13.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 303/124


PROTOKOLAS

(2006/C 303 E/03)

POSĖDŽIO EIGA

PIRMININKAVO: Josep BORRELL FONTELLES

Pirmininkas

1.   Posėdžio pradžia

Posėdis pradėtas 09.05 val.

2.   Suomijos pirmininkavimo programos pristatymas (diskusijos)

Tarybos pareiškimas: Suomijos pirmininkavimo programa

Matti Vanhanen (Einantis Tarybos Pirmininko pareigas) padarė pareiškimą

Kalbėjo José Manuel Barroso (Komisijos Pirmininkas).

Kalbėjo: Hans-Gert Poettering PPE-DE frakcijos vardu, Martin Schulz PSE frakcijos vardu, Graham Watson ALDE frakcijos vardu, Daniel Cohn-Bendit Verts/ALE frakcijos vardu, Esko Seppänen GUE/NGL frakcijos vardu, Brian Crowley UEN frakcijos vardu, Nigel Farage IND/DEM frakcijos vardu, Martin Schulz dėl Nigel Farage kalbos, Frank Vanhecke, nepriklausomas Parlamento narys, Piia-Noora Kauppi, Reino Paasilinna ir Anneli Jäätteenmäki.

PIRMININKAVO: Antonios TRAKATELLIS

Pirmininko pavaduotojas

Kalbėjo: Satu Hassi, Roberto Musacchio, Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk, Jens-Peter Bonde, Alessandro Battilocchio, Timothy Kirkhope, Hannes Swoboda, Karin Riis-Jørgensen, Ian Hudghton, Tobias Pflüger, Bastiaan Belder, Ryszard Czarnecki, Françoise Grossetête, Gary Titley, Kyösti Virrankoski, Diamanto Manolakou, Ville Itälä, Poul Nyrup Rasmussen, Alexander Lambsdorff, Othmar Karas, Enrique Barón Crespo, Sarah Ludford, João de Deus Pinheiro, Edite Estrela, József Szájer, Jan Andersson, Antonio Tajani, Dariusz Rosati, Jerzy Buzek, Evelyne Gebhardt, Elmar Brok, Guido Sacconi, Gunnar Hökmark ir Lasse Lehtinen.

PIRMININKAVO: Josep BORRELL FONTELLES

Pirmininkas

Kalbėjo: Francisco José Millán Mon, Alexander Stubb, Matti Vanhanen ir José Manuel Barroso.

Diskusijos baigtos.

PIRMININKAVO: Pierre MOSCOVICI

Pirmininko pavaduotojas

3.   Padėtis Palestinoje (diskusijos)

Tarybos ir Komisijos pareiškimai: Padėtis Palestinoje

Paula Lehtomäki (einanti Tarybos Pirmininko pareigas) ir Benita Ferrero-Waldner (Komisijos narė) padarė pareiškimus.

Kalbėjo: Elmar Brok PPE-DE frakcijos vardu, Pasqualina Napoletano PSE frakcijos vardu, Annemie Neyts-Uyttebroeck ALDE frakcijos vardu, Caroline Lucas Verts/ALE frakcijos vardu, Francis Wurtz GUE/NGL frakcijos vardu, Roberta Angelilli UEN frakcijos vardu, Bastiaan Belder IND/DEM frakcijos vardu, Marek Aleksander Czarnecki, nepriklausomas Parlamento narys, Ioannis Kasoulides, Véronique De Keyser, Chris Davies, Roger Knapman, Mario Borghezio, Charles Tannock, Marek Siwiec, Frédérique Ries, Zbigniew Zaleski, Pierre Schapira, Paula Lehtomäki ir Benita Ferrero-Waldner.

Diskusijos baigtos.

PIRMININKAVO: Edward McMILLAN-SCOTT

Pirmininko pavaduotojas

Kalbėjo Robert Atkins, kuris reikalavo, kad balsavimui skirtas laikas prasidėtų darbotvarkėje numatytą valandą.

*

* *

Pirmininkas ir Janusz Lewandowski, BUDG komiteto pirmininkas, pagerbė darbą, kurį nuveikė Terence Wynn, buvęs BUDG komiteto pirmininkas, kuris šią savaitę išėjo į pensiją.

4.   Balsuoti skirtas laikas

Išsamūs balsavimo rezultatai (pakeitimai, atskiri balsavimai ir balsavimai dėl atskirų teksto ar straipsnio dalių ir t.t.) pateikiami protokolo priede „Balsavimo rezultatai“.

4.1.   Tarpvalstybinio policijos bendradarbiavimo stiprinimas * (Darbo tvarkos taisyklių 131 straipsnis) (balsavimas)

Pranešimas dėl Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų iniciatyvos siekiant priimti Tarybos sprendimą dėl tarpvalstybinio policijos bendradarbiavimo stiprinimo susibūrimuose, kuriuose dalyvauja daug žmonių iš daugiau nei vienos valstybės narės ir kuriuose policijos pajėgomis pirmiausiai siekiama palaikyti viešąją tvarką bei užtikrinti visuomenės saugumą ir užkardyti baudžiamąsias veikas bei su jomis kovoti [06930/2005 — C6-0117/2005 — 2005/0804(CNS)] — Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas

Pranešėja: Frieda Brepoels (A6-0222/2006).

(Reikalinga paprasta dauguma.)

(Balsavimo rezultatai: priedas „Balsavimo rezultatai“, punktas 1)

INICIATYVA, PAKEITIMAI ir TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

Priimta vienu balsavimu (P6_TA(2006)0297)

4.2.   Techniniai reikalavimai vidaus vandenų laivams ***II (balsavimas)

Rekomendacija dėl antrojo svarstymo dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą nustatančią techninius reikalavimus vidaus vandenų laivams ir panaikinančią Tarybos direktyvą 82/714/EEB [13274/1/2005 — C6-0091/2006 — 1997/0335(COD)] — Transporto ir turizmo komitetas

Pranešėja: Renate Sommer (A6-0208/2006).

(Reikalinga kvalifikuota dauguma.)

(Balsavimo rezultatai: priedas „Balsavimo rezultatai“, punktas 2)

BENDROJI TARYBOS POZICIJA

Paskelbtas patvirtintu su pakeitimais (P6_TA(2006)0298)

4.3.   Civilinė aviacija (techniniai reikalavimai ir administracinės tvarkos suderinimas) ***II (balsavimas)

Rekomendacija dėl antrojo svarstymo dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, iš dalies keičiantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3922/91 dėl techninių reikalavimų ir administracinės tvarkos suderinimo civilinės aviacijos srityje [13376/1/2005 — C6-0090/2006 — 2000/0069(COD)] — Transporto ir turizmo komitetas

Pranešėjas: Ulrich Stockmann (A6-0212/2006).

(Reikalinga kvalifikuota dauguma.)

(Balsavimo rezultatai: priedas „Balsavimo rezultatai“, punktas 3)

BENDROJI TARYBOS POZICIJA

Paskelbtas patvirtintu su pakeitimais (P6_TA(2006)0299)

Kalbėjo dėl balsavimo:

Ulrich Stockmann (pranešėjas) atkreipė dėmesį, kad reikia vadovautis 20, 22 ir 24 pakeitimų variantais anglų kalba.

Gilles Savary rekomendavo balsuoti prieš 17 ir 18 pakeitimus, jei bus priimtas visas kompromisinis paketas.

4.4.   Radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro vežimas * (balsavimas)

Pranešimas dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro vežimo priežiūros ir kontrolės [COM(2005)0673 — C6-0031/2006 — 2005/0272(CNS)] — Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

Pranešėjas: Esko Seppänen (A6-0174/2006).

(Reikalinga paprasta dauguma.)

(Balsavimo rezultatai: priedas „Balsavimo rezultatai“, punktas 4)

KOMISIJOS PASIŪLYMAS

Patvirtintas su pakeitimais (P6_TA(2006)0300)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

Priimta (P6_TA(2006)0300)

Kalbėjo dėl balsavimo:

Carl Schlyter Verts/ALE frakcijos vardu reikalavo, kad dėl 23 pakeitimo būtų balsuojama vardiniu būdu (Pirmininkas tam pritarė);

Bruno Gollnisch dėl balsavimo tvarkos;

Rebecca Harms apgailestavo, kad Komisija nepareiškė savo nuomonės apie Parlamento priimtus pakeitimus.

4.5.   Daugiau mokslinių tyrimų ir naujovių. Investavimas ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti (balsavimas)

Pranešimas dėl Bendrijos Lisabonos programos įgyvendinimo: daugiau mokslinių tyrimų ir naujovių. Investavimas ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti (2006/2005(INI)) — Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

Pranešėja: Pilar del Castillo Vera (A6-0204/2006).

(Reikalinga paprasta dauguma.)

(Balsavimo rezultatai: priedas „Balsavimo rezultatai“, punktas 5)

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

Priimta (P6_TA(2006)0301)

4.6.   ES gamyba: siekiant labiau integruoto požiūrio į pramonės politiką (balsavimas)

Pranešimas dėl politikos struktūros stiprinti ES gamybą siekiant labiau integruoto požiūrio į pramonės politiką [2006/2003(INI)] — Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

Pranešėjas: Joan Calabuig Rull (A6-0206/2006).

(Reikalinga paprasta dauguma.)

(Balsavimo rezultatai: priedas „Balsavimo rezultatai“, punktas 6)

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

Priimta (P6_TA(2006)0302)

5.   Oficialus pasveikinimas

Pirmininkas Parlamento vardu pasveikino oficialioje galerijoje sėdinčią Emma Bonino, Italijos Europos politikos ir užsienio prekybos ministrę.

6.   Paaiškinimai dėl balsavimo

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo:

Pagal Darbo tvarkos taisyklių 163 straipsnio 3 dalį raštu pateikti paaiškinimai dėl balsavimo įrašomi į šio posėdžio stenogramą.

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo:

Pranešimas: Ulrich Stockmann — A6-0212/2006

Oldřich Vlasák

7.   Balsavimo pataisymai ir ketinimai

Balsavimo pataisymai:

Balsavimo pataisymai pateikiami „Séance en direct“ tinklalapio „Résultats des votes (appels nominaux)/Results of votes (roll-call votes)“ dalyje ir priede „Vardinio balsavimo rezultatai“ (spausdintas variantas).

Dvi savaites nuo balsavimo dienos balsavimo pataisymų elektroninis variantas Europarl interneto svetainėje bus nuolat atnaujinamas.

Vėliau balsavimo pataisymų sąrašas nebus keičiamas, kadangi jis bus verčiamas ir skelbiamas Oficialiajame leidinyje.

Balsavimo ketinimai:

Pranešta apie ketinimus balsuoti taip

Pranešimas: Ulrich Stockmann — A6-0212/2006

pakeitimas 11

prieš: Manuel Medina Ortega, Hubert Pirker

Manuel Medina Ortega atkreipė dėmesį, kad jo balsavimo pultas neveikė, kai buvo balsuojama dėl šio pakeitimo.

Pranešimas: Esko Seppänen — A6-0174/2006

pakeitimas 24

už: Jan Andersson

prieš: Karin Jöns, Rainer Wieland

(Posėdis sustabdytas 13.30 val. ir atnaujintas 15.00 val.)

PIRMININKAVO: Janusz ONYSZKIEWICZ

Pirmininko pavaduotojas

8.   Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas

Ankstesnio posėdžio protokolas patvirtintas.

9.   Šiaurinės Kipro religinio paveldo apsauga ir išlaikymas (rašytinis pareiškimas)

Po Parlamento narių Iles Braghetto ir Panayiotis Demetriou pateiktu rašytiniu pareiškimu Nr. 21/2006 dėl Šiaurės Kipro religinio paveldo apsaugos ir išlaikymo 2006 m. liepos 3 d. pasirašė dauguma visų Parlamento narių, todėl pagal Darbo tvarkos taisyklių 116 straipsnio 4 dalies nuostatas jis bus perduotas nurodytoms institucijoms ir paskelbtas su pasirašiusiųjų pavardėmis 2006 m. rugsėjo 5 d. posėdžio Priimtuose tekstuose.

Kalbėjo Panayiotis Demetriou.

10.   Tarptautinis įvaikinimas Rumunijoje (rašytinis pareiškimas)

Po Parlamento narių Claire Gibault, Jean-Marie Cavada, Antoine Duquesne, Charles Tannock ir Enrique Barón Crespo pateiktu rašytiniu pareiškimu Nr. 23/2006 dėl tarptautinio įvaikinimo Rumunijoje 2006 m. liepos 3 d. pasirašė dauguma visų Parlamento narių, todėl pagal Darbo tvarkos taisyklių 116 straipsnio 4 dalies nuostatas jis bus perduotas nurodytai institucijai ir paskelbtas su pasirašiusiųjų pavardėmis 2006 m. rugsėjo 5 d. posėdžio Priimtuose tekstuose.

11.   Tariamas CŽV vykdytas kalinių gabenimas ir neteisėtas kalinimas Europos šalyse (diskusijos)

Preliminarus pranešimas dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse [2006/2027(INI)] — Laikinasis komitetas tariamam CŽV vykdytam kalinių gabenimui ir neteisėtam kalinimui Europos šalyse tirti

Pranešėjas: Giovanni Claudio Fava (A6-0213/2006).

Giovanni Claudio Fava pristatė pranešimą.

Kalbėjo: Paula Lehtomäki (einanti Tarybos Pirmininko pareigas) ir Franco Frattini (Komisijos Pirmininko pavaduotojas)

Kalbėjo: Jas Gawronski PPE-DE frakcijos vardu, Wolfgang Kreissl-Dörfler PSE frakcijos vardu, Sarah Ludford ALDE frakcijos vardu, Cem Özdemir Verts/ALE frakcijos vardu, Giusto Catania GUE/NGL frakcijos vardu, Konrad Szymański UEN frakcijos vardu, Mirosław Mariusz Piotrowski IND/DEM frakcijos vardu, Philip Claeys, nepriklausomas Parlamento narys, Carlos Coelho, Józef Pinior, Ignasi Guardans Cambó, Raül Romeva i Rueda, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Eoin Ryan, Bogusław Rogalski ir Roger Helmer.

PIRMININKAVO: Alejo VIDAL-QUADRAS

Pirmininko pavaduotojas

Kalbėjo: Ewa Klamt, Inger Segelström, Sophia in 't Veld, Jean Lambert, Willy Meyer Pleite, Mogens N.J. Camre, Gerard Batten, Ryszard Czarnecki, Bogdan Klich, Proinsias De Rossa, Alexander Alvaro, Dimitrios Papadimoulis, Seán Ó Neachtain, Kathy Sinnott, Paweł Bartłomiej Piskorski, Hubert Pirker, Jan Marinus Wiersma, Sajjad Karim, Luca Romagnoli, Camiel Eurlings, Hannes Swoboda, Anneli Jäätteenmäki, Antonio Tajani, Martine Roure, Barbara Kudrycka, Antonio Masip Hidalgo, Josef Zieleniec, Ana Maria Gomes, Miroslav Mikolášik ir Stavros Lambrinidis.

PIRMININKAVO: Antonios TRAKATELLIS

Pirmininko pavaduotojas

Kalbėjo: Panayiotis Demetriou, Claude Moraes, Charles Tannock, Jean Spautz, Simon Coveney ir Franco Frattini.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas: punktas 6.14 protokolo 06.07.2006.

12.   JAV slaptųjų tarnybų naudojimasis SWIFT sistemos bankų operacijų duomenimis (diskusijos)

Tarybos ir Komisijos pareiškimai: JAV slaptųjų tarnybų naudojimasis SWIFT sistemos bankų operacijų duomenimis

Paula Lehtomäki (einanti Tarybos Pirmininko pareigas) ir Franco Frattini (Komisijos Pirmininko pavaduotojas) padarė pareiškimus.

Kalbėjo: Ewa Klamt PPE-DE frakcijos vardu, Martine Roure PSE frakcijos vardu, Jean-Marie Cavada ALDE frakcijos vardu, Giusto Catania GUE/NGL frakcijos vardu, Carlos Coelho, Jan Marinus Wiersma, Sophia in 't Veld, Mihael Brejc, Stavros Lambrinidis, Giovanni Claudio Fava, Paula Lehtomäki ir Franco Frattini.

Pasiūlymai dėl rezoliucijų, pateikti remiantis Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalimi baigiantis diskusijoms:

Mihael Brejc PPE-DE frakcijos vardu, Brian Crowley, Romano Maria La Russa ir Roberta Angelilli UEN frakcijos vardu dėl įtariamo JAV slaptųjų tarnybų naudojimosi SWIFT sistemos bankų operacijų duomenimis (B6-0385/2006),

Martine Roure PSE frakcijos vardu dėl JAV slaptųjų tarnybų naudojimosi SWIFT sistemos bankų operacijų duomenimis (B6-0386/2006),

Monica Frassoni ir Daniel Cohn-Bendit Verts/ALE frakcijos vardu dėl JAV slaptųjų tarnybų naudojimosi SWIFT sistemos bankų operacijų duomenimis (B6-0391/2006),

Alexander Alvaro, Sophia in 't Veld ir Margarita Starkevičiūtė ALDE frakcijos vardu dėl JAV slaptųjų tarnybų naudojimosi SWIFT sistemos bankų operacijų duomenimis (B6-0393/2006),

Sahra Wagenknecht, Giusto Catania ir Umberto Guidoni GUE/NGL frakcijos vardu dėl JAV įvykdyto Europos šalių duomenų apsaugos normų pažeidimo naudojantis SWIFT duomenimis (B6-0395/2006).

Diskusijos baigtos.

Balsavimas: punktas 6.15 protokolo 06.07.2006.

PIRMININKAVO: Manuel António dos SANTOS

Pirmininko pavaduotojas

13.   Klausimų valanda (klausimai Tarybai)

Parlamentas peržiūrėjo klausimus Tarybai (B6-0312/2006).

Klausimas 1 (Sarah Ludford):

Paula Lehtomäki (einanti Tarybos Pirmininko pareigas) atsakė į klausimą ir į Sarah Ludford papildomą klausimą.

Klausimas 2 (Richard Seeber):

Paula Lehtomäki atsakė į klausimą ir į Richard Seeber ir Eija-Riitta Korhola papildomus klausimus.

Klausimas 3 (Bernd Posselt):

Paula Lehtomäki atsakė į klausimą ir į Bernd Posselt, Richard Seeber ir Hubert Pirker papildomus klausimus.

Klausimas 4 (Nicholson of Winterbourne):

Paula Lehtomäki atsakė į klausimą ir į Nicholson of Winterbourne, Agnes Schierhuber ir Bernd Posselt papildomus klausimus.

Klausimas 5 (Manuel Medina Ortega):

Paula Lehtomäki atsakė į klausimą ir į Manuel Medina Ortega, Piia-Noora Kauppi ir Hubert Pirker papildomus klausimus.

Klausimas 6 (Marie Panayotopoulos-Cassiotou):

Paula Lehtomäki atsakė į klausimą ir į Marie Panayotopoulos-Cassiotou ir Bogusław Sonik papildomus klausimus.

Klausimas 7 (Eugenijus Gentvilas): Skirtingos mokesčių sistemos ES šalyse.

Paula Lehtomäki atsakė į klausimą ir į Eugenijus Gentvilas, Josu Ortuondo Larrea ir Reinhard Rack papildomus klausimus.

Klausimas 8 (Jacky Henin):

Paula Lehtomäki atsakė į klausimą ir į Jacky Henin ir Paul Rübig papildomus klausimus.

Klausimas 9 (John Bowis):

Paula Lehtomäki atsakė į klausimą ir į John Bowis, Richard Corbett ir Piia-Noora Kauppi papildomus klausimus.

Atsakymai į klausimus, į kuriuos nebuvo atsakyta dėl laiko stokos, bus pateikti raštu (žr. Stenogramos priedą).

Klausimų Tarybai valanda baigta.

(Posėdis sustabdytas 19.00 val. ir atnaujintas 21.00 val.)

PIRMININKAVO: Mario MAURO

Pirmininko pavaduotojas

14.   Vakarų Balkanų valstybėms taikoma vizų politika. Vakarų Balkanų valstybėms taikomo vizų režimo supaprastinimas (diskusijos)

Žodinis klausimas (O-0063/2006) kurį uždavė Doris Pack PPE-DE frakcijos vardu, Gisela Kallenbach Verts/ALE frakcijos vardu, Hannes Swoboda PSE frakcijos vardu, Erik Meijer, Ignasi Guardans Cambó, Jelko Kacin ir Henrik Lax Tarybai: Vakarų Balkanų valstybėms taikoma vizų politika (B6-0315/2006)

Žodinis klausimas (O-0077/2006) kurį uždavė Sarah Ludford, Jelko Kacin, Henrik Lax ir Ignasi Guardans Cambó ALDE frakcijos vardu Tarybai: Vakarų Balkanų valstybėms taikomo vizų režimo supaprastinimas (B6-0320/2006)

Žodinis klausimas (O-0078/2006) kurį uždavė Sarah Ludford, Jelko Kacin, Henrik Lax ir Ignasi Guardans Cambó ALDE frakcijos vardu Komisijai: Vakarų Balkanų valstybėms taikomo vizų režimo supaprastinimas (B6-0321/2006)

Doris Pack, Hannes Swoboda, Jelko Kacin ir Gisela Kallenbach (autoriai) pateikė žodinius klausimus.

Kalbėjo: Paula Lehtomäki (einanti Tarybos Pirmininko pareigas) ir Franco Frattini (Komisijos Pirmininko pavaduotojas).

Kalbėjo: Panagiotis Beglitis PSE frakcijos vardu, Henrik Lax ALDE frakcijos vardu, ir Paula Lehtomäki.

Diskusijos baigtos.

15.   Komisijai suteikti įgyvendinimo įgaliojimai (Tarpinstitucinis susitarimas). Komisijai suteikti įgyvendinimo įgaliojimai (tvarka) (diskusijos)

Pranešimas Tarpinstitucinis susitarimas bendros deklaracijos forma dėl Tarybos sprendimo, iš dalies keičiančio Sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, projekto [10126/1/2006 — C6-0208/2006 — 2006/2152(ACI)] — Konstitucinių reikalų komitetas

Pranešėjas: Richard Corbett (A6-0237/2006).

Pranešimas Iš dalies pakeistas pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo, iš dalies keičiančio Sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką [10126/1/2006 — C6-0190/2006 — 2002/0298(CNS)] — Konstitucinių reikalų komitetas

Pranešėjas: Richard Corbett (A6-0236/2006).

Kalbėjo Margot Wallström (Komisijos Pirmininko pavaduotoja)

Richard Corbett pristatė savo pranešimus.

Kalbėjo: Alexander Radwan PPE-DE frakcijos vardu, Pervenche Berès PSE frakcijos vardu, Andrew Duff ALDE frakcijos vardu, Satu Hassi Verts/ALE frakcijos vardu, Maria da Assunção Esteves, Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf ir Margot Wallström.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas: punktas 6.7 protokolo 06.07.2006 ir punktas 6.8 protokolo 06.07.2006.

16.   Tarpusavio keitimosi informacija prieglobsčio ir imigracijos klausimais tvarka *. Imigrantų integracija Europos Sąjungoje. Europos Sąjungos imigracijos politika

Pranešimas dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl keitimosi informacija, susijusia su valstybių narių priemonėmis prieglobsčio ir imigracijos srityse, tvarkos nustatymo [COM(2005)0480 — C6-0335/2005 — 2005/0204(CNS)] — Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas

Pranešėjas: Patrick Gaubert (A6-0186/2006).

Pranešimas dėl imigrantų integracijos Europos Sąjungoje strategijos ir priemonių [2006/2056(INI)] — Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas

Pranešėjas: Stavros Lambrinidis (A6-0190/2006).

Žodinis klausimas (O-0061/2006) kurį uždavė Martin Schulz ir Martine Roure PSE frakcijos vardu Komisijai: Europos Sąjungos imigracijos politika (B6-0311/2006)

Žodinis klausimas (O-0064/2006) kurį uždavė Ewa Klamt PPE-DE frakcijos vardu Komisijai: ES imigracijos politika (B6-0313/2006)

Žodinis klausimas (O-0070/2006) kurį uždavė Jean Lambert Verts/ALE frakcijos vardu Komisijai: Europos Sąjungos imigracijos politika (B6-0318/2006)

Žodinis klausimas (O-0073/2006) kurį uždavė Jeanine Hennis-Plasschaert ALDE frakcijos vardu Komisijai: Europos Sąjungos imigracijos politika (B6-0319/2006)

Žodinis klausimas (O-0079/2006) kurį uždavė Roberta Angelilli ir Romano Maria La Russa UEN frakcijos vardu Komisijai: ES imigracijos politika (B6-0322/2006)

Patrick Gaubert pristatė pranešimą (A6-0186/2006).

Stavros Lambrinidis pristatė pranešimą (A6-0190/2006).

Ewa Klamt pateikė žodinį klausimą B6-0313/2006.

Manuel Medina Ortega, kuris pavadavo autorius, pateikė žodinį klausimą B6-0311/2006.

Jeanine Hennis-Plasschaert pateikė žodinį klausimą B6-0319/2006.

Jean Lambert pateikė žodinį klausimą B6-0318/2006.

Kalbėjo Franco Frattini (Komisijos Pirmininko pavaduotojas).

PIRMININKAVO: Edward McMILLAN-SCOTT

Pirmininko pavaduotojas

Kalbėjo: Dimitrios Papadimoulis (EMPL komiteto nuomonės referentas), Barbara Kudrycka PPE-DE frakcijos vardu, Claude Moraes PSE frakcijos vardu, Ona Juknevičienė ALDE frakcijos vardu, Hélène Flautre Verts/ALE frakcijos vardu, Giusto Catania GUE/NGL frakcijos vardu, Sebastiano (Nello) Musumeci UEN frakcijos vardu, Johannes Blokland IND/DEM frakcijos vardu, Carlos Coelho, Józef Pinior, Tatjana Ždanoka, Kyriacos Triantaphyllides, Derek Roland Clark, Jan Tadeusz Masiel, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Louis Grech, Miguel Portas, Andrzej Tomasz Zapałowski, James Hugh Allister, Simon Busuttil, Stefano Zappalà, David Casa ir Franco Frattini.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas: punktas 6.11 protokolo 06.07.2006 ir punktas 6.16 protokolo 06.07.2006.

17.   AIDS, metas veikti! (diskusijos)

Komisijos pareiškimas: AIDS, metas veikti!

Louis Michel (Komisijos narys) padarė pareiškimą.

Kalbėjo: John Bowis PPE-DE frakcijos vardu, Anne Van Lancker PSE frakcijos vardu, Fiona Hall ALDE frakcijos vardu, Karin Scheele ir Louis Michel.

Pasiūlymai dėl rezoliucijų, pateikti remiantis Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalimi baigiantis diskusijoms:

Luisa Morgantini, Feleknas Uca, Vittorio Agnoletto, Eva-Britt Svensson ir Adamos Adamou GUE/NGL frakcijos vardu dėl ŽIV/AIDS. Metas veikti (B6-0375/2006),

Eoin Ryan UEN frakcijos vardu dėl AIDS. Metas veikti (B6-0376/2006),

Miguel Angel Martínez Martínez, Anne Van Lancker ir Pierre Schapira PSE frakcijos vardu dėl ŽIV/AIDS. Metas veikti (B6-0377/2006),

John Bowis ir Maria Martens PPE-DE frakcijos vardu dėl AIDS. Metas veikti (B6-0378/2006),

Fiona Hall, Marios Matsakis ir Elizabeth Lynne ALDE frakcijos vardu dėl AIDS. Metas veikti (B6-0379/2006),

Margrete Auken Verts/ALE frakcijos vardu dėl ŽIV/AIDS (B6-0380/2006).

Diskusijos baigtos.

Balsavimas: punktas 6.19 protokolo 06.07.2006.

18.   Kito posėdžio darbotvarkė

Kitos dienos darbotvarkė patvirtinta (dokumentas „Darbotvarkė“, PE 354.650/OJJE).

19.   Posėdžio pabaiga

Posėdis baigtas 00.05 val.

Julian Priestley

Generalinis Sekretorius

Gérard Onesta

Pirmininko pavaduotojas


DALYVIŲ SĄRAŠAS

Pasirašė:

Adamou, Agnoletto, Aita, Albertini, Allister, Alvaro, Andersson, Andrejevs, Andria, Andrikienė, Angelilli, Antoniozzi, Arif, Arnaoutakis, Ashworth, Assis, Atkins, Attard-Montalto, Attwooll, Aubert, Audy, Auken, Ayala Sender, Aylward, Ayuso, Bachelot-Narquin, Baco, Badia I Cutchet, Barón Crespo, Barsi-Pataky, Batten, Battilocchio, Batzeli, Bauer, Beaupuy, Beazley, Becsey, Beer, Beglitis, Belder, Belet, Belohorská, Bennahmias, Beňová, Berend, Berès, van den Berg, Berger, Berlato, Berlinguer, Berman, Bielan, Birutis, Blokland, Bloom, Bobošíková, Böge, Bösch, Bonde, Bono, Bonsignore, Booth, Borghezio, Borrell Fontelles, Bourlanges, Bourzai, Bowis, Bowles, Bozkurt, Bradbourn, Braghetto, Brejc, Brepoels, Breyer, Březina, Brie, Brok, Brunetta, Budreikaitė, van Buitenen, Bullmann, van den Burg, Bushill-Matthews, Busk, Busquin, Busuttil, Buzek, Cabrnoch, Calabuig Rull, Callanan, Camre, Capoulas Santos, Cappato, Carlotti, Carnero González, Casa, Casaca, Cashman, Casini, Caspary, Castex, Castiglione, del Castillo Vera, Catania, Cavada, Cederschiöld, Cercas, Chatzimarkakis, Chichester, Chiesa, Chmielewski, Christensen, Chruszcz, Claeys, Clark, Cocilovo, Coelho, Cohn-Bendit, Corbett, Corbey, Correia, Cottigny, Coûteaux, Coveney, Cramer, Crowley, Marek Aleksander Czarnecki, Ryszard Czarnecki, Daul, Davies, de Brún, Degutis, Dehaene, De Keyser, Demetriou, De Michelis, Deprez, De Rossa, Descamps, Désir, Deß, Deva, De Veyrac, De Vits, Díaz de Mera García Consuegra, Dičkutė, Didžiokas, Díez González, Dillen, Dimitrakopoulos, Dobolyi, Dombrovskis, Doorn, Douay, Dover, Doyle, Drčar Murko, Duchoň, Dührkop Dührkop, Duff, Duka-Zólyomi, Ebner, El Khadraoui, Elles, Esteves, Estrela, Ettl, Eurlings, Jill Evans, Jonathan Evans, Robert Evans, Fajmon, Falbr, Farage, Fatuzzo, Fava, Fazakas, Ferber, Fernandes, Fernández Martín, Anne Ferreira, Elisa Ferreira, Figueiredo, Fjellner, Flasarová, Flautre, Florenz, Foglietta, Foltyn-Kubicka, Fontaine, Ford, Fourtou, Fraga Estévez, Freitas, Friedrich, Fruteau, Gahler, Gál, Gaľa, Galeote, García-Margallo y Marfil, García Pérez, Gargani, Garriga Polledo, Gaubert, Gauzès, Gawronski, Gebhardt, Gentvilas, Geremek, Geringer de Oedenberg, Gewalt, Gibault, Gierek, Giertych, Gill, Gklavakis, Glattfelder, Goebbels, Goepel, Golik, Gomes, Gomolka, Gottardi, Grabowska, Grabowski, Graça Moura, Graefe zu Baringdorf, Gräßle, Grech, Griesbeck, Gröner, de Groen-Kouwenhoven, Groote, Grosch, Grossetête, Gruber, Guardans Cambó, Guellec, Guerreiro, Guidoni, Gurmai, Gutiérrez-Cortines, Guy-Quint, Gyürk, Hänsch, Hall, Hammerstein Mintz, Hamon, Handzlik, Hannan, Harangozó, Harbour, Harkin, Harms, Hasse Ferreira, Hassi, Hatzidakis, Haug, Hazan, Heaton-Harris, Hedh, Hedkvist Petersen, Helmer, Henin, Hennicot-Schoepges, Hennis-Plasschaert, Herczog, Herranz García, Herrero-Tejedor, Hieronymi, Higgins, Hökmark, Honeyball, Hoppenstedt, Horáček, Howitt, Hudacký, Hudghton, Hughes, Hutchinson, Ibrisagic, Ilves, in 't Veld, Isler Béguin, Itälä, Jackson, Jäätteenmäki, Jałowiecki, Janowski, Járóka, Jarzembowski, Jeggle, Jensen, Joan i Marí, Jöns, Jørgensen, Jonckheer, Jordan Cizelj, Juknevičienė, Kacin, Kaczmarek, Kallenbach, Kamall, Kamiński, Karas, Karim, Kasoulides, Kaufmann, Kauppi, Tunne Kelam, Kilroy-Silk, Kindermann, Kinnock, Kirkhope, Klamt, Klaß, Klich, Klinz, Knapman, Koch, Koch-Mehrin, Kohlíček, Konrad, Korhola, Kósáné Kovács, Koterec, Kozlík, Krahmer, Krarup, Krasts, Kratsa-Tsagaropoulou, Krehl, Kreissl-Dörfler, Kristensen, Kristovskis, Krupa, Kuc, Kudrycka, Kułakowski, Kušķis, Kusstatscher, Kuźmiuk, Lagendijk, Laignel, Lamassoure, Lambert, Lambrinidis, Lambsdorff, Landsbergis, Lang, Langen, Langendries, Laperrouze, La Russa, Lauk, Lax, Lechner, Le Foll, Lehideux, Lehne, Lehtinen, Leichtfried, Leinen, Jean-Marie Le Pen, Marine Le Pen, Le Rachinel, Lewandowski, Liberadzki, Libicki, Lichtenberger, Lienemann, Liotard, Lipietz, López-Istúriz White, Losco, Louis, Lucas, Ludford, Lulling, Lynne, Maaten, McAvan, McGuinness, McMillan-Scott, Madeira, Maldeikis, Manders, Maňka, Erika Mann, Thomas Mann, Manolakou, Mantovani, Markov, Marques, David Martin, Hans-Peter Martin, Martinez, Martínez Martínez, Masiel, Masip Hidalgo, Maštálka, Mastenbroek, Mathieu, Matsakis, Matsouka, Mauro, Mavrommatis, Mayer, Mayor Oreja, Medina Ortega, Meijer, Méndez de Vigo, Menéndez del Valle, Meyer Pleite, Miguélez Ramos, Mikko, Mikolášik, Millán Mon, Mitchell, Mölzer, Mohácsi, Montoro Romero, Moraes, Moreno Sánchez, Morgan, Morgantini, Morillon, Moscovici, Mote, Mulder, Musacchio, Muscardini, Muscat, Musotto, Mussolini, Musumeci, Myller, Napoletano, Nassauer, Nattrass, Navarro, Newton Dunn, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Nicholson, Nicholson of Winterbourne, van Nistelrooij, Novak, Obiols i Germà, Achille Occhetto, Öger, Özdemir, Olajos, Olbrycht, Ó Neachtain, Onesta, Onyszkiewicz, Oomen-Ruijten, Ortuondo Larrea, Őry, Ouzký, Oviir, Paasilinna, Pack, Pafilis, Pahor, Paleckis, Panayotopoulos-Cassiotou, Pannella, Panzeri, Papadimoulis, Papastamkos, Parish, Patriciello, Patrie, Peillon, Pęk, Pflüger, Piecyk, Pieper, Pīks, Pinheiro, Pinior, Piotrowski, Pirilli, Pirker, Piskorski, Pistelli, Pittella, Pleguezuelos Aguilar, Pleštinská, Podestà, Podkański, Poettering, Poignant, Polfer, Pomés Ruiz, Portas, Posdorf, Posselt, Prets, Prodi, Protasiewicz, Purvis, Queiró, Quisthoudt-Rowohl, Rack, Radwan, Ransdorf, Rapkay, Rasmussen, Remek, Resetarits, Reul, Reynaud, Ribeiro e Castro, Riera Madurell, Ries, Riis-Jørgensen, Rivera, Rizzo, Rocard, Rogalski, Roithová, Romagnoli, Romeva i Rueda, Rosati, Roszkowski, Rothe, Rouček, Roure, Rudi Ubeda, Rübig, Rühle, Rutowicz, Ryan, Sacconi, Saïfi, Sakalas, Salinas García, Salvini, Samaras, Samuelsen, Sánchez Presedo, dos Santos, Sartori, Saryusz-Wolski, Savary, Savi, Schapira, Scheele, Schenardi, Schierhuber, Schlyter, Frithjof Schmidt, Schmitt, Schnellhardt, Schöpflin, Schroedter, Schulz, Schwab, Seeber, Seeberg, Segelström, Seppänen, Siekierski, Sifunakis, Silva Peneda, Sinnott, Siwiec, Sjöstedt, Skinner, Škottová, Smith, Sommer, Sonik, Sornosa Martínez, Sousa Pinto, Spautz, Speroni, Staes, Staniszewska, Starkevičiūtė, Šťastný, Stauner, Sterckx, Stevenson, Stihler, Stockmann, Strejček, Strož, Stubb, Sturdy, Sudre, Sumberg, Surján, Susta, Svensson, Swoboda, Szájer, Szejna, Szent-Iványi, Szymański, Tabajdi, Takkula, Tannock, Tarabella, Tarand, Tatarella, Thomsen, Thyssen, Titford, Titley, Toia, Tomczak, Toubon, Toussas, Trakatellis, Trautmann, Triantaphyllides, Trüpel, Turmes, Tzampazi, Uca, Ulmer, Väyrynen, Vaidere, Vakalis, Vanhecke, Van Hecke, Van Lancker, Van Orden, Varela Suanzes-Carpegna, Varvitsiotis, Vaugrenard, Ventre, Veraldi, Vergnaud, Vernola, Vidal-Quadras, de Villiers, Vincenzi, Virrankoski, Vlasák, Voggenhuber, Wagenknecht, Wallis, Walter, Watson, Manfred Weber, Weiler, Weisgerber, Westlund, Whittaker, Wieland, Wiersma, Willmott, Wise, von Wogau, Bernard Piotr Wojciechowski, Janusz Wojciechowski, Wortmann-Kool, Wurtz, Wynn, Xenogiannakopoulou, Yañez-Barnuevo García, Záborská, Zaleski, Zani, Zapałowski, Zappalà, Ždanoka, Železný, Zieleniec, Zīle, Zimmer, Zingaretti, Zvěřina, Zwiefka

Stebėtojai

Abadjiev, Anastase, Arabadjiev, Athanasiu, Bărbuleţiu, Bliznashki, Buruiană Aprodu, Ciornei, Cioroianu, Corlăţean, Coşea, Corina Creţu, Gabriela Creţu, Martin Dimitrov, Dîncu, Duca, Dumitrescu, Ganţ, Hogea, Ilchev, Kazak, Kirilov, Kónya-Hamar, Marinescu, Mihăescu, Morţun, Paparizov, Parvanova, Petre, Podgorean, Popa, Popeangă, Severin, Shouleva, Silaghi, Sofianski, Szabó, Ţicău, Tîrle, Vigenin, Zgonea Valeriu Ştefan


I PRIEDAS

BALSAVIMO REZULTATAI

Santrumpos ir simboliai

+

priimta

-

atmesta

atkrito

A

atšaukta

VB (…, …, …)

vardinis balsavimas (už, prieš, susilaikė)

EB (…, …, …)

elektroninis balsavimas (už, prieš, susilaikė)

dal.

balsavimas dėl atskirų teksto ar straipsnio dalių

atsk.

atskiras balsavimas

pak.

pakeitimas

KP

kompromisinis pakeitimas

AD

atitinkama dalis

NP

naikinantis pakeitimas

=

tapatūs pakeitimai

§

dalis

str.

straipsnis

konst.

konstatuojamoji dalis

PR

pasiūlymas dėl rezoliucijos

BPR

bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos

SB

slaptas balsavimas

1.   Tarpvalstybinio policijos bendradarbiavimo stiprinimas *

Pranešimas: Frieda BREPOELS (A6-0222/2006)

Dalykas

VB ir kt.

Balsavimas

VB/EB: pastabos

vienas balsavimas

 

+

 

2.   Techniniai reikalavimai vidaus vandenų laivams ***II

Rekomendacija antrajam svarstymui: (reikalinga kvalifikuota balsų dauguma)

Renate SOMMER (A6-0208/2006)

Dalykas

Pak. Nr.

Autorius

VB ir kt.

Balsavimas

VB/EB: pastabos

po 10 konstatuojamosios dalies

1

komitetas

 

+

 

3.   Civilinė aviacija (techniniai reikalavimai ir administracinės tvarkos suderinimas) ***II

Rekomendacija antrajam svarstymui: (reikalinga kvalifikuota balsų dauguma)

Ulrich STOCKMANN (A6-0212/2006)

Dalykas

Pak. Nr.

Autorius

VB ir kt.

Balsavimas

VB/EB: pastabos

Paketas Nr. 1.

(kompromisinis)

19/rev

-

24/rev

komitetas

 

+

 

Paketas Nr. 2.

(komiteto)

1-8

10

komitetas

 

 

po 1 straipsnio 4 dalies

11

GUE/NGL

VB

-

138, 494, 15

8a straipsnio 2 dalis

16 =

25/rev

=

G. SAVARY ir kt.,

PPE-DE, PSE,

ALDE,

Verts/ALE

 

+

 

9

komitetas

 

 

po 8a straipsnio 2 dalies

17

G. SAVARY ir kt.

 

-

 

III priedas

15

GUE/NGL

 

-

 

12

GUE/NGL

 

-

 

18

G. SAVARY ir kt.

 

-

 

13

GUE/NGL

 

-

 

14

GUE/NGL

 

-

 

Kompromisinį paketą sudaro 19/rev — 25/rev pakeitimai.

Prašymai balsuoti vardiniu būdu

GUE/NGL: 11 pakeitimas.

4.   Radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro vežimas *

Pranešimas: Esko SEPPÄNEN (A6-0174/2006)

Dalykas

Pak. Nr.

Autorius

VB ir kt.

Balsavimas

VB/EB: pastabos

Atsakingo komiteto pakeitimai (balsavimas dėl visų pakeitimų iš karto)

1

3-5

9-10

12-14

komitetas

 

+

 

Atsakingo komiteto pakeitimai. Atskiras balsavimas

2

komitetas

atsk./EB

+

597, 48, 9

6

komitetas

atsk./EB

+

387, 257, 8

7

komitetas

atsk.

+

 

8

komitetas

dal.

 

 

1

+

 

2/VB

+

558, 79, 17

15

komitetas

atsk.

+

 

16

komitetas

atsk.

+

 

17

komitetas

atsk.

+

 

18

komitetas

atsk.

+

 

20

komitetas

dal.

 

 

1

+

 

2/VB

+

626, 23, 10

6 straipsnio 2 dalis

11

komitetas

 

+

 

22

Verts/ALE

 

-

 

7 straipsnis

23

Verts/ALE

VB

-

137, 511, 12

12 straipsnis

24

Verts/ALE

VB

-

160, 469, 20

19

komitetas

 

+

 

13 straipsnis

25

Verts/ALE

VB

-

166, 471, 23

10 konstatuojamoji dalis

21

Verts/ALE

 

-

 

Balsavimas: pakeistas pasiūlymas

 

+

 

Balsavimas: teisėkūros rezoliucija

EB

+

523, 86, 37

Prašymai balsuoti vardiniu būdu

Verts/ALE: 23, 24, 25 pakeitimai.

Prašymai balsuoti atskirai

PSE: 6 pakeitimas.

Verts/ALE: 2, 7, 15, 16, 17, 18 pakeitimai.

Prašymai balsuoti dėl atskirų teksto ar straipsnio dalių

Verts/ALE

8 pakeitimas

1-oji dalis: visas tekstas išskyrus šiuos žodžius „ir apsaugota nuo netinkamo naudojimo“.

2-oji dalis: šie žodžiai.

IND/DEM

20 pakeitimas

1-oji dalis: visas tekstas išskyrus šiuos žodžius „išskyrus grįžtamuosius vežimus“.

2-oji dalis: šie žodžiai.

5.   Daugiau mokslinių tyrimų ir naujovių. Investavimas ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti

Pranešimas: Pilar DEL CASTILLO VERA (A6-0204/2006)

Dalykas

Pak. Nr.

Autorius

VB ir kt.

Balsavimas

VB/EB: pastabos

8 dalis

§

originalus tekstas

dal.

 

 

1

+

 

2

-

 

18 dalis

§

originalus tekstas

dal.

 

 

1/EB

+

524, 92, 10

2/EB

+

360, 276, 8

36 dalis

§

originalus tekstas

atsk.

+

 

48 dalis

§

originalus tekstas

atsk./EB

+

312, 312, 18

54 dalis

§

originalus tekstas

atsk./EB

+

369, 258, 8

Balsavimas: rezoliucija (visas tekstas)

 

+

 

Prašymai balsuoti atskirai

PPE-DE: §§ 36, 48, 54

Prašymai balsuoti dėl atskirų teksto ar straipsnio dalių

PPE-DE

8 §

1-oji dalis: visas tekstas išskyrus šiuos žodžius „pasiūlymą parengti“.

2-oji dalis: šie žodžiai.

18 §

1-oji dalis:„pažymi Komisijos požiūrį … nuosavybės apsaugos sistemą;“.

2-oji dalis:„mano, kad … dokumentavimo licencija (PDL);“.

6.   ES gamyba: siekiant labiau integruoto požiūrio į pramonės politiką

Pranešimas: Joan CALABUIG RULL (A6-0206/2006)

Dalykas

Pak. Nr.

Autorius

VB ir kt.

Balsavimas

VB/EB: pastabos

5 dalis

§

originalus tekstas

dal.

 

 

1

+

 

2

+

 

po 6 dalies

4

Verts/ALE

 

-

 

7 dalis

5

Verts/ALE

 

-

 

po 7 dalies

6

Verts/ALE

EB

+

339, 274, 9

7

Verts/ALE

EB

-

181, 420, 23

8 dalis

§

originalus tekstas

atsk.

+

 

10 dalis

§

originalus tekstas

dal.

 

 

1

+

 

2

+

 

12 dalis

8

Verts/ALE

 

-

 

§

originalus tekstas

dal.

 

 

1

+

 

2

+

 

3

+

 

16 dalis

§

originalus tekstas

atsk.

+

 

22 dalis

§

originalus tekstas

dal.

 

 

1

+

 

2/EB

+

322, 292, 7

3

+

 

23 dalis

§

originalus tekstas

atsk.

+

 

25 dalis

§

originalus tekstas

dal.

 

 

1

+

 

2

+

 

26 dalis

§

originalus tekstas

dal.

 

 

1

+

 

2

+

 

3

+

 

27 dalis

§

originalus tekstas

dal.

 

 

1

+

 

2/EB

+

304, 295, 26

3

+

 

4

+

 

28 dalis

§

originalus tekstas

atsk.

-

 

30 dalis

§

originalus tekstas

atsk.

+

 

32 dalis

9

Verts/ALE

 

-

 

§

originalus tekstas

atsk./EB

+

469, 131, 13

po 32 dalies

10

Verts/ALE

 

-

 

33 dalis

11

Verts/ALE

EB

+

405, 198, 17

§

originalus tekstas

atsk.

 

po 34 dalies

1

GUE/NGL

dal.

 

 

1/EB

+

346, 267, 8

2

-

 

38 dalis

§

originalus tekstas

dal.

 

 

1

+

 

2

+

 

B konstatuojamoji dalis

2

Verts/ALE

 

+

 

C konstatuojamoji dalis

3

Verts/ALE

 

+

 

Balsavimas: rezoliucija (visas tekstas)

VB

+

484, 58, 54

Prašymai balsuoti vardiniu būdu

PPE-DE: galutinis balsavimas.

Prašymai balsuoti atskirai

PPE-DE: 16, 28 dalys

Verts/ALE: 8, 23, 25, 30, 32 dalys

Prašymai balsuoti dėl atskirų teksto ar straipsnio dalių

ALDE, PSE

1 pakeitimas

1-oji dalis:„prašo, kad pramonės … dalyvavimą viso proceso metu,“.

2-oji dalis:„ypač Europos įmonių darbo tarybas … savo sutartinių įsipareigojimų;“.

PPE-DE

5 §

1-oji dalis: Visas tekstas, išskyrus žodžius „mano, kad atskirų valstybių politika … pramonės politiką, o“.

2-oji dalis: šie žodžiai.

10 §

1-oji dalis:„pripažįsta, kad būtina … darnaus vystymosi būtinybę;“.

2-oji dalis:„ragina Komisiją tokį … kokybiškesnių darbo vietų;“.

12 §

1-oji dalis:„yra įsitikinęs, kad … struktūrinius pokyčius;“.

2-oji dalis:„apgailestauja dėl to … gyvenimą trunkančiam mokymui;“.

3-oji dalis:„ragina valstybes nares … mokslines studijas;“.

22 §

1-oji dalis:„džiaugiasi technologijos … rinkos poreikius;“.

2-oji dalis:„tačiau mano, kad … pasieks iki 30 mlrd. eurų;“.

3-oji dalis:„ragina Komisiją ir … įgyvendinti šias išvadas;“.

25 §

1-oji dalis:„mano, kad reikėtų … ilgalaikiškumo ir konkurencingumo siekį;“.

2-oji dalis:„pabrėžia, kad … pramonės šakoms;“.

26 §

1-oji dalis:„pažymi, kad … ir socialiniais partneriais,“.

2-oji dalis:„parengti … lyginamuosius privalumus;“

3-oji dalis:„ragina valstybes nares … pasinaudoti struktūriniais fondais;“

27 §

1-oji dalis:„atkreipia dėmesį į tai … teritorijos dydį;“.

2-oji dalis:„pažymi, kad … ypatingus šių zonų poreikius;“.

3-oji dalis:„taip pat ragina Komisiją … stiprinti regionų,“.

4-oji dalis:„susiduriančių su tomis pačiomis … plėtra ir koordinavimas;“.

Verts/ALE

38 §

1-oji dalis:„ragina Komisiją … apsaugos ir įgyvendinimo klausimais;“.

2-oji dalis:„mano, kad būtina dėti … prekės įvežamos į ES;“.


II PRIEDAS

VARDINIO BALSAVIMO REZULTATAI

1.   Stockmann rekomendacija A6-0212/2006

11 pakeitimas

Už: 138

ALDE: Harkin

GUE/NGL: Adamou, Agnoletto, Aita, Brie, Catania, de Brún, Figueiredo, Flasarová, Guerreiro, Guidoni, Henin, Kaufmann, Kohlíček, Krarup, Liotard, Manolakou, Markov, Maštálka, Meijer, Meyer Pleite, Musacchio, Pafilis, Papadimoulis, Pflüger, Portas, Seppänen, Sjöstedt, Strož, Svensson, Toussas, Triantaphyllides, Uca, Wagenknecht, Zimmer

IND/DEM: Batten, Bonde, Booth, Clark, Coûteaux, Farage, Knapman, Louis, Nattrass, Titford, Tomczak, de Villiers, Whittaker, Wise

NI: Bobošíková, Chruszcz, Claeys, Dillen, Giertych, Gollnisch, Lang, Le Pen Jean-Marie, Le Pen Marine, Le Rachinel, Martin Hans-Peter, Martinez, Mölzer, Mussolini, Romagnoli, Schenardi, Vanhecke, Wojciechowski Bernard Piotr

PPE-DE: Ebner, Rübig

PSE: Arif, Arnaoutakis, Bono, Bourzai, Castex, Cottigny, De Keyser, Désir, Douay, Ferreira Anne, Fruteau, Hazan, Hutchinson, Laignel, Lambrinidis, Le Foll, Lienemann, Locatelli, Matsouka, Peillon, Reynaud, Rocard, Roure, Savary, Schapira, Sifunakis, Tarabella, Trautmann, Tzampazi, Vaugrenard, Vergnaud

Verts/ALE: Aubert, Auken, Beer, Bennahmias, Breyer, Cohn-Bendit, Cramer, Evans Jill, Flautre, de Groen-Kouwenhoven, Hammerstein Mintz, Harms, Hassi, Horáček, Hudghton, Isler Béguin, Joan i Marí, Jonckheer, Kallenbach, Kusstatscher, Lagendijk, Lambert, Lichtenberger, Lipietz, Lucas, Özdemir, Onesta, Romeva i Rueda, Rühle, Schlyter, Schmidt, Schroedter, Smith, Staes, Trüpel, Turmes, Voggenhuber, Ždanoka

Prieš: 494

ALDE: Alvaro, Andrejevs, Andria, Attwooll, Beaupuy, Birutis, Bourlanges, Bowles, Budreikaitė, Busk, Cappato, Cavada, Chatzimarkakis, Cocilovo, Davies, Degutis, Deprez, Dičkutė, Drčar Murko, Duff, Fourtou, Gentvilas, Geremek, Gibault, Griesbeck, Guardans Cambó, Hall, Hennis-Plasschaert, in 't Veld, Jäätteenmäki, Jensen, Juknevičienė, Kacin, Karim, Klinz, Koch-Mehrin, Krahmer, Kułakowski, Lambsdorff, Laperrouze, Lax, Losco, Ludford, Lynne, Maaten, Manders, Matsakis, Mohácsi, Morillon, Mulder, Newton Dunn, Neyts-Uyttebroeck, Nicholson of Winterbourne, Onyszkiewicz, Ortuondo Larrea, Oviir, Pannella, Pistelli, Polfer, Prodi, Resetarits, Ries, Riis-Jørgensen, Samuelsen, Savi, Staniszewska, Starkevičiūtė, Sterckx, Susta, Szent-Iványi, Takkula, Toia, Väyrynen, Van Hecke, Veraldi, Virrankoski, Wallis, Watson

IND/DEM: Belder, Blokland, Sinnott, Železný

NI: Allister, Battilocchio, Belohorská, Czarnecki Ryszard, De Michelis, Helmer, Mote, Piskorski, Rivera, Rutowicz

PPE-DE: Albertini, Andrikienė, Antoniozzi, Ashworth, Atkins, Audy, Ayuso González, Bachelot-Narquin, Barsi-Pataky, Bauer, Beazley, Becsey, Belet, Berend, Böge, Bonsignore, Bowis, Bradbourn, Braghetto, Brejc, Brepoels, Březina, Brok, Brunetta, Bushill-Matthews, Busuttil, Buzek, Cabrnoch, Callanan, Casa, Casini, Caspary, Castiglione, del Castillo Vera, Cederschiöld, Chichester, Chmielewski, Coelho, Coveney, Daul, Dehaene, Demetriou, Descamps, Deß, Deva, De Veyrac, Díaz de Mera García Consuegra, Dimitrakopoulos, Dombrovskis, Doorn, Dover, Doyle, Duchoň, Duka-Zólyomi, Elles, Esteves, Eurlings, Fajmon, Fatuzzo, Ferber, Fernández Martín, Fjellner, Florenz, Fontaine, Fraga Estévez, Freitas, Friedrich, Gahler, Gál, Gaľa, Galeote, García-Margallo y Marfil, Gargani, Gaubert, Gauzès, Gawronski, Gewalt, Gklavakis, Glattfelder, Goepel, Gomolka, Graça Moura, Gräßle, Grosch, Grossetête, Guellec, Gutiérrez-Cortines, Gyürk, Handzlik, Hannan, Harbour, Hatzidakis, Heaton-Harris, Hennicot-Schoepges, Herranz García, Herrero-Tejedor, Hieronymi, Higgins, Hökmark, Hoppenstedt, Hudacký, Itälä, Jackson, Jałowiecki, Járóka, Jarzembowski, Jeggle, Jordan Cizelj, Kaczmarek, Kamall, Karas, Kasoulides, Kauppi, Kelam, Kirkhope, Klamt, Klaß, Klich, Koch, Konrad, Korhola, Kratsa-Tsagaropoulou, Kudrycka, Kušķis, Lamassoure, Landsbergis, Langen, Langendries, Lauk, Lechner, Lehne, Lewandowski, López-Istúriz White, Lulling, McGuinness, McMillan-Scott, Mann Thomas, Mantovani, Marques, Mauro, Mavrommatis, Mayer, Mayor Oreja, Mikolášik, Millán Mon, Mitchell, Montoro Romero, Musotto, Nicholson, van Nistelrooij, Novak, Olajos, Olbrycht, Oomen-Ruijten, Őry, Ouzký, Pack, Panayotopoulos-Cassiotou, Papastamkos, Parish, Patriciello, Pieper, Pīks, Pinheiro, Pleštinská, Podestà, Poettering, Pomés Ruiz, Posdorf, Posselt, Protasiewicz, Purvis, Queiró, Quisthoudt-Rowohl, Rack, Radwan, Reul, Ribeiro e Castro, Rudi Ubeda, Saïfi, Samaras, Sartori, Saryusz-Wolski, Schierhuber, Schmitt, Schnellhardt, Schöpflin, Schröder, Schwab, Seeber, Siekierski, Silva Peneda, Škottová, Sommer, Sonik, Spautz, Šťastný, Stauner, Stevenson, Strejček, Stubb, Sturdy, Sudre, Szájer, Tajani, Tannock, Thyssen, Toubon, Trakatellis, Ulmer, Vakalis, Van Orden, Varela Suanzes-Carpegna, Varvitsiotis, Vernola, Vidal-Quadras, Vlasák, Weber Manfred, Weisgerber, Wieland, von Wogau, Wortmann-Kool, Záborská, Zaleski, Zappalà, Zieleniec, Zvěřina, Zwiefka

PSE: Andersson, Attard-Montalto, Ayala Sender, Badia I Cutchet, Barón Crespo, Batzeli, Beglitis, Beňová, Berès, van den Berg, Berger, Berlinguer, Berman, Bösch, Bozkurt, Bullmann, van den Burg, Busquin, Capoulas Santos, Carlotti, Carnero González, Casaca, Cashman, Cercas, Chiesa, Christensen, Corbett, Corbey, Correia, De Rossa, De Vits, Díez González, Dührkop Dührkop, El Khadraoui, Estrela, Ettl, Evans Robert, Falbr, Fava, Fazakas, Fernandes, Ferreira Elisa, García Pérez, Gebhardt, Geringer de Oedenberg, Gierek, Gill, Glante, Goebbels, Golik, Gomes, Gottardi, Grabowska, Grech, Gröner, Groote, Gruber, Gurmai, Guy-Quint, Hänsch, Hamon, Harangozó, Hasse Ferreira, Haug, Hedh, Hedkvist Petersen, Herczog, Honeyball, Hughes, Ilves, Jørgensen, Kindermann, Kinnock, Kósáné Kovács, Koterec, Krehl, Kreissl-Dörfler, Kristensen, Kuc, Leichtfried, Leinen, Liberadzki, McAvan, Madeira, Maňka, Martin David, Martínez Martínez, Masip Hidalgo, Mastenbroek, Miguélez Ramos, Mikko, Moraes, Moreno Sánchez, Morgan, Muscat, Myller, Napoletano, Obiols i Germà, Occhetto, Öger, Paasilinna, Pahor, Paleckis, Panzeri, Patrie, Piecyk, Pinior, Pittella, Pleguezuelos Aguilar, Poignant, Prets, Rapkay, Rasmussen, Riera Madurell, Rosati, Rothe, Rouček, Sacconi, Sakalas, Salinas García, Sánchez Presedo, dos Santos, Scheele, Schulz, Segelström, Siwiec, Skinner, Sornosa Martínez, Sousa Pinto, Stockmann, Swoboda, Szejna, Tabajdi, Tarand, Thomsen, Titley, Van Lancker, Vincenzi, Walter, Weiler, Westlund, Wiersma, Willmott, Wynn, Xenogiannakopoulou, Yañez-Barnuevo García, Zani, Zingaretti

UEN: Angelilli, Aylward, Berlato, Camre, Crowley, Didžiokas, Foglietta, Foltyn-Kubicka, Janowski, Krasts, Kristovskis, Kuźmiuk, Libicki, Maldeikis, Muscardini, Musumeci, Ó Neachtain, Pirilli, Podkański, Roszkowski, Ryan, Szymański, Tatarella, Vaidere, Wojciechowski Janusz, Zīle

Susilaikė: 15

GUE/NGL: Remek

IND/DEM: Grabowski, Krupa, Pęk, Piotrowski, Rogalski, Zapałowski

NI: Baco, Borghezio, Kilroy-Silk, Kozlík, Salvini, Speroni

PPE-DE: Seeberg

Verts/ALE: van Buitenen

Balsavimo pataisymai

Benoît Hamon, Katerina Batzeli, Panagiotis Beglitis

Susilaikė

Paul Rübig

2.   Seppänen pranešimas A6-0174/2006

8/2 pakeitimas

Už: 558

ALDE: Alvaro, Andrejevs, Andria, Attwooll, Beaupuy, Birutis, Bourlanges, Bowles, Budreikaitė, Busk, Cappato, Cavada, Chatzimarkakis, Cocilovo, Davies, Degutis, Deprez, Dičkutė, Drčar Murko, Duff, Fourtou, Gentvilas, Geremek, Gibault, Griesbeck, Guardans Cambó, Hall, Harkin, Hennis-Plasschaert, in 't Veld, Jäätteenmäki, Jensen, Juknevičienė, Kacin, Karim, Klinz, Koch-Mehrin, Krahmer, Kułakowski, Lambsdorff, Laperrouze, Lax, Losco, Ludford, Lynne, Maaten, Manders, Matsakis, Mohácsi, Morillon, Mulder, Newton Dunn, Neyts-Uyttebroeck, Nicholson of Winterbourne, Onyszkiewicz, Ortuondo Larrea, Oviir, Pannella, Pistelli, Polfer, Prodi, Ries, Riis-Jørgensen, Savi, Staniszewska, Starkevičiūtė, Sterckx, Susta, Szent-Iványi, Takkula, Toia, Väyrynen, Van Hecke, Veraldi, Virrankoski, Wallis, Watson

GUE/NGL: Brie, Figueiredo, Flasarová, Guerreiro, Henin, Kaufmann, Kohlíček, Krarup, Liotard, Maštálka, Meijer, Meyer Pleite, Papadimoulis, Pflüger, Portas, Ransdorf, Remek, Seppänen, Sjöstedt, Strož, Svensson, Uca, Wagenknecht, Zimmer

IND/DEM: Belder, Blokland, Bonde, Coûteaux, Grabowski, Krupa, Louis, Pęk, Piotrowski, Sinnott, Tomczak, de Villiers, Zapałowski, Železný

NI: Allister, Battilocchio, Belohorská, Bobošíková, Chruszcz, Claeys, Czarnecki Ryszard, De Michelis, Dillen, Giertych, Gollnisch, Helmer, Lang, Le Pen Jean-Marie, Le Pen Marine, Le Rachinel, Martinez, Mölzer, Mussolini, Piskorski, Rivera, Romagnoli, Rutowicz, Schenardi, Vanhecke, Wojciechowski Bernard Piotr

PPE-DE: Albertini, Andrikienė, Antoniozzi, Ashworth, Atkins, Audy, Ayuso González, Bachelot-Narquin, Barsi-Pataky, Bauer, Beazley, Becsey, Belet, Berend, Böge, Bonsignore, Bowis, Bradbourn, Braghetto, Brejc, Brepoels, Březina, Brunetta, Bushill-Matthews, Busuttil, Buzek, Cabrnoch, Callanan, Casa, Casini, Caspary, Castiglione, del Castillo Vera, Cederschiöld, Chichester, Chmielewski, Coelho, Daul, Dehaene, Demetriou, Descamps, Deß, Deva, De Veyrac, Díaz de Mera García Consuegra, Dimitrakopoulos, Dombrovskis, Doorn, Dover, Doyle, Duchoň, Duka-Zólyomi, Ebner, Elles, Esteves, Eurlings, Fajmon, Fatuzzo, Ferber, Fernández Martín, Fjellner, Florenz, Fontaine, Fraga Estévez, Freitas, Friedrich, Gahler, Gál, Gaľa, Galeote, García-Margallo y Marfil, Gargani, Gaubert, Gauzès, Gawronski, Gewalt, Gklavakis, Glattfelder, Goepel, Gomolka, Graça Moura, Gräßle, Grosch, Grossetête, Guellec, Gutiérrez-Cortines, Gyürk, Handzlik, Hannan, Harbour, Hatzidakis, Heaton-Harris, Hennicot-Schoepges, Herranz García, Herrero-Tejedor, Hieronymi, Higgins, Hökmark, Hoppenstedt, Hudacký, Ibrisagic, Itälä, Jackson, Jałowiecki, Járóka, Jarzembowski, Jeggle, Jordan Cizelj, Kaczmarek, Kamall, Karas, Kasoulides, Kauppi, Kelam, Kirkhope, Klamt, Klaß, Klich, Koch, Konrad, Korhola, Kratsa-Tsagaropoulou, Kudrycka, Kušķis, Lamassoure, Landsbergis, Langen, Lauk, Lechner, Lehne, Lewandowski, Liese, López-Istúriz White, Lulling, McGuinness, McMillan-Scott, Mann Thomas, Mantovani, Marques, Mauro, Mavrommatis, Mayer, Mayor Oreja, Mikolášik, Millán Mon, Mitchell, Montoro Romero, Musotto, Nicholson, van Nistelrooij, Novak, Olajos, Olbrycht, Oomen-Ruijten, Őry, Ouzký, Pack, Panayotopoulos-Cassiotou, Papastamkos, Parish, Patriciello, Pieper, Pīks, Pinheiro, Pirker, Pleštinská, Podestà, Poettering, Pomés Ruiz, Posdorf, Posselt, Protasiewicz, Purvis, Queiró, Quisthoudt-Rowohl, Rack, Radwan, Reul, Ribeiro e Castro, Roithová, Rudi Ubeda, Rübig, Saïfi, Samaras, Sartori, Saryusz-Wolski, Schierhuber, Schmitt, Schnellhardt, Schöpflin, Schröder, Schwab, Seeber, Siekierski, Silva Peneda, Škottová, Sommer, Sonik, Spautz, Šťastný, Stauner, Stevenson, Strejček, Stubb, Sturdy, Sudre, Szájer, Tajani, Tannock, Thyssen, Toubon, Trakatellis, Ulmer, Vakalis, Van Orden, Varela Suanzes-Carpegna, Varvitsiotis, Vernola, Vidal-Quadras, Vlasák, Weber Manfred, Weisgerber, Wieland, von Wogau, Wortmann-Kool, Záborská, Zaleski, Zappalà, Zieleniec, Zvěřina, Zwiefka

PSE: Arif, Arnaoutakis, Attard-Montalto, Ayala Sender, Badia I Cutchet, Barón Crespo, Batzeli, Beglitis, Beňová, Berès, van den Berg, Berger, Berlinguer, Berman, Bösch, Bono, Bourzai, Bozkurt, van den Burg, Busquin, Calabuig Rull, Capoulas Santos, Carlotti, Carnero González, Casaca, Cashman, Castex, Cercas, Chiesa, Corbett, Correia, Cottigny, De Keyser, De Rossa, Désir, De Vits, Díez González, Dobolyi, Douay, El Khadraoui, Estrela, Ettl, Evans Robert, Falbr, Fava, Fazakas, Fernandes, Ferreira Anne, Ferreira Elisa, Fruteau, García Pérez, Geringer de Oedenberg, Gierek, Gill, Glante, Goebbels, Golik, Gomes, Gottardi, Grabowska, Grech, Gröner, Gurmai, Guy-Quint, Hänsch, Hamon, Harangozó, Hasse Ferreira, Hazan, Herczog, Honeyball, Hughes, Hutchinson, Ilves, Jöns, Kindermann, Kinnock, Kósáné Kovács, Koterec, Krehl, Kuc, Laignel, Lambrinidis, Le Foll, Leichtfried, Liberadzki, Lienemann, McAvan, Madeira, Maňka, Mann Erika, Martin David, Martínez Martínez, Masip Hidalgo, Mastenbroek, Matsouka, Medina Ortega, Miguélez Ramos, Mikko, Moraes, Morgan, Moscovici, Muscat, Myller, Napoletano, Obiols i Germà, Öger, Paasilinna, Pahor, Paleckis, Panzeri, Patrie, Peillon, Pinior, Pittella, Pleguezuelos Aguilar, Poignant, Prets, Rapkay, Rasmussen, Reynaud, Riera Madurell, Rocard, Rosati, Rouček, Roure, Sacconi, Sakalas, Salinas García, Sánchez Presedo, dos Santos, Savary, Schapira, Scheele, Schulz, Sifunakis, Siwiec, Skinner, Sousa Pinto, Stockmann, Swoboda, Szejna, Tabajdi, Tarabella, Tarand, Titley, Trautmann, Tzampazi, Vaugrenard, Vergnaud, Vincenzi, Walter, Wiersma, Willmott, Wynn, Xenogiannakopoulou, Yañez-Barnuevo García, Zani, Zingaretti

UEN: Angelilli, Aylward, Berlato, Bielan, Camre, Crowley, Didžiokas, Foglietta, Foltyn-Kubicka, Janowski, Krasts, Kristovskis, Kuźmiuk, La Russa, Libicki, Maldeikis, Musumeci, Ó Neachtain, Pirilli, Podkański, Roszkowski, Ryan, Szymański, Tatarella, Vaidere, Wojciechowski Janusz, Zīle

Prieš: 79

ALDE: Resetarits

GUE/NGL: Adamou, Agnoletto, Aita, Catania, de Brún, Guidoni, Morgantini, Musacchio, Triantaphyllides

IND/DEM: Batten, Booth, Clark, Farage, Knapman, Nattrass, Titford, Whittaker, Wise

NI: Martin Hans-Peter

PSE: Andersson, Bullmann, Christensen, Corbey, Gebhardt, Groote, Gruber, Haug, Hedh, Hedkvist Petersen, Jørgensen, Kreissl-Dörfler, Kristensen, Leinen, Piecyk, Rothe, Segelström, Thomsen, Van Lancker, Weiler, Westlund

Verts/ALE: Aubert, Auken, Beer, Bennahmias, Breyer, Cohn-Bendit, Cramer, Evans Jill, Flautre, de Groen-Kouwenhoven, Hammerstein Mintz, Harms, Hassi, Horáček, Hudghton, Isler Béguin, Joan i Marí, Jonckheer, Kallenbach, Kusstatscher, Lagendijk, Lambert, Lichtenberger, Lipietz, Lucas, Özdemir, Onesta, Romeva i Rueda, Rühle, Schlyter, Schmidt, Schroedter, Smith, Staes, Trüpel, Turmes, Voggenhuber, Ždanoka

Susilaikė: 17

ALDE: Samuelsen

GUE/NGL: Manolakou, Markov, Pafilis, Toussas

IND/DEM: Rogalski

NI: Baco, Borghezio, Kilroy-Silk, Kozlík, Mote, Salvini, Speroni

PPE-DE: Coveney, Seeberg

UEN: Kamiński

Verts/ALE: van Buitenen

Balsavimo pataisymai

Prieš

Lissy Gröner, Poul Nyrup Rasmussen

3.   Seppänen pranešimas A6-0174/2006

20/2 pakeitimas

Už: 626

ALDE: Alvaro, Andrejevs, Andria, Attwooll, Beaupuy, Birutis, Bourlanges, Bowles, Budreikaitė, Busk, Cappato, Cavada, Chatzimarkakis, Cocilovo, Davies, Degutis, Deprez, Dičkutė, Drčar Murko, Duff, Fourtou, Gentvilas, Geremek, Gibault, Griesbeck, Guardans Cambó, Hall, Harkin, Hennis-Plasschaert, in 't Veld, Jäätteenmäki, Jensen, Juknevičienė, Kacin, Karim, Klinz, Koch-Mehrin, Krahmer, Kułakowski, Laperrouze, Lax, Losco, Ludford, Lynne, Maaten, Manders, Matsakis, Mohácsi, Morillon, Mulder, Newton Dunn, Neyts-Uyttebroeck, Nicholson of Winterbourne, Onyszkiewicz, Ortuondo Larrea, Oviir, Pannella, Pistelli, Polfer, Prodi, Resetarits, Ries, Riis-Jørgensen, Samuelsen, Savi, Staniszewska, Starkevičiūtė, Sterckx, Susta, Szent-Iványi, Takkula, Toia, Väyrynen, Van Hecke, Veraldi, Virrankoski, Wallis, Watson

GUE/NGL: Adamou, Agnoletto, Aita, Brie, Catania, de Brún, Figueiredo, Flasarová, Guerreiro, Guidoni, Henin, Kaufmann, Kohlíček, Krarup, Liotard, Manolakou, Markov, Maštálka, Meijer, Meyer Pleite, Morgantini, Musacchio, Pafilis, Papadimoulis, Pflüger, Portas, Ransdorf, Remek, Seppänen, Sjöstedt, Strož, Svensson, Toussas, Triantaphyllides, Uca, Wagenknecht, Zimmer

IND/DEM: Belder, Blokland, Grabowski, Krupa, Pęk, Piotrowski, Rogalski, Sinnott, Tomczak, Zapałowski

NI: Allister, Battilocchio, Belohorská, Bobošíková, Borghezio, Chruszcz, Czarnecki Ryszard, De Michelis, Giertych, Helmer, Martin Hans-Peter, Mussolini, Piskorski, Rivera, Rutowicz, Salvini, Speroni, Vanhecke, Wojciechowski Bernard Piotr

PPE-DE: Albertini, Andrikienė, Antoniozzi, Ashworth, Atkins, Audy, Ayuso González, Bachelot-Narquin, Barsi-Pataky, Bauer, Beazley, Becsey, Belet, Berend, Böge, Bonsignore, Bowis, Bradbourn, Braghetto, Brejc, Brepoels, Březina, Brok, Brunetta, Bushill-Matthews, Busuttil, Buzek, Cabrnoch, Callanan, Casa, Casini, Caspary, Castiglione, del Castillo Vera, Cederschiöld, Chichester, Chmielewski, Coelho, Daul, Dehaene, Demetriou, Descamps, Deß, Deva, De Veyrac, Díaz de Mera García Consuegra, Dimitrakopoulos, Dombrovskis, Doorn, Dover, Doyle, Duchoň, Duka-Zólyomi, Ebner, Elles, Esteves, Eurlings, Fajmon, Fatuzzo, Ferber, Fernández Martín, Fjellner, Florenz, Fontaine, Fraga Estévez, Freitas, Friedrich, Gahler, Gál, Gaľa, Galeote, García-Margallo y Marfil, Gargani, Gaubert, Gauzès, Gawronski, Gewalt, Gklavakis, Glattfelder, Goepel, Gomolka, Graça Moura, Gräßle, Grosch, Grossetête, Guellec, Gutiérrez-Cortines, Gyürk, Handzlik, Hannan, Harbour, Hatzidakis, Heaton-Harris, Hennicot-Schoepges, Herranz García, Herrero-Tejedor, Hieronymi, Higgins, Hökmark, Hoppenstedt, Hudacký, Ibrisagic, Itälä, Jackson, Jałowiecki, Járóka, Jarzembowski, Jeggle, Jordan Cizelj, Kaczmarek, Kamall, Karas, Kasoulides, Kauppi, Kelam, Kirkhope, Klamt, Klaß, Klich, Koch, Konrad, Korhola, Kratsa-Tsagaropoulou, Kudrycka, Kušķis, Lamassoure, Landsbergis, Langen, Langendries, Lauk, Lechner, Lehne, Lewandowski, Liese, López-Istúriz White, Lulling, McGuinness, McMillan-Scott, Mann Thomas, Mantovani, Marques, Mauro, Mavrommatis, Mayer, Mayor Oreja, Mikolášik, Millán Mon, Mitchell, Montoro Romero, Musotto, Nicholson, van Nistelrooij, Novak, Olajos, Olbrycht, Oomen-Ruijten, Őry, Ouzký, Pack, Panayotopoulos-Cassiotou, Papastamkos, Parish, Patriciello, Pieper, Pinheiro, Pirker, Pleštinská, Podestà, Poettering, Pomés Ruiz, Posdorf, Posselt, Protasiewicz, Purvis, Queiró, Quisthoudt-Rowohl, Rack, Radwan, Reul, Ribeiro e Castro, Roithová, Rudi Ubeda, Rübig, Saïfi, Samaras, Sartori, Saryusz-Wolski, Schierhuber, Schmitt, Schnellhardt, Schöpflin, Schröder, Schwab, Seeber, Seeberg, Siekierski, Silva Peneda, Škottová, Sommer, Sonik, Spautz, Šťastný, Stauner, Stevenson, Strejček, Stubb, Sturdy, Sudre, Szájer, Tajani, Tannock, Thyssen, Toubon, Trakatellis, Ulmer, Vakalis, Van Orden, Varela Suanzes-Carpegna, Varvitsiotis, Vernola, Vidal-Quadras, Vlasák, Weber Manfred, Weisgerber, Wieland, von Wogau, Wortmann-Kool, Záborská, Zaleski, Zappalà, Zieleniec, Zvěřina, Zwiefka

PSE: Andersson, Arif, Arnaoutakis, Attard-Montalto, Ayala Sender, Badia I Cutchet, Barón Crespo, Batzeli, Beglitis, Beňová, Berès, van den Berg, Berger, Berlinguer, Berman, Bösch, Bono, Bourzai, Bozkurt, Bullmann, van den Burg, Busquin, Calabuig Rull, Capoulas Santos, Carlotti, Carnero González, Casaca, Cashman, Cercas, Chiesa, Christensen, Corbett, Corbey, Correia, Cottigny, De Keyser, De Rossa, Désir, De Vits, Díez González, Dobolyi, Douay, Dührkop Dührkop, El Khadraoui, Estrela, Ettl, Evans Robert, Falbr, Fava, Fazakas, Fernandes, Ferreira Anne, Ferreira Elisa, Fruteau, García Pérez, Gebhardt, Geringer de Oedenberg, Gierek, Gill, Glante, Goebbels, Golik, Gomes, Gottardi, Grabowska, Grech, Gröner, Groote, Gruber, Gurmai, Guy-Quint, Hänsch, Hamon, Harangozó, Hasse Ferreira, Haug, Hazan, Hedh, Hedkvist Petersen, Herczog, Honeyball, Hughes, Hutchinson, Ilves, Jørgensen, Kindermann, Kinnock, Kósáné Kovács, Koterec, Krehl, Kreissl-Dörfler, Kristensen, Kuc, Laignel, Lambrinidis, Le Foll, Leichtfried, Leinen, Liberadzki, Lienemann, McAvan, Madeira, Maňka, Mann Erika, Martin David, Martínez Martínez, Masip Hidalgo, Mastenbroek, Matsouka, Medina Ortega, Miguélez Ramos, Mikko, Moraes, Morgan, Moscovici, Muscat, Myller, Napoletano, Obiols i Germà, Occhetto, Öger, Paasilinna, Pahor, Paleckis, Panzeri, Patrie, Peillon, Piecyk, Pinior, Pittella, Pleguezuelos Aguilar, Poignant, Prets, Rapkay, Rasmussen, Reynaud, Riera Madurell, Rocard, Rosati, Rothe, Rouček, Roure, Sacconi, Sakalas, Salinas García, Sánchez Presedo, dos Santos, Savary, Schapira, Scheele, Schulz, Segelström, Sifunakis, Siwiec, Skinner, Sornosa Martínez, Sousa Pinto, Stockmann, Swoboda, Szejna, Tabajdi, Tarabella, Tarand, Thomsen, Titley, Trautmann, Tzampazi, Valenciano Martínez-Orozco, Van Lancker, Vaugrenard, Vergnaud, Vincenzi, Walter, Weiler, Westlund, Wiersma, Willmott, Wynn, Xenogiannakopoulou, Yañez-Barnuevo García, Zani, Zingaretti

UEN: Angelilli, Aylward, Berlato, Bielan, Camre, Crowley, Didžiokas, Foglietta, Foltyn-Kubicka, Janowski, Kamiński, Krasts, Kristovskis, Kuźmiuk, La Russa, Libicki, Maldeikis, Muscardini, Musumeci, Ó Neachtain, Pirilli, Podkański, Roszkowski, Ryan, Szymański, Tatarella, Vaidere, Wojciechowski Janusz, Zīle

Verts/ALE: Aubert, Auken, Beer, Bennahmias, Breyer, Cohn-Bendit, Cramer, Evans Jill, Flautre, de Groen-Kouwenhoven, Hammerstein Mintz, Harms, Hassi, Horáček, Hudghton, Isler Béguin, Joan i Marí, Jonckheer, Kallenbach, Kusstatscher, Lagendijk, Lambert, Lichtenberger, Lipietz, Lucas, Özdemir, Onesta, Romeva i Rueda, Rühle, Schlyter, Schmidt, Schroedter, Smith, Staes, Trüpel, Turmes, Voggenhuber, Ždanoka

Prieš: 23

ALDE: Lambsdorff

IND/DEM: Batten, Bonde, Booth, Clark, Farage, Knapman, Nattrass, Titford, Whittaker, Wise, Železný

NI: Claeys, Dillen, Gollnisch, Lang, Le Pen Jean-Marie, Le Pen Marine, Le Rachinel, Martinez, Mölzer, Romagnoli, Schenardi

Susilaikė: 10

IND/DEM: Coûteaux, Louis, de Villiers

NI: Baco, Kilroy-Silk, Kozlík, Mote

PPE-DE: Coveney

PSE: Castex

Verts/ALE: van Buitenen

4.   Seppänen pranešimas A6-0174/2006

23 pakeitimas

Už: 137

ALDE: Attwooll, Bourlanges, Bowles, Davies, Duff, Hall, Harkin, Jäätteenmäki, Jensen, Karim, Ludford, Lynne, Matsakis, Newton Dunn, Onyszkiewicz, Ortuondo Larrea, Resetarits, Samuelsen, Wallis, Watson

GUE/NGL: Adamou, Agnoletto, Aita, Brie, Catania, de Brún, Guerreiro, Guidoni, Markov, Meijer, Morgantini, Musacchio, Papadimoulis, Pflüger, Triantaphyllides, Wagenknecht

IND/DEM: Bonde, Grabowski, Krupa, Piotrowski, Sinnott, Tomczak, Zapałowski

NI: Chruszcz, Czarnecki Ryszard, Giertych, Martin Hans-Peter, Rutowicz, Wojciechowski Bernard Piotr

PPE-DE: Eurlings, Karas, Pirker, Protasiewicz, Rack, Rübig, Schierhuber, Seeberg

PSE: Andersson, Berès, Berger, Berman, Bösch, Bozkurt, Bullmann, Christensen, Corbey, De Vits, Ettl, Gebhardt, Grech, Gröner, Groote, Gruber, Hedh, Hedkvist Petersen, Jöns, Jørgensen, Kósáné Kovács, Kreissl-Dörfler, Kristensen, Leichtfried, Leinen, Muscat, Myller, Piecyk, Rapkay, Reynaud, Rothe, Scheele, Segelström, Swoboda, Van Lancker, Walter, Weiler, Westlund

UEN: Camre, Kuźmiuk, Maldeikis

Verts/ALE: Aubert, Auken, Beer, Bennahmias, Breyer, van Buitenen, Cohn-Bendit, Cramer, Evans Jill, Flautre, de Groen-Kouwenhoven, Hammerstein Mintz, Harms, Hassi, Horáček, Hudghton, Isler Béguin, Joan i Marí, Jonckheer, Kallenbach, Kusstatscher, Lagendijk, Lambert, Lichtenberger, Lipietz, Lucas, Özdemir, Onesta, Romeva i Rueda, Rühle, Schlyter, Schmidt, Schroedter, Smith, Staes, Trüpel, Turmes, Voggenhuber, Ždanoka

Prieš: 511

ALDE: Andrejevs, Andria, Beaupuy, Birutis, Budreikaitė, Busk, Cappato, Cavada, Chatzimarkakis, Cocilovo, Degutis, Deprez, Dičkutė, Drčar Murko, Fourtou, Gentvilas, Geremek, Gibault, Griesbeck, Guardans Cambó, Hennis-Plasschaert, in 't Veld, Juknevičienė, Kacin, Klinz, Koch-Mehrin, Krahmer, Kułakowski, Lambsdorff, Laperrouze, Lax, Losco, Maaten, Manders, Mohácsi, Morillon, Mulder, Neyts-Uyttebroeck, Nicholson of Winterbourne, Oviir, Pannella, Pistelli, Polfer, Prodi, Ries, Riis-Jørgensen, Staniszewska, Starkevičiūtė, Sterckx, Susta, Szent-Iványi, Takkula, Väyrynen, Van Hecke, Veraldi, Virrankoski

GUE/NGL: Flasarová, Henin, Kaufmann, Kohlíček, Krarup, Manolakou, Maštálka, Meyer Pleite, Pafilis, Portas, Ransdorf, Remek, Seppänen, Sjöstedt, Strož, Svensson, Toussas, Uca, Zimmer

IND/DEM: Batten, Belder, Blokland, Booth, Clark, Coûteaux, Farage, Knapman, Louis, Nattrass, Rogalski, Titford, de Villiers, Whittaker, Wise, Železný

NI: Allister, Battilocchio, Bobošíková, Borghezio, Claeys, De Michelis, Dillen, Gollnisch, Helmer, Lang, Le Pen Jean-Marie, Le Pen Marine, Martinez, Masiel, Mölzer, Mote, Mussolini, Piskorski, Rivera, Romagnoli, Salvini, Schenardi, Speroni, Vanhecke

