paketas , kuris bus svarbiausias orientacinis dydis biudžeto valdymo institucijai metinės biudžetinės procedūros metu, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (5) 37 punkte . |
|
(12) |
Kadangi civilinės teisenos programos tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir todėl Bendrija dėl iniciatyvos masto ir poveikio gali juos pasiekti geriau, Bendrija gali patvirtinti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šiuo sprendimu nenumatoma nieko, kas nėra būtina siekiant šių tikslų. |
|
(13) |
Reikėtų imtis tinkamų priemonių užkirsti kelią pažeidimams ir sukčiavimui, reikėtų žengti būtinus žingsnius siekiant išieškoti prarastas, neteisingai sumokėtas ar netinkamai panaudotas lėšas pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (6) , 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje (7) ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (8). |
|
(14) |
2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (9) (toliau — Finansinis reglamentas) ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (10) , kuriais saugomi Bendrijos finansiniai interesai, turi būti taikomi atsižvelgiant į paprastumo ir nuoseklumo principus pasirenkant biudžetines priemones, į nedidelį atvejų, kai Komisija išlaiko tiesioginę atsakomybę už jų įgyvendinimą ir valdymą, skaičių bei į reikalaujamą išteklių sumos ir su jų panaudojimu susijusios administracinės naštos proporcingumą. |
|
(15) |
Finansiniame reglamente reikalaujama, kad veiklos dotacijoms reglamentuoti būtų priimtas pagrindinis aktas. |
|
(16) |
Šiam sprendimui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgaliojimais tvarką (11), atskiriant priemones, kurioms taikoma reguliavimo su tikrinimu procedūra, nuo priemonių, kurioms taikoma patariamoji procedūra, kadangi siekiant didesnio veiksmingumo patariamoji procedūra tam tikrais atvejais tinka labiau. |
|
(17) |
Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos 3 straipsnį Jungtinė Karalystė ir Airija pranešė apie savo ketinimą dalyvauti priimant ir taikant šį sprendimą. |
|
(18) |
Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą, neprivalo jo laikytis ir jis neturi būti jai taikomas. |
|
(19) |
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pareiškė nuomonę dėl šio sprendimo (12) , |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Programos sudarymas
1. Siekiant prisidėti palaipsniui kuriant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę , šiuo sprendimu sudaroma speciali civilinės teisenos programa (toliau — programa), kuri yra bendrosios pagrindinių teisių ir teisingumo programos dalis.
2. Programa apima 2007 m. sausio 1 d.-2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpį.
3. Šiame sprendime sąvoka „valstybė narė“ reiškia valstybes nares, išskyrus Daniją.
2 straipsnis
Bendrieji tikslai
1. Nustatomi šie bendrieji programos tikslai:
|
a) |
skatinti teisminį bendradarbiavimą siekiant prisidėti prie tikros Europos teisingumo erdvės civilinių bylų srityje, pagrįstos abipusiu pripažinimu ir savitarpio pasitikėjimu, sukūrimo; |
|
b) |
skatinti kliūčių, trukdančių gerai veikti tarpvalstybiniam civiliniam procesui valstybėse narėse, panaikinimą ; |
|
c) |
pagerinti asmenų ir verslo įmonių kasdienį gyvenimą suteikiant jiems galimybę pasinaudoti savo teisėmis visoje Europos Sąjungoje, pirmiausia gerinant teismų prieinamumą; |
|
d) |
gerinti teisinių, teisminių ir administracinių institucijų bei teisės specialistų ryšius, keitimąsi informaciją ir tinklų kūrimą, be kita ko remiant teismų specialistų mokymą, siekiant geresnio tokių institucijų ir specialistų tarpusavio supratimo. |
2. Nepažeidžiant Bendrijos tikslų ir galių, bendrieji programos tikslai prisideda prie Bendrijos politikos krypčių plėtojimo, konkrečiai — prie teisminės erdvės sukūrimo.
3 straipsnis
Konkretūs tikslai
Nustatomi šie konkretūs programos tikslai:
|
a) |
skatinti teisminį bendradarbiavimą civilinėse bylose siekiant:
|
|
b) |
pagerinti abipuses žinias apie valstybių narių teisines ir teismų sistemas civilinių bylų srityje bei skatinti ir stiprinti tinklų kūrimą, abipusį bendradarbiavimą, keitimąsi informacija, patirtimi ir geriausia praktika bei jų sklaidą; |
|
c) |
užtikrinti Bendrijos priemonių teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir komercinėse bylose srityje patikimą įgyvendinimą, teisingą bei realų taikymą ir vertinimą; |
|
d) |
tobulinti informaciją apie valstybių narių teisines sistemas ir teismų prieinamumą; |
|
e) |
skatinti teisės specialistų mokymą Europos Sąjungos ir Bendrijos teisės klausimais ; |
|
f) |
įvertinti bendrąsias sąlygas, būtinas tarpusavio pasitikėjimui stiprinti , tuo pat metu visapusiškai gerbiant teismų nepriklausomybę ; |
|
g) |
padėti veikti Europos teisminiam tinklui civilinėse ir komercinėse bylose, sukurtam 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimu Nr. 2001/470/EB (13). |
4 straipsnis
Veiksmai
Siekiant įgyvendinti 2 ir 3 straipsniuose išdėstytus bendruosius ir konkrečius tikslus, laikantis metinėse darbo programose nustatytų sąlygų šia programa bus remiami šių rūšių veiksmai:
|
1. |
Konkretūs Komisijos inicijuoti veiksmai, pavyzdžiui, studijos ir moksliniai tyrimai, nuomonių apklausos ir tyrimai, rodiklių ir bendrų metodikų kūrimas, duomenų ir statistikos rinkimas, tobulinimas ir skleidimas, seminarai, konferencijos ir ekspertų susitikimai, viešųjų kampanijų ir renginių organizavimas, tinklaviečių kūrimas ir priežiūra, informacinės medžiagos rengimas ir skleidimas, parama nacionalinių ekspertų tinklams ir jų valdymas, analitinė, stebėsenos ir vertinimo veikla; arba |
|
2. |
Konkretūs tarpvalstybiniai Bendrijos intereso projektai, kuriuos parengia valstybės narės valdžios institucija ar kita įstaiga, tarptautinė ar nevyriausybinė organizacija ir kuriuose dalyvauja mažiausiai dvi valstybės narės arba bent viena valstybė narė ir viena stojančioji šalis arba šalis kandidatė ; arba |
|
3. |
Parama nevyriausybinių organizacijų arba kitų subjektų, siekiančių bendro Europos intereso, veiklai pagal bendruosius programos tikslus laikantis metinėse darbo programose nustatytų sąlygų. |
|
4. |
Dotacijos veiklai, siekiant bendrai finansuoti išlaidas, susijusias su Europos teismų tarybų tinklo ir Europos Sąjungos aukščiausiųjų teismų pirmininkų tinklo nuolatine darbo programa, jei minėtų išlaidų buvo patirta siekiant bendro Europos intereso tikslo skatinant keitimąsi nuomonėmis bei patirtimi klausimais, susijusiais su jurisprudencija, organizacine struktūra ir narių veikimu vykdant teismines ir (arba) patariamąsias funkcijas Bendrijos teisės atžvilgiu. |
5 straipsnis
Dalyvavimas
1. Programos veiksmuose gali dalyvauti šios šalys (toliau — dalyvaujančiosios šalys): stojančiosios šalys, šalys kandidatės, taip pat Vakarų Balkanų šalys, dalyvaujančios stabilizacijos ir asociacijos procese sąlygomis, kurios nustatytos su šiomis šalimis sudarytuose ar būsimuose asociacijos susitarimuose ar jų papildomuose protokoluose, susijusiuose su dalyvavimu Bendrijos programose;
2. Prie projektų gali prisijungti praktikuojantys teisininkai iš Danijos, šalių kandidačių, nedalyvaujančių šioje programoje, jei toks jų dalyvavimas prisidėtų prie jų pasirengimo narystei, arba iš kitų trečiųjų šalių, nedalyvaujančių šioje programoje, kai toks dalyvavimas prisideda prie projektų tikslų.
6 straipsnis
Tikslinės grupės
1. Programa yra skirta inter alia praktikuojantiems teisininkams, nacionalinėms institucijoms ir apskritai Sąjungos piliečiams.
2. „Praktikuojantys teisininkai“ — inter alia teisėjai, prokurorai, advokatai, notarai, akademiniai ir mokslo darbuotojai, ministerijų pareigūnai, teismų pareigūnai, antstoliai, teismo vertėjai žodžiu ir kiti profesionalai, susiję su teismų sistema civilinės teisės srityje.
7 straipsnis
Galimybė naudotis programa
Programa gali naudotis valdžios institucijos ir valstybinės ar privačios organizacijos, įskaitant profesines organizacijas, universitetus, mokslinių tyrimų institutus ir teisės bei teisėjų mokymo institutus, skirtus praktikuojantiems teisininkams, tarptautines organizacijas ir valstybių narių nevyriausybines organizacijas .
8 straipsnis
Intervencijos rūšys
1. Bendrijos finansavimas gali būti teikiamas tokiomis teisinėmis formomis:
|
— |
dotacijomis; |
|
— |
viešųjų pirkimų sutartimis. |
2. Bendrijos dotacijoms skirti surengiami konkursai, ir jos gali būti veiklos vykdymo dotacijos arba dotacijos veiksmams. Didžiausia bendro finansavimo suma bus tiksliai nustatyta metinėse darbo programose.
3. Be to, sudarant viešųjų pirkimų sutartis, numatomos papildomoms priemonėms skirtos išlaidos; tokiu atveju Bendrijos lėšos padengs išlaidas paslaugoms ir prekėms įsigyti. Taip pat bus padengiamos, inter alia, informacijos ir ryšių, projektų, politikos krypčių, programų ir teisės aktų rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos, tikrinimo ir įvertinimo išlaidos.
9 straipsnis
Įgyvendinimo priemonės
1. Komisija teikia Bendrijos finansinę paramą laikydamasi finansinio reglamento .
2. Norėdama įgyvendinti programą, Komisija, neviršydama 2 straipsnyje nustatytų bendrųjų tikslų, priima metinę darbo programą, kurioje tiksliai nurodomi konkretūs tikslai, teminiai prioritetai, pateikiamas 8 straipsnyje numatytų papildomų priemonių apibūdinimas ir prireikus — kitų veiksmų sąrašas.
3. Metinė darbo programa bus priimama vadovaujantis 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta reguliavimo su tikrinimu procedūra.
4. Vykdant veiksmams skirtų dotacijų įvertinimo ir suteikimo procedūras atsižvelgiama inter alia į šiuos kriterijus:
|
a) |
ar jos atitinka metinę darbo programą, 2 straipsnyje nurodytus bendruosius tikslus ir priemones, kurių buvo imtasi įvairiose srityse, kaip apibrėžta 3 ir 4 straipsniuose; |
|
b) |
siūlomų veiksmų kokybę — jų koncepciją, organizavimą, pristatymą ir numatomus rezultatus; |
|
c) |
prašomą Bendrijos finansuotinų lėšų sumą ir jų tinkamumą atsižvelgiant į numatomus rezultatus; |
|
d) |
numatomų rezultatų poveikį 2 straipsnyje apibrėžtiems bendriesiems tikslams ir priemonėms, kurių buvo imtasi įvairiose srityse, kaip apibrėžta 3 ir 4 straipsniuose. |
5. Paraiškos dėl 4 straipsnio 4 dalyje nurodytiems veiksmams skirtų dotacijų vertinamos atsižvelgiant į:
|
— |
tai, ar jos dera su programos tikslais; |
|
— |
planuojamų veiksmų kokybę; |
|
— |
galimą daugialypį šių veiksmų poveikį visuomenei; |
|
— |
vykdomų veiksmų geografinį poveikį; |
|
— |
piliečių dalyvavimą atitinkamų organų struktūrose; |
|
— |
siūlomų veiksmų sąnaudų ir naudos santykį. |
6. Komisija išnagrinėja kiekvieną veiksmų projektą, pateiktą pagal 4 straipsnio 2 ir 3 dalis. Sprendimai dėl šių veiksmų priimami taikant 10 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.
10 straipsnis
Komitetas
1. Komisijai padeda komitetas .
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.
3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1-4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.
11 straipsnis
Papildomumas
1. Bus siekiama sinergijos ir papildomumo su kitomis Bendrijos priemonėmis, pirmiausia su bendrąja pagrindinių teisių ir teisingumo programos specialia baudžiamosios teisenos programa ir bendrosiomis saugumo ir laisvių apsaugos bei solidarumo ir migracijos srautų valdymo programomis. Statistinė informacija apie civilinę teiseną bus parengta bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, prireikus naudojantis Bendrijos statistikos programa.
2. Išimtiniais atvejais programos ištekliai gali būti pasidalijami su kitomis Bendrijos priemonėmis, visų pirma bendrąja pagrindinių teisių ir teisingumo programos specialia baudžiamosios teisenos programa, kad būtų įgyvendinti veiksmai, atitinkantys abiejų programų tikslus.
3. Pagal šį sprendimą finansuojamai veiklai neteikiama finansinė parama tam pačiam tikslui pagal kitas Sąjungos ar Bendrijos finansines priemones. Užtikrinama, kad naudos pagal šią programą gavėjai pateiktų Komisijai informaciją apie finansavimą, gautą iš Bendrijos biudžeto ir kitų šaltinių, bei informaciją apie rengiamas paraiškas gauti finansavimą.
12 straipsnis
Biudžeto ištekliai
1. Šiai priemonei įgyvendinti 1 straipsnyje nustatytam laikotarpiui skiriamas 109,3 milijono euro finansinis paketas .
2. Biudžeto ištekliai, skirti šioje programoje numatytiems veiksmams, įskaitomi į metinius Europos Sąjungos bendrojo biudžeto asignavimus. Turimus metinius asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija, neviršydama pagal finansinę sistemą numatytų ribų.
13 straipsnis
Stebėsena
1. Komisija užtikrina, kad naudos gavėjas pateiktų visų pagal programą finansuojamų veiksmų technines ir finansines darbo pažangos ataskaitas. Per tris mėnesius nuo veiksmo užbaigimo taip pat pateikiama galutinė ataskaita. Komisija su ataskaitomis supažindina valstybes nares. Ataskaitų formą ir turinį nustato Komisija.
2. Nedarydami įtakos auditui, kurį pagal Sutarties 248 straipsnį atlieka Audito Rūmai kartu su kompetentingomis nacionalinėmis audito įstaigomis ar padaliniais, arba kitiems pagal Sutarties 279 straipsnio c punktą atliekamiems patikrinimams, Komisijos pareigūnai ir kiti darbuotojai gali vykdyti pagal programą finansuojamų veiksmų patikrinimus vietoje, įskaitant atrankinius patikrinimus.
3. Sutartyse ir susitarimuose, sudarytuose pagal šį sprendimą, visų pirma numatoma Komisijos (arba jos įgalioto atstovo) vykdoma priežiūra ir finansų kontrolė, kuri prireikus atliekama vietoje, ir Audito Rūmų atliekamas auditas.
4. Komisija užtikrina, kad finansinės paramos gavėjas penkerius metus nuo bet kokiam veiksmui įgyvendinti skirtos paskutinės išmokos gavimo užtikrintų Komisijai galimybę susipažinti su visais veiksmų išlaidas patvirtinančiais dokumentais.
5. Atsižvelgdama į 1 ir 2 dalyse nurodytų ataskaitų ir atrankinių patikrinimų rezultatus, Komisija užtikrina, kad prireikus būtų patikslinta iš pradžių patvirtintos finansinės pagalbos apimtis ar skyrimo sąlygos bei mokėjimų grafikas.
6. Komisija užtikrina, kad būtų imtasi visų reikiamų priemonių patikrinti, ar finansuoti veiksmai yra įvykdyti tinkamai ir nepažeidžiant šio sprendimo bei Finansinio reglamento nuostatų.
14 straipsnis
Bendrijos finansinių interesų apsauga
1. Komisija užtikrina, kad įgyvendinant pagal šį sprendimą finansuojamus veiksmus, Bendrijos finansiniai interesai būtų apsaugoti taikant sukčiavimo, korupcijos ir bet kokios kitos neteisėtos veiklos prevencijos priemones, vykdant veiksmingą kontrolę ir susigrąžinant nepagrįstai sumokėtas sumas, o nustačius pažeidimus — taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas pagal Reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95, (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 bei (EB) Nr. 1073/1999.
2. Pagal šią programą finansuojant Bendrijos veiksmus Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 ir Reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 taikomi bet kuriam Bendrijos teisės nuostatos pažeidimui, įskaitant programoje nustatyto sutartinio įsipareigojimo nesilaikymą, susijusiam su ekonominės veiklos vykdytojo veikla ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų išlaidų padaroma ar būtų padaryta žala Europos Sąjungos bendrajam biudžetui ar Europos Bendrijų valdomiems biudžetams.
3. Komisija užtikrina, kad veiksmams įgyvendinti suteikta finansinė parama būtų sumažinta, sustabdyta ar susigrąžinta , jei ji nustato pažeidimus, įskaitant šio sprendimo, individualaus sprendimo, sutarties ar susitarimo, pagal kuriuos teikiama atitinkama parama, nuostatų nesilaikymo atvejus, arba ji išsiaiškina, kad negavus Komisijos pritarimo buvo padaryti veiksmo pakeitimai, neatitinkantys projekto pobūdžio ar jo įgyvendinimo sąlygų.
4. Jeigu nesilaikoma terminų arba jeigu įgyvendinant veiksmą pasiekta pažanga pateisina tik dalį skirtos finansinės pagalbos, Komisija užtikrina, kad iš naudos gavėjo būtų pareikalauta per nustatytą laikotarpį pateikti paaiškinimus. Jei naudos gavėjas nepateikia patenkinamo atsakymo, Komisija užtikrina, kad likusios finansinės pagalbos dalies mokėjimą būtų galima nutraukti ir kad būtų galima pareikalauti sugrąžinti jau išmokėtas sumas.
5. Komisija užtikrina, kad visos neteisėtai išmokėtos sumos būtų grąžintos Komisijai. Už visas laiku nesugrąžintas sumas skaičiuojamos palūkanos pagal Finansiniame reglamente nustatytas sąlygas.
15 straipsnis
Vertinimas
1. Programa bus nuolat stebima siekiant kontroliuoti pagal šią programą vykdomų veiksmų įgyvendinimą.
2. Komisija užtikrina nuolatinį, nepriklausomą, išorinį programos vertinimą.
3. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia:
|
a) |
ne vėliau kaip 2011 m. kovo 31 d. — pasiektų rezultatų ir kokybinių bei kiekybinių šios programos įgyvendinimo aspektų, įskaitant darbo, kurį atliko 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų dotacijų veiklai gavėjai , tarpinį įvertinimo pranešimą; |
|
b) |
metinį pranešimą apie programos įgyvendinimą; |
|
c) |
ne vėliau kaip 2012 m. rugpjūčio 30 d. — komunikatą apie šios programos pratęsimą; |
|
d) |
ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d. — ex post įvertinimo pranešimą. |
16 straipsnis
Veiksmų paskelbimas
Kasmet Komisija paskelbia pagal šią programą finansuojamų veiksmų sąrašą ir trumpą kiekvieno projekto aprašymą.
17 straipsnis
Matomumas
Komisija nustato gaires, skirtas pagal šį sprendimą suteikto finansavimo matomumui užtikrinti.
18 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d.
Priimta …,
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
Tarybos vardu
Pirmininkas
(1) 2006 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento pozicija.
(2) OL L 287, 1996 11 8, p. 3.
(3) OL L 196, 1998 7 14, p. 24.
(5) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(6) OL L 312, 1995 12 23, p. 1.
(7) OL L 292, 1996 11 15, p. 2.
(8) OL L 136, 1999 5 31, p. 1.
(9) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006 (OL L 390, 2006 12 30, p. 1).
(10) OL L 357, 2002 12 31, p. 1.
(11) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).
P6_TA(2006)0581
Europos pabėgėlių fondo steigimas (2008-2013) ***I
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl 2008-2013 m. Europos pabėgėlių fondo pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą steigimo (COM(2005)0123 — C6-0124/2005 — 2005/0046(COD))
(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2005)0123) (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir į EB sutarties 63 straipsnio 2 dalies b punktą, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0124/2005), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų, Regioninės plėtros bei Biudžeto komitetų nuomones (A6-0437/2006), |
|
1. |
pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais; |
|
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu; |
|
3. |
paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai ir Komisijai. |
(1) Dar neskelbta OL.
P6_TC1-COD(2005)0046
Europos parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2006 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. …/2007/EB dėl 2008-2013 m. Europos pabėgėlių fondo pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą steigimo ir panaikinantis Tarybos sprendimą 2004/904/EB
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 63 straipsnio 2 dalies b punktą,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),
kadangi:
|
(1) |
Siekiant palaipsniui sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, Sutartyje numatyta patvirtinti priemones, kuriomis siekiama užtikrinti laisvą asmenų judėjimą, kartu su lydinčiomis priemonėmis dėl išorės sienų kontrolės, prieglobsčio suteikimo ir imigracijos, bei su prieglobsčiu, imigracija ir trečiųjų šalių piliečių teisių apsauga susijusias priemones. |
|
(2) |
Europos Vadovų Taryba savo susitikime Tamperėje 1999 m. spalio 15-16 d. dar kartą patvirtino savo apsisprendimą sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Šiam tikslui bendroji Europos prieglobsčio ir migracijos politika turėtų siekti tiek vienodų sąlygų trečiųjų šalių piliečiams, tiek geresnio migracijos srautų valdymo. Bendroji prieglobsčio politika, įskaitant Bendrąją Europos prieglobsčio sistemą, turėtų būti Europos Sąjungos tikslo laipsniškai sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, atvirą tiems, kurie verčiami aplinkybių teisėtai siekia apsaugos Europos Sąjungoje, sudėtine dalimi. |
|
(3) |
Šiuo sprendimu užtikrinama pagarba pagrindinėms teisėms ir laikomasi visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijoje dėl pabėgėlių teisių, papildytoje 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu (toliau — „Ženevos konvencija“), nustatytų principų. |
|
(4) |
Dėl asmenų, kuriems taikomas šis sprendimas, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai pagal tarptautinės teisės dokumentus, kurių šalys jos yra ir kurie draudžia diskriminaciją. |
|
(5) |
Įgyvendindamos šį sprendimą, valstybės narės, kai taikoma, pirmiausia turėtų atsižvelgti į „vaiko interesus“, laikydamosis JT vaiko teisių konvencijos. |
|
(6) |
Šios politikos įgyvendinimas turėtų būti grindžiamas valstybių narių solidarumu, ir jam reikia mechanizmų, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant pabėgėlius ir perkeltuosius asmenis bei atsakant už jų priėmimo padarinius, pusiausvyrą. Tuo tikslu 2000-2004 m. laikotarpiui Tarybos sprendimu 2000/596/EB (4) buvo įsteigtas Europos pabėgėlių fondas. Šį sprendimą pakeitė 2004 m. gruodžio 2 d. Tarybos sprendimas 2004/904/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2005-2010 m. laikotarpiui įsteigimo (5). Taip toliau buvo užtikrintas valstybių narių solidarumas, atsižvelgiant į neseniai prieglobsčio srityje priimtus Bendrijos teisės aktus ir į patirtį, įgytą 2000-2004 m. įgyvendinant Europos pabėgėlių fondą. |
|
(7) |
2004 m. lapkričio 4-5 d. Hagos programoje Europos Vadovų Taryba nustatė keletą tikslų ir prioritetų, skirtų toliau plėtoti bendro Europos prieglobsčio sistemą antrojo etapo metu. |
|
(8) |
Visų pirma Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad Europos Sąjungai reikia pasidalinant atsakomybe prisidėti prie prieinamesnės, nešališkesnės ir veiksmingesnės tarptautinės apsaugos sistemos bei sudaryti sąlygas kuo anksčiau pasinaudoti apsauga ir ilgalaikiais sprendimais, bei paragino rengti ES regionines apsaugos programas, įskaitant bendrą persikėlimo programą, skirtą tokioje programoje norinčioms dalyvauti valstybėms narėms. |
|
(9) |
Europos Vadovų Taryba taip pat paragino drauge su valstybių narių nacionalinėmis prieglobsčio tarnybomis sukurti atitinkamas struktūras, skirtas palengvinti praktinį ir konstruktyvų bendradarbiavimą siekiant sukurti visoje Europos Sąjungoje taikytiną vieną bendrą procedūrą, bendrai rinkti, vertinti ir taikyti informaciją apie kilmės šalį bei spręsti sudėtingas problemas prieglobsčio sistemų ir priėmimo gebėjimų srityse, susijusias, pavyzdžiui, su geografine vieta. |
|
(10) |
Atsižvelgiant į Europos teisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių integracijos fondo, Europos neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo fondo ir Išorės sienų fondo įsteigimą 2007-2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą, visų pirma į bendras valdymo, kontrolės ir vertinimo priemones, turėtų būti įsteigtas naujas Europos pabėgėlių fondas (toliau — fondas). |
|
(11) |
Atsižvelgiant į fondo veiklos sritį ir tikslą, iš jo jokiu būdu neturėtų būti remiami veiksmai, susiję su vietomis ir centrais, kuriuose trečiosiose šalyse laikomi asmenys. |
|
(12) |
Būtina pritaikyti fondo trukmę prie daugiametės finansinės struktūros, kaip nustatyta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstituciniame susitarime dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (6). |
|
(13) |
Šis sprendimas skirtas tapti nuoseklios sistemos, kurią taip pat sudaro Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. …/2007/EB dėl išorės sienų fondo 2007-2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (7) (*), Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. …/2007/EB dėl Europos grąžinimo fondo 2008-2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (8) (*) ir Tarybos sprendimas Nr. …/2007/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007-2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (9) (*), bei kuria siekiama spręsti teisingo valstybių narių pareigų pasiskirstymo klausimą, pasidalijant finansine našta, atsirandančia diegiant integruotą Europos Sąjungos išorės sienų valdymą ir įgyvendinant bendras prieglobsčio ir imigracijos politikos kryptis, parengtas pagal Sutarties 3 dalies IV antraštinę dalį, dalimi. |
|
(14) |
Tikslinga remti ir gerinti valstybių narių pastangas pabėgėliams, perkeltiesiems asmenims arba papildoma apsauga besinaudojantiems asmenims sudaryti tinkamas priėmimo sąlygas pagal 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos Direktyvą 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų (10), taikyti sąžiningas ir veiksmingas prieglobsčio procedūras bei skatinti gerą praktiką prieglobsčio srityje, kad būtų apsaugotos asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, teisės, o valstybių narių prieglobsčio sistemos galėtų veiksmingai veikti. |
|
(15) |
Pabėgėlių integracija į šalies, kurioje jie yra įsikūrę, visuomenę yra vienas iš Ženevos konvencijos tikslų. Tokiems asmenims privaloma sudaryti sąlygas taip pat naudotis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nurodytomis vertybėmis. Šiuo tikslu turėtų būti remiama valstybių narių veikla siekiant paskatinti šių asmenų socialinę, ekonominę ir kultūrinę integraciją, prisidedančią prie ekonominės ir socialinės sanglaudos, kurios palaikymas ir stiprinimas yra vienas iš esminių Bendrijos tikslų, numatytų Sutarties 2 straipsnyje ir 3 straipsnio 1 dalies k punkte. |
|
(16) |
Atsižvelgiant į Hagos programą, būtina užtikrinti, kad fondo ištekliai būtų naudojami kuo efektyviau, kad būtų pasiekti ES prieglobsčio politikos tikslai, atsižvelgiant į būtinybę remti persikėlimą ir valstybių narių praktinį bendradarbiavimą, inter alia tai būtų priemonės spręsti tam tikras problemas dėl priėmimo pajėgumų ir prieglobsčio sistemų. |
|
(17) |
Iš fondo taip pat turėtų būti remiamos valstybių narių pastangos stiprinti jų gebėjimus plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politiką laikantis Bendrijos teisės aktuose nustatytų įsipareigojimų, visų pirma siekiant praktinio valstybių narių bendradarbiavimo. |
|
(18) |
Iš fondo turėtų taip pat būti remiamos valstybių narių dedamos savanoriškos pastangos savo teritorijose teikti tarptautinę apsaugą ir rasti ilgalaikį sprendimą pabėgėliams ir perkeltiesiems asmenims, kuriuos Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiasis komisaras (JTPRVK) pripažino turinčiais teisę persikelti, pavyzdžiui, valstybių narių veiksmus persikėlimo poreikiams įvertinti ir atitinkamiems asmenims perkelti į jų teritoriją, siekiant jiems suteikti saugų teisinį statusą ir skatinti jų veiksmingą integraciją. |
|
(19) |
Atsižvelgiant į fondo pobūdį, iš jo turėtų būti teikiama parama savanoriškoms ir bendromis valstybių narių nustatytoms operacijoms, kurių metu iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę, kurioje suteikiama lygiavertė apsauga, perkeliami tarptautine apsauga besinaudojantys asmenys ar tarptautinės apsaugos siekiantys asmenys. |
|
(20) |
Iš fondo taip pat turėtų būti galima teikti deramą paramą bendroms valstybių narių pastangoms nustatyti ir skatinti geriausią praktiką bei ja dalintis ir kurti veiksmingo bendradarbiavimo struktūras, kurios pagerintų bendros Europos prieglobsčio sistemos srityje priimamų sprendimų kokybę. |
|
(21) |
Turėtų būti sukurtas finansinis rezervas neatidėliotinoms priemonėms įgyvendinti, skirtas suteikti laikiną apsaugą esant masiniam perkeltųjų asmenų srautui pagal 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 2001/55/EB dėl minimalių normų suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius, pusiausvyrą (11). |
|
(22) |
Taip pat turėtų būti galima tuo finansiniu rezervu naudotis ir remiant valstybių narių pastangas spręsti sudėtingas problemines situacijas, kylančias dėl staigaus didelės asmenų, kuriems gali būti reikalinga tarptautinė apsauga, grupės atvykimo, dėl kurių valstybių narių priėmimo struktūroms ar prieglobsčio sistemoms reikia tenkinti pastebimai išaugusius ir skubius poreikius. Turėtų būti nustatytos finansinės pagalbos šiais atvejais skyrimo sąlygos ir tvarka. |
|
(23) |
Fondo teikiama parama būtų veiksmingesnė ir tiksliau nukreipta, jeigu finansavimo reikalavimus atitinkančių veiksmų bendras finansavimas remtųsi daugiamete programa, atliekant jos tarpinę peržiūrą, ir metine programa, kurias kiekviena valstybė narė rengia atsižvelgdama į savo padėtį ir poreikius. |
|
(24) |
Nors tikslinga kiekvienai valstybei narei skirti fiksuoto dydžio sumą, tačiau tebėra teisinga paskirstyti didelę turimų metinių išteklių dalį proporcingai pagal kiekvienai valstybei narei tenkančią naštą dedant pastangas priimti pabėgėlius ir perkeltuosius asmenis, įskaitant pabėgėlius, kuriems teikiama tarptautinė apsauga pagal nacionalines programas. |
|
(25) |
Asmenys, kuriems suteikta tarptautinė apsauga ir kuriems taikomas ilgalaikis sprendimas pagal persikėlimo programą, turėtų būti įtraukti į tarptautine apsauga besinaudojančių asmenų sąrašą, į kurį atsižvelgiama skirstant turimus metinius išteklius valstybėms narėms. |
|
(26) |
Atsižvelgiant į strateginę persikėlimo iš šalių arba regionų, kuriuose numatyta įgyvendinti regionines apsaugos programas, svarbą būtina papildomai teikti finansinę paramą asmenų iš Vakarų naujų nepriklausomų valstybių ir į pietus nuo Sacharos esančių Afrikos šalių, nurodytų 2005 m. rugsėjo 1 d. Komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui dėl regioninių apsaugos programų ir 2005 m. spalio 12 d. Tarybos išvadose, bei iš kitų šalių arba regionų, kurie bus nurodyti vėliau, persikėlimui. |
|
(27) |
Ne mažiau svarbu papildomai teikti paramą perkėlimo veiksmams, skirtiems tam tikroms ypač pažeidžiamoms asmenų kategorijoms, kai yra nustatyta, kad persikėlimas yra tinkamiausia priemonė jų specialiems poreikiams tenkinti. |
|
(28) |
Atsižvelgiant į pasidalijamąjį valdymą, nurodytą 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (12) (toliau — Finansinis reglamentas) 53 straipsnio 1 dalies b punkte, reikėtų nurodyti sąlygas, leidžiančias Komisijai vykdyti savo įsipareigojimus dėl Europos Sąjungos bendrojo biudžeto vykdymo, ir aiškiai nurodyti valstybių narių prievoles bendradarbiauti. Šių sąlygų taikymas leistų Komisijai įsitikinti, kad valstybės narės naudoja fondą teisėtai ir teisingai bei laikydamosi patikimo finansų valdymo principo, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 27 straipsnyje ir 48 straipsnio 2 dalyje. |
|
(29) |
Valstybės narės turėtų patvirtinti tinkamas priemones, garantuojančias tinkamą valdymo ir kontrolės sistemos veikimą bei įgyvendinimo kokybę. Todėl būtina nustatyti bendruosius principus ir būtinas funkcijas, kuriuos turėtų vykdyti visos programos. |
|
(30) |
Pagal subsidiarumo ir proporcingumo principus už fondo intervencinių priemonių įgyvendinimą ir kontrolę pirmiausia turėtų būti atsakingos valstybės narės. |
|
(31) |
Siekiant garantuoti veiksmingą ir teisingą valstybių narių daugiamečių ir metinių programų įgyvendinimą, reikėtų nustatyti valstybių narių įsipareigojimus, susijusius su valdymo ir kontrolės sistemomis, išlaidų tvirtinimu ir neatitikimų Bendrijos teisei bei jos pažeidimų prevencija, nustatymu ir ištaisymu. Valdymo ir kontrolės srityje visų pirma būtina nustatyti būdus, kuriais valstybės narės užtikrins, kad sistemos būtų įdiegtos ir deramai veiktų. |
|
(32) |
Nepažeidžiant su finansų kontrole susijusių Komisijos įgaliojimų, valstybės narės ir Komisija turėtų būti skatinamos bendradarbiauti šioje srityje. |
|
(33) |
Fondo remiamų veiksmų veiksmingumas ir poveikis taip pat priklauso nuo tų veiksmų įvertinimo ir rezultatų skleidimo. Reikėtų reglamentuoti valstybių narių ir Komisijos pareigas šioje srityje bei įvertinimo patikimumo ir susijusios informacijos kokybės užtikrinimo priemones. |
|
(34) |
Atsižvelgdama į tai, kaip svarbu, kad Bendrijos finansavimas būtų pastebimas, Komisija turėtų vadovauti sudarant palankesnes sąlygas fondo dotacijas gaunančioms valdžios institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms ar kitiems subjektams tinkamai pripažinti gautą paramą, atsižvelgiant į pagal pasidalijamąjį valdymą valdomose kitose priemonėse, pavyzdžiui, struktūriniuose fonduose, taikomą praktiką. |
|
(35) |
Veiksmus reikėtų įvertinti numatant atlikti tarpinę peržiūrą ir poveikio vertinimą, o vertinimo procesas turėtų būti įtrauktas į projekto stebėsenos priemones. |
|
(36) |
Šiuo sprendimu visai programos trukmei nustatomas finansinis paketas, kuris yra svarbiausias orientacinis dydis biudžeto valdymo institucijai kasmetinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 37 punkte. |
|
(37) |
Kadangi šio sprendimo tikslo — skatinti valstybių narių tarpusavio pastangų darną priimant pabėgėlius ir perkeltuosius asmenis — valstybės narės negali deramai pasiekti ir todėl dėl veiksmų masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti. |
|
(38) |
Šio sprendimo įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (13). |
|
(39) |
Kadangi šio sprendimo priemonė, susijusi su strateginių gairių patvirtinimu, yra bendro pobūdžio ir skirta iš dalies keisti neesmines šio sprendimo nuostatas, inter alia, išbraukiant kai kurias tokias nuostatas ar papildant šį sprendimą naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turėtų būti priimamos taikant reguliavimo procedūrą su tikrinimu, numatytą Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje. Siekiant efektyvumo, priimant strategines gaires įprasti reguliavimo procedūros su tikrinimu terminai turėtų būti sutrumpinti. |
|
(40) |
Sprendimas 2004/904/EB turėtų būti panaikintas. |
|
(41) |
Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridedamo Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos 3 straipsnį 2005 m. rugsėjo 6 d. laišku Airija pranešė apie savo norą dalyvauti priimant ir taikant šį sprendimą. |
|
(42) |
Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridedamo Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos 3 straipsnį 2005 m. spalio 27 d. laišku Jungtinė Karalystė pranešė apie savo norą dalyvauti priimant ir taikant šį sprendimą. |
|
(43) |
Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridedamo Protokolo dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. |
|
(44) |
Laikantis Sutarties 67 straipsnio 2 dalies antros įtraukos, 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 2004/927/EB, numatančiu reglamentuoti tam tikras sritis, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutarties trečiosios dalies IV antraštinė dalis, tos Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka (14), buvo numatyta tos Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka reglamentuoti sritis, kurioms taikoma Sutarties 62 straipsnio 1 dalis, 2 dalies a punktas bei 3 dalis, 63 straipsnio 2 dalies b punktas ir 3 dalies b punktas, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
I SKYRIUS
DALYKAS, TIKSLAI IR VEIKSMAI
1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis
Siekiant prisidėti prie laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės stiprinimo ir solidarumo principo taikymo tarp valstybių narių, šiuo sprendimu laikotarpiui nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. įsteigiamas Europos pabėgėlių fondas (toliau — fondas), kuris yra nuoseklios sistemos, kurią taip pat sudaro Sprendimas Nr. …/2007/EB (**), Sprendimas Nr. …/2007/EB (***) ir Sprendimas Nr. …/2007/EB (****), dalis.
Šiuo sprendimu nustatomi tikslai, prie kurių prisideda fondas, fondo naudojimas, turimi finansiniai ištekliai ir turimų finansinių išteklių paskirstymo kriterijai.
Sprendimu nustatomos fondo valdymo taisyklės, įskaitant finansines taisykles, ir stebėsenos bei kontrolės mechanizmai, grindžiami pareigų pasidalijimu tarp Komisijos ir valstybių narių.
2 straipsnis
Bendrasis fondo tikslas
1. Bendrasis fondo tikslas — remti ir skatinti valstybių narių pastangas priimant pabėgėlius ir perkeltuosius asmenis bei atsakant už jų priėmimo padarinius, atsižvelgiant į šioje srityje priimtus Bendrijos teisės aktus, bendrai finansuojant šiame sprendime numatytus veiksmus.
2. Fondas prisideda prie techninės pagalbos finansavimo valstybių narių ar Komisijos iniciatyva.
3 straipsnis
Finansavimo reikalavimus atitinkantys veiksmai valstybėse narėse
1. Fondas remia valstybėse narėse vykdomus veiksmus, susijusius su viena ar daugiau šių sričių:
|
a) |
priėmimo sąlygomis ir prieglobsčio procedūromis; |
|
b) |
6 straipsnyje nurodytų asmenų, kurių buvimas konkrečioje valstybėje narėje yra ilgalaikio ar nuolatinio pobūdžio, integracija; |
|
c) |
valstybių narių gebėjimų plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politiką laikantis galiojančiuose ir būsimuose Bendrijos teisės aktuose bendros Europos prieglobsčio sistemos srityje nustatytų įsipareigojimų stiprinimu, visų pirma siekiant praktinio valstybių narių bendradarbiavimo; |
|
d) |
6 straipsnio e punkte nurodytų asmenų persikėlimu. Šiame sprendime „persikėlimas“ — procesas, kurio metu JTVPRK prašymu, grindžiamu tarptautinės apsaugos poreikiu, trečiųjų šalių piliečiai ar asmenys be pilietybės iš trečiosios šalies perkeliami į valstybę narę, kurioje jiems leidžiama gyventi turint vieną iš šių statusų:
|
|
e) |
asmenų, kurie priklauso 6 straipsnio a ir b punktuose nustatytoms kategorijoms, perkėlimu iš valstybės narės, kurioje jiems buvo suteikta tarptautinė apsauga, į kitą valstybę narę, kurioje jiems bus suteikta panaši apsauga, arba asmenų, kurie priklauso 6 straipsnio c punkte nustatytai kategorijai, perkėlimu į kitą valstybę narę, kurioje bus nagrinėjami jų prašymai dėl tarptautinės apsaugos; |
2. Priėmimo sąlygų ir prieglobsčio procedūrų srityje finansavimo reikalavimus atitinka šie veiksmai:
|
a) |
apgyvendinimo infrastruktūra ar paslaugos; |
|
b) |
struktūros ir mokymas, skirti užtikrinti, kad prieglobsčio prašytojams būtų taikomos prieglobsčio procedūros; |
|
c) |
materialinės pagalbos ir medicininės priežiūros ar psichologinės pagalbos teikimas; |
|
d) |
socialinė pagalba, informacija ar pagalba administraciniams ir (arba) teisminiams formalumams atlikti, informavimas apie galimą prieglobsčio procedūros pabaigą ar konsultavimas šiuo klausimu, įskaitant tokius aspektus kaip savanoriškas grįžimas; |
|
e) |
teisinė ir kalbinė pagalba; |
|
f) |
švietimas, kalbos mokymas ir kitos atitinkamo asmens statusą atitinkančios iniciatyvos; |
|
g) |
paramos paslaugų, tokių kaip vertimas ir mokymas, skirtų priėmimo sąlygoms ir prieglobsčio procedūrų veiksmingumui bei kokybei pagerinti, teikimas; |
|
h) |
informacija vietos bendruomenėms bei vietos valdžios institucijų, bendrausiančių su priimančioje šalyje priimamais asmenimis, personalo mokymas; |
|
i) |
asmenų, kurie priklauso 6 straipsnio c punkte nustatytai kategorijai, perkėlimas iš valstybės narės, kurioje jie faktiškai gyvena, į valstybę narę, atsakingą už jų prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. |
3. 1 dalies b punkte nurodytų asmenų ir jų šeimos narių integracijos į valstybių narių visuomenes srityje finansavimo reikalavimus atitinka šie veiksmai:
|
a) |
patarimai ir pagalba tokiose srityse kaip būstas, pragyvenimo lėšos, integracija į darbo rinką, medicininė priežiūra, psichologinė pagalba ir socialinė rūpyba; |
|
b) |
veiksmai, leidžiantys šiems asmenims pritapti valstybės narės visuomenėje socialiniu ir kultūriniu požiūriu bei taip pat naudotis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintomis vertybėmis; |
|
c) |
veiksmai, skatinantys ilgalaikį ir darnų dalyvavimą visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime; |
|
d) |
priemonės, kuriose daugiausia dėmesio skiriama švietimui, profesiniam mokymui, kvalifikacijų ir diplomų pripažinimui; |
|
e) |
veiksmai, skirti skatinti asmenis naudotis savo teisėmis ir sudaryti šiems asmenims galimybes pasirūpinti savimi; |
|
f) |
veiksmai, skatinantys prasmingą šių asmenų ir priimančios visuomenės bendravimą ir konstruktyvų dialogą, įskaitant veiksmus, skatinančius pagrindinių partnerių, pavyzdžiui, plačiosios visuomenės, vietos valdžios institucijų, pabėgėlių asociacijų, savanorių grupių, socialinių partnerių ir platesnės pilietinės visuomenės, dalyvavimą; |
|
g) |
priemonės, padedančios šiems asmenims įgyti gebėjimų, įskaitant kalbos mokymą; |
|
h) |
veiksmai, skatinantys vienodas galimybes kreiptis į valstybės institucijas ir gauti vienodus rezultatus šiems asmenims tvarkant reikalus valstybinėse institucijose. |
4. Su valstybių narių gebėjimais plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politiką susijusių veiksmų srityje fondo paramos reikalavimus visų pirma atitinka šie veiksmai:
|
a) |
veiksmai, kuriais skatinama rinkti, kaupti, naudoti ir skleisti informaciją apie kilmės šalį, įskaitant vertimą; |
|
b) |
veiksmai, kuriais stiprinami gebėjimai rinkti, analizuoti ir skleisti statistinius duomenis apie prieglobsčio procedūras, priėmimą, integraciją ir tarptautine apsauga besinaudojančius asmenis; |
|
c) |
veiksmai, kuriais stiprinami gebėjimai […] vertinti prieglobsčio prašymus, įskaitant apeliacinius skundus; |
|
d) |
veiksmai, kuriais prisidedama prie prieglobsčio politikos vertinimo, pavyzdžiui, nacionaliniai poveikio įvertinimai, tikslinių grupių apklausos, rodiklių ir lyginamosios metodikos nustatymas. |
5. Su persikėlimu susijusių veiksmų srityje fondo paramos reikalavimus visų pirma atitinka šie veiksmai:
|
a) |
veiksmai, susiję su persikėlimo programos kūrimu ir plėtojimu; |
|
b) |
veiksmai, susiję su valstybių narių kompetentingų institucijų atliekamu galimų persikėlimo atvejų įvertinimu, pavyzdžiui, vizitai į priimančiąją šalį, pokalbiai, medicininė apžiūra ir patikimumo patikrinimas; |
|
c) |
sveikatos įvertinimas ir medicininis gydymas iki išvykimo; |
|
d) |
materialinis aprūpinimas iki išvykimo; |
|
e) |
informavimo priemonės iki išvykimo; |
|
f) |
kelionės organizavimas, įskaitant lydinčių medikų paslaugų teikimą; |
|
g) |
informacija ir pagalba iš karto atvykus, be kita ko, vertimo žodžiu paslaugos. |
6. Su tarptautine apsauga besinaudojančių asmenų perkėlimu tarp valstybių narių susijusių veiksmų srityje fondo paramos reikalavimus visų pirma atitinka šie veiksmai:
|
a) |
informavimo priemonės iki išvykimo; |
|
b) |
kelionės organizavimas, įskaitant lydinčių medikų paslaugų teikimą; |
|
c) |
informacija ir pagalba iš karto atvykus, be kita ko, vertimo žodžiu paslaugos. |
7. 2 ir 3 dalyse nurodyti veiksmai taip pat atitinka fondo paramos reikalavimus, jei jie skirti 6 straipsnio e punkte nurodytiems asmenims.
8. 1-6 dalyse numatytais veiksmais visų pirma skatinamas bendros Europos prieglobsčio sistemos srityje galiojančių atitinkamų Bendrijos teisės aktų nuostatų įgyvendinimas.
9. Įgyvendinant veiksmus atsižvelgiama į su lyčių problema susijusius klausimus, vaiko interesus, ypatingą pažeidžiamų asmenų, pavyzdžiui, mažamečių, nelydimų mažamečių, neįgaliųjų, pagyvenusių žmonių, nėščių moterų, vienišų tėvų, turinčių nepilnamečių vaikų, bei kankinimo arba išprievartavimo ar kitokių sunkių formų psichologinio, fizinio ar seksualinio smurto ar išnaudojimo aukų, prekybos žmonėmis ar asmenų, kuriems reikalinga pirmoji medicinos pagalba ir būtinas ligos gydymas, padėtį.
10. Iš fondo remiami veiksmai dėl 6 straipsnio c punkte nurodytų asmenų apgyvendinimo tik tuo atveju, jei tai nėra vietos ir centrai, skirti asmenims, kuriems neleista atvykti ar kurie sulaikomi jiems neteisėtai kirtus sieną ar artinantis prie išorės sienos turint tikslą neteisėtai atvykti į valstybių narių teritoriją.
4 straipsnis
Bendrijos veiksmai
1. Komisijos iniciatyva iki 10 % fondo turimų išteklių gali būti panaudota finansuoti tarpvalstybinius veiksmus ar visai Bendrijai svarbius veiksmus (toliau — „Bendrijos veiksmai“), susijusius su prieglobsčio politika ir 6 straipsnyje nurodytoms tikslinėms grupėms taikomomis priemonėmis.
2. Bendrijos veiksmai laikomi atitinkančiais finansavimo reikalavimus, kai jais visų pirma:
|
a) |
skatinamas Bendrijos bendradarbiavimas įgyvendinant Bendrijos teisę ir gerą praktiką, įskaitant vertimo žodžiu ir raštu paslaugas tokiam bendradarbiavimui remti; |
|
b) |
remiamas tarpvalstybinių bendradarbiavimo tinklų ir bandomųjų projektų, pagrįstų dviejose ar daugiau valstybių narių esančių įstaigų tarpvalstybine partneryste ir skirtų skatinti inovacijas, palengvinti keitimąsi patirtimi ir gera praktika bei pagerinti prieglobsčio politikos kokybę, kūrimas; |
|
c) |
remiamos tarpvalstybinės sąmoningumo ugdymo kampanijos; |
|
d) |
remiami tyrimai, informacijos apie geriausią praktiką ir visus kitus prieglobsčio politikos aspektus sklaida ir keitimasis ja, įskaitant informaciją apie moderniausių technologijų naudojimą ir pagrindinių partnerių, pavyzdžiui, vietos ir regioninės valdžios institucijų, pabėgėlių organizacijų ir savanorių grupių, bendradarbiavimą nacionaliniu lygiu; |
|
e) |
remiami bandomieji projektai, įskaitant novatoriškus projektus, ir tyrimai, nagrinėjantys naujų Bendrijos bendradarbiavimo formų galimybę ir Bendrijos teisę šioje srityje; |
|
f) |
remiamas valstybių narių vykdomas bendrų statistinių priemonių, metodų ir rodiklių, skirtų įvertinti prieglobsčio politikos pokyčius, plėtojimas ir taikymas; |
|
g) |
nevyriausybinių organizacijų, kurios padeda pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams bei kurios egzistuoja bent 10 valstybių narių, tinklams siūloma struktūrinė parama, skirta palengvinti keitimąsi patirtimi ir gera praktika bei užtikrinti, kad plėtojant Bendrijos prieglobsčio politiką ir ją vykdant būtų atsižvelgiama į nevyriausybinių organizacijų įgytą patirtį ir pabėgėlių bei prieglobsčio prašytojų interesus; |
|
h) |
valstybėms narėms teikiama parama tinkamai pagrįstais nepaprastosios padėties atvejais, kuriais reikia imtis skubių veiksmų. |
3. Metinė darbo programa, nustatanti Bendrijos veiksmų prioritetus, priimama 52 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
5 straipsnis
Neatidėliotinos priemonės
1. Taikant laikinos apsaugos mechanizmus, kaip apibrėžta Direktyvoje 2001/55/EB, fondas taip pat finansuoja pagalbos valstybėms narėms priemones, kai tokios priemonės vykdomos atskirai nuo 3 straipsnyje nurodytų veiksmų ar juos papildo.
2. Nepažeidžiant 1 dalies nuostatų, fondas valstybėms narėms taip pat teikia pagalbą neatidėliotinoms priemonėms, kuriomis siekiama spręsti sudėtingas problemines situacijas, įgyvendinti. Tokios situacijos susidaro staiga prie konkrečių pasienio punktų atvykus daug trečiųjų šalių piliečių, kuriems gali būti reikalinga tarptautinė apsauga, ir todėl atitinkamos valstybės narės priėmimo struktūroms, prieglobsčio sistemai ar infrastruktūrai reikia tenkinti ypač sunkius ir skubius poreikius bei gali kilti pavojus žmogaus gyvybei, gerovei ir teisei į apsaugą, kuri numatyta Bendrijos teisės aktuose.
3. Veiksmai, įgyvendinami siekiant spręsti 2 dalyje nurodytas sudėtingas problemines situacijas, atitinka fondo paramos reikalavimus, jei:
|
a) |
juos ketinama įgyvendinti nedelsiant ir jų praktiškai neįmanoma įtraukti į atitinkamą metinę programą, ir |
|
b) |
jie trunka ne ilgiau kaip šešis mėnesius. |
4. Finansavimo reikalavimus atitinkančios neatidėliotinos priemonės yra susijusios su šio pobūdžio veiksmais:
|
a) |
priėmimu ir apgyvendinimu; |
|
b) |
pragyvenimo priemonių, įskaitant maistą ir drabužius, teikimu; |
|
c) |
medicinine, psichologine ar kitokia pagalba; |
|
d) |
personalo ir administracinėmis išlaidomis, susijusiomis su atitinkamų asmenų priėmimu ir priemonių įgyvendinimu; |
|
e) |
logistikos ir transporto išlaidomis; |
|
f) |
teisine ir kalbine pagalba; |
|
g) |
vertimo žodžiu ir raštu paslaugų teikimu, su tapatybės pažymėjimo ekspertize susijusia patirtimi ir kitomis priemonėmis, padedančiomis greitai nustatyti asmenis, kuriems gali būti reikalinga tarptautinė apsauga, ir teisingai bei veiksmingai tvarkyti prieglobsčio prašymus. |
5. 4 dalyje numatytoms priemonėms paramą gali teikti ekspertų grupės.
6 straipsnis
Tikslinės grupės
Šiame sprendime tikslines grupes sudaro šios kategorijos:
|
a) |
bet kuris trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, turintis Ženevos konvencijoje apibrėžtą statusą, kuriam leidžiama gyventi kaip pabėgėliui vienoje iš valstybių narių; |
|
b) |
trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris naudojasi papildoma apsauga, kaip apibrėžta Direktyvoje 2004/83/EB; |
|
c) |
trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris kreipėsi dėl vienos iš a ir b punktuose nurodytų apsaugos formų; |
|
d) |
trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris naudojasi laikina apsauga, kaip apibrėžta Direktyvoje 2001/55/EB; |
|
e) |
trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris persikelia arba persikėlė į valstybę narę. |
II SKYRIUS
PAGALBOS TEIKIMO PRINCIPAI
7 straipsnis
Papildomumas, suderinamumas ir atitiktis
1. Fondas teikia pagalbą, papildančią nacionalinius, regioninius ir vietos veiksmus, integruojant į juos Bendrijos prioritetus.
2. Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad fondo ir valstybių narių pagalba būtų suderinama su Bendrijos veikla, politikos kryptimis ir prioritetais. Šis suderinamumas visų pirma nurodomas 18 straipsnyje nurodytoje daugiametėje programoje.
3. Fondo finansuojama veikla atitinka Sutarties ir pagal ją priimtų teisės aktų nuostatas.
8 straipsnis
Programavimas
1. Fondo tikslai įgyvendinami daugiamečio programavimo 2008-2013 m. laikotarpiu, atliekant tarpinę peržiūrą pagal 22 straipsnį. Daugiamečio programavimo sistema apima prioritetus ir valdymo, sprendimų priėmimo, audito ir tvirtinimo procesą.
2. Komisijos patvirtintos daugiametės programos įgyvendinamos vykdant metines darbo programas.
9 straipsnis
Papildoma ir proporcinga intervencija
1. Už 18 ir 20 straipsniuose nurodytų daugiamečių ir metinių programų įgyvendinimą atsako valstybės narės atitinkamu teritoriniu lygiu pagal kiekvienai valstybei narei būdingą institucinę sistemą. Ši pareiga vykdoma vadovaujantis šiuo sprendimu.
2. Dėl audito nuostatų, Komisijos ir valstybių narių naudojamos priemonės priklauso nuo Bendrijos paramos dydžio. Toks pat principas taikomas vertinimo nuostatoms bei daugiamečių ir metinių programų ataskaitoms.
10 straipsnis
Įgyvendinimo būdai
1. Fondui skirtas Bendrijos biudžetas įgyvendinamas pagal Finansinio reglamento 53 straipsnio 1 dalies b punktą, išskyrus šio sprendimo 4 straipsnyje nurodytus Bendrijos veiksmus ir 15 straipsnyje nurodytą techninę pagalbą.
2. Komisija vykdo savo pareigą įgyvendinti Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą:
|
a) |
tikrindama, ar valstybėse narėse yra įdiegtos ir tinkamai veikia valdymo ir kontrolės sistemos pagal 32 straipsnyje nustatytas procedūras; |
|
b) |
nukeldama mokėjimų terminą arba sustabdydama visus mokėjimus ar jų dalį 41 ir 42 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu nacionalinės valdymo ir kontrolės sistemos neveikia, ir darydama kitas reikalingas finansines pataisas 45 ir 46 straipsniuose nustatyta tvarka. |
11 straipsnis
Partnerystė
1. Laikydamasi galiojančių nacionalinių taisyklių ir praktikos, kiekviena valstybė narė įsteigia partnerystę su institucijomis ir įstaigomis, kurios dalyvauja įgyvendinant daugiametę programą ar, atitinkamos valstybės narės manymu, gali naudingai prisidėti prie jos plėtojimo.
Tokios institucijos ir įstaigos gali būti kompetentingos regioninės, vietos, miesto valdžios ir kitos valdžios institucijos, tarptautinės organizacijos ir įstaigos, visų pirma JTVPRK, atstovaujančios pilietinei visuomenei, pavyzdžiui, nevyriausybinės organizacijos ar socialiniai partneriai.
2. Tokia partnerystė įgyvendinama visapusiškai laikantis atitinkamos kiekvienos partnerių kategorijos institucinės, teisinės ir finansinės jurisdikcijos.
III SKYRIUS
FINANSINĖ STRUKTŪRA
12 straipsnis
Bendri ištekliai
1. Finansinis paketas šiam sprendimui įgyvendinti laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. yra 628 milijonai euro.
2. Metinius asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija, neviršydama finansinės struktūros ribų.
3. Komisija preliminariai paskirsto metinius išteklius kiekvienai valstybei narei vadovaudamasi 13 straipsnyje nustatytais kriterijais.
13 straipsnis
Metinis išteklių paskirstymas finansavimo reikalavimus atitinkantiems veiksmams valstybėse narėse
1. Kiekvienai valstybei narei kasmet iš fondo skiriama fiksuota 300 000euro suma.
Valstybėms narėms, kurios įstojo į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d., 2008-2013 m. laikotarpiui metinė suma pakeliama iki 500 000euro.
Valstybėms narėms, įstosiančioms į Europos Sąjungą 2007-2013 m. laikotarpiu, likusiai 2008-2013 m. laikotarpio daliai, pradedant nuo kitų metų po jų įstojimo, nustatoma metinė 500 000euro suma.
2. Nepanaudotos metinės lėšos valstybėms narėms paskirstomos tokiu būdu:
|
a) |
30 % proporcingai vienoje iš 6 straipsnio a, b ir e punktuose nurodytų kategorijų per paskutinius trejus metus priimtų asmenų skaičiui; |
|
b) |
70 % proporcingai vienoje iš 6 straipsnio c ir d punktuose nurodytų kategorijų per paskutinius trejus metus užregistruotų asmenų skaičiui. |
Šio paskirstymo tikslais 6 straipsnio e punkte nurodyti asmenys nelaikomi priklausančiais 6 straipsnio a punkte nurodytai asmenų kategorijai.
3. Valstybės narės gauna fiksuotą 4 000euro sumą už kiekvieną persikėlusį asmenį, kuris priklauso vienai iš šių asmenų kategorijų:
|
a) |
asmenys iš šalies ar regiono, kuriame numatyta įgyvendinti regioninę apsaugos programą; |
|
b) |
nelydimi mažamečiai; |
|
c) |
vaikai ir moterys pavojuje, visų pirma dėl psichologinio, fizinio ar seksualinio smurto ar išnaudojimo; |
|
d) |
asmenys su rimtais medicininiais poreikiais, kurie gali būti patenkinti tik jiems persikėlus. |
4. Valstybė narė, perkėlusi asmenį, kuris priklauso vienai iš 3 dalyje nurodytų kategorijų, gauna fiksuoto dydžio sumą tik vieną kartą.
5. Remiamasi naujausiais statistiniais duomenimis, kuriuos pagal Bendrijos teisę paskelbė Komisija (Eurostatas), remdamasi valstybių narių pateiktais duomenimis.
Jei valstybės narės Komisijai (Eurostatui) nepateikė atitinkamų statistinių duomenų, jos kuo skubiau pateikia preliminarius duomenis.
Prieš remdamasi šiais duomenimis, Komisija (Eurostatas) įvertina statistinės informacijos kokybę, palyginamumą ir išsamumą pagal įprastines veiklos procedūras. Komisijos (Eurostato) prašymu šiuo tikslu valstybės narės jai suteikia visą būtiną informaciją.
6. Iki kiekvienų metų gegužės 1 d. valstybės narės Komisijai pateikia 3 dalyje nurodytų asmenų, kuriuos jos perkels kitais metais, preliminarų skaičių, įskaitant suskirstymą pagal skirtingas kategorijas, nurodytas toje dalyje. Komisija šią informaciją perduoda komitetui, nurodytam 52 straipsnyje.
14 straipsnis
Finansavimo struktūra
1. Fondo finansinė parama teikiama dotacijų forma.
2. Fondo remiami veiksmai bendrai finansuojami iš viešųjų arba privačių šaltinių, jais nesiekiama pelno ir jie neatitinka reikalavimų finansavimui gauti iš kitų šaltinių, numatytų Europos Sąjungos bendrajame biudžete.
3. Fondo asignavimai papildo viešąsias arba lygiavertes išlaidas, kurias valstybės narės skiria šiame sprendime numatytoms priemonėms.
4. Bendrijos parama remiamiems projektams pagal 3 straipsnį valstybėse narėse įgyvendinamų veiksmų atveju neviršija 50 % visų konkretaus veiksmo išlaidų.
Parama gali būti padidinta iki 75 % projektams, skirtiems konkretiems prioritetams, nustatytiems 17 straipsnyje nurodytose strateginėse gairėse.
Bendrijos parama didinama iki 75 % Sanglaudos fondo remiamose valstybėse narėse.
5. Įgyvendindamos IV skyriuje numatytą nacionalinį programavimą, valstybės narės atrenka finansuotinus projektus, remdamosi šiais būtiniausiais kriterijais:
|
a) |
padėtimi atitinkamoje valstybėje narėje ir jos reikalavimais; |
|
b) |
išlaidų efektyvumu inter alia atsižvelgiant į su projektu susijusių asmenų skaičių; |
|
c) |
organizacijos, kuri kreipiasi dėl finansavimo, ir organizacijos partnerės patirtimi, kompetencija, patikimumu ir finansiniu įnašu; |
|
d) |
kiek projektas papildo kitus iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto arba pagal nacionalines programas finansuojamus veiksmus. |
6. Paprastai Bendrijos finansinė pagalba fondo remiamiems veiksmams suteikiama ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui, reguliariai įvertinant pasiektą pažangą.
7. Bendrijos parama remiant veiksmus, įgyvendintus pagal 3 straipsnio 4 dalį, negali viršyti 15 % pagal 13 straipsnį kiekvienai valstybei narei skirtos metinių išteklių bendros sumos.
15 straipsnis
Techninė pagalba Komisijos iniciatyva
1. Komisijos iniciatyva ir (arba) jos vardu fondas, neviršydamas 500 000euro savo metinio asignavimo viršutinės ribos, gali finansuoti parengiamąsias priemones, stebėsenos, administracines ir techninės paramos priemones bei vertinimo, audito ir tikrinimo priemones, būtinas šiam sprendimui įgyvendinti.
2. Šias priemones sudaro:
|
a) |
su fondo veikla susiję (įskaitant bendro pobūdžio) tyrimai, įvertinimai, ekspertų ataskaitos ir statistiniai duomenys; |
|
b) |
informavimo priemonės valstybėms narėms, galutiniams naudos gavėjams ir plačiajai visuomenei, įskaitant sąmoningumo ugdymo kampanijas ir bendrą duomenų bazę apie fondo finansuojamus projektus; |
|
c) |
kompiuterizuotų valdymo, stebėsenos, tikrinimo ir vertinimo sistemų įdiegimas, eksploatavimas ir tarpusavio sujungimas; |
|
d) |
bendros vertinimo ir stebėsenos sistemos bei rodiklių, tam tikrais atvejais atsižvelgiant į nacionalinius rodiklius, sistemos sukūrimas; |
|
e) |
vertinimo metodų tobulinimas ir keitimasis informacija apie praktiką šioje srityje; |
|
f) |
informavimo ir mokymo priemonės, skirtos valstybių narių pagal 25 straipsnį paskirtoms valdžios institucijoms, papildančios valstybių narių pastangas teikti nurodymus savo valdžios institucijoms pagal 31 straipsnio 2 dalį. |
16 straipsnis
Techninė pagalba valstybių narių iniciatyva
1. Valstybės narės iniciatyva kiekvienos metinės programos atveju fondas gali finansuoti parengiamąsias priemones, valdymo, stebėsenos, vertinimo, informavimo ir kontrolės priemones bei priemones, skirtas sustiprinti fondo paramos panaudojimo administracinius gebėjimus.
2. Techninei pagalbai pagal kiekvieną metinę programą skirta suma negali viršyti:
|
a) |
2008-2010 m. laikotarpiu — 7 % visos bendro finansavimo sumos, skirtos tai valstybei narei, pridėjus 30 000euro, ir |
|
b) |
2011-2013 m. laikotarpiu — 4 % visos bendro finansavimo sumos, skirtos tai valstybei narei, pridėjus 30 000euro. |
IV SKYRIUS
PROGRAMAVIMAS
17 straipsnis
Strateginių gairių priėmimas
1. Komisija priima strategines gaires, kuriose išdėstyta fondo intervencijos sistema, atsižvelgdama į Bendrijos teisės aktų prieglobsčio politikos srityje plėtojimo ir įgyvendinimo pažangą bei fondo finansinių išteklių preliminarų paskirstymą daugiametės programos laikotarpiui.
2. Kiekvieno šio fondo tikslo atveju pagal šias gaires visų pirma įgyvendinami Bendrijos prioritetai, siekiant skatinti bendros Europos prieglobsčio sistemos įgyvendinimą.
3. Ne vėliau kaip iki 2007 m. liepos 31 d. Komisija priima su daugiamečio programavimo laikotarpiu susijusias strategines gaires.
4. Strateginės gairės priimamos pagal 52 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Šios strateginės gairės, jas priėmus, pridedamos prie šio sprendimo kaip priedas.
18 straipsnis
Nacionalinių daugiamečių programų rengimas ir tvirtinimas
1. Remdamasi 17 straipsnyje nurodytomis strateginėmis gairėmis, kiekviena valstybė narė pasiūlo daugiametės programos projektą, kurį sudaro:
|
a) |
esamos padėties valstybėje narėje dėl 6 straipsnyje nurodytų asmenų priėmimo, prieglobsčio procedūrų, konsultavimo savanoriško grįžimo klausimais, integracijos ir persikėlimo bei perkėlimo iš kitos valstybės narės priemonių ir prieglobsčio politikos plėtojimo, stebėsenos ir įvertinimo aprašymas; |
|
b) |
atitinkamos valstybės narės keliamų reikalavimų dėl 6 straipsnyje nurodytų asmenų priėmimo, prieglobsčio procedūrų, konsultavimo savanoriško grįžimo klausimais, integracijos ir persikėlimo bei perkėlimo iš kitos valstybės narės priemonių ir prieglobsčio politikos plėtojimo, stebėsenos ir įvertinimo analizė; |
|
c) |
tinkamos strategijos šiems tikslams pasiekti ir su jų įgyvendinimu susijusių prioritetų pateikimas bei veiksmų, kuriais numatoma įgyvendinti tuos prioritetus, aprašymas; |
|
d) |
nurodymas, ar ta strategija suderinama su kitomis regioninėmis, nacionalinėmis ir Bendrijos priemonėmis; |
|
e) |
informacija apie prioritetus ir jų konkrečius tikslus. Tie tikslai kiekybiškai įvertinami naudojant ribotą rodiklių skaičių, atsižvelgiant į proporcingumo principą. Rodikliai turi būti tokie, kad jais būti galima įvertinti pažangą, lyginant su pradine padėtimi, ir prioritetines kryptis įgyvendinančių tikslų veiksmingumą; |
|
f) |
metodo, pasirinkto 11 straipsnyje nustatytam partnerystės principui įgyvendinti, aprašymas; |
|
g) |
finansavimo plano projektas, kuriame kiekvienam prioritetui ir kiekvienai metinei programai nustatoma siūloma fondo finansinė parama bei bendro finansavimo iš viešojo ar privataus sektoriaus bendra suma; |
|
h) |
nuostatos, užtikrinančios daugiametės programos paskelbimą. |
2. Valstybės narės pateikia Komisijai savo daugiamečių programų projektus ne vėliau kaip per keturis mėnesius po to, kai Komisija pateikė atitinkamo laikotarpio strategines gaires.
3. Siekdama patvirtinti daugiametės programos projektą, Komisija nagrinėja:
|
a) |
daugiametės programos projekto suderinamumą su fondo tikslais ir 17 straipsnyje nurodytomis strateginėmis gairėmis; |
|
b) |
daugiametės programos projekte numatytų veiksmų aktualumą atsižvelgiant į siūlomą strategiją; |
|
c) |
valdymo ir kontrolės priemonių, kurias valstybė narė nustatė fondo intervencijų naudojimui, atitiktį šio sprendimo nuostatoms; |
|
d) |
daugiametės programos projekto atitiktį Bendrijos teisei, visų pirma Bendrijos teisei, kuria siekiama užtikrinti laisvą asmenų judėjimą kartu su tiesiogiai susijusiomis lydinčiomis priemonėmis dėl išorės sienų kontrolės, prieglobsčio suteikimo ir imigracijos. |
4. Jeigu Komisija mano, kad daugiametės programos projektas nesuderinamas su strateginėmis gairėmis ir (arba) neatitinka šio sprendimo nuostatų, nustatančių valdymo ir kontrolės sistemas, ar Bendrijos teisės, ji atitinkamos valstybės narės paprašo suteikti visą reikiamą papildomą informaciją ir prireikus atitinkamai patikslinti daugiametės programos projektą.
5. Kiekvieną daugiametę programą Komisija 52 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka patvirtina per tris mėnesius nuo jos oficialaus pateikimo.
19 straipsnis
Daugiamečių programų patikslinimas
1. Atitinkamos valstybės narės arba Komisijos iniciatyva daugiametė programa peržiūrima ir prireikus tikslinama likusiam programavimo laikotarpiui, siekiant geriau arba kitaip atsižvelgti į Bendrijos prioritetus. Daugiametės programos gali būti peržiūrimos atsižvelgiant į įvertinimus ir (arba) iškilus įgyvendinimo sunkumams.
2. Komisija kuo skubiau priima sprendimą, patvirtinantį daugiametės programos patikslinimą, po to, kai atitinkama valstybė narė oficialiai dėl to pateikia prašymą. Daugiametė programa tikslinama 52 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
20 straipsnis
Metinės programos
1. Komisijos patvirtinta daugiametė programa įgyvendinama vykdant metines programas.
2. Iki kiekvienų metų liepos 1 d. Komisija pateikia valstybėms narėms sumų, kurios joms turi būti skirtos kitais metais iš visų asignavimų, skirtų pagal kasmetinę biudžeto sudarymo procedūrą, sąmatą, apskaičiuotą 13 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Iki kiekvienų metų lapkričio 1 d. valstybės narės Komisijai pateikia pagal daugiametę programą parengtą kitų metų metinės programos projektą, kurį sudaro:
|
a) |
pagal metinę programą finansuotinų projektų bendrosios atrankos taisyklės; |
|
b) |
pagal metinę programą remtinų veiksmų aprašymas; |
|
c) |
siūlomas fondo finansinės paramos paskirstymas įvairiems programos veiksmams ir prašomos sumos techninei pagalbai pagal 16 straipsnį įgyvendinant metinę programą nurodymas. |
4. Nukrypstant nuo 3 dalies, valstybės narės pateikia Komisijai 2008 m. metinių programų projektus iki 2008 m. kovo 1 d.
5. Nagrinėdama valstybės narės metinės programos projektą, Komisija atsižvelgia į galutinę fondui pagal biudžeto sudarymo procedūrą skirtų asignavimų sumą.
Per mėnesį nuo metinės programos projekto oficialaus pateikimo, Komisija informuoja atitinkamą valstybę narę, ar ji gali jį patvirtinti. Jei metinės programos projektas nesuderinamas su daugiamete programa, Komisija paprašo tos valstybės narės pateikti visą reikiamą informaciją ir prireikus atitinkamai patikslinti metinės programos projektą.
Iki atitinkamų metų kovo 1 d. Komisija priima sprendimą dėl finansavimo, patvirtinantį metinę programą. Sprendime nurodoma atitinkamai valstybei narei skiriama suma ir laikotarpis, kuriuo galima turėti reikalavimus atitinkančių išlaidų.
6. Siekiant atsižvelgti į tinkamai pagrįstus nepaprastosios padėties atvejus, kurių nebuvo įmanoma numatyti tvirtinant metinę programą ir dėl kurių reikia imtis skubių veiksmų, valstybė narė gali patikslinti iki 10 % fondo įnašo paskirstymą įvairiems metinėje programoje išvardytiems veiksmams arba skirti iki 10 % paskirstytos sumos kitiems veiksmams pagal šį sprendimą. Komisija informuojama atitinkamą valstybę narę apie patikslintą metinę programą.
21 straipsnis
Neatidėliotinoms priemonėms taikomos specialios nuostatos
1. Valstybės narės pateikia Komisijai reikalavimų pareiškimą ir 5 straipsnyje numatytų neatidėliotinų priemonių įgyvendinimo planą kartu su planuojamų priemonių ir už jų įgyvendinimą atsakingų įstaigų aprašymu.
2. Valstybė narė, prašanti fondo pagalbos 5 straipsnio 2 dalyje apibūdintai sudėtingai probleminei situacijai spręsti, Komisijai pateikia prašymą, kuriame nurodoma visa turima atitinkama informacija, įskaitant:
|
a) |
esamos padėties išsamų aprašymą, visų pirma nurodant atvykimų skaičių, poveikį galimybėms priimti ir prieglobsčio sistemai ar infrastruktūrai, skubius poreikius, bei pagrįstą prognozę apie tai, kaip situacija gali pakisti per trumpą laikotarpį; |
|
b) |
pagrįstą įrodymą, kad situaciją yra išskirtinė, nurodant aspektus, kurie gali apimti naujausius statistinius ar kitus duomenis apie asmenų antplūdį atitinkamo pasienio konkrečiame punkte; |
|
c) |
išsamų numatomų neatidėliotinos pagalbos priemonių aprašymą, jų apimtį, pobūdį ir susijusius partnerius; |
|
d) |
su numatomomis priemonėmis susijusių planuojamų išlaidų išklotinę. |
Komisija nusprendžia, ar fondo finansinės pagalbos skyrimo neatidėliotinoms priemonėms sąlygos yra įvykdytos, ir nustato teiktinos finansinės pagalbos dydį remdamasi pirmiau nurodyta informacija bei kita atitinkama jos turima informacija. Komisija informuoja valstybes nares apie pirmiau minėtą sprendimą.
3. Finansinė fondo pagalba 5 straipsnyje numatytoms neatidėliotinoms priemonėms teikiama tik šešis mėnesius ir neviršija 80 % kiekvienos priemonės išlaidų.
4. Laikinos apsaugos mechanizmo, kaip nurodyta 5 straipsnio 1 dalyje, atveju turimi ištekliai paskirstomi valstybėms narėms pagal skaičių asmenų, kurie naudojasi laikina apsauga kiekvienoje valstybėje narėje, kaip nurodyta 5 straipsnio 1 dalyje.
22 straipsnis
Tarpinė daugiametės programos peržiūra
1. Komisija peržiūri strategines gaires ir prireikus iki 2010 m. kovo 31 d. priima patikslintas 2011-2013 m. laikotarpio strategines gaires.
2. Jeigu priimamos tokios patikslintos strateginės gairės, kiekviena valstybė narė iš naujo išnagrinėja savo daugiametę programą ir prireikus ją patikslina.
3. 18 straipsnyje išdėstytos nacionalinių daugiamečių programų rengimo ir tvirtinimo taisyklės taikomos mutatis mutandis rengiant ir tvirtinant patikslintas daugiametes programas.
4. Patikslintos strateginės gairės priimamos pagal 52 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
V SKYRIUS
VALDYMO IR KONTROLĖS SISTEMOS
23 straipsnis
Įgyvendinimas
Komisija yra atsakinga už šio sprendimo įgyvendinimą ir priima reikalingas įgyvendinimo taisykles.
24 straipsnis
Valdymo ir kontrolės sistemų bendrieji principai
Valstybių narių parengtų daugiamečių programų valdymo ir kontrolės sistemose:
|
a) |
apibrėžiamos atitinkamų valdymo ir kontrolės įstaigų funkcijos ir paskirstomos kiekvienos įstaigos funkcijos; |
|
b) |
numatoma, kad turi būti laikomasi principo, kad šių įstaigų funkcijos ir funkcijos šiose įstaigose yra atskirtos; |
|
c) |
numatomi pakankami ištekliai kiekvienai įstaigai paskirtoms funkcijoms vykdyti fondo bendrai finansuojamų veiksmų įgyvendinimo laikotarpiu; |
|
d) |
numatomos procedūros, užtikrinančios pagal metines programas deklaruojamų išlaidų teisingumą ir tvarkingumą; |
|
e) |
patikimos kompiuterizuotos apskaitos, stebėsenos ir finansinės atskaitomybės sistemos; |
|
f) |
numatoma ataskaitų teikimo ir stebėsenos sistema tais atvejais, kai atsakinga įstaiga patiki vykdyti užduotis kitai įstaigai; |
|
g) |
numatomi atliktinų funkcijų procedūrų vadovai; |
|
h) |
numatomos sistemos veikimo audito priemonės; |
|
i) |
numatomos tinkamos audito sekos užtikrinimo sistemos ir procedūros; |
|
j) |
numatomos informavimo apie pažeidimus ir pažeidimų stebėsenos bei neteisėtai sumokėtų sumų susigrąžinimo procedūros. |
25 straipsnis
Institucijų paskyrimas
1. Savo daugiametei programai ir metinėms programoms įgyvendinti valstybė narė paskiria:
|
a) |
atsakingą instituciją: valstybės narės veikiančią įstaigą, nacionalinę valdžios instituciją arba įstaigą, paskirtą valstybės narės, arba įstaigą, kurios veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė ir kuri teikia viešąsias paslaugas; ši įstaiga yra atsakinga už fondo remiamų daugiametės programos ir metinių programų valdymą ir tiesiogiai palaiko visus ryšius su Komisija; |
|
b) |
tvirtinančiąją instituciją: nacionalinę valdžios instituciją arba įstaigą, arba asmenį, veikiantį kaip tokia įstaiga ar institucija, valstybės narės paskirtą tvirtinti išlaidų deklaracijas prieš siunčiant jas Komisijai; |
|
c) |
audito instituciją: nacionalinę valdžios instituciją arba įstaigą, jeigu ji funkciškai nepriklauso nuo atsakingos institucijos ir tvirtinančiosios institucijos, yra paskirta valstybės narės ir atsakinga už veiksmingo valdymo bei kontrolės sistemos veikimo patikrinimą; |
|
d) |
prireikus, įgaliotąją instituciją. |
2. Valstybė narė nustato taisykles, reglamentuojančias jos santykius su 1 dalyje nurodytomis institucijomis bei jų santykius su Komisija.
3. Atsižvelgiant į 24 straipsnio b punktą, kelių arba visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų būstinė gali būti toje pačioje įstaigoje.
4. 52 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija priima 26-30 straipsnių įgyvendinimo taisykles.
26 straipsnis
Atsakinga institucija
1. Atsakinga institucija atitinka tokias būtiniausias sąlygas:
|
a) |
turi juridinio asmens statusą, išskyrus atvejus, kai ji yra valstybės narės veikianti įstaiga; |
|
b) |
turi nesudėtingam ryšių palaikymui su įvairiais vartotojais ir kitų valstybių narių atsakingomis įstaigomis bei Komisija reikalingą infrastruktūrą; |
|
c) |
dirba administracinėje aplinkoje, leidžiančioje jai tinkamai vykdyti savo užduotis ir išvengti interesų konflikto; |
|
d) |
turi galimybę taikyti Bendrijos fondo valdymo taisykles; |
|
e) |
turi finansinius ir valdymo pajėgumus, proporcingus Bendrijos lėšų, kurias ji bus paprašyta valdyti, apimčiai; |
|
f) |
turi tinkamos profesinės kvalifikacijos personalą administraciniam darbui tarptautinėje aplinkoje atlikti. |
2. Valstybė narė teikia atsakingai institucijai pakankamą finansavimą, kad ši galėtų tinkamai atlikti savo užduotis visu 2008-2013 m. laikotarpiu.
3. Komisija gali padėti valstybėms narėms mokyti darbuotojus, visų pirma V-IX skyrių tinkamo taikymo srityje.
27 straipsnis
Atsakingos institucijos užduotys
1. Atsakinga institucija yra atsakinga už daugiametės programos valdymą ir įgyvendinimą pagal patikimo finansų valdymo principą.
Visų pirma ji:
|
a) |
konsultuojasi su partneriais pagal 11 straipsnį; |
|
b) |
teikia Komisijai pasiūlymus dėl 18 ir 20 straipsniuose nurodytų daugiamečių ir metinių programų; |
|
c) |
prireikus organizuoja ir skelbia konkursus ir kvietimus teikti pasiūlymus; |
|
d) |
organizuoja projektų bendram fondo finansavimui atranką pagal 14 straipsnio 5 dalyje išdėstytus kriterijus; |
|
e) |
gauna Komisijos atliekamus mokėjimus ir atlieka mokėjimus galutiniams naudos gavėjams; |
|
f) |
užtikrina bendro finansavimo iš fondo ir iš kitų atitinkamų nacionalinių ir Bendrijos finansinių priemonių nuoseklumą ir papildomumą; |
|
g) |
stebi bendrai finansuojamų produktų tiekimą ir paslaugų teikimą bei įsitikina, kad už veiksmus deklaruotos išlaidos iš tiesų buvo patirtos ir atitinka Bendrijos bei nacionalines taisykles; |
|
h) |
užtikrina, kad būtų įdiegta kompiuterizuota apskaitos įrašų apie kiekvieną pagal metines programas vykdomą veiksmą registravimo bei saugojimo sistema ir kad būtų renkami finansų valdymui, stebėsenai, kontrolei bei vertinimui reikalingi duomenys apie įgyvendinimą; |
|
i) |
užtikrina, kad galutiniai naudos gavėjai ir kitos įstaigos, įgyvendinančios fondo bendrai finansuojamus veiksmus, turėtų atskirą apskaitos sistemą arba atitinkamą apskaitos kodeksą visiems su veiksmu susijusiems sandoriams, nepažeidžiant nacionalinių apskaitos taisyklių; |
|
j) |
užtikrina, kad fondo vertinimai, nurodyti 49 straipsnyje, būtų atliekami laikantis 50 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų ir atitiktų kokybės standartus, kuriuos kartu nustato Komisija ir valstybė narė; |
|
k) |
nustato procedūras, užtikrinančias, kad visi su išlaidomis ir auditu susiję dokumentai, reikalingi tinkamai audito sekai garantuoti, būtų saugomi laikantis 43 straipsnyje nurodytų reikalavimų; |
|
l) |
užtikrina, kad 30 straipsnio 1 dalyje apibrėžtam auditui atlikti audito institucija gautų visą reikiamą informaciją apie naudojamas valdymo procedūras ir iš fondo bendrai finansuojamus projektus; |
|
m) |
užtikrina, kad tvirtinančioji institucija gautų visą būtiną informaciją apie tvirtinimo tikslu atliktas su išlaidomis susijusias procedūras ir patikrinimus; |
|
n) |
rengia ir Komisijai teikia pažangos ir galutines ataskaitas dėl metinių programų įgyvendinimo, tvirtinančiosios institucijos patvirtintas išlaidų deklaracijas ir prašymus dėl mokėjimo arba, atitinkamais atvejais, grąžinamų išlaidų deklaracijas; |
|
o) |
vykdo informavimo ir konsultavimo veiklą bei skleidžia paremtų veiksmų rezultatus; |
|
p) |
bendradarbiauja su Komisija ir kitų valstybių narių atsakingomis institucijomis; |
|
q) |
tikrina, kaip galutiniai naudos gavėjai įgyvendina 33 straipsnio 6 dalyje nurodytas gaires. |
2. Atsakingos institucijos atliekamą valstybėse narėse įgyvendinamų projektų valdymo veiklą galima finansuoti pagal 16 straipsnyje nurodytas techninės pagalbos priemones.
28 straipsnis
Atsakingos institucijos užduočių delegavimas
1. Kai visos ar dalis atsakingos institucijos užduočių deleguojamos įgaliotajai institucijai, atsakinga institucija apibrėžia deleguojamų užduočių sritį ir nustato išsamias deleguotų užduočių įgyvendinimo procedūras, atitinkančias 26 straipsnyje nustatytas sąlygas.
2. Šios procedūros apima reguliarų informacijos apie veiksmingą deleguotų užduočių vykdymą ir naudojamų priemonių aprašymą teikimą atsakingai institucijai.
29 straipsnis
Tvirtinančioji institucija
1. Tvirtinančioji institucija:
|
a) |
patvirtina, kad:
|
|
b) |
užtikrina, kad tvirtinimo tikslu iš atsakingos institucijos ji gavo tinkamą informaciją apie atliktas procedūras ir patikrinimus, susijusius su išlaidų deklaracijose įtrauktomis išlaidomis; |
|
c) |
tvirtinimo tikslu atsižvelgia į visų auditų, kuriuos atliko ar kurie buvo atlikti audito institucijos atsakomybe, rezultatus; |
|
d) |
saugo kompiuterizuotus Komisijai deklaruotų išlaidų apskaitos įrašus; |
|
e) |
tikrina Bendrijos finansavimo, kai dėl pastebėtų pažeidimų buvo nustatyta, jog šis buvo išmokėtas neteisėtai, bei atitinkamais atvejais ir delspinigių, išieškojimą; |
|
f) |
tvarko išieškotinų ir išieškotų sumų apskaitą pagal Europos Sąjungos bendrajam biudžetui taikomas taisykles, kai įmanoma, išskaitydama jas iš kitos išlaidų deklaracijos. |
2. Tvirtinančiosios institucijos veiklą, susijusią su valstybėse narėse įgyvendinamais projektais, galima finansuoti pagal 16 straipsnyje nurodytas techninės pagalbos priemones, jeigu paisoma 25 straipsnyje nurodytų išimtinių šios institucijos teisių.
30 straipsnis
Audito institucija
1. Audito institucija:
|
a) |
užtikrina, kad, siekiant patikrinti veiksmingą valdymo ir kontrolės sistemos veikimą, būtų atliekamas auditas; |
|
b) |
užtikrina, kad veiksmai būtų audituojami pasirenkant tinkamą imtį deklaruotoms išlaidoms patikrinti, o imtis sudarytų mažiausiai 10 % visų kiekvienos metinės programos reikalavimus atitinkančių išlaidų; |
|
c) |
per šešis mėnesius nuo daugiametės programos patvirtinimo pateikia Komisijai audito strategiją, kurioje nurodomos a ir b punktuose minimą auditą atliksiančios įstaigos, užtikrinant, kad pagrindiniai fondo bendro finansavimo naudos gavėjai būtų patikrinti atliekant auditą, o auditai būtų tolygiai paskirstyti per visą programavimo laikotarpį; |
2. Kai pagal šį sprendimą paskirta audito institucija taip pat yra paskirta audito institucija pagal Sprendimus Nr. …/2007/EB, Nr. …/2007/EB ir Nr. …/2007/EB (*****), arba kai dviem arba daugiau iš šių fondų taikomos bendros sistemos, pagal 1 dalies c punktą galima pateikti bendrą suderintą audito strategiją.
3. Įgyvendinant kiekvieną metinę programą, audito institucija parengia ataskaitos projektą, kuriame pateikiama:
|
a) |
metinė audito ataskaita, kurioje išdėstomos pagal audito strategiją atlikto metinės programos audito išvados ir nurodomi visi programos valdymo ir kontrolės sistemose nustatyti trūkumai; |
|
b) |
remiantis audito institucijos atsakomybe atliktos kontrolės ir audito rezultatais — nuomonė apie tai, ar veikianti valdymo ir kontrolės sistema deramai užtikrina, kad Komisijai pateiktos išlaidų deklaracijos būtų teisingos ir kad pagrindiniai sandoriai būtų teisėti ir tvarkingi; |
|
c) |
deklaracija, kurioje būtų įvertintas galutinio likučio mokėjimo prašymo arba susigrąžinimo deklaracijos pagrįstumas ir atitinkamų išlaidų teisėtumas ir tvarkingumas. |
4. Audito institucija užtikrina, kad atliekant auditą būtų atsižvelgiama į tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus.
5. Auditą, susijusį su valstybėse narėse įgyvendinimais projektais, galima finansuoti pagal 16 straipsnyje nurodytas techninės pagalbos priemones, jeigu paisoma 25 straipsnyje nurodytų išimtinių audito institucijos teisių.
VI SKYRIUS
PAREIGOS IR KONTROLĖS PRIEMONĖS
31 straipsnis
Valstybių narių pareigos
1. Valstybių narių pareiga — užtikrinti patikimą daugiamečių ir metinių programų finansų valdymą ir pagrindinių sandorių teisėtumą bei tvarkingumą.
2. Valstybės narės užtikrina, kad atsakingos institucijos ir įgaliotoji institucija, tvirtinančiosios institucijos, audito institucijos ir kitos susijusios įstaigos gautų tinkamus nurodymus dėl 24-30 straipsniuose nurodytų valdymo ir kontrolės sistemų kūrimo, siekiant užtikrinti, kad Bendrijos finansavimas būtų naudojamas veiksmingai ir teisingai.
3. Valstybės narės užkerta kelią pažeidimams, juos nustato ir ištaiso. Valstybės narės apie tuos pažeidimus praneša Komisijai ir nuolat ją informuoja apie administracinių ir teisinių procesų eigą.
Kai neįmanoma susigrąžinti galutiniam naudos gavėjui neteisėtai išmokėtų sumų, atitinkama valstybė narė atsako už prarastų lėšų grąžinimą į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą, jeigu nustatoma, kad nuostoliai buvo patirti dėl jos kaltės ar aplaidumo.
4. Valstybės narės visų pirma atsako už finansinę veiksmų kontrolę ir užtikrina, kad valdymo ir kontrolės sistemos bei auditas būtų įgyvendinami garantuojant tinkamą ir veiksmingą Bendrijos lėšų panaudojimą. Jos pateikia Komisijai šių sistemų aprašymą.
5. Išsamios 1-4 dalių įgyvendinimo taisyklės priimamos 52 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
32 straipsnis
Valdymo ir kontrolės sistemos
1. Prieš Komisijai patvirtinant daugiametę programą 52 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, valstybės narės užtikrina, kad pagal 24-30 straipsnius būtų sukurtos valdymo ir kontrolės sistemos. Jų pareiga — užtikrinti, kad sistemos veiksmingai veiktų visą programavimo laikotarpį.
2. Valstybės narės kartu su savo daugiametės programos projektu pateikia Komisijai atsakingų, įgaliotųjų ir tvirtinančiųjų institucijų bei vidaus audito sistemų, veikiančių tose institucijose ir įstaigose, audito institucijos ir kitų įstaigų, atliekančių auditą, už kurį ji yra atsakinga, struktūros ir procedūrų aprašą.
3. Komisija peržiūri šios nuostatos taikymą rengdama ataskaitą, nurodytą 50 straipsnio 3 dalyje.
33 straipsnis
Komisijos pareigos
1. Komisija 32 straipsnyje nustatyta tvarka įsitikina, kad valstybės narės įdiegė 24-30 straipsnius atitinkančias valdymo ir kontrolės sistemas ir, remdamasi metinėmis audito ataskaitomis ir savo pačios atliktu auditu, kad sistemos efektyviai veikia programavimo laikotarpiu.
2. Nedarant įtakos valstybių narių atliekamam auditui, Komisijos pareigūnai arba įgalioti Komisijos atstovai, pranešę mažiausiai prieš tris darbo dienas, gali atlikti patikrinimus vietoje, kartais atlikdami ir metinėse programose numatytų veiksmų auditą, siekdami patikrinti, ar valdymo ir kontrolės sistemos veikia efektyviai. Tokiame audite gali dalyvauti atitinkamos valstybės narės pareigūnai ar įgalioti atstovai.
3. Komisija gali reikalauti, kad valstybė narė atliktų patikrinimus vietoje, siekdama patikrinti, ar sistemos veikia teisingai arba tai, ar vienas ar daugiau sandorių yra teisingi. Tokiuose patikrinimuose gali dalyvauti Komisijos pareigūnai ar įgalioti Komisijos atstovai.
4. Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija užtikrina, kad apie fondo remiamus veiksmus būtų tinkamai informuojama, užtikrina tų veiksmų viešumą ir vėlesnes priemones.
5. Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija užtikrina, kad veiksmai atitiktų ir papildytų kitas atitinkamas Bendrijos politikos kryptis, priemones ir iniciatyvas.
6. Komisija nustato gaires siekdama užtikrinti pagal šį sprendimą suteikto finansavimo pastebimumą.
34 straipsnis
Bendradarbiavimas su valstybių narių audito institucijomis
1. Komisija bendradarbiauja su audito institucijomis, kad būtų koordinuojami atitinkami jų audito planai ir metodai, ir nedelsdama keičiasi rezultatais, gautais atlikus valdymo ir kontrolės sistemų auditą, siekdama kuo veiksmingiau pasinaudoti kontrolės ištekliais ir išvengti nepagrįsto darbų dubliavimosi.
Komisija pareiškia savo pastabas dėl audito strategijos, pateikiamos pagal 30 straipsnį, ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo jos gavimo.
2. Nustatydama savo audito strategiją, Komisija nurodo tas metines programas, kurias ji laiko tinkamomis atsižvelgiant į turimas žinias apie valdymo ir kontrolės sistemas.
Dėl tų programų Komisija gali nuspręsti, kad ji gali pagrindinai remtis valstybių narių pateiktais audito duomenimis ir kad ji pati atliks patikrinimus vietoje tik tuo atveju, jei yra įrodymų apie trūkumus sistemose.
VII SKYRIUS
FINANSŲ VALDYMAS
35 straipsnis
Atitiktis reikalavimams — išlaidų deklaracijos
1. Visose išlaidų deklaracijose nurodoma išlaidų, kurias patyrė galutiniai naudos gavėjai, įgyvendindami veiksmus, suma ir atitinkamai gauta parama iš viešųjų ar privačių lėšų.
2. Išlaidos atitinka galutinių naudos gavėjų atliktus mokėjimus. Išlaidos pagrindžiamos mokėjimą patvirtinančiomis sąskaitomis faktūromis arba lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentais.
3. Išlaidas galima laikyti atitinkančiomis fondo paramos reikalavimus tik tada, jeigu faktiškai mokėjimai buvo atlikti ne anksčiau kaip iki 20 straipsnio 5 dalies trečioje pastraipoje minimame sprendime dėl finansavimo, patvirtinančiame metinę programą, nurodytų metų sausio 1 d. Bendrai finansuojami veiksmai negali būti užbaigti iki pirmosios jų atitikties reikalavimams dienos.
4. Taisyklės, reglamentuojančios išlaidų, skirtų pagal 3 straipsnį įgyvendintiems veiksmams, fondo bendrai finansuojamiems valstybėse narėse, atitiktį reikalavimams, priimamos 52 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
36 straipsnis
Mokėjimo galutiniams naudos gavėjams vientisumas
Valstybės narės įsitikina, ar atsakinga institucija užtikrina, kad galutiniai naudos gavėjai kuo greičiau gautų visą paramos sumą iš viešųjų lėšų. Neatskaitomos ir nesulaikomos jokios sumos, taip pat neimamas joks papildomas specialus mokestis ar kitas lygiavertis mokestis, kuris sumažintų šias galutiniams naudos gavėjams skirtas sumas, su sąlyga, kad galutiniai naudos gavėjai atitinka visus reikalavimus veiksmų ir išlaidų požiūriu.
37 straipsnis
Euro naudojimas
1. Valstybių narių daugiamečių ir metinių programų projektuose, nurodytuose atitinkamai 18 ir 20 straipsniuose, patvirtintose išlaidų ataskaitose, prašymuose dėl mokėjimo, nurodytuose 27 straipsnio 1 dalies n punkte, pateikiamos sumos ir metinės programos įgyvendinimo pažangos ataskaitoje, nurodytoje 39 straipsnio 4 dalyje, bei galutinėje metinės programos įgyvendinimo ataskaitoje, nurodytoje 51 straipsnyje, minimos išlaidos nurodomos eurais.
2. 20 straipsnio 5 dalies trečioje pastraipoje minimuose Komisijos sprendimuose dėl finansavimo, patvirtinančiuose valstybių narių metines programas, pateikiami Komisijos įsipareigojimai ir Komisijos mokėjimai apskaičiuojami ir vykdomi eurais.
3. Valstybės narės, kurios prašymo dėl mokėjimo pateikimo metu nebuvo įsivedusios euro kaip savo valiutos, nacionaline valiuta patirtas išlaidų sumas konvertuoja į eurus. Ši suma konvertuojama į eurus taikant Komisijos mėnesinį buhalterinį valiutos kursą, galiojantį tą mėnesį, kai išlaidos buvo įskaitytos už atitinkamą programą atsakingos institucijos sąskaitose. Šį kursą kiekvieną mėnesį elektroninėmis priemonėmis skelbia Komisija.
4. Eurui tapus valstybės narės valiuta, 3 dalyje nustatyta konvertavimo tvarka toliau taikoma visoms išlaidoms, užregistruotoms tvirtinančiosios institucijos sąskaitose iki fiksuoto nacionalinės valiutos ir euro konvertavimo kurso įsigaliojimo dienos.
38 straipsnis
Įsipareigojimai
Bendrijos biudžetiniai įsipareigojimai prisiimami kiekvienais metais remiantis 20 straipsnio 5 dalies trečioje pastraipoje minimu Komisijos sprendimu dėl finansavimo, patvirtinančiu metinę programą.
39 straipsnis
Mokėjimai — Išankstinis finansavimas
1. Komisija vykdo fondo paramos mokėjimą pagal biudžetinius įsipareigojimus.
2. Mokėjimas apima išankstinį ir likučio mokėjimą. Jis atliekamas valstybės narės paskirtai atsakingai institucijai.
3. Pirmas išankstinis mokėjimas, lygus 50 % sprendimu dėl finansavimo, patvirtinančiu metinę programą, paskirtos sumos, valstybei narei atliekamas per šešiasdešimt dienų nuo to sprendimo priėmimo.
4. Antras išankstinis mokėjimas atliekamas ne vėliau kaip po trijų mėnesių po to, kai Komisija per du mėnesius nuo valstybės narės mokėjimo prašymo oficialaus pateikimo patvirtina metinės programos įgyvendinimo pažangos ataskaitą ir patvirtintą išlaidų, sudarančių mažiausiai 60 % pradinio mokėjimo sumos, deklaraciją, parengtą pagal 29 straipsnio 1 dalies a punktą ir 35 straipsnį.
Komisijos išmokėto antro išankstinio mokėjimo suma neviršija 50 % bendros sprendimu dėl finansavimo, patvirtinančiu metinę programą, skirtos sumos, ir bet kuriuo atveju, jei valstybė narė nacionaliniu lygiu skyrė mažesnę sumą nei sprendime dėl finansavimo, patvirtinančiame metinę programą, nurodyta suma, valstybės narės pagal metinę programą atrinktiems projektams faktiškai skirtų Bendrijos lėšų sumos likučio, atėmus pirmą išankstinį mokėjimą.
5. Nuo išankstinio mokėjimo sumos priskaičiuotos palūkanos priskiriamos atitinkamai metinei programai; jos laikomos valstybės narės lėšomis kaip nacionalinė parama iš viešųjų lėšų ir deklaruojamos Komisijai išlaidų deklaravimo, susijusio su atitinkamos metinės programos įgyvendinimo galutine ataskaita, metu.
6. Sumokėtos išankstinio finansavimo sumos išskaitomos iš sąskaitų užbaigus metinę programą.
40 straipsnis
Likučio išmokėjimas
1. Komisija išmoka likutį, jeigu ne vėliau kaip per devynis mėnesius nuo sprendime dėl finansavimo, patvirtinančiame metinę programą, nustatyto galutinio termino išlaidų atitikčiai reikalavimams, gauna šiuos dokumentus:
|
a) |
patvirtintą išlaidų deklaraciją, tinkamai parengtą pagal 29 straipsnio 1 dalies a punktą ir 35 straipsnį, ir prašymą išmokėti likutį arba grąžinamų išlaidų deklaraciją; |
|
b) |
galutinę metinės programos įgyvendinimo ataskaitą, nurodytą 51 straipsnyje; |
|
c) |
metinę audito ataskaitą, nuomonę ir deklaraciją, numatytas 30 straipsnio 3 dalyje. |
Likutis išmokamas priėmus galutinę metinės programos įgyvendinimo ataskaitą ir deklaraciją, kurioje būtų įvertintas prašymo išmokėti likutį pagrįstumas.
2. Jeigu atsakinga institucija nepateikia 1 dalyje nurodytų dokumentų iki nustatyto termino ir priimtina forma, Komisija panaikina tuos su atitinkama metine programa susijusius biudžetinius įsipareigojimus, pagal kuriuos nebuvo išmokėtos išankstinio finansavimo sumos.
3. 2 dalyje nurodyta automatinio atšaukimo procedūra laikinai sustabdoma atitinkamų projektų sumai, kai valstybės narės lygiu 1 dalyje nustatytų dokumentų pateikimo metu vyksta teismo procesas ar administracine tvarka nagrinėjamas skundas, turintis sustabdomąjį poveikį. Valstybė narė pateiktoje galutinėje ataskaitoje pateikia išsamią informaciją apie tokius projektus ir kas šešis mėnesius siunčia apie tuos projektus parengtas pažangos ataskaitas. Per tris mėnesius nuo teismo proceso ar skundo nagrinėjimo administracine tvarka pabaigos valstybė narė dėl atitinkamų projektų pateikia 1 dalyje nurodytus dokumentus.
4. 1 dalyje nurodytas devynių mėnesių laikotarpis sustabdomas, jeigu Komisija priima sprendimą, kuriuo sustabdomas bendro finansavimo mokėjimas atitinkamai metinei programai pagal 42 straipsnį. Laikotarpis vėl pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią valstybei narei pranešama apie 42 straipsnio 3 dalyje nurodytą Komisijos sprendimą.
5. Nepažeidžiant 41 straipsnio, Komisija per šešis mėnesius nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų gavimo informuoja valstybę narę apie išlaidų, kurias Komisija pripažino mokėtinomis iš fondo, dydį ir apie bet kokias finansines pataisas, reikalingas dėl skirtumo tarp deklaruotų išlaidų ir pripažintų išlaidų. Valstybė narė savo pastabas pateikia per tris mėnesius.
6. Gavusi valstybės narės pastabas, Komisija per tris mėnesius nusprendžia, kokia išlaidų suma turėtų būti pripažinta kaip mokėtina iš fondo, ir išieško likutį, atsiradusį dėl skirtumo tarp galutinių pripažintų išlaidų ir tai valstybei narei jau sumokėtų sumų.
7. Atsižvelgdama į turimą finansavimą, Komisija išmoka likutį ne vėliau kaip per šešiasdešimt dienų nuo tos dienos, kai ji priima 1 dalyje nurodytus dokumentus. Biudžetinio įsipareigojimo likutis panaikinamas per šešis mėnesius nuo mokėjimo.
41 straipsnis
Mokėjimų termino nukėlimas
1. Įgaliotas leidimus duodantis pareigūnas, turintis įgaliojimus pagal Finansinį reglamentą, nukelia mokėjimo terminą ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, jeigu:
|
a) |
nacionalinės ar Bendrijos audito įstaigos ataskaitoje yra įrodymų, leidžiančių manyti, kad esama didelių valdymo ir kontrolės sistemų veikimo trūkumų, |
|
b) |
tas pareigūnas turi atlikti papildomus patikrinimus gavęs informaciją, kad išlaidos, nurodytos patvirtintoje išlaidų deklaracijoje, yra susijusios su rimtu pažeidimu, kuris nebuvo pašalintas. |
2. Valstybei narei ir atsakingai institucijai nedelsiant pranešama apie mokėjimo termino nukėlimo priežastis. Mokėjimas nevykdomas tol, kol valstybė narė nesiima reikiamų priemonių.
42 straipsnis
Mokėjimų sustabdymas
1. Komisija gali sustabdyti viso arba dalies išankstinio mokėjimo ir likučio mokėjimą, kai:
|
a) |
yra rimtas programos valdymo ir kontrolės sistemos trūkumas, kuris daro įtaką mokėjimo patvirtinimo procedūros patikimumui ir dėl kurio nebuvo imtasi korekcinių priemonių; arba |
|
b) |
išlaidos, nurodytos patvirtintoje išlaidų deklaracijoje, yra susijusios su rimtu pažeidimu, kuris nebuvo panaikintas; arba |
|
c) |
valstybė narė nesilaikė savo įsipareigojimų pagal 31 ir 32 straipsnius. |
2. Komisija gali nuspręsti sustabdyti išankstinį ir likučio mokėjimą po to, kai suteikia valstybei narei galimybę per tris mėnesius pateikti savo pastabas.
3. Komisija nutraukia išankstinio ir likučio mokėjimo sustabdymą, kai, jos nuomone, valstybė narė ėmėsi būtinų priemonių, leidžiančių jį nutraukti.
4. Jeigu valstybė narė nesiima būtinų priemonių, Komisija pagal 46 straipsnį gali priimti sprendimą atšaukti visą Bendrijos paramą metinei programai ar jos dalį.
43 straipsnis
Dokumentų saugojimas
Nepažeidžiant valstybės pagalbą reglamentuojančių taisyklių pagal Sutarties 87 straipsnį, atsakinga institucija užtikrina, kad Komisija ir Audito Rūmai penkerius metus po programų užbaigimo pagal 40 straipsnio 1 dalį galėtų susipažinti su visais patvirtinamaisiais dokumentais, susijusiais su atitinkamų programų išlaidomis ir auditu.
Šis laikotarpis nutraukiamas teismo proceso atveju arba tinkamai pagrįstu Komisijos prašymu.
Dokumentų originalai arba originalus atitinkantys patvirtinti jų tekstai laikomi bendrai priimtinose duomenų laikmenose.
VIII SKYRIUS
FINANSINĖS PATAISOS
44 straipsnis
Valstybių narių finansinės pataisos
1. Valstybės narės visų pirma atsako už pažeidimų nagrinėjimą, imdamosi priemonių, jei esama įrodymų, kad yra reikšmingų pokyčių, kurie daro poveikį programų įgyvendinimo ar kontrolės pobūdžiui arba sąlygoms, ir darydamos reikiamas finansines pataisas.
2. Valstybės narės daro reikiamas finansines pataisas dėl nustatytų pavienių arba sistemingų pažeidimų vykdant veiksmus ar įgyvendinant metines programas.
Valstybių narių daromomis pataisomis atšaukiama ir, atitinkamais atvejais, susigrąžinama visa Bendrijos parama arba jos dalis. Jeigu per atitinkamos valstybės narės nustatytą laikotarpį ši suma negrąžinama, mokami delspinigiai, kurių norma nustatyta 47 straipsnio 2 dalyje. Valstybės narės atsižvelgia į pažeidimų pobūdį bei sunkumą ir į fondo patirtus finansinius nuostolius.
3. Nustačius sistemingus pažeidimus, atitinkama valstybė narė tiria visas operacijas, kurias vykdant galėjo būti padaryti pažeidimai.
4. Į 51 straipsnyje nurodytą metinės programos įgyvendinimo galutinę ataskaitą valstybės narės įtraukia dėl atitinkamos metinės programos inicijuotų atšaukimo procedūrų sąrašą.
45 straipsnis
Komisijos atliekamas sąskaitų auditas ir daromos finansinės pataisos
1. Nepažeisdami Audito Rūmų įgaliojimų arba patikrinimų, kuriuos atlieka valstybės narės pagal savo nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus, Komisijos pareigūnai ar įgalioti Komisijos atstovai gali vykdyti fondo finansuojamų veiksmų bei valdymo ir kontrolės sistemų patikrinimus vietoje, įskaitant atrankinius patikrinimus, prieš tai pranešę bent prieš tris darbo dienas. Komisija atitinkamą valstybę narę įspėja iš anksto, kad gautų visą reikiamą pagalbą. Tokiuose patikrinimuose gali dalyvauti atitinkamos valstybės narės pareigūnai ar įgalioti atstovai.
Komisija gali reikalauti atitinkamos valstybės narės atlikti patikrinimą vietoje, siekdama patikrinti, ar vienas arba daugiau sandorių yra teisingi. Tokiuose patikrinimuose gali dalyvauti Komisijos pareigūnai ar įgalioti atstovai.
2. Jei, baigusi būtinus patikrinimus, Komisija padaro išvadą, kad valstybė narė nevykdo savo įsipareigojimų pagal 31 straipsnį, ji sustabdo išankstinį arba likučio mokėjimą pagal 42 straipsnį.
