|
16.12.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 310/20 |
2006 m. spalio 11 d. pareikštas ieškinys byloje CESD-Communautaire prieš Komisiją
(Byla T-289/06)
(2006/C 310/41)
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Ieškovė: Centre Européen pour la Statistique et le Développement ASBL — CESD Communautaire ASBL (Liuksemburgas, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė), atstovaujama advokatų D. Grisay et D. Piccininno
Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija
Ieškovės reikalavimai
|
— |
Priimti šį ieškinį dėl 2006 m rugpjūčio 11 d. Komisijos sprendimo panaikinimo, pareikštą remiantis EB 230 straipsniu. |
|
— |
Pripažinti ieškinį priimtinu. |
|
— |
Svarbiausia pripažinti ieškinį pagrįstu ir pripažinti 2006 m rugpjūčio 11 d. Komisijos sprendimą negaliojančiu tiek, kiek juo yra piktnaudžiaujama įgaliojimais ir (arba) kiek jis nėra motyvuotas bei turintis esminę vertinimo klaidą. |
|
— |
Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas. |
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
2006 m rugpjūčio 11 d. sprendimu Komisija pripažino pagal Finansinio reglamento (1) 93 straipsnio 1 dalies f punktą, kad ieškovė, iš esmės pažeidė tris su Eurostatu sudarytas sutartis dėl techninio bendradarbiavimo statistikos srityje (PHARE programa), atsisakiusi suteikti Komisijai visą informaciją, leidžiančią atlikti šių sutarčių vykdymo auditą. Be to, ginčijamas sprendimas pabrėžia, kad Komisija išlaiko teisę visomis atitinkamomis priemonėmis, tai pat ir teisminiu būdu, siekti, kad pažeistos sutarties sąlygos būtų įgyvendintos, ir, esant reikalui, išieškoti nustatytas sumokėtinas sumas.
Grįsdama savo ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo ieškovė nurodo tris pagrindus.
Pirmasis pagrindas yra grindžiamas tariamu piktnaudžiavimu įgaliojimais (kuris nagrinėjamas procedūros pažeidimo aspektu) tiek, kiek ginčijamam sprendimui netaikomos specialiosios ginčų sprendimo procedūros, numatytos kiekvienoje sutartyje, pasirašytoje tarp ieškovės ir Komisijos ir pagrįstos Finansinio reglamento Nr. 1605/2002 57 straipsniu, o vietoj jų taikomas vienašališkas sprendimo priėmimas, pagrįstas to paties reglamento 93 straipsnio 1 dalies f punktu. Ieškovė tvirtina, kad Komisija klaidingai taikė 93 straipsnio 1 dalies f punkte numatytą procedūrą, atsižvelgiant į šio straipsnio pagrindinį tikslą, t. y., pasak ieškovės, neleisti konkurso dalyviams, kurie yra pripažinti rimtai pažeidę sutarties sąlygas ankstesnėje viešųjų pirkimų procedūroje, dalyvauti vėlesnėje viešųjų pirkimų procedūroje, siekiant nutraukti sutartis, numatančias skirtingus ginčų sprendimo būdus, nustatant kompetentingus teismus ir jiems taikomą teisę.
Antrasis ieškovės nurodytas pagrindas grindžiamas motyvavimo trūkumais. Ieškovė teigia, kad grindžiant ginčijamą sprendimą nebuvo teisingai nurodyti nei teisiniai motyvai, nes jis buvo netinkamai motyvuotas sutartiniams santykiams taikant Bendrijų viešųjų pirkimų gero administravimo nuostatas, nei faktiniai motyvai, nes Komisijos priekaištai ieškovei neturėjo jokio pagrindo, kadangi ieškovė geranoriškai bendradarbiavo su Komisijos audito tarnybomis.
Trečiuoju pagrindu ieškovė pabrėžia, kad Komisija padarė esminę vertinimo klaidą, nes ginčijamame sprendime nurodė iškovei priskirtus faktus, iš anksto nepripažintus rimtu sutarties pažeidimu, laikantis sutartinių procedūrų, numatytų Reglamento Nr. 1605/2002 57 straipsnio 2 dalyje.
(1) 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, p. 1).