PPE-DE: Albertini, Andrikienė, Antoniozzi, Ashworth, Atkins, Audy, Ayuso González, Bachelot-Narquin, Barsi-Pataky, Bauer, Beazley, Becsey, Belet, Berend, Böge, Bonsignore, Bowis, Bradbourn, Braghetto, Brejc, Brepoels, Březina, Brok, Brunetta, Bushill-Matthews, Busuttil, Buzek, Cabrnoch, Callanan, Casa, Casini, Caspary, Castiglione, del Castillo Vera, Cederschiöld, Chichester, Chmielewski, Coelho, Coveney, Daul, Dehaene, Demetriou, Descamps, Deß, Deva, De Veyrac, Díaz de Mera García Consuegra, Dimitrakopoulos, Dombrovskis, Doorn, Dover, Doyle, Duchoň, Duka-Zólyomi, Ebner, Elles, Esteves, Fajmon, Fatuzzo, Ferber, Fernández Martín, Fjellner, Florenz, Fontaine, Fraga Estévez, Freitas, Friedrich, Gahler, Gál, Gaľa, Galeote, García-Margallo y Marfil, Gargani, Gaubert, Gauzès, Gawronski, Gewalt, Gklavakis, Glattfelder, Goepel, Gomolka, Graça Moura, Gräßle, Grosch, Grossetête, Guellec, Gutiérrez-Cortines, Gyürk, Handzlik, Hannan, Harbour, Hatzidakis, Heaton-Harris, Hennicot-Schoepges, Herranz García, Herrero-Tejedor, Hieronymi, Higgins, Hökmark, Hoppenstedt, Hudacký, Ibrisagic, Itälä, Jackson, Jałowiecki, Járóka, Jarzembowski, Jeggle, Jordan Cizelj, Kaczmarek, Kamall, Kasoulides, Kauppi, Kelam, Kirkhope, Klamt, Klaß, Klich, Koch, Konrad, Korhola, Kratsa-Tsagaropoulou, Kudrycka, Kušķis, Lamassoure, Landsbergis, Langen, Langendries, Lauk, Lechner, Lehne, Lewandowski, Liese, López-Istúriz White, Lulling, McGuinness, McMillan-Scott, Mann Thomas, Mantovani, Marques, Mauro, Mavrommatis, Mayer, Mayor Oreja, Mikolášik, Millán Mon, Mitchell, Montoro Romero, Musotto, Nicholson, van Nistelrooij, Novak, Olajos, Olbrycht, Oomen-Ruijten, Őry, Ouzký, Pack, Panayotopoulos-Cassiotou, Papastamkos, Parish, Patriciello, Pieper, Pīks, Pinheiro, Pleštinská, Podestà, Poettering, Pomés Ruiz, Posdorf, Posselt, Purvis, Queiró, Quisthoudt-Rowohl, Radwan, Reul, Ribeiro e Castro, Roithová, Rudi Ubeda, Saïfi, Samaras, Sartori, Saryusz-Wolski, Schmitt, Schnellhardt, Schöpflin, Schröder, Schwab, Seeber, Siekierski, Silva Peneda, Škottová, Sommer, Sonik, Spautz, Šťastný, Stauner, Stevenson, Strejček, Stubb, Sturdy, Sudre, Szájer, Tajani, Tannock, Thyssen, Toubon, Trakatellis, Ulmer, Vakalis, Van Orden, Varela Suanzes-Carpegna, Varvitsiotis, Vernola, Vidal-Quadras, Vlasák, Weber Manfred, Weisgerber, Wieland, von Wogau, Wortmann-Kool, Záborská, Zaleski, Zappalà, Zieleniec, Zvěřina, Zwiefka

PSE: Arif, Arnaoutakis, Attard-Montalto, Ayala Sender, Badia I Cutchet, Barón Crespo, Batzeli, Beglitis, Beňová, van den Berg, Berlinguer, Bono, Bourzai, van den Burg, Busquin, Calabuig Rull, Capoulas Santos, Carlotti, Carnero González, Casaca, Cashman, Castex, Cercas, Chiesa, Corbett, Correia, Cottigny, De Keyser, De Rossa, Désir, Díez González, Dobolyi, Douay, Dührkop Dührkop, El Khadraoui, Estrela, Evans Robert, Falbr, Fava, Fazakas, Fernandes, Ferreira Elisa, Fruteau, García Pérez, Geringer de Oedenberg, Gierek, Gill, Glante, Goebbels, Golik, Gomes, Gottardi, Grabowska, Guy-Quint, Hänsch, Hamon, Harangozó, Hasse Ferreira, Haug, Hazan, Herczog, Honeyball, Hughes, Hutchinson, Ilves, Kindermann, Kinnock, Koterec, Krehl, Kuc, Laignel, Lambrinidis, Le Foll, Liberadzki, Lienemann, Locatelli, McAvan, Madeira, Maňka, Mann Erika, Martin David, Martínez Martínez, Masip Hidalgo, Mastenbroek, Matsouka, Medina Ortega, Miguélez Ramos, Mikko, Moraes, Moreno Sánchez, Morgan, Moscovici, Napoletano, Obiols i Germà, Occhetto, Öger, Paasilinna, Pahor, Paleckis, Panzeri, Patrie, Peillon, Pinior, Pittella, Pleguezuelos Aguilar, Poignant, Prets, Rasmussen, Riera Madurell, Rocard, Rosati, Rouček, Roure, Sacconi, Sakalas, Salinas García, Sánchez Presedo, dos Santos, Savary, Schapira, Schulz, Sifunakis, Siwiec, Skinner, Sornosa Martínez, Sousa Pinto, Stockmann, Szejna, Tabajdi, Tarabella, Tarand, Thomsen, Titley, Trautmann, Tzampazi, Valenciano Martínez-Orozco, Vaugrenard, Vergnaud, Vincenzi, Wiersma, Willmott, Wynn, Xenogiannakopoulou, Yañez-Barnuevo García, Zani, Zingaretti

UEN: Angelilli, Aylward, Berlato, Bielan, Crowley, Didžiokas, Foglietta, Foltyn-Kubicka, Janowski, Kamiński, Krasts, Kristovskis, La Russa, Libicki, Musumeci, Ó Neachtain, Pirilli, Roszkowski, Ryan, Szymański, Tatarella, Wojciechowski Janusz, Zīle

Susilaikė: 12

ALDE: Alvaro, Savi, Toia

IND/DEM: Pęk

NI: Baco, Belohorská, Kilroy-Silk, Kozlík, Le Rachinel

PSE: Ferreira Anne, Gurmai

UEN: Vaidere

Balsavimo pataisymai

Saïd El Khadraoui, Eva-Britt Svensson, Jonas Sjöstedt, Poul Nyrup Rasmussen

Prieš

Jean-Louis Bourlanges

5.   Seppänen pranešimas A6-0174/2006

24 pakeitimas

Už: 160

ALDE: Attwooll, Bowles, Davies, Duff, Hall, Harkin, Karim, Ludford, Lynne, Manders, Nicholson of Winterbourne, Ortuondo Larrea, Resetarits, Samuelsen, Wallis, Watson

GUE/NGL: Adamou, Agnoletto, Aita, Brie, Catania, de Brún, Figueiredo, Flasarová, Guerreiro, Guidoni, Kaufmann, Krarup, Liotard, Manolakou, Markov, Meijer, Meyer Pleite, Morgantini, Musacchio, Pafilis, Papadimoulis, Pflüger, Portas, Ransdorf, Seppänen, Sjöstedt, Strož, Svensson, Toussas, Triantaphyllides, Uca, Wagenknecht, Zimmer

IND/DEM: Batten, Belder, Blokland, Bonde, Booth, Clark, Farage, Grabowski, Knapman, Krupa, Nattrass, Pęk, Piotrowski, Rogalski, Titford, Tomczak, Whittaker, Wise, Zapałowski

NI: Chruszcz, Giertych, Martin Hans-Peter, Rutowicz, Wojciechowski Bernard Piotr

PPE-DE: Itälä, Karas, Pirker, Rack, Rübig, Schierhuber, Seeberg, Silva Peneda, Šťastný

PSE: Berger, Berman, Bösch, Bozkurt, Bullmann, Christensen, Corbey, De Vits, El Khadraoui, Ettl, Gebhardt, Grech, Gröner, Groote, Gruber, Haug, Hedh, Hedkvist Petersen, Jørgensen, Kreissl-Dörfler, Kristensen, Leichtfried, Leinen, Muscat, Piecyk, Rapkay, Reynaud, Rothe, Scheele, Segelström, Thomsen, Van Lancker, Walter, Weiler, Westlund

UEN: Bielan, Camre, Kamiński, Wojciechowski Janusz

Verts/ALE: Aubert, Auken, Beer, Bennahmias, Breyer, van Buitenen, Cohn-Bendit, Cramer, Evans Jill, Flautre, de Groen-Kouwenhoven, Hammerstein Mintz, Harms, Hassi, Horáček, Hudghton, Isler Béguin, Joan i Marí, Jonckheer, Kallenbach, Kusstatscher, Lagendijk, Lambert, Lichtenberger, Lipietz, Lucas, Özdemir, Onesta, Romeva i Rueda, Rühle, Schlyter, Schmidt, Schroedter, Smith, Staes, Trüpel, Turmes, Voggenhuber, Ždanoka

Prieš: 469

ALDE: Andrejevs, Andria, Beaupuy, Birutis, Bourlanges, Budreikaitė, Busk, Cappato, Cavada, Chatzimarkakis, Cocilovo, Degutis, Deprez, Dičkutė, Drčar Murko, Fourtou, Gentvilas, Geremek, Gibault, Griesbeck, Guardans Cambó, Hennis-Plasschaert, in 't Veld, Jäätteenmäki, Jensen, Juknevičienė, Kacin, Klinz, Koch-Mehrin, Krahmer, Kułakowski, Lambsdorff, Laperrouze, Lax, Losco, Maaten, Mohácsi, Morillon, Mulder, Newton Dunn, Neyts-Uyttebroeck, Onyszkiewicz, Oviir, Pannella, Pistelli, Polfer, Prodi, Ries, Riis-Jørgensen, Savi, Staniszewska, Starkevičiūtė, Sterckx, Susta, Szent-Iványi, Takkula, Väyrynen, Van Hecke, Veraldi, Virrankoski

GUE/NGL: Henin, Kohlíček, Remek

IND/DEM: Coûteaux, Louis, Sinnott, de Villiers, Železný

NI: Allister, Battilocchio, Bobošíková, Claeys, Czarnecki Ryszard, De Michelis, Dillen, Gollnisch, Helmer, Lang, Le Pen Jean-Marie, Le Pen Marine, Le Rachinel, Martinez, Masiel, Mölzer, Mote, Mussolini, Piskorski, Rivera, Romagnoli, Schenardi, Vanhecke

PPE-DE: Albertini, Andrikienė, Antoniozzi, Ashworth, Atkins, Audy, Ayuso González, Bachelot-Narquin, Barsi-Pataky, Bauer, Beazley, Becsey, Belet, Berend, Böge, Bonsignore, Bowis, Bradbourn, Braghetto, Brejc, Brepoels, Březina, Brok, Brunetta, Bushill-Matthews, Busuttil, Buzek, Cabrnoch, Callanan, Casa, Casini, Caspary, Castiglione, del Castillo Vera, Cederschiöld, Chichester, Chmielewski, Coelho, Daul, Dehaene, Demetriou, Descamps, Deß, Deva, De Veyrac, Díaz de Mera García Consuegra, Dimitrakopoulos, Dombrovskis, Doorn, Dover, Doyle, Duchoň, Duka-Zólyomi, Ebner, Elles, Esteves, Fajmon, Fatuzzo, Ferber, Fernández Martín, Fjellner, Florenz, Fontaine, Fraga Estévez, Freitas, Friedrich, Gahler, Gál, Gaľa, Galeote, García-Margallo y Marfil, Gargani, Gaubert, Gauzès, Gawronski, Gewalt, Gklavakis, Glattfelder, Goepel, Gomolka, Graça Moura, Gräßle, Grosch, Grossetête, Guellec, Gutiérrez-Cortines, Gyürk, Handzlik, Hannan, Harbour, Hatzidakis, Heaton-Harris, Hennicot-Schoepges, Herranz García, Herrero-Tejedor, Hieronymi, Higgins, Hökmark, Hoppenstedt, Hudacký, Ibrisagic, Jackson, Jałowiecki, Járóka, Jarzembowski, Jeggle, Jordan Cizelj, Kaczmarek, Kamall, Kasoulides, Kauppi, Kelam, Kirkhope, Klamt, Klaß, Klich, Koch, Konrad, Korhola, Kratsa-Tsagaropoulou, Kudrycka, Kušķis, Lamassoure, Landsbergis, Langen, Langendries, Lauk, Lechner, Lehne, Lewandowski, Liese, López-Istúriz White, Lulling, McGuinness, McMillan-Scott, Mann Thomas, Mantovani, Marques, Mauro, Mavrommatis, Mayer, Mayor Oreja, Mikolášik, Millán Mon, Mitchell, Montoro Romero, Musotto, Nicholson, van Nistelrooij, Novak, Olajos, Olbrycht, Oomen-Ruijten, Őry, Ouzký, Pack, Panayotopoulos-Cassiotou, Papastamkos, Parish, Patriciello, Pieper, Pīks, Pinheiro, Pleštinská, Podestà, Poettering, Pomés Ruiz, Posdorf, Posselt, Protasiewicz, Purvis, Queiró, Quisthoudt-Rowohl, Radwan, Reul, Ribeiro e Castro, Roithová, Rudi Ubeda, Saïfi, Samaras, Sartori, Saryusz-Wolski, Schmitt, Schnellhardt, Schöpflin, Schröder, Schwab, Seeber, Siekierski, Škottová, Sommer, Sonik, Spautz, Stauner, Stevenson, Strejček, Stubb, Sturdy, Sudre, Szájer, Tajani, Tannock, Thyssen, Toubon, Trakatellis, Ulmer, Vakalis, Van Orden, Varela Suanzes-Carpegna, Varvitsiotis, Vernola, Vidal-Quadras, Vlasák, Weber Manfred, Weisgerber, von Wogau, Wortmann-Kool, Záborská, Zaleski, Zappalà, Zieleniec, Zvěřina, Zwiefka

PSE: Arif, Arnaoutakis, Attard-Montalto, Ayala Sender, Badia I Cutchet, Barón Crespo, Batzeli, Beglitis, Beňová, van den Berg, Berlinguer, Bono, Bourzai, van den Burg, Calabuig Rull, Capoulas Santos, Carlotti, Carnero González, Casaca, Cashman, Castex, Cercas, Chiesa, Corbett, Correia, Cottigny, De Keyser, De Rossa, Díez González, Dobolyi, Douay, Dührkop Dührkop, Estrela, Evans Robert, Falbr, Fava, Fazakas, Fernandes, Ferreira Elisa, Fruteau, García Pérez, Geringer de Oedenberg, Gierek, Gill, Glante, Goebbels, Gomes, Gottardi, Grabowska, Gurmai, Guy-Quint, Hänsch, Hamon, Harangozó, Hasse Ferreira, Hazan, Herczog, Honeyball, Hughes, Hutchinson, Ilves, Kindermann, Kinnock, Kósáné Kovács, Koterec, Krehl, Kuc, Laignel, Lambrinidis, Le Foll, Liberadzki, Lienemann, McAvan, Madeira, Maňka, Mann Erika, Martin David, Martínez Martínez, Masip Hidalgo, Mastenbroek, Matsouka, Medina Ortega, Miguélez Ramos, Mikko, Moraes, Moreno Sánchez, Morgan, Moscovici, Napoletano, Obiols i Germà, Occhetto, Öger, Paasilinna, Pahor, Paleckis, Panzeri, Pinior, Pittella, Pleguezuelos Aguilar, Poignant, Prets, Rasmussen, Riera Madurell, Rocard, Rosati, Rouček, Roure, Sacconi, Sakalas, Salinas García, Sánchez Presedo, dos Santos, Savary, Schapira, Sifunakis, Siwiec, Skinner, Sornosa Martínez, Sousa Pinto, Stockmann, Szejna, Tabajdi, Tarabella, Tarand, Titley, Trautmann, Tzampazi, Valenciano Martínez-Orozco, Vaugrenard, Vergnaud, Vincenzi, Wiersma, Willmott, Wynn, Xenogiannakopoulou, Yañez-Barnuevo García, Zani

UEN: Angelilli, Aylward, Berlato, Crowley, Didžiokas, Foglietta, Krasts, Kristovskis, La Russa, Maldeikis, Muscardini, Musumeci, Ó Neachtain, Pirilli, Ryan, Tatarella, Vaidere, Zīle

Susilaikė: 20

ALDE: Alvaro, Matsakis, Toia

NI: Baco, Belohorská, Borghezio, Kilroy-Silk, Kozlík, Salvini, Speroni

PPE-DE: Coveney, Eurlings

PSE: Ferreira Anne

UEN: Foltyn-Kubicka, Janowski, Kuźmiuk, Libicki, Podkański, Roszkowski, Szymański

Balsavimo pataisymai

John Attard-Montalto, Richard Seeber, Poul Nyrup Rasmussen

6.   Seppänen pranešimas A6-0174/2006

25 pakeitimas

Už: 166

ALDE: Attwooll, Bowles, Davies, Duff, Hall, Harkin, Karim, Lambsdorff, Ludford, Lynne, Ortuondo Larrea, Resetarits, Samuelsen, Wallis, Watson

GUE/NGL: Adamou, Agnoletto, Aita, Brie, Catania, de Brún, Figueiredo, Flasarová, Guerreiro, Guidoni, Kaufmann, Kohlíček, Krarup, Liotard, Manolakou, Markov, Maštálka, Meijer, Meyer Pleite, Morgantini, Musacchio, Pafilis, Papadimoulis, Pflüger, Portas, Ransdorf, Seppänen, Sjöstedt, Strož, Svensson, Toussas, Triantaphyllides, Uca, Wagenknecht, Zimmer

IND/DEM: Batten, Belder, Blokland, Bonde, Booth, Clark, Farage, Grabowski, Knapman, Krupa, Nattrass, Pęk, Piotrowski, Rogalski, Sinnott, Titford, Tomczak, Whittaker, Wise, Zapałowski

NI: Chruszcz, Czarnecki Ryszard, Giertych, Martin Hans-Peter, Rutowicz, Wojciechowski Bernard Piotr

PPE-DE: Dehaene, Karas, Pirker, Rack, Rübig, Schierhuber, Seeberg

PSE: Andersson, Berger, Berman, Bösch, Bozkurt, Bullmann, Christensen, Corbey, De Vits, El Khadraoui, Ettl, Gebhardt, Grech, Gröner, Groote, Gruber, Haug, Hedh, Hedkvist Petersen, Jørgensen, Kreissl-Dörfler, Kristensen, Leichtfried, Leinen, Muscat, Piecyk, Rapkay, Rasmussen, Reynaud, Rothe, Scheele, Segelström, Swoboda, Thomsen, Van Lancker, Walter, Weiler, Westlund

UEN: Bielan, Camre, Didžiokas, Kamiński, La Russa, Maldeikis, Wojciechowski Janusz

Verts/ALE: Aubert, Auken, Beer, Bennahmias, Breyer, Cohn-Bendit, Cramer, Evans Jill, Flautre, de Groen-Kouwenhoven, Hammerstein Mintz, Harms, Hassi, Horáček, Hudghton, Isler Béguin, Joan i Marí, Jonckheer, Kallenbach, Kusstatscher, Lagendijk, Lambert, Lichtenberger, Lipietz, Lucas, Özdemir, Onesta, Romeva i Rueda, Rühle, Schlyter, Schmidt, Schroedter, Smith, Staes, Trüpel, Turmes, Voggenhuber, Ždanoka

Prieš: 471

ALDE: Andrejevs, Andria, Beaupuy, Birutis, Bourlanges, Budreikaitė, Busk, Cappato, Cavada, Chatzimarkakis, Cocilovo, Degutis, Deprez, Dičkutė, Drčar Murko, Fourtou, Gentvilas, Geremek, Gibault, Griesbeck, Guardans Cambó, Hennis-Plasschaert, in 't Veld, Jäätteenmäki, Jensen, Juknevičienė, Kacin, Klinz, Koch-Mehrin, Krahmer, Kułakowski, Laperrouze, Lax, Losco, Maaten, Manders, Mohácsi, Morillon, Mulder, Newton Dunn, Neyts-Uyttebroeck, Nicholson of Winterbourne, Onyszkiewicz, Oviir, Pannella, Pistelli, Polfer, Prodi, Ries, Riis-Jørgensen, Savi, Staniszewska, Starkevičiūtė, Sterckx, Susta, Szent-Iványi, Takkula, Toia, Väyrynen, Van Hecke, Veraldi, Virrankoski

GUE/NGL: Henin

IND/DEM: Železný

NI: Allister, Battilocchio, Bobošíková, Claeys, De Michelis, Dillen, Gollnisch, Helmer, Lang, Le Pen Jean-Marie, Le Pen Marine, Le Rachinel, Martinez, Masiel, Mölzer, Mote, Mussolini, Piskorski, Rivera, Romagnoli, Schenardi, Speroni, Vanhecke

PPE-DE: Albertini, Andrikienė, Antoniozzi, Ashworth, Atkins, Audy, Ayuso González, Bachelot-Narquin, Barsi-Pataky, Bauer, Beazley, Becsey, Belet, Berend, Böge, Bonsignore, Bowis, Bradbourn, Braghetto, Brejc, Brepoels, Březina, Brok, Brunetta, Bushill-Matthews, Busuttil, Buzek, Cabrnoch, Callanan, Casa, Casini, Caspary, Castiglione, del Castillo Vera, Cederschiöld, Chichester, Chmielewski, Coelho, Daul, Demetriou, Descamps, Deß, Deva, De Veyrac, Díaz de Mera García Consuegra, Dimitrakopoulos, Dombrovskis, Doorn, Dover, Doyle, Duchoň, Duka-Zólyomi, Ebner, Elles, Esteves, Fajmon, Fatuzzo, Ferber, Fernández Martín, Fjellner, Fontaine, Fraga Estévez, Freitas, Friedrich, Gahler, Gál, Gaľa, Galeote, García-Margallo y Marfil, Gargani, Gaubert, Gauzès, Gawronski, Gewalt, Gklavakis, Glattfelder, Goepel, Gomolka, Graça Moura, Gräßle, Grosch, Grossetête, Guellec, Gutiérrez-Cortines, Gyürk, Handzlik, Hannan, Harbour, Hatzidakis, Heaton-Harris, Hennicot-Schoepges, Herranz García, Herrero-Tejedor, Hieronymi, Higgins, Hökmark, Hoppenstedt, Hudacký, Ibrisagic, Itälä, Jackson, Jałowiecki, Járóka, Jarzembowski, Jeggle, Jordan Cizelj, Kaczmarek, Kamall, Kasoulides, Kauppi, Kelam, Kirkhope, Klamt, Klaß, Klich, Koch, Konrad, Korhola, Kratsa-Tsagaropoulou, Kudrycka, Kušķis, Lamassoure, Landsbergis, Langen, Langendries, Lauk, Lechner, Lehne, Lewandowski, Liese, López-Istúriz White, Lulling, McGuinness, McMillan-Scott, Mann Thomas, Mantovani, Marques, Mauro, Mavrommatis, Mayer, Mayor Oreja, Mikolášik, Millán Mon, Mitchell, Montoro Romero, Musotto, Nicholson, van Nistelrooij, Novak, Olajos, Olbrycht, Oomen-Ruijten, Őry, Ouzký, Pack, Panayotopoulos-Cassiotou, Papastamkos, Parish, Patriciello, Pieper, Pīks, Pinheiro, Pleštinská, Podestà, Poettering, Pomés Ruiz, Posdorf, Posselt, Protasiewicz, Purvis, Queiró, Quisthoudt-Rowohl, Radwan, Reul, Ribeiro e Castro, Roithová, Rudi Ubeda, Saïfi, Samaras, Sartori, Saryusz-Wolski, Schmitt, Schnellhardt, Schöpflin, Schröder, Schwab, Seeber, Siekierski, Silva Peneda, Škottová, Sommer, Sonik, Spautz, Šťastný, Stauner, Stevenson, Strejček, Stubb, Sturdy, Sudre, Szájer, Tajani, Tannock, Thyssen, Toubon, Trakatellis, Ulmer, Vakalis, Van Orden, Varela Suanzes-Carpegna, Varvitsiotis, Vernola, Vidal-Quadras, Vlasák, Weber Manfred, Weisgerber, Wieland, von Wogau, Wortmann-Kool, Záborská, Zaleski, Zappalà, Zieleniec, Zvěřina, Zwiefka

PSE: Arif, Arnaoutakis, Attard-Montalto, Ayala Sender, Badia I Cutchet, Barón Crespo, Batzeli, Beglitis, Beňová, Berès, van den Berg, Berlinguer, Bono, Bourzai, van den Burg, Busquin, Calabuig Rull, Capoulas Santos, Carlotti, Carnero González, Casaca, Cashman, Castex, Cercas, Chiesa, Corbett, Correia, Cottigny, De Keyser, De Rossa, Désir, Díez González, Dobolyi, Douay, Dührkop Dührkop, Estrela, Evans Robert, Falbr, Fava, Fazakas, Fernandes, Ferreira Elisa, Fruteau, García Pérez, Geringer de Oedenberg, Gierek, Gill, Glante, Goebbels, Golik, Gomes, Gottardi, Grabowska, Gurmai, Guy-Quint, Hänsch, Hamon, Harangozó, Hasse Ferreira, Hazan, Herczog, Honeyball, Hughes, Hutchinson, Ilves, Jöns, Kindermann, Kinnock, Kósáné Kovács, Koterec, Krehl, Kuc, Laignel, Lambrinidis, Le Foll, Liberadzki, Lienemann, Locatelli, McAvan, Madeira, Maňka, Mann Erika, Martin David, Martínez Martínez, Masip Hidalgo, Mastenbroek, Matsouka, Medina Ortega, Miguélez Ramos, Mikko, Moraes, Moreno Sánchez, Morgan, Moscovici, Napoletano, Obiols i Germà, Occhetto, Öger, Paasilinna, Pahor, Paleckis, Panzeri, Patrie, Peillon, Pinior, Pittella, Pleguezuelos Aguilar, Poignant, Prets, Riera Madurell, Rocard, Rosati, Rouček, Roure, Sacconi, Sakalas, Salinas García, Sánchez Presedo, dos Santos, Savary, Schapira, Sifunakis, Siwiec, Skinner, Sornosa Martínez, Sousa Pinto, Stockmann, Szejna, Tabajdi, Tarabella, Tarand, Titley, Trautmann, Tzampazi, Vaugrenard, Vergnaud, Vincenzi, Wiersma, Willmott, Wynn, Xenogiannakopoulou, Yañez-Barnuevo García, Zani, Zingaretti

UEN: Angelilli, Aylward, Berlato, Crowley, Foglietta, Krasts, Kristovskis, Muscardini, Musumeci, Ó Neachtain, Pirilli, Ryan, Tatarella, Vaidere, Zīle

Susilaikė: 23

ALDE: Alvaro, Matsakis

GUE/NGL: Remek

IND/DEM: Coûteaux, Louis, de Villiers

NI: Baco, Belohorská, Borghezio, Kilroy-Silk, Kozlík, Salvini

PPE-DE: Coveney, Eurlings

PSE: Schulz

UEN: Foltyn-Kubicka, Janowski, Kuźmiuk, Libicki, Podkański, Roszkowski, Szymański

Verts/ALE: van Buitenen

Balsavimo pataisymai

John Attard-Montalto,Richard Seeber

7.   Calabuig Rull pranešimas A6-0206/2006

Rezoliucija

Už: 484

ALDE: Alvaro, Andrejevs, Andria, Attwooll, Beaupuy, Bowles, Budreikaitė, Busk, Cappato, Cavada, Chatzimarkakis, Cocilovo, Degutis, Deprez, Dičkutė, Drčar Murko, Duff, Fourtou, Gentvilas, Geremek, Gibault, Griesbeck, Guardans Cambó, Hall, Harkin, Hennis-Plasschaert, in 't Veld, Jäätteenmäki, Jensen, Juknevičienė, Kacin, Karim, Koch-Mehrin, Kułakowski, Lambsdorff, Laperrouze, Lax, Losco, Ludford, Lynne, Maaten, Manders, Matsakis, Mohácsi, Morillon, Mulder, Newton Dunn, Neyts-Uyttebroeck, Nicholson of Winterbourne, Onyszkiewicz, Ortuondo Larrea, Pannella, Pistelli, Polfer, Prodi, Resetarits, Riis-Jørgensen, Savi, Staniszewska, Starkevičiūtė, Sterckx, Susta, Szent-Iványi, Takkula, Toia, Väyrynen, Van Hecke, Veraldi, Virrankoski, Wallis, Watson

IND/DEM: Bonde

NI: Battilocchio, Belohorská, Borghezio, Czarnecki Ryszard, De Michelis, Kozlík, Masiel, Piskorski, Rivera, Rutowicz, Salvini

PPE-DE: Albertini, Andrikienė, Antoniozzi, Ashworth, Atkins, Audy, Ayuso González, Bachelot-Narquin, Barsi-Pataky, Bauer, Beazley, Becsey, Belet, Berend, Böge, Bonsignore, Bowis, Bradbourn, Braghetto, Brejc, Brepoels, Březina, Brok, Brunetta, Bushill-Matthews, Busuttil, Buzek, Cabrnoch, Casini, Caspary, Castiglione, Cederschiöld, Chichester, Chmielewski, Coelho, Coveney, Daul, Dehaene, Demetriou, Descamps, Díaz de Mera García Consuegra, Dimitrakopoulos, Dombrovskis, Doorn, Dover, Doyle, Duchoň, Duka-Zólyomi, Ebner, Elles, Esteves, Eurlings, Fajmon, Fatuzzo, Ferber, Fernández Martín, Fjellner, Florenz, Fontaine, Fraga Estévez, Freitas, Friedrich, Gahler, Gál, Gaľa, Galeote, García-Margallo y Marfil, Gargani, Gaubert, Gauzès, Gawronski, Gewalt, Gklavakis, Glattfelder, Goepel, Gomolka, Graça Moura, Gräßle, Grosch, Grossetête, Guellec, Gutiérrez-Cortines, Gyürk, Handzlik, Harbour, Hatzidakis, Hennicot-Schoepges, Herranz García, Herrero-Tejedor, Hieronymi, Higgins, Hökmark, Hoppenstedt, Hudacký, Ibrisagic, Itälä, Jackson, Jałowiecki, Járóka, Jarzembowski, Jeggle, Jordan Cizelj, Kaczmarek, Kamall, Karas, Kasoulides, Kauppi, Kelam, Kirkhope, Klamt, Klaß, Klich, Konrad, Korhola, Kratsa-Tsagaropoulou, Kudrycka, Kušķis, Lamassoure, Landsbergis, Langen, Langendries, Lauk, Lehne, Lewandowski, López-Istúriz White, Lulling, McGuinness, McMillan-Scott, Mann Thomas, Mauro, Mavrommatis, Mayer, Mayor Oreja, Mikolášik, Millán Mon, Mitchell, Montoro Romero, Musotto, Nicholson, van Nistelrooij, Novak, Olajos, Olbrycht, Oomen-Ruijten, Őry, Ouzký, Pack, Panayotopoulos-Cassiotou, Papastamkos, Parish, Patriciello, Pieper, Pīks, Pinheiro, Pirker, Pleštinská, Podestà, Poettering, Pomés Ruiz, Posdorf, Posselt, Protasiewicz, Purvis, Queiró, Quisthoudt-Rowohl, Rack, Radwan, Reul, Roithová, Rudi Ubeda, Rübig, Saïfi, Saryusz-Wolski, Schierhuber, Schmitt, Schnellhardt, Schöpflin, Schröder, Schwab, Seeber, Seeberg, Siekierski, Silva Peneda, Škottová, Sonik, Spautz, Šťastný, Stauner, Stevenson, Stubb, Sturdy, Sudre, Szájer, Tajani, Tannock, Thyssen, Toubon, Trakatellis, Ulmer, Vakalis, Van Orden, Varela Suanzes-Carpegna, Varvitsiotis, Vidal-Quadras, Vlasák, Weber Manfred, Weisgerber, Wieland, Wortmann-Kool, Záborská, Zaleski, Zappalà, Zieleniec, Zvěřina, Zwiefka

PSE: Andersson, Arif, Arnaoutakis, Attard-Montalto, Ayala Sender, Badia I Cutchet, Barón Crespo, Batzeli, Beglitis, Berès, van den Berg, Berger, Berlinguer, Berman, Bösch, Bono, Bourzai, Bozkurt, van den Burg, Busquin, Calabuig Rull, Capoulas Santos, Carlotti, Carnero González, Casaca, Cashman, Castex, Cercas, Chiesa, Christensen, Corbett, Corbey, Correia, Cottigny, De Keyser, De Rossa, Désir, De Vits, Díez González, Dobolyi, Douay, Dührkop Dührkop, El Khadraoui, Estrela, Ettl, Evans Robert, Fazakas, Fernandes, Ferreira Anne, Ferreira Elisa, Ford, Fruteau, García Pérez, Gebhardt, Geringer de Oedenberg, Gierek, Gill, Glante, Golik, Gomes, Grabowska, Grech, Gröner, Groote, Gruber, Gurmai, Hänsch, Hamon, Harangozó, Hasse Ferreira, Haug, Hazan, Hedh, Hedkvist Petersen, Herczog, Honeyball, Hughes, Hutchinson, Ilves, Jöns, Jørgensen, Kindermann, Kinnock, Krehl, Kristensen, Kuc, Lambrinidis, Le Foll, Leichtfried, Liberadzki, Lienemann, Locatelli, McAvan, Madeira, Mann Erika, Martin David, Martínez Martínez, Masip Hidalgo, Mastenbroek, Matsouka, Medina Ortega, Miguélez Ramos, Mikko, Moraes, Morgan, Moscovici, Myller, Napoletano, Obiols i Germà, Occhetto, Öger, Paasilinna, Panzeri, Patrie, Piecyk, Pinior, Pleguezuelos Aguilar, Poignant, Prets, Rapkay, Rasmussen, Reynaud, Riera Madurell, Rosati, Rothe, Rouček, Roure, Sacconi, Sakalas, Sánchez Presedo, dos Santos, Savary, Schapira, Scheele, Schulz, Segelström, Sifunakis, Siwiec, Skinner, Sornosa Martínez, Sousa Pinto, Stockmann, Swoboda, Szejna, Tabajdi, Tarabella, Tarand, Thomsen, Titley, Trautmann, Tzampazi, Van Lancker, Vaugrenard, Vergnaud, Vincenzi, Walter, Weiler, Westlund, Wiersma, Willmott, Wynn, Xenogiannakopoulou, Yañez-Barnuevo García, Zani, Zingaretti

UEN: Angelilli, Aylward, Didžiokas, Foglietta, Foltyn-Kubicka, Janowski, Kristovskis, Kuźmiuk, La Russa, Libicki, Maldeikis, Muscardini, Musumeci, Pirilli, Podkański, Roszkowski, Ryan, Tatarella, Vaidere, Wojciechowski Janusz, Zīle

Prieš: 58

GUE/NGL: Manolakou, Pafilis, Pflüger, Toussas, Wagenknecht

IND/DEM: Batten, Belder, Blokland, Booth, Clark, Knapman, Nattrass, Sinnott, Titford, Whittaker, Wise

NI: Allister, Chruszcz, Giertych, Kilroy-Silk, Martin Hans-Peter, Mote, Wojciechowski Bernard Piotr

Verts/ALE: Aubert, Auken, Beer, Bennahmias, Breyer, Cohn-Bendit, Cramer, Evans Jill, Flautre, de Groen-Kouwenhoven, Hammerstein Mintz, Harms, Hassi, Horáček, Hudghton, Isler Béguin, Jonckheer, Kallenbach, Kusstatscher, Lagendijk, Lambert, Lichtenberger, Lipietz, Özdemir, Onesta, Romeva i Rueda, Rühle, Schlyter, Schmidt, Schroedter, Smith, Trüpel, Turmes, Voggenhuber, Ždanoka

Susilaikė: 54

GUE/NGL: Adamou, Agnoletto, Aita, Brie, Catania, de Brún, Figueiredo, Flasarová, Guerreiro, Guidoni, Henin, Kaufmann, Kohlíček, Liotard, Markov, Maštálka, Meijer, Meyer Pleite, Morgantini, Musacchio, Papadimoulis, Ransdorf, Remek, Seppänen, Sjöstedt, Strož, Svensson, Triantaphyllides, Uca, Zimmer

IND/DEM: Grabowski, Krupa, Louis, Pęk, Piotrowski, Rogalski, de Villiers, Zapałowski, Železný

NI: Baco, Bobošíková, Claeys, Dillen, Gollnisch, Lang, Le Rachinel, Romagnoli, Schenardi, Vanhecke

PPE-DE: Koch, Sommer, Strejček

PSE: Kreissl-Dörfler

Verts/ALE: van Buitenen


PRIIMTI TEKSTAI

 

P6_TA(2006)0297

Tarpvalstybinio policijos bendradarbiavimo stiprinimas *

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Nyderlandų Karalystės iniciatyvos dėl Tarybos sprendimo priėmimo dėl tarpvalstybinio policijos bendradarbiavimo stiprinimo susibūrimuose, kuriuose dalyvauja daug žmonių iš daugiau nei vienos valstybės narės ir kuriuose policijos pajėgomis pirmiausiai siekiama palaikyti viešąją tvarką bei užtikrinti visuomenės saugumą ir užkardyti baudžiamąsias veikas bei su jomis kovoti (6930/2005 — C6-0117/2005 — 2005/0804(CNS))

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Nyderlandų Karalystės iniciatyvą (6930/2005) (1),

atsižvelgdamas į ES sutarties 34 straipsnio 2 dalies c punktą,

atsižvelgdamas į ES sutarties 39 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0117/2005),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 ir 51 straipsnius,

atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A6-0222/2006);

1.

pritaria Nyderlandų Karalystės iniciatyvai su pakeitimais;

2.

ragina Tarybą atitinkamai pakeisti dokumento tekstą;

3.

ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.

ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Nyderlandų Karalystės iniciatyvą;

5.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei Nyderlandų Karalystės vyriausybei.

3a)

Šios iniciatyvos pagrindas — 2001 m. liepos 13 d. Tarybos išvados dėl saugumo Europos Vadovų Tarybos susitikimų ir kitų panašaus lygio renginių metu.

3b)

Šiame pasiūlyme remiamasi priemonėmis, nurodytomis 1997 m. gegužės 26 d. Bendruosiuose veiksmuose 97/339/TVR, Tarybos priimtuose remiantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, dėl bendradarbiavimo teisėtvarkos ir saugumo srityje (2) ir 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos rezoliucijoje dėl saugumo Europos Vadovų Tarybos susitikimų ir kitų panašaus lygio renginių metu (3) .

(4)

Atsižvelgiant į šią tendenciją ir tęsiant ankstesnes iniciatyvas (4), šioje srityje reikėtų sustiprinti tarptautinį policijos bendradarbiavimą.

(4)

Atsižvelgiant į šią tendenciją ir tęsiant ankstesnes iniciatyvas, šioje srityje būtina sustiprinti tarptautinį policijos bendradarbiavimą, laikantis proporcingumo ir subsidiarumo principų bei Europos taisyklių dėl privatumo apsaugos.

5)

Šengeno acquis nustatytų galimybių nepakanka, kad būtų užtikrinta veiksminga tarpvalstybinė pagalba,

Išbraukta.

1.

Paskutinį kiekvienų kalendorinių metų ketvirtį Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė pateikia kitais kalendoriniais metais numatomų tarpvalstybinės pagalbos poreikių apžvalgą.

1.

Paskutinį kiekvienų kalendorinių metų ketvirtį Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė pateikia kitais kalendoriniais metais numatomų tarpvalstybinės pagalbos poreikių apžvalgą. Jei pasibaigus šiam laikotarpiui valstybė narė prašo pagalbos nenumatytam renginiui organizuoti, pirmininkaujanti valstybė narė nedelsdama įtraukia minėtą papildomą renginį į apžvalgą ir apie tai konfidencialiai praneša Tarybai.

4a.     Ši priemonė papildo Bendruosiuose veiksmuose 97/339/TVR numatytą priemonę.

5.     Pirmininkaujanti valstybė narė, laikydamasi konfidencialumo, pateikia 1 dalyje nurodytą vertinimą Tarybai.

Išbraukta.

1.   Siekiant padėti valstybėms narėms, Tarybos generalinis sekretoriatas atlieka esamų tarpvalstybinės pagalbos susitarimų analizę.

1.   Siekdamas padėti valstybėms narėms, Tarybos generalinis sekretoriatas atlieka esamų tarpvalstybinės pagalbos susitarimų analizę.

2.   Valstybės narės pateikia tokių susitarimų tekstus Tarybos generaliniam sekretoriatui per šešis mėnesius nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos.

2.   Valstybės narės pateikia galiojančių susitarimų, naujų ir rengiamų iniciatyvų tekstus Tarybos generaliniam sekretoriatui.

3.    Per vienerius metus, remdamasi 1 dalyje minėtos analizės rezultatais, Taryba apsvarsto, ar pastebėtas problemas galima būtų išspręsti keičiant atitinkamų EB teisės aktų, visų pirma Konvencijos dėl Šengeno susitarimo taikymo , nuostatas.

3.    Remdamasi gauta informacija , Taryba apsvarsto pastebėtus trūkumus ir problemas ir sprendžia, ar būtina keisti atitinkamų EB teisės aktų nuostatas.


(1)  OL C 101, 2005 4 27, p. 36.

(2)   OL L 147, 1997 6 5, p. 1 .

(3)   OL C 116, 2004 4 30, p. 18 .

(4)   2004 m. balandžio 29 d. Tarybos rezoliucija dėl saugumo Europos Vadovų Tarybos susitikimų ir kitų panašaus lygio renginių metu OL C 116, 2004 4 30, p. 18 .

P6_TA(2006)0298

Techniniai reikalavimai vidaus vandenų laivams ***II

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, nustatančią techninius reikalavimus vidaus vandenų laivams ir panaikinančią Tarybos direktyvą 82/714/EEB (13274/1/2005 — C6-0091/2006 — 1997/0335(COD))

(Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (13274/1/2005 — C6-0091/2006),

atsižvelgdamas į savo poziciją per pirmąjį svarstymą (1) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(1997)0644) (2),

atsižvelgdamas į iš dalies pakeistą Komisijos pasiūlymą (KOM(2000)0419) (3),

atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnį,

atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A6-0208/2006);

1.

pritaria bendrajai pozicijai su pakeitimais;

2.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.


(1)  OL C 341, 1998 11 9, p. 34 ir OL C 54, 2000 2 25, p. 79.

(2)  OL C 105, 1998 4 6, p. 1.

(3)  Dar neskelbta OL.

P6_TC2-COD(1997)0335

Europos Parlamento pozicija priimta per antrąjį svarstymą 2006 m. liepos 5 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/…/EB, nustatančią techninius reikalavimus vidaus vandenų laivams ir panaikinančią Tarybos direktyvą 82/714/EEB

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 71 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

1982 m. spalio 4 d. Tarybos direktyva 82/714/EEB, nustatanti techninius reikalavimus vidaus vandenų laivams (3), nustatė suderintas techninių sertifikatų vidaus vandenų laivams išdavimo sąlygas visose valstybėse narėse, išskyrus plaukiojimą Reino upe. Nepaisant to, Europos lygiu vidaus vandenų laivams tebegalioja įvairūs techniniai reikalavimai. Iki šiol įvairių tarptautinių ir nacionalinių taisyklių koegzistavimas kliudė pastangoms užtikrinti abipusį nacionalinių laivybos sertifikatų pripažinimą be papildomo užsienio laivų patikrinimo. Be to, Direktyvoje 82/714/EEB nustatyti standartai iš dalies nebeatspindi naujausių technologinių pasiekimų.

(2)

Iš esmės, Direktyvos 82/714/EEB priede išdėstyti techniniai reikalavimai apima nuostatas, nustatytas Reglamente dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo, pateiktas 1982 m. Laivybos Reino upe centrinės komisijos patvirtintoje redakcijoje. Nuo to laiko vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimo pagal peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnį sąlygos ir techniniai reikalavimai buvo reguliariai peržiūrimi ir yra pripažinti atspindinčiais naujausius technologinius pasiekimus. Dėl konkurencijos ir saugos priežasčių pageidautina, ypač siekiant suderinimo Europos mastu, tokių techninių reikalavimų taikymo sritį ir turinį nustatyti visam Bendrijos vidaus vandenų kelių tinklui. Dėl to reikėtų atsižvelgti į tame tinkle įvykusius pokyčius.

(3)

Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatai, patvirtinantys, kad laivai visiškai atitinka minėtus peržiūrėtus techninius reikalavimus, turėtų galioti visuose Bendrijos vidaus vandenų keliuose.

(4)

Pageidautina užtikrinti didesnį sąlygų, kurias valstybės narės taiko išduodamos papildomus Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus laivybai 1 ir 2 zonų vandenų keliuose (upių žiotys), taip pat laivybai 4 zonos vandenų keliuose, suderinimą.

(5)

Keleivių vežimo saugos sumetimais pageidautina, kad Direktyvos 82/714/EEB taikymo sritis būtų išplėsta, siekiant šią direktyvą taikyti keleiviniams laivams, skirtiems vežti daugiau kaip 12 keleivių, atsižvelgiant į Reglamentą dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo.

(6)

Saugos sumetimais standartų derinimas turėtų vykti aukštu lygiu ir taip, kad Bendrijos vidaus vandenų keliuose nebūtų sumažinti saugos standartai.

(7)

Tikslinga numatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas eksploatuojamiems laivams, dar neturintiems Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikato tuo metu, kai atliekamas pirmas jų techninis patikrinimas pagal šioje direktyvoje nustatytus peržiūrėtus techninius reikalavimus.

(8)

Tikslinga, neviršijant tam tikrų apribojimų ir atsižvelgiant į atitinkamo laivo kategoriją, nustatyti Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų galiojimo laiką kiekvienu konkrečiu atveju.

(9)

Šios direktyvos įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (4).

(10)

Būtina, kad 1976 m. sausio 20 d. Tarybos direktyvoje 76/135/EEB dėl vidaus vandenų laivų tinkamumo plaukioti liudijimų abipusio pripažinimo (5) numatytos priemonės tebegaliotų tiems laivams, kuriems nėra taikoma ši direktyva.

(11)

Kadangi kai kurie laivai priklauso ir 1994 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/25/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su pramoginiais laivais, suderinimo  (6) , ir šios direktyvos taikymo sričiai, jei šių direktyvų nuostatos kuriuo nors aspektu yra prieštaringos arba nesuderinamos, pasitelkus atitinkamas komitetų procedūras abiejų direktyvų priedai turėtų būti kuo greičiau patikslinti.

(12)

Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisės aktų leidybos (7) 34 punktą valstybės narės raginamos savo ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kurios kuo geriau iliustruotų šios direktyvos ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitikimą, ir viešai jas paskelbti.

(13)

Direktyva 82/714/EEB turėtų būti panaikinta,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Vandenų kelių klasifikavimas

1.   Šioje direktyvoje Bendrijos vidaus vandenų keliai skirstomi taip:

a)

1, 2, 3 ir 4 zonos:

i)

1 ir 2 zonos: vandenų keliai, išvardyti I priedo 1 skyriuje;

ii)

3 zona: vandenų keliai, išvardyti I priedo 2 skyriuje;

iii)

4 zona: vandenų keliai, išvardyti I priedo 3 skyriuje.

b)

R zona: tie a punkte nurodyti vandenų keliai, kuriems sertifikatai turi būti išduoti pagal tokią peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnio formuluotę, kokia yra šios direktyvos įsigaliojimo metu.

2.   Pasikonsultavusi su Komisija, valstybė narė gali keisti savo vandenų kelių suskirstymą į I priede išvardytas zonas. Komisijai apie tokius pakeitimus pranešama likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki jų įsigaliojimo, ir Komisija informuoja kitas valstybes nares.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Ši direktyva, laikantis II priedo 1.01 punkto, taikoma šioms plaukiojančioms priemonėms:

a)

laivams, kurių ilgis (L) yra 20 ar daugiau metrų;

b)

laivams, kurių ilgio (L), pločio (B) ir grimzlės (T) sandauga yra 100 m3 ar daugiau.

2.   Ši direktyva, laikantis II priedo 1.01 punkto, taip pat taikoma:

a)

vilkikams ir stūmikams, kurių paskirtis — vilkti arba stumti 1 dalyje nurodytas vidaus vandenų transporto priemones ar plūduriuojančius įrenginius, arba judėti kartu su tokiomis vidaus vandenų transporto priemonėmis ar plūduriuojančiais įrenginiams esant greta jų;

b)

keleiviniams laivams, kuriuose gali būti vežama daugiau kaip 12 žmonių ir įgula;

c)

plūduriuojantiems įrenginiams.

3.   Ši direktyva netaikoma šioms plaukiojančioms priemonėms:

a)

keltams;

b)

kariniams laivams;

c)

jūrų laivams, įskaitant jūrų vilkikus ir stūmikus, kurie:

i)

plaukioja ar bazuojasi potvynių ir atoslūgių veikiamuose vandenyse;

ii)

laikinai plaukioja vidaus vandenų keliais, jeigu jie turi:

sertifikatą, įrodantį atitiktį 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS) ar jai lygiaverčio akto nuostatoms, sertifikatą, įrodantį atitiktį 1966 m. Tarptautinės konvencijos dėl krovos žymų ar jai lygiaverčio akto nuostatoms, ir Tarptautinį taršos nafta prevencijos (IOPP) sertifikatą, įrodantį atitiktį 1973 Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL) nuostatoms; arba,

keleivinių laivų, kuriems netaikoma nė viena iš pirmoje įtraukoje nurodytų konvencijų, atveju — keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų sertifikatą, išduotą laikantis 1998 m. kovo 17 d. Tarybos direktyvos 98/18/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų (8); arba,

pramoginių laivų, kuriems netaikoma nė viena iš pirmoje įtraukoje nurodytų konvencijų, atveju — valstybės, su kurios vėliava jie plaukioja, sertifikatą.

3 straipsnis

Pareiga turėti sertifikatą

1.   Plaukiojančios priemonės, plaukiojančios Bendrijos vidaus vandenų keliais, nurodytais 1 straipsnyje, privalo turėti:

a)

plaukiodamos R zonos vandenų keliais:

pagal peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnį išduotą sertifikatą;

arba Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, išduotą ar atnaujintą po … (9) ir patvirtinantį visišką plaukiojimo priemonės atitiktį, nepažeidžiant II priedo 24 skyriaus pereinamojo laikotarpio nuostatų, II priede nustatytiems techniniams reikalavimams, kurių lygiavertiškumas techniniams reikalavimams, nustatytiems taikant pirmiau minėtą konvenciją, yra nustatytas pagal galiojančias taisykles ir procedūras;

b)

plaukiodamos kitais vandenų keliais, Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, įskaitant, jei taikoma, 5 straipsnyje nurodytas specifikacijas.

2.   Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatas parengiamas pagal V priedo I dalyje pateiktą pavyzdį ir išduodamas laikantis šios direktyvos.

4 straipsnis

Papildomi Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatai

1.   Visos plaukiojančios priemonės, turinčios galiojantį sertifikatą, išduotą pagal peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnį, jeigu laikomasi šios direktyvos 5 straipsnio 5 dalies, gali plaukioti Bendrijos vandenų keliais, turėdamos vien tą sertifikatą.

2.   Tačiau visoms plaukiojančioms priemonėms, turinčioms 1 dalyje nurodytą sertifikatą, taip pat išduodamas papildomas Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatas:

a)

kai plaukiojama 3 ir 4 zonos vandenų keliais, jeigu jos pageidauja pasinaudoti tuose vandenų keliuose taikomais mažesniais techniniais reikalavimais;

b)

kai plaukiojama 1 ir 2 zonų vandenų keliais, arba, jei tai yra keleivinis laivas, kai plaukiojama 3 zonos vandenų keliais, kurie nesusisieja su kitos valstybės narės laivybai tinkamais vidaus vandenų keliais, jei atitinkama valstybė narė yra priėmusi papildomus techninius reikalavimus, taikomus tuose vandenų keliuose, pagal 5 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis.

3.   Papildomas Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatas parengiamas pagal V priedo II dalyje nurodytą pavyzdį ir kompetentingų institucijų išduodamas pateikus 1 dalyje nurodytą sertifikatą bei pagal institucijų, kurių kompetencijai priklauso atitinkami vandenų keliai, nustatytas sąlygas.

5 straipsnis

Papildomi ar mažesni techniniai reikalavimai tam tikroms zonoms

1.   Kiekviena valstybė narė, pasikonsultavusi su Komisija, ir, jei taikoma, atsižvelgdama į peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe reikalavimus, plaukiojančioms priemonėms, plaukiojančioms 1 ir 2 zonos vandenų keliais, esančiais jos teritorijoje, gali nustatyti papildomus techninius reikalavimus, papildančius išvardytuosius II priede.

2.   Kiekviena valstybė narė keleiviniams laivams, plaukiojantiems 3 zonos vandenų keliais, esančiais jos teritorijoje, kurie nesusisieja su kitos valstybės narės laivybai tinkamais vidaus vandenų keliais, gali taikyti papildomus techninius reikalavimus be jau nustatytų II priede. Tokių techninių reikalavimų pakeitimams būtinas išankstinis Komisijos pritarimas.

3.   Papildomi reikalavimai taikomi tik III priede išvardytiems objektams. Komisijai apie šiuos papildomus pakeitimus pranešama likus mažiausiai šešiems mėnesiams iki jų įsigaliojimo, ir Komisija atitinkamai informuoja kitas valstybes nares.

4.   Atitiktis šiems papildomiems reikalavimams pažymima 3 straipsnyje nurodytame Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikate arba, jeigu taikoma 4 straipsnio 2 dalis, papildomame Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikate. Toks atitiktiems įrodymas pripažįstamas atitinkamos zonos Bendrijos vandenų keliuose.

5.

a)

Jei taikant pereinamojo laikotarpio nuostatas, išdėstytas II priedo 24a skyriuje, sumažinami galiojantys nacionaliniai saugos standartai, valstybė narė gali nebetaikyti tų pereinamojo laikotarpio nuostatų vidaus vandenų keleiviniams laivams, plaukiojantiems jos vidaus vandenų keliais, nesusisiejančiais su kitos valstybės narės laivybai tinkamais vidaus vandenų keliais. Tokiomis aplinkybėmis valstybė narė gali reikalauti, kad tokie laivai, plaukiojantys jos vidaus vandenų keliais, nesusisiejančiais su kitos valstybės narės laivybai tinkamais vidaus vandenų keliais, nuo … (9) laikytųsi visų II priede nustatytų techninių reikalavimų.

b)

a punkto nuostatą taikanti valstybė narė praneša Komisijai apie savo sprendimą ir pateikia jai išsamią informaciją apie atitinkamus nacionalinius standartus, taikomus keleiviniams laivams, plaukiojantiems jos vidaus vandenų keliais. Komisija informuoja kitas valstybes nares.

c)

Atitiktis valstybės narės reikalavimams, taikomiems laivybai jos vidaus vandenų keliais, nesusisiejančiais su kitos valstybės narės laivybai tinkančiais vidaus vandenų keliais, pažymima 3 straipsnyje nurodytame Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikate, arba, jei taikoma 4 straipsnio 2 dalis, papildomame Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikate.

6.   Plaukiojančioms priemonėms, plaukiojančioms tik 4 zonos vandenų keliais, visuose tos zonos vandenų keliuose taikomi mažesni II priedo 19b skyriuje nurodyti reikalavimai. Atitiktis šiems mažesniems reikalavimams pažymima 3 straipsnyje nurodytame Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikate.

7.   Kiekviena valstybės narė, pasikonsultavusi su Komisija, gali leisti sumažinti II priede nustatytus techninius reikalavimus plaukiojančioms priemonėms, plaukiojančioms jos teritorijoje vien 3 ir 4 zonų vandenų keliais.

Toks sumažinimas taikomas tik IV priede išvardytiems objektams. Tais atvejais, kai plaukiojančios priemonės techninės charakteristikos atitinka mažesnius techninius reikalavimus, tai pažymima Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikate, arba, jei taikoma 4 straipsnio 2 dalis, papildomame Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikate.

Apie II priede nustatytų techninių reikalavimų sumažinimą likus mažiausiai šešiems mėnesiams iki jų įsigaliojimo pranešama Komisijai ir ji formuoja kitas valstybes nares.

6 straipsnis

Pavojingi kroviniai

Plaukiojanti priemonė, turinti pagal Reglamentą dėl pavojingų medžiagų vežimo Reino upe (toliau — ADNR) išduotą sertifikatą, gali vežti pavojingus krovinius visoje Bendrijos teritorijoje tame sertifikate nurodytomis sąlygomis.

Valstybė narė gali reikalauti, kad plaukiojančioms priemonėms, neturinčioms tokio sertifikato, būtų leista vežti pavojingus krovinius jos teritorijoje tik tuomet, jei tos plaukiojančios priemonės atitinka reikalavimus, papildančius šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus. Apie šiuos reikalavimus pranešama Komisijai ir ji informuoja kitas valstybes nares.

7 straipsnis

Išimtys

1.   Valstybės narės gali leisti išimtis dėl šios direktyvos arba jos dalies:

a)

laivams, vilkikams, stūmikams ir plūduriuojantiems įrenginiams, plaukiojantiems laivybai tinkamais vandenų keliais, kurie vidaus vandenų keliu nesisieja su kitų valstybių narių vandenų keliais;

b)

plaukiojančioms priemonėms, kurių dedveitas neviršija 350 tonų, arba plaukiojančioms priemonėms, kurios nėra skirtos kroviniams vežti ir kurių vandentalpa yra mažesnė nei 100 m3, ir kurios buvo pradėtos statyti iki 1950 m. sausio 1 d. ir yra eksploatuojamos tik nacionaliniuose vandenų keliuose.

2.   Laivybai nacionaliniuose vandenų keliuose valstybės narės gali leisti išimtis dėl vienos ar kelių šios direktyvos nuostatų riboto atstumo vietinės svarbos reisams arba reisams uosto teritorijoje. Šios išimtys ir reisai ar plotai, kuriems joms taikomos, nurodomos laivo sertifikate.

3.   Komisijai pranešama apie pagal 1 ir 2 dalis numatytas išimtis ir ji informuoja kitas valstybes nares.

4.   Valstybė narė, kuri dėl išimčių, numatytų pagal 1 ir 2 dalis, neturi nė vienos plaukiojančios priemonės, kuriai taikomos šios direktyvos nuostatos ir kuri plaukioja jos vandenų keliais, neprivalo laikytis 9, 10 ir 12 straipsnių.

8 straipsnis

Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimas

1.   Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatas plaukiojančioms priemonėms, pradėtoms statyti po … (9), išduodamas po techninio patikrinimo, atliekamo prieš pradedant eksploatuoti plaukiojančią priemonę, ir kurio paskirtis — nustatyti, ar plaukiojanti priemonė atitinka II priede nustatytus techninius reikalavimus.

2.   Toms plaukiojančioms priemonėms, kurioms Direktyva 82/714/EEB nebuvo taikoma ir kurioms ši direktyva taikoma pagal 2 straipsnio 1 ir 2 dalis, Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatas išduodamas po techninio patikrinimo, atliekamo pasibaigus plaukiojančios priemonės esamo sertifikato galiojimo laikui, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau nei … (10), siekiant nustatyti, ar plaukiojanti priemonė atitinka II priede nustatytus techninius reikalavimus. Valstybėse narėse, kuriose esamo plaukiojančios priemonės nacionalinio sertifikato galiojimo laikas yra trumpesnis nei 5 metai, toks sertifikatas gali būti išduotas penkerius metus nuo … (9).

Bet koks II priede nustatytų techninių reikalavimų neatitikimas nurodomas Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikate. Jeigu kompetentingos institucijos mano, kad šie trūkumai nekelia akivaizdaus pavojaus, pirmoje pastraipoje nurodytos plaukiojančios priemonės gali plaukioti toliau, kol tos plaukiojančios priemonės dalys arba zonos, kurios buvo sertifikuotos kaip neatitinkančios tų reikalavimų, yra pertvarkomos arba pakeičiamos ir po to tos dalys arba zonos turi atitikti II priedo reikalavimus.

3.   Šiame straipsnyje akivaizdžiu pavojumi visų pirma yra laikomi tie atvejai, kai pažeidžiami reikalavimai, susiję su plaukiojančios priemonės struktūriniu patvarumu, navigacija arba manevringumu ar tik jai būdingomis savybėmis pagal II priedą. Pagal II priedą leidžiamos išimtys nelaikomos trūkumais, dėl kurių kiltų akivaizdus pavojus.

Esamų dalių pakeitimas identiškomis arba lygiavertės technologijos ir konstrukcijos dalimis įprastinių remonto ir priežiūros darbų metu nelaikomas pakeitimu, kaip apibrėžta šiame straipsnyje.

4.   Ar plaukiojanti priemonė atitinka 5 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse pateiktus papildomus reikalavimus, prireikus turi būti nustatoma atliekant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus techninius patikrinimus arba atliekant techninį patikrinimą laivo savininko prašymu.

9 straipsnis

Kompetentingos institucijos

1.   Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus gali išduoti bet kurios valstybės narės kompetentingos institucijos.

2.   Kiekviena valstybė narė parengia savo kompetentingų institucijų, galinčių išduoti Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus, sąrašą ir apie jį praneša Komisijai. Komisija informuoja kitas valstybes nares.

10 straipsnis

Techninių patikrinimų atlikimas

1.   8 straipsnyje nurodytą techninį patikrinimą atlieka kompetentingos institucijos, kurios gali atsisakyti atlikti visos plaukiojančios priemonės ar jos dalies techninį patikrinimą, jeigu pagal galiojantį liudijimą, kurį išdavė pripažinta klasifikacinė bendrovė pagal II priedo 1.01 punktą, akivaizdu, kad visa plaukiojanti priemonė ar jos dalis atitinka II priedo techninius reikalavimus. Klasifikacinės bendrovės pripažįstamos tik jei jos atitinka VII priedo I dalyje išvardytus kriterijus.

2.   Kiekviena valstybė narė parengia sąrašą, nurodantį kuri iš jos institucijų yra kompetentinga atlikti techninius patikrinimus, ir šį sąrašą pateikia Komisijai. Komisija informuoja kitas valstybes nares.

11 straipsnis

Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų galiojimas

1.   Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų galiojimo laiką kiekvienu konkrečiu atveju nustato institucija, turinti įgaliojimus išduoti tokius sertifikatus pagal II priedą.

2.   Kiekviena valstybė narė 12 ir 16 straipsniuose ir II priede nurodytais atvejais gali išduoti laikinus Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus. Laikini Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatai parengiami pagal V priedo III dalyje nurodytą pavyzdį.

12 straipsnis

Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų pakeitimas

Kiekviena valstybė narė nustato prarasto ar sugadinto Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikato pakeitimo sąlygas.

13 straipsnis

Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų atnaujinimas

1.   Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatas atnaujinamas pasibaigus jo galiojimo laikui pagal tokių sertifikatų išdavimo sąlygas, nustatytas 8 straipsnyje.

2.   Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų, išduotų iki … (9), atnaujinimui taikomos II priedo pereinamojo laikotarpio nuostatos.

3.   Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų, išduotų po … (9), atnaujinimui taikomos II priedo pereinamojo laikotarpio nuostatos, įsigaliojusios po tokių sertifikatų išdavimo.

14 straipsnis

Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų galiojimo pratęsimas

Išimties tvarka Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikato galiojimą pratęsti neatlikus techninio patikrinimo gali sertifikatą išdavusi arba jį atnaujinusi institucija pagal II priedą. Toks pratęsimas nurodomas tame sertifikate.

15 straipsnis

Naujų Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimas

Jeigu atlikus esminius pertvarkymus ar remontą pakinta plaukiojančios priemonės struktūrinis patvarumas, navigacija arba manevringumas ar tik jai būdingos savybės pagal II priedą, prieš išplaukiant į bet kokį kitą reisą, atliekamas 8 straipsnyje numatytas šios plaukiojančios priemonės techninis patikrinimas. Atlikus šį patikrinimą, plaukiojančiai priemonei išduodamas naujas Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatas, kuriame nurodomos laivo techninės charakteristikos, arba atitinkamai pakeičiamas esamas sertifikatas. Jeigu šis sertifikatas yra išduodamas kitoje valstybėje narėje nei ta, kuri išdavė ar atnaujino pirminį sertifikatą, išdavusiai ar atnaujinusiai sertifikatą kompetentingai institucijai atitinkamai pranešama per vieną mėnesį.

16 straipsnis

Atsisakymas išduoti ar atnaujinti Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus ir jų panaikinimas

Kiekviename sprendime neišduoti arba neatnaujinti Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikato nurodomos priežastys, kuriomis toks sprendimas grindžiamas. Suinteresuotam asmeniui pranešama apie minėtas priežastis, apie apeliacinio apskundimo tvarką ir jos terminą atitinkamoje valstybėje narėje.

Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatą išdavusi ar atnaujinusi kompetentinga institucija gali panaikinti sertifikatą, jeigu plaukiojanti priemonė nebeatitinka sertifikate nurodytų techninių reikalavimų.

17 straipsnis

Papildomi patikrinimai

Pagal VIII priedą valstybės narės kompetentingos institucijos bet kuriuo metu gali patikrinti, ar plaukiojanti priemonė turi pagal šios direktyvos sąlygas galiojantį sertifikatą ir atitinka reikalavimus, išdėstytus tame sertifikate, ir ar nekelia akivaizdaus pavojaus laive esantiems asmenims, aplinkai arba laivybai. Kompetentingos institucijos imasi būtinų priemonių pagal VIII priedą.

18 straipsnis

Laivų iš trečiųjų šalių tinkamumo plaukioti sertifikatų pripažinimas

Kol nėra sudaryti Bendrijos ir trečiųjų šalių susitarimai dėl tinkamumo plaukioti sertifikatų abipusio pripažinimo, valstybės narės kompetentingos institucijos gali pripažinti plaukiojančių priemonių iš trečiųjų šalių tinkamumo plaukioti sertifikatus laivybai tos valstybės narės vandenų keliais.

Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatai plaukiojančioms priemonėms iš trečiųjų šalių išduodami pagal 8 straipsnio 1 dalį.

19 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Komitetas, įsteigtas pagal 1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 91/672/EEB dėl vidaus vandenų keliais krovinius ir keleivius vežančių laivų kapitonams išduotų nacionalinių pažymėjimų abipusio pripažinimo (11) 7 straipsnį (toliau — Komitetas).

2.   Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

20 straipsnis

Priedų patikslinimas ir rekomendacijos dėl laikinųjų sertifikatų

1.   Pakeitimus, būtinus šios direktyvos priedams priderinti prie technikos pažangos ar pokyčių šioje srityje, atsirandančių dėl kitų tarptautinių organizacijų, visų pirma dėl Laivybos Reino upe centrinės komisijos, darbo, siekiant užtikrinti, kad abu 3 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyti sertifikatai būtų išduodami atsižvelgiant į techninius reikalavimus, garantuojančius lygiavertį saugos lygį, arba siekiant atsižvelgti į 5 straipsnyje nurodytus atvejus, priima Komisija pagal 19 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą.

Siekiant užtikrinti, kad laivybai Reino upe pripažįstamo Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikato išdavimui būtini techniniai reikalavimai užtikrintų saugos lygį, lygiavertį tam lygiui, kurio reikalaujama išduodant peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnyje nurodytą sertifikatą, tie pakeitimai turi būti daromi greitai.

2.   Komisija priima sprendimus dėl Komiteto rekomendacijų dėl laikinų Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimo pagal II priedo 2.19 punktą.

21 straipsnis

Tolesnis Direktyvos 76/135/EEB taikymas

Toms plaukiojančioms priemonėms, kurioms netaikomos šios direktyvos 2 straipsnio 1 ir 2 dalys, tačiau kurioms taikomas Direktyvos 76/135/EEB 1 straipsnio a punktas, taikomos pastarosios direktyvos nuostatos.

22 straipsnis

Papildomi arba mažesni nacionaliniai reikalavimai

Papildomi reikalavimai, kurie galiojo valstybėje narėje iki … (9), plaukiojančioms priemonėms, plaukiojančioms jos teritorijoje 1 ir 2 zonų vandenų keliais, arba mažesni techniniai reikalavimai plaukiojančioms priemonėms, plaukiojančioms jos teritorijoje 3 ir 4 zonų vandenų keliais, galioję valstybėje narėje iki minėtos datos, lieka galioti tol, kol pagal 5 straipsnio 1 dalį neįsigalios papildomi reikalavimai arba pagal 5 straipsnio 7 dalį — mažesni II priedo techniniai reikalavimai, tačiau tik iki … (12).

23 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės, kurios turi vidaus vandenų kelius, nurodytus 1 straipsnio 1 dalyje, priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki … (9), įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos praneša Komisijai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės nedelsdamos pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės nuostatų tekstus. Komisija apie tai praneša kitoms valstybėms narėms.

24 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijas už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų taikomos. Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

25 straipsnis

Direktyvos 82/714/EEB panaikinimas

Direktyva 82/714/EEB panaikinama nuo … (9).

26 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

27 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms, kurios turi vidaus vandenų kelius, nurodytus 1 straipsnio 1 dalyje.

Priimta …, …

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas


(1)  OL C 157, 1998 5 25, p. 17.

(2)  1999 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento pozicija (OL C 54, 2000 2 25, p. 79), 2006 m. vasario 23 d. Tarybos bendroji pozicija (dar nepaskelbta OL) ir 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento pozicija.

(3)  OL L 301, 1982 10 28, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

(4)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(5)  OL L 21, 1976 1 29, p. 10. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 78/1016/EEB (OL L 349, 1978 12 13, p. 31).

(6)   OL L 164, 1994 6 30, p. 15 . Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 ( OL L 284, 2003 10 31, p. 1 ).

(7)  OL C 321, 2003 12 31, p. 1.

(8)  OL L 144, 1998 5 15, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2003/75/EB (OL L 190, 2003 7 30, p. 6).

(9)  2 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(10)  12 metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(11)  OL L 373, 1991 12 31, p. 29. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(12)  30 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

I PRIEDAS

BENDRIJOS VIDAUS VANDENŲ KELIŲ, SUSKIRSTYTŲ Į 1, 2, 3 IR 4 GEOGRAFINES ZONAS, SĄRAŠAS

1 SKYRIUS

1 zona

Vokietijos Federacinė Respublika

Ems:

nuo linijos, jungiančios buvusį Greetsiel švyturį ir Eemshaven įplaukos į uostą vakarinę prieplauką, jūros link iki 53° 30′ šiaurės platumos ir 6° 45′ rytų ilgumos, t. y. šiek tiek toliau jūros link nuo Alte Ems   (1)esančios pervežimo lichteriu zonos, skirtos sausakrūviams transportiniams laivams

Lenkijos Respublika

Pomorska įlankos dalis į pietus nuo linijos, jungiančios Riugeno salos Nord Perd ir Niechorze švyturį.

Gdansko įlankos dalis į pietus nuo linijos, jungiančios Hel švyturį ir įplaukos į Baltijsko uostą bują.

Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė

ŠKOTIJA

Blue Mull Sound

Tarp Gutcher ir Belmont.

Yell Sound

Tarp Tofts Voe ir Ulsta.

Sullom Voe

Teritorija, ribojama linijos nuo šiaurės rytinio Gluss salos taško iki šiaurinio Calback Ness taško.

Dales Voe

Žiemą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Kebister Ness šiaurinio taško iki 1° 10,8′ vakarų ilgumos Breiwick pakrantėje

Dales Voe

Vasarą:

 

kaip Lerwick

Lerwick

Žiemą:

 

teritorija, šiaurėje ribojama linijos nuo Scottle Holm iki Scarfi Taing (Bressay), o pietuose ribojama linijos nuo Twageos Point švyturio iki Whalpa Taing (Bressay)

Lerwick

Vasarą:

 

teritorija, šiaurėje ribojama linijos nuo Brim Ness iki Inner Score šiaurės rytinio kampo, o pietuose ribojama linijos nuo Ness of Sound pietinio krašto iki Kirkabisterness

Kirkwall

Tarp Kirkwall ir Rousay, tačiau rytuose tik iki linijos tarp Point of Graand (Egilsay) ir Galt Ness (Shapinsay) arba tarp Head of Work (Mainland) — per Helliar Holm žiburį — ir Shapinsay pakrantės; šiaurės vakaruose tik iki Eynhallow salos pietrytinio taško, ne jūros link ir tik iki linijos tarp Rousay pakrantės 59° 10,5′ šiaurės platumos ir 002° 57,1′ vakarų ilgumos bei Egilsay pakrantės 59° 10,0′ šiaurės platumos ir 002° 56,4′ vakarų ilgumos.

Stromness

Iki Scapa, bet ne už Scapa Flow ribų

Scapa Flow

Teritorija, ribojama linijų nuo Point of Cletts (Hoy saloje) iki Thomson's Hill trianguliacijos taško Fara saloje ir nuo ten iki Gibraltaro prieplaukos Flotta saloje; nuo St Vincent prieplaukos Flotta saloje iki labiausiai į vakarus nutolusio Calf of Flotta taško; nuo labiausiai į rytus nutolusio Calf of Flotta taško iki Needle Point (South Ronaldsay saloje) ir nuo Ness on Mainland iki Point of Oxan švyturio (Graemsay saloje) ir nuo ten iki Bu Point (Hoy saloje); ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų.

Balnakiel įlanka

Tarp Eilean Dubh ir A'Chleit

Cromarty Firth (Cromarty įlanka)

Teritorija, ribojama linijos nuo North Sutor iki Nairn molo ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų

Inverness

Teritorija, ribojama linijos nuo North Sutor iki Nairn molo ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų.

Tay upė — Dundee

Teritorija, ribojama linijos nuo Broughty pilies iki Tayport ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų.

Firth of Forth (Forth įlanka) ir Forth upė

Teritorija, ribojama linijos nuo Kirkcaldy iki Portobello upės ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų.

Solway Firth (Solway įlanka)

Teritorija, ribojama linijos nuo Southerness Point iki Silloth

Loch Ryan

Teritorija, ribojama linijos nuo Finnart's Point iki Milleur Point ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų.

The Clyde

Išorinė riba:

 

linija nuo Skipness vieną mylią į pietus nuo Garroch Head, o nuo ten iki Farland Head

Vidinė riba žiemą:

 

linija nuo Cloch švyturio iki Dunoon prieplaukos

Vidinė riba vasarą:

 

linija nuo Bogany Point, Bute salos, iki Skelmorlie pilies ir linija nuo Ardlamont Point iki tolimiausio pietinio Ettrick įlankos taško Kyles of Bute teritorijoje

Pastaba: pirmiau nurodyta vidinė riba vasarą nuo birželio 5 d. iki rugsėjo 5 d. (imtinai) išplečiama linija nuo taško už dviejų mylių nuo Ayrshire pakrantės ties Skelmorlie pilimi iki Tomont End (Cumbrae) ir linija nuo Portachur Point (Cumbrae) iki Inner Brigurd Point, Ayrshire

Oban

Teritorija, šiaurėje ribojama linijos nuo Dunollie Point žiburio iki Ard na Chruidh, o pietuose — linijos nuo Rudha Seanach iki Ard na Cuile

Kyle of Lochalsh

Per Loch Alsh iki Loch Duich ištakos

Loch Gairloch

Žiemą:

 

nenustatyta

Vasarą:

 

Į pietus nuo linijos į rytus nuo Rubha na Moine iki Eilan Horrisdale, o nuo ten — iki Rubha nan Eanntag

ŠIAURĖS AIRIJA

Belfast Lough

Žiemą:

 

nenustatyta

Vasarą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Carrickfergus iki Bangor

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų.

Loch Neagh

Didesniu atstumu negu 2 mylios nuo kranto

RYTINĖ ANGLIJOS PAKRANTĖ

Humber upė

Žiemą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo New Holland iki Paull

Vasarą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Cleethorpes prieplaukos iki Patrington bažnyčios,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų.

VELSAS IR VAKARINĖ ANGLIJOS PAKRANTĖ

Severn upė

Žiemą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Blacknore Point iki Caldicot Pill (Porstkewett)

Vasarą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Barry doko prieplaukos iki Steepholm, o nuo ten — iki Brean Down,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų.

Wye upė

Žiemą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Blacknore Point iki Caldicot Pill (Porstkewett)

Vasarą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Barry doko prieplaukos iki Steepholm, o nuo ten — iki Brean Down,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų.

Newport

Žiemą:

 

nenustatyta

Vasarą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Barry doko prieplaukos iki Steepholm, o nuo ten — iki Brean Down,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų.

Cardiff

Žiemą:

 

nenustatyta

Vasarą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Barry doko prieplaukos iki Steepholm, o nuo ten — iki Brean Down,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų.

Barry

Žiemą:

 

nenustatyta

Vasarą

 

— teritorija, ribojama linijos nuo Barry doko prieplaukos iki Steepholm, o nuo ten — iki Brean Down,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų.

Swansea

teritorija, ribojama linijos, jungiančios į jūrą nukreiptus molo galus

Menai sąsiauris

Menai sąsiaurio teritorija nuo linijos, jungiančios Llanddwyn salos žiburį ir Dinas Dinlleu, ir linijų, jungiančių Puffin salos pietinį kraštą iki Trwyn DuPoint ir Llanfairfechan geležinkelio stoties, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų.

Dee upė

Žiemą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Hilbre Point iki Point of Air

Vasarą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Formby Point iki Point of Air,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų.

Mersey upė

Žiemą:

 

nenustatyta

Vasarą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Formby Point iki Point of Air,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų.

Preston ir Southport

Teritorija, ribojama linijos nuo Southport iki Blackpool vidinių krantų ribose,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų.

Fleetwood

Žiemą:

 

nenustatyta

Vasarą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Rossal Point iki Humphrey Head,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų.

Lune upė

Žiemą:

 

nenustatyta

Vasarą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Rossal Point iki Humphrey Head,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų.

Heysham

Žiemą:

 

nenustatyta

Vasarą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Rossal Point iki Humphrey Head

Morecambe

Žiemą:

 

nenustatyta

Vasarą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Rossal Point iki Humphrey Head

Workington

Teritorija, ribojama linijos nuo Southerness Point iki Silloth,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų.

PIETŲ ANGLIJA

Colne upė, Colchester

Žiemą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Colne Point iki Whitstable

Vasarą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Clacton prieplaukos iki Reculvers

Blackwater upė

Žiemą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Colne Point iki Whitstable

Vasarą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Clacton prieplaukos iki Reculvers,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų.

Crouch ir Roach upės

Žiemą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Colne Point iki Whitstable

Vasarą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Clacton prieplaukos iki Reculvers,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų.

Temzės upė ir jos intakai

Žiemą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Colne Point iki Whitstable

Vasarą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Clacton prieplaukos iki Reculvers,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų.

Medway ir Swale upės

Žiemą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Colne Point iki Whitstable

Vasarą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Clacton prieplaukos iki Reculvers,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų.

Chichester

Vaito salos teritorija, ribojama linijų į rytus nuo West Wittering bažnyčios smailės iki Trinity Church (Bembridge) ir į vakarus nuo Needles iki Hurst Point,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų.

Langstone uostas

Vaito salos teritorija, ribojama linijų į rytus nuo West Wittering bažnyčios smailės iki Trinity Church (Bembridge) ir į vakarus nuo Needles iki Hurst Point,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų.

Portsmouth

Vaito salos teritorija, ribojama linijų į rytus nuo West Wittering bažnyčios smailės iki Trinity Church (Bembridge) ir į vakarus nuo Needles iki Hurst Point,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų.

Bembridge (Vaito sala)

Vaito salos teritorija, ribojama linijų į rytus nuo West Wittering bažnyčios smailės iki Trinity Church (Bembridge) ir į vakarus nuo Needles iki Hurst Point,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų.

Cowes (Vaito sala)

Vaito salos teritorija, ribojama linijų į rytus nuo West Wittering bažnyčios smailės iki Trinity Church (Bembridge) ir į vakarus nuo Needles iki Hurst Point,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų.

Southampton

Vaito salos teritorija, ribojama linijų į rytus nuo West Wittering bažnyčios smailės iki Trinity Church (Bembridge) ir į vakarus nuo Needles iki Hurst Point,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų.

Beaulieu upė

Vaito salos teritorija, ribojama linijų į rytus nuo West Wittering bažnyčios smailės iki Trinity Church (Bembridge) ir į vakarus nuo Needles iki Hurst Point,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų.

Keyhaven ežeras

Vaito salos teritorija, ribojama linijų į rytus nuo West Wittering bažnyčios smailės iki Trinity Church (Bembridge) ir į vakarus nuo Needles iki Hurst Point,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų.

Weymouth

Portland uosto teritorija ir teritorija nuo Wey upės iki Portland uosto

Plymouth

Teritorija, ribojama linijos nuo Cawsand iki molo ir iki Staddon,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų.

Falmouth

Žiemą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo St. Anthony Head iki Rosemullion

Vasarą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo St. Anthony Head iki Nare Point,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų.

Camel upė

Teritorija, ribojama linijos nuo Stepper Point iki Trebetherick Point,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų.

Bridgewater

Pylimo teritorija ir jūros link nuo 2 zonos vandenų.

Avon upė (Avon)

Žiemą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Blacknore Point iki Caldicot Pill (Porstkewett)

Vasarą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Barry prieplaukos iki Steepholm, o nuo ten — iki Brean Down,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų.

2 zona

Čekijos Respublika

Dirbtinis Lipno ežeras.

Vokietijos Federacinė Respublika

Ems:

nuo linijos, išvestos per Ems šalia įplaukos į Papenburg uostą nuo Diemen siurblinės iki užtvankos angos ties Halte, iki linijos, jungiančios buvusį Greetsiel švyturį ir Eemshaven įplaukos į uostą vakarinę prieplauką.

Jade:

teritorija, ribojama linijos, jungiančios Schillig vedlinės švyturį ir Langwarden bažnyčios bokštą

Weser:

nuo Bremeno geležinkelio tilto šiaurės vakarų krašto iki linijos, jungiančios Langwarden ir Cappel bažnyčių bokštus, įskaitant Westergate, Rekumer Loch, Rechter Nebenarm ir Schweiburg atšakas

Elbe:

nuo Hamburgo uosto žemutinės ribos iki linijos, jungiančios Döse švyturį ir vakarinį Friedrichskoog užtvankos (Dieksans) kraštą, įskaitant Nebenelbe ir Este, Lühe, Schwinge, Oste, Pinnau, Krückau ir Stör intakus (nuo jų visų žiočių iki užtvaros)

Meldorfer Bucht:

teritorija, ribojama linijos, jungiančios vakarinį Friedrichskoog užtvankos (Dieksand) krantą ir vakarinį prieplaukos galą ties Büsum

Eider:

nuo Gieselau kanalo iki Eider užtvaros

Flensburger Förde:

teritorija, ribojama linijos, jungiančios Kegnäs švyturį ir Birknack

Schlei:

teritorija, ribojama linijos tarp Schleimünde prieplaukos galų

Eckernförder Bucht:

teritorija, ribojama linijos, jungiančios Boknis-Eck su žemyno šiaurės rytiniu tašku ties Dänisch Nienhof

Kieler Förde:

teritorija, ribojama linijos, jungiančios Bülk švyturį ir jūrų laivyno paminklą Laboe

Nord-Ostsee-Kanal (Kylio kanalas):

nuo linijos, jungiančios prieplaukos galus ties Brunsbüttel, iki linijos, jungiančios Kiel-Holtenau įplaukos žiburius, įskaitant Obereidersee ir Enge, Audorfer See, Borgstedter See ir Enge, Schirnauer See, Flemhuder See ir Achterwehrer kanalą

Trave:

nuo pakeliamojo geležinkelio tilto šiaurės vakarinio krašto ir Holstenbrücke (Stadttrave) Liubeke šiaurinio krašto iki linijos, jungiančios pietinį vidinį ir šiaurinį išorinį prieplaukos galus ties Travemünde, įskaitant Pötenitzer Wiek, Dassower See ir Altarmen (Teerhof saloje)

Leda:

nuo įplaukos į Leer jūrų šliuzo išorinį reidą iki žiočių

Hunte:

nuo Oldenburg uosto ir už 140 m pasroviui nuo Oldenburg esančio Amalienbrücke iki žiočių

Lesum:

nuo Bremen-Burg geležinkelio tilto iki žiočių

Este:

nuo Buxtehude šliuzo žemutinio bjefo iki Este užtvaros

Lühe:

nuo Horneburg esančio Au-Mühle žemutinio bjefo iki Lühe užtvaros

Schwinge:

nuo Stade esančio Salztor šliuzo iki Schwinge užtvaros

Oste:

nuo šiaurės rytinio Bremervörde malūno užtvankos krašto iki Oste užtvaros

Pinnau:

nuo pietvakarinio Pinneberg geležinkelio tilto krašto iki Pinnau užtvaros

Krückau:

nuo Elmshorn esančio tilto į/iš Wedenkamp pietvakarinio krašto iki Krückau užtvaros

Stör:

nuo Rensing vandenrodžio iki Stör užtvaros

Freiburger Hafenpriel:

nuo rytinio Freiburg an der Elbe šliuzo krašto iki žiočių

Wismarbucht, Kirchsee, Breitling, Salzhaff ir Wismar uosto teritorija:

jūros link iki linijos nuo Hoher Wieschendorf Huk iki Timmendorf žiburio ir linijos, jungiančios Gollwitz žiburį Poel saloje su pietiniu Wustrow pusiasalio tašku

Warnow, įskaitant Breitling ir atšakas:

pasroviui nuo Mühlendamm, nuo Geinitzbrücke (Rostock) šiaurinio krašto jūros link iki linijos, jungiančios šiaurinius vakarinės ir rytinės Warnemünde prieplaukų taškus

Vandenys, apsupti žemyno ir Darß bei Zingst pusiasalių, ir Hiddensee bei Rügen salų (įskaitant Stralsund uosto teritoriją):

jūros link tarp

Zingst pusiasalio ir Bock salos: iki 54° 26′ 42″ šiaurės platumos

Bock ir Hiddensee salų: iki linijos, jungiančios šiaurinį Bock salos tašką ir pietinį Hiddensee salos tašką

Hiddensee salos ir Rügen (Bug) salos: iki linijos, jungiančios pietrytinį Neubessin ir Buger Haken tašką

Greifswalder Bodden ir Greifswald uosto teritorija, įskaitant Ryck:

jūros link iki linijos nuo rytinio Thiessower Haken (Südperd) taško iki rytinio Ruden salos taško ir toliau iki šiaurinio Usedom salos taško (54° 10′ 37″ šiaurės platumos, 13° 47′ 51″ rytų ilgumos)

Vandenys, apsupti žemyno ir Usedom salos (Peenestrom, įskaitant Wolgast uosto teritoriją bei Achterbuvoser ir Stettiner Haff):

rytuose iki sienos su Lenkijos Respublika ties Stettiner Haff

Prancūzijos Respublika

Dordogne: pasroviui nuo Libourne mūrinio tilto

Garonne: pasroviui nuo Bordeaux mūrinio tilto

Gironde.