46 straipsnis
Pataisų kriterijai
1. Komisija gali daryti finansines pataisas, atšaukdama visą Bendrijos paramą metinei programai arba jos dalį, jeigu, atlikusi būtiną tyrimą, ji nustato, kad:
|
a) |
yra didelių trūkumų programos valdymo ir kontrolės sistemoje, keliančių pavojų Bendrijos paramai, kuri programai jau yra sumokėta; |
|
b) |
patvirtintoje išlaidų deklaracijoje išlaidos nurodytos neteisingai ir valstybė narė jų neištaisė prieš pradėdama pataisų procedūrą pagal šią dalį; |
|
c) |
valstybė narė nesilaikė savo įsipareigojimų pagal 31 straipsnį prieš pradėdama pataisų procedūrą pagal šią dalį. |
Komisija priima sprendimą, atsižvelgusi į valstybės narės pateiktas pastabas.
2. Siekdama nustatyti, ar taikyti vienodo dydžio ar ekstrapoliuotą pataisą, Komisija finansines pataisas daro kiekvienu atskiru nustatyto pažeidimo atveju, atsižvelgdama į pažeidimo nuolatinį pobūdį. Jei pažeidimas susijęs su išlaidų deklaracija, dėl kurios audito institucija jau pateikė deramą užtikrinimą pagal 30 straipsnio 3 dalies b punktą, bus galima daryti prielaidą, kad egzistuoja nuolatinė problema, nulemianti vienodos arba ekstrapoliuotos pataisos taikymą, išskyrus tuos atvejus, kai valstybė narė per tris mėnesius gali pateikti šią prielaidą paneigiančių įrodymų.
3. Priimdama sprendimą dėl pataisų sumos, Komisija atsižvelgia į pažeidimo svarbą ir atitinkamos metinės programos trūkumų mastą bei finansinį poveikį.
4. Kai Komisija savo poziciją grindžia ne jos tarnybose dirbančių auditorių nustatytais faktais, ji, išnagrinėjusi atitinkamos valstybės narės panaudotas priemones pagal 32 straipsnį, pastebėtų pažeidimų ataskaitas ir valstybės narės pateiktus atsakymus, padaro išvadas dėl finansinių padarinių.
47 straipsnis
Grąžinimas
1. Visos Europos Sąjungos bendrajam biudžetui grąžintinos sumos sumokamos iki grąžinimo termino, nurodyto vykdomajame rašte sumoms išieškoti, parengtame pagal Finansinio reglamento 72 straipsnį. Šis terminas yra paskutinė antrojo mėnesio po vykdomojo rašto išdavimo diena.
2. Dėl vėlavimo vykdant grąžinimą nuo pavėluotos grąžinti sumos mokami delspinigiai, pradedant nustatytu terminu ir baigiant faktinio mokėjimo diena. Taikoma delspinigių norma yra trimis su puse procentinių punktų didesnė nei ta, kurią taiko Europos centrinis bankas savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms ir kuri paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje, galiojusi to mėnesio, kurį sueina grąžinimo terminas, pirmą kalendorinę dieną.
48 straipsnis
Valstybių narių įsipareigojimai
Komisijos padaryta finansinė pataisa neapriboja valstybės narės įsipareigojimo vykdyti išieškojimą pagal 44 straipsnį.
IX SKYRIUS
STEBĖSENA, ĮVERTINIMAS IR ATASKAITOS
49 straipsnis
Stebėsena ir įvertinimas
1. Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija vykdo nuolatinę fondo veiklos stebėseną.
2. Rengdama 50 straipsnio 3 dalyje nurodytą ataskaitą Komisija vertina fondo veiklą kartu su valstybėmis narėmis, siekdama įvertinti veiksmų tinkamumą, veiksmingumą ir poveikį, atsižvelgdama į 2 straipsnyje nurodytą bendrąjį tikslą.
3. Komisija taip pat nagrinėja, kaip fondo veiksmai papildo kitų atitinkamų Bendrijos politikos krypčių, priemonių ir iniciatyvų veiksmus.
50 straipsnis
Įsipareigojimai teikti ataskaitas
1. Kiekvienos valstybės narės atsakinga institucija imasi reikiamų priemonių siekdama užtikrinti, kad bus vykdoma projekto stebėsena ir atliekamas įvertinimas.
Šiuo tikslu susitarimuose ir sutartyse, kuriuos ji sudaro su už veiksmų įgyvendinimą atsakingomis organizacijomis, turi būti straipsniai, numatantys įsipareigojimą teikti reguliarias ir išsamias ataskaitas apie pažangą įgyvendinant ir užbaigiant įgyvendinti nustatytus tikslus, kuriomis remiamasi rengiant atitinkamai metinės programos įgyvendinimo pažangos ataskaitas ir galutines ataskaitas.
2. Valstybės narės iki 2012 m. birželio 30 d. ir iki 2015 m. birželio 30 d. pateikia Komisijai atitinkamai 2008-2010 m. laikotarpio ir 2011-2013 m. laikotarpio bendrai su fondu finansuojamų veiksmų rezultatų ir poveikio įvertinimo ataskaitą.
3. Komisija atitinkamai iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui atitinkamai 2008-2010 m. laikotarpio ir 2011-2013 m. laikotarpio ex-post įvertinimo ataskaitą.
51 straipsnis
Metinės programos įgyvendinimo galutinė ataskaita
1. Siekiant susidaryti aiškią nuomonę apie programos įgyvendinimą, metinės programos įgyvendinimo galutinėje ataskaitoje pateikiama informacija:
|
a) |
apie metinės programos finansinį ir praktinį įgyvendinimą; |
|
b) |
apie pažangą, pasiektą įgyvendinant daugiametę programą ir jos prioritetus, atsižvelgiant į jos konkrečius, patikrinamus tikslus, kiekybiškai įvertinus, kai ir kiek tai įmanoma, rodiklius; |
|
c) |
apie priemones, kurių ėmėsi atsakinga institucija, siekdama užtikrinti įgyvendinimo kokybę ir veiksmingumą, visų pirma:
|
|
d) |
apie priemones, kurių buvo imtasi siekiant pateikti informaciją apie metines ir daugiametes programas ir jas paskelbti. |
2. Ataskaita laikoma priimtina, jeigu joje pateikiama visa 1 dalyje išvardyta informacija. Gavusi visą 1 dalyje nurodytą informaciją, Komisija per du mėnesius priima sprendimą dėl atsakingos institucijos pateiktos ataskaitos turinio, apie kurį praneša valstybėms narėms. Jeigu Komisija iki nustatyto termino nepateikia atsakymo, ataskaita laikoma priimta.
X SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
52 straipsnis
Komitetas
1. Komisijai padeda bendras Solidarumo ir migracijos srautų valdymo komitetas, įsteigtas Sprendimu Nr. …/2007/EB (**) (toliau — komitetas).
2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.
3. Darant nuorodą į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1-4 dalys, 5 dalies b punktas ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.
Tarybos sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 3 dalies c punkte, 4 dalies b punkte ir 4 dalies e punkte nurodyti laikotarpiai yra šešios savaitės.
53 straipsnis
Peržiūra
Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos pasiūlymu, iki 2013 m. birželio 30 d. peržiūri šį sprendimą.
54 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
1. 1 Šis sprendimas neturi poveikio pagalbos, kurią Komisija patvirtino pagal Sprendimą 2004/904/EB ar pagal kitus 2007 m. gruodžio 31 d. šiai pagalbai taikomus teisės aktus, tęstinumui ar pakeitimui, įskaitant visišką ar dalinį atšaukimą.
2. Priimdama sprendimus dėl bendro finansavimo iš šio fondo, Komisija atsižvelgia į iki … (******) pagal Sprendimą 2004/904/EB priimtas priemones, kurios turi finansinių pasekmių to bendro finansavimo laikotarpiu.
3. Bendram finansavimui skirtas sumas, kurias Komisija patvirtino nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. ir dėl kurių programų užbaigimui reikalingi dokumentai nebuvo išsiųsti Komisijai iki galutinės ataskaitos pateikimo termino, iki 2010 m. gruodžio 31 d. Komisija automatiškai panaikina, o neteisėtai išmokėtos sumos išieškomos.
Į sumas, susijusias su operacijomis ar programomis, kurios buvo sustabdytos dėl sustabdomąjį poveikį turinčio teismo proceso ar skundo nagrinėjimo administracine tvarka, apskaičiuojant automatiškai panaikinamą sumą neatsižvelgiama.
4. Iki 2009 m. birželio 30 d. valstybės narės pateikia Komisijai 2005-2007 m. laikotarpiu bendrai fondo finansuotų veiksmų rezultatų ir poveikio įvertinimo ataskaitą.
5. Komisija iki 2009 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui ataskaitą, kurioje apžvelgiami 2005-2007 m. laikotarpiu pasiekti rezultatai ir fondo naudojimo kokybiniai bei kiekybiniai aspektai.
55 straipsnis
Panaikinimas
Sprendimas 2004/904/EB panaikinamas nuo 2008 m. sausio 1 d.
56 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis sprendimas taikomas nuo 2008 m. sausio 1 d., išskyrus 13, 17, 18, 20, 23 ir 25 straipsnius, 31 straipsnio 2 ir 5 dalis, 32 straipsnį, 35 straipsnio 4 dalį ir 52 straipsnį, kurie taikomi nuo … (******).
57 straipsnis
Adresatai
Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms pagal Europos bendrijos steigimo sutartį.
Priimta …,
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
Tarybos vardu
Pirmininkas
(1) OL C 88, 2006 4 11, p. 15.
(2) OL C 115, 2006 5 16, p. 47.
(3) 2006 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento nuomonė.
(4) OL L 252, 2000 10 6, p. 12.
(5) OL L 381, 2004 12 28, p. 52.
(6) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(7) OL …
(*) OL: įrašyti to sprendimo datą, numerį ir OL nuorodą.
(8) OL …
(9) OL …
(10) OL L 304, 2004 9 30, p. 12.
(11) OL L 212, 2001 8 7, p. 12.
(12) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006 (OL L 390, 2006 12 30, p. 1).
(13) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).
(14) OL L 396, 2004 12 31, p. 45.
(**) OL: įrašyti 13 konstatuojamoje dalyje nurodyto pirmojo sprendimo (Išorės sienų fondas) numerį.
(***) OL: įrašyti 13 konstatuojamoje dalyje nurodyto antrojo sprendimo (Europos grąžinimo fondas) numerį.
(****) OL: įrašyti 13 konstatuojamoje dalyje nurodyto trečiojo sprendimo (Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai) numerį.
(*****) OL: įrašyti 13 konstatuojamoje dalyje nurodytų 3 sprendimų numerius.
(******) Šio sprendimo įsigaliojimo data.
P6_TA(2006)0582
Dvigubo korpuso arba lygiaverčio dizaino reikalavimai viengubo korpuso naftos tanklaiviams ***I
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 417/2002 dėl dvigubo korpuso arba lygiaverčių dizaino reikalavimų greitesnio įvedimo viengubo korpuso naftos tanklaiviams, ir dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 2978/94 panaikinimo (COM(2006)0111 — C6-0104/2006 — 2006/0046(COD))
(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0111) (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir į EB sutarties 80 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0104/2006), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A6-0417/2006), |
|
1. |
pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais; |
|
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu; |
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai. |
(1) Dar neskelbta OL.
P6_TC1-COD(2006)0046
Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2006 m. gruodžio 14 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. …/2007, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 417/2002 dėl dvigubo korpuso arba lygiaverčių dizaino reikalavimų greitesnio įvedimo viengubo korpuso naftos tanklaiviams
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 80 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę,
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),
kadangi:
|
(1) |
Reglamentu (EB) Nr. 417/2002 (3) numatytas greitesnis dvigubo korpuso arba lygiaverčių dizaino reikalavimų, nustatytų 1973 m Tarptautine konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos su pakeitimais, padarytais 1978 m. protokolu (MARPOL 73/78), viengubo korpuso naftos tanklaiviams įvedimas, siekiant sumažinti atsitiktinį Europos vandenų užteršimo angliavandeniliais pavojų. |
|
(2) |
Reglamentu (EB) Nr. 417/2002 buvo nustatytos priemonės, draudžiančios sunkiųjų naftos produktų vežimą į Europos Sąjungos uostus arba iš jų viengubo korpuso tanklaiviais. |
|
(3) |
Po valstybių narių ir Komisijos veiksmų Tarptautinėje jūrų organizacijoje (TJO), šis draudimas buvo pripažintas tarptautiniu lygiu iš dalies pakeičiant MARPOL 73/78 I priedą. |
|
(4) |
MARPOL 73/78 I priedo 13H taisyklės dėl sunkiųjų naftos produktų vežimo viengubo korpuso naftos tanklaiviais uždraudimo 5, 6 ir 7 dalyse numato galimybę netaikyti tam tikrų 13H taisyklės nuostatų. Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios Italijos Europos Sąjungos vardu paskelbtoje deklaracijoje, įtrauktoje į oficialią TJO Jūrų aplinkos apsaugos komiteto (MEPC 50) ataskaitą, išreikštas politinis įsipareigojimas šiomis išimtimis nesinaudoti. |
|
(5) |
Vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 417/2002 su valstybės narės vėliava plaukiojantiems laivams 13H taisyklės išimtys galėtų būti taikomos su sąlyga, jei jie neįplauktų į valstybės narės jurisdikcijos uostus ar atviroje jūroje esančius terminalus ir atitiktų Reglamento (EB) Nr. 417/2002 nuostatas. |
|
(6) |
Todėl Reglamentas (EB) Nr. 417/2002 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 417/2002 4 straipsnio 3 dalis pakeičiama šiuo tekstu:
„3. Visiems tanklaiviams, vežantiems sunkiuosius naftos produktus, išskyrus dvigubo korpuso naftos tanklaivius, draudžiama plaukioti su valstybės narės vėliava.
Visiems naftos tanklaiviams, vežantiems sunkiuosius naftos produktus, neatsižvelgiant į jų vėliavą, draudžiama įplaukti ar išplaukti iš uosto arba atviroje jūroje esančio terminalo arba sustoti valstybės narės jurisdikcijai priklausančioje zonoje, jei jie nėra dvigubo korpuso naftos tanklaiviai.“
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta …,
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
Tarybos vardu
Pirmininkas
(1) OL C 318, 2006 12 23, p. 229.
(2) 2006 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento pozicija.
(3) OL L 64, 2002 3 7, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2172/2004 (OL L 371, 2004 12 18, p. 26).
P6_TA(2006)0583
Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai steigimas (2007-2013) *
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl 2007-2013 m. Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą steigimo (COM(2005)0123 — C6-0238/2005 — 2005/0048(CNS))
(Konsultavimosi procedūra)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2005)0123) (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į EB sutarties 63 straipsnio 3 punkto a papunktį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0238/2005), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto bei Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomones (A6-0419/2006), |
|
1. |
pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais; |
|
2. |
ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą; |
|
3. |
ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas; |
|
4. |
prašo Tarybos dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą; |
|
5. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją, pridedamą prie šios teisėkūros rezoliucijos, Tarybai ir Komisijai. |
(1) Dar neskelbta OL.
PRIEDAS
pakeistas pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl 2007-2013 m. Europos trečiųjų šalių piliečių integracijos fondo įsteigimo pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 63 straipsnio 3 dalies a punktą,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą (1),
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (2),
kadangi:
|
(1) |
Siekiant palaipsniui sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, Europos bendrijos steigimo sutartyje numatyta patvirtinti priemones, kuriomis siekiama užtikrinti laisvą asmenų judėjimą, ir kartu gretutines priemones, skirtas išorės sienų kontrolei, prieglobsčio suteikimui ir imigracijai, bei priemones, susijusias su prieglobsčiu, imigracija ir trečiųjų šalių piliečių teisių apsauga. |
|
(2) |
1999 m. spalio 15-16 d. Europos Vadovų Taryba specialiame susitikime Tamperėje nurodė, kad Europos Sąjunga privalo užtikrinti vienodas sąlygas trečiųjų šalių piliečiams, teisėtai gyvenantiems jos valstybių narių teritorijoje. Aktyvesne integracijos politika turėtų būti siekiama suteikti jiems teises ir pareigas, prilygintinas ES piliečių teisėms ir pareigoms. Ja taip pat turėtų būti stiprinama kova su diskriminacija ekonominiame, socialiniame ir kultūriniame gyvenime bei kuriamos kovos su rasizmu ir ksenofobija priemonės. |
|
(3) |
Trečiųjų šalių piliečių integracija valstybėse narėse yra pagrindinis ekonominės ir socialinės sanglaudos skatinimo elementas; ši sanglauda yra esminis Sutartyje nustatytas Bendrijos tikslas. Tačiau atsižvelgiant į Europos bendrijos steigimo sutartį, ši priemonė pirmiausia skirta naujai atvykusiems trečiųjų šalių piliečiams, kiek tai susiję su integracijos procesą remiančių konkrečių veiksmų bendru finansavimu. |
|
(4) |
Europos Vadovų Taryba 2004 m. lapkričio 4-5 d. priimtoje Hagos programoje pabrėžia, kad norint pasiekti valstybių narių visuomenės stabilumo ir sanglaudos tikslą, svarbu parengti veiksmingas politikos kryptis. Ji ragina nuosekliau koordinuoti nacionalines integracijos politikos kryptis remiantis bendra sistema ir kviečia valstybes nares, Tarybą ir Komisiją skatinti patirties ir informacijos apie integraciją struktūrinius mainus. |
|
(5) |
Kaip nurodyta Hagos programoje, 2004 m. lapkričio 19 d. Europos Sąjungos Taryba ir valstybių narių vyriausybių atstovai nustatė Bendruosius pagrindinius imigrantų integracijos politikos Europos Sąjungoje principus. Bendrieji pagrindiniai principai padeda valstybėms narėms formuoti integracijos politiką, nes juose pateikiami apgalvoti pagrindinių principų orientyrai, kuriais vadovaudamosi valstybės narės gali nagrinėti ir vertinti savo pastangų. |
|
(6) |
Bendrieji pagrindiniai principai papildo ir visapusiškai sąveikauja su Bendrijos teisės aktų dėl teisėtai ES gyvenančių trečiųjų šalių piliečių priėmimo ir buvimo nuostatomis, susijusiomis su šeimų susijungimu ir ilgą laiką gyvenančiais asmenimis, ir kitomis atitinkamomis galiojančiomis teisės normomis, be kita ko, susijusiomis su lyčių lygybe, nediskriminavimu ir socialine įtrauktimi. |
|
(7) |
Prisimenant 2005 m. rugsėjo 1 d. Komisijos pateiktą Komunikatą dėl bendros integracijos darbotvarkės: trečiųjų šalių piliečių integracijos Europos Sąjungoje programa, 2005 m. gruodžio 1-2 d. Tarybos išvadose dėl bendros integracijos darbotvarkės pabrėžiama būtinybė sustiprinti valstybių narių integracijos politiką ir pripažįstama, kaip svarbu Europos lygiu nustatyti teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių integracijos pagrindus, atsižvelgiant į visus visuomeninio gyvenimo aspektus ir visų pirma — į konkrečias bendrųjų pagrindinių principų įgyvendinimo priemones. |
|
(8) |
Atvejai, kai valstybė narė neparengia ir neįgyvendina integracijos politikos, gali turėti įvairių neigiamų pasekmių kitoms valstybėms narėms ir Europos Sąjungai. |
|
(9) |
Siekiant paremti šį integracijos programų rengimą, biudžeto valdymo institucija skyrė konkrečius asignavimus Europos Bendrijų bendrajame biudžete 2003- 2006 m. bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams integracijos srityje (INTI ) finansuoti. |
|
(10) |
Išbrauktas |
|
(11) |
Atsižvelgiant į INTI ir darant nuorodas į Komisijos komunikatus dėl imigracijos, integracijos ir užimtumo, bei į pirmąją metinę ataskaitą dėl migracijos ir integracijos, laikoma, kad nuo 2007 m. būtina, kad Bendrija turėtų konkrečią priemonę, papildančią valstybių narių nacionalines pastangas formuoti ir įgyvendinti integracijos politiką tam, kad trečiųjų šalių piliečiai, atstovaujantys įvairioms kultūroms, religijoms, kalboms ir etninėms grupėms, atitiktų apsigyvenimo sąlygas ir būtų palengvinta jų integracija Europos šalių visuomenėse pagal bendruosius pagrindinius principus ir papildant Europos socialinio fondo (ESF) veiklą. |
|
(12) |
Norint užtikrinti, kad Bendrijos atsakas dėl trečiųjų šalių piliečių integracijos būtų nuoseklus, pagal šią priemonę finansuojami veiksmai turėtų būti konkretūs ir papildyti ESF ir Europos pabėgėlių fondo finansuojamus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, bus parengti bendri programų rengimo susitarimai, siekiant užtikrinti, kad Bendrijos atsakas dėl trečiųjų šalių piliečių integracijos pasinaudojant ESF ir šia priemone būtų nuoseklus. |
|
(13) |
Atsižvelgiant į tai, jog valstybės narės šią priemonę ir ESF valdo bendrai, turėtų būti sudaryti susitarimai nacionaliniu lygiu, kad būtų užtikrintas nuoseklus priemonės įgyvendinimas. Taigi valstybių narių institucijos, atsakingos už šios priemonės įgyvendinimą, kartu su valstybių narių institucijomis, paskirtomis ESF ir Europos pabėgėlių fondo naudojimui valdyti, turėtų sukurti bendradarbiavimo ir koordinavimo mechanizmus bei užtikrinti, kad šio fondo numatyti veiksmai būtų konkretūs ir papildytų ESF ir Europos pabėgėlių fondo finansuojamus veiksmus. |
|
(14) |
Ši priemonė parengta tam, kad būtų dalimi nuoseklios sistemos, kurią sudaro šis sprendimas, Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas dėl 2008-2013 m. Europos pabėgėlių fondo įsteigimo, Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas dėl 2007-2013 m. Išorės sienų fondo įsteigimo ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas dėl 2008-2013 m. Europos grąžinimo fondo įsteigimo , bei kuria siekiama spręsti teisingo valstybių narių pareigų pasiskirstymo klausimą, pasidalijant finansine našta, atsirandančia diegiant integruotą Sąjungos išorės sienų valdymą ir įgyvendinant bendras prieglobsčio ir imigracijos politikos kryptis, parengtas pagal Europos bendrijos steigimo sutarties IV antraštinę dalį. |
|
(14a) |
Ši priemonė tiek, kiek ji yra susijusi su trečiųjų šalių piliečių integracijos procesą valstybėse narėse remiančių konkrečių veiksmų bendru finansavimu, pirmiausia turėtų būti skirta veiksmams, susijusiems su neseniai atvykusiais trečiųjų šalių piliečiais. Šiuo atveju būtų galima padaryti nuorodą į Tarybos direktyvą 2003/109/EB, kurioje nurodomas penkerių metų teisėto apsigyvenimo reikalavimas, kurio turi laikytis trečiųjų šalių piliečiai, kad gautų ilgalaikio apsigyvenimo leidimą. |
|
(14b) |
Šia priemone turėtų būti remiamos valstybių narių pastangos stiprinti jų gebėjimus rengti, įgyvendinti, stebėti ir vertinti iš esmės visas trečiųjų šalių piliečių integracijos strategijas, politikos kryptis ir priemones, bei prie šių gebėjimų stiprinimo prisidedantį keitimąsi informacija, geriausia praktika ir bendradarbiavimą valstybėse narėse ir tarp jų. |
|
(15) |
Fondo teikiama parama bus veiksmingesnė ir tikslingesnė, jeigu reikalavimus atitinkančių veiksmų bendras finansavimas bus pagrįstas strateginiu daugiamečiu programų rengimu. Šias programas parengtų kiekviena valstybė narė tardamasi su Komisija. |
|
(16) |
Remdamasi Komisijos priimtomis strateginėmis gairėmis, kiekviena valstybė narė turėtų parengti daugiametį programų rengimo dokumentą, atsižvelgdama į savo konkrečią situaciją ir poreikius bei išdėstydama savo plėtros strategiją, kuri turėtų sudaryti metinėse programose numatytinų veiksmų įgyvendinimo pagrindą. |
|
(17) |
Išbrauktas |
|
(18) |
Išbrauktas |
|
(19) |
Atsižvelgiant į pasidalijamąjį valdymą, minimą 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (3) 53 straipsnio 1 dalies b punkte, reikėtų nurodyti sąlygas, leidžiančias Komisijai vykdyti savo įsipareigojimus dėl Europos Bendrijų bendrojo biudžeto įgyvendinimo, ir išaiškinti valstybių narių prievoles bendradarbiauti. Šių sąlygų taikymas leis Komisijai įsitikinti, kad valstybės narės naudoja fondą teisėtai ir teisingai bei laikydamosi patikimo finansų valdymo principo, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 27 straipsnyje ir 48 straipsnio 2 dalyje . |
|
(20) |
Išbrauktas |
|
(21) |
Reikėtų nustatyti objektyvius lėšų skyrimo valstybėms narėms kriterijus. Nustatant šiuos kriterijus, reikėtų atsižvelgti į bendrą trečiųjų šalių piliečių, teisėtai esančių valstybėse narėse, skaičių ir per nurodomą laikotarpį neseniai atvykusių trečiųjų šalių piliečių bendrą skaičių. |
|
(22) |
Išbrauktas |
|
(23) |
Valstybės narės turėtų priimti atitinkamas priemones, garantuojančias tinkamą valdymo ir kontrolės sistemos veikimą. Todėl būtina nustatyti bendruosius principus ir būtinas funkcijas, kurie būtų vykdomi visų programų sistemose. |
|
(24) |
Išbrauktas |
|
(25) |
Pagal subsidiarumo ir proporcingumo principus už intervencinių priemonių įgyvendinimą ir kontrolę pirmiausia yra atsakingos valstybės narės. |
|
(26) |
Siekiant garantuoti veiksmingą ir teisingą daugiamečių ir metinių programų įgyvendinimą, reikėtų nustatyti valstybių narių įsipareigojimus, susijusius su valdymo ir kontrolės sistemomis, išlaidų patvirtinimu ir neatitikimų Bendrijos teisei bei jos pažeidimų prevencija, nustatymu ir ištaisymu. Valdymo ir kontrolės srityse visų pirma būtina nustatyti metodus, kuriais valstybės narės užtikrina, kad sistemos būtų įdiegtos ir tinkamai veiktų. |
|
(27) |
Nepažeidžiant su finansų kontrole susijusių Komisijos įgaliojimų, valstybės narės ir Komisija turėtų būti skatinamos bendradarbiauti šioje srityje. |
|
(28) |
Išbrauktas |
|
(29) |
Šia priemone remiamų veiksmų veiksmingumas ir poveikis taip pat priklauso nuo tų veiksmų įvertinimo. Reikėtų reglamentuoti valstybių narių ir Komisijos pareigas šioje srityje bei įvertinimo patikimumo užtikrinimo priemones. |
|
(30) |
Veiksmus reikėtų įvertinti numatant atlikti tarpinę peržiūrą ir poveikio vertinimą, o vertinimo procesas turėtų būti įtrauktas į projekto stebėsenos priemones. |
|
(31) |
Planuojama finansinė suma, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (4) 38 punkte, įtraukta į šį sprendimą visai programos trukmei, tuo nepažeidžiant Sutartyje apibrėžtų biudžeto valdymo institucijos įgaliojimų. |
|
(31A) |
Atsižvelgdama į tai, kaip svarbu, kad Bendrijos finansavimas būtų pastebimas, Komisija turėtų vadovauti sudarant palankesnes sąlygas iš šio fondo dotacijas gaunančioms valdžios institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms ar kitiems subjektams tinkamai pripažinti gautą paramą, atsižvelgiant į pagal pasidalijamąjį valdymą valdomose kitose priemonėse, pavyzdžiui, struktūriniuose fonduose, taikomą praktiką. |
|
(32) |
Kadangi siūlomų veiksmų tikslo — skatinti trečiųjų šalių piliečių integraciją priimančiųjų valstybių narių visuomenėse vadovaujantis bendraisiais pagrindiniais principais — valstybės narės negali deramai pasiekti ir todėl dėl veiklos apimties ir poveikio šį tikslą būtų galima geriau pasiekti Bendrijos lygiu, Bendrija gali patvirtinti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu nenumatoma nieko, kas nėra būtina siekiant šių tikslų. |
|
(33) |
Šio sprendimo įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, su pakeitimais, padarytais 2006 m. liepos 17 d. Tarybos sprendimu 2006/512/EB (5). Siekiant pagerinti veiksmingumą, kai kuriais atvejais įgyvendinimo priemonėms bus tikslingiau taikyti valdymo komiteto procedūrą. |
|
(33A) |
Siekiant užtikrinti, kad Fondo parama būtų panaudota laiku, šis sprendimas turėtų būti taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d. |
|
(34) |
Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridedamo Protokolo dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. |
|
(35) |
Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridedamo Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos 3 straipsnį 2005 m. rugsėjo 6 d. laiške Airija pranešė apie savo norą dalyvauti priimant ir taikant šį sprendimą. |
|
(36) |
Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridedamo Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos 3 straipsnį 2005 m. spalio 27 d. laiške Jungtinė Karalystė pranešė apie savo norą dalyvauti priimant ir taikant šį sprendimą. |
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pareiškė nuomonę (6).
Regionų komitetas pareiškė nuomonę (7).
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
I SKYRIUS
DALYKAS, TIKSLAI IR VEIKSMAI
1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis
1. Siekiant prisidėti prie laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės stiprinimo ir taikant valstybių narių solidarumo principą, šiuo sprendimu 2007 m. sausio 1 d.-2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui įsteigiamas Europos trečiųjų šalių piliečių integracijos fondas (toliau — fondas), kuris yra nuoseklios sistemos, kurią taip pat sudaro Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas dėl 2008-2013 m. Europos pabėgėlių fondo įsteigimo, Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas dėl 2007-2013 m. Išorės sienų fondo įsteigimo ir Tarybos sprendimas dėl 2008-2013 m. Europos grąžinimo fondo įsteigimo, dalis .
Šiuo sprendimu nustatomi tikslai, prie kurių įgyvendinimo prisideda fondas, fondo naudojimas, turimi finansiniai ištekliai ir turimų finansinių išteklių paskirstymo kriterijai.
Sprendimu nustatomos fondo valdymo taisyklės, įskaitant finansines taisykles, stebėsenos ir kontrolės mechanizmai, grindžiami Komisijos ir valstybių narių pareigų pasidalijimu.
2. Trečiosios šalies teritorijoje esantys trečiųjų šalių piliečiai, kuriems taikomos konkrečios priemonės iki išvykimo ir (arba) kurie atitinka nacionaliniuose teisės aktuose numatytas sąlygas, be kita ko, susijusias su gebėjimu integruotis tos valstybės narės visuomenėje, patenka į šio sprendimo taikymo sritį.
3. Trečiųjų šalių piliečiai, kurie yra pateikę prieglobsčio prašymą, dėl kurio dar nebuvo priimtas galutinis sprendimas, arba kurie turi pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą, arba kurie siekia pabėgėlio statuso ar atitinka reikalavimus papildomai apsaugai gauti pagal 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 2004/83/EB, nepatenka į šio sprendimo taikymo sritį.
4. Trečiosios šalies pilietis — asmuo, kuris nėra Sąjungos pilietis, kaip apibrėžta Sutarties 17 straipsnio 1 dalyje.
2 straipsnis
Bendras fondo tikslas
1. Bendras fondo tikslas — remti valstybių narių pastangas padedant skirtingos ekonominės padėties, socialinių sąlygų , kultūrų, religijų, kalbų ir etninės priklausomybės trečiųjų šalių piliečiams tenkinti apsigyvenimo sąlygas ir palengvinti jų integraciją Europos šalių visuomenėse .
Fondas pirmiausia skiriamas veiksmams, susijusiems su naujai atvykusių trečiųjų šalių piliečių integracija.
2. Siekiant 1 dalyje nurodyto tikslo, šis fondas prisidės prie trečiųjų šalių piliečiams skirtų nacionalinių integracijos strategijų rengimo ir įgyvendinimo visais visuomeninio gyvenimo aspektais, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad integracija yra dviejų krypčių dinaminis visų imigrantų ir valstybių narių gyventojų abipusio prisitaikymo procesas.
3. Fondas prisideda prie techninės pagalbos finansavimo valstybių narių ar Komisijos iniciatyva.
3 straipsnis
Konkretūs tikslai
Fondas prisideda prie šių konkrečių tikslų:
|
a) |
priėmimo tvarkos, susijusios su trečiųjų šalių piliečių integracijos procesu ir jo rėmimu , rengimo ir įgyvendinimo supaprastinimo; |
|
b) |
į valstybes nares naujai atvykusių trečiųjų šalių piliečių integracijos proceso plėtros ir įgyvendinimo; |
|
c) |
valstybių narių gebėjimų tobulinti, įgyvendinti, stebėti ir vertinti trečiųjų šalių piliečių integracijai skirtą politiką ir priemones didinimo; |
|
d) |
keitimosi informacija, dalijimosi pažangiausia patirtimi ir bendradarbiavimo valstybėse narėse ir tarp jų tobulinant, įgyvendinant, stebint ir įvertinant trečiųjų šalių piliečių integracijai skirtą politiką ir priemones. |
4 straipsnis
Finansavimo reikalavimus atitinkantys veiksmai valstybėse narėse
1. Kalbant apie 3 straipsnio a punkte nustatytą tikslą, valstybėse narėse fondas remia veiksmus, kuriais siekiama:
|
a) |
supaprastinti valstybių narių taikomų priėmimo procedūrų rengimą ir įgyvendinimą inter alia skatinant konsultacijas su suinteresuotomis šalimis ir ekspertų patarimus ar informacijos mainus dėl metodų, skirtų konkrečių tautybių atstovams arba trečiųjų šalių piliečių kategorijoms; |
|
b) |
veiksmingiau įgyvendinti priėmimo procedūras ir padaryti jas prieinamesnes trečiųjų šalių piliečiams inter alia pasinaudojant vartotojui patogia ryšių ir informacijos technologija, informavimo kampanijomis bei atrankos procedūromis; |
|
c) |
geriau parengti trečiųjų šalių piliečius jų integracijai priimančiose visuomenėse remiant priemones, taikomas prieš išvykimą, padedančias jiems įgyti integracijai būtinas žinias ir įgūdžius , pavyzdžiui, profesinį mokymą , informacijos rinkinius, glaustus pilietinio supažindinimo kursus ir kalbos mokymą kilmės šalyje. |
2. Kalbant apie 3 straipsnio b punkte nustatytą tikslą, valstybėse narėse fondas remia veiksmus, kuriais siekiama:
|
a) |
sukurti programas ir veiklą, kuri skirta naujai atvykusių trečiųjų šalių piliečių supažindinimui su priimančiosios šalies visuomene ir kuri sudaro jiems sąlygas įgyti pagrindinių žinių apie priimančiosios šalies kalbą, istoriją, institucijas, socialinę ir ekonominę padėtį, kultūrinį gyvenimą, pagrindines normas ir vertybes, bei papildyti veikiančias tokias programas ir veiklą; |
|
b) |
tobulinti ir gerinti tokių programų ir veiklos kokybę vietos ir regionų lygiu, visų pirma pabrėžiant pilietinį supažindinimą; |
|
c) |
stiprinti tokių programų ir veiklos pajėgumus, siekiant užmegzti ryšius su konkrečiomis grupėmis, pavyzdžiui, asmenų, kuriems taikoma priėmimo tvarka, išlaikytiniais, vaikais, moterimis, pagyvenusio amžiaus asmenimis, neraštingais asmenimis ar žmonėmis su negalia; |
|
d) |
siekti, kad tokios programos ir veikla būtų lankstesni, visų pirma rengiant ne visos dienos kursus, intensyvius mokymo modulius, nuotolinio arba elektroninio mokymo sistemas ar panašius modelius, leidžiančius trečiųjų šalių piliečiams visapusiškai dalyvauti tokiose programose ir veikloje, tuo pačiu metu dirbant arba mokantis; |
|
e) |
rengti ir įgyvendinti tokias programas ar veiklą, skirtą jauniems trečiųjų šalių piliečiams, kuriems kyla konkrečių socialinių ir kultūrinių su asmenybės savivoka susijusių problemų; |
|
f) |
rengti tokias programas ar veiklą, kurios skatintų aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotų trečiųjų šalių piliečių priėmimą ir remtų jų integracijos procesą. |
3. Kalbant apie 3 straipsnio c ir d punktuose nustatytus tikslus, valstybėse narėse ir tarp jų fondas remia veiksmus, kuriais siekiama:
|
a) |
pagerinti trečiųjų šalių piliečių galimybes naudotis viešomis ir privačiomis gėrybėmis ir paslaugomis inter alia tarpininkavimo paslaugomis, vertimo žodžiu ir raštu paslaugomis bei stiprinant personalo tarpkultūrinius gebėjimus; |
|
b) |
kurti tvarias integracijos ir įvairovės valdymo organizacines struktūras, skatinti ilgalaikį ir darnų dalyvavimą visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime bei formuoti įvairių suinteresuotų subjektų bendradarbiavimo metodiką, leidžiančią įvairių lygių pareigūnams greitai gauti informaciją apie kitų šalių patirtį ir praktiką ir, jei įmanoma, sujungti išteklius; |
|
c) |
organizuoti ir vykdyti tarpkultūrinį mokymą, gebėjimų stiprinimą ir įvairovės valdymą, darbuotojų mokymą viešųjų ir privačių paslaugų sektoriuose, įskaitant švietimo įstaigas; |
|
d) |
stiprinti gebėjimus koordinuoti, įgyvendinti, stebėti ir vertinti trečiųjų šalių piliečiams skirtas nacionalines integracijos strategijas įvairiose valdžios pakopose ir sektoriuose; |
|
e) |
prisidėti prie 2 dalyje nustatytos priėmimo tvarkos, programų ir veiklos įvertinimo remiant trečiųjų šalių piliečių, kurie pasinaudojo programomis, ir (arba) kitų suinteresuotų šalių, pavyzdžiui, įmonių, nevyriausybinių organizacijų ir regionų ar vietos valdžios institucijų reprezentatyvius tyrimus; |
|
f) |
įdiegti ir įgyvendinti sistemas, skirtas rinkti ir analizuoti informaciją apie įvairių kategorijų trečiųjų šalių piliečių poreikius vietos ir regionų lygiu, įskaitant trečiųjų šalių piliečių konsultavimo programas, suinteresuotų subjektų keitimąsi informacija bei vykdant tyrimus imigrantų bendruomenėse, skirtus išsiaiškinti, kaip geriausiai patenkinti tokius poreikius; |
|
g) |
prisidėti prie integracijos politikos dviejų krypčių proceso rengiant trečiųjų šalių piliečių konsultavimo programas, plėtojant suinteresuotų subjektų keitimąsi informacija ir bendruomenių ir (arba) bendruomenių politiką formuojančių ir sprendimus priimančių institucijų dialogą skirtingų kultūrų ir tikėjimų bei religiniais klausimais; |
|
h) |
nustatyti rodiklius ir lyginamąją metodiką pažangos vertinimui nacionaliniu lygiu; |
|
i) |
parengti integracijos politikos ir priemonių aukštos kokybės stebėsenos priemones ir vertinimo sistemas; |
|
j) |
padidinti pritarimą migracijai priimančiosiose šalyse bei pritarimą integracijos priemonėms rengiant sąmoningumo ugdymo kampanijas, visų pirma žiniasklaidoje. |
5 straipsnis
Bendrijai svarbūs veiksmai
1. Komisijos iniciatyva iki 7 % fonde turimų lėšų gali būti panaudota finansuoti tarpvalstybinius veiksmus ar visai Bendrijai svarbius veiksmus („Bendrijos veiksmai“), susijusius su imigracijos ir integracijos politika.
2. Bendrijos veiksmai laikomi atitinkančiais finansavimo reikalavimus, kai jais visų pirma:
|
a) |
skatinamas Bendrijos bendradarbiavimas įgyvendinant Bendrijos teisę ir gerą praktiką imigracijos srityje ir įgyvendinant gerą praktiką integracijos srityje; |
|
b) |
remiamas tarpvalstybinių bendradarbiavimo tinklų ir bandomųjų projektų, pagrįstų dviejose ar daugiau valstybių narių esančių įstaigų tarpvalstybine partneryste ir skirtų skatinti naujoves, palengvinti keitimąsi patirtimi ir gera praktika bei pagerinti integracijos politikos kokybę, kūrimas; |
|
c) |
remiamos tarpvalstybinės sąmoningumo ugdymo kampanijos; |
|
d) |
remiami tyrimai, informacijos apie geriausią praktiką ir visus kitus imigracijos ir integracijos politikos aspektus skleidimas ir keitimasis ja, įskaitant moderniausių technologijų naudojimą; |
|
e) |
remiami bandomieji projektai ir tyrimai, nagrinėjantys naujų Bendrijos bendradarbiavimo formų imigracijos ir integracijos srityje bei Bendrijos teisės aktų galimybę imigracijos srityje; |
|
f) |
remiamas valstybių narių vykdomas bendrų statistinių priemonių, metodų ir rodiklių, skirtų įvertinti imigracijos ir integracijos politikos pokyčius, plėtojimas ir taikymas . |
3. Metinė darbo programa, nustatanti Bendrijos veiksmų prioritetus, priimama 51 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
6 straipsnis
[Tikslinės grupės]
Išbrauktas
II SKYRIUS
PAGALBOS TEIKIMO PRINCIPAI
7 straipsnis
Papildomumas, suderinamumas ir atitiktis
1. Fondas teikia pagalbą, papildančią nacionalinius, regioninius ir vietos veiksmus, integruojant į juos Bendrijos prioritetus.
Visų pirma siekiant užtikrinti, kad Bendrijos atsakas į trečiųjų šalių piliečių integraciją būtų darnus, pagal šią priemonę finansuojami veiksmai turi būti konkretūs ir turi papildyti Europos socialinio fondo ir Europos pabėgėlių fondo finansuojamus veiksmus.
2. Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad fondo ir valstybių narių pagalba būtų suderinama su Bendrijos veikla, politikos kryptimis ir prioritetais. Šis suderinamumas visų pirma nurodomas 18 straipsnyje nurodytoje daugiametėje programoje.
3. Fondo finansuojama veikla atitinka Sutarties nuostatas ir pagal jas priimtų teisės aktų nuostatas.
8 straipsnis
Programavimas
1. Fondo tikslai įgyvendinami daugiamečio programavimo laikotarpiu (2007-2013 m.), atliekant tarpinę peržiūrą pagal 21A straipsnį. Daugiamečio programavimo sistema apima prioritetus ir valdymo, sprendimų priėmimo, audito bei tvirtinimo procesą.
2. Komisijos patvirtintos daugiametės programos įgyvendinamos vykdant metines darbo programas.
9 straipsnis
Papildoma ir proporcinga intervencija
1. Už 19 ir 21 straipsniuose nurodytų daugiamečių ir metinių programų įgyvendinimą atsako valstybės narės atitinkamu teritoriniu lygiu pagal kiekvienai valstybei narei būdingą institucinę sistemą. Ši pareiga vykdoma vadovaujantis šiuo sprendimu.
2. Komisijos ir valstybių narių naudojamos priemonės priklauso nuo Bendrijos paramos dydžio, atsižvelgiant į audito nuostatas. Diferencijavimas taip pat taikomas vertinimo nuostatoms bei daugiamečių ir metinių programų ataskaitoms.
10 straipsnis
Įgyvendinimo būdai
1. Fondui skirtas Bendrijos biudžetas įgyvendinamas pagal Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 53 straipsnio 1 dalies b punktą, išskyrus 5 straipsnyje nurodytus Bendrijos veiksmus ir 16 straipsnyje nurodytą techninę pagalbą. Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad būtų laikomasi patikimo finansų valdymo principo.
2. Komisija vykdo savo pareigą įgyvendinti Europos Bendrijų bendrąjį biudžetą:
|
a) |
tikrindama, ar valstybėse narėse yra įdiegtos ir tinkamai veikia valdymo ir kontrolės sistemos pagal 30 straipsnyje nustatytas procedūras; |
|
b) |
nutraukdama arba sustabdydama visus mokėjimus ar jų dalį pagal 40 ir 41 straipsnius, jeigu nacionalinės valdymo ir kontrolės sistemos neveikia, ir darydama kitas reikalingas finansines pataisas 44 ir 45 straipsniuose nustatyta tvarka. |
11 straipsnis
[Papildomumas]
Išbrauktas
12 straipsnis
Partnerystė
1. Laikydamasi galiojančių nacionalinių taisyklių ir praktikos, kiekviena valstybė narė įsteigia partnerystę su institucijomis ir įstaigomis, kurios dalyvauja įgyvendinant daugiametę programą ar, atitinkamos valstybės narės manymu, gali naudingai prisidėti prie jos plėtojimo .
Tokios institucijos ir įstaigos gali būti kompetentingos regioninės, vietos, miesto valdžios ir kitos valdžios institucijos, tarptautinės organizacijos ir įstaigos , atstovaujančios pilietinei visuomenei, pavyzdžiui, nevyriausybinės organizacijos, įskaitant migrantų organizacijas , ar socialiniai partneriai.
Ši partnerystė apima bent valstybės narės paskirtas įgyvendinančias institucijas, kurios būtų atsakingos už Europos socialinio fondo intervencijų valdymą, ir Europos pabėgėlių fondo atsakingą instituciją.
2. Partnerystė įgyvendinama visapusiškai laikantis atitinkamos kiekvienos partnerių kategorijos institucinės, teisinės ir finansinės jurisdikcijos.
III SKYRIUS
FINANSINĖ PROGRAMA
13 straipsnis
Visuotiniai ištekliai
1. Finansinė orientacinė suma, skirta pagal šį fondą finansuojamų veiksmų įgyvendinimui 2007 m. sausio 1 d.-2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui, yra 825 mln. euro.
1a. Fondui skirtus metinius asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija, neviršydama finansinės programos ribų.
2. Komisija preliminariai paskirsto metinius išteklius kiekvienai valstybei narei vadovaudamasi 14 straipsnyje nustatytais kriterijais.
14 straipsnis
Metinis išteklių paskirstymas finansavimo reikalavimus atitinkantiems veiksmams valstybėse narėse
1. Kiekvienai valstybei narei kasmet iš fondo skiriama fiksuota 500 000 euro suma.
Valstybėms narėms, įstosiančioms į Europos Sąjungą 2007-2013 m., likusiai 2007-2013 m. laikotarpio daliai, pradedant nuo kitų metų po jų įstojimo, nustatoma metinė 500 000euro suma.
2. Nepanaudotos metinės lėšos valstybėms narėms paskirstomos tokiu būdu:
|
a) |
40 % proporcingai valstybėse narėse per praėjusių trejų metų laikotarpį teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių bendro skaičiaus vidurkiui; ir |
|
b) |
60 % proporcingai trečiųjų šalių piliečių, per praėjusių trejų metų laikotarpį gavusių valstybės narės išduotą leidimą gyventi jos teritorijoje, skaičiui. |
3. Tačiau atliekant 2 dalies b punkte nurodytą skaičiavimą neįtraukiamos šios asmenų kategorijos:
|
a) |
sezoniniai darbuotojai, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje; |
|
b) |
trečiųjų šalių piliečiai, atvykę studijų, mokinių mainų, neatlygintino stažavimosi ar savanoriškos tarnybos tikslais pagal 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/114/EB (8); |
|
c) |
trečiųjų šalių piliečiai, atvykę vykdyti mokslinius tyrimus pagal 2005 m. spalio 12 d. Tarybos direktyvą 2005/71/EB (9); |
|
d) |
trečiųjų šalių piliečiai, kuriems valstybės narės institucijos atnaujino leidimą, arba kurių statusas buvo pakeistas, įskaitant trečiųjų šalių piliečius, kurie gavo ilgalaikių gyventojų statusą pagal 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvą 2003/109/EB (10). |
4. Remiamasi naujausiais statistiniais duomenimis, kuriuos pagal Bendrijos teisę paskelbė Europos Bendrijų statistikos tarnyba, remdamasi valstybių narių pateiktais duomenimis.
Jei valstybės narės Komisijai (Eurostatui) nepateikė atitinkamų statistinių duomenų, jos kuo skubiau pateikia preliminarius duomenis.
Prieš remdamasi šiais duomenimis, Komisija (Eurostatas) įvertina statistinės informacijos kokybę, palyginamumą ir išsamumą pagal įprastines veiklos procedūras. Komisijos (Eurostato) prašymu šiuo tikslu valstybės narės jai suteikia visą būtiną informaciją .
15 straipsnis
Finansavimo struktūra
1. Fondo finansinė parama teikiama dotacijų forma.
2. Fondo remiami veiksmai bendrai finansuojami iš viešųjų arba privačių šaltinių, jais nesiekiama pelno ir jie neatitinka reikalavimų finansavimui gauti iš kitų šaltinių, numatytų Europos Bendrijų bendrajame biudžete.
3. Fondo asignavimai papildo viešąsias arba lygiavertes išlaidas, kurias valstybės narės skiria šiame sprendime numatytoms priemonėms.
4. Bendrijos parama remiamiems projektams pagal 4 straipsnį valstybėse narėse įgyvendinamų veiksmų atveju neviršija 50 % visų konkretaus veiksmo išlaidų.
Parama gali būti padidinta iki 75 % projektams, skirtiems konkretiems prioritetams, nustatytiems 18 straipsnyje apibrėžtose strateginėse gairėse.
Parama didinama iki 75 % Sanglaudos fondo remiamose valstybėse narėse.
5. Įgyvendindamos IV skyriuje išdėstytą nacionalinį programavimą, valstybės narės atrenka finansuotinus projektus, remdamosi šiais būtiniausiais kriterijais:
|
a) |
padėtimi valstybėje narėje ir jos reikalavimais; |
|
b) |
išlaidų efektyvumu inter alia atsižvelgiant į su projektu susijusių asmenų skaičių; |
|
c) |
organizacijos, kuri kreipiasi dėl finansavimo, ir organizacijos partnerio patirtimi, kompetencija, patikimumu ir finansiniu įnašu; |
|
d) |
kiek tie projektai papildo kitus iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto arba pagal nacionalines programas finansuojamus veiksmus. |
6. Paprastai Bendrijos finansinė pagalba fondo remiamiems veiksmams suteikiama ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui, reguliariai įvertinant pasiektą pažangą.
16 straipsnis
Techninė pagalba Komisijos iniciatyva
1. Komisijos iniciatyva ir (arba) jos vardu fondas, neviršydamas 500 000 euro savo metinio asignavimo sumos viršutinės ribos , gali finansuoti parengiamąsias priemones, stebėsenos, administracines ir techninės paramos priemones bei įvertinimo, audito ir tikrinimo priemones, būtinas šiam sprendimui įgyvendinti […].
2. Šiuos veiksmus sudaro:
|
a) |
su fondo veikla susiję (įskaitant bendro pobūdžio) tyrimai, įvertinimai, ekspertų ataskaitos, statistiniai duomenys; |
|
b) |
informavimo priemonės valstybėms narėms, galutiniams naudos gavėjams ir plačiajai visuomenei, įskaitant sąmoningumo ugdymo kampanijas ir bendrą duomenų bazę apie fondo finansuojamus projektus ; |
|
c) |
kompiuterizuotų valdymo, stebėsenos, tikrinimo ir vertinimo sistemų įdiegimas, eksploatavimas ir tarpusavio sujungimas; |
|
d) |
bendros vertinimo ir stebėsenos sistemos bei rodiklių, tam tikrais atvejais atsižvelgiant į nacionalinius rodiklius, sistemos sukūrimas; |
|
e) |
vertinimo metodų tobulinimas ir keitimasis informacija apie praktiką šioje srityje; |
|
f) |
informavimo ir mokymo priemonės, skirtos valstybių narių pagal V skyrių paskirtoms valdžios institucijoms, papildančios valstybių narių pastangas teikti nurodymus savo valdžios institucijoms pagal 31 straipsnio 2 dalį. |
17 straipsnis
Valstybių narių teikiama techninė pagalba
1. Atitinkamos valstybės narės iniciatyva kiekvienos metinės programos atveju fondas gali finansuoti parengiamąsias priemones, valdymo, stebėsenos, vertinimo, informavimo ir kontrolės priemones bei priemones, skirtas sustiprinti fondo paramos panaudojimo administracinius gebėjimus.
2. Techninei pagalbai skirta metinė suma negali viršyti:
|
a) |
7 % visos bendro finansavimo sumos, skirtos valstybei narei, pridėjus 30 000 euro 2007-2010 m. laikotarpiui ir |
|
b) |
4 % visos bendro finansavimo sumos, skirtos valstybei narei, pridėjus 30 000euro 2011-2013 m. laikotarpiui. |
IV SKYRIUS
PROGRAMAVIMAS
18 straipsnis
Strateginių gairių priėmimas
1. Komisija priima strategines gaires, nustatydama struktūrą fondo intervencijai, atsižvelgdama į imigracijos ir kitų sričių, susijusių su trečiųjų šalių piliečių integracija, Bendrijos teisės aktų tobulinimo ir įgyvendinimo pažangą bei į fondo finansinių išteklių preliminarų paskirstymą atitinkamam laikotarpiui.
2. Kiekvieno fondo tikslo atveju pagal šias gaires visų pirma įgyvendinami Bendrijos prioritetai, siekiant skatinti bendruosius pagrindinius principus.
3. Vėliausiai iki 2007 m. gegužės 31 d. Komisija priima su daugiamečio programavimo laikotarpiu susijusias strategines gaires.
4. Strateginės gairės priimamos 51 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
19 straipsnis
Nacionalinių daugiamečių programų rengimas ir tvirtinimas
1. Remdamasi 18a straipsnyje nurodytomis strateginėmis gairėmis, kiekviena valstybė narė siūlo daugiametės programos projektą, kurį sudaro :
|
a) |
nacionalinių integracijos strategijų įgyvendinimo esamos padėties aprašymas valstybėje narėje, atsižvelgiant į bendruosius pagrindinius principus ir, jei tinka, atsižvelgiant į nacionalinių priėmimo ir įvadinių programų įgyvendinimą; |
|
b) |
konkrečios valstybės narės keliamų reikalavimų, susijusių su nacionalinėmis integracijos strategijomis ir, tam tikrais atvejais, priėmimo ir įvadinėmis programomis, analizė ir veiklos tikslų, skirtų šiems reikalavimams įvykdyti per daugiametės programos laikotarpį, nurodymas; |
|
c) |
tinkamos strategijos šiems tikslams pasiekti ir su jų įgyvendinimu susijusių prioritetų pateikimas bei veiksmų, kuriais numatoma įgyvendinti šiuos prioritetus, aprašymas; |
|
d) |
nurodymas, ar ši strategija suderinama su kitomis regioninėmis, nacionalinėmis ir Bendrijos priemonėmis; |
|
e) |
informacija apie prioritetus ir jų konkrečius tikslus. Šie tikslai kiekybiškai įvertinami naudojant ribotą rodiklių skaičių, atsižvelgiant į proporcingumo principą. Rodikliai turi būti tokie, kad jais būti galima įvertinti pažangą, lyginant su pradine padėtimi, ir prioritetines kryptis įgyvendinančių tikslų veiksmingumą; |
|
f) |
metodo, pasirinkto 12 straipsnyje nustatytam partnerystės principui įgyvendinti, aprašymas; |
|
g) |
finansavimo plano projekto, kuriame kiekvienam prioritetui ir kiekvieniems metams nustatoma siūloma fondo finansinė parama bei bendro finansavimo iš viešojo ar privačiojo sektoriaus bendra suma; |
|
h) |
daugiametės programos įgyvendinimo nuostatos, apimančios :
|
2 . Valstybės narės pateikia savo daugiamečių programų projektus ne vėliau kaip per keturis mėnesius po to, kai Komisija pateikė atitinkamo laikotarpio strategines gaires.
3. Siekdama patvirtinti daugiametės programos projektą , Komisija nagrinėja :
|
a) |
jos suderinamumą su fondo tikslais ir 18 straipsnyje apibrėžtomis strateginėmis gairėmis; |
|
b) |
projekte numatytų veiksmų aktualumą atsižvelgiant į siūlomą strategiją ; |
|
c) |
valdymo ir kontrolės priemonių, kurias valstybė narė nustatė fondo intervencijų naudojimui, atitiktį šiame sprendime išdėstytoms nuostatoms; |
|
d) |
programos atitiktį Bendrijos teisei, visų pirma su Bendrijos teisei, kuria siekiama užtikrinti laisvą asmenų judėjimą kartu su tiesiogiai susijusiomis gretutinėmis priemonėmis, skirtomis išorės sienų kontrolei, prieglobsčio suteikimui ir imigracijai. |
4. Jeigu Komisija mano, kad daugiametės programos projektas nesuderinamas su strateginėmis gairėmis arba neatitinka šio sprendimo nuostatų, nustatančių valdymo ir kontrolės sistemas, ar Bendrijos teisės, ji paprašo valstybės narės suteikti visą reikiamą informaciją ir tam tikrais atvejais atitinkamai patikslinti pasiūlytą programą.
5. Kiekvieną daugiametę programą Komisija 51 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka patvirtina per tris mėnesius nuo jos oficialaus pateikimo.
20 straipsnis
Daugiamečių programų patikslinimas
1. Atitinkamos valstybės narės arba Komisijos iniciatyva daugiametė programa peržiūrima ir prireikus tikslinama likusiam programavimo laikotarpiui, siekiant geriau arba kitaip atsižvelgti į Bendrijos prioritetus. Daugiametės programos gali būti peržiūrimos atsižvelgiant į įvertinimus ir (arba) iškilus įgyvendinimo sunkumams.
2. Komisija kuo skubiau priima sprendimą, patvirtinantį daugiametės programos tikslinimą, po to, kai atitinkama valstybė narė oficialiai pateikia prašymą. Daugiametė programa tikslinama 51 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
21 straipsnis
Metinės programos
1. Komisijos patvirtintos daugiametės programos įgyvendinamos vykdant metines […] programas.
2. Ne vėliau kaip iki kiekvienų metų liepos 1 d. Komisija pateikia valstybėms narėms sumų, kurios joms turi būti skirtos kitais metais iš visų asignavimų, skirtų pagal kasmetinę biudžeto sudarymo procedūrą, sąmatą, apskaičiuotą 14 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Ne vėliau kaip iki kiekvienų metų lapkričio 1 d. valstybės narės Komisijai pateikia pagal daugiametę programą parengtą kitų metų metinės programos projektą, kurį sudaro :
|
a) |
pagal metinę programą finansuotinų projektų bendrosios atrankos taisyklės; |
|
b) |
pagal metinę programą remtinų veiksmų aprašymas; |
|
c) |
siūlomas fondo paramos paskirstymas įvairiems programos veiksmams ir prašomos sumos techninei pagalbai pagal 17 straipsnį siekiant įgyvendinti metinę programą nurodymas. |
4. Nagrinėdama valstybės narės metinės programos projektą , Komisija atsižvelgia į galutinę fondui pagal biudžeto sudarymo procedūrą skirtų asignavimų sumą […].
Per mėnesį nuo šio projekto oficialaus pateikimo, Komisija informuoja valstybę narę, ar ji gali jį patvirtinti. Jeigu metinės programos projektas nesuderinamas su daugiamete programa, Komisija paprašo valstybės narės pateikti visą reikiamą informaciją ir tam tikrais atvejais atitinkamai patikslinti siūlomą programą .
Ne vėliau kaip iki atitinkamų metų kovo 1 d. Komisija priima sprendimą dėl finansavimo , patvirtinantį metinę programą . Sprendime nurodoma valstybei narei skiriama suma ir laikotarpis, kuriuo galima turėti reikalavimus atitinkančių išlaidų.
21A straipsnis
Tarpinė daugiametės programos patikra
1. Komisija patikrina strategines gaires ir prireikus ne vėliau kaip iki 2010 m. kovo 31 d. priima naujas 2011-2013 m. strategines gaires.
2. Jeigu priimamos tokios strateginės gairės, kiekviena valstybė narė patikrina savo daugiametę programą ir prireikus ją patikslina.
3. 19 straipsnyje išdėstytos nacionalinių daugiamečių programų rengimo ir tvirtinimo taisyklės taikomos mutatis mutandis rengiant ir tvirtinant patikslintas šias daugiametes programas.
4. Patikslintos strateginės gairės priimamos 51 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
V SKYRIUS
VALDYMO IR KONTROLĖS SISTEMOS
22 straipsnis
Įgyvendinimas
Komisija yra atsakinga už šio sprendimo įgyvendinimą ir priima reikalingas įgyvendinimo taisykles.
23 straipsnis
Valdymo ir kontrolės sistemų bendrieji principai
Valstybių narių parengtų daugiamečių programų valdymo ir kontrolės sistemose:
|
a) |
apibrėžiamos atitinkamų valdymo ir kontrolės įstaigų funkcijos ir paskirstomos kiekvienos įstaigos funkcijos; |
|
b) |
numatoma, kad turi būti laikomasi pricipo , kad šių įstaigų funkcijos ir funkcijos šiose įstaigose yra atskirtos; |
|
c) |
numatomi pakankami ištekliai kiekvienai įstaigai arba departamentui paskirtoms funkcijoms vykdyti fondo finansuojamų veiksmų įgyvendinimo laikotarpiu; |
|
d) |
numatomos procedūros, užtikrinančios pagal daugiametes programas deklaruojamų išlaidų teisingumą ir tvarkingumą ; |
|
e) |
patikimos kompiuterizuotos apskaitos, stebėsenos ir finansinės atskaitomybės sistemos; |
|
f) |
numatoma ataskaitų teikimo ir stebėsenos sistema tais atvejais, kai atsakingoji įstaiga patiki vykdyti užduotis kitai įstaigai ; |
|
g) |
numatomi atliktinų funkcijų procedūrų vadovai; |
|
h) |
numatomos sistemos veikimo audito priemonės; |
|
i) |
numatomos tinkamos audito sekos užtikrinimo sistemos ir procedūros; |
|
j) |
numatomos informavimo apie pažeidimus ir neteisėtai sumokėtų sumų susigrąžinimą bei pažeidimų ir neteisėtai sumokėtų sumų susigrąžinimo stebėsenos procedūros. |
24 straipsnis
Institucijų paskyrimas
1. Savo daugiametei ir metinėms programoms įgyvendinti valstybė narė paskiria:
|
a) |
atsakingą instituciją, kuri yra valstybės narės veikianti įstaiga arba valstybės narės paskirta nacionalinė valdžios institucija ar įstaiga, arba įstaiga, kurios veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė ir kuri teikia viešąsias paslaugas ; ši įstaiga yra atsakinga už fondo remiamų daugiamečių ir metinių programų valdymą ir palaiko visus ryšius su Komisija; |
|
b) |
tvirtinančiąją instituciją, kuri yra nacionalinė valdžios institucija arba įstaiga, arba asmuo, veikiantis kaip tokia įstaiga ar institucija ir kurią valstybė narė paskyrė tvirtinti išlaidų deklaracijas ir mokėjimo paraiškas prieš siunčiant jas Komisijai; |
|
c) |
audito instituciją, kuri yra nacionalinė valdžios institucija arba įstaiga, jeigu ji funkciškai nepriklauso nuo atsakingos institucijos ir tvirtinančiosios institucijos, yra paskirta valstybės narės ir atsakinga už veiksmingo valdymo bei kontrolės sistemos veikimo patikrinimą; |
|
d) |
kur tinkama, įgaliotąją instituciją. |
2. Valstybė narė nustato taisykles, reglamentuojančias jos santykius su 1 dalyje nurodytomis valdžios institucijomis bei jų santykius su Komisija.
3. Pagal 23 straipsnio b punktą kai kurių arba visų 1 dalyje nurodytų institucijų funkcijas gali atlikti ta pati įstaiga .
4. 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Komisija priima 25-29 straipsnių įgyvendinimo taisykles.
25 straipsnis
Atsakinga institucija
1. Atsakinga institucija atitinka tokias būtiniausias sąlygas: Ji:
|
a) |
turi juridinio asmens statusą, išskyrus atvejus, kai ji yra valstybės narės veikianti įstaiga; |
|
b) |
turi nesudėtingam ryšių palaikymui su įvairiais vartotojais ir kitų valstybių narių atsakingomis įstaigomis bei Komisija reikalingą infrastruktūrą; |
|
c) |
dirba administracinėje aplinkoje, leidžiančioje jai tinkamai vykdyti savo užduotis ir išvengti interesų konflikto; |
|
d) |
turi galimybę taikyti Bendrijos fondo valdymo taisykles; |
|
e) |
turi finansinius ir valdymo pajėgumus, proporcingus Bendrijos lėšų, kurias ji bus paprašyta valdyti, apimčiai; |
|
f) |
turi tinkamos profesinės kvalifikacijos ir kalbinių įgūdžių personalą administraciniam darbui tarptautinėje aplinkoje atlikti. |
2. Valstybė narė teikia atsakingai institucijai pakankamą finansavimą, kad ši galėtų tinkamai ir nepertraukiamai toliau atlikti savo užduotis 2007-2013 m. laikotarpiu.
2a. Komisija gali padėti valstybėms narėms mokyti darbuotojus, visų pirma šio sprendimo V-IX skyrių tinkamo taikymo srityse.
26 straipsnis
Atsakingos institucijos užduotys
1. Atsakinga institucija yra atsakinga už daugiametės programos valdymą ir įgyvendinimą pagal patikimo finansų valdymo principą.
Visų pirma ji:
|
a) |
konsultuojasi su partneriais pagal 12 straipsnį; |
|
b) |
teikia Komisijai pasiūlymus dėl 19 ir 21 straipsniuose apibrėžtų daugiamečių ir metinių programų; |
|
c) |
sukuria bendradarbiavimo mechanizmą su valstybės narės paskirtomis valdymo institucijomis, kurio tikslas — įgyvendinti Europos socialinio fondo ir Europos pabėgėlių fondo numatytus veiksmus; |
|
d) |
prireikus organizuoja ir skelbia konkursus ir kvietimus teikti pasiūlymus; |
|
e) |
organizuoja atrankos ir sutarčių sudarymo procedūras bendram veiksmų finansavimui iš fondo, laikydamasi 15 straipsnio 5 dalyje išdėstytų principų ; |
|
f) |
gauna Komisijos atliekamus mokėjimus ir atlieka mokėjimus galutiniams paramos gavėjams; |
|
g) |
užtikrina bendro finansavimo iš fondo ir iš kitų atitinkamų nacionalinių ir Bendrijos finansinių priemonių nuoseklumą ir papildomumą; |
|
h) |
stebi bendrai finansuojamų produktų tiekimą ir paslaugų teikimą bei įsitikina, kad už veiksmus deklaruotos išlaidos iš tiesų buvo patirtos ir atitinka Bendrijos bei nacionalines taisykles; |
|
i) |
užtikrina, kad būtų įdiegta kompiuterizuota apskaitos įrašų apie kiekvieną pagal metines programas vykdomą veiksmą registravimo bei saugojimo sistema ir kad būtų renkami finansų valdymui, stebėsenai, kontrolei bei vertinimui reikalingi duomenys apie įgyvendinimą; |
|
j) |
užtikrina, kad galutiniai naudos gavėjai ir kitos įstaigos, įgyvendinančios fondo bendrai finansuojamus veiksmus, turėtų atskirą apskaitos sistemą arba atitinkamą apskaitos kodeksą visiems su veiksmu susijusiems sandoriams, nepažeidžiant nacionalinių apskaitos taisyklių ; |
|
k) |
užtikrina, kad daugiamečių programų vertinimai, nurodyti 48 straipsnyje, būtų atliekami laikantis šiame sprendime nustatytų terminų ir atitiktų kokybės standartus, dėl kurių kartu nutaria Komisija ir valstybė narė; |
|
l) |
parengia procedūras, kuriomis būtų užtikrinama, kad visi su išlaidomis ir auditu susiję dokumentai, reikalingi tinkamai audito sekai užtikrinti, būtų laikomi pagal 42 straipsnyje nurodytus reikalavimus; |
|
m) |
užtikrina, kad 29 straipsnio 1 dalyje apibrėžtam auditui atlikti audito institucija gautų visą reikiamą informaciją apie naudojamas valdymo procedūras ir iš fondo bendrai finansuojamus projektus; |
|
n) |
užtikrina, kad tvirtinančioji institucija gautų visą būtiną informaciją apie tvirtinimo tikslu atliktas su išlaidomis susijusias procedūras ir patikrinimus ; |
|
o) |
rengia ir Komisijai teikia pažangos ir galutines ataskaitas dėl metinių programų įgyvendinimo , tvirtinančiosios institucijos patvirtintas išlaidų deklaracijas ir prašymus dėl mokėjimo arba tam tikrais atvejais grąžinamų išlaidų deklaraciją ; |
|
p) |
vykdo informavimo ir konsultavimo veiklą; bei skleidžia paremtų veiksmų rezultatus; |
|
q) |
bendradarbiauja su Komisija ir kitų valstybių narių atsakingomis institucijomis; |
|
r) |
tikrina, kaip galutiniai naudos gavėjai įgyvendina 32 straipsnio 6 dalyje nurodytas gaires. |
2. Atsakingos institucijos atliekamą valstybėse narėse įgyvendinamų projektų valdymo veiklą galima finansuoti pagal 17 straipsnyje nurodytas techninės pagalbos priemones.
27 straipsnis
Atsakingos institucijos užduočių perdavimas
1. Kai visos ar dalis atsakingos institucijos užduočių perduodamos įgaliotajai institucijai, atsakinga institucija tiksliai apibrėžia perduodamų užduočių sritį ir nustato išsamias perduotų užduočių įgyvendinimo procedūras, atitinkančias 25 straipsnyje nustatytas sąlygas.
2. Į šias procedūras įtraukiamas reguliarus informacijos apie veiksmingą perduotų užduočių vykdymą ir naudojamų priemonių aprašymą teikimas atsakingai institucijai.
28 straipsnis
Tvirtinančioji institucija
1. Tvirtinančioji institucija:
|
a) |
patvirtina, kad:
|
|
b) |
užtikrina, kad tvirtinimo tikslu iš atsakingos institucijos ji gavo tinkamą informaciją apie atliktas procedūras ir patikrinimus, susijusius su išlaidų deklaracijose įtrauktomis išlaidomis; |
|
c) |
tvirtinimo tikslu atsižvelgia į visų auditų, kuriuos atliko ar kurie buvo atlikti audito institucijos atsakomybe, rezultatus; |
|
d) |
saugo kompiuterizuotus Komisijai deklaruotų išlaidų apskaitos įrašus; |
|
e) |
užtikrina Bendrijos finansavimo, kai dėl pastebėtų pažeidimų buvo nustatyta, jog šis buvo išmokėtas neteisėtai, o tam tikrais atvejais ir delspinigių, išieškojimą, tvarkydama išieškotinų sumų apskaitą ir sumokėdama išieškotas sumas Europos Bendrijų bendrajam biudžetui , ir, kai įmanoma, išskaitydama jas iš kitos išlaidų deklaracijos . |
2. Tvirtinančiosios institucijos veiklą, susijusią su valstybėse narėse įgyvendinamais projektais, galima finansuoti pagal 17 straipsnyje nurodytas techninės pagalbos priemones, jeigu paisoma 24 straipsnyje nurodytų išimtinių šios institucijos teisių.
29 straipsnis
Audito institucija
1. Audito institucija:
|
a) |
užtikrina, kad, siekiant patikrinti veiksmingą valdymo ir kontrolės sistemos veikimą , būtų atliekamas auditas; |
|
b) |
užtikrina, kad veiksmai būtų audituojami pasirenkant tinkamą imtį deklaruotoms išlaidoms patikrinti, o imtis sudarytų mažiausiai 10 % visų kiekvienos metinės programos reikalavimus atitinkančių išlaidų; |
|
c) |
per šešis mėnesius nuo daugiametės programos patvirtinimo pateikia Komisijai audito strategiją, kurioje nurodomos a ir b punktuose minimą auditą atliksiančios įstaigos, užtikrinant , kad pagrindiniai fondo bendro finansavimo naudos gavėjai būtų patikrinti atliekant auditą, o auditai būtų tolygiai paskirstyti per visą programavimo laikotarpį. |
2. Kai pagal šį sprendimą paskirta audito institucija taip pat yra paskirta audito institucija pagal sprendimus …, … ir … (11), arba kai dviem arba daugiau iš šių fondų taikomos bendros sistemos, pagal 1 dalies c punktą galima pateikti bendrą suderintą audito strategiją.
3. Įgyvendinant kiekvieną metinę programą , audito institucija parengia ataskaitos projektą, kuriame pateikiama:
|
a) |
metinė audito ataskaita, kurioje išdėstomos pagal audito strategiją atlikto metinės programos audito išvados ir nurodomi visi programos valdymo ir kontrolės sistemose nustatyti trūkumai; |
|
b) |
remiantis audito institucijos atsakomybe atliktos kontrolės ir audito rezultatais — nuomonė apie tai, ar veikianti valdymo ir kontrolės sistema deramai užtikrina , kad Komisijai pateiktos išlaidų deklaracijos būtų teisingos ir kad pagrindiniai sandoriai būtų teisėti ir tvarkingi ; |
|
c) |
deklaracija, kurioje būtų įvertintas prašymo išmokėti galutinį likutį pagrįstumas ir atitinkamų išlaidų teisėtumas ir tvarkingumas. |
4. Audito institucija užtikrina, kad atliekant auditą būtų atsižvelgiama į tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus.
5. Auditą, susijusį su valstybėse narėse įgyvendinimais projektais, galima finansuoti pagal 17 straipsnyje nurodytas techninės pagalbos priemones, jeigu paisoma 24 straipsnyje nurodytų išimtinių šios institucijos teisių.
VI SKYRIUS
PAREIGOS IR KONTROLĖS PRIEMONĖS
30 straipsnis
Valstybių narių pareigos
1. Valstybių narių pareiga — užtikrinti patikimą daugiamečių ir metinių programų finansų valdymą ir pagrindinių sandorių teisėtumą bei tvarkingumą.
2. Jos užtikrina, kad atsakingos institucijos ir įgaliotoji institucija, tvirtinančiosios institucijos, audito institucijos ir kitos susijusios įstaigos gautų tinkamus nurodymus dėl 23-29 straipsniuose nurodytų valdymo ir kontrolės sistemų kūrimo, siekiant užtikrinti, kad Bendrijos finansavimas būtų naudojamas veiksmingai ir teisingai.
3. Valstybės narės užkerta kelią pažeidimams, juos nustato ir pašalina. Valstybės narės apie tuos pažeidimus praneša Komisijai ir nuolat ją informuoja apie administracinių ir teisinių procesų eigą.
Kai neįmanoma susigrąžinti galutiniam naudos gavėjui neteisėtai išmokėtų sumų, valstybė narė atsako už prarastų lėšų grąžinimą į Europos Bendrijų bendrąjį biudžetą, jeigu nustatoma, kad nuostoliai buvo patirti dėl jos kaltės ar aplaidumo.
4. Valstybės narės visų pirma atsako už finansinę veiksmų kontrolę ir užtikrina, kad valdymo sistemos bei auditas būtų įgyvendinami garantuojant tinkamą ir veiksmingą Bendrijos lėšų panaudojimą. Jos pateikia Komisijai šių sistemų aprašymą.
5. Išsamios 1-4 dalių įgyvendinimo taisyklės priimamos 51 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
31 straipsnis
Valdymo ir kontrolės sistemos
1. Prieš Komisijai patvirtinant daugiametę programą 51 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, valstybės narės užtikrina, kad pagal 23-29 straipsnius būtų sukurtos valdymo ir kontrolės sistemos. Jų pareiga — užtikrinti, kad sistemos veiksmingai veiktų visą programavimo laikotarpį.
2. Valstybės narės kartu su savo daugiametės programos projektu pateikia Komisijai atsakingų, įgaliotųjų ir tvirtinančiųjų institucijų bei vidaus audito sistemų, veikiančių šiose institucijose ir įstaigose, audito institucijos ir kitų įstaigų, atliekančių auditą, už kurį ji yra atsakinga, struktūros ir procedūrų aprašą.
3. Komisija peržiūri šios nuostatos taikymą rengdama 2007-2013 m. ataskaitą, nurodytą 49 straipsnio 3 dalyje .
32 straipsnis
Komisijos pareigos
1. Komisija 31 straipsnyje nustatyta tvarka įsitikina, kad valstybės narės sukūrė 23-29 straipsnius atitinkančias valdymo ir kontrolės sistemas ir, remdamasi metinėmis audito ataskaitomis ir savo pačios atliktu auditu, įsitikina, kad programavimo laikotarpiu sistemos veikia efektyviai.
2. Nedarant įtakos valstybių narių atliekamam auditui, Komisijos pareigūnai arba įgalioti Komisijos atstovai gali atlikti auditą vietoje, kartais atlikdami ir metinėse programose numatytų veiksmų auditą, siekiant patikrinti, ar valdymo ir kontrolės sistemos veikia efektyviai, pranešdami apie auditą ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas. Tokiame audite gali dalyvauti atitinkamos valstybės narės pareigūnai ar įgalioti atstovai.
3. Komisija gali reikalauti, kad valstybė narė atliktų patikrinimą vietoje, siekiant patikrinti, ar sistemos veikia teisingai arba tai, ar vienas arba daugiau sandorių yra teisingi. Tokiame audite gali dalyvauti Komisijos pareigūnai ar įgalioti Komisijos atstovai.
4. Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija užtikrina, kad apie fondo remiamus veiksmus būtų tinkamai informuojama, užtikrina tų veiksmų viešumą ir paskesnes priemones.
5. Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija užtikrina, kad veiksmai atitiktų ir papildytų kitas atitinkamas Bendrijos politikos kryptis, priemones ir iniciatyvas.
6. Komisija nustato gaires siekdama užtikrinti pagal šį sprendimą suteikto finansavimo pastebimumą .
33 straipsnis
Bendradarbiavimas su valstybių narių kontrolės įstaigomis
1. Komisija bendradarbiauja su audito institucijomis, […] kad būtų koordinuojami atitinkami jų kontrolės planai ir audito metodai, ir nedelsdama keičiasi rezultatais, gautais atlikus valdymo ir kontrolės sistemų auditą, siekdama kuo veiksmingiau pasinaudoti kontrolės ištekliais ir išvengti nepagrįsto darbų dubliavimosi.
Ne vėliau kaip per tris mėnesius […] Komisija pareiškia savo pastabas dėl audito strategijos, pateikiamos pagal 29 straipsnį.
2. Nustatydama savo audito strategiją, Komisija nurodo tas metines programas, kurias ji laiko tinkamomis atsižvelgiant į turimas žinias apie valdymo ir kontrolės sistemas.
Dėl tų programų Komisija gali padaryti išvadą, kad ji iš esmės gali vadovautis valstybių narių pateiktais audito įrodymais ir kad ji pati atliks auditą vietoje tik tuomet, jei yra įrodymų, kad esama trūkumų sistemose .
VII SKYRIUS
FINANSŲ VALDYMAS
34 straipsnis
Atitiktis reikalavimams — išlaidų deklaracijos
1. Visose išlaidų deklaracijose nurodoma išlaidų, kurias patyrė galutiniai naudos gavėjai, įgyvendindami veiksmus, suma ir atitinkamai gauta parama iš viešųjų ar privačiųjų lėšų.
2. Išlaidos atitinka naudos gavėjų atliktus mokėjimus. Išlaidos pagrindžiamos mokėjimą patvirtinančiomis sąskaitomis-faktūromis arba lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentais.
3. Išlaidas galima laikyti atitinkančiomis finansavimo iš fondo reikalavimus tik tada, jeigu faktiškai mokėjimai buvo atlikti ne anksčiau kaip iki 21 straipsnio 4 dalyje minimame sprendime dėl finansavimo , patvirtinančiame metinę programą , nurodytų metų sausio 1 d. Bendrai finansuojami veiksmai negali būti užbaigti iki pirmosios jų atitikties finansavimo reikalavimams dienos.
Išimties tvarka išlaidų, naudojamų įgyvendinant pagal 2007 m. metines programas remiamus veiksmus, atitikimo finansavimo reikalavimams laikotarpis yra treji metai.
4 . Taisyklės, reglamentuojančios išlaidų, skirtų pagal 4 straipsnį įgyvendintiems veiksmams, fondo bendrai finansuojamiems valstybėse narėse, atitikimą reikalavimams priimamos 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
35 straipsnis
Mokėjimo naudos gavėjams vientisumas
Valstybės narės įsitikina, ar atsakinga institucija užtikrina, kad galutiniai naudos gavėjai kuo greičiau gautų visą paramos sumą iš viešųjų lėšų. Neatskaitomos ir nesulaikomos jokios sumos, taip pat neimamas joks papildomas specialus mokestis ar kitas lygiavertis mokestis, kuris sumažintų šias galutiniams naudos gavėjams skirtas sumas su sąlyga, kad galutiniai naudos gavėjai atitinka visus veiksmų ir išlaidų finansavimo reikalavimus .
36 straipsnis
Euro naudojimas
1. Valstybių narių daugiamečių ir metinių programų projektuose, nurodytuose atitinkamai 19 ir 21 straipsniuose, patvirtintose išlaidų deklaracijose, prašymuose dėl mokėjimo, nurodytuose 26 straipsnio 1 dalies o punkte, pateikiamos sumos ir metinės programos įgyvendinimo pažangos ataskaitoje, nurodytoje 38 straipsnio 4 dalyje, bei galutinėje metinės programos įgyvendinimo ataskaitoje, nurodytoje 50 straipsnyje, minimos išlaidos nurodomos eurais.
2. Komisijos sprendimuose dėl finansavimo, patvirtinančiuose valstybių narių metines programas, nurodytas 21 straipsnio 4 dalyje , pateikiamos sumos, įsipareigojimai ir mokėjimai apskaičiuojami ir vykdomi eurais.
3. Valstybės narės, kurios prašymo dėl mokėjimo pateikimo metu nebuvo įsivedusios euro kaip savo valiutos, nacionaline valiuta patirtas išlaidų sumas konvertuoja į eurus. Ši suma konvertuojama į eurus taikant Komisijos mėnesinį buhalterinį valiutos kursą, galiojantį tą mėnesį, kai už atitinkamą programą atsakingos institucijos sąskaitose buvo užregistruotos išlaidos. Šį kursą kiekvieną mėnesį elektroninėmis priemonėmis skelbia Komisija.
4. Eurui tapus valstybės narės valiuta, ankstesnėje dalyje nustatyta konvertavimo tvarka toliau taikoma visoms išlaidoms, užregistruotoms tvirtinančiosios institucijos sąskaitose iki fiksuoto nacionalinės valiutos ir euro konvertavimo kurso įsigaliojimo dienos.
37 straipsnis
Įsipareigojimai
Bendrijos biudžetiniai įsipareigojimai prisiimami kiekvienais metais remiantis 21 straipsnio 4 dalyje nurodytu sprendimu dėl finansavimo, patvirtinančiu metinę programą .
38 straipsnis
Mokėjimas — išankstinis mokėjimas
1. Komisija vykdo fondų paramos mokėjimą pagal biudžetinius įsipareigojimus.
2. Mokėjimas apima išankstinį ir likučio mokėjimą. Jis atliekamas valstybės narės paskirtai atsakingai institucijai.
3. Išankstinis mokėjimas, lygus 50 % Komisijos sprendimu dėl finansavimo, patvirtinančio metinę programą , paskirtos sumos, valstybei narei atliekamas per šešiasdešimt dienų nuo to sprendimo priėmimo.
4. Antras išankstinis mokėjimas atliekamas ne vėliau kaip po trijų mėnesių po to, kai Komisija per du mėnesius nuo oficialaus pateikimo patvirtina metinės programos įgyvendinimo pažangos ataskaitą ir patvirtintą išlaidų, sudarančių mažiausiai 60 % pradinio mokėjimo sumos, deklaraciją, parengtą pagal 28 straipsnio 1 dalies a punktą ir 34 straipsnį. Komisijos išmokėto antro išankstinio mokėjimo suma neviršija 50 % bendros sprendimu dėl finansavimo , patvirtinančiu metinę programą, skirtos sumos, ir bet kuriuo atveju, jei valstybė narė nacionaliniu lygiu skyrė mažesnę sumą nei sprendime dėl finansavimo, patvirtinančiame metinę programą, nurodyta suma, valstybės narės pagal metinę programą atrinktiems projektams faktiškai skirtų Bendrijos lėšų sumos likučio, atėmus pirmą išankstinį mokėjimą.
5. Nuo išankstinio mokėjimo sumos priskaičiuotos palūkanos priskiriamos atitinkamai programai; jos laikomos valstybės narės lėšomis kaip nacionalinė parama iš viešųjų lėšų ir deklaruojamos Komisijai, galutinai deklaruojant atitinkamos programos išlaidas.
6. Išankstiniu mokėjimu sumokėtos sumos išskaitomos iš sąskaitų užbaigus metinę programą.
39 straipsnis
Likučio išmokėjimas
1. Komisija išmoka likutį, jeigu ne vėliau kaip per devynis mėnesius po sprendime dėl finansavimo, patvirtinančiame metinę programą, nustatyto galutinio termino išlaidų atitikčiai reikalavimams , gauna šiuos dokumentus:
|
a) |
patvirtintą išlaidų deklaraciją, tinkamai parengtą pagal 28 straipsnio 1 dalies a punktą ir 34 straipsnį, ir prašymą išmokėti likutį arba grąžinamų išlaidų deklaraciją; |
|
b) |
galutinę metinės programos įgyvendinimo ataskaitą , nurodytą 50 straipsnyje; |
|
c) |
metinę audito ataskaitą, nuomonę ir deklaraciją, numatytas 29 straipsnio 3 dalyje. |
Likutis išmokamas priėmus galutinę metinės programos įgyvendinimo ataskaitą ir deklaraciją, kurioje būtų įvertintas prašymo išmokėti likutį pagrįstumas.
2. Jeigu atsakinga institucija nepateikia 1 dalyje nurodytų dokumentų iki nustatyto termino ir priimtina forma, Komisija panaikina tuos su atitinkama metine programa susijusius biudžetinius įsipareigojimus, pagal kuriuos nebuvo išmokėtos išankstinio finansavimo sumos.
3. 2 dalyje nustatyta automatinio atšaukimo procedūra laikinai sustabdoma atitinkamų projektų sumai, kai valstybės narės lygiu 1 dalyje nustatytų dokumentų pateikimo metu vyksta teismo procesas ar administracine tvarka nagrinėjamas skundas, turintis sustabdomąjį poveikį. Valstybė narė pateiktoje dalinėje galutinėje ataskaitoje pateikia išsamią informaciją apie tokius projektus ir kas 6 mėnesius siunčia apie tuos projektus parengtas pažangos ataskaitas. Per 3 mėnesius nuo teismo proceso ar skundo nagrinėjimo administracine tvarka pabaigos valstybė narė atitinkamiems projektams pateikia 1 dalyje nurodytus dokumentus.
4. 1 dalyje nurodytas devynių mėnesių laikotarpis nutraukiamas, jeigu Komisija priima sprendimą, kuriuo sustabdomas bendro finansavimo mokėjimas atitinkamai metinei programai pagal 41 straipsnio nuostatas. Laikotarpis vėl pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią valstybei narei pranešama apie 41 straipsnio 3 dalyje nurodytą Komisijos sprendimą.
5. Nepažeidžiant 40 straipsnio nuostatų, Komisija per šešis mėnesius nuo 1 dalyje nurodytų dokumentų gavimo informuoja valstybę narę apie išlaidų, kurias Komisija pripažino mokėtinomis iš fondo, dydį ir apie bet kokias finansines pataisas, reikalingas dėl skirtumo tarp deklaruotų išlaidų ir pripažintų išlaidų. Valstybė narė savo pastabas pateikia per tris mėnesius.
6. Gavusi valstybės narės pastabas, Komisija per tris mėnesius nusprendžia, kokia išlaidų suma turėtų būti pripažinta kaip mokėtina iš fondo, ir išieško likutį, atsiradusį dėl skirtumo tarp galutinių pripažintų išlaidų ir valstybėms narėms jau sumokėtų sumų.
7. Atsižvelgdama į turimą finansavimą, Komisija išmoka likutį ne vėliau kaip per šešiasdešimt dienų nuo tos dienos, kai ji priima šio straipsnio pirmoje dalyje nurodytus dokumentus. Biudžetinio įsipareigojimo likutis gali būti atšauktas per šešis mėnesius nuo išmokėjimo.
40 straipsnis
Mokėjimo termino nutraukimas
1. Įgaliojimus suteikiantis pareigūnas, turintis įgaliojimus pagal Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002, nutraukia mokėjimo terminą ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, jeigu:
|
a) |
nacionalinės ar Bendrijos audito įstaigos ataskaitoje yra įrodymų, leidžiančių manyti, kad esama didelių valdymo ir kontrolės sistemų veikimo trūkumų , |
|
b) |
tas pareigūnas turi atlikti papildomus patikrinimus gavęs informaciją, kad išlaidos, nurodytos patvirtintoje išlaidų deklaracijoje, yra susijusios su rimtu pažeidimu, kuris nebuvo pašalintas. |
2. Valstybei narei ir tvirtinančiajai institucijai nedelsiant pranešama apie mokėjimo termino nutraukimo priežastis. Terminas vėl pradedamas skaičiuoti iš karto po to, kai valstybė narė imasi reikiamų priemonių .
41 straipsnis
Mokėjimo sustabdymas
1. Komisija gali laikinai sustabdyti visą išankstinį mokėjimą ir likučio išmokas arba jų dalį, kai:
|
a) |
yra rimtas programos valdymo ir kontrolės sistemos trūkumas, kuris daro įtaką mokėjimo patvirtinimo procedūros patikimumui ir dėl kurio nebuvo imtasi korekcinių priemonių; arba |
|
b) |
išlaidos, nurodytos patvirtintoje išlaidų deklaracijoje , yra susijusios su rimtu pažeidimu, kuris nebuvo panaikintas; arba |
|
c) |
valstybė narė nesilaikė savo įsipareigojimų pagal 30 ir 31 straipsnius. |
2. Komisija gali nuspręsti sustabdyti išankstinį mokėjimą ir likučio išmokas po to, kai suteikia valstybei narei galimybę per tris mėnesius pateikti savo pastabas.
3. Komisija nutraukia išankstinio mokėjimo ir likučio išmokų sustabdymą, kai, jos nuomone, valstybė narė ėmėsi būtinų priemonių, kad sustabdymas būtų nutrauktas.
4. Jeigu valstybė narė nesiima reikalingų priemonių, Komisija pagal 45 straipsnį gali priimti sprendimą atšaukti visą Bendrijos paramą metinei programai ar jos dalį .
42 straipsnis
Dokumentų saugojimas
Nepažeidžiant valstybės pagalbą reglamentuojančių taisyklių pagal Sutarties 87 straipsnį , atsakinga institucija užtikrina, kad Komisija ir Audito Rūmai penkerius metus po programų užbaigimo, kaip apibrėžta 39 straipsnio 1 dalyje , galėtų susipažinti su visais patvirtinamaisiais dokumentais, susijusiais su atitinkamų programų išlaidomis ir auditu.
Šis laikotarpis nutraukiamas teismo proceso atveju arba tinkamai pagrįstu Komisijos prašymu.
Dokumentų originalai arba originalus atitinkančios patvirtintos jų kopijos laikomos visuotinai pripažintose duomenų laikmenose.
VIII SKYRIUS
FINANSINĖS PATAISOS
43 straipsnis
Valstybių narių daromos finansinės pataisos
1. Valstybės narės visų pirma atsako už pažeidimų nagrinėjimą, imdamosi priemonių , jei esama įrodymų, kad yra reikšmingų pokyčių, kurie daro poveikį programų įgyvendinimo ar kontrolės pobūdžiui arba sąlygoms, ir darydamos reikiamas finansines pataisas.
2. Valstybė narė daro reikiamas finansines pataisas dėl nustatytų pavienių arba sisteminių pažeidimų vykdant veiksmus ar įgyvendinant metines programas. Valstybių narių daromomis pataisomis išieškoma visa Bendrijos parama ar jos dalis. Valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį bei sunkumą ir į fondo patirtus finansinius nuostolius.
3. Į 50 straipsnyje nurodytos metinės programos įgyvendinimo galutinę ataskaitą valstybės narės įtraukia atitinkamai metinei programai skirtų inicijuotų atšaukimo procedūrų sąrašą.
Valstybės narės daromomis pataisomis atšaukiama visa Bendrijos parama ar jos dalis ir, jeigu per atitinkamos valstybės narės nustatytą laikotarpį ši suma negrąžinama, mokami delspinigiai, kurių norma nustatyta 46 straipsnio 2 dalyje.
4. Nustačius sisteminius pažeidimus, valstybė narė tiria visas operacijas, kurias vykdant galėjo būti padaryti pažeidimai.
44 straipsnis
Komisijos atliekamas sąskaitų auditas ir daromos finansinės pataisos
1. Nepažeisdami Audito Rūmų įgaliojimų arba nedarydami įtakos patikrinimams, kuriuos atlieka valstybės narės pagal savo nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus, Komisijos pareigūnai ar įgalioti Komisijos atstovai gali vykdyti fondo finansuojamų operacijų ir valdymo bei kontrolės sistemų patikrinimus vietoje, įskaitant atrankinius patikrinimus, prieš tai pranešę bent prieš tris darbo dienas . Komisija atitinkamą valstybę narę įspėja iš anksto, kad gautų visą reikiamą pagalbą. Tokiuose patikrinimuose gali dalyvauti atitinkamos valstybės narės pareigūnai ar įgalioti atstovai.
Komisija gali reikalauti atitinkamos valstybės narės atlikti patikrinimą vietoje, siekdama patikrinti tai, ar vienas arba keli sandoriai yra teisingi. Tokiuose patikrinimuose gali dalyvauti Komisijos pareigūnai ar įgalioti atstovai.
2. Jei, baigusi būtinus patikrinimus, Komisija padaro išvadą, kad valstybė narė nevykdo savo įsipareigojimų pagal 30 straipsnį, ji sustabdo išankstinį arba galutinį mokėjimą pagal 41 straipsnį.
45 straipsnis
Pataisų kriterijai
1. Komisija gali daryti finansines pataisas, atšaukdama visą Bendrijos paramą metinei programai arba jos dalį, jeigu, atlikusi būtiną tyrimą , ji nustato, kad:
|
a) |
yra didelių trūkumų programos valdymo ir kontrolės sistemoje, keliančių pavojų Bendrijos paramai, kuri programai jau yra sumokėta; |
|
b) |
patvirtintoje išlaidų deklaracijoje išlaidos nurodytos neteisingai ir valstybė narė to neištaisė prieš pradėdama pataisų procedūrą pagal šią dalį; |
|
c) |
valstybė narė nesilaikė savo įsipareigojimų pagal 30 straipsnį prieš pradėdama pataisų procedūrą pagal šią dalį. |
Komisija priima sprendimą, atsižvelgusi į valstybės narės pateiktas pastabas.
2. Siekdama nustatyti, ar taikyti vienodo dydžio ar ekstrapoliuotą pataisą, Komisija finansines pataisas daro kiekvienu atskiru nustatyto pažeidimo atveju, atsižvelgdama į pažeidimo nuolatinį pobūdį. Jei pažeidimas susijęs su išlaidų deklaracija , dėl kurios metinėje ataskaitoje jau pateiktas deramas užtikrinimas pagal 29 straipsnio 3 dalies b punktą, bus galima daryti prielaidą, kad egzistuoja nuolatinė problema, nulemianti vienodos arba ekstrapoliuotas pataisos taikymą, išskyrus tuos atvejus, kai valstybė narė per tris mėnesius gali pateikti šią prielaidą paneigiančių įrodymų.
3. Priimdama sprendimą dėl pataisų sumos, Komisija atsižvelgia į pažeidimo svarbą ir atitinkamos metinės programos trūkumų mastą bei finansinį poveikį.
4. Kai Komisija savo poziciją grindžia ne jos tarnybose dirbančių auditorių nustatytais faktais, ji, išnagrinėjusi atitinkamos valstybės narės panaudotas priemones pagal 31 straipsnį, pastebėtų pažeidimų ataskaitas ir valstybės narės pateiktus atsakymus, padaro išvadas dėl finansinių padarinių.
46 straipsnis
Grąžinimas
1. Visos Europos Bendrijų bendrajam biudžetui grąžintinos sumos sumokamos iki termino, nurodyto vykdomajame rašte sumoms išieškoti, parengtame pagal Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (12) 72 straipsnį. Šis terminas yra paskutinė antrojo mėnesio po vykdomojo rašto išdavimo diena.
2. Dėl vėlavimo vykdant grąžinimą nuo pavėluotos grąžinti sumos mokami delspinigiai, pradedant nustatytu terminu ir baigiant faktinio mokėjimo diena. Taikoma delspinigių norma yra trimis su puse procentinių punktų didesnė nei ta, kurią taiko Europos centrinis bankas savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms ir kuri paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje, galiojusi to mėnesio, kurį sueina grąžinimo terminas, pirmą kalendorinę dieną.
47 straipsnis
Valstybių narių įsipareigojimai
Komisijos padaryta finansinė pataisa neapriboja valstybės narės įsipareigojimo vykdyti išieškojimą pagal 45 straipsnį.
IX SKYRIUS
STEBĖSENA, ĮVERTINIMAS IR ATASKAITOS
48 straipsnis
Stebėsena ir įvertinimas
1. Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija vykdo nuolatinę fondo veiklos stebėseną.
2. Rengiant 49 straipsnio 3 dalyje nurodytą ataskaitą , Komisija reguliariai […] vertina fondo veiklą kartu su valstybėmis narėmis, siekdama įvertinti veiksmų tinkamumą, veiksmingumą ir poveikį, atsižvelgiant į 2 straipsnyje nurodytą bendrąjį tikslą.
3. Komisija taip pat nagrinėja, kaip fondo veiksmai papildo atitinkamų Bendrijos politikos krypčių, priemonių ir iniciatyvų veiksmus.
49 straipsnis
Įsipareigojimai teikti ataskaitas
1. Kiekvienos valstybės narės atsakinga institucija imasi reikiamų priemonių siekdama užtikrinti, kad bus vykdoma projekto stebėsena ir atliktas įvertinimas.
Šiuo tikslu susitarimuose ir sutartyse, kuriuos ji sudaro su už veiksmų įgyvendinimą atsakingomis organizacijomis, turi būti straipsniai, numatantys įsipareigojimą teikti reguliarias ir išsamias ataskaitas apie pažangą įgyvendinant ir užbaigiant įgyvendinti nustatytus tikslus, kuriomis remiamasi rengiant atitinkamai metinės programos įgyvendinimo pažangos ataskaitas ir galutines ataskaitas .
2. Valstybės narės Komisijai pateikia:
|
a) |
ne vėliau kaip iki 2010 m. birželio 30 d. — įvertinimo ataskaitą apie fondo bendrai finansuojamų veiksmų įgyvendinimą; |
|
b) |
ne vėliau kaip atitinkamai iki 2012 m. birželio 30 d. (2007-2010 m. laikotarpiui) ir iki 2015 m. birželio 30 d. (2011-2013 m. laikotarpiui) bendrai su fondu finansuojamų veiksmų rezultatų ir poveikio įvertinimo ataskaitą. |
3. Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui pateikia:
|
a) |
ne vėliau kaip iki 2009 m. birželio 30 d. — ataskaitą dėl 14 straipsnyje nustatytų kriterijų taikymo skirstant metinius išteklius valstybėms narėms ir to taikymo peržiūrą ; kartu pateikdama pasiūlymus dėl pakeitimų, jei manoma, kad tai yra būtina; |
|
b) |
ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d. — tarpinę ataskaitą, kurioje apžvelgiami pasiekti rezultatai ir fondo naudojimo kokybiniai bei kiekybiniai aspektai, ir pasiūlymą dėl tolesnio fondo plėtojimo; |
|
c) |
ne vėliau kaip atitinkamai iki 2012 m. gruodžio 31 d. (2007-2010 m. laikotarpiui) ir iki 2015 m. gruodžio 31 d. (2011-2013 m. laikotarpiui) — ex post įvertinimo ataskaitą. |
50 straipsnis
Metinės programos įgyvendinimo galutinė ataskaita
1. Siekiant susidaryti aiškią nuomonę apie programos įgyvendinimą, ataskaitoje pateikiama informacija:
|
a) |
apie metinės programos finansinį ir praktinį įgyvendinimą; |
|
b) |
apie pažangą, pasiektą įgyvendinant daugiametę programą ir jos prioritetus, atsižvelgiant į jų konkrečius, patikrinamus tikslus, kiekybiškai įvertinus, kai ir kiek tai įmanoma, rodiklius; |
|
c) |
apie priemones, kurių ėmėsi atsakinga institucija, siekdama užtikrinti įgyvendinimo kokybę ir veiksmingumą, visų pirma:
|
|
d) |
apie priemones, kurių buvo imtasi siekiant pateikti informaciją apie metines ir daugiametes programas ir jas paskelbti. |
2. Ataskaita laikoma priimtina, jeigu joje pateikiama visa 1 dalyje išvardyta informacija. Gavusi visą 1 dalyje nurodytą informaciją , Komisija per du mėnesius priima sprendimą dėl atsakingos institucijos pateiktos ataskaitos turinio, apie kurį praneša valstybėms narėms . Jei Komisija iki nustatyto termino nepateikia atsakymo, ataskaita laikoma priimta.
X SKYRIUS
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS
50A straipsnis
Pasirengimas daugiametei programai
1. Nukrypstant nuo 19 straipsnio, valstybės narės
|
a) |
kuo greičiau po šio sprendimo įsigaliojimo, bet ne vėliau kaip 2007 m. kovo 1 d., paskiria 25 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą nacionalinę atsakingą instituciją bei atitinkamais atvejais įgaliotąją instituciją; |
|
b) |
ne vėliau kaip 2007 m. gegužės 1 d. pateikia 32 straipsnio 2 dalyje nurodytų valdymo ir kontrolės sistemų aprašymą. |
2. Iki 2007 m. gegužės 31 d. Komisija valstybėms narėms pateikia
|
a) |
sumų, kurios joms skiriamos 2007 finansiniais metais, sąmatą; |
|
b) |
sumų, kurios joms turi būti skirtos 2008-2013 finansiniais metais, sąmatas, remiantis 2007 finansinių metų sąmatos apskaičiavimo ekstrapoliacija, atsižvelgiant į 2007-2013 m. siūlomus metinius asignavimus, nustatytus pagal finansinę perspektyvą. |
50B straipsnis
Pasirengimas 2007 m. metinei programai
1. Nukrypstant nuo 21 straipsnio, 2007 finansiniais metais bus taikomas toks įgyvendinimo tvarkaraštis:
|
a) |
iki 2007 m. gegužės 31 d. Komisija valstybėms narėms pateikia sumų, kurios joms skiriamos 2007 finansiniais metais, sąmatą; |
|
b) |
iki 2007 m. rugsėjo 1 d. valstybės narės Komisijai pateikia metinės programos projektą. |
2. Faktinėms išlaidoms, apmokėtoms nuo 2007 m. sausio 1 d. iki tos datos, kurią priimamas sprendimas dėl finansavimo, patvirtinantis atitinkamos valstybės narės metinę programą, gali būti taikoma fondo parama.
3. Siekiant sudaryti sąlygas 2008 m. priimti sprendimus dėl finansavimo, patvirtinančius 2007 m. metinę programą, Komisija prisiima Bendrijos biudžeto įsipareigojimą 2007 m., remdamasi sumų, kurios turi būti skirtos valstybėms narėms, sąmata, apskaičiuota, kaip numatyta 14 straipsnyje .
XI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
51 straipsnis
Komitetas
1. Komisijai padeda bendras Solidarumo ir migracijos srautų valdymo komitetas, įsteigtas Sprendimu dėl 2007-2013 m. Išorės sienų fondo steigimo pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą …/… (13) (toliau — komitetas).
2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.
3. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.
52 straipsnis
Peržiūra
Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, ne vėliau kaip iki 2013 m. birželio 30 d. peržiūri šį sprendimą.
53 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis sprendimas taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d.
54 straipsnis
Adresatai
Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.
(1) OL C …
(2) OL C …
(3) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(4) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(5) OL L 200, 2006 7 22, p. 11.
(6) OL C …
(7) OL C …
(8) OL L 375, 2004 12 23, p. 12.
(9) OL L 289, 2005 11 3, p. 15.
(10) OL L 16, 2004 1 23, p. 44.
(11) Reikės įrašyti nuorodas į sprendimus, kuriais įsteigiamas EPF, Išorės sienų fondas ir Grąžinimo fondas.
(13) Reikės įrašyti nuorodas į sprendimus, kuriais įsteigiamas EPF, Išorės sienų fondas ir Grąžinimo fondas.
P6_TA(2006)0584
Terorizmo prevencijos, parengties ir padarinių valdymo speciali programa (2007-2013 m.) *
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl 2007-2013 m. Terorizmo prevencijos, parengties ir padarinių valdymo specialios programos sudarymo pagal Saugumo ir laisvių apsaugos bendrąją programą (COM(2005)0124 — C6-0241/2005 — 2005/0034(CNS))
(Konsultavimosi procedūra)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM (2005)0124) (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į EB sutarties 308 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą konsultacijos (C6-0241/2005), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą bei Biudžeto komiteto nuomonę (A6-0390/2006), |
|
1. |
pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais; |
|
2. |
mano, kad siūlomame teisės akto projekte nurodyta orientacinė finansinė suma turi atitikti maksimalią naujo daugiamečio finansinio plano 3A eilutės ribą, ir pabrėžia, kad dėl metinės sumos bus nuspręsta metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, atsižvelgiant į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžeto disciplinos ir patikimo finansų valdymo (2) 38 punkto nuostatas; |
|
3. |
ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį; |
|
4. |
ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas; |
|
5. |
ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą; |
|
6. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai. |
|
(1) |
Terorizmo prevencija, parengtis ir padarinių valdymas yra svarbūs tikslo išlaikyti ir plėtoti Sąjungą kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnio ketvirtoje įtraukoje, aspektai. |
|
(1) |
Saugumui kylančių pavojų, ypač dėl terorizmo, prevencija ir jų padarinių valdymas yra svarbūs tikslo išlaikyti ir plėtoti Sąjungą kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnio ketvirtoje įtraukoje, aspektai. |
|
(2) |
Bendrija privalo imtis būtinų priemonių sutrukdyti teroristams kėsintis į demokratijos vertybes, teisinę valstybę, atvirą visuomenę ir mūsų piliečių ir šalių visuomenės laisvę bei sušvelninti bet kokio išpuolio padarinius, kai tai įmanoma. |
|
(2) |
Bendrija privalo imtis būtinų priemonių siekdama užkirsti kelią gamtos ar žmogaus sukeltoms katastrofoms (įskaitant terorizmą) ir sutrukdyti pirmosioms kėsintis į piliečių ir visuomenės gerovę, laisvę ir saugumą, o antrosioms — ir į demokratijos vertybes, teisinę valstybę bei atvirą visuomenę ir sušvelninti šių galimų nelaimių padarinius, kai tai įmanoma. |
|
(6) |
Bendrijos mechanizmas sustiprintam bendradarbiavimui teikiant civilinės saugos pagalbą palengvinti, sukurtas 2001 m. spalio 23 d. Tarybos spendimu (EB, Euratomas) Nr. 2001/792, numato betarpišką reagavimą į visas nepaprastas ekstremalias situacijas, tačiau mechanizmas nebuvo specialiai rengiamas teroristinių išpuolių prevencijai, parengčiai ir padarinių valdymui. |
Išbraukta.
|
(7) |
Siekiant veiksmingumo, ekonomiškumo ir skaidrumo, konkrečias terorizmo prevencijos, parengties ir padarinių valdymo priemones reikėtų racionalizuoti ir finansuoti pagal vieną bendrąją programą. |
|
(7) |
Siekiant veiksmingumo, ekonomiškumo ir skaidrumo, konkrečias saugumui, ypač dėl terorizmo, kylančių pavojų prevencijos ir jų padarinių valdymo priemones reikėtų racionalizuoti ir finansuoti pagal vieną bendrąją programą. |
|
(8) |
Siekiant teisinio tikrumo ir nuoseklumo bei kitų finansavimo programų papildomumo, reikėtų apibrėžti terminus „ prevencija ir parengties priemonės“, „ krizė ir padarinių valdymas“ ir „ypatingos svarbos infrastruktūros objektai“. |
|
(8) |
Siekiant teisinio tikrumo ir nuoseklumo bei kitų finansavimo programų papildomumo, reikėtų apibrėžti terminus „ prevencijos priemonės“, „padarinių valdymas“ ir „ypatingos svarbos infrastruktūros objektai“. |
|
(9) |
Siekiant integruoto ir koordinuoto ES požiūrio būtini Komisijos veiksmai, tam tikrais atvejais — drauge vykdant ir tarpvalstybinius projektus . Be to, naudinga ir tikslinga remti projektus valstybėse narėse tiek, kad jie suteiktų naudingos patirties ir žinių tolesniems veiksmams Bendrijos lygiu, visų pirma atliekant patikrinimus bei rizikos ir grėsmės įvertinimus. |
|
(9) |
Siekiant nedelsiant nustatyti ir įvertinti grėsmę asmenims ir Europos ypatingos svarbos infrastruktūrai, sukurti Komisijos ir valstybių narių išankstinio įspėjimo sistemą bei įtvirtinti integruotą ir koordinuotą požiūrį į ES lygmens atsaką, būtini Komisijos veiksmai ir tarpvalstybiniai projektai . Be to, naudinga ir tikslinga remti projektus valstybėse narėse tiek, kad jie suteiktų naudingos patirties ir žinių, kurias būtų galima panaudoti tolesniems veiksmams Bendrijos lygiu, visų pirma atliekant patikrinimus bei rizikos ir grėsmės įvertinimus. |
|
(10) |
Taip pat tikslinga numatyti galimybę trečiosioms šalims ir tarptautinėms organizacijoms dalyvauti tarpvalstybiniuose projektuose. |
|
(10) |
Kadangi terorizmui nėra sienų, taip pat tikslinga numatyti galimybę trečiosioms šalims ir tarptautinėms organizacijoms dalyvauti tarpvalstybiniuose projektuose. |
|
(11) |
Reikia užtikrinti papildomumą kitoms Bendrijos ir Sąjungos programoms, tokioms kaip ES Solidarumo fondas ir Greitojo reagavimo ir pasirengimo nepaprastoms ekstremalioms situacijoms priemonė, Bendrijos mechanizmas sustiprintam bendradarbiavimui teikiant civilinės saugos pagalbą palengvinti, Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pagrindų programa ir struktūriniai fondai. |
|
(11) |
Reikia užtikrinti papildomumą kitoms Bendrijos ir Sąjungos programoms, tokioms kaip ES Solidarumo fondas ir Greitojo reagavimo ir pasirengimo nepaprastoms ekstremalioms situacijoms priemonė, Bendrijos mechanizmas sustiprintam bendradarbiavimui teikiant civilinės saugos pagalbą palengvinti, Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pagrindų programa ir struktūriniai fondai. Be to, turėtų būti suteikti specialūs leidimai bendrai finansuoti Komisijos vykdomas programas, padėsiančias atlikti specialius asmenų ir ypatingos svarbos infrastruktūros saugumo tyrimus, ypač transporto ir energetikos srityse, kurių galutinis tikslas — visas finansavimo priemones sutelkti į vieną aiškiai apibrėžtos bendros strategijos įgyvendinimo priemonę. |
|
(12) |
Kadangi valstybės narės negali visiškai pasiekti šios programos tikslų, nes dėl iniciatyvos apimties ir poveikio tai galima geriau padaryti Bendrijos lygiu, Bendrija gali priimti priemones pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Laikantis tame straipsnyje nustatyto proporcingumo principo, šis sprendimas nenumato nieko, kas nėra būtina siekiant šių tikslų. |
|
(12) |
Kadangi valstybės narės negali visiškai pasiekti šios programos tikslų, nes dėl iniciatyvos apimties ir poveikio tai gali prireikti padaryti Bendrijos lygiu, Bendrija gali imtis priemonių pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Laikantis tame straipsnyje nustatyto proporcingumo principo, šis sprendimas nenumato nieko, kas nėra būtina siekiant šių tikslų. |
|
(16) |
Pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, 2 straipsnį, šio sprendimo įgyvendinimo priemonės turėtų būti priimamos naudojant to sprendimo 3 straipsnyje numatytą patariamąją procedūrą. Tai yra tikslinga, nes programa neturi didelio poveikio Bendrijos biudžetui. |
|
(16) |
Pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, 2 straipsnį, šio sprendimo įgyvendinimo priemonės turėtų būti priimamos naudojant to sprendimo 5 straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą. |
Siekiant prisidėti prie laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės stiprinimo šiuo sprendimu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pagal Saugumo ir laisvių apsaugos bendrąją programą sudaroma Terorizmo prevencijos, parengties ir padarinių valdymo speciali programa, toliau — programa.
Siekiant prisidėti prie laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės stiprinimo šiuo sprendimu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pagal Saugumo ir laisvių apsaugos bendrąją programą sudaroma Saugumui kylančių pavojų, ypač dėl terorizmo, prevencijos ir jų padarinių valdymo speciali programa, toliau — programa.
|
a) |
„prevencija ir parengtis “yra priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią ir (arba) sumažinti teroristinio išpuolio riziką ir (arba) jo pasekmes , visų pirma atliekant rizikos ir grėsmės įvertinimus, patikrinimus ir kuriant bendrus tech nologijos ir metodologijos standartus; |
|
a) |
„prevencija“ — tai priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią ir (arba) sumažinti dėl teroristinių išpuolių ir kitus saugumui kylančius pavojus bei nustatyti grėsmę asmenims ir Europos ypatingos svarbos infrastruktūrai , visų pirma atliekant rizikos ir grėsmės įvertinimus, patikrinimus ir kuriant bendrus technologijos ir metodologijos standartus; |
|
b) |
„padarinių valdymas“yra teroristinių išpuolių padarinius vidurio laikotarpiu neutralizuojančios priemonės , būtinos apsaugoti Europos Sąjungą kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę; |
|
b) |
„padarinių valdymas“ — priemonių, apimančių tik pagal 5 straipsnio 2 dalį galimus veiksmus, koordinavimas, siekiant reaguoti į su saugumu susijusius incidentus, ypač dėl teroristų veiklos, ir sušvelninti jų padarinius , nes šios priemonės būtinos siekiant apsaugoti Europos Sąjungą kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, ypač pradėjus taikyti centralizuotą išankstinio įspėjimo sistemą ir pasitelkus veiksmingą atsako į tokias situacijas koordinavimą Bendrijos mastu . |
|
c) |
„ypatingos svarbos infrastruktūros objektai“yra materialiniai ištekliai, paslaugos, komunikacijos tinklai ir (arba) turtas, kurio pažeidimas ar sunaikinimas turėtų didelį poveikį piliečių sveikatai, saugai, saugumui ar ekonominei gerovei arba veiksmingam Europos Sąjungos ar jos valstybių narių vyriausybių darbui . |
|
c) |
„ypatingos svarbos infrastruktūros objektai“ — materialiniai ištekliai, paslaugos, komunikacijos tinklai ir (arba) turtas, kurių pažeidimas ar sunaikinimas turėtų didelį poveikį piliečių sveikatai, saugai, saugumui ar ekonominei gerovei , aplinkai arba veiksmingai Europos Sąjungos ar jos valstybių narių vyriausybių veiklai ir kurių neišsamus sąrašas pateikiamas šio sprendimo priede. |
1. Ši programa padeda apginti piliečius, jų laisves ir visuomenę nuo teroristinių išpuolių ir panašių incidentų bei apsaugoti Europos Sąjungą kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę.
1. Ši programa padeda apginti piliečius, jų laisves ir visuomenę nuo teroristinių išpuolių ir kitų saugumui kylančių pavojų, nesvarbu, kokios jų priežastys ar ištakos, ir panašių incidentų bei apsaugoti Europos Sąjungą kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę.
2. Bendrieji programos tikslai padeda plėtoti kitas Sąjungos ir Bendrijos politikos kryptis , tokias kaip policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose, aplinkos apsauga, visuomenės sveikata, transportas, moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra ir ekonominė bei socialinė sanglauda.
2. Bendrieji programos tikslai padeda plėtoti bendrą saugumo sampratą, ypač grindžiamą kitomis Sąjungos ir Bendrijos politikos kryptimis , tokiomis kaip policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose, aplinkos apsauga, energijos tiekimas, komunikacijos ir informacijos tinklų saugumas, visuomenės sveikata, transportas, moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra , viešųjų veiksmų tęstinumas ir ekonominė bei socialinė sanglauda.
1. Laikantis bendrųjų tikslų ir jeigu kitos specialiosios teisinės priemonės nenustato kitaip, programa skatina, remia ir plėtoja prevencijos , parengties ir padarinių valdymo priemones.
1. Laikantis bendrųjų tikslų ir jeigu kitos specialiosios teisinės priemonės nenustato kitaip, programa skatina, remia ir plėtoja saugumui, ypač dėl terorizmo, kylančių pavojų prevencijos ir jų padarinių valdymo priemones.
2. Teroristinių išpuolių prevencijos ir parengties jiems srityje programa siekiama:
2. Teroristinių išpuolių prevencijos srityje programa siekiama:
|
a) |
skatinti, remti ir palaikyti rizikos ir grėsmės ypatingos svarbos infrastruktūros objektams vertinimus, įskaitant vietoje atliekamus įvertinimus, siekiant nustatyti galimus teroristinių išpuolių taikinius ir tikėtiną poreikį sustiprinti jų taikinių saugumą, |
|
a) |
skatinti, remti ir palaikyti rizikos ir grėsmės asmenims ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektams vertinimus, būtent vietoje atliekamus įvertinimus, siekiant nustatyti galimus taikinius ir tikėtiną poreikį sustiprinti jų saugumą, |
3. Teroristinių išpuolių padarinių valdymo srityje programa siekiama:
3. Padarinių, ypač teroristinių išpuolių, valdymo srityje programa siekiama:
|
a) |
skatinti, remti ir palaikyti apsikeitimą praktinėmis žiniomis, patirtimi ir technologija, susijusia su galimais teroristinių išpuolių padariniais, |
|
a) |
skatinti, remti ir palaikyti apsikeitimą praktinėmis žiniomis, patirtimi ir technologija, susijusia su galimais teroristinių išpuolių padariniais ir kitais saugumui kylančiais pavojais , |
|
c) |
užtikrinti, kad bendriesiems krizių valdymo, greitojo įspėjimo ir civilinės saugos mechanizmams realiuoju laiku būtų perduodamos specialiosios su terorizmu susijusios praktinės žinios. |
|
c) |
užtikrinti, kad bendriesiems krizių valdymo, greitojo įspėjimo ir civilinės saugos mechanizmams realiuoju laiku būtų perduodamos specialiosios ir su terorizmu susijusios praktinės žinios. |
|
— |
kitaip daug prisideda prie Sąjungos ir jos piliečių apsaugos nuo teroristinių išpuolių. |
|
— |
kitaip daug prisideda prie Sąjungos ir jos piliečių apsaugos nuo teroristinių išpuolių ir kitų saugumui kylančių pavojų; taigi, bendradarbiaujant su atitinkamomis valstybėmis narėmis, siekiant panaikinti arba sumažinti pavojus, kuriuos lemia galimybė pasinaudoti saugumo spragomis, ypač jei jie gali turėti sunkių tarpvalstybinių padarinių, galima nuspręsti imtis su nacionaline ypatingos svarbos infrastruktūra susijusių veiksmų. |
2a. Valstybės narės išlieka atsakingos už šioje programoje minimų operatyvinių saugumo priemonių priėmimą, įgyvendinimą ir finansavimą, nes jos būtinos siekiant, kad bendra Europos Sąjungos saugumo padėtis taptų geresnė.
2a. Galimybė naudotis lėšomis palengvinama taikant proporcingumo principą dokumentams, kuriuos reikia pateikti, ir sukuriant paraiškoms teikti skirtą duomenų bazę.
7a straipsnis
Finansavimo viešumas
Visi tinklai, institucijos ar asociacijos, gaunančios dotacijų pagal šią programą, turi užtikrinti ES teikiamos paramos viešumą; tam tikslui Komisija nustato detalias gaires matomumo srityje .
|
(-a) |
jei nėra didesnių katastrofų, pirmenybė teikiama teroristinių išpuolių prevencijai; |
4a. Komisija kiek įmanoma turi supaprastinti procedūras bei užtikrinti, kad šioje programoje numatyti kvietimai teikti pasiūlymus nebūtų biurokratinė kliūtis projektų — kandidatų teikėjams. Prireikus kvietimas teikti pasiūlymus gali būti organizuojamas dviem etapais, pirmajame atsiunčiant tik pačią būtiniausią informaciją, reikalingą tinkamam projekto įvertinimui.
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai.
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai.
1. Bus siekiama sąveikos, nuoseklumo ir papildomumo su kitomis Sąjungos ir Bendrijos priemonėmis, inter alia Nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu bei Baudžiamosios teisenos programomis bei Mokslinių tyrimų ir plėtros pagrindų programomis, Europos Sąjungos solidarumo fondu ir Greitojo reagavimo ir pasirengimo nepaprastoms ekstremalioms situacijoms priemone.
1. Bus siekiama sąveikos, nuoseklumo ir papildomumo su kitomis Sąjungos ir Bendrijos priemonėmis, inter alia, Nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu bei Baudžiamosios teisenos programomis bei Mokslinių tyrimų ir plėtros pagrindų programomis, Europos Sąjungos solidarumo fondu ir Greitojo reagavimo ir pasirengimo nepaprastoms ekstremalioms situacijoms priemone. Komisija užtikrina, kad veiksmai, įgyvendinami pagal nurodytas programas, nesidubliuotų.
2. Programa gali dalintis ištekliais su kitomis Bendrijos ir Sąjungos priemonėmis, visų pirma su Nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu programa, siekiant įgyvendinti tiek šios programos, tiek kitų Bendrijos (Sąjungos) priemonių tikslus atitinkančius veiksmus.
2. Programa gali dalytis ištekliais su kitomis Bendrijos ir Sąjungos priemonėmis, visų pirma su Nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu programa, siekiant įgyvendinti tiek šios programos, tiek kitų Bendrijos (Sąjungos) priemonių tikslus atitinkančius veiksmus, ir su Komisijos programomis, padedančiomis įgyvendinti konkrečius tikslinius ypatingos svarbos infrastruktūrų objektų saugos tyrimus, panašius į tuos, kurie jau atliekami transporto ir energetikos srityse.
2a . Komisija užtikrina, kad veiksmai, kuriems taikomas šis sprendimas, papildytų veiksmus, įgyvendinamus pagal 1 dalyje nurodytas programas, ir kad šie veiksmai nesidubliuotų.
3a. Jei neužtektų lėšų jau pradėtoms įgyvendinti programos priemonėms, Bendrija užtikrina, kad bus galima pasinaudoti kitų panašių fondų lėšomis.
Komisija užtikrina, kad būtų atliekamas veiksmų, kuriems taikomas šis sprendimas, išankstinis įvertinimas, stebėsena ir ex-post įvertinimas. Ji užtikrina, kad programa būtų prieinama ir skaidriai įgyvendinama.
2a. Komisija, kasmet pateikdama preliminarų biudžeto projektą, praneša Europos Parlamentui ir Tarybai, kaip programa įgyvendinama, visų pirma, kaip naudojami turimi ištekliai.
3. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia:
|
a) |
tarpinio įvertinimo ataskaitą apie gautus rezultatus ir kokybinius bei kiekybinius šios programos įgyvendinimo aspektus ne vėliau kaip iki 2010 m. kovo 31 d.; |
|
b) |
komunikatą apie šios programos tęsinį ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d.; |
|
c) |
ex post įvertinimo ataskaitą ne vėliau kaip iki 2015 m. kovo 31 d. |
3. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia:
|
(-a) |
trumpą metinę ataskaitą, kurioje pateikiama informacija padėtų įvertinti šios programos sėkmę kiekybiniu požiūriu; |
|
a) |
išsamią gautų rezultatų ir kokybinių bei kiekybinių šios programos įgyvendinimo aspektų tarpinio įvertinimo ataskaitą ne vėliau kaip iki 2010 m. kovo 31 d.; |
|
b) |
komunikatą apie šios programos tęsinį ir ypač jos tikslus ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d.; |
|
c) |
įgyvendinus programą, ex post įvertinimo ataskaitą, kurioje pateikiami programos rezultatai, įskaitant biudžeto įgyvendinimo ataskaitą, ne vėliau kaip iki 2015 m. kovo 31 d. |
14a straipsnis
Projektų skelbimas
Kiekvienais metais Komisija kartu su valstybėmis narėmis skelbia pagal šią programą finansuojamų projektų sąrašą ir kartu pateikia trumpą kiekvieno projekto aprašą.
14b straipsnis
Vienodas vertinimas
Organizacijos, gaunačios dotacijų veiklai pagal šią programą, gali dalyvauti kvietimuose teikti pasiūlymus kitose programose, tačiau tai jiems nesuteikia pirmenybės prieš kitas organizacijas, finansuojamas ne iš Europos Sąjungos biudžeto.
|
1) |
Energetika:
|
|
2) |
Informacija, ryšių technologijos (IRT):
|
|
3) |
Vanduo:
|
|
4) |
Maistas: maisto tiekimas ir maisto sveikumo ir saugos užtikrinimas. |
|
5) |
Sveikata:
|
|
6) |
Finansai:
|
|
7) |
Viešoji ir teisinė tvarka ir saugumas:
|
|
8) |
Civilinis administravimas:
|
|
9) |
Transportas.
|
|
10) |
Chemijos ir branduolinė pramonė:
|
|
11) |
Kosminė erdvė ir moksliniai tyrimai:
|
(1) Dar neskelbta OL.
P6_TA(2006)0585
Komitetų narių skaičius
Europos Parlamento sprendimas dėl komitetų narių skaičiaus
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 174 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2004 m. liepos 21 d. sprendimą dėl komitetų narių skaičiaus (1), |
|
1. |
nusprendžia nuo 2007 m. sausio 8 d. taip pakeisti Parlamento komitetų narių skaičių: C01 — Užsienio reikalų komitetas: 86 nariai, C02 — Vystymosi komitetas: 36 nariai, C03 — Tarptautinės prekybos komitetas: 33 nariai, C04 — Biudžeto komitetas: 50 narių, C05 — Biudžeto kontrolės komitetas: 40 narių, C06 — Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas: 51 narys, C07 — Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas: 52 nariai, C08 — Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas: 68 nariai, C09 — Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas: 54 nariai, C10 — Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas: 44 nariai, C11 — Transporto ir turizmo komitetas: 51 narys, C12 — Regioninės plėtros komitetas: 57 nariai, C13 — Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas: 47 nariai, C14 — Žuvininkystės komitetas: 40 narių, C15 — Kultūros ir švietimo komitetas: 38 nariai, C16 — Teisės reikalų komitetas: 28 nariai, C17 — Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas: 60 narių, C18 — Konstitucinių reikalų komitetas: 29 nariai, C19 — Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas: 40 narių, C20 — Peticijų komitetas: 40 narių; |
|
2. |
nusprendžia nuo 2007 m. sausio 8 d. taip pakeisti Parlamento pakomitečių narių skaičių: SC01A — Žmogaus teisių pakomitetis: 36 nariai, SC01B — Saugumo ir gynybos pakomitetis: 36 nariai. |
P6_TA(2006)0586
Europos lyčių lygybės institutas ***II
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, įsteigiantį Europos lyčių lygybės institutą (10351/1/2006 — C6-0314/2006 — 2005/0017(COD))
(Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (10351/1/2006 — C6-0314/2006) (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo poziciją per pirmąjį svarstymą (2) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2005)0081) (3), |
|
— |
atsižvelgdamas į iš dalies pakeistą Komisijos pasiūlymą (COM(2006)0209) (4), |
|
— |
atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto rekomendacijas antrajam svarstymui (A6-0455/2006), |
|
1. |
pritaria bendrajai pozicijai su pakeitimais; patvirtina bendrą Parlamento, Tarybos ir Komisijos pranešimą, pridedamą prie šio teksto; |
|
2. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai. |
(1) OL C 295 E, 2006 12 5, p. 57.
(2) Priimti tekstai, 2006 3 14, P6_TA(2006)0074.
(3) Dar neskelbta OL.
(4) Dar neskelbta OL.
P6_TC2-COD(2005)0017
Europos Parlamento pozicija priimta per antrąjį svarstymą 2006 m. gruodžio 14 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. …/2006, įsteigiantį Europos lyčių lygybės institutą
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 13 straipsnio 2 dalį ir 141 straipsnio 3 dalį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),
kadangi:
|
(1) |
Moterų ir vyrų lygybė yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos principų. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 23 straipsniuose nustatyta, kad draudžiama bet kokia diskriminacija dėl lyties ir numatyta, kad visose srityse turi būti užtikrinta moterų ir vyrų lygybė. |
|
(2) |
Sutarties 2 straipsnyje numatyta, kad moterų ir vyrų lygybė yra vienas iš pagrindinių Bendrijos uždavinių. Be to, pagal Sutarties 3 straipsnio 2 dalį Bendrija turi siekti pašalinti nelygybę ir aktyviai skatinti moterų ir vyrų lygybę visose savo veiklos srityse, taip užtikrindama moterų ir vyrų lygybės klausimo integravimą į visas Bendrijos politikos sritis. |
|
(3) |
Sutarties 13 straipsnyje Taryba įgaliojama visose Bendrijos kompetencijos srityse imtis atitinkamų veiksmų kovai su diskriminacija inter alia dėl lyties. |
|
(4) |
Moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio užimtumo bei profesinės veiklos srityje principas įtvirtintas Sutarties 141 straipsnyje, ir jau galioja nemažai teisės aktų, išsamiai reglamentuojančių vienodą požiūrį į moterų ir vyrų galimybes įsidarbinti ir darbo sąlygas, įskaitant vienodą užmokestį. |
|
(5) |
Pirmoje Komisijos metinėje ataskaitoje moterų ir vyrų lygybės klausimais, kuri buvo pateikta 2004 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikime, daroma išvada, kad daugelyje politikos sričių esama ryškios lyčių nelygybės; ši moterų ir vyrų nelygybė yra daugiamatis reiškinys, dėl kurio reikia imtis įvairių ir išsamių politinių priemonių ir ryžtingesnių pastangų siekiant įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus. |
|
(6) |
2000 m. gruodžio mėn. 7-9 d. Nicoje įvykusiame susitikime Europos Vadovų Taryba paragino „didinti sąmoningumą, kaupti žinias ir keistis patirtimi, visų pirma įsteigiant Europos lyčių klausimų institutą“. |
|
(7) |
Komisijos pavedimu atliktoje galimybių studijoje (3) pateikiama išvada, kad Europos lyčių lygybės institutas gali vykdyti kai kuriuos uždavinius, kurių šiuo metu veikiančios institucijos nevykdo, ypač mokslinių tyrimų duomenų ir informacijos koordinavimo, centralizavimo ir platinimo, tinklų kūrimo, moterų ir vyrų lygybės matomumo didinimo, lyčių aspekto akcentavimo ir priemonių, kurios leistų geriau integruoti lyčių lygybės klausimus į visas Bendrijos politikos sritis, kūrimo srityse. |
|
(8) |
Savo 2004 m. kovo 10 d. rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos politikos lyčių lygybės srityje (4) Europos Parlamentas paragino Komisiją paspartinti pastangas įsteigti Institutą. |
|
(9) |
Užimtumo, socialinių reikalų, sveikatos ir vartotojų reikalų taryba 2004 m. birželio 1-2 d. posėdyje ir Europos Vadovų Taryba 2004 m. birželio 17-18 d. susitikime pritarė Europos lyčių lygybės instituto įsteigimui, o Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos parengti konkretų pasiūlymą. |
|
(10) |
Tam, kad Bendrija galėtų veiksmingai skatinti ir įgyvendinti lyčių lygybės politiką, ypač išsiplėtusioje Sąjungoje, būtina rinkti, analizuoti ir platinti objektyvią, patikimą ir palyginamą informaciją bei duomenis apie moterų ir vyrų lygybę, kurti atitinkamas priemones visų formų diskriminacijos dėl lyties panaikinimui ir lyties klausimo integravimui į visas politikos sritis, skatinti suinteresuotų subjektų dialogą ir ugdyti ES piliečių sąmoningumą. Todėl tikslinga įsteigti Europos lyčių lygybės institutą, kuris padėtų Bendrijos institucijoms ir valstybėms narėms atlikdamas tuos uždavinius. |
|
(11) |
Lyčių lygybės neįmanoma pasiekti tik vykdant kovos su diskriminacija politiką; reikia imtis priemonių, kuriomis visuomenėje skatinamas darnus sambūvis ir užtikrinamas proporcingas moterų ir vyrų dalyvavimas; Institutas turėtų padėti pasiekti šį tikslą. |
|
(12) |
Atsižvelgiant į tai, kaip svarbu šalinti lyčių stereotipus Europos visuomenėje visose gyvenimo srityse ir rodyti teigiamus pavyzdžius moterims ir vyrams, šiems tikslams pasiekti skirti veiksmai taip pat turėtų būti įtraukti į Instituto uždavinius. |
|
(13) |
Skatinant palyginamų ir patikimų duomenų rinkimą Europos lygiu ypač svarbus yra valstybių narių atitinkamų institucijų ir atitinkamų statistikos įstaigų, visų pirma Eurostato, bendradarbiavimas. Atsižvelgiant į tai, kad informacija apie moterų ir vyrų lygybę yra svarbi visais Bendrijos lygiais — vietos, regionų, nacionaliniu ir Bendrijos, būtų naudinga, kad galimybė susipažinti su tokia informacija būtų prieinama valstybių narių institucijoms taip padedant joms jų kompetencijos srityse formuoti politiką ir nustatyti priemones vietos, regionų ir nacionaliniu lygiais. |
|
(14) |
Siekiant išvengti funkcijų dubliavimo ir užtikrinti kuo geresnį išteklių panaudojimą, Institutas turėtų kuo glaudžiau bendradarbiauti su visomis Bendrijos programomis ir įstaigomis, ypač su Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondu (5), Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (6), Europos profesinio mokymo plėtros centru (7) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (8). |
|
(15) |
Institutas turėtų plėtoti bendradarbiavimą ir dialogą su nevyriausybinėmis ir lygių galimybių organizacijomis, mokslinių tyrimų centrais, socialiniais partneriais ir kitomis atitinkamomis įstaigomis, kurios aktyviai siekia lygybės nacionaliniu ir Europos lygaisi bei trečiosiose šalyse. Siekiant veiksmingumo tikslinga, kad Institutas su šiais subjektais ir valstybių narių ekspertais (-ėmis) sukurtų elektroninį Europos lyčių lygybės tinklą ir koordinuotų jo veiklą. |
|
(16) |
Siekiant užtikrinti būtiną pusiausvyrą tarp valstybių narių ir Valdymo tarybos narių tęstinumą, Tarybos atstovai (-ės) kiekvienai kadencijai, pradedant 2007 metais, skiriami pagal Tarybai pirmininkaujančių valstybių narių rotacijos tvarką. |
|
(17) |
Pagal Sutarties 3 straipsnio 2 dalį tikslinga numatyti moterų ir vyrų dalyvavimo Valdymo taryboje pusiausvyros skatinimą. |
|
(18) |
Vykdydamas savo uždavinius Institutas turėtų būti visiškai nepriklausomas. |
|
(19) |
Institutas turėtų taikyti atitinkamus Bendrijos teisės aktus dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 (9), ir dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 45/2001 (10). |
|
(20) |
Institutui taikomas 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje (11). |
|
(21) |
Instituto sutartinės atsakomybės, kuriai taikoma Instituto sudaromoms sutartims taikytina teisė, atveju sprendimo priėmimas turėtų būti teismingas Teisingumo Teismui pagal bet kokią sutartyje esančią arbitražo nuostatą. Teisingumo Teismui taip pat turėtų būti teismingi ginčai dėl žalos, susijusios su Instituto nesutartine atsakomybe, atlyginimo. |
|
(22) |
Siekiant įvertinti Instituto poveikį, potencialų poreikį keisti arba išplėsti jo uždavinius ir būsimą kitų tokių peržiūrų grafiką, turėtų būti atliktas nepriklausomas išorės įvertinimas. |
|
(23) |
Kadangi šio reglamento tikslų, t.y. prisidėti prie lyčių lygybės skatinimo ir ją įtvirtinti, įskaitant lyčių aspekto integravimą į visas Bendrijos politikos kryptis ir pagal ją parengtas nacionalinės politikos kryptis, ir kovoti su diskriminacija dėl lyties bei ugdyti ES piliečių sąmoningumą apie lyčių lygybę teikiant techninę pagalbą Bendrijos institucijoms ir valstybių narių valdžios institucijoms, valstybės narės negali deramai pasiekti kadangi dėl veiksmų masto tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo bendrija gali imtis priemonių. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti. |
|
(24) |
Pagal Sutarties 13 straipsnio 2 dalį gali būti patvirtinamos Bendrijos priemonės siekiant paremti ir skatinti tikslą kovoti su diskriminacija dėl lyties ne tik užimtumo srityje. Sutarties 141 straipsnio 3 dalis yra konkretus teisinis pagrindas priemonėms, kuriomis siekiama užtikrinti moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio principo taikymą užimtumo ir profesinės veiklos srityse. Todėl 13 straipsnio 2 dalis ir 141 straipsnio 3 dalis kartu yra tinkamas šio reglamento priėmimo teisinis pagrindas, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Instituto įsteigimas
Šiuo reglamentu įsteigiamas Europos lyčių lygybės institutas (toliau — Institutas).
2 straipsnis
Tikslai
Bendri Instituto tikslai — prisidėti prie lyčių lygybės skatinimo ir ją stiprinti, įskaitant lyčių aspekto integravimą į visas Bendrijos politikos kryptis ir pagal ją parengtas nacionalinės politikos kryptis bei kovą su diskriminacija dėl lyties, bei ugdyti ES piliečių sąmoningumą lyčių lygybės klausimu teikiant techninę pagalbą Bendrijos institucijoms, visų pirma Komisijai, ir valstybių narių valdžios institucijoms, kaip nustatyta 3 straipsnyje.
3 straipsnis
Uždaviniai
1. Siekdamas 2 straipsnyje nustatytų tikslų, Institutas:
|
a) |
renka, analizuoja ir platina atitinkamą objektyvią, palyginamą ir patikimą informaciją apie lyčių lygybę, įskaitant valstybių narių, Bendrijos institucijų, mokslinių tyrimų centrų, nacionalinių lygybės įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, socialinių partnerių, atitinkamų trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų Institutui perduotus mokslinių tyrimų ir geriausios praktikos rezultatus, ir siūlo tolesnių mokslinių tyrimų sritis; |
|
b) |
rengia metodus duomenų objektyvumui, palyginamumui ir patikimumui gerinti Europos lygiu, nustatydamas kriterijus, kurie užtikrintų didesnį informacijos nuoseklumą ir atsižvelgtų į lyčių klausimus duomenų rinkimo metu; |
|
c) |
rengia, analizuoja, įvertina ir platina metodines priemones, siekdamas paremti lyčių lygybės klausimų integravimą į visas Bendrijos politikos kryptis ir pagal jas parengtas nacionalinės politikos kryptis bei remti lyčių aspekto integravimą visose Bendrijos institucijose ir įstaigose; |
|
d) |
rengia padėties Europoje lyčių lygybės srityje apžvalgas; |
|
e) |
kuria Europos lyčių lygybės tinklą, kuris apima lyčių lygybės ir lyčių aspekto integravimo klausimus nagrinėjančius centrus, įstaigas, organizacijas ir ekspertus, ir koordinuoja jo veiklą, siekdamas remti ir skatinti mokslinius tyrimus, kuo optimaliau panaudoti turimus išteklius ir skatinti keistis informacija bei ją platinti; |
|
f) |
organizuoja ekspertų (-ių) ad hoc susitikimus Instituto moksliniams tyrimams remti, skatina mokslo darbuotojų keitimąsi informacija ir skatina į mokslinius tyrimus įtraukti lyčių aspektą; |
|
g) |
siekdamas ugdyti ES piliečių sąmoningumą lyčių lygybės srityje, kartu su atitinkamais suinteresuotais subjektais Europos lygiu organizuoja konferencijas, kampanijas ir susitikimus bei pateikia rezultatus ir išvadas Komisijai; |
|
h) |
platina informaciją apie teigiamus nestereotipinių moterų ir vyrų vaidmenų visose gyvenimo srityse pavyzdžius, pristato jų rezultatus ir iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti tokius sėkmingus pavyzdžius ir iš jų pasimokyti; |
|
i) |
plėtoja dialogą ir bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis ir lygių galimybių organizacijomis, universitetais ir ekspertais, tyrimų centrais, socialiniais partneriais ir atitinkamomis įstaigomis, kurios aktyviai siekia lygybės nacionaliniu ir Europos lygiu; |
|
j) |
kuria dokumentacijos išteklius ir sudaro visuomenei galimybę jais naudotis; |
|
k) |
viešoms ir privačioms organizacijoms teikia informaciją apie lyčių aspekto integravimą; ir |
|
l) |
Bendrijos institucijoms teikia informaciją apie lyčių lygybę ir lyčių aspekto integravimą stojančiose šalyse ir šalyse kandidatėse. |
2. Institutas skelbia savo veiklos metinę ataskaitą.
4 straipsnis
Veiklos sritys ir darbo metodai
1. Institutas savo uždavinius atlieka neviršydamas Bendrijos kompetencijos ribų, vadovaudamasis patvirtintais tikslais bei metų programoje nustatytomis prioritetinėmis sritimis ir tinkamai atsižvelgdamas į turimus biudžeto išteklius.
2. Instituto darbo programa atitinka Bendrijos prioritetus lyčių lygybės srityje ir Komisijos darbo programą, įskaitant jo statistinį ir mokslinį darbą.
3. Vykdydamas savo veiklą ir siekdamas vengti funkcijų dubliavimo bei užtikrinti kuo geresnį išteklių panaudojimą, Institutas atsižvelgia į informaciją, esančią bet kokiuose šaltiniuose, ypač į informaciją apie veiklą, kurią jau atlieka Bendrijos institucijos ir kitos institucijos, įstaigos ir kompetentingos nacionalinės bei tarptautinės organizacijos, ir glaudžiai bendradarbiauja su kompetentingomis Komisijos tarnybomis, įskaitant Eurostatą. Institutas užtikrina tinkamą veiklos koordinavimą su visomis atitinkamomis Bendrijos agentūromis ir Sąjungos įstaigomis; kai tinkama, jis nustatomas supratimo memorandumu.
4. Institutas užtikrina, kad platinama informacija būtų suprantama galutiniams (-ėms) vartotojams (-oms).
5. Institutas gali sudaryti sutartis, visų pirma subrangos susitarimus, su kitomis organizacijomis, kad būtų įgyvendinti uždaviniai, kuriuos jis gali joms patikėti.
5 straipsnis
Juridinio asmens statusas ir subjektiškumas
Institutas yra juridinis asmuo. Kiekvienoje valstybėje narėje jis naudojasi didžiausiu subjektiškumu, kuris suteikiamas juridiniams asmenims pagal jų teisės aktus. Visų pirma jis gali įsigyti kilnojamojo ar nekilnojamojo turto bei juo disponuoti ir būti šalimi teismo procese.
6 straipsnis
Instituto nepriklausomumas
Vykdydamas savo veiklą Institutas yra nepriklausomas ir veikia visuomenės interesais.
7 straipsnis
Galimybė susipažinti su dokumentais
1. Instituto turimiems dokumentams taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001.
2. Valdymo taryba per šešis mėnesius nuo Instituto įsteigimo patvirtina priemones Reglamentui (EB) Nr. 1049/2001 įgyvendinti.
3. Dėl sprendimų, kuriuos Institutas priima pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį, gali būti pateiktas skundas ombudsmenui arba pareikštas ieškinys Teisingumo Teisme pagal Sutarties atitinkamai 195 ir 230 straipsniuose nustatytas sąlygas.
4. Instituto tvarkomiems duomenims taikomas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001.
8 straipsnis
Bendradarbiavimas su organizacijomis nacionaliniu ir Europos lygiais, tarptautinėmis organizacijomis ir trečiosiomis šalimis
1. Siekdamas užsitikrinti paramą savo uždavinių vykdymui, Institutas bendradarbiauja su valstybių narių organizacijomis ir ekspertais (-ėmis), pavyzdžiui, lygybės įstaigomis, tyrimų centrais, universitetais, nevyriausybinėmis organizacijomis, socialiniais partneriais, taip pat su atitinkamomis organizacijomis Europos arba tarptautiniu lygiais ir su trečiosiomis šalimis.
2. Jeigu veiksmingam Instituto uždavinių vykdymui yra būtini susitarimai su tarptautinėmis organizacijomis arba trečiosiomis šalimis, Bendrija Sutarties 300 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgdama į Instituto interesus, sudaro tokius susitarimus su tarptautinėmis organizacijomis arba su trečiosiomis šalimis. Ši nuostata nekliudo ad hoc bendradarbiavimui su tokiomis organizacijomis arba trečiosiomis šalimis.
9 straipsnis
Instituto sudėtis
Institutą sudaro:
|
a) |
Valdymo taryba; |
|
b) |
Ekspertų forumas; |
|
c) |
Direktorius (-ė) ir jo (-jos) personalas. |
10 straipsnis
Valdymo taryba
1. Valdymo tarybą sudaro:
|
a) |
aštuoniolika atstovų (-ių), kuriuos (-ias) skiria Taryba remdamasi kiekvienos susijusios valstybės narės pasiūlymu; |
|
b) |
vienas (-a) Komisijai atstovaujantis narys (-ė), kurį (-ią) skiria Komisija; |
2. Valdymo tarybos nariai (-ės) skiriami (-os) taip, kad būtų užtikrinti aukščiausi kompetencijos standartai ir įvairiapusė svarbi tarpdisciplininė profesinė patirtis lyčių lygybės srityje.
Taryba ir Komisija siekia užtikrinti, kad Valdymo taryboje būtų išlaikyta moterų ir vyrų dalyvavimo pusiausvyra.
Pakeičiantys(-čios) nariai (-ės), kurie (-ios) atstovauja nariui (-ei), kai jo (jos) nėra, skiriami (-os)_tokia pat tvarka.
Tarybos narių ir pakaitinių narių sąrašą Valdymo taryba skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, Instituto tinklalapyje ir kituose atitinkamuose tinklalapiuose.
3. Nariai (-ės) skiriami (-os) trejų metų kadencijai. Kiekvienos kadencijos metu Tarybos skiriami nariai (-ės) pagal Tarybai pirmininkaujančių valstybių rotacijos tvarką atstovaus aštuoniolikai valstybių narių; kiekvieną narį (-ę) skirs atitinkama valstybė narė.
4. Valdymo taryba renka pirmininką (-ę) ir pirmininko (-ės) pavaduotoją trejų metų laikotarpiui.
5. Kiekvienas 1 dalies a arba b punktuose nurodytas Valdymo tarybos narys (-ė) arba, kai jo (jos) nėra, jį (ją) pakeičiantis (-i) narys (-ė) turi vieną balsą.
6. Valdymo taryba priima Instituto veiklai būtinus sprendimus. Visų pirma ji:
|
a) |
pasikonsultavusi su Komisija ir remdamasi 12 straipsnyje nurodyto (-os) direktoriaus (-ės) parengtu projektu, tvirtina metinę darbo programą ir vidutinės trukmės darbo programą trejų metų laikotarpiui, atsižvelgdama į biudžetą ir turimus išteklius; prireikus programos gali būti peržiūrimos; pirmoji metinė darbo programa patvirtinama ne vėliau kaip per devynis mėnesius nuo direktoriaus (-ės) paskyrimo; |
|
b) |
tvirtina 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą metinę ataskaitą, visų pirma lygindama pasiektus rezultatus su metinės darbo programos tikslais; ši ataskaita ne vėliau kaip iki birželio 15 d. siunčiama Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui ir skelbiama Instituto tinklalapyje; |
|
c) |
taiko drausmines priemones direktoriui (-ei), skiria arba atleidžia jį (ją) pagal 12 straipsnį; ir |
|
d) |
tvirtina Instituto metinio biudžeto projektą ir galutinį metinį biudžetą. |
7. Valdymo taryba, pasikonsultavusi su Komisija, remdamasi direktoriaus (-ės) parengtu pasiūlymu, patvirtina Instituto vidaus taisykles.
8. Sprendimus Valdymo taryba priima narių balsų dauguma. Pirmininko (-ės) balsas yra lemiamas. 6 dalyje ir 12 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sprendimai priimami dviejų trečdalių narių balsų dauguma.
9. Valdymo taryba, pasikonsultavusi su Komisija, remdamasi direktoriaus (-ės) parengtu pasiūlymu, patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.
10. Pirmininkas (-ė) ne rečiau kaip vieną kartą per metus sušaukia Valdymo tarybos posėdį. Pirmininkas (-ė) papildomus posėdžius sušaukia savo iniciatyva arba ne mažiau kaip trečdalio Valdymo tarybos narių prašymu.
11. Institutas Europos Parlamentui ir Tarybai (toliau — biudžeto valdymo institucija) kasmet siunčia visą informaciją, susijusią su vertinimo procedūrų rezultatais.
12. Siekiant koordinuoti atitinkamas darbo programas lyčių aspekto integravimo srityje, dalyvauti Valdymo tarybos posėdžiuose stebėtojų teisėmis tam tikrais atvejais gali būti kviečiami (-os) Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo, Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros, Europos profesinio mokymo plėtros centro ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros direktoriai (-ės).
11 straipsnis
Ekspertų forumas
1. Ekspertų forumą sudaro kompetentingų įstaigų, kurios specializuojasi lyčių lygybės srityje, nariai (-ės), kurių po vieną skiria kiekviena valstybė narė, du narius (dvi nares), atstovaujančius (-ias) kitoms svarbioms organizacijoms, kurios specializuojasi lyčių lygybės srityje skiria Europos Parlamentas, o taip pat tris narius (-es), Europos lygiu atstovaujančius susijusias šalis, skiria Komisija, po vieną atstovą (-ę) iš:
|
a) |
atitinkamos nevyriausybinės organizacijos Bendrijos lygiu, kuri turi teisėtą interesą prisidėti prie kovos su diskriminacija dėl lyties ir prie lyčių lygybės skatinimo; |
|
b) |
darbdavių organizacijų Bendrijos lygiu; ir |
|
c) |
darbuotojų organizacijų Bendrijos lygiu. |
Valstybės narės ir Komisija siekia moterų ir vyrų dalyvavimo pusiausvyros Ekspertų forume.
Atstovus (-es) gali pakeisti tuo pačiu metu paskirti pakaitiniai (-ės) atstovai (-ės).
2. Ekspertų forumo nariai (-ės) nėra Valdymo tarybos nariai.
3. Ekspertų forumas remia direktoriaus (-ės) pastangas užtikrinti Instituto veiklos kokybę ir nepriklausomumą.
4. Ekspertų forumas sudaro galimybę keistis informacija lyčių lygybės klausimais ir kaupti žinias. Jis užtikrina glaudų Instituto ir valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą.
5. Ekspertų forumui pirmininkauja direktorius (-ė), o kai jo (jos) nėra — pavaduotojas (-a), kuris (-i) yra vienas (-a) iš Instituto darbuotojų. Direktoriaus (-ės) kvietimu arba ne mažiau kaip trečdalio jo narių prašymu forumas susitinka reguliariai ir ne rečiau kaip kartą per metus. Jo darbo tvarka apibrėžiama Instituto vidaus taisyklėse ir skelbiama viešai.
6. Ekspertų forumo darbe dalyvauja Komisijos departamentų atstovai (-ės).
7. Institutas suteikia Ekspertų forumui būtiną techninę ir logistinę pagalbą bei parūpina sekretoriatą jo posėdžiams.
8. Direktorius (-ės) gali pakviesti atitinkamų ekonominių sektorių, darbdavių organizacijų, profesinių sąjungų, profesinių arba mokslo tyrimų organų ar nevyriausybinių organizacijų, turinčių pripažintos patirties su Instituto darbu susijusiose srityse, ekspertus (-es) ir atstovus (-es) bendradarbiauti atliekant konkrečius uždavinius ir dalyvauti svarbioje Ekspertų forumo veikloje.
12 straipsnis
Direktorius (-ė)
1. Institutui vadovauja direktorius (-ė), kurį (-ią) skiria Valdymo taryba, vadovaudamasi Komisijos pasiūlytu kandidatų (-čių) sąrašu, sudarytu po atviro konkurso, vadovaujantis Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba kitur paskelbtu kvietimu pareikšti susidomėjimą. Prieš paskyrimą Valdymo tarybos parinkto (-os) kandidato (-ės) prašoma padaryti pareiškimą Europos Parlamento kompetentingam (-iems) komitetui (-ams) ir atsakyti į jo (jų) narių klausimus.
2. Direktorius (-ė) skiriamas (-a) 5 metų kadencijai. Remiantis Komisijos pasiūlymu ir atlikus įvertinimą, jis (ji) gali būti paskirtas (-a) dar vienai ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai. Atlikdama šį įvertinimą, Komisija visų pirma vertina:
|
a) |
pirmosios kadencijos metu pasiektus rezultatus ir tai, kaip jie buvo pasiekti; |
|
b) |
tolesnių metų Instituto pareigas ir poreikius. |
3. Valdymo tarybos prižiūrimas (-a) direktorius (-ė) atsako už:
|
a) |
3 straipsnyje nurodytų uždavinių vykdymą; |
|
b) |
Instituto metinės ir vidutinės trukmės veiklos programų parengimą ir įgyvendinimą; |
|
c) |
Valdymo tarybos ir Ekspertų forumo posėdžių rengimą; |
|
d) |
3 straipsnio 2 dalyje nurodytos metinės ataskaitos parengimą ir paskelbimą; |
|
e) |
visus su personalu susijusius klausimus, visų pirma naudojimąsi 13 straipsnio 3 dalyje numatytais įgaliojimais; |
|
f) |
kasdienio administravimo klausimus; ir |
|
g) |
veiksmingų stebėsenos ir įvertinimo procedūrų, susijusių su Instituto tikslų vykdymu, įgyvendinimą taikant pripažintus profesinius standartus. Direktorius (-ė) Valdymo tarybai kasmet pateikia stebėsenos sistemos rezultatų ataskaitą. |
4. Direktorius (-ė) už savo veiklos vykdymą atsiskaito Valdymo tarybai ir dalyvauja jos posėdžiuose be balsavimo teisės. Europos Parlamentas taip pat gali jį (ją) pakviesti posėdžio metu pateikti pranešimą dėl svarbių su Instituto veikla susijusių klausimų.
5. Direktorius (-ė) yra teisinis (-ė) Instituto atstovas (-ė).
13 straipsnis
Personalas
1. Instituto darbuotojams (-oms) taikomi Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygos, nustatytos Reglamentu (EEB, EAPB, Euratomas) Nr. 259/68 (12), bei Europos Bendrijų institucijų bendrai priimtos taisyklės, skirtos šiems Tarnybos nuostatams ir įdarbinimo sąlygoms įgyvendinti.
2. Valdymo taryba, suderinusi su Komisija ir laikydamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnyje numatytos tvarkos, tvirtina būtinas įgyvendinimo priemones. Valdymo taryba gali priimti nuostatas, leidžiančias Institute įdarbinti komandiruotus (-as) valstybių narių nacionalinius (-es) ekspertus (-es).
3. Savo darbuotojų atžvilgiu Institutas naudojasi paskyrimų tarnybai suteiktais įgaliojimais.
14 straipsnis
Biudžeto sudarymas
1. Instituto pajamų ir išlaidų sąmatos rengiamos kiekvieniems finansiniams metams, atitinkantiems kalendorinius metus, ir yra nurodomos Instituto biudžete.
2. Instituto biudžete turi būti išlaikyta pajamų ir išlaidų pusiausvyra.
3. Neapribojant kitų išteklių, Instituto pajamas sudaro:
|
a) |
Bendrijos subsidija, įtraukta į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (skirsnis — Komisija); |
|
b) |
mokėjimai už suteiktas paslaugas; |
|
c) |
visi finansiniai įnašai, gauti iš 8 straipsnyje nurodytų organizacijų arba trečiųjų šalių; ir |
|
d) |
valstybių narių savanoriški įnašai. |
4. Instituto išlaidas sudaro užmokestis personalui, administraciniai bei infrastruktūros kaštai ir veiklos išlaidos.
5. Kiekvienais metais Valdymo taryba, remdamasi direktoriaus (-ės) parengtu projektu, pateikia kitų finansinių metų Instituto pajamų ir išlaidų sąmatą. Valdymo taryba ne vėliau kaip iki kovo 31 d. nusiunčia Komisijai šią sąmatą, kurioje taip pat pateikiamas jos personalo etatų plano projektas.
6. Komisija siunčia sąmatą biudžeto valdymo institucijai kartu su preliminariu Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektu.
7. Remdamasi šia sąmata, Komisija į preliminarų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą įtraukia jos manymu būtinas sąmatas etatų planui ir iš bendrojo biudžeto mokamai subsidijos sumai, kurias ji pateikia biudžeto valdymo institucijai pagal Sutarties 272 straipsnį.
8. Biudžeto valdymo institucija nustato asignavimus Institutui skirtai subsidijai ir patvirtina Instituto etatų planą.
9. Instituto biudžetą tvirtina Valdymo taryba. Jis tampa galutinis, galutinai patvirtinus Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą. Tam tikrais atvejais jis atitinkamai koreguojamas.
10. Valdymo taryba kuo skubiau praneša biudžeto valdymo institucijai apie savo ketinimą įgyvendinti kiekvieną projektą, kuris gali turėti svarbių finansinių padarinių jos biudžeto finansavimui, visų pirma jei projektai yra susiję su nuosavybe, pavyzdžiui, pastatų nuoma arba pirkimu. Ji apie tai praneša Komisijai.
Kai kuri nors biudžeto valdymo institucijų praneša apie savo ketinimą pateikti nuomonę, ji savo nuomonę Valdymo tarybai perduoda per šešias savaites nuo pranešimo apie projektą dienos.
15 straipsnis
Biudžeto vykdymas
1. Instituto biudžetą vykdo direktorius (-ė).
2. Pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, ne vėliau kaip iki kovo 1 d. Instituto apskaitos pareigūnas (-ė) Komisijos apskaitos pareigūnui (-ei) pateikia preliminarias finansines ataskaitas kartu su tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita. Komisijos apskaitos pareigūnas (-ė) konsoliduoja institucijų ir decentralizuotų organų preliminarias finansines ataskaitas pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 128 straipsnį.
3. Pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, ne vėliau kaip iki kovo 31 d. Komisijos apskaitos pareigūnas (-ė) Instituto preliminarias finansines ataskaitas kartu su 2 dalyje minėta ataskaita siunčia Audito Rūmams. Ataskaita taip pat perduodama Europos Parlamentui ir Tarybai.
4. Gavęs (-usi) Audito Rūmų pastabas dėl Instituto preliminarių finansinių ataskaitų, pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 129 straipsnį direktorius (-ė) savo atsakomybe parengia Instituto galutines finansines ataskaitas ir nusiunčia jas Valdymo tarybai, kad gautų jos nuomonę.
5. Valdymo taryba pateikia nuomonę apie Instituto galutines finansines ataskaitas.
6. Pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, ne vėliau kaip iki liepos 1 d. direktorius (-ė) Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams pateikia galutines finansines ataskaitas kartu su Valdymo tarybos nuomone.
7. Galutinės finansinės ataskaitos yra skelbiamos.
8. Direktorius (-ė) ne vėliau kaip iki rugsėjo 30 d. nusiunčia Audito Rūmams atsakymą į jų pastabas. Jis (ji) taip pat nusiunčia šį atsakymą Valdymo tarybai.
9. Direktorius (-ė) Europos Parlamento prašymu teikia jam visą informaciją, kurios reikia sklandžiai sprendimo dėl atitinkamų metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai, kaip nustatyta Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 146 straipsnio 3 dalyje.
10. Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos rekomendacija, kvalifikuota balsų dauguma iki N + 2 m. balandžio 30 d. priima sprendimą, kuriuo direktoriui (-ei) patvirtinama, kad N metų biudžetas įvykdytas.
11. Institutui taikomas finansines taisykles tvirtina Valdymo taryba, pasikonsultavusi su Komisija. Šios taisyklės negali nukrypti nuo Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002, nebent tai būtų konkrečiai reikalinga Instituto veikimui ir gaunamas išankstinis Komisijos sutikimas.
16 straipsnis
Kalbos
1. Institutui taikomos 1958 m. balandžio 15 d. Reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (13), nuostatos.
2. Instituto darbui reikalingas vertimo raštu paslaugas iš esmės teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimų centras, įsteigtas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2965/94 (14).
17 straipsnis
Privilegijos ir imunitetai
Institutui taikomas Protokolas dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų.
18 straipsnis
Atsakomybė
1. Instituto sutartinę atsakomybę reglamentuoja konkrečiai sutarčiai taikoma teisė.
Europos Bendrijų Teisingumo Teismas turi jurisdikciją pagal bet kurios Instituto sudarytos sutarties arbitražinę išlygą.
2. Nesutartinės atsakomybės atveju pagal valstybių narių teisei būdingus bendruosius principus Institutas kompensuoja visą žalą, kurią jis arba jo tarnautojai (-os) padaro atlikdami (-os) savo pareigas.
Ginčų dėl tokios žalos atlyginimo sprendimas priklauso Teisingumo Teismo jurisdikcijai.
19 straipsnis
Trečiųjų šalių dalyvavimas
1. Instituto veikloje gali dalyvauti šalys, sudariusios su Europos bendrija susitarimus, pagal kuriuos jos yra priėmusios ir taiko srities, kuriai taikomas šis Reglamentas, Bendrijos teisės aktus.
2. Pagal atitinkamas tų susitarimų nuostatas nustatomos priemonės, kuriomis visų pirma apibrėžiama, kokias atvejais, kokiu mastu ir kokiu būdu šalys gali dalyvauti Instituto darbe, įskaitant nuostatas dėl dalyvavimo Instituto iniciatyvose, finansinių įnašų ir personalo. Su personalu susijusiais klausimais šie susitarimai bet kokiu atveju turi atitikti Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas.
20 straipsnis
Įvertinimas
1. Iki … (*) Institutas paveda atlikti nepriklausomą jo pasiekimų išorės vertinimą remiantis Valdymo tarybos, suderinus su Komisija, suteiktais įgaliojimais. Įvertinamas Instituto poveikis lyčių lygybės skatinimui ir pateikiama sinergijos poveikio analizė. Visų pirma skiriamas dėmesys galimam poreikiui keisti arba išplėsti Instituto uždavinius, įskaitant tokio uždavinių keitimo ar išplėtimo finansinį poveikį. Vertinant taip pat analizuojama, ar valdymo struktūra yra tinkama Instituto uždavinių vykdymui. Įvertinime atsižvelgiama į suinteresuotų subjektų nuomones Bendrijos ir nacionaliniu lygiu.
2. Valdymo taryba, suderinusi su Komisija, nustato būsimų įvertinimų grafiką, atsižvelgdama į 1 dalyje minimos įvertinimo ataskaitos rezultatus.
21 straipsnis
Nuostata dėl peržiūros
Valdymo taryba išnagrinėja 20 straipsnyje minėtas įvertinimo išvadas ir prireikus pateikia Komisijai rekomendacijas dėl pakeitimų Institute, jo darbo praktikos ir misijos pakeitimų. Komisija nusiunčia įvertinimo ataskaitą ir rekomendacijas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, taip pat paskelbia jas viešai. Komisija, išnagrinėjusi įvertinimo ataskaitą ir rekomendacijas, gali pateikti, jos manymu, būtinus su šiuo reglamentu susijusius pasiūlymus.
22 straipsnis
Administracinė kontrolė
Pagal Sutarties 195 straipsnio nuostatas Instituto veiklą prižiūri ombudsmenas.
23 straipsnis
Instituto veiklos pradžia
Institutas pradeda veiklą kuo greičiau, bet kokiu atveju ne vėliau kaip … (**).
24 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja 20 dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta …,
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
Tarybos vardu
Pirmininkas
(1) OL C 24, 2006 1 31, p. 29.
(2) 2006 m. kovo 14 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), 2006 m. rugsėjo 18 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 295 E, 2006 12 5, p. 57) ir 2006 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir … Tarybos sprendimas.
(3) Europos Komisijos Europos lyčių lygybės instituto galimybių studija (atlikta PLS Ramboll Management, DK, 2002).
(4) OL C 102 E, 2004 4 28, p. 638.
(5) 1975 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1365/75 dėl Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo įsteigimo (OL L 139, 1975 5 30, p. 1). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1111/2005 (OL L 184, 2005 7 15, p. 1).
(6) 1994 m. liepos 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2062/94 dėl Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros įsteigimo (OL L 216, 1994 8 20, p. 1). Reglamentas su paskutiniais su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1112/2005 (OL L 184, 2005 7 15, p. 5).
(7) 1975 m. vasario 10 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 337/75 dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro įsteigimo (OL L 39, 1975 2 13, p. 1). Reglamentas su paskutiniais su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2051/2004 (OL L 355, 2004 12 1, p. 1).
(8) 2003 m. gruodį Europos Vadovų Taryboje susirinkusios valstybės narės paprašė Komisijos parengti pasiūlymą dėl Žmogaus teisių agentūros įsteigimo išplečiant Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centro įgaliojimus.
(9) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).
(10) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).
(11) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(12) OL L 56, 1968 3 4, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimai, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 723/2004 (OL L 124, 2004 4 27, p. 1).
(13) OL 17, 1958 10 6, p. 385. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 920/2005 (OL L 156, 2005 6 18, p. 3).
(14) 1994 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2965/94, įsteigiantis Europos Sąjungos įstaigų vertimo centrą (OL L 314, 1994 12 7, p. 1). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 920/2005.
(*) Trečiųjų metų pabaiga skaičiuojant nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(**) Dvylika mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
P6_TA(2006)0587
Vairuotojo pažymėjimai ***II
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vairuotojo pažymėjimų (9010/1/2006 — C6-0312/2006 — 2003/0252(COD))
(Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (9010/1/2006 — C6-0312/2006), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo poziciją per pirmąjį svarstymą (1) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2003)0621) (2), |
|
— |
atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendacijas antrajam svarstymui (A6-0414/2006), |
|
1. |
pritaria bendrajai pozicijai su pakeitimais; |
|
2. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai. |
(1) OL C 304 E, 2005 12 1, p. 138.
(2) Dar neskelbta OL.
P6_TC2-COD(2003)0252
Europos Parlamento pozicija priimta per antrąjį svarstymą 2006 m. gruodžio 14 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/…/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (nauja redakcija)
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 71 straipsnį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
pasikonsultavę su Regionų komitetu,
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),
kadangi:
|
(1) |
1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva 91/439/EEB dėl vairuotojo pažymėjimų (3) keletą kartų buvo iš esmės keista. Dar kartą keičiant minėtą direktyvą, siekiant aiškumo atitinkamos nuostatos turėtų būti išdėstytos nauja redakcija. |
|
(2) |
Vairuotojo pažymėjimų taisyklės — pagrindinis bendros transporto politikos elementas siekiant pagerinti kelių eismo saugumą, taip pat palengvinant laisvą asmenų, apsigyvenančių kitoje valstybėje narėje nei pažymėjimą išdavusioji, judėjimą. Atsižvelgiant į individualių transporto priemonių svarbą priimančioje valstybėje narėje tinkamai pripažįstamas turimas vairuotojo pažymėjimas užtikrina laisvą asmenų judėjimą ir jų įsisteigimo laisvę. Nors taisyklių dėl vairuotojo pažymėjimų suderinimo srityje pasiekta pažanga, vis dar yra esminių skirtumų tarp valstybių narių taisyklių dėl pažymėjimų atnaujinimo periodiškumo ir dėl transporto priemonių pakategorių, kurios turėtų būti labiau suderintos siekiant prisidėti prie Bendrijos politikos krypčių įgyvendinimo. |
|
(3) |
Dėl Direktyvoje 91/439/EEB numatytos galimybės nustatyti nacionalines galiojimo laikotarpio nuostatas įvairiose valstybėse narėse tuo pat metu galioja skirtingos taisyklės ir daugiau kaip 110 vairuotojo pažymėjimo pavyzdžių. Tai kelia skaidrumo problemų piliečiams, policijos pajėgoms ir už vairuotojo pažymėjimų administravimą atsakingoms žinyboms ir todėl klastojami dokumentai, kurie kartais yra kelių dešimčių metų senumo. |
|
(4) |
Siekdamos užkirsti kelią tam, kad vieningas europinis vairuotojo pažymėjimo pavyzdys netaptų dar vienu šalia 110 jau egzistuojančių vairuotojo pažymėjimo pavyzdžiu, valstybės narės turėtų imtis visų reikiamų priemonių, kad pažymėjimų savininkams būtų išduoti vieningo pavyzdžio pažymėjimai. |
|
(5) |
Ši direktyva neturėtų pažeisti iki jos taikymo datos suteiktos arba įgytos teisės vairuoti. |
|
(6) |
Vairuotojo pažymėjimai yra tarpusavyje pripažįstami. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė taikyti šia direktyva nustatytą galiojimo laikotarpį kitos valstybės narės be riboto administracinio galiojimo laikotarpio išduotam vairuotojo pažymėjimui, kurio savininkas jų teritorijoje gyvena ilgiau nei dvejus metus. |
|
(7) |
Naujiems vairuotojo pažymėjimams įvedus administracinio galiojimo laikotarpį būtų galima reguliariai atnaujinant vairuotojo pažymėjimus taikyti naujausias priemones prieš klastojimą ir atlikti medicininį patikrinimą arba taikyti kitas valstybių narių numatytas priemones. |
|
(8) |
Dėl kelių eismo saugumo turėtų būti nustatyti minimalūs vairuotojo pažymėjimo išdavimo reikalavimai. Reikėtų suderinti vairuotojams privalomus išlaikyti egzaminus ir vairuotojo pažymėjimų išdavimo standartus. Šiuo tikslu reikia nustatyti su motorinių transporto priemonių vairavimu susijusias žinias, įgūdžius ir elgseną, taip pat nustatyti vairavimo egzamino struktūrą atsižvelgiant į šias sąvokas ir iš naujo nustatyti minimalias fizinio ir psichinio tinkamumo vairuoti šias transporto priemones normas. |
|
(9) |
Išduodant vairuotojo pažymėjimą ir reguliariai po jo išdavimo vairuotojai turėtų pateikti įrodymus, kad jie atitinka minimalias fizinio ir psichinio tinkamumo normas, taikomas vairuojantiems transporto priemones, kurios naudojamos žmonių vežimui arba prekių gabenimui. Tokia reguliari pagal nacionalines taisykles vykdoma kontrolė dėl minimalių normų atitikimo prisidės prie laisvo asmenų judėjimo, padės išvengti konkurencijos iškraipymų ir geriau atsižvelgs į specifinę šių transporto priemonių vairuotojų atsakomybę. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nustatyti medicininį patikrinimą, kuris garantuotų, jog yra laikomasi minimalių fizinio ir psichinio tinkamumo normų vairuojantiems kitas motorines transporto priemones. Siekiant skaidrumo šie patikrinimai turėtų sutapti su vairuotojo pažymėjimų atnaujinimu ir todėl jie turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į pažymėjimo galiojimo laikotarpį. |
|
(10) |
Būtina toliau stiprinti nuoseklaus perėjimo prie dviračių transporto priemonių kategorijų ir prie keleiviams bei prekėms vežti naudojamų transporto priemonių kategorijų principą. |
|
(11) |
Vis dėlto siekiant labiau prisidėti prie kelių eismo saugumo valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nustatyti aukštesnę minimalaus amžiaus ribą vairuoti tam tikras transporto priemonių kategorijas; išskirtiniais atvejais valstybei narei siekiant atsižvelgti į situaciją šalyje turėtų būti leidžiama nustatyti žemesnę amžiaus ribą. |
|
(12) |
Kategorijų apibrėžimai turėtų plačiau atspindėti tam tikrų transporto priemonių technines charakteristikas ir transporto priemonei vairuoti būtinus įgūdžius. |
|
(13) |
Įvedus mopedų kategorijos vairuotojo pažymėjimus, ypač pagerės kelių eismo saugumas jauniausiems vairuotojams, kurie, statistikos duomenimis, eismo įvykių metu nukenčia labiausiai. |
|
(14) |
Turėtų būti priimtos konkrečios nuostatos, lengvinančios fizinę negalią turintiems asmenims vairuoti transporto priemones. |
|
(15) |
Dėl priežasčių, susijusių su kelių eismo saugumu, valstybės narės visiems vairuotojo pažymėjimų savininkams, kurių įprastinė gyvenamoji vieta yra jų teritorijoje, turėtų galėti taikyti savo nacionalines vairuotojo pažymėjimų atėmimo, sustabdymo, atnaujinimo ir panaikinimo nuostatas. |
|
(16) |
Direktyvoje 91/439/EEB nustatyto pavyzdžio vairuotojo pažymėjimas turėtų būti pakeistas vieningu pavyzdžiu, kuris būtų plastikinės kortelės pavidalo. Tuo pat metu šio pavyzdžio pažymėjimas turi būti pritaikytas atsižvelgiant į naujos mopedų kategorijos vairuotojo pažymėjimo ir naujos motociklų kategorijos vairuotojo pažymėjimo įvedimą. |
|
(17) |
Laisvai pasirenkamos mikroschemos įdiegimas vairuotojo pažymėjimo naujo pavyzdžio plastikinėje kortelėje leistų valstybėms narėms toliau gerinti kovos su sukčiavimu lygį. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė į mikroschemą įtraukti nacionalinius duomenis, jei jie netrukdo bendrai prieinamiems duomenims. Padedama vairuotojo pažymėjimų komiteto, Komisija turėtų nustatyti techninius reikalavimus mikroschemai. |
|
(18) |
Siekiant pagerinti egzaminuotojų žinias bei įgūdžius, tokiu būdu užtikrinant objektyvesnį kandidatų vairuotojo pažymėjimams gauti įvertinimą ir pasiekiant didesnį vairavimo egzaminų suderinimą, turėtų būti nustatyti minimalūs teisės verstis egzaminuotojo profesija standartai ir egzaminuotojų mokymo reikalavimai. |
|
(19) |
Komisijai turi būti leidžiama I-VI priedus pritaikyti prie mokslinės ir technikos pažangos. |
|
(20) |
Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turi būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (4). |
|
(21) |
Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus nustatyti kriterijus, būtinus šios direktyvos taikymui. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, jos turi būti patvirtintos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. |
|
(22) |
Kadangi šios direktyvos tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi dėl siūlomų veiksmų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti. |
|
(23) |
Ši direktyva neturėtų prieštarauti valstybių narių įsipareigojimams dėl galutinių VII priedo B dalyje išvardytų direktyvų taikymo ir jų perkėlimo į nacionalinę teisę galutinių terminų, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Pažymėjimo pavyzdys
1. Pagal šios direktyvos nuostatas valstybės narės įveda I priede pateiktu Bendrijos pavyzdžiu grindžiamą nacionalinį vairuotojo pažymėjimą. Bendrijos pavyzdžio vairuotojo pažymėjimų 1 pusėje esančioje emblemoje yra pažymėjimą išduodančios valstybės narės skiriamasis ženklas.
2. Nepažeisdamos duomenų apsaugos taisyklių valstybės narės vairuotojo pažymėjime gali įdiegti laikmeną (mikroschemą), kai tik 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija nustatys I priede numatytus reikalavimus mikroschemai, kuriais siekiama iš dalies keisti neesmines šios direktyvos nuostatas ir ją papildyti. Šie reikalavimai numato EB tipo patvirtinimą, kuris suteikiamas tik tada, kai įrodoma, kad į mikroschemą įrašytų duomenų neįmanoma klastoti arba pakeisti.
3. Mikroschemoje saugomi I priede nurodyti suderinti vairuotojo pažymėjimo duomenys.
Pasitarusios su Komisija valstybės narės gali įrašyti papildomus duomenis, jei tai jokiu būdu netrukdo šios direktyvos įgyvendinimui.
Siekdama užtikrinti pažymėjimų tarpusavio sąveiką ateityje, Komisija gali iš dalies keisti I priedą 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
4. Pritarus Komisijai valstybės narės gali I priede pateiktame pavyzdyje daryti pakeitimus, kurie reikalingi vairuotojo pažymėjimo duomenis tvarkyti kompiuteriu.
2 straipsnis
Tarpusavio pripažinimas
1. Valstybių narių išduodami vairuotojo pažymėjimai yra tarpusavyje pripažįstami.
2. Tais atvejais, kai vienos valstybės narės išduoto galiojančio nacionalinio vairuotojo pažymėjimo, kuriame nenurodytas 7 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinio galiojimo laikotarpis, savininkas pasirenka įprastinę gyvenamąją vietą kitoje negu išdavusioje vairuotojo pažymėjimą valstybėje narėje, keisdama vairuotojo pažymėjimą priimančioji valstybė narė gali po 2 metų nuo tos dienos, kai savininkas įprastai apsigyveno jos teritorijoje, jam taikyti tame straipsnyje numatytus administracinio galiojimo laikotarpius.
3 straipsnis
Apsaugos nuo klastojimo priemonės
1. Valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių, kad išvengtų bet kokios vairuotojo pažymėjimų klastojimo rizikos, įskaitant iki šios direktyvos įsigaliojimo išleisto pavyzdžio pažymėjimų. Jos praneša apie tai Komisijai.
2. I priede pateikta vairuotojo pažymėjimų gamybai naudojama medžiaga yra apsaugojama nuo klastojimo taikant reikalavimus, kuriuos turi nustatyti Komisija 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, siekiant iš dalies keisti neesmines šios direktyvos nuostatas ir ją papildyti. Valstybėms narėms leidžiama taikyti papildomas apsaugines savybes.
3. Valstybė narė užtikrina, kad ne vėliau kaip iki … (*) visi išduodami ar esantys apyvartoje vairuotojo pažymėjimai atitiktų šios direktyvos reikalavimus.
4 straipsnis
Kategorijos, sąvokų apibrėžimai ir minimalus amžius
1. 1 straipsnyje numatytas vairuotojo pažymėjimas leidžia vairuoti toliau apibrėžtų kategorijų variklio varomas transporto priemones. Jis gali būti išduodamas asmenims, sulaukusiems kiekvienai kategorijai nurodyto minimalaus amžiaus. „Variklio varoma transporto priemonė“ — bet kokia savaeigė transporto priemonė, važiuojanti keliu savarankiškai, išskyrus bėgiais važiuojančią transporto priemonę.
2. mopedai:
AM kategorija
|
— |
dviratės ar triratės transporto priemonės, kurių didžiausias projektinis greitis neviršija 45 km/h, kaip apibrėžta 2002 m. kovo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/24/EB dėl dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo (5), 1 straipsnio 2 dalies a punkte (išskyrus tas, kurių didžiausias projektinis greitis mažesnis arba lygus 25 km/h) ir lengvieji keturračiai motociklai, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/24/EB 1 straipsnio 3 dalies a punkte, |
|
— |
nustatytas minimalus amžius gauti AM kategorijos vairuotojo pažymėjimą yra 16 metų; |
3. motociklai su priekaba arba be priekabos ir triračiai motociklai
|
— |
„motociklai“ — dviratės transporto priemonės be priekabos arba su priekaba, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/24/EB 1 straipsnio 2 dalies b punkte, |
|
— |
„triračiai motociklai“ — transporto priemonės su trimis simetriškai išdėstytais ratais, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/24/EB 1 straipsnio 2 dalies c punkte. |
|
a) |
A1 kategorija:
|
|
b) |
A2 kategorija:
|
|
c) |
A kategorija:
|
4. motorinės transporto priemonės:
|
— |
„motorinė transporto priemonė“ — variklio varoma transporto priemonė, skirta važiuoti keliu ir vežti keleivius ar gabenti prekes arba vilkti transporto priemones, skirtas keleiviams vežti ar prekėms gabenti. Šis terminas apima troleibusus, t. y. prie elektros laidų prijungtas ne bėgiais važiuojančias transporto priemones. Jis neapima žemės ūkio ar miškų ūkio traktorių, |
|
— |
„žemės ūkio ar miškų ūkio traktorius“ — variklio varoma ratinė ar vikšrinė bent dvi ašis turinti transporto priemonė, kurios pagrindinė funkcija yra vilkimo galia, specialiai skirta tam tikriems žemės ūkio ar miškininkystės darbams naudojamiems padargams, mašinoms ar priekaboms vilkti, stumti, vežti ar kitaip naudoti, o jos naudojimas keleiviams vežti ar prekėms gabenti arba vilkti keliu transporto priemones, naudojamas keleiviams vežti ar prekėms gabenti, yra tik antrinė funkcija; |
|
a) |
B1 kategorija:
|
|
b) |
B kategorija: motorinės transporto priemonės, kurių leidžiama maksimali masė neviršija 3 500 kg ir kurios skirtos ir suprojektuotos vežti ne daugiau kaip 8 keleivius, neįskaitant vairuotojo; šios kategorijos motorinės transporto priemonės gali būti sujungtos su priekaba, kurios leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 750 kg. Nepažeidžiant atitinkamoms transporto priemonėms taikomų tipo patvirtinimo taisyklių nuostatų, šios kategorijos motorinės transporto priemonės gali būti sujungtos su priekaba, kurios leidžiama maksimali masė didesnė kaip 750 kg, jeigu šio junginio leidžiama maksimali masė neviršija 4 250 kg. Jei toks junginys viršija 3 500 kg, valstybės narės pagal V priedo nuostatas reikalauja, kad toks junginys būtų vairuojamas tik:
Valstybės narės taip pat gali reikalauti ir pabaigti tokį mokymą, ir išlaikyti įgūdžių bei elgsenos patikrinimo egzaminą. Valstybės narės vairuotojo pažymėjime atitinkamu Bendrijos kodu nurodo teisę vairuoti tokį junginį. Nustatytas minimalus amžius gauti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą yra 18 metų; |
|
c) |
BE kategorija:
|
|
d) |
C1 kategorija: motorinės transporto priemonės, išskyrus D1 arba D kategorijų motorines transporto priemones, kurių leidžiama maksimali masė didesnė kaip 3 500 kg, tačiau ne didesnė kaip 7 500 kg ir kurios skirtos ir suprojektuotos vežti ne daugiau kaip 8 keleivius, neįskaitant vairuotojo; šios kategorijos motorinės transporto priemonės gali būti sujungtos su priekaba, kurios leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 750 kg; |
|
e) |
C1E kategorija:
|
|
f) |
C kategorija: motorinės transporto priemonės, išskyrus D1 arba D kategorijų motorines transporto priemones, kurių leidžiama maksimali masė didesnė kaip 3 500 kg ir kurios skirtos bei suprojektuotos vežti ne daugiau kaip 8 keleivius, neįskaitant vairuotojo; šios kategorijos transporto priemonės gali būti sujungtos su priekaba, kurios leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 750 kg; |
|
g) |
CE kategorija:
|
|
h) |
D1 kategorija: motorinės transporto priemonės, kurios skirtos ir suprojektuotos vežti ne daugiau kaip 16 keleivių, neįskaitant vairuotojo, ir kurios ne ilgesnės kaip 8 metrai; šios kategorijos motorinės transporto priemonės gali būti sujungtos su priekaba, kurios leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 750 kg; |
|
i) |
D1E kategorija:
|
|
j) |
D kategorija: motorinės transporto priemonės, kurios skirtos ir suprojektuotos vežti daugiau kaip 8 keleivius, neįskaitant vairuotojo, ir motorinės transporto priemonės, kurias galima vairuoti turint D kategorijos vairuotojo pažymėjimą, gali būti sujungtos su priekaba, kurios leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 750 kg; |
|
k) |
DE kategorija:
|
5. Pritarus Komisijai valstybės narės gali netaikyti šio straipsnio tam tikroms specialios paskirties variklio varomoms transporto priemonėms, pavyzdžiui, specialioms neįgaliesiems skirtoms transporto priemonėms.
Valstybės narės gali netaikyti šios direktyvos ginkluotųjų pajėgų ir civilinės gynybos struktūrų naudojamoms arba kontroliuojamoms transporto priemonėms.
6. Valstybės narės gali padidinti arba sumažinti minimalų amžių vairuotojo pažymėjimui gauti:
|
a) |
AM kategorijai — sumažinti iki 14 metų arba padidinti iki 18 metų; |
|
b) |
B1 kategorijai — padidinti iki 18 metų; |
|
c) |
A1 kategorijai — padidinti iki 17 ar 18 metų,
|
|
d) |
B ir BE kategorijoms — sumažinti iki 17 metų. |
Valstybės narės gali sumažinti minimalų amžių C kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti iki 18 metų ir D kategorijos — iki 21 metų:
|
a) |
transporto priemonėms, kurias naudoja ugniagesiai ir transporto priemonėms, naudojamoms viešajai tvarkai palaikyti; |
|
b) |
transporto priemonėms, kurios išbandomos keliuose turint tikslą jas remontuoti arba techniškai prižiūrėti. |
Pagal šią dalį vairuotojo pažymėjimai, išduoti jaunesniems nei numatyta 2-4 dalyse numatytiems asmenims, galioja tik išduodančios valstybės narės teritorijoje, kol pažymėjimo savininkui sukaks 2-4 dalyse numatytas minimalus amžius.
Valstybės narės savo teritorijoje gali pripažinti galiojančiais vairuotojo pažymėjimus, išduotus jaunesniems nei 2-4 dalyse numatyto minimalaus numatyto amžiaus vairuotojams.
5 straipsnis
Sąlygos ir apribojimai
1. Vairuotojo pažymėjimuose nurodomos sąlygos, kurioms esant vairuotojui leidžiama vairuoti.
2. Jei dėl fizinės negalios leidžiama vairuoti tik tam tikrų tipų ar specialiai pritaikytas transporto priemones, 7 straipsnyje nurodytas įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminas rengiamas būtent tokioje transporto priemonėje.
6 straipsnis
Skirstymas ir kategorijų atitikmenys
1. Vairuotojo pažymėjimai išduodami laikantis šių sąlygų:
|
a) |
C1, C, D1 ir D kategorijų pažymėjimai išduodami tik vairuotojams, jau turintiems teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones; |
|
b) |
BE, C1E, CE, D1E ir DE kategorijos pažymėjimai išduodami tik vairuotojams, jau turintiems teisę vairuoti atitinkamai B, C1, C, D1 ir D kategorijų transporto priemones. |
2. Vairuotojo pažymėjimų galiojimas nustatomas taip:
|
a) |
C1E, CE, D1E arba DE kategorijų išduoti pažymėjimai galioja BE kategorijos transporto priemonių junginiams; |
|
b) |
CE kategorijos išduoti vairuotojo pažymėjimai galioja DE kategorijai tol, kol jų savininkai turi teisę vairuoti D kategorijos transporto priemones; |
|
c) |
CE ir DE kategorijų išduoti pažymėjimai galioja atitinkamai C1E ir D1E kategorijos transporto priemonių junginiams; |
|
d) |
visų kategorijų išduoti vairuotojo pažymėjimai galioja AM kategorijos transporto priemonėms. Tačiau valstybė narė gali savo teritorijoje išduotiems vairuotojų pažymėjimams įvesti apribojimą, kad AM kategoriją atitinka tik A1, A2 ir A kategorijos, jei toje valstybė narėje privalomas praktikos egzaminas AM kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti; |
|
e) |
A2 kategorijos išduoti pažymėjimai taip pat galioja A1 kategorijos transporto priemonėms; |
|
f) |
A, B, C arba D kategorijų išduoti pažymėjimai galioja atitinkamai A1, A2, B1, C1 arba D1 kategorijų transporto priemonėms. |
3. Vairavimui savo teritorijoje valstybės narės gali taikyti tokius atitikmenis:
|
a) |
vairuoti triračius motociklus turint B kategorijos išduotą pažymėjimą, galingesniems kaip 15 kW galios triračiams motociklams, jei B kategorijos pažymėjimo savininkas yra ne jaunesnis kaip 21 metų; |
|
b) |
vairuoti A1 kategorijos motociklus turint B kategorijos išduotą pažymėjimą. |
Kadangi ši dalis galioja tik valstybių narių teritorijoje, valstybių narių išduotuose vairuotojų pažymėjimuose nenurodoma, kad savininkas turi teisę vairuoti tokias transporto priemones.
4. Pasikonsultavusios su Komisija valstybės narės savo teritorijoje gali leisti vairuoti:
|
a) |
D1 kategorijos transporto priemones (kurios leidžiama maksimali masė yra 3 500 kg, neįskaitant specialios neįgaliems keleiviams vežti skirtos įrangos) vyresniems kaip 21 metų asmenims, turintiems bent prieš du metus įgytą B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, tik tuo atveju, jei tos transporto priemonės naudojamos nekomercinių organizacijų socialiniams tikslams, o vairuotojas teikia savo paslaugas savanoriškai; |
|
b) |
transporto priemones, kurių leidžiama maksimali masė didesnė kaip 3 500 kg, vyresniems kaip 21 metų asmenims, turintiems bent prieš dvejus metus įgytą B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, tik tuo atveju, jeigu tų transporto priemonių pagrindinė paskirtis — naudoti jas tik kaip nejudamas mokymo ar pramogų aikšteles, jos naudojamos nekomercinių organizacijų socialiniams tikslams ir yra pakeistos taip, kad jomis nebūtų galima vežti daugiau kaip devynių keleivių ar gabenti jokių kitų prekių, kurios nėra tikrai reikalingos toms organizacijoms. |
7 straipsnis
Pažymėjimų išdavimas, galiojimas ir atnaujinimas
1. Vairuotojo pažymėjimai yra išduodami tik tiems kandidatams į vairuotojus, kurie:
|
a) |
išlaikė įgūdžių ir elgsenos patikrinimo bei teorijos egzaminus ir atitinka medicininius reikalavimus pagal II ir III priedų nuostatas; |
|
b) |
išlaikė tik AM kategorijai būtiną teorijos egzaminą; valstybės narės gali reikalauti, kad kandidatai laikytų įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą, taip pat atliktų medicininį patikrinimą šios kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti; Šiai kategorijai priskiriamiems triračiams ir ketrurračiams motociklams valstybės narės gali nustatyti konkretų įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą. Siekiant atskirti AM kategorijai priklausančias transporto priemones, į vairuotojo pažymėjimą gali būti įrašomas nacionalinis kodas. |
|
c) |
A2 kategorijos ar A kategorijos atveju, turėdami mažiausiai 2 metų atitinkamai A1 kategorijos ar A2 kategorijos motociklo vairavimo patirtį, išlaikė tik įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą ar baigė mokymą pagal VI priedą. |
|
d) |
baigė mokymą ar išlaikė įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą arba baigė mokymą ir išlaikė įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą pagal V priedą B kategorijos pažymėjimui, suteikiančiam teisę vairuoti transporto priemonės junginį, apibrėžtą 4 straipsnio 4 dalies b punkto antroje pastraipoje. |
|
e) |
turi įprastinę gyvenamąją vietą pažymėjimą išduodančios valstybės narės teritorijoje arba gali pateikti įrodymų, kad jie ten studijuoja bent šešis mėnesius. |
|
2. |
|
3. Atnaujinant vairuotojo pažymėjimus, kurių administracinio galiojimo laikotarpis baigėsi:
|
a) |
C, CE, C1, C1E, D, DE, D1, D1E kategorijų transporto priemonių vairuotojai turi nuolat atitikti III priede nustatytas minimalias fizinio ir psichinio tinkamumo normas vairuojantiems transporto priemones; ir |
|
b) |
įprastinė gyvenamoji vieta turi būti pažymėjimą išduodančios valstybės narės teritorijoje arba privaloma pateikti įrodymų, kad ten studijuojama mažiausiai šešis mėnesius. |
Atnaujindamos AM, A, A1, A2, B, B1 ir BE kategorijų vairuotojo pažymėjimus valstybės narės gali reikalauti, kad būtų tikrinama III priede nustatytų minimalių fizinio ir psichinio tinkamumo vairuoti normų atitiktis.
Valstybės narės gali sutrumpinti 2 dalyje nustatytą administracinio galiojimo laikotarpį vairuotojo pažymėjimams, išduotiems bet kurios kategorijos pradedantiesiems vairuotojams siekiant tokiems vairuotojams taikyti konkrečias priemones, gerinančias kelių eismo saugumą.
Valstybės narės gali sutrumpinti administracinio galiojimo laikotarpį pirmajam pažymėjimui, išduodamam C ir D kategorijų pradedantiesiems vairuotojams, iki 3 metų siekiant turėti galimybę tokiems vairuotojams taikyti konkrečias priemones, kurių tikslas — geresnis jų kelių eismo saugumas.
Valstybės narės gali sutrumpinti 2 dalyje nustatytą administracinio galiojimo laikotarpį bet kurios kategorijos konkretiems vairuotojo pažymėjimams tuo atveju, jeigu būtina dažniau atlikti medicinines apžiūras arba taikyti kitas konkrečias priemones, tokias kaip kelių eismo taisyklių pažeidėjams taikomi apribojimai.
Valstybės narės gali sutrumpinti 2 dalyje nustatytą administracinio galiojimo laikotarpį vairuotojo pažymėjimams, išduotiems jų teritorijoje gyvenantiems savininkams, sulaukusiems 50 metų, siekdamos dažniau atlikti medicinines apžiūras arba taikyti kitas konkrečias priemones, tokias kaip žinių atnaujinimo kursai. Šis sutrumpintas administracinio galiojimo periodo laikotarpis gali būti taikomas tik atnaujinant vairuotojo pažymėjimą.
4. Nepažeisdamos nacionalinės baudžiamosios teisės ir policijos įstatymų, valstybės narės, pasikonsultavusios su Komisija, gali taikyti nacionalines vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisykles dėl kitų nei šioje direktyvoje nurodytų sąlygų.
|
5. |
|
Nepažeisdamos 2 straipsnio, vairuotojo pažymėjimą išduodančios valstybės narės išsamiai tikrina, siekdamos užtikrinti, kad asmuo atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus bei nacionalines nuostatas dėl teisės vairuoti panaikinimo arba atėmimo, jeigu nustatoma, kad vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas nesilaikant reikalavimų.
8 straipsnis
Derinimas su mokslo ir technikos pažanga
I-VI priedams pritaikyti prie mokslo ir technikos pažangos būtini pakeitimai priimami 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
9 straipsnis
Komitetas
1. Komisijai padeda Vairuotojo pažymėjimų reikalų komitetas.
2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1-4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.
10 straipsnis
Egzaminuotojai
Įsigaliojus šiai direktyvai, vairavimo egzaminuotojai turi atitikti minimalius reikalavimus, nustatytus IV priede.
Vairavimo egzaminuotojams, šiose pareigose jau dirbusiems iki … (**), taikomi tik reikalavimai kokybei užtikrinti ir reguliarios periodinės mokymo priemonės.
11 straipsnis
Įvairios vairuotojo pažymėjimo pakeitimo, atėmimo, naujo pažymėjimo išdavimo ir pripažinimo nuostatos
1. Tais atvejais, kai vienos valstybės narės išduoto galiojančio nacionalinio vairuotojo pažymėjimo savininkas pasirenka įprastinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje narėje, jis gali prašyti, kad jo vairuotojo pažymėjimas būtų pakeistas lygiaverčiu pažymėjimu. Pažymėjimą keičianti valstybė narė gali patikrinti kuriai kategorijai pateiktas vairuotojo pažymėjimas iš tikrųjų tebegalioja.
2. Laikydamasi baudžiamosios teisės ir policijos įstatymų teritorinio galiojimo principo, valstybės narės, kuriose yra įprastinė gyvenamoji vieta, gali taikyti nacionalines nuostatas dėl teisės vairuoti apribojimo, sustabdymo, atėmimo ar panaikinimo kitos valstybės narės išduoto vairuotojo pažymėjimo savininkui ir prireikus tuo tikslu pakeisti vairuotojo pažymėjimą.
3. Pažymėjimą keičianti valstybė narė grąžina senąjį vairuotojo pažymėjimą tos valstybės narės, kuri jį išdavė, institucijai ir paaiškina šio keitimo priežastis.
4. Valstybė narė atsisako išduoti vairuotojo pažymėjimą pareiškėjui, kurio vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas arba atimtas kitoje valstybėje narėje.
Valstybė narė atsisako pripažinti galiojančiu kitos valstybės narės išduotą vairuotojo pažymėjimą asmeniui, kurio vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar atimtas ankstesnės valstybės teritorijoje.
Valstybė narė taip pat gali atsisakyti išduoti vairuotojo pažymėjimą pareiškėjui, kurio vairuotojo pažymėjimas yra panaikintas kitoje valstybėje narėje.
5. Išduoti naują vairuotojo pažymėjimą vietoje to, kuris, pavyzdžiui, buvo pamestas ar pavogtas, gali tik tos valstybės narės, kurioje yra įprastinė savininko gyvenamoji vieta, kompetentingos institucijos; tos institucijos naują pažymėjimą išduoda pagal turimą informaciją arba prireikus įrodymais, gautais iš pradinį vairuotojo pažymėjimą išdavusios valstybės narės kompetentingų institucijų.
6. Tuo atveju, kai valstybė narė keičia trečiosios šalies išduotą vairuotojo pažymėjimą Bendrijos pavyzdžio vairuotojo pažymėjimu, pastarajame įrašomas šis keitimas ir vėlesnis atnaujinimas ar naujo pažymėjimo išdavimas.
Keičiama gali būti tik tada, kai trečiosios šalies išduotas vairuotojo pažymėjimas jau yra atiduotas jį keičiančios valstybės narės kompetentingai institucijai. Jei šio vairuotojo pažymėjimo savininkas pakeičia įprastinę gyvenamąją vietą į kitą valstybę narę, pastaroji neprivalo taikyti 2 straipsnyje nustatyto abipusio pripažinimo principo.
12 straipsnis
Įprastinė gyvenamoji vieta
Šioje direktyvoje „įprastinė gyvenamoji vieta“ yra vieta, kurioje asmuo paprastai gyvena, t. y. bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais, dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, darbo ryšių neturintis asmuo, dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja asmenį su vieta, kurioje jis gyvena.
Tačiau įprastine gyvenamąja vieta asmens, kurio darbo ryšiai siejasi su kita vieta, negu jo asmeniniai ryšiai, ir kuris dėl to gyvena pakaitomis skirtingose vietose, esančiose dviejose ar keliose valstybėse narėse, yra laikoma asmeninių ryšių vieta tik tada, jei tas asmuo ten nuolat sugrįžta. Šios paskutinės sąlygos nebūtina laikytis, kai asmuo valstybėje narėje gyvena, kad atliktų ten apibrėžtos trukmės užduotį. Universiteto ar mokyklos lankymas nereiškia įprastinės gyvenamosios vietos pakeitimo.
13 straipsnis
Ne Bendrijos pavyzdžio pažymėjimų atitikmenys
1. Pritarus Komisijai valstybės narės nustato prieš šios direktyvos įgyvendinimą įgytų teisių ir 4 straipsnyje apibrėžtų kategorijų atitikmenis.
Pasikonsultavusios su Komisija valstybės narės savo nacionalinės teisės aktuose gali daryti pakeitimus, reikalingus 11 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatoms įgyvendinti.
2. Bet kuri iki … (**) suteikta teisė vairuoti negali būti atimta arba kitaip apribota pagal šios direktyvos nuostatas.
14 straipsnis
Peržiūra
Iki … (***) Komisija praneša apie šios direktyvos įgyvendinimą, įskaitant jos poveikį kelių eismo saugumui.
15 straipsnis
Tarpusavio pagalba
Valstybės narės padeda viena kitai įgyvendinti šią direktyvą ir keičiasi informacija apie jų išduotus, pakeistus, naujai išduotus, atnaujintus arba atšauktus pažymėjimus. Jos naudojasi tam tikslui įkurtu ES vairuotojo pažymėjimų tinklu, jam pradėjus veikti.
16 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę
1. Ne vėliau kaip iki … (****) valstybės narės priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įgyvendina 1 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnį, 4 straipsnio 1, 2, 3 dalis ir 4 dalies b-k punktus, 6 straipsnio 1 dalį, 2 dalies a, c, d ir e punktus, 7 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktus ir 2, 3 bei 5 dalis, 8 straipsnį, 10 straipsnį, 13 straipsnį, 14 straipsnį, 15 straipsnį bei I priedo 2 punktą, II priedo 5.2 punktą dėl A1, A2 ir A kategorijų, IV, V bei VI priedus. Jos nedelsdamos praneša Komisijai tų nuostatų tekstus.
2. Tas nuostatas jos taiko nuo … (**).
3. Valstybės narės, tvirtindamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat nurodo, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose padaryta nuoroda į šia direktyva panaikintas direktyvas yra laikoma nuoroda į šią direktyvą. Šios nuorodos darymo tvarką ir formuluotę nustato valstybės narės.
4. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.
17 straipsnis
Panaikinimas
Direktyva 91/439/EEB panaikinama nuo … (**) nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų dėl VII priedo B dalyje nurodytų direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminų.
Direktyvos 91/439/EEB 2 straipsnio 4 dalis panaikinama nuo … (*****).
Nuorodos į panaikintą direktyvą yra laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir aiškinamos naudojantis VIII priede pateikta atitikmenų lentele.
18 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
2 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnis, 6 straipsnio 2 dalies b punktas, 7 straipsnio 1 dalies a punktas, 9 straipsnis, 11 straipsnio 1, 3, 4, 5 ir 6 dalys, 12 straipsnis bei I, II ir III priedai taikomi nuo … (******).
19 straipsnis
Adresatai
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta …,
Europos Parlamento vardu
Primininkas
Tarybos vardu
Primininkas
(1) OL C 112, 2004 4 30, p. 34.
(2) 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 304 E, 2005 12 1, p. 202), 2006 m. rugsėjo 18 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 295 E, 2006 12 5, p. 1) ir 2006 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
(3) OL L 237, 1991 8 24, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).
(4) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).
(*) 26 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(5) OL L 124, 2002 5 9, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2005/30/EB (OL L 106, 2005 4 27, p. 17).
(6) OL L 226, 2003 9 10, p. 4. Direktyva su pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva 2004/66/EB (OL L 168, 2004 5 1, p. 35).
(**) Šešeri metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(***) Vienuolika metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(****) Ketveri metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(*****) Šios direktyvos įsigaliojimo diena.
(******) Dveji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
I PRIEDAS
NUOSTATOS DĖL BENDRIJOS PAVYZDŽIO VAIRUOTOJO PAŽYMĖJIMO
|
1. |
Bendrijos pavyzdžio vairuotojo pažymėjimo kortelės fizinės savybės atitinka ISO 7810 ir ISO 7816-1 standartus. Kortelė gaminama iš polikarbonato. Patikrinimo būdai, kuriais vertinamos vairuotojo pažymėjimų savybės siekiant užtikrinti, kad jos atitiktų tarptautinius standartus, turi atitikti ISO 10373 standartą. |
|
2. |
Fizinis vairuotojo pažymėjimų saugumas Fiziniam vairuotojo pažymėjimo saugumui grėsmę kelia:
Bendrą saugumą būtina užtikrinti visoje sistemoje, kurią sudaro prašymo pažymėjimui gauti procesas, duomenų perdavimas, kortelės pagrindui pagaminti naudojama medžiaga, spausdinimo būdas, įvairių apsauginių savybių minimalus kiekis ir personalizavimo procesas.
|
|
3. |
Pažymėjimas turi dvi puses. 1 pusėje pateikiama:
2 pusėje pateikiama:
|
|
4. |
Specialios nuostatos
|
BENDRIJOS PAVYZDŽIO VAIRUOTOJO PAŽYMĖJIMAS
1 pusė VAIRUOTOJO PAŽYMĖJIMAS … [VALSTYBĖ NARĖ]
2 pusė 1. Pavardė 2. Vardas 3. Gimimo data ir vieta 4a. Vairuotojo pažymėjimo išdavimo data 4b. Formaliai galioja iki 4c. Išdavė 5. Pažymėjimo serijos numeris 8. Gyvenamoji vieta 9. (1) Kategorija 10. Kategorijos suteikimo data 11. Kategorijos galiojimo pabaigos data 12. Apribojimai
BENDRIJOS PAVYZDŽIO PAŽYMĖJIMO PAVYZDYS
Belgijos pažymėjimas (informavimo tikslais)
Pastaba: bus papildyta piktograma ir eilute AM kategorijai.
Pastaba: Skirsnis apie motociklų kategorijas bus papildytas terminu „A2“.
II PRIEDAS
I. VAIRAVIMO EGZAMINAMS TAIKOMI MINIMALŪS REIKALAVIMAI
Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad kandidatai į vairuotojus turėtų žinių bei įgūdžių ir pademonstruotų transporto priemonei vairuoti reikalingą elgseną. Egzaminą, įvestą siekiant šio tikslo, sudaro:
|
— |
teorijos egzaminas ir |
|
— |
įgūdžių bei elgsenos patikrinimo egzaminas. |
Kokiomis sąlygomis bus rengiamas šis egzaminas nurodyta toliau.
A. TEORIJOS EGZAMINAS
1. Forma
Pasirinkta forma turi užtikrinti, kad kandidatas į vairuotojus žino šio priedo 2, 3 ir 4 punktuose išvardytus dalykus.
Kandidatui į vairuotojus, kuris jau yra išlaikęs vienos kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti skirtą teorijos egzaminą ir pageidauja įsigyti kitos kategorijos vairuotojo pažymėjimą, gali būti netaikomos 2, 3 ir 4 punktų bendrosios nuostatos.
2. Teorijos egzamino, skirto visoms transporto priemonių kategorijoms, turinys
2.1. Klausimai turi būti pateikti pagal kiekvieną žemiau nurodytą punktą; klausimų turinį ir formą kiekviena valstybė narė nustato savo nuožiūra:
|
2.1.1. |
kelių eismo reguliavimas:
|
|
2.1.2. |
vairuotojas:
|
|
2.1.3. |
kelias:
|
|
2.1.4. |
kiti eismo dalyviai:
|
|
2.1.5. |
bendros taisyklės ir nuostatai, kiti dalykai:
|
|
2.1.6. |
atsargumo priemonės išlipant iš transporto priemonės; |
|
2.1.7. |
kelių eismo saugumui svarbūs mechaniniai aspektai; kandidatai į vairuotojus turi sugebėti nustatyti dažniausiai pasitaikančius gedimus, ypač vairo, pakabos ir stabdžių sistemų, padangų, žibintų ir posūkių rodiklių, atšvaitų, galinio vaizdo veidrodžių, priekinio stiklo ir valytuvų, išmetamųjų dujų šalinimo sistemų, saugos diržų ir garso signalų įtaiso; |
|
2.1.8. |
transporto priemonės saugos įranga, ypač saugos diržų, galvos atramų ir vaikui skirtos saugos įrangos naudojimas; |
|
2.1.9. |
transporto priemonės naudojimo aplinkos atžvilgiu taisyklės (tinkamas garso signalų įtaisų naudojimas, taupus kuro vartojimas, teršalų išmetimo apribojimas ir pan.). |
3. Konkrečios nuostatos, susijusios su A1, A2 ir A kategorijomis
3.1. Privalomas patikrinimas bendrų žinių apie:
|
3.1.1. |
apsaugos priemonių, pavyzdžiui, pirštinių, batų, drabužių ir saugos šalmų, naudojimą; |
|
3.1.2. |
važiuojančiųjų motociklu matomumą kitiems eismo dalyviams; |
|
3.1.3. |
rizikos veiksnius, susijusius su įvairiomis pirmiau minėtomis kelio sąlygomis, atkreipiant papildomą dėmesį į slidžias vietas, pavyzdžiui, kanalizacijos šulinių dangčius, kelio žymėjimus, pavyzdžiui, linijas ir rodykles, tramvajų bėgius; |
|
3.1.4. |
pirmiau minėtus kelių eismo saugumui svarbius mechaninius aspektus, papildomą dėmesį skiriant avarinės šviesos signalizacijai, tepalų lygiui ir rato grandinei. |
4. Konkrečios nuostatos, susijusios su C, CE, C1, C1E, D, DE, D1 ir D1E kategorijomis
4.1. Privalomas patikrinimas bendrų žinių apie:
|
4.1.1. |
vairavimo valandų ir poilsio laiko atžvilgiu taikomas taisykles, kaip apibrėžta 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3820/85 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (1); tachografų naudojimą, kaip apibrėžta 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3821/85 (2), |
|
4.1.2. |
taisykles tam tikros rūšies transportui: prekiniam ar keleiviniam; |
|
4.1.3. |
transporto priemonę ar transporto dokumentus, reikalingus šalies ir tarptautiniam prekių ir keleivių vežimui; |
|
4.1.4. |
kaip elgtis avarijos atveju; kokių priemonių turi būti imtasi po avarijos ar panašaus įvykio, įskaitant tokius skubius veiksmus kaip keleivių evakuacija ir pirmosios pagalbos teikimo pagrindines žinias; |
|
4.1.5. |
atsargumo priemones, kurių bus imtasi nuimant ir keičiant ratus; |
|
4.1.6. |
transporto priemonės svoriui ir gabaritui taikomas taisykles; greičio ribotuvams taikomas taisykles; |
|
4.1.7. |
matymo lauko trukdymą dėl transporto priemonės charakteristikų; |
|
4.1.8. |
kelių žemėlapio skaitymą, maršruto planavimą, taip pat ir naudojant elektronines navigacijos sistemas (neprivaloma); |
|
4.1.9. |
saugumo veiksnius, susijusius su transporto priemonės pakrovimu: krovinio kontrolę (sukrovimas ir pritvirtinimas), keblumus su įvairių rūšių kroviniais (pvz. skysčiai, kabantys kroviniai, …), prekių pakrovimą ir iškrovimą bei krovimo įrangos naudojimą (tik C, CE, C1, C1E kategorijoms); |
|
4.1.10. |
vairuotojo atsakomybę vežant keleivius; keleivių patogumą ir saugumą; vaikų vežimą; privalomą patikrinimą prieš pradedant važiuoti; visos autobusų rūšys turi būti teorijos egzamino dalis (visuomeninio transporto autobusai, tolimojo susisiekimo autobusai, specialių gabaritų autobusai, …) (tik D, DE, D1 ir D1E kategorijoms). |
4.2. bendrų žinių apie toliau nurodytas papildomas nuostatas, susijusias su C, CE, D ir DE kategorijomis, privalomą patikrinimą:
|
4.2.1. |
vidaus degimo variklių, skysčių (pvz. variklio alyvos, aušinimo skysčio, valymo skysčio), degalų sistemos, elektros sistemos, degimo sistemos, transmisijos sistemos (sankabos, pavarų dėžės ir pan.) struktūros ir veikimo principus; |
|
4.2.2. |
tepalų ir aušinamojo skysčio apsaugą; |
|
4.2.3. |
padangų struktūros, montavimo, teisingo naudojimo ir priežiūros principus; |
|
4.2.4. |
stabdžių detalių ir greičio reguliatorių rūšių, veikimo, pagrindinių detalių, prijungimo, naudojimo ir kasdieninės priežiūros principus bei stabdžių su ABS naudojimą; |
|
4.2.5. |
movų sistemų rūšių, veikimo, pagrindinių detalių, prijungimo, naudojimo ir kasdieninės priežiūros principus (tik CE, DE kategorijoms); |
|
4.2.6. |
gedimų priežasčių nustatymo būdus; |
|
4.2.7. |
transporto priemonių prevencinę priežiūrą ir būtiną einamąjį remontą; |
|
4.2.8. |
vairuotojo atsakomybę gaunant, gabenant ir pristatant prekes pagal sutartas sąlygas (tik C, CE kategorijoms). |
B. ĮGŪDŽIŲ IR ELGSENOS PATIKRINIMO EGZAMINAS
5. Transporto priemonė ir jos įranga
|
5.1. |
Vairuoti transporto priemonę su rankine pavarų dėže galima tik išlaikius vairavimo įgūdžių bei elgsenos patikrinimo egzaminą transporto priemone, kurioje yra rankinė pavarų dėžė. Jei kandidatas į vairuotojus įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą laiko transporto priemone su automatine pavarų dėže, jam išduotame vairuotojo pažymėjime šis faktas turi būti nurodytas. Vairuotojo pažymėjimas su tokiu įrašu galioja tik vairuojant transporto priemonę su automatine pavarų dėže. „Transporto priemonė su automatine pavarų dėže“ yra tokia transporto priemonė, kurioje pavaros santykis tarp variklio ir ratų gali būti keičiamas tik akceleratoriaus ar stabdžių pedalais. |
|
5.2. |
Transporto priemonės, kuriomis laikomi įgūdžių bei elgsenos patikrinimo egzaminai, turi atitikti toliau nurodytus minimalius reikalavimus. Valstybės narės gali numatyti griežtesnius arba taikyti papildomus kriterijus. |
A1 kategorija:
A1 kategorijos motociklai be priekabos, kurių darbinis tūris ne mažesnis kaip 120 cm3, galintys išvystyti ne mažesnį kaip 90 km/h greitį.
A2 kategorija:
motociklai be priekabos, kurių cilindro darbinis tūris ne mažesnis kaip 400 cm3, o variklio galia ne mažesnė kaip 25 kW.
A kategorija:
motociklai be priekabos, kurių cilindro darbinis tūris ne mažesnis kaip 600 cm3, o variklio galia ne mažesnė kaip 40 kW.
B kategorija:
keturratės B kategorijos transporto priemonės, galinčios išvystyti ne mažesnį kaip 100 km/h greitį;
BE kategorija:
junginiai, kurių leidžiama maksimali masė ne mažesnė kaip 1 000 kg, galintys išvystyti ne mažesnį kaip 100 km/h greitį, sudaryti iš B kategorijos egzaminavimui skirtos transporto priemonės ir priekabos, ir kurie nepriskiriami prie B kategorijos; kroviniui skirta priekabos dalis yra uždaros dėžės formos, ne siauresnė ir ne žemesnė už transporto priemonę; uždaros dėžės formos korpusas gali būti šiek tiek siauresnis už transporto priemonę, jeigu galinis vaizdas yra įmanomas tik naudojant transporto priemonės išorinius galinio vaizdo veidrodžius; priekaba pateikiama su ne mažesne kaip 800 kg faktine bendrąja mase;
B1 kategorija:
variklio varomi keturračiai, galintys išvystyti ne mažesnį kaip 60 km/h greitį;
C kategorija:
C kategorijos transporto priemonės, kurių leidžiama maksimali masė ne mažesnė kaip 12 000 kg, ne trumpesnės kaip aštuoni metrai ir ne siauresnės kaip 2,40 metrų, galinčios išvystyti ne mažesnį kaip 80 km/h greitį; turinčios stabdžius su ABS, pavarų dėžę su ne mažiau kaip aštuoniais pavaros perdavimo skaičiais ir tachografą, kaip apibrėžta Reglamente (EEB) Nr. 3821/85; kroviniui skirta dalis yra uždaros dėžės formos, ne siauresnė ir ne žemesnė už vairuotojo kabiną; transporto priemonė pateikiama su ne mažesne kaip 10 000 kg faktine bendrąja mase;
CE kategorija:
arba sujungtos transporto priemonės arba junginiai, sudaryti iš C kategorijos egzaminavimui skirtos transporto priemonės ir priekabos, ne trumpesnės kaip 7,5 metrai; tiek sujungtų transporto priemonių, tiek junginių leidžiama maksimali masė ne mažesnė kaip 20 000 kg, ne trumpesni kaip 14 metrų ir ne siauresni kaip 2,40 metrų, galintys išvystyti ne mažesnį kaip 80 km/h greitį, turintys stabdžius su ABS, pavarų dėžę su ne mažiau kaip aštuoniais pavaros perdavimo skaičiais ir tachografą, kaip apibrėžta Reglamente (EEB) Nr. 3821/85; kroviniui skirta dalis yra uždaros dėžės formos, ne siauresnė ir ne žemesnė už vairuotojo kabiną; tiek sujungtos transporto priemonės, tiek junginiai pateikiami su ne mažesne kaip 15 000 kg faktine bendrąja mase;
C1 kategorija:
C1 pakategorės transporto priemonės, kurių leidžiama maksimali masė ne mažesnė kaip 4 000 kg, ne trumpesnės kaip penki metrai ir galinčios išvystyti ne mažesnį kaip 80 km/h greitį; turinčios stabdžius su ABS ir tachografą, kaip apibrėžta Reglamente (EEB) Nr. 3821/85; kroviniui skirta dalis yra uždaros dėžės formos, ne siauresnė ir ne žemesnė už vairuotojo kabiną;
C1E kategorija:
junginiai, sudaryti iš C1 pakategorės egzaminavimui skirtos transporto priemonės ir priekabos, kurių leidžiama maksimali masė ne mažesnė kaip 1 250 kg; tokie junginiai yra ne trumpesni kaip aštuoni metrai, galintys išvystyti ne mažesnį kaip 80 km/h greitį; kroviniui skirta priekabos dalis yra uždaros dėžės formos, ne siauresnė ir ne žemesnė už vairuotojo kabiną; uždaros dėžės formos korpusas gali būti šiek tiek siauresnis už vairuotojo kabiną, jeigu galinis vaizdas yra įmanomas tik naudojant transporto priemonės išorinius galinio vaizdo veidrodžius; priekaba pateikiama su ne mažesne kaip 800 kg faktine bendrąja mase;
D kategorija:
D kategorijos transporto priemonės, ne trumpesnės kaip 10 metrų, ne siauresnės kaip 2,40 metrų ir galinčios išvystyti ne mažesnį kaip 80 km/h greitį; turinčios stabdžius su ABS ir įrašymo įrangą, kaip numatyta Reglamente (EEB) Nr. 3821/85;
DE kategorija:
junginiai, kurių leidžiama maksimali masė ne mažesnė kaip 1 250 kg, ne siauresni kaip 2,40 metrų, galintys išvystyti ne mažesnį kaip 80 km/h greitį, sudaryti iš D kategorijos egzaminavimui skirtos transporto priemonės ir priekabos; kroviniui skirta priekabos dalis yra uždaros dėžės formos, ne siauresnė kaip du metrai ir ne žemesnė kaip du metrai; priekaba pateikiama su ne mažesne kaip 800 kg faktine bendrąja mase;
D1 kategorija:
D1 pakategorės transporto priemonės, kurių leidžiama maksimali masė ne mažesnė kaip 4 000 kg, ne trumpesnės kaip penki metrai ir galinčios išvystyti ne mažesnį kaip 80 km/h greitį; turinčios stabdžius su ABS ir tachografą, kaip apibrėžta Reglamente (EEB) Nr. 3821/85;
D1E kategorija:
junginiai, kurių leidžiama maksimali masė ne mažesnė kaip 1 250 kg, galintys išvystyti ne mažesnį kaip 80 km/h greitį, sudaryti iš D1 pakategorės egzaminavimui skirtos transporto priemonės ir priekabos; kroviniui skirta priekabos dalis yra uždaros dėžės formos, ne siauresnė kaip du metrai ir ne žemesnė kaip du metrai; priekaba pateikiama su ne mažesne kaip 800 kg faktine bendrąja mase;
BE, C, CE, C1, C1E, D, DE, D1 ir D1E kategorijų egzaminavimui skirtos transporto priemonės, kurios neatitinka pirmiau minėtų minimalių kriterijų, bet buvo naudojamos Direktyvos įsigaliojimo metu ar anksčiau, gali būti ir toliau naudojamos, bet ne ilgiau kaip dešimt metų po tos datos. Valstybės narės gali įgyvendinti reikalavimus, susijusius su tokiomis transporto priemonėmis vežamais kroviniais, per dešimt metų nuo Komisijos direktyvos 2000/56/EB (3) įsigaliojimo.