Loire: pasroviui nuo Madeleine atšakos Haudaudine tilto ir pasroviui nuo Pirmil atšakos Pirmil tilto

Rhône: pasroviui nuo Trinquetaille tilto (Arles) ir toliau Marseille kryptimi.

Seine: pasroviui nuo Jeanne d'Arc tilto (Rouen).

Vengrijos Respublika

Balatono ežeras.

Nyderlandų Karalystė

Dollard.

Eems.

Waddenzee: įskaitant atšakas, jungiančias su Šiaurės jūra.

Ijsselmeer: įskaitant Markermeer ir Ijmeer, tačiau išskyrus Gouwzee.

Nieuwe Waterweg ir Scheur.

Caland Kanaal į vakarus nuo Beniliukso uosto.

Hollands Diep.

Breeddiep, Beerkanaal ir juo jungiami uostai.

Haringvliet ir Vuile Gat: įskaitant vandenų kelius nuo Goeree-Overflakkee iki Voorne-Putten bei Hoeksche Waard.

Hellegat.

Volkerak.

Krammer.

Grevelingenmeer ir Brouwerschavensche Gat: įskaitant visus vandenų kelius tarp Schouwen-Duiveland ir Goeree-Overflakkee.

Keten, Mastgat, Zijpe, Krabbenkreek, rytų Scheldt ir Roompot: įskaitant vandenų kelius tarp Walcheren, Noord-Beveland bei Zuid-Beveland ir Schouwen-Duiveland bei Tholen, išskyrus Scheldt-Rhine kanalą.

Scheldt ir vakarų Scheldt bei jos žiotys pajūryje: įskaitant vandenų kelius nuo Zeeland Flanders iki Walcheren ir Zuid-Beveland, išskyrus Scheldt-Rhine kanalą.

Lenkijos Respublika

Szczecin lagūna.

Kamień lagūna.

Wisła lagūna.

Puck įlanka.

Włocławski rezervuaras.

Śniardwy ežeras.

Niegocin ežeras.

Mamry ežeras.

Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė

ŠKOTIJA

Scapa Flow

Teritorija, ribojama linijų nuo Wharth (Flotta saloje) iki Martello bokšto (South Walls) ir nuo Point Cletts (Hoy saloje) iki Thomson kalno trianguliacijos taško Fara saloje, o nuo ten — iki Gibraltaro prieplaukos Flotta saloje

Kyle of Durness

Į pietus nuo Eilean Dubh

Cromarty Firth (Cromarty įlanka)

Teritorija, ribojama linijos nuo North Sutor iki South Sutor

Inverness

Teritorija, ribojama linijos nuo Fort George iki Chanonry Point

Findhorn įlanka

Nerijos teritorija

Aberdeen

Teritorija, ribojama linijos nuo Pietinio molo iki Abercromby molo

Montrose baseinas

į vakarus nuo linijos, einančios į šiaurės pietus per įplauką į uostą ties Scurdie Ness švyturiu

Tay upė — Dundee

Teritorija, ribojama linijos nuo Dundee potvynių baseino (žuvų doko) iki Craig Head (East Newport)

Firth of Forth (Forth įlanka) ir Forth upė

Firth of Forth teritorija, bet ne į rytus nuo Forth geležinkelio tilto

Dumfries

Teritorija, ribojama linijos nuo Airds Point iki Scar Point

Loch Ryan

Teritorija, ribojama linijos nuo Cairn Point iki Kircolm Point

Ayr uostas

Pylimo teritorija

Clyde

Aukščiau 1 zonos vandenų

Kyles of Bute

Nuo Colintraive iki Rhubodach

Campbeltown uostas

Teritorija, ribojama linijos nuo Macringan's Point iki Ottercharach Point

Loch Etive

Loch Etive teritorija aukščiau Falls of Lora

Loch Leven

Aukščiau Ballachulish tilto

Loch Linnhe

Į šiaurę nuo Corran Point žiburio

Loch Eil

Visas ežeras

Caledonian Canal

Lochy, Oich ir Ness ežerai

Kyle of Lochalsh

Kyle Akin teritorija, bet ne į vakarus nuo Eilean Ban žiburio ar į rytus nuo Eileanan Dubha

Loch Carron

Nuo Stromemore iki Strome perkėlos

Loch Broom, Ullapool

Teritorija, ribojama linijos nuo Ullapool Point žiburio iki Aultnaharrie

Kylesku

Loch Cairnbawn teritorijoje nuo labiausiai į rytus nutolusio Garbh Eilean taško iki labiausiai į vakarus nutolusio Eilean na Rainich taško

Stornoway uostas

Teritorija, ribojama linijos nuo Arnish Point iki Sandwick įlankos švyturio, šiaurės vakarų pusėje

Sound of Scalpay

Ne į rytus nuo Berry Cove (Scalpay) ir ne į vakarus nuo Croc a Loin (Harris)

North Harbour, Scalpay ir Tarbert Harbour

Viena mylia nuo Harris salos pakrantės

Loch Awe

Visas ežeras

Loch Katrine

Visas ežeras

Loch Lomond

Visas ežeras

Loch Tay

Visas ežeras

Loch Loyal

Visas ežeras

Loch Hope

Visas ežeras

Loch Shin

Visas ežeras

Loch Assynt

Visas ežeras

Loch Glascarnoch

Visas ežeras

Loch Fannich

Visas ežeras

Loch Maree

Visas ežeras

Loch Gairloch

Visas ežeras

Loch Monar

Visas ežeras

Loch Mullardach

Visas ežeras

Loch Cluanie

Visas ežeras

Loch Loyne

Visas ežeras

Loch Garry

Visas ežeras

Loch Quoich

Visas ežeras

Loch Arkaig

Visas ežeras

Loch Morar

Visas ežeras

Loch Shiel

Visas ežeras

Loch Earn

Visas ežeras

Loch Rannoch

Visas ežeras

Loch Tummel

Visas ežeras

Loch Ericht

Visas ežeras

Loch Fionn

Visas ežeras

Loch Stiklo

Visas ežeras

Loch Rimsdale/nan Clar

Visas ežeras

ŠIAURĖS AIRIJA

Strangford Lough

Teritorija, ribojama linijos nuo Cloghy Point iki Dogtail Point

Belfast Lough

Teritorija, ribojama linijos nuo Holywood iki Macedon Point

Larne

Teritorija, ribojama linijos nuo Larne prieplaukos iki Magee salos keltų prieplaukos

Bann upė

Nuo molo galų jūros kryptimi iki Toome tilto

Lough Erne

Aukštutinis ir žemutinis Lough Erne

Lough Neagh

Dviejų mylių atstumu nuo kranto

RYTINĖ ANGLIJOS PAKRANTĖ

Berwick

Molo teritorija

Warkworth

Molo teritorija

Blyth

Teritorija iki išorinių prieplaukos galų

Tyne upė

Dunston Staithes iki Tyne prieplaukos galų

Wear upė

Fatfield iki Sunderland prieplaukos galų

Seaham

Molo teritorija

Hartlepool

Teritorija, ribojama linijos nuo Middleton molo iki senosios prieplaukos galo

Teritorija, ribojama linijos, jungiančios šiaurinį prieplaukos galą su pietiniu prieplaukos galu

Tees upė

Teritorija, ribojama linijos į vakarus nuo Government molo iki Tees užtvaros

Whitby

Teritorija iki Whitby prieplaukos galų

Humber upė

Teritorija, ribojama linijos nuo North Ferriby iki South Ferriby

Grimsby dokas

Teritorija, ribojama linijos nuo potvynių baseino vakarų prieplaukos iki žuvų dokų rytinės prieplaukos (šiaurės krantinė)

Boston

New Cut teritorijoje

Dutch upė

Visas kanalas

Hull upė

Nuo Beverley Beck iki Humber upės

Kielder Water

Visas ežeras

Ouse upė

Žemiau Naburn šliuzo

Trent upė

Žemiau Cromwell šliuzo

Wharfe upė

Nuo santakos su Ouse upe iki Tadcaster tilto

Scarborough

Teritorija iki Scarborough prieplaukos galų

VELSAS IR VAKARINĖ ANGLIJOS PAKRANTĖ

Severn upė

Į šiaurę nuo linijos į vakarus nuo Sharpness Point (51° 43.4′ šiaurės platumos) iki Llanthony ir Maisemore slenksčių ir jūros link nuo 3 zonos vandenų.

Wye upė

Ties Chepstow į šiaurę nuo platumos linijos (51° 38.0′ šiaurės platumos) iki Monmouth

Newport

Į šiaurę nuo Fifoots Points susikertančių antžeminių elektros kabelių

Cardiff

Teritorija, ribojama linijos nuo Pietinio molo iki Penarth Head

ir uždari vandenys į vakarus nuo Cardiff įlankos užtvaros

Barry

Teritorija, ribojama linijos, jungiančios į jūrą nukreiptus molo galus

Talbot uostas

Teritorija, ribojama linijos, jungiančios į jūrą nukreiptus Afran upės molo galus, bet ne uždaruose dokuose.

Neath

Teritorija, ribojama linijos į šiaurę nuo į jūrą nukreipto Baglan įlankos tanklaivių molo galo (51° 37.2′ šiaurės platumos, 3° 50.5′ vakarų ilgumos)

Llanelli ir Burry uostas

Teritorija, ribojama linijos nuo Burry uosto vakarinės prieplaukos iki Whiteford Point

Milford Haven

Teritorija, ribojama linijos nuo pietinio Hook Point iki Thorn Point

Fishguard

Teritorija, ribojama linijos, jungiančios į jūrą nukreiptus šiaurinio ir rytinio molo galus

Cardigan

Siaurumų ties Pen-Yr-Ergyd teritorija

Aberystwyth

Teritorija iki į jūrą nukreiptų molo galų

Aberdyfi

Teritorija, ribojama linijos nuo Aberdyfi geležinkelio stoties iki Twyni Bach švyturio

Barmouth

Teritorija, ribojama linijos nuo Barmouth geležinkelio stoties iki Penrhyn Point

Portmadoc

Teritorija, ribojama linijos nuo Harlech Point iki Graig Ddu

Holyhead

Teritorija, ribojama pagrindinio molo ir linijos nuo molo galo iki Brynglas Point (Towyn įlanka)

Menai sąsiauris

Menai sąsiaurio teritorija nuo linijos, jungiančios Aber Menai Point su Belan Point, ir linijos, jungiančios Beaumaris prieplauką su Pen-y-Coed Point

Conway

Teritorija, ribojama linijos nuo Mussel Hill iki Tremlyd Point

Llandudno

Molo teritorija

Rhyl

Molo teritorija

Dee upė

Aukščiau Connah krantinės iki Barrelwell Hill vandenvietės

Mersey upė

Teritorija, ribojama linijos nuo Rock švyturio iki šiaurės vakarų Seaforth doko, bet išskyrus kitus dokus

Preston ir Southport

Teritorija, ribojama linijos nuo Lytham iki Southport ir Preston dokų teritorija

Fleetwood

Teritorija, ribojama linijos nuo Low žiburio iki Knott

Lune upė

Teritorija, ribojama linijos nuo Sunderland Point iki Chapel Hill, iki Glasson doko, pastarąjį įskaitant

Barrow

teritorija, ribojama linijos, jungiančios Haws Point (Walney sala) su Slipway (Roa sala)

Whitehaven

Molo teritorija

Workington

Molo teritorija

Maryport

Molo teritorija

Carlisle

teritorija, ribojama linijos, jungiančios Point Carlisle su Torduff

Coniston Water

Visas ežeras

Derwentwater

Visas ežeras

Ullswater

Visas ežeras

Windermere

Visas ežeras

PIETŲ ANGLIJA

Blakeney ir Morston uostas ir jo prieigos

Į rytus nuo linijos, vedančios į pietus nuo Blakeney Point iki įplaukimo į Stiffkey upę vietos

Orwell ir Stour upės

Orwell upė, ribojama linijos nuo Blackmanshead molo iki Landguard Point, ir jūros link nuo 3 zonos vandenų.

Blackwater upė

Visi vandenų keliai teritorijoje, ribojamoje linijos nuo toliausiai į pietvakarius nutolusio Mersea salos taško iki Sales Point

Crouch ir Roach upės

Crouch upė, ribojama linijos nuo Holliwell Point iki Foulness Point, įskaitant Roach upę

Temzės upė ir jos intakai

Temzės upė aukščiau linijos šiaurės-pietų kryptimi per labiausiai į rytus nutolusį Denton Wharf prieplaukos tašką (Gravesend) iki Teddington šliuzo

Medway ir Swale upės

Medway upė, ribojama linijos nuo Garrison Point iki Grain bokšto, iki Allington šliuzo; ir Swale upė nuo Whitstable iki Medway

Stour upė (Kent)

Stour upė aukščiau žiočių iki išlaipinimo vietos ties Flagstaff Reach

Dover uostas

Teritorija, ribojama linijų, išvestų per rytinę ir vakarinę įplauką į uostą

Rother upė

Rother aukščiau virš potvynio signalų posto ties Camber iki Scots Float šliuzo ir iki įleidžiamojo šliuzo Brede upėje

Adur upė ir Southwick kanalas

Teritorija, ribojama linijos, išvestos per įplauką į Shoreham uostą iki Southwick kanalo šliuzo ir iki vakarinio Tarmac prieplaukos galo

Arun upė

Arun upė aukščiau Littlehampton prieplaukos iki Littlehampton marinos

Ouse upė (Sussex) Newhaven

Ouse upė nuo linijos, išvestos per įplaukos į Newhaven uostą pirsų iki šiaurės krantinės šiaurinio galo

Brighton

Brighton marinos išorinis reidas, ribojamas linijos nuo vakarų krantinės pietinio galo iki pietų krantinės šiaurinio galo

Chichester

Teritorija, ribojama linijos nuo Eastoke point iki West Wittering bažnyčios smailės, ir esanti jūros link nuo 3 zonos vandenų.

Langstone uostas

Teritorija, ribojama linijos nuo Eastney Point iki Gunner Point

Portsmouth

Teritorija, ribojama linijos, išvestos per įplauką į uostą nuo Port Blockhouse iki Round Tower

Bembridge (Vaito sala)

Brading uosto teritorija

Cowes (Vaito sala)

Medina upė, ribojama linijos nuo molo žiburio rytiniame krante iki švyturio žiburio vakarų krante

Southampton

Teritorija, ribojama linijos nuo Calshot pilies iki Hook švyturio

Beaulieu upė

Beaulieu upė, tačiau ne į rytus nuo linijos šiaurės-pietų kryptimi, einančios per Inchmery House

Keyhaven ežeras

Teritorija, ribojama linijos į šiaurę nuo Hurst Point žemutinio žiburio iki Keyhaven Marshes

Christchurch

Run

Poole

teritorija, ribojama Chain perkėlos linijos nuo Sandbanks iki South Haven Point

Exeter

Teritorija, ribojama rytų-vakarų krypties linijos nuo Warren Point iki pakrantės gelbėjimo valčių stoties, esančios prieš Checkstone Ledge

Teignmouth

Uosto teritorija

Dart upė

Teritorija, ribojama linijos nuo Kettle Point iki Battery Point

Salcombe upė

Teritorija, ribojama linijos nuo Splat Point iki Limebury Point

Plymouth

Teritorija, ribojama linijos nuo Mount Batten prieplaukos iki Raveness Point per Drake salas. Yealm upė, ribojama linijos nuo Warren Point iki Misery Point

Fowey

Uosto teritorija

Falmouth

Teritorija, ribojama linijos nuo St. Anthony Head iki Pendennis Point

Camel upė

teritorija, ribojama linijos nuo Gun Point to Brea Hill

Taw ir Torridge upės

Teritorija, ribojama linijos, einančios 200° nuo Crow Point švyturio iki kranto ties Skern Point

Bridgewater

Į pietus nuo linijos, nubrėžtos į rytus nuo Stert Point (51° 13.0′ šiaurės platumos)

Avon upė (Avon)

Teritorija, ribojama linijos nuo Avonmouth prieplaukos iki Wharf Point, iki Netham užtvankos

2 SKYRIUS

3 zona

Belgijos Karalystė

Maritime Scheldt (pasroviui nuo Antverpeno atvirosios stovėjimo nuleidus inkarą vietos).

Čekijos Respublika

Labe: nuo Ústí nad Labem-Střekov šliuzo iki Lovosice šliuzo.

Dirbtiniai ežerai: Baška, Brněnská (Kníničky), Horka (Stráž pod Ralskem), Hracholusky, Jesenice, Nechranice, Olešná, Orlík, Pastviny, Plumov, Rozkoš, Seč, Skalka, Slapy, Těrlicko, Žermanice.

Máchovo ežeras.

Vandens teritorija Velké Žernoseky.

Tvenkiniai: Oleksovice, Svět, Velké Dářko.

Žvyro gavybos ežerai: Dolní Benešov, Ostrožná Nová Ves a Tovačov.

Vokietijos Federacinė Respublika

Dunojus:

nuo Kelheim (2 414,72 km) iki Vokietijos ir Austrijos sienos

Reinas:

nuo Vokietijos ir Šveicarijos sienos iki Vokietijos ir Nyderlandų sienos

Elbė:

nuo Elbe-Seiten kanalo žiočių iki Hamburgo uosto žemutinės ribos

Müritz

 

Prancūzijos Respublika

Reinas

Vengrijos Respublika

Dunojus: nuo 1 812 upės kilometro iki 1 433 upės kilometro

Dunojus Moson: nuo 14 upės kilometro iki 0 upės kilometro.

Dunojus Szentendre: nuo 32 upės kilometro iki 0 upės kilometro.

Dunojus Ráckeve: nuo 58 upės kilometro iki 0 upės kilometro.

Tisza upė: nuo 685 upės kilometro iki 160 upės kilometro.

Dráva upė: nuo 198 upės kilometro iki 70 upės kilometro.

Bodrog upė: nuo 51 upės kilometro iki 0 upės kilometro.

Kettős Körös upė: nuo 23 upės kilometro iki 0 upės kilometro.

Hármas Körös upė: nuo 91 upės kilometro iki 0 upės kilometro.

Sió kanalas: nuo 23 upės kilometro iki 0 upės kilometro.

Velence ežeras.

Fertő ežeras.

Nyderlandų Karalystė

Reinas.

Sneekermeer, Koevordermeer, Heegermeer, Fluessen, Slotermeer, Tjeukemeer, Beulakkerwijde, Belterwijde, Ramsdiep, Ketelmeer, Zwartemeer, Veluwemeer, Eemmeer, Alkmaardermeer, Gouwzee, Buiten Ij, afgesloten Ij, Noordzeekanaal, Ijmuiden uostas, Roterdamo uosto teritorija, Nieuwe Maas, Noord, Oude Maas, Beneden Merwede, Nieuwe Merwede, Dordische Kil, Boven Merwede, Waal, Bijlandsch kanalas, Boven Rijn, Pannersdensch kanalas, Geldersche Ijssel, Neder Rijn, Lek, Amsterdamo-Reino kanalas, Veerse Meer, Schelde-Rhine kanalas iki žiočių Volkerak, Amer, Bergsche Maas, Meuse žemiau Venlo, Gooimeer, Europort, Calandkanaal (į rytus nuo Beniliukso uosto), Hartelkanaal.

Austrijos Respublika

Dunojus: nuo sienos su Vokietija iki sienos su Slovakija.

Inn: nuo žiočių iki Passau-Ingling elektrinės.

Traun: nuo žiočių iki 1,80 km.

Enns: nuo žiočių iki 2,70 km.

March: iki 6,00 km.

Lenkijos Respublika

Biebrza upė nuo Augustowski kanalo žiočių iki Narwia upės žiočių

Brda upė nuo susijungimo su Bydgoski kanalu Bydgoszcz mieste iki Wisła upės žiočių

Bug upė nuo Muchawiec upės žiočių iki Narwia upės žiočių

Dąbie ežeras iki ribos su vidaus jūros vandenimis

Augustowski kanalas nuo susijungimo su Biebrza upe iki valstybės sienos, įskaitant ežerus, išsidėsčiusius palei šį kanalą

Bartnicki kanalas nuo Ruda Woda ežero iki Bartężek ežero, įskaitant Bartężek ežerą.

Bydgoski kanalas

Elbląski kanalas nuo Druzno ežero iki Jeziorak ežero ir Szeląg Wielki ežero, kartu su šiais ežerais ir ežerais palei kanalą bei atšaka Zalewo kryptimi nuo Jeziorak ežero iki Ewingi ežero, įskaitant šiuos ežerus

Gliwicki kanalas kartu su Kędzierzyński kanalu

Jagielloński kanalas nuo susijungimo su Elbląg upe iki Nogat upės

Łączański kanalas

Ślesiński kanalas kartu su ežerais palei šį kanalą ir Gopło ežeras

Żerański kanalas

Martwa Wisła upė nuo Wisła upės Przegalina gyvenvietėje iki ribos su vidaus jūros vandenimis

Narew upė nuo Biebrza upės žiočių iki Wisła upės žiočių, įskaitant Zegrzyński ežerą

Nogat upė nuo Wisła upės iki Wisła lagūnos žiočių

Noteć upė (aukštupys) nuo Gopło ežero iki susijungimo su Górnonotecki kanalu, ir Górnonotecki kanalas bei Noteć upė (žemupys) nuo Bydgoski kanalo susijungimo su Warta upės žiotimis.

Nysa Łużycka upė nuo Gubin iki Odra upės žiočių

Odra upė nuo Racibórz miesto iki susijungimo su Rytų Odros upe, kuri įsilieja į Regalica upę nuo Piercing Klucz-Ustowo, kartu su ta upe ir jos atšakomis iki Dąbie ežero, taip pat Odros upės atšaka nuo Opatowice šliuzo iki šliuzo Wrocław mieste

Vakarų Odra upė nuo slenksčio Widuchowa (Odra upės 704,1 km) iki ribos su vidaus jūros vandenimis, įskaitant atšakas bei Piercing Klucz-Ustowo, sujungiantį Rytų Odra upę su Vakarų Odra upe

Parnica upė ir Piercing Parnicki nuo Vakarų Odra upės iki ribos su vidaus jūros vandenimis

Pisa upė nuo Roś ežero iki Narew upės žiočių

Szkarpawa upė nuo Wisła upės iki Wisła lagūnos žiočių

Warta upė nuo Ślesińskie ežero iki Odros upės žiočių

Wielkie Jeziora Mazurskie sistema, apimanti ežerus, sujungtus upėmis ir kanalais, sudarančiais pagrindinį kelią nuo Roś ežero (jį įskaitant) Pisz mieste iki Węgorzewski kanalo (įskaitant tą kanalą) Węgorzewo mieste kartu su šiais ežerais: Seksty, Mikołajskie, Tałty, Tałtowisko, Kotek, Szymon, Szymoneckie, Jagodne, Boczne, Tajty, Kisajno, Dargin, Łabap, Kirsajty ir Święcajty kartu su Giżycki kanalu, Niegociński kanalu bei Piękna Góra kanalu, ir Ryńskie ežero (jį įskaitant) atšaka Ryn mieste iki Nidzkie ežero (iki 3 km, ties riba su „Nidzkie ežero“ gamtos draustiniu) kartu su šiais ežerais: Bełdany, Guzianka Mała ir Guzianka Wielka.

Wisła upė nuo Przemsza upės žiočių iki susijungimo su Łączański kanalu, taip pat nuo to kanalo žiočių Skawina mieste iki Wisła upės žiočių į Gdańsk įlanką, išskyrus Włocławski rezervuarą.

Slovakijos Respublika

Dunojus: nuo Devín (1 880,26 upės kilometras) iki Slovakijos ir Vengrijos sienos.

Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė

ŠKOTIJA

Leith (Edinburgas)

Molo teritorija

Glazgas

Strathclyde Loch

Crinan kanalas

Nuo Crinan iki Ardrishaig

Caledonian Canal

Kanalo ruožai

ŠIAURĖS AIRIJA

Lagan upė

Nuo Lagan slenksčio iki Stranmillis

RYTŲ ANGLIJA

Wear upė (nepatvinstanti)

Nuo senojo geležinkelio tilto (Durham) iki Prebends tilto (Durham)

Tees upė

Prieš srovę nuo Tees užtvaros

Grimsby dokas

Šliuzų teritorija

Immingham dokas

Šliuzų teritorija

Hull dokai

Šliuzų teritorija

Boston dokas

Šliuzo vartų zona

Aire ir Calder Navigation

Goole dokai iki Leeds; sankirta su Leeds ir Liverpool kanalu; Bank Dole sankirta su Selby (Ouse upės šliuzu); Castleford sankirta su Wakefield (Falling šliuzu)

Ancholme upė

Nuo Ferriby šliuzo iki Brigg

Calder ir Hebble kanalas

Nuo Wakefield (Falling šliuzo) iki Broadcut Top šliuzo

Foss upė

Nuo (Blue tilto) sankirtos su Ouse upe iki Monk tilto

Fossdyke kanalas

Nuo santakos su Trent upe iki Brayford tvenkinio

Goole dokas

Šliuzo vartų zona

Hornsea Mere

Visas kanalas

Hull upė

Nuo Struncheon Hill šliuzo iki Beverley Beck

Market Weighton kanalas

Nuo Humber upės šliuzo iki Sod Houses šliuzo

New Junction kanalas

Visas kanalas

Ouse upė

Nuo Naburn šliuzo iki Nun Monkton

Sheffield ir South Yorkshire kanalas

Nuo Keadby šliuzo iki Tinsley šliuzo

Trent upė

Nuo Cromwell šliuzo iki Shardlow

Witham upė

Nuo Boston šliuzo iki Brayford Poole (Lincoln)

VELSAS IR VAKARŲ ANGLIJA

Severn upė

Aukščiau Llanthony ir Maisemore slenksčių

Wye upė

Aukščiau Monmouth

Cardiff

Roath parko ežeras

Talbot uostas

Uždarų dokų teritorija

Swansea

Uždarų dokų teritorija

Dee upė

Aukščiau Barrelwell Hill vandenvietės

Mersey upė

Dokai (išskyrus Seaforth doką)

Lune upė

Aukščiau Glasson doko

Avon upė (Midland)

Nuo Tewkesbury šliuzo iki Evesham

Gloucester

Gloucester miesto dokai, Gloucester (Sharpness) kanalas

Hollingworth ežeras

Visas ežeras

Manchester laivų kanalas

Visas kanalas ir Salford dokai, įskaitant Irwell upę

Pickmere ežeras

Visas ežeras

Tawe upė

Nuo jūros užtvaros (marinos) iki Morfa sporto stadiono

Rudyard ežeras

Visas ežeras

Weaver upė

Žemiau Northwich

PIETŲ ANGLIJA

Nene upė

Wisbech kanalas ir Nene upė iki Dog-in-a-Doublet šliuzo

Great Ouse upė

Kings Lynn kanalas ir Great Ouse upė žemiau West Lynn Road tilto

Yarmouth

Yare upės žiotys nuo linijos, išvestos per šiaurinio ir pietinio įplaukos pirsų galus, įskaitant Breydon Water

Lowestoft

Lowestoft uostas žemiau Mutford šliuzo iki linijos, išvestos per išorinių įplaukos į uostą pirsų

Alde ir Ore upės

Aukščiau įplaukos į Ore upę iki Westrow Point

Deben upė

Aukščiau įplaukos į Deben upę iki Felixstowe perkėlos

Orwell ir Stour upės

Nuo linijos, išvestos nuo Fagbury Point iki Shotley Point (Orwell upėje), iki Ipswich doko; ir nuo linijos šiaurės-pietų krytimi per Erwarton iškyšulį Stour upėje iki Manningtree

Chelmer ir Blackwater kanalas

Į rytus nuo Beeleigh šliuzo

Temzės upė ir jos intakai

Temzės upė aukščiau Teddington šliuzo iki Oksfordo

Adur upė ir Southwick kanalas

Adur upė aukščiau vakarinio Tarmac prieplaukos galo, ir Southwick kanalas

Arun upė

Arun upė aukščiau Littlehampton marinos

Ouse upė (Sussex) Newhaven

Ouse upė aukščiau šiaurės krantinės šiaurinio galo

Bewl Water

Visas ežeras

Grafham Water

Visas ežeras

Rutland Water

Visas ežeras

Thorpe parko ežeras

Visas ežeras

Chichester

Į rytus nuo linijos, jungiančios Cobnor Point su Chalkdock Point

Christchurch

Christchurch uosto teritorija, išskyrus Run

Exeter kanalas

Visas kanalas

Avon upė (Avon)

Bristolio miesto dokai

Netham užtvanka iki Pulteney slenksčio

3 SKYRIUS

4 zona

Belgijos Karalystė

Visas Belgijos tinklas, išskyrus 3 zonos vandenų kelius.

Čekijos Respublika

Visi kiti vandenų keliai, neįtraukti į 1, 2 ir 3 zonas.

Vokietijos Federacinė Respublika

Visi vidaus vandenų keliai, išskyrus 1, 2 ir 3 zonų vandenų kelius.

Prancūzijos Respublika

Visas Prancūzijos tinklas, išskyrus 1, 2 ir 3 zonų vandenų kelius.

Italijos Respublika

Po upė: nuo Piacenza iki žiočių.

Milan-Cremona kanalas, Po upė: paskutinis 15 km ruožas iki Po.

Mincio upė: nuo Mantua, Governolo iki Po.

Ferrara vandenų kelias: nuo Po (Pontelagoscuro), Ferrara iki Porto Garibaldi.

Brondolo ir Valle kanalai: nuo rytinės Po iki Venecijos lagūnos.

Fissero kanalas-Tartaro-Canalbianco: nuo Adria iki rytinės Po.

Venecijos pakrantė: nuo Venecijos lagūnos iki Grado.

Lietuvos Respublika

Visas Lietuvos tinklas.

Liuksemburgo Didžioji Hercogystė

Moselle.

Vengrijos Respublika

Visi kiti vandenų keliai, neįtraukti į 2 ir 3 zonas.

Nyderlandų Karalystė

Visos kitos upės, kanalai ir vidaus vandenys, neįtraukti į 1, 2 ir 3 zonas.

Austrijos Respublika

Thaya: iki Bernhardsthal.

March: aukščiau nuo 6,00 km.

Lenkijos Respublika

Visi kiti vandenų keliai, neįtraukti į 1, 2 ir 3 zonas.

Slovakijos Respublika

Visi kiti vandenų keliai, neįtraukti į 3 zoną.

Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė

ŠKOTIJA

Ratho ir Linlithgow Union kanalas

Visas kanalas

Glazgas

Forth ir Clyde kanalas

Monkland kanalas, Faskine ir Drumpellier ruožai

Hogganfield Loch

RYTŲ ANGLIJA

Ancholme upė

Nuo Brigg iki Harram Hill šliuzo

Calder ir Hebble kanalas

Nuo Broadcut Top šliuzo iki Sowerby tilto

Chesterfield kanalas

Nuo Vakarų Stockwith iki Worksop

Cromford kanalas

Visas kanalas

Derwent upė

Nuo santakos su Ouse upe iki Stamford tilto

Driffield Navigation

Nuo Struncheon Hill šliuzo iki Great Driffield

Erewash kanalas

Nuo Trent šliuzo iki Langley malūno šliuzo

Huddersfield kanalas

Nuo santakos su Calder ir Hebble prie Coopers tilto iki Huddersfield Narrow kanalo prie Huddersfield

Nuo Ashton-under-Lyne iki Huddersfield

Leeds ir Liverpool kanalas

Nuo Leeds upės šliuzo iki Skipton prieplaukos

Light Water Valley ežeras

Visas ežeras

Mere (Scarborough)

Visas ežeras

Ouse upė

Aukščiau Nun Monkton užtvankos

Pocklington kanalas

Nuo susijungimo su Derwent upe iki Melbourne užtvankos

Sheffield ir South Yorkshire kanalas

Nuo Tinsley šliuzo iki Sheffield

Soar upė

Nuo Trent sankirtos iki Loughborough

Trent ir Mersey kanalas

Nuo Shardlow iki Dellow Lane šliuzo

Ure upė ir Ripon kanalas

Nuo susijungimo su Ouse upe iki Ripon kanalo (Ripon baseino)

Ashton kanalas

Visas kanalas

VELSAS IR VAKARŲ ANGLIJA

Avon upė (Midland)

Aukščiau Evesham

Birmingham Canal Navigation

Visas kanalas

Birmingham ir Fazeley kanalas

Visas kanalas

Coventry kanalas

Visas kanalas

Grand Union kanalas (nuo Napton sankirtos iki Birmingham ir Fazeley)

Visas kanalo ruožas

Kennet ir Avon kanalas (nuo Bath iki Newbury)

Visas kanalo ruožas

Lancaster kanalas

Visas kanalas

Leeds ir Liverpool kanalas

Visas kanalas

Llangollen kanalas

Visas kanalas

Caldon kanalas

Visas kanalas

Peak Forest kanalas

Visas kanalas

Macclesfield kanalas

Visas kanalas

Monmouthshire ir Brecon kanalas

Visas kanalas

Montgomery kanalas

Visas kanalas

Rochdale kanalas

Visas kanalas

Swansea kanalas

Visas kanalas

Neath ir Tennant kanalas

Visas kanalas

Shropshire Union kanalas

Visas kanalas

Staffordshire ir Worcester kanalas

Visas kanalas

Stratford upon Avon kanalas

Visas kanalas

Trent upė

Visa upė

Trent ir Mersey kanalas

Visas kanalas

Weaver upė

Aukščiau Northwich

Worcester ir Birmingham kanalas

Visas kanalas

PIETŲ ANGLIJA

Nene upė

Aukščiau Dog-in-a-Doublet šliuzo

Great Ouse upė

Kings Lynn aukščiau vakarinio Lynn kelio tilto. Great Ouse upė ir visi su ja sujungti Fenland vandenų keliai, įskaitant Cam upę ir Middle Level Navigation zoną

Norfolk ir Suffolk Broads (Norfolk ir Suffolk ežerų ir juos jungiančių upių tinklas)

Visos laivybai tinkamos patvinstančios ir nepatvinstančios upės, ežerai ir juos jungiančios upės, kanalai ir vandenų keliai Norfolk ir Suffolk Broads, įskaitant Oulton Broad ir Waveney, Yare, Bure, Ant ir Thurne upes, išskyrus tai, kas nurodyta Yarmouth ir Lowestoft

Blyth upė

Nuo įplaukos į Blyth upę iki Blythburgh

Alde ir Ore upės

Alde upė aukščiau Westrow Point

Deben upė

Deben upė aukščiau Felixstowe perkėlos

Orwell ir Stour upės

Visi vandenų keliai Stour upės aukštupyje virš Manningtree

Chelmer ir Blackwater kanalas

Į vakarus nuo Beeleigh šliuzo

Temzės upė ir jos intakai

Stort ir Lee upės aukščiau Bow Creek; Grand Union kanalas aukščiau Brentford šliuzo ir Regents kanalas aukščiau Limehouse baseino ir visi su jais sujungti kanalai; Wey upė aukščiau Temzės šliuzo; Kennet ir Avon kanalas; Temzės upė aukščiau Oksfordo; Oksfordo kanalas

Medway ir Swale upės

Medway upė aukščiau Allington šliuzo

Stour upė (Kent)

Stour upė aukščiau išlaipinimo vietos ties Flagstaff ruožu

Dover uostas

Visas uostas

Rother upė

Rother upė ir Royal Military kanalas aukščiau Scots Float šliuzo ir Brede upė aukščiau įleidžiamojo šliuzo

Brighton

Brighton marinos vidinis reidas aukščiau šliuzo

Wickstead parko ežeras

Visas ežeras

Kennet ir Avon kanalas

Visas kanalas

Grand Union kanalas

Visas kanalas

Avon upė (Avon)

Aukščiau Pulteney slenksčio

Bridgewater kanalas

Visas kanalas


(1)  Tuo atveju, kai laivų prirašymo uostas yra kitur, turi būti atsižvelgiama į 1960 m. balandžio 8 d. Ems-Dollart sutarties 32 straipsnį (BGBl. 1963 II p. 602).

(2)  Tuo atveju, kai laivų prirašymo uostas yra kitoje valstybėje, turi būti atsižvelgiama į 1960 m. balandžio 8 d.Ems-Dollart sutarties 32 straipsnį (Federacinis oficialus leidinys (BGB) l. 1963 II p. 602).

II PRIEDAS

MINIMALŪS TECHNINIAI REIKALAVIMAI LAIVAMS, PLAUKIOJANTIEMS 1, 2, 3 IR 4 ZONŲ VIDAUS VANDENŲ KELIAIS

TURINYS

I DALIS

1 SKYRIUS

BENDROJI DALIS

1.01 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

1.02 straipsnis

(Palikta tuščia)

1.03 straipsnis

(Palikta tuščia)

1.04 straipsnis

(Palikta tuščia)

1.05 straipsnis

(Palikta tuščia)

1.06 straipsnis

Laikinieji reikalavimai

1.07 straipsnis

Administraciniai nurodymai

2 SKYRIUS

PROCEDŪRA

2.01 straipsnis

Tikrinimo įstaigos

2.02 straipsnis

Prašymas dėl patikrinimo

2.03 straipsnis

Plaukiojančios priemonės pateikimas patikrinimui

2.04 straipsnis

(Palikta tuščia)

2.05 straipsnis

Laikinasis Bendrijos sertifikatas

2.06 straipsnis

Bendrijos sertifikato galiojimas

2.07 straipsnis

Bendrijos sertifikate nurodomi duomenys ir jo pakeitimai

2.08 straipsnis

(Palikta tuščia)

2.09 straipsnis

Periodiškas patikrinimas

2.10 straipsnis

Savanoriškas patikrinimas

2.11 straipsnis

(Palikta tuščia)

2.12 straipsnis

(Palikta tuščia)

2.13 straipsnis

(Palikta tuščia)

2.14 straipsnis

(Palikta tuščia)

2.15 straipsnis

Išlaidos

2.16 straipsnis

Informavimas

2.17 straipsnis

Bendrijos sertifikatų registras

2.18 straipsnis

Oficialus numeris

2.19 straipsnis

Lygiavertiškumas ir leidžiančios nukrypti nuostatos

II DALIS

3 SKYRIUS

LAIVŲ STATYBOS REIKALAVIMAI

3.01 straipsnis

Pagrindinis reikalavimas

3.02 straipsnis

Stipris ir stovumas

3.03 straipsnis

Laivo korpusas

3.04 straipsnis

Mašinų skyriai, katilinės ir bunkeriai

4 SKYRIUS

SAUGUS ATSTUMAS, VIRŠVANDENINIS BORTAS IR GRIMZLĖS ŽYMĖS

4.01 straipsnis

Saugus atstumas

4.02 straipsnis

Viršvandeninis bortas

4.03 straipsnis

Mažiausias viršvandeninis bortas

4.04 straipsnis

Grimzlės žymės

4.05 straipsnis

Didžiausia laivų su kroviniu, kurių triumai ne visuomet yra uždaryti taip, kad būtų nelaidūs purslams ir atsparūs oro sąlygoms, grimzlė

4.06 straipsnis

Grimzlės skalės

5 SKYRIUS

MANEVRINGUMAS

5.01 straipsnis

Bendroji dalis

5.02 straipsnis

Navigaciniai bandymai

5.03 straipsnis

Bandymų zonos

5.04 straipsnis

Laivų ir vilkstinių apkrovos dydis atliekant navigacinius bandymus

5.05 straipsnis

Laivo įrangos naudojimas navigaciniams bandymams

5.06 straipsnis

Nustatytas (tiesioginės eigos) greitis

5.07 straipsnis

Gebėjimas sustoti

5.08 straipsnis

Gebėjimas plaukti atbuline eiga

5.09 straipsnis

Gebėjimas atlikti išsisukamuosius manevrus

5.10 straipsnis

Gebėjimas suktis

6 SKYRIUS

VAIRAVIMO SISTEMA

6.01 straipsnis

Bendrieji reikalavimai

6.02 straipsnis

Vairo mechanizmo pavaros įtaisas

6.03 straipsnis

Hidraulinis vairo mechanizmo pavaros įtaisas

6.04 straipsnis

Energijos šaltinis

6.05 straipsnis

Rankinė pavara

6.06 straipsnis

Laivo vairo sraigto, didelio slėgio vandens srovės, cikloidinio laivo sraigto ir laivapriekio privairavimo sistemos

6.07 straipsnis

Indikatoriai ir kontroliniai prietaisai

6.08 straipsnis

Posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaisai

6.09 straipsnis

Priėmimo tvarka

7 SKYRIUS

VAIRINĖ

7.01 straipsnis

Bendroji dalis

7.02 straipsnis

Neribotas matomumas

7.03 straipsnis

Bendrieji valdymo, indikatorių ir kontrolinės įrangos reikalavimai

7.04 straipsnis

Konkretūs pagrindinių variklių ir vairavimo sistemos valdymo, indikatorių ir kontrolinės įrangos reikalavimai

7.05 straipsnis

Navigaciniai žiburiai, šviesos ir garso signalai

7.06 straipsnis

Radiolokaciniai įrenginiai ir posūkio kampinio greičio indikatoriai

7.07 straipsnis

Radijo ryšio sistemos, skirtos laivams su vairinėmis, kuriose radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo

7.08 straipsnis

Laivo vidinio ryšio įranga

7.09 straipsnis

Avarinės signalizacijos sistema

7.10 straipsnis

Šildymas ir vėdinimas

7.11 straipsnis

Laivagalio inkaro valdymo įranga

7.12 straipsnis

Įtraukiamosios vairinės

7.13 straipsnis

Bendrijos sertifikato įrašas, skirtas laivams su vairinėmis, kuriose radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo

8 SKYRIUS

VARIKLIO KONSTRUKCIJA

8.01 straipsnis

Bendroji dalis

8.02 straipsnis

Saugos įranga

8.03 straipsnis

Jėgainė

8.04 straipsnis

Variklio išmetamųjų dujų šalinimo sistema

8.05 straipsnis

Kuro talpyklos, vamzdžiai ir priedai

8.06 straipsnis

Tepalinės alyvos laikymas, jos talpyklų vamzdžiai ir priedai

8.07 straipsnis

Energijos perdavimo sistemose, valdymo ir paleidžiamosiose sistemose bei šildymo sistemose naudojamų alyvų laikymas, jų talpyklų vamzdžiai ir priedai

8.08 straipsnis

Triumo vandens išsiurbimo ir drenažo sistemos

8.09 straipsnis

Tepaluoto vandens ir panaudotos alyvos saugyklos

8.10 straipsnis

Laivų keliamas triukšmas

8a SKYRIUS

(Palikta tuščia)

9 SKYRIUS

ELEKTROS ĮRANGA

9.01 straipsnis

Bendroji dalis

9.02 straipsnis

Elektros tiekimo sistemos

9.03 straipsnis

Apsauga nuo fizinio sąlyčio, kietųjų objektų ir vandens patekimo

9.04 straipsnis

Apsauga nuo sprogimo

9.05 straipsnis

Įžeminimas

9.06 straipsnis

Didžiausia leistinoji įtampa

9.07 straipsnis

Paskirstymo sistemos

9.08 straipsnis

Sujungimas su kranto arba kitais išoriniais tinklais

9.09 straipsnis

Elektros energijos tiekimas į kitas plaukiojančias priemones

9.10 straipsnis

Generatoriai ir varikliai

9.11 straipsnis

Akumuliatoriai

9.12 straipsnis

Skirstomieji įrenginiai

9.13 straipsnis

Avariniai srovės pertraukikliai

9.14 straipsnis

Instaliacijų jungiamosios detalės

9.15 straipsnis

Kabeliai

9.16 straipsnis

Apšvietimo įrenginiai

9.17 straipsnis

Navigaciniai žiburiai

9.18 straipsnis

(Palikta tuščia)

9.19 straipsnis

Mechaninės įrangos avarinės signalizacijos ir saugos sistemos

9.20 straipsnis

Elektroninė įranga

9.21 straipsnis

Elektromagnetinis suderinamumas

10 SKYRIUS

ĮRANGA

10.01 straipsnis

Inkaro įranga

10.02 straipsnis

Kita įranga

10.03 straipsnis

Nešiojamieji gesintuvai

10.03a straipsnis

Stacionarios gaisro gesinimo sistemos gyvenamosiose patalpose, vairinėse ir keleivių zonose

10.03b straipsnis

Stacionarios gaisro gesinimo sistemos mašinų skyriuose, katilinėse ir siurblinėse

10.04 straipsnis

Laivo valtys

10.05 straipsnis

Gelbėjimo plūdurai ir gelbėjimo liemenės

11 SKYRIUS

DARBO VIETOS SAUGA

11.1 straipsnis

Bendroji dalis

11.02 straipsnis

Apsauga nuo kritimo

11.03 straipsnis

Darbo patalpų dydis

11.04 straipsnis

Šoniniai deniai

11.05 straipsnis

Patekimas į darbo vietas

11.06 straipsnis

Išėjimai ir avariniai išėjimai

11.07 straipsnis

Kopėčios, pakopos ir panašūs įtaisai

11.08 straipsnis

Vidaus patalpos

11.09 straipsnis

Apsauga nuo triukšmo ir vibracijos

11.10 straipsnis

Liukų dangčiai

11.11 straipsnis

Suktuvai

11.12 straipsnis

Kranai

11.13 straipsnis

Degiųjų skysčių laikymas

12 SKYRIUS

GYVENAMOSIOS PATALPOS

12.01 straipsnis

Bendroji dalis

12.02 straipsnis

Ypatingi projektavimo reikalavimai gyvenamosioms patalpoms

12.03 straipsnis

Sanitariniai įrenginiai

12.04 straipsnis

Laivo virtuvės

12.05 straipsnis

Geriamasis vanduo

12.06 straipsnis

Šildymas ir vėdinimas

12.07 straipsnis

Kita gyvenamųjų patalpų įranga

13 SKYRIUS

KURĄ DEGINANTI ŠILDYMO, MAISTO RUOŠIMO IR ŠALDYMO ĮRANGA

13.01 straipsnis

Bendroji dalis

13.02 straipsnis

Skystąjį kurą ir mazutą naudojančios įrangos naudojimas

13.03 straipsnis

Garinamieji mazuto šildytuvai su degikliais ir šildymo prietaisai su purškiamaisiais mazuto degikliais

13.04 straipsnis

Garinamieji oro šildytuvai su degikliais

13.05 straipsnis

Šildymo prietaisai su purškiamaisiais mazuto degikliais

13.06 straipsnis

Šildymo dirbtiniu oro srautu prietaisai

13.07 straipsnis

Šildymas kietuoju kuru

14 SKYRIUS

BUITINĖS PASKIRTIES SUSKYSTINTŲJŲ DUJŲ ĮRENGINIAI

14.01 straipsnis

Bendroji dalis

14.02 straipsnis

Įrenginiai

14.03 straipsnis

Talpyklos

14.04 straipsnis

Tiekimo blokų vieta ir išdėstymas

14.05 straipsnis

Atsarginės ir tuščios talpyklos

14.06 straipsnis

Slėgio reguliatoriai

14.07 straipsnis

Slėgis

14.08 straipsnis

Vamzdynai ir lankstieji vamzdžiai

14.09 straipsnis

Skirstomoji sistema

14.10 straipsnis

Dujas naudojantys prietaisai ir jų montavimas

14.11 straipsnis

Vėdinimas ir degimo dujų šalinimas

14.12 straipsnis

Eksploatacijos ir saugos reikalavimai

14.13 straipsnis

Priėmimo bandymas

14.14 straipsnis

Bandymai

14.15 straipsnis

Atestavimas

15 SKYRIUS

KONKRETŪS REIKALAVIMAI KELEIVINIAMS LAIVAMS

15.01 straipsnis

Bendrosios nuostatos

15.02 straipsnis

Laivų korpusai

15.03 straipsnis

Stovumas

15.04 straipsnis

Saugus atstumas ir viršvandeninis bortas

15.05 straipsnis

Didžiausias leistinas keleivių skaičius

15.06 straipsnis

Keleiviams skirtos patalpos ir zonos

15.07 straipsnis

Varomoji sistema

15.08 straipsnis

Saugumą užtikrinantys įtaisai ir įranga

15.09 straipsnis

Gelbėjimo įranga

15.10 straipsnis

Elektros įranga

15.11 straipsnis

Priešgaisrinė sauga

15.12 straipsnis

Gaisro gesinimas

15.13 straipsnis

Saugos organizavimas

15.14 straipsnis

Nuotekų surinkimo ir šalinimo įranga

15.15 straipsnis

Tam tikriems keleiviniams laivams taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos

15a SKYRIUS

KONKRETŪS REIKALAVIMAI KELEIVINIAMS BURLAIVIAMS

15a.01 straipsnis

II dalies taikymas

15a.02 straipsnis

Tam tikriems keleiviniams burlaiviams taikomos išimtys

15a.03 straipsnis

Stovumo reikalavimai laivams, plaukiantiems iškėlus bures

15a.04 straipsnis

Laivų statybos ir mechaniniai reikalavimai

15a.05 straipsnis

Bendros takelažui taikomos nuostatos

15a.06 straipsnis

Bendros laivo stiebams ir rangautams taikomos nuostatos

15a.07 straipsnis

Specialios laivo stiebams taikomos nuostatos

15a.08 straipsnis

Specialios stengoms taikomos nuostatos

15a.09 straipsnis

Specialios bugšpritams taikomos nuostatos

15a.10 straipsnis

Specialios kliverio gikams taikomos nuostatos

15a.11 straipsnis

Specialios grotgikams taikomos nuostatos

15a.12 straipsnis

Specialios gafeliams taikomos nuostatos

15a.13 straipsnis

Bendros judamajam ir stovimajam takelažui taikomos nuostatos

15a.14 straipsnis

Specialios stovimajam takelažui taikomos nuostatos

15a.15 straipsnis

Specialios judamajam takelažui taikomos nuostatos

15a.16 straipsnis

Takelažo jungiamosios detalės ir dalys

15a.17 straipsnis

Burės

15a.18 straipsnis

Įranga

15a.19 straipsnis

Bandymai

16 SKYRIUS

KONKRETŪS REIKALAVIMAI PLAUKIOJANČIOMS PRIEMONĖMS, KURIOS GALI BŪTI STUMIAMOS ARBA VELKAMOS VILKSTINĖS ARBA BORTAIS SUKABINTŲ PLAUKIOJANČIŲ PRIEMONIŲ VILKSTINĖS DALIS

16.01 straipsnis

Stumti galinčios plaukiojančios priemonės

16.02 straipsnis

Plaukiojančios priemonės, kurios gali būti stumiamos

16.03 straipsnis

Plaukiojančios priemonės, kurios gali stumti bortais sukabintų plaukiojančių priemonių vilkstines

16.04 straipsnis

Plaukiojančios priemonės, kurios gali būti stumiamos vilkstinėse

16.05 straipsnis

Vilkimui naudojamos plaukiojančios priemonės

16.06 straipsnis

Vilkstinių navigaciniai bandymai

16.07 straipsnis

Įrašai Bendrijos sertifikate

17 SKYRIUS

KONKRETŪS REIKALAVIMAI, TAIKOMI PLŪDURIUOJANTIEMS ĮRENGINIAMS

17.01 straipsnis

Bendroji dalis

17.02 straipsnis

Leidžiančios nukrypti nuostatos

17.03 straipsnis

Papildomi reikalavimai

17.04 straipsnis

Liekamasis saugus atstumas

17.05 straipsnis

Liekamasis viršvandeninis bortas

17.06 straipsnis

Šoninio svirimo bandymas

17.07 straipsnis

Stovumo patvirtinimas

17.08 straipsnis

Stovumo patvirtinimas, jei sumažinamas liekamasis viršvandeninis bortas

17.09 straipsnis

Grimzlės žymės ir grimzlės skalės

17.10 straipsnis

Plūduriuojantis įrenginys, kurios stovumas nėra patvirtintas

18 SKYRIUS

KONKRETŪS REIKALAVIMAI, TAIKOMI STATYBVIETĖS PLAUKIOJANČIOMS PRIEMONĖMS

18.01 straipsnis

Eksploatacijos sąlygos

18.02 straipsnis

II dalies taikymas

18.03 straipsnis

Leidžiančios nukrypti nuostatos

18.04 straipsnis

Saugus atstumas ir viršvandeninis bortas

18.05 straipsnis

Laivo valtys

19 SKYRIUS

KONKRETŪS REIKALAVIMAI SENOVINIAMS LAIVAMS (Palikta tuščia)

19a SKYRIUS

KONKRETŪS REIKALAVIMAI KANALŲ BARŽOMS (Palikta tuščia)

19b SKYRIUS

KONKRETŪS REIKALAVIMAI 4 ZONOS VANDENŲ KELIAIS PLAUKIOJANTIEMS LAIVAMS

19b.01 straipsnis

4 skyriaus taikymas

20 SKYRIUS

KONKRETŪS REIKALAVIMAI JŪRŲ LAIVAMS (Palikta tuščia)

21 SKYRIUS

KONKRETŪS REIKALAVIMAI PRAMOGINIAMS LAIVAMS

21.01 straipsnis

Bendroji dalis

21.02 straipsnis

II dalies taikymas

21.03 straipsnis

(Palikta tuščia)

22 SKYRIUS

KONTEINERIUS PLUKDANČIŲ LAIVŲ STOVUMAS

22.01 straipsnis

Bendroji dalis

22.02 straipsnis

Nepritvirtintų konteinerių vežimo ribinės sąlygos ir stovumo patvirtinimo apskaičiavimo metodas

22.03 straipsnis

Pritvirtintų konteinerių vežimo ribinės sąlygos ir stovumo patvirtinimo apskaičiavimo metodas

22.04 straipsnis

Laivo stovumo vertinimo tvarka

22a SKYRIUS

KONKRETŪS REIKALAVIMAI ILGESNĖMS NEI 110 M PLAUKIOJANČIOMS PRIEMONĖMS

22a.01 straipsnis

I dalies taikymas

22a.02 straipsnis

II dalies taikymas

22a.03 straipsnis

Stiprumas

22a.04 straipsnis

Plūdrumas ir stovumas

22a.05 straipsnis

Papildomi reikalavimai

22a.06 straipsnis

IV daleis taikymas, kai atliekamas perstatymas

22b SKYRIUS

KONKRETŪS REIKALAVIMAI GREITAEIGIAMS LAIVAMS

22b.01 straipsnis

Bendroji dalis

22b.02 straipsnis

I dalies taikymas

22b.03 straipsnis

II dalies taikymas

22b.04 straipsnis

Sėdimosios vietos ir saugos diržai

22b.05 straipsnis

Viršvandeninis bortas

22b.06 straipsnis

Plūdrumas, stovumas ir padalijimas pertvaromis

22b.07 straipsnis

Vairinė

22b.08 straipsnis

Papildoma įranga

22b.09 straipsnis

Uždaros zonos

22b.10 straipsnis

Išėjimai ir evakuacijos keliai

22b.11 straipsnis

Priešgaisrinė sauga ir gaisro gesinimas

22b.12 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

III DALIS

23 SKYRIUS

LAIVŲ ĮRENGIMAS ATSIŽVELGIANT Į LAIVO ĮGULOS SUKOMPLEKTAVIMĄ

23.01 straipsnis

(Palikta tuščia)

23.02 straipsnis

(Palikta tuščia)

23.03 straipsnis

(Palikta tuščia)

23.04 straipsnis

(Palikta tuščia)

23.05 straipsnis

(Palikta tuščia)

23.06 straipsnis

(Palikta tuščia)

23.07 straipsnis

(Palikta tuščia)

23.08 straipsnis

(Palikta tuščia)

23.09 straipsnis

Laivų įranga

23.10 straipsnis

(Palikta tuščia)

23.11 straipsnis

(Palikta tuščia)

23.12 straipsnis

(Palikta tuščia)

23.13 straipsnis

(Palikta tuščia)

23.14 straipsnis

(Palikta tuščia)

23.15 straipsnis

(Palikta tuščia)

IV DALIS

24 SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

24.01 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymas jau eksploatuojamoms plaukiojančioms priemonėms

24.02 straipsnis

Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos jau eksploatuojamoms plaukiojančioms priemonėms

24.03 straipsnis

Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos plaukiojančioms priemonėms, pradėtoms statyti 1976 m. balandžio 1 d. arba anksčiau

24.04 straipsnis

Kitos leidžiančios nukrypti nuostatos

24.05 straipsnis

(Palikta tuščia)

24.06 straipsnis

Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos plaukiojančioms priemonėms, kurioms netaikomas 24.01 straipsnis

24.07 straipsnis

(Palikta tuščia)

24a SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS, TAIKOMOS PLAUKIOJANČIOMS PRIEMONĖMS, NEPLAUKIOJANČIOMS R ZONOS VANDENŲ KELIAIS

24a.01 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymas jau eksploatuojamoms plaukiojančioms priemonėms ir ankstesnių Bendrijos sertifikatų galiojimas

24a.02 straipsnis

Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos jau eksploatuojamoms plaukiojančioms priemonėms

24a.03 straipsnis

Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos plaukiojančioms priemonėms, pradėtoms statyti iki 1985 m. sausio 1 d.

24a.04 straipsnis

Kitos leidžiančios nukrypti nuostatos

I priedėlis

SAUGOS ŽENKLAI

II priedėlis

ADMINISTRACINIAI NURODYMAI

I DALIS

1 SKYRIUS

BENDROJI DALIS

1.01 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šioje direktyvoje taikomi tokie sąvokų apibrėžimai:

 

Plaukiojančių priemonių rūšys

1.

„plaukiojančios priemonės“ — laivai arba plūduriuojantys įrenginiai;

2.

„laivas“ — vidaus vandenų laivas arba jūrų laivas;

3.

„vidaus vandenų laivas“ — laivas, skirtas laivybai tik arba daugiausia vidaus vandenų keliais;

4.

„jūrų laivas“ — jūrų susisiekimui sertifikuotas laivas;

5.

„motorinis laivas“ — motorinis krovininis laivas arba motorinis tanklaivis;

6.

„motorinis tanklaivis“ — laivas, skirtas kroviniams stacionariose talpyklose vežti ir pastatytas taip, kad plaukiotų savarankiškai, naudodamas savo paties varomąją jėgą;

7.

„motorinis krovininis laivas“ — laivas, kuris nėra motorinis tanklaivis, skirtas kroviniams vežti ir pastatytas taip, kad plaukiotų savarankiškai, naudodamas savo paties varomąją jėgą;

8.

„kanalų barža“ — vidaus vandenų laivas, ne didesnio negu 38,5 m ilgio ir 5,05 m pločio, paprastai plaukiojantis Rhine-Rhône kanalu;

9.

„vilkikas“ — laivas, specialiai pastatytas vilkimo darbams atlikti;

10.

„stūmikas“ — laivas, specialiai pastatytas stumiamai vilkstinei stumti;

11.

„barža“ — nesavaeigė arba skystakrūvė barža;

12.

„skystakrūvė barža“ — laivas, skirtas kroviniams stacionariose talpyklose vežti, pastatytas taip, kad jį būtų galima vilkti, neturintis savo varomosios jėgos arba turintis tokią varomąją jėgą, kurios pakanka atlikti trumpus manevrus;

13.

„nesavaeigė barža“ — laivas, kuris nėra skystakrūvė barža, skirtas kroviniams vežti, pastatytas taip, kad jį būtų galima vilkti, neturintis savo varomosios jėgos arba turintis tokią varomąją jėgą, kurios pakanka atlikti trumpus manevrus;

14.

„lichteris“ — skystakrūvis, krovininis arba laivu pervežamas lichteris;

15.

„skystakrūvis lichteris“ — laivas, skirtas kroviniams stacionariose talpyklose vežti, pastatytas arba specialiai pritaikytas tam, kad jį būtų galima stumti, neturintis savo varomosios jėgos arba turintis tokią varomąją jėgą, kurios pakanka atlikti trumpus manevrus, kai jis nėra stumiamos vilkstinės dalis;

16.

„krovininis lichteris“ — laivas, kuris nėra skystakrūvis lichteris, skirtas kroviniams vežti, pastatytas arba specialiai pritaikytas tam, kad jį būtų galima stumti, neturintis savo varomosios jėgos arba turintis tokią varomąją jėgą, kurios pakanka atlikti trumpus manevrus, kai jis nėra stumiamos vilkstinės dalis;

17.

„laivu pervežamas lichteris“ — lichteris, pastatytas taip, kad jį būtų galima pervežti jūrų laivais ir kad juo būtų galima plaukioti vidaus vandenų keliais;

18.

„keleivinis laivas“ — į vienos dienos reisus plaukiantis laivas arba laivas su kajutėmis, pastatytas ir įrengtas vežti daugiau negu 12 keleivių;

19.

„keleivinis burlaivis“ — keleivinis laivas, pastatytas ir įrengtas taip, kad galėtų plaukti ir varomas burėmis;

20.

„Į vienos dienos reisus plaukiantis laivas“ — keleivinis laivas be kajučių keleiviams nakvoti;

21.

„laivas su kajutėmis“ — keleivinis laivas su kajutėmis keleiviams nakvoti;

22.

„greitaeigis laivas“ — motorinė plaukiojanti priemonė, galinti plaukti daugiau negu 40 km/h greičiu vandens atžvilgiu;

23.

„plūduriuojantis įrenginys“ — plūduriuojantis įrenginys, kuriuo vežama darbo įranga, pavyzdžiui, kranai, dugno gilinimo įranga, poliakalės arba keltuvai;

24.

„statybvietės plaukiojanti priemonė“ — laivas, tinkamai pastatytas ir įrengtas naudoti statybvietėse, pavyzdžiui, rekultyvuojamoji barža, išsikraunančioji arba pontoninė barža, pontonas arba akmenvertė barža;

25.

„pramoginis laivas“ — sportui arba pramogai skirtas laivas, kuris nėra keleivinis laivas;

26.

„laivo valtis“ — valtis, naudojama atliekant transportavimo, gelbėjimo ir darbo užduotis;

27.

„plūduriuojanti konstrukcija“ — plūduriuojanti įranga, kurios paprastai negalima iš vienos vietos perkelti į kitą, pavyzdžiui, plaukimo baseinas, dokas, pirsas ar elingas;

28.

„plūduriuojantis mechanizmas“ — plaustas arba kita konstrukcija, plaukti galintis objektas arba agregatas, kuris nėra laivas, plūduriuojantis įrenginys arba konstrukcija.

 

Plaukiojančių priemonių dariniai

29.

„vilkstinė“ — standžioji arba velkama plaukiojančių priemonių vilkstinė;

30.

„vilkstinės sudarymas“ — vilkstinės sudarymo būdas;

31.

„standžioji vilkstinė“ — stumiama vilkstinė arba bortais sukabintų plaukiojančių priemonių vilkstinė;

32.

„stumiama vilkstinė“ — standusis plaukiojančių priemonių, iš kurių ne mažiau kaip viena yra prieš plaukiojančią (-as) priemonę (-es), teikiančią (-čias) varomąją jėgą vilkstinei stumti, vadinamą (-as) „stūmiku (-ais)“, darinys; vilkstinė, sudaryta iš valdoma sankaba sukabinto stūmiko ir stumiamų plaukiojančių priemonių, taip pat laikoma standžiąja;

33.

„bortais sukabintų plaukiojančių priemonių vilkstinė“ — greta vienas kito standžiąja sankaba sukabintų plaukiojančių priemonių, iš kurių nė viena nėra prieš darinį stumiančią plaukiojančią priemonę, darinys;

34.

„velkama vilkstinė“ — vieno ar kelių plaukiojančių priemonių, plūduriuojančių konstrukcijų ar plūduriuojančių mechanizmų darinys, velkamas vienos ar kelių savaeigių plaukiojančių priemonių, sudarančių vilkstinės dalį.

 

Konkrečios laivo zonos

35.

„pagrindinis mašinų skyrius“ — vieta, kurioje yra sumontuoti varomieji varikliai;

36.

„mašinų skyrius“ — vieta, kurioje yra sumontuoti vidaus degimo varikliai;

37.

„katilinė“ — vieta, kurioje yra kuru kūrenamas įrenginys, skirtas garams gaminti arba šiluminiam tekalui šildyti;

38.

„uždaras antstatas“ — vandeniui nelaidi, standi, ištisinė konstrukcija su standžiomis sienomis, pastovia ir vandeniui nelaidžia jungtimi sujungta su deniu.

39.

„vairinė“ — vieta, kurioje yra visi laivą manevruoti būtini valdymo ir kontroliniai prietaisai;

40.

„gyvenamosios patalpos“ — patalpos, skirtos paprastai laive gyvenantiems asmenims, įskaitant laivo virtuves, maisto produktų sandėlius, tualetus ir prausyklas, skalbyklas, prieškambarius ir koridorius, bet išskyrus vairinę;

41.

„keleivių zona“ — keleiviams skirtos laivo zonos ir uždaros zonos, pavyzdžiui, holai, biurai, parduotuvės, kirpyklos, džiovyklos, skalbyklos, saunos, tualetai, prausyklos, koridoriai, jungiamieji praėjimai ir sienomis neatitverti laiptai;

42.

„valdymo centras“ — vairinė, zona, kurioje yra avarinė elektros jėgainė arba jos dalys, arba zona, kurioje nuolat yra laivo personalo arba įgulos narių, pavyzdžiui, patalpos, skirtos priešgaisrinės signalizacijos įrangai, nuotolinio durų arba gaisrinių sklendžių valdymo priemonėms;

43.

„trapo šachta“ — vidaus laiptų arba lifto šachta;

44.

„holas“ — gyvenamoji arba keleivių zonos patalpa. Keleivinių laivų laivo virtuvės nėra laikomos holais;

45.

„laivo virtuvė“ — patalpa su virykle arba panašiu prietaisu maistui gaminti;

46.

„sandėlis“ — patalpa degiems skysčiams laikyti arba patalpa, kurioje daugiau negu 4 m2 ploto skiriama atsargoms laikyti;

47.

„triumas“ — pertvaromis pirmagalyje ir laivagalyje atitverta laivo dalis, atidaroma arba uždaroma nuimamais liukų dangčiais, skirta supakuotiems arba biriems kroviniams vežti arba korpuso dalimi nesančioms talpykloms;

48.

„stacionari talpykla“ — su laivu sujungta talpykla, kurios sienos yra laivo korpuso dalis arba sudaro atskirą korpusą;

49.

„darbo vieta“ — zona, kur įgulos nariai atlieka darbą, įskaitant trapą, stiebinį kraną ir laivo valtį;

50.

„koridorius“ — zona, skirta įprastam asmenų ir krovinių judėjimui;

51.

„saugi zona“ — zona, kurios išorinė riba yra vertikali plokštuma, esanti 1/5 vaterlinijos pločio (BWL) atstumu lygiagrečiai korpusui pagal didžiausios grimzlės liniją;

52.

„susirinkimo zonos“ — laivo zonos, kurios yra specialiai apsaugotos ir kuriose keleiviai renkasi kilus pavojui;

53.

„evakuacijos vietos“ — laivo susirinkimo zonų dalis, iš kurios galima evakuoti žmones.

 

Laivų mašinų ir mechanizmų projektavimo ir gamybos terminai

54.

„didžiausios grimzlės plokštuma“ — didžiausią grimzlę, kuriai esant plaukiojančioms priemonėms leidžiama plaukti, atitinkanti vandens plokštuma;

55.

„saugus atstumas“ — atstumas tarp didžiausios grimzlės plokštumos ir lygiagrečios plokštumos, kertančios žemiausią tašką, virš kurio plaukiojančios priemonės nebelaikomos nelaidžiomis vandeniui;

56.

„liekamasis saugus atstumas“ — vertikalus atstumas, kuris laivui pasvirus į šoną liktų tarp vandens lygio ir žemiausio panirusio borto taško, žemiau kurio laivas nebelaikomas esąs nelaidus vandeniui;

57.

„viršvandeninis bortas (f)“ — atstumas tarp didžiausios grimzlės plokštumos ir lygiagrečios plokštumos, einančios per žemiausią prieplaukinės sijos tašką arba, jei prieplaukinės sijos nėra, žemiausią laivo borto viršutinio krašto tašką;

58.

„liekamasis viršvandeninis bortas“ — vertikalus atstumas, kuris laivui pasvirus į šoną liktų tarp vandens lygio ir viršutinės denio plokštumos ties žemiausiu panirusio borto tašku arba, jei denio nėra, žemiausio viršutinės stacionaraus laivo borto plokštumos taško;

59.

„ribinės grimzlės linija“ — įsivaizduojama linija, išvesta per borto apkalą ne mažiau negu 10 cm atstumu žemyn nuo pertvarų denio ir ne mažiau negu 10 cm atstumu žemyn nuo žemiausio vandeniui laidaus borto apkalos taško. Jei pertvarų denio nėra, linija išvedama ne mažiau negu 10 cm po žemiausia linija, iki kurios išorinė apkala yra vandeniui nelaidi;

60.

„vandentalpa (

Image

)“ — laivo tūris po vandeniu, m3;

61.

„tonažas“ (Δ) — bendras laivo svoris su kroviniu, t;

62.

„vandentalpos koeficientas (CB)“ — vandentalpos ir ilgio LWL, pločio BWL bei grimzlės T sandaugos santykis;

63.

„šoninė plokštuma virš vandens (AV)“ — šoninė laivo plokštuma virš vaterlinijos, m2;

64.

„pertvarų denis“ — denis, kurį siekia būtinos vandeniui nelaidžios pertvaros ir nuo kurio matuojamas viršvandeninis bortas;

65.

„pertvara“ — tam tikro aukščio paprastai vertikali siena, kuri padalija laivą ir ribojasi su laivo dugnu, apkala arba kitomis pertvaromis;

66.

„skersinė pertvara“ — pertvara nuo vieno laivo borto iki kito;

67.

„siena“ — paprastai vertikali skiriančioji plokštuma;

68.

„skiriamoji siena“ — vandeniui laidi siena;

69.

„ilgis (L)“ — didžiausias korpuso ilgis (m) be laivo vairo ir bugšprito;

70.

„bendras ilgis (LOA)“ — didžiausias plaukiojančios priemonės ilgis (m), įskaitant visus stacionarius įrenginius, pavyzdžiui, vairavimo sistemos arba jėgainės dalis, mechaninius arba panašius įtaisus;

71.

„vaterlinijos ilgis (LWL)“ — korpuso ilgis (m) ties didžiausios grimzlės vieta;

72.

„plotis (B)“ — didžiausias korpuso plotis (m), matuojamas iki išorinio korpuso apkalos krašto (be laivaračių, švartavimosi sijų ir pan.);

73.

„bendras plotis (BOA)“ — didžiausias plaukiojančios priemonės plotis (m), įskaitant visą stacionarią įrangą, pavyzdžiui, laivaračius, švartavimosi sijas, mechaninius įtaisus ir pan.;

74.

„vaterlinijos plotis (BWL)“ — korpuso plotis (m), matuojamas nuo bortų apkalos išorės ties didžiausios grimzlės linija;

75.

„aukštis (H)“ — trumpiausias vertikalus atstumas (m) tarp žemiausio korpuso arba kilio taško ir žemiausio denio taško laivo šone;

76.

„grimzlė (T)“ — vertikalus atstumas (m) tarp žemiausio korpuso arba kilio taško ir didžiausios grimzlės linijos;

77.

„laivapriekio statmuo“ — vertikali linija ties korpuso ir didžiausios grimzlės linijos susikirtimo tašku laivapriekyje;

78.

„šoninio denio pločio prošvaisa“ — atstumas tarp vertikalios linijos, einančios per iškiliausią liuko komingso, esančio šoninio denio pusėje, dalį, ir vertikalios linijos, einančios per vidinį apsauginės aptvaros (lejerinės aptvaros, apatinės aptvaros) kraštą išorinėje šoninio denio pusėje.

 

Vairavimo sistema

79.

„vairavimo sistema“ — visa laivui vairuoti būtina įranga, pavyzdžiui, skirta 5 skyriuje nustatytam laivo manevringumui užtikrinti;

80.

„laivo vairas“ — laivo vairas arba vairai su velenu, įskaitant laivo vairo sektoriaus formos rumpelį ir su vairo mechanizmu jungiančias detales;

81.

„vairo mechanizmas“ — vairavimo sistemos dalis, kuria judinamas laivo vairas;

82.

„pavaros įtaisas“ — vairo mechanizmo pavara, esanti tarp energijos šaltinio ir vairo mechanizmo;

83.

„energijos šaltinis“ — vairo valdymo įrangai ir vairo mechanizmui tiekiama elektros energija, pagaminta laivo tinklo, baterijų arba vidaus degimo variklio;

84.

„vairo valdymo įranga“ — elektros energija maitinamam vairo valdymui būtinos sudedamosios dalys ir grandinės;

85.

„vairo mechanizmo pavaros įtaisas“ — vairo mechanizmo, jo pavaros įtaiso ir energijos šaltinio valdymo įtaisas;

86.

„rankinė pavara“ — sistema, kurią naudojant, rankiniu būdu valdant rankinį vairaratį, laivo vairas mechanine pavarų dėže sukamas be papildomo energijos šaltinio;

87.

„rankinio valdymo hidraulinė pavara“ — rankinis valdymo įtaisas, skirtas hidraulinei pavarų dėžei paleisti;

88.

„posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaisas“ — įranga, kuri pagal iš anksto nustatytas vertes automatiškai didina ir išlaiko tam tikrą laivo sukimosi greitį;

89.

„vairinė, kurioje radiolokacinį valdymą vykdytų vienas asmuo“ — vairinė, kurioje vykdydamas radiolokacinį valdymą laivą manevruoti gali vienas asmuo.

 

Konstrukcijos elementų ir medžiagų savybės

90.

„nelaidus vandeniui“ — konstrukcijos elementas arba įtaisas, įrengtas taip, kad nepraleistų vandens;

91.

„nelaidus purslams ir atsparus oro sąlygoms“ — konstrukcijos elementas arba įtaisas, įrengtas taip, kad įprastomis sąlygomis per jį galėtų prasisunkti tik nedidelis vandens kiekis;

92.

„nelaidus dujoms“ — konstrukcijos elementas arba įtaisas, įrengtas taip, kad nepraleistų dujų ir garų;

93.

„nedegus“ — medžiaga, kuri nedega ir neišskiria tokio kiekio degiųjų garų, kad jie, įkaitinus iki maždaug 750 °C, galėtų savaime užsidegti;

94.

„antipirenas“ — medžiaga, kuri lengvai neužsiliepsnoja arba kurios paviršius bent sulaiko liepsnos plitimą remiantis bandymais pagal 15.11 straipsnio 1 dalies c punktą;

95.

„atsparumas ugniai“ — konstrukcijos elementų arba įtaisų savybė, patvirtinta bandymais pagal 15.11 straipsnio 1 dalies d punktą;

96.

„Atsparumo ugniai bandymų kodeksas“ — Tarptautinis atsparumo ugniai bandymų taikymo kodeksas, priimtas pagal TJO Jūrų saugumo komiteto rezoliuciją MSC.61(67).

 

Kiti apibrėžimai

97.

„patvirtinta klasifikacinė bendrovė“ — klasifikacinė bendrovė, kuri buvo pripažinta pagal VII priedo kriterijus ir tvarką;

98.

„radiolokacinis įrenginys“ — pagalbinė elektroninė navigacijos priemonė, skirta nustatyti ir rodyti aplinką bei vykstantį eismą;

99.

„vidaus vandenų ECDIS“ — standartizuota elektroninių vidaus vandenų navigacinių žemėlapių ir su jais susijusios informacijos rodymo sistema, kuri rodo tam tikrą patentuotų elektroninių vidaus vandenų navigacinių žemėlapių informaciją ir pasirinktą informaciją iš kitų plaukiojančios priemonės daviklių;

100.

„vidaus vandenų ECDIS įrenginys“ — įrenginys, skirtas elektroniniams navigaciniams vidaus vandenų žemėlapiams rodyti, galintis veikti dviem režimais: informacijos ir navigacijos;

101.

„informacijos režimas“ — režimas, kai vidaus vandenų ECDIS naudojama tik informacijai gauti be radiolokacinio sluoksnio;

102.

„navigacijos režimas“ — režimas, kai vidaus vandenų ECDIS naudojama su radiolokaciniu sluoksniu plaukiojančiai priemonei vairuoti;

103.

„laive dirbantis personalas“ — visi keleiviniame laive dirbantys darbuotojai, kurie nėra įgulos nariai;

104.

„riboto judrumo asmenys“ — asmenys, kurie naudodamiesi viešuoju transportu susiduria su ypatingais sunkumais, pavyzdžiui, pagyvenę ir neįgalieji asmenys, asmenys su jutimine negalia ir vežimėliuose, nėščios moterys ir mažamečius vaikus lydintys asmenys;

105.

„Bendrijos sertifikatas“ — sertifikatas, pažymintis atitiktį šios direktyvos techniniams reikalavimams, kurį vidaus vandenų laivui išduoda kompetentinga institucija.

1.02 straipsnis

(Palikta tuščia)

1.03 straipsnis

(Palikta tuščia)

1.04 straipsnis

(Palikta tuščia)

1.05 straipsnis

(Palikta tuščia)

1.06 straipsnis

Laikinieji reikalavimai

Laikinieji reikalavimai gali būti priimti pagal šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą, kai tai skubiai būtina vidaus vandenų kelių transportui suderinti su technikos pažanga, numatyti nuo šios direktyvos nuostatų leidžiančias nukrypti nuostatas prieš numatomą pačios direktyvos pakeitimą arba kad būtų galima atlikti bandymus. Reikalavimai yra skelbiami ir galioja ne ilgiau kaip trejus metus. Visose valstybėse narės jie įsigalioja vienu metu ir panaikinami tokiomis pat sąlygomis.

1.07 straipsnis

Administraciniai nurodymai

Siekiant lengviau ir vienodai įgyvendinti šią direktyvą, pagal šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą gali būti priimti privalomi administraciniai nurodymai dėl patikrinimo.

2 SKYRIUS

PROCEDŪRA

2.01 straipsnis

Tikrinimo įstaigos

1.   Tikrinimo įstaigas įsteigia valstybės narės.

2.   Tikrinimo įstaigas sudaro pirmininkas ir ekspertai.

Kiekvienoje įstaigoje yra šie ekspertai, jais neapsirobojant:

a)

administraciją atstovaujantis pareigūnas, atsakingas už laivybą vidaus vandenų keliais;

b)

vidaus vandenų laivų ir jų variklių projektavimo ekspertas;

c)

laivybos sertifikatą turintis laivybos ekspertas.

3.   Kiekvienos įstaigos pirmininką ir ekspertus skiria valstybės, kurioje įstaiga yra įsteigta, valdžios institucijos. Pradėdami eiti pareigas, pirmininkas ir ekspertai raštu pateikia pareiškimą, kad jas vykdys visiškai nepriklausomai. Pareigūnai tokio pareiškimo pateikti neprivalo.

4.   Tikrinimo įstaigoms pagal taikomas nacionalines nuostatas gali padėti tam tikrų sričių ekspertai.

2.02 straipsnis

Prašymas dėl patikrinimo

1.   Prašymo dėl patikrinimo pateikimo tvarką ir patikrinimo vietą bei laiką nustato Bendrijos sertifikatą išduodančios institucijos. Kompetentinga institucija nustato, kokius dokumentus reikia pateikti. Ši tvarka turi būti įgyvendinama taip, kad užtikrintų, jog patikrinimas būtų atliekamas per priimtiną laikotarpį nuo prašymo pateikimo.

2.   Plaukiojančios priemonės, kuriai ši direktyva netaikoma, savininkas arba jo atstovas gali prašyti Bendrijos sertifikato. Jo prašymas patenkinamas, jei laivas atitinka šios direktyvos reikalavimus.

2.03 straipsnis

Plaukiojančios priemonės pateikimas patikrinimui

1.   Savininkas arba jo atstovas plaukiojančią priemonę tikrinimui turi pateikti be krovinio, išvalytą ir su įranga. Jis privalo teikti atliekant tikrinimą būtiną pagalbą, pavyzdžiui, parūpinti reikiamą valtį bei personalą ir atidengti laivo korpuso ar įrangos dalis, kurios nėra tiesiogiai prieinamos arba matomos.

2.   Tikrinimo įstaiga reikalauja, kad pirmas patikrinimas būtų atliekamas sausumoje esant pirmai galimybei. Patikrinimas sausumoje nebūtinas, jei pateikiamas klasifikacinis sertifikatas arba patvirtintos klasifikacinės bendrovės išduotas sertifikatas, liudijantis, kad laivo konstrukcija atitinka jai keliamus reikalavimus, arba jei pateikiamas sertifikatas, rodantis, kad kompetentinga institucija jau atliko patikrinimą sausumoje kitu tikslu. Jei atliekamas periodiškas patikrinimas arba jei atliekamas šios direktyvos 15 straipsnyje numatytas patikrinimas, tikrinimo įstaiga gali reikalauti, kad laivas būtų tikrinamas iškeltas iš vandens.

Tikrinimo įstaiga turi vykdyti motorinių laivų arba vilkstinių bandomuosius reisus pradinio patikrinimo metu arba jei buvo atlikti esminiai varomosios arba vairavimo įrangos pakeitimai.

3.   Tikrinimo įstaiga gali reikalauti atlikti papildomus eksploatacinius bandymus ir pateikti kitus patvirtinamuosius dokumentus. Ši nuostata taip pat taikoma, kai plaukiojanti priemonė statoma.

2.04 straipsnis

(Palikta tuščia)

2.05 straipsnis

Laikinasis Bendrijos sertifikatas

1.   Kompetentinga institucija laikinąjį Bendrijos sertifikatą gali išduoti:

a)

plaukiojančioms priemonėms, kurios ketina, kompetentingai institucijai leidus, plaukti į tam tikrą vietą, kad gautų Bendrijos sertifikatą;

b)

plaukiojančioms priemonėms, kurių Bendrijos sertifikatas buvo laikinai panaikintas vienu iš 2.07 straipsnyje arba šios direktyvos 12 ir 16 straipsniuose nurodytų atvejų;

c)

plaukiojančioms priemonėms, kurių Bendrijos sertifikatas yra rengiamas po sėkmingo patikrinimo;

d)

plaukiojančioms priemonėms, kurios atitiko ne visas sąlygas Bendrijos sertifikatui gauti, kaip nustatyta V priedo I dalyje;

e)

plaukiojančioms priemonėms, kurios buvo taip sugadintos, kad jų būklė nebeatitinka Bendrijos sertifikato;

f)

plūduriuojančiai įrangai arba įrenginiams, jei už specialiąsias transporto operacijas atsakingos valdžios institucijos išduoda leidimą atlikti specialią transporto operaciją, kaip numatyta taikomose valstybių narių laivybos institucijos taisyklėse, jei bus gautas toks Bendrijos sertifikatas;

g)

plaukiojančioms priemonėms, kurios nukrypsta nuo II dalies nuostatų, kaip numatyta 2.19 straipsnio 2 dalyje.

2.   Laikinasis Bendrijos sertifikatas rengiamas pagal V priedo III dalyje pateiktą pavyzdį, jei manoma, kad plaukiojančių priemonių, plūduriuojančių įrenginių arba plūduriuojančių mechanizmų tinkamumas plaukioti užtikrintas pakankamai.

Juo nustatomos sąlygos, kurias kompetentinga institucija laiko būtinomis. Jis galioja:

a)

vieną konkretų reisą, kuris turi būti atliktas per atitinkamą ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį, 1 dalies a, d-f punktuose nurodytais atvejais;

b)

atitinkamą laikotarpį 1 dalies b ir c punktuose nurodytais atvejais;

c)

šešis mėnesius 1 dalies g punkte nurodytais atvejais. Laikinasis Bendrijos sertifikatas gali būti pratęsiamas kaskart šešiems mėnesiams, kol Komitetas priims sprendimą.