6. Įgūdžių ir elgsenos patikrinimas A1, A2 ir A kategorijoms.
6.1. Transporto priemonės paruošimas ir techninis patikrinimas atsižvelgiant į kelių eismo saugumą
Kandidatai į vairuotojus privalo pademonstruoti, ar jie sugeba pasiruošti saugiai vairuoti, patenkindami tokius reikalavimus:
|
6.1.1. |
prisitaikyti tokias saugos priemones kaip pirštines, batus, drabužius ir saugos šalmą; |
|
6.1.2. |
atlikti pasirinktinį padangų, stabdžių, vairo mechanizmo, avarinės šviesos signalizacijos (jeigu tokia yra), rato grandinės, tepalų lygio, žibintų, atšvaitų, posūkių rodiklių ir garso signalų įtaiso būklės patikrinimą. |
6.2. Specialūs manevrai tikrintini atsižvelgiant į kelių eismo saugumą
|
6.2.1. |
pastatyti motociklą ant stovo ir nukelti jį nuo stovo, taip pat, einant šalia transporto priemonės, varyti ją neveikiant varikliui; |
|
6.2.2. |
pastatyti motociklą ant stovo; |
|
6.2.3. |
atlikti ne mažiau kaip du manevrus mažu greičiu, taip pat ir slalomą; tai turėtų leisti įvertinti sugebėjimą valdyti sankabą kartu su stabdžiu, pusiausvyrą, matymo lauką ir padėtį ant motociklo bei kojų padėtį ant pakojų; |
|
6.2.4. |
atlikti ne mažiau kaip du manevrus didesniu greičiu, iš kurių vienas manevras atliekamas įjungus antrą ar trečią pavarą, važiuojant ne mažesniu kaip 30 km/h greičiu, o kitas manevras atliekamas aplenkiant kliūtį, važiuojant ne mažesniu kaip 50 km/h greičiu; tai turėtų leisti įvertinti sugebėjimą valdyti padėtį ant motociklo, matymo lauką, pusiausvyrą, vairavimo techniką ir pavarų keitimo techniką; |
|
6.2.5. |
stabdymas: atliekami ne mažiau kaip du stabdymo manevrai, įskaitant avarinį stabdymą ne mažesniu kaip 50 km/h greičiu; tai turėtų leisti įvertinti sugebėjimą valdyti priekinį ir užpakalinį stabdį, matymo lauką ir padėtį ant motociklo. 6.2.3-6.2.5 punktuose minėti specialūs manevrai turi būti įgyvendinti ne vėliau kaip per penkerius metus nuo Direktyvos 2000/56/EB įsigaliojimo. |
6.3. Elgsena eismo metu
Kandidatai į vairuotojus, imdamiesi visų reikiamų atsargumo priemonių, visus šiuos veiksmus turi atlikti visiškai saugiai esant normalioms eismo sąlygoms:
|
6.3.1. |
manevravimo pradžia: pajudėti iš stovėjimo vietos, po sustojimo; išvažiuoti į kelią iš šalia esančių teritorijų; |
|
6.3.2. |
važiuoti tiesiais keliais; prasilenkti su priešinga kryptimi važiuojančiomis transporto priemonėmis, taip pat ir siaurose vietose; |
|
6.3.3. |
važiuoti kelio vingiu; |
|
6.3.4. |
sankryžos: artėti prie kelių susikirtimų ir susijungimų bei važiuoti per juos; |
|
6.3.5. |
keisti kryptį: posūkiai į kairę ir į dešinę; keisti eismo juostas; |
|
6.3.6. |
privažiuoti prie greitkelių ar panašių kelių (jeigu tokių yra) arba išvažiuoti iš jų; įvažiuoti iš greitėjimo juostos; išvažiuoti lėtėjimo juosta; |
|
6.3.7. |
pasivyti arba aplenkti: pasivyti kitas transporto priemones (jeigu įmanoma); aplenkti kliūtis, pvz., stovinčius automobilius; būti aplenktam (prireikus) kitų transporto priemonių; |
|
6.3.8. |
kelio ypatumai (jeigu tokių yra): kelio žiedai; geležinkelio pervažos; tramvajų arba autobusų stotelės; pėsčiųjų perėjos; užvažiuoti į didelę įkalnę, nuvažiuoti didele nuokalne; |
|
6.3.9. |
imtis reikiamų atsargumo priemonių išlipant iš transporto priemonės. |
7. Įgūdžių ir elgsenos patikrinimas B, B1 ir BE kategorijoms
7.1. Transporto priemonės paruošimas ir techninis patikrinimas atsižvelgiant į kelių eismo saugumą
Kandidatai į vairuotojus privalo pademonstruoti, ar jie sugeba pasiruošti saugiai vairuoti, patenkindami tokius reikalavimus:
|
7.1.1. |
sureguliuoti sėdynę į taisyklingo sėdėjimo padėtį; |
|
7.1.2. |
sureguliuoti galinio vaizdo veidrodžius, saugos diržus ir galvos atramas, jeigu tokių yra; |
|
7.1.3. |
patikrinti, ar uždarytos durys; |
|
7.1.4. |
atlikti pasirinktinį padangų, vairo mechanizmo, stabdžių, skysčių (pvz., variklio alyvos, aušinimo skysčio, valymo skysčio), žibintų, atšvaitų, posūkių rodiklių ir garso signalų įtaiso būklės patikrinimą; |
|
7.1.5. |
patikrinti saugaus transporto priemonės pakrovimo veiksnius: kėbulą, apkalas, krovinio duris, kabinos užrakinimą, krovinio pakrovimo ir apsaugos būdą (tik BE kategorijai); |
|
7.1.6. |
patikrinti sukabinimo mechanizmą ir stabdžius bei elektros laidus (tik BE kategorijai); |
7.2. B ir B1 kategorijos: specialūs manevrai tikrintini atsižvelgiant į kelių eismo saugumą
Pasirinktinai patikrinamas sugebėjimas atlikti tokius manevrus (ne mažiau kaip du manevrai už keturis taškus, taip pat ir vienas manevras važiuojant atbuline eiga):
|
7.2.1. |
važiuoti atbuline eiga tiesia linija ir atbuline eiga sukant į dešinę ar į kairę už kampo, tuo pačiu metu laikantis teisingos eismo juostos; |
|
7.2.2. |
apsukti transporto priemonę priešinga kryptimi, naudojant priekinės ir atbulinės eigos pavaras; |
|
7.2.3. |
pastatyti transporto priemonę stovėjimo vietoje (lygiagrečiai, įstrižai ar stačiu kampu, priekiu ar galu, lygioje vietoje, įkalnėje ir nuokalnėje) ir pajudėti iš jos; |
|
7.2.4. |
sklandžiai stabdyti, kol visiškai sustos; o avarinis stabdymas — neprivalomas. |
7.3. BE kategorija: specialūs manevrai tikrintini atsižvelgiant į kelių eismo saugumą
|
7.3.1. |
prikabinti ir atkabinti arba atkabinti ir vėl prikabinti priekabą prie transporto priemonės; manevro metu vilkikas turi būti pastatytas šalia priekabos (t. y. ne vienoje linijoje); |
|
7.3.2. |
važiuoti atbuline eiga kelio lanku, kurį savo nuožiūra nustato valstybės narės; |
|
7.3.3. |
saugiai pastatyti transporto priemonę pakrovimui arba iškrovimui. |
7.4. Elgsena eismo metu
Kandidatai į vairuotojus, imdamiesi visų reikiamų atsargumo priemonių, visus šiuos veiksmus turi atlikti visiškai saugiai esant normalioms eismo sąlygoms:
|
7.4.1. |
manevravimo pradžia: pajudėti iš stovėjimo vietos, po sustojimo; išvažiuoti į kelią iš šalia esančių teritorijų; |
|
7.4.2. |
važiuoti tiesiais keliais; prasilenkti su priešinga kryptimi važiuojančiomis transporto priemonėmis, taip pat ir siaurose vietose; |
|
7.4.3. |
važiuoti kelio vingiu; |
|
7.4.4. |
sankryžos: artėti prie kelių susikirtimų ir susijungimų bei važiuoti per juos; |
|
7.4.5. |
keisti kryptį: posūkiai į kairę ir į dešinę; keisti eismo juostas; |
|
7.4.6. |
privažiuoti prie greitkelių ar panašių kelių (jeigu tokių yra) arba išvažiuoti iš jų; įvažiuoti iš greitėjimo juostos; išvažiuoti lėtėjimo juosta; |
|
7.4.7. |
pasivyti arba aplenkti: pasivyti kitas transporto priemones (jeigu įmanoma); aplenkti kliūtis, pvz., stovinčius automobilius; būti aplenktam (prireikus) kitų transporto priemonių; |
|
7.4.8. |
kelio ypatumai (jeigu tokių yra): kelio žiedai; geležinkelio pervažos; tramvajų arba autobusų stotelės; pėsčiųjų perėjos; užvažiuoti į didelę įkalnę, nuvažiuoti didele nuokalne; |
|
7.4.9. |
imtis reikiamų atsargumo priemonių išlipant iš transporto priemonės. |
8. Įgūdžių ir elgsenos patikrinimas C, CE, C1, C1E, D, DE, D1 ir D1E kategorijoms
8.1. Transporto priemonės paruošimas ir techninis patikrinimas atsižvelgiant į kelių eismo saugumą
Kandidatai į vairuotojus privalo pademonstruoti, ar jie sugeba pasiruošti saugiai vairuoti, patenkindami tokius reikalavimus:
|
8.1.1. |
sureguliuoti sėdynę į taisyklingo sėdėjimo padėtį; |
|
8.1.2. |
sureguliuoti galinio vaizdo veidrodžius, saugos diržus ir galvos atramas, jeigu tokių yra; |
|
8.1.3. |
atlikti pasirinktinį padangų, vairo mechanizmo, žibintų, atšvaitų, posūkių rodiklių ir garso signalų įtaiso būklės patikrinimą; |
|
8.1.4. |
patikrinti elektra valdomas stabdžių ir vairo mechanizmo sistemas; patikrinti ratų, ratų tvirtinimo veržlių, purvasargių, priekinio stiklo, langų ir valytuvų būklę, skysčius (pvz., variklio alyvą, aušinimo skystį, valymo skystį); patikrinti ir naudoti prietaisų skydą, taip pat ir tachografą, kaip apibrėžta Reglamente (EEB) Nr. 3821/85; |
|
8.1.5. |
patikrinti oro slėgį, oro resiverius ir pakabą; |
|
8.1.6. |
patikrinti saugaus transporto priemonės pakrovimo veiksnius: kėbulą, apkalas, krovinio duris, pakrovimo mechanizmą (jeigu toks yra), kabinos užrakinimą (jeigu toks yra), krovinio pakrovimo ir apsaugos būdą (tik C, CE, C1, C1E kategorijoms); |
|
8.1.7. |
patikrinti sukabinimo mechanizmą ir stabdžius bei elektros laidus (tik CE, C1E, DE, D1E kategorijoms); |
|
8.1.8. |
sugebėti imtis specialių transporto priemonės saugos priemonių; tikrinti kėbulą, darbines duris; avarinius išėjimus, pirmosios pagalbos priemones, ugnies gesintuvus ir kitas saugos priemones (tik D, DE, D1, D1E kategorijoms); |
|
8.1.9. |
skaityti kelio žemėlapį, planuoti maršrutą naudojant ir elektronines navigacijos sistemas (pasirenkamai). |
8.2. Specialūs manevrai tikrintini atsižvelgiant į kelių eismo saugumą
|
8.2.1. |
prikabinti ir atkabinti arba atkabinti ir vėl prikabinti priekabą prie transporto priemonės; manevro metu vilkikas turi būti pastatytas šalia priekabos (t.y. ne vienoje linijoje) (tik CE, C1E, DE, D1E kategorijoms); |
|
8.2.2. |
važiuoti atbuline eiga kelio lanku, kurį savo nuožiūra nustato valstybės narės; |
|
8.2.3. |
saugiai pastatyti transporto priemonę pakrovimui arba iškrovimui prie pakrovimo arba iškrovimo platformos ar panašaus įrenginio (tik C, CE, C1, C1E kategorijoms); |
|
8.2.4. |
pastatyti autobusą taip, kad keleiviai galėtų saugiai įlipti ar išlipti (tik D, DE, D1, D1E kategorijoms). |
8.3. Elgsena eismo metu
Kandidatai į vairuotojus, imdamiesi visų reikiamų atsargumo priemonių, visus šiuos veiksmus turi atlikti visiškai saugiai esant normalioms eismo sąlygoms:
|
8.3.1. |
manevravimo pradžia: pajudėti iš stovėjimo vietos, po sustojimo; išvažiuoti į kelią iš šalia esančių teritorijų; |
|
8.3.2. |
važiuoti tiesiais keliais; prasilenkti su priešinga kryptimi važiuojančiomis transporto priemonėmis, taip pat ir siaurose vietose; |
|
8.3.3. |
važiuoti kelio vingiu; |
|
8.3.4. |
sankryžos: artėti prie kelių susikirtimų ir susijungimų bei važiuoti per juos; |
|
8.3.5. |
keisti kryptį: posūkiai į kairę ir į dešinę; keisti eismo juostas; |
|
8.3.6. |
privažiuoti prie greitkelių ar panašių kelių (jeigu tokių yra) arba išvažiuoti iš jų; įvažiuoti iš greitėjimo juostos; išvažiuoti lėtėjimo juosta; |
|
8.3.7. |
pasivyti arba aplenkti: pasivyti kitas transporto priemones (jeigu įmanoma); aplenkti kliūtis, pvz., stovinčius automobilius; būti aplenktam (prireikus) kitų transporto priemonių; |
|
8.3.8. |
kelio ypatumai (jeigu tokių yra): kelio žiedai; geležinkelio pervažos; tramvajų arba autobusų stotelės; pėsčiųjų perėjos; užvažiuoti į didelę įkalnę, nuvažiuoti didele nuokalne; |
|
8.3.9. |
imtis reikiamų atsargumo priemonių išlipant iš transporto priemonės. |
9. Įgūdžių ir elgsenos egzamino vertinimas
|
9.1. |
Kiekvienos pirmiau minėtos vairavimo situacijos vertinimas turi atspindėti kandidato į vairuotojus sugebėjimo naudotis transporto priemonės valdymo mechanizmais laipsnį ir jo parodytą sugebėjimą eismo situacijose vairuoti visiškai saugiai. Egzamino metu egzaminuotojas privalo jaustis saugus. Kandidatas į vairuotojus egzamino neišlaiko, jei vairavimo klaidos ar elgsena kelia pavojų transporto priemonei, kuria laikomas egzaminas, jos keleiviams ar kitiems eismo dalyviams, nepaisant to, ar egzaminuotojas arba lydintis asmuo turi įsikišti, ar ne. Egzaminuotojas savo nuožiūra gali nuspręsti, kada užbaigti egzaminą. Vairavimo egzaminuotojai privalo būti išmokyti teisingai įvertinti kandidato sugebėjimą saugiai vairuoti. Valstybės narės įgaliota institucija stebi ir prižiūri vairavimo egzaminuotojų darbą, kad būtų užtikrintas teisingas bei nuoseklus vertinimas pagal šiame priede nustatytus reikalavimus. |
|
9.2. |
Vertindamas vairavimo egzaminuotojas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, ar kandidatas į vairuotojus kitų atžvilgiu demonstruoja saugią ir draugišką elgseną. Tai turėtų atspindėti bendrą vairavimo stilių, į kurį vairavimo egzaminuotojas turėtų atsižvelgti spręsdamas apie kandidatą į vairuotojus. Jis apima prisitaikantį ir ryžtingą (saugų) vairavimą, atsižvelgiant į kelio bei oro sąlygas, kitus eismo dalyvius, kitų eismo dalyvių (ypač labiau pažeidžiamų) interesus ir numatant veiksmus. |
9.3. Be to, vairavimo egzaminuotojas įvertins, ar kandidatas į vairuotojus:
|
9.3.1. |
valdo transporto priemonę deramai naudodamas saugos diržus, galinio vaizdo veidrodžius, galvos atramas, sėdynę, žibintus ir kitus įrengimus; sankabą, pavarų dėžę, akceleratorių, stabdžių sistemas (taip pat ir trečiojo stabdžio sistemą, jeigu tokia yra), vairą; valdo transporto priemonę skirtingose situacijose, važiuodamas įvairiu greičiu; išlaiko stabilumą kelyje; atsižvelgia į transporto priemonės masę ir gabaritus bei ypatybes; krovinio svorį ir rūšį (tik BE, C, CE, C1, C1E, DE, D1E kategorijoms), keleivių patogumą (tik D, DE, D1, D1E kategorijoms) (nedidindamas greičio staigiai, važiuodamas tolygiai ir nestabdydamas staigiai); |
|
9.3.2. |
važiuoja ekonomiškai ir nekenkdamas aplinkai, atsižvelgdamas į apsisukimų skaičių per minutę, keisdamas pavaras, stabdydamas ir didindamas greitį (tik BE, C, CE, C1, C1E, D, DE, D1, D1E kategorijoms); |
|
9.3.3. |
stebėjimas: ar stebi iš visų pusių; deramai naudoja veidrodėlius, mato iš toli, iš vidutinio nuotolio, iš arti; |
|
9.3.4. |
pirmumas arba kelio užleidimas: ar laikosi pirmumo taisyklių sankryžose, kelių susikirtimuose ir susijungimuose; kelio užleidimo taisyklių kitais atvejais (pvz., keisdamas kryptį, keisdamas eismo juostas, atlikdamas specialius manevrus); |
|
9.3.5. |
tinkama padėtis kelyje: ar užima tinkamą padėtį kelyje, eismo juostose, kelio žieduose, kelio vingiuose atsižvelgdamas į transporto priemonės rūšį ir ypatumus; pasirengia užimti padėtį; |
|
9.3.6. |
atstumo laikymasis: ar laikosi tinkamo atstumo iš priekio ir iš šono; laikosi tinkamo atstumo nuo kitų eismo dalyvių; |
|
9.3.7. |
greitis: ar neviršija didžiausio leistino greičio; pasirenka greitį atsižvelgdamas į oro arba eismo sąlygas ir tam tikrais atvejais valstybinius greičio apribojimus; važiuoja tokiu greičiu, kuris leistų sustoti matomoje ir laisvoje kelio atkarpoje; pasirenka greitį atsižvelgdamas į kitų tos pačios rūšies eismo dalyvių greitį; |
|
9.3.8. |
šviesoforai, kelio ženklai ir kiti ženklai: ar tinkamai elgiasi prie šviesoforų; laikosi eismo reguliuotojų nurodymų; tinkamai elgiasi prie kelio ženklų (draudžiamųjų ar nurodomųjų); imasi deramų veiksmų prie kelio ženklinimų; |
|
9.3.9. |
signalizavimas: ar signalizuoja prireikus, tinkamai ir laiku; teisingai rodo kryptis; imasi deramų veiksmų visų kitų eismo dalyvių duodamų signalų atžvilgiu; |
|
9.3.10. |
stabdymas ir sustojimas: ar laiku mažina greitį, stabdo, sustoja atsižvelgdamas į aplinkybes; numato veiksmus; naudoja įvairias stabdžių sistemas (tik C, CE, D, DE kategorijoms); naudoja kitas greičio mažinimo sistemas (tik C, CE, D, DE kategorijoms). |
10. Egzamino trukmė
Egzamino trukmė ir nuvažiuotas atstumas turi būti tokie, kad pakaktų laiko įvertinti šio priedo B skirsnyje nurodytus įgūdžius bei elgseną. Bet kokiu atveju A, A1, A2, B, B1 ir BE kategorijoms vairavimo kelyje trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 25 minutės, o kitoms kategorijoms ne trumpesnė kaip 45 minutės. Į ši laiką neįeina kandidato į vairuotojus priėmimas, transporto priemonės paruošimas, techninis transporto priemonės patikrinimas atsižvelgiant į kelių eismo saugumą, specialūs manevrai ir praktikos egzamino rezultatų paskelbimas.
11. Egzamino vieta
Egzamino dalis, skirta įvertinti specialius manevrus, gali būti surengta specialiai įrengtoje egzaminavimo aikštelėje. Kai įmanoma, egzamino dalis, skirta įvertinti elgseną eismo situacijose, turėtų vykti keliuose, toliau nuo gyvenamųjų rajonų, autostradose ir greitkeliuose (ar panašiose vietose), taip pat tose miesto gatvėse (gyvenamuose rajonuose, vietose, kur greitis ribojamas iki 30 ir 50 km/h, miesto autostradose), kuriose vairuotojai galėtų susidurti su įvairaus pobūdžio sunkumais. Taip pat pageidautina, kad egzaminas vyktų įvairaus intensyvumo eismo sąlygomis. Vairavimo kelyje metu praleistas laikas turi būti panaudotas optimaliai, kad būtų galima įvertinti kandidato į vairuotojus sugebėjimus įvairiose galimose eismo situacijose, ypatingą dėmesį skiriant šių situacijų pokyčiams.
II. ŽINIOS, ĮGŪDŽIAI IR ELGSENA VAIRUOJANT VARIKLIO VAROMĄ TRANSPORTO PRIEMONĘ
Visų variklio varomų transporto priemonių vairuotojai bet kuriuo metu privalo turėti 1-9 punktuose nurodytų žinių, įgūdžių ir elgtis taip, kad sugebėtų:
|
— |
pastebėti eismo pavojus ir įvertinti jų sudėtingumą, |
|
— |
pakankamai gerai valdyti savo transporto priemonę, kad nesukeltų avarinių situacijų ir tinkamai reaguotų patekę į tokias situacijas, |
|
— |
laikytis kelių eismo taisyklių, ypač skirtų išvengti eismo nelaimių ir išlaikyti nenutrūkstamą eismą, |
|
— |
nustatyti bet kokius didesnius savo transporto priemonės techninius gedimus, ypač keliančius pavojų saugai, ir pasirūpinti, kad jie būtų tinkamu būdu pašalinti, |
|
— |
atsižvelgti į visus vairavimui poveikio turinčius veiksnius (pvz., alkoholį, nuovargį, silpną regėjimą ir pan.), kad galėtų išlikti nuovokūs ir pasinaudoti visais sugebėjimais vairuoti saugiai, |
|
— |
padėti užtikrinti visų kelių eismo dalyvių saugumą, ypač silpniausiųjų ir labiausiai neapsaugotų, rodyti kitiems deramą pagarbą. |
Valstybės narės gali įgyvendinti atitinkamas priemones siekdamos užtikrinti, kad 1-9 punktuose nurodytas žinias, įgūdžius ir elgseną praradę vairuotojai galėtų atnaujinti žinias ir įgūdžius ir toliau demonstruoti motorinės transporto priemonės vairavimui reikalingą elgseną.
(1) OL L 370, 1985 12 31, p. 1. Reglamentas, panaikintas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 561/2006 (OL L 102, 2006 4 11, p. 1).
(2) OL L 370, 1985 12 31, p. 8. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 561/2006.
III PRIEDAS
MINIMALIOS FIZINIO IR PSICHINIO TINKAMUMO NORMOS, TAIKOMOS ASMENIMS, VAIRUOJANTIEMS VARIKLIO VAROMĄ TRANSPORTO PRIEMONĘ
APIBRĖŽIMAI
|
1. |
Šiame priede vairuotojai skirstomi į dvi grupes: |
|
1.1. |
1 grupė: A, A1, A2, AM, B, B1 ir BE kategorijų transporto priemonių vairuotojai. |
|
1.2. |
2 grupė: C, CE, C1, C1E, D, DE, D1 ir D1E kategorijų transporto priemonių vairuotojai. |
|
1.3. |
Nacionalinės teisės aktai gali numatyti, kad šio priedo nuostatos, skirtos 2 grupės vairuotojams, yra taikomos B kategorijos transporto priemonių vairuotojams, naudojantiems vairuotojo pažymėjimą profesiniams tikslams (lengvieji taksi automobiliai, greitosios pagalbos automobiliai ir pan.). |
|
2. |
Lygiai taip pat kandidatai į vairuotojus, norintys įsigyti pirmąjį vairuotojo pažymėjimą, arba norintys jį atnaujinti vairuotojai priskiriami tai grupei, kuriai jie priklausys, kai jiems bus išduotas pirmasis ar atnaujintas vairuotojo pažymėjimas. |
MEDICININIAI PATIKRINIMAI
|
3. |
1 grupė: Reikalaujama, kad kandidatai į vairuotojus pasitikrintų sveikatą, jei atlikus būtinus formalumus ar egzaminų, kuriuos jie turi išlaikyti prieš gaudami vairuotojo pažymėjimą, metu tampa akivaizdu, jog jie turi vieną ar daugiau sveikatos sutrikimų, išvardytų šiame priede. |
|
4. |
2 grupė: Kandidatai į vairuotojus pasitikrina sveikatą prieš tai, kai jiems bus išduotas pirmasis vairuotojo pažymėjimas, ir vėliau vairuotojų sveikata tikrinama pagal valstybėje narėje, kurioje yra jų įprastinė gyvenamoji vieta, veikiančią nacionalinę sistemą, kai atnaujinamas jų vairuotojo pažymėjimas. |
|
5. |
Valstybių narių nustatyti vairuotojo pažymėjimo išdavimo ar vėlesnio atnaujinimo reikalavimai gali būti griežtesni negu šiame priede nustatyti reikalavimai. |
REGĖJIMAS
|
6. |
Visi kandidatai į vairuotojus atitinkamai pasitikrina, siekiant užtikrinti, kad jų regėjimas yra pakankamai aštrus variklio varomoms transporto priemonėms vairuoti. Kilus pagrįstoms abejonėms dėl kandidato į vairuotojus regėjimo, jį tikrina kompetentinga medicinos institucija. Patikrinimo metu dėmesys ypač kreipiamas į: regėjimo aštrumą, regėjimo lauką, regėjimą prieblandoje bei progresuojančias akių ligas. Šiame priede intraokuliariniai lęšiai nelaikomi korekciniais lęšiais. |
1 grupė:
|
6.1. |
Kandidatų vairuotojo pažymėjimui gauti arba tokiam pažymėjimui atnaujinti binokuliarinio regėjimo aštrumas, jeigu reikia, su korekciniais lęšiais, žiūrint abiem akimis turi būti ne mažesnis kaip 0,5. Vairuotojo pažymėjimas neišduodamas ar neatnaujinamas, jei medicininio patikrinimo metu paaiškėja, jog regėjimo horizontalus laukas mažesnis kaip 120°, išskyrus atskirus atvejus, pripažintus leistinais medikų ar praktinio egzamino metu, arba jei asmuo skundžiasi bet kokiu kitu akių sutrikimu, kuris keltų pavojų saugiam vairavimui. Jei nustatoma ar konstatuojama progresuojanti akių liga, vairuotojo pažymėjimas gali būti išduotas ar atnaujintas reikalaujant, kad kandidatas į vairuotojus būtų reguliariai tikrinamas kompetentingos medicinos institucijos. |
|
6.2. |
Kandidatų vairuotojo pažymėjimui gauti arba tokiam pažymėjimui atnaujinti, visai nematančių viena akimi arba matančių tik viena akimi, pavyzdžiui, sergant diplopija, regėjimo aštrumas privalo būti, jeigu reikia, su korekciniais lęšiais, ne mažesnis kaip 0,6. Kompetentinga medicinos institucija privalo patvirtinti, jog tokia monokuliarinio regėjimo būklė tęsiasi pakankamai ilgai, kad prie jos būtų galima prisitaikyti ir kad tos akies regėjimo laukas yra normalus. |
2 grupė:
|
6.3. |
Kandidatų vairuotojo pažymėjimui gauti arba tokiam pažymėjimui atnaujinti sveikesnės akies regėjimo aštrumas, jeigu reikia, su korekciniais lęšiais, privalo būti ne mažesnis kaip 0,8, o silpnesnės akies — ne mažesnis kaip 0,5. Jei korekciniai lęšiai naudojami tam, kad regėjimo aštrumas būtų 0,8 ir 0,5, regėjimo aštrumas kiekviena akimi be korekcinių lęšių privalo būti 0,05 arba minimalus regėjimo aštrumas (0,8 ir 0,5) privalo būti pasiektas nešiojant akinius, kurių stiprumas neturi būti didesnis kaip plius ar minus aštuonios dioptrijos, arba nešiojant kontaktinius lęšius (nekoreguotas regėjimas = 0,05). Korekcija turi būti gerai toleruojama. Vairuotojo pažymėjimai neišduodami tiems kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami tiems vairuotojams, kurių binokuliarinis regėjimo laukas nėra normalus arba kurie serga diplopija. |
KLAUSA
|
7. |
Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduoti kandidatams į vairuotojus ar atnaujinti vairuotojams, priklausantiems 2 grupei, atsižvelgiant į kompetentingų medicinos institucijų išvadas; medicininių patikrinimų metu ypač atsižvelgiama į kurtumo laipsnį. |
ASMENYS SU JUDĖJIMO SUTRIKIMAIS
|
8. |
Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, kurie skundžiasi judėjimo sistemos negalavimais ar sutrikimais, kurie kelia pavojų saugiam variklio varomos priemonės vairavimui. |
1 grupė:
|
8.1. |
Vairuotojo pažymėjimai, kuriems taikomi tam tikri apribojimai, prireikus gali būti išduodami fiziškai neįgaliems kandidatams į vairuotojus ar vairuotojams po to, kai savo išvadą pateikia kompetentinga medicinos institucija. Ši išvada turi remtis atitinkamo negalavimo ar sutrikimo medicininiu įvertinimu, ir, jei būtina, praktiniu patikrinimu. Taip pat joje turi būti nurodyta, kokia automobilio modifikacija reikalinga ir ar vairuotojui reikalingas ortopedinis įrenginys, kuriuo naudojantis, kaip rodo įgūdžių ir elgsenos patikrinimas, vairavimas nekeltų pavojaus. |
|
8.2. |
Vairuotojo pažymėjimai bet kuriam kandidatui į vairuotojus su progresuojančia negalia gali būti išduodami ar atnaujinami tik tokiu atveju, jei toks asmuo reguliariai tikrinsis sveikatą, kad būtų nustatyta, ar jis dar gali visiškai saugiai vairuoti transporto priemonę. Kai negalia neprogresuoja, vairuotojo pažymėjimas gali būti išduotas ar atnaujintas nereikalaujant reguliarios medicininės apžiūros. |
2 grupė:
|
8.3. |
Kompetentinga medicinos institucija tinkamai įvertina papildomą riziką ir pavojus, kurie kyla, kai vairuojamos prie šios grupės priskiriamos transporto priemonės. |
ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGOS
|
9. |
Liga, dėl kurios kandidatas į vairuotojus, pateikęs prašymą pirmajam vairuotojo pažymėjimui gauti, ar vairuotojas, pateikęs prašymą pažymėjimui atnaujinti, gali patirti staigų širdies ar kraujagyslių sistemos sutrikimą, dėl kurio staiga sutrinka cerebralinės funkcijos, kelia pavojų kelių eismo saugumui. |
1 grupė:
|
9.1. |
Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, kurie serga sunkia aritmija. |
|
9.2. |
Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams su širdies stimuliatoriumi, pateikus kompetentingos medicinos institucijos išvadą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras. |
|
9.3. |
Išduoti ar neišduoti vairuotojo pažymėjimą kandidatams į vairuotojus ar vairuotojams, kurie skundžiasi nenormaliu arteriniu kraujospūdžiu, sprendžiama remiantis kitais apžiūros rezultatais, atsižvelgiant į galimas komplikacijas ir pavojų, kurį jos galėtų sukelti kelių eismo saugumui. |
|
9.4. |
Apskritai vairuotojo pažymėjimas neišduodamas kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinamas vairuotojams, kuriuos ramybės būsenoje ar susijaudinus gali ištikti stenokardijos priepuolis. Kandidatams į vairuotojus ar vairuotojams, kurie patyrė miokardo infarktą, vairuotojo pažymėjimai išduodami ar atnaujinami pateikus kompetentingos medicinos institucijos išvadą ir prireikus reguliariai atliekant medicinines apžiūras. |
2 grupė:
|
9.5. |
Kompetentinga medicinos institucija tinkamai įvertina papildomą riziką ir pavojus, kurie kyla, kai vairuojamos prie šios grupės priskiriamos transporto priemonės. |
CUKRINIS DIABETAS
|
10. |
Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams, sergantiems cukriniu diabetu, pateikus kompetentingos medicinos institucijos išvadą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras kiekvienu atitinkamu atveju. |
2 grupė:
|
10.1. |
Tik ypač išskirtiniais atvejais vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami ar atnaujinami tiems šiai grupei priklausantiems kandidatams į vairuotojus ar vairuotojams, kurie serga cukriniu diabetu ir kuriuos reikia gydyti insulinu, ir tik tuo atveju, kai tai tinkamai pagrindžiama kompetentingos medicinos institucijos išvada ir reguliariai atliekamos medicininės apžiūros. |
NEUROLOGINĖS LIGOS
|
11. |
Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, sergantiems sunkiomis nervų ligomis, išskyrus atvejus, kai prie prašymo pridedama kompetentingos medicinos institucijos išvada. Neurologiniai sutrikimai, susiję su turinčiomis įtakos centrinei ar periferinei nervų sistemai ligomis ar chirurgine intervencija, dėl kurių atsiranda sensoriniai ar motoriniai sutrikimai, darantys poveikį pusiausvyrai bei koordinacijai, privalo būti tinkamai įvertinti atsižvelgiant į jų funkcinius padarinius ir progresavimo riziką. Jei yra ligos progresavimo rizika, vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami ar atnaujinami tik periodiškai įvertinant sveikatos būklę. |
|
12. |
Epilepsijos priepuoliai ar kiti staigūs sąmonės sutrikimai kelia rimtą pavojų kelių eismo saugumui, jei jie ištinka asmenį vairuojant variklio varomą transporto priemonę. |
1 grupė:
|
12.1. |
Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami ar atnaujinami kompetentingai medicinos institucijai atlikus patikrinimą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras. Kompetentinga medicinos institucija įvertina epilepsijos ar kitų sąmonės sutrikimų būklę, klinikinę formą ir progresavimą, pavyzdžiui, jei pastaruosius dvejus metus nebuvo priepuolių, atliktą gydymą ir jo rezultatus. |
2 grupė:
|
12.2. |
Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, kuriuos ištinka ar gali ištikti epilepsijos priepuoliai ar kiti staigūs sąmonės sutrikimai. |
PSICHINIAI SUTRIKIMAI
1 grupė:
|
13.1. |
Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, turintiems:
išskyrus atvejus, kai kartu su prašymu pateikiama kompetentingos medicinos institucijos išvada ir prireikus reguliariai atliekant medicinines apžiūras. |
2 grupė:
|
13.2. |
Kompetentinga medicinos institucija tinkamai įvertina papildomą riziką ir pavojus, kurie kyla, kai vairuojamos prie šios grupės priskiriamos transporto priemonės. |
ALKOHOLIS
|
14. |
Alkoholio vartojimas kelia didžiulį pavojų kelių eismo saugumui. Atsižvelgiant į problemos mastą, medikai turi būti ypač budrūs. |
1 grupė:
|
14.1. |
Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, priklausomiems nuo alkoholio arba negalintiems susilaikyti negėrus ir nevairavus esant neblaiviems. Praėjus įrodytam abstinencijos laikotarpiui ir pateikus kompetentingos medicinos institucijos išvadą bei reguliariai atliekant medicinines apžiūras, vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams, kurie praeityje buvo priklausomi nuo alkoholio. |
2 grupė:
|
14.2. |
Kompetentinga medicinos institucija tinkamai įvertina papildomą riziką ir pavojus, kurie kyla, kai vairuojamos prie šios grupės priskiriamos transporto priemonės. |
NARKOTIKAI IR VAISTAI
15. Piktnaudžiavimas:
Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, kurie priklauso nuo psichotropinių medžiagų arba nuo jų nepriklauso, bet reguliariai jomis piktnaudžiauja, nesvarbu, kokios kategorijos vairuotojo pažymėjimo yra prašoma.
Reguliarus vartojimas:
1 grupė:
|
15.1. |
Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, kurie reguliariai bet kokia forma vartoja psichotropines medžiagas, galinčias trukdyti saugiai vairuoti, kai suvartotas kiekis gali turėti neigiamą poveikį vairavimui. Tai taikoma ir visiems kitiems vaistams ar vaistų deriniams, turintiems poveikį gebėjimui vairuoti. |
2 grupė:
|
15.2. |
Kompetentinga medicinos institucija tinkamai įvertina papildomą riziką ir pavojus, kurie kyla, kai vairuojamos prie šios grupės priskiriamos transporto priemonės. |
INKSTŲ SUTRIKIMAI
1 grupė:
|
16.1. |
Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams, sergantiems sunkiu inkstų nepakankamumu, pateikus kompetentingos medicinos institucijos išvadą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras. |
2 grupė:
|
16.2. |
Išskyrus išskirtinius atvejus, kurie tinkamai pagrindžiami kompetentingos medicinos institucijos išvada ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras, vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, sergantiems sunkiu ir nepagydomu inkstų nepakankamumu. |
KITOS NUOSTATOS
1 grupė:
|
17.1. |
Pateikus kompetentingos medicinos institucijos išvadą ir prireikus reguliariai atliekant medicinines apžiūras, vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams, kuriems buvo persodinti organai ar įdėtas dirbtinis organas, darantys poveikį gebėjimui vairuoti. |
2 grupė:
|
17.2. |
Kompetentinga medicinos institucija tinkamai įvertina papildomą riziką ir pavojus, kurie kyla, kai vairuojamos prie šios grupės priskiriamos transporto priemonės. |
|
18. |
Paprastai tais atvejais, kai kandidatai į vairuotojus ar vairuotojai turi bet kokių kitų sutrikimų, neišvardytų pirmesniame punkte, bet tikėtina, kad jie gali sukelti funkcinių sutrikimų, keliančių pavojų saugiam vairavimui, vairuotojo pažymėjimai neišduodami ar neatnaujinami, išskyrus atvejus, kai kartu su prašymu pateikiama kompetentingos medicinos institucijos išvada ir prireikus reguliariai atliekant medicinines apžiūras. |
IV PRIEDAS
MINIMALŪS REIKALAVIMAI PRAKTINIO VAIRAVIMO EGZAMINUS VYKDANTIEMS ASMENIMS
1. Kompetencija, kurios reikalaujama iš vairavimo egzaminuotojo
|
1.1. |
Asmuo, įgaliotas atlikti kandidato motorinės transporto priemonės vairavimo praktinį įvertinimą, privalo turėti žinių, įgūdžių ir išmanymą, susijusius su 1.2-1.6 punktuose išvardytais klausimais. |
|
1.2. |
Egzaminuotojas privalo turėti pakankamą kompetenciją kandidato, norinčio gauti atitinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą, laikomam egzaminui įvertinti. |
1.3. Vairavimo žinios ir išmanymas bei vertinimas:
|
— |
vairavimo elgsenos teorija, |
|
— |
pavojaus įžvelgimas ir avarijos išvengimas, |
|
— |
programa, kuria grindžiami vairavimo egzamino reikalavimai, |
|
— |
vairavimo egzamino reikalavimai, |
|
— |
atitinkami teisės aktai, susiję su keliais ir eismu, įskaitant atitinkamus ES ir nacionalinės teisės aktus bei aiškinamąsias gaires, |
|
— |
vertinimo teorija ir metodai, |
|
— |
saugus vairavimas. |
1.4. Vertinimo įgūdžiai:
|
— |
sugebėjimas atidžiai sekti, stebėti ir vertinti bendrą kandidato elgesį vairuojant, visų pirma:
|
|
— |
greitas informacijos įsisavinimas ir esminių dalykų pateikimas, |
|
— |
numatymas į priekį, potencialių problemų atpažinimas ir strategijų joms išspręsti kūrimas, |
|
— |
konstruktyvių atsiliepimų savalaikis pateikimas. |
1.5. Asmeniniai vairavimo įgūdžiai:
Asmuo, įgaliotas vykdyti praktinį vairavimo egzaminą atitinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti privalo sugebėti vairuoti tos rūšies motorinę transporto priemonę pagal atitinkamai aukštus reikalavimus.
1.6. Paslaugų kokybė:
|
— |
apibrėžti ir paaiškinti, ko kandidatas gali tikėtis egzamino metu, |
|
— |
aiškiai pateikti informaciją, pasirenkant klausytojams tinkamą turinį, stilių, kalbą ir kontekstą, bei atsakyti į kandidatų klausimus, |
|
— |
pateikti aiškius atsiliepimus apie egzamino rezultatus, |
|
— |
elgtis su kandidatais pagarbiai ir juos vienodai vertinti. |
1.7. Žinios apie transporto priemonės technines ir fizines savybes
|
— |
žinios apie transporto priemonių, ypač motociklų ir sunkiasvorių transporto priemonių, technines savybes, pavyzdžiui, vairo valdymo mechanizmą, padangas, stabdžių sistemą, žibintus, |
|
— |
apkrovos sauga, |
|
— |
žinios apie transporto priemonės fizines savybes, pavyzdžiui, greitį, trintį, dinamiką, energiją. |
|
1.8. |
Vairavimas naudojant mažai kuro ir nekenkiant aplinkai. |
2. Bendrosios sąlygos
2.1. B kategorijos vairavimo egzaminuotojas:
|
a) |
turi turėti ne mažiau kaip 3 metų B kategorijos vairavimo egzaminuotojo kvalifikaciją; |
|
b) |
privalo būti ne jaunesnis kaip 23 metų; |
|
c) |
turi būti sėkmingai įgijęs šio priedo 3 punkte nurodytą pradinę kvalifikaciją ir vėliau lankęs kokybės užtikrinimo bei kvalifikacijos kėlimo priemones, nurodytas šio priedo 4 punkte; |
|
d) |
turi būti užbaigęs profesinį mokymąsi, kuris suteikia bent jau 1985 m. liepos 16 d. Tarybos sprendime 85/368/EEB dėl Europos bendrijos valstybių narių profesinio mokymo kvalifikacijų palyginamumo (1) apibrėžtą 3 lygį; |
|
e) |
tuo pačiu metu negali dirbti instruktoriumi vairavimo mokykloje. |
2.2. Kitų kategorijų vairavimo egzaminuotojai:
|
a) |
privalo turėti atitinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą arba turėti lygiavertes žinias, įgytas atitinkamos profesinės kvalifikacijos srityje; |
|
b) |
turi būti sėkmingai įgijęs šio priedo 3 punkte nurodytą pradinę kvalifikaciją ir vėliau lankęs kokybės užtikrinimo bei kvalifikacijos kėlimo priemones, nurodytas šio priedo 4 punkte; |
|
c) |
turi turėti ne mažiau kaip 3 metų B kategorijos vairavimo egzaminuotojo kvalifikaciją; šio periodo galima nesilaikyti, jei atitinkamas egzaminuotojas gali įrodyti, kad:
|
|
d) |
turi būti užbaigęs profesinį mokymąsi, kuris suteikia bent jau Tarybos sprendime 85/368/EEB apibrėžtą 3 lygį; |
|
e) |
tuo pačiu metu negali dirbti instruktoriumi vairavimo mokykloje. |
2.3. Atitikmenys
|
2.3.1. |
Valstybės narės gali įgalioti egzaminuotoją vykdyti vairavimo egzaminus AM, A1, A2 ir A kategorijoms, po to, kai jis įgis 3 punkte apibrėžtą pradinę kvalifikaciją vienai iš šių kategorijų. |
|
2.3.2. |
Valstybės narės gali įgalioti egzaminuotoją vykdyti vairavimo egzaminus C1, C, D1 ir D kategorijoms, po to, kai jis įgis 3 punkte apibrėžtą pradinę kvalifikaciją vienai iš šių kategorijų. |
|
2.3.3. |
Valstybės narės gali įgalioti egzaminuotoją vykdyti vairavimo egzaminus BE, C1E, CE, D1E ir DE kategorijoms, po to, kai jis įgis 3 punkte apibrėžtą pradinę kvalifikaciją vienai iš šių kategorijų. |
3. Pradinė kvalifikacija
3.1. Pradinis mokymas
|
3.1.1. |
Prieš tai, kai asmenį galima įgalioti vykdyti vairavimo egzaminus, tas asmuo turi patenkinamai užbaigti tokią mokymo programą, kokią valstybė narė gali nurodyti, siekiant įgyti 1 punkte nustatytą kompetenciją. |
|
3.1.2. |
Valstybės narės turi nuspręsti, ar konkrečios mokymo programos turinys bus susijęs su įgaliojimu vykdyti vairavimo egzaminus vienos ar daugiau nei vienos kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti. |
3.2. Egzaminai
|
3.2.1. |
Prieš tai, kai asmenį galima įgalioti vykdyti vairavimo egzaminus, tas asmuo turi pademonstruoti žinių, išmanymo, įgūdžių ir tinkamumo patenkinamą lygį 1 punkte išvardytų klausimų atžvilgiu. |
|
3.2.2. |
Valstybės narės vykdo egzaminavimo procesą, kurio metu tinkamu pedagoginiu metodu įvertinama 1 punkte, ypač jos 1.4 punkte, apibrėžta asmens kompetencija. Egzaminavimo procesas turi apimti teorinį ir praktinį elementus. Tam tikrais atvejais gali būti naudojamas įvertinimas kompiuteriu. Kiekviena valstybė narė savo nuožiūra parenka konkrečius egzaminavimo ir įvertinimų egzaminų metu pobūdį bei trukmę. |
|
3.2.3. |
Valstybės narės turi nuspręsti, ar konkretaus egzamino turinys bus susijęs su įgaliojimu vykdyti vairavimo egzaminus vienos ar daugiau nei vienos kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti. |
4. Kokybės užtikrinimas ir periodinis mokymas
4.1. Kokybės užtikrinimas
|
4.1.1. |
Valstybės narės parengia kokybės užtikrinimo priemones, siekiant įtvirtinti vairavimo egzaminuotojų standartus. |
|
4.1.2. |
Kokybės užtikrinimo priemonės turėtų apimti egzaminuotojų priežiūrą darbe, jų tolesnį mokymą ir naują akreditavimą, nuolatinį profesinį tobulinimąsi ir jų vykdytų vairavimo egzaminų rezultatų periodišką peržiūrą. |
|
4.1.3. |
Valstybės narės turi numatyti, kad kiekvienas egzaminuotojas būtų metus prižiūrimas, panaudojant 4.1.2 punkte išvardytas kokybės užtikrinimo priemones. Be to, valstybės narės turi numatyti, kad kartą per penkerius metus kiekvienas egzaminuotojas būtų stebimas vykdant egzaminus, iš viso mažiausiai pusę dienos, leisdamas stebėti keletą egzaminų. Nustačius problemas turėtų būti imamasi koregavimo veiksmų. Priežiūrą atliekantis asmuo turi būti tuo tikslu įgaliotas valstybės narės. |
|
4.1.4. |
Tais atvejais, kai egzaminuotojas yra įgaliotas vykdyti vairavimo egzaminus daugiau nei vienai kategorijai, valstybės narės gali numatyti, kad priežiūros reikalavimo, susijusio su egzaminais vienai kategorijai, įvykdymas atitinka šito reikalavimo įvykdymą daugiau nei vienai kategorijai. |
|
4.1.5. |
Darbą vairavimo egzamino metu turi stebėti ir prižiūrėti valstybės narės įgaliota institucija, siekdama užtikrinti teisingą ir nuoseklų įvertinimo atlikimą. |
4.2. Periodinis mokymas
|
4.2.1. |
Valstybės narės numato, jog tam, kad vairavimo egzaminuotojai išlaikytų įgaliojimus, nepaisant kategorijų, kurioms jie yra akredituoti, jie turi lankyti:
|
|
4.2.2. |
Valstybės narės imasi atitinkamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad tiems egzaminuotojams, kurių darbas vietos kokybės užtikrinimo sistemos buvo įvertintas labai blogai, būtų nedelsiant suteikiamas konkretus mokymas. |
|
4.2.3. |
Periodinis mokymas gali būti informavimo, mokymo klasėje, tradicinio ar elektroninio mokymo formos ir teikiamas individualiai ar grupėms. Jis gali apimti tuos naujo akreditavimo reikalavimus, kuriuos valstybės narės laiko tinkamais. |
|
4.2.4. |
Tais atvejais, kai egzaminuotojas yra įgaliotas vykdyti vairavimo egzaminus daugiau nei vienai kategorijai, valstybės narės gali numatyti, kad periodiško mokymo reikalavimo, susijusio su egzaminais vienai kategorijai, įvykdymo pakanka ir daugiau nei vienai kategorijai, jei įvykdoma 4.2.5 punkte nustatyta sąlyga. |
|
4.2.5. |
Jei egzaminuotojas 24 mėnesius nevykdė egzaminų tam tikrai kategorijai, prieš tai, kai jam leidžiama vykdyti vairavimo egzaminus tai kategorijai, atliekamas atitinkamas jo naujas įvertinimas. Šis naujas įvertinimas gali būti atliekamas kaip 4.2.1 punkte nustatyto reikalavimo dalis. |
5. Įgytos teisės
|
5.1. |
Įgaliotiems vykdyti vairavimo egzaminus asmenims valstybės narės gali leisti prieš pat įsigalint šioms nuostatoms toliau vykdyti vairavimo egzaminus, nepaisant to, kad jie nebuvo įgalioti pagal 2 dalyje nustatytas bendrąsias sąlygas ar 3 punkte numatytą pradinės kvalifikacijos procesą. |
|
5.2. |
Nepaisant to, šiems egzaminuotojams taikomos 4 punkte nustatytos reguliarios priežiūros ir kokybės užtikrinimo priemonės. |
V PRIEDAS
VAIRUOTOJŲ MOKYMO IR EGZAMINAVIMO MINIMALŪS REIKALAVIMAI JUNGINIAMS, KAIP APIBRĖŽTA 4 STRAIPSNIO 4 DALIES B PUNKTO ANTROJE PASTRAIPOJE
1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, skirtų:
|
— |
tvirtinti ir prižiūrėti 7 straipsnio 1 dalies d punkte numatytą mokymą, arba |
|
— |
organizuoti 7 straipsnio 1 dalies d punkte numatytą įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą. |
2. Vairuotojų mokymo trukmė
|
— |
ne mažiau kaip 7 valandos. |
3. Vairuotojų mokymo turinys
Vairuotojų mokymas apima žinias, įgūdžius ir elgseną, kaip aprašyta II priedo 2 ir 7 punktuose. Ypatingas dėmesys skiriamas:
|
— |
transporto priemonės judėjimo dinamikai, saugos kriterijams, vilkikui ir priekabai (sukabinimo mechanizmui), tinkamam pakrovimui ir saugos detalėms; |
praktinė dalis apima šiuos veiksmus: greitinimą, lėtinimą, važiavimą atbuline eiga, stabdymą, stabdymo atstumą, eismo juostų keitimą, stabdymą/kliūties išvengimą, priekabos nukrypimą, priekabos atkabinimą ir sukabinimą su motorine transporto priemone, pastatymą;
|
— |
Kiekvienas mokymo dalyvis turi atlikti praktinę dalį ir pademonstruoti savo įgūdžius bei elgseną viešame kelyje, |
|
— |
Mokymui naudojami transporto priemonių junginiai turi atitikti tą vairuotojo pažymėjimo kategoriją, kurią gauti dalyviai siekia. |
4. Įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzamino trukmė ir turinys
Egzamino trukmė ir nuvažiuotas atstumas turi būti pakankami, kad būtų galima įvertinti 3 punkte nustatytus įgūdžius ir elgseną.
VI PRIEDAS
VAIRUOTOJŲ MOKYMO IR EGZAMINAVIMO MINIMALŪS REIKALAVIMAI A KATEGORIJOS MOTOCIKLAMS (NUOSEKLUS PERĖJIMAS)
1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, skirtų:
|
— |
tvirtinti ir prižiūrėti 7 straipsnio 1 dalies c punkte numatytą mokymą, arba |
|
— |
organizuoti 7 straipsnio 1 dalies c punkte numatytą įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą. |
2. Vairuotojų mokymo trukmė
|
— |
ne mažiau kaip 7 valandos. |
3. Vairuotojų mokymo turinys
|
— |
Vairuotojų mokymas apima visus II priedo 6 punkte nurodytus aspektus: |
|
— |
Kiekvienas mokymo dalyvis turi atlikti praktines mokymo dalis ir pademonstruoti savo įgūdžius bei elgseną viešuose keliuose. |
|
— |
Mokymui naudojami motociklai turi atitikti tą vairuotojo pažymėjimo kategoriją, kurią gauti dalyviai siekia. |
4. Įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzamino trukmė ir turinys
Egzamino trukmė ir nuvažiuotas atstumas turi būti pakankami, kad būtų galima įvertinti šio priedo 3 punkte nustatytus įgūdžius ir elgseną.
VII PRIEDAS
A dalis
Panaikinta direktyva su pakeitimais
(nurodyta 17 straipsnyje)
|
Tarybos direktyva 91/439/EEB (1) |
|
|
Tarybos direktyva 94/72/EB |
|
|
Tarybos direktyva 96/47/EB |
|
|
Tarybos direktyva 97/26/EB |
|
|
Komisijos direktyva 2000/56/EB |
|
|
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/59/EB, tik 10 straipsnio 2 dalis |
|
|
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1882/2003, tik II priedo 24 punktas |
B dalis
Perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo terminai
(nurodyti 17 straipsnyje)
|
Direktyva |
Perkėlimo terminas |
Taikymo data |
|
Direktyva 91/439/EEB |
1994 m. liepos 1 d. |
1996 m. liepos 1 d. |
|
Direktyva 94/72/EB |
— |
1995 m. sausio 1 d. |
|
Sprendimas 96/427/EB |
— |
1996 m. liepos 16 d. |
|
Direktyva 96/47/EB |
1996 m. liepos 1 d. |
1996 m. liepos 1 d. |
|
Direktyva 97/26/EB |
1998 m. sausio 1 d. |
1998 m. sausio 1 d. |
|
Direktyva 2000/56/EB |
2003 m. rugsėjo 30 d. |
2003 m. rugsėjo 30 d., 2008 m. rugsėjo 30 d. (II priedo 6.2.5 punktas) ir 2013 m. rugsėjo 30 d. (II priedo 5.2. punktas) |
|
Direktyva 2003/59/EB |
2006 m. rugsėjo 10 d. |
2008 m. rugsėjo 10 d. (keleivinis transportas) ir 2009 m. rugsėjo 10 d. (krovininis transportas) |
(1) Direktyva 91/439/EEB taip pat buvo pakeista šiuo aktu, kuris nebuvo panaikintas: 1994 m. Stojimo aktas.
VIII PRIEDAS
KORELIACIJOS LENTELĖ
|
Tarybos direktyva 91/439/EEB |
Ši direktyva |
|
1 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys |
1 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys |
|
1 straipsnio 1 dalies antras sakinys |
|
|
|
1 straipsnio 2 dalis |
|
1 straipsnio 2 dalis |
2 straipsnio 1 dalis |
|
— |
2 straipsnio 2 dalis |
|
1 straipsnio 3 dalis |
— |
|
2 straipsnio 1 dalis |
1 straipsnio 1 dalies antras sakinys |
|
2 straipsnio 2 dalis |
3 straipsnio 1 dalis |
|
|
3 straipsnio 2 dalis |
|
|
3 straipsnio 3 dalis |
|
2 straipsnio 3 dalis |
— |
|
2 straipsnio 4 dalis |
— |
|
3 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos įvadiniai žodžiai |
4 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys |
|
— |
4 straipsnio 2 dalies pirma įtrauka |
|
— |
4 straipsnio 2 dalies antra įtrauka |
|
3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos pirma įtrauka |
4 straipsnio 3 dalies pirma įtrauka |
|
3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos antra įtrauka |
4 straipsnio 4 dalies b punkto pirma pastraipa |
|
3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos trečia įtrauka |
4 straipsnio 4 dalies b punkto antra pastraipa |
|
3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos ketvirta įtrauka |
4 straipsnio 4 dalies c punktas |
|
3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos penkta įtrauka |
4 straipsnio 4 dalies f punktas |
|
3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos šešta įtrauka |
4 straipsnio 4 dalies g punktas |
|
3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos septinta įtrauka |
4 straipsnio 4 dalies j punktas |
|
3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos aštunta įtrauka |
4 straipsnio 4 dalies k punktas |
|
3 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos įvadiniai žodžiai |
— |
|
3 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirma įtrauka |
4 straipsnio 3 dalies a punktas |
|
3 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos antra įtrauka |
4 straipsnio 4 dalies a punktas |
|
3 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos trečia įtrauka |
4 straipsnio 4 dalies d punktas |
|
3 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos ketvirta įtrauka |
4 straipsnio 4 dalies e punktas |
|
3 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos penkta įtrauka |
4 straipsnio 4 dalies h punktas |
|
3 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos šeštos įtraukos įvadiniai žodžiai |
4 straipsnio 4 dalies i punktas |
|
3 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos šeštos įtraukos pirma subįtrauka |
— |
|
3 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos šeštos įtraukos antra subįtrauka |
— |
|
3 straipsnio 3 dalies įvadiniai žodžiai |
— |
|
3 straipsnio 3 dalies pirma įtrauka |
4 straipsnio 1 dalies trečias sakinys |
|
3 straipsnio 3 dalies antros įtraukos pirma pastraipa |
4 straipsnio 3 dalies antra įtrauka |
|
3 straipsnio 3 dalies antros įtraukos antra pastraipa |
— |
|
3 straipsnio 3 dalies trečia įtrauka |
4 straipsnio 3 dalies pirma įtrauka |
|
3 straipsnio 3 dalies ketvirta įtrauka |
4 straipsnio 4 dalies pirma įtrauka |
|
3 straipsnio 3 dalies penkta įtrauka |
4 straipsnio 4 dalies antra įtrauka |
|
— |
4 straipsnio 3 dalis |
|
3 straipsnio 4 dalis |
— |
|
3 straipsnio 5 dalis |
— |
|
3 straipsnio 6 dalis |
4 straipsnio 5 dalies pirmas sakinys |
|
— |
4 straipsnio 5 dalies antras sakinys |
|
4 straipsnis |
5 straipsnis |
|
5 straipsnio 1 dalis |
6 straipsnio 1 dalis |
|
5 straipsnio 1 dalies a punktas |
6 straipsnio 1 dalies a punktas |
|
5 straipsnio 1 dalies b punktas |
6 straipsnio 1 dalies b punktas |
|
5 straipsnio 2 dalies įvadiniai žodžiai |
6 straipsnio 2 dalies įvadiniai žodžiai |
|
5 straipsnio 2 dalies a punktas |
6 straipsnio 2 dalies a punktas |
|
5 straipsnio 2 dalies b punktas |
6 straipsnio 2 dalies b punktas |
|
— |
6 straipsnio 2 dalies c punktas |
|
— |
6 straipsnio 2 dalies d punktas |
|
— |
6 straipsnio 2 dalies e punktas |
|
— |
6 straipsnio 2 dalies f punktas |
|
5 straipsnio 3 dalis |
— |
|
5 straipsnio 4 dalis |
6 straipsnio 4 dalis |
|
6 straipsnio 1 dalies įvadiniai žodžiai |
4 straipsnio 1 dalies antras sakinys |
|
6 straipsnio 1 dalies a punkto pirma įtrauka |
4 straipsnio 3 dalies a punkto trečia įtrauka |
|
6 straipsnio 1 dalies a punkto antra įtrauka |
4 straipsnio 4 dalies a punkto antra įtrauka |
|
6 straipsnio 1 dalies b punkto pirma įtrauka |
4 straipsnio 3 dalies b punkto antra įtrauka |
|
— |
4 straipsnio 3 dalies c punkto antra įtrauka |
|
6 straipsnio 1 dalies b punkto antros įtraukos pirma alternatyva |
4 straipsnio 4 dalies b punkto penkta pastraipa |
|
6 straipsnio 1 dalies b punkto antros įtraukos antra alternatyva |
4 straipsnio 4 dalies c punkto antra įtrauka |
|
6 straipsnio 1 dalies b punkto trečios įtraukos pirma ir antra alternatyvos |
4 straipsnio 4 dalies g punkto antra įtrauka |
|
6 straipsnio 1 dalies b punkto trečios įtraukos trečia ir ketvirta alternatyvos |
4 straipsnio 4 dalies e punkto trečia įtrauka |
|
6 straipsnio 1 dalies c punkto pirmos įtraukos pirma ir antra alternatyvos |
4 straipsnio 4 dalies k punkto antra įtrauka |
|
6 straipsnio 1 dalies c punkto pirmos įtraukos trečia ir ketvirta alternatyvos |
4 straipsnio 4 dalies i punkto antra įtrauka |
|
6 straipsnio 2 dalis |
4 straipsnio 6 dalies pirma pastraipa |
|
— |
4 straipsnio 6 dalies antra pastraipa |
|
6 straipsnio 3 dalis |
4 straipsnio 6 dalies trečia ir ketvirta pastraipos |
|
7 straipsnio 1 dalies įvadiniai žodžiai |
7 straipsnio 1 dalies įvadiniai žodžiai |
|
7 straipsnio 1 dalies a punktas |
7 straipsnio 1 dalies a punktas |
|
— |
7 straipsnio 1 dalies b punktas |
|
— |
7 straipsnio 1 dalies c punktas |
|
— |
7 straipsnio 1 dalies d punktas |
|
7 straipsnio 1 dalies b punktas |
7 straipsnio 1 dalies e punktas |
|
7 straipsnio 2 dalis |
— |
|
7 straipsnio 3 dalis |
— |
|
— |
7 straipsnio 2 dalis |
|
— |
7 straipsnio 3 dalis |
|
7 straipsnio 4 dalis |
7 straipsnio 4 dalis |
|
7 straipsnio 5 dalis |
7 straipsnio 5 dalies a punktas |
|
— |
7 straipsnio 5 dalies b punktas |
|
— |
7 straipsnio 5 dalies c punktas |
|
— |
7 straipsnio 5 dalies d punktas |
|
7a straipsnio 1 dalis |
— |
|
7a straipsnio 2 dalis |
8 straipsnis |
|
7b straipsnis |
9 straipsnis |
|
— |
10 straipsnis |
|
8 straipsnis |
11 straipsnis |
|
9 straipsnis |
12 straipsnis |
|
10 straipsnis |
13 straipsnio 1 dalis |
|
— |
13 straipsnio 2 dalis |
|
11 straipsnis |
14 straipsnis |
|
12 straipsnio 1 dalis |
— |
|
12 straipsnio 2 dalis |
— |
|
12 straipsnio 3 dalis |
15 straipsnis |
|
— |
16 straipsnis |
|
13 straipsnis |
17 straipsnio pirma pastraipa |
|
— |
17 straipsnio antra pastraipa |
|
— |
18 straipsnis |
|
14 straipsnis |
19 straipsnis |
|
I priedas |
— |
|
Ia priedas |
I priedas |
|
II priedas |
II priedas |
|
III priedas |
III priedas |
|
— |
IV priedas |
|
— |
V priedas |
|
— |
VI priedas |
P6_TA(2006)0588
Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių pakeitimas (Įgyvendinimo nuostatos)
Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio pakeitimo (Įgyvendinimo nuostatos) (2006/2211(REG))
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2006 m. liepos 6 d. poziciją dėl Tarybos sprendimo, iš dalies keičiančio Sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, projekto (1), ypač į jos 2 punktą, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 17 d. Tarybos sprendimą 2006/512/EB, iš dalies keičiantį Sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (2), |
|
— |
atsižvelgdamas į Parlamento pirmininko 2006 m. liepos 20 d. laišką, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 201 ir 202 straipsnius, |
|
— |
atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A6-0415/2006), |
kadangi
|
A. |
po Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos derybų buvo sudarytas tarpinstitucinis susitarimas bendro pareiškimo forma, kuriame pritariama naujos procedūros, kuri bus įtraukta į Sprendimą 1999/468/EB, projektui, |
|
B. |
naujoji procedūra, dar vadinama „reguliavimo procedūra su tikrinimu“, suteikia Europos Parlamentui ir Tarybai vienodas teises tikrinti kvaziteisėkūros priemones, kuriomis įgyvendinamas bendru sprendimu priimtas aktas, ir tokias priemones atmesti, |
|
C. |
prie Sprendimo 2006/512/EB yra pridėtas šis bendras pareiškimas, į Tarybos posėdžio protokolą įtrauktas Komisijos pareiškimas ir Komisijos pareiškimas dėl naujosios procedūros įgyvendinimo ir taikymo, |
|
D. |
siekiant, kad Parlamentas galėtų tinkamiausiai pasinaudoti pagal naująją procedūrą jam suteiktomis teisėmis, tikslinga pakeisti Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį, |
|
1. |
nusprendžia atlikti toliau nurodytą dalinį Darbo tvarkos taisyklių pakeitimą; |
|
2. |
nusprendžia, kad šis pakeitimas įsigalioja 2007 m. sausio 1 d.; |
|
3. |
paveda Pirmininkui naudojant administracinio lygmens darbo tvarką su kitomis institucijomis užtikrinti, kad priemonių projektai nebūtų pateikti Parlamentui prieš pat jo darbo pertrauką; |
|
4. |
paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą susipažinti Tarybai ir Komisijai. |
81 straipsnis
Įgyvendinimo nuostatos
1. Kai Komisija perduoda Parlamentui įgyvendinimo priemonės projektą, Pirmininkas perduoda šį dokumentą komitetui, atsakingam už teisės aktą, kurio įgyvendinimui skirta ši priemonė .
2. Atsakingo komiteto siūlymu, Parlamentas, gavęs įgyvendinimo priemonės projektą, gali per vieną mėnesį arba, jei priemonės susiję su finansinėmis paslaugomis, per tris mėnesius, priimti rezoliuciją, prieštaraujančią priemonės projektui, ypač, jei ji viršija pagrindiniame dokumente numatytas įgyvendinimo galias. Jei iki termino pabaigos nevyksta mėnesinė sesija arba jei reikalingi skubūs veiksmai , laikoma, kad teisė atsakyti deleguojama atsakingam komitetui. Komiteto pirmininkas pateikia atsakymą laiško atsakingam Komisijos nariui forma ir jį pateikia visiems Parlamento nariams. Jei Parlamentas nesutinka su šia priemone , Pirmininkas paprašo Komisijos atšaukti arba pakeisti priemonę ar pateikti pasiūlymą pagal atitinkamą teisės aktų leidybos procedūrą.
81 straipsnis
Įgyvendinimo priemonės
1. Kai Komisija perduoda Parlamentui įgyvendinimo priemonių projektą, Pirmininkas perduoda šį priemonių projektą komitetui, atsakingam už teisės aktą, kurio įgyvendinimui skirtos šios priemonės. Kai dėl pagrindinio teisės akto buvo pasitelktas glaudesnis komitetų bendradarbiavimas, atsakingas komitetas prašo kito komiteto žodžiu arba raštu pateikti savo nuomonę.
2. Atsakingo komiteto pirmininkas nustato terminą, per kurį nariai gali siūlyti, kad komitetas nepritartų priemonių projektui. Kai komitetas mano, kad tai tinkama, jis gali nuspręsti iš savo narių paskirti pranešėją ar nuolatinius pavaduojančius narius. Jei komitetas nepritaria priemonių projektui, jis pateikia pasiūlymą dėl rezoliucijos, kurioje išreiškiamas nepritarimas priemonių projekto priėmimui ir kuriame taip pat gali būti nurodyti daliniai priemonių projekto pakeitimai, kuriuos jis laiko reikalingais.
Jei Parlamentas per nustatytą terminą nuo priemonių projekto gavimo datos priima tokią rezoliuciją, Pirmininkas paprašo Komisijos atšaukti arba iš dalies pakeisti priemonių projektą ar pateikti pasiūlymą pagal atitinkamą teisės aktų leidybos procedūrą.
3. Jei iki nustatyto termino pabaigos nevyksta mėnesinė sesija, laikoma, kad teisė atsakyti buvo perduota atsakingam komitetui. Komiteto pirmininkas pateikia atsakymą atsakingam Komisijos nariui laiško forma ir jį pateikia visiems Parlamento nariams.
4. Jeigu Komisijos numatytoms įgyvendinimo priemonėms taikoma reguliavimo procedūra su tikrinimu, 3 dalis netaikoma, o 1 ir 2 dalys papildomos šiomis nuostatomis:
|
a) |
tikrinimo laikas pradedamas skaičiuoti tada, kai priemonių projektas pateikiamas Parlamentui visomis oficialiomis kalbomis; |
|
b) |
Parlamentas gali nepritarti priemonių projekto priėmimui, grįsdamas savo nepritarimą tuo, kad priemonių projektu peržengiamos pagrindinėje priemonėje nustatytos įgyvendinimo galios, kad jis neatitinka pagrindinės priemonės tikslų ar turinio arba jame nesilaikoma subsidiarumo ar proporcingumo principų; |
|
c) |
Parlamentas nepritarti priemonių projekto priėmimui gali visų narių balsų dauguma. |
|
(d) |
Jeigu priemonių projektas grindžiamas Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 5 ir 6 dalimis, pagal kurias nustatomi sutrumpinti terminai per kuriuos Parlamentas gali išreikšti prieštaravimus, tai atsakingo komiteto pirmininkas gali pateikti pasiūlymą dėl rezoliucijos, kurioje prieštaraujama priemonių projekto priėmimui, jei atsakingas komitetas negalėjo susitikti reikiamu laiku. |
(1) P6_TA(2006)0310.
P6_TA(2006)0589
Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių pakeitimas (komitetai, kvestoriai)
Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 15 straipsnio ir 182 straipsnio 1 dalies pakeitimo (Kvestorių rinkimai ir Komitetų biurai) (2006/2287(REG))
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Darbo tvarkos taisyklų pakeitimo (B6-0628/2006), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklų 201 ir 202 straipsnius, |
|
— |
atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A6-0464/2006), |
|
1. |
nusprendžia atlikti toliau pateiktus Darbo tvarkos taisyklių pakeitimus; |
|
2. |
nusprendžia, kad šie pakeitimai įsigalios 2007 sausio 1 d.; |
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą susipažinti Tarybai ir Komisijai. |
2007 m. sausio mėn. — 2009 m. liepos mėn. laikotarpiu Parlamentas renka šešis kvestorius.
2007 m. sausio mėn. — 2009 m. liepos mėn. laikotarpiu komiteto biure yra keturi pavaduotojai.
P6_TA(2006)0590
Išorės sienų fondo steigimas (2007-2013) ***I
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Išorės sienų fondo 2007-2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (COM(2005)0123 — C6-0125/2005 — 2005/0047(COD))
(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2005)0123) (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į EB Sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 62 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0125/2005), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto bei Biudžeto komiteto nuomones (A6-0427/2006), |
|
1. |
pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais; |
|
2. |
ragina Komisiją vėl kreiptis į Parlamentą, jei ji ketintų iš esmės keisti pasiūlymą arba jį pakeisti kitu tekstu; |
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai. |
(1) Dar neskelbta OL.
P6_TC1-COD(2005)0047
Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2006 m. gruodžio 14 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. …/2007/EB dėl Išorės sienų fondo 2007-2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 62 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),
kadangi:
|
(1) |
Nors kiekviena valstybė narė, laikydamasi bendrųjų normų, prisideda prie aukšto ir vienodo asmenų kontrolės ir Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų stebėjimo lygio užtikrinimo, vienoms valstybėms narėms tenka sunkesnė našta nei kitoms. |
|
(2) |
Naštos skirtumas aiškinamas skirtinga padėtimi, susiklosčiusia valstybėse narėse dėl išorės sienos geografinės padėties, nustatytų ir veikiančių sienos perėjimo punktų skaičiaus, tiek teisėtos, tiek nelegalios migracijos srautų dydžio, iškylančios rizikos ir grėsmės ir, galiausiai, nacionalinių tarnybų darbo krūvio, susijusio su prašymų išduoti vizą nagrinėjimu ir vizų išdavimu. |
|
(3) |
Valstybių narių ir Europos Sąjungos dalijimasis išorės sienų valdymo našta yra vienas iš penkių bendrosios išorės sienų valdymo politikos, kurią pasiūlė Komisija savo 2002 m. gegužės 7 d. komunikate „Siekiant integruoto Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo“ ir patvirtino 2002 m. birželio 14 d. Taryba savo „Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo plane“ komponentų. |
|
(4) |
Nors 2004 m. spalio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004, įsteigiantis Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą (4), yra svarbus žingsnis link laipsniškos Europos bendrosios integruoto sienų valdymo sistemos operatyvaus aspekto plėtros, veiksmingų ir bendrųjų išorės sienų kontrolės ir priežiūros standartų įgyvendinimui reikalingas Bendrijos finansinio solidarumo mechanizmas, kuris remtų valstybes nares, Bendrijos labui prisiimančias ilgalaikę ir sunkią finansinę naštą. |
|
(5) |
Teisės aktų bendrame kodekse, apibrėžtame visų pirma 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 562/2006, nustatančiame taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (5), numatyta taikyti pasienio kontrolę siekiant padėti kovoti su nelegali imigracija ir prekyba žmonėmis ir užkirsti kelią grėsmei valstybių narių vidaus saugumui, kartu numatant, kad pasienio kontrolė turi būti vykdoma tokiu būdu, kad nebūtų pakenkta žmogiškajam orumui. |
|
(6) |
Išorės sienų fondu (toliau — fondas) turėtų būti išreikštas solidarumas teikiant finansinę paramą toms valstybėms narėms, kurios taiko Šengeno nuostatas dėl išorės sienų. |
|
(7) |
Tokią finansinę paramą reikėtų teikti taip, kad tuo pat metu ji sietųsi su ankstesne Europos Sąjungos finansine parama valstybėms narėms, kurios šio sprendimo įsigaliojimo metu dar netaiko visų Šengeno acquis nuostatų dalių, bet netaptų paprasta veiksmų, anksčiau finansuotų kitų šaltinių, numatytų Europos Sąjungos bendrajame biudžete, tąsa. Tokiais atvejais fondas pagal 2004 m. lapkričio 4-5 d. Hagos programą turėtų kiek įmanoma greičiau padėti pasirengti toms valstybėms narėms visapusiškam dalyvavimui. |
|
(8) |
Be to, fonde turėtų būti atsižvelgta į konkrečias situacijas, tokias kaip trečiųjų šalių piliečių, kuriems būtina kirsti vienos ar daugiau valstybių narių teritoriją keliaujant tarp dviejų jų geografiškai nevientisos valstybės dalių, sausumos tranzitas, ne tik dėl atitinkamos (-ų) valstybės narės (-ių), tačiau ir dėl visų valstybių narių, kurios panaikino kontrolę prie savo vidaus sienų, interesų. Tokiais atvejais, finansuotini veiksmai turėtų būti išsamiai apibrėžti, o skiriami ištekliai turėtų būti nustatyti remiantis faktiniu su tais veiksmais susijusių poreikių vertinimu. |
|
(9) |
Siekiant užtikrinti vienodą ir aukšto lygio išorės sienų kontrolę ir lankstų eismą kertant sieną, išorės sienų fondas turėtų prisidėti prie Europos bendros integruotos sienų valdymo sistemos, į kurią įeina visos bendradarbiaujančių valstybių narių kompetentingų institucijų skirtinguose lygiuose taikomos su politika, teisės aktais, sistemingu bendradarbiavimu, naštos paskirstymu, personalu, įranga ir technologija susijusios priemonės, taip pat prireikus priemonės bendradarbiaujant su kitomis šalimis, naudojant inter alia keturių ramsčių pasienio saugumo modelį ir Europos Sąjungos integruotą rizikos analizę. |
|
(10) |
Pagal 2003 m. Stojimo akto (6) protokolą Nr. 5 dėl asmenų sausumos tranzito tarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos Federacijos dalių fondas turėtų padengti visas papildomas išlaidas, patiriamas įgyvendinant konkrečias tokį tranzitą reglamentuojančias acquis nuostatas. |
|
(11) |
Papildant Reglamentu (EB) Nr. 2007/2004 įsteigtai Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrai (toliau Agentūra) globojant plėtojamą operatyvų bendradarbiavimą ir valstybių narių skiriamas lėšas, fondu taip pat turėtų būti užtikrinta Bendrijos galimybė spręsti strateginių pasienio punktų trūkumus bendrai finansuojant konkrečius tiems trūkumams šalinti skirtus veiksmus, remiantis kiekvienais metais tokiems veiksmams atidedamomis konkrečiomis sumomis. |
|
(12) |
Fonde turėtų būti numatyta parama nacionalinėms priemonėms ir valstybių narių bendradarbiavimui vizų politikos srityje ir vykdant kitą veiklą iki išorės sienų kontrolės etapo. Veiksmingas valstybių narių konsulinių įstaigų trečiosiose šalyse organizuojamos veiklos valdymas yra naudingas bendrajai vizų politikai, priklausančiai daugiasluoksnei sistemai, kurios tikslas — palengvinti teisėtas keliones ir padėti Europos Sąjungai spręsti nelegalios imigracijos problemą, bei sudaro neatsiejamą europinės bendrosios integruoto sienų valdymo sistemos dalį. |
|
(13) |
Atsižvelgiant į fondo taikymo sritį ir tikslą, iš jo jokiu būdu neturėtų būti remiami veiksmai, susiję su vietomis ir centrais, kuriuose trečiosiose šalyse laikomi asmenys. |
|
(14) |
Reikėtų nustatyti objektyvius turimų metinių išteklių skyrimo valstybėms narėms kriterijus. Kriterijus reikėtų suskirstyti pagal sienų tipus, atsižvelgiant į srautus ir grėsmės lygį, susijusį su valstybių narių išorės sienomis. |
|
(15) |
Minėtų kriterijų taikymą reikėtų peržiūrėti 2010 m., kad būtų galima atsižvelgti į iškylančias naujas aplinkybes, įskaitant visų pirma dėl pačių išorės sienų keitimosi susidarančias aplinkybes. |
|
(16) |
Atsižvelgiant į agentūros misiją padėti valstybėms narėms įgyvendinti išorės sienos valdymo veiklos aspektus ir siekiant plėtoti agentūros misijos ir valstybių narių pareigos vykdyti išorės sienų kontrolę ir stebėjimą papildomumą, Komisija turėtų tartis su agentūra dėl valstybių narių pateikiamų daugiamečių programų projektų bei dėl Komisijos rengiamų strateginių gairių. |
|
(17) |
Be to, Komisija gali paprašyti Agentūros prisidėti prie Komisijos atliekamo fondo poveikio išorės sienų kontrolės politikos ir įstatymų rengimui, fondo ir agentūros uždavinių sinergijos bei lėšų skyrimo valstybėms narėms kriterijų tinkamumo, atsižvelgiant į šioje srityje Europos Sąjungos įgyvendinamus tikslus, vertinimo. |
|
(18) |
Šis sprendimas skirtas tapti dalimi nuoseklios sistemos, kurią taip pat sudaro … Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. …/2007/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2007-2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (7) (*), … Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. …/2007/EB dėl Europos grąžinimo fondo 2008-2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (8) (*) ir … Tarybos sprendimas …/2007/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007-2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (9) (*), bei kuria siekiama spręsti teisingo valstybių narių pareigų pasiskirstymo klausimą, pasidalijant finansine našta, atsirandančia diegiant integruotą Europos Sąjungos išorės sienų valdymą ir įgyvendinant bendras prieglobsčio ir imigracijos politikos kryptis, parengtas pagal Sutarties IV antraštinės dalies 3 dalį. |
|
(19) |
Valstybės narės dalyvavimas šiame fonde neturėtų sutapti su jos dalyvavimu būsimoje laikinojoje priemonėje, kuri būtų parengta padėti valstybėms narėms naudos gavėjoms finansuoti veiksmus prie naujųjų Europos Sąjungos išorės sienų įgyvendinant Šengeno acquis ir išorės sienų kontrolę. |
|
(20) |
Pagal šį fondą remiami veiksmai turėtų būti sinergiškai suderinti su veiksmais, kuriuos remia Bendrijos priemonės dėl išorės paramos ir kurie yra Europos Sąjungos išorės santykių politikos, visų pirma laisvės, saugumo ir teisingumo aspektų, dalis. |
|
(21) |
Fondo teikiama parama būtų veiksmingesnė ir tiksliau nukreipta, jeigu finansavimo reikalavimus atitinkančių veiksmų bendras finansavimas remtųsi daugiamečiu programavimu, kurį kiekviena valstybė narė rengia vykdydama dialogą su Komisija. |
|
(22) |
Remdamasi Komisijos patvirtintomis strateginėmis gairėmis, kiekviena valstybė narė turėtų parengti daugiamečio programavimo dokumentą, atsižvelgdama į savo konkrečią padėtį ir poreikius bei išdėstydama savo vystymosi strategiją, kuri turėtų sudaryti pasirengimo į metines programas įtrauktinų veiksmų įgyvendinimui pagrindą. |
|
(23) |
Atsižvelgiant į pasidalijamąjį valdymą, nurodytą 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (10) (toliau — finansinis reglamentas) 53 straipsnio 1 dalies b punkte reikėtų nurodyti sąlygas, leidžiančias Komisijai vykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įgyvendinimu, ir išaiškinti valstybių narių bendradarbiavimo prievoles. Šių sąlygų taikymas leistų Komisijai įsitikinti, kad valstybės narės naudoja fondą teisėtai ir teisingai, laikydamosi patikimo finansų valdymo principo, kaip apibrėžta finansinio reglamento 27 straipsnyje ir 48 straipsnio 2 dalyje. |
|
(24) |
Valstybės narės turėtų patvirtinti tinkamas priemones, garantuojančias tinkamą valdymo ir kontrolės sistemos veikimą bei įgyvendinimo kokybę. Todėl būtina nustatyti bendruosius principus ir būtinas funkcijas, kuriuos turėtų vykdyti visos programos. |
|
(25) |
Kadangi fondu gali būti remiamos valstybės narės nacionalinės priemonės, skirtos Šengeno acquis įvairiose srityse — nuo išorės sienų iki vizų politikos — įgyvendinimui, skirtingais lygiais ir skirtingose vietose gali dalyvauti daugiau nei viena kurios nors valstybės narės institucija. Todėl valstybėms narėms turėtų būti leista paskirti kelias sertifikuojančias ir audito įstaigas ar įgaliotas įstaigas, su sąlyga, kad būtų aiškiai paskirstytos funkcijos kiekvienai iš šių įstaigų. |
|
(26) |
Pagal subsidiarumo ir proporcingumo principus už fondo intervencinių priemonių įgyvendinimą ir kontrolę pirmiausia turėtų būti atsakingos valstybės narės. |
|
(27) |
Siekiant garantuoti veiksmingą ir teisingą valstybių narių daugiamečių ir metinių programų įgyvendinimą, reikėtų nustatyti valstybių narių įsipareigojimus, susijusius su valdymo ir kontrolės sistemomis, išlaidų tvirtinimu ir neatitikimų Bendrijos teisei bei jos pažeidimų prevencija, nustatymu ir ištaisymu. Valdymo ir kontrolės srityje visų pirma būtina nustatyti būdus, kuriais valstybės narės užtikrins, kad sistemos būtų įdiegtos ir deramai veiktų. |
|
(28) |
Nepažeidžiant su finansų kontrole susijusių Komisijos įgaliojimų, valstybės narės ir Komisija turėtų būti skatinamos bendradarbiauti šioje srityje. |
|
(29) |
Fondo remiamų veiksmų veiksmingumas ir poveikis taip pat priklauso nuo tų veiksmų įvertinimo ir rezultatų skleidimo. Reikėtų reglamentuoti valstybių narių ir Komisijos atsakomybę šioje srityje bei įvertinimo patikimumo ir susijusios informacijos kokybės užtikrinimo priemones. |
|
(30) |
Veiksmus reikėtų įvertinti numatant atlikti tarpinę peržiūrą ir poveikio vertinimą, o vertinimo procesas turėtų būti įtrauktas į projekto stebėsenos priemones. |
|
(31) |
Atsižvelgdama į tai, kaip svarbu, kad Bendrijos finansavimas būtų pastebimas, Komisija turėtų vadovauti sudarant palankesnes sąlygas iš šio fondo dotacijas gaunančioms valdžios institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms, tarptautinėms organizacijoms ar kitiems subjektams tinkamai pripažinti gautą paramą, atsižvelgiant į pagal pasidalijamąjį valdymą valdomose kitose priemonėse, pavyzdžiui, struktūriniuose fonduose, taikomą praktiką. |
|
(32) |
Šiuo sprendimu visai programos trukmei nustatomas finansinis paketas, kuris yra svarbiausias orientacinis dydis biudžeto valdymo institucijai kasmetinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (11) 37 punkte. |
|
(33) |
Kadangi šio sprendimo tikslo — remti europinės bendros integruoto sienų valdymo sistemos sukūrimą, kuri, inter alia, apimtų valstybių narių konsulinių ir kitų įstaigų trečiosiose šalyse organizuojamos veiklos, susijusios su trečiųjų šalių piliečių srautais į valstybių narių teritoriją, valdymą, — valstybės narės negali deramai pasiekti ir todėl dėl veiksmų masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti. |
|
(34) |
Šio sprendimo įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (12). |
|
(35) |
Kadangi šio sprendimo priemonė, susijusi su strateginių gairių patvirtinimu, yra bendro pobūdžio ir skirta iš dalies keisti neesmines šio sprendimo nuostatas, inter alia, išbraukiant kai kurias tokias nuostatas ar papildant šį sprendimą naujomis neesminėmis nuostatomis, ji turėtų būti priimama laikantis reguliavimo procedūros su tikrinimu, numatytos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje. Siekiant efektyvumo, priimant strategines gaires įprasti reguliavimo procedūros su tikrinimu terminai turėtų būti sutrumpinti. |
|
(36) |
Siekiant užtikrinti, kad fondas būtų įgyvendinamas laiku, kai kurios šio sprendimo nuostatos turėtų būti taikomos nuo 2007 m. sausio 1 d. |
|
(37) |
Islandijos ir Norvegijos atveju šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, patenkančios į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimo 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (13) 1 straipsnio A ir B punktuose nurodytą sritį. |
|
(38) |
Turėtų būti sudarytas susitarimas, leidžiantis Islandijos ir Norvegijos atstovams dalyvauti komitetų, padedančių Komisijai naudotis jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais, darbe. Toks susitarimas buvo apsvarstytas, Europos Sąjungos Tarybai ir Islandijos Respublikai bei Norvegijos Karalystei pasikeičiant laiškais dėl komitetų, padedančių Europos Komisijai naudotis savo vykdomaisiais įgaliojimais (14), pridedamais prie susitarimo, nurodyto 37 konstatuojamoje dalyje. |
|
(39) |
Šveicarijos atveju šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos sudarytame susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis toje srityje, kuri nurodyta Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A dalyje kartu su Tarybos sprendimo 2004/860/EB (15) 4 straipsnio 1 dalimi. |
|
(40) |
Turėtų būti sudarytas susitarimas, leidžiantis Šveicarijos atstovams dalyvauti komitetų, padedančių Komisijai naudotis jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais, darbe. Tokio susitarimo galimybė buvo apsvarstyta Europos Sąjungos Tarybai ir Šveicarijai pasikeičiant laiškais, pridedamais prie susitarimo, nurodyto 39 konstatuojamoje dalyje. |
|
(41) |
Siekiant nustatyti papildomas taisykles, būtinas šios priemonės įgyvendinimui, reikėtų sudaryti Bendrijos ir Islandijos, Norvegijos bei Šveicarijos susitarimą. |
|
(42) |
Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šis sprendimas remiasi Šengeno acquis pagal Europos bendrijos steigimo sutarties trečiosios dalies IV antraštinės dalies nuostatas, Danija pagal minėto protokolo 5 straipsnį per šešis mėnesius nuo tada, kai Taryba priima šį sprendimą, nusprendžia, ar įgyvendins jį savo nacionalinėje teisėje. |
|
(43) |
Šis sprendimas plėtoja Šengeno acquis nuostatas, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė nedalyvauja pagal 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (16) ir vėlesnį 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimą 2004/926/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (17). Dėl to Jungtinė Karalystė nedalyvauja jį priimant ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. |
|
(44) |
Šis sprendimas plėtoja Šengeno acquis nuostatas, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (18). Dėl to Airija nedalyvauja jį priimant ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. |
|
(45) |
Laikantis Sutarties 67 straipsnio 2 dalies antros įtraukos, 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 2004/927/EB, numatančiu reglamentuoti tam tikras sritis, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutarties trečiosios dalies IV antraštinė dalis, tos Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka (19), buvo numatyta Sutarties 251 straipsnyje nustatytą tvarką taikyti srityse, kurioms taikoma Sutarties 62 straipsnio 1 dalis, 2 dalies a punktas ir 3 dalis, 63 straipsnio 2 dalies b punktas ir 3 dalies b punktas, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
I SKYRIUS
DALYKAS, TIKSLAI IR VEIKSMAI
1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis
Siekiant prisidėti prie laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės stiprinimo ir solidarumo tarp valstybių narių principo taikymo, šiuo sprendimu 2007 m. sausio 1 d.-2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui įsteigiamas Išorės sienų fondas (toliau — fondas), kuris yra darnios sistemos, kurią taip pat sudaro Sprendimas Nr. …/2007/EB (**), Sprendimas Nr. …/2007/EB (***) ir Sprendimas Nr. …/2007/EB (****), dalis.
Šiuo sprendimu nustatomi tikslai, prie kurių siekimo prisideda fondas, fondo naudojimas, turimi finansiniai ištekliai ir turimų finansinių išteklių paskirstymo kriterijai.
Sprendimu nustatomos fondo valdymo taisyklės, įskaitant finansines taisykles, ir stebėsenos bei kontrolės mechanizmai, grindžiami pareigų pasidalijimu tarp Komisijos ir valstybių narių.
2 straipsnis
Sąvokų apibrėžimai
Šiame sprendime:
|
1) |
„išorės sienos“ — valstybių narių sausumos sienos, įskaitant upių ir ežerų sienas, jūrų sienos ir jų oro uostai, upių uostai, jūrų uostai ir ežerų uostai, kuriems taikomos Bendrijos teisės nuostatos dėl išorės sienų kirtimo, nepriklausomai nuo to, ar šios sienos yra laikinos ar ne; |
|
2) |
„laikinos išorės sienos“ yra šios:
|
|
3) |
„sienos perėjimo punktas“ — kompetentingų institucijų nustatyta vieta, kurioje leidžiama kirsti išorės sienas, apie kurią pranešta pagal Reglamento (EB) Nr. 562/2006 34 straipsnio 2 dalį; |
|
4) |
„agentūra“ — Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra, įsteigta Reglamentu (EB) Nr. 2007/2004. |
3 straipsnis
Bendrieji fondo tikslai
1. Fondas prisideda siekiant šių tikslų:
|
a) |
veiksmingo kontrolės, apimančios patikrinimų ir stebėjimo užduočių, susijusių su išorės sienomis, organizavimo; |
|
b) |
veiksmingo valstybių narių vykdomo asmenų srautų valdymo prie išorės sienų, siekiant užtikrinti, viena vertus, aukštą apsaugos prie išorės sienų lygį ir, kita vertus, sklandų išorės sienų kirtimą pagal Šengeno acquis, atsižvelgiant į pagarbaus elgesio ir žmogiškojo orumo principus; |
|
c) |
Bendrijos teisės nuostatų dėl išorės sienų kirtimo, ypač Reglamento (EB) Nr. 562/2006, vienodo taikymo sienų apsaugos pareigūnų veikloje; |
|
d) |
valstybių narių konsulinių ir kitų įstaigų trečiosiose šalyse veiklos, susijusios su trečiųjų šalių piliečių judėjimo į valstybių narių teritorijas srautais, valdymo gerinimo ir valstybių narių bendradarbiavimo šiuo tikslu. |
2. Fondas prisideda prie techninės pagalbos finansavimo valstybių narių ar Komisijos iniciatyva.
4 straipsnis
Konkretūs tikslai
1. 3 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyto tikslo atžvilgiu fondas remia tokius konkrečius tikslus:
|
a) |
rekomendacijų, veiklos standartų ir geriausios praktikos, nustatytos valstybėms narėms vykdant operatyvų bendradarbiavimą sienų kontrolės srityje, įgyvendinimą; |
|
b) |
priemonių, būtinų gerinti stebėjimo sistemas tarp sienos perėjimo punktų, kūrimą ir taikymą; |
|
c) |
priemonių įdiegimą arba veiksmingų sistemų, leidžiančių metodiškai rinkti svarbią informaciją apie besiklostančią padėtį vietoje prie išorės sienų, ant jų ir tuoj pat už jų, kūrimą; |
|
d) |
tinkamo asmenų, kertančių visų rūšių išorės sienas (sausumos, oro ir jūros) skaičiaus registravimo užtikrinimą; |
|
e) |
registracija ar kitais duomenų rinkimo šaltiniais pagrįstos statistinių ir administracinių duomenų apie keliautojų kategorijas, patikrinimo ir stebėjimo priemonių skaičių ir pobūdį prie skirtingų rūšių išorės sienų rinkimo sistemos įdiegimą ar atnaujinimą; |
|
f) |
efektyvaus, struktūrinio, strateginio ir veiklos koordinavimo tvarkos tarp visų sienos perėjimo punktuose veikiančių institucijų sukūrimą; |
|
g) |
sienų apsaugos pareigūnų gebėjimų ir kvalifikacijos vykdyti savo stebėjimo, konsultavimo ir kontrolės užduotis gerinimą; |
|
h) |
keitimosi informacija nacionaliniu lygiu tarp institucijų, atsakingų už išorės sienų valdymą, bei tarp tų institucijų ir kitų už migraciją, prieglobstį ir kitus susijusius klausimus atsakingų institucijų gerinimą; |
|
i) |
kokybės valdymo standartų skatinimą. |
2. 3 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyto tikslo atžvilgiu fondas remia tokius konkrečius tikslus:
|
a) |
išskyrus laikinas išorės sienas — naujų darbo metodų, logistinių priemonių ir naujausių technologijų plėtojimą, siekiant sustiprinti sistemingą atvykstančių ir išvykstančių asmenų kontrolę sienos perėjimo punktuose; |
|
b) |
technologijų naudojimo ir už veiksmingą tų technologijų naudojimą atsakingų darbuotojų specializuotų mokymų skatinimą; |
|
c) |
keitimosi informacija apie suklastotus kelionės dokumentus skatinimą ir mokymų šiuo klausimu gerinimą, įskaitant tokių dokumentų atpažinimui skirtų bendrųjų priemonių ir praktikos plėtojimą bei skleidimą; |
|
d) |
veiksmingo duomenų tikrinimo realiuoju laiku sienos perėjimo punktuose, naudojant didelės apimties IT sistemas, pavyzdžiui, Šengeno informacinę sistemą (SIS) ir Vizų informacinę sistemą (VIS), ir efektyvių informacijos mainų realiuoju laiku tarp visų sienos perėjimo punktų prie išorės sienų skatinimą; |
|
e) |
rizikos analizės rezultatų sklandaus įgyvendinimo veiklos ir techniniame lygmenyje užtikrinimą. |
3. 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto tikslo atžvilgiu fondas remia tokius konkrečius tikslus:
|
a) |
laipsnišką vienodo sienos apsaugos tarnybos mokymo, rengimo ir kvalifikacijos įdiegimą kiekvienoje valstybėje narėje, visų pirma įgyvendinant bendrąją pagrindinę agentūros parengtą mokymų programą ir nuosekliai papildant agentūros veiklą šioje srityje; |
|
b) |
dažnesnį valstybių narių keitimąsi sienų apsaugos pareigūnais ir dažnesnes jų komandiruotes bei paramą jiems, papildant agentūros gaires ir veiklą šioje srityje; |
|
c) |
skatinimą naudoti suderinamas naujausias technologijas prie išorės sienų, kada tai yra būtina siekiant teisingai, efektyviai ar vienodai taikyti normas; |
|
d) |
institucijų gebėjimų taikyti tas pačias procedūras ir priimti nuoseklius, operatyvius ir aukštos kokybės sprendimus išorės sienų kirtimo, įskaitant vizų išdavimą, klausimais stiprinimą; |
|
e) |
bendro Sienos apsaugos pareigūnų vadovo naudojimo skatinimą; |
|
f) |
vietų ir centrų, skirtų asmenims, kuriems neleista atvykti ar kurie sulaikomi jiems neteisėtai kirtus sieną ar artinantis prie išorės sienos turint tikslą neteisėtai atvykti į valstybių narių teritoriją, statymą ir atnaujinimą; |
|
g) |
saugumo sienos perėjimo punktų patalpose gerinimą, siekiant užtikrinti sienos apsaugos tarnybos pareigūnų saugumą bei apsaugoti įrangą, stebėjimo sistemas ir transporto priemones. |
4. 3 straipsnio 1 dalies d punkte nustatyto tikslo atžvilgiu fondas remia tokius konkrečius tikslus:
|
a) |
imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklo veiklos pajėgumų stiprinimą ir veiksmingesnio valstybių narių tarnybų bendradarbiavimo tinkle skatinimą; |
|
b) |
priemonių, skirtų padėti valstybėms narėms ir vežėjams vykdyti 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvoje 2004/82/EB dėl vežėjų prievolės teikti su keleiviais susijusius duomenis (20) ir 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos, įgyvendinančios 1985 m. birželio 14 d. Beneliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių Šengeno susitarimą dėl laipsniško kontrolės panaikinimo prie jų bendrų sienų (21) (toliau — Šengeno konvencija) 26 straipsnyje jiems nustatytas pareigas, įvedimą, siekiant prie išorės sienų užkirsti kelią neteisėtam atvykimui; |
|
c) |
veiksmingesnio bendradarbiavimo su vežėjais išvykimo šalių oro uostuose skatinimą, įskaitant vienodą vežėjų darbuotojų mokymą apie kelionės dokumentus; |
|
d) |
su prašymo išduoti vizą procesu susijusio kokybės valdymo, gerų paslaugų ir infrastruktūros įrangos gerinimą; |
|
e) |
bendradarbiavimo tarp valstybių narių skatinimą didinant konsulinių įstaigų pajėgumus nagrinėti prašymus išduoti vizą; |
|
f) |
skirtingose trečiosiose šalyse esančių valstybės narės konsulinių įstaigų bendros tyrimų praktikos, bendrų administracinių procedūrų ir sprendimų dėl vizų skatinimą; |
|
g) |
pažangos siekiant sistemingo ir reguliaraus skirtingų valstybių narių konsulinių ir kitų įstaigų bendradarbiavimo skatinimą, pirmiausia susijusį su VIS, įskaitant vizų išdavimo išteklių ir priemonių sutelkimą, informacijos mainus, apklausas ir tyrimus dėl prašymų išduoti vizą bei bendrų prašymų išduoti vizą centrų kūrimą; |
|
h) |
nacionalinių iniciatyvų, kuriomis siekiama įdiegti bendrą tyrimo praktiką, vienodas administracines procedūras ir sprendimų priėmimą dėl vizų išdavimo skirtingų valstybių narių konsulinėse įstaigose, skatinimą; |
|
i) |
bendrų konsulinių įstaigų steigimą. |
5 straipsnis
Finansavimo reikalavimus atitinkantys veiksmai valstybėse narėse
1. Valstybėse narėse fondas remia su 4 straipsnyje nustatytais tikslais susijusius veiksmus, visų pirma susijusius su:
|
a) |
sienos perėjimo infrastruktūra ir susijusiais pastatais, pavyzdžiui, pasienio postais, sraigtasparnių nusileidimo aikštelėmis ar kelio juostos arba būdelėmis eilėje laukiantiems automobiliams ar asmenims sienos perėjimo punktuose; |
|
b) |
infrastruktūra, pastatais ir sistemomis, reikalingomis stebėjimui tarp sienos perėjimo punktų ir apsaugai nuo neteisėto išorės sienų kirtimo; |
|
c) |
veiklos įranga, pvz. jutikliais, stebėjimo vaizdo kameromis įranga, dokumentų ekspertizės priemonėmis, paieškos priemonėmis, mobiliais ar stacionariais terminalais prieigai prie SIS, VIS, Europos atvaizdų archyvavimo sistemos (FADO) bei kitų Europos ir nacionalinių sistemų; |
|
d) |
išorės sienų kontrolei skirtomis transporto priemonėmis, pavyzdžiui, automobiliais, laivais, sraigtasparniais ir lengvais lėktuvais, su specialiai sumontuota elektronine įranga, skirta sienos stebėjimui ir asmenų paieškai transporto priemonėse; |
|
e) |
įranga informacijos mainams realiuoju laiku tarp atitinkamų institucijų; |
|
f) |
IRT sistemomis; |
|
g) |
personalo, pavyzdžiui, sienos apsaugos pareigūnų, imigracijos pareigūnų ir konsulatų pareigūnų, komandiruočių ir mainų programomis; |
|
h) |
atitinkamų institucijų personalo mokymu ir rengimu, įskaitant kalbų mokymą; |
|
i) |
investicijomis į naujausių technologijų kūrimą, bandymą ir įdiegimą; |
|
j) |
tyrimais ir bandomaisiais projektais, įgyvendinančiais rekomendacijas, veiklos standartus ir geriausią praktiką, nustatytą valstybėms narėms vykdant operatyvinį bendradarbiavimą sienų kontrolės srityje; |
|
k) |
tyrimais ir bandomaisiais projektais, skatinančiais naujoves, palengvinančiais keitimąsi patirtimi ir gera praktika bei gerinančiais valstybių narių konsulinių ir kitų įstaigų trečiosiose šalyse organizuojamos veiklos, susijusios su trečiųjų šalių piliečių judėjimo į valstybių narių teritorijas srautais, valdymo kokybę, ir valstybių narių bendradarbiavimu šiais tikslais. |
2. Fondas neremia su laikinomis išorės sienomis susijusių veiksmų, kai tokie veiksmai yra investicijos į struktūrą, nesuderinamos su asmenų kontrolės prie tų sienų panaikinimo tikslu, visų pirma kaip nurodyta 1 dalies a ir b punktuose.
6 straipsnis
Speciali tranzito programa
1. Fondas skiria paramą kompensuoti negautus tranzito vizų mokesčius ir papildomas išlaidas, kurios atsiranda įgyvendinant supaprastinto tranzito dokumentą (STD) ir supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumento (STGD) sistemą pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 693/2003 (22) ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 694/2003 (23).
2. 1 dalyje papildomos išlaidos reiškia išlaidas, kurios atsiranda tiesiogiai dėl specialios tranzito programos įgyvendinimo konkrečių reikalavimų ir kurios nėra patiriamos dėl tranzito vizų ar kitų vizų išdavimo.
Finansavimo reikalavimus atitinka tokios papildomos išlaidos:
|
a) |
investicijos į infrastruktūrą; |
|
b) |
specialią tranzito programą vykdančio personalo mokymo išlaidos; |
|
c) |
papildomos veiklos sąnaudos, įskaitant konkrečiai specialios tranzito programos veiklą vykdančio personalo atlyginimus. |
3. 1 dalyje numatyti negauti mokesčiai skaičiuojami pagal Bendrųjų konsulinių nurodymų dėl vizų 12 priede nustatytą mokesčio už tranzito vizas lygį, laikantis 14 straipsnio 9 dalyje nurodytos finansinės programos.
7 straipsnis
Bendrijos veiksmai
1. Komisijos iniciatyva iki 6 % fondo turimų išteklių gali būti naudojami finansuoti tarpvalstybiniams veiksmams arba visai Bendrijai svarbiems veiksmams (toliau — Bendrijos veiksmai), susijusiems su šiais tikslais:
|
a) |
prisidėti prie valstybių narių konsulinių ir kitų įstaigų trečiosiose šalyse organizuojamos veiklos, susijusios su trečiųjų šalių piliečių judėjimo į valstybių narių teritorijas srautais ir valstybių narių bendradarbiavimu šiais klausimais, gerinimo, įskaitant aviakompanijų ryšių palaikymo pareigūnų ir imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų veiklą; |
|
b) |
skatinti laipsnišką muitinės, veterinarijos ir fitosanitarijos kontrolės įdiegimą į integruoto sienos valdymo veiklą, atsižvelgiant į politikos raidą šioje srityje; |
|
c) |
teikti valstybėms narėms paramą deramai pagrįstų greitų veiksmų prie išorės sienų reikalaujančių ekstremalių situacijų atveju. |
2. 1 dalies a ir b punktuose išvardyti Bendrijos veiksmai laikomi atitinkančiais reikalavimus finansavimui gauti, jei jie visų pirma:
|
a) |
skatina Bendrijos bendradarbiavimą įgyvendinant Bendrijos teisę ir gerą praktiką; |
|
b) |
remia dviejose ar daugiau valstybių narių esančių konsulinių įstaigų tarpvalstybine partneryste pagrįstų tarpvalstybinių bendradarbiavimo tinklų ir bandomųjų projektų, kuriais siekiama skatinti naujoves ir palengvinti keitimąsi patirtimi ir gera praktika, kūrimą; |
|
c) |
remia tyrimus, informacijos sklaidą ir keitimąsi informacija apie geriausią praktiką ir visus kitus bendrojo tikslo prisidėti prie trečiosiose šalyse valstybių narių konsulinių įstaigų organizuojamos veiklos ir valstybių narių bendradarbiavimo gerinimo įgyvendinimo aspektus šioje srityje, įskaitant informaciją apie naujausių technologijų naudojimą; |
|
d) |
remia projektus ir tyrimus, nagrinėjančius naujų Bendrijos bendradarbiavimo ir Bendrijos teisės formų galimybes šioje srityje, visų pirma bendrus prašymų išduoti vizą centrus; |
|
e) |
remia valstybių narių vykdomą bendrų statistikos priemonių, metodų ir politikos pokyčių vizų ir konsulinio bendradarbiavimo srityje vertinimo rodiklių kūrimą ir taikymą. |
3. Metinė programa, nustatanti Bendrijos veiksmų prioritetus, priimama 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
II SKYRIUS
PAGALBOS TEIKIMO PRINCIPAI
8 straipsnis
Papildomumas, suderinamumas ir atitiktis
1. Fondas teikia pagalbą, papildančią nacionalinius, regioninius ir vietos veiksmus, integruojant į juos Bendrijos prioritetus.
2. Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad fondo ir valstybių narių pagalba būtų suderinama su Bendrijos veikla, politikos kryptimis ir prioritetais. Šis suderinamumas visų pirma nurodomas 21 straipsnyje nurodytoje daugiametėje programoje.
3. Fondo finansuojama veikla atitinka Sutarties ir pagal ją priimtų teisės aktų nuostatas.
9 straipsnis
Programavimas
1. Fondo tikslai įgyvendinami daugiamečio programavimo 2007-2013 m. laikotarpiu, atliekant tarpinę peržiūrą pagal 24 straipsnį. Daugiamečio programavimo sistema apima prioritetus ir valdymo, sprendimų priėmimo, audito ir tvirtinimo procesą.
2. Komisijos patvirtintos daugiametės programos įgyvendinamos vykdant metines darbo programas.
10 straipsnis
Subsidiarumas ir proporcinga intervencija
1. Už 21 ir 23 straipsniuose nurodytų daugiamečių ir metinių programų įgyvendinimą atsako valstybės narės atitinkamu teritoriniu lygiu pagal kiekvienai valstybei narei būdingą institucinę sistemą. Ši pareiga vykdoma vadovaujantis šiuo sprendimu.
2. Dėl audito nuostatų, Komisijos ir valstybių narių naudojamos priemonės priklauso nuo Bendrijos paramos dydžio. Toks pat principas taikomas vertinimo nuostatoms bei daugiamečių ir metinių programų ataskaitoms.
11 straipsnis
Įgyvendinimo būdai
1. Fondui skirtas Bendrijos biudžetas vykdomas Finansinio reglamento 53 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta tvarka, išskyrus šio sprendimo 7 straipsnyje nurodytus Bendrijos veiksmus ir 17 straipsnyje nurodytą techninę paramą.
2. Komisija atlieka savo pareigą vykdyti Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą:
|
a) |
34 straipsnyje nustatyta tvarka tikrindama, ar valstybėse narėse yra ir tinkamai veikia valdymo ir kontrolės sistemos; |
|
b) |
nukeldama arba sustabdydama visus mokėjimus ar jų dalį 43 ir 44 straipsniuose nustatyta tvarka jeigu nacionalinės valdymo ir kontrolės sistemos veikia netinkamai, ir taikydama bet kokias kitas reikalingas finansines pataisas 47 ir 48 straipsniuose nustatyta tvarka. |
3. Su Šengeno acquis įgyvendinimu, taikymu ir plėtojimu susijusios šalys dalyvauja fonde pagal šį sprendimą.
4. Sudaromi susitarimai, kuriuose nustatomos tokiam dalyvavimui būtinos papildomos taisyklės, įskaitant nuostatas, užtikrinančias Bendrijos finansinių interesų ir Audito Rūmų audito įgaliojimų apsaugą.
12 straipsnis
Partnerystė
1. Kiekviena valstybė narė, laikydamasi esamų nacionalinių taisyklių ir praktikos, organizuoja partnerystę su institucijomis ir organais, kurie, priklausomai nuo atitinkamos valstybės narės, dalyvauja daugiametės programos įgyvendinime arba gali suteikti naudingą įnašą jos vystymui.
Tokios institucijos ir organai gali būti kompetentingos regioninės, vietos, miesto ar kitos viešosios institucijos, tarptautinės organizacijos, visų pirma Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras (JTVPK), ir organai, atstovaujantys pilietinei visuomenei, pavyzdžiui, nevyriausybinėms organizacijoms arba socialiniams partneriams.
2. Tokia partnerystė vykdoma visiškai laikantis atitinkamos institucinės, teisinės ir finansinės kiekvienos kategorijos partnerių jurisdikcijos.
III SKYRIUS
FINANSINĖ STRUKTŪRA
13 straipsnis
Visuotinės lėšos
1. Finansinis paketas šiam sprendimui įgyvendinti laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. yra 1 820 milijonų euro.
2. Metinius asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija, neviršydama finansinės struktūros ribų.
3. Komisija preliminariai paskirsto metinius išteklius kiekvienai valstybei narei pagal 14 straipsnyje nustatytus kriterijus.
14 straipsnis
Metinis išteklių paskirstymas reikalavimus atitinkantiems veiksmams valstybėse narėse
1. Turimi metiniai ištekliai valstybėms narėms paskirstomi taip:
|
a) |
30 % išorės sausumos sienoms; |
|
b) |
35 % išorės jūrų sienoms; |
|
c) |
20 % oro uostams; |
|
d) |
15 % konsulinėms įstaigoms. |
2. Pagal 1 dalies a punktą skiriami ištekliai valstybėms narėms paskirstomi taip:
|
a) |
70 % už išorės sienos ilgį, kuris taikant svertinį koeficientą bus apskaičiuotas kiekvienai konkrečiai daliai, nustatytai pagal 15 straipsnio 3 dalies a punktą; ir |
|
b) |
30 % darbo krūviui prie jų išorės sausumos sienų, nustatytam pagal 7 dalies a punktą. |
3. Pagal 1 dalies b punktą skiriami ištekliai valstybėms narėms paskirstomi taip:
|
a) |
70 % už išorės sienos ilgį, kuris taikant svertinį koeficientą bus apskaičiuotas kiekvienai konkrečiai daliai, nustatytai pagal 15 straipsnio 3 dalies b punktą; ir |
|
b) |
30 % darbo krūviui prie jų išorės jūrų sienų, nustatytam pagal 7 dalies a punktą. |
4. Pagal 1 dalies c punktą skiriami ištekliai valstybėms narėms paskirstomi pagal darbo krūvį oro uostuose, nustatytą pagal 7 straipsnio b punktą.
5. Pagal 1 dalies d punktą skiriami ištekliai valstybėms narėms paskirstomi taip:
|
a) |
50 % už 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (24), I priede išvardytose šalyse esančių valstybių narių konsulinių įstaigų skaičių; ir |
|
b) |
50 % už darbo krūvį, susijusį su vizų politikos valstybių narių konsulinėse įstaigose, esančiose Reglamento (EB) Nr. 539/2001 I priede išvardytose šalyse, valdymu, nustatytą pagal šio straipsnio 7 dalies c punktą. |
6. Siekiant kasmet paskirstyti išteklius pagal 1 dalies a ir b punktus
|
a) |
atsižvelgiama į 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 866/2004 dėl režimo pagal Stojimo akto 10 protokolo 2 straipsnį (25) 1 straipsnyje nurodytą teritorijas skiriančią liniją, nors tai ir nėra išorės sausumos siena, jei taikomos 2003 m. Stojimo akto 10 protokolo 1 straipsnio nuostatos, tačiau neatsižvelgiama į jūrų sienos ilgį į šiaurę nuo tos linijos; |
|
b) |
„išorės jūrų sienos“ — valstybių narių teritorinės jūros išorės ribos, nustatytos pagal Jungtinių Tautų konvencijos dėl jūrų įstatymo 4-16 straipsnius; tačiau tais atvejais, kai siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai arba neteisėtam atvykimui reikia reguliariai vykdyti plataus masto operacijas, tai laikoma didelės rizikos teritorijų išorės riba. Ji nustatoma atsižvelgiant į atitinkamų valstybių narių pateiktus pastarųjų dvejų metų operatyvinius duomenis. Sąvokos apibrėžimas „išorės jūrų sienos“ naudojamas tik šiame sprendime, o atliekant visas operacijas laikomasi tarptautinės teisės. |
7. Darbo krūvio apskaičiavimas yra pagrįstas pastarųjų dvejų metų vidutiniais duomenimis apie šiuos veiksnius:
|
a) |
prie išorės sausumos sienų ir išorės jūrų sienų:
|
|
b) |
oro uostuose:
|
|
c) |
konsulinėse įstaigose: prašymų išduoti vizą skaičių. |
2007 m. darbo krūvio apskaičiavimas bus pagrįstas tik 2005 m. skaičiais.
8. Pagal 15 straipsnį agentūra priims sprendimą dėl 2 ir 3 dalyje nurodytų svertinių koeficientų.
9. Atsižvelgiant į išorės sausumos sienų ilgį, nurodytą 2 straipsnio a punkte, apskaičiuojant metinį išteklių paskirstymą neatsižvelgiama į laikinas išorės sienas. Tačiau atsižvelgiama į laikinas išorės sienas tarp valstybės narės, įstojusios į Europos Sąjungą iki 2004 m. gegužės 1 d. ir valstybės narės, įstojusios po 2004 m. gegužės 1 d.
10. 7 dalyje nurodyti darbo krūvio orientaciniai duomenys — paskiausi Komisijos (Eurostato) pateikti statistiniai duomenys, grindžiami duomenimis, kuriuos pagal Bendrijos teisę pateikė valstybės narės.
Jei valstybės narės nepateikė Komisijai (Eurostatui) atitinkamų statistinių duomenų, jos kuo greičiau pateikia preliminarius duomenis.
Prieš priimdama šiuos duomenis kaip orientacinius duomenis, Komisija (Eurostatas) remdamasi įprastomis veiklos procedūromis įvertina statistinės informacijos kokybę, palyginamumą ir išsamumą. Komisijos (Eurostato) prašymu valstybės narės pateikia visą nurodytiems veiksmams atlikti būtiną informaciją.
11. Jei orientacinių duomenų, kurie būtų pagal Bendrijos teisę Komisijos (Eurostato) pateikti statistiniai duomenys, nėra, valstybės narės iki kiekvienų metų lapkričio 1 d. pateikia Komisijai preliminarius duomenis, kad būtų apskaičiuota kitais metais joms paskirtina suma pagal 23 straipsnio 2 dalį.
Prieš priimdama šiuos duomenis kaip orientacinius duomenis, Komisija (Eurostatas) remdamasi įprastomis veiklos procedūromis gali įvertinti statistinės informacijos kokybę, palyginamumą ir išsamumą. Komisijos (Eurostato) prašymu valstybės narės pateikia visą nurodytiems veiksmams atlikti būtiną informaciją.
12. Skiriant 1 dalyje nurodytus išteklius neįtraukiami 6 ir 19 straipsnių tikslams skirti ištekliai. 6 straipsnio tikslams skiriami ištekliai neviršija 108 milijonų euro per 2007-2013 m. laikotarpį.
15 straipsnis
Agentūros atliekama rizikos analizė siekiant atlikti metinį išteklių paskirstymą
1. Agentūra, nustatydama 14 straipsnio 8 dalyje nurodytą svertinį koeficientą, iki kiekvienų metų balandžio 1 d. pateikia Komisijai konkrečią ataskaitą, kurioje išdėstyti pasienio stebėjimo vykdymo sunkumai ir situacija prie valstybių narių išorės sienų, atkreipiant didelį dėmesį į ypatingą valstybių narių artumą prie teritorijų, praėjusiais metais pasižymėjusių didele nelegalios migracijos rizika, taip pat atsižvelgiant į neteisėtai į šias valstybės nares atvykusių asmenų skaičių ir į šių valstybių narių dydį.
2. Pagal Reglamento (EB) Nr. 2007/2004 4 straipsnyje nurodytą Bendros integruotos rizikos analizės modelį šioje ataskaitoje analizuojamos per praėjusius metus valstybių narių išorės sienų saugumui poveikį dariusios grėsmės, atsižvelgiant į politikos, ekonomikos ir socialinius pokyčius atitinkamose trečiosiose šalyse, visų pirma kaimyninėse trečiosiose šalyse, bei bus išdėstytos galimos migracinių srautų ir neteisėtos veiklos prie išorės sienų ateities tendencijos.
Ši rizikos analizė pirmiausia grindžiama šia informacija, kurią surinko agentūra, pateikė valstybės narės arba kuri yra gauta iš Komisijos (Eurostato):
|
a) |
trečiųjų šalių piliečių, kuriems prie išorės sienų buvo atsisakyta leista atvykti, skaičius; |
|
b) |
trečiųjų šalių piliečių, kurie buvo sulaikyti neteisėtai kertantys ar bandantys kirsti išorės sieną, skaičius; |
|
c) |
sulaikytų tarpininkų, kurie sąmoningai padėjo neteisėtai atvykti trečiųjų šalių piliečiams, skaičius; |
|
d) |
suklastotų ar padirbtų kelionės dokumentų skaičius ir nepagrįstai išduotų kelionės dokumentų ir vizų, kurie buvo pastebėti sienos perėjimo punktuose pagal Šengeno sienų kodeksą, skaičius. |
Jei orientacinius duomenis, kaip statistiką pateikė ne Komisija (Eurostatas), o valstybės narės, agentūra gali paprašyti, kad šios valstybės narės pateiktų būtiną informaciją, kad būtų galima įvertinti statistinės informacijos kokybę, palyginamumą ir išsamumą. Agentūra gali paprašyti Komisijos (Eurostato) pagalbos atliekant tokį įvertinimą.
3. Pagal 1 ir 2 dalis ataskaitoje taip pat turi būti nustatytas dabartinis grėsmės prie kiekvienos valstybės narės išorės sienų lygis ir kiekvienai tos konkrečios valstybės narės išorės sienos daliai turi būti nustatytas konkretus svertinis koeficientas:
|
a) |
išorės sausumos siena:
|
|
b) |
išorės jūrų siena
|
16 straipsnis
Finansavimo struktūra
1. Fondo finansinė parama teikiama dotacijų forma.
2. Fondo remiami veiksmai bendrai finansuojami iš viešųjų arba privačių šaltinių, veiksmais nesiekiama pelno ir jie neatitinka reikalavimų finansavimui iš kitų šaltinių, numatytų Europos Sąjungos bendrajame biudžete.
3. Fondo asignavimai papildo viešąsias arba jas atitinkančias išlaidas, kurias valstybės narės skiria šio sprendimo reglamentuojamoms priemonėms.
4. Bendrijos parama remiamiems projektams, pagal 4 straipsnį valstybėse narėse įgyvendinamų veiksmų atveju, neviršija 50 % visų konkretaus veiksmo išlaidų.
Ši parama gali būti padidinta iki 75 % projektams, skirtiems konkretiems prioritetams, nustatytiems 20 straipsnyje nurodytose strateginėse gairėse.
Bendrijos parama didinama iki 75 % valstybėse narėse, kurios gauna Sanglaudos fondo finansavimą.
5. Įgyvendindamos IV skyriuje numatytą nacionalinį programavimą, valstybės narės atrenka finansuotinus projektus remdamosi šiais būtiniausiais kriterijais:
|
a) |
padėtimi ir reikalavimais atitinkamoje valstybėje narėje; |
|
b) |
išlaidų ekonominiu efektyvumu, inter alia atsižvelgiant į su projektu susijusių asmenų skaičių; |
|
c) |
organizacijos, kuri kreipiasi dėl finansavimo, ir kiekvieno organizacijos partnerio patirtimi, kompetencija, patikimumu ir finansiniu įnašu; |
|
d) |
kiek projektas papildo kitus iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto arba kaip nacionalinių programų dalis finansuojamus veiksmus. |
6. Paprastai Bendrijos finansinė pagalba fondo remiamiems veiksmams suteikiama ne ilgesniam nei trejų metų laikotarpiui, atsižvelgiant į reguliarias pažangos ataskaitas.
17 straipsnis
Komisijos iniciatyva teikiama techninė pagalba
1. Komisijos iniciatyva ir (arba) jos vardu fondas, neviršydamas 500 000euro savo metinių asignavimų viršutinės ribos, gali finansuoti parengiamąsias priemones, stebėsenos, administracinės ir techninės pagalbos, taip pat įvertinimo, audito ir tikrinimo priemones, reikalingas šiam sprendimui įgyvendinti.
2. Minėtos priemonės yra šios:
|
a) |
su fondo veikla susiję (įskaitant bendrojo pobūdžio) tyrimai, įvertinimai, ekspertų ataskaitos ir statistiniai duomenys; |
|
b) |
informavimo priemonės, skirtos valstybėms narėms, galutiniams naudos gavėjams ir plačiajai visuomenei, įskaitant informavimo kampanijas ir iš fondo lėšų finansuojamų projektų bendrą duomenų bazę; |
|
c) |
kompiuterizuotų valdymo, stebėsenos, tikrinimo ir įvertinimo sistemų įrengimas, eksploatavimas ir sujungimas; |
|
d) |
bendros įvertinimo ir stebėsenos sistemos bei rodiklių sistemų, prireikus atsižvelgiant į nacionalinius rodiklius, kūrimas; |
|
e) |
vertinimo metodų tobulinimas ir keitimasis informacija apie praktiką šioje srityje; |
|
f) |
valstybių narių paskirtoms institucijoms pagal 27 straipsnį skirtos informavimo ir mokymo priemonės, papildančios valstybių narių pastangas teikti konsultacijas savo institucijoms pagal 33 straipsnio 2 dalį. |
18 straipsnis
Valstybių narių iniciatyva teikiama techninė pagalba
1. Valstybės narės iniciatyva kiekvienos metinės programos atveju fondas gali finansuoti parengiamąsias priemones, valdymo, stebėsenos, įvertinimo, informavimo ir kontrolės priemones bei priemones, skirtas fondo naudojimo administracinių gebėjimų sustiprinimui.
2. Techninei pagalbai pagal kiekvieną metinę programą skirta suma neviršija:
|
a) |
2007-2010 m. laikotarpiu 7 % visos tai valstybei narei skirtos metinės bendro finansavimo sumos, pridėjus 30 000 euro, ir |
|
b) |
2011-2013 m. laikotarpiui 4 % visos tai valstybei narei skirtos metinės bendro finansavimo sumos, pridėjus 30 000 euro. |
19 straipsnis
Konkretūs veiksmai
1. Kiekvienais metais Komisija sudaro konkrečių veiksmų, kuriuos, prireikus bendradarbiaudamos su agentūra, turi atlikti valstybės narės ir kuriais, sprendžiant 15 straipsnyje minimos rizikos analizėse nustatytus trūkumus strateginiuose pasienio taškuose, prisidedama prie europinės bendros integruotos sienų valdymo sistemos plėtojimo, sąrašą.
2. 7 straipsnio 3 dalyje nurodytoje metinėje darbo programoje išdėstoma šių veiksmų finansavimo programa, nurodant tikslus ir įvertinimo kriterijus.
3. Pasirinktų veiksmų sąrašas priimamas 56 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
4. Konkretiems veiksmams skiriama finansinė fondo parama skiriama ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui ir neviršija 80 % kiekvieno veiksmo išlaidų.
5. Šiems veiksmams skiriamos metinės lėšos neviršija 10 milijonų euro. Po 3 dalyje nurodyto pasirinkimo liekančios lėšos gali būti naudojamos finansuoti veiksmus, kaip apibrėžta 7 straipsnyje.
IV SKYRIUS
PROGRAMAVIMAS
20 straipsnis
Strateginių gairių priėmimas
1. Komisija priima strategines gaires, kuriose išdėstyta fondo intervencijos sistema, atsižvelgdama į Bendrijos teisės aktų išorės sienų ir vizų politikos srityje plėtojimo ir įgyvendinimo pažangą bei fondo finansinių išteklių preliminarų paskirstymą daugiametės programos laikotarpiui.
2. 3 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų bendrųjų tikslų atžvilgiu tose gairėse visų pirma įgyvendinami Bendrijos prioritetai, siekiant, kad toliau laipsniškai būtų kuriama bendra integruota išorės sienų valdymo sistema ir stiprinama Sąjungos išorės sienų kontrolė bei stebėjimas.
3. 3 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyto bendrojo tikslo atžvilgiu tose gairėse visų pirma įgyvendinami Bendrijos prioritetai, siekiant toliau plėtoti bendrąją vizų politiką, priklausančią daugiasluoksnei sistemai, kurios tikslas — sudaryti palankesnes sąlygas teisėtoms kelionėms ir spręsti nelegalios imigracijos problemas gerinant administracinę praktiką vietos konsulinėse misijose.
4. Komisija priima su daugiamečio programavimo laikotarpiu susijusias strategines gaires iki 2007 m. liepos 31 d.
5. Strateginės gairės priimamos taikant 56 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Šios strateginės gairės, jas priėmus, pridedamos prie šio sprendimo kaip priedas.
21 straipsnis
Nacionalinių daugiamečių programų rengimas ir tvirtinimas
1. Remdamasi 20 straipsnyje nurodytomis strateginėmis gairėmis, kiekviena valstybė narė pasiūlo daugiametės programos projektą, kurį sudaro:
|
a) |
dabartinės padėties toje valstybėje narėje, susijusios su infrastruktūra, įranga, transporto priemonėmis, informacinių ir ryšių technologijų sistemomis ir personalo, dirbančio atitinkamai pasienio ir konsulinėse institucijose, mokymu ir švietimu, aprašymas; |
|
b) |
atitinkamos valstybės narės reikalavimų, susijusių su infrastruktūra, įranga, transporto priemonėmis, informacinių ir ryšių technologijų sistemomis ir personalo, dirbančio atitinkamai pasienio ir konsulinėse įstaigose, rengimu ir mokymu, analizė ir veiklos tikslų, skirtų tų reikalavimų įgyvendinimui daugiametės programos apimamu laikotarpiu, nurodymas; |
|
c) |
tinkamos strategijos šiems tikslams pasiekti ir jų pasiekimui taikomų prioritetų pristatymas bei veiksmų, kuriais numatoma įgyvendinti tuos prioritetus, aprašymas; |
|
d) |
nurodymas, ar ta strategija suderinama su kitomis regioninėmis, nacionalinėmis ir Bendrijos priemonėmis; |
|
e) |
informacija apie prioritetus ir jų konkrečius tikslus. Tie tikslai įvertinami naudojant ribotą rodiklių skaičių, atsižvelgiant į proporcingumo principą. Remiantis rodikliais turi būti galima įvertinti pažangą, lyginant ją su pradine padėtimi, ir prioritetines kryptis įgyvendinančių tikslų veiksmingumą; |
|
f) |
metodo, pasirinkto 12 straipsnyje nustatytam partnerystės principui įgyvendinti, aprašymas; |
|
g) |
finansavimo plano projektas, kuriame kiekvienam prioritetui ir kiekvienai metinei programai nustatoma siūloma fondo finansinė parama bei bendro finansavimo iš viešojo ar privataus sektoriaus bendra suma; |
|
h) |
nuostatos, užtikrinančios daugiametės programos paskelbimą. |
2. Valstybės narės pateikia Komisijai savo daugiamečių programų projektus ne vėliau kaip per keturis mėnesius po to, kai Komisija pateikė strategines gaires.
3. Siekdama patvirtinti daugiametės programos projektą, Komisija išnagrinėja:
|
a) |
daugiametės programos projekto suderinamumą su fondo tikslais ir 20 straipsnyje apibrėžtomis strateginėmis gairėmis; |
|
b) |
daugiametės programos projekte numatytų veiksmų aktualumą atsižvelgiant į siūlomą strategiją; |
|
c) |
valdymo ir kontrolės priemonių, kurias valstybė narė nustatė siekdama įgyvendinti fondo intervencijas, atitiktį šiame sprendime išdėstytoms nuostatoms; |
|
d) |
daugiametės programos projekto atitiktį Bendrijos teisei, visų pirma Bendrijos teisei, kuria siekiama užtikrinti laisvą asmenų judėjimą ir kartu su tiesiogiai susijusiomis lydinčiomis priemonėmis dėl išorės sienų kontrolės, prieglobsčio suteikimo ir imigracijos. |
4. Jeigu Komisija mano, kad daugiametės programos projektas nesuderinamas su strateginėmis gairėmis ir (arba) neatitinka šio sprendimo nuostatų, nustatančių valdymo ir kontrolės sistemas, arba Bendrijos teisės, ji paragina suinteresuotą valstybę narę suteikti visą reikiamą papildomą informaciją ir prireikus atitinkamai patikslinti daugiametės programos projektą.
5. Kiekvieną daugiametę programą Komisija patvirtina pagal 56 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą per tris mėnesius nuo jos oficialaus pateikimo.
22 straipsnis
Daugiamečių programų patikslinimas
1. Atitinkamos valstybės narės arba Komisijos iniciatyva daugiametė programa peržiūrima ir prireikus patikslinama likusiam programavimo laikotarpiui, siekiant geriau arba kitaip atsižvelgti į Bendrijos prioritetus. Daugiametės programos gali būti peržiūrimos atsižvelgiant į įvertinimus ir (arba) iškilus įgyvendinimo sunkumams.
2. Komisija kuo skubiau priima sprendimą, patvirtinantį daugiametės programos patikslinimą, po to, kai atitinkama valstybė narė oficialiai dėl to pateikia prašymą. Daugiametė programa patikslinama 56 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
23 straipsnis
Metinės programos
1. Komisijos patvirtintos daugiametės programos įgyvendinamos vykdant metines programas.
2. Iki kiekvienų metų liepos 1 d. Komisija pateikia valstybėms narėms sumų, kurios joms turi būti skirtos kitais metais iš visų asignavimų, skirtų pagal kasmetinę biudžeto sudarymo procedūrą, sąmatą, apskaičiuotą 14 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Iki kiekvienų metų lapkričio 1 d. valstybės narės Komisijai pateikia pagal daugiametę programą parengtą kitų metų metinės programos projektą, kurį sudaro:
|
a) |
pagal metinę programą finansuotinų projektų bendrosios atrankos taisyklės; |
|
b) |
pagal metinę programą remtinų veiksmų aprašymas; |
|
c) |
siūlomas fondo paramos paskirstymas įvairiems programos veiksmams ir prašomos sumos techninei pagalbai pagal 18 straipsnį, siekiant įgyvendinti metinę programą, nurodymas. |
4. Nagrinėdama valstybės narės metinės programos projektą, Komisija atsižvelgia į galutinę fondui pagal biudžeto sudarymo procedūrą skirtų asignavimų sumą.
Per mėnesį nuo metinės programos projekto oficialaus pateikimo, Komisija informuoja atitinkamą valstybę narę, ar ji gali jį patvirtinti. Jeigu metinės programos projektas nesuderinama su daugiamete programa, Komisija paprašo tos valstybės narės pateikti visą reikiamą informaciją ir prireikus atitinkamai patikslinti metinės programos projektą.
Ne vėliau kaip iki atitinkamų metų kovo 1 d. Komisija priima sprendimą dėl finansavimo, patvirtinantį metinę programą. Sprendime nurodoma suinteresuotai valstybei narei skiriama suma ir laikotarpis, kuriuo galima turėti reikalavimus atitinkančių išlaidų.
5. Siekiant atsižvelgti į tinkamai pagrįstus nepaprastosios padėties atvejus, kurių nebuvo įmanoma numatyti tvirtinant metinę programą ir dėl kurių reikia imtis skubių veiksmų, valstybė narė gali patikslinti iki 10 % fondo finansinės paramos paskirstymą įvairiems metinėje programoje išvardytiems veiksmams arba skirti iki 10 % paskirstytos sumos kitiems veiksmams pagal šį sprendimą. Atitinkama valstybė narė informuoja Komisiją apie patikslintą metinę programą.
24 straipsnis
Tarpinė daugiametės programos peržiūra
1. Komisija peržiūri strategines gaires ir prireikus iki 2010 m. kovo 31 d. priima naujas 2011-2013 m. laikotarpio strategines gaires.
2. Jeigu priimamos tokios patikslintos strateginės gairės, kiekviena valstybė narė iš naujo išnagrinėja savo daugiametę programą ir prireikus ją patikslina.
3. 21 straipsnyje išdėstytos nacionalinių daugiamečių programų rengimo ir tvirtinimo taisyklės taikomos mutatis mutandis rengiant ir tvirtinant šias patikslintas daugiametes programas.
4. Patikslintos strateginės gairės priimamos pagal 56 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
V SKYRIUS
VALDYMO IR KONTROLĖS SISTEMOS
25 straipsnis
Įgyvendinimas
Komisija yra atsakinga už šio sprendimo įgyvendinimą ir priima reikalingas įgyvendinimo taisykles.
26 straipsnis
Valdymo ir kontrolės sistemų bendrieji principai
Valstybių narių parengtų daugiamečių programų valdymo ir kontrolės sistemose:
|
a) |
apibrėžiamos atitinkamų valdymo ir kontrolės įstaigų funkcijos ir paskirstomos kiekvienos įstaigos funkcijos; |
|
b) |
numatoma, kad turi būti laikomasi principo, kad šių įstaigų funkcijos ir funkcijos šiose įstaigose yra atskirtos; |
|
c) |
numatomi pakankami ištekliai kiekvienai įstaigai paskirtoms funkcijoms vykdyti fondo bendrai finansuojamų veiksmų įgyvendinimo laikotarpiu; |
|
d) |
numatomos procedūros, užtikrinančios pagal metines programas deklaruojamų išlaidų teisingumą ir tvarkingumą; |
|
e) |
numatomos patikimos kompiuterizuotos apskaitos, stebėsenos ir finansinės atskaitomybės sistemos; |
|
f) |
numatoma ataskaitų teikimo ir stebėsenos sistema tais atvejais, kai atsakinga įstaiga patiki vykdyti užduotis kitai įstaigai; |
|
g) |
numatomi atliktinų funkcijų procedūrų vadovai; |
|
h) |
numatomas sistemos veikimo auditas; |
|
i) |
numatomos tinkamos audito sekos užtikrinimo sistemos ir procedūros; |
|
j) |
numatomos informavimo apie pažeidimus ir pažeidimų stebėsenos bei neteisėtai sumokėtų sumų susigrąžinimo procedūros. |
27 straipsnis
Institucijų paskyrimas
1. Savo daugiametei programai ir metinėms programoms įgyvendinti valstybė narė paskiria:
|
a) |
atsakingą instituciją: valstybės narės veikiančią įstaigą, nacionalinę valdžios instituciją arba įstaigą, paskirtą valstybės narės, arba įstaigą, kurios veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė ir kuri teikia viešąsias paslaugas; ši įstaiga yra atsakinga už fondo remiamų daugiametės programos ir metinių programų valdymą ir tiesiogiai palaiko visus ryšius su Komisija; |
|
b) |
tvirtinančiąją instituciją: nacionalinę valdžios instituciją arba įstaigą, arba asmenį, veikiantį kaip tokia įstaiga ar institucija, valstybės narės paskirtą tvirtinti išlaidų deklaracijas prieš siunčiant jas Komisijai; |
|
c) |
audito instituciją: nacionalinę valdžios instituciją arba įstaigą, funkciškai nepriklausomą nuo atsakingos institucijos ir tvirtinančiosios institucijos, paskirtą valstybės narės ir turinčią užtikrinti veiksmingą valdymo bei kontrolės sistemos veikimą; |
|
d) |
prireikus, įgaliotąją instituciją. |
2. Valstybė narė nustato taisykles, reglamentuojančias jos santykius su 1 dalyje nurodytomis institucijomis bei jų santykius su Komisija.
3. Atsižvelgiant į 26 straipsnio b punktą, kelių arba visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų būstinė gali būti toje pačioje įstaigoje.
4. Komisija priima 28-32 straipsnių įgyvendinimo taisykles pagal 56 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą.
28 straipsnis
Atsakinga institucija
1. Atsakinga institucija atitinka tokias būtiniausias sąlygas:
|
a) |
turi juridinio asmens statusą, išskyrus atvejus, kai ji yra valstybės narės veikianti įstaiga; |
|
b) |
turi nesudėtingam ryšių palaikymui su įvairiais vartotojais ir kitų valstybių narių atsakingomis įstaigomis bei Komisija reikalingą infrastruktūrą; |
|
c) |
dirba administracinėje aplinkoje, leidžiančioje jai tinkamai vykdyti savo užduotis ir išvengti interesų konflikto; |
|
d) |
turi galimybę taikyti Bendrijos fondo valdymo taisykles; |
|
e) |
turi finansinius ir valdymo pajėgumus, proporcingus Bendrijos lėšų, kurias ji bus paprašyta valdyti, apimčiai; |
|
f) |
turi tinkamos profesinės kvalifikacijos personalą administraciniam darbui tarptautinėje aplinkoje atlikti. |
2. Valstybė narė teikia atsakingai institucijai pakankamą finansavimą, kad ši galėtų tinkamai toliau atlikti savo užduotis 2007-2013 m. laikotarpiu.
3. Komisija gali padėti valstybėms narėms apmokyti personalą, visų pirma dėl teisingo V-IX skyrių taikymo.
29 straipsnis
Atsakingos institucijos užduotys
1. Atsakinga institucija yra atsakinga už daugiametės programos valdymą ir įgyvendinimą pagal patikimo finansų valdymo principą.
Visų pirma ji:
|
a) |
konsultuojasi su partneriais pagal 12 straipsnį; |
|
b) |
teikia Komisijai pasiūlymus dėl 21 ir 23 straipsniuose nurodytų daugiamečių ir metinių programų; |
|
c) |
prireikus organizuoja ir skelbia konkursus ir kvietimus teikti pasiūlymus; |
|
d) |
organizuoja projektų bendram fondo finansavimui atranką, pagal16 straipsnio 5 dalyje išdėstytus kriterijus; |
|
e) |
gauna Komisijos vykdomą mokėjimą ir vykdo mokėjimą galutiniams naudos gavėjams; |
|
f) |
užtikrina bendro finansavimo iš fondo ir iš kitų atitinkamų nacionalinių ir Bendrijos finansinių priemonių nuoseklumą ir papildomumą; |
|
g) |
stebi bendrai finansuojamų produktų tiekimą ir paslaugų teikimą bei įsitikina, kad už veiksmus deklaruotos išlaidos iš tiesų buvo patirtos ir atitinka Bendrijos bei nacionalines taisykles; |
|
h) |
užtikrina, kad būtų įdiegta kompiuterizuota apskaitos įrašų apie kiekvieną pagal metines programas vykdomą veiksmą registravimo bei saugojimo sistema ir kad būtų renkami finansų valdymui, stebėsenai, kontrolei bei vertinimui reikalingi duomenys apie įgyvendinimą; |
|
i) |
užtikrina, kad galutiniai naudos gavėjai ir kitos įstaigos, įgyvendinančios iš fondo bendrai finansuojamus veiksmus, turėtų atskirą apskaitos sistemą arba atitinkamą apskaitos kodeksą visiems su veiksmu susijusiems sandoriams, nepažeidžiant nacionalinių apskaitos taisyklių; |
|
j) |
užtikrina, kad fondo vertinimai, nurodyti 51 straipsnyje, būtų atliekami laikantis 52 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų ir atitiktų kokybės standartus, dėl kurių susitaria Komisija ir valstybė narė; |
|
k) |
nustato procedūras, užtikrinančias, kad visi su išlaidomis ir auditu susiję dokumentai, reikalingi tinkamai audito sekai garantuoti, būtų saugomi laikantis 45 straipsnyje nurodytų reikalavimų; |
|
l) |
užtikrina, kad 32 straipsnio 1 dalyje apibrėžtam auditui atlikti audito institucija gautų visą reikiamą informaciją apie naudojamas valdymo procedūras ir iš fondo bendrai finansuojamus projektus; |
|
m) |
užtikrina, kad tvirtinanti institucija gautų visą būtiną informaciją apie tvirtinimo tikslu atliktas su išlaidomis susijusias procedūras ir patikrinimus; |
|
n) |
rengia ir Komisijai teikia pažangos ir galutines ataskaitas dėl metinių programų įgyvendinimo, tvirtinančiosios institucijos patvirtintų išlaidų deklaracijų ir prašymų dėl mokėjimo, atitinkamais atvejais, grąžinamų išlaidų deklaracijas; |
|
o) |
vykdo informavimo ir konsultavimo veiklą; bei skleidžia remiamų veiksmų rezultatus; |
|
p) |
bendradarbiauja su Komisija ir kitų valstybių narių atsakingomis institucijomis; |
|
q) |
patikrina, ar galutiniai naudos gavėjai įgyvendino 35 straipsnio 6 dalyje nurodytas gaires. |
2. Atsakingos institucijos valstybėse narėse įgyvendinamų projektų valdymo veiklą galima finansuoti pagal 18 straipsnyje nurodytas techninės pagalbos priemones.
30 straipsnis
Atsakingos institucijos užduočių delegavimas
1. Kai visos ar dalis atsakingos institucijos užduočių deleguojamos įgaliotajai institucijai, atsakinga institucija apibrėžia deleguojamų užduočių sritį ir nustato išsamias deleguotų užduočių įgyvendinimo procedūras, atitinkančias 28 straipsnyje nustatytas sąlygas.
2. Į šias procedūras įtraukiamas reguliarus informacijos apie veiksmingą deleguotų užduočių vykdymą ir naudojamų priemonių aprašymo teikimas atsakingai institucijai.
31 straipsnis
Tvirtinančioji institucija
1. Tvirtinančioji institucija:
|
a) |
patvirtina, kad:
|
|
b) |
užtikrina, kad tvirtinimo tikslu iš atsakingos institucijos ji gavo tinkamą informaciją apie procedūras ir patikrinimus, atliktus išlaidų deklaracijose įtrauktų išlaidų požiūriu; |
|
c) |
tvirtinimo tikslu atsižvelgia į visų auditų, kuriuos atliko audito institucija ar kurie buvo atlikti jos atsakomybe, rezultatus; |
|
d) |
saugo kompiuterizuotus Komisijai deklaruotų išlaidų apskaitos įrašus; |
|
e) |
tikrina Bendrijos finansavimo, kai dėl pastebėtų pažeidimų buvo nustatyta, jog šis buvo išmokėtas neteisėtai, bei atitinkamais atvejais, ir delspinigių, išieškojimą; |
|
f) |
tvarko išieškotinų ir išieškotų sumų apskaitą pagal Europos Sąjungos bendrajam biudžetui taikomas taisykles, kai įmanoma išskaitydama jas iš kitos išlaidų deklaracijos. |
2. Tvirtinančios institucijos veiklą, susijusią su valstybėse narėse įgyvendinamais projektais, galima finansuoti pagal 18 straipsnyje nurodytas techninės pagalbos priemones, jeigu paisoma 27 straipsnyje nurodytų išimtinių šios institucijos teisių.
32 straipsnis
Audito institucija
1. Audito institucija:
|
a) |
užtikrina, kad, būtų atliekamas auditas siekiant patikrinti veiksmingą valdymo ir kontrolės sistemos veikimą; |
|
b) |
užtikrina, kad veiksmai būtų audituojami pasirenkant tinkamą imtį deklaruotoms išlaidoms patikrinti, imtis sudaro mažiausiai 10 % visų kiekvienos metinės programos reikalavimus atitinkančių išlaidų; |
|
c) |
per šešis mėnesius nuo daugiametės programos patvirtinimo pateikia Komisijai audito strategiją, kurioje nurodomos a ir b punktuose nurodytą auditą atliksiančios įstaigos, užtikrinant, kad pagrindiniai fondo bendro finansavimo naudos gavėjai būtų audituojami, o auditai būtų tolygiai paskirstyti per visą programinį laikotarpį; |
2. Kai pagal šį sprendimą paskirta audito institucija taip pat yra paskirta audito institucija pagal Sprendimus Nr. …/2007/EB, Nr. …/2007/EB ir …/2007/EB (*****), arba kai dviem arba daugiau iš šių fondų taikomos bendros sistemos, pagal 1 dalies c punktą galima pateikti bendrą suderintą audito strategiją.
3. Įgyvendinant kiekvieną metinę programą audito institucija parengia ataskaitos projektą, kuriame pateikiama:
|
a) |
metinė audito ataskaita, kurioje išdėstomos pagal audito strategiją atlikto metinės programos audito išvados ir nurodomi visi programos valdymo ir kontrolės sistemose nustatyti trūkumai; |
|
b) |
remiantis audito institucijos kontrolės ir jos atsakomybe atliktų ir auditų rezultatais — nuomonė apie tai, ar valdymo ir kontrolės sistemos veikimas deramai užtikrina, kad Komisijai pateiktos išlaidų deklaracijos būtų teisingos ir kad pagrindiniai sandoriai būtų teisėti ir tvarkingi; |
|
c) |
deklaracija, kurioje būtų įvertintas galutinio likučio mokėjimo prašymo arba susigrąžinimo deklaracijos pagrįstumas ir atitinkamų išlaidų teisėtumas ir tvarkingumas. |
4. Audito institucija užtikrina, kad atliekant auditą būtų atsižvelgiama į tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus.
5. Auditą, susijusį su valstybėse narėse įgyvendinimais projektais, galima finansuoti pagal 18 straipsnyje nurodytas techninės pagalbos priemones, jeigu paisoma 27 straipsnyje nurodytų išimtinių šios institucijos teisių.
VI SKYRIUS
PAREIGOS IR KONTROLĖS PRIEMONĖS
33 straipsnis
Valstybių narių pareigos
1. Valstybių narių pareiga — užtikrinti patikimą daugiamečių ir metinių programų finansų valdymą ir pagrindinių sandorių teisėtumą bei tvarkingumą.
2. Valstybės narės užtikrina, kad atsakingos institucijos ir įgaliotoji institucija, tvirtinančiosios institucijos, audito institucijos ir kitos susijusios įstaigos gautų tinkamus nurodymus dėl 26-32 straipsniuose nurodytų valdymo ir kontrolės sistemų kūrimo, siekiant užtikrinti, kad Bendrijos finansavimas būtų naudojamas veiksmingai ir teisingai.
3. Valstybės narės užkerta kelią pažeidimams, juos nustato ir ištaiso. Jos apie tuos pažeidimus praneša Komisijai ir nuolat informuoja Komisiją apie administracinių ir teisinių procesų eigą.
Kai neįmanoma susigrąžinti galutiniam naudos gavėjui neteisėtai išmokėtų sumų, atitinkama valstybė narė atsako už prarastų lėšų grąžinimą į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą, jeigu nustatoma, kad nuostoliai buvo patirti dėl jos kaltės ar aplaidumo.
4. Valstybės narės visų pirma atsako už finansinę veiksmų kontrolę ir užtikrina, kad valdymo ir kontrolės sistemos bei auditas būtų įgyvendinami garantuojant tinkamą ir veiksmingą Bendrijos lėšų panaudojimą. Valstybės narės pateikia Komisijai šių sistemų aprašymą.
5. Išsamios 1-4 dalių įgyvendinimo taisyklės priimamos 56 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
34 straipsnis
Valdymo ir kontrolės sistemos
1. Prieš Komisijai patvirtinant daugiametę programą pagal 56 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą, valstybės narės užtikrina, kad pagal 26-32 straipsnius būtų sukurtos valdymo ir kontrolės sistemos. Jų pareiga — užtikrinti, kad sistemos būtų veiksmingos visą programavimo laikotarpį.
2. Valstybės narės kartu su savo daugiametės programos projektu pateikia Komisijai atsakingų, įgaliotųjų ir tvirtinančiųjų institucijų bei vidaus audito sistemų, veikiančių tose institucijose ir įstaigose, audito institucijos ir kitų įstaigų, atliekančių auditą, už kurį ji yra atsakinga, struktūros ir procedūrų aprašą.
3. Komisija peržiūri šios nuostatos taikymą rengiant 2007-2010 m. ataskaitą, nurodytą 52 straipsnio 3 dalyje.
35 straipsnis
Komisijos pareigos
1. Komisija 34 straipsnyje nustatyta tvarka įsitikina, kad valstybės narės sukūrė 26-32 straipsnius atitinkančias valdymo ir kontrolės sistemas ir, remdamasi metinėmis audito ataskaitomis ir savo pačios atliktais auditais, kad sistemos efektyviai veikia programavimo laikotarpiu.
2. Nepažeidžiant valstybių narių atliekamo audito, Komisijos pareigūnai arba įgalioti Komisijos atstovai gali atlikti patikrinimus vietoje, kartais atlikdami ir metinėse programose numatytų veiksmų auditą, siekiant patikrinti, ar valdymo ir kontrolės sistemos veikia efektyviai, pranešdami apie tai ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas. Tokiuose patikrinimuose gali dalyvauti atitinkamos valstybės narės pareigūnai ar įgalioti atstovai.
3. Komisija gali reikalauti, kad valstybė narė atliktų patikrinimus vietoje, siekiant patikrinti, ar sistemos veikia teisingai arba, ar vienas ar keli sandoriai yra sudaryti teisingai. Tokiuose patikrinimuose gali dalyvauti Komisijos pareigūnai ar įgalioti Komisijos atstovai.
4. Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis Komisija užtikrina, kad apie fondo remiamus veiksmus būtų tinkamai informuojama, užtikrina tų veiksmų viešumą ir tolesnes priemones.
5. Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis Komisija užtikrina, kad veiksmai atitiktų ir papildytų kitas atitinkamas Bendrijos politikos kryptis, priemones ir iniciatyvas.
6. Komisija nustato gaires, kad būtų užtikrintas pagal šį sprendimą suteikto finansavimo matomumas.
36 straipsnis
Bendradarbiavimas su valstybių narių audito institucijomis
1. Komisija bendradarbiauja su audito institucijomis, kad būtų koordinuojami atitinkami jų audito planai ir metodai, ir nedelsdama keičiasi rezultatais, gautais atlikus valdymo ir kontrolės sistemų auditą, siekdama kuo veiksmingiau pasinaudoti kontrolės ištekliais ir išvengti nepagrįsto darbų dubliavimosi.
Komisija pateikia savo pastabas dėl audito strategijos, pateikiamos pagal 32 straipsnį, ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo jos gavimo.
2. Nustatydama savo audito strategiją, Komisija nurodo tas metines programas, kurias ji laiko patenkinamomis atsižvelgiant į turimas žinias apie valdymo ir kontrolės sistemas.
Dėl tų programų Komisija gali padaryti išvadą, kad ji iš esmės gali vadovautis valstybių narių pateiktais audito įrodymais, ir kad ji pati atliks patikrinimus vietoje tik tuomet, jei yra įrodymų, kad esama trūkumų sistemose.
VI SKYRIUS
FINANSŲ VALDYMAS
37 straipsnis
Atitiktis reikalavimams — išlaidų deklaracijos
1. Visose išlaidų deklaracijose nurodoma išlaidų, kurias patyrė galutiniai naudos gavėjai, įgyvendindami veiksmus, suma ir atitinkamai gauta parama iš viešųjų ar privačių lėšų.
2. Išlaidos atitinka galutinių naudos gavėjų atliktą mokėjimą. Jos pagrindžiamos mokėjimą patvirtinančiomis sąskaitomis faktūromis arba lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentais.
3. Išlaidas galima laikyti atitinkančiomis fondo finansavimo reikalavimus tik tada, jeigu faktiškai mokėjimas buvo atliktas ne anksčiau kaip iki 23 straipsnio 4 dalies trečioje pastraipoje nurodytame sprendime dėl finansavimo, patvirtinančiame metinę programą, nurodytų metų sausio 1 d. Bendrai finansuojami veiksmai negali būti užbaigti iki pirmosios jų atitikties finansavimo reikalavimams dienos.
Išimties tvarka išlaidų, skirtų pagal 2007 m. metines programas remiamų veiksmų įgyvendinimui, atitikimo finansavimo reikalavimams laikotarpis yra treji metai.
4. Taisyklės, reglamentuojančios išlaidų, skirtų pagal 4 straipsnį įgyvendintiems veiksmams, fondo bendrai finansuojamiems valstybėse narėse, atitiktį reikalavimams, priimamos 56 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
38 straipsnis
Mokėjimo galutiniams naudos gavėjams vientisumas
Valstybės narės įsitikina, ar atsakinga institucija užtikrino, kad galutiniai naudos gavėjai kuo greičiau gautų visą paramos sumą iš viešųjų lėšų. Neatskaitomos ir nesulaikomos jokios sumos, taip pat neimamas joks papildomas specialus mokestis ar kitas lygiavertis mokestis, kuris sumažintų šias galutiniams naudos gavėjams skirtas sumas su sąlyga, kad galutiniai naudos gavėjai atitinka visus finansavimo reikalavimus veiksmų ir išlaidų požiūriu.
39 straipsnis
Euro naudojimas
1. Valstybių narių daugiamečių ir metinių programų projektuose, nurodytuose atitinkamai 21 ir 23 straipsniuose, patvirtintose išlaidų deklaracijose, prašymuose dėl mokėjimo, nurodytuose 29 straipsnio 1 dalies n punkte, pateikiamos sumos ir metinės programos įgyvendinimo pažangos ataskaitoje, nurodytoje 41 straipsnio 4 dalyje, bei galutinėje metinės programos įgyvendinimo ataskaitoje, nurodytoje 53 straipsnyje, minimos išlaidos nurodomos eurais.
2. 23 straipsnio 4 dalies trečioje pastraipoje nurodytuose Komisijos sprendimuose dėl finansavimo, patvirtinančiuose valstybių narių metines programas, pateikiami Komisijos įsipareigojimai ir Komisijos mokėjimai apskaičiuojami ir vykdomi eurais.
3. Valstybės narės, kurios prašymo dėl mokėjimo pateikimo metu nėra įsivedusios euro kaip savo valiutos, nacionaline valiuta patirtas išlaidų sumas konvertuoja į eurus. Ši suma konvertuojama į eurus taikant Komisijos mėnesinį valiutos kursą, galiojantį tą mėnesį, kai išlaidos buvo įskaitytos už atitinkamą programą atsakingos institucijos sąskaitose. Šį kursą kiekvieną mėnesį elektroninėmis priemonėmis skelbia Komisija.
4. Kai euras tampa valstybės narės valiuta, 3 dalyje nustatyta konvertavimo tvarka toliau taikoma visoms išlaidoms, užregistruotoms tvirtinančiosios institucijos sąskaitose iki fiksuoto nacionalinės valiutos ir euro konvertavimo kurso įsigaliojimo datos.
40 straipsnis
Įsipareigojimai
Bendrijos biudžetiniai įsipareigojimai prisiimami kiekvienais metais remiantis 23 straipsnio 4 dalies trečioje pastraipoje nurodytu Komisijos sprendimu dėl finansavimo, patvirtinančiu metinę programą.
41 straipsnis
Mokėjimas. Išankstinis finansavimas
1. Komisija vykdo fondų paramos mokėjimą pagal biudžetinius įsipareigojimus.
2. Mokėjimas apima išankstinį ir likučio mokėjimus. Jis atliekamas valstybės narės paskirtai atsakingai institucijai.
3. Pirmas išankstinis mokėjimas, lygus 50 % sprendimu dėl finansavimo, patvirtinančiu metinę programą, paskirtos sumos, valstybei narei atliekamas per šešiasdešimt dienų nuo to sprendimo priėmimo.
4. Antras išankstinis mokėjimas atliekamas ne vėliau kaip po trijų mėnesių po to, kai Komisija per du mėnesius nuo oficialaus valstybės narės mokėjimo prašymo pateikimo patvirtina metinės programos įgyvendinimo pažangos ataskaitą ir patvirtintą išlaidų, sudarančių mažiausiai 60 % pradinio mokėjimo sumos, deklaraciją, parengtą pagal 31 straipsnio 1 dalies a punktą ir 37 straipsnį.
Komisijos išmokėto antro išankstinio mokėjimo suma neviršija 50 % bendros sprendimu dėl finansavimo, patvirtinančiu metinę programą, skirtos sumos, arba bet kuriuo atveju, jei valstybė narė nacionaliniu lygiu paskyrė mažesnę sumą, nei sprendime dėl finansavimo, patvirtinančiame metinę programą, nurodyta suma, neviršija valstybės narės pagal metinę programą atrinktiems projektams faktiškai paskirtų Bendrijos lėšų sumos likučio, atėmus pirmą išankstinį mokėjimą.
5. Nuo išankstinio mokėjimo sumos priskaičiuotos palūkanos priskiriamos atitinkamai metinei programai; jos laikomos valstybės narės lėšomis kaip nacionalinė parama iš viešųjų lėšų ir deklaruojamos Komisijai išlaidų deklaravimo, susijusio su atitinkamos metinės programos įgyvendinimo galutine ataskaita, metu.
6. Sumokėtos išankstinio finansavimo sumos išskaitomos iš sąskaitų užbaigus metinę programą.
42 straipsnis
Likučio išmokėjimas
1. Komisija išmoka likutį, jeigu ne vėliau kaip per devynis mėnesius po sprendime dėl finansavimo, patvirtinančiame metinę programą, nustatyto išlaidų atitikties reikalavimams galutinio termino, gauna šiuos dokumentus:
|
a) |
patvirtintą išlaidų deklaraciją, tinkamai parengtą pagal 31 straipsnio 1 dalies a punktą ir 37 straipsnį, ir prašymą išmokėti likutį arba grąžinamų išlaidų deklaraciją; |
|
b) |
galutinę metinės programos įgyvendinimo ataskaitą, nurodytą 53 straipsnyje; |
|
c) |
metinę audito ataskaitą, nuomonę ir deklaraciją, numatytas 32 straipsnio 3 dalyje. |
Likutis išmokamas priėmus galutinę metinės programos įgyvendinimo ataskaitą ir deklaraciją, kurioje būtų įvertintas prašymo išmokėti likutį pagrįstumas.
2. Jeigu atsakinga institucija nepateikia 1 dalyje nurodytų dokumentų iki nustatyto termino ir priimtina forma, Komisija panaikina tuos su atitinkama metine programa susijusius biudžetinius įsipareigojimus, pagal kuriuos nebuvo išmokėtos išankstinio finansavimo sumos.
3. 2 dalyje nurodyta automatinio atšaukimo procedūra sustabdoma atitinkamų projektų sumai, kai valstybės narės lygiu 1 dalyje nustatytų dokumentų pateikimo metu vyksta teismo procesas ar administracine tvarka nagrinėjamas skundas, turintis sustabdomąjį poveikį. Valstybė narė pateiktoje galutinėje ataskaitoje pateikia išsamią informaciją apie tokius projektus ir kas 6 mėnesius siunčia su tais projektais susijusias pažangos ataskaitas. Per 3 mėnesius nuo teismo proceso ar skundo nagrinėjimo administracine tvarka pabaigos valstybė narė pateikia 1 dalyje nurodytus dokumentus dėl atitinkamų projektų.
4. 1 dalyje nurodytas devynių mėnesių laikotarpis sustabdomas, jeigu Komisija priima sprendimą, kuriuo sustabdomas bendro finansavimo mokėjimas atitinkamai metinei programai pagal 44 straipsnį. Laikotarpis vėl pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią valstybei narei pranešama apie 44 straipsnio 3 dalyje nurodytą Komisijos sprendimą.
5. Nepažeidžiant 43 straipsnio, Komisija per šešis mėnesius nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų gavimo informuoja valstybę narę apie išlaidų, kurios Komisijos nuomone yra pripažintinos kaip mokėtinos iš fondo, dydį ir apie bet kokias finansines pataisas, reikalingas dėl skirtumo tarp deklaruotų išlaidų ir pripažintų išlaidų. Valstybė narė savo pastabas pateikia per tris mėnesius.
6. Gavusi valstybės narės pastabas, Komisija per tris mėnesius nusprendžia, kokia išlaidų suma turėtų būti pripažinta kaip mokėtina iš fondo, ir išieško likutį, atsirandantį dėl skirtumo tarp galutinių pripažintų išlaidų ir tai valstybei narei jau sumokėtų sumų.
7. Atsižvelgdama į turimą finansavimą, Komisija išmoka likutį ne vėliau kaip per šešiasdešimt dienų nuo tos dienos, kai ji priima 1 dalyje nurodytus dokumentus. Biudžetinio įsipareigojimo likutis panaikinamas per šešis mėnesius nuo mokėjimo.
43 straipsnis
Mokėjimo termino nukėlimas
1. Įgaliotas leidimus duodantis pareigūnas, kaip apibrėžta Finansiniame reglamente, nukelia mokėjimo terminą ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, jeigu:
|
a) |
nacionalinės ar Bendrijos audito įstaigos ataskaitoje yra įrodymų, leidžiančių manyti, kad esama didelių valdymo ir kontrolės sistemų veikimo trūkumų; |
|
b) |
tas pareigūnas turi atlikti papildomus patikrinimus gavęs informaciją, kad išlaidos, nurodytos patvirtintoje išlaidų deklaracijoje, yra susijusios su rimtu pažeidimu, kuris nebuvo pašalintas. |
2. Valstybei narei ir atsakingai institucijai nedelsiant pranešama apie mokėjimo termino nukėlimo priežastis. Mokėjimas nevykdomas tol, kol valstybė narė nesiima reikiamų priemonių.
44 straipsnis
Mokėjimų sustabdymas
1. Komisija gali sustabdyti viso arba dalies išankstinio mokėjimo ir likučio mokėjimą, kai:
|
a) |
yra rimtas programos valdymo ir kontrolės sistemos trūkumas, kuris daro įtaką mokėjimo patvirtinimo procedūros patikimumui ir kurio požiūriu nebuvo imtasi korekcinių priemonių; arba |
|
b) |
išlaidos, nurodytos patvirtintoje išlaidų deklaracijoje, yra susijusios su rimtu pažeidimu, kuris nebuvo ištaisytas; arba |
|
c) |
valstybė narė nesilaikė savo įsipareigojimų pagal 33 ir 34 straipsnius. |
2. Komisija gali nuspręsti sustabdyti išankstinį ir likučio mokėjimą po to, kai suteikia valstybei narei galimybę per tris mėnesius pateikti savo pastabas.
3. Komisija nutraukia išankstinio ir likučio mokėjimo sustabdymą, kai nusprendžia, kad valstybė narė ėmėsi būtinų priemonių, kad sustabdymas būtų nutrauktas.
4. Jeigu valstybė narė nesiima būtinų priemonių, Komisija pagal 48 straipsnį gali priimti sprendimą atšaukti visą grynąją sumą ar jos dalį arba atšaukti Bendrijos paramą metinei programai.
45 straipsnis
Dokumentų saugojimas
Nepažeidžiant valstybės pagalbą reglamentuojančių taisyklių pagal Sutarties 87 straipsnį, atsakinga institucija užtikrina, kad pagal 42 straipsnio 1 dalį, Komisija ir Audito Rūmai penkerius metus po programų užbaigimo, galėtų susipažinti su visais patvirtinamaisiais dokumentais, susijusiais su atitinkamų programų išlaidomis ir auditu.
Šis laikotarpis gali būti nutraukiamas teismo proceso atveju arba tinkamai pagrįstu Komisijos prašymu.
Dokumentų originalai arba originalus atitinkantys patvirtinti jų tekstai laikomi bendrai priimtinose duomenų laikmenose.
VIII SKYRIUS
FINANSINĖS PATAISOS
46 straipsnis
Valstybių narių finansinės pataisos
1. Valstybės narės visų pirma atsako už pažeidimų nagrinėjimą ir turi imtis priemonių, jei esama įrodymų, kad yra reikšmingų pokyčių, kurie daro poveikį programų įgyvendinimo ar kontrolės pobūdžiui ar sąlygoms, ir daro reikiamas finansines pataisas.
2. Valstybės narės daro reikiamas finansines pataisas dėl nustatytų pavienių arba sisteminių pažeidimų vykdant veiksmus ar įgyvendinant metines programas.
Valstybių narių daromomis pataisomis atšaukiama ir, atitinkamais atvejais, susigrąžinama visa Bendrijos parama arba jos dalis. Jeigu per atitinkamos valstybės narės nustatytą laiką ši suma negrąžinama, mokami delspinigiai dėl įsipareigojimų nevykdymo, kurių norma nustatyta 49 straipsnio 2 dalyje. Valstybės narės atsižvelgia į pažeidimų pobūdį bei sunkumą ir į fondo finansinius nuostolius.
3. Nustačius sistemingus pažeidimus, atitinkamos valstybės narės tiria visas operacijas, kurias vykdant galėjo būti padaryti pažeidimai.
4. Į 53 straipsnyje nurodytą galutinę ataskaitą apie metinės programos įgyvendinimą valstybės narės įtraukia atitinkamai metinei programai skirtų pradėtų vykdyti atšaukimo procedūrų sąrašą.
47 straipsnis
Komisijos atliekamas sąskaitų auditas ir daromos finansinės pataisos
1. Nepažeisdami Audito Rūmų įgaliojimų arba patikrinimų, kuriuos atlieka valstybės narės pagal savo nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus, Komisijos pareigūnai ar įgalioti Komisijos atstovai gali vykdyti fondo finansuojamų veiksmų bei valdymo ir kontrolės sistemų patikrinimus vietoje, įskaitant atrankinius patikrinimus, prieš tai pranešę bent prieš tris darbo dienas. Komisija iš anksto įspėja atitinkamą valstybę narę, kad gautų visą reikiamą pagalbą. Tokiuose patikrinimuose gali dalyvauti atitinkamos valstybės narės pareigūnai ar įgalioti atstovai.
Komisija gali reikalauti atitinkamos valstybės narės atlikti patikrinimą vietoje, siekiant patikrinti, ar vienas arba daugiau sandorių yra teisingi. Tokiuose patikrinimuose gali dalyvauti Komisijos pareigūnai ar įgalioti atstovai.
2. Jeigu, baigusi būtinus patikrinimus, Komisija padaro išvadą, kad valstybė narė nevykdo savo įsipareigojimų pagal 33 straipsnį, ji sustabdo išankstinį arba likučio mokėjimą pagal 44 straipsnį.
48 straipsnis
Pataisų kriterijai
1. Komisija gali daryti finansines pataisas, atšaukdama visą Bendrijos paramą metinei programai arba jos dalį, jeigu, atlikusi būtiną tyrimą, ji nustato, kad:
|
a) |
yra didelių trūkumų programos valdymo ir kontrolės sistemoje, keliančių pavojų Bendrijos paramai, kuri programai jau yra sumokėta; |
|
b) |
patvirtintoje išlaidų deklaracijoje išlaidos nurodytos neteisingai ir valstybė narė jų neištaisė prieš pradėdama pataisų procedūrą pagal šią dalį; |
|
c) |
valstybė narė nesilaikė savo įsipareigojimų pagal 33 straipsnį prieš pradėdama pataisų procedūrą pagal šią dalį. |
Komisija priima sprendimą, atsižvelgusi į valstybės narės pateiktas pastabas.
2. Siekdama nustatyti, ar taikyti vienodo dydžio ar ekstrapoliuotą pataisą, Komisija finansines pataisas daro kiekvienu atskiru nustatyto pažeidimo atveju, atsižvelgdama į pažeidimo sistemingumą. Kai pažeidimas susijęs su išlaidų deklaracija, dėl kurios audito institucija jau pateikė deramą užtikrinimą pagal 32 straipsnio 3 dalies b punktą, galima daryti prielaidą, kad egzistuoja sisteminga problema, nulemianti vienodo dydžio arba ekstrapoliuotos pataisos taikymą, jeigu valstybė narė per tris mėnesius nepateiks šią prielaidą paneigiančio įrodymo.
3. Priimdama sprendimą dėl pataisų sumos, Komisija atsižvelgia į pažeidimo svarbą ir atitinkamos metinės programos trūkumų mastą bei finansinį poveikį.
4. Kai Komisija savo poziciją grindžia ne jos tarnybose dirbančių auditorių nustatytais faktais, ji, išnagrinėjusi atitinkamos valstybės narės panaudotas priemones pagal 34 straipsnį, pastebėtų pažeidimų ataskaitas ir valstybės narės pateiktus atsakymus, pati padaro išvadas dėl finansinių padarinių.
49 straipsnis
Grąžinimas
1. Visos Europos Sąjungos bendrajam biudžetui grąžintinos sumos sumokamos iki nustatyto termino, nurodyto vykdomajame rašte sumoms išieškoti, parengtame pagal Finansinio reglamento 72 straipsnį. Šis terminas yra paskutinė antrojo mėnesio po vykdomojo rašto išdavimo diena.
2. Dėl vėlavimo vykdant grąžinimą nuo pavėluotos grąžinti sumos mokami delspinigiai, pradedant nustatytu terminu ir baigiant faktinio mokėjimo diena. Taikoma delspinigių norma yra trimis su puse procentinių punktų didesnė nei ta, kurią taiko Europos centrinis bankas savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms ir kuri paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje, galiojusi to mėnesio, kurį sueina grąžinimo terminas, pirmą kalendorinę dieną.
50 straipsnis
Valstybių narių įsipareigojimai
Komisijos atliekamos finansinės pataisos nepažeidžia valstybės narės įsipareigojimo išieškoti sumas pagal 46 straipsnį.
IX SKYRIUS
STEBĖSENA, ĮVERTINIMAS IR ATASKAITOS
51 straipsnis
Stebėsena ir įvertinimas
1. Komisija bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis vykdo nuolatinę fondo veiklos stebėseną.
2. Rengiant 52 straipsnio 3 dalyje nurodytas ataskaitas, Komisija vertina fondo veiklą kartu su valstybėmis narėmis, siekdama įvertinti veiksmų tinkamumą, veiksmingumą ir poveikį, atsižvelgiant į 3 straipsnyje nurodytą bendrąjį tikslą.
3. Komisija taip pat nagrinėja, kaip fondo įgyvendinami veiksmai papildo kitų atitinkamų Bendrijos politikos krypčių, priemonių ir iniciatyvų veiksmus.
4. Rengdama 2007-2010 m. laikotarpio ataskaitą, nurodytą 52 straipsnio 3 dalies c punkte, Komisija įvertina fondo poveikį išorės sienų kontrolės politikos ir teisės aktų rengimui, įvertina fondo ir agentūros užduočių sinergiją bei įvertina, ar nustatyti tinkami kriterijai, pagal kuriuos skirstomos lėšos valstybėms narėms, atsižvelgiant į tikslus, kurių Europos Sąjunga siekia šioje srityje.
52 straipsnis
Įsipareigojimai teikti ataskaitas
1. Kiekvienos valstybės narės atsakinga institucija imasi reikiamų priemonių siekdama užtikrinti, kad bus vykdoma projekto stebėsena ir atliktas įvertinimas.
Šiuo tikslu susitarimuose ir sutartyse, kuriuos ji sudaro su už veiksmų įgyvendinimą atsakingomis organizacijomis, turi būti straipsniai, numatantys įsipareigojimą teikti reguliarias ir išsamias ataskaitas apie pažangą įgyvendinant ir užbaigiant įgyvendinti nustatytus tikslus, kuriomis remiamasi rengiant atitinkamai metinės programos įgyvendinimo pažangos ir galutines ataskaitas.
2. Valstybės narės Komisijai pateikia:
|
a) |
iki 2010 m. birželio 30 d. — įvertinimo ataskaitą apie fondo bendrai finansuojamų veiksmų įgyvendinimą; |
|
b) |
atitinkamai iki 2012 m. birželio 30 d. 2007-2010 m. laikotarpiui ir 2015 m. birželio 30 d. 2011-2013 m. laikotarpiui — fondo bendrai finansuojamų veiksmų rezultatų ir poveikio įvertinimo ataskaitą. |
3. Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui pateikia:
|
a) |
iki 2010 m. birželio 30 d. — ataskaitą dėl 14 ir 15 straipsnių peržiūros, kartu su pasiūlymais dėl pakeitimų, jei manoma, kad tai yra būtina; |
|
b) |
iki 2010 m. gruodžio 31 d. — tarpinę ataskaitą, kurioje apžvelgiami pasiekti rezultatai ir fondo naudojimo kokybiniai bei kiekybiniai aspektai, bei pasiūlymą dėl tolesnio fondo plėtojimo; |
|
c) |
atitinkamai iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. — ex post įvertinimo ataskaitą 2007-2010 m. ir 2011-2013 m. laikotarpiams. |
53 straipsnis
Metinės programos įgyvendinimo galutinė ataskaita
1. Siekiant susidaryti aiškią nuomonę apie programos įgyvendinimą, metinės programos įgyvendinimo galutinėje ataskaitoje pateikiama tokia informacija:
|
a) |
apie metinės programos įgyvendinimo finansinį ir praktinį įgyvendinimą; |
|
b) |
apie pažangą, pasiektą įgyvendinant daugiametę programą ir jos prioritetus, atsižvelgiant į jos konkrečius, patikrinamus tikslus, kiekybiškai įvertinus, kai ir kiek tai įmanoma, rodiklius; |
|
c) |
apie priemones, kurių ėmėsi atsakinga institucija, siekdama užtikrinti įgyvendinimo kokybę ir veiksmingumą, visų pirma:
|
|
d) |
apie priemones, kurių buvo imtasi siekiant pateikti informaciją apie metines ir daugiametes programas ir jas paskelbti. |
2. Ataskaitos laikomos priimtinomis, jeigu jose pateikiama visa 1 dalyje išvardyta informacija. Komisija, gavusi visą 1 dalyje nurodytą informaciją, per du mėnesius priima sprendimą dėl atsakingos institucijos pateiktos ataskaitos turinio, apie kurį praneša valstybėms narėms. Jei Komisija iki nustatyto termino nepateikia atsakymo, ataskaita laikoma priimta.
3. Komisija patvirtintas metinės programos įgyvendinimo galutines ataskaitas perduoda Agentūrai.
X SKYRIUS
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS
54 straipsnis
Daugiametės programos parengimas
1. Nukrypstant nuo 20 straipsnio, valstybės narės:
|
a) |
kuo greičiau po … (******), bet ne vėliau kaip … (*******), paskiria 27 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą nacionalinę atsakingą instituciją bei prireikus įgaliotąją instituciją; |
|
b) |
iki 2007 m. rugsėjo 30 d. pateikia 34 straipsnio 2 dalyje nurodytų valdymo ir kontrolės sistemų aprašymą. |
2. Iki 2007 m. liepos 1 d. Komisija valstybėms narėms pateikia:
|
a) |
sumų, kurios joms skiriamos 2007 finansiniais metais, sąmatą; |
|
b) |
sumų, kurios joms turi būti skirtos 2008-2013 finansiniais metais, sąmatas, remiantis 2007 finansinių metų sąmatos apskaičiavimo ekstrapoliacija, atsižvelgiant į 2007-2013 m. siūlomus metinius asignavimus, kaip nustatyta finansinėje struktūroje. |
55 straipsnis
2007 m. ir 2008 m. metinės programos parengimas
1. Nukrypstant nuo 23 straipsnio, 2007 ir 2008 m. finansiniais metais bus taikomas toks įgyvendinimo tvarkaraštis:
|
a) |
iki 2007 m. liepos 1 d. Komisija valstybėms narėms pateikia sumų, kurios joms skiriamos 2007 finansiniais metais, sąmatą; |
|
b) |
iki 2007 m. gruodžio 1 d. valstybės narės Komisijai pateikia 2007 m. metinės programos projektą; |
|
c) |
iki 2008 m. kovo 1 d. valstybės narės Komisijai pateikia 2008 m. metinės programos projektą. |
2. Kiek tai susiję su 2007 m. metine programa, faktinėms išlaidoms, apmokėtoms nuo 2007 m. sausio 1 d. iki tos datos, kurią priimamas sprendimas dėl finansavimo, patvirtinantis atitinkamos valstybės narės metinę programą, gali būti taikoma fondo parama.
3. Tam, kad 2008 m. būtų galima priimti sprendimus dėl finansavimo, patvirtinančius 2007 m. metinę programą, Komisija, remdamasi valstybėms narėms skiriamų sumų sąmata, kuri apskaičiuojama 14 ir 15 straipsniuose numatyta tvarka, priima 2007 m. Bendrijos biudžetinį įsipareigojimą.
XI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
56 straipsnis
Komitetas
1. Komisijai padeda bendras Solidarumo ir migracijos srautų valdymo komitetas, įsteigtas šiuo sprendimu (toliau — komitetas).
2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.
3. Darant nuorodą į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1-4 dalys, 5 dalies b punktas ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.
Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 3 dalies c punkte, 4 dalies b ir e punktuose nurodyti terminai yra šešios savaitės.
57 straipsnis
Peržiūra
Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos pasiūlymu, iki 2013 m. birželio 30 d. peržiūri šį sprendimą.
58 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis sprendimas taikomas nuo … (******), išskyrus 14, 15, 20, 21, 23, 27 straipsnius, 33 straipsnio 2 ir 5 dalis, 34 straipsnį, 37 straipsnio 4 dalį ir 56 straipsnį, kurie taikomi nuo 2007 m. sausio 1 d.
59 straipsnis
Adresatai
Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms pagal Europos bendrijos steigimo sutartį.
Priimta …,
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
Tarybos vardu
Pirmininkas
(1) OL C 88, 2006 4 11, p. 15.
(2) OL C 115, 2006 5 16, p. 47.
(3) 2006 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento nuomonė.
(4) OL L 349, 2004 11 25, p. 1.
(5) OL L 105, 2006 4 13, p. 1.
(6) OL L 236, 2003 9 23, p. 946.
(7) OL …
(*) OL: įrašyti to sprendimo datą, numerį ir OL nuorodą.
(8) OL …
(9) OL …
(10) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006 (OL L 390, 2006 12 30, p. 1).
(11) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(12) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).
(13) OL L 176, 1999 7 10, p. 31.
(14) OL L 176, 1999 7 10, p. 53.
(15) OL L 370, 2004 12 17, p. 78.
(16) OL L 131, 2000 6 1, p. 43.
(17) OL L 395, 2004 12 31, p. 70.
(18) OL L 64, 2002 3 7, p. 20.
(19) OL L 396, 2004 12 31, p. 45.
(**) OL: įrašyti 18 konstatuojamoje dalyje nurodyto pirmojo sprendimo (Europos pabėgėlių fondas) numerį.
(***) OL: įrašyti 18 konstatuojamoje dalyje nurodyto antrojo sprendimo (Europos grąžinimo fondas) numerį.
(****) OL: įrašyti 18 konstatuojamoje dalyje nurodyto trečiojo sprendimo (Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai) numerį.
(20) OL L 261, 2004 8 6, p. 24.
(21) OL L 239, 2000 9 22, p. 19. Konvencija su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1987/2006 (OL L 381, 2006 12 28, p. 4).
(22) OL L 99, 2003 4 17, p. 8.
(23) OL L 99, 2003 4 17, p. 15.
(24) OL L 81, 2001 3 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 851/2005 (OL L 141, 2005 6 4, p. 3).
(25) OL L 161, 2004 4 30, p. 128. Ištaisyta redakcija OL L 206, 2004 6 9, p. 51. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1283/2005 (OL L 203, 2005 8 4, p. 8).
(*****) OL: įrašyti 18 konstatuojamoje dalyje nurodytų 3 sprendimų numerius.
(******) Šio sprendimo įsigaliojimo data.
(*******) 15 dienų po šio sprendimo įsigaliojimo.
P6_TA(2006)0591
Europos grąžinimo fondo steigimas (2008-2013) ***I
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl 2008-2013 m. Europos grąžinimo fondo pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą steigimo (COM(2005)0123 — C6-0126/2005 — 2005/0049(COD))
(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2005)0123) (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir į 63 straipsnio 3 dalies b punktą, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0126/2005), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo, |
|
— |
atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ataskaitą ir Užsienio reikalų komiteto, Plėtros komiteto ir Biudžetų komiteto nuomones (A6-0425/2006), |
|
1. |
pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais; |
|
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu; |
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai. |
(1) Dar neskelbta OL.
P6_TC1-COD(2005)0049
Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2006 m. gruodžio 14 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. …/2007/EB dėl 2008-2013 m. dėl Europos grąžinimo fondo įsteigimo pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 63 straipsnio 2 dalies b punktą ir 63 straipsnio 3 dalies b punktą,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),
kadangi:
|
(1) |
Siekiant palaipsniui sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, Sutartyje numatyta patvirtinti priemones, kuriomis siekiama užtikrinti laisvą asmenų judėjimą, kartu su lydinčiomis priemonėmis dėl išorės sienų kontrolės, prieglobsčio suteikimo ir imigracijos, bei su prieglobsčiu, imigracija ir trečiųjų šalių piliečių teisių apsauga susijusias priemones. |
|
(2) |
1999 m. spalio 15-16 d. Europos Vadovų Taryba savo susitikime Tamperėje dar kartą patvirtino savo apsisprendimą sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Tuo tikslu bendra Europos prieglobsčio ir migracijos politika turėtų būti siekiama vienodų sąlygų trečiųjų šalių piliečiams ir geresnio migracijos srautų valdymo. |
|
(3) |
Veiksminga Bendrijos grąžinimo politika yra būtina siekiant papildyti patikimą teisėtos imigracijos ir prieglobsčio politiką; ji taip pat yra svarbus kovos su neteisėta imigracija elementas. Atsižvelgdamos į grąžinimo programų ir priverstinio grąžinimo operacijų įgyvendinimą, valstybės narės numatė didelius biudžetus. Bendri Europos Sąjungos veiksmai šioje srityje, remiami atitinkamų Bendrijos finansinių priemonių, galėtų paremti valstybes nares, pabrėžti neteisėtai gyvenančių asmenų grąžinimo būtinybę ir prisidėti prie didesnio valstybių narių solidarumo. |
|
(4) |
2002 m. vasario 28 d. Taryba priėmė Bendrą planą kovai su neteisėta imigracija ir prekyba žmonėmis Europos Sąjungoje (4), kuriame pabrėžė, kad readmisijos ir grąžinimo politikos kryptys yra neatsiejamas ir itin svarbus komponentas kovojant su neteisėta imigracija, bei nustatė du elementus, kuriais turėtų būti pagrįsta Bendrijos grąžinimo politika, t.y., bendrais principais ir bendromis priemonėmis gerinant valstybių narių bendradarbiavimą administravimo srityje. |
|
(5) |
2002 m. lapkričio 28 d. Tarybos grąžinimo veiksmų programa, pagrįsta 2002 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatu dėl Bendrijos neteisėtai gyvenančių asmenų grąžinimo politikos, grąžinimo valdymo valstybėse narėse atžvilgiu nustatoma visa veiksmų grandinė, apimanti tiek trečiųjų šalių piliečių priverstinį grąžinimą, tiek savanorišką grįžimą, taip pat pagrindinius grąžinimo etapus, įskaitant pasirengimą ir tolesnius veiksmus. |
|
(6) |
Europos Vadovų Taryba 2003 m. birželio 19-20 d. susitikime Salonikuose paragino Komisiją ištirti visus su atskira Bendrijos grąžinimo priemone susijusius aspektus, kad visų pirma paremtų prioritetus, numatytus Grąžinimo veiksmų programoje. |
|
(7) |
2004 m. lapkričio 2 d. Tarybos išvados dėl prioritetų siekiant sėkmingai suformuoti bendrą readmisijos politiką pabrėžia, kad Bendrijos readmisijos susitarimai labai padeda veiksmingai kartu valdyti migraciją ir vaidina svarbų vaidmenį kovojant su neteisėta imigracija. Jie — svarbi Europos Sąjungos ir neteisėtų imigrantų kilmės, ankstesnės gyvenamosios vietos ir tranzito šalių dialogo ir bendradarbiavimo dalis. |
|
(8) |
Parengiamieji veiksmai 2005-2006 m. laikotarpiui buvo inicijuoti remiantis 2004 m. birželio 8 d. išvadomis, kuriose Taryba paragino biudžeto valdymo instituciją pateikti parengiamuosius veiksmus ir paprašė Komisijos atsižvelgti į jos požiūrį dėl integruoto grąžinimo planų plėtojimo glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis. |
|
(9) |
Europos Vadovų Taryba susitikime Briuselyje 2004 m. lapkričio 4-5 d. Hagos programoje paragino pradėti Europos grąžinimo fondo (toliau — fondas) parengiamąjį etapą ir atsižvelgiant į parengiamojo etapo įvertinimą įsteigti fondą iki 2007 m. |
|
(10) |
2004 m. lapkričio mėn. Taryba atkreipė dėmesį į pirmininkaujančios valstybės pateiktą pranešimą apie geriausios pristatytos grąžinimo į konkrečias šalis praktikos analizę. Pranešime buvo nurodytos plačios galimybės ir poreikis praktiškiau bendradarbiauti tarp valstybių narių grąžinimo praktikos srityje. Pranešime buvo nurodomos galimybės grąžinimo politikos bei bendrųjų politikos krypčių srityje tiek nacionaliniu, tiek Bendrijos lygmeniu taikyti labiau integruotą požiūrį. Taip pat pranešime buvo nurodyta geriausia valstybių narių praktika trečiųjų šalių piliečių savanoriško grįžimo arba priverstinio grąžinimo į jų kilmės ar tranzito šalį srityje, pavyzdžiui, Remiamo savanoriško grįžimo programų skatinimas siekiant užtikrinti grįžimą ilgam laikui, konsultavimas grąžinimo srityje ir bendrų grąžinimo operacijų organizavimas, įskaitant užsakomuosius reisus. |
|
(11) |
Būtina, kad Bendrija turėtų priemonę, paremiančią ir paskatinančią valstybių narių pastangas gerinti grąžinimo valdymą visais jo aspektais, remiantis integruoto grąžinimo valdymo principu ir siekiant paremti sąžiningą ir veiksmingą bendrų standartų įgyvendinimą grąžinimo srityje, kaip nustatyta su grąžinimu susijusiuose Bendrijos teisės aktuose. |
|
(12) |
2007 m. finansavimas pagal šį sprendimą neturėtų būti numatytas, kad remiantis Komisijos pranešimu dėl parengiamųjų veiksmų vertinimo būtų galima atsižvelgti į parengiamųjų grąžinimo veiksmų rezultatus 2005 ir 2006 m. |
|
(13) |
Atitinkami bendri standartai yra visų pirma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo (5) ir ją papildantis 2004 m. vasario 23 d. Tarybos sprendimas 2004/191/EB, nustatantis finansinių skirtumų, atsirandančių dėl Direktyvos 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo taikymo, kompensavimo kriterijus ir praktines priemones (6) bei 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos sprendimas 2004/573/EB dėl jungtinių skrydžių organizavimo, iš dviejų ar daugiau valstybių narių teritorijos išsiunčiant trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu priimti atskiri įsakymai dėl išsiuntimo (7). |
|
(14) |
Tai taip pat susiję su būsimomis Bendrijos priemonėmis, pavyzdžiui, su priemone, susijusia su bendrais standartais ir procedūromis valstybėse narėse grąžinant neteisėtai esančius trečiųjų šalių piliečius, kuri turėtų sukurti vienodas grąžinimo procedūrų sąlygas Europos Sąjungoje ir todėl apibrėžtų sąlygas bei ribas, kuriose valstybės narės imtųsi grąžinimo priemonių. |
|
(15) |
Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad įgyvendinant fonde numatytus veiksmus būtų laikomasi įsipareigojimų, atsirandančių gerbiant pagrindines teises, numatytas visų pirma Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau — Europos žmogaus teisių konvencija), Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijoje dėl pabėgėlių statuso su pakeitimais, padarytais 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu, ir kituose susijusiuose tarptautiniuose dokumentuose, pavyzdžiui, 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, jei taikoma. |
|
(16) |
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 4 protokolą yra draudžiamas kolektyvinis išsiuntimas, tik tie asmenys, kurių atžvilgiu priimti atskiri įsakymai dėl išsiuntimo, gali būti grąžinami organizuojant bendras grąžinimo operacijas, kurios gali būti finansuojamos pagal šį sprendimą. |
|
(17) |
Atsižvelgiant į fondo taikymo sritį ir tikslą, iš jo jokiu būdu neturi būti remiami veiksmai, susiję su vietomis ir centrais, kuriuose trečiosiose šalyse laikomi asmenys. |
|
(18) |
Kaip teigiama 2002 m. lapkričio 28 d. Tarybos priimtoje Grąžinimo veiksmų programoje ir nuolat patvirtinama Europos Sąjungos dokumentuose šioje srityje, pavyzdžiui, 2005 m. lapkričio 2 d. Tarybos išvadose dėl savanoriško grįžimo, savanoriškas grįžimas yra svarbi suderinto, veiksmingo ir subalansuoto požiūrio į grįžimą dalis. |
|
(19) |
Įgyvendinant finansavimo reikalavimus atitinkančius veiksmus, patenkančius į integruoto grąžinimo valdymo taikymo sritį, turėtų būti atsižvelgiama į ypatingą pažeidžiamų asmenų padėtį. |
|
(20) |
Siekiant, kad grąžinimo valdymas nacionaliniu lygiu taptų veiksmingesnis, fondas taip pat turėtų finansuoti veiksmus, susijusius su savanorišku asmenų, kuriems netaikoma prievolė išvykti iš teritorijos, pavyzdžiui, prieglobsčio prašytojų, kurie dar nėra gavę neigiamo sprendimo, arba asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, kaip apibrėžta 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvoje 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų (8), arba asmenų, kurie naudojasi laikina apsauga, kaip apibrėžta 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvoje 2001/55/EB dėl minimalių normų suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (9), grįžimu. |
|
(21) |
Vienas iš svarbiausių šio sprendimo tikslų turėtų būti integruoto grąžinimo valdymo skatinimas nacionaliniu lygmeniu. Valstybės narės yra skatinamos įgyvendinti grąžinimo operacijas pagal integruoto grąžinimo veiksmų planus, kuriuose analizuojama situacija valstybėje narėje, atsižvelgiant į tikslinę gyventojų grupę, numatytus tikslus, atsižvelgiant į numatytas operacijas ir bendradarbiaujant su atitinkamais suinteresuotais subjektais, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaru (JTVPK) ir Tarptautine migracijos organizacija (TMO), siūlyti grąžinimo modelius, kuriais siekiama įvairiomis priemonėmis užtikrinti veiksmingą ir ilgalaikį grąžinimą. Prireikus integruoto grąžinimo planai turėtų būti reguliariai vertinami ir koreguojami. |
|
(22) |
Kad būtų skatinamas savanoriškas asmenų, visų pirma tų, kuriems netaikoma prievolė išvykti iš teritorijos, grįžimas, turėtų būti įtvirtintos nuostatos dėl paskatų jiems, pavyzdžiui, lengvatinės sąlygos teikiant didesnę grąžinimo pagalbą. Tokio pobūdžio savanoriškas grįžimas yra naudingas tiek dėl oraus grąžinamų asmenų grįžimo, tiek valdžios institucijoms sąnaudų efektyvumo prasme. Valstybės narės turėtų būti raginamos teikti pirmenybę savanoriškam grįžimui. |
|
(23) |
Tačiau politikos požiūriu savanoriškas grįžimas ir priverstinis grąžinimas yra tarpusavyje susiję ir vienas kitą papildo, o valstybės narės turėtų būti skatinamos stiprinti šių dviejų formų papildomumą, įgyvendinant grąžinimo valdymą. Egzistuoja akivaizdus poreikis vykdyti priverstinius grąžinimus, kad būtų užtikrintas Europos Sąjungos imigracijos ir prieglobsčio politikos bei valstybių narių imigracijos ir prieglobsčio sistemų vientisumas. Todėl priverstinio grąžinimo galimybė yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti, kad nebūtų pakenkta šiai politikai ir siekiant užtikrinti teisinės valstybės principo, kuris pats yra labai svarbus laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės kūrimui, įgyvendinimą. Todėl šiuo sprendimu turėtų būti remiami valstybių narių veiksmai, siekiantys palengvinti priverstinį grąžinimą. |
|
(24) |
Be to, pagrindinės kliūtys, su kuriomis grąžinimo srityje susiduria valstybės narės dažnai yra susijusios su priverstiniu grąžinimu. Viena svarbi kliūtis yra netikrumas dėl atitinkamo asmens tapatybės ir (arba) būtinų kelionės dokumentų neturėjimas. Siekiant išspręsti šias problemas, valstybės narės turėtų būti raginamos gerinti bendradarbiavimą su trečiųjų šalių konsulinėmis tarnybomis bei bendradarbiaujant su tokiomis tarnybomis tarpusavyje intensyviau keistis informacija ir bendradarbiauti vykdant veiklą. |
|
(25) |
Taip pat būtina, kad šiuo sprendimu tose valstybėse narėse, kurios laiko tai tinkama, būtų remiamos konkrečios priemonės grąžinamiems asmenims grąžinimo šalyje, kad pirmiausia būtų užtikrintas veiksmingas jų grąžinimas geromis sąlygomis į jų kilmės miestą arba regioną ir antra, kad būtų sustiprinta jų ilgalaikė reintegracija į jų bendruomenę. Tokios priemonės neturėtų būti tiesiog pagalba trečiajai šaliai kaip tokiai ir turėtų būti finansuojamos tik tuomet, jeigu pradėta veikla bus būtinai tęsiama ir iš esmės įgyvendinama valstybių narių teritorijoje pagal integruoto grąžinimo planą. |
|
(26) |
Be to, tokios priemonės turėtų būti suderintos su veiksmais, remiamais pagal kitas Bendrijos išorės pagalbos priemones, pirmiausia temine prieglobsčio ir migracijos programa. |
|
(27) |
Šis sprendimas skirtas tapti nuoseklios sistemos, kurią taip pat sudaro … Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. …/2007/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2008-2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (10) (*), … Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. …/2007/EB dėl išorės sienų fondo 2007-2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (11) (*) ir … Tarybos sprendimas …/2007/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007-2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (12) (*), bei kuria siekiama spręsti teisingo valstybių narių pareigų pasiskirstymo klausimą, pasidalijant finansine našta, atsirandančia diegiant integruotą Sąjungos išorės sienų valdymą ir įgyvendinant bendras prieglobsčio ir imigracijos politikos kryptis, parengtas pagal Sutarties 3 dalies IV antraštinę dalį, dalimi. |
|
(28) |
Viena iš Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros, įsteigtos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2007/2004 (13) (toliau — agentūra), užduočių — teikti reikiamą pagalbą valstybėms narėms organizuojant bendras grąžinimo operacijas ir nurodyti geriausią praktiką, susijusią su kelionės dokumentų įgijimu ir neteisėtai valstybėse narėse esančių trečiųjų šalių piliečių išsiuntimu. Todėl agentūra turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi veiksmingo tarp valstybių narių suderinto grąžinimo sąlygų, paliekant bendrų grąžinimo operacijų įgyvendinimą ir organizavimą kompetentingoms nacionalinėms tarnyboms. Todėl agentūra turėtų turėti galimybę naudotis ištekliais pagal šiame sprendime numatytus Bendrijos veiksmus. |
|
(29) |
Fondo teikiama parama būtų veiksmingesnė ir tikslingesnė, jeigu reikalavimus atitinkančių veiksmų bendras finansavimas remtųsi strateginiu daugiamečiu programavimu, kurį tardamasi su Komisija parengtų kiekviena valstybė narė. |
|
(30) |
Remiantis Komisijos priimtomis strateginėmis gairėmis, kiekviena valstybė narė turėtų parengti daugiametį programavimo dokumentą, atsižvelgdama į savo konkrečią situaciją ir poreikius bei išdėstydama savo vystymosi strategiją, kuri turėtų sudaryti metinėse programose numatytų veiksmų įgyvendinimo pagrindą. |
|
(31) |
Atsižvelgiant į pasidalijamąjį valdymą, nurodytą 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (14) (toliau — Finansinis reglamentas) 53 straipsnio 1 dalies b punkte, reikėtų nurodyti sąlygas, leidžiančias Komisijai vykdyti savo įsipareigojimus dėl Europos Sąjungos bendrojo biudžeto vykdymo, ir išaiškinti valstybių narių prievoles bendradarbiauti. Šių sąlygų taikymas leistų Komisijai įsitikinti, kad valstybės narės naudoja fondą teisėtai ir teisingai bei laikydamosi patikimo finansų valdymo principo, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 27 straipsnyje ir 48 straipsnio 2 dalyje. |
|
(32) |
Komisija turėtų preliminariai suskirstyti turimus asignavimus įsipareigojimams naudodama objektyvų ir skaidrų metodą. |
|
(33) |
Valstybės narės turėtų patvirtinti tinkamas priemones, garantuojančias tinkamą valdymo ir kontrolės sistemos veikimą bei įgyvendinimo kokybę. Todėl būtina nustatyti bendruosius principus ir būtinas funkcijas, kurias turėtų atitikti visos programos. |
|
(34) |
Pagal subsidiarumo ir proporcingumo principus už fondo intervencinių priemonių įgyvendinimą ir kontrolę pirmiausia turėtų būti atsakingos valstybės narės. |
|
(35) |
Siekiant garantuoti veiksmingą ir teisingą valstybių narių daugiamečių ir metinių programų įgyvendinimą, reikėtų nustatyti valstybių narių įsipareigojimus, susijusius su valdymo ir kontrolės sistemomis, išlaidų patvirtinimu ir neatitikimų Bendrijos teisei bei jos pažeidimų prevencija, nustatymu ir ištaisymu. Valdymo ir kontrolės srityse visų pirma būtina nustatyti metodus, kuriais valstybės narės užtikrina, kad atitinkamos sistemos būtų įdiegtos ir tinkamai veiktų. |
|
(36) |
Nepažeidžiant su finansų kontrole susijusių Komisijos įgaliojimų, valstybės narės ir Komisija turėtų būti skatinamos bendradarbiauti šioje srityje. |
|
(37) |
Fondo remiamų veiksmų veiksmingumas ir poveikis taip pat priklauso nuo tų veiksmų įvertinimo bei jų rezultatų sklaidos. Siekiant užtikrinti įvertinimo patikimumą bei susijusios informacijos kokybę, reikėtų reglamentuoti valstybių narių ir Komisijos pareigas šioje srityje bei tvarką. |
|
(38) |
Veiksmus reikėtų įvertinti numatant atlikti tarpinę peržiūrą ir poveikio vertinimą, o vertinimo procesas turėtų būti įtrauktas į projekto stebėsenos priemones. |
|
(39) |
Atsižvelgdama į tai, kaip svarbu, kad Bendrijos finansavimas būtų pastebimas, Komisija turėtų vadovauti sudarant palankesnes sąlygas iš šio fondo dotacijas gaunančioms valdžios institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms ar kitiems subjektams tinkamai pripažinti gautą paramą, atsižvelgiant į pagal pasidalijamąjį valdymą valdomose kitose priemonėse, pavyzdžiui, struktūriniuose fonduose, taikomą praktiką. |
|
(40) |
Šiuo sprendimu visai programos trukmei nustatomas finansinis paketas, kuris yra svarbiausias orientacinis dydis biudžeto valdymo institucijai kasmetinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (15) 37 punkte. |
|
(41) |
Kadangi šio sprendimo tikslo — skatinti valstybių narių tarpusavio pastangų darną priimant pabėgėlius ir perkeltuosius asmenis — valstybės narės negali deramai pasiekti ir todėl dėl veiksmų masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti. |
|
(42) |
Šio sprendimo įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (16). |
|
(43) |
Kadangi šio sprendimo priemonė, susijusi su strateginių gairių priėmimu, yra bendro pobūdžio ir skirta iš dalies keisti neesmines šio sprendimo nuostatas, inter alia, išbraukiant kai kurias tokias nuostatas ar papildant šį sprendimą naujomis neesminėmis nuostatomis, ji turėtų būti priimama taikant reguliavimo procedūrą su tikrinimu, numatytą Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje. Siekiant efektyvumo, priimant strategines gaires įprasti reguliavimo procedūros su tikrinimu terminai turėtų būti sutrumpinti. |
|
(44) |
Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridedamo Protokolo dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą, ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. |
|
(45) |
Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridedamo Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos 3 straipsnį 2005 m. rugsėjo 6 d. laišku Airija pranešė apie savo norą dalyvauti priimant ir taikant šį sprendimą. |
|
(46) |
Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridedamo Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos 3 straipsnį 2005 m. spalio 27 d. laišku Jungtinė Karalystė pranešė apie savo norą dalyvauti priimant ir taikant šį sprendimą. |
|
(47) |
Laikantis Sutarties 67 straipsnio 2 dalies antros įtraukos, 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 2004/927/EB, numatančiu reglamentuoti tam tikras sritis, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutarties 3 dalies IV antraštinė dalis, tos Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka (17), buvo numatyta Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka reglamentuoti sritis, kurioms taikoma Sutarties 62 straipsnio 1 dalis, 2 dalies a punktas bei 3 dalis, 63 straipsnio 2 dalies b punktas ir 3 dalies b punktas, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
I SKYRIUS
DALYKAS, TIKSLAI IR VEIKSMAI
1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis
Siekiant prisidėti prie laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės stiprinimo bei solidarumo principo taikymo tarp valstybių narių, šiuo sprendimu laikotarpiui nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. įsteigiamas Europos grąžinimo fondas (toliau — fondas), kuris yra nuoseklios sistemos, kurią taip pat sudaro Sprendimas Nr. …/2007/EB (**), Sprendimas Nr. …/2007/EB (***) ir Sprendimas Nr. …/2007/EB (****).
Šiuo sprendimu nustatomi tikslai, prie kurių prisideda fondas, fondo naudojimas, turimi finansiniai ištekliai ir turimų finansinių išteklių paskirstymo kriterijai.
Sprendimu nustatomos fondo valdymo taisyklės, įskaitant finansines taisykles, ir stebėsenos bei kontrolės mechanizmai, grindžiami pareigų pasidalijimu tarp Komisijos ir valstybių narių.
2 straipsnis
Bendrasis fondo tikslas
1. Bendrasis fondo tikslas — remti valstybių narių pastangas gerinti grąžinimo valdymą visais jo aspektais, naudojant integruoto grąžinimo valdymo koncepciją bei numatant bendrus valstybių narių įgyvendintinus veiksmus arba nacionalinius veiksmus, kuriais siekiama Bendrijos tikslų vadovaujantis solidarumo principu, atsižvelgiant į šioje srityje priimtus Bendrijos teisės aktus ir visapusiškai laikantis pagrindinių teisių.
2. Fondas prisideda prie techninės pagalbos finansavimo valstybių narių ar Komisijos iniciatyva.
3 straipsnis
Konkretūs tikslai
1. Fondas prisideda prie šių konkrečių tikslų:
|
a) |
valstybių narių integruoto grąžinimo valdymo įvedimas ir tokio valdymo organizavimo ir įgyvendinimo tobulinimas; |
|
b) |
valstybių narių bendradarbiavimo stiprinimas integruoto grąžinimo valdymo ir jo įgyvendinimo srityje; |
|
c) |
veiksmingo ir vienodo bendrų grąžinimo standartų taikymo skatinimas atsižvelgiant į šios srities politikos pokyčius. |
2. Integruotas grąžinimo valdymas apima visų pirma kompetentingų valstybės narės institucijų integruoto grąžinimo planų parengimą ir įgyvendinimą, kurie:
|
a) |
grindžiami išsamiu padėties valstybėje narėje vertinimu atsižvelgiant į tikslinę gyventojų grupę arba konkretų sprendžiamą su grąžinimu susijusį klausimą ir iššūkius, susijusius su numatyta veikla (pavyzdžiui, susijusia su kelionės dokumentų įgijimu ir kitomis praktinėmis grąžinimo kliūtimis), tam tikrais atvejais atsižvelgiant į atitinkamų bylų skaičių. Išsamus vertinimas atliekamas bendradarbiaujant su visomis atitinkamomis institucijomis ir partneriais; |
|
b) |
siekia įdiegti visą eilę priemonių, skatinančių trečiųjų šalių piliečių, visų pirma tų, kurie neatitinka arba nebeatitinka atvykimo į jos teritoriją arba buvimo joje sąlygų, savanoriško grįžimo modelius, ir prireikus, įgyvendinančių tokių asmenų priverstinio grąžinimo operacijas, visapusiškai atsižvelgiant į humanistinius principus ir pagarbą jų orumui; |
|
c) |
apima planą ir (arba) grafiką ir prireikus numato periodinio įvertinimo mechanizmą, leidžiantį koreguoti planą ir įvertinti praktinį plano poveikį; ir |
|
d) |
apima, jei valstybės narės tai laiko tinkamu, priemones, palengvinančias kompetentingų administracinių, teisėsaugos ir teisminių institucijų bendradarbiavimą, prireikus skirtingais valdymo lygiais. |
3. Integruoto grąžinimo planuose pagrindinis dėmesys skiriamas visų pirma veiksmingam ir ilgalaikiam grąžinimui tiek savanoriško grįžimo, tiek priverstinio grąžinimo srityje, taikant tokius veiksmus, kaip efektyvus informavimas iki išvykimo bei kelionės ir tranzito organizavimas grąžinimo šalyje. Siekiant skatinti savanorišką grįžimą, kiek įmanoma gali būti numatomos paskatos savanoriškai grįžtantiems asmenims, pavyzdžiui, grįžimo pagalba.
Jei valstybės narės laiko tai tinkama, jos taip pat gali teikti priėmimo ir reintegracijos paramą.
4 straipsnis
Finansavimo reikalavimus atitinkantys veiksmai valstybėse narėse
1. Paramos iš šio fondo reikalavimus atitinka veiksmai, susiję su 3 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytu tikslu, ir visų pirma:
|
a) |
veiksmingo, stabilaus ir ilgalaikio valstybių narių institucijų veiklos bendradarbiavimo su trečiųjų šalių konsulinėmis įstaigomis ir imigracijos tarnybomis užmezgimas arba tobulinimas, siekiant gauti kelionės dokumentus trečiųjų šalių piliečių grąžinimui ir užtikrinti greitą ir sėkmingą išsiuntimą; |
|
b) |
būdų ir priemonių, skirtų kuo anksčiau teikti informaciją apie grąžinimą atliekant prieglobsčio ir imigracijos procedūras bei asmeniškai skatinti trečiųjų šalių piliečius pasinaudoti savanoriško grįžimo galimybe, skatinimas; |
|
c) |
trečiųjų šalių piliečių savanoriško grįžimo palengvinimas, visų pirma taikant remiamo savanoriško grįžimo programas, siekiant užtikrinti grąžinimo veiksmingumą ir ilgalaikiškumą; |
|
d) |
formuoti skirtingų lygių nacionalinių, regioninių, vietos, miestų ir kitų viešųjų institucijų bendradarbiavimo metodiką, leidžiančią pareigūnams greitai gauti informaciją apie kitų šalių patirtį ir praktiką grąžinimo srityje ir, jei įmanoma, sujungti išteklius; |
|
e) |
priverstinio trečiųjų šalių piliečių, kurie neatitinka arba nebeatitinka atvykimo ir buvimo sąlygų, grąžinimo supaprastinimas ir įgyvendinimas, siekiant sustiprinti imigracijos politikos patikimumą ir vientisumą bei sutrumpinti asmenų, laukiančių priverstinio išsiuntimo, sulaikymo laikotarpį. |
2. Paramos iš šio fondo reikalavimus atitinka veiksmai, susiję su 3 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytu tikslu, ir visų pirma:
|
a) |
bendradarbiavimas surenkant ir suteikiant potencialiems grąžinamiems asmenims informaciją apie kilmės, ankstesnės gyvenamosios vietos arba tranzito šalį; |
|
b) |
bendradarbiavimas plėtojant veiksmingus, stabilius ir ilgalaikius veiklos darbo santykius tarp valstybių narių institucijų ir trečiųjų šalių konsulinių įstaigų ir imigracijos tarnybų, siekiant palengvinti konsulinės pagalbos teikimą gaunant kelionės dokumentus trečiųjų šalių piliečių grąžinimui ir užtikrinti greitą ir sėkmingą išsiuntimą; |
|
c) |
bendrų integruoto grąžinimo planų, įskaitant bendras savanoriško grįžimo programas, rengimas ir įgyvendinimas pagal konkrečias kilmės, ankstesnės gyvenamosios vietos arba tranzito šalis ar regionus; |
|
d) |
esamos padėties ir galimybių stiprinti valstybių narių administracinį bendradarbiavimą grąžinimo srityje bei tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų vaidmens, kurį jos atliks šiame kontekste, tyrimai; |
|
e) |
keitimasis informacija ir geriausia praktika, parama ir konsultacijomis ypatingai pažeidžiamų grupių grąžinimo srityje; |
|
f) |
geriausios praktikos seminarų specialistams organizavimas, atkreipiant dėmesį į konkrečias trečiąsias šalis ir (arba) regionus; |
|
g) |
bendros priemonės, sudarančios galimybes priimti grįžtančius asmenis kilmės, ankstesnės gyvenamosios vietos arba tranzito šalyse; |
|
h) |
bendras veiksmų rengimas, siekiant užtikrinti asmenų grąžinimą ilgam laikui į kilmės arba ankstesnės gyvenamosios vietos šalį. |
3. Paramos iš šio fondo reikalavimus atitinka veiksmai, susiję su 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytu tikslu, ir visų pirma:
|
a) |
kompetentingų institucijų gebėjimo kaip galima greičiau priimti kokybiškus sprendimus dėl grąžinimo stiprinimas; |
|
b) |
kompetentingų administravimo institucijų gebėjimo skubiai vykdyti arba užtikrinti, kad būtų vykdoma, sprendimus dėl išsiuntimo visapusiškai gerbiant žmogaus orumą ir laikantis atitinkamų su tokiomis operacijomis susijusių Europos saugumo standartų, stiprinimas; |
|
c) |
teisminių organų gebėjimo greičiau vertinti apskųstus sprendimus dėl grąžinimo stiprinimas; |
|
d) |
seminarų ir bendro mokymo organizavimas nacionalinių, regioninių, vietos, miesto valdžios ar kitų kompetentingų administravimo, teisėsaugos ir teisminių institucijų personalui teisinių ir praktinių grąžinimo aspektų srityje; |
|
e) |
kompetentingų administravimo institucijų gebėjimo veiksmingai įgyvendinti bendras priemones dėl abipusio pripažinimo ir bendrų grąžinimo operacijų, įskaitant agentūros nustatytas rekomendacijas, veiklos standartus ir geriausią praktiką, stiprinimas. |
4. 1, 2 ir 3 dalyse numatytais veiksmais konkrečiai skatinamas bendros Europos imigracijos ir grąžinimo politikos srityje galiojančių atitinkamų Bendrijos teisės aktų nuostatų įgyvendinimas.
5 straipsnis
Finansavimo reikalavimus atitinkančios priemonės valstybėse narėse
Remiami veiksmai gali apimti šias priemones:
|
1) |
visais grąžinimo atvejais trečiųjų šalių piliečių bendrą informavimą apie grąžinimą, asmenų konsultavimą apie savanoriško grįžimo galimybes, vertimo išlaidas, būtinų kelionės dokumentų gavimą, būtino sveikatos patikrinimo iki grąžinimo išlaidas, kelionės ir maisto išlaidas grąžinamiems ir lydintiems asmenims, įskaitant medicinos personalą ir vertėjus žodžiu, lydinčių asmenų, įskaitant medicininio personalo ir vertėjų žodžiu, apgyvendinimą, vežimo valstybėje narėje ir iki grąžinimo šalies išlaidas ir bendradarbiavimą su kilmės, ankstesnės gyvenamosios vietos arba tranzito šalies institucijomis; |
|
2) |
visais grąžinimo atvejais specifinę pagalbą pažeidžiamiems asmenims, pavyzdžiui, mažamečiams, nelydimiems mažamečiams, žmonėms su negalia, pagyvenusiems žmonėms, nėščioms moterims, vienišiems tėvams, turintiems nepilnamečių vaikų ir asmenims, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokias sunkaus psichologinio, fizinio ar seksualinio smurto formas; |
|
3) |
be to, trečiųjų šalių piliečių, kurie neatitinka arba nebeatitinka atvykimo ir buvimo sąlygų, priverstinio grąžinimo atveju, grąžinamų ir juos lydinčių asmenų iš dalyvaujančios valstybės narės kelionės, maisto ir laikino apgyvendinimo organizuojančioje valstybėje narėje iki išvykimo bendrų grąžinimo operacijų atveju išlaidas; |
|
4) |
be to, trečiųjų šalių piliečių, kurie neatitinka arba nebeatitinka atvykimo ir buvimo sąlygų, savanoriško grįžimo atveju pagalbą grąžinamiems asmenims rengiantis grįžimui bei būtinas išlaidas iki grįžimo; |
|
5) |
be to, trečiųjų šalių piliečių, kuriems netaikoma prievolė išvykti iš valstybių narių teritorijos, savanoriško grįžimo atveju ir kitais atvejais, jei valstybės narės laiko tai tinkama, ribotą finansinę paramą padengti pirmosioms po grąžinimo patirtoms išlaidoms, grąžinamo asmens daiktų vežimą, tinkamą laikiną apgyvendinimą pirmomis dienomis po atvykimo į grąžinimo šalį priėmimo centre arba jei būtina viešbutyje, mokymą ir pagalbą ieškant darbo bei tam tikrais atvejais ribotą paramą pradedant užsiimti ekonomine veikla; |
|
6) |
kompetentingų administravimo, teisėsaugos ir teisminių institucijų personalo rengimą ir mokymą, šių kategorijų personalo iš kitų valstybių narių komandiruotes, siekiant užtikrinti veiksmingą ir vienodą bendrų grąžinimo standartų taikymą bei tarptautiniuose dokumentuose numatytų įsipareigojimų, turinčių poveikio elgesiui su grąžinamais asmenimis, laikymąsi ir sustiprinti bendradarbiavimą bei misijas siekiant įvertinti grąžinimo politikos rezultatus trečiosiose šalyse; |
|
7) |
operatyvaus bendradarbiavimo su trečiųjų šalių konsulinėmis įstaigomis ir imigracijos tarnybomis atveju siekiant gauti kelionės dokumentus ir užtikrinti greitas išsiuntimo procedūras, įstaigų ir tarnybų, atsakingų už trečiųjų šalių piliečių tapatybės nustatymą bei jų kelionės dokumentų tikrinimą, personalo kelionės ir apgyvendinimo valstybėse narėse išlaidas; |
|
8) |
reintegracijos atveju trečiųjų šalių piliečiams, kuriems netaikoma prievolė išvykti iš valstybės narės teritorijos, skirtas priemones, paskatas pinigais ir kitas reintegracijos procesui pradėti būtinas trumpalaikes priemones, skirtas vystyti grąžinamo asmens asmeninį tobulėjimą, pavyzdžiui, mokymą, pagalbą ieškant darbo ir įsidarbinant, pagalbą pradedant užsiimti ekonomine veikla ir pagalbą bei konsultavimą po grįžimo; |
|
9) |
reintegracijos atveju trečiųjų šalių piliečiams, kurie neatitinka arba nebeatitinka atvykimo ir buvimo sąlygų, skirtas priemones, jei valstybės narės laiko tai tinkama, paskatas pinigais ir kitas reintegracijos procesui pradėti būtinas trumpalaikes priemones, skirtas vystyti grąžinamo asmens asmeninį tobulėjimą, pavyzdžiui, mokymą, pagalbą ieškant darbo ir įsidarbinant, pagalbą pradedant užsiimti ekonomine veikla ir pagalbą bei konsultavimą po grįžimo, bei priemones, leidžiančias valstybėms narėms imtis atitinkamų priemonių grąžinamiems asmenims sutikti trečiosiose šalyse jiems atvykus. |
6 straipsnis
Bendrijos veiksmai
1. Komisijos iniciatyva iki 7 % fonde turimų lėšų gali būti panaudota finansuoti tarpvalstybinius veiksmus ar visai Bendrijai svarbius veiksmus (toliau — „Bendrijos veiksmai“), susijusius su grąžinimo politika, bei priemones, taikytinas 7 straipsnyje nurodytoms tikslinėms grupėms.