2.06 straipsnis

Bendrijos sertifikato galiojimas

1.   Bendrijos sertifikatų, pagal šios direktyvos nuostatas išduotų naujiems laivams, galiojimo laikotarpį nustato kompetentinga institucija. Jis yra ne ilgesnis negu:

a)

penkeri metai — keleiviniams laivams;

b)

dešimt metų — visoms kitoms plaukiojančioms priemonėms.

Galiojimo laikotarpis turi būti nurodomas Bendrijos sertifikate.

2.   Dar neatlikus patikrinimo jau eksploatuojamų laivų Bendrijos sertifikatų galiojimo laikotarpį kompetentinga institucija kiekvienu konkrečiu atveju nustato pagal patikrinimo rezultatus. Vis dėlto, jų galiojimas negali viršyti 1 dalyje nurodytų laikotarpių.

2.07 straipsnis

Bendrijos sertifikate nurodomi duomenys ir jo pakeitimai

1.   Plaukiojančios priemonės savininkas arba jo atstovas turi informuoti kompetentingą instituciją apie visus plaukiojančios priemonės pavadinimo arba plaukiojančios priemonės nuosavybės pasikeitimus, visus iš naujo atliktus plaukiojančios priemonės išmatavimus bei visus oficialaus numerio, registracijos arba prirašymo uosto pasikeitimus ir nusiųsti Bendrijos sertifikatą minėtai institucijai, kad ši padarytų pakeitimus.

2.   Bendrijos sertifikatą papildyti informacija arba pakeisti gali bet kuri kompetentinga institucija.

3.   Jei kompetentinga institucija Bendrijos sertifikatą pakeičia arba papildo jį informacija, apie tai ji turi informuoti tą Bendrijos sertifikatą išdavusią kompetentingą instituciją.

2.08 straipsnis

(Palikta tuščia)

2.09 straipsnis

Periodiškas patikrinimas

1.   Plaukiojančios priemonės turi būti patikrinamos periodiškai prieš baigiantis jų Bendrijos sertifikato galiojimui.

2.   Savininkui arba jo atstovui pagrįstai paprašius, kompetentinga institucija išimties tvarka ir be papildomų patikrinimų gali pratęsti Bendrijos sertifikato galiojimą ne ilgiau negu šešiems mėnesiams. Šis galiojimo pratęsimas suteikiamas raštu ir laikomas plaukiojančioje priemonėje.

3.   Kompetentinga institucija iš naujo nustato Bendrijos sertifikato galiojimo laikotarpį pagal tokio patikrinimo rezultatus.

Galiojimo laikotarpis įrašomas Bendrijos sertifikate ir pranešamas jį išdavusiai institucijai.

4.   Jei Bendrijos sertifikato galiojimo laikotarpis nepratęsiamas, o pakeičiamas nauju, ankstesnis Bendrijos sertifikatas gražinamas jį išdavusiai kompetentingai institucijai.

2.10 straipsnis

Savanoriškas patikrinimas

Plaukiojančios priemonės savininkas arba jo atstovas bet kuriuo metu gali savanoriškai paprašyti atlikti patikrinimą.

Pagal minėtą prašymą dėl patikrinimo imamasi veiksmų.

2.11 straipsnis

(Palikta tuščia)

2.12 straipsnis

(Palikta tuščia)

2.13 straipsnis

(Palikta tuščia)

2.14 straipsnis

(Palikta tuščia)

2.15 straipsnis

Išlaidos

Plaukiojančios priemonės savininkas arba jo atstovas padengia visas laivo patikrinimo ir Bendrijos sertifikato išdavimo išlaidas pagal kiekvienos valstybės narės sudarytą specialų mokesčių sąrašą.

2.16 straipsnis

Informavimas

Kompetentinga institucija asmenims, galintiems pagrįsti, kad jiems būtina sužinoti Bendrijos sertifikato turinį, gali leisti su juo susipažinti ir gali jiems išduoti tikromis patvirtintas ir tokiomis nurodytas Bendrijos sertifikato ištraukas ar kopijas.

2.17 straipsnis

Bendrijos sertifikatų registras

1.   Kompetentingos institucijos savo išduodamiems Bendrijos sertifikatams skiria eilės numerį. Visų savo išduotų Bendrijos sertifikatų registrą jos tvarko pagal VI priede nurodytą pavyzdį.

2.   Kompetentingos institucijos saugo visų savo išduotų Bendrijos sertifikatų originalus arba kopijas ir juose pažymi visą informaciją bei pakeitimus, taip pat visus Bendrijos sertifikato panaikinimus bei pakeitimus naujais.

2.18 straipsnis

Oficialus numeris

1.   Bendrijos sertifikatą išdavusi kompetentinga institucija jame įrašo valstybės narės, kurioje plaukiojanti priemonė yra registruota arba kurioje yra jos prirašymo uostas, kompetentingos institucijos tai plaukiojančiai priemonei skirtą oficialų numerį.

Bendrijos sertifikate nurodomą oficialų numerį ne valstybių narių plaukiojančioms priemonėms skiria tą Bendrijos sertifikatą išduodanti kompetentinga institucija.

Šie reikalavimai netaikomi pramoginiams laivams.

2.   (Palikta tuščia)

3.   (Palikta tuščia)

4.   Plaukiojančios priemonės savininkas arba jo atstovas dėl oficialaus numerio skyrimo turi kreiptis į kompetentingas institucijas. Savininkas arba jo atstovas taip pat yra atsakingi už Bendrijos sertifikate įrašyto oficialaus numerio uždėjimą ir nuėmimą iškart jam netekus galios.

2.19 straipsnis

Lygiavertiškumas ir leidžiančios nukrypti nuostatos

1.   Jei II dalies nuostatomis reikalaujama plaukiojančioje priemonėje naudoti arba turėti tam tikras medžiagas, įrenginius arba įrangą, arba naudoti tam tikrus konstrukcijos elementus ar tam tikras priemones, kompetentinga institucija minėtoje plaukiojančioje priemonėje gali leisti naudoti arba turėti kitas medžiagas, įrenginius arba įrangą, arba naudoti kitas konstrukcijos projekto ypatybes ar kitas priemones, jei pagal šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą jie yra pripažinti lygiaverčiais.

2.   Jei pagal šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą Komitetas nepriima sprendimo dėl lygiavertiškumo, kaip numatyta 1 dalyje, kompetentinga institucija gali išduoti laikinąjį Bendrijos sertifikatą.

Pagal šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą kompetentingos institucijos per vieną mėnesį Komitetui praneša apie laikinojo Bendrijos sertifikato išdavimą pagal 2.05 straipsnio 1 dalies g punktą, nurodydamos plaukiojančios priemonės pavadinimą ir oficialų numerį, nukrypimo pobūdį ir valstybę, kurioje plaukiojanti priemonė yra registruota arba kurioje yra jos prirašymo uostas.

3.   Pagal šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą kompetentinga institucija, remdamasi komiteto rekomendacija, Bendrijos sertifikatą konkrečiai plaukiojančiai priemonei gali išduoti ribotam bandomajam laikotarpiui, įtraukdama į jį naujus techninius reikalavimus, kurie nukrypsta nuo II dalies reikalavimų, jei tie reikalavimai užtikrina lygiavertišką saugą.

4.   1 ir 3 dalyse nurodytas lygiavertiškumas ir leidžiančios nukrypti nuostatos nurodomos Bendrijos sertifikate. Apie tai informuojama Komisija.

II DALIS

3 SKYRIUS

LAIVŲ STATYBOS REIKALAVIMAI

3.01 straipsnis

Pagrindinis reikalavimas

Laivai statomi vadovaujantis gera laivų statybos praktika.

3.02 straipsnis

Stipris ir stovumas

1.   Korpusas turi būti pakankamai stiprus, kad išlaikytų visus įtempius, kurie jį paprastai veikia.

a)

Jei laivai yra nauji arba iš esmės rekonstruoti taip, kad tai turi įtakos laivo stiprumui, pateikiamais projektiniais skaičiavimais įrodomas titinkamas jų stipris. Šių įrodymų nereikalaujama, jei pateikiamas klasifikacinis sertifikatas arba patvirtintos klasifikacinės bendrovės pareiškimas.

b)

Jei atliekamas patikrinimas, kaip nurodyta 2.09 straipsnyje, mažiausias dugno, korpuso žiaunų ir šonų apkalos lakštų storis tikrinamas laikantis šių sąlygų:

Jei laivai pagaminti iš plieno, nurodomas mažiausias storis tmin pagal didžiausias vertes, apskaičiuotas pagal šias formules:

1.

laivų, kurie yra ilgesni negu 40 m: tmin = f · b · c (2,3 + 0,04 L) [mm];

laivų, kurie yra ne daugiau negu 40 m ilgio: tmin = f · b · c (1,5 + 0,06 L) [mm], bet ne mažiau negu 300 mm.

2.

Formula

kur:

a

=

atstumas tarp rėmų [mm];

f

=

atstumo tarp rėmų koeficientas:

f

=

1, jei a ≤ 500 mm,

f

=

1 + 0,0013 (a – 500), jei a > 500 mm

b

=

dugno, šonų arba korpuso žiaunų apkalos lakštų koeficientas

b

=

1,0 — dugno arba šonų apkalos lakštų

b

=

1,25 — korpuso žiaunų apkalos lakštų.

f = 1 gali būti taikomas atstumui tarp rėmų, apskaičiuojant mažiausią šonų apkalos lakštų storį. Tačiau mažiausias korpuso žiaunų apkalos lakštų storis jokiu būdu negali būti mažesnis už dugno ir šonų apkalos lakštų storį.

c

koeficientas pagal konstrukcijos tipą:

c

=

0,95 — laivų su dvigubu dugnu ir sparno tuštuma, jei skiriamoji siena tarp sparno tuštumos ir triumo yra vertikalioje padėtyje, vienoje eilėje su komingsu

c

=

1,0 — visų kitų tipų konstrukcijų.

c)

Laivų su dvigubu dugnu ir sparno tuštumomis ir su išilginiais rėmais mažiausia apkalos lakštų storio vertė, apskaičiuojama pagal šio straipsnio b punkte nurodytas formules, gali būti sumažinta iki apskaičiuotos vertės, klasifikacinės bendrovės patvirtintos kaip užtikrinančios pakankamą korpuso stiprį (išilginį, šoninį ir atskirų vietų stiprį).

Jei dugno, korpuso žiaunų arba šonų apkalos lakštų storis yra mažesnis už šiuo būdu nustatytą leistiną vertę, apkalos lakštai atnaujinami.

Šiuo būdu apskaičiuotos mažiausios vertės yra ribinės vertės, atsižvelgus į įprastą, tolygų nusidėvėjimą, jei plokštės yra iš laivų statybos plieno, o vidaus konstrukcijos elementai, pavyzdžiui, rėmai, rėmų pagrindas, pagrindiniai išilginiai ir skersiniai konstrukcijos elementai yra geros būklės ir jei korpuse nesimato jokių išilginio stiprio perkrovos požymių.

Kai atitinkamos apkalos plokštės nebeatitinka šių verčių, jos remontuojamos arba pakeičiamos. Tačiau ne daugiau negu 10 % už apskaičiuotas vertes mažesnis storis yra leidžiamas, jei toks jis yra atskirose vietose ir mažuose plotuose.

2.   Jei korpuso konstrukcijoje naudojama medžiaga yra ne plienas, skaičiavimais įrodoma, kad korpuso stipris (išilginis, šoninis ir atskirų vietų) yra ne mažesnis už stiprį, kuris būtų, jei būtų naudojamas plienas, tariant, kad jo mažiausias storis yra toks, kaip numatyta 1 dalyje. Jei pateikiamas pripažintos klasifikacinės bendrovės išduotas klasės sertifikatas arba pareiškimas, įrodymas skaičiavimais nebūtinas.

3.   Laivų stovumas turi atitikti numatytąją naudojimo paskirtį.

3.03 straipsnis

Laivo korpusas

1.   Denį arba, jei denio nėra, planšyrą siekiančios pertvaros įrengiamos šiose vietose:

a)

Taraninėje pertvaroje tinkamu atstumu nuo laivapriekio taip, kad būtų užtikrintas laivo su kroviniu plūdrumas, o liekamasis saugus atstumas būtų 100 mm, jei vanduo patektų į vandeniui nelaidų skyrių prieš taraninę pertvarą.

Paprastai laikoma, kad 1 pastraipoje nurodytas reikalavimas įvykdytas, jei taraninė pertvara įrengta 0,04 L — 0,04 L + 2 m atstumu nuo laivapriekio statmens didžiausios grimzlės plokštumoje.

Jei šis atstumas viršija 0,04 L + 2 m, 1 pastraipoje nurodytas reikalavimas įrodomas skaičiavimu.

Atstumas gali būti sumažintas iki 0,03 L. Tuomet 1 pastraipoje nurodytas reikalavimas turi būti įrodomas skaičiavimu, tariant, kad prieš taraninę pertvarą esantis skyrius ir gretimi skyriai yra apsemti vandens.

b)

Achterpiko pertvaroje tinkamu atstumu nuo laivagalio, jei laivo ilgis L viršija 25 m.

2.   Prieš taraninės pertvaros plokštumą negali būti gyvenamųjų patalpų arba įrenginių, būtinų laivo saugai arba eksploatavimui. Šis reikalavimas netaikomas inkaro įrenginiui.

3.   Gyvenamosios patalpos, mašinų skyriai ir katilinės bei jose esančios darbo vietos nuo triumų atskiriamos vandeniui nelaidžiomis denį siekiančiomis skersinėmis pertvaromis.

4.   Gyvenamosios patalpos nuo mašinų skyrių, katilinių ir triumų atskiriamos taip, kad būtų nelaidžios dujoms ir kad į jas būtų galima patekti tiesiai iš denio. Jei į minėtas patalpas iš denio patekti neįmanoma, tiesiai į denį turi būti galima patekti per jų atsarginius išėjimus.

5.   1 ir 3 dalyse nurodytose pertvarose ir 4 dalyje nurodytoje atskiriamojoje zonų pertvaroje neturi būti angų.

Tačiau durys achterpiko pertvaroje ir išgrąžos, visų pirma šachtų ir vamzdynų išgrąžos, yra leidžiamos, jei yra suprojektuotos taip, kad nepablogintų pertvarų ir zonų atskyrimo veiksmingumo. Durys achterpiko pertvaroje gali būti tik tuo atveju, jei nuotolinio stebėjimo būdu iš vairinės galima nustatyti, ar jos atviros, ar uždarytos, o ant durų iš abiejų pusių turi būti šis lengvai įskaitomas nurodymas:

„Pasinaudoję durimis, iš karto jas uždarykite“.

6.   Vandens įleidžiamieji bei išleidžiamieji vamzdžiai ir su jais sujungti vamzdynai turi būti tokie, kad į laivą netyčia negalėtų patekti vanduo.

7.   Laivapriekio zonos pastatomos taip, kad inkarai ar jų dalys neišsikištų už šoninės apkalos.

3.04 straipsnis

Mašinų skyriai, katilinės ir bunkeriai

1.   Mašinų skyriai arba katilinės išdėstomos taip, kad būtų galima lengvai ir saugiai eksploatuoti, remontuoti ir prižiūrėti juose esančius įrengimus.

2.   Skystojo kuro arba alyvos bunkeriai su keleivių zonomis ir gyvenamosiomis patalpomis negali turėti bendrų sienų, kurias įprastos eksploatacijos sąlygomis slėgtų statinis skysčio slėgis.

3.   Mašinų skyriaus, katilinės ir bunkerio pertvaros, lubos ir durys turi būti iš plieno arba kitos lygiavertiškos nedegios medžiagos.

Mašinų skyriuose naudojama izoliacinė medžiaga apsaugoma nuo kuro ir kuro garų prasiskverbimo.

Visos angos mašinų skyrių, katilinių ir bunkerinių sienose, lubose ir duryse turi būti tokios, kad jas būtų galima uždaryti iš išorės. Užraktai turi būti iš plieno arba lygiavertiškos nedegios medžiagos.

4.   Mašinų skyrius ir katilines bei kitas patalpas, iš kurių gali nutekėti degiosios ar toksiškos dujos, turi būti galima tinkamai išvėdinti.

5.   Trapai ir kopėčios, kuriais galima patekti į mašinų skyrius, katilines ir bunkerius, turi būti tvirtai pritvirtinti ir pagaminti iš plieno arba kitos smūgiams atsparios ir nedegios medžiagos.

6.   Mašinų skyriuose ir katilinėse turi būti du išėjimai, iš kurių vienas gali būti atsarginis.

Antrasis išėjimas nebūtinas, jei:

a)

bendrasis mašinų skyriaus arba katilinės plotas (vidutinis ilgis x vidutinis plotis grindų apkalos aukštyje) neviršija 35 m2 ir

b)

atstumas nuo kiekvienos vietos, kurioje turi būti atliekami apžiūros ir einamojo remonto arba techninės priežiūros darbai, iki išėjimo arba trapo prie išėjimo, per kurį patenkama į lauką, apačios nėra didesnis negu 5 m ir

c)

apžiūros ir einamojo remonto vietoje, kuri yra toliausiai nuo išėjimo durų, yra gesintuvas ir, nukrypstant nuo 10.03 straipsnio 1 dalies e punkto, variklių įrengtoji galia neviršija 100 kW.

7.   Didžiausias leistinas garsinio slėgio lygis mašinų skyriuose turi būti 110 dB(A). Garso matavimo vietos pasirenkamos atliekant techninės priežiūros darbus, kurie reikalingi įprasto juose esančios įrangos eksploatavimo metu.

4 SKYRIUS

SAUGUS ATSTUMAS, VIRŠVANDENINIS BORTAS IR GRIMZLĖS ŽYMĖS

4.01 straipsnis

Saugus atstumas

1.   Saugus atstumas yra ne mažiau kaip 300 mm.

2.   Saugus atstumas laivuose, kurių angų negalima uždaryti purslams nelaidžiais ir oro sąlygoms atspariais įtaisais, ir laivuose, plaukiančiuose atidengtais triumais, padidinamas tiek, kad kiekviena iš tokių angų būtų ne mažiau kaip 500 mm atstumu nuo didžiausios grimzlės plokštumos.

4.02 straipsnis

Viršvandeninis bortas

1.   Laivų su ištisiniu deniu ir deniu be balniškumo ir antstatų, viršvandeninio borto aukštis yra 150 mm.

2.   Laivų su balniškumu ir antstatais viršvandeninio borto aukštis apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Formula

kur:

α

koreguojamasis koeficientas, kuriuo atsižvelgiama į visus atitinkamus antstatus;

βv

koreguojamasis koeficientas, taikomas dėl laivapriekio balniškumo, kuris atsiranda, kai laivo ilgio L priekinėje ketvirtinėje dalyje yra antstatų;

βa

koreguojamasis koeficientas, taikomas dėl laivagalio balniškumo, kuris atsiranda, kai laivo ilgio L galinėje ketvirtinėje dalyje yra antstatų;

Sev

tikrasis laivapriekio balniškumas, mm;

Sea

tikrasis laivagalio balniškumas, mm.

3.   Koeficientas α apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Formula

kur:

lem

tikrasis antstatų, esančių laivo viduryje, atitinkančiame laivo ilgio L pusiaukelę, ilgis metrais;

lev

tikrasis laivo ilgio L priekinėje ketvirtinėje dalyje esančio antstato ilgis metrais;

lea

tikrasis laivo ilgio L galinėje ketvirtinėje dalyje esančio antstato ilgis metrais.

Tikrasis antstato ilgis apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Formula

Formula

kur:

l

tikrasis atitinkamo antstato ilgis metrais;

b

atitinkamo antstato plotis metrais;

B1

laivo plotis metrais, išmatuotas vertikalios šoninės apkalos plokštės išorėje denio aukštyje išilgai atitinkamo antstato vidurio;

h

atitinkamo antstato aukštis metrais. Tačiau, jei yra liukų, h nustatomas iš komingsų aukščio vertės atėmus pusę saugaus atstumo vertės pagal 4.01 straipsnio 1 ir 2 dalis. h vertė jokiu būdu neturi būti didesnė už 0,36 m.

Jei atitinkamai

Formula

ar

Formula

vertė yra mažesnė negu 0,6, tikrasis antstato ilgis le yra lygus nuliui.

4.   Koeficientai βv ir βa apskaičiuojami pagal šias formules:

Formula

Formula

5.   Tikrasis laivagalio (laivapriekio) balniškumas Sev/Sea apskaičiuojamas pagal šias formules:

 

Sev = Sv · p

 

Sea = Sa · p

kur:

Sv

tikrasis laivapriekio balniškumas (mm); tačiau Sv negali būti didesnis negu 1 000 mm;

Sa

tikrasis laivagalio balniškumas (mm); tačiau Sa negali būti didesnis negu 500 mm;

p

koeficientas, apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Formula

x

abscisė, matuojama nuo kraštinio taško, kuriame balniškumas yra lygus 0,25 Sv (Sa) (žr. paveikslą).

Image

Tačiau koeficientas p negali būti didesnis už 1.

6.   Jei βa · Sea yra daugiau už βv · Sev, βa · Sea vertė laikoma βv · Sev verte.

4.03 straipsnis

Mažiausias viršvandeninis bortas

Atsižvelgiant į 4.02 straipsnyje nurodytą vertės sumažinimą, mažiausias viršvandeninis bortas yra ne mažesnis negu 0 mm.

4.04 straipsnis

Grimzlės žymės

1.   Didžiausios grimzlės plokštuma nustatoma taip, kad atitiktų mažiausio viršvandeninio borto ir mažiausio saugaus atstumo specifikacijas. Tačiau saugai užtikrinti tikrinimo įstaiga gali nustatyti didesnę saugaus atstumo arba viršvandeninio borto vertę. Didžiausios grimzlės plokštuma nustatoma bent 3 zonai.

2.   Didžiausios grimzlės plokštuma nurodoma aiškiai matomomis, nenuplaunamomis grimzlės žymėmis.

3.   3 zonos grimzlės žymės — tai 300 mm ilgio ir 40 mm gylio stačiakampis, kurio pagrindas yra horizontalus ir sutampa su didžiausios leidžiamos grimzlės plokštuma. Toks stačiakampis nurodomas visose kitokiose grimzlės žymėse.

4.   Laivuose turi būti ne mažiau kaip trys grimzlės žymių poros, iš kurių viena yra viduryje, o kitos dvi yra atitinkamai tokiu atstumu nuo laivapriekio ir laivagalio, kuris yra apytiksliai lygus ilgio šeštadaliui.

Tačiau

a)

jei laivo ilgis yra mažesnis negu 40 m, užtenka dviejų žymių porų, esančių atitinkamai tokiu atstumu nuo laivapriekio ir laivagalio, kuris yra lygus ilgio ketvirčiui;

b)

jei laivai nėra skirti kroviniams vežti, užtenka vienos žymių poros, esančios apytiksliai pusiaukelėje išilgai laivo.

5.   Žymės arba nuorodos, kurios po papildomo patikrinimo nebegalioja, prižiūrint tikrinimo įstaigai turi būti panaikinamos arba pažymimos nebegaliojančiomis. Jei grimzlės žymės neliktų, ją galima pakeisti nauja tik prižiūrint tikrinimo įstaigai.

6.   Jei laivas buvo išmatuotas įgyvendinant 1966 m. Konvenciją dėl vidaus vandenų laivų matavimo ir jei matavimo žymių plokštuma atitinka šios direktyvos reikalavimus, tokios matavimo žymės naudojamos vietoj grimzlės žymių; tai nurodoma Bendrijos sertifikate.

7.   Be 4 dalyje numatytų laivapriekio ir laivagalio grimzlės žymių porų, ant laivų, plaukiojančių ne 3 zonos vidaus vandenų keliais (1, 2 arba 4 zonose), nubrėžiama vertikali linija, prie kurios laivapriekio kryptimi nuo 3 zonos grimzlės žymės pažymimos viena arba, jei laivas plaukioja keliose zonose, kelios papildomos 150 mm ilgio grimzlės linijos.

Ši vertikali linija ir horizontali linija yra 30 mm storio. Be grimzlės žymės laivapriekio kryptimi, 60 mm aukščio × 40 mm gylio rašmenimis nurodomi atitinkami zonų numeriai (žr. 1 paveikslą).

1 paveikslas

Image

4.05 straipsnis

Didžiausia laivų su kroviniu, kurių triumai ne visuomet yra uždaryti taip, kad būtų nelaidūs purslams ir atsparūs oro sąlygoms, grimzlė

Jei 3 zonoje galiojanti didžiausios laivo grimzlės plokštuma yra nustatoma darant prielaidą, kad triumai gali būti uždaryti taip, kad būtų nelaidūs purslams ir atsparūs oro sąlygoms, ir jei atstumas nuo didžiausios grimzlės plokštumos iki viršutinio komingsų krašto yra mažesnis negu 500 mm, nustatoma laivo plaukimo neuždengtais triumais didžiausia grimzlė.

Bendrijos sertifikate įrašoma:

Jei triumo liukai yra visiškai arba iš dalies neuždengti, laivas gali būti kraunamas tik iki … mm žemiau 3 zonoje galiojančių grimzlės žymių.

4.06 straipsnis

Grimzlės skalės

1.   Ant laivų, kurių grimzlė gali viršyti 1 m, abiejų šonų laivagalio pusėje pažymima grimzlės skalė; ant jų gali būti ir papildomos grimzlės skalės.

2.   Kiekvieno grimzlės skalės nulio taškas pažymimas vertikaliai plokštumoje, lygiagrečioje didžiausios grimzlės plokštumai, einančiai per žemiausią korpuso ar kilio, jei jis yra, tašką. Vertikalus atstumas virš nulinio taško žymimas padalomis — decimetrais. Tokia skalė sužymima perforuotomis arba iškaltomis padalomis nuo laivo be krovinio vaterlinijos iki 100 mm virš didžiausios grimzlės ir nudažyta dviejų spalvų aiškiai matoma dryžuota juosta. Padalos kas penki decimetrai pažymimos skaičiais, nurodomais šalia skalės ir virš jos.

3.   Vietoj grimzlės skalių gali būti dvi laivagalio matavimo skalės, pritvirtintos pagal 4.04 straipsnio 6 dalyje nurodytą konvenciją, jei jos turi reikalavimus atitinkančias padalas ir jei tam tikrais atvejais yra pažymėtos grimzlę rodančiais skaičiais.

5 SKYRIUS

MANEVRINGUMAS

5.01 straipsnis

Bendroji dalis

Laivai ir vilkstinės turi būti tinkami plaukioti ir manevringi.

Laivai be variklių, skirti būti velkami, turi atitikti konkrečius tikrinimo įstaigos nustatytus reikalavimus.

Laivai su varikliais ir vilkstinės turi atitikti 5.02-5.10 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

5.02 straipsnis

Navigaciniai bandymai

1.   Tinkamumas plaukioti ir manevringumas tikrinami navigaciniais bandymais. Visų pirma tikrinama atitiktis 5.06-5.10 straipsniuose nustatytiems reikalavimams.

2.   Jei atitiktis tinkamumo plaukioti ir manevringumo reikalavimams įrodoma kitu būdu, tikrinimo įstaiga gali neatlikti visų arba dalies bandymų.

5.03 straipsnis

Bandymų zonos

1.   5.02 straipsnyje nurodyti navigaciniai bandymai atliekami kompetentingų institucijų nurodytose vidaus vandenų kelių zonose.

2.   Bandymų zonos turi būti tekančio arba stovinčio vandens ruože, kuris, jei įmanoma, yra tiesus, ne mažiau kaip 2 km ilgio ir pakankamai platus, kuriame įrengiami lengvai atskiriami orientyrai laivo padėčiai nustatyti.

3.   Tikrinimo įstaiga turi turėti galimybę pažymėti hidrologinius duomenis, pavyzdžiui, vandens gylį, laivybai tinkamo kanalo plotį ir vidutinį srovės greitį laivybos zonoje pagal įvairius vandens lygius.

5.04 straipsnis

Laivų ir vilkstinių apkrovos dydis atliekant navigacinius bandymus

Atliekant navigacinius bandymus kroviniams vežti skirtų laivų ir vilkstinių krovinys yra lygus ne mažiau kaip 70 % jų tonažo, o apkrova paskirstoma taip, kad garantuotų kuo horizontalesnį išdėstymą. Jei bandymai atliekami su mažesne apkrova, leidimas plaukti pasroviui suteikiamas tik esant tokiai apkrovai.

5.05 straipsnis

Laivo įrangos naudojimas navigaciniams bandymams

1.   Atliekant navigacinius bandymus gali būti naudojama visa Bendrijos sertifikato 34 ir 52 dalyse nurodyta įranga, kurią galima paleisti iš vairinės, išskyrus inkarus.

2.   Tačiau atliekant 5.10 straipsnyje nurodytą bandymą, kurio metu laivas įsuka į srovę, gali būti naudojami priekio inkarai.

5.06 straipsnis

Nustatytas (tiesioginės eigos) greitis

1.   Laivai ir vilkstinės plaukia ne mažesniu negu 13 km/h greičiu vandens atžvilgiu. Ši sąlyga nėra privaloma, kai vilkikai-stūmikai plaukia vieni.

2.   Tikrinimo įstaiga nuo šio reikalavimo gali atleisti laivus ir vilkstines, plaukiojančius tik upių žiotyse ir uostuose.

3.   Tikrinimo įstaiga tikrina, ar laivas be krovinio gali plaukti didesniu negu 40 km/h greičiu vandens atžvilgiu. Jei tai patvirtinama, Bendrijos sertifikato 52 punkte įrašoma:

Laivas gali plaukti didesniu negu 40 km/h greičiu vandens atžvilgiu.

5.07 straipsnis

Gebėjimas sustoti

1.   Laivai ir vilkstinės, nukreipti pasroviui, turi sugebėti laiku sustoti ir kartu likti pakankamai manevringi.

2.   Jei laivai ir vilkstinės yra ne ilgesni negu 86 m ir ne platesni negu 22,90 m, vietoj pirmiau nurodyto gebėjimo sustoti gali būti tikrinamas gebėjimas suktis.

3.   Gebėjimas sustoti įrodomas 5.03 straipsnyje nurodytoje bandymų zonoje atliekant sustojimo manevrus, o gebėjimas suktis — atliekant posūkio manevrus pagal 5.10 straipsnį.

5.08 straipsnis

Gebėjimas plaukti atbuline eiga

Jei sustojimo manevras pagal 5.07 straipsnį atliekamas stovinčiame vandenyje, po jo atliekamas navigacinis bandymas plaukiant atbuline eiga.

5.09 straipsnis

Gebėjimas atlikti išsisukamuosius manevrus

Laivai ir vilkstinės turi sugebėti laiku atlikti išsisukamuosius manevrus. Šis gebėjimas įrodomas 5.03 straipsnyje nurodytoje bandymų zonoje atliekant išsisukamuosius manevrus.

5.10 straipsnis

Gebėjimas suktis

Ne ilgesni negu 86 m arba ne platesni negu 22,90 m laivai ir vilkstinės turi sugebėti laiku pasisukti.

Gebėjimas suktis gali būti pakeičiamas 5.07 straipsnyje nurodytu gebėjimu sustoti.

Gebėjimas suktis įrodomas posūkio manevrais prieš srovę.

6 SKYRIUS

VAIRAVIMO SISTEMA

6.01 straipsnis

Bendrieji reikalavimai

1.   Laivuose įrengiama patikima vairavimo sistema, kuri užtikrina ne mažesnį manevringumą negu reikalaujama 5 skyriuje.

2.   Vairavimo sistemos su varikliais suprojektuojamos taip, kad laivo vairas negalėtų netyčia pakeisti padėties.

3.   Visa vairavimo sistema suprojektuojama veikti esant iki 15° nuolatiniam pasvirimui ir – 20 °C — + 50 °C aplinkos temperatūrai.

4.   Vairavimo sistemos sudedamosios dalys turi būti pakankamai tvirtos, kad visada galėtų išlaikyti įtempius, galimus įprastos eksploatacijos metu. Laivo vairą veikiančios išorinės jėgos neturi sumažinti vairo mechanizmo ir jo pavaros įtaiso eksploatacinio pajėgumo.

5.   Vairavimo sistemoje turi būti mechanizuotas pavaros įtaisas, jei to reikia siekiant užtikrinti laivo vairui įjungti būtiną jėgą.

6.   Vairo mechanizmas su mechanizuotu pavaros įtaisu nuo perkrovos apsaugomas pavaros įtaiso sukuriamą sukimo momentą apribojančia sistema.

7.   Laivo vairo balerio išgrąžos suprojektuojamos taip, kad neleistų sklisti vandenį teršiančioms alyvoms.

6.02 straipsnis

Vairo mechanizmo pavaros įtaisas

1.   Jei vairo mechanizme yra mechanizuotas pavaros įtaisas, sugedus vairo mechanizmo pavaros įtaisui arba sutrikus jo darbui, per penkias sekundes turi būti galima pradėti naudoti antrąjį savarankišką pavaros įtaisą arba rankinę pavarą.

2.   Jei antrasis pavaros įtaisas arba rankinė pavara neįsijungia automatiškai, vairininkas turi turėti galimybę iškart tai atlikti vienu paprastu ir greitu veiksmu.

3.   Antrasis pavaros įtaisas arba rankinė pavara taip pat turi užtikrinti 5 skyriuje reikalaujamą manevringumą.

6.03 straipsnis

Hidraulinis vairo mechanizmo pavaros įtaisas

1.   Prie hidraulinio vairo mechanizmo pavaros įtaiso negali būti prijungta kita elektros energiją vartojanti įranga. Tačiau jei yra du savarankiški pavaros įtaisai, tokią įrangą prijungti prie vieno iš įtaisų leidžiama, jei ji prijungiama prie grįžtamosios linijos ir nuo pavaros įtaiso gali būti atjungiama atskiriamuoju įtaisu.

2.   Jei yra du hidrauliniai pavaros įtaisai, kiekviename iš jų būtinas atskiras hidraulinis rezervuaras. Tačiau gali būti naudojami ir dvigubi rezervuarai. Hidrauliniuose rezervuaruose įrengiama avarinė signalizacijos sistema, skirta stebėti, ar alyvos lygis nenukrito žemiau patikimai eksploatacijai būtino mažiausio lygio.

3.   Antras valdomasis vožtuvas nėra būtinas, jei vožtuvą galima paleisti iš vairinės rankiniu būdu arba rankiniu būdu valdoma hidrauline pavara.

4.   Vamzdyno matmenys, projektas ir išdėstymas turi kuo labiau saugoti nuo mechaninio apgadinimo arba gaisro keliamos žalos.

5.   Antrajam hidraulinės pavaros įtaisui nebūtina atskira vamzdyno sistema, jei užtikrinamas savarankiškas abiejų įtaisų veikimas ir jei vamzdyno sistema gali išlaikyti slėgį, kuris yra ne mažiau kaip 1,5 karto didesnis už didžiausią eksploatacinį slėgį.

6.   Lankstūs vamzdžiai leidžiami tik tada, jei juos naudoti yra būtina vibracijai slopinti arba kad detalės galėtų laisvai judėti. Jie suprojektuojami taip, kad išlaikytų slėgį, kuris yra ne mažesnis už didžiausią eksploatacinį slėgį.

6.04 straipsnis

Energijos šaltinis

1.   Vairavimo sistemos, kuriose yra du mechanizuoti pavaros įtaisai, turi turėti ne mažiau kaip du energijos šaltinius.

2.   Jei laivui plaukiant antruoju mechanizuoto pavaros įtaiso energijos šaltiniu negalima naudotis nuolat, pakankamo galingumo buferinis įrenginys paleidimo laikotarpiu naudojamas kaip atsarginis.

3.   Jei naudojami elektros energijos šaltiniai, pagrindinis vairavimo sistemos energijos šaltinis negali tiekti energijos kitai elektros energiją vartojančiai įrangai.

6.05 straipsnis

Rankinė pavara

1.   Rankinis vairaratis neturi būti varomas mechanizuotos pavaros įtaisu.

2.   Neatsižvelgiant į laivo vairo padėtį, automatiškai įjungus rankinę pavarę neturi būti vairaračio atatrankos.

6.06 straipsnis

Laivo vairo sraigto, didelio slėgio vandens srovės, cikloidinio laivo sraigto ir laivapriekio privairavimo sistemos

1.   Jei laivo vairo sraigto, didelio slėgio vandens srovės, cikloidinio laivo sraigto arba laivapriekio privairavimo įrenginiai yra paleidžiami nuotoliniu būdu elektrinėmis, hidraulinėmis arba pneumatinėmis priemonėmis, tarp vairinės ir laivo sraigto arba privairavimo įrenginių turi būti dvi viena nuo kitos nepriklausomos įjungimo sistemos, mutatis mutandis atitinkančios 6.01-6.05 straipsnių reikalavimus.

Ši dalis tokioms sistemoms netaikoma, jei jos nėra būtinos 5 skyriuje reikalaujamam manevringumui užtikrinti arba jei jos yra būtinos tik sustojimo bandymui.

2.   Jei yra du arba daugiau vienas nuo kito nepriklausomų laivo vairo sraigto, didelio slėgio vandens srovės, cikloidinio laivo sraigto arba laivapriekio privairavimo įrenginių, antroji įjungimo sistema nėra būtina, jei sugedus vienai iš šių sistemų laivas išlaiko 5 skyriuje reikalaujamą manevringumą.

6.07 straipsnis

Indikatoriai ir kontroliniai prietaisai

1.   Laivo vairo padėtis turi būti aiškiai matoma laivo vairavimo vietoje. Jei laivo vairo padėties indikatorius yra elektrinis, jis turi turėti savo elektros energijos tiekimo šaltinį.

2.   Laivo vairavimo vietoje turi būti bent šie indikatoriai ir kontroliniai prietaisai:

a)

alyvos lygio hidrauliniuose rezervuaruose pagal 6.03 straipsnio 2 dalį ir hidraulinės sistemos eksploatacinio slėgio;

b)

elektros energijos tiekimo vairo valdymo įrangai sutrikimo;

c)

elektros energijos tiekimo pavaros įtaisams sutrikimo;

d)

posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaiso darbo sutrikimo;

e)

privalomų buferinių įrenginių darbo sutrikimo.

6.08 straipsnis

Posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaisai

1.   Posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaisai ir jų sudedamosios dalys turi atitikti 9.20 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

2.   Tinkamas posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaiso veikimas vairavimo vietoje turi būti rodomas žalia indikatoriaus lempute.

Turi būti stebima, ar ne per maža tiekiamos elektros srovės įtampa, ar ne per dideli jos svyravimai ir ar ne per daug sumažėja giroskopo sukimosi greitis.

3.   Jei be posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaiso yra kitų vairavimo sistemų, laivo vairavimo vietoje turi būti aiškiai matoma, kuri iš šių sistemų buvo paleista. Turi būti galima iš vienos sistemos nedelsiant persijungti į kitą. Posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaisas negali turėti įtakos minėtoms kitoms vairavimo sistemoms.

4.   Elektros energijos tiekimas posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaisui neturi priklausyti nuo kitos elektros energiją vartojančios įrangos.

5.   Posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaisuose naudojami giroskopai, detektoriai ir posūkio kampinio greičio indikatoriai turi atitikti mažiausius vidaus vandenų laivuose naudojamų posūkio kampinio greičio indikatorių minimalių specifikacijų ir bandymo sąlygų reikalavimus, kaip nustatyta IX priede.

6.09 straipsnis

Priėmimo tvarka

1.   Įrengtos vairavimo sistemos atitiktį turi tikrinti tikrinimo įstaiga. Šiuo tikslu ji gali paprašyti šių dokumentų:

a)

vairavimo sistemos aprašymo;

b)

pavaros įtaisų ir vairo valdymo įrangos brėžinių ir informacijos apie juos;

c)

informacijos apie vairo mechanizmą;

d)

elektros instaliacijos schemos;

e)

posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaiso aprašymo;

f)

vairavimo sistemos eksploatavimo instrukcijų.

2.   Visos vairavimo sistemos veikimas tikrinamas navigaciniu bandymu. Jei yra įrengtas posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaisas, tikrinama, ar laivas gali patikimai plaukti iš anksto nustatytu kursu ir saugiai suktis.

7 SKYRIUS

VAIRINĖ

7.01 straipsnis

Bendroji dalis

1.   Vairinės išdėstomos taip, kad laivui plaukiant vairininkas visada galėtų atlikti savo darbą.

2.   Įprastos eksploatacijos sąlygomis laivo sukelto garsinio slėgio lygis laivo vairavimo vietoje ties vairininko galva neturi viršyti 70 dB(A).

3.   Jei vairinė suprojektuota taip, kad radiolokacinį valdymą vykdytų vienas asmuo, vairininkas turi turėti galimybę dirbti atsisėdęs, o visi laivo eksploatacijai būtini indikatoriai arba kontroliniai prietaisai ir visos valdymo rankenėlės išdėstomos taip, kad laivui plaukiant vairininkui būtų patogu jomis naudotis savo vietoje arba nepametant iš akių radaro ekrano.

7.02 straipsnis

Neribotas matomumas

1.   Iš laivo vairavimo vietos visomis kryptimis matomumas turi būti neribotas.

2.   Vairininkui riboto matomumo plotas prieš laivą be krovinio, su puse atsargų, bet be balasto, neturi viršyti mažesniojo iš šių dydžių — dviejų laivo ilgių arba 250 m nuo statmens laivo kursui iš abiejų pusių iki vandens paviršiaus tiesiai prieš laivą.

Patikrinimo metu neatsižvelgiama į optines ir elektronines priemones riboto matomumo plotui mažinti.

Riboto matomumo plotui dar labiau sumažinti naudojami tik tinkami elektroniniai prietaisai.

3.   Vairininko neriboto matomumo laukas jam esant įprastoje vietoje turi būti ne mažiau kaip 240° horizonto ir ne mažiau kaip 140° pusrutulio laivapriekio link.

Įprastoje vairininko matymo lauko ašyje neturi būti langų rėmų, stulpų arba antstatų.

Net jei neriboto matomumo laukas yra 240° horizonto, tikrinimo įstaiga gali reikalauti taikyti kitas priemones, visų pirma sumontuoti tinkamus pagalbinius optinius arba elektroninius prietaisus, jei matomumas laivagalio kryptimi yra pakankamai ribotas.

Šoninių langų apatinio krašto aukštis turi būti kuo mažesnis, o šoninių ir galinių langų viršutinio krašto aukštis — kuo didesnis.

Nustatant, ar vykdomi šio straipsnio reikalavimai dėl matomumo iš vairinės, remiamasi prielaida, kad laivo vairavimo vietoje esančio vairininko akys yra 1 650 mm aukštyje virš denio.

4.   Į laivapriekį nukreiptų vairinės langų viršutinis kraštas turi būti tokiame aukštyje, kad laivo vairavimo vietoje esantis asmuo, kurio akys yra 1 800 mm aukštyje, akių lygyje aiškiai matytų vaizdą laivapriekio kryptimi ne mažiau kaip 10 laipsnių virš horizontalės.

5.   Geras matomumas per priekinį stiklą tinkamomis priemonėmis turi būti užtikrinamas visomis oro sąlygomis.

6.   Vairinėse naudojamas saugos langų stiklas, praleidžiantis ne mažiau kaip 75 % šviesos.

Kad nebūtų atspindžių, priekiniai tiltelio langai turi būti neatspindintys ir nuo vertikalios plokštumos pasvirę ne mažiau negu 10° ir ne daugiau negu 25° kampu taip, kad jų viršus būtų labiau išsikišęs į išorę.

7.03 straipsnis

Bendrieji valdymo, indikatorių ir kontrolinės įrangos reikalavimai

1.   Laivui valdyti būtiną valdymo įrangą turi būti galima lengvai perjungti į darbo padėtį. Ši padėtis turi būti pažymėta nedviprasmiškai ir aiškiai.

2.   Kontrolinių prietaisų rodmenys turi būti lengvai įskaitomi. Jų apšvietimas turi būti reguliuojamas ne pakopomis, jį mažinant tol, kol išsijungia. Šviesos šaltiniai neturi būti pernelyg ryškūs ir negali riboti kontrolinių prietaisų rodmenų matomumo.

3.   Turi būti įrengta įspėjamųjų lempučių ir indikatorių lempučių bandymo sistema.

4.   Turi būti galima aiškiai nustatyti, ar sistema veikia. Jei sistema veikia, turi degti žalia indikatoriaus lemputė.

5.   Sistemų darbo sutrikimą arba gedimą, kuris turi būti stebimas, rodo raudonos įspėjamosios lemputės.

6.   Užsidegus raudonai įspėjamajai lemputei, tuo pačiu metu turi įsijungti garsinis įspėjamasis signalas. Garsiniai įspėjimai gali būti duodami vienkartiniu bendruoju signalu. Šio signalo garsinio slėgio lygis turi būti bent 3 dB(A) didesnis už didžiausią aplinkos triukšmo garsinio slėgio lygį laivo vairavimo vietoje.

7.   Garsinio įspėjimo signalą turi būti galima išjungti, kai patvirtinamas darbo sutrikimas ar gedimas. Toks išjungimas neturi trukdyti avarinei signalizacijai įsijungti, jei įvyktų kitų darbo sutrikimų. Raudonos įspėjamosios lemputės išsijungia tik sutrikimą pašalinus.

8.   Kontroliniai prietaisai ir indikatoriai, sutrikus jų elektros energijos tiekimui, turi automatiškai persijungti į alternatyvų elektros energijos šaltinį.

7.04 straipsnis

Konkretūs pagrindinių variklių ir vairavimo sistemos valdymo, indikatorių ir kontrolinės įrangos reikalavimai

1.   Pagrindinius variklius ir vairavimo sistemas turi būti galima valdyti ir stebėti iš laivo vairavimo vietos. Pagrindiniai varikliai su sankaba, kurią galima įjungti iš laivo vairavimo vietos, arba reguliuojamo aukščio laivo sraigtas, kurį galima valdyti iš laivo vairavimo vietos, turi būti paleidžiamas ir sustabdomas iš mašinų skyriaus.

2.   Kiekvienas pagrindinis variklis turi būti valdomas viena svirtimi, kuri brėžia lanką vertikalioje plokštumoje, kuri yra maždaug lygiagreti išilginei laivo ašiai. Kai svirtis juda laivapriekio link, laivas juda į priekį, o svirčiai judant laivagalio link, laivas plaukia atbuline eiga. Sankaba įjungiama ir judėjimo kryptis apgręžiama, kai svirtis yra neutralioje padėtyje. Neutralioje padėtyje svirtis turi užsifiksuoti.

3.   Laivui perduodamos varomosios jėgos kryptis ir laivo sraigto arba pagrindinių variklių sukimosi greitis turi būti rodomi vairinėje, kurioje radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo.

4.   6.07 straipsnio 2 dalyje, 8.03 straipsnio 2 dalyje ir 8.05 straipsnio 13 dalyje nustatyti indikatoriai ir kontroliniai prietaisai turi būti laivo vairavimo vietoje.

5.   Laivai su vairinėmis, kuriose radiolokacinį valdymą vykdytų vienas asmuo, vairuojami svirtimi. Svirtis turi būti lengvai valdoma ranka. Svirties padėtis laivo išilginės ašies atžvilgiu turi tiksliai atitikti laivo vairo plokščių padėtį. Svirtį turi būti galima paleisti bet kurioje padėtyje, nesikeičiant laivo vairo plokščių padėčiai. Neutrali svirties padėtis turi būti aiškiai pastebima.

6.   Jei laive yra laivapriekio vairai arba specialieji laivo vairai, ypač skirti plaukti atbuline eiga, jie turi būti įjungiami vairinėse, kuriose radiolokacinį valdymą vykdytų vienas asmuo, specialiomis svirtimis, kurios mutatis mutandis atitinka 5 dalyje išdėstytus reikalavimus.

Šis reikalavimas taip pat taikomas, jei vilkstinėse yra naudojama vairavimo sistema, įrengta ne vilkstinę varančiose plaukiojančiose priemonėse.

7.   Jei naudojami posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaisai, posūkio kampinio greičio valdymo svirtis turi būti paleidžiama bet kurioje padėtyje nekeičiant pasirinkto greičio.

Valdymo svirtis sukdamasi turi brėžti pakankamai didelį lanką, kad padėtis būtų nustatyta pakankamai tiksliai. Neutrali padėtis turi aiškiai skirtis nuo kitų padėčių. Padalų apšvietimas turi būti keičiamas ne pagal nustatytas padėtis.

8.   Visos vairavimo sistemos nuotolinio valdymo įranga turi būti įrengiama visam laikui ir išdėstoma taip, kad pasirinktas kursas būtų aiškiai matomas. Jei nuotolinio valdymo įrangą galima išjungti, joje turi būti atitinkamas eksploatacijos sąlygas rodantis indikatorius „veikia“ arba „neveikia“. Valdymo rankenėlių išdėstymas ir valdymas turi būti funkcionalus.

Pagalbinės vairavimo sistemos, pavyzdžiui, aktyvūs laivapriekio privairavimo įrenginiai, nestacionari nuotolinio valdymo įranga, leidžiamos, jei tokį pagalbinį įrenginį bet kuriuo metu galima rankiniu būdu įjungti vairinėje.

9.   Laivo vairo sraigto, didelio slėgio vandens srovės, cikloidinio laivo sraigto ir laivapriekio vairo sistemų atveju leidžiama naudoti lygiaverčius valdymo, indikatorių ir kontrolinius prietaisus.

1-8 dalyse išdėstyti reikalavimai taikomi mutatis mutandis atsižvelgiant į pasirinktas konkrečias pirmiau nurodytų aktyvių vairavimo ir varomųjų įtaisų charakteristikas ir išdėstymą. Indikatoriaus padėtis turi aiškiai rodyti kiekvieno įrenginio laivą veikiančios jėgos kryptį arba vandens srovės kryptį.

7.05 straipsnis

Navigaciniai žiburiai, šviesos ir garso signalai

1.   Šiame straipsnyje:

a)

„navigaciniai žiburiai“ — stiebo viršūnės, šoniniai bei laivagalio žiburiai ir aplink šviečiantys žiburiai, mėlynieji blyksintys žiburiai, greitaeigiuose laivuose naudojami geltonieji ryškieji greitai blyksintys žiburiai ir vežant pavojingus krovinius naudojami mėlynieji žiburiai;

b)

„šviesos signalai“ — garso signalus lydintys žiburiai ir mėlynajam pultui priskirtas žiburys.

2.   Srovės šviesiniai indikatoriai arba kiti lygiaverčiai įtaisai, pavyzdžiui, šviesiniai indikatoriai navigaciniams žiburiams stebėti, turi būti įrengti vairinėje, jei negalima žiburių stebėti tiesiai iš vairinės.

3.   Vairinėse, kuriose radiolokacinį valdymą vykdytų vienas asmuo, šviesiniai indikatoriai turi būti įrengiami valdymo pulte, kad būtų galima stebėti navigacinius žiburius ir šviesos signalus. Navigacinių žiburių jungikliai turi būti integruoti šviesiniuose indikatoriuose arba įrengti greta jų ir aiškiai jiems priskirti.

Navigacinių žiburių ir šviesos signalų šviesinių indikatorių išdėstymas ir spalva turi atitikti tikrąją žiburių ir signalų padėtį ir spalvą.

Neveikiant navigaciniam žiburiui arba šviesos signalui, atitinkamas šviesinis indikatorius turi išsijungti arba signalas duodamas kitu būdu.

4.   Vairinėse, kuriose radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo, garso signalai įjungiami koja valdomu jungikliu. Šis reikalavimas netaikomas signalui „nesiartinti“ pagal taikomas valstybių narių laivybos institucijų taisykles.

5.   Navigaciniai žiburiai turi atitikti IX priedo I dalyje išdėstytus reikalavimus.

7.06 straipsnis

Radiolokaciniai įrenginiai ir posūkio kampinio greičio indikatoriai

1.   Radiolokacinė įranga ir posūkio kampinio greičio indikatoriai turi būti kompetentingos institucijos patvirtinto tipo. Radiolokacinės įrangos ir posūkio kampinio greičio indikatorių įrengimas ir eksploataciniai bandymai turi atitikti IX priede nustatytus reikalavimus. Vidaus vandenų ECDIS įranga, kuri gali veikti navigacijos režimu, laikoma radiolokacine įranga. Be to, turi būti laikomasi vidaus vandenų ECDIS standarto reikalavimų.

Posūkio kampinio greičio indikatorius turi būti įrengtas prieš vairininką jo regėjimo lauke.

2.   Vairinėse, kuriose radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo:

a)

radaro ekranas neturi būti labai nukreiptas į šoną nuo vairininko žiūrėjimo ašies jam esant įprastoje vietoje;

b)

jei nėra apsauginių priemonių ar uždangos, vaizdas radaro ekrane turi būti puikiai matomas nepriklausomai nuo apšvietimo sąlygų vairinės išorėje;

c)

posūkio kampinio greičio indikatorius turi būti įrengtas tiesiai virš radaro ekrano, po juo arba į jį integruotas.

7.07 straipsnis

Radijo ryšio sistemos, skirtos laivams su vairinėmis, kuriose radiolokacinį valdymą vykdyto vienas asmuo

1.   Jei laivo vairinės buvo suprojektuotos taip, kad radiolokacinį valdymą vykdytų vienas asmuo, pranešimai iš laivų tinklo ir navigacinės informacijos tinklo turi būti priimami garsiakalbiu, o perduodami pranešimai — naudojantis stacionariu mikrofonu. Siuntimo ir gavimo režimai turi būti perjungiami paspaudus mygtuką.

Šių tinklų mikrofonų negalima naudoti viešojo ryšio tinkle.

2.   Jei laivo vairinėse, kuriose radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo, yra viešojo ryšio tinklo radijo telefono sistema, pranešimus turi būti galima priimti sėdint vairininko kėdėje.

7.08 straipsnis

Laivo vidinio ryšio įranga

Laivuose su vairinėmis, kuriose radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo, turi būti laivo vidaus ryšio įranga.

Iš laivo vairavimo vietos turi būti galima užmegzti ryšį:

a)

su laivo arba vilkstinės laivapriekiu;

b)

su laivo arba vilkstinės laivagaliu, jei iš laivo vairavimo vietos neįmanomas tiesioginis ryšys;

c)

su įgulos gyvenamosiomis patalpomis;

d)

su laivo kapitono kajute.

Visose vidinio ryšio vietose pranešimai turi būti priimami garsiakalbiu, o perduodami — stacionariu mikrofonu. Ryšys su laivo arba vilkstinės laivapriekiu ir laivagaliu gali būti radiotelefoninis.

7.09 straipsnis

Avarinės signalizacijos sistema

1.   Turi būti įrengta savarankiška avarinės signalizacijos sistema, kurios signalas pasiektų gyvenamąsias patalpas, mašinų skyrius ir tam tikrais atvejais atskiras siurblines.

2.   Avarinės signalizacijos įjungimo ir išjungimo jungiklis turi būti vairininkui pasiekiamoje vietoje; negalima naudoti jungiklių, kuriuos atleidus jie automatiškai gįžta į poziciją „išjungta“.

3.   Avarinės signalizacijos garsinio slėgio lygis gyvenamųjų patalpų zonoje turi būti ne mažesnis kaip 75 dB(A).

Mašinų skyriuose ir siurblinėse avarinė signalizacija turi būti mirksintis šviesos signalas, matomas iš visų pusių ir aiškiai pastebimas visose vietose.

7.10 straipsnis

Šildymas ir vėdinimas

Vairinėse turi būti įrengta veiksminga šildymo ir vėdinimo sistema, kurią galima reguliuoti.

7.11 straipsnis

Laivagalio inkaro valdymo įranga

Laivuose su vairine, kurioje radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo, ir kurie yra ilgesni negu 86 m arba platesni negu 22.90 m, bei jų vilkstinėse vairininkas turi turėti galimybę laivagalio inkarus išmesti iš savo vietos.

7.12 straipsnis

Įtraukiamosios vairinės

Įtraukiamosiose vairinėse turi būti įrengta avarinė nuleidimo sistema.

Prasidėjus nuleidimo veiksmams, turi automatiškai įsijungti gerai girdimas įspėjamasis signalas. Šis reikalavimas netaikomas, jei apsaugą nuo galimų sužeidimų nuleidimo metu užtikrina atitinkamos konstrukcijos ypatybės.

Iš bet kurioje padėtyje esančios vairinės turi būti galima saugiai išeiti.

7.13 straipsnis

Bendrijos sertifikato įrašas, skirtas laivams su vairinėmis, kuriose radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo

Jei laivas atitinka specialiąsias nuostatas, taikomas vairinėms, kuriose radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo, kaip nurodyta 7.01, 7.04 to 7.08 ir 7.11 straipsniuose, į Bendrijos sertifikatą įrašoma:

„Laive yra vairinė, kurioje radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo“

8 SKYRIUS

VARIKLIO KONSTRUKCIJA

8.01 straipsnis

Bendroji dalis

1.   Varikliai ir jų pagalbiniai įrenginiai suprojektuojami, pagaminami ir sumontuojami vadovaujantis geriausia praktika.

2.   Įrenginiai, kurie turi būti reguliariai tikrinami, ypač garo katilai, kiti slėginiai indai bei jų priedai, taip pat keltuvai turi atitikti vienoje iš Bendrijos valstybių narių taikomas taisykles.

3.   Gali būti montuojami tik vidaus degimo varikliai, naudojantys degalus, kurių pliūpsnio temperatūra yra didesnė negu 55°C.

8.02 straipsnis

Saugos įranga

1.   Varikliai sumontuojami ir įrengiami taip, kad būtų deramai prieinami eksploatuoti bei atlikti techninę priežiūrą ir kad nekeltų pavojaus asmenims, paskirtiems atlikti šias užduotis. Turi būti galimybė užtikrinti, kad jie nebus paleisti netyčia.

2.   Pagrindiniuose varikliuose, pagalbiniuose įrenginiuose, katiluose ir slėginiuose induose bei jų prieduose įmointuojami saugumą užtikrinantys įtaisai.

3.   Įvykus avarijai, pūtimo ir traukos ventiliatorių variklius turi būti galima išjungti iš kitų patalpų negu jie yra ir ne iš mašinų skyriaus.

4.   Prireikus, vamzdžių, kuriais teka mazutas, tepalinė alyva ir alyva, naudojama energijos perdavimo, valdymo bei įjungimo ir šildymo sistemose, sujungimai uždengiami arba kitaip tinkamai apsaugomi, kad šios medžiagos nebūtų užpurkštos arba nutekėjusios nepatektų ant įkaitusių paviršių, į mašinų oro įleidžiamuosius vamzdžius arba kitus užsiliepsnojimo šaltinius. Tokiose vamzdžių sistemose turi būti kuo mažiau sujungimų.

5.   Išoriniai dyzelinių variklių didelio slėgio kuro tiekimo vamzdžiai nuo didelio slėgio kuro siurblių iki kuro purkštuvų apgaubiami apsaugine vamzdžių sistema, galinčia sulaikyti kurą iš sugedusio didelio slėgio vamzdžio. Apsauginėje vamzdžių sistemoje turi būti ištekėjusių skysčių surinkimo priemonės, taip pat turi būti numatytos priemonės avariniam signalui duoti įvykus kuro vamzdžių avarijai, tačiau avarinis signalas nebūtinas, jei varikliai turi ne daugiau kaip du cilindrus. Apsauginės vamzdžių sistemos nebūtinos varikliuose, kuriais atviruose deniuose varomi suktuvai ir kabestanai.

6.   Variklio dalių izoliacija turi atitikti 3.04 straipsnio 3 dalies antros pastraipos reikalavimus.

8.03 straipsnis

Jėgainė

1.   Laivo varomąją jėgą turi būti galima patikimai ir greitai paleisti, sustabdyti arba apgręžti.

2.   Tinkamais prietaisais turi būti stebimi šie parametrai, kuriems pasiekus kritinį lygį įsijungia avarinė signalizacija:

a)

pagrindinio variklio aušinimo vandens temperatūra;

b)

pagrindinių variklių ir pavarų tepalo slėgis;

c)

pagrindinio variklio reversavimo agregatų, reversinių pavarų transmisijų arba laivo sraigtų tepalo ir oro slėgis.

3.   Jei laive yra tik vienas pagrindinis variklis, jis neturi būti išjungiamas automatiškai, išskyrus atvejus, kai taip apsaugoma nuo greičio viršijimo.

4.   Jei laive yra tik vienas pagrindinis variklis, jame automatinis įtaisas variklio greičiui sumažinti gali būti tik tuomet, jei automatinis variklio greičio mažinimas vaizdo ir garso signalais rodomas vairinėje ir jei variklio greičio mažinimo įtaisą galima išjungti iš vairininko vietos.

5.   Veleno įdėklai turi būti tokios konstrukcijos, kad neleistų pasklisti vandenį teršiančioms tepalinėms alyvoms.

8.04 straipsnis

Variklio išmetamųjų dujų šalinimo sistema

1.   Išmetamosios dujos vamzdžiais turi būti visiškai pašalinamos iš laivo.

2.   Turi būti imamasi visų tinkamų priemonių, kad išmetamosios dujos nepatektų į įvairius laivo skyrius. Per gyvenamąsias patalpas arba vairinę einantys išmetamieji vamzdžiai turi būti padengti apsauginiu dujoms nelaidžiu apvalkalu. Į tarpą tarp išmetamojo vamzdžio ir šio apvalkalo turi patekti oras iš išorės.

3.   Išmetamieji vamzdžiai turi būti išdėstyti ir apsaugoti taip, kad nesukeltų gaisro.

4.   Mašinų skyriuose esantys išmetamieji vamzdžiai turi būti tinkamai izoliuoti arba aušinami. Ne mašinų skyriuose užtenka apsaugos nuo fizinio sąlyčio.

8.05 straipsnis

Kuro talpyklos, vamzdžiai ir priedai

1.   Skystasis kuras turi būti laikomas plieno talpyklose, kurios yra neatskiriama laivo korpuso dalis arba kurios yra tvirtai prie jo pritvirtintos. Jei to reikia dėl laivo konstrukcijos, gali būti naudojama atsparumo ugniai požiūriu lygiavertė medžiaga. Šie reikalavimai netaikomi talpykloms, kurių talpa ne didesnė kaip 12 litrų, ir kurios buvo integruotos į pagalbinius įrenginius juos gaminant. Kuro talpyklos negali turėti bendrų skiriamųjų sienų su geriamojo vandens talpyklomis.

2.   Talpyklos ir jų vamzdynas bei kiti priedai klojami ir išdėstomi taip, kad nei kuras, nei kuro garai negalėtų netyčia patekti į laivo vidų. Talpyklų sklendės, skirtos kuro bandiniams imti arba vandeniui nubėgti, turi užsidaryti automatiškai.

3.   Kuro talpyklų negali būti prieš taraninę pertvarą.

4.   Kuro talpyklos ir jų jungiamosios detalės negali būti montuojamos tiesiai virš variklių arba išmetamųjų vamzdžių.

5.   Kuro talpyklų įleidžiamieji liečiai turi būti aiškiai pažymėti.

6.   Kuro talpyklos įleidžiamųjų kaklelių lietis turi būti denyje, išskyrus vienos dienos atsargų talpyklas. Įleidžiamasis kaklelis turi būti prijungtas jungiamąja detale, atitinkančia Europos standartą EN 12827:1999.

Talpyklose turi būti alsuokliai, kurių galas yra atvirame ore virš denio ir kurie turi būti išdėstyti taip, kad į juos negalėtų patekti vanduo. Alsuoklių skerspjūvis turi būti ne mažiau kaip 1,25 karto didesnis už įleidžiamojo kaklelio skerspjūvį.

Jei talpyklos yra tarpusavyje sujungtos, jungiamųjų vamzdžių skerspjūvis turi būti ne mažiau kaip 1,25 karto didesnis už įleidžiamojo kaklelio skerspjūvį.

7.   Kurui skirstyti skirtame vamzdyne tiesiai prie talpyklų išleidžiamųjų angų turi būti sumontuotas uždaromasis įtaisas, kurį galima valdyti iš denio.

Šis reikalavimas netaikomas tiesiai ant variklio sumontuotoms talpykloms.

8.   Kuro vamzdžiai, jų sujungimai, tarpikliai ir jungiamosios detalės turi būti iš medžiagų, kurios gali išlaikyti galimus mechaninius, cheminius ir šiluminius įtempius. Kuro vamzdžiai turi būti apsaugoti nuo neigiamo šilumos poveikio. Turi būti galima apžiūrėti visą jų ilgį.

9.   Kuro talpyklose įrengiamas tinkamas talpos matavimo prietaisas. Talpos matavimo prietaisų rodmenys turi būti įskaitomi iki pat didžiausio kuro lygio. Stikliniai matavimo prietaisai veiksmingai apsaugomi nuo smūgių, prie jų pagrindo sumontuojamas automatinis uždaromasis įtaisas, o viršutinis galas prijungiamas prie talpyklų virš didžiausio kuro lygio. Stikliniams matavimo prietaisams gaminti naudojama medžiaga, kuri nesideformuoja esant normaliai aplinkos temperatūrai. Matavimo vamzdžių galas neturi būti gyvenamosiose patalpose. Matavimo vamzdžiuose, kurių galas yra mašinų skyriuje arba katilinėje, įrengiami tinkami automatiniai uždaromieji įtaisai.

10.

a)

Kuro talpyklos nuo kuro išsiliejimo kuro atsargų pildymo metu apsaugomos atitinkamais laive montuojamais techniniais įtaisais, kurie įrašomi Bendrijos sertifikato 52 punkte.

b)

Jei kuras pilamas iš kuro atsargų pildymo stočių, kuriose yra techniniai įtaisai, apsaugantys nuo kuro išsiliejimo laive kuro atsargų pildymo metu, šios dalies a punkto ir 11 dalies reikalavimai įrangai netaikomi.

11.   Jei kuro talpyklose yra sumontuotas automatinis uždaromasis įtaisas, pripildžius 97 % talpyklos, davikliai turi sustabdyti kuro pylimą; ši įranga turi atitikti „veikimo be gedimų“ reikalavimus.

Jei daviklis įjungia elektros įtaisą, kuris gali pertraukti grandinę, kurią kuro atsargų pildymo stotis sujungia dvinariu signalu, signalą į kuro atsargų pildymo stotį turi būti galima perduoti per vandeniui nelaidų jungiamąjį kištuką, atitinkantį IEC leidinio 60309-1:1999 reikalavimus, taikomus 40-50 V DC baltos korpuso spalvos įtaisams, kurių įžeminimo kontakto padėtis atitinka dešimtos valandos rodyklę.

12.   Kuro talpyklose turi būti angos, kurias galima sandariai uždaryti, kad talpyklas būtų galima valyti ir tikrinti.

13.   Kuro talpyklose, iš kurių kuras tiesiogiai tiekiamas pagrindiniams varikliams ir varikliams, būtiniems saugiai laivo eksploatacijai užtikrinti, turi būti įtaisas, įjungiantis vaizdo ir garso signalus vairinėje, jei jose nepakanka kuro tolesnei saugiai eksploatacijai užtikrinti.

8.06 straipsnis

Tepalinės alyvos laikymas, jos talpyklų vamzdžiai ir priedai

1.   Tepalinė alyva laikoma plieno talpyklose, kurios yra neatskiriama laivo korpuso dalis arba kurios yra tvirtai prie jo pritvirtintos. Jei to reikia dėl laivo konstrukcijos, gali būti naudojama atsparumo ugniai požiūriu lygiavertė medžiaga. Šie reikalavimai netaikomi talpykloms, kurių talpa neviršija 25 litrų. Tepalinės alyvos talpyklos negali turėti bendrų skiriamųjų sienų su geriamojo vandens talpyklomis.

2.   Tepalinės alyvos talpyklos ir jų vamzdynas bei kiti priedai klojami ir išdėstomi taip, kad nei tepalinė alyva, nei jos garai negalėtų netyčia patekti į laivo vidų.

3.   Tepalinės alyvos talpyklų negali būti prieš taraninę pertvarą.

4.   Tepalinės alyvos talpyklos ir jų jungiamosios detalės negali būti montuojamos tiesiai virš variklių arba išmetamųjų vamzdžių.

5.   Tepalinės alyvos talpyklų įleidžiamieji liečiai turi būti aiškiai pažymėti.

6.   Tepalinės alyvos vamzdžiai, jų sujungimai, tarpikliai ir jungiamosios detalės turi būti iš medžiagų, kurios gali išlaikyti galimus mechaninius, cheminius ir šiluminius įtempius. Šie vamzdžiai turi būti apsaugoti nuo neigiamo šilumos poveikio. Turi būti galima apžiūrėti visą jų ilgį.

7.   Tepalinės alyvos talpyklose sumontuojamas tinkamas talpos matavimo prietaisas. Talpos matavimo prietaisų rodmenys turi būti įskaitomi iki pat didžiausio kuro lygio. Stikliniai matavimo prietaisai turi būti veiksmingai apsaugoti nuo smūgių, prie jų pagrindo sumontuojamas automatinis uždaromasis įtaisas, o viršutinis galas prijungiamas prie talpyklų virš didžiausio kuro lygio. Stikliniams matavimo prietaisams gaminti naudojama medžiaga, kuri nesideformuoja esant normaliai aplinkos temperatūrai. Matavimo vamzdžių galas neturi būti gyvenamosiose patalpose. Matavimo vamzdžiuose, kurių galas yra mašinų skyriuje arba katilinėje, įrengiami tinkami automatiniai uždaromieji įtaisai.

8.07 straipsnis

Energijos perdavimo sistemose, valdymo ir paleidžiamosiose sistemose bei šildymo sistemose naudojamų alyvų laikymas, jų talpyklų vamzdžiai ir priedai

1.   Alyvos, naudojamos energijos perdavimo, valdymo bei įjungimo ir šildymo sistemose, laikomos plieno talpyklose, kurios yra neatskiriama laivo korpuso dalis arba kurios yra tvirtai prie jo pritvirtintos. Jei to reikia dėl laivo konstrukcijos, gali būti naudojama atsparumo ugniai požiūriu lygiavertė medžiaga. Šie reikalavimai netaikomi talpykloms, kurių talpa neviršija 25 litrų. Šios alyvų talpyklos negali turėti bendrų skiriamųjų sienų su geriamojo vandens talpyklomis.

2.   Šios alyvų talpyklos ir jų vamzdynas bei kiti priedai klojami ir išdėstomi taip, kad nei šios alyvos, nei jų garai negalėtų netyčia patekti į laivo vidų.

3.   Tokios alyvų talpyklos negali būti prieš taraninę pertvarą.

4.   Tokios alyvų talpyklos ir jų jungiamosios detalės neturi būti sumontuotos tiesiai virš variklių arba išmetamųjų vamzdžių.

5.   Tokių alyvų talpyklų įleidžiamieji liečiai turi būti aiškiai pažymėti.

6.   Tokie alyvų vamzdžiai, jų sujungimai, tarpikliai ir jungiamosios detalės turi būti iš medžiagų, kurios gali išlaikyti galimus mechaninius, cheminius ir šiluminius įtempius. Šie vamzdžiai turi būti apsaugoti nuo neigiamo šilumos poveikio. Turi būti galima apžiūrėti visą jų ilgį.

7.   Tokiose alyvų talpyklose sumontuojamas tinkamas talpos matavimo prietaisas. Talpos matavimo prietaisų rodmenys turi būti įskaitomi iki didžiausio pripildymo lygio. Stikliniai matavimo prietaisai turi būti veiksmingai apsaugoti nuo smūgių, prie jų pagrindo sumontuojamas automatinis uždaromasis įtaisas, o viršutinis galas prijungiamas prie talpyklų virš didžiausio pripildymo lygio. Stikliniams matavimo prietaisams gaminti naudojama medžiaga, kuri nesideformuoja esant normaliai aplinkos temperatūrai. Matavimo vamzdžių galas neturi būti gyvenamosiose patalpose. Matavimo vamzdžiuose, kurių galas yra mašinų skyriuje arba katilinėje, įrengiami tinkami automatiniai uždaromieji įtaisai.

8.08 straipsnis

Triumo vandens išsiurbimo ir drenažo sistemos

1.   Iš kiekvieno vandeniui nelaidaus skyriaus vandenį turi būti galima išsiurbti atskirai. Tačiau šis reikalavimas netaikomas vandeniui nelaidiems skyriams, kurie paprastai eksploatacijos metu yra sandariai uždaryti.

2.   Laivuose, kuriuose būtina įgula, turi būti du nepriklausomi triumo siurbliai, esantys skirtingose vietose. Bent vienas iš jų turi būti motorinis. Tačiau laivuose, kurių galia yra mažesnė negu 225 kW arba kurių dedveitas yra mažesnis negu 350 t, arba laivuose, kurie nėra skirti kroviniams vežti ir kurių tonažas yra mažesnis negu 250 m3, pakanka vieno siurblio, kuris gali būti rankinis arba motorinis.

Kiekvieną iš reikalaujamų siurblių turi būti galima naudoti bet kuriame vandeniui nelaidžiame skyriuje.

3.   Mažiausias pirmojo triumo siurblio siurbimo pajėgumas Q1 apskaičiuojamas pagal šią formulę:

 

Q1 = 0,1 · d1 2 [l/min]

d1 apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Formula

Mažiausias antrojo triumo siurblio siurbimo pajėgumas Q2 apskaičiuojamas pagal šią formulę:

 

Q2 = 0,1 · d2 2 [l/min]

d2 apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Formula

Tačiau d2 vertė neturi būti didesnė už d1 vertę.

Apskaičiuojant Q2 laikoma, kad l yra ilgiausio vandeniui nelaidaus skyriaus ilgis.

Šiose formulėse:

l

atitinkamo vandeniui nelaidaus skyriaus ilgis [m];

d1

apskaičiuotas pagrindinio drenažo vamzdžio vidinis skersmuo [mm];

d2

apskaičiuotas vamzdžio atšakos vidinis skersmuo [mm].

4.   Jei triumo siurbliai yra prijungti prie drenažo sistemos, drenažo vamzdžių vidinis skersmuo turi būti ne mažesnis negu d1 (mm), o vamzdžių atšakų vidinis skersmuo — ne mažesnis negu d2 (mm).

Jei laivų ilgis yra mažesnis negu 25 m, d1 ir d2 vertes galima sumažinti iki 35 mm.

5.   Leidžiama naudoti tik savipildžius triumo siurblius.

6.   Visų platesnių negu 5 m plokščiadugnių nusausinamų skyrių dešiniojo ir kairiojo borto pusėje turi būti ne mažiau kaip po vieną siurbimo filtrą.

7.   Achterpiką turi būti galima nusausinti iš pagrindinio mašinų skyriaus lengvai prieinamu automatiniu uždaromuoju įtaisu.

8.   Atskirų skyrių vamzdžių atšakos su pagrindiniu drenažo vamzdžiu sujungiamos atgaliniais vožtuvais, kuriuos galima uždaryti.

Skyriai arba kitos patalpos, į kurias galima patalpinti balastą, su drenažo sistema sujungiamos paprastais uždaromaisiais įtaisais. Šis reikalavimas netaikomas triumams, į kuriuos galima patalpinti balastą. Šie triumai balastiniu vandeniu užpildomi balasto vamzdynu, kuris yra stacionarus ir atskirtas nuo drenažo vamzdžių, arba vamzdžių atšakomis, kurias prie pagrindinio drenažo vamzdžio galima prijungti lanksčiais vamzdžiais arba lanksčiomis jungtimis. Šiuo tikslu neleidžiama naudoti triumo dugne esančių vandens įleidžiamųjų sklendžių.

9.   Balasto triumuose sumontuojami matavimo įtaisai.

10.   Jei drenažo sistemoje sumontuotas stacionarus vamzdynas, triumo dugno drenažo vamzdžiuose tepaluotam vandeniui nubėgti sumontuojami uždaromieji įtaisai, kuriuos jų vietoje užplombuoja tikrinimo įstaiga. Šių uždaromųjų įtaisų skaičius ir vieta įrašoma Bendrijos sertifikate.

11.   Uždaromųjų įtaisų užrakinimas jų vietoje prilyginamas plombavimui pagal 10 dalį. Raktas arba raktai uždaromiesiems įtaisams užrakinti atitinkamai pažymėti ir laikomi pažymėtoje ir lengvai prieinamoje mašinų skyriaus vietoje.

8.09 straipsnis

Tepaluoto vandens ir panaudotos alyvos saugyklos

1.   Laive turi būti galima laikyti eksploatacijos metu susikaupusį tepaluotą vandenį. Mašinų skyriaus triumas yra laikomas tam skirta saugykla.

2.   Mašinų skyriuje panaudotai alyvai saugoti turi būti viena arba kelios tam skirtos talpyklos, kurių talpa turi būti ne mažiau kaip 1,5 karto didesnė už bendrą panaudotų alyvų iš visų įrengtų vidaus degimo variklių ir pavarų rinktuvių kartu su hidraulinio skysčio iš hidraulinio skysčio talpyklų kiekį.

Pirmiau nurodytoms talpykloms ištuštinti naudojamos jungtys turi atitikti Europos standartą EN 1305:1996.

3.   Jei laivai plaukia tik į trumpojo nuotolio reisus, tikrinimo įstaiga gali juos atleisti nuo 2 dalies reikalavimų.

8.10 straipsnis

Laivų keliamas triukšmas

1.   Laivo plaukiant keliamas triukšmas, ypač variklio oro ėmimo ir išleidimo įtaisų keliamas triukšmas, turi būti slopinamas atitinkamomis priemonėmis.

2.   Laivo plaukiant keliamas triukšmas neturi viršyti 75 dB(A) 25 m šoniniu atstumu nuo laivo borto.

3.   Išskyrus krovinių perkrovimo darbus, stovinčio laivo keliamas triukšmas neturi viršyti 65 dB(A) 25 m šoniniu atstumu nuo laivo borto.

8a SKYRIUS

(Palikta tuščia)

9 SKYRIUS

ELEKTROS ĮRANGA

9.01 straipsnis

Bendroji dalis

1.   Jei nėra nustatyta tam tikroms instaliacijų dalims taikomų konkrečių reikalavimų, saugos lygis laikomas patenkinamu, jei minėtos dalys yra pagamintos pagal galiojantį Europos standartą arba pagal patvirtintos klasifikacinės bendrovės reikalavimus.

Atitinkami dokumentai pateikiami tikrinimo įstaigai.

2.   Laive laikomi deramai tikrinimo įstaigos antspaudu patvirtinti dokumentai, kuriuose turi būti:

a)

bendrieji visos elektros instaliacijos brėžiniai;

b)

pagrindinio skirstomojo skydo, avarinio skirstomojo skydo ir skirstomojo skydo komutavimo schemos kartu su svarbiausiais techniniais duomenimis, pavyzdžiui, srovės stiprumas amperais ir apsaugos bei valdymo įtaisų nominalioji srovė;

c)

elektros mechanizmų ir įrangos galios duomenys;

d)

kabelių rūšys ir informacija apie laidų skerspjūvius.

Šiuos dokumentus laikyti plaukiojančiose priemonėse be įgulos nėra būtina, tačiau juos visuomet turi turėti savininkas.

3.   Įranga turi būti suprojektuota naudoti esant nuolatiniam iki 15° pasvirimui ir nuo 0 °C iki + 40 °C aplinkos temperatūrai laivo viduje, o denyje — nuo – 20 °C iki + 40 °C. Šiose ribose ji turi veikti nepriekaištingai.

4.   Elektros ir elektroninė įranga bei prietaisai turi būti visiškai prieinami ir lengvai prižiūrimi.

9.02 straipsnis

Elektros tiekimo sistemos

1.   Jei plaukiojančioje priemonėje yra įrengta elektros sistema, ji iš esmės turi turėti bent du energijos šaltinius tam, kad, jei vienas energijos šaltinis sugestų, kitas šaltinis bent 30 minučių galėtų aprūpinti saugiai laivybai būtinas elektros energiją naudojančią įrangą.

2.   Pakankama elektros energijos tiekimo nominalioji vertė įrodoma galios balansu. Gali būti atsižvelgiama į atitinkamą vienalaikiškumo koeficientą.

3.   Neatsižvelgiant į 1 dalį, 6.04 straipsnis taikomas vairavimo sistemai (laivo vairo įrenginiams) skirtam energijos šaltiniui.

9.03 straipsnis

Apsauga nuo fizinio sąlyčio, kietųjų objektų ir vandens patekimo

Mažiausios stacionarių įrenginių dalių apsaugos tipas nustatomas pagal šią lentelę:

Vieta

Mažiausios apsaugos tipas

(pagal IEC leidinį 60529: 1992)

Generatoriai

Varikliai

Transformatoriai

Pultai

Skirstytuvai

Jungikliai

Jungiamosios detalės

Apšvietimo įranga

Valdymo kabinos, mašinų skyriai, vairavimo įtaisų skyriai

IP 22

IP 22

IP 22 (2)

IP 22 (1)  (2)

IP 44

IP 22

Triuma

 

 

 

 

IP 55

IP 55

Baterijų ir dažų sandėliai

 

 

 

 

 

IP 44

u. (buvęs) (3)

Atvirieji deniai ir atvirosios vairavimo vietos

 

IP 55

 

IP 55

IP 55

IP 55

Vairinė

 

IP 22

IP 22

IP 22

IP 22

IP 22

Gyvenamosios patalpos, išskyrus sanitarines patalpas ir prausyklas

 

 

 

IP 22

IP 20

IP 20

Sanitarinės patalpos ir prausyklos

 

IP 44

IP 44

IP 44

IP 55

IP 44

9.04 straipsnis

Apsauga nuo sprogimo

Patalpose, kuriose gali kauptis sprogstamosios dujos arba dujų mišiniai, pavyzdžiui, akumuliatoriams arba labai lengvai užsidegantiems produktams laikyti skirtuose skyriuose, galima įrengti tik nuo sprogimų apsaugotą (sertifikuotos saugos) elektros įrangą. Šiose patalpose negali būti montuojami šviesos jungikliai arba kitų elektros prietaisų jungikliai. Įrengiant apsaugą nuo sprogimo atsižvelgiama į galinčių sprogti dujų arba dujų mišinių, kurie gali susidaryti, charakteristikas (sprogimo potencialo grupę, temperatūros klasę).

9.05 straipsnis

Įžeminimas

1.   Didesnės negu 50 V įtampos sistemos turi būti įžemintos.

2.   Metalinės dalys, su kuriomis galimas fizinis sąlytis ir kuriomis įprastos eksploatacijos metu neteka elektros srovė, pavyzdžiui, variklių rėmai ir korpusai, prietaisai ir apšvietimo įranga, turi būti įžeminamos atskirai, jei jas sumontavus jos neturi elektros kontakto su laivo korpusu.

3.   Kilnojamosios elektros energiją naudojančios įrangos ir nešiojamų prietaisų korpusai juos įprastai naudojant įžeminami papildomu elektros kabelyje esančiu įžeminimo laidu.

Ši nuostata netaikoma, jei naudojamas apsauginis grandinės atskiriamasis transformatorius ir jei prietaisai izoliuoti apsaugine izoliacija (dviguba izoliacija).

4.   Įžeminimo laidų skerspjūvis turi būti ne mažesnis negu nurodyta šioje lentelėje:

Išorinių laidų skerspjūvis

[mm2]

Mažiausias įžeminimo laidų skerspjūvis

Izoliuotuose kabeliuose

[mm2]

Įrengtų atskirai

[mm2]

0,5–4

toks pat kaip išorinio laido skerspjūvis

4

daugiau nei 4–16

toks pat kaip išorinio laido skerspjūvis

toks pat kaip išorinio laido skerspjūvis

daugiau nei 16–35

16

16

daugiau nei 35–120

pusė išorinio laido skerspjūvio

pusė išorinio laido skerspjūvio

daugiau nei 120

70

70

9.06 straipsnis

Didžiausia leistinoji įtampa

1.   Turi būti neviršijama ši įtampa:

Įrenginio tipas

Didžiausia leistinoji įtampa

Nuolatinė srovė

Vienafazė kintamoji srovė

Trifazė kintamoji srovė

a.

Elektros ir šildymo įrenginiai, įskaitant bendro naudojimo kištukinius lizdus

250 V

250 V

500 V

b.

Apšvietimo, ryšių, valdymo ir informacijos įrenginiai, įskaitant bendro naudojimo kištukinius lizdus

250 V

250 V

c.

Kištukiniai lizdai, skirti tiekti elektrai kilnojamiesiems prietaisams, naudojamiems atviruose deniuose arba siauruose ar drėgnuose metaliniuose sandėliuose, išskyrus katilus ir talpyklas:

 

 

 

1.

Bendroji nuostata

50 V (4)

50 V (4)

2.

Jei apsauginis grandinės atskiriamasis transformatorius energiją tiekia tik vienam prietaisui

250 V (5)

3.

Jei naudojami prietaisai su apsaugine izoliacija (dviguba izoliacija)

250 V

250 V

4.

Jei naudojami ≤ 30 mA standartiniai srovės pertraukikliai.

250 V

500 V

d.