2. Bendrijos veiksmai laikomi atitinkančiais finansavimo reikalavimus, kai jais visų pirma:
|
a) |
skatinamas Bendrijos bendradarbiavimas įgyvendinant Bendrijos teisę ir gerą praktiką; |
|
b) |
remiamas tarpvalstybinių bendradarbiavimo tinklų ir bandomųjų projektų, pagrįstų dviejose ar daugiau valstybių narių esančių įstaigų tarpvalstybine partneryste, steigimas, skirtas skatinti naujoves, palengvinti keitimąsi patirtimi ir gera praktika bei pagerinti grąžinimo politikos kokybę; |
|
c) |
remiamos tarpvalstybinės sąmoningumo ugdymo kampanijos; |
|
d) |
remiami tyrimai, informacijos apie geriausią praktiką ir visus kitus grąžinimo politikos aspektus sklaida ir keitimasis ja, įskaitant informaciją apie moderniausių technologijų naudojimą, pirmiausia siekiant paskatinti vykdyti daugiau palyginamųjų tyrimų, susijusių su buvusių ir dabartinių grąžinimo programų poveikiu; |
|
e) |
remiami bandomieji projektai ir tyrimai, nagrinėjantys naujų Bendrijos bendradarbiavimo formų ir Bendrijos teisės galimybę šioje srityje; |
|
f) |
remiamas valstybių narių vykdomas bendrų statistinių priemonių, metodų ir rodiklių, skirtų įvertinti grąžinimo politikos pokyčius, plėtojimas ir taikymas, pirmiausia siekiant skleisti statistinę informaciją, išskirstytą pagal savanorišką grįžimą ir priverstinį grąžinimą; |
|
g) |
bendradarbiaujant su agentūra, remiamas geriausios praktikos grąžinimo srityje, įskaitant lydinčiuosius asmenis, vadovo rengimas ir reguliarus atnaujinimas; |
|
h) |
valstybėms narėms teikiama parama tinkamai pagrįstais nepaprastosios padėties atvejais, kuriais reikia imtis skubių veiksmų. |
3. Metinė darbo programa, nustatanti Bendrijos veiksmų prioritetus, priimama 52 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
7 straipsnis
Tikslinės grupės
1. Šiame sprendime tikslines grupes sudaro:
|
a) |
visi trečiųjų šalių piliečiai, kurie dar nėra gavę galutinio neigiamo sprendimo dėl jų prašymo suteikti tarptautinę apsaugą valstybėje narėje ir kurie gali pasirinkti savanorišką grįžimą, jeigu jie neįgijo naujos pilietybės ir neišvyko iš tos valstybės narės teritorijos; |
|
b) |
visi trečiųjų šalių piliečiai, kurie naudojasi tarptautine apsauga, kaip apibrėžta Direktyvoje 2004/83/EB, arba laikina apsauga, kaip apibrėžta Direktyvoje 2001/55/EB, valstybėje narėje, kurie pasirenka savanorišką grįžimą, jeigu jie neįgijo naujos pilietybės ir neišvyko iš tos valstybės narės teritorijos; |
|
c) |
visi trečiųjų šalių piliečiai, kurie neatitinka arba nebeatitinka atvykimo ir (arba) buvimo valstybėje narėje sąlygų ir kurie, vykdydami prievolę išvykti iš tos valstybės narės teritorijos, pasinaudoja savanoriško grįžimo galimybe; |
|
d) |
visi kiti trečiųjų šalių piliečiai, kurie neatitinka arba nebeatitinka atvykimo (arba) buvimo valstybėje narėje sąlygų. |
2. Trečiosios šalies pilietis — asmuo, kuris nėra Sąjungos pilietis, kaip apibrėžta Sutarties 17 straipsnio 1 dalyje.
II SKYRIUS
PAGALBOS TEIKIMO PRINCIPAI
8 straipsnis
Papildomumas, suderinamumas ir atitiktis
1. Fondas teikia pagalbą, papildančią nacionalinius, regioninius ir vietos veiksmus, integruojant į juos Bendrijos prioritetus.
2. Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad fondo ir valstybių narių pagalba būtų suderinama su Bendrijos veikla, politikos kryptimis ir prioritetais. Šis suderinamumas visų pirma nurodomas 19 straipsnyje nurodytoje daugiametėje programoje.
3. Fondo finansuojama veikla atitinka Sutarties ir pagal ją priimtų teisės aktų nuostatas.
9 straipsnis
Programavimas
1. Fondo tikslai įgyvendinami daugiamečio programavimo 2008-2013 m. laikotarpiu, atliekant tarpinę peržiūrą pagal 22 straipsnį. Daugiamečio programavimo sistema apima prioritetus ir valdymo, sprendimų priėmimo, audito ir tvirtinimo procesą.
2. Komisijos patvirtintos daugiametės programos įgyvendinamos vykdant metines darbo programas.
10 straipsnis
Papildoma ir proporcinga intervencija
1. Už 19 ir 21 straipsniuose nurodytų daugiamečių ir metinių programų įgyvendinimą atsako valstybės narės atitinkamu teritoriniu lygiu pagal kiekvienai valstybei narei būdingą institucinę sistemą. Ši pareiga vykdoma vadovaujantis šiuo sprendimu.
2. Dėl audito nuostatų, Komisijos ir valstybių narių naudojamos priemonės priklauso nuo Bendrijos paramos dydžio. Toks pat principas taikomas vertinimo nuostatoms bei daugiamečių ir metinių programų ataskaitoms.
11 straipsnis
Įgyvendinimo būdai
1. Fondui skirtas Bendrijos biudžetas įgyvendinamas pagal Finansinio reglamento 53 straipsnio 1 dalies b punktą, išskyrus šio sprendimo 6 straipsnyje nurodytus Bendrijos veiksmus ir 16 straipsnyje nurodytą techninę pagalbą.
2. Komisija vykdo savo pareigą įgyvendinti Europos Bendrijų bendrąjį biudžetą:
|
a) |
tikrindama, ar valstybėse narėse yra įdiegtos ir tinkamai veikia valdymo ir kontrolės sistemos pagal 32 straipsnyje nustatytas procedūras; |
|
b) |
nukeldama arba sustabdydama visus mokėjimus ar jų dalį 41 ir 42 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu nacionalinės valdymo ir kontrolės sistemos neveikia, ir taikydama kitas reikalingas finansines pataisas 45 ir 46 straipsniuose nustatyta tvarka. |
12 straipsnis
Partnerystė
1. Laikydamasi galiojančių nacionalinių taisyklių ir praktikos, kiekviena valstybė narė įsteigia partnerystę su institucijomis ir įstaigomis, kurios dalyvauja įgyvendinant daugiametę programą arba kurios, atitinkamos valstybės narės manymu, gali naudingai prisidėti prie jos plėtojimo.
Tokios institucijos ir įstaigos gali būti kompetentingos regioninės, vietos, miesto valdžios ir kitos valdžios institucijos, tarptautinės organizacijos ir įstaigos, ypač — JTVPK, atstovaujančios pilietinei visuomenei, pavyzdžiui, nevyriausybinės organizacijos ar socialiniai partneriai.
2. Tokia partnerystė įgyvendinama visapusiškai laikantis atitinkamos kiekvienos partnerių kategorijos institucinės, teisinės ir finansinės jurisdikcijos.
III SKYRIUS
FINANSINĖ STRUKTŪRA
13 straipsnis
Bendri ištekliai
1. Finansinis paketas šiam sprendimui įgyvendinti laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. yra 676 milijonai euro.
2. Fondui skirtus metinius asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija, neviršydama finansinės struktūros ribų.
3. Komisija preliminariai paskirsto metinius išteklius kiekvienai valstybei narei vadovaudamasi 14 straipsnyje nustatytais kriterijais.
14 straipsnis
Metinis išteklių paskirstymas finansavimo reikalavimus atitinkantiems veiksmams valstybėse narėse
1. Kiekvienai valstybei narei kasmet iš fondo skiriama fiksuota 300 000euro suma.
Valstybėms narėms, kurios įstojo į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d., 2008-2013 m. laikotarpiui metinė suma pakeliama iki 500 000euro.
Valstybėms narėms, įstosiančioms į Europos Sąjungą 2007-2013 m. laikotarpiu, likusiai 2008-2013 m. laikotarpio daliai, pradedant nuo kitų metų po jų įstojimo, metinė suma pakeliama iki 500 000euro.
2. Nepanaudotos metinės lėšos valstybėms narėms paskirstomos tokiu būdu:
|
a) |
50 % proporcingai bendram trečiųjų šalių piliečių, kurie neatitinka arba nebeatitinka atvykimo ir buvimo valstybės narės teritorijoje sąlygų, ir kurių atžvilgiu pagal nacionalinę ir (arba) Bendrijos teisę priimtas sprendimas dėl grąžinimo, t. y. administracinis arba teismo sprendimas ar aktas, nurodantis ar paskelbiantis buvimo neteisėtumą ir nustatantis prievolę asmenį grąžinti, skaičiui per praėjusius trejus metus; |
|
b) |
50 % proporcingai trečiųjų šalių piliečių, kurie realiai išvyko iš valstybės narės teritorijos, tiek savanoriškai, tiek prievarta, po administracinio ar teismo įsakymo išvykti, skaičiui per praėjusius trejus metus. |
3. 2 dalyje minimi trečiųjų šalių piliečiai neapima:
|
a) |
trečiųjų šalių piliečių, kuriems esant tranzito zonoje valstybė narė nesuteikia leidimo atvykti į šalį; |
|
b) |
trečiųjų šalių piliečių, kurie vienos valstybės narės bus grąžinti kitai valstybei narei, ypač vadovaujantis 2003 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 343/2003, nustatančiu valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus (18). |
4. Remiamasi naujausiais statistiniais duomenimis, kuriuos pagal Bendrijos teisę paskelbė Komisija (Eurostatas), remdamasi valstybių narių pateiktais duomenimis.
Jei valstybės narės Komisijai (Eurostatui) nepateikė atitinkamų statistinių duomenų, jos kuo skubiau pateikia preliminarius duomenis.
Prieš remdamasi šiais duomenimis, Komisija (Eurostatas) įvertina statistinės informacijos kokybę, palyginamumą ir išsamumą pagal įprastines veiklos procedūras. Komisijos (Eurostato) prašymu šiuo tikslu valstybės narės jai suteikia būtiną informaciją.
15 straipsnis
Finansavimo struktūra
1. Fondo finansinė parama teikiama dotacijų forma.
2. Fondo remiami veiksmai bendrai finansuojami iš viešųjų arba privačių šaltinių, jais nesiekiama pelno ir jie neatitinka reikalavimų finansavimui gauti iš kitų šaltinių, numatytų Europos Sąjungos bendrajame biudžete.
3. Fondo asignavimai papildo viešąsias arba lygiavertes išlaidas, kurias valstybės narės skiria šiame sprendime numatytoms priemonėms.
4. Bendrijos parama remiamiems projektams pagal 3 straipsnį valstybėse narėse įgyvendinamų veiksmų atveju neviršija 50 % visų konkretaus veiksmo išlaidų.
Parama gali būti padidinta iki 75 % projektams, skirtiems konkretiems prioritetams, nustatytiems 18 straipsnyje nurodytose strateginėse gairėse.
Bendrijos parama didinama iki 75 % Sanglaudos fondo remiamose valstybėse narėse.
5. Įgyvendindamos IV skyriuje numatytą nacionalinį programavimą, valstybės narės atrenka finansuotinus projektus, remdamosi šiais būtiniausiais kriterijais:
|
a) |
padėtimi valstybėje narėje ir jos reikalavimais; |
|
b) |
išlaidų efektyvumu inter alia atsižvelgiant į su projektu susijusių asmenų skaičių; |
|
c) |
organizacijos, kuri kreipiasi dėl finansavimo, ir organizacijos partnerio patirtimi, kompetencija, patikimumu ir finansiniu įnašu; |
|
d) |
kiek projektas papildo kitus iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto arba pagal nacionalines programas finansuojamus veiksmus. |
6. Paprastai Bendrijos finansinė pagalba fondo remiamiems veiksmams suteikiama ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui, reguliariai įvertinant pasiektą pažangą.
16 straipsnis
Techninė pagalba Komisijos iniciatyva
1. Komisijos iniciatyva ir (arba) jos vardu fondas, neviršydamas 500 000euro savo metinio asignavimo viršutinės ribos, gali finansuoti parengiamąsias priemones, stebėsenos, administracines ir techninės paramos priemones bei vertinimo, audito ir tikrinimo priemones, būtinas šiam sprendimui įgyvendinti.
2. Šias priemones sudaro:
|
a) |
su fondo veikla susiję (įskaitant bendro pobūdžio) tyrimai, įvertinimai, ekspertų ataskaitos ir statistiniai duomenys; |
|
b) |
informavimo priemonės valstybėms narėms, galutiniams naudos gavėjams ir plačiajai visuomenei, įskaitant sąmoningumo ugdymo kampanijas ir bendrą duomenų bazę apie fondo finansuojamus projektus; |
|
c) |
kompiuterizuotų valdymo, stebėsenos, tikrinimo ir vertinimo sistemų įdiegimas, eksploatavimas ir tarpusavio sujungimas; |
|
d) |
bendros vertinimo ir stebėsenos sistemos bei rodiklių, tam tikrais atvejais atsižvelgiant į nacionalinius rodiklius, sistemos sukūrimas; |
|
e) |
vertinimo metodų tobulinimas ir keitimasis informacija apie praktiką šioje srityje; |
|
f) |
informavimo ir mokymo priemonės, skirtos valstybių narių pagal 25 straipsnį paskirtoms valdžios institucijoms, papildančios valstybių narių pastangas teikti nurodymus savo valdžios institucijoms pagal 31 straipsnio 2 dalį. |
17 straipsnis
Valstybių narių iniciatyva teikiama techninė pagalba
1. Valstybės narės iniciatyva kiekvienos metinės programos atveju fondas gali finansuoti parengiamąsias priemones, valdymo, stebėsenos, vertinimo, informavimo ir kontrolės priemones bei priemones, skirtas sustiprinti fondo paramos panaudojimo administracinius gebėjimus.
2. Techninei pagalbai pagal kiekvieną metinę programą skirta suma negali viršyti:
|
a) |
2008-2010 m. laikotarpiu, 7 % visos bendro finansavimo sumos, skirtos tai valstybei narei, pridėjus 30 000euro, ir |
|
b) |
2011-2013 m. laikotarpiu, 4 % visos bendro finansavimo sumos, skirtos tai valstybei narei, pridėjus 30 000euro. |
IV SKYRIUS
PROGRAMAVIMAS
18 straipsnis
Strateginių gairių priėmimas
1. Komisija priima strategines gaires, nustatydama struktūrą fondo intervencijai, atsižvelgdama į Bendrijos teisės aktų grąžinimo srityje tobulinimo ir įgyvendinimo pažangą, priemones, kurių Bendrija imasi neteisėtos imigracijos srityje bei į fondo finansinių išteklių preliminarų paskirstymą daugiametės programos laikotarpiui.
2. 3 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytų fondo tikslų atžvilgiu tose gairės visų pirma įgyvendinami Bendrijos prioritetai siekiant skatinti:
|
a) |
trečiųjų šalių piliečių, neturinčių paso arba kitų asmens tapatybės dokumentų, grąžinimą; |
|
b) |
trečiųjų šalių piliečių, kuriems netaikomi Bendrijos readmisijos susitarimai arba nacionaliniai dvišaliai readmisijos susitarimai, grąžinimą, siekiant stiprinti tarptautinės teisės nustatytą valstybės prievolę vėl įsileisti savo pačios piliečius; |
|
c) |
trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės, atvykusių iš konkrečios šalies arba joje gyvenusių ne kaip jos piliečiai, grąžinimą į šią šalį; |
|
d) |
asmenų, kuriems netaikoma prievolė išvykti iš valstybės narės teritorijos, pavyzdžiui, prieglobsčio prašytojų, kurie dar nėra gavę neigiamo sprendimo, ir asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, kaip apibrėžta Direktyvoje 2004/83/EB, arba kuriems suteikta laikina apsauga, kaip apibrėžta Direktyvoje 2001/55/EB, grąžinimą; |
|
e) |
ypač pažeidžiamų grupių asmenų grąžinimą. |
3 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto fondo tikslo atžvilgiu tose gairės visų pirma įgyvendinami Bendrijos prioritetai supažindinti su bendrais standartais Europos Sąjungoje bei šių standartų integravimu į kasdienius grąžinimo valdymo procesus valstybių narių administracinėse institucijose.
3. Iki 2007 m. liepos 31 d. Komisija priima su daugiamečio programavimo laikotarpiu susijusias strategines gaires.
4. Strateginės gairės priimamos pagal 52 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Šios strateginės gairės, jas priėmus, pridedamos prie šio sprendimo.
19 straipsnis
Nacionalinių daugiamečių programų rengimas ir tvirtinimas
1. Remdamasi 18 straipsnyje nurodytomis strateginėmis gairėmis, kiekviena valstybė narė pasiūlo daugiametės programos projektą, kurį sudaro:
|
a) |
esamos padėties valstybėje narėje aprašymas integruoto grąžinimo valdymo principo, bendradarbiavimo su trečiųjų šalių konsulinėmis įstaigomis ir imigracijos tarnybomis, su savanorišku grįžimu ir priverstiniu grąžinimu susijusių priemonių ir politikos krypčių, su duomenimis, jei jų yra, išskirstytais pagal savanorišką grįžimą ir priverstinį grąžinimą, požiūrio į reintegracijos priemones ir grąžinimo ilgalaikiškumą, kompetentingų administracinių ir teisminių institucijų gebėjimų stiprinimo bei bendradarbiavimo pirmiau išvardytose srityse su kitomis valstybėmis narėmis srityse; |
|
b) |
atitinkamos valstybės narės keliamų reikalavimų, susijusių su bendradarbiavimu su trečiųjų šalių konsulinėmis įstaigomis ir imigracijos tarnybomis, priemonėmis ir politikos kryptimis savanoriško grįžimo ir priverstinio grąžinimo srityje, požiūriu į reintegracijos priemones ir grąžinimo ilgalaikiškumą, kompetentingų administracinių ir teisminių institucijų gebėjimų stiprinimu bei bendradarbiavimu pirmiau išvardytose srityse su kitomis valstybėmis narėmis, analizė ir veiklos tikslų, skirtų minėtiems reikalavimams įvykdyti daugiametės programos laikotarpiu, nurodymas; |
|
c) |
tinkamos strategijos šiems tikslams pasiekti ir su jų įgyvendinimu susijusių prioritetų pateikimas bei veiksmų, kuriais numatoma įgyvendinti tuos prioritetus, aprašymas; |
|
d) |
nurodymas, ar ta strategija suderinama su kitomis regioninėmis, nacionalinėmis ir Bendrijos priemonėmis; |
|
e) |
informacija apie prioritetus ir jų konkrečius tikslus. Šie tikslai kiekybiškai įvertinami naudojant ribotą rodiklių skaičių, atsižvelgiant į proporcingumo principą. Rodikliai turi būti tokie, kad jais būti galima įvertinti pažangą, lyginant su pradine padėtimi, ir prioritetines kryptis įgyvendinančių tikslų veiksmingumą; |
|
f) |
metodo, pasirinkto 12 straipsnyje nustatytam partnerystės principui įgyvendinti, aprašymas; |
|
g) |
finansavimo plano projektas, kuriame kiekvienam prioritetui ir kiekvienai metinei programai nustatoma siūloma fondo finansinė parama bei bendro finansavimo iš viešojo ar privataus sektoriaus bendra suma; |
|
h) |
nuostatos, skirtos užtikrinti, kad daugiametė programa būtų paviešinta. |
2. Valstybės narės pateikia Komisijai savo daugiamečių programų projektus ne vėliau kaip per keturis mėnesius po to, kai Komisija pateikė strategines gaires.
3. Siekdama patvirtinti daugiametės programos projektą, Komisija nagrinėja:
|
a) |
daugiametės programos projekto suderinamumą su fondo tikslais ir 18 straipsnyje nurodytomis strateginėmis gairėmis; |
|
b) |
daugiametės programos projekte numatytų veiksmų aktualumą atsižvelgiant į siūlomą strategiją; |
|
c) |
valdymo ir kontrolės priemonių, kurias valstybė narė nustatė fondo intervencijų naudojimui, atitiktį šio sprendimo nuostatoms; |
|
d) |
daugiametės programos projekto atitiktį Bendrijos teisei, visų pirma Bendrijos teisei, kuria siekiama užtikrinti laisvą asmenų judėjimą kartu su tiesiogiai susijusiomis lydinčiomis priemonėmis dėl išorės sienų kontrolės, prieglobsčio suteikimo ir imigracijos. |
4. Jeigu Komisija mano, kad daugiametės programos projektas nesuderinamas su strateginėmis gairėmis ir (arba) neatitinka šio sprendimo nuostatų, nustatančių valdymo ir kontrolės sistemas, ar Bendrijos teisės, ji paprašo atitinkamos valstybės narės suteikti visą reikiamą papildomą informaciją ir prireikus atitinkamai patikslinti daugiametės programos projektą.
5. Kiekvieną daugiametę programą Komisija 52 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka patvirtina per tris mėnesius nuo jos oficialaus pateikimo.
20 straipsnis
Daugiamečių programų tikslinimas
1. Atitinkamos valstybės narės arba Komisijos iniciatyva daugiametė programa peržiūrima ir prireikus tikslinama likusiam programavimo laikotarpiui, siekiant geriau arba kitaip atsižvelgti į Bendrijos prioritetus. Daugiametės programos gali būti peržiūrimos atsižvelgiant į įvertinimus ir (arba) iškilus įgyvendinimo sunkumams.
2. Komisija kuo skubiau priima sprendimą, patvirtinantį daugiametės programos tikslinimą, po to, kai atitinkama valstybė narė oficialiai dėl to pateikia prašymą. Daugiametė programa tikslinama 52 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
21 straipsnis
Metinės programos
1. Komisijos patvirtinta daugiametė programa įgyvendinama vykdant metines darbo programas.
2. Iki kiekvienų metų liepos 1 d. Komisija pateikia valstybėms narėms sumų, kurios joms turi būti skirtos kitais metais iš visų asignavimų, skirtų pagal kasmetinę biudžeto sudarymo procedūrą, sąmatą, apskaičiuotą 14 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Iki kiekvienų metų lapkričio 1 d. valstybės narės Komisijai pateikia pagal daugiametę programą parengtą kitų metų metinės programos projektą, kurį sudaro:
|
a) |
pagal metinę programą finansuotinų projektų bendrosios atrankos taisyklės; |
|
b) |
pagal metinę programą remtinų veiksmų aprašymas; |
|
c) |
siūlomas fondo finansinės paramos paskirstymas įvairiems programos veiksmams ir prašomos sumos techninei pagalbai pagal 17 straipsnį įgyvendinant metinę programą nurodymas. |
4. Nukrypstant nuo 3 dalies, valstybės narės pateikia Komisijai 2008 m. metinių programų projektus iki 2008 m. kovo 1 d.
5. Nagrinėdama valstybės narės metinės programos projektą, Komisija atsižvelgia į galutinę fondui pagal biudžeto sudarymo procedūrą skirtų asignavimų sumą.
Per mėnesį nuo metinės programos projekto oficialaus pateikimo, Komisija informuoja atitinkamą valstybę narę, ar ji gali jį patvirtinti. Jeigu metinės programos projektas nesuderinamas su daugiamete programa, Komisija paprašo tos valstybės narės pateikti visą reikiamą informaciją ir prireikus atitinkamai patikslinti metinės programos projektą.
Iki atitinkamų metų kovo 1 d. Komisija priima sprendimą dėl finansavimo, patvirtinantį metinę programą. Sprendime nurodoma atitinkamai valstybei narei skiriama suma ir laikotarpis, kuriuo galima turėti reikalavimus atitinkančių išlaidų.
6. Siekiant atsižvelgti į tinkamai pagrįstus nepaprastosios padėties atvejus, kurių nebuvo įmanoma numatyti tvirtinant metinę programą ir dėl kurių reikia imtis skubių veiksmų, valstybė narė gali patikslinti iki 10 % fondo finansinės paramos paskirstymą įvairiems metinėje programoje išvardytiems veiksmams arba skirti iki 10 % paskirstytos sumos kitiems veiksmams pagal šį sprendimą. Atitinkama valstybė narė informuoja Komisiją apie patikslintą metinę programą.
22 straipsnis
Tarpinė daugiametės programos peržiūra
1. Komisija peržiūri strategines gaires ir prireikus iki 2010 m. kovo 31 d. priima patikslintas 2011-2013 m. laikotarpio strategines gaires.
2. Jeigu priimamos tokios patikslintos strateginės gairės, kiekviena valstybė narė iš naujo išnagrinėja savo daugiametę programą ir prireikus ją patikslina.
3. 19 straipsnyje išdėstytos nacionalinių daugiamečių programų rengimo ir tvirtinimo taisyklės taikomos mutatis mutandis rengiant ir tvirtinant šias patikslintas daugiametes programas.
4. Patikslintos strateginės gairės priimamos pagal 52 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
V SKYRIUS
VALDYMO IR KONTROLĖS SISTEMOS
23 straipsnis
Įgyvendinimas
Komisija yra atsakinga už šio sprendimo įgyvendinimą ir priima reikalingas įgyvendinimo taisykles.
24 straipsnis
Valdymo ir kontrolės sistemų bendrieji principai
Valstybių narių parengtų daugiamečių programų valdymo ir kontrolės sistemose:
|
a) |
apibrėžiamos atitinkamų valdymo ir kontrolės įstaigų funkcijos ir paskirstomos kiekvienos įstaigos funkcijos; |
|
b) |
numatoma, kad turi būti laikomasi principo, kad šių įstaigų funkcijos ir funkcijos šiose įstaigose yra atskirtos; |
|
c) |
numatomi pakankami ištekliai kiekvienai įstaigai paskirtoms funkcijoms vykdyti fondo bendrai finansuojamų veiksmų įgyvendinimo laikotarpiu; |
|
d) |
numatomos procedūros, užtikrinančios pagal metines programas deklaruojamų išlaidų teisingumą ir tvarkingumą; |
|
e) |
numatomos patikimos kompiuterizuotos apskaitos, stebėsenos ir finansinės atskaitomybės sistemos; |
|
f) |
numatoma ataskaitų teikimo ir stebėsenos sistema tais atvejais, kai atsakingoji įstaiga patiki vykdyti užduotis kitai įstaigai; |
|
g) |
numatomi atliktinų funkcijų procedūrų vadovai; |
|
h) |
numatomos sistemos veikimo audito priemonės; |
|
i) |
numatomos tinkamos audito sekos užtikrinimo sistemos ir procedūros; |
|
j) |
numatomos informavimo apie pažeidimus ir pažeidimų stebėsenos bei neteisėtai sumokėtų sumų susigrąžinimo procedūros. |
25 straipsnis
Institucijų paskyrimas
1. Savo daugiametei ir metinėms programoms įgyvendinti valstybė narė paskiria:
|
a) |
atsakingą instituciją: valstybės narės veikiančią įstaigą, nacionalinę valdžios instituciją arba įstaigą, paskirtą valstybės narės, arba įstaigą, kurios veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė ir kuri teikia viešąsias paslaugas; ši įstaiga yra atsakinga už fondo remiamų daugiametės programos ir metinių programų valdymą ir palaiko visus ryšius su Komisija; |
|
b) |
tvirtinančiąją instituciją: nacionalinę valdžios instituciją ar įstaigą, arba asmenį, veikiantį kaip tokia įstaiga ar institucija, kurį valstybė narė paskyrė tvirtinti išlaidų deklaracijas prieš siunčiant jas Komisijai; |
|
c) |
audito instituciją: nacionalinę valdžios instituciją arba įstaigą, jeigu ji funkciškai nepriklauso nuo atsakingos institucijos ir tvirtinančiosios institucijos, yra paskirta valstybės narės ir atsakinga už veiksmingo valdymo bei kontrolės sistemos veikimo patikrinimą; |
|
d) |
prireikus, įgaliotąją instituciją. |
2. Valstybė narė nustato taisykles, reglamentuojančias jos santykius su 1 dalyje nurodytomis institucijomis bei jų santykius su Komisija.
3. Atsižvelgiant į 24 straipsnio b punktą, kelių arba visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų būstinė gali būti toje pačioje įstaigoje.
4. 52 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija priima 26-30 straipsnių įgyvendinimo taisykles.
26 straipsnis
Atsakinga institucija
1. Atsakinga institucija atitinka tokias būtiniausias sąlygas. Ji:
|
a) |
turi juridinio asmens statusą, išskyrus atvejus, kai ji yra valstybės narės veikianti įstaiga; |
|
b) |
turi nesudėtingam ryšių palaikymui su įvairiais vartotojais ir kitų valstybių narių atsakingomis įstaigomis bei Komisija reikalingą infrastruktūrą; |
|
c) |
dirba administracinėje aplinkoje, leidžiančioje jai tinkamai vykdyti savo užduotis ir išvengti interesų konflikto; |
|
d) |
turi galimybę taikyti Bendrijos fondo valdymo taisykles; |
|
e) |
turi finansinius ir valdymo pajėgumus, proporcingus Bendrijos lėšų, kurias ji bus paprašyta valdyti, apimčiai; |
|
f) |
turi tinkamos profesinės kvalifikacijos personalą administraciniam darbui tarptautinėje aplinkoje atlikti. |
2. Valstybė narė teikia atsakingai institucijai pakankamą finansavimą, kad ši galėtų tinkamai atlikti savo užduotis 2008-2013 m. laikotarpiu.
3. Komisija gali padėti valstybėms narėms mokyti darbuotojus, visų pirma V-IX skyrių tinkamo taikymo srityje.
27 straipsnis
Atsakingos institucijos užduotys
1. Atsakinga institucija yra atsakinga už daugiametės programos valdymą ir įgyvendinimą pagal patikimo finansų valdymo principą.
Visų pirma ji:
|
a) |
konsultuojasi su partneriais pagal 12 straipsnį; |
|
b) |
teikia Komisijai pasiūlymus dėl 19 ir 21 straipsniuose nurodytų daugiamečių ir metinių programų; |
|
c) |
prireikus organizuoja ir skelbia konkursus ir kvietimus teikti pasiūlymus; |
|
d) |
organizuoja projektų bendram fondo finansavimui atranką pagal 15 straipsnio 5 dalyje išdėstytus kriterijus; |
|
e) |
gauna Komisijos atliekamus mokėjimus ir atlieka mokėjimus galutiniams naudos gavėjams; |
|
f) |
užtikrina bendro finansavimo iš fondo ir iš kitų atitinkamų nacionalinių ir Bendrijos finansinių priemonių nuoseklumą ir papildomumą; |
|
g) |
stebi bendrai finansuojamų produktų tiekimą ir paslaugų teikimą bei tikrina, kad už veiksmus deklaruotos išlaidos iš tiesų buvo patirtos ir atitinka Bendrijos bei nacionalines taisykles; |
|
h) |
užtikrina, kad būtų įdiegta kompiuterizuota apskaitos įrašų apie kiekvieną pagal metines programas vykdomą veiksmą registravimo bei saugojimo sistema ir kad būtų renkami finansų valdymui, stebėsenai, kontrolei bei vertinimui reikalingi duomenys apie įgyvendinimą; |
|
i) |
užtikrina, kad galutiniai naudos gavėjai ir kitos įstaigos, įgyvendinančios fondo bendrai finansuojamus veiksmus, turėtų atskirą apskaitos sistemą arba atitinkamą apskaitos kodeksą visiems su veiksmu susijusiems sandoriams, nepažeidžiant nacionalinių apskaitos taisyklių; |
|
j) |
užtikrina, kad fondo vertinimai, nurodyti 49 straipsnyje, būtų atliekami laikantis 50 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų ir atitiktų kokybės standartus, kuriuos kartu nustato Komisija ir valstybė narė; |
|
k) |
nustato procedūras, užtikrinančias, kad visi su išlaidomis ir auditu susiję dokumentai, reikalingi tinkamai audito sekai garantuoti, būtų saugomi laikantis 43 straipsnyje nurodytų reikalavimų; |
|
l) |
užtikrina, kad 30 straipsnio 1 dalyje apibrėžtam auditui atlikti audito institucija gautų visą reikiamą informaciją apie taikomas valdymo procedūras ir fondo bendrai finansuojamus projektus; |
|
m) |
užtikrina, kad tvirtinančioji institucija gautų visą būtiną informaciją apie tvirtinimo tikslu atliktas su išlaidomis susijusias procedūras ir patikrinimus; |
|
n) |
rengia ir Komisijai teikia pažangos ir galutines ataskaitas dėl metinių programų įgyvendinimo, tvirtinančiosios institucijos patvirtintas išlaidų deklaracijas ir prašymus dėl mokėjimo arba, atitinkamais atvejais, grąžinamų išlaidų deklaracijas; |
|
o) |
vykdo informavimo ir konsultavimo veiklą, bei skleidžia paremtų veiksmų rezultatus; |
|
p) |
bendradarbiauja su Komisija ir kitų valstybių narių atsakingomis institucijomis; |
|
q) |
tikrina, kaip galutiniai naudos gavėjai įgyvendina 33 straipsnio 6 dalyje nurodytas gaires. |
2. Atsakingos institucijos atliekamą valstybėse narėse įgyvendinamų projektų valdymo veiklą galima finansuoti pagal 16 straipsnyje nurodytas techninės pagalbos priemones.
28 straipsnis
Atsakingos institucijos užduočių delegavimas
1. Kai visos ar dalis atsakingos institucijos užduočių deleguojamos įgaliotajai institucijai, atsakinga institucija apibrėžia deleguojamų užduočių sritį ir nustato išsamias deleguotų užduočių įgyvendinimo procedūras, atitinkančias 26 straipsnyje nustatytas sąlygas.
2. Į šias procedūras įtraukiamas reguliarus informacijos apie veiksmingą deleguotų užduočių vykdymą ir naudojamų priemonių aprašymą teikimas atsakingai institucijai.
29 straipsnis
Tvirtinančioji institucija
1. Tvirtinančioji institucija:
|
a) |
patvirtina, kad:
|
|
b) |
užtikrina, kad tvirtinimo tikslu iš atsakingos institucijos ji gavo tinkamą informaciją apie atliktas procedūras ir patikrinimus, susijusius su išlaidų deklaracijose įtrauktomis išlaidomis; |
|
c) |
tvirtinimo tikslu atsižvelgia į visų auditų, kuriuos atliko ar kurie buvo atlikti audito institucijos atsakomybe, rezultatus; |
|
d) |
saugo kompiuterizuotus Komisijai deklaruotų išlaidų apskaitos įrašus; |
|
e) |
tikrina Bendrijos finansavimo, kai dėl pastebėtų pažeidimų buvo nustatyta, jog šis buvo išmokėtas neteisėtai, bei atitinkamais atvejais ir delspinigių, išieškojimą; |
|
f) |
tvarko išieškotinų ir išieškotų sumų apskaitą pagal Europos Sąjungos bendrajam biudžetui taikomas taisykles, išskaitydama jas, kai įmanoma, iš kitos išlaidų deklaracijos. |
2. Tvirtinančiosios institucijos veikla, susijusi su valstybėse narėse įgyvendinamais projektais, gali būti finansuojama pagal 17 straipsnyje nurodytas techninės pagalbos priemones, jeigu paisoma 25 straipsnyje nurodytų išimtinių šios institucijos teisių.
30 straipsnis
Audito institucija
1. Audito institucija:
|
a) |
užtikrina, kad, siekiant patikrinti veiksmingą valdymo ir kontrolės sistemos veikimą, būtų atliekamas auditas; |
|
b) |
užtikrina, kad veiksmai būtų audituojami pasirenkant tinkamą imtį deklaruotoms išlaidoms patikrinti, o imtis sudarytų mažiausiai 10 % visų kiekvienos metinės programos reikalavimus atitinkančių išlaidų; |
|
c) |
per šešis mėnesius nuo daugiametės programos patvirtinimo pateikia Komisijai audito strategiją, kurioje nurodomos a ir b punktuose minimą auditą atliksiančios įstaigos, užtikrinant, kad pagrindiniai fondo bendro finansavimo naudos gavėjai būtų patikrinti atliekant auditą, o auditai būtų tolygiai paskirstyti per visą programavimo laikotarpį. |
2. Kai pagal šį sprendimą paskirta audito institucija taip pat yra paskirta audito institucija pagal Sprendimus Nr. …/2007/EB, Nr. …/2007/EB ir …/2007/EB (*****), arba kai dviem arba daugiau iš šių fondų taikomos bendros sistemos, pagal 1 dalies c punktą galima pateikti bendrą suderintą audito strategiją.
3. Įgyvendinant kiekvieną metinę programą, audito institucija parengia ataskaitos projektą, kuriame pateikiama:
|
a) |
metinė audito ataskaita, kurioje išdėstomos pagal audito strategiją atlikto metinės programos audito išvados ir nurodomi visi programos valdymo ir kontrolės sistemose nustatyti trūkumai; |
|
b) |
remiantis audito institucijos atsakomybe atliktos kontrolės ir audito rezultatais — nuomonė apie tai, ar veikianti valdymo ir kontrolės sistema deramai užtikrina, kad Komisijai pateiktos išlaidų deklaracijos būtų teisingos ir kad pagrindiniai sandoriai būtų teisėti ir tvarkingi; |
|
c) |
deklaracija, kurioje būtų įvertintas galutinio likučio mokėjimo prašymo arba susigrąžinimo deklaracijos pagrįstumas bei atitinkamų išlaidų teisėtumas ir tvarkingumas. |
4. Audito institucija užtikrina, kad atliekant auditą būtų atsižvelgiama į tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus.
5. Auditą, susijusį su valstybėse narėse įgyvendinimais projektais, galima finansuoti pagal 17 straipsnyje nurodytas techninės pagalbos priemones, jeigu paisoma 24 straipsnyje nurodytų išimtinių audito institucijos teisių.
VI SKYRIUS
PAREIGOS IR KONTROLĖS PRIEMONĖS
31 straipsnis
Valstybių narių pareigos
1. Valstybių narių pareiga — užtikrinti patikimą daugiamečių ir metinių programų finansų valdymą ir pagrindinių sandorių teisėtumą bei tvarkingumą.
2. Valstybės narės užtikrina, kad atsakingos institucijos ir įgaliotoji institucija, tvirtinančiosios institucijos, audito institucijos ir kitos susijusios įstaigos gautų tinkamus nurodymus dėl 24-30 straipsniuose nurodytų valdymo ir kontrolės sistemų kūrimo, siekiant užtikrinti, kad Bendrijos finansavimas būtų naudojamas veiksmingai ir teisingai.
3. Valstybės narės užkerta kelią pažeidimams, juos nustato ir ištaiso. Valstybės narės apie tuos pažeidimus praneša Komisijai ir nuolat ją informuoja apie administracinių ir teisinių procesų eigą.
Kai neįmanoma susigrąžinti galutiniam naudos gavėjui neteisėtai išmokėtų sumų, atitinkama valstybė narė atsako už prarastų lėšų grąžinimą į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą, jeigu nustatoma, kad nuostoliai buvo patirti dėl jos kaltės ar aplaidumo.
4. Valstybės narės visų pirma atsako už finansinę veiksmų kontrolę ir užtikrina, kad valdymo ir kontrolės sistemos bei auditas būtų įgyvendinami garantuojant tinkamą ir veiksmingą Bendrijos lėšų panaudojimą. Jos pateikia Komisijai šių sistemų aprašymą.
5. Išsamios 1-4 dalių įgyvendinimo taisyklės priimamos 52 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
32 straipsnis
Valdymo ir kontrolės sistemos
1. Prieš Komisijai patvirtinant daugiametę programą 52 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, valstybės narės užtikrina, kad pagal 24-30 straipsnius būtų sukurtos valdymo ir kontrolės sistemos. Jų pareiga — užtikrinti, kad sistemos veiksmingai veiktų visą programavimo laikotarpį.
2. Valstybės narės kartu su savo daugiametės programos projektu pateikia Komisijai atsakingų, įgaliotųjų ir tvirtinančiųjų institucijų bei vidaus audito sistemų, veikiančių tose institucijose ir įstaigose, audito institucijos ir kitų įstaigų, atliekančių auditą, už kurį ji yra atsakinga, struktūros ir procedūrų aprašą.
3. Komisija peržiūri šios nuostatos taikymą rengiant 2008-2010 m. laikotarpio ataskaitą, nurodytą 50 straipsnio 3 dalyje.
33 straipsnis
Komisijos pareigos
1. Komisija 31 straipsnyje nustatyta tvarka įsitikina, kad valstybės narės įdiegė 24-30 straipsnius atitinkančias valdymo ir kontrolės sistemas ir, remdamasi metinėmis audito ataskaitomis ir savo pačios atliktu auditu, kad sistemos efektyviai veikia programavimo laikotarpiu.
2. Nedarant įtakos valstybių narių atliekamam auditui, Komisijos pareigūnai arba įgalioti Komisijos atstovai, pranešę mažiausiai prieš tris darbo dienas, gali atlikti patikrinimus vietoje, kartais atlikdami ir metinėse programose numatytų veiksmų auditą, siekiant patikrinti, ar valdymo ir kontrolės sistemos veikia efektyviai. Tokiame audite gali dalyvauti atitinkamos valstybės narės pareigūnai ar įgalioti atstovai.
3. Komisija gali reikalauti, kad valstybė narė atliktų patikrinimus vietoje, siekdama patikrinti, ar sistemos veikia teisingai arba tai, ar vienas arba daugiau sandorių yra teisingi. Tokiame audite gali dalyvauti Komisijos pareigūnai ar įgalioti Komisijos atstovai.
4. Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija užtikrina, kad apie fondo remiamus veiksmus būtų tinkamai informuojama, užtikrina tų veiksmų viešumą ir vėlesnes priemones.
5. Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija užtikrina, kad veiksmai atitiktų ir papildytų kitas atitinkamas Bendrijos politikos kryptis, priemones ir iniciatyvas.
6. Komisija nustato gaires siekdama užtikrinti pagal šį sprendimą suteikto finansavimo pastebimumą.
34 straipsnis
Bendradarbiavimas su valstybių narių audito institucijomis
1. Komisija bendradarbiauja su audito institucijomis, kad būtų koordinuojami atitinkami jų audito planai ir metodai, ir nedelsdama keičiasi rezultatais, gautais atlikus valdymo ir kontrolės sistemų auditą, siekdama kuo veiksmingiau pasinaudoti kontrolės ištekliais ir išvengti nepagrįsto darbų dubliavimosi.
Komisija pareiškia savo pastabas dėl audito strategijos, pateikiamos pagal 30 straipsnį, ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo jos gavimo.
2. Nustatydama savo audito strategiją, Komisija nurodo tas metines programas, kurias ji laiko tinkamomis atsižvelgiant į turimas žinias apie valdymo ir kontrolės sistemas.
Dėl tų programų Komisija gali padaryti išvadą, kad ji iš esmės gali vadovautis valstybių narių pateiktais audito įrodymais ir kad ji pati atliks patikrinimus vietoje tik tuomet, jei yra įrodymų, kad sistemose esama trūkumų.
VII SKYRIUS
FINANSŲ VALDYMAS
35 straipsnis
Atitiktis reikalavimams — išlaidų deklaracijos
1. Visose išlaidų deklaracijose nurodoma išlaidų, kurias patyrė galutiniai naudos gavėjai, įgyvendindami veiksmus, suma ir atitinkamai gauta parama iš viešųjų ar privačių lėšų.
2. Išlaidos atitinka galutinių naudos gavėjų atliktus mokėjimus. Išlaidos pagrindžiamos mokėjimą patvirtinančiomis sąskaitomis-faktūromis arba lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentais.
3. Išlaidas galima laikyti atitinkančiomis fondo paramos reikalavimus tik tada, jeigu faktiškai mokėjimai buvo atlikti ne anksčiau kaip iki 21 straipsnio 5 dalies trečioje pastraipoje minimame sprendime dėl finansavimo, patvirtinančiame metinę programą, nurodytų metų sausio 1 d. Bendrai finansuojami veiksmai negali būti užbaigti iki pirmosios jų atitikties reikalavimams dienos.
4. Taisyklės, reglamentuojančios išlaidų, skirtų pagal 3 straipsnį įgyvendintiems veiksmams, fondo bendrai finansuojamiems valstybėse narėse, atitiktį reikalavimams, priimamos 52 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
36 straipsnis
Mokėjimo galutiniams naudos gavėjams vientisumas
Valstybės narės įsitikina, ar atsakinga institucija užtikrina, kad galutiniai naudos gavėjai kuo greičiau gautų visą paramos sumą iš viešųjų lėšų. Neatskaitomos ir nesulaikomos jokios sumos, taip pat neimamas joks papildomas specialus mokestis ar kitas lygiavertis mokestis, kuris sumažintų šias galutiniams naudos gavėjams skirtas sumas, su sąlyga, kad galutiniai naudos gavėjai atitinka visus reikalavimus veiksmų ir išlaidų požiūriu.
37 straipsnis
Euro naudojimas
1. Valstybių narių daugiamečių ir metinių programų projektuose, nurodytuose atitinkamai 19 ir 21 straipsniuose, patvirtintose išlaidų deklaracijose, prašymuose dėl mokėjimo, nurodytuose 27 straipsnio 1 dalies n punkte, pateikiamos sumos ir metinės programos įgyvendinimo pažangos ataskaitoje, nurodytoje 39 straipsnio 4 dalyje, bei galutinėje metinės programos įgyvendinimo ataskaitoje, nurodytoje 51 straipsnyje, minimos išlaidos nurodomos eurais.
2. 21 straipsnio 5 dalies trečioje pastraipoje minimuose Komisijos sprendimuose dėl finansavimo, patvirtinančiuose valstybių narių metines programas, pateikiami Komisijos įsipareigojimai ir Komisijos mokėjimai apskaičiuojami ir vykdomi eurais.
3. Valstybės narės, kurios prašymo dėl mokėjimo pateikimo metu nebuvo įsivedusios euro kaip savo valiutos, nacionaline valiuta patirtas išlaidų sumas konvertuoja į eurus. Ši suma konvertuojama į eurus taikant Komisijos mėnesinį buhalterinį valiutos kursą, galiojantį tą mėnesį, kai išlaidos buvo įskaitytos už atitinkamą programą atsakingos institucijos sąskaitose. Šį kursą kiekvieną mėnesį elektroninėmis priemonėmis skelbia Komisija.
4. Eurui tapus valstybės narės valiuta, 3 dalyje nustatyta konvertavimo tvarka toliau taikoma visoms išlaidoms, užregistruotoms tvirtinančiosios institucijos sąskaitose iki fiksuoto nacionalinės valiutos ir euro konvertavimo kurso įsigaliojimo dienos.
38 straipsnis
Įsipareigojimai
Bendrijos biudžetiniai įsipareigojimai prisiimami kiekvienais metais remiantis 21 straipsnio 5 dalies trečioje pastraipoje minimu Komisijos sprendimu dėl finansavimo, patvirtinančiu metinę programą.
39 straipsnis
Mokėjimai — Išankstinis finansavimas
1. Komisija vykdo fondo paramos mokėjimus pagal biudžetinius įsipareigojimus.
2. Mokėjimai apima išankstinį ir likučio mokėjimą. Jie atliekamas valstybės narės paskirtai atsakingai institucijai.
3. Pirmas išankstinis mokėjimas, lygus 50 % sprendimu dėl finansavimo, patvirtinančiu metinę programą, paskirtos sumos, valstybei narei atliekamas per šešiasdešimt dienų nuo to sprendimo priėmimo.
4. Antras išankstinis mokėjimas atliekamas ne vėliau kaip po trijų mėnesių po to, kai Komisija per du mėnesius nuo valstybės narės mokėjimo prašymo oficialaus pateikimo patvirtina metinės programos įgyvendinimo pažangos ataskaitą ir patvirtintą išlaidų, sudarančių mažiausiai 60 % pradinio mokėjimo sumos, deklaraciją, parengtą pagal 29 straipsnio 1 dalies a punktą ir 35 straipsnį. Komisijos išmokėto antro išankstinio mokėjimo suma neviršija 50 % bendros sprendimu dėl finansavimo, patvirtinančiu metinę programą, skirtos sumos, ir bet kuriuo atveju, jei valstybė narė nacionaliniu lygiu skyrė mažesnę sumą nei sprendime dėl finansavimo, patvirtinančiame metinę programą, nurodyta suma, valstybės narės pagal metinę programą atrinktiems projektams faktiškai skirtų Bendrijos lėšų sumos likučio, atėmus pirmą išankstinį mokėjimą.
5. Nuo išankstinio mokėjimo sumos priskaičiuotos palūkanos priskiriamos atitinkamai metinei programai; jos laikomos valstybės narės lėšomis kaip nacionalinė parama iš viešųjų lėšų ir deklaruojamos Komisijai išlaidų deklaravimo, susijusio su atitinkamos metinės programos įgyvendinimo galutine ataskaita, metu.
6. Išankstiniu mokėjimu sumokėtos sumos išskaitomos iš sąskaitų užbaigus metinę programą.
40 straipsnis
Likučio išmokėjimas
1. Komisija išmoka likutį, jeigu ne vėliau kaip per devynis mėnesius nuo sprendime dėl finansavimo, patvirtinančiame metinę programą, nustatyto galutinio termino išlaidų atitikčiai reikalavimams, gauna šiuos dokumentus:
|
a) |
patvirtintą išlaidų deklaraciją, tinkamai parengtą pagal 29 straipsnio 1 dalies a punktą ir 35 straipsnį, ir prašymą išmokėti likutį arba grąžinamų išlaidų deklaraciją; |
|
b) |
galutinę metinės programos įgyvendinimo ataskaitą, nurodytą 51 straipsnyje; |
|
c) |
metinę audito ataskaitą, nuomonę ir deklaraciją, numatytas 30 straipsnio 3 dalyje. |
Likutis išmokamas priėmus galutinę metinės programos įgyvendinimo ataskaitą ir deklaraciją, kurioje būtų įvertintas prašymo išmokėti likutį pagrįstumas.
2. Jeigu atsakinga institucija nepateikia 1 dalyje nurodytų dokumentų iki nustatyto termino ir priimtina forma, Komisija panaikina tuos su atitinkama metine programa susijusius biudžetinius įsipareigojimus, pagal kuriuos nebuvo išmokėtos išankstinio finansavimo sumos.
3. 2 dalyje nurodyta automatinio atšaukimo procedūra laikinai sustabdoma atitinkamų projektų sumai, kai valstybės narės lygiu 1 dalyje nustatytų dokumentų pateikimo metu vyksta teismo procesas ar administracine tvarka nagrinėjamas skundas, turintis sustabdomąjį poveikį. Valstybė narė pateiktoje dalinėje galutinėje ataskaitoje pateikia išsamią informaciją apie tokius projektus ir kas šešis mėnesius siunčia apie tuos projektus parengtas pažangos ataskaitas. Per tris mėnesius nuo teismo proceso ar skundo nagrinėjimo administracine tvarka pabaigos valstybė narė dėl atitinkamų projektų pateikia 1 dalyje nurodytus dokumentus.
4. 1 dalyje nurodytas devynių mėnesių laikotarpis sustabdomas, jeigu Komisija priima sprendimą, kuriuo sustabdomas bendro finansavimo mokėjimas atitinkamai metinei programai pagal 42 straipsnį. Laikotarpis vėl pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią valstybei narei pranešama apie 40 straipsnio 3 dalyje nurodytą Komisijos sprendimą.
5. Nepažeidžiant 41 straipsnio, Komisija per šešis mėnesius nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų gavimo informuoja valstybę narę apie išlaidų, kurias Komisija pripažino mokėtinomis iš fondo, dydį ir apie bet kokias finansines pataisas, reikalingas dėl skirtumo tarp deklaruotų išlaidų ir pripažintų išlaidų. Valstybė narė savo pastabas pateikia per tris mėnesius.
6. Gavusi valstybės narės pastabas, Komisija per tris mėnesius nusprendžia, kokia išlaidų suma turėtų būti pripažinta kaip mokėtina iš fondo, ir išieško likutį, atsiradusį dėl skirtumo tarp galutinių pripažintų išlaidų ir tai valstybei narei jau sumokėtų sumų.
7. Atsižvelgdama į turimą finansavimą, Komisija išmoka likutį ne vėliau kaip per šešiasdešimt dienų nuo tos dienos, kai ji priima 1 dalyje nurodytus dokumentus. Biudžetinio įsipareigojimo likutis panaikinamas per šešis mėnesius nuo mokėjimo.
41 straipsnis
Mokėjimų termino nukėlimas
1. Igaliotas leidimus duodantis pareigūnas, turintis įgaliojimus pagal Finansinį reglamentą, nukelia mokėjimo terminą ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, jeigu:
|
a) |
nacionalinės ar Bendrijos audito įstaigos ataskaitoje yra įrodymų, leidžiančių manyti, kad esama didelių valdymo ir kontrolės sistemų veikimo trūkumų; |
|
b) |
tas pareigūnas turi atlikti papildomus patikrinimus gavęs informaciją, kad išlaidos, nurodytos patvirtintoje išlaidų deklaracijoje, yra susijusios su rimtu pažeidimu, kuris nebuvo pašalintas. |
2. Valstybei narei ir atsakingai institucijai nedelsiant pranešama apie mokėjimo termino nukėlimo priežastis. Mokėjimas nevykdomas tol, kol valstybė narė nesiima reikiamų priemonių.
42 straipsnis
Mokėjimų sustabdymas
1. Komisija gali sustabdyti viso arba dalies išankstinio mokėjimo ir likučio mokėjimą, kai:
|
a) |
yra rimtas programos valdymo ir kontrolės sistemos trūkumas, kuris daro įtaką mokėjimo patvirtinimo procedūros patikimumui ir dėl kurio nebuvo imtasi korekcinių priemonių; arba |
|
b) |
išlaidos, nurodytos patvirtintoje išlaidų deklaracijoje, yra susijusios su rimtu pažeidimu, kuris nebuvo panaikintas; arba |
|
c) |
valstybė narė nesilaikė savo įsipareigojimų pagal 31 ir 32 straipsnius. |
2. Komisija gali nuspręsti sustabdyti išankstinį ir likučio mokėjimą po to, kai suteikia valstybei narei galimybę per tris mėnesius pateikti savo pastabas.
3. Komisija nutraukia išankstinio ir likučio mokėjimo sustabdymą, kai, jos nuomone, valstybė narė ėmėsi būtinų priemonių, leidžiančių jį nutraukti.
4. Jeigu valstybė narė nesiima būtinų priemonių, Komisija pagal 46 straipsnį gali priimti sprendimą atšaukti visą Bendrijos paramą metinei programai ar jos dalį.
43 straipsnis
Dokumentų saugojimas
Nepažeidžiant valstybės pagalbą reglamentuojančių taisyklių pagal Sutarties 87 straipsnį, atsakinga institucija užtikrina, kad Komisija ir Audito Rūmai penkerius metus po programų užbaigimo pagal 40 straipsnio 1 dalį galėtų susipažinti su visais patvirtinamaisiais dokumentais, susijusiais su atitinkamų programų išlaidomis ir auditu.
Šis laikotarpis nutraukiamas teismo proceso atveju arba tinkamai pagrįstu Komisijos prašymu.
Dokumentų originalai arba originalus atitinkantys patvirtinti jų tekstai laikomi bendrai priimtinose duomenų laikmenose.
VIII SKYRIUS
FINANSINĖS PATAISOS
44 straipsnis
Valstybių narių finansinės pataisos
1. Valstybės narės visų pirma atsako už pažeidimų nagrinėjimą, imdamosi priemonių, jei esama įrodymų, kad yra reikšmingų pokyčių, kurie daro poveikį programų įgyvendinimo ar kontrolės pobūdžiui arba sąlygoms, ir darydamos reikiamas finansines pataisas.
2. Valstybės narės daro reikiamas finansines pataisas dėl nustatytų pavienių arba sistemingų pažeidimų vykdant veiksmus ar įgyvendinant metines programas.
Valstybių narių daromomis pataisomis atšaukiama ir, atitinkamais atvejais, susigrąžinama visa Bendrijos parama arba jos dalis. Jeigu per atitinkamos valstybės narės nustatytą laikotarpį ši suma negrąžinama, mokami delspinigiai, kurių norma nustatyta 47 straipsnio 2 dalyje. Valstybės narės atsižvelgia į pažeidimų pobūdį bei sunkumą ir į fondo patirtus finansinius nuostolius.
3. Nustačius sistemingus pažeidimus, atitinkama valstybė narė tiria visas operacijas, kurias vykdant galėjo būti padaryti pažeidimai.
4. Į 51 straipsnyje nurodytą metinės programos įgyvendinimo galutinę ataskaitą valstybės narės įtraukia dėl atitinkamos metinės programos inicijuotų atšaukimo procedūrų sąrašą.
45 straipsnis
Komisijos atliekamas sąskaitų auditas ir daromos finansinės pataisos
1. Nepažeisdami Audito Rūmų įgaliojimų arba patikrinimų, kuriuos atlieka valstybės narės pagal savo nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus, Komisijos pareigūnai ar įgalioti Komisijos atstovai gali vykdyti fondo finansuojamų veiksmų ir valdymo bei kontrolės sistemų patikrinimus vietoje, įskaitant atrankinius patikrinimus, prieš tai pranešę bent prieš tris darbo dienas. Komisija atitinkamą valstybę narę įspėja iš anksto, kad gautų visą reikiamą pagalbą. Tokiuose patikrinimuose gali dalyvauti atitinkamos valstybės narės pareigūnai ar įgalioti atstovai.
Komisija gali reikalauti atitinkamos valstybės narės atlikti patikrinimą vietoje, siekdama patikrinti, ar vienas arba daugiau sandorių yra teisingi. Tokiuose patikrinimuose gali dalyvauti Komisijos pareigūnai ar įgalioti atstovai.
2. Jei, baigusi būtinus patikrinimus, Komisija padaro išvadą, kad valstybė narė nevykdo savo įsipareigojimų pagal 31 straipsnį, ji sustabdo išankstinį arba likučio mokėjimą pagal 42 straipsnį.
46 straipsnis
Pataisų kriterijai
1. Komisija gali daryti finansines pataisas, atšaukdama visą Bendrijos paramą metinei programai arba jos dalį, jeigu, atlikusi būtiną tyrimą, ji nustato, kad:
|
a) |
yra didelių trūkumų programos valdymo ir kontrolės sistemoje, keliančių pavojų Bendrijos paramai, kuri programai jau yra sumokėta; |
|
b) |
patvirtintoje išlaidų deklaracijoje išlaidos nurodytos neteisingai ir valstybė narė to neištaisė prieš pradėdama pataisų procedūrą pagal šią dalį; |
|
c) |
valstybė narė nesilaikė savo įsipareigojimų pagal 31 straipsnį prieš pradėdama pataisų procedūrą pagal šią dalį. |
Komisija priima sprendimą, atsižvelgusi į valstybės narės pateiktas pastabas.
2. Siekdama nustatyti, ar taikyti vienodo dydžio ar ekstrapoliuotą pataisą, Komisija finansines pataisas daro kiekvienu atskiru nustatyto pažeidimo atveju, atsižvelgdama į pažeidimo nuolatinį pobūdį. Jei pažeidimas susijęs su išlaidų deklaracija, dėl kurios audito institucija jau pateikė deramą užtikrinimą pagal 30 straipsnio 3 dalies b punktą, daroma prielaida, kad egzistuoja sisteminga problema, nulemianti vienodos arba ekstrapoliuotos pataisos taikymą, išskyrus tuos atvejus, kai valstybė narė per tris mėnesius pateikia šią prielaidą paneigiančių įrodymų.
3. Priimdama sprendimą dėl pataisų sumos, Komisija atsižvelgia į pažeidimo svarbą ir atitinkamos metinės programos trūkumų mastą bei finansinį poveikį.
4. Kai Komisija savo poziciją grindžia ne jos tarnybose dirbančių auditorių nustatytais faktais, ji, išnagrinėjusi atitinkamos valstybės narės panaudotas priemones pagal 32 straipsnį, pastebėtų pažeidimų ataskaitas ir valstybės narės pateiktus atsakymus, padaro išvadas dėl finansinių padarinių.
47 straipsnis
Grąžinimas
1. Visos Europos Sąjungos bendrajam biudžetui grąžintinos sumos sumokamos iki grąžinimo termino, nurodyto vykdomajame rašte sumoms išieškoti, parengtame pagal Finansinio reglamento 72 straipsnį. Šis terminas yra paskutinė antrojo mėnesio po vykdomojo rašto išdavimo diena.
2. Dėl vėlavimo vykdant grąžinimą nuo pavėluotos grąžinti sumos mokami delspinigiai, pradedant nustatytu terminu ir baigiant faktinio mokėjimo diena. Taikoma delspinigių norma yra trimis su puse procentinių punktų didesnė nei ta, kurią taiko Europos centrinis bankas savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms ir kuri paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje, galiojusi to mėnesio, kurį sueina grąžinimo terminas, pirmą kalendorinę dieną.
48 straipsnis
Valstybių narių įsipareigojimai
Komisijos padaryta finansinė pataisa neapriboja valstybės narės įsipareigojimo vykdyti išieškojimą pagal 44 straipsnį.
IX SKYRIUS
STEBĖSENA, ĮVERTINIMAS IR ATASKAITOS
49 straipsnis
Stebėsena ir įvertinimas
1. Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija vykdo nuolatinę fondo veiklos stebėseną.
2. Rengdama 50 straipsnio 3 dalyje nurodytas ataskaitas, Komisija vertina fondo veiklą kartu su valstybėmis narėmis, siekdama įvertinti veiksmų tinkamumą, veiksmingumą ir poveikį, atsižvelgiant į 2 straipsnyje nurodytą bendrąjį tikslą.
3. Komisija taip pat nagrinėja, kaip fondo veiksmai papildo kitų atitinkamų Bendrijos politikos krypčių, priemonių ir iniciatyvų veiksmus.
50 straipsnis
Įsipareigojimai teikti ataskaitas
1. Kiekvienos valstybės narės atsakinga institucija imasi reikiamų priemonių siekdama užtikrinti, kad bus vykdoma projekto stebėsena ir atliekamas įvertinimas.
Šiuo tikslu susitarimuose ir sutartyse, kuriuos ji sudaro su už veiksmų įgyvendinimą atsakingomis organizacijomis, turi būti straipsniai, numatantys įsipareigojimą teikti reguliarias ir išsamias pažangos įgyvendinant ir užbaigiant įgyvendinti nustatytus tikslus ataskaitas, kuriomis remiamasi rengiant atitinkamai metinės programos įgyvendinimo pažangos ataskaitas ir galutines ataskaitas.
2. Valstybės narės Komisijai pateikia:
|
a) |
iki 2010 m. birželio 30 d. — įvertinimo ataskaitą apie fondo bendrai finansuojamų veiksmų įgyvendinimą; |
|
b) |
atitinkamai iki 2012 m. birželio 30 d. 2008-2010 m. laikotarpiui ir 2015 m. birželio 30 d. 2011-2013 m. laikotarpiui — bendrai su fondu finansuojamų veiksmų rezultatų ir poveikio įvertinimo ataskaitą. |
3. Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui pateikia:
|
a) |
iki 2010 m. birželio 30 d. — ataskaitą dėl 15 straipsnyje nustatytų kriterijų taikymo skirstant metinius išteklius valstybėms narėms, kartu pateikdama pasiūlymus dėl pakeitimų, jei manoma, kad tai yra būtina; |
|
b) |
iki 2010 m. gruodžio 31 d. — tarpinę ataskaitą, kurioje apžvelgiami pasiekti rezultatai ir fondo naudojimo kokybiniai bei kiekybiniai aspektai, ir pasiūlymą dėl tolesnio fondo plėtojimo; |
|
c) |
atitinkamai iki 2012 m. gruodžio 31 d. 2008-2010 m. laikotarpiui ir 2015 m. gruodžio 31 d. 2011-2013 m. laikotarpiui — ex post įvertinimo ataskaitą. |
51 straipsnis
Metinės programos įgyvendinimo galutinė ataskaita
1. Siekiant susidaryti aiškią nuomonę apie programos įgyvendinimą, metinės programos įgyvendinimo galutinėje ataskaitoje pateikiama informacija:
|
a) |
apie metinės programos finansinį ir praktinį įgyvendinimą; |
|
b) |
apie pažangą, pasiektą įgyvendinant daugiametę programą ir jos prioritetus, atsižvelgiant į jos konkrečius, patikrinamus tikslus, kiekybiškai įvertinus, kai ir kiek tai įmanoma, rodiklius; |
|
c) |
apie priemones, kurių ėmėsi atsakinga institucija, siekdama užtikrinti įgyvendinimo kokybę ir veiksmingumą, visų pirma:
|
|
d) |
apie priemones, kurių buvo imtasi siekiant pateikti informaciją apie metines ir daugiametes programas ir jas paskelbti. |
2. Ataskaita laikoma priimtina, jeigu joje pateikiama visa 1 dalyje išvardyta informacija. Gavusi visą 1 dalyje nurodytą informaciją, Komisija per du mėnesius priima sprendimą dėl atsakingos institucijos pateiktos ataskaitos turinio, apie kurį praneša valstybėms narėms. Jeigu Komisija iki nustatyto termino nepateikia atsakymo, ataskaita laikoma priimta.
X SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
52 straipsnis
Komitetas
1. Komisijai padeda bendras Solidarumo ir migracijos srautų valdymo komitetas, įsteigtas Sprendimu Nr. …/2007/EB (******).
2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.
3. Darant nuorodą į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1-4 dalys, 5 dalies b punktas bei 7 straipsnis, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.
Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 3 dalies c punkte, 4 dalies b ir e punktuose nurodyti laikotarpiai yra šešios savaitės.
53 straipsnis
Peržiūra
Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos pasiūlymu, iki 2013 m. birželio 30 d. peržiūri šį sprendimą.
54 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis sprendimas taikomas nuo 2008 m. sausio 1 d., išskyrus 14, 18, 19, 21, 22 ir 25 straipsnius, 31 straipsnio 2 ir 5 dalis, 32 straipsnį, 35 straipsnio 4 dalį ir 52 straipsnį, kurie taikomi nuo … (*******)
55 straipsnis
Adresatai
Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms pagal Europos bendrijos steigimo sutartį.
Priimta …,
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
Tarybos vardu
Pirmininkas
(1) OL C 88, 2006 4 11, p. 15.
(2) OL C 115, 2006 5 16, p. 47.
(3) 2006 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento nuomonė.
(4) OL C 142, 2002 6 14, p. 23.
(5) OL L 149, 2001 6 2, p. 34.
(6) OL L 60, 2004 2 27, p. 55.
(7) OL L 261, 2004 8 6, p. 28.
(8) OL L 304, 2004 9 30, p. 12.
(9) OL L 212, 2001 8 7, p. 12.
(10) OL …
(*) OL: įrašyti to sprendimo datą, numerį ir OL nuorodą.
(11) OL …
(12) OL …
(13) OL L 349, 2004 11 25, p. 1.
(14) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006 (OL L 390, 2006 12 30, p. 1).
(15) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(16) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).
(17) OL L 396, 2004 12 31, p. 45.
(**) OL: įrašyti 21 konstatuojamoje dalyje nurodyto pirmojo sprendimo (Europos pabėgėlių fondas) numerį.
(***) OL: įrašyti 21 konstatuojamoje dalyje nurodyto antrojo sprendimo (Europos išorės sienų fondas) numerį.
(****) OL: įrašyti 21 konstatuojamoje dalyje nurodyto trečiojo sprendimo (Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai) numerį.
(18) OL L 50, 2003 2 25, p. 1.
(*****) OL: įrašyti 21 konstatuojamoje dalyje nurodytų 3 sprendimų numerius.
(******) OL: įrašyti 21 konstatuojamoje dalyje nurodyto antrojo sprendimo (Europos išorės sienų fondas) numerį.
(*******) Šio sprendimo įsigaliojimo data.
P6_TA(2006)0592
Pediatrijoje naudojami vaistiniai preparatai ***I
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento iš dalies keičiančio Reglamentą …/2006 dėl pediatrijoje naudojamų vaistinių preparatų, iš dalies keičiantį Reglamentą (EEB) Nr. 1768/92, Direktyvą 2001/20/EB, Direktyvą 2001/83/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 726/2004 (COM(2006)0640 — C6-0356/2006 — 2006/0207(COD))
(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0640) (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0356/2006), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A6-0396/2006), |
|
1. |
pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais; |
|
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu; |
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai. |
(1) Dar neskelbta OL.
P6_TC1-COD(2006)0207
Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2006 m. gruodžio 14 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. …/2006, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. … (*) dėl pediatrijoje naudojamų vaistinių preparatų
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
pasikonsultavę su Regionų komitetu,
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),
kadangi:
|
(1) |
Reglamentui (EB) Nr. … (*)/2006 (3) įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (4). |
|
(2) |
Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus tiksliau nustatyti kai kurių arba visų pediatrinių tyrimų plane numatytų priemonių vykdymo pradžios ar pabaigos atidėjimo pagrindus ir tiksliai nurodyti už Reglamento (EB) Nr. … (*)/2006 nuostatų arba pagal jį patvirtintų įgyvendinimo priemonių pažeidimus numatytų finansinių sankcijų didžiausias sumas, o taip pat išieškojimo sąlygas bei tvarką. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos papildyti Reglamentą (EB) Nr. … (*)/2006 įrašant naujas neesmines nuostatas, jos turėtų būti patvirtintos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. |
|
(3) |
Reikia atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. … (*)/2006, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamentas (EB) Nr. … (*)/2006 iš dalies keičiamas taip:
|
1) |
20 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Remdamasi šį straipsnį taikant sukaupta patirtimi, Komisija, taikydama 51 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu, gali priimti nuostatas, kuriomis iš dalies keičiamos arba papildomos neesminės šio reglamento nuostatos, kad tiksliau apibrėžtų atidėjimo motyvus.“; |
|
2) |
49 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Agentūros prašymu Komisija gali skirti finansines sankcijas už šio reglamento nuostatų arba pagal jį priimtų įgyvendinimo priemonių pažeidimus, susijusius su vaistiniais preparatais, kuriems leidimai prekiauti išduoti Reglamente (EB) Nr. 726/2004 nustatyta tvarka. Priemonės, kuriomis iš dalies keičiamos arba papildomos šio reglamento neesminės nuostatos dėl šių sankcijų didžiausių sumų, taip pat jų surinkimo sąlygų ir tvarkos, priimamos taikant 51 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“; |
|
3) |
51 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1-4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.“. |
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja trisdešimtą dieną nuo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta …,
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
Tarybos vardu
Pirmininkas
(*) OL: prašau įrašyti dok. PE-CONS 3623/06 numerį.
(1) 2006 m. gruodžio 13 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
(2) 2006 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento pozicija.
(3) OL L …
(4) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).
P6_TA(2006)0593
Europos reikalavimų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra ***I
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio Europos reikalavimų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą (COM(2005)0087 — C6-0082/2005 — 2005/0020(COD))
(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2005)0087) (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 61 straipsnio c punktą, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0082/2005), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A6-0387/2006), |
|
1. |
pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais; |
|
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu; |
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai. |
(1) Dar neskelbta OL.
P6_TC1-COD(2005)0020
Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2006 m. gruodžio 14 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. …/2007, nustatantį Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 61 straipsnio c punktą ir 67 straipsnį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),
kadangi:
|
(1) |
Bendrijos tikslas — išlaikyti ir plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas. Tam, kad palaipsniui sukurtų tokią erdvę, Bendrija turi priimti inter alia tarpvalstybinį poveikį turinčias priemones teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose srityje, kurių reikia tinkamam vidaus rinkos veikimui. |
|
(2) |
Pagal Sutarties 65 straipsnio c punktą šios priemonės turi apimti priemones, skirtas šalinti kliūtis, trukdančias civiliniam procesui gerai veikti, ir, jei reikia, skatinti civilinio proceso normų suderinamumą valstybėse narėse. |
|
(3) |
Todėl Bendrija be kitų priemonių jau yra priėmusi 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (3), 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (4), 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimą 2001/470/EB, sukuriantį Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose (5), 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 805/2004, sukuriantį neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (6) ir 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1896/2006, nustatantį Europos mokėjimo įsakymo procedūrą (7). |
|
(4) |
1999 m. spalio 15-16 d. Tamperėje susirinkusi Europos Vadovų Taryba paragino Tarybą ir Komisiją nustatyti bendras procesines taisykles, skirtas supaprastinti ir pagreitinti tarpvalstybinį bylinėjimąsi vartotojų pareikštų ieškinių ir komercinių ieškinių dėl nedidelių sumų srityje. |
|
(5) |
2000 m. lapkričio 30 d. Taryba priėmė Komisijos ir Tarybos bendrą programą dėl sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose abipusio pripažinimo principo įgyvendinimo priemonių (8). Programoje nurodoma supaprastinti ir pagreitinti tarpvalstybinį bylinėjimąsi dėl nedidelių sumų. Šis darbas buvo tęsiamas 2004 m. lapkričio 5 d. Europos Vadovų Tarybai priėmus Hagos programą (9), kurioje raginama imtis aktyvių veiksmų ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo srityje. |
|
(6) |
2002 m. gruodžio 20 d. Komisija priėmė Žaliąją knygą dėl Europos mokėjimo įsakymo procedūros ir priemonių, skirtų ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimui supaprastinti ir pagreitinti. Žaliąja knyga buvo pradėtos konsultacijos dėl priemonių, skirtų supaprastinti ir pagreitinti ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimą. |
|
(7) |
Daugelis valstybių narių ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimui nustatė supaprastintą civilinio proceso tvarką, kadangi bylinėjimosi išlaidos, su juo susijęs laiko gaišimas ir painiava nebūtinai proporcingai sumažėja mažėjant ieškinio vertei. Kliūtys, trukdančios teismo sprendimą priimti greitai ir nedidelėmis išlaidomis, padidėja tarpvalstybinio pobūdžio bylų atveju. Todėl būtina nustatyti Europos procedūrą, skirtą ieškiniams dėl nedidelių sumų nagrinėti („Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra“). Šia Europos procedūra turėtų būti siekiama sudaryti geresnes galimybes pasinaudoti teise kreiptis į teismą. Dėl konkurencijos iškraipymo vidaus rinkoje, susijusio su procedūrinių priemonių, kuriomis skirtingose valstybėse narėse gali naudotis kreditoriai, veikimo disbalansu, atsiranda poreikis priimti Bendrijos teisės aktus, užtikrinančius vienodas sąlygas kreditoriams ir skolininkams visoje Europos Sąjungoje. Nustatant ieškinio pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą nagrinėjimo išlaidas, reikėtų atsižvelgti į paprastumo, spartos ir proporcingumo principus. Tikslinga viešai paskelbti išsamią informaciją apie priskirtinas bylinėjimosi išlaidas, o šių išlaidų nustatymo priemonės turėtų būti skaidrios. |
|
(8) |
Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra turėtų supaprastinti ir pagreitinti ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimą tarpvalstybinio pobūdžio bylose ir sumažinti išlaidas, be valstybių narių įstatymais nustatytų galimybių, kurios nesikeičia, pasiūlant papildomą pasirenkamą priemonę. Taikant šį reglamentą taip pat turėtų tapti paprasčiau pripažinti ir vykdyti kitoje valstybėje narėje pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą priimtus teismo sprendimus. |
|
(9) |
Šiuo reglamentu siekiama skatinti pagrindines teises ir ypač atsižvelgiama į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintus principus. Teismas turėtų gerbti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir laikytis rungimosi principo, visų pirma spręsdamas dėl žodinio nagrinėjimo būtinumo, įrodinėjimo priemonių ir įrodymų rinkimo. |
|
(10) |
Siekiant palengvinti ieškinio vertės apskaičiavimą, visos palūkanos, išlaidos ir sąnaudos neturėtų būti skaičiuojamos. Tai neturėtų turėti įtakos teismo teisei priteisti šias sumas savo sprendimu, nei turėti įtakos nacionalinėms palūkanų apskaičiavimo taisyklėms. |
|
(11) |
Siekiant palengvinti Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros pradėjimą, ieškovas turėtų pateikti prašymą teisme, užpildydamas standartinę ieškinio formą. Ieškinio forma turėtų būti pateikta tik jurisdikciją turinčiam teismui. |
|
(12) |
Tam tikrais atvejais prie ieškinio formos turėtų būti pridedami susiję pagrindžiantys dokumentai. Tačiau tai neužkerta galimybės ieškovui tam tikrais atvejais pateikti papildomų įrodymų procedūros metu. Tas pats principas turėtų būti taikomas atsakovo atsakymui. |
|
(13) |
Sąvokos „aiškiai nepagrįstas“ atmetant ieškinį ir „nepriimtinas“ atmetant ieškinį turėtų būti nustatomos pagal nacionalinę teisę. |
|
(14) |
Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra turėtų būti rašytinė, išskyrus atvejus, kai, teismo nuomone, yra būtinas žodinis nagrinėjimas, arba kai to prašo kuri nors bylos šalis. Teismas gali atmesti tokį ieškinį ar prašymą. Tokį atmetimą negalima atskirai užginčyti. |
|
(15) |
Bylos šalims neprivalo atstovauti advokatas ar kitas teisės specialistas. |
|
(16) |
„Priešieškinio“ sąvoka turėtų būti aiškinama pagal Reglamento (EB) Nr. 44/2001 6 straipsnio 3 dalį kaip ieškinys, atsirandantis dėl tos pačios sutarties ar faktų, kuriais buvo grindžiamas pirminis ieškinys. Priešieškiniams mutatis mutandis turėtų būti taikomi 2 ir 4 straipsniai, ir 5 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys. |
|
(17) |
Tais atvejais, kai atsakovas proceso metu pasinaudoja tarpusavio reikalavimų įskaitymo teise, šis ieškinys neturėtų būti laikomas priešieškiniu taikant šį reglamentą. Todėl atsakovas, naudodamasis tokia teise, neturėtų būti įpareigotas naudoti I priede išdėstytą standartinę A formą. |
|
(18) |
Valstybė narė, į kurią kreipiamasi taikant 6 straipsnį, yra valstybė narė, kurioje turi būti įteiktas ar į kurią turi būti išsiųstas dokumentas. Siekiant sumažinti išlaidas ir laiko vilkinimą, dokumentai šalims visų pirma turėtų būti įteikti paštu, gaunant patvirtinimą apie jų gavimą, įskaitant gavimo datą. |
|
(19) |
Šalis gali atsisakyti priimti dokumentą dokumento įteikimo metu arba grąžinti jį per vieną savaitę, jeigu jis nėra parengtas valstybės narės, kurioje įteikiamas dokumentas, valstybine kalba arba, jei toje valstybėje narėje yra kelios valstybinės kalbos — tos vietos, kurioje turi būti įteiktas ar į kurią turi būti išsiųstas dokumentas, valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų, arba nėra pridėtas vertimas į tokią kalbą arba kalbą, kurią adresatas supranta. |
|
(20) |
Valstybės narės turėtų skatinti naudoti šiuolaikines ryšių technologijas žodinio nagrinėjimo metu ir renkant įrodymus pagal valstybės narės, kurioje yra teismas, nacionalinę teisę. Teismas turėtų naudoti paprasčiausias ir pigiausias įrodymų rinkimo priemones. |
|
(21) |
Šalims teiktina praktinė pagalba turėtų apimti techninio pobūdžio informaciją apie formų prieinamumą ir pildymą. |
|
(22) |
Teismo personalas taip pat gali pagal nacionalinę teisę suteikti informaciją procedūriniais klausimais. |
|
(23) |
Kadangi šio reglamento tikslas yra supaprastinti ir pagreitinti ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimą tarpvalstybinio pobūdžio bylose, teismas turėtų veikti kuo greičiau net ir tais atvejais, kai konkrečiam procedūros etapui šiame reglamente nenustatyta jokių terminų. |
|
(24) |
Apskaičiuojant šiame reglamente numatytus terminus, turėtų būti taikomas 1971 m. birželio 3 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, nustatantis terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles (10). |
|
(25) |
Siekiant pagreitinti nedidelių sumų išieškojimą, teismo sprendimas turėtų būti vykdytinas nepaisant galimų apeliacinių skundų ir netaikant sąlygos pateikti užstatą, išskyrus šiame reglamente nustatytais atvejais. |
|
(26) |
Šiame reglamente visos nuorodos į apeliacinį skundą turėtų apimti pagal nacionalinę teisę prieinamas apskundimo apeliacine tvarka priemones. |
|
(27) |
Teisme privalo dalyvauti asmuo, turintis teisę dirbti teisėju pagal nacionalinę teisę. |
|
(28) |
Kai teismas privalo nustatyti terminą, atitinkama šalis turėtų būti informuota apie to termino nesilaikymo pasekmes. |
|
(29) |
Pralaimėjusi šalis turėtų padengti bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos turėtų būti nustatytos pagal nacionalinės teisės aktus. Atsižvelgiant į paprastumo ir išlaidų efektyvumo tikslus, teismas turėtų įpareigoti pralaimėjusią šalį padengti tik bylinėjimosi išlaidas, įskaitant, pavyzdžiui, kitos šalies advokato ar kito teisės specialisto atstovavimo arba dokumentų įteikimo ar vertimo išlaidas, kurios yra proporcingos ieškinio vertei arba kurių buvo neišvengiamai turėta. |
|
(30) |
Siekiant palengvinti teismo sprendimų pripažinimą ir vykdymą, sprendimas, priimtas vienoje valstybėje narėje taikant Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, turėtų būti pripažįstamas ir vykdomas kitoje valstybėje narėje nereikalaujant jo pripažinimo vykdytinu ir nesuteikiant galimybės ginčyti jo pripažinimą. |
|
(31) |
Kai atsakovas neturėjo galimybės užginčyti ieškinį, turėtų būti nustatyti minimalūs reikalavimai teismo sprendimo peržiūrai. |
|
(32) |
Atsižvelgiant į paprastumo ir ekonominio efektyvumo tikslus, nereikalaujama, kad vykdymo siekianti šalis vykdymo vietos valstybėje narėje turėtų įgaliotą atstovą arba pašto adresą, išskyrus atstovus, turinčius įgaliojimus veikti vykdymo procedūroje pagal tos valstybės narės nacionalinės teisę. |
|
(33) |
Šio reglamento III skyrius taip pat turėtų būti taikomas nustatant teismo pareigūnų apskaičiuotas išlaidas, susijusias su sprendimu, priimtu pagal šiame reglamente nurodytą procedūrą. |
|
(34) |
Šio reglamento įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (11). |
|
(35) |
Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus patvirtinti priemones, būtinas atnaujinti ar iš dalies techniškai pakeisti prieduose išdėstytas formas. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies keisti neesmines šio reglamento nuostatas ir (arba) papildyti šį reglamentą įrašant naujas neesmines nuostatas, jos turėtų būti patvirtintos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. |
|
(36) |
Kadangi šio reglamento tikslų, t. y. nustatyti procedūrą, skirtą supaprastinti ir pagreitinti ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimą tarpvalstybinio pobūdžio bylose ir sumažinti išlaidas, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir todėl tų tikslų dėl reglamento masto ir poveikio būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti. |
|
(37) |
Pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 3 straipsnį, Jungtinė Karalystė ir Airija pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą. |
|
(38) |
Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius, Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ir joje netaikomas, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
DALYKAS IR TAIKYMO SRITIS
1 straipsnis
Dalykas
Šis reglamentas nustato Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, skirtą supaprastinti ir pagreitinti ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimą tarpvalstybinio pobūdžio bylose ir sumažinti išlaidas. Bylos šalims Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra yra alternatyvi valstybių narių įstatymuose numatytoms procedūroms.
Šiuo reglamentu taip pat pašalinamos tarpinės procedūros, kurių reikia, kad pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą vienoje valstybėje narėje priimti sprendimai būtų pripažįstami ir vykdomi kitoje valstybėje narėje.
2 straipsnis
Taikymo sritis
1. Šis reglamentas taikomas tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse ir komercinėse bylose, neatsižvelgiant į teismo pobūdį, kai ieškinio vertė, neskaičiuojant palūkanų, išlaidų ir sąnaudų, neviršija 2 000euro tuo metu, kai kompetentingas teismas gauna ieškinio formą. Visų pirma reglamentas netaikomas mokesčių, muitų ar administracinėms byloms arba valstybės atsakomybei už veiksmus ir neveikimą vykdant valstybės įgaliojimus (acta iure imperii).
2. Šis reglamentas netaikomas byloms dėl:
|
a) |
fizinių asmenų statuso arba teisnumo ar veiksnumo, |
|
b) |
turtinių teisių, atsirandančių iš santuokinių ryšių, išlaikymo prievolių, testamentų ir paveldėjimo, |
|
c) |
bankroto, procedūrų, susijusių su nemokių bendrovių ar kitų juridinių asmenų likvidavimu, teisminiams susitarimams, kompromisiniams susitarimams ir analogiškoms procedūroms, |
|
d) |
socialinės apsaugos, |
|
e) |
arbitražo, |
|
f) |
darbo teisės, |
|
g) |
nekilnojamojo turto nuomos, išskyrus bylas dėl piniginių reikalavimų, |
|
h) |
privataus gyvenimo ir asmeninių teisių pažeidimo, įskaitant šmeižtą. |
3. Šiame reglamente sąvoka „valstybė narė“ — valstybės narės, išskyrus Daniją.
3 straipsnis
Tarpvalstybinio pobūdžio bylos
1. Šiame reglamente tarpvalstybinio pobūdžio byla — byla, kai bent vienos iš šalių nuolatinė gyvenamoji vieta ar nuolatinio buvimo vieta arba įprastinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje kreipiamasi į teismą.
2. Nuolatinė gyvenamoji vieta ar nuolatinio buvimo vieta nustatoma pagal Reglamento (EB) Nr. 44/2001 59 ir 60 straipsnius.
3. Ar byla yra tarpvalstybinio pobūdžio byla, nustatoma atsižvelgiant į datą, kai kompetentingas teismas gavo ieškinio formą.
II SKYRIUS
EUROPOS IEŠKINIŲ DĖL NEDIDELIŲ SUMŲ NAGRINĖJIMO PROCEDŪRA
4 straipsnis
Procedūros pradžia
1. Ieškovas pradeda Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą užpildydamas standartinę A ieškinio formą, išdėstytą I priede, ir pateikdamas ją kompetentingam teismui tiesiogiai, paštu arba kitomis tai valstybei narei, kurioje pradedama procedūra, priimtinomis ryšio priemonėmis, pavyzdžiui, faksu arba elektroniniu paštu. Į ieškinio formą įtraukiamas ieškinį pagrindžiančių įrodymų aprašymas ir reikiamais atvejais pridedami kiti susiję pagrindžiantys dokumentai.
2. Valstybės narės informuoja Komisiją, kokios ryšio priemonės joms priimtinos. Komisija šią informaciją paskelbia viešai.
3. Jei ieškinys nepatenka į šio reglamento taikymo sritį, teismas apie tai informuoja ieškovą. Išskyrus atvejus, kai ieškovas ieškinį atsiima, teismas pradeda jį nagrinėti pagal atitinkamą proceso teisę, taikomą valstybėje narėje, kurioje vykdoma procedūra.
4. Jei teismas mano, kad ieškovo pateikta informacija yra nepakankama ar nepakankamai aiški arba jei ieškinio forma nėra tinkamai užpildyta, išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėja, jog ieškinys yra aiškiai nepagrįstas arba kai prašymas yra nepriimtinas, jis suteikia ieškovui galimybę per nurodytą terminą užpildyti ar pataisyti ieškinio formą, arba pateikti papildomą informaciją ar dokumentus arba atsiimti ieškinį. Teismas naudoja II priede išdėstytą standartinę B formą.
Jei paaiškėja, kad ieškinys yra aiškiai nepagrįstas arba prašymas yra nepriimtinas, arba jei ieškovas neužpildo ar nepataiso ieškinio formos per nurodytą laiką, prašymas atmetamas.
5. Valstybės narės užtikrina, kad visi teismai, kuriuose gali būti pradedama Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra, turėtų ieškinio formas.
5 straipsnis
Procedūros vykdymas
1. Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra yra rašytinė procedūra. Teismas surengia žodinį nagrinėjimą, jei mano, kad tai yra reikalinga arba jei to prašo kuri nors šalis. Teismas tokį prašymą gali atmesti, jei mano, kad, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, žodinis nagrinėjimas teisingam bylos nagrinėjimui akivaizdžiai nėra būtinas. Ieškinio atmetimo motyvai pateikiami raštu. Atmetimo negalima atskirai užginčyti.
2. Gavęs tinkamai užpildytą ieškinio formą, teismas užpildo III priede išdėstytos standartinės C atsiliepimo formos I dalį.
Ieškinio formos ir tam tikrais atvejais pagrindžiančių dokumentų kopijos, kartu su užpildyta atsiliepimo forma, įteikiami atsakovui laikantis 13 straipsnio. Šie dokumentai išsiunčiami per 14 dienų nuo tinkamai užpildytos ieškinio formos gavimo dienos.
3. Atsakovas pateikia atsakymą per 30 dienų nuo prašymo ieškinio ir atsiliepimo formos įteikimo, užpildydamas standartinės C atsiliepimo formos II dalį, atitinkamais atvejais kartu pateikdamas susijusius pagrindžiančius dokumentus ir grąžindamas ją teismui, arba bet kuriuo kitu tinkamu būdu nenaudodamas atsiliepimo formos.
4. Gavus atsakovo atsakymą, per 14 dienų teismas išsiunčia kopiją ir susijusius pagrindžiančius dokumentus ieškovui.
5. Jei savo atsakyme atsakovas teigia, kad nepiniginio ieškinio vertė viršija 2 straipsnio 1 dalyje numatytą ribą, teismas per 30 dienų nuo atsakymo išsiuntimo ieškovui nusprendžia, ar ieškinys patenka į šio reglamento taikymo sritį. Šio sprendimo negalima atskirai užginčyti.
6. Priešieškinis, pateiktinas naudojant standartinę A formą, ir susiję pagrindžiantys dokumentai įteikiami ieškovui laikantis 13 straipsnio. Šie dokumentai išsiunčiami per 14 dienų nuo gavimo dienos.
Ieškovas atsako į priešieškinį per 30 dienų nuo įteikimo.
7. Jei priešieškinis viršija 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribą, Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra ieškiniui ir priešieškiniui netaikoma, ir jie nagrinėjami pagal atitinkamą proceso teisę, taikomą toje valstybėje narėje, kurioje vykdoma procedūra.
2, 4 straipsniai ir šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalys taikomi mutatis mutandis priešieškiniams.
6 straipsnis
Kalbos
1. Ieškinio forma, atsakymas, priešieškinis, atsakymai į priešieškinį bei susijusių pagrindžiančių dokumentų aprašymas pateikiami teismo proceso kalba ar kalbomis.
2. Jei kuris nors teismo gautas dokumentas yra kita nei proceso kalba, teismas gali pareikalauti to dokumento vertimo tik tuo atveju, jei paaiškėja, kad vertimas būtinas teismo sprendimui priimti.
3. Tais atvejais, kai šalis atsisako priimti dokumentą, nes jis nėra pateiktas nė viena iš šių kalbų:
|
a) |
valstybės narės, kurioje įteikiamas dokumentas, valstybine kalba, arba jei toje valstybėje narėje yra kelios valstybinės kalbos — tos vietos, kurioje turi būti įteiktas ar į kurią turi būti išsiųstas dokumentas, valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų; arba |
|
b) |
kalba, kurią adresatas supranta, |
teismas apie tai informuoja kitą šalį, kad ji pateiktų dokumento vertimą.
7 straipsnis
Procedūros užbaigimas
1. Per 30 dienų po to, kai teismas gavo atsakovo arba ieškovo atsakymus, pateiktus per 5 straipsnio 3 ar 6 dalyje nustatytus terminus, teismas priima sprendimą, arba
|
a) |
pareikalauja, kad šalys pateiktų daugiau informacijos apie bylą per nustatytą terminą, neviršijantį 30 dienų; |
|
b) |
surenka įrodymus pagal 9 straipsnį; arba |
|
c) |
sušaukia šalis į posėdį, surengiamą ne vėliau kaip per 30 dienų po šaukimo. |
2. Teismas priima sprendimą per 30 dienų po žodinio nagrinėjimo arba po to, kai gavo visą sprendimui priimti reikalingą informaciją. Teismo sprendimas šalims įteikiamas laikantis 13 straipsnio.
3. Jei teismas iš atitinkamos šalies atsiliepimo negauna per 5 straipsnio 3 ar 6 dalyse nustatytą terminą, jis priima sprendimą dėl ieškinio ar priešieškinio.
8 straipsnis
Žodinis nagrinėjimas
Teismas gali surengti žodinį nagrinėjimą naudodamas vaizdo konferenciją arba kitas ryšių technologijas, jei turima techninių priemonių.
9 straipsnis
Įrodymų rinkimas
1. Teismas nustato įrodymų rinkimo priemones ir įrodymų, reikalingų sprendimui priimti, apimtį, laikydamasis taisyklių, taikomų įrodymų leistinumui. Teismas gali rinkti įrodymus gaudamas rašytinius liudytojų, ekspertų ar šalių parodymus. Jis taip pat gali rinkti įrodymus per vaizdo konferenciją arba naudodamas kitas ryšių technologijas, jei turima techninių priemonių.
2. Teismas gali rinkti ekspertų įrodymus ar žodinius parodymus tik tuo atveju, jei tai būtina sprendimui priimti. Priimdamas šį sprendimą, teismas atsižvelgia į išlaidas.
3. Teismas naudoja paprasčiausias ir pigiausias įrodymų rinkimo priemones.
10 straipsnis
Šalių atstovavimas
Neprivaloma, kad šalims atstovautų advokatas ar kitas teisės specialistas.
11 straipsnis
Pagalba šalims
Valstybės narės užtikrina, kad šalys turėtų galimybę gauti praktinę pagalbą formoms užpildyti.
12 straipsnis
Teismo įgaliojimų apimtis
1. Teismas nereikalauja iš šalių daryti teisinį ieškinio įvertinimą.
2. Jei būtina, teismas informuoja šalis apie procedūrinius klausimus.
3. Visais tinkamais atvejais teismas siekia, kad šalys susitartų.
13 straipsnis
Dokumentų įteikimas
1. Dokumentai įteikiami paštu, gaunant patvirtinimą apie jų gavimą, įskaitant gavimo datą.
2. Jei dokumentų neįmanoma įteikti pagal 1 dalį, įteikti dokumentus galima pasinaudojant kitais Reglamento (EB) Nr. 805/2004 13 ir 14 straipsniuose numatytais būdais.
14 straipsnis
Terminai
1. Kai teismas nustato terminą, atitinkama šalis informuojama apie to termino nesilaikymo pasekmes.
2. Esant išskirtinėms aplinkybėms, teismas gali pratęsti 4 straipsnio 4 dalyje, 5 straipsnio 3 ir 6 dalyse bei 7 straipsnio 1 dalyje numatytus terminus, jei tai būtina siekiant apsaugoti šalių teises.
3. Jei, esant išskirtinėms aplinkybėms, teismui neįmanoma laikytis 5 straipsnio 2-6 dalyse ir 7 straipsnyje numatytų terminų, teismas kuo greičiau atlieka tose nuostatose numatytus veiksmus.
15 straipsnis
Sprendimo vykdymas
1. Sprendimas yra vykdytinas, neatsižvelgiant į galimus apeliacinius skundus. Pateikti užstatą nereikalaujama.
2. 23 straipsnis taip pat taikomas tais atvejais, kai sprendimas turi būti vykdomas valstybėje narėje, kurioje jis buvo priimtas.
16 straipsnis
Išlaidos
Pralaimėjusi šalis padengia bylinėjimosi išlaidas. Tačiau teismas nepriteisia išlaidų laimėjusiai šaliai, jei jos buvo patirtos be reikalo ar yra neproporcingos ieškiniui.
17 straipsnis
Apeliaciniai skundai
1. Valstybės narės praneša Komisijai, ar pagal jų proceso teisę sprendimą, priimtą pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, galima apskųsti apeliacine tvarka ir per kokį laikotarpį toks apeliacinis skundas turėtų būti pateiktas. Komisija šią informaciją paskelbia viešai.
2. 16 straipsnis taikomas visiems apeliaciniams skundams.
18 straipsnis
Minimalūs reikalavimai sprendimo peržiūrai
1. Atsakovas turi teisę teismo, kurio jurisdikcijoje yra valstybė narė, kurioje sprendimas buvo priimtas, prašyti, kad sprendimas, priimtas pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, būtų peržiūrėtas, kai:
|
a) |
|
|
b) |
atsakovas negalėjo užginčyti ieškinio dėl force majeure aplinkybių ar dėl nepaprastų aplinkybių, susidariusių ne dėl jo kaltės, |
su sąlyga, kad bet kuriuo atveju jis veikia nedelsdamas.
2. Jei teismas atmeta sprendimo peržiūrą dėl to, kad negali būti taikomas nė vienas 1 dalyje nurodytas peržiūros pagrindas, sprendimas lieka galioti.
Jei teismas nusprendžia, kad peržiūra yra pagrįsta dėl vienos iš 1 dalyje nustatytų priežasčių, sprendimas, priimtas pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, tampa niekiniu.
19 straipsnis
Taikytina proceso teisė
Pagal šio reglamento nuostatas Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrai taikoma valstybės narės, kurioje vykdoma procedūra, proceso teisė.
III SKYRIUS
PRIPAŽINIMAS IR VYKDYMAS KITOJE VALSTYBĖJE NARĖJE
20 straipsnis
Pripažinimas ir vykdymas
1. Sprendimas, priimtas vienoje valstybėje narėje vykdant Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, pripažįstamas ir vykdomas kitoje valstybėje narėje nereikalaujant jo pripažinimo vykdytinu ir nesuteikiant galimybės ginčyti jo pripažinimą.
2. Bylos šalies prašymu teismas, naudodamas IV priede išdėstytą standartinę D formą, be papildomų išlaidų išduoda pažymą dėl sprendimo pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą.
21 straipsnis
Vykdymo procedūra
1. Nepažeidžiant šio skyriaus nuostatų, vykdymo procedūras reglamentuoja vykdymo vietos valstybės narės teisė.
Sprendimas, priimtas pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, vykdomas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir teismo sprendimas, priimtas vykdymo vietos valstybėje narėje.
2. Vykdymo siekianti šalis pateikia:
|
a) |
autentiškumui nustatyti būtinas sąlygas atitinkančią teismo sprendimo kopiją; ir |
|
b) |
20 straipsnio 2 dalyje nurodytos pažymos kopiją ir, jei būtina, jos vertimą į vykdymo vietos valstybės narės valstybinę kalbą arba, jei toje valstybėje narėje yra kelios valstybinės kalbos, laikantis tos valstybės narės teisės aktų, į valstybinę kalbą ar vieną iš valstybinių kalbų, vartojamų teismo procese toje vietoje, kur prašoma vykdyti sprendimą, arba į kitą vykdymo vietos valstybės narės nurodytą jai priimtiną kalbą. Kiekviena valstybė narė gali nurodyti ne savo, o kitą oficialią Europos Sąjungos institucijų kalbą ar kalbas, kuri (-ios) jai priimtinos vykdant Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą. D formos turinio vertimą atlieka asmuo, turintis teisę atlikti vertimus vienoje iš valstybių narių. |
3. Sprendimo, priimto pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, vykdymo siekianti bylos šalis neprivalo turėti:
|
a) |
įgalioto atstovo; arba |
|
b) |
pašto adreso |
vykdymo vietos valstybėje narėje, išskyrus atstovus, turinčius įgaliojimus veikti vykdymo procedūroje.
4. Iš bylos šalies, kuri vienoje valstybėje narėje prašo vykdyti kitoje valstybėje narėje pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą priimtą sprendimą, nereikalaujama jokios garantijos, įsipareigojimo ar užstato, kad ir kaip tai apibrėžiama, remiantis tuo, kad asmuo yra užsienio pilietis arba tuo, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta ar nuolatinio buvimo vieta arba įprastinė gyvenamoji vieta yra ne vykdymo vietos valstybėje narėje.
22 straipsnis
Atsisakymas vykdyti
1. Asmens, kurio atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, prašymu, vykdymo vietos valstybės narės kompetentingas teismas atsisako vykdyti teismo sprendimą, jei pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą priimtas sprendimas yra nesuderinamas su bet kurioje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje anksčiau priimtu teismo sprendimu, jeigu:
|
a) |
ankstesnis sprendimas buvo priimtas byloje tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių; |
|
b) |
ankstesnis sprendimas buvo priimtas vykdymo vietos valstybėje narėje arba atitinka sąlygas, būtinas jam pripažinti vykdymo vietos valstybėje narėje; ir |
|
c) |
valstybėje narėje, kurioje buvo priimtas sprendimas pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, vykusio teismo proceso metu dėl nesuderinamumo nebuvo ir negalėjo būti prieštaraujama. |
2. Jokiomis aplinkybėmis sprendimas, priimtas pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, negali būti iš esmės peržiūrimas vykdymo vietos valstybėje narėje.
23 straipsnis
Vykdymo sustabdymas ar apribojimas
Kai bylos šalis ginčija pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą priimtą sprendimą ar toks ginčijimas tebėra galimas, arba kai šalis pateikė prašymą jį peržiūrėti, kaip apibrėžta 18 straipsnyje, vykdymo vietos valstybės narės kompetentingas teismas ar kompetentinga valdžios institucija, šalies, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti sprendimą, prašymu gali:
|
a) |
apriboti vykdymo procesą iki apsaugos priemonių; |
|
b) |
nustatyti vykdymo sąlygą — pateikti garantiją, kokią jis nustato; arba |
|
c) |
esant išskirtinėms aplinkybėms — sustabdyti vykdymo procesą. |
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
24 straipsnis
Informavimas
Valstybės narės bendradarbiauja siekdamos plačiajai visuomenei ir specialistams pateikti informaciją apie Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, įskaitant išlaidas, ypač per Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose, sukurtą Sprendimu 2001/470/EB.
25 straipsnis
Su jurisdikcija, ryšio priemonėmis ir apeliaciniais skundais susijusi informacija
1. Iki 2008 m. sausio 1 d. valstybės narės Komisijai praneša:
|
a) |
kurie teismai turi jurisdikciją priimti sprendimą pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą; |
|
b) |
ryšio priemones, kurias leidžiama naudoti taikant Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą ir kuriomis gali naudotis teismai pagal 4 straipsnio 1 dalį; |
|
c) |
ar pagal jų proceso teisę galima skųsti apeliacine tvarka pagal 17 straipsnį ir kuriam teismui galima pateikti apeliacinius skundus; |
|
d) |
kalbas, priimtinas pagal 21 straipsnio 2 dalies b punktą; ir |
|
e) |
kurios valdžios institucijos turi įgaliojimus veikti vykdymo srityje ir kurios institucijos turi įgaliojimus taikyti 23 straipsnį. |
Valstybės narės informuoja Komisiją apie vėlesnius tokios informacijos pasikeitimus.
2. Pagal 1 dalį praneštą informaciją Komisija viešai skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir kitomis atitinkamomis priemonėmis.
26 straipsnis
Įgyvendinimo priemonės
Priemonės, kuriomis siekiama iš dalies keisti, taip pat ir papildyti šio reglamento neesmines nuostatas ir kurios susijusios su priede nurodytų formų atnaujinimu ar techniniais pakeitimais, patvirtinamos taikant 27 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
27 straipsnis
Komitetas
1. Komisijai padeda komitetas.
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1-4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas.
28 straipsnis
Peržiūra
Iki 2014 m. sausio 1 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui išsamų pranešimą, kuriame peržiūrimas Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros veikimas, įskaitant 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos ieškinio vertės ribą. Tame pranešime pateikiamas procedūros veikimo įvertinimas ir išsamus poveikio įvertinimas kiekvienoje valstybėje narėje.
Šiuo tikslu ir siekiant užtikrinti, kad būtų deramai atsižvelgta į Europos Sąjungoje taikomą geriausią praktiką ir geresnės teisėkūros principus, valstybės narės pateikia Komisijai informaciją, susijusią su Europos ieškinių dėl nedidelių sumų tarpvalstybiniu nagrinėjimo procedūros veikimu. Šioje informacijoje aptariamos teismo išlaidos, procedūros sparta, veiksmingumas, naudojimosi ja paprastumas ir valstybių narių taikomos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo vidaus procedūros.
Prireikus prie Komisijos pranešimo pridedami pasiūlymai dėl pakeitimų.
29 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d., išskyrus 25 straipsnį, kuris taikomas nuo 2008 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse pagal Europos bendrijos steigimo sutartį.
Priimta …,
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
Tarybos vardu
Pirmininkas
(1) OL C 88, 2006 4 11, p. 61.
(2) 2006 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento pozicija.
(3) OL L 160, 2000 6 30, p. 37.
(4) OL L 12, 2001 1 16, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1).
(5) OL L 174, 2001 6 27, p. 25.
(6) OL L 143, 2004 4 30, p. 15. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1869/2005 (OL L 300, 2005 11 17, p. 6).
(7) OL L 399, 2006 12 30, p. 1.
(10) OL L 124, 1971 6 8, p. 1.
(11) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).
P6_TA(2006)0594
Pagrindinės teisės ir pilietybė (2007-2013 m.) *
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl 2007-2013 m. Pagrindinių teisių ir pilietybės specialios programos pagal Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrąją programą sudarymo (COM(2005)0122 — C6-0236/2005 — 2005/0038(CNS))
(Konsultavimosi procedūra)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2005)0122) (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į EB sutarties 308 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0236/2005), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų ir Biudžeto komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A6-0465/2006), |
|
1. |
pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais; |
|
2. |
ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį; |
|
3. |
ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas; |
|
4. |
ragina pradėti derinimo procedūrą pagal 1975 m. kovo 4 d. Bendrą deklaraciją, jei Taryba ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas; |
|
5. |
ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą; |
|
6. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją, pridedamą prie šios teisėkūros rezoliucijos Tarybai ir Komisijai. |
(1) Dar neskelbta OL.
PRIEDAS
Pakeistas pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl 2007-2013 m. Pagrindinių teisių ir pilietybės specialiosios programos pagal Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrąją programą sudarymo
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 308 straipsnį,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą (1),
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (2),
[…]
kadangi:
|
(1) |
Europos Sąjunga grindžiama laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principais, t. y. principais, kurie yra bendri valstybėms narėms. |
|
(2) |
Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (3) […] atsižvelgiant į jos statusą ir taikymo sritį, bei pridėti paaiškinimai atspindi teises, kylančias pirmiausia iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų ir tarptautinių įsipareigojimų, Europos Sąjungos sutarties, Bendrijų sutarčių, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (4), Bendrijos ir Europos Tarybos priimtų socialinių chartijų ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo bei Europos žmogaus teisių teismo praktikos. |
|
(3) |
2004 m. lapkričio mėn. Europos Vadovų Taryba pripažino, kaip svarbu informuoti siekiant visus žmones priartinti prie Europos projekto skatinant aktyvų pilietiškumą. |
|
(4) |
Savo komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio (5) Komisija pabrėžia vaidmens, kurį atlieka pilietinė visuomenė ne tik ginant, bet ir propaguojant pagrindines teises, svarbą; todėl Komisija turėtų užmegzti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su pilietine visuomene. |
|
(4a) |
(6a) Pagal Hagos programą abipusio bendradarbiavimo stiprinimui būtinos aiškios pastangos gerinti teisminių institucijų ir skirtingų teisinių sistemų tarpusavio supratimą. Šiuo atžvilgiu ypatingą dėmesį ir paramą reikėtų skirti nacionalinės valdžios institucijų Europos tinklams. |
|
(4b) |
Europos konstitucinių teismų konferencija bei Europos Sąjungos valstybių tarybų ir aukščiausiųjų administracinių teismų asociacija prisideda, visų pirma tvarkydama atitinkamas duomenų bazes, keičiantis nuomonėmis bei patirtimi klausimais, susijusiais su jurisprudencija, savo narių organizacine struktūra ir veikimu vykdant teismines ir (arba) patariamąsias funkcijas Bendrijos teisės atžvilgiu. Turėtų būti galima bendrai finansuoti konferencijos ir asociacijos veiklą, jei išlaidų buvo patirta siekiant bendro Europos intereso tikslo. Tačiau toks bendras finansavimas neturėtų reikšti, kad minėtiems tinklams bus taikoma būsima programa, ir juo neturėtų būti pakenkta kitiems Europos tinklams gauti paramą jų vykdomai veiklai pagal sprendimą. |
|
(5) |
Tikslinga pabrėžti informacijos ir jos pateikimo svarbą teisių, kurias Sąjungos pilietybė suteikia savo piliečiams, atžvilgiu siekiant geriau juos informuoti apie jų teises ir suteikti galimybę lengvai gauti patikimą informaciją. |
|
(6) |
Religijų ir kultūrų dialogo Europos Sąjungos lygiu skatinimas padėtų saugoti ir stiprinti taiką ir pagrindines teises. |
|
(7) |
Šios programos tikslai turėtų papildyti Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros, įsteigtos … m. … Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2006/…, tikslus ir turėtų būti sutelkti tose srityse, kuriose gali būti sukurta Europos pridėtinė vertė. Todėl reikėtų vykdyti atitinkamą koordinavimą. |
|
(8) |
Siekiant papildomumo ir norint garantuoti kuo geresnį išteklių naudojimą, reikėtų užtikrinti, kad būtų išvengta bet kokio pagal šią programą remiamų veiksmų ir pagrindinių teisių srityje kompetentingų tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, Europos Tarybos, veiklos dubliavimosi, tuo pat metu sudarant sąlygas vykdyti bendrą veiklą siekiant šios programos tikslų. Todėl reikėtų vykdyti atitinkamą koordinavimą. |
|
(8a) |
Atsižvelgiant į galimybės šalims kandidatėms ir Vakarų Balkanų šalims dalyvauti Bendrijos programose principą, įtvirtintą Salonikų darbotvarkėje, programoje turėtų galėti dalyvauti stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir Vakarų Balkanų šalys. Toks dalyvavimas pareikalautų dvišalio susitarimo bendrųjų sąlygų laikymosi ir įnašo į programos biudžetą. Tais atvejais, kai tai padėtų siekiant konkretaus veiksmo tikslų, programoje nedalyvaujančių šalių valdžios institucijos, organai ar nevyriausybinės organizacijos taip pat gali prisijungti prie atskirų veiksmų kaip partnerės, tačiau jos negali būti pagrindinės pagalbos pagal projektą gavėjos. |
|
(9) |
Be kita ko reikėtų imtis atitinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią pažeidimams bei sukčiavimui ir imtis būtinų veiksmų, kad būtų galima išieškoti prarastas, neteisėtai išmokėtas ar netinkamai panaudotas lėšas pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Bendrijos finansinių interesų apsaugos (6), 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje (7) ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (8). |
|
(10) |
2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (9) (toliau — Finansinis reglamentas) ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 įgyvendinimo taisykles (10), kurios apsaugo Bendrijos finansinius interesus, turi būti taikomi atsižvelgiant į paprastumo ir nuoseklumo principus pasirenkant biudžetines priemones, apribojant atvejų, kai Komisija išlaiko tiesioginę atsakomybę už jų įgyvendinimą ir valdymą, skaičių, ir atsižvelgiant į lėšų kiekio ir su jų naudojimu susijusios administracinės naštos reikiamą proporcingumą. |
|
(11) |
Finansiniame reglamente reikalaujama, kad dotacijoms veiklai reglamentuoti būtų numatytas pagrindinis aktas. |
|
(12) |
Vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (11), turėtų būti patvirtintos šio sprendimo įgyvendinimo priemonės, atskiriant priemones, kurioms taikoma valdymo komiteto procedūra, nuo priemonių, kurioms taikoma patariamojo komiteto procedūra, kadangi siekiant didesnio veiksmingumo patariamojo komiteto procedūra tam tikrais atvejais labiau tinka. |
|
(13) |
Programos tikslų — paramos pilietinės visuomenės asociacijoms, kovos su rasizmu, ksenofobija ir antisemitizmu, pagrindinių teisių apsaugos ir piliečių teisių apsaugos pasitelkiant religijų bei kultūrų dialogą valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl iniciatyvos masto arba poveikio jie gali būti geriau pasiekti Bendrijos lygiu. Bendrija gali patvirtinti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu nenumatoma nieko, kas nėra būtina siekiant šių tikslų. |
|
(14) |
Šiam sprendimui priimti Sutartis nenumato kitų įgaliojimų, išskyrus nurodytus 308 straipsnyje. |
|
(15) |
Ekonomikos ir socialinis komitetas pateikė nuomonę (12), |
NUSPRENDĖ:
1 straipsnis
Programos sukūrimas
1. Šiuo sprendimu nustatoma Pagrindinių teisių ir pilietybės programa (toliau — programa), kuri yra Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos dalis.
2. Programa apima laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.
3. Programa įgyvendinama Bendrijos teisės taikymo srityje.
2 straipsnis
Bendrieji tikslai
1. Šios programos bendrieji tikslai yra šie:
|
a) |
Skatinti Europos visuomenės, grindžiamos pagarba pagrindinėms teisėms, pripažintoms Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 2 dalyje […], įskaitant teises, kylančias iš Sąjungos pilietybės, vystymąsi. |
|
b) |
Stiprinti pilietinę visuomenę ir skatinti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su ja pagrindinių teisių srityje. |
|
c) |
Kovoti su rasizmu, ksenofobija ir antisemitizmu ir propaguoti geresnį religijų ir kultūrų tarpusavio supratimą bei didesnę toleranciją visoje Europos Sąjungoje. |
|
d) |
Gerinti teisinių, teisminių ir administracinių institucijų bei teisės specialistų ryšius, keitimąsi informaciją ir tinklų kūrimą, be kita ko remiant teisės specialistų mokymą, siekiant geresnio tokių institucijų ir specialistų tarpusavio supratimo. |
2. Bendrieji programos tikslai papildo Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros, įsteigtos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2006/…, tikslus.
3. Bendrieji programos tikslai padeda plėtoti ir įgyvendinti Bendrijos politikos kryptis visapusiškai gerbiant pagrindines teises.
3 straipsnis
Konkretūs tikslai
Programos konkretūs tikslai yra šie:
|
a) |
Propaguoti pagrindines teises, pripažintas Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 2 dalyje […], ir informuoti visus asmenis apie jų teises, įskaitant teises, kylančias iš Sąjungos pilietybės, siekiant skatinti Sąjungos piliečius aktyviai dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime. |
|
b) |
Prireikus išnagrinėti, kaip laikomasi konkrečių pagrindinių teisių Europos Sąjungoje ir valstybėse narėse, įgyvendinant Bendrijos teisę, […] bei gauti nuomones konkrečiais su pagrindinėmis teisėmis susijusiais klausimais šioje srityje. |
|
c) |
Remti nevyriausybines organizacijas ir kitus pilietinės visuomenės organus, siekiant stiprinti jų gebėjimus aktyviai dalyvauti propaguojant pagrindines teises, teisinę valstybę ir demokratiją. |
|
d) |
Sukurti atitinkamas struktūras siekiant skatinti religijų ir kultūrų dialogą Europos Sąjungos lygiu. |
4 straipsnis
Veiksmai
Siekiant įgyvendinti bendruosius ir konkrečius tikslus, išdėstytus 2 ir 3 straipsniuose, šia programa bus remiami šie veiksmai:
|
a) |
konkretūs Komisijos veiksmai, pavyzdžiui, studijos ir moksliniai tyrimai, nuomonių apklausos bei tyrimai, rodiklių ir bendrų metodikų kūrimas, duomenų ir statistinės informacijos rinkimas, rengimas ir sklaida, seminarai, konferencijos bei ekspertų susitikimai, viešųjų kampanijų ir renginių organizavimas; tinklaviečių kūrimas ir priežiūra, informacinės medžiagos rengimas ir sklaida, parama nacionalinių ekspertų tinklams ir jų valdymas, analitinė, stebėjimo ir vertinimo veikla; arba |
|
b) |
konkretūs tarpvalstybiniai Bendrijos interesus atitinkantys projektai, pateikti valstybės narės valdžios institucijos ar kito organo, tarptautinės ar nevyriausybinės organizacijos, kuriuose bet kuriuo atveju dalyvauja bent dvi valstybės narės arba bent viena valstybė narė ir viena valstybė, kuri yra stojančioji šalis arba šalis kandidatė, laikantis metinėse darbo programose nustatytų sąlygų; arba |
|
c) |
parama nevyriausybinių organizacijų arba kitų subjektų, siekiančių bendrą Europos interesą atitinkančio tikslo pagal bendruosius programos tikslus, veiklai, laikantis metinėse darbo programose nustatytų sąlygų. |
|
d) |
dotacijos veiklai, siekiant bendrai finansuoti išlaidas, susijusias su Europos konstitucinių teismų konferencijos bei Europos Sąjungos valstybių tarybų ir aukščiausiųjų administracinių teismų asociacijos, tvarkančių kai kurias duomenų bazes, kuriose numatomas nacionalinių teismų sprendimų, susijusių su Bendrijos teisės įgyvendinimu, rinkimas visoje Europoje, nuolatine darbo programa, jei išlaidų buvo patirta siekiant bendro Europos intereso tikslo skatinant keitimąsi nuomonėmis bei patirtimi klausimais, susijusiais su jurisprudencija, savo narių organizacine struktūra ir veikimu vykdant teismines ir (arba) patariamąsias funkcijas Bendrijos teisės atžvilgiu. |
5 straipsnis
Trečiųjų šalių dalyvavimas
1. Programos veiksmuose gali dalyvauti šios šalys (toliau — dalyvaujančios šalys): stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir Vakarų Balkanų šalys, dalyvaujančios stabilizacijos ir asociacijos procese asociacijos susitarimuose ar jų papildomuose protokoluose dėl dalyvavimo Bendrijos programose, kurie yra ar turi būti sudaryti su tomis šalimis, nustatytomis sąlygomis;
2. Prie 4 straipsnyje nurodytų veiksmų gali prisijungti šalių, nedalyvaujančių šioje programoje pagal 1 dalį, valdžios institucijos, organai ar nevyriausybinės organizacijos, jei toks dalyvavimas padėtų 1 dalyje nurodytoms šalims pasirengti narystei arba padėtų siekti atitinkamų veiksmų tikslų.
6 straipsnis
Tikslinės grupės
Programa yra skirta Europos Sąjungos piliečiams, dalyvaujančių šalių piliečiams arba Europos Sąjungos teritorijoje teisėtai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams ir pilietinės visuomenės asociacijoms, be kita ko, grupėms, aktyviai propaguojančioms šios programos tikslus.
7 straipsnis
Galimybė naudotis programa
1. Programa gali naudotis inter alia institucijos, valstybinės ar privačios organizacijos, universitetai, mokslo tiriamieji institutai, nevyriausybinės organizacijos, nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos, tarptautinės organizacijos ir kitos pelno nesiekiančios organizacijos, įsteigtos Europos Sąjungoje arba vienoje iš dalyvaujančių šalių pagal 5 straipsnį.
2. Siekiant šios programos tikslų, pagal programą leidžiama imtis bendrų veiksmų su pagrindinių teisių srityje kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Europos Taryba, remiantis bendrais įnašais ir laikantis atitinkamų kiekvienos institucijos ar organizacijos taisyklių.
8 straipsnis
Intervencijos rūšys
1. Bendrijos finansavimas gali būti teikiamas tokiomis teisinėmis formomis:
|
— |
dotacijomis, |
|
— |
viešųjų pirkimų sutartimis. |
2. Bendrijos dotacijoms skirti surengiami konkursai, išskyrus tinkamai pagrįstus išimtinius atvejus, numatytus Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomame finansiniame reglamente; dotacijos suteikiamos veiklai ir veiksmams. Didžiausia bendro finansavimo norma bus tiksliai nustatyta metinėse darbo programose.
3. Be to, sudarant viešųjų pirkimų sutartis numatomos papildomoms priemonėms skirtos išlaidos; tokiu atveju Bendrijos lėšos padengs paslaugų ir prekių pirkimo išlaidas. Taip bus padengiamos inter alia informacijos ir ryšių, projektų, politikos krypčių, programų ir teisės aktų rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos, tikrinimo ir vertinimo išlaidos.
9 straipsnis
Įgyvendinimo priemonės
1. Komisija įgyvendina Bendrijos pagalbą vadovaudamasi Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomu finansiniu reglamentu.
2. Siekdama įgyvendinti programą, Komisija, laikydamasi 2 straipsnyje nustatytų bendrųjų tikslų, priima metinę darbo programą, kurioje tiksliai nurodomi konkretūs tikslai, teminiai prioritetai, apibūdinamos 8 straipsnyje numatytos papildomos priemonės ir prireikus pateikiamas kitų veiksmų sąrašas.
3. Metinė darbo programa bus priimta 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
4. Vykdant veiksmams skirtų dotacijų įvertinimo ir suteikimo procedūras, atsižvelgiama, inter alia, į šiuos kriterijus:
|
a) |
ar jos atitinka metinę darbo programą, 2 straipsnyje nurodytus bendruosius tikslus ir priemones, kurių buvo imtasi įvairiose srityse, kaip apibrėžta 3 ir 4 straipsniuose; |
|
b) |
siūlomų veiksmų kokybę jų koncepcijos, organizavimo, pristatymo ir numatomų rezultatų požiūriu; |
|
c) |
prašomą Bendrijos finansavimo dydį ir jo tinkamumą atsižvelgiant į numatomus rezultatus; |
|
d) |
numatomų rezultatų poveikį 2 straipsnyje apibrėžtiems bendriesiems tikslams ir priemonėms, kurių imtasi įvairiose srityse, kaip apibrėžta 3 ir 4 straipsniuose. |
5. Paraiškos gauti 4 straipsnio b ir c punktuose nurodytas dotacijas veiklai vertinamos atsižvelgiant į:
|
— |
tai, ar jos atitinka programos tikslus; |
|
— |
planuojamos veiklos kokybę; |
|
— |
tikėtiną šios veiklos daugybinį poveikį visuomenei; |
|
— |
vykdomos veiklos geografinį poveikį; |
|
— |
piliečių dalyvavimą atitinkamų institucijų struktūrose; |
|
— |
siūlomos veiklos sąnaudų ir naudos santykį. |
6. Sprendimą dėl pagal 4 straipsnio b ir c dalis pateiktų veiksmų priima Komisija 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
7. Pagal Finansinio reglamento 113 straipsnio 2 dalį laipsniško mažinimo principas netaikomas dotacijai veiklai, kuri suteikta Europos konstitucinių teismų konferencijai bei Europos Sąjungos valstybių tarybų ir aukščiausiųjų administracinių teismų asociacijai, jei jos siekia bendro Europos intereso tikslo.
10 straipsnis
Komitetas
1. Komisijai padeda komitetas (toliau — komitetas).
2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai.
3. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.
Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje numatytas laikotarpis yra 3 mėnesiai.
4. Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.
11 straipsnis
Papildomumas
1. Synergies and complementarity with other Community instruments shall be sought, particularly the Framework programmes „Security and Safeguarding Liberties“ and „Solidarity and Management of Migration Flows“, as well as the programme „Progress“. Užtikrinamas papildomumas su Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros veikla. Statistinė informacija apie pagrindines teises ir pilietybę rengiama bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, remiantis turimais duomenimis, prireikus pasitelkiant Bendrijos statistikos programą.
2. Įgyvendinant programą gali būti dalijamasi ištekliais su kitomis Bendrijos priemonėmis, visų pirma su Saugumo ir laisvių apsaugos bei Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrosiomis programomis tam, kad būtų įgyvendinti veiksmai, atitinkantys visų programų tikslus.
3. Pagal šį sprendimą finansuojamai veiklai neskiriama pagalba tam pačiam tikslui iš kitų Bendrijos finansinių instrumentų. Užtikrinama, kad pagalbos pagal šį sprendimą gavėjai pateiktų Komisijai informaciją apie finansavimą, gautą iš Bendrijos biudžeto ir iš kitų šaltinių, bei informaciją apie rengiamas paraiškas finansavimui gauti.
12 straipsnis
Biudžeto lėšos
Biudžeto lėšos, skirtos šioje programoje numatytiems veiksmams, įskaitomos į metinius Europos Sąjungos bendrojo biudžeto asignavimus. Turimus metinius asignavimus tvirtina biudžeto institucija, neviršydama finansinės struktūros ribų.
13 straipsnis
Stebėsena
1. Komisija užtikrina, kad pagalbos gavėjas pateiktų visų pagal programą finansuojamų veiksmų technines ir finansines darbo pažangos ataskaitas. Per tris mėnesius nuo veiksmo užbaigimo taip pat pateikiama galutinė ataskaita. Ataskaitų formą ir turinį nustato Komisija.
2. Komisija užtikrina, kad įgyvendinant programą sudarytose sutartyse ir susitarimuose visų pirma bus numatoma Komisijos (arba jos įgalioto atstovo) vykdoma priežiūra ir finansų kontrolė, kuri prireikus atliekama rengiant patikrinimus vietoje, įskaitant atrankinius patikrinimus, ir Audito Rūmų atliekamas auditas.
3. Komisija užtikrina, kad finansinės pagalbos gavėjas penkerius metus nuo bet kokiam veiksmui įgyvendinti skirtos pagalbos paskutinės išmokos gavimo suteiktų Komisijai galimybę susipažinti su visais veiksmo išlaidas pagrindžiančiais dokumentais.
4. Remdamasi 1 ir 2 dalyse nurodytų ataskaitų ir atrankinių patikrinimų rezultatais, Komisija prireikus užtikrina, kad būtų patikslinta anksčiau patvirtintos finansinės pagalbos apimtis arba skyrimo sąlygos bei mokėjimų tvarkaraštis.
5. Komisija užtikrina, kad bus imamasi visų reikiamų priemonių patikrinti, ar finansuoti veiksmai yra vykdomi tinkamai ir nepažeidžiant šio sprendimo bei Finansinio reglamento nuostatų.
14 straipsnis
Bendrijos finansinių interesų apsauga
1. Komisija užtikrina, kad įgyvendinant pagal šį sprendimą finansuojamus veiksmus, Bendrijos finansiniai interesai būtų apsaugoti taikant sukčiavimo, korupcijos ir bet kokios kitos neteisėtos veiklos prevencijos priemones, vykdant veiksmingus patikrinimus ir susigrąžinant nepagrįstai sumokėtas sumas, o nustačius pažeidimus — taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas pagal Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 ir (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999.
2. Pagal šį sprendimą finansuojamų Bendrijos veiksmų atžvilgiu Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 ir Reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 taikomi visiems Bendrijos teisės nuostatų pažeidimams, įskaitant remiantis šia programa nustatyto sutartinio įsipareigojimo nesilaikymą dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiklos ar neveikimo, kai dėl nepagrįstų išlaidų padaroma ar būtų padaryta žala Europos Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams.
3. Komisija užtikrina, kad nustačius pažeidimus, įskaitant šio sprendimo, individualaus sprendimo, sutarties ar susitarimo, pagal kuriuos teikiama atitinkama finansinė pagalba, nuostatų nesilaikymo atvejus, arba išsiaiškinus, kad nepaprašius Komisijos pritarimo buvo padaryti veiksmo pakeitimai, neatitinkantys projekto pobūdžio ar jo įgyvendinimo sąlygų, būtų sumažinta, sustabdyta ar susigrąžinta veiksmams įgyvendinti suteikta finansinė pagalba.
4. Jei nesilaikoma terminų arba įgyvendinant veiksmą pasiekta pažanga pateisina tik dalį skirtos finansinės pagalbos, Komisija užtikrina, kad pagalbos gavėjas per nustatytą laikotarpį pateiktų paaiškinimus. Jei pagalbos gavėjas nepateikia patenkinamo atsakymo, Komisija užtikrina, kad galėtų būti nutrauktas likusios finansinės pagalbos mokėjimas ir pareikalauta sugrąžinti jau išmokėtas sumas.
5. Komisija užtikrina, kad nepagrįstai sumokėtos sumos būtų grąžinamos Komisijai. Laiku negrąžinus išmokų, pagal finansiniame reglamente nustatytas sąlygas skaičiuojami delspinigiai.
15 straipsnis
Vertinimas
1. Programa bus nuolat stebima siekiant stebėti pagal šią programą vykdomų veiksmų įgyvendinimą.
2. Komisija užtikrina nuolatinį, nepriklausomą, išorinį programos vertinimą.
3. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai:
|
a) |
metinį pranešimą apie programos įgyvendinimą; |
|
b) |
ne vėliau kaip 2011 m. kovo 31 d. — pasiektų rezultatų ir kokybinių bei kiekybinių šios programos įgyvendinimo aspektų, įskaitant darbo, kurį atliko 4 straipsnio punkte nurodyti dotacijų veiklai gavėjai, tarpinį įvertinimo pranešimą; |
|
c) |
ne vėliau kaip 2012 m. rugpjūčio 30 d. — komunikatą apie šios programos tęsimą; |
|
d) |
ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d. — ex post įvertinimo ataskaitą. |
15a straipsnis
Veiksmų skelbimas
Kiekvienais metais Komisija paskelbia pagal šią programą finansuojamų veiksmų sąrašą, pateikdama trumpą kiekvieno projekto apibūdinimą.
16 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d.
Priimta Briuselyje,
Tarybos vardu
Pirmininkas
(1) OL C …
(2) OL C …
(3) Paskelbta 2000 m. gruodžio 7 d. Nicoje, OL C 364, 2000 12 18, p. 1.
(4) Pasirašyta 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje.
(5) COM (2003)0609, 2003 10 15.
(6) OL L 312, 1995 12 23, p. 1.
(7) OL L 292, 1996 11 15, p. 2.
(8) OL L 136, 1999 5 31, p. 1.
(9) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(10) OL L 357, 2002 12 31, p. 1.
P6_TA(2006)0595
Baudžiamoji teisena (2007-2013 m.) *
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl 2007-2013 m. Baudžiamosios teisenos specialios programos pagal Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrąją programą sudarymo (COM(2005)0122 — C6-0237/2005 — 2005/0039(CNS))
(Konsultavimosi procedūra)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą (COM(2005)0122) (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į ES sutarties 31 straipsnio ir 34 straipsnio 2 dalies c punktą, |
|
— |
atsižvelgdamas į ES sutarties 39 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0237/2005), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 ir 51 straipsnius, |
|
— |
atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A6-0453/2006), |
|
1. |
pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais; |
|
2. |
ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį; |
|
3. |
ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas; |
|
4. |
ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jeigu ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą; |
|
5. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją, pridedamą prie šios teisėkūros rezoliucijos Tarybai ir Komisijai. |
(1) Dar neskelbta OL.
PRIEDAS
Pakeistas pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos dalį sudarančios Baudžiamojo teisingumo specialiosios programos 2007-2013 m. laikotarpiui
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 31 straipsnį ir 34 straipsnio 2 dalies c punktą,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą (1),
Atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (2),
kadangi:
|
(1) |
Europos Sąjungos sutarties 29 straipsnyje nurodyta, kad Sąjungos tikslas — plėtojant bendrą valstybių narių veiklą policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityse, laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje suteikti piliečiams aukšto lygio saugumą. |
|
(2) |
Pagal Europos Sąjungos sutarties 31 straipsnį bendrą veiklą, susijusią su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, sudaro valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimas. |
|
(3) |
Hagos programoje, kurią Europos Vadovų Taryba priėmė 2004 m. lapkričio mėn., remdamasi Tamperės Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadomis, dar kartą patvirtinama, kad pirmenybė turi būti teikiama laisvės, saugumo ir teisingumo Europos Sąjungoje stiprinimui, ypač tobulinant teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, paremtą abipusio pripažinimo principu. |
|
(4) |
Policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose pagrindų programa (AGIS), sudaryta vadovaujantis 2002 m. liepos 22 d. Tarybos sprendimu 2002/630/TVR (3), labai prisidėjo prie valstybių narių policijos ir kitų teisėsaugos agentūrų bei teismų bendradarbiavimo stiprinimo ir pagerino policijos, teisminių, teisės ir administracinių sistemų tarpusavio supratimą ir abipusį pasitikėjimą. |
|
(5) |
Sutartyje ir Hagos programoje numatyti plataus masto tikslai turėtų būti įgyvendinti sukūrus lanksčią ir veiksmingą programą, kuri padės juos planuoti ir vykdyti. |
|
(6) |
Ši programa turėtų pagerinti teismų tarpusavio pasitikėjimą. Pagal Hagos programą tarpusavio pasitikėjimą reikėtų stiprinti kuriant teisminių organizacijų ir institucijų tinklus, tobulinant teismų darbuotojų mokymą, vertinant ES politikos teisingumo srityje įgyvendinimą visiškai laikantis teismų nepriklausomumo principo, plečiant mokslinius tyrimus teisminio bendradarbiavimo srityje ir skatinant valstybių narių veiklos projektus, kuriais siekiama modernizuoti teisingumo sistemą. Programa taip pat turėtų padėti įgyvendinti tarpusavio pripažinimo principą, gerinant abipusį susipažinimą su anksčiau Europos Sąjungoje priimtais apkaltinamaisiais nuosprendžiais, visų pirma sukuriant kompiuterizuotą informacijos mainų apie teistumą sistemą. |
|
(7) |
Europos teisėjų mokymo tinklas, kurį sukūrė būtent už valstybių narių teismų profesionalių darbuotojų mokymą atsakingos institucijos, remia tikrai europinės dimensijos mokymo programą, skirtą teisėjams ir prokurorams. Tuo prisidedama prie abipusio pasitikėjimo stiprinimo ir didinamas teisminių institucijų bei skirtingų teisės sistemų tarpusavio supratimas. |
|
(8) |
Taip pat reikėtų imtis atitinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią pažeidimams bei sukčiavimui ir imtis būtinų veiksmų, kad būtų galima susigrąžinti prarastas, neteisingai išmokėtas ar netinkamai panaudotas lėšas. |
|
(9) |
(…) |
|
(10) |
Kadangi Baudžiamojo teisingumo programos tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o Bendrija dėl veiklos masto arba poveikio juos gali pasiekti geriau, Bendrija gali patvirtinti priemones pagal Europos bendrijos sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą, kuris Sąjungai taikomas pagal Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šiuo sprendimu nenumatoma nieko, kas nėra būtina siekiant šių tikslų. |
|
(11) |
2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (4) (toliau — Finansinis reglamentas) ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (5), kuriais saugomi Bendrijos finansiniai interesai, taikomi atsižvelgiant į paprastumo ir nuoseklumo principus pasirenkant biudžetines priemones, į nedidelį skaičių atvejų, kai Komisija išlaiko tiesioginę atsakomybę už jų įgyvendinimą ir valdymą, skaičiaus ribojimą, bei į reikalaujamą išteklių sumos ir su jos naudojimu susijusios administracinės naštos proporcingumą. |
|
(11a) |
Taip pat reikėtų imtis tinkamų priemonių užkirsti kelią pažeidimams ir sukčiavimui, reikėtų žengti būtinus žingsnius, siekiant išieškoti prarastas, neteisėtai išmokėtas ar neteisingai panaudotas lėšas pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (6), 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje (7) ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (8). |
|
(12) |
Finansiniame reglamente reikalaujama, kad būtų priimtas bazinis aktas, reglamentuojantis dotacijas veiklai. |
|
(12a) |
Turint omenyje poreikio matyti Bendrijos finansavimą svarbą, Komisija turėtų pateikti nuorodas kurios palengvintų institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms, tarptautinėms organizacijoms arba kitiems vienetams, gaunantiems finansavimą pagal šią programą, tinkamai patvirtinti apie gautą paramą. |
|
(13) |
Šiam sprendimui įgyvendinti reikalingos priemonės turėtų būti priimtos laikantis sprendime nustatytų procedūrų, padedant patariamajam ir valdymo komitetams. |
|
(14) |
Nuo 2007 m. sausio 1 d. tikslinga pakeisti Tarybos sprendimą, nustatantį pagrindų programą dėl policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose (AGIS) šia programa ir nauja Nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu specialiąja programa, kuri priklauso Saugumo ir laisvių apsaugos bendrajai programai, |
NUSPRENDĖ:
1 straipsnis
Programos sudarymas
1. Siekiant prisidėti prie laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės stiprinimo, šiuo sprendimu nustatoma Baudžiamojo teisingumo specialioji programa (toliau — programa), kuri yra Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos dalis.
2. Programa apima 2007 m. sausio 1 d.-2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpį.
2 straipsnis
Bendrieji tikslai
1. Nustatomi šie bendrieji programos tikslai:
|
a) |
skatinti teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose siekiant prisidėti prie autentiškos Europos teisingumo erdvės, paremtos abipusiu pripažinimu ir savitarpio pasitikėjimu, sukūrimo; |
|
b) |
propaguoti valstybėse narėse taikomų taisyklių suderinamumą, jei to gali prireikti siekiant pagerinti teisminį bendradarbiavimą. Skatinti esamų teisinių kliūčių geram teisminio bendradarbiavimo veikimui sumažinimą siekiant sustiprinti tyrimų koordinavimą ir padidinti Europos Sąjungos valstybių narių esamų teismų sistemų suderinamumą, kad būtų užtikrinta atitinkama su valstybių narių teisėsaugos institucijų vykdomais tyrimais susijusi tolesnė veikla; |
|
c) |
(…) |
|
d) |
gerinti teisinių, teisminių ir administracinių institucijų bei teisinių profesijų atstovų — teisininkų ir kitų teismų veikloje dalyvaujančių profesijų atstovų — ryšius bei keitimąsi informacija ir geriausia praktika bei skatinti teismų sistemos darbuotojų mokymą, kad būtų didinamas tarpusavio pasitikėjimas; |
|
e) |
toliau plėtoti tarpusavio pasitikėjimą, kad būtų užtikrinta nukentėjusių asmenų ir teisiamųjų teisių apsauga. |
2. Neribodami Europos bendrijos tikslų ir galių, bendrieji programos tikslai prisideda prie Bendrijos politikos krypčių, ir konkrečiai — teisminio bendradarbiavimo erdvės, kūrimo.
3 straipsnis
Konkretūs tikslai
Nustatomi šie konkretūs programos tikslai:
|
a) |
skatinti teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, kuriuo siekiama:
|
|
b) |
pagerinti bendras žinias apie valstybių narių teisines ir teismų sistemas baudžiamųjų bylų srityje ir skatinti bei stiprinti tinklų kūrimą, abipusį bendradarbiavimą, informacijos, patirties ir geriausios praktikos mainus ir sklaidą; |
|
c) |
užtikrinti Sąjungos priemonių, aprėpiančių teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose sritį, tinkamą įgyvendinimą, teisingą bei realų taikymą ir vertinimą; |
|
d) |
tobulinti informaciją apie valstybių narių teisines sistemas ir galimybes siekti teisingumo; |
|
e) |
skatinti teisėjų, teisininkų ir kitų teismų veikloje dalyvaujančių profesionalų mokymus Sąjungos ir Bendrijos teisės klausimais; |
|
f) |
įvertinti bendruosius reikalavimus, būtinus tarpusavio pasitikėjimui didinti, gerinant teisminių institucijų ir skirtingų teisės sistemų tarpusavio supratimą, pirmiausia įgyvendinant ES politiką teisingumo srityje; |
|
g) |
sukurti ir įgyvendinti kompiuterizuotą keitimosi informacija apie teistumą sistemą ir remti tyrimus, kuriais siekiama sukurti kitus keitimosi informacija būdus. |
4 straipsnis
Veiksmai
Siekiant įgyvendinti 2 ir 3 straipsniuose numatytus bendruosius ir konkrečius tikslus, metinėje darbo programoje nustatytomis sąlygomis šia programa bus remiamos šios veiksmų rūšys:
|
a) |
konkretūs Komisijos veiksmai, pavyzdžiui, studijos ir moksliniai tyrimai, konkrečių projektų kūrimas ir įgyvendinimas, pavyzdžiui, kompiuterizuotos keitimosi informacija apie teistumą sistemos, nuomonių apklausos ir tyrimai, rodiklių ir bendrų metodikų kūrimas, duomenų ir statistikos rinkimas, tobulinimas ir sklaida, seminarai, konferencijos ir ekspertų susitikimai, viešųjų kampanijų ir renginių organizavimas, tinklaviečių kūrimas ir priežiūra, informacinės medžiagos rengimas ir sklaida, parama nacionalinių ekspertų tinklams ir jų kūrimui, analitinė, stebėjimo ir vertinimo veikla; arba |
|
b) |
konkretūs tarpvalstybiniai projektai Sąjungos interesų srityje, siūlomi mažiausiai dviejų valstybių narių arba vienos valstybės narės ir kitos valstybės, kuri gali būti stojanti šalis arba šalis kandidatė, laikantis metinėse darbo programose nustatytų sąlygų; arba |
|
c) |
parama nevyriausybinių organizacijų arba kitų subjektų, siekiančių bendro Europos intereso tikslo, veiklai, siekiant bendrųjų programos tikslų, laikantis metinėse darbo programose nustatytų sąlygų, arba; |
|
d) |
dotacija veiklai siekiant bendrai finansuoti išlaidas, susijusias su Europos teisėjų mokymo tinklo, kuriuo siekiama bendrojo Europos intereso teisėjų mokymo srityje, nuolatine darbo programa; |
|
e) |
nacionaliniai projektai valstybėse narėse, kuriais:
|
5 straipsnis
Tikslinės grupės
Programa yra skirta inter alia praktikuojantiems teisininkams, paramos nukentėjusiesiems tarnybų atstovams ir kitiems teismų veikloje dalyvaujantiems profesionalams , nacionalinėms valdžios institucijoms ir visiems Sąjungos piliečiams.
6 straipsnis
Galimybė naudotis programa
1. Programa gali naudotis institucijos, valstybinės ar privačios organizacijos, įskaitant profesines organizacijas, universitetus, mokslinių tyrimų institutus ir teisės bei teisėjų mokymo (tęstinio mokymo) institutus, skirtus praktikuojantiems teisininkams, valstybių narių nevyriausybinėms organizacijoms. Pelno siekiančios įstaigos ir organizacijos galės gauti dotacijas tik kartu su pelno nesiekiančiomis arba valstybinėmis organizacijomis.
„Praktikuojantys teisininkai“ — inter alia teisėjai, prokurorai, advokatai, solisitoriai, ministerijų pareigūnai, teismų pareigūnai, antstoliai, teismo vertėjai ir kiti profesionalai, dalyvaujantys teismų sistemos darbe baudžiamosios teisės srityje.
2. Trečiosios šalys ar tarptautinės organizacijos tarpvalstybinių projektų teikti negali, bet jos gali dalyvauti kaip partneriai.
7 straipsnis
Intervencijos rūšys
1. Bendrijos finansavimas gali būti tokių teisinių formų:
|
a) |
dotacijos, |
|
b) |
viešųjų pirkimų sutartys. |
2. Bendrijos dotacijos paprastai skiriamos išnagrinėjus pasiūlymus, išskyrus tinkamai pagrįstus išimtinius skubius atvejus arba kai naudos gavėjo ypatumai neleidžia tam tikram veiksmui pasirinkti nieko kito, ir suteikiamos skiriant dotacijas veiklai arba dotacijas veiksmams.
Didžiausia projektų išlaidų bendro finansavimo norma bus tiksliai nustatyta metinėje darbo programoje.
3. Be to, sudarant viešųjų pirkimų sutartis, numatomos papildomoms priemonėms skirtos išlaidos; tokiu atveju Bendrijos lėšos padengs išlaidas paslaugoms ir prekėms įsigyti. Bus padengiamos inter alia informacijos ir ryšių, projektų, politikos krypčių, programų ir teisės aktų rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos, tikrinimo ir įvertinimo išlaidos.
8 straipsnis
Įgyvendinimo priemonės
1. Komisija Bendrijos pagalbą teikia vadovaudamasi Finansiniu reglamentu, taikomu Europos Bendrijų bendrajam biudžetui.
2. Siekdama įgyvendinti programą, Komisija, laikydamasi 2 straipsnyje nustatytų bendrųjų tikslų, iki rugsėjo mėn. pabaigos priima metinę darbo programą, kurioje tiksliai nurodomi programos konkretūs tikslai, teminiai prioritetai, 7 straipsnio 3 dalyje numatytų papildomų priemonių aprašymas ir prireikus kitų veiksmų sąrašas.
Metinė darbo programa 2007 metams priimama per tris mėnesius nuo šio dokumento įsigaliojimo.
3. Metinė darbo programa tvirtinama laikantis 10 a straipsnyje nurodytos tvarkos.
4. Vykdant su dotacijomis veiksmams susijusias įvertinimo ir skyrimo procedūras inter alia atsižvelgiama į tokius kriterijus:
|
a) |
atitikimą metinei darbo programai, 2 straipsnyje nurodytiems bendriesiems tikslams ir priemonėms, kurių buvo imtasi įvairiose 3 ir 4 straipsniuose nustatytose srityse; |
|
b) |
siūlomo veiksmo kokybę — jo koncepciją, organizavimą, pristatymą ir numatomus rezultatus; |
|
c) |
prašomą finansavimo Bendrijos lėšomis sumą ir jos pagrįstumą atsižvelgiant į numatomus rezultatus; |
|
d) |
numatomų rezultatų poveikį 2 straipsnyje apibrėžtiems bendriesiems tikslams ir priemonėms, kurių buvo imtasi įvairiose 3 ir 4 straipsniuose apibrėžtose srityse. |
5. Paraiškos dėl 4 straipsnio c ir d punktuose nurodytų dotacijų veiklai vertinamos atsižvelgiant į:
|
1. |
atitikimą programos tikslams; |
|
2. |
planuojamos veiklos kokybę; |
|
3. |
galimą didėjantį šios veiklos poveikį visuomenei; |
|
4. |
vykdomos veiklos geografinį poveikį; |
|
5. |
piliečių dalyvavimą atitinkamų organų struktūrose; |
|
6. |
siūlomos veiklos ekonominės naudos santykį. |
5a Sprendimus, susijusius su veiksmais pagal 4 straipsnio 1 dalies a punktą, Komisija priima laikydamasi 10a straipsnyje nurodytos valdymo procedūros. Sprendimus, susijusius su veiksmais pagal 4 straipsnio 1 dalies b, c, d ir e punktus, Komisija priima laikydamasi 10 straipsnyje nurodytos patariamosios procedūros.
Sprendimus dėl paraiškų dotacijoms gauti, kurias teikia (…) pelno siekiančios įstaigos ar organizacijos, Komisija priima laikydamasi 10a straipsnyje nurodytos valdymo procedūros.
6. Pagal finansinio reglamento 113 straipsnio 2 dalį laipsniško mažėjimo principas netaikomas dotacijai veiklai, kuri suteikta Europos teisėjų mokymo tinklui, kadangi jo tikslas — bendrasis Europos interesas.
9 straipsnis
Komitetas
1. Komisijai padeda iš valstybių narių atstovų sudarytas komitetas, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas, toliau — Komitetas.
2. Komitetas patvirtina darbo tvarkos taisykles.
3. Pasibaigus Komiteto posėdžiams, Komisija gali kviesti į informacinius susitikimus šalių kandidačių atstovus.
10 straipsnis
Patariamoji procedūra
1. Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, Komisijos atstovas pateikia Komitetui priemonių, kurių reikia imtis, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per tokį laiką, kurį nustatyto pirmininkas, atsižvelgdamas į klausimo skubumą, jeigu reikia, balsuojant.
2. Nuomonė įrašoma į protokolą; kiekviena valstybė narė turi teisę prašyti jos nuomonę įrašyti į protokolą.
3. Komisija visapusiškai atsižvelgia į Komiteto pareikštą nuomonę. Ji informuoja Komitetą, kokiu būdu buvo atsižvelgta į jo nuomonę.
10a straipsnis
Valdymo procedūra
1. Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, Komisijos atstovas pateikia Komitetui priemonių, kurių reikia imtis, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per tokį laiką, kurį nustato pirmininkas, atsižvelgdamas į klausimo skubumą. Tuo atveju, kai Taryba turi priimti sprendimą remdamasi Komisijos pasiūlymu, nuomonė patvirtinama Europos bendrijos steigimo sutarties 205 straipsnio 2 dalyje nustatyta balsų dauguma. Valstybių narių atstovų Komitete balsai skaičiuojami taip, kaip nustatyta tame straipsnyje. Pirmininkas nebalsuoja.
2. Komisija patvirtina priemones, kurios taikomos nedelsiant. Tačiau kai numatytos priemonės neatitinka Komiteto nuomonės, Komisija nedelsdama apie jas praneša Tarybai. Tokiu atveju Komisija gali atidėti patvirtintų priemonių taikymą trims mėnesiams nuo tokio pranešimo dienos.
3. Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali priimti kitokį sprendimą per 2 dalyje numatytą laikotarpį.
11 straipsnis
Papildomumas
1. Bus siekiama sinergijos ir papildomumo su kitomis Bendrijos priemonėmis, ypač su Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos civilinio teisingumo specialiąja programa ir Saugumo ir laisvių apsaugos bei Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrosiomis programomis. Statistinė informacijos apie baudžiamąjį teisingumą dalis bus parengta bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, prireikus naudojantis Bendrijos statistikos programa.
2. Programos ištekliais gali būti dalijamasi su kitomis Bendrijos priemonėmis, visų pirma Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos civilinio teisingumo specialiąja programa tam, kad būtų įgyvendinti veiksmai, atitinkantys abiejų programų tikslus.
3. Pagal šį sprendimą finansuojamai veiklai neteikiama pagalba tam pačiam tikslui pagal kitas Bendrijos finansines priemones. Užtikrinama, kad naudos pagal šį sprendimą gavėjai pateiktų Komisijai informaciją apie finansavimą, gautą iš Bendrijos biudžeto ir kitų šaltinių, bei informaciją apie rengiamas paraiškas gauti finansavimą.
12 straipsnis
Biudžeto ištekliai
Biudžeto ištekliai, skirti šioje programoje numatytiems veiksmams, įskaitomi į metinius Europos Sąjungos bendrojo biudžeto asignavimus. Turimus metinius asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija, neviršydama finansinėje perspektyvoje nustatytų ribų.
13 straipsnis
Stebėsena
1. Komisija užtikrina, kad naudos gavėjas pateiktų visų pagal programą finansuotų veiksmų technines ir finansines darbo pažangos ataskaitas, o galutinė ataskaita būtų pateikta per tris mėnesius nuo veiksmo baigimo. Ataskaitų formą ir struktūrą nustato Komisija.
2. (…)
3. Komisija užtikrina, kad įgyvendinant šią programą sudarytos sutartys ir susitarimai visų pirma numatytų, kad Komisija (arba bet kuris jos įgaliotas atstovas) vykdo priežiūrą ir finansinę kontrolę, prireikus atlikdama patikrinimus vietoje, įskaitant atrankinius patikrinimus, o Audito Rūmai — auditą.
4. Komisija užtikrina, kad finansinės paramos gavėjas penkerius metus nuo bet kokiam veiksmui skirto paskutinio mokėjimo gavimo užtikrintų, kad Komisija galės susipažinti su visais vykdant veiksmą patirtas išlaidas patvirtinančiais dokumentais.
5. Atsižvelgdama į 1 ir 2 dalyse nurodytų ataskaitų ir atrankinių patikrinimų rezultatus, Komisija užtikrina, kad prireikus būtų patikslinta iš pradžių patvirtintos finansinės pagalbos apimtis ir skyrimo sąlygos bei mokėjimų grafikas.
6. Komisija užtikrina, kad būtų imtasi visų reikiamų priemonių patikrinti, ar finansuoti veiksmai yra įvykdyti tinkamai ir nepažeidžiant šio sprendimo bei Finansinio reglamento nuostatų.
14 straipsnis
Bendrijos finansinių interesų apsauga
1. Komisija užtikrina, kad įgyvendinant pagal šį sprendimą finansuojamus veiksmus, Bendrijos finansiniai interesai būtų apsaugoti taikant sukčiavimo, korupcijos ir bet kokios kitos neteisėtos veiklos prevencijos priemones, vykdant veiksmingą kontrolę ir susigrąžinant nepagrįstai išmokėtas sumas, o nustačius pažeidimus — taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas pagal Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 ir (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999.
2. Pagal šią programą finansuojamų Bendrijos veiksmų atveju Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 ir Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 taikomi bet kuriam Bendrijos teisės nuostatos pažeidimui, įskaitant pagal programą nustatyto sutartinio įsipareigojimo pažeidimą, kilusiam dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiklos ar neveikimo, kai dėl nepagrįstų išlaidų padaroma ar gali būti padaryta žala Europos Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams.
3. Komisija užtikrina, kad veiksmui suteikta finansinė parama būtų sumažinta, sustabdyta arba išieškota, jeigu ji nustato pažeidimus, įskaitant neatitikimą šio sprendimo nuostatoms arba atskiram sprendimui, arba sutarčiai ar susitarimui, suteikiančiam atitinkamą finansinę paramą, arba jeigu paaiškėja, kad negavus Komisijos pritarimo veiksmas buvo pakeistas pažeidžiant projekto pobūdį ar įgyvendinimo sąlygas.
4. Jeigu nesilaikoma terminų arba jeigu įgyvendinant veiksmą pasiekta pažanga pateisina tik dalį skirtos finansinės pagalbos, Komisija užtikrina, kad iš naudos gavėjo būtų pareikalauta per nustatytą laikotarpį pateiktų savo paaiškinimus. Jei naudos gavėjas nepateikia patenkinamo atsakymo, Komisija užtikrina, kad likusios finansinės pagalbos dalies mokėjimą būtų galima nutraukti ir būtų galima pareikalauti sugrąžinti jau išmokėtas sumas.
5. Komisija užtikrina, kad visos nepagrįstai išmokėtos sumos būtų grąžintos Komisijai. Už visas laiku nesugrąžintas sumas skaičiuojami delspinigiai pagal Finansiniame reglamente nustatytas sąlygas.
15 straipsnis
Vertinimas
1. Bus nuolat stebima, kaip įgyvendinama pagal šią programą vykdoma veikla.
2. Komisija užtikrina nuolatinį, nepriklausomą, išorinį programos įvertinimą.
3. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia:
|
-a) |
kasmetinį pranešimą apie programos įgyvendinimą ; |
|
a) |
ne vėliau kaip 2011 m. kovo 31 d. — tarpinį įvertinimo pranešimą apie pasiektus rezultatus ir kokybinius bei kiekybinius šios programos įgyvendinimo aspektus; |
|
b) |
ne vėliau kaip 2012 m. rugpjūčio 30 d. — komunikatą apie šios programos tęsimą; |
|
c) |
ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d. — ex post įvertinimo ataskaitą. |
15a straipsnis
Veiksmų paskelbimas
Kiekvienais metais Komisija privalo paskelbti šios programos apimtyje finansuotų veiksmų sąrašą, pateikiant trumpą kiekvieno projekto aprašymą.
15b straipsnis
Matomumas
Komisija nustato gaires, kuriomis siekiama užtikrinti remiantis šiuo Sprendimu suteikto finansavimo matomumą.
16 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio priemonės
Nuo 2007 m. sausio 1 d. šis sprendimas pakeičia atitinkamas 2002 m. liepos 22 d. Tarybos sprendimo dėl policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose (AGIS) pagrindų programos nustatymo, nuostatas.
Pagal minėtą sprendimą iki 2006 m. gruodžio 31 d. pradėtus veiksmus iki jų pabaigos toliau reglamentuoja tas pats sprendimas. Minėto sprendimo 7 straipsnyje nurodytas komitetas pakeičiamas šio sprendimo 10 straipsnyje numatytu komitetu.
17 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d., išskyrus 8 straipsnio 2 ir 3 dalis bei 10a straipsnį, kurie taikomi nuo tos dienos, kai įsigalioja šis sprendimas.
Priimta Briuselyje,
Tarybos vardu
Pirmininkas
(1) OL C …
(2) OL C …
(4) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(5) OL L 357, 2002 12 31, p. 1.
(6) OL L 312, 1995 12 23, p. 1.
P6_TA(2006)0596
Nusikalstamumo prevencija ir kova su nusikalstamumu (2007-2013 m.) *
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl 2007-2013 m. Nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu specialios programos sudarymo pagal Saugumo ir laisvių apsaugos bendrąją programą (COM(2005)0124 — C6-0242/2005 — 2005/0035(CNS))
(Konsultavimosi procedūra)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2005)0124) (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į ES sutarties 34 straipsnio 2 dalies c punktą, |
|
— |
atsižvelgdamas į ES sutarties 39 straipsnio 1 dalį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą konsultacijos (C6-0242/2005), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 ir 51 straipsnius, |
|
— |
atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto nuomonę (A6-0389/2006), |
|
1. |
pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais; |
|
2. |
mano, kad siūlomame teisės akto projekte nurodyta orientacinė finansinė suma turi atitikti maksimalią naujo daugiamečio finansinio plano 3A eilutės ribą, ir pabrėžia, kad dėl metinės sumos bus nuspręsta metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, atsižvelgiant į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžeto disciplinos ir patikimo finansų valdymo (2) 38 punkto nuostatas. |
|
3. |
ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį; |
|
4. |
ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas; |
|
5. |
ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą; |
|
6. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai. |
|
(1) |
Sąjungos tikslas suteikti piliečiams aukšto lygio saugumą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje pasiekiamas, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 29 straipsnyje ir 2 straipsnio ketvirtoje įtraukoje, užkardant organizuotą ir kitokį nusikalstamumą ir kovojant su juo. |
|
(1) |
Prioritetinis Sąjungos tikslas suteikti piliečiams aukšto lygio saugumą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje pasiekiamas, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 29 straipsnyje ir 2 straipsnio ketvirtoje įtraukoje, užkardant organizuotą ir kitokį nusikalstamumą ir kovojant su juo. |
|
(2) |
Norėdama apsaugoti mūsų piliečių ir visuomenės laisvę ir saugumą nuo nusikalstamos veiklos Sąjunga privalo veiksmingai ir efektyviai imtis būtinų visų rūšių nusikalstamumo prevencijos, nustatymo, tyrimo ir persekiojimo priemonių, visų pirma tarpvalstybinės svarbos atvejais. |
|
(2) |
Norėdama apsaugoti mūsų piliečių ir visuomenės laisvę ir saugumą nuo nusikalstamos veiklos Sąjunga privalo veiksmingai ir efektyviai imtis būtinų visų rūšių nusikalstamumo prevencijos, nustatymo, tyrimo ir persekiojimo priemonių, visų pirma organizuoto nusikalstamumo atvejais. |
|
(5) |
Būtina ir tikslinga išplėsti nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu priemonių finansavimo galimybes ir siekiant veiksmingumo, ekonomiškumo ir skaidrumo peržiūrėti metodus. |
|
(5) |
Būtina ir tikslinga išplėsti nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu priemonių finansavimo galimybes: formuojant tiesiogiai į veiklos aspektus sutelktą požiūrį į galimybes bus bandoma optimaliai išnaudoti atsakingas tarnybas. Be to, šios programos nuostatos turi suteikti galimybę, siekiant veiksmingumo, ekonomiškumo ir skaidrumo, peržiūrėti metodus. |
|
(9) |
Kadangi valstybės narės negali visiškai pasiekti šio numatomo veiksmo tikslų, visų pirma organizuoto ir tarpvalstybinio nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu, nes dėl iniciatyvos apimties ir poveikio tai galima geriau padaryti Sąjungos lygiu, Sąjunga gali priimti priemones pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Laikantis tame straipsnyje nustatyto proporcingumo principo, šis sprendimas nenumato nieko, kas nėra būtina siekiant šių tikslų. |
|
(9) |
Kadangi valstybės narės negali visiškai pasiekti šio numatomo veiksmo tikslų, visų pirma organizuoto ir tarpvalstybinio nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu, nes dėl iniciatyvos apimties ir poveikio tam gali prireikti įsikišimo Sąjungos lygiu, Sąjunga gali priimti priemones pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Laikantis tame straipsnyje nustatyto proporcingumo principo, šis sprendimas nenumato nieko, kas nėra būtina siekiant šių tikslų. |
|
(11) |
Programos išlaidos turėtų neviršyti finansinės perspektyvos 3 antraštėje nustatytos ribos. Būtina numatyti lankstų programos apibrėžimą, kad būtų galima atlikti bet kokių numatytų veiksmų paskesnius pakeitimus, taip reaguojant į poreikių raidą 2007-2013 m. laikotarpiu. Todėl sprendimas apsiriboja bendru numatomų veiksmų apibrėžimu ir tų veiksmų atitinkamomis administracinėmis ir finansinėmis priemonėmis. |
|
(11) |
Programos išlaidos turėtų neviršyti daugiamečio finansinio plano 3 A eilutėje nustatytos ribos. Būtina numatyti lankstų programos apibrėžimą, kad būtų galima atlikti bet kokių numatytų veiksmų paskesnius pakeitimus, taip reaguojant į poreikių raidą 2007-2013 m. laikotarpiu. |
|
(a) |
teisėsauga |
|
(b) |
nusikalstamumo prevencija ir kriminologija |
|
(a) |
nusikalstamumo prevencija ir kriminologija |
|
(b) |
teisės stiprinimas, kuriuo siekiama kovoti su nusikalstama veikla ir neleisti nusikaltėliams naudotis pajamomis iš nusikalstamos veiklos. |
|
a) |
remti bei plėtoti teisėsaugos institucijų, kitų nacionalinių valdžios institucijų ir susijusių Sąjungos įstaigų koordinavimą, bendradarbiavimą ir savitarpio supratimą, |
|
a) |
remti bei plėtoti teisėsaugos institucijų, kitų nacionalinių , regioninių ir vietos valdžios institucijų ir susijusių Sąjungos įstaigų koordinavimą, bendradarbiavimą ir savitarpio supratimą, atliekant jų pastangų racionalizavimą, gerinant jų tarpusavio sąveikumą, skatinant EUROPOLO koordinuojamų jungtinių tyrimo grupių ( angl. Joint Investigation Teams ) skaičiaus didėjimą, taip pat mokymo ir supažindinimo veiklą, susijusią su CEPOLO/EUROPOLO bendradarbiavimu, kovos su terorizmu srityje ; |
|
b) |
skatinti, remti ir plėtoti horizontalius metodus ir priemones, būtinas strategiškai užkardant ir kovojant su nusikalstamumu, pavyzdžiui, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystes, geriausią nusikalstamumo prevencijos praktiką, palyginamąją statistiką ir taikomąją kriminologiją; |
|
b) |
skatinti, remti ir plėtoti horizontalius metodus ir priemones , taip pat ir procedūrų standartizavimą, kas yra būtina strategiškai užkardant ir kovojant su nusikalstamumu, pavyzdžiui, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystes (griežtai laikantis šiuo metu galiojančių ir ateityje galiosiančių normų tokiose svarbiose srityse kaip duomenų saugojimas ir apsauga) , geriausią nusikalstamumo prevencijos praktiką, palyginamąją statistiką ir taikomąją kriminologiją , tarp jų ir sukuriant nepriklausomą lyginamosios analizės priemonę ; |
|
c) |
skatinti ir plėtoti nukentėjusiųjų ir nusikaltimo liudytojų apsaugos praktiką. |
|
c) |
skatinti ir plėtoti nukentėjusiųjų ir nusikaltimo liudytojų apsaugos praktiką, panaudojant įvairių nacionalinių sistemų papildomo nuolatinio žalos atlyginimo fondo, užtikrinančio bendrą minimalią apsaugą ir žalos atlyginimą, lėšas . |
|
ca) |
atitinkamuose projektuose skatinti piliečių dalyvavimo koncepciją bei padrąsinti iniciatyvas, pagrįstas aktyviu pilietinės visuomenės bei jos veikėjų dalyvavimu gerinant bendrą saugumą. |
3. Programa nėra skirta teisminiam bendradarbiavimui. Tačiau ji gali apimti veiksmus, kuriais siekiama teisminių ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo.
3. Programa nėra skirta teisminiam bendradarbiavimui. Tačiau ji gali apimti veiksmus, kuriais siekiama teisminių ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo, pavyzdžiui, EUROPOLUI ir EUROJUSTUI bendradarbiaujant, įkuriant skubios teisinės pagalbos tarnybą, atsakingą už reikiamos teisinės bazės, leidžiančios laikantis teisės normų tęsti policijos ir/ar saugumo tarnybų veiksmus, įvertinimą, atsižvelgiant į situaciją dėl kurios į ją buvo kreiptasi.
1. Programa yra skirta teisėsaugos tarnyboms, kitoms viešosioms ir (arba) privačioms įstaigoms, subjektams ir institucijoms, įskaitant vietos, regionines ir nacionalines institucijas, socialinius partnerius, universitetus, statistikos tarnybas, žiniasklaidą, nevyriausybines organizacijas, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystes ir atitinkamas tarptautines organizacijas.
1. Programa yra skirta teisėsaugos tarnyboms, kitoms viešosioms ir (arba) privačioms įstaigoms, subjektams ir institucijoms, įskaitant vietos, regionines ir nacionalines institucijas, socialinius partnerius, universitetus, statistikos tarnybas, žiniasklaidą, nevyriausybines organizacijas, atitinkamas tarptautines organizacijas, ir viešojo bei privataus sektorių partnerystę, jei ji vykdoma tik pagal temines dalis, numatytas 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose, ir jai taikoma griežta pagrindinių teisių laikymosi kontrolė, ypač asmens duomenų apsaugos srityje.
1. Sąjungos finansinė parama gali būti teikiama tokiomis teisinėmis formomis:
|
(a) |
dotacijomis, |
|
(b) |
viešųjų pirkimų sutartimis. |
1. Sąjungos finansinė parama gali būti teikiama pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (toliau — Finansinis reglamentas) 108 ir 88 straipsnius tokiomis teisinėmis formomis:
|
(a) |
subsidijomis , |
|
(b) |
viešųjų pirkimų sutartimis. |
2a. Galimybė naudotis lėšomis palengvinama dokumentams, kuriuos reikia pateikti, taikant proporcingumo principą ir sukuriant paraiškoms teikti skirtą duomenų bazę.
3a. Komisija kiek įmanoma turi supaprastinti procedūras bei užtikrinti, kad šioje programoje numatyti kvietimai teikti pasiūlymus nebūtų biurokratinė kliūtis projektų — kandidatų teikėjams. Prireikus kvietimas teikti pasiūlymus gali būti organizuojamas dviem etapais, pirmajame atsiunčiant tik pačią būtiniausią informaciją, reikalingą tinkamam projekto įvertinimui.
|
(d) |
geografinį vykdomos veiklos poveikį; |
|
(d) |
geografinį ir socialinį vykdomos veiklos poveikį; |
1. Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, Komisijos atstovas pateikia komitetui projektą dėl priemonių, kurių reikia imtis. Komitetas, prireikus, surengęs balsavimą, pateikia nuomonę dėl projekto iki termino, kurį pirmininkas gali nustatyti atsižvelgdamas į tai, kiek klausimas yra skubus.
2. Komiteto nuomonė įtraukiama į protokolą. Kiekviena valstybė narė turi teisę paprašyti, kad jos pozicija būtų paminėta protokole.
3. Komisija kiek galėdama atsižvelgia į komiteto pateiktą nuomonę. Ji praneša komitetui, kaip ji atsižvelgė į jo pateiktą nuomonę.
Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai.
1a. Komisija užtikrina, kad šioje direktyvoje numatyti veiksmai būtų įvertinti ex ante, stebimi ir įvertintiex post. Be to, ji užtikrina, kad programa būtų prieinama ir kad ji būtų skaidriai įgyvendinama.
2. Komisija užtikrina nuolatinį, nepriklausomą ir išorinį programos įvertinimą.
2. Komisija užtikrina nuolatinį, nepriklausomą ir išorinį programos įvertinimą. Ji taip pat reguliariai rengia keitimąsi nuomonėmis su šios programos dalyviais dėl programos koncepcijos, jos įgyvendinimo bei kontrolės.
3. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia:
|
(a) |
tarpinio įvertinimo ataskaitą apie gautus rezultatus ir kokybinius bei kiekybinius šios programos įgyvendinimo aspektus ne vėliau kaip iki 2010 m. kovo 31 d.; |
|
(b) |
komunikatą apie šios programos tęsinį ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d.; |
|
(c) |
ex post įvertinimo ataskaitą ne vėliau kaip iki 2015 m. kovo 31 d.; |
3. Komisija Europos Parlamentui , Tarybai , Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui, taip pat nacionaliniams parlamentams pateikia:
|
-a) |
glaustą metinę ataskaitą, kurioje būtų informacija, leidžianti įvertinti šios programos kiekybinę sėkmę, |
|
(a) |
praėjus trejiems metams nuo šio sprendimo patvirtinimo — tarpinio įvertinimo ataskaitą apie gautus rezultatus ir kokybinius bei kiekybinius šios programos įgyvendinimo aspektus; |
|
(b) |
praėjus ketveriems metams nuo šio sprendimo patvirtinimo — komunikatą apie šios programos tęsinį; |
|
(c) |
išsamią ex post įvertinimo ataskaitą apie programos įgyvendinimą ir jos rezultatus — pasibaigus programos vykdymo laikotarpiui, ne vėliau kaip iki 2015 m. kovo 31 d.; |
14a straipsnis
Vienodas vertinimas
Organizacijos, gaunačios dotacijų veiklai pagal šią programą, gali dalyvauti kvietimuose teikti pasiūlymus kitose programose, tačiau tai jiems nesuteikia pirmenybės prieš kitas organizacijas, finansuojamas ne iš Europos Sąjungos biudžeto.
14b straipsnis
Finansavimo viešumas
Visos institucijos, asociacijos ar įmonės, gaunančios dotacijų pagal šią programą, turi užtikrinti ES teikiamos paramos viešumą; tam tikslui Komisija nustato detalias gaires matomumo srityje.
14c straipsnis
Rezultatų sklaida
Siekiant palengvinti rezultatų sklaidą, priemonės, išplaukiančios iš pagal šią programą finansuojamų projektų, pavyzdžiui, statistikos ir kriminologinių duomenų srityje, elektroniniu būdu nemokamai pateikiamos visuomenei.
14d straipsnis
Projektų skelbimas
Kiekvienais metais Komisija ir valstybės narės skelbia pagal šią programą finansuojamų projektų sąrašą ir trumpą kiekvieno projekto aprašymą.
(1) Dar neskelbta OL.
P6_TA(2006)0597
Antros kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimas (reglamentas) *
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 2424/2001 dėl antros kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo (COM(2006)0383 — C6-0296/2006 — 2006/0125(CNS))
(Konsultavimosi procedūra)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2006)0383) (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į EB sutarties 66 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0296/2006), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A6-0410/2006), |
|
1. |
pritaria Komisijos pasiūlymui; |
|
2. |
ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas; |
|
3. |
ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą; |
|
4. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai. |
(1) Dar neskelbta OL.
P6_TA(2006)0598
Antros kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimas (sprendimas) *
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, iš dalies keičiančio Sprendimą 2001/886/TVR dėl antros kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo (COM(2006)0383 — C6-0297/2006 — 2006/0126(CNS))
(Konsultavimosi procedūra)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2006)0383) (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į ES sutarties 30 straipsnio 1 dalies a ir b punktus, 31 straipsnio 1 dalies a ir b punktus ir 34 straipsnio 2 dalies c punktą, |
|
— |
atsižvelgdamas į ES sutarties 39 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0297/2006), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 ir 51 straipsnius, |
|
— |
atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A6-0413/2006), |
|
1. |
pritaria Komisijos pasiūlymui; |
|
2. |
ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas; |
|
3. |
prašo Tarybos dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą; |
|
4. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai. |
(1) Dar neskelbta OL.
P6_TA(2006)0599
Pagalba branduolinės saugos ir saugumo srityje *
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos reglamento, nustatančio pagalbos branduolinės saugos ir saugumo srityje priemonę, projekto (9037/2006 — C6-0153/2006 — 2006/0802(CNS))
(Konsultavimosi procedūra)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Tarybos siūlomą tekstą (9037/2006), |
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2004)0630) (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 177 ir 203 straipsnius, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0153/2006), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Biudžeto komiteto nuomones (A6-0397/2006), |
|
1. |
pritaria Tarybos siūlomam tekstui su pakeitimais; |
|
2. |
mano, kad siūlomame teisės akto projekte nurodyta orientacinė suma turi atitikti naujosios daugiametės finansinės struktūros 4 išlaidų kategorijos aukščiausią ribą, ir pabrėžia, kad dėl metinės sumos bus nuspręsta metinės biudžeto sudarymo procedūros metu pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės disciplinos ir patikimo finansų valdymo 38 punkto nuostatas (2); |
|
3. |
ragina Komisiją pagal Euratomo sutarties 119 straipsnio 2 pastraipą atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą; |
|
4. |
ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas; |
|
5. |
prašo Tarybos dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą; |
|
6. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai. |
|
1) |
Europos bendrija yra vienas iš pagrindinių ekonominės, finansinės, techninės, humanitarinės ir makroekonominės pagalbos teikėjų trečiosioms šalims. Siekiant, kad Europos bendrijos išorės pagalba būtų veiksmingesnė, buvo parengta nauja sistema pagalbai planuoti ir teikti. [data] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. … bus nustatyta Pasirengimo narystei priemonė, pagal kurią bus teikiama Bendrijos pagalba šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms . [data] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. […] bus nustatyta Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė. [data] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. … tikslas — vystomasis bendradarbiavimas ir ekonominis bendradarbiavimas su kitomis trečiosiomis šalimis. [data] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. … bus nustatyta Stabilumo priemonė. Šis reglamentas yra papildoma priemonė, kuria siekiama paremti pastangas stiprinti branduolinę saugą ir branduolinių medžiagų efektyvių bei veiksmingų saugos priemonių taikymą trečiosiose šalyse. |
|
1) |
Europos bendrija yra vienas iš pagrindinių ekonominės, finansinės, techninės, humanitarinės ir makroekonominės pagalbos teikėjų trečiosioms šalims. Siekiant, kad Europos bendrijos išorės pagalba būtų veiksmingesnė, buvo parengta nauja sistema pagalbai planuoti ir teikti. [data] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. … bus nustatyta Pasirengimo narystei priemonė, pagal kurią bus teikiama Bendrijos pagalba šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms. [data] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. […] bus nustatyta Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė. [data] Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. … tikslas — vystomasis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis (3). [data] Tarybos reglamentu (EB) Nr. … skatinamas ekonominis bendradarbiavimas su kitomis trečiosiomis šalimis. [data] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. … bus nustatyta Stabilumo priemonė. [data] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. … sukuriama demokratijos ir žmogaus teisių skatinimo visame pasaulyje finansavimo priemonė (EIDHR) (4). Šis reglamentas yra papildoma priemonė, kuria siekiama paremti pastangas stiprinti branduolinę saugą ir branduolinių medžiagų efektyvių bei veiksmingų saugos priemonių taikymą trečiosiose šalyse. |
|
(2a) |
Dėl to, kad didėja prieinamumas prie branduolinių medžiagų, didėja branduolinės ginkluotės platinimo pavojus, todėl šis klausimas patenka į branduolinės saugos sritį ir su juo susijusios problemos turėtų būti sprendžiamos taikant šią priemonę. |
|
(3a) |
Nepaprastai svarbu užtikrinti su branduoline ir radiacine sauga susijusios informacijos, kuri turi būti tiksli ir patvirtinta, konfidencialumą; tai ypač taikoma informacijai, kuri galėtų itin dominti teroristus. |
|
(4) |
Bendrija pagal Sutarties X straipsnį jau glaudžiai bendradarbiauja su Tarptautine atominės energetikos agentūra branduolinės saugos priemonių ( prisidėdama prie Sutarties antrosios dalies VII skyriuje) ir branduolinės saugos klausimais. |
|
(4) |
Bendrija pagal Sutarties II antraštinės dalies X skyrių jau glaudžiai bendradarbiauja su Tarptautine atominės energetikos agentūra branduolinės saugos priemonių ( siekdama Sutarties II antraštinės dalies VII skyriuje išdėstytų tikslų ) ir branduolinės saugos klausimais. Atsižvelgdama į tai, Bendrija aktyviai remia ketinimą parengti elgesio kodeksą, susijusį su Tarptautinės atominės energetikos agentūros valdoma tarptautine įspėjimo apie branduolines avarijas sistema. |
|
(7) |
Šalia tarptautinių konvencijų ir sutarčių kai kurios valstybės narės yra sudariusios dvišalius susitarimus dėl techninės pagalbos teikimo. |
|
(7) |
Šalia tarptautinių konvencijų ir sutarčių kai kurios valstybės narės yra sudariusios dvišalius susitarimus dėl techninės pagalbos teikimo. Pageidautina, kad pagal tokius susitarimus vykdomi veiksmai būtų derinami su Bendrijos priemonėms. |
|
(9) |
Susitariama, kad kai atitinkamam branduoliniam įrenginiui teikiama pagalba, ji skiriama, tam, kad būtų pasiektas maksimalus poveikis, tačiau nenukrypstant nuo principo, pagal kurį už įrenginio saugą turėtų atsakyti o peratorius ir valstybė, kurios jurisdikcijai priklauso įrenginys. |
|
(9) |
Susitariama, kad kai atitinkamam branduoliniam įrenginiui teikiama pagalba, ji skiriama, tam, kad būtų pasiektas maksimalus poveikis, tačiau nenukrypstant nuo principo „teršėjas moka“ , ir principo, pagal kurį atsakomybė už įrenginio saugą, sustabdymą ir pagamintų atliekų tvarkymą turėtų tekti operatoriui ir valstybei , kurios jurisdikcijai priklauso įrenginys. Be to, parama visų pirma turėtų būti skiriama tiems branduoliniams įrenginiams ir tokiai veiklai, kurie gali turėti didelį poveikį valstybėms narėms. |
|
(13) |
Šis reglamentas, kuriame numatoma finansinė parama, kuri padėtų siekti Sutartyje numatytų tikslų, neprieštarauja atitinkamoms Bendrijos ir valstybių narių kompetencijoms atitinkamose srityse, visų pirma branduolinės saugos priemonių srityje. |
|
(13) |
Šis reglamentas, kuriame numatoma finansinė parama, kuri padėtų siekti Sutartyje numatytų tikslų, neprieštarauja išimtinei valstybių narių teisei pasirinkti energetikos šaltinius ir Bendrijos ir valstybių narių kompetencijai atitinkamose srityse, visų pirma branduolinės saugos priemonių srityje. |
|
(13a) |
Atsižvelgiant į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (5) 38 punkto nuostatas ir neribojant pagal Sutartį apibrėžtų dviejų biudžeto valdymo institucijų galių, šiame reglamente turėtų būti nurodyta orientacinė suma visam priemonės įgyvendinimo laikotarpiui. |
Bendrija, laikydamasi šio reglamento nuostatų, finansuoja priemones, skirtas aukštam branduolinės ir radiacinės saugos lygiui bei branduolinių medžiagų efektyvių ir veiksmingų saugos priemonių taikymui trečiosiose šalyse skatinti .
Bendrija, laikydamasi šio reglamento nuostatų ir nepažeisdama principo „teršėjas moka“ , gali skirti finansinę paramą, kad būtų veiksmingai įgyvendinimos priemonės, skirtos užtikrinti aukštam radiacinio saugumo lygiui, kuris atitinktų Europos Sąjungos technologijų, reglamentavimo ir veiklos lygį, atsižvelgiant į naujausius mokslo ir technologijų pasiekimus, radiacinei saugai bei branduolinių medžiagų efektyvių ir veiksmingų saugos priemonių taikymui trečiosiose šalyse.
|
a) |
veiksmingos branduolinės saugos kultūros skatinimas visais lygiais, visų pirma: |
|
a) |
veiksmingų branduolinės saugos priemonių skatinimas visais lygiais, visų pirma: |
|
— |
gerinant esamų atominių elektrinių arba kitų branduolinių įrenginių konstrukcijos , eksploatavimo ir priežiūros saugos aspektus, kad būtų galima pasiekti aukštą saugos lygį, |
|
— |
gerinant esamų atominių elektrinių arba kitų branduolinių įrenginių eksploatavimo, atnaujinimo ir priežiūros saugos aspektus , atsižvelgiant į šių įrenginių eksploatavimo patirtį, kad būtų galima pasiekti kuo aukštesnį saugos lygį, |
|
— |
remiant saugų branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų pervežimą, apdorojimą ir laidojimą, |
|
— |
remiant tinkamų metodų ir technologijų kūrimą siekiant užtikrinti saugų panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų pervežimą, apdorojimą ir laidojimą , ir |
|
— |
plėtojant bei įgyvendinant esamų įrenginių eksploatavimo nutraukimo ir buvusių branduolinių vietų atkūrimo strategijas; |
|
— |
plėtojant bei įgyvendinant esamų įrenginių eksploatavimo nutraukimo ir buvusių branduolinių vietų atkūrimo strategijas , pagal kurias priimtinomis kainomis ir terminais galima užtikrinti aukštą saugos lygį; |
|
b) |
veiksmingų reglamentavimo sistemų, procedūrų ir struktūrų skatinimas siekiant užtikrinti tinkamą apsaugą nuo radioaktyviųjų medžiagų, visų pirma didelio aktyvumo radioaktyvių šaltinių, jonizuojančiosios spinduliuotės, ir saugų šių medžiagų laidojimą; |
|
b) |
veiksmingų reglamentavimo sistemų, procedūrų ir struktūrų skatinimas siekiant užtikrinti tinkamą apsaugą nuo radioaktyviųjų medžiagų, visų pirma didelio aktyvumo radioaktyvių šaltinių, jonizuojančiosios spinduliuotės, ir saugų šių medžiagų laidojimą, o už tai finansiškai atsakingas ir toliau turi likti tik operatorius; |
|
d) |
veiksmingų nenumatytų įvykių planavimo, parengties ir reagavimo, civilinės saugos ir reabilitacijos priemonių nustatymas; |
|
d) |
veiksmingų avarijų prevencijos, nenumatytų įvykių planavimo, parengties ir reagavimo, civilinės saugos, žalos apribojimo ir reabilitacijos priemonių nustatymas; |
|
e) |
priemonės, skirtos tarptautiniam bendradarbiavimui (taip pat tarp su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, visų pirma TATENA) pirmiau nurodytose srityse skatinti, įskaitant tarptautinių konvencijų ir sutarčių įgyvendinimą ir stebėseną, keitimąsi informaciją, mokymą ir mokslinius tyrimus. |
|
e) |
priemonės, skirtos tarptautiniam bendradarbiavimui (taip pat tarp su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, visų pirma TATENA) pirmiau nurodytose srityse skatinti, įskaitant tarptautinių konvencijų ir sutarčių įgyvendinimą ir stebėseną, keitimąsi informaciją, mokymą, švietimą ir mokslinius tyrimus. |
2. Šiose veiksmų programose apibrėžiami siekiami tikslai, intervencijos sritys, numatytos priemonės, tikėtini rezultatai, valdymo procedūros ir planuojamo finansavimo bendra suma. Jose pateikiamas trumpas finansuotinų operacijų apibūdinimas, nurodomos kiekvienai operacijai skirtos sumos ir preliminarus jų įgyvendinimo tvarkaraštis. Atitinkamais atvejais jose gali būti pateikiami anksčiau teikiant pagalbą įgytos patirties pavyzdžiai.
2. Šiose veiksmų programose apibrėžiami siekiami tikslai, intervencijos sritys, numatytos priemonės, tikėtini rezultatai, valdymo procedūros ir planuojamo finansavimo bendra suma. Jose pateikiamas trumpas finansuotinų operacijų apibūdinimas, nurodomos kiekvienai operacijai skirtos sumos ir preliminarus jų įgyvendinimo tvarkaraštis. Tinkamais atvejais jose pateikiami anksčiau teikiant pagalbą įgytos patirties pavyzdžiai.
3. Veiksmų programos ir visi jų patikslinimai bei pratęsimai tvirtinami 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka prireikus pasikonsultavus su šalimi partnere ar šalimis partnerėmis atitinkamame regione.
3. Veiksmų programos ir visi jų patikslinimai bei pratęsimai tvirtinami 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka ir atsižvelgiant į 18 straipsnio nuostatas, jei reikia, pasikonsultavus su šalimi partnere ar šalimis partnerėmis atitinkamame regione.
|
— |
Europos Sąjungos agentūros; |
|
— |
jungtinis Bendrijos mokslinių tyrimų centras ir Europos Sąjungos agentūros; |
|
— |
skolos sumažinimo programos; |
|
— |
skolos sumažinimo programos, tačiau tik išimtiniais atvejais, remiantis tarptautiniu mastu suderinta skolų mažinimo programa; |
2a. Bendrijos finansavimas paprastai nenaudojamas mokesčiams, muitams arba kitoms mokestinėms įmokoms šalyse gavėjose mokėti.
Komisija reguliariai vertina politikos sričių ir programų rezultatus, programavimo veiksmingumą, siekdama patikrinti, ar buvo pasiekti tikslai, ir parengti rekomendacijas, kaip pagerinti būsimą veiklą. Komisija svarbius įvertinimo pranešimus pateikia pagal 20 straipsnį įsteigtam komitetui.
Komisija, pasinaudodama nepriklausomų ekspertų pagalba, pagal atskirus projektus reguliariai vertina politikos sričių ir programų rezultatus, programavimo veiksmingumą, siekdama patikrinti, ar buvo pasiekti tikslai, ir parengti rekomendacijas, kaip pagerinti būsimą veiklą. Komisija svarbius įvertinimo pranešimus pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir pagal 20 straipsnį įsteigtam komitetui.
20a straipsnis
Orientacinė suma
Orientacinė suma šiam reglamentui įgyvendinti 2007-2013 m. yra 524 mln. euro.
Metinius asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija, atsižvalgdama į finansinėje struktūroje nustatytas ribas.
Ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pranešimą, kuriame įvertinamas reglamento įgyvendinimas pirmaisiais trejais metais, prireikus pridėdama pasiūlymą dėl teisės akto, nustatančio būtinus dokumento pakeitimus.
Ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pranešimą, kuriame įvertinamas reglamento įgyvendinimas pirmaisiais trejais metais, ir po to tokį pranešimą teikia kas dvejus metus , prireikus pridėdama pasiūlymą dėl teisės akto, nustatančio būtinus dokumento pakeitimus.
(1) Dar neskelbta OL.
(2) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(3) OL L […], […], p. […].
(4) OL L […], […], p. […].
P6_TA(2006)0600
Išorinėms valstybių narių sienoms kirsti skirta viza *
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus, pasiūlymo (COM(2006)0084 — C6-0256/2006 — 2006/0022(CNS))
(Konsultavimosi procedūra)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą (COM(2006)0084) (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į EB sutarties 62 straipsnio 2 dalies b punkto I papunktį, |
|
— |
atsižvelgdamas į EB sutarties 67 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0256/2006), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A6-0431/2006), |
|
1. |
pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais; |
|
2. |
ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį; |
|
3. |
ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas; |
|
4. |
ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą; |
|
5. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai. |
|
(3) |
Antigvą ir Barbudą, Bahamas, Barbadosą, Mauricijų, Sent Kitsą ir Nevį bei Seišelius reikia perkelti į II priedą. Bevizis režimas šių šalių piliečiams turi įsigalioti prieš sudarant dvišalį susitarimą dėl bevizio režimo tarp Europos bendrijos ir vienos iš šių šalių. |
|
(3) |
Antigvą ir Barbudą, Bahamas, Barbadosą, Mauricijų, Sent Kitsą ir Nevį bei Seišelius reikia perkelti į II priedą. Bevizis režimas šių šalių piliečiams turi įsigalioti prieš sudarant dvišalį susitarimą dėl bevizio režimo tarp Europos bendrijos ir vienos iš šių šalių. Kitą kartą persvarstant Reglamentą (EB) Nr. 539/2001 reikėtų išnagrinėti kitų mažų salų valstybių atvejus. |
|
(6) |
Valstybės narės turi galimybę netaikyti vizų režimo asmenims, turintiems pabėgėlio statusą, asmenims be pilietybės ir moksleivių ekskursijose dalyvaujantiems moksleiviams, gyvenantiems vienoje iš II priede išvardytų trečiųjų šalių . Reikia įterpti nuostatą dėl automatiško bevizio režimo taikymo šioms dviems asmenų kategorijoms, jei jie gyvena vienoje iš valstybių narių . |
|
(6) |
Valstybės narės turi galimybę netaikyti vizų režimo asmenims, turintiems pabėgėlio statusą, visiems asmenims be pilietybės , kurie patenka ir nepatenka į 1954 m. Konvencijos dėl asmenų be pilietybės statuso taikymo sritį, ir moksleivių ekskursijose dalyvaujantiems moksleiviams, gyvenantiems vienoje iš II priede išvardytų trečiųjų šalių . Jau galioja nuostata dėl automatiško bevizio režimo taikymo šioms trims asmenų kategorijoms, gyvenančioms Šengeno teritorijoje, kai šie asmenys vėl grįžta į šią teritoriją. Apskritai vizų režimas neturėtų būti taikomas šių kategorijų asmenims, gyvenantiems valstybėse narėse, kurios nėra prisijungusios arba dar nėra prisijungusios prie Šengeno erdvės, kai jie grįžta į bet kurios kitos valstybės narės, kuri yra saistoma Šengeno acquis , teritoriją. |
|
— |
asmenims, turintiems pabėgėlio statusą, ir asmenims be pilietybės, gyvenantiems vienoje iš valstybių narių ir turintiems šios valstybės narės išduotą kelionės dokumentą. |
|
— |
asmenims, turintiems pabėgėlio statusą, ir asmenims be pilietybės bei kitiems jokios kitos šalies pilietybės neturintiems asmenims , gyvenantiems vienoje iš valstybių narių ir turintiems šios valstybės narės išduotą užsienio pasą, pilietybės neturinčio asmens pasą ar kitokį kelionės dokumentą; |
|
— |
trečiųjų šalių piliečiams, turintiems ilgalaikį leidimą gyventi pagal 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (2) 8 str. nuostatas. |
|
a) |
asmenims, turintiems diplomatinius, tarnybinius/oficialiuosius arba specialiuosius pasus , kaip apibrėžta vienoje iš Reglamento (EB) Nr. 789/2001 1 straipsnio 1 dalyje ir 2 straipsnio 1 dalyje numatytų procedūrų; |
|
a) |
asmenims, turintiems diplomatinius arba tarnybinius/oficialiuosius pasus, kaip apibrėžta vienoje iš Reglamento (EB) Nr. 789/2001 1 straipsnio 1 dalyje ir 2 straipsnio 1 dalyje numatytų procedūrų; |
|
3) |
DIDŽIOSIOS BRITANIJOS PILIEČIAI, KURIE BENDRIJOS TEISĖJE NĖRA LAIKOMI JUNGTINĖS DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖS PILIEČIAIS: British Overseas Territories Citizens British Overseas Citizens British Subjects British Protected Persons; |
|
3) |
DIDŽIOSIOS BRITANIJOS PILIEČIAI, KURIE BENDRIJOS TEISĖJE NĖRA LAIKOMI JUNGTINĖS DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖS PILIEČIAIS: British Overseas Territories Citizens (kurie neturi teisės gyventi Jungtinėje Karalystėje) British Overseas Citizens British Subjects ( kurie neturi teisės gyventi Jungtinėje Karalystėje) British Protected Persons; |
(1) Dar neskelbta OL.
P6_TA(2006)0601
Po Sacharovo premijos įteikimo
Europos Parlamento rezoliucija po Sacharovo premijos įteikimo
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį, |
|
A. |
kadangi 1988 m. įsteigta Sacharovo premija už minties laisvę yra ir viena iš daugelio EP paramos, skirtos kovai už žmogaus teises ir demokratiją, priemonių, taip pat tai yra būdas pripažinti tuos, kurie kovoja su priespauda, netolerancija ir neteisingumu pasaulyje, |
|
B. |
kadangi Sacharovo premijos laureatais yra šie asmenys ar organizacijos: Anatoli Marchenko (1989 m.), Aung San Suu Kyi (1990 m.), Adem Demaci (1991 m.), Las Madres de la Plaza de Mayo (1992 m.), Oslobodjenje (1993 m.), Taslima Nasreen (1994 m.), Leyla Zana (1995 m.), Wei Jingsheng (1996 m.), Salima Ghezali (1997 m.), Ibrahim Rugova (1998 m.), Xanana Gusmão (1999 m.), ¡Basta Ya! (2000 m.), Nurit Peled-Elhanan, Izzat Ghazzawi, Dom Zacarias Kamwenho (2001 m.), Oswaldo Payá Sardiñas (2002 m.), Kofi Annan ir Jungtinės Tautos (2003 m.), Baltarusijos žurnalistų asociacija (2004 m.), Damas de Blanco (Kuba), Reporteriai be sienų ir Hauwa Ibrahim (kartu) (2005 m.), Aleksandr Milinkievič (2006 m.), |
|
C. |
kadangi1990 m. Sacharovo premijos laureatei Birmos disidentei Aung San Suu Kyi skirtas namų areštas, o 2005 m. šios premijos laureato Kubos kolektyvo Damas de Blanco nariams dar nebuvo leista atvykti atsiimti premijos, |
|
D. |
kadangi Pirmininkų sueiga nusprendė siųsti dvi delegacijas į Kubą ir į Birmą, kad jos galėtų susitikti su laureatais ir patikrinti jų padėtį, |
|
E. |
kadangi 1996 m. Sacharovo premijos laureatas Wei Jingsheng vis dar yra sulaikytas ir dar neturėjo galimybės kalbėti plenarinio posėdžio metu bei atsiimti piniginės premijos; |
|
1. |
apgailestauja, kad ne visada laureatams buvo leista asmeniškai atsiimti premiją, o tai pažeidžia vieną iš pagrindinių žmogaus teisių — teisę laisvai išvykti iš savo šalies ir grįžti į ją, kuri yra aiškiai pripažinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje; |
|
2. |
reikalauja, kad, atsižvelgdamos į Pirmininkų sueigos sprendimą siųsti dvi delegacijas — vieną į Birmą, kitą į Kubą — atitinkamų šalių valdžios institucijos leistų minėtoms delegacijoms atvykti į jų šalis; |
|
3. |
džiaugiasi Pirmininkų sueigos 2006 m. lapkričio 16 d. sprendimu sukurti su Sacharovo premijos laureatais susijusių tolesnių veiksmų mechanizmą ir nuolat siųsti Europos Parlamento delegaciją susitikti su laureatais, kuriems jų šalių valdžios institucijos neleido atvykti atsiimti premijos; |
|
4. |
dar kartą pareiškia savo prašymą užtikrinti, kad visi Sacharovo premijos laureatai, ypač Aung San Suu Kyi, Oswaldo Payá Sardiñas ir Kubos kolektyvo Damas de Blanco nariai galėtų patekti į Europos institucijas; |
|
5. |
prašo Pirmininką imtis visų būtinų priemonių, kad šie sprendimai būtų įgyvendinti; |
|
6. |
prašo Pirmininkų sueigą įtraukti į būsimo posėdžio darbotvarkę klausimą dėl Sacharovo premijos įteikimo Wei Jingsheng organizavimo; |
|
7. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Birmos, Kinijos ir Kubos vyriausybėms, Kinijos parlamentui, Birmos parlamentui, Kubos Respublikos nacionalinei liaudies asamblėjai ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybai. |
P6_TA(2006)0602
Asmens duomenų, tvarkomų policijos ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose kontekste, apsauga
Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl derybų eigos svarstant pamatinį sprendimą dėl asmens duomenų, tvarkomų policijos ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose kontekste, apsaugos (2006/2286(INI))
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl rekomendacijos Tarybai, pateiktą Martine Roure PSE frakcijos vardu, dėl asmens duomenų, tvarkomų policijos ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose kontekste, apsaugos (B6-0618/2006), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 27 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl asmens duomenų, tvarkomų policijos ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose kontekste, apsaugos (1) (toliau — pasiūlymas dėl pamatinio sprendimo), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 19 d. (2) bei 2006 m. lapkričio 29 d. (3) Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomones šiuo klausimu, |
|
— |
atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją Nr. 108 dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu, |
|
— |
atsižvelgdamas į Konvenciją dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (4), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 114 straipsnio 3 dalį ir 94 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A6-0456/2006), |
|
A. |
kadangi Taryba įvykdė 2006 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamentui prisiimtą įsipareigojimą ir pagreitino spartą diskusijų dėl pasiūlymo dėl pamatinio sprendimo, ir kadangi ji beveik pasiekė susitarimą dėl šio teisės akto, |
|
B. |
kadangi, nepaisant pirmininkaujančios šalies 2006 m. rugsėjo 27 d. prisiimto įsipareigojimo Europos Parlamentui, neatrodo, kad šiuo metu Taryboje vykstančiose derybose būtų atsižvelgiama į Europos Parlamento nuomonę, nors ji buvo priimta vienbalsiai, |
|
C. |
kadangi Europos Parlamentas ir valstybių narių parlamentai nebuvo informuojami apie Taryboje vykstančių derybų eigą, |
|
D. |
atsižvelgdamas į santūrią Europos duomenų apsaugos institucijų konferencijos 2006 m. sausio 24 d. priimtą nuomonę ir jų 2006 m. lapkričio 2 d. Londone padarytą pareiškimą dėl duomenų apsaugos trečiajame ramstyje aukštų standartų, kuriame raginama sukurti darnią duomenų, kuriais bus keičiamasi valstybėse narėse, tarp valstybių narių arba su trečiosiomis šalimis, apsaugos sistemą, |
|
E. |
kadangi į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno ir Europos duomenų apsaugos institucijų konferencijos nuomones nebuvo atsižvelgta per derybas, vykusias Taryboje, |
|
F. |
ypatingai susirūpinęs dėl diskusijų Taryboje eigos pokyčių, kadangi valstybės narės greičiausiai krypsta į susitarimą, grindžiamą mažiausiu bendru vardikliu duomenų apsaugos srityje; baimindamasis, kad, priešingai, duomenų apsaugos lygis bus prastesnis, negu numatyta 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (5) ir Europos Tarybos konvencijoje Nr. 108, ir šio galimo susitarimo įgyvendinimas turės neigiamą poveikį bendram duomenų apsaugos ES valstybėse narėse principui, tačiau nebus sukurta pakankamo lygio apsauga Europos mastu, |
|
G. |
kadangi tokiame pasiūlyme dėl pamatinio sprendimo, dėl kurio šiuo metu vyksta derybos Taryboje, būtų numatytos skirtingos duomenų apsaugos taisyklės: taisyklės, kurias taikytų Šengeno erdvės valstybės narės, ir taisyklės, kurias taikytų šiai erdvei nepriklausančios valstybės narės; dėl šių skirtumų atsirastų duomenų apsaugos standartų pačioje Europos Sąjungoje neatitikimas, |
|
H. |
kadangi šis pasiūlymas dėl pamatinio sprendimo glaudžiai susijęs su galimybės naudotis informacija principu, kuris yra Hagos programos prioritetas, |
|
I. |
primindamas, kad šis pasiūlymas dėl pamatinio sprendimo turėtų laiku pakeisti minėtąją Europos Tarybos konvenciją Nr. 108 ir taip ES turės savo duomenų apsaugos policijos ir teismų bendradarbiavimo srityje priemonę, |
|
1. |
rekomenduoja Tarybai: Bendrieji principai
Minimalūs asmens duomenų apsaugos policijos ir teismų bendradarbiavimo srityje standartai
Tolesnis asmens duomenų tvarkymas ir perdavimas
Specialiosios pastabos
|
|
2. |
pasilieka galimybę surengti diskusijas su valstybių narių parlamentais dėl būsimos savo nuomonės dėl pamatinio sprendimo dėl duomenų apsaugos, kai Taryba nuspręs dėl savo pozicijos šiuo klausimu; |
*
* *
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams bei vyriausybėms ir Europos Tarybai susipažinti. |
(1) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0370.
(2) OL C 47, 2006 2 25, p. 27.
(3) Dar neskelbta OL.