Kilnojamoji elektros energiją naudojanti įranga, pavyzdžiui, elektros įranga, skirta konteineriams, varikliams, ventiliatoriams ir kilnojamiesiems siurbliams, kuri paprastai ją naudojant nejuda ir kurios srovei laidžios nuo fizinio sąlyčio neapsaugotos dalys yra įžemintos jungiamajame kabelyje esančiu įžeminimo laidu, ir kuri, be minėto įžeminimo laido, yra sujungiama su laivo korpusu — papildomu laidu arba ją atitinkamai sumontuojant

250 V

250 V

500 V

e.

Kištukiniai lizdai, skirti tiekti elektrą katiluose ir talpyklose naudojamiems kilnojamiesiems prietaisams

50 V (4)

50 V (4)

2.   Jei taikomos būtinos apsaugos priemonės, nukrypstant nuo 1 dalies, leidžiama didesnė įtampa:

a)

elektros įrenginiuose, jei to reikia pagal jų galią;

b)

specialiuose laivo įrenginiuose, pavyzdžiui, radijo ir uždegimo sistemose.

9.07 straipsnis

Paskirstymo sistemos

1.   Leidžiamos šios nuolatinės srovės ir vienafazės kintamosios srovės paskirstymo sistemos:

a)

dviejų laidų, iš kurių vienas yra įžemintas, sistemos (L1/N/PE);

b)

vieno laido sistemos pagal „iki laivo korpuso ir atgal“ principą, skirtos tik vietos įrenginiams (pavyzdžiui, vidaus degimo variklių paleidžiamajam įrenginiui, katodinei apsaugai) (L1/PEN);

c)

dviejų laidų sistemos, kurios yra izoliuotos nuo laivo korpuso (L1/L2/PE).

2.   Leidžiamos šios trifazės kintamosios srovės paskirstymo sistemos:

a)

keturių laidų sistemos su neutralaus taško įžeminimu ne pagal „iki laivo korpuso ir atgal“ principą (L1/L2/L3/N/PE) = (TN-S tinklas) arba (TT tinklas));

b)

nuo laivo korpuso izoliuotos trijų laidų sistemos (Ll/L2/L3/PE) = (IT tinklas);

c)

trijų laidų sistemos su neutralaus taško įžeminimu pagal „iki laivo korpuso ir atgal“ principą, tačiau tai draudžiama galinėse grandinėse (L1/L2/L3/PEN).

3.   Tikrinimo įstaiga gali leisti naudoti kitas sistemas.

9.08 straipsnis

Sujungimas su kranto arba kitais išoriniais tinklais

1.   Elektros energijos tiekimo linijos iš kranto tinklų arba kitų išorinių tinklų į laivo tinklo įrenginius laive sujungiamos nuolatiniu jungimu, pavyzdžiui, stacionariais gnybtais arba stacionariais kištukiniais lizdais. Kabelių sujungimai apsaugomi nuo traukiamosios apkrovos.

2.   Jei sujungimo įtampa viršija 50 V, korpusą turi būti galima veiksmingai įžeminti. Įžeminimo sujungimas turi būti specialiai pažymėtas.

3.   Sujungimo perjungiamieji įtaisai išdėstomi taip, kaip laivo tinklo generatoriai ir kranto tinklas arba kitas išorinis tinklas nebūtų naudojami vienu metu. Juos naudoti vienu metu leidžiama trumpai, kai persijungiama iš vieno sistemos į kitą, kad nebūtų įtampos pertrūkio.

4.   Sujungimas turi būti apsaugotas nuo trumpojo jungimo ir perkrovos.

5.   Pagrindinis skydas turi rodyti, ar sujungime yra įtampa.

6.   Įrengiami indikatoriai, skirti poliariškumui palyginti, kai srovė yra nuolatinė, ir fazių sekai, kai srovė yra trifazė kintamoji, tarp sujungimo ir laivo tinklo.

7.   Greta sujungimo esantis pultas turi rodyti:

a)

priemones, kurių reikia tinklams sujungti;

b)

srovės rūšį bei nominaliąją įtampą ir kintamosios srovės dažnį.

9.09 straipsnis

Elektros energijos tiekimas į kitas plaukiojančias priemones

1.   Elektros energijai tiekti į kitas plaukiojančias priemones naudojamas atskiras sujungimas. Jei elektrai tiekti į kitas plaukiojančias priemones naudojami elektros energijos lizdai, kurių nominalioji srovė yra didesnė negu 16 A, turi būti sumontuojami įtaisai (pavyzdžiui, jungikliai arba blokuojamieji įtaisai), skirti užtikrinti, kad liniją sujungti ir atjungti būtų galima tik tuomet, kai ja neteka srovė.

2.   Kabelių sujungimai turi būti apsaugoti nuo traukiamosios apkrovos.

3.   9.08 straipsnio 3-7 dalys taikomos mutatis mutandis.

9.10 straipsnis

Generatoriai ir varikliai

1.   Generatoriai, elektros varikliai ir jų prijungiamosios dėžutės turi būti prieinami patikrinimams, matavimams ir remonto darbams atlikti. Apsaugos tipas turi atitikti vietą, kurioje jie yra (žr. 9.03 straipsnį).

2.   Generatoriai, kuriuos suka pagrindinis laivo variklis, laivasraigčio velenas arba pagalbinis įrenginys, skirti kitoms funkcijoms atlikti, turi būti suprojektuojami atsižvelgiant į įprastos eksploatacijos metu galimą sukimosi greičio diapazoną.

9.11 straipsnis

Akumuliatoriai

1.   Akumuliatoriai turi būti prieinami ir išdėstomi taip, kad dėl plaukiojančios priemonės judėjimo nepasislinktų. Jie turi būti išdėstomi taip, kad būtų apsaugoti nuo pernelyg didelio karščio ar šalčio, purslų, garo ar garų.

Jų negalima statyti vairinėje ar gyvenamosiose patalpose arba triumuose. Šis reikalavimas netaikomas nešiojamųjų prietaisų akumuliatoriams arba akumuliatoriams, kuriems įkrauti reikalinga mažesnė negu 0,2 kW galia.

2.   Akumuliatoriai, kuriems įkrauti būtina didesnė negu 2,0 kW galia (skaičiuojama pagal didžiausią įkrovimo srovę bei nominaliąją akumuliatoriaus įtampą ir atsižvelgiant į tipinę įkraunamojo prietaiso krovimo kreivę), turi būti statomi specialiose patalpose. Jeigu jie statomi denyje, juos užtenka įrengti spintoje.

Akumuliatorius, kurių įkrovimo galia neviršija 2,0 kW, galima įrengti spintoje ar dėžėje, statomose ne tik denyje, bet ir po deniu. Juos taip pat galima įrengti mašinų skyriuje ar kitoje gerai vėdinamoje patalpoje, jeigu jie apsaugomi nuo krintančių daiktų ir vandens lašų.

3.   Visų akumuliatoriams skirtų patalpų, spintų ar dėžių, lentynų ar kitų integruotų talpyklų vidiniai paviršiai turi būti apsaugomi nuo ardančio elektrolitų poveikio.

4.   Jei akumuliatoriai įrengiami uždarame skyriuje, spintose ar dėžėse, numatomas veiksmingas jų vėdinimas. Numatomas vėdinimas dirbtiniu skersvėju nikelio ir kadmio akumuliatoriams, kuriems įkrauti reikia daugiau negu 2 kW galios, ir švino rūgšties akumuliatoriams, kuriems įkrauti reikia daugiau negu 3 kW galios.

Oras turi būti tiekiamas iš apačios ir šalinamas per viršų taip, kad būtų visiškai ištraukiamos dujos.

Vėdinimo vamzdžiuose neturi būti oro srautui kliudyti galinčių įtaisų, pavyzdžiui, uždaromųjų vožtuvų.

5.   Būtinas oro srautas (Q) apskaičiuojamas pagal šią formulę:

 

Q = 0,11 · I. n [m3/h]

kurioje:

I

=

Formula didžiausios įkroviklio tiekiamos srovės amperais;

n

=

sekcijų skaičius.

Jei laivo tinkle naudojami pagalbiniai akumuliatoriai, tikrinimo įstaiga gali leisti naudoti kitus skaičiavimo būdus, taikomus atsižvelgiant į įkroviklio krovimo kreivę, jei šie būdai yra pagrįsti patvirtintų klasifikacinių bendrovių nuostatomis arba atitinkamais standartais.

6.   Jei vėdinama natūraliu oro srautu, vėdinimo kanalai turi būti pakankamo skerspjūvio, kad oro srauto greitis būtų 0,5 m/s. Naudojant švino rūgšties akumuliatorius, vėdinimo kanalų skerspjūvis turi būti bent 80 cm2, o naudojant nikelio ir kadmio akumuliatorius — 120 cm2.

7.   Jei vėdinama dirbtiniu skersvėju, turi būti įrengiamas ventiliatorius, geriausia ištraukiamasis, kurio variklis veikdamas neišskiria dujų arba nekuria oro srauto.

Ventiliatoriai turi būti tokios konstrukcijos, kad jų mentei atsitrenkus į ventiliatoriaus korpusą nepažirtų kibirkštys ir neatsirastų elektrostatinių krūvių.

8.   Ant skyrių, spintų ir dėžių, kuriose yra akumuliatoriai, durų arba uždangalų turi būti pritvirtinami I priedėlio 2 pav. pavaizduoti bent 10 cm skersmens ženklai „Atsargiai su ugnimi, rūkyti draudžiama“.

9.12 straipsnis

Skirstomieji įrenginiai

1.   Skirstomieji elektros skydai

a)

Prietaisai, jungikliai, lydieji saugikliai ir skirstomojo skydo prietaisai turi būti aiškiai išdėstomi ir prieinami techninei priežiūrai ir remonto darbams atlikti.

Gnybtai, skirti iki 50 V ir didesnei negu 50 V įtampai, laikomi atskirai ir tinkamai pažymimi.

b)

Prie skirstomųjų skydų pritvirtinamos žymeklių lentelės, žyminčios visų jungiklių ir prietaisų grandinę.

Turi būti nurodytas nominalus srovės stiprumas amperais ir lydžiųjų saugiklių grandinė.

c)

Jei prietaisai, kurių eksploatacinė įtampa yra didesnė negu 50 V, yra sumontuoti už durų, šių prietaisų įtampą turinčios sudedamosios dalys turi būti apsaugotos nuo atsitiktinio sąlyčio, kai durys yra atidarytos.

d)

Medžiagos, iš kurių gaminami skirstomieji elektros skydai, turi būti tinkamo mechaninio patvarumo, ilgaamžės, turėti antipireno savybių ir savaime gesinti ugnį; šios medžiagos neturi būti hidroskopiškos.

e)

Jei skirstomuosiuose elektros skyduose yra sumontuoti didelės atjungiamosios gebos (HRC) lydieji saugikliai, jų montavimui ir išmontavimui būtina turėti priedus ir asmeninės apsaugos įrangą.

2.   Jungikliai, apsauginiai įtaisai

a)

Visi neįžeminti generatorių grandinės ir elektros energiją naudojančios įrangos grandinės laidai turi būti apsaugoti nuo trumpojo sujungimo ir perkrovos. Tam gali būti naudojami perjungiamieji įtaisai arba lydieji saugikliai, įsijungiantys trumpojo jungimo ir perkrovos atveju.

Pavaros įtaisų (vairavimo sistemos) elektros varikliams elektrą tiekiančios grandinės ir jų valdymo grandinės turi būti apsaugotos tik nuo trumpojo jungimo. Jei grandinėse sumontuoti terminiai srovės pertraukikliai, jie turi būti išjungiami arba nustatomi veikti esant bent dvigubam nominaliosios srovės stiprumui amperais.

b)

Pagrindinio skirstomojo skydo išvaduose, skirtuose esant didesnei negu 16 A srovei veikiančiai elektros energiją naudojančiai įrangai, turi būti sumontuotas krūvio arba srovės jungiklis.

c)

Plaukiojančios priemonės varomosios jėgos, vairavimo sistemos, vairo padėties indikatorių, laivybos arba saugumo sistemų elektros energiją naudojančiai įrangai ir elektros energiją naudojančiai įrangai, kurios nominalusis srovės stiprumas amperais yra didesnis negu 16 A, elektra turi būti tiekiama atskiromis grandinėmis.

d)

Elektros energiją naudojančios įrangos, skirtos laivams varyti ir manevruoti, grandinėms elektra tiekiama tiesiai iš pagrindinio skirstomojo skydo.

e)

Srovės pertraukiamoji įranga pasirenkama pagal nominalųjį srovės stiprumą amperais, šiluminį arba dinaminį stiprį ir pertraukiamąją gebą. Jungikliai vienu metu turi galėti atjungti visus įtampą turinčius laidus. Perjungimo vieta turi būti aiškiai nurodyta.

f)

Lydieji saugikliai turi būti uždarojo lydymosi rūšies ir pagaminti iš keramikinės arba lygiavertės medžiagos. Juos turi būti galima pakeisti be fizinio sąlyčio pavojaus operatoriui.

3.   Matavimo ir kontrolės prietaisai

a)

Generatorių, akumuliatorių ir skirstomosios grandinės turi būti aprūpintos matavimo ir kontrolės prietaisais, kurių reikia, kad įrenginys būtų eksploatuojamas saugiai.

b)

Neįžemintuose tinkluose, kurių įtampa yra didesnė negu 50 V, sumontuojamas įžeminimo nustatymo įtaisas, galintis įjungti vaizdo ir garso įspėjimo signalą. Antriniuose įrenginiuose, pavyzdžiui, valdymo grandinėse, šio įtaiso gali nebūti.

4.   Skirstomųjų elektros skydų įrengimo vieta

a)

Skirstomieji skydai montuojami prieinamose ir gerai vėdinamose vietose bei apsaugomi nuo vandens ir mechaninio sugadinimo.

Vamzdynas ir ortakiai išdėstomi taip, kad nutekėjimo atveju nebūtų sugadinti skirstomieji skydai. Jei jų neįmanoma nemontuoti netoli skirstomųjų elektros skydų, netoli jų esančiuose vamzdžiuose negali būti nuimamųjų sujungimų.

b)

Spintos ir nišos, kuriose yra sumontuoti neapsaugoti perjungimo įtaisai, turi būti iš antipireno savybių turinčios medžiagos arba apsaugoti metaliniu arba kitu antipireno savybių turinčiu apvalkalu.

c)

Jei įtampa yra didesnė negu 50 V, operatoriaus darbo vietoje prieš pagrindinį skirstomąjį skydą padedamos izoliuojamosios grotelės arba kilimėliai.

9.13 straipsnis

Avariniai srovės pertraukikliai

Mazuto degiklių, kuro siurblių, kuro skirtuvų ir mašinų skyriaus ventiliatorių avariniai srovės pertraukikliai montuojami centralizuotai; jie neturi būti montuojami patalpose, kuriose yra įranga.

9.14 straipsnis

Instaliacijų jungiamosios detalės

1.   Kabelių įvadų dydis nustatomas pagal prijungtinus kabelius ir turi atitikti naudojamų kabelių rūšis.

2.   Skirtingos įtampos arba dažnių skirstomųjų grandinių kištukinių lizdų turi būti neįmanoma supainioti.

3.   Jungikliai vienu metu turi galėti perjungti visus neįžemintus grandinės laidus. Tačiau neįžemintų grandinių vieno poliaus jungiklius leidžiama montuoti gyvenamųjų patalpų apšvietimo grandinėse, išskyrus skalbyklų, vonios kambarių, prausyklų ir kitų patalpų, kuriose yra vandens tiekimo įrangos.

4.   Jei srovės stiprumas amperais viršija 16 A, kištukinius lizdus turi būti galima jungikliu užrakinti taip, kad kištuką būtų galima įkišti ir ištraukti tik tuomet, kai srovė išjungta.

9.15 straipsnis

Kabeliai

1.   Kabeliai turi turėti antipireno savybių, savaime gesinti ugnį bei būti atsparūs vandeniui ir tepalui.

Gyvenamosiose patalpose gali būti naudojami kitų rūšių kabeliai, jei jie yra veiksmingai apsaugoti, turi antipireno savybių ir savaime gesina ugnį.

Elektros kabelių antipireno savybių standartai nustatomi pagal:

a)

IEC leidinius 60332-1:1993, 60332-3:2000, arba

b)

vienos iš valstybių narių pripažintas lygiavertes taisykles.

2.   Mažiausias energijos tiekimo ir apšvietimo grandinėse naudojamų kabelių laidų skerspjūvis turi būti 1,5 mm2.

3.   Metalinis kabelių šarvas ir apvalkalas įprastomis eksploatacijos sąlygomis negali būti naudojami kaip laidininkai arba įžeminimui.

4.   Bent vienas energijos ir apšvietimo įrenginiuose esančių kabelių metalinio apvalkalo galas turi būti įžeminamas.

5.   Pasirenkant laidų skersmenį turi būti atsižvelgiama į jų didžiausią leistiną galutinę temperatūrą (srovės perdavimo gebą) ir leistiną įtampos mažėjimą. Palyginti su nominaliąja įtampa, nuo pagrindinio skirstomojo skydo iki nepalankiausio instaliacijos taško apšvietimo grandinėse įtampa neturi sumažėti daugiau negu 5 %, o energijos tiekimo arba šildymo grandinėse — daugiau negu 7 %.

6.   Kabeliai turi būti apsaugoti nuo mechaninio apgadinimo.

7.   Kabeliai tvirtinami taip, kad tempiamoji apkrova atitiktų leistinas ribas.

8.   Jei kabeliai pakloti per pertvaras arba denius, išgrąžos turi nepakenkti šių pertvarų ir denių mechaniniam atsparumui, nelaidumui vandeniui ir atsparumui ugniai.

9.   Visų laidų galai ir sandūros jungiami taip, kad būtų išsaugotos pradinės elektros, mechaninio atsparumo, antipireno ir, kai būtina, atsparumo ugniai savybės.

10.   Prie įtraukiamųjų vairinių prijungti kabeliai turi būti pakankamai lankstūs ir izoliuoti izoliacija, išliekančia pakankamai lanksčia iki – 20 °C temperatūros ir atsparia garui bei garams, ultravioletiniams spinduliams ir ozonui.

9.16 straipsnis

Apšvietimo įrenginiai

1.   Apšvietimo prietaisai įrengiami taip, kad jų išskiriama šiluma neuždegtų netoli šių prietaisų esančių lengvai užsiliepsnojančių objektų ar sudedamųjų dalių.

2.   Apšvietimo prietaisai atviruose deniuose įrengiami taip, kad netrukdytų atpažinti navigacinių žiburių.

3.   Jei mašinų skyriuje arba katilinėje yra įrengti du arba daugiau apšvietimo prietaisų, jiems elektros energija turi būti tiekiama bent dviem atskiromis grandinėmis. Šis reikalavimas taip pat taikomas patalpoms, kuriose yra įrengti aušinimo įrenginiai, hidrauliniai mechanizmai arba elektros varikliai.

9.17 straipsnis

Navigaciniai žiburiai

1.   Navigacinių žiburių skirstomieji skydai montuojami vairinėje. Jiems elektra tiekiama atskira linija iš pagrindinio skirstomojo skydo arba dviejų nepriklausomų antrinių skirstomųjų skydų.

2.   Navigaciniams žiburiams elektra turi būti tiekiama, jie apsaugomi ir įjungiami atskirai iš navigacinių žiburių skirstomojo skydo.

3.   Kontrolinio įrenginio, kaip numatyta 7.05 straipsnio 2 dalyje, gedimai neturi turėti įtakos juo kontroliuojamo žiburio veikimui.

4.   Keliems žiburiams, sudarantiems funkcinį vienetą ir įrengtiems kartu vienoje vietoje, elektros srovė gali būti tiekiama, jungiama ir kontroliuojama bendra elektros grandine. Kontroliniu įrenginiu turi būti galima nustatyti bet kurio iš šių žiburių gedimą. Tačiau dvigubas žiburys (du vienas virš kito arba viename korpuse sumontuoti žiburiai) negali vienu metu naudoti abiejų šviesos šaltinių.

9.18 straipsnis

(Palikta tuščia)

9.19 straipsnis

Mechaninės įrangos avarinės signalizacijos ir saugos sistemos

Mechaninei įrangai stebėti ir apsaugoti skirtos avarinės signalizacijos ir saugos sistemos turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

Avarinės signalizacijos sistemos

Avarinės signalizacijos sistemos suprojektuojamos taip, kad dėl avarinės signalizacijos sistemos gedimo negalėtų sugesti stebimas prietaisas arba įrenginys.

Dvejetainiai siųstuvai suprojektuojami remiantis inertiškos srovės arba stebimos krūvio srovės principu.

Vaizdo avariniai signalai turi būti matomi tol, kol neištaisomas gedimas; avarinį signalą, kurio gavimas patvirtintas, turi būti galima atskirti nuo avarinio signalo, kurio gavimas dar nepatvirtintas. Kiekvieną avarinį signalą turi lydėti ir garsinis įspėjimas. Garso įspėjimo signalus turi būti galima išjungti. Tai, kad buvo išjungtas vienas garsinis avarinis signalas, turi nekliudyti dėl kitos priežasties įsijungti kitam signalui.

Jei avarinės signalizacijos sistemose yra mažiau negu penki matavimo taškai, šiam reikalavimui gali būti taikomos išimtys.

b)

Saugos sistemos

Saugos sistemos suprojektuojamos sustabdyti arba sulėtinti apgadintos įrangos darbą arba siųsti įspėjimą į darbo vietas, kuriose nuolat yra įgula, kad tai būtų padaryta prieš įrangai pasiekiant kritinę būklę.

Dvejetainiai siųstuvai suprojektuojami remiantis krūvio srovės principu.

Jei saugos sistemos nėra suprojektuotos vykdyti savistabą, turi būti galima patikrinti, ar jos veikia tinkamai.

Saugos sistemos turi nepriklausyti nuo kitų sistemų.

9.20 straipsnis

Elektroninė įranga

1.   Bendroji dalis

2 dalyje pateiktos bandymų sąlygos taikomos tik elektroniniams prietaisams, kurie yra būtini vairavimo sistemai ir plaukiojančių priemonių jėgainėms, įskaitant jų pagalbinius įrenginius.

2.   Bandymų sąlygos

a)

Šiuos bandymus atliekant atsirandantys įtempiai turi nesugadinti elektroninių prietaisų arba nesukelti jų darbo sutrikimų. Bandymai pagal atitinkamus tarptautinius standartus, pavyzdžiui, IEC leidinį 60092-504:2001, išskyrus atsparumo šalčiui bandymą, turi būti atliekami įjungus įtaisus. Atliekant šiuos bandymus turi būti patikrinama, ar įtaisas veikia tinkamai.

b)

Įtampos ir dažnio svyravimai

 

Svyravimai

ištisai

trumpalaikiai

Bendroji dalis

dažnis

± 5 %

± 10 % 5 s

įtampa

± 10 %

± 20 % 1,5 s

Baterijos darbo

įtampa

+ 30 %/– 25 %

c)

Atsparumo karščiui bandymas

Bandinys per pusę valandos įkaitinamas iki 55 °C temperatūros. Ją pasiekus, tokia jo temperatūra išlaikoma 16 valandų. Tada atliekamas eksploatacinis bandymas.

d)

Atsparumo šalčiui bandymas

Bandinys išjungiamas, šaldomas iki – 25 °C temperatūros ir tokios temperatūros laikomas dvi valandas. Tuomet temperatūra padidinama iki 0 °C ir atliekamas eksploatacinis bandymas.

e)

Atsparumo vibracijai bandymas

Atsparumo vibracijai bandymas atliekamas išilgai trijų įtaisų arba sudedamųjų dalių ašių veikiant rezonansiniu dažniu kaskart po 90 sekundžių. Jei neatsiranda aiškaus rezonanso, atsparumo vibracijai bandymas atliekamas 30 Hz dažniu.

Atsparumo vibracijai bandymas atliekamas sukeliant sinusoidinius virpesius, atitinkančius šias ribas:

Bendrosios nuostatos:

f nuo 2,0 iki 13,2 Hz; a = ± 1 mm

(amplitudė a = Formula vibracijos pločio)

f nuo 13,2 Hz iki 100 Hz; pagreitis ± 0,7 g.

Įranga, skirta montuoti dyzeliniuose varikliuose arba vairo mechanizme, išbandoma taip:

f nuo 2,0 iki 25 Hz; a = ± 1,6 mm

(amplitudė a = Formula vibracijos pločio)

f nuo 25 Hz iki 100 Hz; pagreitis ± 4 g.

Daviklius, skirtus montuoti dyzelinių variklių išmetamuosiuose vamzdžiuose, gali veikti daug didesni įtempiai. Į tai turi būti atsižvelgiama atliekant šiuos bandymus.

f)

Elektromagnetinio suderinamumo bandymas atliekamas pagal IEC leidinius 61000-4-2:1995, 61000-4-3:2002, 61000-4-4:1995, bandymo laipsnio numeris — 3.

g)

Įrodymus, kad elektroninė įranga atitinka šias bandymų sąlygas, turi pateikti gamintojas. Klasifikacinės bendrovės sertifikatas taip pat laikomas įrodymu.

9.21 straipsnis

Elektromagnetinis suderinamumas

Elektromagnetiniai trikdžiai neturi bloginti elektros ir elektroninių sistemų darbo. Bendrosios priemonės vienodai taikomos:

a)

trikdžių perdavimo iš trikdžių šaltinio į trikdomus įtaisus kelių atjungimui;

b)

trikdžių priežasčių mažinimas prie šaltinio;

c)

trikdomų įtaisų jautrumo trikdžiams mažinimui.

10 SKYRIUS

ĮRANGA

10.01 straipsnis

Inkaro įranga

1.   Laivuose, skirtuose kroviniams vežti, išskyrus laivu pervežamus lichterius, kurių ilgis L neviršija 40 m, turi būti sumontuoti laivapriekio inkarai, kurių bendra masė P apskaičiuojama pagal šią formulę:

 

P = k · B · T [kg]

kurioje:

k

koeficientas, kuriuo atsižvelgiamą į ilgio L ir bimso B santykį bei laivo tipą:

Formula

tačiau lichterių k = c;

c

empirinis koeficientas, pateiktas šioje lentelėje:

Dedveito tonažas, t

Koeficientas c

iki 400 imtinai

45

nuo 400 iki 650 imtinai

55

nuo 650 iki 1 000 imtinai

65

daugiau negu 1 000

70

Jei laivų dedveito tonažas yra ne didesnis negu 400 t ir dėl jų konstrukcijos bei naudojimo paskirties jie plaukioja tik iš anksto nustatytuose trumpojo nuotolio ruožuose, tikrinimo įstaiga gali sutikti, kad būtų privalomi tik du trečdaliai bendros laivapriekio inkarų masės P.

2.   Keleiviniuose laivuose ir laivuose, kurie nėra skirti kroviniams vežti, išskyrus stūmikus, turi būti sumontuoti laivapriekio inkarai, kurių bendra masė P apskaičiuojama pagal šią formulę:

 

P = k · B · T [kg]

kurioje:

k

koeficientas, atitinkantis 1 dalyje nurodytą koeficientą, tačiau vietoj dedveito tonažo empirinio koeficiento (c) dydžiui apskaičiuoti imama Bendrijos sertifikate įrašyta vandentalpa (m3).

3.   1 dalyje nurodytuose laivuose, kurių didžiausias ilgis neviršija 86 m, turi būti sumontuoti laivagalio inkarai, kurių bendra masė yra lygi 25 % masės P.

Laivuose, kurių didžiausias ilgis viršija 86 m, turi būti sumontuoti laivagalio inkarai, kurių bendra masė yra lygi 50 % masės P, apskaičiuotos pagal 1 arba 2 dalį.

Laivagalio inkarai nėra būtini:

a)

laivuose, kurių laivagalio inkaro masė bus mažesnė negu 150 kg; 1 dalies paskutinėje pastraipoje nurodytų laivų atveju atsižvelgiama į mažesnę inkarų masę;

b)

lichteriuose.

4.   Laivuose, skirtuose varyti ne ilgesnes kaip 86 m ilgio standžiąsias laivų vilkstines, turi būti sumontuoti laivagalio inkarai, kurių bendra masė yra lygi 25 % didžiausios masės P, apskaičiuotos pagal 1 dalį, jei sąstatai (laikomi laivybos vienetu) yra leidžiami ir įrašyti Bendrijos sertifikate.

Laivuose, skirtuose pasroviui varyti ilgesnes nei 86 m ilgio standžiąsias laivų vilkstines, turi būti sumontuoti laivagalio inkarai, kurių bendra masė yra lygi 50 % didžiausios masės P, apskaičiuotos pagal 1 dalį, jei sąstatai (laikomi laivybos vienetu) yra leidžiami ir įrašyti Bendrijos sertifikate.

5.   Pagal 1-4 dalis nustatyta tam tikrų specialių inkarų masė gali būti sumažinta.

6.   Nurodyta bendra laivapriekio inkarų masė P gali būti paskirstyta vienam arba dviem inkarams. Ji gali būti sumažinta 15 %, jei laive yra vienas laivapriekio inkaras, o lyno vamzdis yra laivo viduryje.

Nustatyta stūmikų ir laivų, kurių didžiausias ilgis viršija 86 m, laivagalio inkarų bendra masė gali būti pasiekiama vienu arba paskirstyta dviem inkarams.

Lengviausio inkaro masė turi būti ne mažesnė negu 45 % bendros inkarų masės.

7.   Ketaus inkarai draudžiami.

8.   Ant inkarų iškilaus reljefo ilgaamžiškais ženklais turi būti nurodoma jų masė.

9.   Jei inkarų masė didesnė negu 50 kg, turi būti sumontuoti suktuvai.

10.   Kiekvienos laivapriekio inkaro grandinės mažiausias ilgis turi būti:

a)

40 m, jei laivo ilgis neviršija 30 m;

b)

10 m ilgesnis už laivą, jei šio ilgis yra didesnis negu 30 m, bet mažesnis negu 50 m;

c)

60 m, jei laivas yra ilgesnis negu 50 m.

Kiekviena laivagalio inkaro grandinė turi būti ne mažesnio negu 40 m ilgio. Tačiau jei laivai turi sustoti laivapriekiu pasroviui, juose turi būti sumontuotos laivagalio inkaro grandinės, kurių kiekviena yra ne mažesnio negu 60 m ilgio.

11.   Mažiausias inkaro grandinių atsparumas tempimui R apskaičiuojamas pagal šias formules:

a)

inkarų, kurių masė yra iki 500 kg: R = 0,35 · P′ [kN];

b)

inkarų, kurių masė yra daugiau negu 500 kg, bet neviršija 2 000 kg:

Formula;

c)

inkarų, kurių masė yra daugiau negu 2 000 kg: R = 0,25 · P′ [kN];

kurioje:

P′

teorinė kiekvieno inkaro masė, nustatyta pagal 1-4 dalis ir 6 dalį.

Inkaro grandinių atsparumas tempimui turi būti nurodomas pagal valstybėje narėje galiojantį standartą.

Jei inkarų masė yra didesnė negu reikalaujama 1-6 dalyse, inkaro grandinės atsparumas tempimui turi būti nustatomas pagal tikrąją inkaro masę.

12.   Jei laive yra sunkesnių inkarų su atitinkamai stipresnėmis inkaro grandinėmis, Bendrijos sertifikate turi būti įrašoma tik mažiausia masė ir mažiausias atsparumas tempimui, reikalaujami pagal 1-6 dalis ir 11 dalį.

13.   Inkaro ir grandinės jungiamosios detalės (šarnyriniai sujungimai) turi išlaikyti 20 % už atitinkamos grandinės atsparumą tempimui didesnę tempiamąją apkrovą.

14.   Vietoj inkaro grandinių leidžiama naudoti lynus. Lynai turi būti tokio pat atsparumo tempimui, koks nustatytas grandinėms, tačiau jie turi būti 20 % ilgesni.

10.02 straipsnis

Kita įranga

1.   Pagal valstybėse narėse taikomas galiojančias laivybos institucijos taisykles laive turi būti sumontuota bent ši įranga:

a)

radiotelefoninė sistema;

b)

prietaisai ir įtaisai, skirti vaizdo ir garso signalams duoti bei laivo ženklinimui dieną ir naktį nustatyti;

c)

privalomų švartavimosi žiburių autonominiai atsarginiai žiburiai;

d)

ugniai atspari pažymėta talpykla su dangčiu, skirta tepaluotiems valymo skudurams;

e)

ugniai atspari pažymėta talpykla su dangčiu, skirta pavojingoms arba aplinką teršiančioms kietosioms atliekoms, ir ugniai atspari pažymėta talpykla su dangčiu, skirta pavojingoms arba aplinką teršiančioms skystosioms atliekoms, pagal atitinkamas taikomas laivybos institucijos taisykles;

f)

ugniai atspari pažymėta pamazgoms skirta talpykla su dangčiu.

2.   Be to, laive turi būti bent ši įranga:

a)

Švartavimosi lynai:

Laivuose turi būti trys švartavimosi lynai. Mažiausias jų ilgis turi būti ne mažesnis negu:

:

pirmojo lyno

:

L + 20 m, tačiau ne daugiau negu 100 m,

:

antrojo lyno

:

2/3 pirmojo lyno ilgio,

:

trečiojo lyno

:

1/3 pirmojo lyno ilgio.

Trumpiausias lynas nebūtinas laivuose, kurių ilgis L yra mažesnis negu 20 m.

Lynų atsparumas tempimui Rs turi būti lygus pagal šias formules apskaičiuotam atsparumui:

jei L · B · T yra iki 1 000 m3: Formula;

jei L · B · T yra daugiau negu 1 000 m3: Formula;

Laive turi būti laikomas privalomų lynų sertifikatas pagal Europos standartą EN 10 204:1991, pagal Nr. 3.1.

Vietoj šių lynų gali būti tokio pat ilgio ir atsparumo tempimui virvės. Mažiausias virvių atsparumas tempimui turi būti nurodomas sertifikate.

b)

Vilkimo trosai:

 

Vilkikuose turi būti keli jų eksploatacijai tinkami trosai.

 

Tačiau pagrindinis trosas turi būti ne mažesnio negu 100 m ilgio, o jo atsparumas tempimui (kN) turi būti ne mažesnis už vieną trečdalį bendros pagrindinio (-ių) variklio (-ų) galios (kW).

 

Motoriniuose laivuose ir stūmikuose, kurie gali ir vilkti, turi būti bent 100 m ilgio vilkimo trosas, kurio atsparumas tempimui (kN) yra ne mažesnis už vieną ketvirtadalį pagrindinio (-ių) variklio (-ų) galios (kW).

c)

Metamasis lynas;

d)

Laipinimo trapas, ne mažesnio negu 0,4 m pločio ir 4 m ilgio, kurio šoniniai kraštai yra apibrėžti ryškiaspalve juosta; trapas turi būti su turėklais. Tikrinimo įstaiga gali leisti, kad mažuose laivuose būtų trumpesni trapai;

e)

Gafelio kablys;

f)

Tinkamas pirmosios pagalbos rinkinys, kurio turinys atitiktų atitinkamą valstybės narės standartą. Pirmosios pagalbos rinkinys turi būti laikomas gyvenamojoje patalpoje arba vairinėje taip, kad prireikus būtų lengvai ir saugiai prieinamas. Jei pirmosios pagalbos rinkiniai laikomi uždengti, dangtis pagal I priedėlio 8 pav. turi būti pažymimas pirmosios pagalbos rinkinio simboliu, kurio šoninis ilgis yra bent 10 cm;

g)

Žiūronai, 7 × 50 arba didesnio lęšių skersmens;

h)

Instrukcija dėl žmonių už borto gelbėjimo ir gaivinimo;

i)

Prožektorius, kurį galima valdyti iš vairinės.

3.   Laivuose, kurių borto aukštis virš vaterlinijos be krovinio viršija 1,50 m, turi būti įlaipinimo laiptai arba kopėčios.

10.03 straipsnis

Nešiojamieji gesintuvai

1.   Pagal Europos standartą EN 3:1996 kiekvienoje iš šių vietų turi būti bent vienas nešiojamasis gesintuvas:

a)

vairinėje;

b)

netoli kiekvieno įėjimo iš denio į gyvenamąsias patalpas;

c)

netoli kiekvieno įėjimo į tarnybines patalpas, į kurias negalima patekti iš gyvenamųjų patalpų ir kuriose yra šildymo, maisto ruošimo arba šaldymo įranga, kurioje naudojamas kietasis arba skystasis kuras arba suskystintosios dujos;

d)

prie kiekvieno įėjimo į mašinų skyrius ir katilines;

e)

tinkamose mašinų skyrių ir katilinių vietose po deniu taip, kad nė vienas patalpos taškas einant pėsčiomis nebūtų toliau negu už 10 metrų nuo gesintuvo.

2.   Pagal 1 dalį reikalaujami nešiojamieji gesintuvai gali būti tik milteliniai gesintuvai, kurių talpa yra ne mažesnė negu 6 kg, arba kiti tokios pat gesinamosios gebos nešiojamieji gesintuvai. Jie turi būti tinkami A, B ir C kategorijos gaisrams ir iki 1 000 V įtampos elektros sistemų gaisrams gesinti.

3.   Be to, gali būti naudojami milteliniai, vandens arba putų gesintuvai, kurie yra tinkami bent tokios kategorijos gaisrui gesinti, kuris yra labiausiai tikėtinas patalpoje, kuriai jie skirti.

4.   Nešiojamieji gesintuvai, kurių gesinamoji medžiaga yra CO2, gali būti naudojami tik gaisrams laivo virtuvėse ir elektros įrenginiuose gesinti. Šiuose gesintuvuose turi būti ne daugiau negu 1 kg gesinamosios medžiagos 15 m3 patalpos, kurioje jie yra padėti naudotis.

5.   Nešiojamieji gesintuvai turi būti tikrinami ne rečiau kaip kas dveji metai. Tikrintojas turi išduoti pasirašytą patikrinimo sertifikatą, kuriame būtų nurodyta patikrinimo data.

6.   Jei nešiojamieji gesintuvai yra įrengti taip, kad jų nesimato, juos dengiantis skydas turi būti pažymimas I priedėlio 3 pav. pavaizduotu gesintuvo simboliu, kurio šoninis ilgis yra bent 10 cm.

10.03a straipsnis

Stacionarios gaisro gesinimo sistemos gyvenamosiose patalpose, vairinėse ir keleivių zonose

1.   Priešgaisrinė sauga gyvenamosiose patalpose, vairinėse ir keleivių zonose turi būti užtikrinama tik tinkamais automatiniais didelio slėgio vandens purkštuvais, kurie yra įrengti kaip stacionarios gaisro gesinimo sistemos.

2.   Sistemas turi įrengti arba pertvarkyti tik specializuotos įmonės.

3.   Sistemos turi būti iš plieno arba lygiavertės nedegios medžiagos.

4.   Sistemos per minutę turi galėti išpurkšti bent 5 l vandens vienam didžiausios apsaugotinos patalpos ploto kvadratiniam metrui.

5.   Sistemos, išpurškiančios mažiau vandens, turi būti pagal TJO rezoliuciją A 800(19) arba kitą šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pripažintą standartą patvirtinto tipo. Tipą tvirtina patvirtinta klasifikacinė bendrovė arba akredituota bandymų institucija. Akredituota bandymų institucija laikosi darniųjų bandymų laboratorijų eksploatacijos standartų (EN ISO/IEC 17025:2000).

6.   Sistemas turi tikrinti ekspertas:

a)

prieš pradedant eksploatuoti;

b)

prieš pradedant iš naujo eksploatuoti po to, kai jos buvo įsijungusios;

c)

po pakeitimo arba remonto;

d)

reguliariai ne rečiau kaip kas dveji metai.

7.   Atlikdamas tikrinimą pagal 6 dalį, ekspertas turi patikrinti, ar sistemos atitinka šios dalies reikalavimus.

Tikrinimą turi sudaryti bent šios dalys:

a)

išorinis visos sistemos apžiūrėjimas;

b)

funkciniai saugos sistemų ir purkštukų bandymai;

c)

funkciniai slėgio talpyklų ir išsiurbimo sistemos bandymai.

8.   Tikrintojas turi išduoti pasirašytą patikrinimo sertifikatą, kuriame būtų nurodyta patikrinimo data.

9.   Įrengtų sistemų skaičius turi būti įrašomas Bendrijos sertifikate.

10.   Objektams gyvenamosiose patalpose, vairinėse ir keleivių zonose apsaugoti stacionarios gaisro gesinimo sistemos leidžiamos tik rekomendavus Komitetui.

10.03b straipsnis

Stacionarios gaisro gesinimo sistemos mašinų skyriuose, katilinėse ir siurblinėse

1.   Gesinamosios medžiagos

Mašinų skyriams, katilinėms ir siurblinėms apsaugoti stacionariose gaisro gesinimo sistemose gali būti naudojamos šios gesinamosios medžiagos:

a)

CO2 (anglies dioksidas);

b)

HFC 227ea (heptafluoropropanas);

c)

IG-541 (52 % azoto, 40 % argono, 8 % anglies dioksido).

Naudoti kitas gesinamąsias medžiagas gali būti leidžiama tik šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

2.   Vėdinimas, oro įleidimas

a)

Varomųjų variklių degimui reikalingas oras neturi būti ištraukiamas iš patalpų, kurios apsaugomos stacionariomis gaisro gesinimo sistemomis. Šis reikalavimas netaikomas, jei yra du vienas nuo kito nepriklausantys ir sandariai atskirti pagrindiniai mašinų skyriai arba jei greta pagrindinio mašinų skyriaus yra atskiras mašinų skyrius su laivapriekio privairavimo įrenginiu, užtikrinant, kad pagrindiniame mašinų skyriuje kilus gaisrui laivas galėtų plaukti varomas sava galia.

b)

Įsijungus gaisro gesinimo sistemai, apsaugotinos patalpos mechaninis vėdinimas turi automatiškai išsijungti.

c)

Turi būti įrengiami įtaisai, kuriais būtų galima greitai uždaryti visas angas, per kurias į apsaugotiną patalpą gali patekti oras arba iš jos nutekėti dujos. Turi būti aiškiai matoma, ar jie yra atidaryti ar uždaryti.

d)

Iš mašinų skyriuose įrengtų suslėgto oro talpyklų per apsauginius vožtuvus nutekantis oras turi būti išleidžiamas į aplinką.

e)

Dėl ištekėjusios gesinamosios medžiagos susidaręs per didelis arba per mažas slėgis neturi suardyti apsaugotiną patalpą supančių skiriamųjų sienų dalių. Slėgį turi būti galima išlyginti nesukeliant pavojaus.

f)

Saugomose patalpose turi būti įranga gesinamajai medžiagai ir degimo metu susidariusioms dujoms ištraukti. Šią įrangą turi būti galima valdyti iš darbo vietų saugomų patalpų išorėje, dėl šiose patalpose kilusio gaisro ji neturi tapti neprieinama. Jei yra stacionarių trauktuvų, jų turi būti neįmanoma įjungti tol, kol gesinamas gaisras.

3.   Priešgaisrinės signalizacijos sistema

Apsaugotina patalpa turi būti stebima atitinkama priešgaisrinės signalizacijos sistema. Pavojaus signalas turi būti pastebimas vairinėje, gyvenamosiose patalpose ir apsaugotinoje patalpoje.

4.   Vamzdynų sistema

a)

Gesinamoji medžiaga į apsaugotiną patalpą turi būti tiekiama ir joje paskirstoma stacionaria vamzdynų sistema. Apsaugotinoje patalpoje esantis vamzdynas ir susijusios jungiamosios detalės turi būti pagamintos iš plieno. Šis reikalavimas netaikomas talpyklų jungiamiesiems vamzdžiams ir plėtimosi sandūroms, jei naudojamos medžiagos gaisro atžvilgiu yra lygiaverčių savybių. Vamzdžiai iš vidaus ir išorės turi būti apsaugomi nuo korozijos.

b)

Išleidžiamieji purkštukai turi būti tokio dydžio ir įrengti taip, kad gesinamąją medžiagą purkštų tolygiai.

5.   Įjungiamasis įtaisas

a)

Automatiškai įsijungiančios gaisro gesinimo sistemos yra draudžiamos.

b)

Gaisro gesinimo sistemą turi būti galima įjungti iš atitinkamos vietos apsaugotinos patalpos išorėje.

c)

Įjungiamieji įtaisai įrengiami taip, kad juos būtų galima valdyti net kilus gaisrui ir kad gaisrui arba sprogimui padarius žalos apsaugotinoje patalpoje, į ją vis tiek būtų galima tiekti būtiną gesinamosios medžiagos kiekį.

Nemechaniniai įjungiamieji įtaisai turi būti varomi dviejų vienas nuo kito nepriklausančių energijos šaltinių. Šie energijos šaltiniai negali būti apsaugotinoje patalpoje. Valdymo linijos apsaugotinoje patalpoje turi būti suprojektuotos taip, kad kilus gaisrui galėtų veikti ne trumpiau kaip 30 minučių. Šis reikalavimas yra įvykdytas, jei naudojama elektros laidų instaliacija atitinka standartą IEC 60331-21:1999.

Jei įjungiamieji įtaisai yra įrengti taip, kad jų nesimato, juos dengiantis skydas, kaip pavaizduota I priedėlio 6 pav., pažymimas simboliu „gaisro gesinimo įrenginys“, kurio šoninis ilgis yra bent 10 cm ir kuriame raudonomis raidėmis baltame fone užrašyta:

„Feuerlöscheinrichtung

Installation d'extinction

Brandblusinstallatie

Fire-fighting installation“

d)

Jei gaisro gesinimo sistema yra skirta kelioms patalpoms apsaugoti, kiekvienai patalpai turi būti skiriami atskiri ir aiškiai pažymėti įjungiamieji įtaisai.

e)

Greta kiekvieno įjungiamojo įtaiso matomoje vietoje turi būti pakabinamos neištrinamos naudojimo instrukcijos viena iš valstybių narių kalbų. Jose visų pirma turi būti šios instrukcijos:

i)

dėl gaisro gesinimo sistemos paleidimo;

ii)

dėl būtinumo patikrinti, ar visi asmenys paliko apsaugotiną patalpą;

iii)

dėl veiksmų, kurių imasi įgula įsijungus gaisro gesinimo sistemai;

iv)

dėl veiksmų, kurių imasi įgula sugedus gaisro gesinimo sistemai.

f)

Eksploatavimo instrukcijose turi būti nurodoma, kad prieš paleidžiant gaisro gesinimo sistemą išjungiami iš apsaugotinos patalpos orą imantys vidaus degimo varikliai.

6.   Avarinės signalizacijos sistema

a)

Stacionarios gaisro gesinimo sistemose turi būti garso ir vaizdo avarinės signalizacijos sistemos.

b)

Avarinė signalizacijos sistema turi automatiškai įsijungti iškart, pirmą kartą įsijungus gaisro gesinimo sistemai. Prieš pradedant purkšti gesinamąją medžiagą, tam tikrą laiką skamba įspėjamasis signalas, kurio neįmanoma išjungti.

c)

Įspėjamieji signalai turi būti aiškiai matomi apsaugotinose patalpose bei įėjimų, pro kuriuos galima į jas patekti, išorėje ir turi būti aiškiai girdimi netgi eksploatacijos sąlygomis, kuriomis sukeliamas garsiausias įprastas triukšmas. Jie turi aiškiai išsiskirti iš visų kitų garso ir vaizdo signalų apsaugotinoje patalpoje.

d)

Įspėjamieji garso signalai turi būti aiškiai girdimi gretimose patalpose netgi tuomet, kai jungiamosios durys yra uždarytos ir eksploatacijos sąlygomis, kuriomis sukeliamas garsiausias įprastas triukšmas.

e)

Jei įspėjimo sistema nėra trumpojo jungimo, laidų nutraukimo ir įtampos mažėjimo savistabos, turi būti galima patikrinti, ar ji tinkamai veikia.

f)

Prie kiekvieno įėjimo į patalpą, į kurią gali būti tiekiama gesinamoji medžiaga, turi būti pakabinamas aiškiai matomas įspėjimas, kuriame raudonomis raidėmis baltame fone užrašyta:

„Vorsicht, Feuerlöscheinrichtung!

Bei Ertönen des Warnsignals (Beschreibung des Signals) den Raum sofort verlassen!

Attention, installation d'extinction d'incendie!

Quitter immédiatement ce local au signal (description du signal)!

Let op, brandblusinstallatie!

Bij het in werking treden van het alarmsignaal (omschrijving van het signaal) deze ruimte onmiddellijk verlaten!

Warning, fire-fighting installation!

Leave the room as soon as the warning signal sounds (description of signal)“

7.   Slėginės talpyklos, jungiamosios detalės ir slėginiai vamzdžiai

a)

Slėginės talpyklos, jungiamosios detalės ir slėginiai vamzdžiai turi atitikti vienoje iš valstybių narių galiojančias nuostatas.

b)

Slėginės talpyklos turi būti įrengiamos pagal gamintojo nurodymus.

c)

Slėginės talpyklos, jungiamosios detalės ir slėginiai vamzdžiai neturi būti įrengiami gyvenamosiose patalpose.

d)

Temperatūra spintose ir įrenginio zonose, kuriose yra slėginės talpyklos, neturi viršyti 50 °C.

e)

Denyje esančios spintos ir įrenginio zonos turi būti tvirtai pritvirtintos ir turėti orlaides, kurios išdėstomos taip, kad iš slėginės talpyklos nutekėjusios dujos negalėtų patekti į laivo vidų. Draudžiami tiesioginiai sujungimai su kitomis patalpomis.

8.   Gesinamosios medžiagos kiekis

Jei gesinamosios medžiagos kiekis yra skirtas daugiau negu vienai patalpai apsaugoti, bendras turimas gesinamosios medžiagos kiekis turi būti ne didesnis negu didžiausiai patalpai apsaugoti būtinas kiekis.

9.   Įrengimas, tikrinimas ir dokumentacija

a)

Sistemą turi įrengti arba rekonstruoti tik tokia įmonė, kurios specializacija — gaisro gesinimo sistemos. Tai darant turi būti laikomasi gesinamosios medžiagos gamintojo ir sistemos gamintojo nurodytų reikalavimų (produkto duomenų lapas, saugos duomenų lapas).

b)

Sistemą turi patikrinti ekspertas:

aa)

prieš pradedant eksploatuoti;

bb)

prieš iš naujo pradedant eksploatuoti po to, kai ji buvo įsijungusi;

cc)

po pakeitimo arba remonto;

dd)

reguliariai ne rečiau kaip kas dveji metai.

c)

Tikrindamas ekspertas turi nustatyti, ar sistema atitinka šio skyriaus reikalavimus.

d)

Tikrinimą turi sudaryti bent šios dalys:

aa)

išorinis visos sistemos apžiūrėjimas;

bb)

vamzdžių sandarumo tikrinimas;

cc)

valdymo ir įjungiamųjų sistemų funkcijų tikrinimas;

dd)

talpyklos slėgio ir turinio tikrinimas;

ee)

sandarumo ir įrangos apsaugotinai patalpai užrakinti tikrinimas;

ff)

priešgaisrinės signalizacijos sistemos tikrinimas;

gg)

įspėjamosios sistemos tikrinimas.

e)

Tikrintojas turi išduoti pasirašytą patikrinimo sertifikatą, kuriame būtų nurodyta patikrinimo data.

f)

Įrengtų stacionarių gaisro gesinimo sistemų skaičius turi būti įrašomas Bendrijos sertifikate.

10.   CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos

Gaisro gesinimo sistemos, kuriose kaip gesinamoji medžiaga yra naudojama CO2, be 1-9 dalių reikalavimų, turi atitikti šias nuostatas:

a)

CO2 rezervuarai negali būti sudedami apsaugotinoje patalpoje, o talpinami sandariai nuo kitų patalpų atskirtoje patalpoje arba spintoje. Durys į šias įrengimo patalpas ir spintas turi atsidaryti į išorę ir būti rakinamos, o iš išorės ant jų turi būti I priedėlio 4 pav. pavaizduotas simbolis „Bendras įspėjimas apie pavojų“, kurio aukštis yra bent 5 cm, kartu su tokios pat spalvos ir tokio pat aukščio ženklu „CO2“.

b)

Į CO2 rezervuarų įrengimo patalpas po deniais turi būti galima patekti tik iš lauko. Šiose patalpose turi būti atskira atitinkama dirbtinio vėdinimo sistema su ištraukiamaisiais ortakiais, visiškai atskirta nuo kitų laivo vėdinimo sistemų.

c)

CO2 rezervuarai turi būti užpildomi daugiau negu 0,75 kg/l. Savitasis nesuslėgtų CO2 dujų tūris laikomas lygus 0,56 m3/kg.

d)

Apsaugotinai patalpai skirto CO2 tūris turi būti ne mažesnis negu 40 % viso jo tūrio. Šį kiekį turi būti įmanoma išleisti per 120 sekundžių ir patikrinti, ar jis visas buvo išleistas.

e)

Rezervuaro sklendžių atidarymas bei užtvindomosios sklendės valdymas turi būti atskiros operacijos.

f)

6 dalies b punkte nurodytas tinkamas laikas turi būti ne trumpesnis negu 20 sekundžių. Turi būti įrengiamas patikimas įtaisas, kuris šį laiką sulaikytų CO2 dujas prieš pradedant jas tiekti.

11.   HFC-227ea gaisro gesinimo sistemos

Gaisro gesinimo sistemos, kuriose naudojama gesinamoji medžiaga HFC 227ea, be 1-9 dalių reikalavimų, turi atitikti šias nuostatas:

a)

Jei yra kelios apsaugotinos patalpos ir visos jos yra skirtingo bendro tūrio, kiekvienai patalpai turi būti skiriama atskira gaisro gesinimo sistema.

b)

Kiekviename apsaugotinoje patalpoje įrengtame HFC 227ea rezervuare turi būti apsauginis vožtuvas, apsaugantis nuo per didelio slėgio. Jei rezervuarą veikia gaisro padariniai, o gaisro gesinimo sistema nesuveikė, juo rezervuaro turinys nedarant žalos turi būti išleidžiamas į apsaugotiną patalpą.

c)

Kiekviename rezervuare turi būti sumontuotas įtaisas dujų slėgiui tikrinti.

d)

Rezervuarai negali būti užpidomi iki daugiau negu 1,15 kg/l. Savitasis nesuslėgto HFC 227ea tūris laikomas lygus 0,1374 m3/kg.

e)

Apsaugotinai patalpai skirto HFC 227ea tūris turi būti ne mažesnis negu 8 % bendro patalpos tūrio. Šis kiekis turi būti išleidžiamas per 10 sekundžių.

f)

HFC 227ea rezervuaruose turi būti slėgio kontrolės prietaisas, kuriuo, jei be leidimo sumažėja suslėgtųjų dujų slėgis, vairinėje įjungiamas garso ir vaizdo avarinis signalas. Jei vairinės nėra, šis avarinis signalas turi būti įjungiamas apsaugotinos patalpos išorėje.

g)

Po užtvindymo koncentracija apsaugotinoje patalpoje neturi viršyti 10,5 %.

h)

Gaisro gesinimo sistemoje neturi būti detalių iš aliuminio.

12.   IG-541 gaisro gesinimo sistemos

Gaisro gesinimo sistemos, kuriose naudojama gesinamoji medžiaga IG-541, be 1-9 dalių reikalavimų, turi atitikti šias nuostatas:

a)

Jei yra kelios apsaugotinos patalpos ir visos jos yra skirtingo bendro tūrio, kiekvienai patalpai turi būti skiriama atskira gaisro gesinimo sistema.

b)

Kiekviename apsaugotinoje patalpoje įrengtame IG-541 rezervuare turi būti apsauginis vožtuvas, skirtas apsaugoti nuo per didelio slėgio. Jei rezervuarą veikia gaisro padariniai, o gaisro gesinimo sistema nesuveikė, juo rezervuaro turinys nedarant žalos turi būti išleidžiamas į apsaugotiną patalpą.

c)

Kiekviename rezervuare turi būti sumontuotas įtaisas jame esančios medžiagos tūriui tikrinti.

d)

Rezervuaro pildymo slėgis neturi viršyti 200 barų esant + 15 °C temperatūrai.

e)

Apsaugotinai patalpai skirto IG-541 tūris turi būti ne mažesnis negu 44 % ir ne didesnis negu 50 % bendro patalpos tūrio. Šis kiekis turi būti išleidžiamas per 120 sekundžių.

13.   Atskiriems objektams skirtos gaisro gesinimo sistemos

Stacionarios gaisro gesinimo sistemos objektams mašinų skyriuose, katilinėse ir siurblinėse apsaugoti leidžiamos tik rekomendavus Komitetui.

10.04 straipsnis

Laivo valtys

1.   Šiose plaukiojančiose priemonėse turi būti laivo valtys, atitinkančios Europos standartą EN 1914:1997:

a)

motoriniuose laivuose ir baržose, kurių dedveitas viršija 150 t;

b)

vilkikuose ir stūmikuose, kurių vandentalpa yra didesnė negu 150 m3;

c)

plūduriuojančiame įrenginyje;

d)

keleiviniuose laivuose.

2.   Laivo valtis vienas asmuo turi sugebėti saugiai nuleisti per 5 minutes nuo pirmo būtino rankinio veiksmo. Jei naudojamas mechanizuotas nuleidimo įtaisas, jis turi būti toks, kad ir sutrikus jo aprūpinimui elektros energija būtų galima saugiai ir greitai nuleisti valtis.

3.   Pripučiamos laivo valtys turi būti tikrinamos pagal gamintojo nurodymus.

10.05 straipsnis

Gelbėjimo plūdurai ir gelbėjimo liemenės

1.   Plaukiojančiose priemonėse turi būti bent trys gelbėjimo plūdurai, atitinkantys Europos standartą EN 14144:2002. Jie turi būti parengti naudoti ir pritvirtinti prie atitinkamų denio vietų, bet ne prie jų įtvarų. Bent vienas gelbėjimo plūduras turi būti prie pat vairinės ir turėti savaime užsidegantį žiburį, veikiantį su baterija, kurio negali užgesinti vanduo.

2.   Turi būti specialiai pritaikyta automatiškai pripučiama gelbėjimo liemenė, atitinkanti Europos standartą EN 395: 1998 arba EN 396: 1998.

Pagal šiuos standartus nepripučiamos gelbėjimo liemenės taip pat turi būti tinkamos naudotis vaikams.

3.   Gelbėjimo liemenės turi būti tikrinamos pagal gamintojo nurodymus.

11 SKYRIUS

DARBO VIETOS SAUGA

11.01 straipsnis

Bendroji dalis

1.   Laivai turi būti statomi, išplanuojami ir įrengiami taip, kad jame asmenys galėtų saugiai dirbti ir judėti.

2.   Stacionari įranga, kuri yra būtina darbui laive, turi būti įrengiama, išdėstoma ir pritvirtinama taip, kad ją būtų galima saugiai ir lengvai valdyti, naudoti ir prižiūrėti. Prireikus mobiliose arba didelės temperatūros sudedamosiose dalyse turi būti sumontuojami apsauginiai įtaisai.

11.02 straipsnis

Apsauga nuo kritimo

1.   Deniai ir šoniniai deniai turi būti lygūs, neturėtų būti tikimybės ant jų suklupti ir ant jų neturi būti galimybės susidaryti baloms.

2.   Deniai, šoniniai deniai, mašinų skyrių grindys, laiptų aikštelės, laiptai ir šoninių denių knechtų viršūnės turi būti padengti neslidžiais paviršiais.

3.   Šoninių denių knechtų viršūnės ir kliūtys koridoriuose, pavyzdžiui, pakopų kraštai, turi būti nudažomi nuo juos supančio denio išsiskiriančia spalva.

4.   Išoriniuose denių kraštuose bei darbo vietose, kur asmenims yra pavojus kristi daugiau negu 1 m, turi būti ne mažesnio negu 0,70 m aukščio turėklai arba komingsai, arba Europos standartą EN 711:1995 atitinkantis apsauginis turėklas, kurį sudaro turėklas rankoms, skersinis kelių ir pėdų aukštyje. Šoniniuose deniuose turi būti apatinis aptvaras ir prie komingso pritvirtintas ištisinis turėklas rankoms. Komingso turėklai rankoms nebūtini, jei šoniniuose deniuose yra įrengti neįtraukiami apsauginiai laivo borto turėklai.

5.   Jei darbo vietose yra pavojus kristi daugiau negu 1 m, tikrinimo įstaiga gali reikalauti atitinkamų įtaisų ir įrangos saugiam darbui užtikrinti.

11.03 straipsnis

Darbo patalpų dydis

Darbo patalpos turi būti pakankamai didelės, kad kiekvienas jose dirbantis asmuo turėtų pakankamai vietos laisvai judėti.

11.04 straipsnis

Šoniniai deniai

1.   Šoninio denio pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 0,60 m. Šį skaičių galima sumažinti iki 0,5 m tam tikrose laivo vietose, pavyzdžiui, būtinose denio plovimo sklendėms eksploatuoti. Prie knechtų ir antelių jį galima sumažinti iki 0,40 m.

2.   Iki 0,90 m aukščio virš šoninio denio, šoninio denio pločio prošvaisą galima sumažinti iki 0,54 m, jei pločio prošvaisa viršuje tarp išorinio laivo korpuso krašto ir vidinio triumo krašto yra ne mažesnė negu 0,65 m. Šiuo atveju šoninio denio pločio prošvaisą galima sumažinti iki 0,50 m, jei išoriniame šoninio denio krašte yra įrengtas nukristi neleidžiantis apsauginis turėklas, atitinkantis Europos standartą EN 711:1995. 55 m ilgio arba trumpesniuose laivuose, kuriuose gyvenamosios patalpos yra tik laivagalyje, apsauginio turėklo gali nebūti.

3.   1 ir 2 dalių reikalavimai taikomi iki 2,00 m aukščio virš šoninio denio.

11.05 straipsnis

Patekimas į darbo vietas

1.   Patekimo vietos ir asmenų bei daiktų judėjimui skirti koridoriai turi būti pakankamo dydžio ir išdėstyti taip, kad:

a)

prieš įėjimo angą būtų pakankamai erdvės, kad nebūtų trukdoma judėjimui;

b)

koridoriaus pločio prošvaisa būtų tinkama numatytai darbo patalpos paskirčiai ir būtų ne mažesnė negu 0,60 m, išskyrus mažesnio negu 8 m pločio plaukiojančias priemones, kuriose ją galima sumažinti iki 0,50 m;

c)

koridoriaus, įskaitant slenkstį, aukščio prošvaisa būtų ne mažesnė negu 1,90 m.

2.   Durys išdėstomos taip, kad jas iš abiejų pusių būtų galima saugiai atidaryti ir uždaryti. Jos turi būti apsaugomos nuo atsitiktinio atsidarymo ir užsidarymo.

3.   Jei įėjimų, išėjimų ir koridorių grindų lygis skiriasi daugiau negu 0,50 m, juose turi būti įrengiami tinkami laiptai, kopėčios arba pakopos.

4.   Jei darbo patalpų, kuriose nuolat dirba įgula, grindų lygis skiriasi daugiau negu 1,00 m, jose turi būti įrengiami laiptai. Šis reikalavimas netaikomas avariniams išėjimams.

5.   Laivuose su triumais iš kiekvieno triumo galo turi būti įrengiama bent viena stacionari priemonė į jį patekti.

Nukrypstant nuo pirmo sakinio, stacionarios priemonės patekti į vidų gali nebūti, jei yra bent dvi kilnojamos kopėčios, kuriomis galima užlipti bent 3 laiptelius virš liuko komingso 60° pasvirimo kampu.

11.06 straipsnis

Išėjimai ir avariniai išėjimai

1.   Išėjimų, įskaitant avarinius išėjimus, skaičius, išdėstymas ir matmenys turi atitikti atitinkamos patalpos paskirtį ir matmenis. Jei vienas iš išėjimų yra avarinis, tai aiškiai pažymima.

2.   Avarinių išėjimų arba kaip avariniai išėjimai naudotinų langų ar stoglangių liukų kiaurymės prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 0,36 m2, o mažiausias matmuo — ne mažesnis negu 0,50 m.

11.07 straipsnis

Kopėčios, pakopos ir panašūs įtaisai

1.   Laiptai ir kopėčios turi būti tvirtai pritvirtinami. Laiptai turi būti ne mažesnio negu 0,60 m pločio, pločio prošvaisa tarp turėklų rankoms turi būti ne mažesnė negu 0,60 m, pakopos — ne mažesnio negu 0,15 m gylio, pakopų paviršius turi būti neslidus, o daugiau negu trijų pakopų laiptuose turi būti įtaisyti turėklai rankoms.

2.   Kopėčių ir atskirai pritvirtintų skersinių pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 0,30 m, atstumas tarp skersinių turi būti ne didesnis negu 0,30 m, o atstumas tarp skersinių ir konstrukcijų — ne mažesnis negu 0,15 m.

3.   Kopėčios ir atskirai pritvirtinti skersiniai turi būti aiškiai matomi iš viršaus ir virš išėjimo angų turi būti įtaisytos apsauginės rankenos.

4.   Kilnojamos kopėčios turi būti ne mažesnio negu 0,40 m pločio, o jų pagrindo plotis turi būti ne mažesnis negu 0,50 m; turi būti galima užtikrinti, kad jos neapvirs arba neslys; skersiniai turi būti tvirtai įtaisomi į statramsčius.

11.08 straipsnis

Vidaus patalpos

1.   Vidaus darbo patalpų matmenys, išdėstymas ir išplanavimas turi atitikti atliktiną darbą ir sveikatos bei saugos reikalavimus. Jų apšvietimas turi būti pakankamas ir neakinti, jose turi būti tinkamos vėdinimo priemonės. Prireikus jose turi būti įrengiami šildymo prietaisai, galintys užtikrinti pakankamą temperatūrą.

2.   Vidaus darbo patalpų grindys turi būti kietos bei tvirtos ir suprojektuotos taip, kad ant jų nebūtų galima suklupti arba paslysti. Denių ir grindų angos, kai jos yra atidarytos, turi būti apsaugomos nuo pavojaus kristi, o langai ir stoglangiai išdėstomi ir įrengiami taip, kad juos būtų galima saugiai valdyti ir valyti.

11.09 straipsnis

Apsauga nuo triukšmo ir vibracijos

1.   Darbo patalpos turi būti išsidėstytos, įrengtos ir suprojektuotos taip, kad įgulos nariai būtų apsaugoti nuo kenksmingos vibracijos.

2.   Be to, nuolatinės darbo patalpos turi būti pastatomos ir nuo garso izoliuojamos taip, kad triukšmas nekenktų įgulos narių sveikatai ir saugai.

3.   Įgulos nariai, kuriuos kasdien gali veikti 85 dB(A) viršijantis triukšmas, turi turėti asmenines apsaugos nuo triukšmo priemones. Jei triukšmo lygis darbo patalpose viršija 90 dB(A), I priedėlio 7 pav. pavaizduotu simboliu „Užsidėti apsaugos nuo triukšmo priemonę“, kurio skersmuo yra ne mažesnis negu 10 cm, turi būti nurodoma, kad privaloma dėvėti apsaugos nuo triukšmo priemones.

11.10 straipsnis

Liukų dangčiai

1.   Liukų dangčiai turi būti lengvai prieinami ir saugiai valdomi. Daugiau negu 40 kg sveriančios liuko dangčių dalys turi būti suprojektuotos taip, kad slankiotų, suktųsi arba turėtų mechaninius atidaromuosius įtaisus. Keliamąja įranga valdomuose liukų dangčiuose turi būti sumontuoti tinkami ir lengvai prieinami tvirtinimo įtaisai. Nesukeičiami liukų dangčiai ir viršutinės atramos turi būti pažymėti taip, kad būtų aišku, kurio liuko jie yra ir kaip teisingai juos ant liukų uždėti.

2.   Liukų dangčiai turi būti pritvirtinami taip, kad jų nenulenktų vėjas arba krovimo įranga. Slankiuosiuose dangčiuose turi būti sumontuojami fiksuojamieji įtaisai, kad jie negalėtų atsitiktinai horizontaliai pasislinkti daugiau negu 0,40 m; galutinėje padėtyje juos turi būti galima užrakinti. Atitinkami įtaisai turi būti įrengiami vienas ant kito sukrautiems liukų dangčiams laikyti.

3.   Elektros energijos tiekimas mechaniškai valdomiems liukų dangčiams automatiškai turi būti išjungiamas paleidus valdymo jungiklį.

4.   Liukų dangčiai turi išlaikyti tikėtinai susidarysiančias apkrovas. Liukų dangčiai, per kuriuos galima vaikščioti, turi išlaikyti ne mažesnes negu 75 kg į vieną tašką sutelktas apkrovas. Liukų dangčiai, per kuriuos negalima vaikščioti, turi būti atitinkamai pažymimi. Ant liukų dangčių, ant kurių galima krauti denio krovinį, turi būti pažymima leistinoji apkrova (t/m2). Jei tam, kad būtų pasiekta didžiausia leistinoji apkrova, reikia atramų, tai turi būti nurodoma atitinkamoje vietoje, o atitinkami brėžiniai turi būti laikomi laive.

11.11 straipsnis

Suktuvai

1.   Suktuvai turi būti suprojektuoti taip, kad būtų galima saugiai atlikti darbą. Juose turi būti sumontuojami įtaisai, kurie neleistų netyčia paleisti krovinio. Suktuvuose, kurie neužsirakina automatiškai, turi būti stabdis, kurio pakanka jų traukos jėgai įveikti.

2.   Rankiniai suktuvai turi įtaisus, apsaugančius nuo skriejiko atatrankos. Suktuvai, kurie yra varomi ir varikliais, ir rankiniu būdu, turi būti suprojektuoti taip, kad varomosios jėgos valdymo įtaisas negalėtų įjungti rankinio valdymo įtaiso.

11.12 straipsnis

Kranai

1.   Kranai turi būti statomi remiantis geriausia praktika. Juos eksploatuojant sukuriamos jėgos turi būti saugiai perduodamos laivo konstrukcijai; jos neturi pabloginti laivo stovumo.

2.   Ant kranų turi būti pritvirtinama gamintojo lentelė su šia informacija:

a)

gamintojo pavadinimas ir adresas;

b)

CE ženklas kartu su pagaminimo metais;

c)

serijos arba tipo nuoroda;

d)

tam tikrais atvejais serijos numeris.

3.   Didžiausios leistinosios apkrovos ant kranų turi būti pažymimos taip, kad užrašai nenusitrintų ir būtų aiškiai įskaitomi.

Jei saugi krano darbinė apkrova neviršija 2 000 kg, užtenka, kad ant krano būtų pažymėta saugi darbo apkrova esant didžiausiam pasiekiamam atstumui taip, kad užrašai nenusitrintų ir būtų aiškiai įskaitomi.

4.   Kranuose turi būti įtaisai, skirti apsaugoti nuo sužalojimo sutraiškant arba nupjaunant. Į viršų, į apačią ir į šonus nuo išorinių krano dalių turi būti paliekamas saugus 0,5 m atstumas iki visų aplinkinių objektų. Saugus atstumas į šonus būtinas tik darbo vietose ir koridoriuose.

5.   Varikliu varomus kranus turi būti galima apsaugoti nuo naudojimo be leidimo. Juos paleisti turi būti įmanoma tik iš krano vairuotojo vietos. Valdymo įtaisas yra automatinis grįžtamasis (mygtukai be tarpinių fiksuojamųjų padėčių); jų valdymo kryptis turi būti nurodoma vienareikšmiškai aiškiai.

Varomajai jėgai sugedus, nevaldomas krovinio kritimas turi būti neįmanomas. Kranas negali netyčia pajudėti.

Keliamojo įtaiso judėjimas į viršų ir saugios darbo apkrovos viršijimas turi būti ribojamas atitinkamu įtaisu. Keliamojo įtaiso judėjimas žemyn turi būti ribojamas, jei bet kokiomis numatomomis eksploatacijos sąlygomis kablio prikabinimo momentu ant būgno gali būti mažiau negu dvi troso apvijos. Atitinkamas priepriešinis judėjimas ir toliau turi būti galimas įjungus automatinius ribojamuosius įtaisus.

Takelažui valdyti skirtų trosų atsparumas tempimui turi būti penkis kartus didesnis už leistinąją troso apkrovą. Trosas turi būti nepriekaištingos konstrukcijos ir dėl savo sandaros tinkamas turi būti naudoti kranuose.

6.   Prieš pirmą kartą eksploatuojant arba po didelio pakeitimo pradedant eksploatuoti, skaičiavimais ir apkrovos bandymais turi būti įrodoma, kad stiprumas ir stovumas yra pakankami.

Jei saugi krano darbinė apkrova neviršija 2 000 kg, ekspertas gali nuspręsti, kad įrodymą skaičiavimu galima visiškai arba iš dalies pakeisti viso darbinio intervalo bandymu už saugią darbinę apkrovą 1,25 kartus didesne apkrova.

Priėmimo bandymą pagal pirmą arba antrą šios dalies pastraipą turi atlikti tikrinimo įstaigos pripažintas ekspertas.

7.   Kranus reguliariai, tačiau bet kuriuo atveju ne rečiau negu kas 12 mėnesių turi patikrinti ekspertas Atliekant patikrinimą saugi krano darbinė būklė nustatoma apžiūra ir veikimo patikrinimu.

8.   Kas dešimt metų ir vėliausiai po priėmimo bandymo kraną vėl turi patikrinti tikrinimo įstaigos pripažintas ekspertas.

9.   Kranai, kurių saugi darbinė apkrova viršija 2 000 kg ir kurie yra naudojami kroviniui perkrauti arba yra sumontuoti kėlikliuose, pontonuose ir kituose plūduriuojančiuose įrenginiuose arba statybviečių plaukiojančiose priemonėse, turi atitikti vienos iš valstybių narių reikalavimus.

10.   Laive turi būti laikomi bent šie visų kranų dokumentai:

a)

krano gamintojo eksploatacijos instrukcijos, kuriose būtų bent ši informacija:

valdymo svirčių darbo intervalas ir funkcijos;

didžiausia leistinoji saugi darbinė apkrova atsižvelgiant į pasiekiamą atstumą;

didžiausias leistinasis krano pasvirimo kampas;

surinkimo ir techninės priežiūros nurodymai;

nurodymai dėl reguliarių patikrinimų;

bendrieji techniniai duomenys.

b)

pagal 6-8 dalis arba 9 dalį atliktų patikrinimų sertifikatai.

11.13 straipsnis

Degiųjų skysčių laikymas

Degiesiems skysčiams, kurių pliūpsnio temperatūra yra mažesnė negu 55°C, laikyti denyje turi būti įrengiama iš nedegios medžiagos pagaminta vėdinama spinta. Iš išorės ant jos turi būti I priedėlio 2 pav. pavaizduotas ne mažesnio negu 10 cm skersmens simbolis „Atsargiai su ugnimi, draudžiama rūkyti“.

12 SKYRIUS

GYVENAMOSIOS PATALPOS

12.01 straipsnis

Bendroji dalis

1.   Laivuose turi būti nuolat laive gyvenantiems asmenims skirtos gyvenamosios patalpos, kurių užtektų bent mažiausiai įgulai.

2.   Gyvenamosios patalpos turi būti suprojektuotos, išdėstytos ir įrengtos taip, kad atitiktų laive esančių asmenų sveikatos, saugos ir patogumo poreikius. Į jas turi būti galima saugiai ir lengvai patekti bei jos turi būti tinkamai apsaugotos nuo karščio ir apšiltintos.

3.   Jei laive esančių asmenų sveikata ir sauga yra užtikrinama kitomis priemonėmis, tikrinimo įstaiga gali leisti nukrypti nuo šio skyriaus nuostatų.

4.   Tikrinimo įstaiga Bendrijos sertifikate įrašo visus apribojimus, taikomus vienos dienos laivo darbo laikotarpiams ir darbo režimui pagal 3 dalyje nurodytas nukrypti leidžiančias nuostatas.

12.02 straipsnis

Ypatingi projektavimo reikalavimai gyvenamosioms patalpoms

1.   Gyvenamosios patalpos turi būti pakankamai vėdinamos, net kai durys yra uždarytos; be to, į bendro naudojimo gyvenamąsias patalpas turi patekti pakankamai dienos šviesos ir, kiek tai įmanoma, jose turi būti langas į išorę.

2.   Jei iš denio lygio nėra įėjimo į gyvenamąsias patalpas, o grindų lygio skirtumas yra 0,30 m arba daugiau, patekti į gyvenamąsias patalpas turi būti įrengiami laiptai.

3.   Laivo pirmagalio zonoje grindys turi būti ne daugiau negu 1,20 m žemiau didžiausios grimzlės plokštumos.

4.   Gyvenamosiose ir miegamosiose patalpose turi būti bent du išėjimus, kurie būtų kuo toliau vienas nuo kito ir būtų naudojami kaip evakuacijos keliai. Vienas išėjimas gali būti suprojektuotas kaip avarinis išėjimas. Tai netaikoma patalpoms, kurių išėjimas veda tiesiai į denį arba į koridorių, kuris naudojamas kaip evakuacijos kelias, jei koridoriuje yra du vienas nuo kito toli esantys išėjimai į kairiojo ir dešiniojo borto pusę. Avarinių išėjimų, kuriais gali būti ir stoglangiai bei langai, kiaurymės prošvaisa yra bent 0,36 m2, trumpiausia kraštinė — ne trumpesnė negu 0,50 m, o avarijos atveju per juos turi būti galima greitai evakuotis. Evakuacijos kelių izoliacija ir plakiruotė turi būti iš antipireno savybių turinčių medžiagų, o evakuacijos kelių tinkamumas naudoti visuomet turi būti užtikrinamas atitinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui, kopėčiomis arba atskirai pritvirtintais skersiniais.

5.   Gyvenamosios patalpos apsaugomos nuo neleistino triukšmo ir vibracijos. Garsinio slėgio lygis turi neviršyti:

a)

70 dB(A) bendro naudojimo gyvenamosiose patalpose;

b)

60 dB(A) miegamosiose patalpose. Ši nuostata netaikoma laivams, plaukiantiems tik ne įgulos poilsio laikotarpiu, atitinkančiu valstybių narių nacionalinius teisės aktus. Dienos plaukiojimo laikotarpio apribojimas įrašomas Bendrijos sertifikate.

6.   Gyvenamųjų patalpų aukštis turi būti ne mažesnis negu 2,00 m.

7.   Paprastai laivuose yra turi būti bent viena nuo miegamųjų patalpų atitverta bendro naudojimo gyvenamoji patalpa.

8.   Laisvasis bendro naudojimo gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis negu 2 m2 vienam žmogui ir bet kuriuo atveju ne mažesnis negu 8 m2 iš viso (neįskaitant baldų, išskyrus stalus ir kėdes).

9.   Kiekvienos privačios gyvenamosios ir miegamosios patalpos tūris turi būti ne mažesnis negu 7 m3.

10.   Privačių gyvenamųjų patalpų oro erdvės tūris vienam žmogui turi būti ne mažesnis negu 3,5 m3. Miegamosiose patalpose pirmajam gyventojui turi tekti bent 5 m3, o kiekvienam papildomam gyventojui — bent 3 m3 (neskaitant baldų tūrio). Miegamosios kajutės, kiek tai įmanoma, turi būti skiriamos ne daugiau negu dviem asmenims. Gultai turi būti bent 0,30 m virš grindų. Jei vienas gultas yra virš kito, laisvasis patalpos aukštis virš kiekvieno gulto turi būti ne mažesnis negu 0,60 m.

11.   Duryse turi būti anga, kurios viršutinis kraštas turi būti bent 1,90 m virš denio arba grindų, o pločio prošvaisa — ne mažesnė negu 0,60 m. Būtiną aukštį galima užtikrinti slankiaisiais arba atlenkiamaisiais skydais arba atvartais. Durys turi atsidaryti į išorę, jas turi būti galima atidaryti iš abiejų pusių. Slenksčiai turi būti ne didesnio negu 0,40 m aukščio, tačiau bet kuriuo atveju turi atitikti kitų saugos taisyklių nuostatas.

12.   Laiptai turi būti pritvirtinami stacionariai, jais turi būti galima saugiai lipti. Laikoma, kad jie tokie yra, jei:

a)

jie yra bent 0,60 m pločio;

b)

pakopos yra bent 0,15 m gylio;

c)

pakopos yra neslidžios;

d)

daugiau negu trijų pakopų laiptai turi bent turėklą rankoms arba rankeną.

13.   Vamzdžiai, kuriais teka pavojingos dujos arba skysčiai, ypač tokio didelio slėgio, kad jų nutekėjimas galėtų kelti pavojų asmenims, turi būti ne gyvenamosiose patalpose arba koridoriuose, vedančiuose į gyvenamąsias patalpas. Tai netaikoma garo ir hidraulinės sistemos vamzdžiams, jei jie yra įrengti metalo įvorėse, ir buitinės paskirties suskystintųjų dujų įrenginių vamzdžiams.

12.03 straipsnis

Sanitariniai įrenginiai

1.   Laivuose su gyvenamosiomis patalpomis turi būti bent šie sanitariniai įrenginiai:

a)

vienas tualetas vienai gyvenamajai patalpai arba šešiems įgulos nariams, kurį galima vėdinti grynu oru;

b)

viena kriauklė su atliekų šalinimo vamzdžiu, sujungta su karšto ir šalto geriamojo vandens vandentiekiu, vienai gyvenamajai patalpai arba keturiems įgulos nariams;

c)

vienas dušas arba vonia, sujungta su karšto ir šalto geriamojo vandens vandentiekiu, vienai gyvenamajai patalpai arba šešiems įgulos nariams.

2.   Sanitariniai įrenginiai turi būti šalia gyvenamųjų patalpų. Iš tualetų turi būti negalima patekti tiesiai į laivo virtuves, valgyklos patalpas arba sujungtas bendro naudojimo gyvenamąsias patalpas ir laivo virtuves.

3.   Tualeto patalpos turi būti ne mažesnio negu 1 m2 ploto, ne mažesnio negu 0,75 m pločio ir ne mažesnio negu 1,10 m ilgio. Tualeto patalpos kajutėse, skirtose ne daugiau negu dviem asmenims, gali būti mažesnės. Jei tualete įrengiama kriauklė ir (arba) dušas, jo plotas turi būti padidinamas ne mažesniu negu kriauklės ir (arba) dušo (arba vonios) užimamu plotu.

12.04 straipsnis

Laivo virtuvės

1.   Laivo virtuvės gali būti sujungtos su bendro naudojimo gyvenamosiomis patalpomis.

2.   Laivo virtuvėse turi būti:

a)

viryklė;

b)

kriauklė su atliekų šalinimo vamzdžiu;

c)

geriamojo vandens vandentiekis;

d)

šaldytuvas;

e)

pakankamai sandėliavimo ir darbo vietos.

3.   Sujungtų laivo virtuvių ir bendro naudojimo gyvenamųjų patalpų valgomojo zona turi būti pakankamai didelė, kad joje tilptų visi įgulos nariai, kurie paprastai ja naudojasi vienu metu. Sėdimosios vietos turi būti ne mažesnio negu 0,60 m pločio.

12.05 straipsnis

Geriamasis vanduo

1.   Laivuose su gyvenamosiomis patalpomis turi būti geriamojo vandens įrenginys. Geriamojo vandens talpyklos įleidžiamosios angos ir geriamojo vandens žarnos turi būti pažymimos esančios skirtos tik geriamajam vandeniui. Geriamojo vandens įleidžiamieji kakleliai turi būti įrengiami virš denio.

2.   Geriamojo vandens įrenginiai:

a)

vidiniai jų paviršiai turi būti iš korozijai atsparios medžiagos, kuri nekeltų fiziologinio pavojaus;

b)

juose turi nebūti vamzdžių atkarpų, kuriose nėra užtikrinamas nuolatinis vandens tekėjimas, ir

c)

turi būti apsaugoti nuo pernelyg didelio įkaitimo.

3.   Be to, kas numatyta 2 dalyje, geriamojo vandens talpyklos:

a)

turi būti bent 150 l talpos vienam paprastai laive gyvenančiam asmeniui ir bent kiekvienam mažiausios įgulos nariui;

b)

turi turėti tinkamą užrakinamą angą, kad būtų galima išvalyti jų vidų;

c)

turi turėti vandens lygio indikatorių;

d)

turi turėti vėdinimo vamzdžius, kurie išeina į atvirą orą arba turi atitinkamus filtrus.

4.   Geriamojo vandens talpyklos turi neturėti bendrų sienų su kitomis talpyklomis. Geriamojo vandens vamzdžiai turi būti neklojami per talpyklas, kuriose yra kitų skysčių. Draudžiami sujungimai tarp geriamojo vandens tiekimo sistemos ir kitų vamzdžių. Vamzdžiai, kuriais teka dujos arba kiti skysčiai, išskyrus geriamąjį vandenį, turi būti neklojami per geriamojo vandens talpyklas.

5.   Geriamojo vandens slėginiai indai turi veikti tik su neužterštu suslėgtu oru. Jei jis slegiamas kompresoriais, tiesiai prieš slėgio indą turi būti įrengiami atitinkami oro filtrai ir tepalo skirtuvai, jei vanduo ir oras nėra atskirti membrana.

12.06 straipsnis

Šildymas ir vėdinimas

1.   Gyvenamąją patalpą turi būti galima šildyti pagal jos naudojimo paskirtį. Šildymo įrenginiai turi būti tinkami galimoms oro sąlygoms.

2.   Gyvenamosios ir miegamosios patalpos turi pakankamai vėdintis, net kai durys yra uždarytos. Vėdinimas turi užtikrinti pakankamą oro apytaką visomis klimato sąlygomis.

3.   Gyvenamosios patalpos turi būti suprojektuotos ir išdėstytos taip, kad, kiek tai įmanoma, į jas iš kitų laivo zonų, pavyzdžiui, mašinų skyrių arba triumų, nepatektų užterštas oras; jei vėdinama dirbtiniu oro srautu, oro įleidimo angos turi būti išdėstomos taip, kad atitiktų pirma nustatytus reikalavimus.

12.07 straipsnis

Kita gyvenamųjų patalpų įranga

1.   Kiekvienas laive gyvenantis įgulos narys turi turėti asmeninį gultą ir asmeninę drabužių spintelę su užraktu. Vidiniai gulto matmenys turi būti ne mažesni negu 2,00 × 0,90 m.

2.   Turi būti įrengtos tinkamos vietos darbo drabužiams laikyti ir džiovinti, tačiau jos turi būti ne miegamosiose patalpose.

3.   Visose gyvenamųjų patalpų zonose turi būti elektros apšvietimas. Papildomi dujiniai arba skystojo kuro žibintai gali būti naudojami tik bendro naudojimo gyvenamosiose patalpose. Skystąjį kurą naudojantys prietaisai turi būti iš metalo ir deginti tik tokį kurą, kurio pliūpsnio temperatūra yra didesnė negu 55 °C, arba pramoninį žibalą. Jie turi būti padedami arba pritvirtinami taip, kad nekeltų gaisro pavojaus.

13 SKYRIUS

KURĄ DEGINANTI ŠILDYMO, MAISTO RUOŠIMO IR ŠALDYMO ĮRANGA

13.01 straipsnis

Bendroji dalis

1.   Šildymo, maisto ruošimo ir šaldymo įranga, deginanti suskystintąsias dujas, turi atitikti 14 skyriaus reikalavimus.

2.   Šildymo, maisto ruošimo ir šaldymo įranga kartu su priedais turi būti suprojektuota ir įrengta taip, kad netgi perkaitusi nekeltų pavojaus. Ji turi būti įrengiama taip, kad negalėtų netyčia apsiversti arba judėti.

3.   2 dalyje nurodyta įrangos turi nebūti zonose, kuriose yra naudojamos arba laikomos medžiagos, kurių pliūpsnio temperatūra yra mažesnė už 55 °C. Šių įrenginių dūmtakiai turi būti neklojami per tokias zonas.

4.   Turi būti užtikrinamas degimui būtino oro tiekimas.

5.   Šildymo prietaisai turi būti tvirtai prijungiami prie dūmtakių, kurie turi tinkamus gaubtus arba įtaisus, apsaugančius nuo vėjo. Jie turi būti išdėstomi taip, kad juos būtų galima valyti.

13.02 straipsnis

Skystąjį kurą ir mazutą naudojančios įrangos naudojimas

1.   Šildymo, maisto ruošimo ir šaldymo įrangoje, naudojančioje skystąjį kurą, galima naudoti tik tokį kurą, kurio pliūpsnio temperatūra yra didesnė negu 55 °C.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, maisto ruošimo ir šildymo bei šaldymo prietaisus, turinčius degiklius su dagčiais ir deginančius pramoninį žibalą, galima naudoti gyvenamosiose patalpose ir vairinėje, jei kuro talpyklos talpa neviršija 12 litrų.

3.   Prietaisai, turintys degiklius su dagčiais:

a)

turi turėti metalinę kuro talpyklą, kurios įleidžiamąją angą galima užrakinti ir kurioje žemiau didžiausio pripildymo lygio nėra žemoje temperatūroje sulituotų sandūrų, ir turi būti suprojektuoti ir įrengti taip, kad kuro talpyklos nebūtų galima netyčia atidaryti arba išpilti jos turinio;

b)

juos turi būti galima uždegti papildomai nenaudojant kito skystojo kuro;

c)

turi būti įrengiami taip, kad degimo dujos būtų saugiai pašalinamos.

13.03 straipsnis

Garinamieji mazuto šildytuvai su degikliais ir šildymo prietaisai su purškiamaisiais mazuto degikliais

1.   Garinamieji mazuto šildytuvai su degikliais ir šildymo prietaisai su purškiamaisiais mazuto degikliais turi būti pagaminti vadovaujantis geriausia praktika.

2.   Jei garinamasis mazuto šildytuvas su degikliu arba šildymo prietaisas su purškiamuoju mazuto degikliu yra įrengti mašinų skyriuje, oro tiekimas į šildymo prietaisą ir variklius turi būti suprojektuojamas taip, kad šildymo prietaisas ir varikliai galėtų tinkamai ir saugiai veikti atskirai vienas nuo kito. Prireikus turi būti įrengiamas atskiras ortakis. Įranga turi būti sumontuojama taip, kad degiklio liepsna negalėtų pasiekti kitų mašinų skyriaus įrenginių dalių.

13.04 straipsnis

Garinamieji oro šildytuvai su degikliais

1.   Garinamuosius oro šildytuvus su degikliais turi būti galima uždegti nenaudojant kito degaus skysčio. Jie turi būti pritvirtinami virš metalinio padėklo, kuris yra po visomis dalimis, kuriose yra kuras, ir kurio kraštai yra ne mažesnio negu 20 mm aukščio, o talpa ne mažesnė negu 2 litrai.

2.   1 dalyje nurodyto mašinų skyriuje įrengtų garinamųjų mazuto šildytuvų su degikliais metalinio padėklo kraštai turi būti ne mažesnio negu 200 mm aukščio. Apatinis garinamojo degiklio kraštas turi būti virš padėklo krašto. Viršutinis padėklo kraštas turi būti bent 100 mm virš grindų.

3.   Garinamieji mazuto šildytuvai su degikliais turi turėti tinkamą reguliatorių, kuris esant visiems nustatymo parametrams užtikrintų iš esmės ištisinį kuro tekėjimą į degiklį ir kuris užgesus liepsnai neleistų kurui nutekėti. Tinkamais laikomi reguliatoriai, kurie tinkamai veikia, net veikiami vibracijos ir pasvirę iki 12° kampu ir kuriuose, be lygio reguliavimo plūdės, yra

a)

antroji plūdė, kuri viršijus leistiną lygį saugiai ir patikimai uždaro kuro tiekimo vamzdį, arba

b)

nutekamasis vamzdis, tačiau tik tuomet, jei padėklas yra pakankamos talpos, kad į jį tilptų bent kuro talpyklos turinys.

4.   Jei mazuto šildytuvo su garinamuoju degikliu kuro talpykla yra įrengta atskirai:

a)

nuolydis nuo talpyklos ir degiklio tiekimo kanalo negali viršyti gamintojo eksploatacijos instrukcijose nustatyto nuolydžio;

b)

ji turi būti įrengiama taip, kad būtų apsaugota nuo netinkamo šildymo;

c)

kuro tiekimą turi būti galima nutraukti iš denio.

5.   Garinamųjų mazuto šildytuvų su degikliais dūmtakiuose turi būti įtaisas, apsaugantis nuo atgalinės traukos.

13.05 straipsnis

Šildymo prietaisai su purškiamaisiais mazuto degikliais

Šildymo prietaisai su purškiamaisiais mazuto degikliais visų pirma turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

prieš tiekiant kurą turi būti užtikrinamas pakankamas degiklio vėdinimas;

b)

kuro tiekimas turi būti reguliuojamas termostatu;

c)

kuras turi būti uždegamas elektros įtaisu arba nuolat įjungtu degikliu;

d)

liepsnai užgesus liepsnos kontrolinis įtaisas turi nutraukti kuro tiekimą;

e)

pagrindinis jungiklis turi būti lengvai prieinamoje vietoje ne įrenginio patalpoje.

13.06 straipsnis

Šildymo dirbtiniu oro srautu prietaisai

Šildymo dirbtiniu oro srautu prietaisai, sudaryti iš degimo kameros, aplink kurią šildomasis oras yra slėgiu perduodamas į skirstomąją sistemą arba į patalpą, turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

Jei slegiamas kuras yra purškiamas, degimo oras turi būti pučiamas pūtikliu.

b)

Prieš uždegant degiklį degimo kamera turi būti gerai išvėdinama. Ją galima laikyti visiškai išvėdinta, jei liepsnai užgesus degimo oro pūtikais toliau veikia.

c)

Kuro tiekimas turi būti automatiškai nutraukiamas, jei:

 

užgeso ugnis;

 

degimo oro tiekimas nėra pakankamas;

 

šildomo oro temperatūra yra didesnė už anksčiau nustatytą temperatūrą, arba

 

nutrūksta elektros energijos tiekimas į saugumą užtikrinančius įtaisus.

 

Pirmiau išvardytais atvejais nutraukus kuro tiekimą, jis nepradedamas iš naujo tiekti automatiškai.

d)

Degimo oro ir šildomojo oro pūtiklius turi būti galima išjungti iš patalpos, kurioje yra šildymo prietaisas, išorės.

e)

Jei šildomasis oras yra įtraukiamas iš išorės, oro įleidžiamosios angos turi būti, kiek tai įmanoma, virš denio. Jos turi būti įrengiamos taip, kad į jas nepatektų lietus ir vandens purslai.

f)

Šildomojo oro vamzdžiai turi būti iš metalo.

g)

Šildomojo oro išleidimo angų turi būti neįmanoma visiškai uždaryti.

h)

Nutekėjęs kuras turi negalėti pasiekti šildomojo oro vamzdžių.

i)

Šildymo dirbtiniu oro srautu prietaisai turi negalėti įtraukti šildomojo oro iš mašinų skyriaus.

13.07 straipsnis

Šildymas kietuoju kuru

1.   Šildymo kietuoju kuru prietaisai turi būti padedami ant metalinės plokštės su taip paaukštintais kraštais, kad nuo jos negalėtų nukristi degantis kuras arba karštos žarijos.

Šis reikalavimas netaikomas prietaisams, įrengtiems skyriuose, pastatytiems iš nedegios medžiagos ir skirtiems tik katilams laikyti.

2.   Kietojo kuro katiluose turi būti termostatiniai reguliatoriai degimo oro srautui reguliuoti.

3.   Greta kiekvieno šildymo prietaiso turi būti padedamos priemonės, kuriomis galima greitai užgesinti žarijas.

14 SKYRIUS

BUITINĖS PASKIRTIES SUSKYSTINTŲJŲ DUJŲ ĮRENGINIAI

14.01 straipsnis

Bendroji dalis

1.   Suskystintųjų dujų įrenginius iš esmės turi sudaryti tiekimo blokas iš vienos ar kelių dujų talpyklų, vienas ar keli slėgio reguliatoriai, skirstomoji sistema ir keli dujas naudojantys prietaisai.

Ne tiekimo bloke esančios atsarginės ir tuščios talpyklos nėra laikomos įrenginio dalimi. Jiems 14.05 straipsnis taikomas mutatis mutandis.

2.   Įrenginiuose galima deginti tik pramoninį propaną.

14.02 straipsnis

Įrenginiai

1.   Suskystintųjų dujų įrenginiai visą eksploatacijos laiką turi būti tinkami propanui deginti ir turi būti pagaminti ir įrengti vadovaujantis geriausia praktika.

2.   Suskystintųjų dujų įrenginiai gali būti naudojami tik buitinės paskirties gyvenamosiose patalpose bei vairinėje ir atitinkamai paskirčiai keleiviniuose laivuose.

3.   Laive gali būti keli atskiri įrenginiai. Gyvenamųjų patalpų zonoms, atskirtoms triumu arba stacionaria talpykla, aprūpinti nenaudojamas vienas įrenginys.

4.   Nė viena suskystintųjų dujų įrenginio dalis negali būti montuojama mašinų skyriuje.

14.03 straipsnis

Talpyklos

1.   Leidžiama naudoti tik patvirtintas 5-35 kg talpos talpyklas. Tikrinimo įstaiga keleiviniuose laivuose gali leisti naudoti didesnės talpos talpyklas.

2.   Ant talpyklų turi būti oficialus antspaudas, liudijantis, kad jos buvo priimtos atlikus privalomus bandymus.

14.04 straipsnis

Tiekimo blokų vieta ir išdėstymas

1.   Tiekimo blokai turi būti įrengiami denyje atskirai stovinčioje arba sieninėje spintoje, pastatytoje ne gyvenamosiose patalpose taip, kad netrukdytų judėjimui laive. Tačiau jie negali būti įrengiami prie pirmagalio arba laivagalio apsauginio borto. Juos galima montuoti į antstatą įleidžiamoje sieninėje spintoje, jei ji yra nelaidi dujoms ir gali būti atidaryta tik iš antstato išorės. Ji turi būti padedama taip, kad skirstomieji vamzdžiai į dujų naudojimo vietas būtų kaip įmanoma trumpesni.

Vienu metu galima eksploatuoti ne daugiau talpyklų, negu būtina įrenginiui veikti. Kelias talpyklas galima sujungti tik tuomet, jei naudojama apgręžiamoji jungiamoji mova. Viename tiekimo bloke galima sujungti iki keturių talpyklų. Laive turi būti ne daugiau negu šešios talpyklos, įskaitant atsargines, vienam įrenginiui.

Keleiviniuose laivuose su keleiviams skirtomis laivo virtuvėmis arba valgyklomis galima sujungti iki šešių talpyklų. Laive turi būti ne daugiau negu devynios talpyklos, įskaitant atsargines, vienam įrenginiui.

Slėgio reguliatoriai arba, jei reguliavimas yra dviejų etapų, pirmasis slėgio reguliatorius turi būti įmontuojami tos pačios spintos, kurioje yra talpykla, sienoje.

2.   Tiekimo blokai turi būti įrengiami taip, kad nutekėjusios dujos iš spintos galėtų patekti į atvirą erdvę be pavojaus, kad jos prasiskverbs į laivo vidų arba pasieks uždegimo šaltinį.

3.   Spintos turi būti pagamintos iš antipireno savybių turinčių medžiagų ir būti pakankamai vėdinamos per viršuje ir apačioje esančias angas. Talpyklos spintose turi būti pastatomos stačiai taip, kad negalėtų apvirsti.

4.   Spintos turi būti pagamintos ir pastatytos taip, kad talpyklų temperatūra negalėtų viršyti 50 °C.

5.   Žodžiai „Suskystintosios dujos“ ir I priedėlio 2 pav. pavaizduotas bent 10 cm skersmens simbolis „Atsargiai su ugnimi, draudžiama rūkyti“ turi būti pritvirtinami prie išorinės spintos sienelės.

14.05 straipsnis

Atsarginės ir tuščios talpyklos

Ne tiekimo bloke esančios atsarginės ir tuščios talpyklos turi būti laikomos pagal 14.04 straipsnį pastatytoje spintoje, esančioje ne gyvenamosiose patalpose ir ne vairinėje.

14.06 straipsnis

Slėgio reguliatoriai

1.   Dujas naudojančius prietaisus prie talpyklų galima prijungti tik per skirstomąją sistemą, kurioje yra sumontuoti vienas ar keli slėgio reguliatoriai dujų slėgiui sumažinti iki naudojimo slėgio. Slėgis gali būti mažinamas vienu arba dviem etapais. Visų slėgio reguliatorių slėgis nuolat turi būti toks, kaip nustatyta 14.07 straipsnyje.

2.   Galutiniuose slėgio reguliatoriuose arba tiesiai už jų turi būti sumontuojamas įtaisas, skirtas vamzdžiui automatiškai apsaugoti nuo per didelio slėgio sutrikus slėgio reguliatoriaus darbui. Turi būti užtikrinama, kad iš apsauginio įtaiso nutekėjusios dujos galėtų patekti į atvirą orą be pavojaus, kad jos prasiskverbs į laivo vidų arba pasieks uždegimo šaltinį; prireikus tam įrengiamas specialus vamzdis.

3.   Apsauginiai įtaisai ir ventiliacijos angos turi būti apsaugomos nuo vandens patekimo.

14.07 straipsnis

Slėgis

1.   Jei naudojamos dviejų etapų reguliuojamosios sistemos, vidutinis slėgis turi būti ne daugiau negu 2,5 barais didesnis už oro slėgį.

2.   Slėgis paskutinio slėgio reguliatoriaus išleidžiamojoje angoje turi būti ne daugiau negu 0,05 barų didesnis už atmosferos slėgį, o leistinasis nuokrypis yra 10 %.

14.08 straipsnis

Vamzdynai ir lankstieji vamzdžiai

1.   Vamzdynus sudaro stacionariai sumontuoti plieniniai ar variniai vamzdžiai.

Tačiau su talpyklomis jungiami vamzdžiai — propanui tinkami didelio slėgio lankstieji arba spiraliniai vamzdžiai. Dujas naudojantys prietaisai, jei jie nėra montuojami stacionariai, turi būti prijungiami tinkamais ne didesnio negu 1 m ilgio lanksčiaisiais vamzdžiais.

2.   Vamzdžiai turi būti atsparūs, ypač normaliomis eksploatavimo laive sąlygomis galimai korozijai ir įtempiams, o jų charakteristikos bei išdėstymas turi būti tokie, kad į dujas naudojančius prietaisus būtų tiekiama pakankamai tinkamo slėgio dujų.

3.   Vamzdžiuose turi būti kuo mažiau sujungimų. Vamzdžiai ir sujungimai turi būti nelaidūs dujoms ir nepraleisti dujų, net ir veikiami vibracijos ar plėtimosi.

4.   Vamzdžiai turi būti lengvai prieinami, tinkamai pritvirtinti ir apsaugoti visose vietose, kuriose galimi smūgiai ar trintis, ypač jeigu vamzdžiai yra pakloti per plienines pertvaras arba metalines sieneles. Visi plieninių vamzdžių paviršiai turi būti apdoroti, kad nerūdytų.

5.   Lankstieji vamzdžiai ir jų sujungimai turi galėti išlaikyti visus normaliomis eksploatacijos sąlygomis laive galimus įtempius. Šie vamzdžiai turi būti montuojami taip, kad nebūtų įtempti, negalėtų pernelyg įkaisti ir kad būtų galima patikrinti visą jų ilgį.

14.09 straipsnis

Skirstomoji sistema

1.   Visą skirstomąją sistemą turi būti galima atjungti pagrindine sklende, kuri būtų visuomet lengvai ir greitai prieinama.

2.   Dujos į kiekvieną dujas naudojantį prietaisą turi būti tiekiamos atskira skirstomosios sistemos atšaka, o kiekviena atšaka yra valdoma atskiru uždaromuoju įtaisu.

3.   Sklendės turi būti įrengiamos tokiose vietose, kuriose jos būtų apsaugotos nuo oro sąlygų poveikio ir nuo smūgių.

4.   Tikrinimui skirtas sujungimas turi būti įrengiamas po kiekvieno slėgio reguliatoriaus. Uždaromuoju įtaisu turi būti užtikrinama, kad atliekant slėgio bandymus slėgio reguliatoriaus neveiktų bandomasis slėgis.

14.10 straipsnis

Dujas naudojantys prietaisai ir jų montavimas

1.   Montuoti galima tik vienoje iš valstybių narių patvirtintus propaną naudojančius prietaisus, turinčius įtaisus, kurie užgesus pagrindinio ir mažojo degiklio liepsnai veiksmingai apsaugo nuo dujų nutekėjimo.

2.   Prietaisai turi būti statomi tokioje vietoje ir prijungiami taip, kad negalėtų apvirsti ar būti netyčia pastumti ir kad jungiamųjų vamzdžių nebūtų galima netyčia atsukti.

3.   Šildymo bei vandens šildymo prietaisai ir šaldytuvai turi būti prijungiami prie dūmtakio degimo dujoms šalinti į atvirą orą.

4.   Dujas naudojančius prietaisus vairinėje leidžiama montuoti tik tuomet, jei ji yra pastatyta taip, kad nutekėjusios dujos negalėtų patekti į apatines plaukiojančios priemonės dalis, ypač per išgrąžas, per kurias paklotos valdymo linijos — į mašinų skyrių.

5.   Dujas naudojančius prietaisus miegamosiose patalpose galima montuoti tik tuomet, jei degimas juose vyksta nenaudojant patalpose esančio oro.

6.   Dujas naudojantys prietaisai, kuriuose degimo procesas priklauso nuo aplinkos oro, turi būti montuojami pakankamai didelėse patalpose.

14.11 straipsnis

Vėdinimas ir degimo dujų šalinimas

1.   Į patalpas, kuriose yra dujas naudojantys prietaisai, kurių degimo procesas priklauso nuo aplinkos oro, grynas oras turi būti tiekiamas ir degimo dujos iš jų šalinamos per pakankamo dydžio vėdinimo angas, kiekvienos iš kurių skerspjūvio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 150 cm2.

2.   Vėdinimo angose neturi būti uždaromųjų įtaisų ir jos negali būti išvestos į miegamąsias patalpas.

3.   Šalinimo įtaisai turi būti suprojektuoti taip, kad užtikrintų saugų degimo dujų šalinimą. Jie turi veikti patikimai ir turi būti iš nedegių medžiagų. Jų veikimui neturi daryti įtakos vėdinimas dirbtiniu srautu.

14.12 straipsnis

Eksploatacijos ir saugos reikalavimai

Eksploatacijos instrukcija turi būti pritvirtinama tinkamoje laivo vietoje. Joje turi būti pateikiama bent ši informacija:

„Talpyklų, kurios nėra prijungtos prie skirstomosios sistemos, sklendės turi būti uždarytos, net jei manoma, kad talpyklos yra tuščios.“

„Lankstieji vamzdžiai turi būti keičiami iškart, kai tik to reikia dėl jų būklės.“

„Visi dujas naudojantys prietaisai turi būti sujungti arba atitinkami jungiamieji vamzdžiai turi būti užsandarinti.“

14.13 straipsnis

Priėmimo bandymas

Prieš atlikus pakeitimus arba remontą pradedant eksploatuoti suskystintųjų dujų įrenginį ir kaskart pratęsus 14.15 straipsnyje nurodytą atestavimą, visą įrenginį turi priimti tikrinimo įstaigos pripažintas ekspertas. Priėmimo bandymo metu ekspertas turi patikrinti, ar įrenginys atitinka šio skyriaus reikalavimus. Jis tikrinimo įstaigai pateikia priėmimo protokolą.

14.14 straipsnis

Bandymai

Įrenginio bandymai turi būti atliekami šiomis sąlygomis:

1.

Vidutinio slėgio vamzdžių tarp pirmojo slėgio reguliatoriaus uždaromojo įtaiso, nurodyto 14.09 straipsnio 4 dalyje, ir prieš paskutinįjį slėgio reguliatorių sumontuotų sklendžių:

a)

slėgio bandymas atliekamas 20 barų už atmosferos slėgį didesnio slėgio oru, inertinėmis dujomis ar skysčiu;

b)

sandarumo bandymas atliekamas 3,5 barais už atmosferos slėgį didesnio slėgio oru arba inertinėmis dujomis.

2.

Eksploatacinio slėgio vamzdžių tarp vienintelio slėgio reguliatoriaus arba paskutinio slėgio reguliatoriaus uždaromojo įtaiso, nurodyto 14.09 straipsnio 4 dalyje, ir prieš dujas naudojančius prietaisus sumontuotų sklendžių:

 

sandarumo bandymas, atliekamas 1 baru už atmosferos slėgį didesnio slėgio oru arba inertinėmis dujomis.

3.

Vamzdžių, esančių tarp vienintelio slėgio reguliatoriaus arba paskutinio slėgio reguliatoriaus uždaromojo įtaiso, nurodyto 14.09 straipsnio 4 dalyje, ir dujas naudojančių prietaisų reguliatorių:

 

sandarumo bandymas 0,15 baro už atmosferos slėgį didesniu slėgiu.

4.

Atliekant 1 dalies b punkte, 2 ir 3 dalyse nurodytus bandymus, laikoma, kad vamzdžiai yra nelaidūs dujoms, jeigu praėjus pakankamai laiko susilyginti su aplinkos temperatūra bandomas slėgis nesumažėja po papildomų 10 minučių bandymo.

5.

Talpyklų jungių, vamzdžių sandūrų ir kitų jungiamųjų detalių, kurias talpyklose veikia slėgis, ir sandūrų tarp slėgio reguliatorių bei skirstomojo vamzdžio:

 

sandarumo bandymas atliekamas eksploataciniu slėgiu, naudojant putojančią medžiagą.

6.

Visi dujas naudojantys prietaisai turi būti pradedami naudoti nominaliu galingumu ir išbandoma, ar degimo procesas vyksta tinkamai ir ar, nustačius kitą galingumą, nesutrinka.

Siekiant užtikrinti tinkamą veikimą, turi būti patikrinti nuo liepsnos užgesimo apsaugantys įtaisai.

7.

Atlikus 6 dalyje nurodytą bandymą turi būti patikrinama, ar po penkių minučių kiekvieno prie dūmtakio prijungto dujas naudojančio prietaiso veikimo nominaliu galingumu, uždarius langus bei duris ir veikiant vėdinimo įtaisams per oro įleidimo vamzdį į patalpą nesiskverbia degimo dujos.

Nustačius, kad dujos skverbiasi ilgiau nei tik tam tikrą laiką, priežastis turi būti nedelsiant nustatoma ir pašalinama. Prietaiso neleidžiama naudoti tol, kol neištaisomi visi defektai.

14.15 straipsnis

Atestavimas

1.   Bendrijos sertifikate turi būti patvirtinimas, kad visi suskystintųjų dujų įrenginiai atitinka šio skyriaus reikalavimus.

2.   Atestavimą išduoda 14.13 straipsnyje nurodytą priėmimo bandymą atlikusi tikrinimo įstaiga.

3.   Atestavimas galioja ne ilgiau negu trejus metus. Jis gali būti pratęsiamas tik pagal 14.13 straipsnį atlikus kitą priėmimo bandymą.

Jei laivo savininkas arba jo atstovas pateikia pagrįstą prašymą, tikrinimo įstaiga išimties tvarka atestavimo galiojimą gali pratęsti ne ilgiau negu trims mėnesiams, neatlikdama 14.13 straipsnyje nurodyto priėmimo bandymo. Apie pratęsimą turi būti įrašoma Bendrijos sertifikate.

15 SKYRIUS

KONKRETŪS REIKALAVIMAI KELEIVINIAMS LAIVAMS

15.01 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Netaikomos šios nuostatos:

a)

3.02 straipsnio 1 dalies b punktas;

b)

4.01-4.03 straipsniai;

c)

8.08 straipsnio 2 dalies antras sakinys ir 7 dalis;

d)

didesnei negu 50V nominaliajai įtampai — 9.14 straipsnio 3 dalies antras sakinys.

2.   Keleiviniuose laivuose turi būti draudžiama ši įranga:

a)

suskystintąsias dujas arba skystąjį kurą deginantys žibintai pagal 12.07 straipsnio 3 dalį;

b)

garinamieji mazuto šildytuvai su degikliais pagal 13.04 straipsnį;

c)

kietojo kuro šildytuvai pagal 13.07 straipsnį;

d)

degiklius su dagčiais turintys įtaisai pagal 13.02 straipsnio 2 ir 3 dalis, ir

e)

suskystintųjų dujų prietaisai pagal 14 skyrių.

3.   Laivams be nuosavo varomojo mechanizmo nesuteikiamos licencijos keleiviams vežti.

4.   Keleiviniuose laivuose pagal šio skyriaus nuostatas turi būti numatytos zonos, skirtos riboto judrumo asmenims. Jei šio skyriaus nuostatas, kuriomis atsižvelgiama į ypatingus riboto judrumo asmenų saugos poreikius, yra sunku taikyti praktiškai arba jei dėl to būtų patiriamos nepagrįstai didelės išlaidos, remdamasi rekomendacija, tikrinimo įstaiga gali suteikti išimtis dėl šių nuostatų šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Šios leidžiančios nukrypti nuostatos turi būti nurodomos Bendrijos sertifikate.

15.02 straipsnis

Laivų korpusai

1.   Atliekant 2.09 straipsnyje nurodytus patikrinimus, plieninių keleivinių laivų išorės apkalos storis nustatomas taip:

a)

keleivinių laivų išorinio korpuso dugno, korpuso žiaunų ir šoninės apkalos mažiausias storis tmin turi būti nustatomas pagal didesnę iš šių formulių vertę:

Formula;

Formula.

Šiose formulėse:

f

=

1 + 0,0013 · (a – 500);

a

=

išilginis arba skersinis atstumas tarp rėmų [mm], ir jei atstumas tarp rėmų yra mažesnis negu 400 mm, įrašoma, kad a = 400 mm;

b)

Leidžiamas už pagal pirmiau pateiktą a punktą nustatytą mažiausią vertę mažesnis apkalos plokštės storis, jei leistinoji vertė buvo nustatyta ir patvirtinta matematiniais pakankamo laivo korpuso stiprumo (išilginio, skersinio ir atskirų vietų) įrodymais.

c)

Pagal pirmiau pateiktą a arba b punktą apskaičiuotas išorės apkalos storis nė viename taške nėra mažesnis negu 3 mm.

d)

Apkalos plokštės atnaujinamos, jei dugno, korpuso žiaunų arba šoninės plokštės storis yra mažesnis už pagal pirmiau pateiktą a arba b punktą, jas siejant su c punktu, nustatytą mažiausią vertę.

2.   Pertvarų skaičius ir vieta turi būti pasirenkami taip, kad apsemtas laivas liktų plūdrus pagal 15.03 straipsnio 7-13 dalis. Kiekviena vidaus konstrukcijos dalis, turinti įtakos laivų atskyrimo pertvaromis veiksmingumui, turi būti nelaidi vandeniui ir suprojektuota taip, kad būtų išsaugotas atskyrimo pertvaromis vientisumas.

3.   Atstumas tarp taraninės pertvaros ir laivapriekio statmens turi būti ne mažesnis negu 0,04 LWL ir ne didesnis negu 0,04 LWL + 2 m.

4.   Skersinėje pertvaroje gali būti įrengta pertvaros niša, jei visos šio pertvaros susiaurėjimo dalys yra saugioje zonoje.

5.   Pertvaros, į kurias atsižvelgiama pagal 15.03 straipsnio 7-13 dalis atliekant apgadinto laivo stovumo skaičiavimą, turi būti vandeniui nelaidžios ir montuojamos iki pertvarų denio. Jei pertvarų denio nėra, pertvaros turi siekti bent 20 cm virš ribinės grimzlės linijos.

6.   Pertvarose turi būti įrengiama kuo mažiau angų, atsižvelgiant į konstrukcijos tipą ir įprastą laivo eksploataciją. Angos ir išgrąžos turi nemažinti pertvarų nelaidumo vandeniui.

7.   Taraninėse pertvarose neturi būti angų ir durų.

8.   Pertvarose, kuriomis pagal 5 dalį mašinų skyriai atskiriami nuo keleivių zonų arba įgulos ir laive dirbančio personalo gyvenamųjų patalpų, neturi būti durų.

9.   5 dalyje nurodytose pertvarose esančios rankomis atidaromos durys be nuotolinio valdymo turi būti leidžiamos tik zonose, į kurias negali patekti keleiviai. Jos:

a)

visuomet turi būti uždarytos ir atidaromos trumpam tik tam, kad būtų galima įeiti;

b)

turi turėti tinkamus įtaisus, kad jas būtų galima greitai ir saugiai uždaryti;

c)

ant jų abiejų durų pusių turi būti šis užrašas:

„Praėjus pro duris nedelsiant jas uždaryti“

10.   5 dalyje nurodytose pertvarose esančios durys, kurios būna ilgai atidarytos, turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

Jas turi būti galima uždaryti iš abiejų pertvaros pusių ir iš lengvai prieinamos vietos virš pertvarų denio.

b)

Duris uždarius nuotolinio valdymo įtaisu, jas vėl turi būti galima vietoje saugiai atidaryti ir uždaryti. Kiliminė danga, apatiniai aptvarai ar kitos kliūtys turi netrukdyti jas uždaryti.

c)

Durų uždarymas nuotoliniu būdu trunka ne trumpiau negu 30, bet ne ilgiau negu 60 sekundžių.

d)

Uždarant duris turi įsijungti automatinis garso avarinės signalizacijos signalas.

e)

Durų pavara ir avarinės signalizacijos signalas taip pat turi galėti veikti nepriklausomai nuo laivo elektros energijos tiekimo. Nuotolinio valdymo vietoje turi būti įtaisas, rodantis, ar durys yra atidarytos ar uždarytos.

11.   5 dalyje nurodytose pertvarose esančios durys ir jų pavaros turi būti saugioje zonoje.

12.   Vairinėje turi būti avarinės signalizacijos sistema, rodanti, kurios iš 5 dalyje nurodytose pertvarose esančių durų yra atidarytos.

13.   Vamzdžiai ir vėdinimo kanalai su atvirais galais turi būti taip susiaurinti, kad galimo apsėmimo atveju per juos nebūtų užtvindytos kitos patalpos arba talpyklos.

a)

Jei keli skyriai yra sujungiami atvirais vamzdžiais arba vėdinimo kanalais, šie vamzdžiai arba vėdinimo kanalai turi būti klojami tinkamoje vietoje virš vaterlinijos, atitinkančios didžiausią galimą užtvindymo lygį.

b)

Vamzdynas gali neatitikti a punkto reikalavimo, jei tose vietose, kuriose jis kerta pertvaras, yra įrengti uždaromieji įtaisai, kuriuos galima valdyti nuotoliniu būdu iš virš pertvarų denio esančios vietos.

c)

Jei vamzdyno sistemoje nėra atviros išleidžiamosios angos į skyrių, laikoma, kad apgadinus šį skyrių vamzdynas bus nepažeistas, jei jis paklotas per saugią zoną ir yra daugiau negu 0,50 m virš laivo dugno.

14.   Pertvaros durų nuotolinio valdymo priemonės pagal 10 dalį ir uždaromieji įtaisai virš pertvarų denio pagal 13 dalies b punktą turi būti aiškiai atitinkamai pažymimi.

15.   Jei yra įrengti dvigubi dugnai, jų aukštis turi būti ne mažesnis negu 0,60 m, o jei yra įrengtos sparno tuštumos, jų plotis turi būti ne mažesnis negu 0,60 m.

16.   Langai gali būti po ribinės grimzlės linija, jei jie yra vandeniui nelaidūs, negali būti atidaryti, yra pakankamo stiprumo ir atitinka 15.06 straipsnio 14 dalį.

15.03 straipsnis

Stovumas:

1.   Pareiškėjas, remdamasis skaičiavimu pagal rezultatus, gautus pritaikius neapgadinto laivo stovumo standartą, turi įrodyti, kad neapgadinto laivo stovumas yra tinkamas. Visi skaičiavimai turi būti atliekami pagal laisvą diferentą ir grimzdimą.

2.   Neapgadinto laivo stovumas turi būti įrodomas šiomis standartinės apkrovos sąlygomis:

a)

reiso pradžioje:

100 % keleivių, 98 % kuro ir gėlo vandens, 10 % nuotekų;

b)

reiso metu:

100 % keleivių, 50 % kuro ir gėlo vandens, 50 % nuotekų;

c)

reiso pabaigoje:

100 % keleivių, 10 % kuro ir gėlo vandens, 98 % nuotekų;

d)

laivas be krovinio:

be keleivių, 10 % kuro ir gėlo vandens, be nuotekų.

Visomis standartinės apkrovos sąlygomis laikoma, kad balasto talpyklos yra tuščios arba pripildytos esant normalioms eksploatacijos sąlygoms.

3 dalies d punkto reikalavimo vykdymas, kaip išankstinė sąlyga balastui keisti laivui plaukiant, turi būti įrodomas šiomis apkrovos sąlygomis:

100 % keleivių, 50 % kuro ir gėlo vandens, 50 % nuotekų, visų kitų skysčių (įskaitant balasto) talpyklos laikomos esančios užpildytomis 50 %.

Jei šios sąlygos negalima įvykdyti, Bendrijos sertifikato 52 langelyje įrašoma, kad laivui plaukiant balasto talpyklos gali būti tik tuščios arba pilnos ir kad plaukiant balasto sąlygos nekeičiamos.

3.   Pakankamo neapgadinto laivo stovumo įrodymai skaičiavimais gaunami pagal šias 2 dalies a-d punktuose paminėto neapgadinto laivo stovumo ir standartinės apkrovos sąlygų apibrėžtis:

a)

didžiausias atstatomasis petys hmax yra tada, kai laivo pasvirimo kampas φmax ≥ 15°, ir yra ne mažesnis negu 0,20 m. Tačiau jei φf < φmax, užtvindymo kampo φf atstatomasis petys turi būti ne mažesnis negu 0,20 m;

b)

užtvindymo kampas φf yra ne mažesnis negu 15°;

c)

plotas A po atstatomojo peties kreive, atsižvelgiant į φf ir φmax padėtį, turi būti už šias vertes ne mažesnio dydžio:

Atvejis

 

 

A

1

φmax = 15°

 

0,07 mrad, kai kampas φ = 15°

2

15° < φmax < 30°

φmax ≤ φf

0,055 + 0,001 · (30 – φmax) mrad, kai kampas φmax

3

15° < φf < 30°

φmax > φf

0,055 + 0,001 · (30 – φf) mrad, kai kampas φf

4

φmax ≥ 30° ir φf ≥ 30°

 

0,055 mrad, kai kampas φ = 30°

Kur

hmax

didžiausias petys,

φ

pasvirimo kampas,

φf

žemyn nukreipto užtvindymo kampas, kuris yra laivo pasvirimo kampas, kuriam esant apsemiamos korpuso, antstato arba denio kabinų angos, kurių negalima uždaryti taip, kad būtų atsparios oro sąlygoms,

φmax

pasvirimo kampas, kai susidaro didžiausias atstatomasis petys,

A

plotas po atstatomųjų pečių kreive.

d)

pradinis metacentrinis aukštis GMo, pakoreguotas atsižvelgiant į skysčio talpyklų laisvųjų paviršių poveikį, turi būti ne mažesnis negu 0,15 m;

e)

kiekvienu iš šių dviejų atvejų laivo pasvirimo kampas turi neviršyti 12°:

aa)

pagal 4 ir 5 dalis taikant keleivių ir vėjo sukeltą pasvirimo momentą;

bb)

pagal 4 ir 6 dalis taikant keleivių ir laivo posūkio sukeltą pasvirimo momentą.

f)

jei pasvirimo momentas atsiranda dėl pagal 4, 5 ir 6 dalis keleivių, vėjo ir laivo posūkio sukeltų momentų, liekamasis viršvandeninis bortas yra ne mažesnis negu 200 mm;

g)

laivų, kurių langai arba kitos korpuso angos yra po pertvarų deniais ir nėra sandariai uždarytos, liekamasis saugus atstumas yra ne mažesnis negu 100 mm, pritaikius pagal f punktą susidariusius tris pasvirimo momentus.

4.   Pasvirimo momentas, susidaręs dėl vienoje laivo pusėje susirinkusių asmenų, apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Mp = g · P · y = g · Σ Pi · y i[kNm]

kurioje:

P

=

bendra laive esančių asmenų masė [t], apskaičiuota didžiausią leistiną keleivių skaičių sudėjus su didžiausią normaliomis eksploatacijos sąlygomis laive dirbančio personalo ir įgulos narių skaičiumi, darant prielaidą, kad vidutinė vieno asmens masė yra 0,075 t,

y

=

horizontalus atstumas nuo vidurio linijos iki bendros asmenų masės P svorio centro [m],

g

=

laisvasis pagreitis (g = 9,81 m/s2),

Pi

=

plote Ai susirinkusių asmenų masė [t],

Pi

=

ni · 0,075 · Ai [t]

kurioje:

Ai

=

asmenų užimamas plotas [m2],

ni

=

asmenų skaičius vienam kvadratiniam metrui,

laisvu denio zonu ir denio zonu su kilnojamais baldais ni = 4; denio zonu su pritvirtintais sedimaisiais baldais, pavyzdžiui, suolais, ni apskaiciuojamas tariant, kad vienam asmeniui skiriamas 0,45 m plocio ir 0,75 m gylio sedimasis plotas

yi

=

horizontalus atstumas nuo vidurio linijos iki ploto Ai geometrinio centro [m].

Skaičiuojama darant prielaidą, kad asmenys yra susitelkę ir prie dešiniojo, ir prie kairiojo borto.

Asmenų pasiskirstymas atitinka stovumo požiūriu nepalankiusią pasiskirstymą. Skaičiuojant asmenų sukeliamą momentą daroma prielaida, kad kajutės yra tuščios.

Apskaičiuojant apkrovos atvejus laikoma, kad asmens svorio centras yra 1 m virš žemiausio denio taško, kai LWL yra lygus 0,5, neatsižvelgiant į denio išlinkį ir darant prielaidą, kad vieno asmens masė yra 0,075 t.

Išsamus asmenų užimamų denio plotų skaičiavimas nebūtinas, jei naudojamos šios vertės:

P

=

1,1 · Fmax · 0,075

į vienos dienos reisus plaukiančių laivų atveju,

1,5 · Fmax · 0,075

laivų su kajutėmis atveju,

kurioje:

Fmax

=

didžiausia leistinas keleivių skaičius laive

y

=

B/2 [m]

5.   Vėjo slėgio (Mw) sukeltas momentas apskaičiuojamas taip:

 

Mw = pw · Aw · (lw+T/2) [kNm]

kur

pw

=

savitasis vėjo slėgis, lygus 0,25 kN/m2;

Aw

=

horizontali laivo plokštuma virš grimzlės plokštumos nagrinėjamomis apkrovos sąlygomis (m2);

lw

=

atstumas nuo grimzlės plokštumos iki horizontalios plokštumos AW svorio centro nagrinėjamomis apkrovos sąlygomis (m).

6.   Dėl išcentrinės jėgos (Mdr), sukeltos dėl laivo posūkio, susidaręs momentas apskaičiuojamas taip:

 

Mdr = cdr · CB · v2 · D/LWL · (KG – T/2) [kNm]

kurioje:

cdr

=

koeficientas, lygus 0,45;

CB

=

valdentalpos koeficientas (jei jo vertė nežinoma, daroma prielaida, kad jis lygus 1,0);

v

=

didžiausias laivo greitis (m/s);

KG

=

atstumas nuo svorio centro iki kilio linijos (m).

Keleivinių laivų su varomosiomis sistemomis pagal 6.06 straipsnį Mdr nustatomas eksploataciniais laivo ar modelio bandymais arba atitinkamais skaičiavimais.

7.   Pareiškėjas sumažėjusio plūdrumo metodu pagrįstais skaičiavimais turi įrodyti, kad apgadinto laivo stovumas yra tinkamas laivo užtvindymo atveju. Visi skaičiavimai turi būti atliekami pagal laisvą diferentą ir grimzdimą.

8.   Laivo plūdrumas užtvindymo atveju įrodomas 2 dalyje nurodytomis standartinėmis apkrovos sąlygomis. Atitinkamai pakankamas stovumas turi būti matematiškai įrodomas trijuose tarpiniuose užtvindymo etapuose (kai laivas apsemtas 25 %, 50 % ir 75 %) ir paskutiniame užtvindymo etape.

9.   Keleiviniai laivai turi atitikti 1 skyriaus būseną ir 2 skyrių būseną.

Užtvindymo atveju turi būti atsižvelgiama į šias prielaidas dėl apgadinto ploto:

 

vieno skyriaus būsena

dviejų skyrių būsena

Apgadintų šonų matmenys

 

išilginis l [m]

1,20 + 0,07 · LWL

skersinis b [m]

B/5

0,59

vertikalus h [m]

nuo laivo dugno iki viršaus, nenustatant ribų

Apgadinto dugno matmenys

 

išilginis l [m]

1,20 + 0,07 · LWL

skersinis b [m]

B/5

vertikalus h [m]

0,59; pagal 15.02 straipsnio 13 dalies c punktą įrengtas vamzdynas laikoms neapgadintu

a)

1 skyriaus būsenos atveju galima daryti prielaidą, kad pertvaros yra neapgadintos, jei atstumas tarp dviejų gretimų pertvarų yra didesnis negu apgadinimo ilgis. Atliekant skaičiavimus neatsižvelgiama į išilgines pertvaras, esančias mažesniu negu B/3 atstumu nuo išorinės apkalos, nustatomu statmenai nuo metalinės korpuso apkalos ties didžiausia grimzle iki vidurio linijos.

b)

2 skyrių būsenos atveju daroma prielaida, kad apgadintame plote apgadintos visos pertvaros. Tai reiškia, kad pertvarų padėtis turi būti pasirenkama taip, kad būtų užtikrinta, kad keleivinis laivas galėtų išsilaikyti vandens paviršiuje, jei būtų išilgai užtvindyti du arba daugiau gretimų skyrių.

c)

Žemiausias kiekvienos vandeniui nelaidžios angos (pvz., durys, langai, liukai) taškas turi būti bent 0,10 m virš apgadintos vaterlinijos. Pertvarų denis paskutiniame užtvindymo etape neturi būti po vandeniu.

d)

Daroma prielaida, kad laidumas yra lygus 95 %. Jei skaičiavimu įrodoma, kad vidutinis bet kurio skyriaus laidumas yra mažiau negu 95 %, galima naudoti apskaičiuotą vertę.

Imtinos vertės turi būti ne mažesnės negu:

Holu

95 %

Mašinu skyriu ir katiliniu

85 %

Bagažo saugyklu ir atsargu sandeliu

75 %

Dvigubu dugnu, kuro bunkeriu, balasto ir kitu talpyklu, atsižvelgiant i tai, ar pagal naudojimo paskirti turi buti daroma prielaida, ar jie užpildyti ar tušti, laivui pluduriuojant didžiausios grimzles plokštumoje

0 arba 95%

Laisvojo paviršiaus poveikis tarpiniuose užtvindymo etapuose turi būti apskaičiuojamas pagal bendrą apgadintų skyrių paviršiaus plotą.

e)

Jei dėl mažesnio negu pirmiau nurodyta dydžio apgadinimo pasvirimas yra didesnis arba metacentrinis aukštis sumažėja labiau, į tokį apgadinimą turi būti atsižvelgiama atliekant skaičiavimus.

10.   Visais 8 dalyje nurodytais tarpiniais užtvindymo etapais turi būti laikomasi šių kriterijų:

a)

pasvirimo kampas φ atitinkamo tarpinio etapo pusiausvyros padėtyje neturi viršyti 15°;

b)

viršijus atitinkamo tarpinio etapo pusiausvyros padėties pasvirimą, atstatomojo peties kreivės teigiamoje dalyje atstatomojo peties vertė turi būti GZ ≥ 0,02 m prieš pirmai neapsaugotai angai panyrant po vandeniu arba prieš laivo pasvirimo kampui φ pasiekiant 25°;

c)

angos, kurios nėra vandeniui nelaidžios, neturi panirti po vandeniu, kol nepasiekiamas atitinkamo tarpinio etapo pusiausvyros padėties pasvirimas.

11.   Paskutiniuoju užtvindymo etapu, atsižvelgiant į dėl asmenų atsiradusį pasvirimo momentą pagal 4 dalį, turi būti atitinkami šie kriterijai:

a)

pasvirimo kampas φE neturi viršyti 10°;

b)

virš pusiausvyros padėties atstatomojo peties kreivės teigiamoje dalyje atstatomojo peties vertė turi būti GZR ≥ 0,05 m, kai plotas A ≥ 0,0065 mrad. Šios mažiausios stovumo vertės taikomos, kol apsemiama pirma neapsaugota anga arba bet kuriuo atveju, kol laivo pasvirimo kampas pasiekia φm ≤ 25°;

Image

c)

vandeniui laidžios angos, neturi būti po vandeniu, kol nepasiekta pusiausvyros padėtis; jei iki tol šios angos yra apsemiamos, atliekant apgadinto laivo stovumo skaičiavimus, patalpos, į kurias angos išeina, laikomos apsemtomis.

12.   Uždaromieji įtaisai, kuriuos galima sandariai uždaryti, turi būti atitinkamai pažymimi.

13.   Jei yra kompensuojamojo užtvindymo angos nesimetriškam užtvindymui išlyginti, joms taikomos šios sąlygos:

a)

apskaičiuojant kompensuojamąjį užtvindymą taikoma TJO rezoliucija A.266 (VIII);

b)

jos turi būti automatinės;

c)

jose turi nebūti uždaromųjų įtaisų;

d)

bendras kompensavimui skiriamas laikas turi neviršyti 15 minučių.

15.04 straipsnis

Saugus atstumas ir viršvandeninis bortas

1.   Saugus atstumas turi būti ne mažesnis už šių dydžių sumą:

a)

leistinojo laivo pasvirimo kampo sukelto papildomo horizontalaus nugrimzdimo, matuojamo ant išorės apkalos, pagal 15.03 straipsnio 3 dalies e punktą, ir

b)

liekamojo saugaus atstumo pagal 15.03 straipsnio 3 dalies g punktą.

Laivuose be pertvarų denio saugus atstumas turi būti ne mažesnis negu 500 mm.

2.   Viršvandeninis bortas turi būti ne mažesnis už šių dydžių sumą:

a)

leistinojo laivo pasvirimo kampo sukelto papildomo horizontalaus nugrimzdimo, matuojamo ant išorės apkalos, pagal 15.03 straipsnio 3 dalies e punktą, ir

b)

liekamojo viršvandeninio borto pagal 15.03 straipsnio 3 dalies f punktą.

Tačiau viršvandeninis bortas turi būti ne mažesnis negu 300 mm.

3.   Didžiausios grimzlės plokštuma nustatoma taip, kad užtikrintų atitiktį saugiam atstumui pagal šio straipsnio 1 dalį ir viršvandeniniam bortui pagal 2 dalį ir 15.02 ir 15.03 straipsnius.

4.   Saugai užtikrinti tikrinimo įstaiga gali nustatyti didesnį saugų atstumą arba didesnį viršvandeninį bortą.

15.05 straipsnis

Didžiausias leistinas keleivių skaičius

1.   Tikrinimo įstaiga turi nustatyti didžiausią leistiną keleivių skaičių ir jį įrašyti Bendrijos sertifikate.

2.   Didžiausia leistinas keleivių skaičius neturi viršyti nė vienos iš šių verčių:

a)

keleivių skaičiaus, kuriam skirtos evakuacijos zonos buvimas įrodytas pagal 15.06 straipsnio 8 dalį;

b)

keleivių skaičiaus, į kurį buvo atsižvelgta atliekant stovumo apskaičiavimą pagal 15.03 straipsnį;

c)

turimo keleiviams skirtų gultų skaičiaus laivuose su kajutėmis, naudojamiems reisams su nakvyne.

3.   Laivų su kajutėmis, kurie yra naudojami ir kaip į vienos dienos reisus plaukiantys laivai, keleivių skaičius apskaičiuojamas ir tuo atveju, kai jie naudojami kaip į vienos dienos reisus plaukiantys laivai ir kaip laivai su kajutėmis, ir įrašomas Bendrijos sertifikate.

4.   Didžiausias leistinas keleivių skaičius nurodomas aiškiai įskaitomais užrašais, esančiais gerai matomose laivo vietose.

15.06 straipsnis

Keleiviams skirtos patalpos ir zonos

1.   Keleiviams skirtos patalpos:

a)

visuose deniuose turi būti išdėstytos už taraninės pertvaros lygio laivagalio link ir, jei jos yra po pertvarų deniu, jos turi būti išdėstytos laivapriekio link nuo achterpiko pertvaros lygio, ir

b)

turi būti atskirtos nuo mašinų skyrių ir katilinių taip, kad į jas negalėtų prasiskverbti dujos;

c)

turi būti išdėstytos taip, kad jų nekirstų žiūrėjimo linijos pagal 7.02 straipsnį.

2.   11.13 straipsnyje nurodytos degiesiems skysčiams laikyti skirtos spintos ir patalpos turi būti ne keleivių zonoje.

3.   Keleiviams skirtų patalpų išėjimų skaičius ir plotis turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

Patalpos arba patalpų grupės, suprojektuotos arba suplanuotos 30 arba daugiau keleivių arba kuriose yra 12 arba daugiau keleivių skirti gultai, turi bent du išėjimus. Į vienos dienos reisus plaukiančiuose laivuose vietoj vieno iš šių dviejų išėjimų gali būti du avariniai išėjimai.

b)

Jei patalpos yra po pertvarų deniu, vienas iš išėjimų gali būti pagal 15.02 straipsnio 10 dalį vandeniui nelaidžios pertvaros durys į gretimą skyrių, iš kurio galima patekti tiesiai į viršutinį denį. Kitas išėjimas turi išeiti tiesiai arba, jei leidžiama pagal a punktą, yra avarinis išėjimas į atvirą orą arba į pertvarų denį. Šis reikalavimas netaikomos atskiroms kajutėms.

c)

Išėjimai pagal a ir b punktus turi būti tinkamai išdėstomi, jų pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 0,80 m, o aukščio prošvaisa — ne mažesnė negu 2,00 m. Keleivių kajučių ir kitų mažų patalpų durų pločio prošvaisa gali būti sumažinta iki 0,70 m.

d)

Visų daugiau negu 80 keleivių skirtų patalpų arba jų grupių atveju, keleiviams skirtų avarinių išėjimų, kuriais jie naudosis avarijos atveju, pločių suma turi būti ne mažesnė negu 0,01 m vienam keleiviui.

e)

Jei bendras išėjimų plotis nustatomas pagal keleivių skaičių, kiekvieno išėjimo plotis turi būti ne mažesnis negu 0,005 m vienam keleiviui.

f)

Avarinių išėjimų trumpiausia šoninė kraštinė turi būti ne mažesnė negu 0,60 m ilgio arba jų mažiausias skersmuo turi būti 0,70 m. Jie turi atsidaryti evakuacijos kryptimi ir turi būti pažymėti iš abiejų pusių.

g)

Patalpų, skirtų naudoti riboto judrumo asmenims, išėjimų pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 0,90 m. Išėjimų, paprastai naudojamų riboto judrumo asmenims įlipti į laivą ir iš jo išlipti, pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 1,50 m.

4.   Keleiviams skirtų patalpų durys turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

Išskyrus duris į jungiamuosius koridorius, jas turi būti galima atsidaryti į lauko pusę arba jos turi būti stumdomosios.

b)

Kajutės durys turi būti pagamintos taip, kad jas taip pat būtų galima bet kuriuo metu atrakinti iš išorės.

c)

Mechanizuotas duris turi būti lengva atidaryti, jei sutriktų elektros energijos tiekimas į jų mechanizmą.

d)

Mažiausias atstumas iš riboto judrumo asmenims naudoti skirtų durų pusės, iš kurios jos atsidaro, nuo durų staktos vidinio krašto užrakto pusėje iki gretimos statmenos sienos turi būti 0,60 m.

5.   Jungiamieji koridoriai turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

Jų pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 0,80 m arba, jei jie veda į patalpas, naudojamas daugiau negu 80 keleivių, ne mažesnė negu 0,01 m vienam keleiviui.

b)

Jų aukščio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 2,00 m.

c)

Jungiamųjų koridorių, skirtų naudoti riboto judrumo asmenims, pločio prošvaisa turi būti 1,30 m. Didesnio negu 1,50 m pločio jungiamuosiuose koridoriuose iš abiejų pusių turi būti turėklai rankoms.

d)

Jei keleiviams skirta laivo dalis arba patalpa yra sujungta vienu jungiamuoju koridoriumi, jo pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 1,00 m.

e)

Jungiamuosiuose koridoriuose neturi būti pakopų.

f)

Jie turi išeiti tik į atvirus denius, patalpas arba laiptus.

g)

Jungiamųjų koridorių aklavietės turi būti ne ilgesnės negu du metrai.

6.   Be 5 dalies nuostatų, evakuacijos keliai taip pat turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

Laiptai, išėjimai ir avariniai išėjimai išdėstomi taip, kad bet kurioje atitinkamoje zonoje kilus gaisrui iš kitų zonų būtų galima saugiai evakuoti asmenis.

b)

Evakuacijos keliai turi būti trumpiausias kelias į evakuacijos vietas pagal 8 dalį.

c)

Evakuacijos keliai neturi eiti per mašinų skyrius arba laivo virtuves.

d)

Evakuacijos keliuose neturi būti įrengiami skersiniai, kopėčios ar pan.

e)

Durys į evakuacijos kelius turi būti įstatytos taip, kad nesumažintų 5 dalies a arba d punkte nurodyto evakuacijos kelio mažiausio pločio.

f)

Evakuacijos keliai ir avariniai išėjimai turi būti aiškiai paženklinti. Ženklai turi būti apšviečiami avarine apšvietimo sistema.

7.   Evakuacijos keliuose ir avariniuose išėjimuose turi būti tinkama saugos nuorodų sistema.

8.   Visiems laive esantiems asmenims turi būti numatytos susirinkimo zonos, kurios atitinka šiuos reikalavimus:

a)

bendras susirinkimo zonų plotas (m2) turi atitikti ne mažesnes vertes, negu apskaičiuota pagal šias formules:

Į vienos dienos reisus plaukiančių laivų:

:

AS = 0,35 · Fmax [m2]

Laivų su kajutėmis:

:

AS = 0,45 · Fmax [m2]

Šiose formulėse:

Fmax

didžiausias leistinas keleivių skaičius laive

b)

Kiekviena atskira susirinkimo arba evakuacijos vieta turi būti didesnio negu 10 m2 ploto.

c)

Susirinkimo zonose neturi būti nei kilnojamų, nei pritvirtintų baldų.

d)

Jei kilnojamas baldas yra patalpoje, kurioje yra nustatytos susirinkimo zonos, jis turi būti tinkamai pritvirtintas, kad neslystų.

e)

Gelbėjimo prietaisai turi būti lengvai pasiekiami iš evakuacijos vietų.

f)

Iš šių evakuacijos vietų turi būti galima saugiai evakuoti asmenis per bet kurį laivo bortą.

g)

Susirinkimo zonos turi būti virš ribinės grimzlės linijos.

h)

Susirinkimo ir evakuacijos vietos turi būti pažymimos saugos plane ir turi būti pažymėtos laive.

i)

Jei pritvirtintos kėdės arba suolai yra patalpoje, kurioje yra nustatytos susirinkimo zonos, apskaičiuojant bendrą susirinkimo zonų plotą pagal a punktą į atitinkamą asmenų skaičių atsižvelgti nebūtina. Tačiau asmenų skaičius, į kuriam skirtas pritvirtintas kėdes arba suolus tam tikroje patalpoje yra atsižvelgta, neturi viršyti asmenų skaičiaus, kuriam šioje patalpoje yra skirtos susirinkimo zonos.

j)

d ir i punktų nuostatos taip pat taikomos laisviems deniams, kuriuose yra nustatytos susirinkimo zonos.

k)

Jei laive yra 15.09 straipsnio 5 dalį atitinkančių kolektyvinių gelbėjimo priemonių, apskaičiuojant bendrą a punkte nurodytų susirinkimo zonų paviršiaus plotą, į asmenų skaičių, kuriam jų užtenka, gali būti neatsižvelgiama.

l)

Tačiau visais atvejais, jei mažinami i-k punktų dydžiai, bendras plotas pagal a punktą turi būti pakankamas bent 50 % didžiausio leistino keleivių skaičiaus.

9.   Laiptai ir jų aikštelės keleivių zonose turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

Jie turi būti pastatyti pagal Europos standartą EN 13056:2000.

b)

Jų pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 0,80 m arba, jei jie veda į daugiau negu 80 keleivių naudojamus jungiamuosius koridorius arba zonas, ne mažesnė negu 0,01 m vienam keleiviui.

c)

Jų pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 1,00 m, jei jie skirti tik patekti į keleiviams skirtą patalpą.

d)

Jei toje pat patalpoje nėra bent vienerių laiptų abiejose laivo pusėse, jie turi būti saugioje zonoje.

e)

Be to, laiptai, skirti naudoti riboto judrumo asmenims, turi atitikti šiuos reikalavimus:

aa)

laiptų nuolydis neturi viršyti 38°;

bb)

laiptų pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 0,90 m;

cc)

spiraliniai laiptai yra draudžiami;

dd)

laiptai neturi būti įrengti skersai laivo;

ee)

laiptų turėklai turi būti maždaug 0,30 m virš laiptų viršaus ir apačios, tačiau turi neapriboti judėjimo kelių;

ff)

turėklai, bent pirmosios ir paskutinės pakopos priekinės pusės bei grindų danga laiptų galuose turi būti išsiskiriančios spalvos.

Liftai, skirti riboto judrumo asmenims, ir keliamoji įranga, pavyzdžiui, laiptų keltuvai arba keliamosios platformos, turi būti pagaminti pagal atitinkamą standartą arba valstybės narės taisykles.

10.   Denio dalys, kurios yra skirtos keleiviams ir kurios nėra uždaros, turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

Aplink jas turi būti pritvirtinamas ne mažesnio negu 1,00 m aukščio apsauginis bortas arba apsauginis turėklas arba baliustrada, atitinkantys Europos standartą EN 711: 1995 ir esantys PF, PG arba PZ konstrukcijos tipo. Deniuose esantys apsauginiai bortai ir baliustrados, skirti naudoti riboto judrumo asmenims, turi būti ne mažesnio negu 1,10 m aukščio.

b)

Įlaipinimo ir išlaipinimo angos bei įranga ir angos kroviniui įkrauti arba iškrauti turi būti tokios, kad jas būtų galima pritvirtinti, o jų pločio prošvaisa būtų ne mažesnė negu 1,00 m. Angų, paprastai naudojamų riboto judrumo asmenims įlaipinti arba išlaipinti, pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 1,50 m.

c)

Jei įlaipinimo ir išlaipinimo angų ir įrangos negalima stebėti iš vairinės, turi būti numatomos optinės arba elektroninės priemonės.

d)

Susėdę keleiviai turi neužstoti žiūrėjimo linijų pagal 7.02 straipsnį.

11.   Keleiviams neskirtos laivo dalys, ypač įėjimai į vairinę, prie suktuvų ir į mašinų skyrius, turi būti tokios, kad jas būtų galima apsaugoti, kad į jas nepatektų pašaliniai. Prie visų tokių įėjimų gerai matomoje vietoje turi būti simbolis, pavaizduotas I priedėlio 1 pav.

12.   Trapai turi būti pagaminti pagal Europos standartą EN 14206: 2003. Nukrypstant nuo 10.02 straipsnio 2 dalies d punkto, jų ilgis gali būti mažesnis negu 4 m.

13.   Eismo zonų, skirtų naudoti riboto judrumo asmenims, pločio prošvaisa turi būti 1,30 m, prie jų negali būti didesnio negu 0,025 m aukščio laiptelių ir slenksčių. Prie eismo zonų, skirtų naudoti riboto judrumo asmenims, sienų 0,90 m virš grindų turi būti pritvirtinami turėklai.

14.   Eismo zonų stiklinės durys bei sienos ir lango stiklai turi būti iš grūdinto arba laminuoto stiklo. Jie taip pat gali būti iš sintetinės medžiagos, jei ją leidžiama naudoti pagal priešgaisrinės apsaugos reikalavimus.

Eismo zonų grindis siekiančios permatomos durys ir permatomos sienos turi būti gerai matomai pažymėtos.

15.   Antstatai arba jų stogai vien tik iš panoraminių langų turi būti tik iš medžiagų, kurios, įvykus nelaimingam atsitikimui, kiek įmanoma labiau sumažintų laive esančių asmenų sužeidimo pavojų.

16.   Geriamojo vandens sistemos turi atitikti bent 12.05 straipsnio reikalavimus.

17.   Turi būti įrengti keleiviams skirti tualetai. Bent vienas tualetas turi būti įrengtas naudoti riboto judrumo asmenims pagal atitinkamą standartą arba valstybės narės taisykles ir turi būti prieinamas iš zonų, skirtų naudoti riboto judrumo asmenims.

18.   Kajutės, kuriose nėra atsidarančių langų, turi būti prijungtos prie vėdinimo sistemos.

19.   Patalpos, kuriose apgyvena įgulos nariai arba laive dirbantis personalas, lygiai taip pat turi atitikti šio straipsnio nuostatas.

15.07 straipsnis

Varomoji sistema

Siekiant užtikrinti, kad įvykus pagrindinei varomajai sistemai įtakos turinčiam gedimui, laivas galėtų toliau plaukti varomas nuosava energija laivui manevruoti būtinu mažiausiu greičiu, be pagrindinės varomosios sistemos laivuose turi būti antroji savarankiška varomoji sistema.

Antroji nepriklausoma varomoji sistema turi būti atskirame mašinų skyriuje. Jei mašinų skyriai turi bendrų skiriamųjų sienų, jos turi būti pastatytos pagal 15.11 straipsnio 2 dalį.

15.08 straipsnis

Saugumą užtikrinantys įtaisai ir įranga

1.   Visuose keleiviniuose laivuose turi būti vidaus ryšio įranga pagal 7.08 straipsnį. Ši įranga taip pat turi būti valdymo punktuose ir, jei nėra tiesioginio ryšio iš vairinės, keleiviams skirtuose įėjimo ir evakuacijos vietose, kaip nurodyta 15.06 straipsnio 8 dalyje.

2.   Visos keleivių zonos turi būti pasiekiamos garsiakalbių sistema. Sistema turi būti suprojektuota taip, jog užtikrintų, kad perduodamą informaciją būtų galima aiškiai išskirti iš aplinkos triukšmo. Garsiakalbiai nėra privalomi, jei galimas tiesioginis ryšys tarp vairinės ir keleivių zonos.

3.   Laive turi būti avarinės signalizacijos sistema. Ją sudaro:

a)

Avarinės signalizacijos sistema, kuria keleiviai, įgulos nariai ir laive dirbantis personalas galėtų įspėti laivo vadovybę ir įgulą.

Šis avarinis signalas turėtų būti duodamas tik zonose, skirtose laivo vadovybei ir įgulai; avarinį signalą turi galėti išjungti tik laivo vadovybė. Avarinį signalą turi būti galima įjungti bent šiose vietose:

aa)

kiekvienoje kajutėje;

bb)

koridoriuose, liftuose ir trapų šachtose, kuriuose atstumas iki artimiausio įjungiamojo įtaiso nebūtų didesnis negu 10 m, o viename vandeniui nelaidžiame skyriuje turi būti bent vienas įjungiamasis įtaisas;

cc)

holuose, valgomuosiuose ir panašiose poilsio patalpose;

dd)

tualetuose, skirtuose naudoti riboto judrumo asmenims;

ee)

mašinų skyriuose, laivo virtuvėse ir panašiose patalpose, jei jose yra gaisro pavojus;

ff)

šaldyklose ir kituose sandėliuose.

Avarinio signalo įjungiamieji įtaisai turi būti įrengiami 0,85 1,10 m virš grindų.

b)

Avarinės signalizacijos sistema, kuria laivo vadovybė galėtų įspėti keleivius.

Šis avarinis signalas turi būti aiškiai girdimas visose keleiviams prieinamose patalpose, neturi būti galimybės jo supainioti su kitu garsu. Jį turi būti galima įjungti iš vairinės ir vietos, kurioje nuolat yra personalo.

c)

Avarinės signalizacijos sistema, kuria laivo vadovybė galėtų įspėti įgulą ir laive dirbantį personalą.

7.09 straipsnio 1 dalyje nurodyta avarinės signalizacijos sistema taip pat turi būti įrengta laive dirbančio personalo poilsio patalpose, šaldyklose ir kituose sandėliuose.

Avarinio signalo įjungiamieji įtaisai turi būti apsaugomi nuo netyčinio įjungimo.

4.   Kiekviename vandeniui nelaidžiame skyriuje turi būti triumo vandens lygio kontrolės signalas.

5.   Turi būti įrengiami du motoriniai triumo siurbliai.

6.   Laive turi būti stacionari drenažo sistema pagal 8.08 straipsnio 4 dalį.

7.   Šaldyklų duris, net ir užrakintas, taip pat galima atidaryti iš vidaus.

8.   Jei CO2 sistemos yra po deniu esančiose patalpose, jose turi būti įrengiama automatinė vėdinimo sistema, kuri automatiškai įsijungtų atidarius duris arba liuką į patalpą. Vėdinimo kanalai turi būti nuleidžiami iki 0,05 m virš šios patalpos grindų.

9.   Be pirmosios pagalbos rinkinio pagal 10.02 straipsnio 2 dalies f punktą, turi būti užtikrinamas pakankamas papildomų pirmosios pagalbos rinkinių skaičius. Pirmosios pagalbos rinkiniai ir jų laikymas turi atitikti 10.02 straipsnio 2 dalies f punkte išdėstytus reikalavimus.

15.09 straipsnis

Gelbėjimo įranga

1.   Be 10.05 straipsnio 1 dalyje nurodytų gelbėjimo plūdurų, visose keleiviams skirtose neuždarose denio dalyse iš abiejų laivo pusių ne didesniu negu 20 m atstumu vienas nuo kito turi būti gelbėjimo plūdurai, atitinantys Europos standartą EN 14144:2003.

Pusė visų privalomų gelbėjimo plūdurų turi turėti plūdriąją virvę, kuri būtų ne mažesnio negu 30 m ilgio ir 8-11 mm skersmens. Kita pusė privalomų gelbėjimo plūdurų turi turėti automatiškai užsidegančius žibintus su baterijomis, kurių negalėtų užgesinti vanduo.

2.   Be 1 dalyje nurodytų gelbėjimo plūdurų, laive turi būti ši parengta naudoti įranga:

a)

asmeninė gelbėjimo įranga pagal 10.05 straipsnio 2 dalį, skirta laive esančiam personalui, atsakingam už pareigų vykdymą pagal saugos tvarkaraštį;

b)

asmeninė gelbėjimo įranga, skirta kitam laive esančiam personalui pagal Europos standartą EN 395:1998 arba EN 396:1998.

3.   Keleiviniuose laivuose turi būti tinkama įranga, kuria asmenis būtų galima saugiai perkelti į seklumas, krantą arba į kitą plaukiojančią priemonę.

4.   Be 1 ir 2 dalyse nurodytos gelbėjimo įrangos, laive turi būti asmeninė gelbėjimo įranga, atitinkanti Europos standartą EN 395: 1998 arba EN 396: 1998, kurios užtektų 100 % didžiausio leistino keleivių skaičiaus.

Jei asmeninė gelbėjimo įranga, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, nėra tinkama ir vaikams, laive turi būti asmeninė gelbėjimo įranga, atitinkanti Europos standartą EN 395:1998, skirta ne didesnio negu 30 kg svorio vaikams, kurios užtektų 10 % didžiausio leistino keleivių skaičiaus.

5.   Sąvoka „kolektyvinė gelbėjimo įranga“ apima laivo valtis pagal 10.04 straipsnį ir gelbėjimo plaustus.

Gelbėjimo plaustai:

a)

turi turėti užrašą, nurodantį jų paskirtį ir asmenų skaičių, kuriam leidžiama jais plaukti;

b)

turi turėti pakankamai vietos atsisėsti leistinam asmenų skaičiui;

c)

turi būti ne mažesnio negu 750 N plūdrumo vienam asmeniui gėlame vandenyje;

d)

turi turėti virvę, prikabintą prie keleivinio laivo, kad plaustai nebūtų nunešti;

e)

turi būti iš tinkamos medžiagos ir atsparūs naftai, naftos produktams ir iki 50 °C temperatūrai;

f)

turi pasiekti ir išlaikyti stovų diferentą; tam juose turi būti įrengiami atitinkami įtaisai, į kuriuos galėtų įsikabinti nurodytas asmenų skaičius;

g)

turi būti fluorescentinės oranžinės spalvos arba turėti iš visų pusių matomus ne mažesnio negu 100 cm2 ploto fluorescentinius paviršius;

h)

turi būti tokie, kad iš sukrovimo vietos juos galėtų atkabinti ir už borto greitai bei saugiai nuleisti vienas žmogus arba kad galėtų laisvai nuplaukti iš sukrovimo vietos;

i)

turi turėti tinkamas evakuacijos iš 15.06 straipsnio 8 dalyje nurodytų evakuacijos vietų į gelbėjimo plaustus priemones, jei vertikalus atstumas tarp evakuacijos vietų denio ir didžiausios grimzlės plokštumos yra didesnis negu 1 m.

6.   Papildomos kolektyvinės gelbėjimo priemonės — gelbėjimo įranga, užtikrinanti, kad keli asmenys galėtų išsilaikyti vandens paviršiuje. Jos:

a)

turi turėti užrašą, nurodantį jų paskirtį ir asmenų skaičių, kuriam leidžiama jais plaukti;

b)

turi būti ne mažesnio negu 100 N plūdrumo vienam asmeniui gėlame vandenyje;

c)

turi būti iš tinkamos medžiagos ir atsparios naftai, naftos produktams ir iki 50 °C temperatūrai;

d)

turi pasiekti ir išlaikyti stovų diferentą; tam juose turi būti įrengiami atitinkami įtaisai, į kuriuos galėtų įsikabinti nurodytas skaičius asmenų;

e)

turi būti fluorescentinės oranžinės spalvos arba turėti iš visų pusių matomus ne mažesnio negu 100 cm2 ploto fluorescentinius paviršius;

f)

turi būti tokios, kad juos iš sukrovimo vietos galėtų atkabinti ir už borto greitai bei saugiai nuleisti vieno asmuo arba kad galėtų laisvai nuplaukti iš sukrovimo vietos.

7.   Pripučiamos kolektyvinės gelbėjimo priemonės:

a)

turi turėti bent dvi atskiras oro kameras;

b)

nuleidus į vandenį turi automatiškai arba atlikus veiksmą ranka prisipūsti;

c)

turi pasiekti ir išlaikyti stovų diferentą, neatsižvelgiant į apkrovą, kurią turi išlaikyti, net jei pripūsta tik pusė oro kamerų.

8.   Gelbėjimo priemonės laive turi būti sukraunamos taip, kad prireikus jas būtų galima lengvai ir saugiai pasiekti. Paslėptos laikymo vietos turi būti aiškiai pažymimos.

9.   Gelbėjimo įranga turi būti tikrinama pagal gamintojo nurodymus.

10.   Laivo valtyje turi būti variklis ir paieškos prožektorius.

11.   Laive turi būti tinkami neštuvai.

15.10 straipsnis

Elektros įranga

1.   Apšvietimui turi būti leidžiama tik elektros įranga.

2.   9.16 straipsnio 3 dalis papildomai taip pat taikoma keleiviams skirtiems koridoriams ir poilsio patalpoms.

3.   Pakankamas apšvietimas ir avarinis apšvietimas turi būti įrengiamas šiose patalpose ir vietose:

a)

vietose, kuriose laikoma gelbėjimo įranga ir kuriose ši įranga paprastai yra parengiama naudoti;

b)

evakuacijos keliuose, keleiviams skirtose prieigos vietose, įskaitant trapus, įėjimus ir išėjimus, jungiamuosius koridorius, liftus ir gyvenamųjų patalpų zonų trapus, kajučių zonas ir gyvenamųjų patalpų zonas;

c)

prie evakuacijos kelių ir avarinių išėjimų ženklų;

d)

kitose zonose, skirtose naudoti riboto judrumo asmenims;

e)

valdymo kabinose, mašinų skyriuose, vairavimo įrangos patalpose ir jų išėjimuose;

f)

vairinėse;

g)

avarinėje elektros energijos tiekimo patalpoje;

h)

vietose, kuriose yra gesintuvai ir gaisro gesinimo įrangos valdymo svirtys;

i)

zonose, kuriose pavojaus atveju renkasi keleiviai, laive dirbantis personalas ir įgula.

4.   Laive turi būti įrengiama avarinė jėgainė, kurią sudaro avarinis energijos šaltinis ir avarinis skirstomasis skydas, kuri gali nedelsiant pradėti veikti kaip pakaitinis toliau išvardytos elektros įrangos energijos tiekimo šaltinis, nutrūkus energijos tiekimui į ją, jei pati įranga neturi atskiro energijos šaltinio:

a)

signalinių žiburių;

b)

garsinių avarinės signalizacijos prietaisų;

c)

avarinio apšvietimo pagal 3 dalį;

d)

radiotelefono įrenginių;

e)

avarinio signalo, garsiakalbių ir laivo pranešimų ryšio sistemos;

f)

paieškos prožektorių pagal 10.02 straipsnio 2 dalies i punktą;

g)

priešgaisrinės signalizacijos sistemos;

h)

kitos saugumą užtikrinančios įrangos, pavyzdžiui, automatinės didelio slėgio purkštuvų sistemos arba gaisro gesinimo siurblių;

i)

liftų ir keliamosios įrangos, kaip apibrėžta 15.06 straipsnio 9 dalies antrame sakinyje.

5.   Avarinio apšvietimo šviestuvai turi būti atitinkamai pažymimi.

6.   Avarinė jėgainė neturi būti įrengiama pagrindiniame mašinų skyriuje, ar patalpose, kuriose yra 9.02 straipsnio 1 dalyje nurodyti energijos šaltiniai, ar patalpoje, kurioje yra pagrindinis skirstomasis skydas; nuo šių patalpų ji turi būti atskiriama skiriamosiomis sienomis pagal 15.11 straipsnio 2 dalį.

Į elektros įrenginius avarijos atveju elektros energiją tiekiantys kabeliai turi būti paklojami taip ir tokia trasa, kad gaisro arba užtvindymo atveju elektros energijos tiekimas į šiuos įrenginius nenutrūktų. Šie kabeliai niekuomet netiesiami per pagrindinį mašinų skyrių, laivo virtuves arba patalpas, kuriose yra įrengtas pagrindinis energijos šaltinis ir su juo sujungta įranga, išskyrus, kiek tai būtina elektros energiją tiekti šiose zonose esančiai avarinei įrangai.

Avarinė jėgainė turi būti įrengiama virš ribinės grimzlės linijos.

7.   Kaip avarinį energijos šaltinį leidžiama naudoti šią įrangą:

a)

pagalbinę generatorių įrangą, turinčią atskirą savarankišką kuro tiekimo šaltinį ir savarankišką aušinimo sistemą, kuri nutrūkus elektros energijos tiekimui automatiškai įsijungtų ir per 30 sekundžių pradėtų tiekti elektros energiją arba, jei ji yra šalia vairinės arba bet kurios kitos vietos, kurioje nuolat yra įgulos narių, ją galima įjungti rankiniu būdu, arba

b)

akumuliatorių baterijas, kurios nutrūkus elektros energijos tiekimui automatiškai įsijungtų arba, jei jos yra šalia vairinės arba bet kurios kitos vietos, kurioje nuolat yra įgulos narių, jas galima įjungti rankiniu būdu. Jos turi galėti pakartotinai neįkrautos ir netinkamai nemažindamos įtampos nustatytą laikotarpį aprūpinti elektros energija pirmiau nurodytą elektros energiją naudojančią įrangą.

8.   Projektinis avarinio elektros energijos šaltinio darbo laikotarpis nustatomas pagal nustatytą keleivinio laivo paskirtį. Jis turi būti ne trumpesnis negu 30 minučių.

9.   Elektros sistemos izoliacijos varža ir įžeminimas turi būti išbandomi atliekant patikrinimus pagal 2.09 straipsnį.

10.   Pagal 9.02 straipsnio 1 dalį energijos šaltiniai veikia nepriklausomai vienas nuo kito.

11.   Pagrindinės arba avarinės elektros įrangos gedimas turi abipusiškai nepakenkti saugiai įrenginių eksploatacijai.

15.11 straipsnis

Priešgaisrinė sauga

1.   Medžiagų ir sudedamųjų dalių tinkamumą naudoti priešgaisrinės saugos požiūriu atitinkamais bandymų būdais turi nustatyti akredituota bandymų institucija.

a)

Bandymų institucija atitinka:

aa)

Atsparumo ugniai bandymų kodeksą, arba

bb)

Europos standartą EN ISO/IEC 17025: 2000 dėl bendrųjų bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijos reikalavimų.

b)

Pripažinti bandymų būdai medžiagų nedegumui nustatyti yra šie:

aa)

atsparumo ugniai bandymų kodekso 1 priedo 1 dalis, ir

bb)

lygiavertės vienos iš valstybių narių taisyklės.

c)

Pripažinti bandymų būdai, skirti nustatyti, ar medžiaga turi antipireno savybių, yra šie:

aa)

atitinkami reikalavimai, nustatyti Atsparumo ugniai bandymų kodekso 1 priedo 5 (Paviršiaus degumo bandymas), 6 (Denio dangų bandymas), 7 (Pakabinamosios tekstilės ir plastikų bandymas), 8 (Apmuštų baldų bandymas) ir 9 (Patalynės sudedamųjų dalių bandymas) dalyse, ir

bb)

lygiavertės vienos iš valstybių narių taisyklės.

d)

Pripažinti bandymų būdai atsparumui ugniai nustatyti yra šie:

aa)

TJO rezoliucija A.754 (18), ir

bb)

lygiavertės vienos iš valstybių narių taisyklės.

2.   Skiriamosios sienos tarp patalpų projektuojamos pagal šias lenteles:

Skiriamųjų sienų tarp patalpų, kuriose nėra įrengtos didelio slėgio purkštuvų sistemos pagal 10.03a straipsnį, lentelė

Patalpos

Valdymo centrai

Trapų šachtos

Susirinkimo zonos

Holai

Mašinų skyriai

Laivo virtuvės

Sandėliai

Valdymo centrai

A0

A0/B15 (6)

A30

A60

A60

A60

Trapų šachtos

 

A0

A30

A60

A60

A60

Susirinkimo zonos

 

 

A30/B15 (7)

A60

A60

A60

Holai

 

 

 

—/B15 (8)

A60

A60

A60

Mašinų skyriai

 

 

 

 

A60/A0 (9)

A60

A60

Laivo virtuvės

 

 

 

 

 

A0

A60/B15 (10)

Sandėliai

 

 

 

 

 

 

Skiriamųjų sienų tarp patalpų, kuriose yra įrengtos didelio slėgio purkštuvų sistemos pagal 10.03a straipsnį, lentelė

Patalpos

Valdymo centrai

Trapų šachtos

Susirinkimo zonos

Holai

Mašinų skyriai

Laivo virtuvės

Sandėliai

Valdymo centrai

A0

A0/B15 (11)

A0

A60

A60

A30

Trapų šachtos

 

A0

A0

A60

A30

A0

Susirinkimo zonos

 

 

A30/B15 (12)

A60

A60

A60

Holai

 

 

 

—/B0 (13)

A60

A30

A0

Mašinų skyriai

 

 

 

 

A60/A0 (14)

A60

A60

Laivo virtuvės

 

 

 

 

 

B15

Sandėliai

 

 

 

 

 

 

a)

A tipo skiriamosios sienos — laivo pertvaros, sienos ir deniai, kurie atitinka šiuos reikalavimus:

aa)

yra iš plieno arba kitos lygiavertės medžiagos;

bb)

yra tinkamai sutvirtintos;

cc)

yra izoliuotos tokia patvirtinta nedegia medžiaga, kad nuo ugnies nugręžtoje jų pusėje vidutinė temperatūra pakyla ne daugiau negu iki 140 °C, palyginti su pradine temperatūra, ir nė vienoje vietoje, įskaitant plyšius ties sandūromis, palyginti su pradine temperatūra, temperatūra nepakyla daugiau negu 180 °C, per šiuos laikotarpius:

A60 tipo

60 minučių

A30 tipo

30 minučių

A0 tipo

0 minučių;

dd)

yra tokios konstrukcijos, kuri dūmų ir liepsnų nepraleidžia iki vienos valandos trukmės normalaus atsparumo ugniai bandymo pabaigos.

b)

B tipo skiriamosios sienos — laivo pertvaros, sienos, deniai, lubos arba dangos, kurios atitinka šiuos reikalavimus:

aa)

yra pagamintos iš patvirtintos nedegios medžiagos. Be to, visos pertvaroms gaminti ir surinkti naudojamos medžiagos yra nedegios, išskyrus dangas, kurios turi turėti bent antipireno savybių.

bb)

jų izoliacijos vertė yra tokia, kad vidutinė temperatūra nuo ugnies nugręžtoje pusėje pakiltų ne daugiau negu iki 140 °C, palyginti su pradine temperatūra, ir nė vienoje vietoje, įskaitant plyšius ties sandūromis, palyginti su pradine temperatūra, temperatūra nepakyla daugiau negu 225 °C, per šiuos laikotarpius:

B15 tipo

15 minučių

B0 tipo

0 minučių;

cc)

yra tokios konstrukcijos, kuri nepraleidžia liepsnų iki normalaus atsparumo ugniai bandymo pirmo pusvalandžio pabaigos.

c)

Pagal Atsparumo ugniai bandymų kodeksą tikrinimo įstaiga gali nurodyti atlikti skiriamosios sienos bandinio bandymą, kad būtų užtikrinta atitiktis pirmiau pateiktoms nuostatoms dėl atsparumo ir temperatūros padidėjimo.

3.   Patalpose, išskyrus mašinų skyrius ir sandėlius, naudojami dažai, lakas ir kitos medžiagos paviršiui apdoroti bei denio dangos turi turėti antipireno savybių. Kilimai, audiniai, užuolaidos ir kitos kabinamosios tekstilės medžiagos bei apmušti baldai ir patalynės sudedamosios dalys turi turėti antipireno savybių, jei patalpose, kuriose jie yra, neįrengta didelio slėgio purkštuvų sistema pagal 10.03a straipsnį.