P6_TA(2006)0603
Europos Sąjungos saugios, konkurencingos ir tvarios energetikos strategija
Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos saugios, konkurencingos ir tvarios energetikos strategijos — Žalioji knyga (2006/2113(INI))
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos Žaliąją knygą „Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategija“ (COM(2006)0105), |
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos ir vyriausiojo įgaliotinio dėl energetikos politikos išorės aspektų parengtą bendrą dokumentą, kuris 2006 m. birželio 15-16 d. buvo pateiktas Europos Vadovų Tarybai, |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2005 m. kovo 8 d. antrojo svarstymo metu priimtą poziciją, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl prieigos prie gamtinių dujų perdavimo tinklų sąlygų (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2005 m. spalio 26 d. pirmojo svarstymo metu priimtą poziciją dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos suteikimo transeuropinių transporto tinklų ir energetikos srityse (2), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2005 m. gruodžio 13 d. antrojo svarstymo metu priimtą poziciją, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetikos paslaugų (3), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 4 d. antrojo svarstymo metu priimtą poziciją, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą, nustatantį transeuropinių energetikos tinklų gaires (4), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2006 m. gegužės 18 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Energijos bendrijos sutarties sudarymo Europos bendrijos vardu (5), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2005 m. lapkričio 16 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl protokolo Nr. 9 dėl Bohunice V1 atominės elektrinės Slovakijos Respublikoje, pridedamo prie Akto dėl Čekijos Respublikos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos stojimo sąlygų, įgyvendinimo (6), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2005 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl atominių elektrinių išmontavimui skirtų finansinių išteklių naudojimo (7), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2005 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl kelio pasaulio klimato kaitai užkirtimo (8), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2004 m. gruodžio 14 d. poziciją dėl Tarybos direktyvos, įpareigojančios valstybes nares išlaikyti minimalias žaliavinės naftos ir (arba) naftos produktų atsargas (kodifikuota redakcija) (9), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2005 m. liepos 5 d. pirmojo svarstymo metu priimtą poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl priemonių siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą ir investicijas į infrastruktūrą (10), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2006 m. liepos 5 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro gabenimo priežiūros ir kontrolės (11), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2006 m. vasario 14 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl šildymo ir aušinimo naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (12), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl atsinaujinančių energijos išteklių dalies Europos Sąjungoje ir konkrečių veiksmų pasiūlymų (13), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 23 d. rezoliuciją dėl energijos tiekimo saugumo Europos Sąjungoje (14), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl energijos vartojimo efektyvumo arba kaip mažesnėmis sąnaudomis sutaupyti daugiau energijos (Žalioji knyga) (15), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 23-24 d. Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios valstybės išvadas dėl Žaliosios knygos apie Europos energetikos politiką patvirtinimo Europos Vadovų Taryboje bei 2006 m. birželio 15-16 d. išvadas dėl Komisijos ir vyriausiojo įgaliotinio dėl energetikos saugumo išorės aspektų bendrojo dokumento, |
|
— |
atsižvelgdamas į viešą svarstymą, kurį 2006 m. rugsėjo 12 d. šiuo klausimu surengė Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas, |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutartį dėl Konstitucijos Europai, pagal kurią energetika yra sritis, kurioje kompetencija yra dalijamasi su valstybėmis narėmis, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ataskaitą ir Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones (A6-0426/2006), |
|
1. |
džiaugiasi Komisijos žaliąja knyga „Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategija“, tačiau pabrėžia, kad reikia pripažinti, jog nuolat keičiasi platesnės pasaulio energetikos rinkos sąlygos, ir pažymi, kad svarbu gamintojo perspektyvą papildyti sisteminiu požiūriu, pagal kurį būtų atsižvelgiama į gamybą, paskirstymą ir vartojimą siekiant vystyti Europos energetikos politiką, kiek įmanoma užtikrinančią prieinamą energiją iš nedidelį anglies dvideginio kiekį išskiriančių išteklių trumpuoju laikotarpiu ir iš visai anglies dvideginio neišskiriančių šaltinių vidutiniu laikotarpiu bei iš vietinių rinkos mechanizmus atitinkančių šaltinių, tuo pat metu saugant aplinką ir kovojant su klimato kaita bei skatinant energijos efektyvumą; |
|
2. |
pabrėžia, kad Komisija žaliojoje knygoje konstatavo, jog norint užtikrinti ilgalaikį energijos tiekimą Europoje, į Europos energetikos rinką reikia investuoti 1 trilijoną euro; taip pat pažymi, kad negalima daryti prielaidos, jog šie ištekliai bus finansuojami iš visuomeninių lėšų, todėl toliau siekiant sutarimo dėl energetikos politikos svarbu įtraukti Europos Sąjungos energetikos pramonės operatorius; |
|
3. |
ragina 2007 m. pavasario Europos Vadovų Tarybą patvirtinti veiksmų planą, kuriame turėtų būti bent jau šie elementai: didžiausias dėmesys energetikos politikoje skiriamas vartotojams, radikali ES prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemos (PITLS) reforma siekiant skatinti rinką investuoti į mažai anglies dvideginio išmetančią ekonomiką, kuri turėtų vadovautis ES nustatytu tikslu išmetamuosius anglies dvideginio turinčius teršalus iki 2020 m. sumažinti iki tam tikro dydžio, įskaitant tikslą iki 2020 m. 25 proc. energijos vartoti iš atsinaujinančių šaltinių ir privalomą automobilių išmetamųjų teršalų tikslinį rodiklį, pastebimas energetinio efektyvumo pokytis, sustiprinti konkurencijos teisės aktai ir visiškas energijos tinklų nuosavybės atskyrimas, minimalios privalomos reguliuojančioms institucijoms nustatytos gairės, įskaitant jų paskyrimo procedūrą, nepriklausomumą, skaidrumą ir atskaitomybę, ambicinga švarių energetikos technologijų mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos strategija, bendra užsienio energetikos politikos strategija ir visiškas visų dabartinių ES energetikos teisės aktų įgyvendinimas; |
Tvarumas
Klimato kaita
|
4. |
pripažįsta, kad klimato kaita kelia rimtų problemų, reikalaujančių neatidėliotinų ES veiksmų; mano, kad 2050 m. ES didžioji energijos dalis turės būti gaunama iš anglies dvideginio neišskiriančių šaltinių arba gaminama naudojant technologijas, kurios sulaiko šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, didžiausią dėmesį skiriant energijos taupymui, vartojimo efektyvumui ir atsinaujinančios energijos šaltiniams, ir kad dėl to reikia išdėstyti aiškią programą šiam tikslui pasiekti; ragina ES vadovus iki kitų metų susitarti dėl privalomojo 2020 m. CO2 tikslo ir preliminaraus 2050 m. CO2 tikslo ir toliau mano, kad:
|
Moksliniai tyrimai, taikomoji veikla ir naujovės
|
5. |
ragina 2007 m. įvyksiančią pavasario Europos Vadovų Tarybą užtikrinti, kad būsimoji Europos energetikos politika būtų paremta ambicinga mokslinių tyrimų ir plėtros strategija energetikos srityje, įskaitant pakankamą valstybinį finansavimą ir stiprias iniciatyvas padidintam mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos finansavimui iš privačių subjektų, įvykdant bendrus socialinės atsakomybės įsipareigojimus; skatina valstybes nares išdėstyti strategiją, skirtą padidinti nacionalinius mokslinių tyrimų energetikos srityje biudžetus, ypač peržiūrint Europos bendrijos septintosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programos (7PP) ir Efektyvaus energijos vartojimo programos biudžetus įpusėjus jų vykdymo laikotarpiui; ragina parengti Europos strateginį energetikos technologijų planą ir tikisi, kad jo turinys apims mokslinių tyrimų sritis, didžiausią dėmesį skiriant naujoms energijos technologijoms viduriniuoju ir ilguoju laikotarpiais, įskaitant energijos saugojimą; |
|
6. |
ragina Komisiją užtikrinti, kad įnašas, padarytas taikant vandenilį ir kuro elementus siekiant pagreitinti perėjimą nuo iškastiniu kuru grindžiamos prie veiksmingos ir mažai CO2 išmetančios energetikos ir transporto sistemos, atsispindėtų ES trumpalaikės energijos ir transporto politikos veiksmuose ir ją remiančių institucijų požiūryje; |
|
7. |
primena, kad ES privalo išlikti pagrindinė veikėja tokiose iniciatyvose kaip Tarptautinė partnerystė vandenilio ekonomikos labui (angl. IPHE) (16) arba Tarptautinis termobranduolinis eksperimentinis reaktorius (angl. ITER) (17); |
|
8. |
ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti klimatui ir aplinkai palankių naujovių planą, grindžiamą ne tik technologinėmis naujovėmis, bet ir vystymosi strategijomis, skirtomis didinti geriausių turimų technologijų ir organizacinių patobulinimų, pvz., logistikos sektoriuje, skverbimąsi į rinką; |
|
9. |
siekiant pagerinti žinių koordinavimą ir keitimąsi jomis ragina Komisiją atlikti energijos auditą turimose technologijų platformose; |
|
10. |
pažymi, kad mokslo tyrimai energetikos technologijų srityje — tai svarbus žingsnis atveriant eksporto rinkas; taigi ragina Komisiją toliau remti mokslo tyrimus visų energijos šaltinių atžvilgiu (įprastinių, branduolinių ir atsinaujinančių), kad Europos Sąjunga galėtų ne tik panaudoti tokius mokslinius tyrimus savo pačios tikslams įgyvendinti valstybėse narėse, bet ir atverti eksporto rinkas; |
Investicijos
|
11. |
primena, kad siekiant užtikrinti energijos tiekimą Europoje reikia didelių investicijų į elektros ir dujų infrastruktūrą; prašo Komisijos:
|
|
12. |
kadangi elektros tinklai turės būti pritaikyti prie didėjančios energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalies ir decentralizuotos gamybos, ragina Komisiją ir valstybes nares toliau skatinti reikiamų informacijos ir komunikacijų technologijų mokslinius tyrimus; |
|
13. |
ragina įtraukti suinteresuotus regioninius subjektus į energetikos klausimus, kadangi daugelio problemų sprendimas glūdi investicijose regioniniu ir miestų lygmenimis, ypač sprendimai, kuriais teikiama pirmenybė įvairių ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimui; pabrėžia MVĮ verslininkų galimybes investuojant į energetiką ir vaidmenį, kurį investicijos į tausią energiją (t. y. biomasę, biokurą ir centrinį šildymą) gali atlikti vykdant regioninę ir miestų plėtrą; todėl prašo valstybes nares ir Komisiją į šiuos klausimus įtraukti regionines ir vietos institucijas siekiant dar tvirčiau įsipareigoti skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių dalį visoje energijoje; |
|
14. |
atkreipia dėmesį į pasienio regionų problemas, kylančias dėl to, kad skiriasi nacionalinė energetikos politika, trūksta informacijos valstybių narių energetikos paslaugų teikėjams ir nėra suderintos ES energetikos politikos; |
|
15. |
pabrėžia atsinaujinančios energijos technologijų skatinimo ir vystymosi daromą teigiamą poveikį naujų, ilgalaikių ir aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimui; |
Tiekimo saugumas
Energijos efektyvumas ir taupymas
|
16. |
ragina Tarybą ir Komisiją patvirtinti priemones, kuriomis būtų siekiama, kad iki 2020 m. ES taptų energijos vartojimo požiūriu efektyviausia ekonominė organizacija pasaulyje, ir nustatyti, kad energijos vartojimo efektyvumo priemonės taptų horizontaliuoju prioritetu visuose ES politikos sektoriuose; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų laiku įgyvendinamos EB direktyvos šioje srityje, ir ragina Tarybą patvirtinti pasiūlymus energijos vartojimo efektyvumo veiksmų plane, o valstybes nares — naudotis pažangiausia patirtimi kaip pagrindu rengiant nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo planus, kurie turėtų būti pateikti iki 2007 m. birželio mėn.; ragina Komisiją skirti pakankamai personalo visais lygmenimis, kad veiksmų plane siūlomi veiksmai virstų konkrečiais veiksmais; primena, kad valstybėms narėms visiškai įgyvendinus esamus ES teisės aktus būtų pasiektas ES tikslas iki 2020 m. sutaupyti 20 proc. energijos; ragina Komisijos pirmininką remti visuotinį energijos efektyvumo susitarimą; |
|
17. |
nurodo, kad yra daug žadančių technologijų, kurias galima panaudoti bendruose šilumos ir energijos gamybos bei aušinimo procesuose, ir kad centrinis šildymas taip pat teikia infrastruktūrą būsimiems atsinaujinantiems energijos šaltiniams; todėl ragina nacionalines vyriausybes visiškai įgyvendinti esamą direktyvą dėl jungtinės šilumos ir energijos gamybos ir sukurti reikiamas teisines ir finansines sąlygas visiškai išnaudoti bendros šilumos ir energijos gamybos galimybes, kaip nustatyta nacionaliniuose galimybių tyrimuose; |
|
18. |
primena, kad 40 proc. visos ES energijos yra naudojama pastatuose ir kad yra daug galimybių sumažinti šį vartojimą planuojant naujus bei atnaujinant senus pastatus; ragina Komisiją persvarstyti esamą pastatų direktyvą, kad būtų įtraukti nepatenkantys mažesni kaip 1 000 m2 pastatai; ragina Komisiją užtikrinti, kad visos ES institucijos taptų pavyzdžiu iki 2012 m. pasiekdamos neutralią būklę anglies dvideginio požiūriu; mano, kad valstybės narės turėtų įsipareigoti užtikrinti, kad tokiu pavyzdžiu taptų ir visos nacionalinės valdžios institucijos ir kad iki 2015 m. šis tikslas taip pat būtų pasiektas vietos bei regioninės valdžios pastatuose; ragina Komisiją įgyvendinti programą, kuria siekiama ES plačiai panaudoti pasyvius ir bendrai energetiškai pozityvius namus ir pastatus; |
|
19. |
ragina Komisijos Pirmininką surengti valstybių narių didžiausių miestų atstovų susitikimą, kuriame jie apsikeistų patirtimi energijos naudojimo mažinimo projektuose tuo siekiant sumažinti miesto energijos suvartojimą bei padaryti jį veiksmingesniu; mano, kad reikia dėti rimtas pastangas siekiant padidinti iš bendros šildymo, energijos ir aušinimo gamybos bei centrinio šildymo gaunamą energiją; priduria, kad šios technologijos yra progresyvios biomasės ir biokuro naudojimo prasme, ir pabrėžia, kad centrinis šildymas taip pat teikia infrastruktūrą būsimiems atsinaujinantiems energijos šaltiniams; mano, kad Komisija, spręsdama šį klausimą, turėtų glaudžiai dirbti su Regionų komitetu; |
|
20. |
ragina Komisiją vėliausiai iki 2007 m. pavasario pateikti įgyvendinimo priemones, susijusias su energiją taupančiais produktais pagal 2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2005/32/EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą (18) (EUP direktyvą); |
|
21. |
prašo Komisijos padėti pramonei sukurti ir išvystyti išradingas matavimo ir kainų apskaičiavimo sistemas, galimai naudojant nuotoliniais mechanizmais valdomą efektyvią matavimo sistemą; ragina Komisiją atlikti išsamią šių priemonių ekonominės naudos analizę atsižvelgiant į vartotojų elgesio pasikeitimus; |
|
22. |
mano, kad didinant energijos vartojimo efektyvumą didelį vaidmenį atlieka apmokestinimas; yra įsitikinęs, kad reikėtų dėti pastangas siekiant valstybių narių nacionalines mokesčių sistemas padaryti palankiomis energijos taupymo praktikai; |
|
23. |
atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad ES struktūrinius fondus, ypač naujosiose valstybėse narėse, reikia panaudoti didelio masto pastatų šiluminės izoliacijow modernizavimui, kuris padėtų žymiai sumažinti energijos suvartojimą ir išmetamą CO2 kiekį; |
|
24. |
ragina parengti išsamią ES transporto sektoriaus strategiją, kuri padėtų palaipsniui panaikinti iškastinio kuro naudojimą, sumažinti ES priklausomybę nuo naftos, o transporto srityje palaipsniui pereiti prie švarių energijos šaltinių; pritaria perėjimui prie efektyviausiai energiją naudojančių ir neteršiančių transporto rūšių, kuris žymia dalimi būtų pasiekiamas priimant naujus teisės aktus, įskaitant teisės aktus automobilių pramonėje, ir gerinant hibridinių ir visiškai elektrinių transporto priemonių skverbimąsi į rinką; |
|
25. |
apgailestauja, kad Komisijai kyla didelių sunkumų siejant transporto ir energijos klausimus; primena, kad dėl transporto sektoriaus kyla labai didelių energijos tiekimo saugumo problemų bei stipri priklausomybė nuo naftos ir kad labai didėja klimato kaitai įtaką darančios transporto sektoriaus, ypač aviacijos, emisijos; |
|
26. |
pabrėžia, kad daugybė nuošalių ir atokiausių regionų turi didelį atsinaujinančių energijos šaltinių potencialą, kuris susijęs su jų geografinėmis ar klimato ypatybėmis (saulės šviesa, vėjas, biomasė, vėjo energija); tikisi, kad ši puiki galimybė bus išnaudota, ypač siekiant aktyviai prisidėti prie Kioto uždavinių įvykdymo; |
|
27. |
ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti praktines priemones, gerinančias mažų ir vidutinių įmonių energijos vartojimo efektyvumą, įskaitant priemones, didinančias informuotumą, ir veiksmus, skirtus užtikrinti lengviau prieinamą finansavimą, įskaitant finansavimą iš struktūrinių fondų, ERPB ir EIB, kad šios įmonės galėtų investuoti į energijos vartojimo mažinimą; |
|
28. |
tikisi, kad trečiosiose šalyse bus skatinamas didesnis energijos vartojimo efektyvumas, ir pritaria Komisijos pasiūlymui siekti patvirtinti tarptautinį susitarimą dėl energijos vartojimo efektyvumo; |
|
29. |
laikosi požiūrio, kad gairių nustatymo sistema, dėl kurios buvo susitarta 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų (19), yra ekonominiu požiūriu racionali, nebiurokratinė ir veiksminga priemonė padidinti energijos vartojimo efektyvumą, ir siūlo daugiau naudoti šią sistemą kituose energijos sektoriuose; prašo Komisijos stengtis paspartinti bendrų ES lygmens gairių nustatymą visose reikiamose srityse, remiantis sektoriniais energijos vartojimo efektyvumo rodikliais pagal tos direktyvos 16 straipsnį; |
Energijos šaltinių derinys
|
30. |
mano, kad visokeriopas energijos šaltinių plėtimas bei didesnis vietinių šaltinių naudojimas ir decentralizuota energijos gamyba padidins tiekimo saugumą, tačiau pripažįsta tai, kad vienos valstybės narės sprendimai dėl energijos šaltinių derinimo gali padaryti įtakos tiekimo saugumui kitoje valstybėje narėje; mano, kad ES priklausomybė nuo riboto skaičiaus energijos gamintojų ir tiekimo maršrutų kelia rimtą pavojų jos stabilumui ir klestėjimui; džiaugiasi, kad sukurtas mechanizmas, padėsiantis užtikrinti solidarumą ir greitą pagalbą valstybėms narėms, kurios susiduria su sunkumais po to, kai buvo padaryta žala jų infrastruktūrai; |
|
31. |
mano, kad gyvybiškai svarbu Europos energetikos strategiją grįsti kuo didesniu subsidiarumu ir kad sprendimai dėl energijos šaltinių derinio turėtų likti valstybių narių prerogatyva; |
|
32. |
džiaugiasi 2006 m. liepos mėn. TREN GD pristatytu didelio efektyvumo ir didelės atsinaujinančių energijos šaltinių dalies scenarijumi ir Parlamento Pramonės, prekybos, mokslinių tyrimų ir energetikos užsakytu bei tam komitetui 2006 m. spalio 9 d. pateiktu tyrimu dėl tiekimo saugumo; todėl ragina Komisiją, 2007 m. sausio mėn. atliekant planuotą energetikos padėties peržiūrą, pagrindu laikyti abu scenarijus; |
|
33. |
prašo Komisiją ir valstybes nares, atsižvelgiant į trumpalaikius ir vidutinio laikotarpio kaštus, teikti prioritetą toms energijoms formoms, kurios mažina priklausmybę nuo importo, ypač iškastinio kuro importo, kurios yra palankios aplinkai, tausojančios ir dėl gamybos decentralizavimo bei kitų priežasčių mažina nuolatinio tiekimo sutrikimų riziką; |
|
34. |
ragina Komisijos Pirmininką įgyvendinti planą kas mėnesį paskelbti Europos naftos ir naftos produktų biržų, importo ir eksporto duomenis, suskirstytus pagal produkto tipą (žaliavinė nafta, nafta, dyzelinas, mazutas, kiti produktai); mano, kad šie duomenys (kurie turėtų būti vieši, kaip yra Jungtinėse Valstijose) suteiktų aiškesnį vaizdą apie spaudimą pasaulio rinkai ir aiškų vaizdą apie Europos vartojimą, sumažintų perdėtą operatorių požiūrį į Amerikos akcijas ir taip padėtų bent iš dalies stabilizuoti naftos kainas; |
|
35. |
ragina Komisiją surengti skaidrią ir objektyvią diskusiją dėl būsimo energijos šaltinių derinio, atsižvelgiant į visų formų energijos privalumus ir trūkumus, įskaitant ekonominius ir ekologinius kaštus bei padarinius; |
|
36. |
ragina Komisiją iki 2008 m. pabaigos užbaigti naująją ES energetikos ir transporto modeliavimo priemonę; mano, kad toks „nuo atskiro prie bendro“ modelis turėtų būti plėtojamas glaudžiai bendradarbiaujant su Komisijos tarnybomis, TEA ir valstybių narių vyriausybėmis ir skirtas integruoti visus statistinius Europos energetikos ir transporto duomenis, kad šis modelis pakeistų daugelį įvairiose Komisijos tarnybose šiandien taikomų modelių ir suderintų energetikos statistiką visoje Europoje; taip pat mano, kad šis modelis turėtų būti viešai prieinamas ir kad, sekant dabartiniu JAV pavyzdžiu, jį galėtų pagal pareikalavimą naudoti įvairūs suinteresuoti subjektai kurdami įvairius ES energetikos ateities scenarijus; |
|
37. |
siūlo, kad ES, siekdama padidinti energijos šaltinių diversifikaciją, nustatytų ilgalaikes stabilias politikos gaires, leidžiančias sukurti reikalingas sąlygas investicijoms; mano, kad tokiose gairėse turėtų būti numatytas ES tikslas energijos vartojimo efektyvumą iki 2020 m. padidinti bent 20 proc., ir prašo Komisijos pasiūlyti atsinaujinančių energijos šaltinių suderintų palaikymo schemų galimybių sistemą, kuri būtų atsinaujinančių energijos šaltinių plano dalimi, o taip pat nustatyti privalomus atsinaujinančių energijos šaltinių tikslus atskiriems sektoriams, kad iki 2020 m. būtų pasieka 25 proc. atsinaujinančių energijos šaltinių dalis gaminant pirminę energiją, taip pat parengti Tarybos ir Komisijos lygiu planą, skirtą iki 2040 m. pasiekti 50 proc. atsinaujinančių energijos šaltinių dalies tikslą, taip pat CO2 sumažinimo tikslus: iki 2020 m. — 30 proc. sumažinimą, o iki 2050 m. — 60-80 proc. sumažinimą; |
|
38. |
pabrėžia, kad poreikis pakeisti dabartinį energijos gamybos derinį yra ne našta, o galimybė: naudojant saulės, vėjo, biomasės, vandens arba geoterminę ir kitų rūšių energiją bus lengviau įvykdyti Kiote ir pagal JT Bendrąją klimato kaitos konvenciją prisiimtus įsipareigojimus Europoje stiprinti naujoves, kurti darbo vietas ir didinti konkurencingumą; |
|
39. |
mano, kad į siūlomą Strateginę energetikos apžvalgą (SEA) turėtų būti įtrauktas siūlomos energijos tiekimo stebėjimo tarnybos (kuri neturėtų būti nepriklausoma tarnyba) darbas ir kad šioje apžvalgoje turėtų būti reguliariai analizuojamas tiekimo saugumas; mano, kad SEA turėtų rengti energetikos srities problemų, su kuriomis susiduria ES, strateginę tyrimą, įskaitant išorinės aspektus; skatina Komisiją naudoti SEA siekiant sukurti formulę, leidžiančią valstybėms narėms palyginti skirtingas politines galimybes aplinkos, tiekimo patikimumo, konkurencingumo ir darbo vietų kūrimo srityse ir tokiu būdu padedančią sumažinti riziką; džiaugiasi Komisijos pastangomis atlikti išsamų subsidijų ir visų energijos šaltinių kaštų tyrimą, įskaitant SEA išorėje atsirandančių pasekmių įtraukimą taikant gyvavimo ciklo ir „nuo šaltinio iki automobilio“ metodus; prašo, kad šis tyrimas būtų publikuojamas siekiant su juo supažindinti visuomenę; siūlo Europos lygmeniu atlikti vidutinio laikotarpio ir ilgalaikę pasiūlos ir paklausos prognozę, siekiant įvardyti investicijų, ypač į gamybą, poreikius ir plėsti operatorių profilį; siūlo kaštų ir naudos analizėje didžiausią dėmesį skirti kiekvieno energijos šaltinio įnašui į tris ES energetikos tikslus — tiekimo saugumą, konkurencingumą ir aplinkos tvarumą; |
|
40. |
mano, kad SEA taip pat turėtų apimti prekybos klausimus, t. y. joje turėtų būti analizuojamas tarptautinio bendradarbiavimo ir jau pasirašytų ar planuojamų pasirašyti ilgalaikių sutarčių poveikis bei vertinamas verslo, nacionalinių ir ES vykdomų politikos priemonių nuoseklumas; |
|
41. |
primena, kad nafta yra svarbiausias pirminis ES energijos šaltinis, kurio atžvilgiu ES beveik visiškai priklauso nuo importo; apgailestauja, kad Komisijos žaliojoje knygoje tam skiriama nepakankamai dėmesio; ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į poreikį mažinti naftos vartojimą, priklausomybę nuo importo ir išmetamą CO2 kiekį; |
|
42. |
primygtinai reikalauja, kad Komisija išvystytų sisteminį požiūrį į skystų bei dujinių biodegalų, ypač biodegalų, naudojamų transporte, gamybą, paskirstymą, vartojimą ir patekimą į rinką, įskaitant šių procesų ekonominius, ekologinius ir technologinius aspektus, kad būtų padidintos galimybės naudoti biodegalus bei skatinama prekyba jais; primygtinai reikalauja visiškai įgyvendinti esamus privalomus teisės aktus; ragina Komisiją pašalinti technines ir administracines kliūtis, susijusias su maišymo lygiais, ir užtikrinti skirtingų politikos sričių, pvz., transporto, žemės ūkio, prekybos, suderinamumą ir pripažinti tiek skystą, tiek dujinį biokurą kaip galimybę transporto sektoriui, o ne vien kaip elektros energijos gamybai skirtą kurą; ragina valstybes nares atsižvelgti į privalomą ir išsamią sertifikatų sistemą, kurią įdiegs Komisija, visais etapais leisiančią sudaryti sąlygas tvariai biokuro gamybai bei bendrai per produkto gyvavimo ciklą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pusiausvyrai, kuri būtų taikoma Europos Sąjungoje pagamintam arba importuotam biokurui; |
|
43. |
ragina Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl direktyvos dėl šildymo ir aušinimo iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir primena savo 2006 m. vasario 14 d. rezoliuciją, kurioje pateikiamos rekomendacijos Komisijai ir Tarybai dėl šildymo ir aušinimo iš atsinaujinančių energijos šaltinių; |
|
44. |
ragina Komisiją vidutinės trukmės laikotarpiu pripažinti svarbų iškastinio kuro vaidmenį ir prašo atlikti tolesnius tyrimus, susijusius su anglies dvideginio intensyvumo mažinimu pagal CO2 mažinimo iki 2 °C tikslą; mano, kad tai turėtų skatinti nuolat modernizuoti įrenginius ir didinti jų efektyvumą, kurti naujos kartos dujofikacija ir bendra elektros energijos ir cheminių medžiagų gamyba grindžiamus įrenginius, skatinti tolesnį su anglimis, dujomis ir nafta susijusio anglies dioksido surinkimo ir laikymo ekonominio metodo kūrimą remiantis nulinio išskyrimo iškastinio kuro elektrinių Europos technologijų platformos sprendimais ir panaikinti ES teisės aktų sudaromas kliūtis; |
|
45. |
ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti socialinę ir ekonominę vietinių ES energijos šaltinių svarbą ir skatinti juos plėtoti bei taip didinti energijos tiekimo saugumą Europoje; |
|
46. |
ragina Komisiją įgyvendinti transeuropinius energijos tinklus ir parengti prioritetų susiejimo planą atsižvelgiant į pastaruoju metu atnaujintą sprendimą, nustatantį tam tikras gaires transeuropiniams energetikos tinklams, nepamirštant suskystintų gamtinių dujų priėmimo pakartotinio dujinimo infrastruktūros ir saugojimo įrenginių; taip pat mano, kad visiems energijos šaltiniams, įskaitant atsinaujinančius, turi būti užtikrinta prieiga prie energetinių sistemų sąžiningomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, siekiant toliau integruoti rinkas ir užtikrinti energijos tiekimo saugumą; mano, kad atviros jūros vėjo energijos įrenginiai pirmiausiai turėtų būti integruoti į regioninę energetinę sistemą ir galiausiai — į transeuropinį energijos tinklą; |
|
47. |
prašo Komisiją ypač apsvarstyti, ar nereikėtų plėtoti jūra grindžiamų atsinaujinančių energijos šaltinių (atviros jūros vėjo, bangų, potvynio energijos), ypač Šiaurės jūroje, Baltijos jūroje, Airijos jūroje, Viduržemio jūroje, ir saulės energijos, ypač Viduržemio jūros regione, siekiant užtikrinti, kad šie šaltiniai būtų įtraukti į 2007 m. Atsinaujinančios energijos planą ir būtų išsamiai ir greitai plėtojami; |
|
48. |
ragina peržiūrėti esamus ES teisės aktus, kurie neleidžia plėtoti šioje rezoliucijoje išdėstytų energetikos politikos prioritetų, įskaitant būsimą didelio masto potvynių energijos projektų plėtojimą; |
|
49. |
mano, kad branduolinės energijos klausimai yra Europos politinių diskusijų dėl energijos įvairovės dalis; pripažįsta dabartinę branduolinės energijos svarbą tam tikrose valstybėse narėse siekiant išsaugoti elektros tiekimo patikimumą, kadangi branduolinė energija yra vienas iš energijos šaltinių, padedančių išvengti anglies dvideginio teršalų; mano, kad sprendimai, ar branduolinės energijos gamyba ir toliau turėtų būti svarbi kai kuriose valstybėse narėse, gali būti priimami tik valstybių narių lygmeniu, remiantis subsidiarumo principu; |
|
50. |
ragina Komisiją imtis branduolinės energijos plėtojimo valstybėse narėse klausimo atsižvelgiant tiek į šios technologijos naudą (mažai kinta gamybos sąnaudos ir neišmetama CO2), tiek į pavojus, susijusius su branduolinių elektrinių buvimu (gedimai ir atliekų šalinimas); |
|
51. |
atkreipia dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į didelę ES priklausomybę nuo importo ypač svarbu didinti kilmės šalių ir tranzito maršrutų įvairovę; |
|
52. |
pripažįsta, kad priimant sprendimus dėl energijos šaltinių derinio sudarymo turi būti atsižvelgiama į konkrečias nacionalines ir regionines aplinkybes; todėl mano, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai turi būti skatinami remiantis geografinėmis, klimatinėmis ir ekonominėmis sąlygomis; |
Tiekimo saugumo infrastruktūra ir investicijos
|
53. |
ragina valstybes nares įgyvendinti politinius įsipareigojimus plėtoti trūkstamas energijos tiekimo tinklo dalis, ypatingą dėmesį skiriant izoliuotiems ES regionams, pvz., Baltijos valstybėms; primena investicijų reikalingumą siekiant šio tikslo ir prašo Komisijos patvirtinti priemones, sukuriančias investicijoms palankią atmosferą, siekiant užtikrinti, kad rinkose būtų galimybė pateikti investuotojams teisingą informaciją apie investavimą; ragina valstybes nares ir Komisiją, prieš patvirtinant būsimas dideles investicijas į infrastruktūrą, pvz., planuojamą Šiaurės Europos vamzdyną — „Šiaurės srautą“, išsamiai apsvarstyti aplinkosaugos aspektus; |
|
54. |
laikosi požiūrio, kad lemiamas veiksnys skatinant atsinaujinančius energijos šaltinius turėtų būti ne tik nauda aplinkai, bet ir ekonominis efektyvumas, nes taip kiek įmanoma sumažinama finansinė našta galutiniam vartotojui; |
Išorės aspektai
|
55. |
mano, kad bendra ES pozicija vykdant dialogą su trečiosiomis šalimis padidins ES galimybę derėtis su energiją gaminančiomis ir vartojančiomis šalimis ir kad už energetiką atsakingas Komisijos narys turėtų laikytis gerai apibrėžtų įgaliojimų, pagal kuriuos numatyta ilgalaikė Europos energetikos planavimo vizija; |
|
56. |
ragina valstybes nares, siekiant geresnio bendradarbiavimo su ES institucijomis, sudaryti prioritetų sąrašą ir nustatyti sritis, kuriose jos yra pasiekusios susitarimą dėl išorinės energetikos politikos, įskaitant:
|
|
57. |
ragina Komisiją ir valstybes nares remti energiją gaminančių šalių investicijas į Europos Sąjungą ir jų planus čia įgyti rinkos dalį tik laikantis abipusiškumo principo, t. y. jeigu užtikrinamas investicijų saugumas tose šalyse, ir sukurti strategiją, apimančią geriausių turimų technologijų perkėlimą sukuriant tarptautinėmis taisyklėmis grindžiamą stabilią sistemą investicijoms ir naudojantis esamais forumais, pvz., PPO ir dvišaliais ekonominiais susitarimais; |
|
58. |
mano, kad ES yra gyvybiškai svarbu išlikti lydere tęsiant kovą prieš klimato kaitą ir siekiant, kad Kioto protokolo tikslai būtų pasiekti; mano, kad būtina įtraukti ES pastangas plėtojant atsinaujinančios ir ekologiškos energijos išteklius bei tausias ir veiksmingas technologijas visais išorės politikos lygmenimis, laikantis 2002 m. Johanesburge numatytos pasaulinės tvarios plėtros darbotvarkės; |
|
59. |
pabrėžia, kad reikia sukurti bendrą energetikos politiką tiek vidaus rinkos reglamentavimo, tiek išorinių aspektų atžvilgiu, kurioje būtų atsižvelgiama į visų valstybių narių politinius ir ekonominius interesus; |
|
60. |
pabrėžia, kad svarbu parengti Europos energijos bendrijos steigimo sutartį; |
|
61. |
atsižvelgdamas į parengtą žaliąją knygą, džiaugiasi nauja Komisijos iniciatyva atlikti „gamtinių išteklių valdymo ir Komisijos išorės santykių konflikto tarpusavio ryšių“ tyrimą ir, visų pirma, pabrėžia energijos saugumo ir klimato saugumo sąsajas; |
|
62. |
prašo Komisiją didžiausiu ES išorės energetikos politikos tikslu laikyti priklausomybės nuo iškastinio kuro, kurį tiekia keletas didelių tiekėjų, mažinimą ir naudoti įvairesnius energijos šaltinius; mano, kad šiuo tikslu Parlamentui ir Tarybai turėtų būti pateiktas ilgalaikis planas su orientacinėmis datomis; |
|
63. |
pabrėžia tai, kad neišvengiama tapo nauja energiją vartojančių šalių politinio dialogo ir bendradarbiavimo forma, ypač su JAV, Kinija, Indija ir Japonija; pažymi, kad į jį panašus pagrindinių energiją vartojančių ir gaminančių šalių dialogas taip pat tapo reikalingas siekiant sukurti pasaulinį požiūrį į energetiką; tiki, kad šios naujos pasaulinio energetikos srities dialogo formos turėtų būti skirtos pasaulinių energetikos rinkų stabilumui, saugumui ir skaidrumui, o kartu — nuolatiniam švarių energijos šaltinių naudojimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimui; |
|
64. |
ragina Komisiją ir Tarybą kurti strateginę partnerystę energetikos srityje su tokiomis šalimis kaip Kinija, Indija, Pietų Afrika, Brazilija ir Meksika, siekiant teikti techninę paramą joms plėtojant tvarios energetikos strategiją ir taip užtikrinti jų dalyvavimą stengiantis mažinti klimato kaitą; |
|
65. |
ragina Komisiją skirti dėmesio ne vien artimesniam bendradarbiavimui su Rusija, bet intensyviau bendradarbiauti ir su kitomis energiją eksportuojančiomis šalimis, ypač OPEC šalimis; teigiamai vertina planuojamą Europos lygmens energijos bendrijos sukūrimą; |
|
66. |
ragina Komisiją ir valstybes nares rimtai atsižvelgti į realų iš Rusijos tiekiamų dujų stygiaus pavojų po 2010 metų dėl investicijų trūkumo, besaikio nutekinimo ir energijos švaistymo Rusijos vidaus rinkoje; primygtinai reikalauja, kad valstybės narės aiškiai pasakytų, kad tam tikros reikalingos investicijos būtų suteiktos greičiau, jei joms būtų suteikta daugiau saugumo, nes investuojama bus tik tada, kai bus pasirašytos ilgalaikės sutartys; primygtinai reikalauja, kad valstybės narės ir Sąjunga diskusijose su Rusija dėl energetikos reikalautų, kad Rusija pasirašytų Tranzito protokolą ir Energetikos chartiją, kurios yra reikalingos siekiant užtikrinti būsimas labai reikalingas užsienio investicijas į Rusijos energetikos infrastruktūrą ir užtikrinti būsimą tinkamą dujų tiekimą į ES; |
|
67. |
pažymi, kad neoficialaus Europos Vadovų Tarybos susitikimo Lahti metu susitarta, kad Energetikos chartijos principai ir Didžiojo aštuoneto išvados turi būti įtrauktos į būsimą ES ir Rusijos susitarimą, kuris, be kita ko, turėtų apimti:
|
|
68. |
pabrėžia, kad nepakankamas energijos tiekimo saugumas ir klimato saugumo situacija dažnai sukelia tarptautines krizes ir konfliktus, kurie daro poveikį demokratijai, žmonių teisėms ir skurdui; |
|
69. |
pažymi, kad dėl praeitų metų žiemą kai kurių valstybių narių sunkumų dujų rinkoje kai kurios pramonės įmonės persikėlė kitur; mano, kad dėl to būtina išnagrinėti galimybes skatinti valstybių narių solidarumą ir apsvarstyti, kaip spręsti šį klausimą skubos tvarka, siekiant užtikrinti veiksmingą esamų ir būsimų dalyvių veikimą; |
|
70. |
ragina ES siekti įtraukti PPO nuostatas dėl prekybos energija, siekiant, kad ši organizacija taptų tarptautiniu tarpininku, kuris gebėtų išspręsti problemas, susijusias su ginčais dėl energijos tiekimo ir paskirstymo; |
|
71. |
mano, kad ES privalo su atitinkamomis šalimis sukurti decentralizuotos energetikos sprendimus, pritaikytus kaimo vietovėms; |
|
72. |
ragina Komisiją išnagrinėti ir spręsti techninių gedimų trečiosiose šalyse, darančių poveikį tarptautiniam tiekimui į valstybes nares, klausimą, pvz., naftos tiekimo iš „Družba“ naftotiekio nutraukimą; |
|
73. |
pabrėžia poreikį ES dujų rinkoje sukurti didesnę įvairovę ieškant būdų užtikrinti didesnį energijos tiekimą tiesiogiai iš gamintojų Centrinėje Azijoje, t. y. Kazachstane, Azerbaidžane, Turkmėnistane ir Uzbekistane; |
|
74. |
ragina imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų toliau kuriama Europos masto energijos bendrija (EMEB), išplečiant Energijos bendrijos sutartį į ją įtraukiant Turkiją ir ištiriant galimybes prie EMEB prisijungti Mašreko ir Magrebo šalims; |
Vieninga energetikos rinka ir konkurencingumas
|
75. |
ragina valstybes nares pripažinti, kad ES energetikos rinka vis dar nėra visiškai liberalizuota ir kad privalu tai visiškai įgyvendinti; mano, kad reikalinga aiški ir stabili politinė programa ir konkurencinga bei sąžininga energijos rinka, leidžianti sukurti aukšto lygio energetinę nepriklausomybę, ilgalaikį tiekimo stabilumą, efektyvumą, aplinkosauginį jautrumą ir tiekimo saugumą; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares atidžiai įvertinti reglamentavimo poreikį atsižvelgiant į šias aplinkybes; |
|
76. |
pažymi, kad valstybės narės energijos rinkos liberalizavimą skatino įvairiomis politikos priemonėmis ir kad skirtumų taip pat galima pastebėti jų teisinėse sistemose; |
|
77. |
ragina 2007 m. kovo mėn. įvyksiančiame pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikime numatyti platesnę bendrų Europos interesų energetikos srityje viziją, kad pagal aiškią politinę programą, kurios dabar trūksta, būtų baigta kurti vidaus rinka; |
|
78. |
ragina Komisiją pasinaudoti savo galiomis, numatytomis Darbo tvarkos taisyklių 86 straipsnio 3 dalyje, siekiat stiprinti jos pastangas remti konkurenciją dujų tiekimo tinklų sektoriuje ir skatinti operatorius atverti dujų rinką naujiems dujų tiekėjams; |
|
79. |
džiaugiasi, kad Komisija atliko energetikos sektoriaus tyrimą; ragina Komisiją užsiimti priverstinio vykdymo veiksmais, įskaitant baudas prieš įmones, nesilaikančias konkurencijos taisyklių; ragina Komisiją persekioti valstybes nares, kurios pernelyg saugo nacionalinius energetikos lyderius ir bando iš naujo nustatyti žemesnes nei rinkos galutines kainas arba bando blokuoti įmonių susijungimus ir įsigijimus, kadangi toks elgesys stabdytų vidaus rinkos kūrimąsi; prašo Komisijos pateikti gaires dėl tinkamos formos ilgalaikių tiekimo sutarčių ir sąlygų, kuriomis priimami susitarimai; |
|
80. |
mano, kad valstybės narės ir regionai turėtų užtikrinti, jog siekiant apsaugoti vartotojus nuo rinkos monopolijų poveikio maži bei vidutiniai energijos gamintojai ir dideli gamintojai rinkoje turėtų vienodas galimybes; |
|
81. |
ragina Komisiją, vertinant nacionalinius lėšų paskirstymo planus (NLPP), atmesti su NLPP susijusius rinkos iškraipymus, ir reikalauja suderinti NLPP, kurių dauguma šiuo metu pažeidžia „teršėjas moka“ principą; |
|
82. |
ragina Komisiją nutraukti energijos kainų reguliavimą, nes tai kenkia atviros energetikos rinkos esmei; visų pirma ragina Komisiją atkreipti dėmesį į reguliuojamų energijos kainų sistemas, nes jos kenkia ne tik ES energetikos rinkai, bet ir kitų sričių prekių rinkoms; pripažįsta, kad ES energijai imlioms pramonės šakoms galėtų prireikti priimti specialias priemones, tačiau jų taikymas turėtų būti koordinuojamas Europos mastu; todėl ragina Konkurencijos GD pasiūlyti kriterijų, apibrėžiančių energijai imlias pramonės šakas, patiriančias globalią konkurenciją, sąvadą ir taikyti jį vertinant specialią atskirų valstybių narių energijai imlių pramonės šakų tvarką; |
|
83. |
ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų, siekiant spręsti koncentracijos energijos rinkoje klausimą nustačius piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi; |
|
84. |
siūlo labai padidinti valstybių narių reguliuojančių institucijų, kurios turėtų būti visiškai nepriklausomos nuo vyriausybės ir pramonės, galias ir jas suderinti, o tai galėtų būti pasiekta parengiant bendras skaidrumo, atskleidimo ir atskaitingumo taisykles, kurių vykdymas būtų stebimas Komisijos ir kasmet Parlamento, bei nustatyti minimalias privalomas reguliuojančių institucijų skyrimo procedūros gaires; mano, kad nacionaliniams energijos reguliuotojams turėtų būti suteikiama teisė teikti patarimus valstybių narių konkurencijos institucijoms ir užtikrinti, kad energetikos įmonės būtų teisiškai įpareigotos teikti energijos taupymo patarimus vartotojams; |
|
85. |
ragina Komisiją parengti nacionalinių reguliavimo institucijų įgaliojimų ir nepriklausomumo apžvalgą ir tik po to parengti rekomendacijas dėl suderinto reguliavimo vidaus rinkoje; |
|
86. |
prašo valstybių narių suteikti nacionalinėms reguliuojančioms institucijoms ES lygmeniu sutartas galias, suteikiančias jiems priemones vykdyti tarptautinį elektros ir dujų perdavimą, įskaitant prieigą prie energetinės sistemos nediskriminuojančiomis sąlygomis, perdavimo tarifus, pajėgumų išdėstymą, perkrovos valdymo pirkimus ir tinklo valdymą bei aiškų energijos rinkos konkursų grafiką; mano, kad nacionalinės reguliuojančios institucijos taip pat turėtų reikalauti, kad tinklo operatoriai veiktų atsižvelgdami į Europos vartotojų interesus; mano, kad prieš įsteigiant Europos reguliuojančią instituciją turėtų būti suderintos valstybių narių reguliuojančių institucijų atsakomybės sritys siekiant užtikrinti didesnį veiksmų, skirtų pagerinti rinkos darbą, nuoseklumą; |
|
87. |
ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti geresnį perdavimo sistemų operatorių (PSO) bendradarbiavimą, ypač tokiose srityse kaip tarptautinių pajėgumų paskirstymas, skaidrumas, vienos dienos rinkos, energetikos tinklų planavimas ir investicijos, susijusios su regioninių rinkų kūrimu; prašo Komisijos kartu su perdavimo sistemos operatoriais parengti Europos energetikos tinklo kodeksą; |
|
88. |
ragina Komisiją pateikti sprendimus dėl problemų, susijusių su PSO nepriklausomumu ir (arba) interesų konfliktais bei veiklos skaidrumu bei teikti pasiūlymus, kurie sudarytų galimybes PSO veikti kaip rinkos skatintojams, ir suderinti tarptautines nuostatas dėl PSO taip palengvinant tarpvalstybinį tiekimą; |
|
89. |
ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės griežtai laikytųsi Direktyvos Nr. 2001/77/EB 7 straipsnio 6 dalyje apibrėžtų nuostatų, t.y. kad operatoriai netaikytų vienaip ar kitaip diskriminuojančių perdavimo mokesčių už elektros iš atsinaujinančių energijos šaltinių, ypač elektros, pagamintos iš atsinaujinančių energijos šaltinių periferijos regionuose, pvz., salų ir menkai apgyvendintuose regionuose, tiekimą tinkle; taip pat ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti, jog būtų nutraukta dabar egzistuojanti diskriminacija valstybių narių viduje; |
|
90. |
ragina Komisiją ir valstybes nares nuodugniai įvertinti klausimą, ar, siekiant užtikrinti vienodas galimybes, iš tikrųjų reikia įkurti Europos energetikos tinklų centrą, kai jau dabar yra daug institucijų, kuriomis būtų galima remtis; |
|
91. |
ragina Komisiją labiau remti rinkos dalyvius, dirbančius keliose ES valstybėse narėse, ir ypač atskirų valstybių narių rinkos dalyvius ir tuo pačiu suteikti daugiau galimybių tiekėjams iš salų ir nutolusių regionų pasinaudoti žemyno energetine sistema; |
|
92. |
ragina Komisiją tiksliai išnagrinėti esamas problemas suteikiant planavimo leidimą pasieniuose ir pateikti ataskaitą Europos Parlamentui; ragina valstybes nares suteikti planavimo leidimą pasieniuose per ketverių metų laikotarpį nuo prašymo pateikimo; priduria, kad, prireikus, vienas iš būdų tai pasiekti gali būti teisės aktų priėmimas; |
|
93. |
mano, kad regioninių energetikos rinkų kūrimas pagreitintų ES energetikos rinkų integraciją ir kad jokiomis aplinkybėmis neturėtų kilti papildomų kliūčių visų energetikos rinkų integracijai; |
|
94. |
ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti su rinka susijusioms paramos teikimo priemonėms riboto tarpvalstybinio energijos paskirstymo atveju; |
|
95. |
ragina Komisiją suteikti prioritetą iki 2009 m. sukurti gerai veikiančią suderintą regioninę elektros rinką, siekiant iki 2012 m. integruoti rinkas, turinčias didžiausią potencialą vystytis Europos lygmeniu, ir paankstinti bendros Europos energijos rinkos ir energetinės sistemos sukūrimą; |
|
96. |
pažymi, kad tarpvalstybiniams ryšiams užmegzti bus reikalingos specialios priemonės, pvz., lengvatinis lėšų skyrimas arba lengvatiniai mokesčiai; ragina ES greitai kurti transeuropinių energetikos tinklų (TEN) projektus; pažymi, kad trūkstamų TEN sukūrimas padidintų tiekimo saugumą ir sudarytų sąlygas užbaigti vidaus rinkos kūrimą; |
|
97. |
mano, kad reikėtų atidėti galimą reguliavimo sistemos išplėtimą ir labiau paspartinti esamų EB taisyklių įgyvendinimą valstybėse narėse; mano, kad turėtų būti svarstoma galimybė taikyti papildomas priemones, pavyzdžiui, energijos tinklų nuosavybės atskyrimą, tik tuomet, kai praktikoje nepasiteisina esamuose teisės aktuose numatyti mechanizmai, susiję su vidaus rinka; pabrėžia, kad svarbu padidinti reguliavimo efektyvumą ir užtikrinti tinkamą bei nuoseklų nuostatų, susijusių su esamose direktyvose numatytos veiklos atskyrimu, įgyvendinimą; |
|
98. |
ragina Komisiją, priimant savo poziciją dėl būsimo elektros tinklų valdymo ir nuosavybės teisių bei poreikio parengti naujus teisės aktus siekiant geresnio ES energijos sektoriaus reguliavimo, iki galo apsvarstyti naujausius Elektros perdavimo koordinavimo sąjungos (angl. UCTE) ir Europos elektros energijos ir dujų reguliuotojų grupės (angl. ERGEG) ataskaitas, kuriose aptariamas 2006 m. lapkričio mėn. nutrūkusio elektros srovės tiekimo Vokietijoje atvejis; |
|
99. |
mano, kad energetikos sektoriuje elektros perdavimo sistemų nuosavybė turėtų būti išskirstoma, jei Komisija nuspręs, kad esami teisės aktai yra neveiksmingi, kadangi tai neleistų įsiplieksti interesų konfliktams tarp konkuruojančių energijos įmonių; |
|
100. |
mano, kad Komisija turėtų pateikti išsamią dujų strategiją, kurioje būtų nagrinėjamas poreikis sumažinti dujų vartojimą, prieigos užtikrinimas trečiosioms šalims numatant ekonomišką ir veiksmingą dujų naudojimą, visokeriopas tiekimo ir tranzito maršrutų išplėtimas ir pagerinta dujų infrastruktūra (pvz., dujų saugojimas, suskystintų gamtinių dujų įrengimai ir trūkstami dujų centrai), taip pasirengiant pradėti naudoti biokurą, ir poreikis kai kuriose valstybėse narėse pakeisti dujų tekėjimo kryptį, ir kurioje būtų aptariamas saugojimo ir išteklių klausimas atlikus kruopščią kaštų ir naudos analizę atsižvelgiant į fizinius ir ekonominius dujų sektoriaus suvaržymus; |
|
101. |
ragina Komisiją parengti pasiūlymus dėl Gamtinių dujų direktyvos, kurie būtų suderinti su atitinkamais teisės aktais, skirtais biokurui ir vandeniliui; |
|
102. |
ragina Komisiją pasiūlyti stambaus energijos vartotojo apibrėžimą; ragina Komisiją atkreipti ypatingą dėmesį į ES stambius energijos vartotojus, konkuruojančius pasaulinėje rinkoje; |
|
103. |
ragina Komisiją pasinaudoti savo galiomis sprendžiant konkurencijos klausimus ir pakeisti išlygas, susijusias su dabartiniu rinkos padalijimu tarp dujų gamintojų ir nacionalinių energijos tiekėjų ES, draudžiančią nacionaliniams energijos tiekėjams parduoti atliekamas dujų gamintojų dujas kitose ES rinkose, taip pat ragina ją įvertinti tų ilgalaikių tiekimo sutarčių, kurios atima iš kitų tiekėjų galimybę patekti į rinką, teisinį pagrįstumą; |
Energijos stoka ir vartotojų teisės
|
104. |
mano, kad vartotojams bet kurioje ateities energetikos politikos srityje turi būti skiriamas pagrindinis dėmesys ir kad energijos trūkumas turėtų būti aiškiau išreiškiamas Komisijos pasiūlymuose; primena, kad vartotojai, ypač valstybinės valdžios institucijos, kurios turi tapti pavyzdžiu šioje srityje, taip pat turi įsipareigojimų energijos taupymo atžvilgiu; pripažįsta svarbų išradingojo matavimo ir kainos apskaičiavimo vaidmenį didinant vartotojų informuotumą, kaip ir kodėl naudojama energija, ir taip keičiant vartotojų elgesį; ragina Komisiją ir Tarybą pasiūlyti priemones, kurios padėtų mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams taupyti energiją, taip sumažinant sąskaitas už elektrą ir pagerinant jų padėti kylant kainoms ateityje; |
|
105. |
reikalauja rengti kampanijas, kurių tikslas — šviesti žmones ir keisti jų elgseną, siekiant tausesnio Europos piliečių judumo; |
|
106. |
reikalauja, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms būtų teikiama integruota ir nuolatinė parama energijos naudojimo efektyvumo ir tausojimo priemonėms, o taip pat su EIB susijusiai veiklai vykdyti pagal visas Europos finansavimo schemas, ypač Europos struktūrinius fondus, Septintąją pagrindų programą, programą „Pažangi energetika Europai“, ir apskritai visas regionines ir finansines priemones, numatytas 2007-2013 m. sanglaudos politikoje; |
|
107. |
ragina Komisiją programų rengimo laikotarpiu 2007-2013 m. parodyti susidomėjimą atsinaujinančiais energijos šaltiniais ir energijos taupymu pabrėžiant šias priemones visose struktūrinio ir sanglaudos fondų finansuojamuose iniciatyvose (integravimas) ir ypač Europos regioninės plėtros fondo iniciatyvose, skirtose visiems Sąjungos regionams, ir parengti pasiūlymą, kaip panaikinti energijos taupymo pažangos apribojimą, kuris įvyko dėl 3 proc. ribos energijos vartojimo efektyvumo išlaidoms iš šių fondų, ir apsvarstyti galimybę iki 2013 m. panaikinti šią ribą; |
|
108. |
dar kartą patvirtina savo nuomonę, kad būtina žmonėms tiekti energiją siekiant patenkinti jų elementarius poreikius ir kad energijos tiekimas turi būti užtikrintas; taigi prašo valstybių narių energiją reguliuojančių institucijų užtikrinti, kad būtų laikomasi visuotinių aptarnavimo įsipareigojimų ir kad pažeidžiami ir neturtingi vartotojai būtų tinkamai ginami; |
|
109. |
pritaria tam, kad energetikos politikos tikslai būtų įtraukiami į viešųjų sutarčių sudarymo kriterijus, jei tai įmanoma sutartis sudarančiai institucijai, pagrįsta atitinkamo konkurso prasme ir nepažeidžia sąžiningos konkurencijos kriterijų; |
|
110. |
pabrėžia, kad svarbu, jog vartotojai galėtų lengvai susipažinti su kainomis ir pasirinkimo galimybėmis, kad galėtų lengvai pakeisti energijos tiekėją ir turėtų teisę kreiptis į reguliuojančias institucijas valstybėse narėse; |
Vystymas
|
111. |
prašo Komisijos ir Tarybos pripažinti, kad 2 milijardai žmonių pasaulyje neturi galimybės pasinaudoti pagrindinėmis energetikos paslaugomis ir kad ES turėtų nustatyti politinę kryptį, skirtą sušvelninti šią padėtį ir pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus; |
|
112. |
palankiai vertina Visuotinio energijos efektyvumo ir atsinaujinančios energijos fondo iniciatyvą, kuri sudaro dalį bendro politinio įsipareigojimo remti plėtrą; |
|
113. |
pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės, siekdamos skatinti fiskalinį skaidrumą, turi panaudoti diplomatinius, paramos ir prekybos ryšius su energiją tiekiančiomis šalimis; ragina Komisiją oficialiai paremti ir skatinti Skaidrumo iniciatyvą gavybos pramonės srityje (SIGPS) ir parengti strategiją, skirtą SIGPS ir Bendros socialinės atsakomybės sistemos principams diegti visuose su trečiosiomis šalimis sudaromuose susitarimuose; mano, kad šių susitarimų nuostatomis turėtų būti remiamas pilietinės visuomenės, kaip nepriklausomos iš energijos gaunamų biudžeto pajamų valdymo kontrolierės, vaidmuo; |
|
114. |
mano, kad ES priemonių poveikį labai sustiprintų tvirta užsienio politika, kuria būtų siekiama įtikinti visas išvystytos pramonės šalis kovoti su klimato kaita, ir daugelio programų, kuriomis siekiama skatinti švarią ir efektyvią energiją, įtraukimas į ES vystymosi politiką; |
|
115. |
be to, mano, kad Sąjunga kartu su labiausiai išsivysčiusiomis besivystančiomis šalimis turėtų ištirti būdus, kaip sudaryti joms galimybę atlikti didesnį vaidmenį pasaulyje kovojant prieš pasaulinį atšilimą ir prisitaikant prie jo, tai derinant su sektorių požiūriu, galimai įtraukiant tikslus, veikiančius kaip iniciatyvos išplėsti pasaulinę anglies dvideginio rinką, ir kad ES taip pat turėtų apsvarstyti, kokių veiksmų imtis siekiant stiprinti pasaulio solidarumą sprendžiant klimato kaitos poveikio, ypač neturtingiausioms šalims, klausimą; |
|
116. |
pabrėžia, kad visos besivystančios šalys turi teisę ekonomiškai vystytis; vis dėlto pažymi, kad besivystančios šalys neturi kartoti teršiančios pramoninių valstybių praktikos, todėl ragina skirti didesnį dėmesį technologiniam bendradarbiavimui ir pajėgumų stiprinimui tvarios energetikos srityje, taip pat pasauliniams efektyvumo standartams, kurie skirti energiją naudojantiems produktams; |
|
117. |
reikalauja labiau remti turimos ilgalaikės vietinės energijos ir decentralizuotų energijos tinklų, ypač besivystančiose šalyse, naudojimą, pavyzdžiui, perduodant žinias ir technologijas, kad būtų užtikrinta prieiga prie energijos, išteklių tausojimas, darbo vietų kūrimas, mažinama priklausomybė ir prisidedama prie funkcionuojančių rinkos ekonomikų vystymo; |
*
* *
|
118. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai. |
(1) OL C 320 E, 2005 12 15, p. 36.
(2) OL C 272 E, 2006 11 9, p. 404.
(3) OL C 286 E, 2006 11 23, p. 172.
(4) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0118.
(5) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0219.
(6) OL C 280 E, 2006 11 18, p. 108.
(7) OL C 280 E, 2006 11 18, p. 117.
(8) OL C 280 E, 2006 11 18, p. 120.
(9) OL C 226 E, 2005 9 15, p. 44.
(10) OL C 157 E, 2006 7 6, p. 61.
(11) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0300.
(12) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0058.
(13) OL C 227 E, 2006 9 21, p. 599.
(14) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0110.
(15) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0243.
(16) www.iphe.net.
(17) www.iter.org.
P6_TA(2006)0604
Strategija dėl biomasės ir biodegalų
Europos Parlamento rezoliucija dėl biomasės ir biodegalų strategijos (2006/2082(INI))
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Biomasės naudojimo veiksmų planas“ (COM(2005)0628), |
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES biodegalų strategija“ (COM(2006)0034), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/77/EB dėl elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių skatinimo elektros vidaus rinkoje (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/30/EB dėl biodegalų arba kitų atsinaujinančių degalų vartojimo transporto sektoriuje skatinimo (2), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2006 m. vasario 14 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl šildymo ir vėsinimo naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (3), |
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijai suteiktus įgaliojimus deryboms PPO žemės ūkio srityje, apibrėžtus Europos Komisijos pasiūlyme dėl dalyvavimo PPO žemės ūkio derybose formos (dokumento Nr. 625/02, 2003 m. sausio mėn.), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo Darbo taisyklių 45 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Žemės ūkio ir kaimo plėtros, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos, Tarptautinės prekybos bei Transporto ir turizmo komitetų nuomones (A6-0347/2006), |
|
A. |
kadangi ilgainiui biomasę kaip energijos šaltinį reikėtų naudoti vis intensyviau ir ji turėtų būti panaudojama kaip galima plačiau, visų pirma miškininkystės, žemės ūkio ir atliekų tvarkymo srityse, |
|
B. |
kadangi tvariai spręsti energetikos problemas galima tik iš esmės pagerinus energijos efektyvumą, ją taupant ir kartu plėtojant atsinaujinančius energijos šaltinius, |
|
C. |
kadangi prioritetą turinčios biomasės panaudojimo galimybės glūdi elektros gamybos, šildymo ir aušinimo, vandenilio ir metano gamybos bei degalų gamybos srityse, o taip pat chemijos, maisto, popieriaus ir medienos pramonės šakose, |
|
D. |
kadangi biomasė atsinaujinančių energijos šaltinių tarpe yra vienintelė anglies turinti medžiaga ir todėl reikia atkreipti dėmesį ne tik į energetinį suvartojimą, bet ir į anglies turinčių produktų gamybą, |
|
E. |
kadangi intensyvesnis biomasės vartojimas žymiai prisidėtų prie trejų pagrindinių energetikos politikos tikslų, t. y. tiekimo saugumo, konkurencingumo ir tvarios aplinkos apsaugos, įgyvendinimą sumažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, |
|
F. |
kadangi bioenergijos naudojimo būdas, pasėlių pasirinkimas ir žemės ūkio sistemos, kurią taikant auginami pasėliai, savybės lems, ar vartojant bioenergiją bus sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, |
|
G. |
kadangi transporto sektoriuje išmetama daugiau negu 20 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, nors šis sektorius neįtrauktas į prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemą; kadangi manoma, kad išmetamųjų teršalų kiekis per keletą ateinančių metų ir toliau didės ir kadangi biokuras yra vienas iš būdų tobulinti šio sektoriaus ekologiškumą, |
|
H. |
kadangi biomasė galėtų sumažinti priklausomybę nuo išorinių energijos šaltinių ir kaimo vietovėse padėtų panaudoti naujas ekonominio vystymosi ir užimtumo galimybes, |
|
I. |
kadangi kai kurios valstybės narės nesilaiko Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/30/EB dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą transporte ir užsibrėžia labai mažus tikslus, |
|
J. |
kadangi šiuo metu vartojant biomasę vis dar iškyla logistinių ir techninių kliūčių, kurios susijusios su palyginti žema energetine verte, decentralizuotu tiekimu, panaudojamų medžiagų skirtingumu bei degalų sinteze, |
|
K. |
kadangi antros kartos biodegalai (biomasę perdirbant į skystį gaminami degalai) užtikrina daug didesnius energetinio suvartojimo pajėgumus, nei pirmos kartos biodegalai (augalinis aliejus, biodyzelis, etanolis), |
|
L. |
kadangi pagal Bendrijos teisės aktus, kuriais reglamentuojama benzino kokybė, draudžiama naudoti mišinius, kuriuose yra daugiau negu 5 proc. bioetanolio, |
|
M. |
kadangi antrosios kartos biodegalų gamybos technologijos jau egzistuoja bei nuolat didėja aukštos kokybės degalų poreikis, o infrastruktūra ir varomoji technika taip pat egzistuoja, |
|
N. |
kadangi pasauliniu mastu anglies turinčių produktų gamyba gali būti pradėta (remiantis ekonominiu pagrindu) naudojantis sintezės degalais, ką įrodė pavyzdžiai Pietų Afrikoje ir Trinidade; tačiau gaminant antrosios kartos biokurą neturi būti kliudoma gaminti pirmosios kartos kurą, kurio gamybą valstybės narės inicijavo remdamosi direktyva 2003/30/EB, |
|
O. |
kadangi tvirtinant ES masto politiką, pagal kurią siekiamą skatinti naudoti biomasę, būtinas integruotas požiūris, kuris atvertų konkurenciją visų rūšių vartojimo srityse, |
|
P. |
kadangi biomasės naudojimo veiksmų planas remiantis subsidiarumo principu valstybėms narėms palieka būtiną sprendimų priėmimo laisvę ir lankstumą nustatant savus tikslus ir politines bei bioenergetikos skatinimo priemones, jeigu jų vykdoma politika neiškreipia konkurencijos tarp valstybių narių, |
|
Q. |
kadangi išlaidų efektyvumas ir tvarumas yra svarbūs principai siekiant ekologiškai ir protingai remti bioenergetiką, kuri ne tik užtikrintų aukšto lygio aplinkos apsaugą, bet ir remtųsi ekonomiškai patvariu, ilgalaikiu finansavimo pagrindu, |
|
R. |
kadangi, siekiant įgyvendinti aplinkos apsaugos tvarumo tikslus ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, reikia užtikrinti, kad per bendrą biokuro eksploatacijos ciklą, pradedant laukais ir baigiant kuro baku, įskaitant transportavimą, būtų išmetama daug mažiau anglies junginių negu išmetama deginant iškastinį kurą, |
|
S. |
kadangi vietinės biomasės gamybos ir jos įvežimo klausimas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į tai, kad nuosavo biomasės sektoriaus plėtra ES turėtų būti skatinama, taip pat atsižvelgiant į galimas papildomas žemės ūkio pajamas, |
|
T. |
kadangi vystantis Europos biokuro sektoriui atsiveria galimybės perkelti biokuro technologijas į besivystančias šalis, kurios kenčia dėl kylančių naftos kainų, |
|
U. |
kadangi aiškių aplinkos apsaugos normų ir apsauginių nuostatų, ypač biokuro sektoriuje, trūkumas gali turėti didelį neigiamą poveikį, pvz., gali būti naikinama daugiau atogrąžų miškų žymiai nesumažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, |
|
V. |
kadangi galiojančios Europos Sąjungos teisinės nuostatos turėtų būti patikrintos siekiant užtikrinti efektyvesnį biomasės naudojimą, |
|
W. |
kadangi būtina surasti subalansuotą prekių gamybos ir energijos vartojimo derinį, o energetinis panaudojimas yra tik viena iš daugelio biomasės panaudojimo galimybių, |
|
X. |
kadangi cheminis produktų iš gyvulinės kilmės riebalų ir augalinių aliejų panaudojimas yra konkurencinga ekonomikos šaka, kuria neturėtų būti rizikuojama, |
|
Y. |
kadangi pramoninis medienos ir šalutinių jos produktų kaip medžiagų panaudojimo būdas yra konkurencingas sektorius; jame kuriamos darbo vietos ir vertė, kuria neturėtų būti rizikuojama, |
|
Z. |
kadangi ne Europos šalys ėmėsi intensyvių veiksmų skatinti naudoti biokurą ir jau pasiekė aukštą skverbties į kuro rinką lygį, |
|
1. |
pritaria abiems Komisijos komunikatams dėl biomasės naudojimo veiksmų plano ir dėl ES biodegalų strategijos; |
|
2. |
pritaria Komisijos biomasės naudojimo būklės bei kliūčių tolimesniam jos paplitimui energetikos sektoriuose vertinimo ataskaitai; |
|
3. |
yra įsitikinęs, kad atsižvelgiant į Lisabonos strategiją Europos Sąjungos biokuro naudojimo skatinimo strategija turi būti įgyvendinama siekiant efektyvumo ir tvarumo, o priemonės neturi sukelti neproporcingai didelių administracinių sąnaudų; |
|
4. |
mano, kad regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmeniu būtina sukurti skaidrią ir atvirą biomasės ir biokuro rinką, kuri atitiktų tvarios gamybos standartus, bendros, skaidrios ir konkurencingos energijos rinkos principus ir kurią būtų galima integruoti į Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sistemą; |
|
5. |
laikosi požiūrio, kad tarpiniu laikotarpiu valstybių narių ir Europos Sąjungos lygmeniu biokuro gamintojams reikia nuoseklios investicijų ir kainų politikos, kuri užtikrintų, kad investicijos atsipirks per tinkamą laikotarpį; |
|
6. |
ragina Komisiją siekti sukurti Europos biomasės rinką, o valstybes nares — pašalinti kliūtis atskirų valstybių narių narėse ir tarpvalstybiniu lygmenimis; |
|
7. |
tikisi, kad Biomasės naudojimo veiksmų planas ir pateiktas komunikatas dėl biodegalų strategijos yra konkrečių ir produktyvių veiksmų pagrindas; |
|
8. |
ragina Komisiją persvarstyti Biomasės naudojimo veiksmų plane nustatytus šilumos, elektros energijos ir biokuro gamybos tikslus, atsižvelgiant į konkurencingumo, efektyvumo ir energijos išeigos kiekviename sektoriuje aspektus; |
|
9. |
mano, kad Komisija turėtų pakartotinai apsvarstyti visus veiksmų planus ir direktyvas, atsižvelgiant į racionalią bioenergetikos ir biodegalų gamybą ir panaudojimą, ypač augalininkystės, miškininkystės ir atliekų tvarkymo srityse; |
|
10. |
pritaria Komisijai, kad, naudojant biomasę stacionariuose įrenginiuose, pvz., elektros energijos gamybos, šildymo ir aušinimo įrenginiuose, gali būti padarytas optimalus įnašas siekiant nustatytų ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslų; todėl ragina, pasinaudojant atitinkamomis priemonėmis, suderintomis su Kioto tikslais ir ilgalaikiu klimato sureguliavimo tikslu (2 °C), remti išlaidų atžvilgiu efektyvią ir tvarią biomasės gamybą ir naudojimą elektros energijos, metano gamybos, transporto, o taip pat šildymo ir aušinimo srityse; šiuo požiūriu ragina skirti ypatingą dėmesį centrinio šildymo tinklų rekonstrukcijai; |
|
11. |
mano, kad pagalba ir parama, skiriama su biomase susijusioms atsinaujinančios energijos rūšims, ilgainiui neturėtų iškreipti konkurencijos dėl žaliavų; |
|
12. |
mano, kad sudarant savanoriškus susitarimus galima užtikrinti spartesnį vystymąsi ir aktyvesnį biomasės ir biokuro naudojimą; ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti naudoti biomasę energijai gaminti ir taikyti aplinkosaugos reikalavimus ne kuro pasirinkimui, o išmetamiems teršalams; |
|
13. |
mano, kad, atsižvelgiant į rinkos mastą ir biomasės panaudojimo galimybes, būtų itin tikslinga Europos lygmeniu kurti iš medienos gaunamos biomasės rinką, nors jau pastebimas rinkos trūkumas ir kylančios kainos; atsižvelgdamas į tai, pritaria Komisijos ketinimui kuo skubiau pateikti miškininkystės veiksmų planą; |
|
14. |
vis dėlto mano, kad, naudojant miško biomasę, neturi būti didinamas pavojus natūraliems miškams, stabdomas istoriškai per daug išnaudotų miškų atsikūrimas arba plečiamos vienarūšių kultūrų ar egzotiškų rūšių plantacijos; mano, kad reikia skatinti taip naudoti miško biomasę, kad būtų gerinama ekologinė miškų kokybė; |
|
15. |
ragina valstybes nares biomasei skiriamą finansinę paramą susieti ne su įrenginių dydžiu, o su efektyvumu, indėliu užtikrinant daug geresnę šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pusiausvyrą ir pastebima nauda aplinkai ir tiekimo saugumui, atsižvelgiant į papildomumo principą ir paramos, reikalingos padėti tam tikros biomasės rūšiai įsitvirtinti rinkoje, mastą; |
|
16. |
ragina Komisiją parengti priemonę, skirtą degalų ir biodegalų gamybos ir naudojimo tvarumui įvertinti; mano, kad siekiant objektyviai įvertinti mineralinių degalų ir biodegalų aplinkos apsaugos, socialinio ir ekonominio tvarumo aspektus turėtų būti parengta bendra metodika, į kurią galėtų būti atsižvelgiama rengiant politines iniciatyvas dėl tvariausių degalų ir biodegalų; |
|
17. |
ragina valstybes nares visų pirma skatinti energijos gamybą, ūkininkams ir įmonėms, naudojančioms biomasę energijai gaminti, sudarant tiekimo grandinės sutartis; |
|
18. |
tikisi, kad valstybės narės, vadovaudamosi struktūrinės ir žemės ūkio politikos nuostatomis, įgyvendins iniciatyvas siekiant skatinti investicijas į klimato požiūriu efektyviausią biomasės ir biokuro gamybą ir naudojimą, ypač atsižvelgdamos į tinkamą aplinkai, pritaikytą prie regionų ir tradicinę įvairovę; taip pat mano, kad dėl įgyvendinant šias iniciatyvas jokiomis aplinkybėmis neturi būti išstumiama tvari vietos maisto gamyba; |
|
19. |
tikisi, kad valstybės narės parengs nacionalinius veiksmų planus biomasės klausimais, reikiamu laiku juos suderins su savo pačių struktūrinėmis ir žemės ūkio politikos priemonėmis ir konkrečiai nustatytu periodiškumu atnaujins šiuos nacionalinius veiksmų planus; be to, tikisi, kad valstybės narės dės visas pastangas siekdamos įgyvendinti Direktyvos 2003/30/EB tikslus; |
|
20. |
ragina Komisiją patikrinti biomasės ir biokuro tvarumą visose naudojimo srityse, taikant mokslinio įvairių importuotos ir ES gaminamos biomasės rūšių „nuo šaltinio iki kuro bako“ palyginimo metodą, paskelbti suderinamumo su Bendrijos teisynu ataskaitą ir iki 2007 m. pabaigos pateikti atitinkamą pranešimą Parlamentui ir Tarybai; |
|
21. |
ragina Komisiją ir valstybes nares, didėjant biomasės naudojimui energijai gaminti, užtikrinti, kad būtų paisoma gamtos išsaugojimo, kraštovaizdžio valdymo, kaimo vietovių administravimo ir miško valdymo interesų ir apribojimų; |
|
22. |
tikisi, kad Komisija, atlikusi strateginį poveikio aplinkai vertinimą, pateiks pasiūlymus dėl ekonomiško ir tvaraus biomasės naudojimo šildymui ir aušinimui skatinimo ir viešajame, ir privačiajame sektoriuose; |
|
23. |
mano, kad atsižvelgiant į netolygų atliekų biomasės poreikį svarbu, jog bioenergija neturėtų būti naudojama tik siekiant atliekų deginimą skatinti labiau, negu kitas išteklius tausojančias pasirinktis, pvz., pakartotinį naudojimą, perdirbimą ar kompostavimą; |
|
24. |
tikisi, kad siekiant užtikrinti efektyvų energijos vartojimą persvarsčius teisės aktus, susijusius su atliekų tvarkymu, palengvės galimybė kurui naudoti perdirbamas atliekas, kurių kaip medžiagos negalima vėliau perdirbti, įskaitant šalutinius produktus, gaunamus gaminant žemės ūkio maisto produktus, išskyrus pagamintus tose vietovėse, kuriose vyksta dykumėjimas; vis dėlto pažymi, kad tai turėtų būti daroma su sąlyga, jog nekils kliūčių iš naujo panaudoti perdirbamas medžiagas; |
|
25. |
ragina Komisiją panaikinti visas įmanomas Bendrijos teisės aktuose numatytas kliūtis, kad būtų leista ir skatinama biodujų gamyba iš fermentuoto mėšlo ir organinių atliekų; |
|
26. |
ragina pradėti tiekti biodujas į dujų tinklus ir jas šiais tinklais transportuoti nediskriminuojančiomis sąlygomis, kur techniškai įmanoma jas įleisti ir saugiai tiekti į gamtinių dujų sistemą; |
|
27. |
tikisi, kad įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką bus supaprastintos bioenergijos gamybos ir naudojimo administracinės procedūros; |
|
28. |
pabrėžia, kad pagal bendros žemės ūkio politikos reformą yra numatyta parama siekiant skatinti auginti energetinius augalus; |
|
29. |
pabrėžia, kad siekiant tvaraus biomasės naudojimo būtina skatinti tokį biomasės naudojimo būdą, kuris atsižvelgiant į pagrindinių žemės ūkio žaliavų kilmės vietą būtų artimiausias, kad būtų išvengta energijos nuostolių dėl transportavimo; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares skirti finansinę paramą kaimo vietovių plėtrai siekiant pertvarkyti kaimo vietovėse esančių valstybinių įstaigų šildymo sistemas, kad jose būtų galima naudoti bioenergiją; |
|
30. |
ragina pripažinti ir skatinti energijos gamybą deginant pasėlių, pvz., javų, biomasę; |
|
31. |
džiaugiasi, kad Komisija pabrėžia Bendrijos javų intervencinių atsargų naudojimo svarbą gaminant bioenergiją; atkreipia dėmesį į tai, kad taip bus galima sumažinti eksportui skirtų intervencinių javų kiekį ir taip ES galės lengviau įvykdyti pagal PPO taisykles prisiimtus įsipareigojimus; todėl ragina Komisiją rasti atitinkamų skatinamųjų priemonių, kad būtų užtikrinta, jog kaip galima didesnis kiekis intervencinių javų būtų sunaudota šiuo būdu; |
|
32. |
pritaria Komisijos komunikate nurodytam tikslui toliau skatinti naudoti atsinaujinančią energiją, įskaitant biokurą, taip pat ir transporto sektoriuje, nevaržant valstybių narių laisvės pasirinkti kitas atsinaujinančios energijos technologijas ir tuos sektorius bei taikymo būdus, kai biomasė labiausiai mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir duoda didžiausią energetinę išeigą; |
|
33. |
ragina valstybes nares naudojant mokesčių ir akcizų sistemą skatinti biokurą, sudarant patrauklesnes sąlygas jį gaminti ir naudoti; ragina Komisiją skatinti valstybes nares aktyviau remti suderintą politiką šioje srityje; todėl remia Komisijos tikslą pasiūlyti nustatyti su biodegalais susijusius įsipareigojimus, kaip numatyta ES biodegalų strategijoje (COM(2006)0034); ragina Komisiją nustatyti naujus, platesnio užmojo ir ilgalaikius tikslus iki 2020 m., kad būtų galima užtikrinti investicijų saugumą; |
|
34. |
ragina Komisiją palaikant dialogą su naftos ir dujų bendrovėmis bei automobilių gamintojais gerinti ekologiškų transporto priemonių prieinamumą, biokuro platinimą ir jo prieinamumą vartotojams; |
|
35. |
ragina Komisiją pašalinti nepagrįstas kliūtis biomasei ir biokurui patekti į rinką nekeliant pavojaus aplinkos ir sveikatos apsaugos tikslams, kuriais šios priemonės grindžiamos; |
|
36. |
pritaria Komisijos ketinimui nuosekliai skatinti mokslinius tyrimus ir vystymą, ypač gaminant antrosios kartos biokurą, ir palengvinti šių priemonių įgyvendinimą dideliu mastu; |
|
37. |
mano, kad antrosios kartos biokuras teikia daugiau energijos negu pirmosios kartos biokuras; |
|
38. |
mano, kad būtina kuo skubiau nustatyti techninius biokuro naudojimo standartus ir iš naujo apsvarstyti 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės ir jos ryšį su biokuro naudojimu nepakenkiant aplinkos ir sveikatos apsaugos tikslams, kuriais ši priemonė buvo grindžiama; pabrėžia, kad esami standartai turi būti pritaikomi arba Direktyva 98/70/EB iš dalies keičiama tik tuomet, kai Komisija įvertins, koks poveikis oro kokybei daromas įmaišius didesnę biokuro dalį į benziną ir dyzeliną; |
|
39. |
primygtinai ragina iš naujo apsvarstyti galiojantį standartą EN 14214 siekiant įtraukti naujas biomasės formas; |
|
40. |
norėtų, kad būtų aiškiai apibrėžiamos įvairios antrosios kartos biokuro rūšys siekiant, kad tiriant poveikį aplinkai būtų galima atskirti miškininkystės produktus nuo produktų, gaminamų iš lignoceliuliozės atliekų ir organinės kilmės sąvartynų atliekų bei neapdorotų gyvulinės ir augalinės kilmės medžiagų; |
|
41. |
pritaria nuostatai kurti biokuro technologijų platformą kartu su visais technologijų teikėjais, dalyvaujančiais kuriant, gaminant, apdorojant ir galutinai naudojant energetinius augalus; |
|
42. |
tikisi, kad Komisija, remdamasi Europos Parlamento per pirmąjį svarstymą patvirtinta pozicija dėl Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos (4), deramai atsižvelgs į tai, kad, skatinant mokslinius tyrimus, būtų siekiama daugiau naudoti biomasę centralizuoto šildymo ir aušinimo sistemoms; |
|
43. |
primygtinai ragina valstybes nares kuo skubiau nurodyti savo nacionalines gaires bioenergijos klausimais, kurios turėtų atitikti jų nacionalinius Kioto tikslus ir ilgalaikį 2 °C klimato sureguliavimo tikslą, dėl kurio buvo susitarta ES lygmeniu; |
|
44. |
prašo Komisijos sukurti privalomą ir išsamią sertifikatų sistemą, kurią diegiant visais etapais būtų sudarytos sąlygos tvariai biokuro gamybai, įskaitant auginimo ir perdirbimo stadijų standartus ir bendrą per produkto gyvavimo ciklą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pusiausvyrą, kuri būtų taikoma Europos Sąjungoje pagamintam arba importuotam biokurui; |
|
45. |
ragina Komisiją remti Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėjimo sistemos (angl. GMES) sukūrimą ir naudojimą siekiant stebėti žemės naudojimą gaminant bioetanolį, kad būtų užkirstas kelias naikinti drėgnuosius atogrąžų miškus ir kitas neigiamas poveikis aplinkai; |
|
46. |
pripažįsta, kad dėl vis labiau didėjančios palmių aliejaus gamybos gali būti daromas poveikis natūraliems miškams ir tradicinei maisto gamybai, gali pradėti nykti biologinė įvairovė, kilti konfliktų dėl žemės ir būti išmetamas didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis; taigi ragina Komisiją iš palmių aliejaus pagamintų produktų importą į ES susieti su reikalavimu, kad būtų laikomasi tvarios gamybos kriterijų, numatytų pagal išsamią sertifikavimo sistemą; |
|
47. |
tikisi, kad visi su biomase susiję tikslai visos Europos mastu bus nustatyti vadovaujantis sutartu ES tikslu iki 2020 m. vartoti 25 proc. atsinaujinančios energijos; |
|
48. |
pritaria ES klimato kaitos tikslus atitinkančioms politikos kryptims, priemonėms ir nuostatai naudoti alternatyvias technologijas transporto srityje; |
|
49. |
ragina Komisiją imtis priemonių biokuro srityje ir rasti kompromisą tarp automobilių pramonės ir naftos sektoriaus atstovų, laikantis principo „biokuras — automobiliams, o ne automobiliai — biokurui“; |
|
50. |
ragina įgyvendinti aštuntąją CARS 21 grupės rekomendaciją, pagal kurią antrosios kartos biokuro gamybos technologija teikia labai daug vilčių siekiant sumažinti transporto priemonių anglies dioksido emisiją; |
|
51. |
produktų ir technologijų skatinimo aspektu rekomenduoja atsižvelgti į galimą biokuro naudojimą visose transporto priemonėse; |
|
52. |
mano, jog siekiant užtikrinti, kad biokuras būtų naudojamas tam tikruose pasirinktuose sektoriuose, pvz., žemės ūkio ir miškininkystės, laivybos ir vietos visuomeninio transporto, būtų tikslinga skatinti jį naudoti taikant ilgalaikes mokesčių paskatas, grindžiamas deramos sertifikavimo sistemos laikymusi, jei naudojami ekologiškai švarūs degalai; |
|
53. |
ragina Komisiją, įgyvendinant Bendrijos akcizo mokesčių sistemos reformą, visose valstybėse narėse skatinti naudoti biokuro ir tradicinių degalų mišinius; |
|
54. |
pabrėžia tokių priemonių, kaip atleidimas nuo mokesčių, taikymo svarbą, tačiau ragina Komisiją atsižvelgti į galimus rinkos iškraipymus; |
|
55. |
pritaria Komisijos ketinimui, atsižvelgiant į PPO derybas, priimti aiškias nuostatas (ypač dėl deramos ir nuoseklios prekybos ir muitų sistemos sukūrimo), kuriomis vadovaujantis būtų sudarytos sąlygos plėtoti Europos biokuro sektorių; |
|
56. |
ragina Komisiją dar daugiau dėmesio skirti neprekybinio pobūdžio sąlygų pripažinimui sudarant būsimą PPO susitarimą; pažymi, kad tai ES leistų užtikrinti, jog importuotas biokuras atitiks tam tikrus tvarumo kriterijus, ypač aplinkosaugos srityje; |
|
57. |
pažymi, kad dabar biodegalais prekiaujama pasaulinėse rinkose ir kad Europos Sąjunga šioje srityje dar nėra ekonomiškai nepriklausoma; vis dėlto mano, kad absoliučią pirmenybę reikia teikti vidaus produkcijos propagavimui; |
|
58. |
mano, kad pagal Europos strategiją siekiant tvarios plėtros, ypač energetikos sektoriuje, tam tikram laikotarpiui reikėtų nustatyti priimtiną bioetanolio importo į ES skvarbos koeficientą ir nustatant jį atsižvelgti į laipsnišką Bendrijos produkcijos vystymą; |
|
59. |
mano, kad iki 2007 m. pabaigos Komisija būtinai turėtų pateikti pranešimą apie biokuro gamybos ir eksporto sąlygas svarbiausiose šalyse gamintojose; |
|
60. |
ragina Komisiją Biomasės naudojimo veiksmų plane toliau skatinti tyrinėti iš biomasės gaminamą plastmasę ir atlikti mokslinius tyrimus siekiant geriau suvokti, kaip per eksploatacijos ciklą ji padeda taupyti iškastinį kurą, sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir sutaupyti energiją antrinio panaudojimo operacijų, išskyrus kompostavimą, metu; ragina Komisiją ištirti galimybę privalomai naudoti tam tikrą bioplastmasę, jei ši medžiaga pasirodytų esanti tinkamas šiuo metu naudojamos plastmasės pakaitas; |
|
61. |
ragina Komisiją apsvarstyti, ar nevertėtų kaip bandomąjį projektą sukurti atsinaujinančios energijos parkų, kuriuose energijos poreikiai būtų tenkinami iš įvairių tarpusavyje derinamų atsinaujinančios energijos šaltinių, pvz., biomasės, vėjo ir saulės energijos; |
|
62. |
įsitikinęs, kad siekiant naudoti biokurą būtina visuomenės parama, ir pažymi, kad visuomenė labai susirūpinusi ekologiškomis genų technologijomis; mano, kad energetiškai naši biomasė turi būti ekologiškai saugi ir neturi kelti tikro ar numanomo pavojaus genetiškai nemodifikuoto maisto gamybai; įsitikinęs, kad atranka pagal požymius (MAS), leidžianti gerinti augalus taikant „sumanios selekcijos būdą“, t. y. kryžminti panašių rūšių augalus, o ne juos genetiškai modifikuoti įtraukiant svetimus genus, turi būti pagrindinė priemonė plėtojant energetiškai našios ir ekologiškos biomasės gamybą; |
|
63. |
ragina visas valstybes nares numatyti tinkamas priemones, kuriomis būtų siekiama skatinti tvariai auginti energetinius augalus nekenkiant maisto gamybai ir palengvinti tvarų papildomos žemės ūkio ir miško biomasės prieinamumą ir panaudojimą; |
|
64. |
ragina Komisiją pirminiame žemės ūkio sektoriuje ypatingą dėmesį skirti nedideliems biokuro projektams, pvz., mobiliam distiliavimui ir fermentavimui, nes jie gali būti labai svarbūs tolimesniam pirminių šalutinių produktų perdirbimui; |
|
65. |
mano, kad pagal Bendrosios žemės ūkio politikos (60 paragrafo) 2 antraštinės dalies 1 ramstį numatytos biudžeto išmokos ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos turėtų būti skiriamos skatinti naudoti biomasę energijai gaminti; |
|
66. |
mano, kad šį tikslą galima pasiekti pirmenybę teikiant tų biomasės pritaikymo būdų moksliniams tyrimams, kūrimui ir parodomajai veiklai, kurie davė didžiausių ir sąnaudų požiūriu efektyviausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ir energijos taupymo rezultatų, taip pat kuriant specialias rinkas siekiant didinti pelningumą pasitelkiant informavimo kampanijas; ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ieškoti visoms suinteresuotoms šalims naudingų sprendimų, suderinant biomasės gamybą su gyvenamų plotų atkūrimu, mažai sąnaudų reikalaujančia žemės ūkio veikla ir aplinkai palankiu žemės valdymu; |
|
67. |
ragina žymiai padidinti 1,5 mln. hektarų didžiausią garantuotą plotą, numatytą taisyklėse dėl paramos energetiniams augalams auginti, ir užtikrinti, kad parama būtų skiriama visoms pasėlių rūšims, bet daugiausia dėmesio turi būti skiriama energetiškai efektyviausioms rūšims; |
|
68. |
primygtinai ragina Komisiją panaikinti nekultivuojamus žemės plotus ir sukurti naujas priemones siekiant skatinti auginti energetinius augalus; |
|
69. |
nurodo, kad atsinaujinančios žaliavos turi būti auginamos atsižvelgiant į pažangiąją patirtį ir turi būti taikomi paramos susiejimo reikalavimai; |
|
70. |
ragina Komisiją papildyti paramos sistemų biokuro gamybai tinkančių energetinių augalų sąrašą, kad vietos ir regioniniu mastu būtų užtikrinama labiausiai tinkamų energetinių augalų atranka ir skatinamas mėšlo fermentavimas; |
|
71. |
prašo Komisijos panaikinti kliūtis auginti energetinius augalus naujosiose valstybėse narėse, kuriose taikoma supaprastinta išmokų sistema atskiriems plotams; |
|
72. |
ragina sukurti bendras taisykles Europos lygmeniu, kad biomasės naudojimui energijai gaminti būtų teikiama pirmenybė ir tose šalyse, kuriose bioenergija dar nenaudojama; |
|
73. |
įsitikinęs, kad tvari biodegalų gamyba ir naudojimas, įskaitant smulkaus masto auginimą ir auginimą vykdant integruotas kaimo plėtros politikos priemones, itin naudingi besivystančioms šalims ir technologijų perdavimo šioms trečiosioms šalims aspektu, taip pat mano, kad Europos Sąjungą turėtų skatinti bioenergijos technologijų eksportą; vis dėlto laikosi požiūrio, kad ši politika turi būti subalansuota ir kad pastangos turėtų būti sutelktos į tas šalis, kurios tenkina savo energijos poreikius, o ne vien plečia savo eksporto pajėgumus; |
|
74. |
ragina Komisiją parengti specialią iniciatyvą, skirtą skatinti ūkininkų, visuomenės ir vietos administracinių institucijų darbuotojų informacinį mokymą ir gilinti jų žinias apie biomasės ir biokuro naudojimą; |
|
75. |
mano, kad biomasės ir biokuro gamyba tikrai gali padėti siekti Europos tikslo, t. y. kontroliuoti klimato kaitą; |
|
76. |
ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl direktyvos dėl šilumos ir aušinimo gavybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kuris būtų teisės aktų energetikos srityje paketo 2007 m. dalis, ir primena savo 2006 m. vasario 14 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl šildymo ir vėsinimo naudojant atsinaujinančius energijos išteklius; |
|
77. |
pabrėžia, kad reikėtų parengti ES masto informavimo apie biomasę ir biokurą strategiją; |
|
78. |
ragina Komisiją, turint mintyje gyvavimo ciklą, įtraukti durpes, kaip ilgalaikį atsinaujinantį energijos šaltinį, leidžiantį gaminti biomasę ir bioenergiją; |
|
79. |
atsižvelgdamas į ilgalaikę konkurencingos Europos Sąjungos biokuro rinkos skatinimo strategiją, ragina sukurti patikimą verslo aplinką investuotojams ir gamintojams, ypač mokestinių paskatų požiūriu; |
|
80. |
atsižvelgiant į politikos ir ekonomikos klausimus, ragina daugiau dėmesio skirti bendradarbiavimui ir biodegalų rinkos integracijai Europos Sąjungoje ir kaimyninėse Europos šalyse, ypač remiantis specialiais partnerystės susitarimais; |
|
81. |
mano, kad, įgyvendinant „Pažangios energetikos Europai“ programą, bus lengviau remti vietos projektus, susijusius su energijos taupymu ir deramu gamtos išteklių naudojimu; |
|
82. |
ragina Komisiją, vykstant dviejų regionų ir dviejų šalių deryboms, nesiūlyti labiau lengvatinės prieigos prie Bendrijos bioetanolio rinkos, nei tokia, kokia buvo suteikta PPO derybų metu, ir pradėti taikyti bendrųjų lengvatų sistemą (BLS) ir BLS +, pagal kurių nuostatas leidžiama sumažinti arba panaikinti bioetanolio rinkos lengvatas toms šalims, kurioms nepagrįstai jos taikomos; |
|
83. |
ragina Komisiją ir valstybes nares atidžiai stebėti, kad nebūtų mėginama sukčiauti ar vengti bioetanoliui taikomų muitų, tuo pačiu pirmiausia užtikrinant kilmės ir tarifinio klasifikavimo taisyklių laikymąsi bei užkertant kelią piktnaudžiavimui kai kuriomis muitinio neapmokestinimo sąlygomis; |
|
84. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai. |
(1) OL L 283, 2001 10 27, p. 33
(2) OL L 123, 2003 5 17, p. 42.
P6_TA(2006)0605
Padėtis Fidži salose
Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Fidži salose
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į savo ankstesnę 2000 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl padėties Fidžyje (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į ES pirmininkaujančios valstybės 2006 m. gruodžio 5 d. pareiškimą dėl karinio perversmo Fidžyje, |
|
— |
atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus 2006 m. gruodžio 5 d. pareiškimą dėl kariuomenės Fidžyje įvykdyto valdžios užgrobimo, |
|
— |
atsižvelgdamas į JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės 2006 m. gruodžio 6 d. pareiškimą, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį, |
|
A. |
kadangi komandoras Bainimarama nuvertė demokratiškai išrinktą Fidžio valdžią per 2006 m. gruodžio 5 d. įvykdytą valstybės perversmą, paniekindamas Fidžio konstituciją ir teisinės valstybės principą, Fidžio žmones ir tradicines Fidžio institucijas, |
|
B. |
kadangi du kariniai valstybės perversmai, kuriems vadovavo pulkininkas leitenantas Sitiveni Rabuka ir vietiniai fidžiečiai, įvyko 1987 m. gegužės ir rugsėjo mėn., |
|
C. |
kadangi 2000 m. gegužės 19 d. ginkluota grupuotė paėmė įkaitais pirmąjį indų kilmės ministrą pirmininką Mahendrą Chaudhry ir kelis parlamento narius ir laikė juos kelias savaites, |
|
D. |
kadangi krizė paralyžiuoja Fidžio ekonomiką — vėluoja cukraus gamyba, labai sumažėjo turizmo sektoriaus veikla ir tūkstančiai žmonių neteko darbo, |
|
E. |
kadangi 2004 m. ES vėl pradėjo teikti iš 9-ojo Europos vystymosi fondo Fidžio saloms vystymuisi skiriamą paramą, kuri sudaro 23 mln. eurų ir kurią teikiant siekiama suteikti vienodas galimybes visoms etninėms grupėms gauti švietimą ir mokymą, |
|
F. |
kadangi pagarba žmogaus teisėms, demokratiniams principams ir teisinės valstybės principui yra esminis Kotonu partnerystės susitarimo, kuriuo reglamentuojami AKR ir Europos Sąjungos santykiai, elementas, |
|
G. |
kadangi vystomasis Fidžio ir ES bendradarbiavimas pradėtas 1975 m., |
|
H. |
kadangi Tautų sandrauga nusprendė sustabdyti Fidžio narystę savo sprendimus priimančiose tarybose, |
|
1. |
griežtai smerkia tai, kad Fidžio karinės pajėgos perėmė valdžią iš demokratiškai išrinktos Fidžio vyriausybės, ir dar kartą pabrėžia, kad kategoriškai nepritaria veiksmams, kurie kenkia demokratiniam procesui Fidžyje; |
|
2. |
reikalauja, kad karinės pajėgos atsitrauktų ir grąžintų valdžią demokratiškai išrinktai vyriausybei; |
|
3. |
mano, kad ilgalaikis dabartinės politinės krizės sprendimas įmanomas tik taikiomis priemonėmis, atsižvelgiant į visų bendruomenių rūpesčius ir interesus; |
|
4. |
pabrėžia, kad po to, kai nuverstasis ministras pirmininkas paragino taikiai priešintis, formuojasi taiki opozicija kariniam režimui, o Didžioji vadų taryba ir įtakingos bažnytinės grupės jau smerkia perversmą; |
|
5. |
primena, kad Fidžyje 2006 m. gegužės mėn. buvo surengti visuotiniai rinkimai, kuriuos tarptautiniai stebėtojai, visų pirma įskaitant didelę ES rinkimų stebėjimo misiją, įvertino kaip patikimus; |
|
6. |
primena, kad ministro pirmininko Qarase po rinkimų suformuota koalicinė vyriausybė turi visapusišką demokratinį legitimumą ir labai didelę daugumą Parlamente; |
|
7. |
pabrėžia, kad Fidžio daugiatautės visuomenės ateitis priklauso nuo visų bendruomenių remiamų demokratinių institucijų, pagrįstų žmonių lygybe neatsižvelgiant į etninę kilmę, patikimumo ir teisėtumo; |
|
8. |
siūlo Fidžyje įsteigti tiesos ir susitaikymo komisiją, kuri prisidėtų prie taikaus dviejų pagrindinių šalies bendruomenių sambūvio; |
|
9. |
ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant nutraukti visą nehumanitarinę pagalbą Fidžiui, kaip nurodyta Kotonu partnerystės susitarimo 96 straipsnyje, išskyrus švietimo programas, jei jas vykdo NVO; |
|
10. |
ragina ES nedelsiant paskelbti draudimą keliauti, siekiant užkirsti kelią karinių pajėgų nariams, jų šeimoms ar bet kuriems asmenims, susijusiems su valstybės perversmu Fidžyje, patekti į valstybes nares; |
|
11. |
ragina visas Ramiojo vandenyno salų forumo nares ir kitus regioninius ir tarptautinius veikėjus naudoti spaudimą siekiant pataisyti padėtį ir pasiekti ilgalaikį politinį, ekonominį ir socialinį stabilumą Fidžyje; |
|
12. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Tautų sandraugos generaliniam sekretoriui, Ramiojo vandenyno salų forumo šalių, įskaitant Australiją ir Naująją Zelandiją, vyriausybėms, po forumo vykstančio dialogo šalių partnerių, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, vyriausybėms. |
P6_TA(2006)0606
JT pajėgų vykdomo seksualinio išnaudojimo Liberijoje ir Haityje pasekmės
Europos Parlamento rezoliucija dėl seksualinio išnaudojimo Liberijoje ir Haityje, prie kurio prisidėjo JT pajėgos
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 4 d. Niujorke vykusią JT aukšto lygio konferenciją seksualinio išnaudojimo ir prievartos, prie kurios prisideda JT ir nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, panaikinimo klausimu ir į Generalinio Sekretoriaus šioje konferencijoje pateiktas pastabas, |
|
— |
atsižvelgdamas į ketvirtąją Ženevos konvenciją (1949 m.) ir papildomus 1977 m. protokolus, pagal kuriuos numatyta, kad moterys turi būti apsaugotos nuo išžaginimo ir bet kokios kitos formos seksualinės prievartos, |
|
— |
atsižvelgdamas į 1993 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų deklaraciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo ir į 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 31 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325 (2000) dėl moterų, taikos ir saugumo, |
|
— |
atsižvelgdamas į 1999 m. rugsėjo 17 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1265 (1999) dėl civilių asmenų apsaugos ginkluotų konfliktų metu, ypač į jos 14 dalį, pagal kurią JT darbuotojai, dirbantys taikos atkūrimo, palaikymo ir stiprinimo srityje, turi būti atitinkamai mokomi, ypač žmogaus teisių klausimais, įskaitant su lyties aspektu susijusius aspektus, |
|
— |
atsižvelgdamas į 1998 m. priimtą Romos statutą, pagal kurį buvo įsteigtas Tarptautinis baudžiamasis teismas, ypač į šio Statuto 7 ir 8 straipsnius, kuriuose išžaginimas, įtraukimas į seksualinę vergovę, vertimas užsiimti prostitucija, priverstinis apvaisinimas, priverstinė sterilizacija ar bet kokios kitos seksualinės prievartos formos apibrėžiami kaip nusikaltimai žmoniškumui bei karo nusikaltimai ir prilyginami kankinimams bei sunkiems karo nusikaltimams, nesvarbu, ar jie nuolatos, ar nenuolatos vykdomi tarptautinių ar vidaus konfliktų metu, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2006 m. rugsėjo 29 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1712 (2006) dėl Liberijos, |
|
— |
atsižvelgdamas į Generalinio Sekretoriaus patarėjo seksualinio išnaudojimo ir prievartos vykdant JT taikos palaikymo operacijas klausimais, princo Zeid Ra'ad Al-Hussein 2005 m. balandžio 4 d. pranešimo „Išsami strategija siekiant ateityje panaikinti seksualinį išnaudojimą ir prievartą Jungtinių Tautų taikos palaikymo operacijų metu“, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2005 m. sausio 5 d. vidaus kontrolės tarnybos ataskaitą „Vidaus kontrolės tarnybos tyrimas dėl įtariamo seksualinio išnaudojimo ir prievartos vykdant Jungtinių Tautų Organizacijos misiją Kongo Demokratinėje Respublikoje“, |
|
— |
atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto 2006 m. birželio 1 d. pranešimą dėl moterų dalyvavimo ginkluotuose susirėmimuose ir jų vaidmenį vykdant atkūrimą po konfliktų (1) ir į Užsienio reikalų komiteto bei Vystymosi komiteto nuomones, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį, |
|
A. |
kadangi neseniai išsakyti kaltinimai dėl išžaginimo ir prostitucijos aukomis tapusių vaikų Haityje ir Liberijoje, prisidedant JT taikos palaikymo misijų dalyviams, tęsia liūdną panašių skandalų seką, įskaitant su JT darbuotojais susijusius pedofilijos atvejus Kongo Demokratinėje Respublikoje ir prekybos žmonėmis atvejus Kosove, |
|
B. |
kadangi JT taikos palaikymo misijose visame pasaulyje dalyvauja beveik 100 000 asmenų, kurių didžioji dauguma dirba garbingai ir sąžiningai, tačiau šių žmonių darbą siekiant užtikrinti taiką ir saugumą sumenkina nedidelio pavienių JT darbuotojų skaičiaus įvykdyti sunkūs seksualinio išnaudojimo nusikaltimai, |
|
C. |
kadangi Jungtinės Tautos nuo 2004 m. ištyrė 319 įtariamo seksualinio išnaudojimo atvejus, prie kurių prisidėjo taikos palaikymo misijų darbuotojai, ir paskyrė drausmines nuobaudas 179 kareiviams, civiliams asmenims ir policijos pareigūnams, |
|
D. |
kadangi JT darbuotojai, pašalinti iš organizacijos dėl seksualinio išnaudojimo, retai patraukiami atsakomybėn savo kilmės šalyje, |
|
E. |
kadangi pagrindinis taikos palaikymo misijų tikslas yra padėti vidaus arba tarptautinių konfliktų nuniokotoms šalims atkurti stabilumą, užtikrinti viešąjį saugumą ir įtvirtinti teisinės valstybės principus, |
|
1. |
pabrėžia esąs itin šokiruotas dėl JT darbuotojų vykdytų nepakenčiamų nusikaltimų, įskaitant prekybą seksualinėmis paslaugomis už maisto produktus; |
|
2. |
smerkia JT taikos palaikymo misijų dalyvių veiksmus Haityje ir Liberijoje, dėl kurių vaikai tapo išžaginimo ir prostitucijos aukomis; |
|
3. |
smerkia visus seksualinės prievartos ir išnaudojimo veiksmus, taip pat kitus JT darbuotojų atliktus nusikalstamus veiksmus, dėl kurių pažeidžiamos žmogaus teisės ir kurie akivaizdžiai prieštarauja organizacijos taikos palaikymo ir humanitarinių misijų tikslams ir juos suniekina; |
|
4. |
atkreipia dėmesį į itin niekingą šių veiksmų pobūdį, kadangi dėl jų nukenčia ypač pažeidžiami ir silpni vietos gyventojai, kuriuos JT darbuotojai turėtų apsaugoti, o ne smurtauti prieš juos; |
|
5. |
ragina visas JT valstybes nares, siunčiančias darbuotojus į taikos palaikymo misijas, ištirti visus skundus dėl seksualinės prievartos ir išnaudojimo, ypač skundus, susijusius su nepilnamečiais, ir kuo skubiau perduoti teismams nagrinėti seksualinio išnaudojimo nusikaltimus vykdžiusių asmenų bylas; |
|
6. |
ragina JT Generalinį Sekretorių tęsti tyrimus dėl JT taikos palaikymo ir humanitarinių misijų dalyvių vaidmens vaikų ir pažeidžiamų asmenų seksualinio išnaudojimo ir prievartos atvejais, siekiant sukurti veiksmingą stebėjimo sistemą ir sustiprinti JT tokių veiksmų netoleravimo politiką; |
|
7. |
džiaugiasi neseniai vykusia JT aukšto lygio konferencija (2006 m. gruodžio 4 d.), kurioje buvo sprendžiamas klausimas, kaip užkirsti kelią vietoje esančių darbuotojų seksualinio piktnaudžiavimo atvejams, ir Generalinio Sekretoriaus pranešimu apie būsimą strategiją, pagal kurią bus siekiama padėti seksualinio išnaudojimo ir prievartos aukoms, taip pat panaudoti DNR pavyzdžius siekiant ateityje išvengti seksualinio išnaudojimo atvejų; |
|
8. |
pareiškia esąs labai susirūpinęs dėl pranešimų apie kai kuriose JT misijose susidariusią „tylėjimo aplinką“, susijusią su bausmės ir represijų baime; ragina Jungtines Tautas imtis visų reikalingų priemonių siekiant sukurti tokią darbo aplinką, kad darbuotojai galėtų pranešti apie seksualinio išnaudojimo atvejus nebijodami represijų; |
|
9. |
pabrėžia, kad nepaisant dabartinių priemonių ir tokių veiksmų netoleravimo principo, kurio jau seniai laikosi JT, įtariamo seksualinio piktnaudžiavimo atvejai nesibaigia ir jei JT nesugebės nedelsdamos užkirsti kelią tokiam elgesiui, tai labai pakenks visos šios institucijos patikimumui ir moraliniam autoritetui; be to, kai kurios valstybės narės gali sumažinti savo pajėgų skaičių tuo metu, kai bus didelis taikos palaikymo misijų poreikis; |
|
10. |
pabrėžia, kad JT susiduria su sunkumais skirdama drausmines nuobaudas pajėgų dalyviams, susijusiems su seksualinio piktnaudžiavimo atvejais, kadangi galutinė atsakomybė dėl pajėgų dalyvių mokymo ir drausminimo tenka valstybėms narėms; atsižvelgdamas į tai, ragina susijusias šalis vykdyti drausmines procedūras, kai tik įmanoma; |
|
11. |
pritaria ketinimui parengti teisiškai įpareigojančią JT sutartį dėl taikos palaikymo misijų dalyvių baudžiamojo persekiojimo seksualinio išnaudojimo atvejais; |
|
12. |
pabrėžia, kad į šią sutartį turėtų būti įtrauktos politinės priemonės siekiant užkirsti kelią tam, kad JT darbuotojai, apkaltinti dėl seksualinio išnaudojimo, nebūtų pakartotinai priimti į darbą, kad būtų sukurtas fondas seksualinio išnaudojimo aukoms remti, taip pat numatytos priemonės, skirtos užtikrinti geresniam JT darbuotojų mokymui žmogaus teisių tema; |
|
13. |
ragina Jungtines Tautas imtis priemonių siekiant užtikrinti asmenų, kurių padėtis pažeidžiama, ypač moterų, vaikų ir pabėgėlių, apsaugą regionuose, kur JT pajėgos vykdo savo veiklą; taip pat ragina Jungtines Tautas ir Europos Sąjungą remti priemones siekiant sustiprinti moterų padėtį vykstant konfliktams ir jiems pasibaigus, kad jos būtų mažiau pažeidžiamos seksualinio išnaudojimo aspektu; |
|
14. |
džiaugiasi 2006 m. gruodžio 4 d. Liberijos vyriausybės kartu su JT ir pilietinės visuomenės organizacijomis pradėta vykdyti nacionaline kampanija, skirta kovai su seksualiniu išnaudojimu ir prievarta bei tarptautinei bendruomenei skirtu prezidentės Ellen Johnson Sirleaf raginimu „nepiktnaudžiauti turtu ir valdžia siekiant seksualiai išnaudoti vaikus ir moteris“; |
|
15. |
palankiai vertina Jungtinių Tautų taikos palaikymo misijų darbą skatinant taiką ir saugumą visame pasaulyje; |
|
16. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, JT Generaliniam Sekretoriui ir JT valstybių narių vyriausybėms. |
(1) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0245.
P6_TA(2006)0607
Birma
Europos Parlamento rezoliucija dėl Birmos
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į P. S. Pinheiro, specialiojo JT pranešėjo dėl žmogaus teisių padėties Mianmare, 2006 m. rugsėjo 21 d. pranešimą, |
|
— |
atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 2006 m. rugsėjo 15 d. sprendimą įtraukti Birmos klausimą į formalią darbotvarkę ir atsižvelgdamas į Ibrahimo Kambario, JT Generalinio Sekretoriaus atstovo politiniams reikalams, vizitą į Mianmarą 2006 m. lapkričio 12-15 d. bei po to parengtą šio atstovo ataskaitą Saugumo Tarybai, |
|
— |
atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Birmos, o ypač į 2005 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentą (EB) 817/2006 dėl ribojamųjų priemonių Mianmarui (Birmai) taikymo atnaujinimo (2), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2006 m. rugsėjo 10-11 d. Helsinkyje vykusio šeštojo Azijos ir Europos šalių (ASEM) susitikimo pirmininko pareiškimą, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį, |
|
A. |
kadangi Valstybės taikos ir vystymo taryba ir toliau šiurkščiai pažeidinėja Birmos gyventojų žmogaus teises, imdamasi tokių priemonių kaip prievartinis darbas, disidentų persekiojimas, vaikų šaukimas į kariuomenę ir prievartinis perkėlimas gyventi kitur, |
|
B. |
kadangi Nacionalinis konventas, kuris pirmą kartą sušauktas 1993 m. konstitucijai rengti ir kurio veikla nuo to laiko daug kartų buvo sustabdyta, 2006 m. spalio 10 d. atnaujino savo veiklą, tačiau neturi gyventojų paramos, nes nėra demokratiškai išrinktų atstovų, ypač Nacionalinės lygos už demokratiją (NLD) atstovų, nei kitų etninių grupių atstovų, |
|
C. |
kadangi NLD lyderė, Sacharovo premijos laimėtoja D. Aung San Suu Kyi per pastaruosius 16 metų 10 metų praleido namų arešto sąlygomis — tai yra neteisėta priemonė, kurios taikymą kasmet pratęsia karinė chunta, |
|
D. |
kadangi Birmos kaimynai turi laikytis daug tvirtesnės pozicijos karinio režimo toje šalyje vykdomo tam tikrų teisės principų pažeidinėjimo atžvilgiu ir pareikalauti, kad Birma darytų pažangą žmogaus teisių klausimais bei kurtų demokratiją, |
|
E. |
kadangi daugiau kaip 30 proc. jaunesnių kaip penkerių metų vaikų, kenčia dėl prastos mitybos ir kadangi mirtingumas nuo maliarijos ir tuberkuliozės išlieka labai didelis, ŽIV/AIDS epidemijos plinta visuomenėje ir beveik pusė mokyklinio amžiaus vaikų niekada nėjo į mokyklą, |
|
F. |
kadangi Birmos vyriausybė neseniai įsakė Raudonojo kryžiaus Tarptautiniam komitetui uždaryti penkis savo lauko biurus šalyje, iš esmės nepalikdama galimybės šiai organizacijai teikti didžiausios dalies paramos ir apsaugos, kurią ji teikia civiliams gyventojams, gyvenantiems sunkiomis sąlygomis pasienio regionuose, |
|
G. |
kadangi, pagal 2006 m. Tarptautinės narkotikų kontrolės strategijos pranešimą, Birma yra antroji šalis pasaulyje pagal pagaminamą nelegalaus opiumo kiekį, kuris sudaro daugiau kaip devyniasdešimt procentų Pietų Azijoje pagaminamo heroino, |
|
1. |
smerkia Valstybės taikos ir vystymo tarybą dėl nepaliaujamos Birmos žmonių priespaudos jau daugiau nei 40 metų ir dėl visiško nenoro imtis bet kokių labiau pastebimų priemonių demokratijai kurti; |
|
2. |
atsisako pripažinti teisėtumą bet kokių konstitucinių pasiūlymų, kuriuos pateikė Nacionalinis konventas, tol kol į jo sudėtį bus įtrauktos Nacionalinės lygos už demokratiją ir kitos partijos; ragina Nacionalinį konventą pateikti demokratijos planus, kurie nuoširdžiai atspindėtų Birmos žmonių siekius, o ne planus, pagal kuriuos siekiama įtvirtinti karinį valdymą, pagrįstą prievarta; |
|
3. |
ragina tučtuojau ir be išlygų paleisti D. Aung San Suu Kyi ir kitus politinius kalinius — jų apytikriai yra per 1 100 — kuriuos įkalino Valstybės taikos ir vystymo taryba; |
|
4. |
smerkia tai, kad Birmos Vyriausybė neseniai uždarė penkis Raudonojo kryžiaus Tarptautinio komiteto lauko biurus (Mandalėjuje, Maulamine, Hpa-ane, Taunggyje ir Kyaing Tonge), iš esmės nepalikdama galimybės šiai organizacijai vykdyti humanitarinės veiklos ir smerkia kitas priemones, kuriomis siekiama įbauginti humanitarinę pagalbą teikiančias nevyriausybines organizacijas (NVO); ragina Birmos Vyriausybę nesikišti į šių organizacijų veiklą ir jos neriboti; |
|
5. |
griežtai smerkia režimo taikomas žiaurias priemones kelių didelių etninių grupių atžvilgiu, įskaitant Rytų Birmoje gyvenančią Karenų etninę grupę, nes tokių priemonių taikymas lėmė, kad 82 tūkst. žmonių daug kentėjo, turėjo palikti savo namus Rytų Birmoje, ir buvo prievarta perkelti į kitą teritoriją. Taigi prievarta perkeltų žmonių Birmoje suskaičiuojama mažiausiai 500 tūkst.; |
|
6. |
pritaria tam, kad po praėjusiais metais vykusio vienuoliktojo Pietryčių Azijos valstybių asociacijai (ASEAN) priklausančių šalių vadovų susitikimo priimtų sprendimų, į Birmą buvo nusiųsta faktų nustatymo misija, kuriai vadovavo Malaizijos užsienio reikalų ministras Syed Hamid Albaro, ir tiki, kad ASEAN šalys taikys griežtesnes priemones karinei chuntai Birmoje; |
|
7. |
priatria Tarptautinės darbo organizacijos sprendimui kreiptis į JT Saugumo Tarybą ir Tarptautinį Teisingumo Teismą dėl to, kad Valstybės taikos ir vystymo taryba nepakenčiamai naudoja prievartinį darbą ir tikisi, kad šie ryžtingi veiksmai privers Valstybės taikos ir vystymo tarybą nutraukti tokius veiksmus; |
|
8. |
pripažįsta, kad ES taikytos sankcijos nebuvo nukreiptos į tas ekonomikos sritis, kurios režimui duoda dideles pajamas ir todėl iki šiol nebuvo pasiekta norimo poveikio tiems, kurie tiesiogiai atsakingi už Birmos žmonių kančias; ragina Tarybą užtikrinti, kad visos valstybės narės drausmingai taikytų esamas ribojamąsias priemones; |
|
9. |
ragina Tarybą išplėsti sankcijų taikymo sritį ir įtraukti į subjektų, kuriems taikomos sankcijos sąrašą visus Valstybės taikos ir vystymo tarybos ministrus, pavaduotojus, narius, rėmėjus ir darbuotojus, taip pat jų šeimos narius, verslininkus ir žymius asmenis, kurie susiję su režimu; |
|
10. |
ragina Kiniją, Indiją ir kitas šalis, kurios ir toliau tiekia ginklus ir teikia kitokią paramą karinei chuntai, liautis tai darius ir prisidėti prie tarptautinės bendruomenės pastangų siekiant pagerinti padėtį Birmoje; |
|
11. |
pritaria Pietų Korėjos teisėsaugos institucijoms, kurios pareiškė kaltinimus 14 asmenų, dirbančių septyniose Pietų Korėjos įmonėse, dėl tariamai pateiktų technologijų ir įrangos, kuri padeda Birmos režimui statyti ginklų gamyklą Pyaijuje, vidurio Birmoje; |
|
12. |
pritaria tam, kad JT nesenai atidarė vieną iš septynių teisinės pagalbos centrų, kuris yra Ban Mae Nai Soi stovykloje Šiaurės Vakarų Tailande ir kuris skirtas Birmos pabėgėliams, gyvenantiems kaimyniniame Tailande, ir tikisi, kad ateityje JT ryžtingai taikys papildomas priemones, nukreiptas prieš Valstybės taikos ir vystymo tarybą; |
|
13. |
reikalauja, kad visa Birmai skiriama pagalba būtų teikiama per realią veiklą vykdančias NVO ir kad ji pasiektų tuos žmones, kuriems buvo skirta, kiek įmanoma vengiant Valstybės taikos ir vystymo tarybos kišimosi; |
|
14. |
ragina JT Saugumo Tarybą priimti privalomą rezoliuciją, kurioje būtų reikalaujama atkurti demokratiją Birmoje ir paleisti visus politinius kalinius, įskaitant D. Aung San Suu Kyi; |
|
15. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, ASEAN šalių vyriausybėms, Nacionalinei lygai už demokratiją, Valstybės taikos ir vystymo tarybai ir Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui. |
P6_TA(2006)0608
Hagos vertybinių popierių konvencijos pasirašymo padariniai
Europos Parlamento rezoliucija dėl Hagos vertybinių popierių konvencijos pasirašymo padarinių
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Hagos konvenciją dėl teisės, taikomos tam tikroms teisėms tarpininko laikomų vertybinių popierių atžvilgiu (toliau — Hagos vertybinių popierių konvencija) ir jos aiškinamąjį pranešimą, |
|
— |
atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2003)0783) dėl Hagos vertybinių popierių konvencijos pasirašymo, |
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos atliktą Hagos vertybinių popierių konvencijos tam tikrų teisinių aspektų tyrimą, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 6 d. Tarybos ir Europos Parlamento direktyvą 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito (1), ir ypač į jos 9 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į 1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose (2), ir ypač į jos 9 straipsnio 2 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/24/EB dėl kredito įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo (3), ir ypač į jos 24 straipsnį ir 31 straipsnio 3 įtrauką, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 17 d. Europos centrinio banko nuomonę (4) dėl Hagos vertybinių popierių konvencijos pasirašymo, |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento dalyvavimo Hagos konferencijos veikloje po Bendrijos prisijungimo (5), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2003 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui „Kliringas ir atsiskaitymai Europos Sąjungoje. Pagrindiniai politiniai klausimai ir ateities problemos“ (6), |
|
— |
atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą ir 3 dalies antrą pastraipą, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį, |
|
A. |
kadangi Hagos vertybinių popierių konvencija nėra suderinta su Direktyvomis 2002/47/EB, 98/26/EB ir 2001/24/EB, |
|
B. |
kadangi Komisija numato peržiūrėti šias tris direktyvas, kurios buvo priimtos bendro sprendimo procedūros metu kartu su Europos Parlamentu, |
|
C. |
kadangi šiose direktyvose buvo iškeltas atitinkamo tarpininko buvimo vietos (angl. Place of the Relevant Intermediary Approach (PRIMA)) principas, siekiant teisiškai užtikrinti mokėjimus ir veiksmingai kontroliuoti finansinius tarpininkus, |
|
D. |
kadangi nesant suderinimo nuosavybės materialinių teisių, balsavimo teisės ir centrinių depozitoriumų teisių ir įsipareigojimų sąskaitų turėtojų atžvilgiu srityse, ir ypač neskiriant nuosavų ir klientų turimų lėšų, prieš panaikinant PRIMA principą būtina iš esmės konsultuotis su Europos Parlamentu, visiems atitinkamiems komitetams iš anksto atlikus išsamų tyrimą, |
|
E. |
kadangi Europos Parlamentas turi pritarimo teisę Hagos vertybinių popierių konvencijos ratifikavimo klausimu, |
|
1. |
dar kartą pakartoja, kad Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijoje vykstančiose derybose būtina užtikrinti demokratinę kontrolę; |
|
2. |
primygtinai pabrėžia, kad prieš ratifikuojant būtina konsultuotis su Europos Parlamentu, ypač dėl derybų mandato suteikimo projektų ir atskyrimo nuostatų būtinumo; |
|
3. |
primena, kad nustatant bendrą požiūrį dėl kliringo ir atsiskaitymų vykdymo Parlamentas palaiko PRIMA principą, padedantį veiksmingai kovoti su pinigų plovimu ir gerbti akcininkų balsavimo ketinimus; |
|
4. |
mano, kad tarptautiniu mastu būtina ex ante užtikrinti teisinį tikrumą teisės aktų, susijusių su tarpininkų valdomose sąskaitose esančių vertybinių popierių laikymu, įforminimu bei perleidimu, ir šių vertybinių popierių pagrindu teikiamų garantijų atžvilgiu, ir sumažinti sisteminę riziką, kuri šiose srityse galėtų kilti dėl teisinio tikrumo trūkumo; |
|
5. |
pažymi, kad yra labai susirūpinęs dėl Europos centrinio banko ne kartą išreikštų abejonių sisteminės rizikos ir grėsmės, jog sparčiai padaugės su garantijų vykdymu susijusių teisinių ginčų, kuriuose teismai turės taikyti užsienio valstybės teisę, ypač kad galėtų apibrėžti garantijos pirmumo teisę, atžvilgiu; |
|
6. |
mano, kad, siekiant užtikrinti atsiskaitymų sistemos operacijų išbaigtumą, saugumą bei skaidrumą, viena teisinė sistema turėtų apibrėžti visų vienos atsiskaitymų sistemos dalyvių sąskaitose esančių vertybinių popierių turtinius aspektus, o taip pat atsiskaitymų sistemos ir kiekvieno dalyvio santykių sutartinius aspektus; |
|
7. |
mano kad prieš palengvinant operacijų, vykdomų tarp Europos Sąjungos ir kitų pasaulio šalių, sąlygas būtina užtikrinti Europos viduje atliekamų operacijų saugumą; |
|
8. |
apgailestauja, kad realybės testo (Hagos vertybinių popierių konvencijos 4 straipsnio 1 dalis) ir materialiųjų policijos teisės aktų išimčių (Hagos vertybinių popierių konvencijos 11 straipsnio 3 dalis) nepakanka, o dėl to būtų skatinama pasirinkti mažiau ribojančius teisės aktus ir taip iškraipyti vidaus rinkos finansines paslaugas; |
|
9. |
ragina Komisiją pateikti jam išsamų prisijungimo prie Hagos vertybinių popierių konvencijos padarinių Europos Sąjungos teisei ir ekonomikai tyrimą; reikalauja šiame tyrime ypač atkreipti dėmesį į prisijungimo prie nurodytos konvencijos fiskalinius padarinius, poveikį subjektų (centrinių depozitoriumų, bankų, indėlininkų) tarpusavio rizikos perdavimui, atsiradusiam panaikinus PRIMA principą, poveikį vertybinių popierių suteikiamų balsavimo teisių įgyvendinimui, poveikį galutinio vertybinio popieriaus savininko atlyginimui, kovą su piktnaudžiavimu rinkoje, kovą su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, atsiskaitymo sistemos veiksmingumą ir kredito įstaigų nemokumo rizikos nustatymą; |
|
10. |
reikalauja, kad šį poveikio tyrimą prieš Bendrijos vardu pasirašant Hagos vertybinių popierių konvenciją ir įsipareigojant pagal ją patvirtintų Komisijos narių kolegija; |
|
11. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai. |
(1) OL L 168, 2002 6 27, p. 43.
(2) OL L 166, 1998 6 11, p. 45.
(3) OL L 125, 2001 5 5, p. 15.
(5) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0353.