4.   Holų lubų ir sienų plakiruotė, įskaitant jų pagrindą, turi būti iš nedegios medžiagos, išskyrus jų paviršius, kurie turi turėti bent antipireno savybių, jei šiuose holuose nėra didelio slėgio purkštuvų sistemos pagal 10.03a straipsnį.

5.   Holų, kurie naudojami kaip susirinkimo zonos, baldai ir įranga turi būti iš nedegių medžiagų, jei patalpose nėra didelio slėgio purkštuvų sistemos pagal 10.03a straipsnį.

6.   Dažai, lakas ir kitos medžiagos, naudojamas atvirose vidaus zonose, turi neišskirti pernelyg didelio dūmų arba nuodingųjų medžiagų kiekio. Tai įrodoma pagal Atsparumo ugniai bandymų kodeksą.

7.   Holuose naudojamos izoliacinės medžiagos turi būti nedegios. Tai netaikoma aušinamojo skysčio vamzdžiams izoliuoti naudojamai izoliacijai. Šiems vamzdžiams naudojamų izoliacinių medžiagų paviršius turi turėti bent antipireno savybių.

8.   Pagal 2 dalį skiriamosiose sienose įstatytos durys turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

Jos, kaip ir pačios skiriamosios sienos, turi atitikti tuos pačius 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

b)

Jos turi užsidaryti automatiškai, jei tai durys, įstatytos skiriamosiose sienose pagal 10 dalį arba jos yra uždarose patalpose aplink mašinų skyrius, laivo virtuves ir trapų šachtas.

c)

Automatiškai užsidarančias duris, kurios yra atidarytos normaliomis eksploatacijos sąlygomis, turi būti įmanoma galima uždaryti iš vietos, kurioje nuolat yra laive dirbantis personalas arba įgulos nariai. Nuotoliniu būdu uždarius duris, jas turi būti galima nedelsiant saugiai atidaryti ir uždaryti.

d)

Vandeniui nelaidžių durų pagal 15.02 straipsnį nebūtina izoliuoti.

9.   Sienos pagal 2 dalį turi būti ištisinės nuo denio iki denio arba baigtis prie ištisinių lubų, kurios atitinka tokius pat reikalavimus, kaip nurodyta 2 dalyje.

10.   Šios keleivių zonos turi būti atskirtos vertikaliomis skiriamosiomis sienomis, kaip nurodyta 2 dalyje:

a)

keleivių zonos, kurių bendras paviršiaus plotas turi būti didesnis negu 800 m2;

b)

keleivių zonos, kuriose yra kajutės, turi būti nutolusios viena nuo kitos ne didesniu negu 40 m atstumu.

Vertikalios pertvaros normaliomis eksploatacijos sąlygomis turi būti nelaidžios dūmams ir būti ištisinės nuo denio iki denio.

11.   Ertmės virš lubų, po grindimis ir už sienų plakiruotės ne daugiau negu kas 14 m turi būti atskirtos nedegiomis priešgaisrinėmis pertvaromis, kurios net kilus gaisrui būtų veiksminga, atspari ugniai atitvara.

12.   Laiptai turi būti iš plieno arba kitos lygiavertės nedegios medžiagos.

13.   Vidiniai laiptai ir liftai visuose lygiuose turi būti atitverti sienomis pagal 2 dalį. Leidžiamos šios išimtys:

a)

tik du denius jungiantys laiptai neprivalo būti atitverti, jei vieno iš denių laiptai yra uždari pagal 2 dalį;

b)

holuose laiptai neprivalo būti atitverti, jei jie visi yra šios patalpos viduje, ir

aa)

jei ši patalpa apima tik du denius, arba

bb)

jei šioje patalpoje visuose deniuose yra įrengta didelio slėgio purkštuvų sistema pagal 10.03a straipsnį, ši patalpa turi dūmų ištraukiamąją sistemą pagal 16 dalį ir iš patalpos visuose deniuose galima prieiti prie trapo šachtos.

14.   Vėdinimo sistemos ir oro tiekimo sistemos turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

Jos turi būti suprojektuotos taip, kad pačios nebūtų gaisro ir dūmų plitimo priežastimi.

b)

Oro įleidimo bei ištraukimo ir oro tiekimo sistemų angos turi būti tokios, kad jas būtų galima uždaryti.

c)

Vėdinimo kanalai turi būti iš plieno arba lygiavertės nedegios medžiagos ir turi būti tvirtai sujungti vienas su kitu ir su laivo antstatu.

d)

Jei vėdinimo kanalai, kurių skerspjūvis yra didesnis negu 0,02 m2, kerta A tipo skiriamąsias sienas pagal 2 dalį arba skiriamąsias sienas pagal 10 dalį, juose turi būti sumontuotos automatinės gaisrinės sklendės, kurias galima valdyti iš vietos, kurioje nuolat yra laive dirbantis personalas arba įgulos nariai.

e)

Laivo virtuvių ir mašinų skyrių vėdinimo sistemos turi būti atskirtos nuo kitas zonas vėdinančių vėdinimo sistemų.

f)

Oro ištraukimo kanaluose turi būti užrakinamos angos, skirtos jiems tikrinti ir valyti. Šios angos turi būti netoli gaisrinių sklendžių.

g)

Integruotieji ventiliatoriai turi būti tokie, kad juos būtų galima išjungti iš centrinio pulto, esančio ne mašinų skyriuje.

15.   Laivo virtuvėse turi būti vėdinimo sistemos ir viryklės su gartraukiais. Gartraukių oro ištraukimo kanalai turi atitikti 14 dalies reikalavimus ir, be to, prie jų įleidžiamųjų angų turi būti rankiniu būdu valdomos gaisrinės sklendės.

16.   Valdymo centruose, trapų šachtose ir vidaus evakuacijos vietose turi būti natūralaus arba mechaninio dūmų ištraukimo sistemos. Dūmų ištraukimo sistemos turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

Jos turi būti pakankamai galingos ir patikimos.

b)

Jos turi atitikti keleiviniams laivams taikomas eksploatacijos sąlygas.

c)

Jei dūmų ištraukimo sistemos naudojamos ir kaip patalpų bendrosios paskirties ventiliatoriai, kilus gaisrui tai neturi kliudyti joms veikti kaip dūmų ištraukimo sistemoms.

d)

Dūmų ištraukimo sistemos turi turėti rankiniu būdu valdomą įjungiamąjį įtaisą.

e)

Be to, mechaninio dūmų ištraukimo sistemos turi būti tokios, kad jas būtų galima valdyti iš vietos, kurioje nuolat yra laive dirbantis personalas arba įgulos nariai.

f)

Natūralaus dūmų ištraukimo sistemose turi būti atidaromasis mechanizmas, valdomas rankiniu būdu arba naudojantis ištraukimo sistemos viduje esančiu energijos šaltiniu.

g)

Rankiniu būdu valdomi įjungiamieji įtaisai ir atidaromieji mechanizmai turi būti prieinami iš jais apsaugomos patalpos vidaus arba išorės.

17.   Holai, kurių nuolat neprižiūri laive dirbantis personalas arba įgulos nariai, laivo virtuvės, mašinų skyriai ir kitos patalpos, kuriose yra gaisro grėsmė, turi būti prijungti prie atitinkamos priešgaisrinės signalizacijos sistemos. Tai, kad kilo gaisras, ir tiksli jo vieta turi būti automatiškai rodoma vietoje, kurioje nuolat yra laive dirbantis personalas arba įgulos nariai.

15.12 straipsnis

Gaisro gesinimas

1.   Be nešiojamų gesintuvų pagal 10.03 straipsnį, laive yra bent šie kilnojamieji gesintuvai:

a)

keleivių zonose vienas kilnojamasis gesintuvas 120 m2 bendro patalpų ploto;

b)

vienas nešiojamas gesintuvas vienai 10 kajučių grupei, skaičių apvalinant iki didesnio skaičiaus;

c)

vienas nešiojamas gesintuvas kiekvienoje laivo virtuvėje ir netoli bet kurios patalpos, kurioje yra laikomi arba naudojami degieji skysčiai. Laivo virtuvėse naudojama gesinamoji medžiaga turi būti tinkama ir degantiems riebalams gesinti.

Šie papildomi gesintuvai turi atitikti 10.03 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir turi būti laive įrengiami ir paskirstomi taip, kad kilus gaisrui gesintuvą būtų galima nedelsiant pasiekti iš bet kurios vietos ir bet kuriuo metu. Kiekvienoje laivo virtuvėje ir kirpyklose bei parfumerijos parduotuvėse turi būti po ranka padėta gaisro gesinimo antklodė.

2.   Keleiviniuose laivuose turi būti įrengiama hidrantų sistema, kurią sudaro:

a)

du pakankamos galios motoriniai gaisro gesinimo siurbliai, iš kurių bent vienas yra stacionarus;

b)

viena gesinimo linija, turinti pakankamą skaičių hidrantų, nuolat prijungtas bent 20 m ilgio gaisro gesinimo žarnas ir vandens miglą ir srovę galintį purkšti purkštuką bei uždaromąjį įtaisą.

3.   Hidrantų sistemos turi būti suprojektuotos taip ir yra tokio dydžio, kad:

a)

bet kurią laivo vietą galėtų pasiekti bent du skirtingose vietose esantys hidrantai, kurių kiekvieno vienos žarnos ilgis būtų ne didesnis negu 20 m;

b)

slėgis hidrantuose būtų ne mažesnis negu 300 kPa, ir

c)

visuose deniuose būtų galima purkšti bent 6 m ilgio vandens srovę.

Jei yra hidrantų dėžė, prie dėžės iš išorės turi būti pritvirtinamas ne mažesnio negu 10 cm ilgio šoninės kraštinės simbolis „gesintuvo žarna“, panašus į pavaizduotąjį I priedėlio 5 pav.

4.   Hidranto sklendės su sraigtų galvutėmis arba čiaupais turi būti tokios, kad jas galima nustatyti taip, kad kiekvieną gaisro žarną būtų galima atskirti ir nuimti veikiant gaisro gesinimo siurbliams.

5.   Laivo viduje gesintuvas žarnos turi būti suvyniotos ant išilgai ašies sujungtos ritės.

6.   Medžiagos, iš kurių pagaminta gaisro gesinimo įranga, turi būti karščiui atsparios arba tinkamai apsaugotos nuo darbo sutrikimų veikiant aukštai temperatūrai.

7.   Vamzdžiai ir hidrantai turi būti išdėstomi taip, kad negalėtų užšalti.

8.   Gaisro gesinimo siurbliai:

a)

turi būti įrengti arba laikomi atskirose patalpose;

b)

turi būti tokie, kad juos būtų galima valdyti nepriklausomai vienas nuo kito;

c)

visuose deniuose turi išlaikyti būtiną hidrantų slėgį ir užtikrinti būtino ilgio vandens srovę;

d)

turi būti įrengti prieš laivagalio pertvarą.

Gaisro gesinimo siurbliai taip pat gali būti naudojami bendrai paskirčiai.

9.   Mašinų skyriuose turi būti stacionari gaisro gesinimo sistema pagal 10.03b straipsnį.

10.   Laivuose su kajutėmis turi būti:

a)

du savarankiškai veikiančių kvėpavimo aparatų komplektai, atitinkantys Europos standartą 137:1993 su visą veidą dengiančiomis kaukėmis, atitinkančiomis Europos standartą EN 136:1998;

b)

du įrangos komplektai, kuriuos sudaro bent apsauginis kombinezonas, šalmas, auliniai batai, pirštinės, kirvis, laužtuvas, žibintas ir apsauginė virvė, ir

c)

keturi dūmų gaubtai.

15.13 straipsnis

Saugos organizavimas

1.   Keleiviniuose laivuose turi būti saugos tvarkaraštis. Saugos tvarkaraštyje aprašomos įgulos ir laive dirbančio personalo pareigos šiais galimais atvejais:

a)

avarijos,

b)

gaisro laive,

c)

keleivių evakuacijos,

d)

žmogaus už borto.

Atsižvelgiama į ypatingas riboto judrumo asmenims skirtas saugos priemones.

Saugos tvarkaraštyje nurodytiems įgulos nariams ir laive dirbančiam personalui pareigos turėtų būti skiriamos atsižvelgiant į jų užimamas pareigas. Specialiais nurodymais įgulai užtikrinama, kad pavojaus atveju nedelsiant būtų sandariai uždarytos visos 15.02 straipsnyje nurodytų vandeniui nelaidžių pertvarų durys ir angos.

2.   Saugos tvarkaraštis apima saugos planą, kuriame turi būti aiškiai ir tiksliai nurodyti bent šie dalykai:

a)

zonos, skirtos naudoti riboto judrumo asmenims;

b)

evakuacijos keliai, avariniai išėjimai ir susirinkimo bei evakuacijos zonos, kaip nurodyta 15.06 straipsnio 8 dalyje;

c)

gelbėjimo įranga ir laivo valtys;

d)

gesintuvai ir gaisro gesinimo bei didelio slėgio purkštuvų sistemos;

e)

kita saugumą užtikrinanti įranga;

f)

avarinės signalizacijos sistema, nurodyta 15.08 straipsnio 3 dalies a punkte;

g)

avarinės signalizacijos sistema, nurodyta 15.08 straipsnio 3 dalies b ir c punktuose;

h)

pertvarų durys, nurodytos 15.02 straipsnio 5 dalyje, ir jų valdymo rankenėlių vieta bei kitos angos, nurodytos 15.02 straipsnio 9, 10 ir 13 dalyse ir 15.03 straipsnio 12 dalyje;

i)

durys, nurodytos 15.11 straipsnio 8 dalyje;

j)

gaisrinės sklendės;

k)

priešgaisrinės signalizacijos sistemos;

l)

avarinė jėgainė;

m)

vėdinimo sistemos valdymo pultai;

n)

ryšys su krantu;

o)

kuro vamzdžių uždaromieji įtaisai;

p)

suskystintųjų dujų įrenginiai;

q)

keleivių informavimo sistemos;

r)

radiotelefonų įranga;

s)

pirmosios pagalbos rinkiniai.

3.   Saugos tvarkaraštis pagal 1 dalį ir saugos planas pagal 2 dalį:

a)

turi turėti deramą tikrinimo įstaigos antspaudą, ir

b)

turi būti atitinkamoje gerai matomoje vietoje kiekviename denyje.

4.   Keleiviams skirtos elgesio taisyklės turi būti pakabinamos kiekvienoje kajutėje kartu su supaprastintu saugos planu, kuriame yra tik 2 dalies a-f punktuose nurodyta informacija.

Šiose elgesio taisyklėse turi būti bent šie dalykai:

a)

avarinių situacijų ženklai:

gaisro;

užtvindymo;

bendrojo pavojaus;

b)

įvairių pavojaus signalų aprašymas;

c)

instrukcijos:

dėl evakuacijos kelių;

dėl to, ką daryti;

dėl būtinybės elgtis ramiai;

d)

instrukcijos:

dėl rūkymo;

dėl ugnies ir atviros liepsnos degimo;

dėl langų atidarymo;

dėl tam tikros įrangos naudojimo.

Ši išsami informacija turi būti iškabinta olandų, anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis.

15.14 straipsnis

Nuotekų surinkimo ir šalinimo įranga

1.   Keleiviniuose laivuose turi būti įrengiamos nuotekų surinkimo talpyklos arba atitinkamos laivo nuotekų valymo sistemos.

2.   Nuotekų surinkimo talpyklos turi būti pakankamos talpos. Talpyklose turi būti įtaisas jų pripildymo lygiui rodyti. Turi būti įrengiami laivo siurbliai ir vamzdžiai talpykloms ištuštinti, kuriais nuotekos galėtų tekėti iš abiejų laivo pusių. Turi būti galimybė nuotekoms pratekėti iš kitų laivų.

Vamzdžiuose turi būti sumontuotas ištekamasis tarpvamzdis, atitinkantis Europos standartą EN 1306:1996.

15.15 straipsnis

Tam tikriems keleiviniams laivams taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos

1.   Vietoje reikalavimo įrodyti pakankamą stovumą po apgadinimo pagal 15.03 straipsnio 7-13 dalis, keleiviniai laivai, kurių ilgis yra ne didesnis negu 25 m ir kuriais leidžiama vežti iki 50 keleivių, turi atitikti šiuos kriterijus:

a)

po simetriško užtvindymo laivas turi nenugrimzti žemiau ribinės grimzlės linijos, ir

b)

metacentrinis aukštis GMR turi būti ne mažesnis negu 0,10 m.

Būtinas liekamasis plūdrumas turi būti užtikrinamas tinkamai korpuso konstrukcijai pasirinkta medžiaga arba prie laivo korpuso tvirtai pritvirtintomis labai akyto putplasčio plūdėmis. Laivų, kurių ilgis yra didesnis negu 15 m, liekamasis plūdrumas gali būti užtikrinamas plūdėmis ir atskyrimu pagal 1 skyriaus būseną pagal 15.03 straipsnį.

2.   Pagal 1 dalį tikrinimo įstaiga keleiviniams laivams gali leisti nedideles nukrypti leidžiančias nuostatas nuo aukščio prošvaisos, nustatytos 15.06 straipsnio 3 dalies c punkte ir 5 dalies b punkte. Nukrypimas turi būti ne didesnis negu 5 %. Nukrypti leidžiančios nuostatos atveju atitinkamos dalys turi būti pažymimos tam tikra spalva.

3.   Nukrypstant nuo 15.03 straipsnio 9 dalies, ne didesnio negu 45 m ilgio ir daugiausia 250 keleivių vežti leidimą turintys keleiviniai laivai neprivalo būti 2 skyrių būsenos.

4.   (Palikta tuščia)

5.   Tikrinimo įstaiga gali atšaukti 10.04 straipsnio taikymą daugiausia 250 keleivių vežti leidimą turintiems ir ne didesnio negu 25 m ilgio keleiviniams laivams, jei juose tiesiai virš vaterlinijos yra įrengta iš kiekvienos laivo pusės prieinama platforma taip, kad būtų galima saugiai iš vandens ištraukti žmones. Keleiviniuose laivuose gali būti įrengtas panašus įrenginys, laikantis šių sąlygų:

a)

įrenginį turi sugebėti valdyti vienas asmuo;

b)

yra leidžiami kilnojamieji įrenginiai;

c)

įrenginiai negali būti varomųjų sistemų pavojaus zonoje, ir

d)

tarp laivo kapitono ir už įrenginį atsakingo asmens turi būti įmanomas veiksmingas ryšys.

6.   Tikrinimo įstaiga gali atšaukti 10.04 straipsnio taikymą leidimą daugiausia 600 keleivių vežti turintiems ir ne didesnio negu 45 m ilgio keleiviniams laivams, jei keleiviniame laive yra pagal 5 dalies pirmą sakinį įrengta platforma arba lygiavertis įrenginys pagal 5 dalies antrą sakinį. Be to, keleivinis laivas turi turėti:

a)

laivo vairo sraigtą, cikloidinį laivo sraigtą arba vandens srovės įtaisą, naudojamus kaip pagrindinę varomąją jėgą, arba

b)

pagrindinę varomąją sistemą su 2 varomaisiais blokais, arba

c)

pagrindinę varomąją sistemą ir laivapriekio privairavimo įrenginį.

7.   Nukrypstant nuo 15.02 straipsnio 9 dalies, keleiviniuose laivuose, kurių ilgis neviršija 45 m ir kuriais daugiausia leidžiama vežti laivo ilgį metrais atitinkantį keleivių skaičių, yra leidžiama keleivių zonoje įrengti rankiniu būdu valdomas pertvaros duris be nuotolinio valdymo pagal 15.02 straipsnio 5 dalį, jei:

a)

laivas turi tik vieną denį;

b)

šios durys yra prieinamos tiesiai iš denio ir nėra toliau negu 10 m nuo denio;

c)

apatinis durų angos kraštas yra bent 30 cm virš keleivių zonos grindų, ir

d)

kiekviename iš durimis atskirtų skyrių yra įrengtas triumo vandens lygio kontrolės signalo įtaisas.

8.   Pagal 7 dalį, nukrypstant nuo 15.06 straipsnio 6 dalies c punkto, keleiviniuose laivuose vienas evakuacijos kelias gali eiti per laivo virtuvę, jei yra antras evakuacijos kelias.

9.   Keleiviniams laivams, kurių ilgis neviršija 45 m, netaikomos šios nuostatos: 15.01 straipsnio 2 dalies e punktas, jei suskystintųjų dujų įrenginiuose yra atitinkamos signalizacijos sistemos, įspėjančios apie sveikatai grėsmę keliančią CO koncentraciją ir galinčius sprogti dujų ir oro mišinius.

10.   Šios nuostatos netaikomos keleiviniams laivams, kurių ilgis neviršija 25 m:

a)

15.04 straipsnio 1 dalies paskutinis sakinys;

b)

laivo virtuvėms 15.06 straipsnio 6 dalies c punktas, jei yra antras evakuacijos kelias;

c)

15.07 straipsnis.

11.   15.12 straipsnio 10 dalis netaikoma laivams su kajutėmis, kurių ilgis neviršija 45 m, jei kiekvienoje kajutėje yra gultų skaičių atitinkantis lengvai prieinamų dūmų gaubtų skaičius.

15a SKYRIUS

KONKRETŪS REIKALAVIMAI KELEIVINIAMS BURLAIVIAMS

15a.01 straipsnis

II dalies taikymas

Be II dalies nuostatų, keleiviniams burlaiviams turi būti taikomi šio skyriaus reikalavimai.

15a.02 straipsnis

Tam tikriems keleiviniams burlaiviams taikomos išimtys

1.   Keleiviniams burlaiviams, kurių LWL neviršija 45 m ir kurių didžiausias leistinas keleivių skaičius neviršija LWL sveikais metrais, netaikomas šios nuostatos:

a)

3.03 straipsnio 7 dalis, jei inkarai nėra vežami inkaro vamzdžiuose;

b)

ilgiui — 10.02 straipsnio 2 dalies d punktas;

c)

15.08 straipsnio 3 dalies a punktas;

d)

15.15 straipsnio 9 dalies a punktas.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, keleivių skaičius gali būti 1,5 karto didesnis už LWL sveikais metrais, jei tai galima atsižvelgiant į bures, takelažą ir denio įrangą.

15a.03 straipsnis

Stovumo reikalavimai laivams, plaukiantiems iškėlus bures

1.   Pasvirimo momentui pagal 15.03 straipsnio 3 dalį apskaičiuoti, nustatant laivo svorio centrą atsižvelgiama į suvyniotas ir pritvirtintas bures.

2.   Atsižvelgiant į visas apkrovos sąlygas pagal 15.03 straipsnio 2 dalį ir esant standartiniam burių išdėstymui, vėjo slėgio sukeltas pasvirimo momentas negali būti toks didelis, kad viršytų 20° laivo pasvirimo kampą. Taip pat

a)

skaičiuojant laikoma, kad pastovus vėjo slėgis yra 0,07 kN/m2,

b)

liekamasis saugus atstumas turi būti ne mažesnis negu 100 mm, ir

c)

liekamasis viršvandeninis bortas negali būti neigiamas.

3.   Statinio stovumo atstatomasis petys

a)

yra didžiausios vertės, kai laivo pasvirimo kampas yra 25° arba daugiau,

b)

yra ne mažesnis negu 200 mm, kai laivo pasvirimo kampas yra 30° arba daugiau,

c)

yra teigiamas, kai laivo pasvirimo kampas yra iki 60°.

4.   Plotas po atstatomojo peties kreive yra ne mažesnis negu

a)

0,055 mrad iki 30°;

b)

0,09 mrad iki 40° arba kampo, kuriam esant neapsaugota anga pasiekia vandens paviršių ir kuris yra mažesnis negu 40°.

Tarp

c)

30° ir 40°, arba

d)

30° ir kampo, kuriam esant anga pasiekia vandens paviršių ir kuris yra mažesnis negu 40°,

šis plotas turi būti ne mažesnis negu 0,03 mrad.

15a.04 straipsnis

Laivų statybos ir mechaniniai reikalavimai

1.   Nukrypstant nuo 6.01 straipsnio 3 dalies ir 9.01 straipsnio 3 dalies, įranga turi būti suprojektuota nuolatiniams pasvirimams iki 20°.

2.   Nukrypdama nuo 15.06 straipsnio 5 dalies a punkto ir 15.06 straipsnio 9 dalies b punkto, tikrinimo įstaiga gali leisti, kad ne didesnio negu 25 m ilgio keleivinių burlaivių jungiamųjų koridorių ir trapų pločio prošvaisa būtų mažesnė negu 800 mm. Tačiau pločio prošvaisa negali būti mažesnė negu 600 mm.

3.   Nukrypdama nuo 15.06 straipsnio 10 dalies a punkto, tikrinimo įstaiga tam tikrais atvejais zonose, kuriose tai yra būtina burėms valdyti, gali leisti naudoti nuimamus apsauginius turėklus.

4.   Nukrypstant nuo 15.15 straipsnio 7 dalies c punkto, apatinio durų angos krašto aukštį virš keleivių zonos grindų galima sumažinti iki 200 mm. Atidarius duris, jos turi automatiškai užsidaryti ir užsirakinti.

5.   Burės pripažįstamos pagrindine varomąja sistema, kaip apibrėžta 15.07 straipsnyje.

6.   Jei yra galimybė, kad laivui plaukiant iškėlus bures laivo sraigtas dirbs tuščiąja eiga, visos varomosios sistemos dalys, kurioms kyla grėsmė, turi būti apsaugomos nuo galimo apgadinimo.

15a.05 straipsnis

Bendros takelažui taikomos nuostatos

1.   Takelažo dalys turi būti išdėstomos taip, kad nederamai nesitrintų.

2.   Jei naudojama medžiaga yra ne medis arba jei naudojamas ypatingų tipų takelažas, tokios konstrukcijos turi užtikrinti tokio pat lygio saugą pagal šiame skyriuje nustatytus matmenis ir stiprio vertes. Stipris įrodomas taip:

a)

atliekamas stiprumo skaičiavimas, arba

b)

pakankamo stiprio patvirtinimas gaunamas iš pripažintos klasifikacinės bendrovės, arba

c)

matmenys nustatomi pripažintoje norminėje bazėje nurodyta tvarka (pvz., Middendorf, Kusk-Jensen).

Įrodymai turi būti pateikiami tikrinimo įstaigai.

15a.06 straipsnis

Bendros laivo stiebams ir rangautams taikomos nuostatos

1.   Visi rangautai turi būti iš aukštos kokybės medžiagų.

2.   Laivo stiebams naudojamas medis:

a)

turi būti be šakelių sankaupų;

b)

nustatyto dydžio plotas turi būti be jaunos medienos sluoksnio;

c)

kiek tai įmanoma turi būti tiesių rievių;

d)

turi kaip įmanoma mažiau susisukusių ataugų.

3.   Jei pasirenkama Pinus rigida P. Mill arba Duglaso pocūgės Pseudotsuga menziesii mediena, kuri yra „lygi ir geresnės“ kokybės, 15a.07-15a.12 straipsnių lentelėse pateiktus skersmenis galima sumažinti 5 %.

4.   Jei laivo stiebams, stengoms, rėjų atšakoms, gikams ir bugšpritams naudojami rastai nėra apvalaus skerspjūvio, tokie rastai turi būti lygiaverčio stiprumo.

5.   Stiebų cokoliai, stiebų vamzdžiai ir tvirtinimai ant denio, pajoluose ir laivapriekyje arba laivagalyje turi būti montuojami taip, kad galėtų amortizuoti jas veikiančias jėgas arba perduoti jas kitoms sujungtoms konstrukcijos dalims.

6.   Atsižvelgdama į laivo stovumą ir jį veikiančias išorines jėgas bei turimo burių ploto paskirstymą, tikrinimo įstaiga pagal 15a.07-15a.12 straipsniuose nustatytus matmenis gali leisti mažesnio skerspjūvio rangautus ir tam tikrais atvejais takelažą. Įrodymai turi būti pateikiami pagal 15a.05 straipsnio 2 dalį.

7.   Jei laivo virpėjimo (šoninio supimosi) laikotarpis sekundėmis yra mažesnis negu trys jo pločio ketvirtadaliai metrais, 15a.07-15a.12 straipsniuose nurodyti matmenys turi būti padidinami. Įrodymai turi būti pateikiami pagal 15a.05 straipsnio 2 dalį.

8.   15a.07-15a.12 ir 15a.14 straipsnių lentelėse pateikiamos galimos tarpinės vertės turi būti interpoliuojamos.

15a.07 straipsnis

Specialios laivo stiebams taikomos nuostatos

1.   Mediniai laivo stiebai turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:

Ilgis (15)

(m)

Skersmuo ant denio (cm)

Skersmuo ties salingu (cm)

Skersmuo ties stiebo gaubtu (cm)

10

20

17

15

11

22

17

15

12

24

19

17

13

26

21

18

14

28

23

19

15

30

25

21

16

32

26

22

17

34

28

23

18

36

29

24

19

39

31

25

20

41

33

26

21

43

34

28

22

44

35

29

23

46

37

30

24

49

39

32

25

51

41

33

Jei laivo stiebas turi dvi rėjas, skersmenys turi būti padidinami bent 10 %.

Jei laivo stiebas turi daugiau negu dvi rėjas, skersmenys turi būti padidinami bent 15 %.

Jei laivo stiebai kerta denį, skersmuo laivo stiebo apačioje turi būti ne mažesnis negu 75 % laivo stiebo skersmens denio lygyje.

2.   Stiebų sujungimai, stiebų bugeliai, salingai ir stiebų gaubtai turi būti tokių matmenų, kad būtų pakankamai tvirti. Jie turi būti tvirtai pritvirtinami.

15a.08 straipsnis

Specialios stengoms taikomos nuostatos

1.   Medinės stengos turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:

Ilgis (16)

(m)

Skersmuo ties pagrindu (cm)

Skersmuo ties viduriu (cm)

Skersmuo ties tvirtinimo vieta (17)

(cm)

4

8

7

6

5

10

9

7

6

13

11

8

7

14

13

10

8

16

15

11

9

18

16

13

10

20

18

15

11

23

20

16

12

25

22

17

13

26

24

18

14

28

25

20

15

31

27

21

Jei kvadrato formos burės yra pritvirtintos prie stengos, lentelėje nurodyti matmenys turi būti padidinami 10 %.

2.   Stengos ir laivo stiebo užlaida turi būti bent 10 kartų didesnė už būtiną stengos pagrindo skersmenį.

15a.09 straipsnis

Specialios bugšpritams taikomos nuostatos

1.   Mediniai bugšpritai turi atitikti šiuos mažiausius reikalavimus:

Ilgis (18)

(m)

Skersmuo ties foršteveniu (cm)

Skersmuo ties viduriu (cm)

4

14,5

12,5

5

18

16

6

22

19

7

25

23

8

29

25

9

32

29

10

36

32

11

39

35

12

43

39

2.   Laivo viduje esančios bugšprito dalies ilgis turi būti bent keturis kartus didesnis už bugšprito skersmenį ties foršteveniu.

3.   Bugšprito skersmuo ties viršūne turi būti ne mažesnis negu 60 % bugšprito skersmens ties foršteveniu.

15a.10 straipsnis

Specialios kliverio gikams taikomos nuostatos

1.   Mediniai kliverio gikai turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:

Ilgis  (19)(m)

2

3

4

5

6

7

8

9

10

Skersmuo ties foršteveniu (cm)

7

10

14

17

21

24

28

31

35

2.   Kliverio giko skersmuo ties viršūne turi būti ne mažesnis negu 60 % skersmens ties foršteveniu.

15a.11 straipsnis

Specialios grotgikams taikomos nuostatos

1.   Mediniai grotgikai turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:

Ilgis  (20)(m)

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

Skersmuo (cm)

14

15

16

17

18

20

21

23

24

25

26

27

2.   Skersmuo ties šarnyriniu pirštu turi būti ne mažesnis negu 72 % lentelėje nurodyto skersmens.

3.   Skersmuo ties burės metaline kilpa turi būti ne mažesnis negu 85 % lentelėje nurodyto skersmens.

4.   Didžiausias skersmuo turi būti ties dviem trečdaliais ilgio nuo laivo stiebo.

5.   Jei:

a)

kampas tarp grotgiko ir laisvojo burės krašto turi būti mažesnis negu 65°, o pagrindinis šotas turi būti pritvirtintas prie giko galo, arba

b)

šoto tvirtinimo taškas turi būti ne vienoje linijoje su burės metaline kilpa,

pagal 15a.05 straipsnio 2 dalį tikrinimo įstaiga gali nustatyti didesnį skersmenį.

6.   Jei burių plotas yra mažesnis negu 50 m2, tikrinimo įstaiga gali leisti sumažinti lentelėje nurodytus matmenis.

15a.12 straipsnis

Specialios gafeliams taikomos nuostatos

1.   Mediniai gafeliai turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:

Ilgis  (21)(m)

4

5

6

7

8

9

10

Skersmuo (cm)

10

12

14

16

17

18

20

2.   Gafelio be atramos ilgis turi būti ne didesnis negu 75 %.

3.   Sąvaržų atsparumas trūkimui turi būti bent 1,2 karto didesnis už didžiausio falo atsparumą trūkimui.

4.   Viršutinis sąvaržos kampas turi būti daugiausia 60°.

5.   Jei, nukrypstant nuo 4 dalies, viršutinis sąvaržos kampas yra didesnis negu 60°, jos atsparumas tempimui turi būti koreguojamas, kad ji išlaikytų šiomis sąlygomis veiksiančias jėgas.

6.   Jei burių plotas yra mažesnis negu 50 m2, tikrinimo įstaiga gali leisti sumažinti lentelėje nurodytus matmenis.

15a.13 straipsnis

Bendros judamajam ir stovimajam takelažui taikomos nuostatos

1.   Judamasis ir stovimasis takelažas turi atitikti 15a.14 ir 15a.15 straipsnių stiprumo reikalavimus.

2.   Plieniniai lynai gali būti sujungiami:

a)

rezginiais,

b)

suveržiamosiomis movomis, arba

c)

sandarinamosiomis movomis.

Lyno galų rezginiai turi būti iš kelių spalvų vijų lynų, o galai turi būti užtaisomi, kad neirtų.

3.   Lyno kilpos turi būti su žiedais.

4.   Virvės turi būti rišamos taip, kad neužstotų prieigos vietų ir trapų.

15a.14 straipsnis

Specialios stovimajam takelažui taikomos nuostatos

1.   Forštagai ir vantai turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:

Laivo stiebo ilgis  (22)(m)

11

12

13

14

15

16

17

18

Forštago atsparumas tempimui (kN)

160

172

185

200

220

244

269

294

Vantų atsparumas tempimui (kN)

355

415

450

485

525

540

630

720

Trosų ir lynų virvėms sutvirtinti skaičius vienai pusei

3

3

3

3

3

3

4

4

2.   Bakštagai, stengos, bėgamieji kliverštagai, kliverio gikai ir bugšprito vantai turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:

Laivo stiebo ilgis  (23)(m)

< 13

13-18

> 18

Bakštago atsparumas tempimui (kN)

89

119

159

Stengos atsparumas tempimui (kN)

89

119

159

Stengos ilgis (m)

< 6

6-8

> 8

Bėgamojo kliverštago atsparumas tempimui (kN)

58

89

119

Kliverio giko ilgis (m)

< 5

5-7

> 7

Bugšprito vantų atsparumas tempimui (kN)

58

89

119

3.   Pasirinkta virvės konstrukcija turi atitikti 6 × 7 FE virvių konstrukcijos metodą ir turi būti 1 550 N/mm2 stiprumo kategorijos, arba gali būti naudojamos tokios pat stiprumo kategorijos virvės, atitinkančios 6 × 36 SE arba 6 × 19 FE konstrukcijos metodą. Kadangi 6 × 19 konstrukcijos metodą atitinkančios virvės yra tampresnės, lentelėje nurodytas atsparumas tempimui turi būti padidinamas 10 %. Skirtingos konstrukcijos virves leidžiama naudoti, jei jų savybės yra panašios.

4.   Jei naudojamas standusis takelažas, lentelėje nurodytas atsparumas tempimui turi būti padidinamas 30 %.

5.   Takelažui gali būti naudojami tik patvirtintos šakutės, apvaliosios ąsos ir varžtai.

6.   Varžtus, šakutes, apvaliąsias kilpas ir sriegines sąvaržas turi būti galima tinkamai pritvirtinti.

7.   Vaterštago atsparumas tempimui turi būti bent 1,2 karto didesnis už atitinkamų kliverštago ir bėgamojo kliverštago atsparumą.

8.   Mažesniuose negu 30 m3 vandentalpos laivuose tikrinimo įstaiga gali leisti sumažinti toliau lentelėje nurodytą atsparumą tempimui:

Vandentalpa, padalinta iš laivo stiebų skaičiaus (m3)

Mažinimas (%)

> 20 ir iki 30

20

nuo 10 iki 20

35

< 10

60

15a.15 straipsnis

Specialios judamajam takelažui taikomos nuostatos

1.   Judamajam takelažui turi būti naudojamos pluošto virvės arba plieniniai vieliniai trosai. Judamojo takelažo mažiausias atsparumas tempimui ir skersmuo pagal burių plotą turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:

Judamojo takelažo tipas

Virvės medžiaga

Burių plotas (m2)

Mažiausias atsparumas tempimui (KN)

Virvės skersmuo (mm)

Stakselio falai

Plieninė viela

iki 35

20

6

> 35

38

8

Pluoštas (polipropileno (PP))

Virvės skersmuo ne mažesnis negu 14 mm ir vienas virvių skriemulys kiekvieniems 25 m2 arba jų daliai

Gafelio falai

Topselio falai

Plieninė viela

iki 50

20

6

> 50 iki 80

30

8

> 80 iki 120

60

10

> 120 iki 160

80

12

Pluoštas (PP)

Virvės skersmuo ne mažesnis negu 18 mm ir vienas virvių skriemulys kiekvieniems 30 m2 arba jų daliai

Stakselio šotai

Pluoštas (PP)

iki 40

14

 

> 40

18

Jei burių plotai didesni negu 30 m2, vietoj šoto naudojamas kabamasis keltuvas arba šotą galima valdyti suktuvu

Gafelio (topselio)

šotai

Plieninė viela

< 100

60

10

nuo 100 iki 150

85

12

> 150

116

14

Topselio šotams yra būtinos tamprios jungiamosios detalės (priekinės pavažos).

Pluoštas (PP)

Virvės skersmuo ne mažesnis negu 18 mm ir bent trys virvių skriemuliai. Jei burių plotas yra didesnis negu 60 m2, vienas virvių skriemulys kiekvieniems 20 m2

2.   Judamasis takelažas, sudarantis stovų dalį, turi būti tokio atsparumo tempimui, kuris atitinka atitinkamų štagų arba vantų atsparumą.

3.   Jei naudojamos kitos medžiagos negu nurodyta 1 dalyje, turi būti laikomasi 1 dalies lentelėje pateiktų stiprumo verčių.

Turi būti nenaudojamos polietileno pluošto virvės.

15a.16 straipsnis

Takelažo jungiamosios detalės ir dalys

1.   Jei naudojamos plieninės vielos arba pluošto virvės, nuo vienos virvės centro iki kitos matuojamas virvių skriemulių skersmuo turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:

Plieninė viela (mm)

6

7

8

9

10

11

12

Pluoštas (mm)

16

18

20

22

24

26

28

Virvės skriemuly (mm)

100

110

120

130

145

155

165

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, virvių skriemulių skersmuo gali būti iki šešių kartų didesnis už plieninės vielos skersmenį, jei plieninė viela nėra nuolat traukiama per skriemulius.

3.   Jungiamųjų detalių (pvz., šakučių, apvaliųjų ąsų, srieginių sąvaržų, asų antsiuvų, varžtų, žiedų ir apkabų) atsparumas tempimui turi atitikti stovimojo arba judamojo takelažo, kuris yra prie jų pritvirtintas, atsparumą tempimui.

4.   Štagų ir vantų futoksų jungiamosios detalės turi būti suprojektuotos taip, kad išlaikytų jas veikiančias jėgas.

5.   Prie kiekvienos kilpos gali būti tvirtinama tik viena apkaba kartu su atitinkamu štagu arba vantu.

6.   Falų ir topenantų blokai turi būti tvirtai pritvirtinami prie laivo stiebo, tam naudojamos geros būklės sukamosios sąvaržos.

7.   Asų antsiuvų, antelių, virvių tvirtinamųjų kaiščių ir laivastiebių atitvarų tvirtinimas turi būti suprojektuotas taip, kad jie išlaikytų jas veikiančias jėgas.

15a.17 straipsnis

Burės

1.   Turi būti užtikrinama, kad bures būtų galima nesunkiai, greitai ir saugiai sulankstyti.

2.   Burių plotas turi atitikti laivo tipą ir vandentalpą.

15a.18 straipsnis

Įranga

1.   Laivuose, kuriuose yra kliverio gikas arba bugšpritas, turi būti kliverio tinklelis ir pakankamas skaičius atitinkamą laikomųjų ir įtempiamųjų įtaisų.

2.   Įrangos pagal 1 dalį gali nebūti, jei kliverio gike arba bugšprite yra rankinis seisingas ir pakankamo dydžio liktrosai, kad būtų galima pritvirtinti saugos diržų įrangą, kuris turi būti laive.

3.   Takelažo darbams atlikti turi būti įrengta kabamoji sėdynė.

15a.19 straipsnis

Bandymai

1.   Takelažą kas 2,5 metų turi išbandyti tikrinimo įstaiga. Turi būti atliekami bent šie bandymai:

a)

burių, įskaitant burių kraštus, metalines kilpas ir rifų kilpas;

b)

laivo stiebų ir rangautų būklės;

c)

stovimojo ir judamojo takelažo kartu su jungiamaisiais vieliniais trosais būklės;

d)

įrangos burėmis greitai ir saugiai rifuoti;

e)

patikimo falų ir topenantų blokų tvirtinimo;

f)

laivo stiebų vamzdžių tvirtinimo ir kitų prie laivo pritvirtinto stovimojo ir judamojo takelažo tvirtinimo vietų;

g)

suktuvų burėms valdyti;

h)

kitos įrangos, sumontuotos plaukti iškėlus bures, pavyzdžiui, šoniniai iškišamieji kiliai ir įranga joms valdyti;

i)

priemonių, kurių buvo imtasi, kad rangautai, judamasis ir stovimasis takelažas bei burės nesitrintų;

j)

įrangos pagal 15a.18 straipsnį.

2.   Medinio stiebo dalis, kertanti denį ir esanti po deniu, turi būti iš naujo tikrinama tokiu dažnumu, kurį nustato tikrinimo įstaiga, tačiau ne rečiau negu kaskart atliekant periodinį patikrinimą pagal 2.09 straipsnį. Tam laivo stiebas turi būti ištraukiamas.

3.   Pagal 1 dalį atlikto paskutinio patikrinimo sertifikatas, kurį išdavė ir pasirašė, nurodant datą, tikrinimo įstaiga, turi būti saugomas laive.

16 SKYRIUS

KONKRETŪS REIKALAVIMAI PLAUKIOJANČIOMS PRIEMONĖMS, KURIOS GALI BŪTI STUMIAMOS ARBA VELKAMOS VILKSTINĖS ARBA BORTAIS SUKABINTŲ PLAUKIOJANČIŲ PRIEMONIŲ VILKSTINĖS DALIS

16.01 straipsnis

Stumti galinčios plaukiojančios priemonės

1.   Plaukiojančiose priemonėse, kurias numatoma naudoti kitiems laivams stumti, turi būti tinkamas stumiamasis įtaisas. Jos turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad:

a)

įgulos galėtų lengvai ir saugiai perlipti į stumiamą plaukiojančią priemonę, kai yra sukabinti sukabinamieji įtaisai;

b)

jos galėtų būti pastovioje padėtyje sujungtų plaukiojančių priemonių atžvilgiu;

c)

plaukiojančios priemonės negalėtų judėti viena kitos atžvilgiu.

2.   Jei plaukiojančios priemonės yra sukabintos trosais, stūmikuose turi būti bent du specialūs suktuvai arba lygiaverčiai sukabinamieji įtaisai trosams įtempti.

3.   Sukabinamaisiais įtaisais su stumiamomis plaukiojančiomis priemonėmis turi būti galima suformuoti standųjį sąstatą.

Jei vilkstines sudaro stūmikas ir viena stumiama plaukiojanti priemonė, sukabinamaisiais įtaisais turi būti galima reguliuoti sujungimą. Būtini pavaros įtaisai turi lengvai amortizuoti perduotinas jėgas ir turi būti lengvai bei saugiai valdomi. Šiems pavaros įtaisams 6.02-6.04 straipsniai taikomi mutatis mutandis.

4.   3.03 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos taraninės pertvaros stūmikuose gali nebūti.

16.02 straipsnis

Plaukiojančios priemonės, kurios gali būti stumiamos

1.   Lichteriams, neturintiems vairavimo sistemos, gyvenamųjų patalpų, mašinų skyrių arba katilinių netaikomos šios nuostatos:

a)

5-7 ir 12 skyriai;

b)

8.08 straipsnio 2-8 dalys, 10.02 straipsnis ir 10.05 straipsnio 1 dalis.

Jei vairavimo sistemos, gyvenamosios patalpos, mašinų skyriai arba katilinės juose yra, jiems taikomi atitinkami šio priedo reikalavimai.

2.   Be to, laivu pervežami lichteriai, kurių ilgis L neviršija 40 m, turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

3.03 straipsnio 1 dalyje nurodytų taraninių pertvarų gali nebūti, jei jų priekinės pusės gali išlaikyti apkrovą, kuri yra bent 2,5 karto didesnė nei nustatyta tokios pat grimzlės vidaus vandenų kelių laivų, pastatytų pagal pripažintos klasifikacinės bendrovės reikalavimus, taraninėms pertvaroms.

b)

Nukrypstant nuo 8.08 straipsnio 1 dalies, dvigubo dugno skyriai, į kuriuos sunktu patekti, neturi būti nusausinami, jei jų tūris neviršija 5 % laivu pervežamo lichterio vandentalpos esant didžiausiai leidžiamai pakrauto lichterio grimzlei.

3.   Plaukiojančiose priemonėse, kurios gali būti stumiamos, turi būti sukabinamieji įtaisai, užtikrinantys saugų prikabinimą prie kitų plaukiojančių priemonių.

16.03 straipsnis

Plaukiojančios priemonės, kurios gali stumti bortais sukabintų plaukiojančių priemonių vilkstines

Plaukiojančiose priemonėse, skirtose stumti bortais sukabintų plaukiojančių priemonių vilkstines, turi būti knechtai arba lygiaverčiai įtaisai, kuriais, esant pakankamam jų skaičiui ir tinkamam išdėstymui, vilkstinę būtų galima saugiai sukabinti.

16.04 straipsnis

Plaukiojančios priemonės, kurios gali būti stumiamos vilkstinėse

Plaukiojančiose priemonėse, kurios gali būti stumiamos vilkstinėse, turi būti sukabinamieji įtaisai, knechtai arba lygiaverčiai įtaisai, kuriais, esant pakankamam jų skaičiui ir tinkamam išdėstymui, būtų galima užtikrinti saugų prikabinimą prie kitų vilkstinės plaukiojančių priemonių.

16.05 straipsnis

Vilkimui naudojamos plaukiojančios priemonės

1.   Vilkimui naudojamos plaukiojančios priemonės turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

vilkimo įtaisai turi būti išdėstyti taip, kad jų naudojimas nekeltų pavojaus plaukiojančiai priemonei, įgulai arba kroviniui.

b)

laivuose buksyruose ir vilkikuose turi būti vilkimo kablys, kurį būtų galima saugiai atkabinti iš vairinės; ši nuostata netaikoma, jei dėl konstrukcijos arba kitų jungiamųjų detalių jie negali apsiversti.

c)

Vilkimo įtaisus turi sudaryti suktuvai arba vilkimo kablys. Vilkimo įtaisai turi būti montuojami prieš laivo sraigto plokštumą. Šis reikalavimas netaikomas plaukiojančioms priemonėms, vairuojamoms naudojant nuosavą varomąją įrangą, pavyzdžiui, vairo sraigtus arba cikloidinius sraigtus.

d)

Nukrypstant nuo c punkto reikalavimų, plaukiojančioms priemonėms, kurios pagal taikomas valstybių narių laivybos institucijos taisykles velka tik motorinius laivus, užtenka vilkimo įtaiso, pavyzdžiui, knechto arba lygiaverčio įtaiso. b punktas taikomas mutatis mutandis.

e)

Jei vilkimo trosai gali užkliūti už laivagalio, turi būti sumontuojami nukreipiamieji trosų fiksatorius turintys lankai.

2.   Plaukiojančioms priemonėmis, kurių ilgis L viršija 86 m, draudžiama vilkti pasroviui.

16.06 straipsnis

Vilkstinių navigaciniai bandymai

1.   Kad stūmikui arba motoriniam laivui būtų leista stumti standžiąją vilkstinę ir kad tai būtų įrašyta Bendrijos sertifikate, tikrinimo įstaiga nusprendžia, su kuriais sąstatais turi būti atlikti bandymai, ir atlieka 5.02 straipsnyje nurodytus tokio vilkstinės sąstato(-ų), dėl kurio(-ių) pateikta paraiška ir kurį(-iuos) tikrinimo įstaiga laiko mažiausiai palankiu(-iais), navigacinius bandymus. Ši vilkstinė turi atitikti 5.02-5.10 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Tikrinimo įstaiga patikrina, ar atliekant 5 skyriuje nustatytus manevrus visos vilkstinės plaukiojančios priemonės išlieka standžiai sukabintos.

2.   Jei atliekant 1 dalyje nurodytus navigacinius bandymus, plaukiojančiose priemonėse, kurios yra stumiamos arba sujungtos bortais, turi būti tam tikrų įrenginių, pavyzdžiui, vairavimo sistema, varomieji įtaisai, manevravimo įranga ar šarnyrinės sankabos, kad atitiktų 5.02-5.10 straipsniuose nustatytus reikalavimus, vilkstinę stumiančių plaukiojančių priemonių Bendrijos sertifikate įrašoma ši informacija: plaukiojančių priemonių, kuriose naudojami specialūs įrenginiai, sąstatas, padėtis, pavadinimas ir oficialus numeris.

16.07 straipsnis

Įrašai Bendrijos sertifikate

1.   Jei plaukiojanti priemonė yra skirta vilkstinei stumti arba gali būti joje stumiama, apie jos atitiktį atitinkamiems 16.01-16.06 straipsniuose nustatytiems reikalavimams įrašoma Bendrijos sertifikate.

2.   Stumiančių plaukiojančių priemonių Bendrijos sertifikate įrašoma ši informacija:

a)

vilkstinės ir sąstatai, kurie buvo patvirtinti;

b)

sukabinimo būdai;

c)

nustatytos didžiausios sukabinimo jėgos ir

d)

tam tikrais atvejais, mažiausias sukabinamųjų trosų, naudojamų išilginiam sukabinimui, atsparumas tempimui bei troso apvijų skaičius.

17 SKYRIUS

KONKRETŪS REIKALAVIMAI, TAIKOMI PLŪDURIUOJANTIEMS ĮRENGINIAMS

17.01 straipsnis

Bendroji dalis

Plūduriuojančių įrenginių konstrukcijai ir įrangai taikomas 3 skyrius, 7-14 ir 16 skyriai. Plūduriuojantis įrenginys, turintis nuosavą varomąją įrangą, taip pat turi atitikti 5 ir 6 skyrių reikalavimus. Varomieji įtaisai, kurie leidžia plaukti tik trumpaisiais nuotoliais, nelaikomi nuosava varomąja įranga.

17.02 straipsnis

Leidžiančios nukrypti nuostatos

1.   Tikrinimo įstaiga gali leisti nukrypti nuo šių reikalavimų:

a)

3.03 straipsnio 1 ir 2 dalys taikomos mutatis mutandis;

b)

7.02 straipsnis taikomas mutatis mutandis;

c)

12.02 straipsnio 5 dalies antrame sakinyje nustatyti didžiausi garsinio slėgio lygiai gali būti viršyti veikiant plūduriuojančio įrenginio mechanizmui, jei reiso metu naktį laive niekas nemiega;

d)

gali būti leidžiama nukrypti nuo kitų konstrukcijos, mechanizmų arba įrangos reikalavimų, jei kiekvienu atveju užtikrinama ne mažesnė sauga.

2.   Tikrinimo įstaiga gali netaikyti šių reikalavimų:

a)

10.01 straipsnio 1 dalis netaikoma, jei plūduriuojančio įrenginio eksploatacijos metu jį galima tvirtai pritvirtinti darbiniu inkaru arba poliais. Tačiau plūduriuojantis įrenginys, turintis nuosavą varomąją įrangą, turi turėti bent vieną inkarą, atitinkantį 10.01 straipsnio 1 dalies reikalavimus, jei laikoma, kad empirinis koeficientas k yra lygus 45, o T yra mažiausias aukštis.

b)

12.02 straipsnio 1 dalies antra sakinio dalis netaikoma, jei gyvenamąsias patalpas galima pakankamai apšviesti elektra.

3.   Papildomai taikomos šios nuostatos:

a)

8.08 straipsnio 2 dalies antram sakiniui: triumo siurblys turi būti motorinis;

b)

8.10 straipsnio 3 daliai: stacionaraus plūduriuojančio įrenginio atveju, veikiant jo mechanizmui, 25 m atstumu horizontaliai nuo jo borto triukšmas gali viršyti 65 dB(A);

c)

10.03 straipsnio 1 daliai: būtina turėti bent vieną papildomą nešiojamą gesintuvą, jei denyje yra mechanizmas, kuris nėra stabiliai pritvirtintas prie plaukiojančios priemonės;

d)

14.02 straipsnio 2 daliai: be buitinės paskirties suskystintųjų dujų įrangos, taip pat gali būti kita suskystintųjų dujų įranga. Ši įranga ir jos priedai turi atitikti vienos iš valstybių narių reikalavimus.

17.03 straipsnis

Papildomi reikalavimai

1.   Plūduriuojančiame įrenginyje, kuriame eksploatacijos metu yra asmenų, turi būti sumontuota bendroji avarinės signalizacijos sistema. Avarinės signalizacijos signalas turi būti aiškiai atskiriamas nuo kitų signalų, ir gyvenamosiose patalpose bei visose darbo vietose pasiekti garsinio slėgio lygį, kuris yra bent 5 dB(A) didesnis už didžiausią vietos garsinio slėgio lygį. Avarinės signalizacijos sistemą turi būti galima įjungti iš vairinės ir pagrindinių darbo vietų.

2.   Darbo įranga turi būti pakankamai tvirta, kad atlaikytų ją veikiančias apkrovas, ir turi atitikti 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/37/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su mašinomis, suderinimo (24) nustatytus reikalavimus.

3.   Darbo įrangos ir tam tikrais atvejais jos papildomų įtaisų stabilumas (pasipriešinimas išvedimui iš pusiausvyros) ir stiprumas turi būti tokie, kad ji galėtų atlaikyti jėgas, atsirandančias dėl plūduriuojančio įrenginio numatomo pasvirimo, diferento ir judėjimo.

4.   Jei krovinys nukeliamas keltuvais, pagal stabilumą ir stiprumą didžiausia leidžiama apkrova turi būti nurodyta gerai matomoje vietoje denyje ir valdymo stotyse esančiuose skyduose. Jei keliamąją galią galima padidinti prikabinus papildomas plūdes, turi būti aiškiai nurodomos leidžiamos vertės naudojant šias papildomas plūdes ar jų nenaudojant.

17.04 straipsnis

Liekamasis saugus atstumas

1.   Taikant šį skyrių ir nukrypstant nuo šio priedo 1.01 straipsnio, liekamasis saugus atstumas — trumpiausias vertikalus atstumas tarp vandens paviršiaus ir žemiausios plūduriuojančio įrenginio dalies, žemiau kurios ji jau yra laidi vandeniui, atsižvelgiant į diferentą ir pasvirimą, susidarantį dėl 17.07 straipsnio 4 dalyje nurodytų momentų.

2.   Pagal 17.07 straipsnio 1 dalį purslams nelaidžios ir oro sąlygoms atsparios angos liekamasis saugus atstumas yra pakankamas, jei jis yra bent 300 mm.

3.   Angos, kuri yra laidi purslams ir neatspari oro sąlygoms, liekamasis saugus atstumas turi būti bent 400 mm.

17.05 straipsnis

Liekamasis viršvandeninis bortas

1.   Taikant šį skyrių ir nukrypstant nuo šio priedo 1.01 straipsnio, liekamasis viršvandeninis bortas — mažiausias vertikalus atstumas tarp vandens paviršiaus ir viršutinio denio paviršiaus prie jo krašto, atsižvelgiant į diferentą ir pasvirimą, susidarantį dėl 17.07 straipsnio 4 dalyje nurodytų momentų.

2.   Pagal 17.07 straipsnio 1 dalį liekamasis viršvandeninis bortas yra pakankamas, jei jis yra bent 300 mm.

3.   Liekamasis viršvandeninis bortas gali būti mažesnis, jei įrodoma, kad įvykdyti 17.08 straipsnio reikalavimai.

4.   Jei plūdės forma pastebimai skiriasi nuo pontono formos, kaip cilindrinės plūdės atveju, arba jei plūdės skerspjūvis turi daugiau nei keturias kraštines, tikrinimo įstaiga gali reikalauti arba leisti, kad nebūtų laikomasi 2 dalyje nustatytų reikalavimų liekamajam viršvandeniniam bortui. Ši nuostata taip pat taikoma plūduriuojančiam įrenginiui, kurį sudaro kelios plūdės.

17.06 straipsnis

Šoninio svirimo bandymas

1.   Pagal 17.07 ir 17.08 straipsnius stovumo patvirtinimas grindžiamas tinkamai atliktu šoninio svirimo bandymu.

2.   Jei atliekant šoninio svirimo bandymą neįmanoma pasiekti pakankamų pasvirimo kampų arba jei šoninio svirimo bandymas sukelia pernelyg didelių techninių sunkumų, vietoj jo galima atlikti plaukiojančios priemonės svorio centro ir svorio apskaičiavimą. Svorio apskaičiavimo rezultatas patikrinamas išmatuojant grimzlę, o gautas skirtumas turi neviršyti ± 5 %.

17.07 straipsnis

Stovumo patvirtinimas

1.   Turi būti patvirtinta, kad, atsižvelgiant į mechanizmų apkrovas eksploatacijos metu ir plaukiant, liekamasis viršvandeninis bortas ir liekamasis saugus atstumas yra pakankami. Kad tai būtų padaryta, diferento ir pasvirimo kampų suma turi neviršyti 10°, o plūdės dugnas neišnirti.

2.   Stovumo patvirtinimą sudaro šie duomenys ir dokumentai:

a)

sumažinto mastelio plūdžių bei mechanizmų brėžiniai ir išsamūs duomenys apie juos, kurie yra būtini stovumui patvirtinti, įskaitant talpyklų turinį, angas, per kurias galima patekti į laivo vidų;

b)

hidrostatiniai duomenys arba kreivės;

c)

statinio stovumo atstatomojo peties kreivės, kiek tai būtina pagal 5 dalį arba 17.08 straipsnį;

d)

eksploatacijos sąlygų aprašymas bei atitinkami svorio ir svorio centro duomenys, įskaitant nepakrauto laivo ir įrangos padėtį laivo atžvilgiu;

e)

pasvirimo, diferento ir atstatomųjų momentų apskaičiavimas, nurodant diferentą bei pasvirimo kampus ir atitinkamą liekamąjį viršvandeninį bortą bei liekamuosius saugius atstumus;

f)

skaičiavimo rezultatų suvestinė, nurodant eksploatacijos ir didžiausių apkrovų ribas.

3.   Stovumo patvirtinimas grindžiamas bent šiomis apkrovos prielaidomis:

a)

žemsiurbių iškasamų medžiagų savitoji masė:

smėlio ir žvirgždo: 1,5 t/m3

labai šlapio smėlio: 2,0 t/m3

žemės, vidutiniškai: 1,8 t/m3

smėlio ir vandens mišinio kanaluose: 1,3 t/m3;

b)

griebiamųjų žemsiurbių atveju a punkte pateiktos vertės padidinamos 15 %;

c)

hidraulinių žemsiurbių atveju atsižvelgiama į didžiausią keliamąją galią.

4.1   Patvirtinant stovumą atsižvelgiama į momentus, atsirandančius dėl:

a)

apkrovos;

b)

nesimetriškos konstrukcijos;

c)

vėjo slėgio;

d)

savaeigio plūduriuojančio įrenginio posūkio plaukiant;

e)

prireikus skersinės srovės;

f)

balasto ir atsargų;

g)

denio apkrovų ir tam tikrais atvejais krovinio;

h)

skysčių laisvųjų paviršių;

i)

inercijos jėgų;

j)

kitos mechaninės įrangos.

Momentai, kurie gali veikti vienu metu, sudedami.

4.2   Vėjo slėgio sukeltas momentas apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Formula

kurioje:

c

=

nuo formos priklausantis pasipriešinimo koeficientas

laivo griaučių c = 1,2, o ištisinio profilio sijų c = 1,6. Apskaičiuojant abi vertes atsižvelgiama į vėjo gūsius.

Visas rėmo kontūro linijos apibrėžtas plotas laikomas paviršiaus plotu, į kurį pučia vėjas.

pw

=

savitasis vėjo slėgis; jis paprastai laikomas lygiu 0,25 kN/m2;

A

=

šoninė plokštuma virš didžiausios grimzlės plokštumos (m2);

lw

=

atstumas nuo A šoninės plokštumos ploto centro iki didžiausios grimzlės, m.

4.3   Savaeigio plūduriuojančio įrenginio posūkio plaukiant sukurtiems momentams nustatyti pagal 4.1 dalies d punktą naudojama 15.03 straipsnio 6 dalyje pateikta formulė.

4.4   Į skersinės srovės sukurtą momentą, nurodytą 4.1 dalies e punkte, atsižvelgiama tik plūduriuojančio įrenginio, kuris eksploatuojant pritvirtinamas inkaru arba pririšamas skersai srovės, atveju.

4.5   Nustatomas stovumo požiūriu nepalankiausias talpyklos užpildymo lygis ir atitinkamas momentas, kuris įskaičiuojamas apskaičiuojant momentus, susidarančius dėl skystojo balasto ir skystųjų atsargų pagal 4.1 dalies f punktą.

4.6   Turi būti deramai atsižvelgta į inercijos jėgų sukeltą momentą, nurodytą 4.1 dalies i punkte, jei krovinio ir mechanizmo judėjimas gali turėti įtakos stovumui.

5.   Vertikalias šonines sienas turinčių plūdžių atstatomieji momentai gali būti apskaičiuojami pagal šią formulę

 

Ma = 10 · D · Formula · sinφ [kNm]

kurioje:

Formula

=

metacentrinis aukštis (m);

φ

=

pasvirimo kampas laipsniais.

Ši formulė taikoma ne didesniems nei 10° pasvirimo kampams arba pasvirimo kampui, atitinkančiam denio krašto nugrimzdimą arba dugno krašto išnirimą; mažiausias kampas laikomas lemiamu. Formulė gali būti taikoma ne didesniu nei 5° kampu pasvirusioms nuožulnioms šoninėms sienoms; taip pat taikomos 3 ir 4 dalyse nustatytos ribinės sąlygos.

Jei dėl tam tikros(-ų) plūdės(-džių) formos apskaičiavimo negalima taip supaprastinti, būtinos atstatomojo peties kreivės, nurodytos 2 dalies c punkte.

17.08 straipsnis

Stovumo patvirtinimas, jei sumažinamas liekamasis viršvandeninis bortas

Jei liekamasis viršvandeninis bortas yra sumažintas pagal 17.05 straipsnio 3 dalį, turi būti įrodoma, kad visomis eksploatacijos sąlygomis:

a)

po koregavimo atsižvelgiant į skysčių laisvuosius paviršius, metacentrinis aukštis yra ne mažesnis nei 0,15 m;

b)

0-30° pasvirimo kampų atveju atstatomasis petys yra bent

h = 0,30 – 0,28 · φn [m]

φn pasvirimo kampas, nuo kurio atstatomojo peties kreivės vertės yra neigiamos (stovumo intervalas); jis turi būti ne mažesnis nei 20° arba 0,35 rad ir nėra įrašomas į formulę, jei yra didesnis nei 30° arba 0,52 rad, φn vienetu laikant radianą (rad) (1° = 0,01745 rad);

c)

diferento ir pasvirimo kampų suma neviršija 10°;

d)

išlaikomas 17.04 straipsnio reikalavimus atitinkantis liekamasis saugus atstumas;

e)

išlaikomas bent 0,05 m liekamasis viršvandeninis bortas;

f)

0-30° pasvirimo kampų atveju liekamasis atstatomasis petys išlieka bent

h = 0,20 – 0,23 · φn [m]

φn pasvirimo kampas, nuo kurio atstatomojo peties kreivės vertės yra neigiamos; jis neįrašomas į formulę, jei yra didesnis nei 30° arba 0,52 rad.

Liekamasis atstatomasis petys — didžiausias skirtumas tarp 0° ir 30° pasvirimo tarp atstatomojo peties kreivės ir pasvirimo peties kreivės. Jei vanduo pasiekia angą į laivo vidų, kai pasvirimo kampas yra mažesnis nei kampas, atitinkantis didžiausią skirtumą tarp peties kreivių, turi būti atsižvelgta į tą pasvirimo kampą atitinkantį petį.

17.09 straipsnis

Grimzlės žymės ir grimzlės skalės

Grimzlės žymės ir grimzlės skalės turi būti pritvirtintos pagal 4.04 ir 4.06 straipsnius.

17.10 straipsnis

Plūduriuojantis įrenginys, kurio stovumas nėra patvirtintas

1.   17.04-17.08 straipsniai gali būti netaikomi plūduriuojančiam įrenginiui:

a)

kurio mechanizmas jokiomis aplinkybėmis negali pakeisti jo pasvirimo arba diferento, ir

b)

jei pagrindžiama, kad negali pasislinkti svorio centras.

2.   Tačiau

a)

esant didžiausiai apkrovai saugus atstumas turi būti bent 300 mm, o viršvandeninis bortas — bent 150 mm;

b)

angų, kurių negalima uždaryti taip, kad jos būtų nelaidžios purslams ir atsparios oro sąlygoms, saugus atstumas turi būti bent 500 mm.

18 SKYRIUS

KONKRETŪS REIKALAVIMAI, TAIKOMI STATYBVIETĖS PLAUKIOJANČIOMS PRIEMONĖMS

18.01 straipsnis

Eksploatacijos sąlygos

Statybvietės plaukiojančios priemonės, kurios yra atitinkamai įvardytos Bendrijos sertifikate, nurodytame V priedo I arba II dalyse, gali plaukioti ne statybvietėse tik nepakrautos. Šis apribojimas įrašomas Bendrijos sertifikate.

Todėl statybvietės plaukiojančios priemonės turi turėti kompetentingos institucijos išduotą sertifikatą, kuriame nurodyta darbų trukmė ir statybvietės, kuriose plaukiojančios priemonės gali būti eksploatuojamos, geografinės ribos.

18.02 straipsnis

II dalies taikymas

Jei šiame skyriuje nenurodyta kitaip, statybvietės plaukiojančių priemonių konstrukcija ir įranga turi atitikti II dalies 3-14 skyrius.

18.03 straipsnis

Leidžiančios nukrypti nuostatos

1.

a)

3.03 straipsnio 1 dalis taikoma mutatis mutandis;

b)

jei plaukiojančios priemonės yra savaeigės, 5 ir 6 skyriai taikomi mutatis mutandis;

c)

10.02 straipsnio 2 dalies a ir b punktai taikoma mutatis mutandis;

d)

tikrinimo įstaiga gali taikyti kitų konstrukcijos, išdėstymo ir įrangos reikalavimų išimtis, jei kiekvienu atveju užtikrinama lygiavertė sauga.

2.   Tikrinimo įstaiga gali netaikyti šių nuostatų:

a)

8.08 straipsnio 2-8 dalių, jei laivams nebūtina įgula;

b)

10.01 straipsnio 1 ir 3 dalių, jei statybvietės plaukiojančias priemones galima tvirtai pritvirtinti darbiniais inkarais arba poliais. Tačiau savaeigės statybvietės plaukiojančios priemonės turi turėti bent vieną inkarą, atitinkantį 10.01 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, kai laikoma, kad koeficientas k yra lygus 45, o T yra mažiausias aukštis;

c)

10.02 straipsnio 1 dalies c punkto, jei statybvietės plaukiojančios priemonės nėra savaeigės.

18.04 straipsnis

Saugus atstumas ir viršvandeninis bortas

1.   Jei statybvietės plaukiojanti priemonė naudojama kaip rekultyvuojamoji barža arba grunto gabenimo barža, saugus atstumas iš triumo zonos išorės turi būti bent 300 mm, o viršvandeninis bortas — bent 150 mm. Tikrinimo įstaiga gali leisti mažesnį viršvandeninį bortą, jei skaičiavimu įrodoma, kad stovumas yra pakankamas, kai krovinio savitoji masė yra 1,5 t/m3, o denio bortai nesiekia vandens. Turi būti atsižvelgiama į suskystintojo krovinio poveikį.

2.   4.01 ir 4.02 straipsnių nuostatos statybvietės plaukiojančioms priemonėms, kurioms netaikoma 1 dalis, taikomos mutatis mutandis. Tikrinimo įstaiga gali nustatyti saugaus atstumo ir viršvandeninio borto vertes, kurios nukryptų nuo pirmiau pateiktų verčių.

18.05 straipsnis

Laivo valtys

Statybvietės plaukiojančiose priemonėse nereikalaujama turėti laivo valtį, jei:

a)

jos nėra savaeigės arba

b)

laivo valtis laikoma kitoje statybvietės vietoje.

Ši leidžianti nukrypti nuostata įrašoma Bendrijos sertifikate.

19 SKYRIUS

KONKRETŪS REIKALAVIMAI SENOVINIAMS LAIVAMS

(Palikta tuščia)

19a SKYRIUS

KONKRETŪS REIKALAVIMAI KANALŲ BARŽOMS

(Palikta tuščia)

19b SKYRIUS

KONKRETŪS REIKALAVIMAI 4 ZONOS VANDENŲ KELIAIS PLAUKIOJANTIEMS LAIVAMS

19b.01 straipsnis

4 skyriaus taikymas

1.   Nukrypstant nuo 4.01 straipsnio 1 ir 2 dalių, 4 zonos vandenų keliais plaukiojančių laivų durų ir angų, išskyrus triumo liukus, saugus atstumas sumažinamas taip:

a)

angų, kurias galima uždaryti taip, kad jos būtų nelaidžios purslams ir atsparios oro sąlygoms — iki 150 mm;

b)

angų, kurių negalima uždaryti taip, kad jos būtų nelaidžios purslams ir atsparios oro sąlygoms — iki 200 mm.

2.   Nukrypstant nuo 4.02 straipsnio, 4 zonos vandenų keliais plaukiojančių laivų mažiausias viršvandeninis bortas yra 0 mm, jei laikomasi saugaus atstumo pagal 1 dalį.

20 SKYRIUS

KONKRETŪS REIKALAVIMAI JŪRŲ LAIVAMS

(Palikta tuščia)

21 SKYRIUS

KONKRETŪS REIKALAVIMAI PRAMOGINIAMS LAIVAMS

21.01 straipsnis

Bendroji dalis

Pramoginių laivų konstrukcijai ir įrangai taikomi tik 21.02 ir 21.03 straipsniai.

21.02 straipsnis

II dalies taikymas

1.   Pramoginiai laivai turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

3 skyriaus:

 

3.01 straipsnį, 3.02 straipsnio 1 dalies a punktą ir 2 dalį, 3.03 straipsnio 1 dalies a punktą ir 6 dalį bei 3.04 straipsnio 1 dalį;

b)

5 skyrių;

c)

6 skyriaus:

 

6.01 straipsnio 1 dalį, ir 6.08 straipsnį;

d)

7 skyriaus:

 

7.01 straipsnio 1 ir 2 dalis, 7.02 straipsnį, 7.03 straipsnio 1 ir 2 dalis, 7.04 straipsnio 1 dalį, 7.05 straipsnio 2 dalį, 7.13 straipsnį, jei laive yra vairinė, kurioje naudodamas radiolokacinę įrangą laivą galėtų vesti vienas asmuo;

e)

8 skyriaus:

 

8.01 straipsnio 1 ir 2 dalis, 8.02 straipsnio 1 ir 2 dalis, 8.03 straipsnio 1 ir 3 dalis, 8.04 straipsnį, 8.05 straipsnio 1-10 dalis ir 13 dalį, 8.08 straipsnio 1, 2, 5, 7 ir 10 dalis, 8.09 straipsnio 1 dalį ir 8.10 straipsnį;

f)

9 skyriaus:

 

9.01 straipsnio 1 dalį mutatis mutandis;

g)

10 skyriaus:

 

10.01 straipsnio 2 ir 3 dalis bei 5-14 dalis, 10.02 straipsnio 1 dalies a-c punktus, ir 2 dalies a punktą bei e-h punktus, 10.03 straipsnio 1 dalies a, b ir d punktus, tačiau laive turi būti bent du gesintuvai; 10.03 straipsnio 2-6 dalis, 10.03a, 10.03b ir 10.05 straipsnius;

h)

13 skyrių;

i)

14 skyrių.

2.   Pramoginių laivų, kuriems taikoma 1994 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/25/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su pramoginiais laivais, suderinimo (25), pirmajam ir periodiniams tikrinimams taikomi tik:

a)

6.08 straipsnis, jei yra posūkio kampinio greičio indikatorius;

b)

7.01 straipsnio 2 dalis, 7.02 straipsnis, 7.03 straipsnio 1 dalis ir 7.13 straipsnis, jei laive yra vairinė, kurioje naudodamas radiolokacinę įrangą laivą galėtų vesti vienas asmuo;

c)

8.01 straipsnio 2 dalis, 8.02 straipsnio 1 dalis, 8.03 straipsnio 3 dalis, 8.05 straipsnio 5 dalis, 8.08 straipsnio 2 dalis, 8.10 straipsnis;

d)

10.01 straipsnio 2, 3, 6 ir 14 dalys, 10.02 straipsnio 1 dalies b ir c punktai, 2 dalies a punktas ir e-h punktai, 10.03 straipsnio 1 dalies b ir d punktai bei 2-6 dalys ir 10.05 straipsnis;

e)

13 skyrių;

f)

14 skyriaus:

aa)

14.12 straipsnį;

bb)

14.13 straipsnį; pradėjus eksploatuoti suskystintųjų dujų įrenginį turi būti atliktas priėmimo bandymas pagal Direktyvos 94/25/EB reikalavimus, o tikrinimo įstaigai pateiktas priėmimo protokolas;

cc)

14.14 ir 14.15 straipsnius; suskystintųjų dujų įrenginys turi atitikti Direktyvos 94/25/EB reikalavimus;

dd)

visas 14 skyrius, jei suskystintųjų dujų įrenginys įrengiamas po to, kai pramoginis laivas buvo pateiktas į rinką.

21.03 straipsnis

(Palikta tuščia)

22 SKYRIUS

KONTEINERIUS PLUKDANČIŲ LAIVŲ STOVUMAS

22.01 straipsnis

Bendroji dalis

1.   Šio skyriaus nuostatos taikomos konteinerius plukdantiems laivams, kai stovumo dokumentai yra privalomi pagal valstybėse narėse galiojančias taikomas laivybos institucijos taisykles.

Stovumo dokumentus tikrina arba pateikia patikrinti kitoje vietoje ir deramai antspauduoja tikrinimo įstaiga.

2.   Stovumo dokumentuose laivo kapitonui pateikiama suprantama informacija apie laivo stovumą visomis apkrovos sąlygomis.

Stovumo dokumentuose pateikiama bent ši informacija:

a)

informacija apie leistinus stovumo koeficientus, leidžiamas

Formula

vertes arba leistinus krovinio svorio centro aukščius;

b)

duomenys apie erdves, kurias galima užpildyti balasto vandeniu;

c)

stovumo tikrinimo būdai;

d)

laivo kapitonui skirtos naudojimo instrukcijos arba skaičiavimo pavyzdys.

3.   Laivų, kuriuose galima pasirinkti, ar konteinerius vežti nepritvirtintus ar pritvirtintus, stovumui patvirtinti, kai vežami nepritvirtinti ir pritvirtinti konteinerių kroviniai, numatomi atskiri apskaičiavimo metodai.

4.   Konteinerių krovinys laikomas pritvirtintu tik tuomet, jei kiekvienas atskiras konteineris prie laivo korpuso yra tvirtai pritvirtintas konteinerio kreiptuvais arba tvirtinamąja įranga ir jei jo padėtis reiso metu negali pasikeisti.

22.02 straipsnis

Nepritvirtintų konteinerių vežimo ribinės sąlygos ir stovumo patvirtinimo apskaičiavimo metodas

1.   Visi laivo, kuriame yra nepritvirtintų konteinerių, stovumo apskaičiavimo metodai turi atitikti šias ribines sąlygas:

a)

Metacentrinis aukštis

Formula

turi būti ne mažesnis nei 1,00 m.

b)

Veikiant bendrai išcentrinei jėgai, kurią sukelia laivo posūkis, vėjo slėgis ir skysčių laisvieji paviršiai, pasvirimo kampas turi neviršyti 5°, o denio kraštas turi nepanirti.

c)

Pasvirimo petys, susidaręs dėl laivo posūkio sukeltos išcentrinės jėgos, nustatomas pagal šią formulę:

Formula

kurioje:

cKZ

konstanta (cKZ = 0,04) [s2/m];

v

didžiausias laivo greitis vandens atžvilgiu [m/s];

Formula

pakrauto laivo svorio centro aukštis virš jo pagrindo [m];

T'

pakrauto laivo grimzlė [m].

d)

Pasvirimo petys, susidaręs dėl vėjo slėgio, nustatomas pagal šią formulę:

Formula

kurioje:

cKW

konstanta (cKW = 0,025) [t/m2];

A'

šoninė plokštuma virš atitinkamos pakrauto laivo grimzlės plokštumos [m2];

D'

pakrauto laivo vandentalpa [t];

lW

šoninės plokštumos A' virš atitinkamos grimzlės plokštumos svorio centro aukštis [m];

T'

pakrauto laivo grimzlė [m].

e)

Pasvirimo petys, susidaręs dėl lietaus vandens ir triume arba dvigubame dugne esančio likutinio vandens laisvųjų paviršių, nustatomas pagal šią formulę:

Formula

kurioje:

cKfO

konstanta (cKfO = 0,015) [t/m2]

b

triumo arba atitinkamo triumo skyriaus plotis [m] (26);

l

triumo arba atitinkamo triumo skyriaus ilgis [m] (26);

D'

pakrauto laivo vandentalpa [t].

f)

Visomis apkrovos sąlygomis atsižvelgiama į pusę kuro ir gėlo vandens atsargų.

2.   Laivo, kuriame vežami nepritvirtinti konteineriai, stovumas laikoms pakankamu, jei faktinis Formula neviršija Formula zul, apskaičiuoto pagal toliau pateikiamas formules. Formula zul apskaičiuojamas esant įvairiai vandentalpai ir apima visą grimzlių intervalą.

a)

Formula

Formula apskaičiuoti imama tik didesnė nei 11,5 (11,5 = 1/tan5°) vertė.

b)

Formula

zul =

Formula

- 1,00 [m]
Mažiausia

Formula

zul vertė, apskaičiuota pagal a arba b formulę laikoma lemiama.

Formulėse:

Formula

zul

didžiausias leistinas pakrauto laivo svorio centro aukštis virš jo pagrindo [m];

Formula

metacentrinis aukštis virš pagrindo [m] pagal 3 dalyje pateiktą apytikslio apskaičiavimo formulę;

F

atitinkamas faktinis viršvandeninis bortas ties 1/2 L [m];

Z

posūkio sukeltos išcentrinės jėgos parametras

Formula

v

didžiausias laivo greitis vandens atžvilgiu [m/s];

Tm

atitinkama vidutinė grimzlė [m];

hKW

pasvirimo petys, susidarantis dėl horizontalaus vėjo slėgio pagal 1 dalies d punktą [m];

hKfO

pasvirimo pečių, susidarančių dėl skysčių laisvųjų paviršių pagal 1 dalies e punktą, suma [m].

3.   Apytikslio apskaičiavimo formulė

Formula

nustatyti

Jei nėra hidrostatinių kreivių lentelės, skaičiavimams pagal 2 dalį ir 22.03 straipsnio 2 dalį atlikti reikalingą Formula vertę galima nustatyti pagal šias apytikslio apskaičiavimo formules:

a)

pontono formos laivų:

Formula

b)

kitų laivų:

Formula

22.03 straipsnis

Pritvirtintų konteinerių vežimo ribinės sąlygos ir stovumo patvirtinimo apskaičiavimo metodas

1.   Visi laivo, kuriame yra pritvirtintų konteinerių, stovumo apskaičiavimo metodai turi atitikti šias ribines sąlygas:

a)

Metacentrinis aukštis

Formula

turi būti ne mažesnis nei 0,50 m.

b)

Nė viena korpuso anga neturi būti panirusi dėl bendros išcentrinės jėgos, sukeltos laivo posūkio, vėjo slėgio ir skysčių laisvųjų paviršių.

c)

pasvirimo pečiai, susidarantys dėl laivo posūkio, vėjo slėgio ir skysčių laisvųjų paviršių sukeltos išcentrinės jėgos, nustatomi pagal formules, nurodytas 22.02 straipsnio 1 dalies c-e punktuose.

d)

Visomis apkrovos sąlygomis atsižvelgiama į pusę kuro ir gėlo vandens atsargų.

2.   Laivo, kuriuo vežami pritvirtinti konteineriai, stovumas laikoms pakankamu, jei faktini Formula s neviršija pagal toliau pateiktas formules gauto Formula zul, kuris apskaičiuojamas esant įvairiai vandentalpai ir apima visą grimzlių intervalą.

a)

Image

Formula apskaičiuoti imama tik didesnė nei 6,6

o Imageapskaičiuoti — didesnė nei 0 vertė.

b)

Formula

zul =

Formula

– 0,50 [m].
Mažiausia

Formula

zul vertė, apskaičiuota pagal a arba b formulę, laikoma lemiama.

Šiose formulėse, išskyrus pirma apibrėžtas sąvokas:

I

vaterlinijos ploto skersinis inercijos momentas aukštyje Tm [m4] (žr. apytikslio apskaičiavimo formulę 3 dalyje);

i

pagrindui lygiagretaus vaterlinijos ploto skersinis inercijos momentas viršūnėje

Formula

Image

laivo vandentalpa aukštyje Tm [m3];

F'

teorinis viršvandeninis bortas F' = H' – Tm [m] arba Formula, mažiausia vertė laikoma lemiama;

a

vertikalus atstumas nuo apatinio angos krašto, kuris pirmasis apsemiamas laivui pasvirus, iki tiesiai stovinčio laivo vaterlinijos [m];

b

atstumas nuo laivo centro iki tos pačios angos [m];

H'

teorinis šoninis aukštis Formula;

q

denio kabinų, liukų, dėžių denių ir kitų antstatų, kurių didžiausias aukštis yra 1,0 m virš H arba iki žemiausios atitinkamo tūrio angos, tūrių suma kai mažiausia vertė laikoma lemiama. Į 0,05 L atstumu nuo laivo tolimiausių taškų esančias tūrių dalis neatsižvelgiama [m3].

3.   I apytikslio apskaičiavimo formulė

Jei nėra hidrostatinių kreivių lentelės, vaterlinijos ploto skersinio inercijos momento I vertę galima apskaičiuoti pagal šias apytikslio apkaičiavimo formules:

a)

pontono formos laivų:

Image

b)

kitų laivų:

Image

22.04 straipsnis

Laivo stovumo vertinimo tvarka

Stovumo vertinimo tvarka gali būti nustatyta remiantis 22.01 straipsnio 2 dalyje nurodytais dokumentais.

22a SKYRIUS

KONKRETŪS REIKALAVIMAI ILGESNĖMS NEI 110 M PLAUKIOJANČIOMS PRIEMONĖMS

22a.01 straipsnis

I dalies taikymas

Be 2.03 straipsnio 3 dalyje išdėstytų reikalavimų, prieš pradėdami statyti ilgesnes nei 110 m plaukiojančias priemones, išskyrus jūrų laivus, statyti naują laivą arba rekonstruoti jau eksploatuojamą laivą, savininkas arba jo atstovas apie tai turi informuoti tikrinimo įstaigą, kuri vėliau išduoda Bendrijos sertifikatą. Ši tikrinimo įstaiga laivo statybos metu atlieka patikrinimus. Ji gali laivo statybos metu patikrinimų neatlikti, jei prieš pradedant statyti pateikiamas sertifikatas, kuriuo patvirtinama, kad patvirtinta klasifikacinė bendrovė pareiškia, jog ji prižiūrės šio laivo statybą.

22a.02 straipsnis

II dalies taikymas

Be II dalies, ilgesnėms nei 110 m plaukiojančioms priemonėms taikomi 22a.03-22a.05 straipsniai.

22a.03 straipsnis

Stiprumas

Pakankamas korpuso stiprumas pagal 3.02 straipsnio 1 dalies a punktą (išilginis, horizontalus ir atskirų vietų stiprumas) patvirtinamas patvirtintos klasifikacinės bendrovės išduotu sertifikatu.

22a.04 straipsnis

Plūdrumas ir stovumas

1.   Ilgesnėms nei 110 m plaukiojančioms priemonėms, išskyrus keleivinius laivus, taikomos 2-9 dalys.

2.   Pakankamo stovumo, įskaitant stovumą po apgadinimo, įrodymas patikrinamas nepalankiausiomis apkrovos sąlygomis.

Pagrindinės stovumui apskaičiuoti reikalingos vertės — nepakrauto laivo vandentalpa ir svorio centro vieta nustatomos:

atliekant pasvirimo eksperimentą, arba

detaliu masės ir momento apskaičiavimu, kurį atliekant patikrinama nepakrauto laivo vandentalpa išmatuojant grimzlę, kai apskaičiuotos masės ir pagal grimzlės rodmenis nustatytos vandentalpos leistinas nuokrypis yra + 5 %.

3.   Patikrinamas visiškai pakrautos plaukiojančios priemonės plūdrumo po apgadinimo įrodymas.

Šiuo tikslu apskaičiavimais turi būti įrodytas kritinių tarpinių etapų ir paskutinio užtvindymo etapo pakankamas stovumas. Kompetentinga institucija gali patvirtinti neigiamas tarpinių užtvindymo etapų stovumo vertes, jei įrodomas pakankamas stovumas vėlesniais tarpiniais etapais.

4.   Nustatant apgadinimo būklę atsižvelgiama į šias prielaidas:

a)

Šoninio apgadinimo mastas:

išilgai

:

bent 0,10 L,

skersai

:

0,59 m,

vertikaliai

:

nuo pagrindo linijos į viršų be apribojimo.

b)

Dugno apgadinimo mastas:

išilgai

:

bent 0,10 L,

skersai

:

3,00 m,

vertikaliai

:

nuo pagrindo 0,39 m į viršų, išskyrus nutekamąjį šulinį.

c)

Laikoma, kad visos apgadintoje zonoje esančios pertvaros yra apgadintos, vadinasi laivas padalijimas taip, kad jis liktų ant vandens apsėmus du arba daugiau išilgai išdėstytų gretimų skyrių.

Pagrindinio mašinų skyriaus atveju turi būti atsižvelgta tik vieno skyriaus standartą, t. y. daroma prielaida, kad mašinų skyriaus galinės pertvaros nėra apgadintos.

Dugno apgadinimo atveju taip pat daroma prielaida, kad gretimi skyriai yra apsemti skersai.

d)

Laidumas

Daroma prielaida, kad laidumas yra 95 %.

Nukrypstant nuo šios prielaidos, galima laikyti, kad laidumas yra toks:

:

mašinų skyrių ir valdymo kabinų

:

85 %

:

dvigubų dugnų, kuro talpyklų, balasto talpyklų ir kt., atsižvelgiant į tai, ar pagal jų naudojimo paskirtį daroma prielaida, kad jie užpildyti ar tušti, kai laivas plūduriuoja pasiekęs didžiausią leistiną grimzlę

:

0 arba 95 %.

Jei skaičiavimu įrodoma, kad bet kurio skyriaus vidutinis laidumas yra mažesnis, galima naudoti apskaičiuotą vertę.

e)

bet kurių vandeniui laidžių angų (pvz., durų, langų, įėjimo liukų) apatinis kraštas paskutiniu užtvindymo etapu yra ne mažiau nei 100 mm virš apgadintos vaterlinijos.

5.   Stovumas po apgadinimo yra pakankamas, jei pagal 4 dalyje nurodytas prielaidas:

a)

paskutiniu užtvindymo etapu išlieka ne mažesnis nei 100 mm saugus atstumas ir pasvirimo kampas neviršija 5°; arba

b)

skaičiavimais pagal ADNR 9 dalyje nurodytą stovumo po apgadinimo skaičiavimo tvarką, gaunamas teigiamas rezultatas.

6.   Jei yra numatytos skersinio arba žemyn nukreipto užtvindymo angos nesimetriškam užtvindymui sumažinti, laikas jam išlyginti neviršija 15 minučių, jei buvo patvirtintas pakankamas stovumas po apgadinimo tarpiniais užtvindymo etapais.

7.   Jei angas, per kurias į nepažeistus skyrius gali pradėti tekėti vanduo, galima uždaryti taip, kad jos būtų nelaidžios vandeniui, uždaromieji prietaisai turi būti pažymėti pagal jų eksploatacijos instrukcijas.

8.   Jei atlikus apgadinto laivo stovumo apskaičiavimus pagal ADNR 9 dalį gaunamas teigiamas rezultatas, laikoma, kad skaičiavimu pagal 2-5 dalis gautas įrodymas yra pateiktas.

9.   Prireikus, kad būtų įvykdyti 2 ar 3 dalyse nustatyti reikalavimai, iš naujo nustatoma didžiausios grimzlės plokštuma.

22a.05 straipsnis

Papildomi reikalavimai

1.   Ilgesnėse nei 110 m plaukiojančiose priemonėse:

a)

turi būti daugiasraigtė varomoji sistema, sudaryta iš bent dviejų savarankiškų vienodos galios variklių ir laivapriekio privairavimo įrenginio, kuris būtų valdomas iš vairinės ir taip pat veiktų, kai plaukiojanti priemonė yra nepakrauta; arba

turi būti vieno sraigto varomoji sistema ir iš vairinės valdomas laivapriekio privairavimo įrenginys, kuris turėtų atskirą energijos šaltinį ir taip pat veiktų, kai plaukiojanti priemonė yra nepakrauta, o sugedus pagrindinei varomajai sistemai leistų jai plaukti varomai savo energija;

b)

turi būti radiolokacinė navigacijos sistema ir posūkio kampinio greičio indikatorius, nurodytas 7.06 straipsnio 1 dalyje;

c)

turi būti stacionari triumų ištuštinimo sistema pagal 8.08 straipsnį;

d)

jos turi atitikti 23.09 straipsnio 1.1 dalies reikalavimus.

2.   Be 1 dalies reikalavimų, ilgesnių nei 110 m. plaukiojančių priemonių, išskyrus keleivinius laivus:

a)

kurios įvykus avarijai viduriniame laivo trečdalyje gali būti atskirtos nenaudojant sunkiosios gelbėjimo įrangos, o atskirtos laivo dalys po atskyrimo laikosi ant vandens;

b)

kuriose yra laive laikomas patvirtintos klasifikacinės bendrovės sertifikatas, patvirtinantis atskirų laivo dalių plūdrumą, diferento padėtį ir stovumą bei nurodantis apkrovą, kurią viršijus nebeužtikrinamas dviejų dalių plūdrumas;

c)

kurios yra pastatytos kaip dvikorpusiai laivai pagal ADNR, kurio 9.1.0.91-9.1.0.95 dalys taikomos motoriniams laivams, o 9.3.2.11.7 dalis ir 9.3.2.13-9.3.2.15 dalys — tanklaiviams;

d)

kuriose yra daugiasraigtė varomoji sistema pagal 1 dalies a punkto pirmą sakinio pusę, atveju;

Bendrijos sertifikato 52 langelyje įrašoma, kad jos atitinka visus a-d punktuose nustatytus reikalavimus.

3.   Be 1 dalies reikalavimų, ilgesnių nei 110 m keleivinių laivų:

a)

kurie yra pastatyti kaip aukščiausios klasės laivai arba perstatyti į tokius laivus prižiūrint patvirtintai klasifikacinei bendrovei, tokiu atveju atitiktį patvirtinant klasifikacinės bendrovės išduotu sertifikatu, kai tuo tarpu esamai klasei tai nėra būtina;

b)

arba

turinčių bent 600 mm aukščio dvigubą dugną ir padalintų pertvaromis, kad būtų užtikrinta, jog užtvindžius bet kuriuos du gretimus vandeniui nelaidžius skyrius laivas nepanirs žemiau ribinės grimzlės linijos ir bus išlaikytas 100 mm liekamasis saugus atstumas,

arba

turinčių bent 600 mm aukščio dvigubą dugną ir dvigubą korpusą, o atstumas tarp šoninės laivo sienos ir išilginės pertvaros yra bent 800 mm;

c)

turinčių daugiasraigtę varomąją sistemą, sudarytą iš bent dviejų savarankiškų vienodos galios variklių ir laivapriekio privairavimo įrenginio, kuria būtų valdomas iš vairinės ir taip pat veiktų išilgai bei skersai;

d)

turinčių laivagalio inkarą, valdomą tiesiai iš vairinės, atveju

Bendrijos sertifikato 52 langelyje įrašoma, kad jie atitinka visus a-d punktuose nustatytus reikalavimus.

22a.06 straipsnis

IV dalies taikymas, kai atliekamas perstatymas

Tikrinimo įstaiga plaukiojančioms priemonėms, perstatytoms į ilgesnes nei 110 m plaukiojančias priemones, 24 skyrių gali taikyti tik remdamasi konkrečiomis Komiteto rekomendacijomis.

22b SKYRIUS

KONKRETŪS REIKALAVIMAI GREITAEIGIAMS LAIVAMS

22b.01 straipsnis

Bendroji dalis

1.   Greitaeigių laivų negalima statyti kaip laivų su kajutėmis.

2.   Greitaeigiuose laivuose draudžiami šie įrenginiai:

a)

prietaisai su degikliais su dagčiais pagal 13.02 straipsnį;

b)

garinamieji mazuto šildytuvai su degikliais pagal 13.03 ir 13.04 straipsnius;

c)

kietojo kuro šildymo prietaisai pagal 13.07 straipsnį;

d)

suskystintųjų dujų įrenginiai pagal 14 skyrių.

22b.02 straipsnis

I dalies taikymas

1.   Be 2.03 straipsnio nuostatų, greitaeigiai laivai turi būti statomi ir priskiriami tam tikrai klasei prižiūrint patvirtintai klasifikacinei bendrovei ir pagal jos nustatytas konkrečias taisykles, taikomas greitaeigiams laivams. Turi būti išlaikoma nustatyta klasė.

2.   Nukrypstant nuo 2.06 straipsnio, pagal šio skyriaus nuostatas išduoti Bendrijos sertifikatai galioja ne ilgiau kaip penkerius metus.

22b.03 straipsnis

II dalies taikymas

1.   Nepaisant 2 dalies ir 22b.02 straipsnio 2 dalies, greitaeigiams laivams taikomi 3-15 skyriai, išskyrus šias nuostatas:

a)

3.04 straipsnio 6 dalies antrą pastraipą;

b)

8.08 straipsnio 2 dalies antrą sakinį;

c)

11.02 straipsnio 4 dalies antrą ir trečią sakinius;

d)

12.02 straipsnio 4 dalies antrą sakinį;

e)

15.06 straipsnio 3 dalies a punkto antrą sakinį.

2.   Nukrypstant nuo 15.02 straipsnio 9 dalies ir 15.15 straipsnio 7 dalies, visas duris vandeniui nelaidžiose pertvarose turi būti galima valdyti nuotoliniu būdu.

3.   Nukrypstant nuo 6.02 straipsnio 1 dalies, sugedus vairo mechanizmo pavaros įtaisui arba sutrikus jo darbui, nedelsiant turi įsijungti antras savarankiškas pavaros įtaisas arba rankiniu būdu valdomas pavaros įtaisas.

4.   Be II dalies reikalavimų, greitaeigiai laivai turi atitikti 22b.04-22b.12 straipsnių reikalavimus.

22b.04 straipsnis

Sėdimosios vietos ir saugos diržai

Laive turi būti įrengiamos sėdimosios vietos didžiausiam laive leidžiamam keleivių skaičiui. Sėdimosiose vietose turi būti įrengti saugos diržai. Saugos diržų gali nebūti, jei yra numatyta tinkama apsauga nuo smūgių arba jei jie nėra būtini pagal 2000 m. greitaeigių laivų saugos kodekso 4 skyriaus 6 dalį.

22b.05 straipsnis

Viršvandeninis bortas

Nukrypstant nuo 4.02 ir 4.03 straipsnių, viršvandeninis bortas turi būti bent 500 mm.

22b.06 straipsnis

Plūdrumas, stovumas ir padalijimas pertvaromis

Turi būti parengta tinkama greitaeigių laivų dokumentacija:

a)

apie plūdrumo ir stovumo charakteristikas, kurių pakanka saugai užtikrinti, jei plaukiojanti priemonė yra eksploatuojama vandentalpos režimu, būdama neapgadinta ir apgadinta;

b)

apie stovumo charakteristikas ir stabilizuojamąsias sistemas, užtikrinančias plaukiojančios priemonės saugą, kai ji eksploatuojama dinaminio plūdrumo ir pereinamajame etapuose;

c)

apie stovumo charakteristikas ne vandentalpos ir pereinamuoju režimais, kurių sistemos darbo sutrikimo atveju plaukiojančioms priemonėms pakanka saugiai pereiti į vandentalpos režimą.

22b.07 straipsnis

Vairinė

1.   Įrengimas

a)

Nukrypstant nuo 7.01 straipsnio 1 dalies, vairinės turi būti įrengtos taip, kad vairininkas ir antrasis įgulos narys visuomet laivui plaukiant galėtų atlikti savo užduotis.

b)

Laivo vairavimo vieta turi būti įrengta taip, kad joje tilptų a punkte paminėtų asmenų darbo vietos. Navigaciniai, manevravimo, kontrolės bei ryšio prietaisai ir kitos svarbios valdymo svirtys turi būti pakankamai arti viena kitos, kad antrasis įgulos narys bei vairininkas sėdėdami gautų būtiną informaciją ir atitinkamai valdytų valdymo svirtis ir įrenginius. Visais atvejais taikomi šie reikalavimai:

aa)

vairininko laivo vairavimo vieta turi būti įrengta taip, kad naudodamas radiolokacinę įrangą laivą galėtų vesti vienas asmuo;

bb)

antrojo įgulos nario darbo vietoje turi būti atskiras radiolokacinis ekranas (pagalbinis), turi būti sudarytos sąlygos iš jo darbo vietos perduoti informaciją ir kontroliuoti laivo varomąją įrangą.

c)

a punkte paminėtiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos nekliudomai valdyti b punkte paminėtus įrenginius net tuomet, kai jie yra tinkamai užsisegę saugos diržus.

2.   Neribotas matomumas

a)

Nukrypstant nuo 7.02 straipsnio 2 dalies, sėdinčiam vairininkui užstojamo vaizdo į priekį nuo laivapriekio plotas turi būti ne didesnis nei vienas laivo ilgis, neatsižvelgiant į krovinio dydį.

b)

Nukrypstant nuo 7.02 straipsnio 3 dalies, bendras nematomų sektorių plotas nuo tiesiai priešais esančios linijos iki 22,5° už kiekvieno borto traverso turi neviršyti 20°. Kiekvienas atskiras nematomas plotas turi neviršyti 5°. Matomas plotas tarp dviejų nematomų plotų turi būti ne mažesnis nei 10°.

3.   Prietaisai

22b.11 straipsnyje paminėtų įrenginių valdymo ir kontrolės prietaisų pultai vairinėje turi būti sumontuoti atskirose ir aiškiai pažymėtose vietose. Ši nuostata taip pat tam tikrais atvejais taikoma valdymo svirtims, skirtoms kolektyvinei gelbėjimo įrangai nuleisti į vandenį.

4.   Apšvietimas

Įrangos zonose arba įrangos dalims, kurios naudojant apšviečiamos, turi būti naudojama raudona šviesa.

5.   Langai

Turi būti vengiama atspindžių. Turi būti numatoma priemonė apakinimui saulės šviesa išvengti.

6.   Paviršiaus medžiagos

Vairinėje turi būti vengiama naudoti atspindinčias paviršiaus medžiagas.

22b.08 straipsnis

Papildoma įranga

Greitaeigiuose laivuose turi būti ši įranga:

a)

radiolokacinis įrenginys ir posūkio kampinio greičio indikatorius, nurodytas 7.06 straipsnio 1 dalyje,

b)

lengvai prieinama asmeninė gelbėjimo įranga, atitinkanti Europos standartą EN 395:1998, kurios pakaktų didžiausiam laive leidžiamam asmenų skaičiui.

22b.09 straipsnis

Uždaros zonos

1.   Bendroji dalis

Viešosios bei gyvenamosios patalpos ir jose esanti įranga turi būti suprojektuotos taip, kad bet kuris tinkamai jomis besinaudojantis asmuo nebūtų sužeistas normalaus ir avarinio laivo pajudėjimo arba stabdymo metu arba laivui manevruojant normaliu plaukimo režimu ir gedimo arba sutrikimo sąlygomis.

2.   Ryšys

a)

Keleiviams informuoti apie saugos priemones visuose keleiviniuose laivuose turi būti įrengti garso ir vaizdo įrenginiai, matomi ir girdimi visiems laive esantiems asmenims.

b)

Laivo kapitonas a punkte aprašytais įrenginiais turi galėti duoti nurodymus keleiviams.

c)

Kiekvienas keleivis netoli savo sėdimosios vietos turi galėti rasti instrukcijas dėl veiksmų avarinės padėties atveju, įskaitant laivo planą, kuriame nurodyti visi išėjimai, evakuacijos keliai, avarinė įranga, gelbėjimo įranga ir gelbėjimo liemenių naudojimo instrukcijos.

22b.10 straipsnis

Išėjimai ir evakuacijos keliai

Išėjimai ir evakuacijos keliai turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

iš laivo vairavimo vietos turi būti galima lengvai, saugiai ir greitai patekti į keleiviams prieinamas patalpas ir gyvenamąsias patalpas;

b)

evakuacijos keliai, vedantys prie avarinių išėjimų, turi būti pažymėti aiškiai ir taip, kad nenusitrintų;

c)

visi išėjimai turi būti tinkamai pažymėti. Turi būti aišku, kaip angos mechanizmas yra valdomas iš išorės ir iš vidaus;

d)

turi būti naudojama tinkama naudojimosi evakuacijos keliais ir avariniais išėjimais saugos nuorodų sistema;

e)

prie išėjimų turi būti palikta pakankamai vietos įgulos nariui.

22b.11 straipsnis

Priešgaisrinė sauga ir gaisro gesinimas

1.   Keleiviams prieinami koridoriai, patalpos bei gyvenamosios patalpos ir laivo virtuvės bei mašinų skyriai turi būti prijungti prie tinkamos priešgaisrinės signalizacijos sistemos. Apie gaisrą ir jo vietą turi būti automatiškai pranešama vietoje, kurioje nuolat yra įgula.

2.   Mašinų skyriuose turi būti įrengta stacionari gaisro gesinimo sistema pagal 10.03b straipsnį.

3.   Keleiviams prieinamose patalpose bei gyvenamosiose patalpose ir evakuacijos iš jų keliuose turi būti įrengta didelio slėgio vandens purkštuvų sistema pagal 10.03a straipsnį. Turi būti įmanoma greitai ir tiesiai į išorę išleisti panaudotą vandenį.

22b.12 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Pagal 1.01 straipsnio 22 dalį greitaeigiai laivai, kurie 2003 m. kovo 31 d. turėjo galiojantį Bendrijos sertifikatą, turi atitikti šias šio skyriaus nuostatas:

a)

22b.01, 22b.04, 22b.08, 22b.09, 22b.10 straipsnius, 22b.11 straipsnio 1 dalį,

kai Bendrijos sertifikatas yra pratęsiamas;

b)

2013 m. balandžio 1 d.

22b.07 straipsnio 1, 3, 4, 5 ir 6 dalis;

c)

2023 m. sausio 1 d.

visas kitas nuostatas.

III DALIS

23 SKYRIUS

LAIVŲ ĮRENGIMAS ATSIŽVELGIANT Į LAIVO ĮGULOS SUKOMPLEKTAVIMĄ

23.01 straipsnis

(Palikta tuščia)

23.02 straipsnis

(Palikta tuščia)

23.03 straipsnis

(Palikta tuščia)

23.04 straipsnis

(Palikta tuščia)

23.05 straipsnis

(Palikta tuščia)

23.06 straipsnis

(Palikta tuščia)

23.07 straipsnis

(Palikta tuščia)

23.08 straipsnis

(Palikta tuščia)

23.09 straipsnis

Laivų įranga

1.   Bendrijos sertifikato 47 langelyje tikrinimo įstaiga nurodo motorinių laivų, stūmikų, stumiamų vilkstinių ir keleivinių laivų atitiktį 1.1 arba 1.2 dalių nuostatoms arba įrašo, kad šių nuostatų yra nesilaikoma.

1.1   Standartas S1

a)

Varomosios sistemos turi būti sumontuotos taip, kad iš laivo vairavimo vietos būtų galima keisti greitį ir apgręžti laivo sraigto eigos kryptį.

Eksploatacijai būtinus pagalbinius variklius turi būti galima įjungti arba išjungti iš laivo vairavimo vietos, nebent tai gali būti padaryta automatiškai arba jei varikliai kiekvieno reiso metu nuolat dirba.

b)

Pavojaus zonose:

pagrindinio variklio aušinimo vandens temperatūra,

pagrindinių variklių ir transmisijų tepalinės alyvos slėgis,

pagrindinio variklio reversavimo mechanizmų, reversinių pavarų arba laivo sraigtų tepalo ir oro slėgis,

vandens lygis pagrindiniame mašinų skyriuje,

stebimi prietaisais, kurie gedimo atveju vairinėje įjungia garso ir vaizdo signalus. Garsiniai avariniai signalai gali sklisti iš vieno garsinio avarinės signalizacijos prietaiso. Juos turi būti galima išjungti iškart patvirtinus, kad signalas apie sutrikimą gautas. Vaizdinius avarinius signalus turi būti galima išjungti tik ištaisius sutrikimus, dėl kurių jie įsijungė.

c)

Kuras turi būti tiekiamas, o pagrindinis variklis aušinamas automatiškai.

d)

Vairavimo sistemą turi galėti valdyti vienas asmuo ir net esant didžiausiai grimzlei tam turi nereikėti ypač didelės jėgos.

e)

Tam tikrais atvejais iš laivo vairavimo vietos turi būti galima įjungti vaizdinius ir garso signalus, privalomus pagal nacionalinės arba tarptautinės laivybos institucijos taisykles.

f)

Jei tarp laivo vairavimo vietos ir laivo pirmagalio zonos, laivagalio, gyvenamųjų patalpų ir mašinų skyrių nėra tiesioginio ryšio, turi būti įrengta žodinių pranešimų perdavimo sistema. Ryšys su mašinų skyriais gali būti užtikrinamas optiniu arba garsiniu signalu.

g)

Būtiną laivo valtį įgulos narys turi galėti nuleisti pats vienas ir per tinkamą laiką.

h)

Laive turi būti iš laivo vairavimo vietos valdomas paieškos prožektorius.

i)

Svirtims ir panašioms sukamosioms keliamųjų įtaisų dalims valdyti turi nereikėti didesnės negu 160 N jėgos.

k)

Bendrijos sertifikate įrašyti vilkimo suktuvai turi būti motoriniai.

l)

Triumo ir denio plovimo siurbliai turi būti motoriniai.

m)

Pagrindiniai valdymo blokai ir kontrolės prietaisai turi būti išdėstyti ergonomiškai.

n)

Pagal 6.01 straipsnio 1 dalį būtiną įrangą turi būti galima valdyti nuotoliniu būdu iš laivo vairavimo vietos.

1.2   Standartas S2

a)

Atskirai eksploatuojamuose motoriniuose laivuose:

 

standartas S1 ir papildomai įrengtas laivapriekio privairavimo įrenginys, kurį galima valdyti iš laivo vairavimo vietos;

b)

Motoriniuose laivuose, varomuose bortais sukabintų plaukiojančių priemonių sąstate:

 

standartas S1 ir papildomai įrengtas laivapriekio privairavimo įrenginys, kurį galima valdyti iš laivo vairavimo vietos;

c)

Motoriniuose laivuose, varančiuose stumiamas vilkstines, kurias sudaro pats motorinis laivas ir kita prieš jį esanti plaukiojanti priemonė:

 

standartas S1 ir papildomai įrengti hidrauliniai arba elektriniai sukabinamieji suktuvai. Tačiau ši įranga nėra būtina, jei pirmame stumiamos vilkstinės laive yra laivapriekio privairavimo įrenginys, kuris gali būti valdomas iš stumiančiojo motorinio laivo vairavimo vietos;

d)

Stūmikuose, varančiuose stumiamą vilkstinę:

 

standartas S1 ir papildomai įrengti hidrauliniai arba elektriniai sukabinamieji suktuvai. Tačiau ši įranga nėra būtina, jei pirmojoje stumiamos vilkstinės plaukiojančioje priemonėje yra laivapriekio privairavimo įrenginys, kuris gali būti valdomas iš stūmiko vairavimo vietos;

e)

Keleiviniuose laivuose:

 

standartas S1 ir papildomai įrengtas laivapriekio privairavimo įrenginys, kurį galima valdyti iš laivo vairavimo vietos. Tačiau ši įranga nėra būtina, jei keleivinio laivo varomoji ir vairavimo sistemos užtikrina lygiavertį manevringumą.

23.10 straipsnis

(Palikta tuščia)

23.11 straipsnis

(Palikta tuščia)

23.12 straipsnis

(Palikta tuščia)

23.13 straipsnis

(Palikta tuščia)

23.14 straipsnis

(Palikta tuščia)

23.15 straipsnis

(Palikta tuščia)

IV DALIS

24 SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

24.01 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymas jau eksploatuojamoms plaukiojančioms priemonėms

1.   24.02-24.04 straipsnių nuostatos taikomos tik plaukiojančioms priemonėms, kurios … (27) turi galiojantį laivo sertifikatą pagal reglamentą dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo, galiojusį 1994 m. gruodžio 31 d., arba kurie 1994 m. gruodžio 31 d. buvo statomos arba perstatomos.

2.   Plaukiojančioms priemonėms, kurioms netaikoma 1 dalis, taikomos 24.06 straipsnio nuostatos.

24.02 straipsnis

Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos jau eksploatuojamoms plaukiojančioms priemonėms

1.   Nepažeidžiant 24.03 ir 24.04 straipsnių, plaukiojančios priemonės, kurios atitinka ne visas šios direktyvos nuostatas, turi

a)

būti pritaikytos, kad šias nuostatas atitiktų pagal toliau lentelėje išvardytas pereinamojo laikotarpio nuostatas, ir

b)

kol nebus pritaikytos, atitikti reglamentą dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo, galiojusį 1994 m. gruodžio 31 d.

2.   Toliau pateiktoje lentelėje vartojami šie sąvokų apibrėžimai:

„N.R.C.“: nuostata netaikoma plaukiojančioms priemonėms, kurios jau yra eksploatuojamos, nebent atitinkamos jų dalys yra pakeistos arba perstatytos, t. y. nuostata taikoma tik neseniai pastatytoms plaukiojančioms priemonėms ir atitinkamų dalių arba zonų pakeitimui arba perstatymui. Jei esamos dalys pakeičiamos tokios pat rūšies atsarginėmis dalimis naudojant tokią pat technologiją, tai nėra pakeitimas („R“), kaip apibrėžta pereinamojo laikotarpio nuostatose.

„Išduodant ar atnaujinant Bendrijos sertifikatą“: Šios nuostatos turi būti laikomasi išduodant kitą Bendrijos sertifikatą arba jį atnaujinant po nurodytos datos.

Straipsnis ir dalis

Turinys

Galutinis terminas ir pastabos

3 SKYRIUS

3.03 straipsnio 1 dalies a punktas

Taraninės pertvaros įrengimo vieta

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1

2 dalis

Gyvenamosios patalpos

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

Saugos įranga

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

4 dalis

Dujoms nelaidus gyvenamųjų patalpų atitvėrimas nuo mašinų skyrių, katilinių ir triumų

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

5 dalies 2 pastraipa

Achterpiko pertvarų durų stebėsena

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

7 dalis

Laivapriekio zonose esantys neišsikišantys inkarai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2041 1 1

3.04 straipsnio 3 dalies antras sakinys

Mašinų skyriuose naudojama izoliacinė medžiaga

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

3 dalies trečias ir ketvirtas sakiniai

Angos ir užraktai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

3.04 straipsnio 6 dalis

Mašinų skyrių išėjimai

Mašinų skyriuose, kurie iki 1995 m. pagal 1.01 straipsnį nebuvo laikomi mašinų skyriais, N.R.C. turi būti įrengtas antras išėjimas ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1

5 SKYRIUS

5.06 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys

Mažiausias greitis

Iki 1996 m. pradėtoms statyti plaukiojančioms priemonėms, ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1

6 SKYRIUS

6.01 straipsnio 1 dalis

5 skyriuje nustatytas manevringumas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1

3 dalis

Nuolatinis pasvirimas ir aplinkos temperatūra

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

7 dalis

Laivo vairo balerių konstrukcija

Iki 1996 m. pradėtoms statyti plaukiojančioms priemonėms: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

6.02 straipsnio 2 dalis

Viena operacija, kurios pakanka antrajam pavaros įtaisui valdyti

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

3 dalis

5 skyriuje nustatytas manevringumas, užtikrinamas antruoju pavaros įtaisu (rankinė eksploatacija)

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1

6.03 straipsnio 1 dalis

Kitų naudotojų prijungimas prie hidraulinio vairo mechanizmo pavaros įtaiso

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

2 dalis

Atskiri hidrauliniai rezervuarai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

6.05 straipsnio 1 dalis

Rankinės pavaros vairaratis, kuris nėra varomas mechanizuotu pavaros įtaisu

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

6.06 straipsnio 1 dalis

Dvi nepriklausomos įjungimo sistemos

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

6.07 straipsnio 2 dalies a punktas

Hidraulinio rezervuaro ir eksploatacinio slėgio lygio kontrolės prietaisai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

2 dalies e punktas

Buferinių įtaisų stebėsena

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

6.08 straipsnio 1 dalis

Reikalavimai elektros įrangai pagal 9.20 straipsnį

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

7 SKYRIUS

7.02 straipsnio 3 dalies antra pastraipa

Neribotas matomumas įprastoje vairininkui matomo vaizdo ašyje

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

5 dalis

Mažiausias laidumas šviesai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

7.03 straipsnio 7 dalis

Avarinių signalų išjungimas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą, nebent vairinė buvo suprojektuota taip, kad naudodamas radiolokacinę įrangą laivą galėtų veisti vienas asmuo

8 dalis

Automatinis perjungimas į kitą elektros energijos šaltinį

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

7.04 straipsnio 1 dalis

Pagrindinių variklių ir vairavimo sistemų valdymas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

2 dalis

Pagrindinio variklio valdymas

Nebent vairinės buvo suprojektuotos taip, kad naudodamas radiolokacinę įrangą laivą galėtų vesti vienas asmuo: N.R.C., ne vėliau išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1, jei eigos kryptį galima nustatyti tiesiogiai; 2010 1 1 — kitiems varikliams

7.09 straipsnis

Avarinės signalizacijos sistema

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

7.12 straipsnio pirma pastraipa

Įtraukiamosios vairinės

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

Nehidraulinė nuleidimo sistema: ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1

antra ir trečia pastraipos

 

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

8 SKYRIUS

8.01 straipsnio 3 dalis

Tik vidaus degimo varikliai, deginantys kurą, kurio pliūpsnio temperatūra yra didesnė nei 55°C

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

8.02 straipsnio 1 dalis

Variklių apsauga nuo netyčinio įjungimo

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

4 dalis

Automatinė variklio detalių apsauga

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

8.03 straipsnio 2 dalis

Kontrolės prietaisai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

3 dalis

Automatinė apsauga nuo greičio viršijimo

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

5 dalis

Veleno įdėklų konstrukcija

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

8.05 straipsnio 1 dalis

Plieninės skystojo kuro talpyklos

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

2 dalis

Automatinis talpyklų sklendžių uždarymas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

3 dalis

Draudimas įrengti kuro talpyklas prieš taraninę pertvarą

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

4 dalis

Draudimas įrengti kuro talpyklas ir jų armatūrą virš variklių arba išmetamųjų vamzdžių

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1. Iki tol saugus kuro šalinimas užtikrinamas atitinkamais įtaisais.

6 dalies trečias–penktas sakiniai

Alsuoklių ir jungiamųjų vamzdžių montavimas ir matavimai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

8.05 straipsnio 7 dalis

Uždaromasis įtaisas turi būti valdomas iš denio

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

9 dalies pirmas sakinys

Talpos matavimo prietaisų rodmenys turi būti įskaitomi iki didžiausio pripildymo lygio

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

13 dalis

Ne tik pagrindinių variklių, bet ir kitų variklių, būtinų saugiai laivo eksploatacijai, kuro talpyklų lygio kontrolė

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

8.08 straipsnio 8 dalis

Paprasto uždaromojo įtaiso nepakanka balasto patalpoms sujungti su triumų, kuriuose galima vežti balastą, nusausinimo vamzdžiais

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

9 dalis

Matavimo įtaisai triumuose

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

8.09 straipsnio 2 dalis

Įrenginiai tepaluotam vandeniui surinkti ir panaudoto tepalo saugyklos

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

8.10 straipsnio 3 dalis

65 dB(A) stovinčių laivų keliamo triukšmo riba

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

8a SKYRIUS

 

Taikomos reglamento dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl 8a skyriaus

 

9 SKYRIUS

9.01 straipsnio 1 dalies antras sakinys

Atitinkami dokumentai, kurie turi būti pateikti tikrinimo įstaigai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1

2 dalies antra įtrauka

Pagrindinio skirstomojo skydo, avarinio skirstomojo skydo ir skirstomojo skydo komutavimo schemos, kurios turi būti laikomos laive

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

3 dalis

Vidaus ir denio aplinkos temperatūra

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

9.02 straipsnio 1–3 dalys

Elektros tiekimo sistemos

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

9.05 straipsnio 4 dalis

Įžeminimo laidų skerspjūvis

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

9.11 straipsnio 4 dalis

Veiksmingas vėdinimas, kai akumuliatoriai įrengti uždarame skyriuje, spintoje ar dėžėje

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

9.12 straipsnio 2 dalies d punktas

Skirstomieji įrenginiai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

3 dalies b punktas

Įžeminimo nustatymo įtaisas, galintis duoti vaizdo ir garso avarinį signalą

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

9.13 straipsnis

Avariniai srovės pertraukikliai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

9.14 straipsnio 3 dalies antras sakinys

Draudimas vieno poliaus perjungiklius montuoti skalbyklose, vonios kambariuose, prausyklose ir kitose patalpose, kuriose yra vandens tiekimo įrangos

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

9.15 straipsnio 2 dalis

Mažiausias vieno kabelio skerspjūvis, lygus 1,5 mm

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

9 dalis

Prie įtraukiamųjų vairinių prijungti kabeliai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

9.16 straipsnio 3 dalies antras sakinys

Antra grandinė

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

9.19 straipsnis

Mechaninės įrangos avarinės signalizacijos ir saugos sistemos

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

9.20 straipsnis

Elektroninė įranga

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1

9.21 straipsnis

Elektromagnetinis suderinamumas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1

10 SKYRIUS

10.01 straipsnis

Inkaro įranga

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

10.02 straipsnio 2 dalies a punktas

Švartavimosi ir kitų lynų sertifikatas

Pirmasis lynas laive pakeičiamas: N.R.C., ne vėliau kaip 2008 1 1

Antrasis ir trečiasis lynai: 2013 1 1

10.03 straipsnio 1 dalis

Europos standartas

Pakeitus — ne vėliau kaip 2010 1 1

2 dalis

Tinkamumas A, B ir C kategorijos gaisrams gesinti

Pakeitus — ne vėliau kaip 2010 1 1

4 dalis

CO2 kiekio ir patalpos dydžio santykis

Pakeitus — ne vėliau kaip 2010 1 1

10.03a straipsnis

Stacionarios gaisro gesinimo sistemos gyvenamosiose patalpose, vairinėse ir keleivių zonose

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1

10.03b straipsnis

Stacionarios gaisro gesinimo sistemos mašinų skyriuose, katilinėse ir siurblinėse

 (28)

10.04 straipsnis

Europos standarto taikymas valtims

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

10.05 straipsnio 2 dalis

Pripučiamos gelbėjimo liemenės

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1. Gelbėjimo liemenės, kurios laive buvo 2003 9 30, gali būti naudojamos iki Bendrijos sertifikato išdavimo arba atnaujinimo po 2010 1 1.

11 SKYRIUS

11.02 straipsnio 4 dalis

Išorinių denių kraštų bei darbo vietų įrengimas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

11.04 straipsnis

Šoniniai deniai

 (29) Bendrijos sertifikato išdavimas arba atnaujinimas pirmą kartą po 2035 1 1, jei jų plotis didesnis negu 7,30 m

11.05 straipsnio 1 dalis

Patekimas į darbo vietas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1

2 ir 3 dalys

Durys ir įėjimai, išėjimai ir koridoriai, kurių grindų lygio skirtumas yra didesnis nei 0,50 m

Išduodant ar atnaujinant Bendrijos sertifikatą

4 dalis

Laiptai darbo patalpose, kuriose nuolat yra įgula

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1

11.06 straipsnio 2 dalis

Išėjimai ir avariniai išėjimai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1

11.07 straipsnio 1 dalies antras sakinys

Kopėčios, pakopos ir panašūs įtaisai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1

2 ir 3 dalys

 

Išduodant ar atnaujinant Bendrijos sertifikatą

11.10 straipsnis

Liukų dangčiai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

11.11 straipsnis

Suktuvai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

11.12 straipsnio 2–6 dalys ir 8–10 dalys

Kranai: gamintojo lentelė, didžiausios leistinos apkrovos, apsauginiai įtaisai, apskaičiavimo bandymas, ekspertų atliekamas patikrinimas, laive laikomi sertifikatai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

11.13 straipsnis

Degiųjų skysčių laikymas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

12 SKYRIUS

12.01 straipsnio 1 dalis

Gyvenamosios patalpos, skirtos nuolat laive gyvenantiems asmenims

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1

12.02 straipsnio 3 dalis

Grindų padėtis

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1

4 dalis

Gyvenamosios ir miegamosios patalpos

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1

6 dalis

Gyvenamųjų patalpų aukštis

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1

8 dalis

Laisvasis bendro naudojimo gyvenamųjų patalpų plotas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1

9 dalis

Patalpų tūris

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1

10 dalis

Oro erdvės tūris vienam asmeniui

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1

11 dalis

Durų dydis

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1

12 dalies a ir b punktai

Laiptų padėtis

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1

13 dalis

Vamzdžiai, kuriais teka pavojingos dujos arba skysčiai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1

12.03 straipsnis

Sanitariniai įrenginiai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1

12.04 staraipsnis

Laivo virtuvės

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1

12.05 straipsnis

Geriamasis vanduo

N.R.C., ne vėliau kaip 2006 12 31

12.06 straipsnis

Šildymas ir vėdinimas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1

12.07 straipsnio 1 dalies antras sakinys

Kita gyvenamųjų patalpų įranga

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1

15 SKYRIUS

15.01 straipsnio 1 dalies d punktas

9.14 straipsnio 3 dalies antro sakinio netaikymas didesnei nei 50V nominaliajai įtampai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

2 dalies c punktas

Draudimas naudoti kietojo kuro šildytuvus pagal 13.07 straipsnį

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

Ši nuostata netaikoma plaukiojančioms priemonėms, turinčioms kietojo kuro variklius (garo variklius).

e punktas

Draudimas naudoti suskystintųjų dujų prietaisus pagal 14 skyrių

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

15.02 straipsnio 2 dalis

Pertvarų skaičius ir vieta

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

5 dalies antras sakinys

Ribinės grimzlės linija, jei nėra pertvarų denio

Keleiviniams laivams, pradėtiems statyti iki 1996 1 1, reikalavimas taikomas N.R.C. atveju ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

10 dalies c punktas

Uždarymo trukmė

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

12 dalis

Optinė avarinė signalizacijos sistema

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

15 dalis

Mažiausias dvigubų dugnų aukštis arba bortinės erdvės plotis

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

15.03 straipsnio 1–6 dalys

Neapgadinto laivo stovumas

N.R.C. ir padidinus didžiausią keleivių skaičių, ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

7 ir 8 dalys

Apgadinto laivo stovumas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

9 dalis

dviejų skyrių būsena

N.R.C.

10–13 dalys

Apgadinto laivo stovumas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

15.05 straipsnio 2 dalies a punktas

Keleivių skaičius, kuriam skirtos evakuacijos zonos buvimas buvo įrodytas pagal 15.06 straipsnio 8 dalį

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

b punktas

Keleivių skaičius, į kurį buvo atsižvelgta atliekant stovumo apskaičiavimą pagal 15.03 straipsnį

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

15.06 straipsnio 1 dalies a punktas

Keleiviams skirtos patalpos visuose deniuose laivagalio link nuo taraninės pertvaros lygio ir laivapriekio link nuo achterpiko pertvaros lygio

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

3 dalies c punkto pirmas sakinys

Išėjimų aukščio prošvaisa

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

antras sakinys

Keleivių kajučių ir kitų mažų patalpų pločio prošvaisa

0,7 m dydžiui — N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

15.06 straipsnio 3 dalies f punkto pirmas sakinys

Avarinių išėjimų dydis

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

g punktas

Išėjimai iš patalpų, skirtų riboto judrumo asmenims

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

4 dalies d punktas

Durys, skirtos naudoti riboto judrumo asmenims

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

5 dalis

Reikalavimai jungiamiesiems koridoriams

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

6 dalies b punktas

Evakuacijos keliai į evakuacijos zonas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

d punktas

Draudimas evakuacijos keliuose įrengti skersinius, kopėčias ar pan.

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

7 dalis

Tinkama saugos nuorodų sistema

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

8 dalis

Reikalavimai susirinkimo zonoms

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

9 dalis

Reikalavimai keleivių zonų laiptams ir jų aikštelėms

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

10 dalies a punkto pirmas sakinys

Turėklai pagal Europos standartą EN 711:1995

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

antras sakinys

Riboto judrumo asmenims skirtų falšbortų ir denio turėklų aukštis

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

15.06 straipsnio 10 dalies b punkto antras sakinys

Angų, paprastai naudojamų riboto judrumo asmenims įlaipinti arba išlaipinti, pločio prošvaisa

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

13 dalis

Riboto judrumo asmenims naudoti skirtos eismo zonos ir jų sienos

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

14 dalies pirmas sakinys

Eismo zonų stiklo durų bei sienų ir langų stiklų konstrukcija

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

15 dalis

Reikalavimai antstatams arba jų stogams, sudarytiems tik iš panoraminių langų

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

16 dalis

Geriamojo vandens sistemos pagal 12.05 straipsnį

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2006 12 31

17 dalies antras sakinys

Reikalavimai tualetams, skirtiems naudoti riboto judrumo asmenims

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

18 dalis

Kajučių, kuriose nėra atsidarančių langų, vėdinimo sistema

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

19 dalis

15.06 straipsnio reikalavimai patalpoms, kuriose gyvena įgulos nariai arba laive dirbantis personalas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

15.07 straipsnis

Reikalavimai varomajai sistemai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

15.08 straipsnio 2 dalis

Reikalavimai keleivių zonų garsiakalbių sistemoms

Keleiviniams laivams, kurių LWL mažesnis nei 40 m arba skirtiems ne daugiau nei 75 asmenims, nuostata taikoma N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

3 dalis

Reikalavimai avarinei signalizacijos sistemai

Į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams nuostata taikoma N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

4 dalis

Kiekvieno vandeniui nelaidaus skyriaus triumo vandens lygio kontrolės signalas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

5 dalis

Du motoriniai triumo siurbliai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

6 dalis

Stacionari triumo vandens pašalinimo sistema

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

8 dalis

Patalpose po deniu esančių CO2 sistemų vėdinimo sistemos

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

15.09 straipsnio 3 dalis

Tinkama perkėlimo iš laivo įranga

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

15.09 straipsnio 4 dalis

Vaikams skirta asmeninė gelbėjimo įranga

Iki Bendrijos sertifikato išdavimo arba atnaujinimo po 2010 1 1 ši įranga laikoma asmeninės gelbėjimo įrangos pakaitalu

 

Gelbėjimo įranga

Keleiviniuose laivuose, kuriuose kolektyvinės gelbėjimo priemonės pagal 15.09 straipsnio 5 dalį buvo įrengtos iki 2005 1 1, šios priemonės laikomos asmeninių gelbėjimo priemonių pakaitalu.

Keleiviniuose laivuose, kuriuose kolektyvinės gelbėjimo priemonės pagal 15.09 straipsnio 6 dalį buvo įrengtos iki 2005 1 1, jos laikomos asmeninių gelbėjimo priemonių pakaitalu iki Bendrijos sertifikato išdavimo arba atnaujinimo po 2010 1 1.

5 dalies b ir c punktai

Pakankamai vietos atsisėsti esant bent 750 N plūdrumui

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

f punktas

Stovus diferentas ir tinkami greiferiniai įtaisai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

i punktas

Tinkamos priemonės persikelti iš evakuacijos zonų į gelbėjimo plaustus

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

10 dalis

Gelbėjimo valtis, turinti variklį ir paieškos prožektorių

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

15.10 straipsnio 2 dalis

9.16 straipsnio 3 dalis taip pat taikoma koridoriams ir keleiviams skirtoms poilsio patalpoms

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

3 dalis

Pakankamas avarinis apšvietimas

Avariniam apšvietimui — N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

15.10 straipsnio 4 dalis

Avarinė jėgainė

Į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams, kurių LWL yra 25 m arba mažesnis, nuostata taikoma N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

f punktas

Avarinis energijos tiekimas paieškos prožektoriams pagal 10.02 straipsnio 2 dalies i punktą

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

i punktas

Avarinis energijos tiekimas liftams ir keliamajai įrangai pagal 15.06 straipsnio 9 dalies antrą sakinį

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

6 dalis

Reikalavimai avarinei jėgainei:

 

 

Pertvaros pagal 15.11 straipsnis 2 dalį

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

 

kabelių įrengimas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

 

Avarinė jėgainė virš ribinės grimzlės linijos

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

15.11 straipsnis

1 dalis

Priešgaisrinė sauga

Medžiagų ir sudedamųjų dalių tinkamumas priešgaisrinei saugai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2 dalis

Pertvarų konstrukcija

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

3 dalis

Patalpose, išskyrus mašinų skyrius ir saugyklas, naudojami dažai, lakas ir kitos medžiagos paviršiui apdoroti bei denio dangos turi turėti antipireno savybių

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

4 dalis

Holų lubos ir sienų plakiruotė pagaminta iš nedegių medžiagų

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

5 dalis

Susirinkimo zonų baldai ir įranga, pagaminti iš nedegios medžiagos

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

6 dalis

Išbandyta pagal kodeksą

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

7 dalis

Holų izoliacinės medžiagos

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

8 dalis

Reikalavimai pertvarose įstatytoms durims

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

9 dalis

Sienos

Laivų su kajutėmis, neturintiems automatinių didelio slėgio vandens purškimo sistemų — sienų tarp kajučių galams: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

10 dalis

Pertvaros

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

15.11 straipsnio 11 dalis

Priešgaisrinės pertvaros

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

12 dalies antras sakinys

Laiptai iš plieno arba kitos lygiavertės nedegios medžiagos

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

13 dalis

Vidinių laiptų atitvėrimas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

14 dalis

Vėdinimo sistemos ir oro tiekimo sistemos

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

15 dalis

Laivo virtuvių vėdinimo sistemos ir viryklės su gartraukiais

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

16 dalis

Valdymo centrai, trapo šachtos, susirinkimo zonos ir dūmų ištraukimo sistemos

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

17 dalis

Priešgaisrinės signalizacijos sistema

Į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

15.12 straipsnio 1 dalis

Nešiojami gesintuvai

Gesintuvams ir gesinimo medžiagoms laivo virtuvėse, kirpyklose ir parfumerijos parduotuvėse: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

2 dalis

Hidrantų sistema

Antrajam gaisro gesinimo siurbliui: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

3 dalis

Reikalavimai hidrantų sistemoms

Slėgiui ir vandens srovės ilgiui: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

6 dalis

Medžiagos, apsauga nuo darbo sutrikimų

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

15.12 straipsnio 7 dalis

Vamzdžių ir hidrantų apsauga nuo užšalimo

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

8 dalies b punktas

Savarankiškas gaisro gesinimo siurblių veikimas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

c punktas

Vandens srovės ilgis visuose deniuose

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

d punktas

Gaisro gesinimo siurblių įrengimas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

9 dalis

Gaisro gesinimo sistema mašinų skyriuose

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

15.14 straipsnio 1 dalis

Nuotekų surinkimo ir šalinimo įranga

Laivams su kajutėmis, kuriuose yra ne daugiau nei 50 gultų, ir į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2 dalis

Reikalavimai nuotekų surinkimo talpykloms

Laivams su kajutėmis, kuriuose yra ne daugiau nei 50 gultų, ir į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams, kuriuose telpa ne daugiau nei 50 keleivių: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

15.15 straipsnio 1 dalis

Apgadinto laivo stovumas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

4 dalis

(Paliekama tuščia)

 

5 dalis

Gelbėjimo valties, platformos arba lygiaverčio įrenginio įrengimas

Keleiviniams laivams, turintiems leidimą vežti ne daugiau nei 250 keleivių arba įrengti 50 gultų: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

15.15 straipsnio 6 dalis

Gelbėjimo valties, platformos arba lygiaverčio įrenginio įrengimas

Keleiviniams laivams, turintiems leidimą vežti ne daugiau nei 250 keleivių arba įrengti 50 gultų: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

9 dalies a punktas

Suskystintųjų dujų įrenginių avarinės signalizacijos sistemos

N.R.C., ne vėliau kaip atnaujinant sertifikatą pagal 14.15 straipsnį

b punktas

Kolektyvinės gelbėjimo priemonės pagal 15.09 straipsnio 5 dalį

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

16 SKYRIUS

16.01 straipsnio 2 dalis

Specialūs suktuvai arba lygiaverčiai sukabinamieji įtaisai

Reikalavimas taikoma plaukiojančioms priemonėms, kurioms licencijos stumti neturint tinkamos tvirtinamosios įrangos buvo išduotos iki 1995 1 1, tik N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1.

16.01 straipsnio 3 dalies paskutinis sakinys

Reikalavimai pavaros įtaisams

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1

17 SKYRIUS

17.02 straipsnio 3 dalis

Papildomi reikalavimai

Taikomos tokios pat pereinamojo laikotarpio nuostatos, kaip nurodyta atitinkamame straipsnyje.

17.03 straipsnio 1 dalis

Bendroji avarinės signalizacijos sistema

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

4 dalis

Didžiausia leidžiama apkrova

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

17.04 straipsnio 2 ir 3 dalys

Liekamasis saugus atstumas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

17.05 straipsnio 2 ir 3 dalys

Liekamasis viršvandeninis bortas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

17.06, 17.07 ir 17.08 straipsniai

Šoninio svirimo bandymas ir stovumo patvirtinimas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

17.09 straipsnis

Grimzlės žymės ir grimzlės skalės

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

20 SKYRIUS

 

Taikomos reglamento dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl 20 skyriaus

 

21 SKYRIUS

21.01– 21.02 straipsniai

 

Reikalavimai taikomi iki 1995 1 1 pastatytiems pramoginiams laivams, tik N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1.

24.03 straipsnis

Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos plaukiojančioms priemonėms, pradėtoms statyti 1976 m. balandžio 1 d. arba anksčiau

1.   Be 24.02 straipsnio nuostatų plaukiojančioms priemonėms, pradėtoms statyti 1976 m. balandžio 1 d. arba anksčiau, gali būti taikomos toliau išdėstytos nuostatos.

Toliau pateiktoje lentelėje vartojami šie sąvokų apibrėžimai:

„R.C.“: nuostata, netaikoma plaukiojančioms priemonėms, kurios jau yra eksploatuojamos, nebent atitinkamos jų dalys yra pakeistos arba perstatytos, t. y. nuostata taikoma tik atitinkamų dalių arba zonų pakeitimui arba perstatymui. Jei esamos dalys pakeičiamos tokios pat rūšies atsarginėmis dalimis naudojant tokią pat technologiją, tai nėra pakeitimas („R“), kaip apibrėžta pereinamojo laikotarpio nuostatose.

„Išduodant ar atnaujinant Bendrijos sertifikatą“: Šios nuostatos turi būti laikomasi iki kito Bendrijos sertifikato išdavimo arba jo atnaujinimo po nurodytos datos.

Straipsnis ir dalis

Turinys

Galutinis terminas ir pastabos

3 SKYRIUS

3.03 straipsnio 1 dalies a punktas

Taraninės pertvaros įrengimo vieta

R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1

3.04 straipsnio 2 dalis

Bunkerių, gyvenamųjų patalpų ir keleivių zonų bendrieji paviršiai

R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1

7 dalis

Didžiausias leistinas garsinio slėgio lygis

Išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

4 SKYRIUS

4.01 straipsnio 2 dalis, 4.02 ir 4.03 straipsniai

Saugus atstumas, viršvandeninis bortas, mažiausias viršvandeninis bortas

Išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

7 SKYRIUS

7.01 straipsnio 2 dalis

Laivo sukeltas garsinis slėgis

R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

7.05 straipsnio 2 dalis

Navigacinių žiburių stebėsena

Išduodant ar atnaujinant Bendrijos sertifikatą

8 SKYRIUS

8.08 straipsnio 3 ir 4 dalys

Mažiausias siurbimo pajėgumas ir vidinis nusausinimo vamzdžių skersmuo

Išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

8.10 straipsnio 2 dalis

Plaukiančio laivo sukeltas triukšmas

R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

9 SKYRIUS

9.01 straipsnis

Reikalavimai elektros įrangai

R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

9.03 straipsnis

Apsauga nuo fizinio sąlyčio, kietųjų objektų ir vandens patekimo

R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

9.06 straipsnis

Didžiausia leistinoji įtampa

R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

9.10 straipsnis

Generatoriai ir varikliai

R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

9.11 straipsnio 2 dalis

Akumuliatorių įrengimas

R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

9.12 straipsnis

Skirstomieji įrenginiai

R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

9.14 straipsnis

Instaliacijų jungiamosios detalės

R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

9.15 straipsnis

Kabeliai

R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

9.17 straipsnis

Navigaciniai žiburiai

R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

12 SKYRIUS

12.02 straipsnio 5 dalis

Triukšmas ir vibracija gyvenamosiose patalpose

Išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

15 SKYRIUS

15.02 straipsnio 5 dalis, 6 dalies pirmas sakinys, 7–11 dalys ir 13 dalis

Ribinės grimzlės linija, jei nėra pertvarų denio

R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

15.02 straipsnio 16 dalis

Vandeniui nelaidūs langai

R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

15.04 straipsnis

Saugus atstumas, viršvandeninis bortas, nugrimzdimo priemonės

R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

15.05 straipsnis

Keleivių skaičius

Išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

15.10 straipsnio 4 dalis, 6 dalis, 7 dalis, 8 dalis ir 11 dalis

Avarinė jėgainė

R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2.   15.11 straipsnio 3 dalies a punktas į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams, pradėtiems statyti 1976 m. balandžio 1 d. arba anksčiau, taikomas iki pirmojo Bendrijos sertifikato išdavimo arba atnaujinimo po 2045 1 1 tik tada, jei į evakuacijos kelius atgręžtų paviršių dažai, lakas, dangos bei kitos medžiagos ir kitos skydų paviršiams apdoroti naudojamos medžiagos yra atsparios ugniai ir negali išskirti pavojingo dūmų arba nuodingųjų garų kiekio.

3.   15.11 straipsnio 12 dalis į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams, pradėtiems statyti 1976 m. balandžio 1 d. arba anksčiau, taikoma iki pirmojo Bendrijos sertifikato išdavimo arba atnaujinimo po 2045 1 1 tik tada, jei pakanka to, kad vietoj atraminės plieno konstrukcijos laiptų įrengiami evakuacijos kelio funkciją atliekantys laiptai, kurie suprojektuojami taip, kad kilus gaisrui jais būtų galima naudotis maždaug tiek pat laiko, kiek atraminės plieno konstrukcijos laiptais.

24.04 straipsnis

Kitos leidžiančios nukrypti nuostatos

1.   Plaukiojančių priemonių, kurių mažiausias viršvandeninis bortas buvo nustatytas pagal 1983 m. kovo 31 d. galiojusio reglamento dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo 4.04 straipsnį, savininko prašymu tikrinimo įstaiga viršvandeninį bortą gali nustatyti pagal 1995 m. sausio 1 d. galiojusio reglamento dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo 4.03 straipsnį.

2.   Iki 1983 m. liepos 1 d. pradėtos statyti plaukiojančios priemonės neprivalo atitikti 9 skyriaus, tačiau turi atitikti bent 1983 m. kovo 31 d. galiojusio reglamento dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo 6 skyrių.

3.   15.06 straipsnio 3 dalies a-e punktai ir 15.12 straipsnio 3 dalies a punktas vienos žarnos ilgio taisyklės atžvilgiu taikomi tik po 1984 m. rugsėjo 30 d. pradėtoms statyti plaukiojančioms priemonėms ir atitinkamų zonų perstatymui ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 m. sausio 1 d.

4.   Jei pereinamojo laikotarpio nuostatoms netekus galios šio skyriaus nuostatas sunku taikyti praktiškai arba dėl jų taikymo patiriamos nepagrįstai didelės išlaidos, tikrinimo įstaiga gali leisti nukrypti nuo šių nuostatų remdamasi direktyvos 19 straipsnyje nurodyto komiteto rekomendacijomis. Šios leidžiančios nukrypti nuostatos turi būti įrašomos Bendrijos sertifikate.

5.   Jei šioje nuostatoje dėl įrangos konstrukcijos reikalavimų nurodomas Europos arba tarptautinis standartas, peržiūrėjus standartą tokia įranga gali būti toliau naudojama dar 20 metų nuo standarto peržiūros.

24.05 straipsnis

(Palikta tuščia)

24.06 straipsnis

Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos plaukiojančioms priemonėms, kurioms netaikomas 24.01 straipsnis

1.   Šios nuostatos taikomos:

a)

plaukiojančioms priemonėms, kurių laivo sertifikatas pagal reglamentą dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo buvo pirmą kartą išduotas nuo 1995 m. sausio 1 d. iki … (27), jei 1994 m. gruodžio 31 d. jos nebuvo statomos arba perstatomos;

b)

plaukiojančioms priemonėms, kurioms nuo 1995 m. sausio 1 d. iki … (27) buvo išduoda kita eismo licencija.

2.   Turi būti įrodoma, kad šios plaukiojančios priemonės atitinka reglamentą dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo, galiojusį tą dieną, kurią buvo išduotas laivo sertifikatas arba kita eismo licencija.

3.   Plaukiojančios priemonės turi būti pritaikytos, kad atitiktų nuostatas, kurios įsigalioja pirmą kartą išduodant laivo sertifikatą arba kitą eismo licenciją, pagal toliau pateiktoje lentelėje išdėstytas pereinamojo laikotarpio nuostatas.

4.   24.04 straipsnio 4 ir 5 dalys taikomos mutatis mutandis.

5.   Toliau pateiktoje lentelėje vartojami šie sąvokų apibrėžimai:

„N.R.C.“: nuostata netaikoma plaukiojančioms priemonėms, kurios jau yra eksploatuojamos, nebent atitinkamos jų dalys yra pakeistos arba perstatytos, t. y. nuostata taikoma tik neseniai pastatytoms plaukiojančioms priemonėms ir atitinkamų dalių arba zonų pakeitimui arba perstatymui. Jei esamos dalys pakeičiamos tokios pat rūšies atsarginėmis dalimis naudojant tokią pat technologiją, tai nėra pakeitimas („R“), kaip apibrėžta pereinamojo laikotarpio nuostatose.

„Išduodant ar atnaujinant Bendrijos sertifikatą“: Šios nuostatos turi būti laikomasi iki kito Bendrijos sertifikato išdavimo arba jo atnaujinimo po nurodytos datos.

Straipsnis ir dalis

Turinys

Galutinis terminas ir pastabos

Taikoma plaukiojančioms priemonėms, kurių laivo sertifikatas arba eismo licencija išduoti iki

3 SKYRIUS

3.03 straipsnio 7 dalis

Laivapriekio zonose esantys neišsikišantys inkarai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2041 1 1

1999 10 1

3.04 straipsnio 3 dalies antras sakinys

Izoliacija mašinų skyriuose

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

2003 4 1

3 dalies trečias ir ketvirtas sakiniai

Angos ir uždaromieji įtaisai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

2003 10 1

8 SKYRIUS

8.02 straipsnio 4 dalis

Variklio detalių apsauga

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

2003 4 1

8.03 straipsnio 3 dalis

Apsauga nuo greičio viršijimo

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

2004 4 1

8.05 straipsnio 9 dalies pirmas sakinys

Matavimo įtaisų rodmenis turi būti galima perskaityti iki didžiausio talpyklų pripildymo lygio

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

1999 4 1

13 dalis

Pagrindinių variklių ir kitų variklių, būtinų saugiai laivo eksploatacijai, kuro talpyklų lygio kontrolė

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

1999 4 1

8a SKYRIUS

 

Taikomos Reglamento dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo 8a skyriuje išdėstytos pereinamojo laikotarpio nuostatos.

 

 

10 SKYRIUS

10.02 straipsnio 2 dalies a punktas

Vielinių trosų ir kitų lynų sertifikavimas

Pirmas lynas laive pakeistas: N.R.C., ne vėliau kaip 2008 1 1.

Antras ir trečias lynas: 2013 1 1.

2003 4 1

10.03 straipsnio 1 dalis

Europos standartas

Pakeitus — ne vėliau kaip 2010 1 1

2002 4 1

2 dalis

Tinkamas A, B ir C gaisro kategorijoms

Pakeitus — ne vėliau kaip 2010 1 1

2002 4 1

10.03a straipsnis

Stacionarios gaisro gesinimo sistemos kajutėse, vairinėse ir keleivių zonose

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1

2002 4 1

10.03b straipsnis

Stacionarios gaisro gesinimo sistemos mašinų skyriuose, katilinėse ir siurblinėse

 (30) ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1

2002 4 1

10.04 straipsnis

Europos standarto taikymas valtims

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

2003 10 1

10.05 straipsnio 2 dalis

Pripučiamos gelbėjimo liemenės

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1. Gelbėjimo liemenės, kurios laive buvo 2003 9 30, gali būti naudojamos iki Bendrijos sertifikato išdavimo arba atnaujinimo po 2010 1 1.

2003 10 1

11 SKYRIUS

11.13 straipsnis

Degiųjų skysčių laikymas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

2002 10 1

15 SKYRIUS

15.01 straipsnio 1 dalies c punktas

8.06 straipsnio 2 dalies antro sakinio netaikymas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

2006 1 1

d punktas

9.14 straipsnio 3 dalies antro sakinio netaikymas didesnei nei 50V nominaliajai įtampai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

2006 1 1

2 dalies b punktas

Draudimas naudoti garinamuosius mazuto šildytuvus su degikliais pagal 13.04 straipsnį

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

2006 1 1

c punktas

Draudimas naudoti kietojo kuro šildytuvus pagal 13.07 straipsnį

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

2006 1 1

e punktas

Draudimas naudoti suskystintųjų dujų prietaisus pagal 14 skyrių

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2006 1 1

15.02 straipsnio 2 dalis

Pertvarų skaičius ir vieta

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2006 1 1

5 dalies antras sakinys

Ribinės grimzlės linija, jei nėra pertvarų denio

Keleiviniams laivams, pradėtiems statyti iki 1996 1 1, reikalavimas taikomas N.R.C. atveju ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2006 1 1

15 dalis

Mažiausias dvigubų dugnų aukštis arba bortinės erdvės plotis

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2006 1 1

15.03 straipsnio 1–6 dalys

Neapgadinto laivo stovumas

N.R.C. ir padidinus didžiausią keleivių skaičių, ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2006 1 1

15.03 straipsnio 7 ir 8 dalys

Apgadinto laivo stovumas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2006 1 1

9 dalis

Dviejų skyrių būsena

N.R.C.

2007 1 1

10–13 dalys

Apgadinto laivo stovumas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2006 1 1

15.05 straipsnio 2 dalies a punktas

Keleivių skaičius, kuriam skirtos evakuacijos zonos buvimas buvo įrodytas pagal 15.06 straipsnio 8 dalį

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2006 1 1

b punktas

Keleivių skaičius, į kurį buvo atsižvelgta atliekant stovumo apskaičiavimą pagal 15.03 straipsnį

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2006 1 1

15.06 straipsnio 1 dalis

Keleiviniams skirtos patalpos visuose deniuose yra laivapriekio link nuo achterpiko pertvaros lygio

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2006 1 1

2 dalis

11.13 straipsnyje nurodytos spintos ir patalpos, skirtos degiesiems skysčiams laikyti

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

2006 1 1

3 dalies c punkto pirmas sakinys

Išėjimų aukščio prošvaisa

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2006 1 1

antras sakinys

Keleivių kajučių ir kitų mažų patalpų pločio prošvaisa

0,7 m dydžiui — N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2006 1 1

15.06 straipsnio 3 dalies f punkto pirmas sakinys

Avarinių išėjimų dydis

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2006 1 1

g punktas

Išėjimai, skirti naudoti riboto judrumo asmenims

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2006 1 1

4 dalies d punktas

Durys, skirtos naudoti riboto judrumo asmenims

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2006 1 1

5 dalis

Reikalavimai jungiamiesiems koridoriams

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2006 1 1

6 dalies b punktas

Evakuacijos keliai į evakuacijos zonas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2006 1 1

c punktas

Draudimas numatyti evakuacijos kelius, einančius per mašinų skyrius ir laivo virtuves

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

2006 1 1

d punktas

Draudimas evakuacijos keliuose įrengti skersinius, kopėčias ar pan.

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2006 1 1

7 dalis

Tinkama saugos nuorodų sistema

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2006 1 1

8 dalis

Reikalavimai susirinkimo zonoms

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2006 1 1

9 dalies a–c punktai, e punktas ir paskutinis sakinys

Reikalavimai keleivių zonų laiptams ir jų aikštelėms

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2006 1 1

10 dalies a punkto pirmas sakinys

Turėklai pagal Europos standartą EN 711:1995

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2006 1 1

antras sakinys

Riboto judrumo asmenims skirtų falšbortų ir denio turėklų aukštis

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2006 1 1

b punkto paskutinis sakinys

Angų, naudojamų riboto judrumo asmenims įlaipinti arba išlaipinti, pločio prošvaisa

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2006 1 1

12 dalis

Trapai pagal Europos standartą EN 14206:2003

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

2006 1 1

13 dalis

Riboto judrumo asmenims naudoti skirtos eismo zonos ir jų sienos

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2006 1 1

14 dalies pirmas sakinys

Eismo zonų stiklo durų bei sienų ir langų stiklų konstrukcija

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2006 1 1

15 dalis

Reikalavimai antstatams arba jų stogams, sudarytiems tik iš panoraminių langų

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2006 1 1

16 dalis

Geriamojo vandens sistemos pagal 12.05 straipsnį

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

2006 1 1

17 dalies antras sakinys

Reikalavimai tualetams, skirtiems naudoti riboto judrumo asmenims

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2006 1 1

18 dalis

Kajučių, kuriose nėra atsidarančių langų, vėdinimo sistema

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2006 1 1

15.07 straipsnis

Reikalavimai varomajai sistemai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2007 1 1

15.08 straipsnio 2 dalis

Reikalavimai keleivių zonų garsiakalbių sistemoms

Keleiviniams laivams, kurių LWL mažesnis nei 40 m arba skirtiems ne daugiau nei 75 asmenims, nuostata taikoma N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

2006 1 1

3 dalis

Reikalavimai avarinei signalizacijos sistemai

Į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams nuostata taikoma N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

2006 1 1

3 dalies c punktas

Avarinės signalizacijos sistema, kuria laivo vadovybė apie pavojų galėtų įspėti įgulą ir laive dirbantį personalą

Laivams su kajutėmis nuostata taikoma N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

2006 1 1

4 dalis

Kiekvieno vandeniui nelaidaus skyriaus triumo vandens lygio kontrolės signalas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

2006 1 1

5 dalis

Du motoriniai triumo siurbliai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

2006 1 1

6 dalis

Stacionari triumo vandens pašalinimo sistema pagal 8.06 straipsnio 4 dalį

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

2006 1 1

7 dalis

Šaldomųjų sandėlių atidarymas iš vidaus

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

2006 1 1

8 dalis

Patalpose po deniu esančių CO2 sistemų vėdinimo sistemos

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

2006 1 1

9 dalis

Pirmosios pagalbos rinkiniai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

2006 1 1

15.09 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys

Gelbėjimo plūdurai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

2006 1 1

2 dalis

Asmeninė gelbėjimo įranga

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

2006 1 1

3 dalis

Tinkama perkėlimo iš laivo įranga

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

2006 1 1

15.09 straipsnio 4 dalis

Asmeninė gelbėjimo įranga pagal Europos standartą EN 395:1998 arba EN 396:1998., kuria gali naudotis 100 % keleivių

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

2006 1 1

 

Vaikams skirta asmeninė gelbėjimo įranga

Iki Bendrijos sertifikato išdavimo arba atnaujinimo po 2010 1 1 ši įranga laikoma asmeninės gelbėjimo įrangos pakaitalu

2006 1 1

 

Gelbėjimo įranga

Keleiviniuose laivuose, kuriuose kolektyvinės gelbėjimo priemonės pagal 15.09 straipsnio 5 dalį buvo įrengtos iki 2005 1 1, šios priemonės laikomos asmeninių gelbėjimo priemonių pakaitalu.

Keleiviniuose laivuose, kuriuose kolektyvinės gelbėjimo priemonės pagal 15.09 straipsnio 6 dalį buvo įrengtos iki 2005 1 1, jos laikomos asmeninių gelbėjimo priemonių pakaitalu iki Bendrijos sertifikato išdavimo arba atnaujinimo po 2010 1 1.

2006 1 1

5 dalies b ir c punktai

Pakankamai vietos atsisėsti esant bent 750 N plūdrumui

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

2006 1 1

f punktas

Stovus diferentas ir tinkami greiferiniai įtaisai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

2006 1 1

i punktas

Tinkamos priemonės persikelti iš evakuacijos zonų į gelbėjimo plaustus

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

2006 1 1

9 dalis

Gelbėjimo įrangos patikrinimas pagal gamintojo nurodymus

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

2006 1 1

10 dalis

Gelbėjimo valtis, turinti variklį ir paieškos prožektorių

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

2006 1 1

11 dalis

Neštuvai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

2006 1 1

 

Elektros įranga

 

2006 1 1

15.10 straipsnio 2 dalis

9.16 straipsnio 3 dalis taip pat taikoma koridoriams ir keleiviams skirtoms poilsio patalpoms

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

2006 1 1

3 dalis

Pakankamas avarinis apšvietimas

Avariniam apšvietimui — N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

2006 1 1

4 dalis

Avarinė jėgainė

Į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams, kurių LWL yra 25 m arba mažesnis, nuostata taikoma N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

2006 1 1

f punktas

Avarinis energijos tiekimas paieškos prožektoriams pagal 10.02 straipsnio 2 dalies i punktą

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

2006 1 1

i punktas

Avarinis energijos tiekimas liftams ir keliamajai įrangai pagal 15.06 straipsnio 9 dalies 2 sakinį

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

2006 1 1

6 dalis

Reikalavimai avarinei jėgainei:

 

2006 1 1

 

Pertvaros pagal 15.11 straipsnis 2 dalį

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

2006 1 1

 

Kabelių įrengimas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

2006 1 1

 

Avarinė jėgainė virš ribinės grimzlės linijos

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

2006 1 1

15.11

Priešgaisrinė sauga

 

2007 1 1

1 dalis

Medžiagų ir sudedamųjų dalių tinkamumas priešgaisrinei saugai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2006 1 1

15.11 straipsnio 2 dalis

Pertvarų konstrukcija

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2006 1 1

3 dalis

Patalpose, išskyrus mašinų skyrius ir saugyklas, naudojami dažai, lakas ir kitos medžiagos paviršiui apdoroti bei denio dangos turi turėti antipireno savybių

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1

2006 1 1

4 dalis

Holų lubos ir sienų plakiruotė pagaminta iš nedegių medžiagų

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2006 1 1

5 dalis

Susirinkimo zonų baldai ir įranga, pagaminti iš nedegios medžiagos

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2006 1 1

6 dalis

Išbandyta pagal kodeksą

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2006 1 1

7 dalis

Nedegios holų izoliacinės medžiagos

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2006 1 1

8 dalies a ir b punktai, c punkto antras sakinys ir d punktas

Reikalavimai pertvarose įstatytoms durims

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2006 1 1

9 dalis

Sienos

Laivų su kajutėmis, neturintiems automatinių didelio slėgio vandens purškimo sistemų — sienų tarp kajučių galams: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

2006 1 1

10 dalis

Pertvaros

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2006 1 1

12 dalies antras sakinys

Laiptai iš plieno arba kitos lygiavertės nedegios medžiagos

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2006 1 1

13 dalis

Vidinių laiptų atitvėrimas sienomis pagal 2 skyrių

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2006 1 1

14 dalis

Vėdinimo sistemos ir oro tiekimo sistemos

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2006 1 1

15 dalis

Laivo virtuvių vėdinimo sistemos ir viryklės su gartraukiais

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2006 1 1

16 dalis

Valdymo centrai, trapo šachtos, susirinkimo zonos ir dūmų ištraukimo sistemos

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2006 1 1

17 dalis

Priešgaisrinės signalizacijos sistema

Į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

2006 1 1

15.12 straipsnio 1 dalis

Nešiojami gesintuvai

Gesintuvams ir gesinimo antklodėms laivo virtuvėse, kirpyklose ir parfumerijos parduotuvėse: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

2006 1 1

2 dalis

Hidrantų sistema

Antrajam gaisro gesinimo siurbliui: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

2006 1 1

4 dalis

Hidrantų sklendės

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

2006 1 1

5 dalis

Išilgai ašies sujungta ritė

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

2006 1 1

6 dalis

Medžiagos, apsauga nuo darbo sutrikimų

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

2006 1 1

7 dalis

Vamzdžių ir hidrantų apsauga nuo užšalimo

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

2006 1 1

8 dalies b punktas

Savarankiškas gaisro gesinimo siurblių veikimas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

2006 1 1

d punktas

Gaisro gesinimo siurblių įrengimas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

2006 1 1

9 dalis

Gaisro gesinimo sistema mašinų skyriuose

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

2006 1 1

15.12 straipsnio 9 dalis

Gaisro gesinimo sistema mašinų skyriuose, pagaminta iš plieno arba turinti lygiaverčių savybių

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1.

Pereinamasis laikotarpis netaikomas keleiviniams laivams, pradėtiems statyti po 1995 12 31, kurių korpusas yra pagamintas iš medžio, aliuminio arba plastiko, ir mašinų skyriams, kurie nėra pagaminti iš medžiagos, numatytos 3.04 straipsnio 3 ir 4 dalyse.

2006 1 1

15.13 straipsnis

Saugos organizavimas

Į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

2006 1 1

15.14 straipsnio 1 dalis

Nuotekų surinkimo ir šalinimo įranga

Laivams su kajutėmis, kuriuose yra ne daugiau nei 50 gultų, ir į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2006 1 1

2 dalis

Reikalavimai nuotekų surinkimo talpykloms

Laivams su kajutėmis, kuriuose yra ne daugiau nei 50 gultų, ir į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams, kuriais leidžiama vežti ne daugiau nei 50 keleivių: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2006 1 1

15.15 straipsnis 1 dalis

Apgadinto laivo stovumas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1

2006 1 1

4 dalis

(Paliekama tuščia)

 

 

5 dalis

Gelbėjimo valties, platformos arba lygiaverčio įrenginio įrengimas

Keleiviniams laivams, turintiems leidimą vežti ne daugiau nei 250 keleivių arba įrengti 50 gultų: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

2006 1 1

6 dalis

Gelbėjimo valties, platformos arba lygiaverčio įrenginio įrengimas

Keleiviniams laivams, turintiems leidimą vežti ne daugiau nei 250 keleivių arba įrengti 50 gultų: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

2006 1 1

15.15 straipsnio 9 dalies a punktas

Suskystintųjų dujų įrenginių avarinės signalizacijos sistemos

N.R.C., ne vėliau kaip atnaujinant atestavimą pagal 14.15 straipsnį

2006 1 1

b punktas

Kolektyvinės gelbėjimo priemonės pagal 15.09 straipsnio 5 dalį

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1

2006 1 1

24.07 straipsnis

(Palikta tuščia)

24a SKYRIUS

PAPILDOMOS PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS, TAIKOMOS PLAUKIOJANČIOMS PRIEMONĖMS, NEPLAUKIOJANČIOMS R ZONOS VANDENŲ KELIAIS

24a.01 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymas jau eksploatuojamoms plaukiojančioms priemonėms ir ankstesnių Bendrijos sertifikatų galiojimas

1.   Šios nuostatos taikomos:

a)

plaukiojančioms priemonėms, kurioms Bendrijos sertifikatas pirmą kartą buvo išduotas iki … (27), ir

b)

plaukiojančioms priemonėms, kurioms iki … (27) buvo išduota kita eismo licencija,

neplaukiojančioms R zonos vandenų keliu.

2.   Turi būti įrodyta, kad tą dieną, kurią išduodamas Bendrijos sertifikatas arba kita eismo licencija, šios plaukiojančios priemonės atitinka Direktyvos 82/714/EEB II priedo 1-12 skyrių nuostatas.

3.   Iki … (27) išduoti Bendrijos sertifikatai lieka galioti iki sertifikate nurodytos galiojimo dienos. Toliau taikoma 2.09 straipsnio 2 dalis.

24a.02 straipsnis

Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos jau eksploatuojamoms plaukiojančioms priemonėms

1.   Nepažeidžiant 24a.03 ir 24a.04 straipsnių, plaukiojančios priemonės, kurios atitinka ne visas šios direktyvos nuostatas, turi būti pritaikytos, kad atitiktų nuostatas, kurios įsigalioja išduodant pirmąjį Bendrijos sertifikatą arba kitą eismo licenciją, pagal toliau pateiktoje lentelėje išdėstytas pereinamojo laikotarpio nuostatas.

2.   Toliau pateiktoje lentelėje vartojami šie sąvokų apibrėžimai:

„N.R.C.“: nuostata netaikoma plaukiojančioms priemonėms, kurios jau yra eksploatuojamos, nebent atitinkamos jų dalys yra pakeistos arba perstatytos, t. y. nuostata taikoma tik neseniai pastatytoms plaukiojančioms priemonėms ir atitinkamų dalių arba zonų pakeitimui arba perstatymui. Jei esamos dalys pakeičiamos tokios pat rūšies atsarginėmis dalimis naudojant tokią pat technologiją, tai nėra pakeitimas („R“), kaip apibrėžta pereinamojo laikotarpio nuostatose.

„Išduodant ar atnaujinant Bendrijos sertifikatą“: Šios nuostatos turi būti laikomasi iki kito Bendrijos sertifikato išdavimo arba jo atnaujinimo po … (27). Jei sertifikato galiojimas baigiasi laikotarpiu nuo … (27) iki likus dienai iki … (31), minėtas reikalavimas yra privalomas tik nuo … (31).

Straipsnis ir dalis

Turinys

Galutinis terminas ir pastabos

3 SKYRIUS

3.03 straipsnio 1 dalies a punktas

Taraninės pertvaros įrengimo vieta

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32)

3.03 straipsnio 2 dalis

Gyvenamosios patalpos

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33)

3.03 straipsnio 2 dalis

Saugos įranga

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (34)

3.03 straipsnio 4 dalis

Patalpų atskyrimas, kad jos būtų nelaidžios dujoms

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33)

3.03 straipsnio 5 dalies antra pastraipa

Achterpiko pertvaroje įstatytų durų stebėsena

 

3.03 straipsnio 7 dalis

Laivapriekio zonose esantys neišsikišantys inkarai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32)

3.04 straipsnio 3 dalies antras sakinys

Izoliacija mašinų skyriuose

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

3.04 straipsnio 3 dalies trečias ir ketvirtas sakiniai

Angos ir užraktai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

3.04 straipsnio 6 dalis

Išėjimai iš patalpų, priskiriamų mašinų skyriams dėl šios direktyvos

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32)

4 SKYRIUS

4.04 straipsnis

Grimzlės žymės

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33)

5 SKYRIUS

5.06 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys

Mažiausias greitis

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32)

6 SKYRIUS

6.01 straipsnio 1 dalis

5 skyriuje nustatytas manevringumas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32)

3 dalis

Nuolatinis pasvirimas ir aplinkos temperatūra

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33)

6.01 straipsnio 7 dalis

Laivo vairo veleno konstrukcija

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (34)

6.02 straipsnio 2 dalis

Antrojo pavaros įtaiso paleidimas vienu veiksmu

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33)

3 dalis

5 skyriuje nustatytas manevringumas, užtikrinamas antruoju pavaros įtaisu (rankinė eksploatacija)

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32)

6.03 straipsnio 1 dalis

Kitų energijos naudotojų prijungimas prie hidraulinės vairo mechanizmo pavaros įtaiso

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33)

2 dalis

Atskiri hidrauliniai rezervuarai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33)

6.05 straipsnio 1 dalis

Rankinės pavaros vairaratis, kuris nėra varomas mechanizuotu pavaros įtaisu

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33)

6.06 straipsnio 1 dalis

Dvi nepriklausomos įjungimo sistemos

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (34)

6.07 straipsnio 2 dalies a punktas

Hidraulinio rezervuaro ir eksploatacinio slėgio lygio kontrolės prietaisai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33)

e punktas

Buferinių įtaisų stebėsena

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

6.08 straipsnio 1 dalis

Reikalavimai elektroninei įrangai pagal 9.20 straipsnį

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33)

7 SKYRIUS

7.02 straipsnio 2–7 dalys

Neribotas matomumas iš vairinės, išskyrus šiuos skyrius:

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32)

7.02 straispnio 3 dalies antra pastraipa

Neribotas matomumas vairininko žiūrėjimo linijoje

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (34)

5 dalis

Mažiausias langų stiklo šviesos praleidimas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33)

7.03 straipsnio 7 dalis

Avarinių signalų išjungimas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

8 dalis

Automatinis perjungimas į kitą elektros energijos šaltinį

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33)

7.04 straipsnio 1 dalis

Pagrindinių variklių ir vairavimo įtaisų valdymas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

7.04 straipsnio 2 dalis

Pagrindinių variklių valdymas

Jei vairinės nebuvo suprojektuotos taip, kad naudodamas radiolokacinę įrangą laivą galėtų vesti vienas asmuo: N.R.C., ne vėliau išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32), jei eigos kryptį galima nustatyti tiesiogiai; kitiems varikliams — ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33)

7.09 straipsnis

Avarinės signalizacijos sistema

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33)

7.12 straipsnio 1 pastraipa

Įtraukiamosios vairinės

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

Neturint automatinio įtraukimo: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32)

antra ir trečia pastraipos

 

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

8 SKYRIUS

8.01 straipsnio 3 dalis

Tik vidaus degimo varikliai, deginantys kurą, kurio pliūpsnio temperatūra yra didesnė nei 55°C

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (34)

8.02 straipsnio 1 dalis

Variklių apsauga nuo netyčinio įjungimo

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33)

4 dalis

Mašinų dalių apsauga

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

8.03 straipsnio 2 dalis

Kontrolės prietaisai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33)

3 dalis

Automatinė apsauga nuo greičio viršijimo

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33)

5 dalis

Veleno įdėklų konstrukcija

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (34)

8.05 straipsnio 1 dalis

Skystojo kuro plieno talpyklos

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (34)

8.05 straipsnio 2 dalis

Automatinis talpyklų sklendžių uždarymas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

3 dalis

Draudimas kuro talpyklas įrengti prieš taraninę pertvarą

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33)

4 dalis

Draudimas įrengti kuro talpyklas ir jų armatūrą virš variklių arba išmetamųjų vamzdžių

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33). Iki tol saugus kuro šalinimas turi būti užtikrinamas atitinkamais įtaisais.

6 dalies trečias–penktas sakiniai

Alsuoklių ir jungiamųjų vamzdžių montavimas ir matavimai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33)

7 dalis

Uždaromasis įtaisas turi būti valdomas iš denio

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (34)

9 dalies pirmas sakinys

Talpos matavimo prietaisų rodmenys turi būti įskaitomi iki didžiausio pripildymo lygio

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33)

13 dalis

Pagrindinių variklių ir kitų variklių, būtinų saugiai laivo eksploatacijai, kuro talpyklų lygio kontrolė

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32)

8.06 straipsnis

Tepimui naudojamos alyvos, vamzdžių ir priedų laikymas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32)

8.07 straipsnis

Energijos perdavimo sistemose, valdymo ir paleidžiamosiose sistemose ir šildymo sistemose naudojamų tepalų, vamzdžių ir priedų laikymas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32)

8.08 straipsnio 8 dalis

Paprasto uždaromojo įtaiso nepakanka balasto patalpoms sujungti su triumų, kuriuose galima vežti balastą, nusausinimo vamzdžiais

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33)

8.08 straipsnio 9 dalis

Matavimo įtaisai triumuose

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33)

8.09 straipsnio 2 dalis

Įrenginiai tepaluotam vandeniui surinkti ir panaudoto tepalo saugyklos

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33)

8.10 straipsnio 3 dalis

65 dB(A) stovinčių laivų keliamo triukšmo riba

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (34)

9 SKYRIUS

9.01 straipsnio 1 dalies antras sakinys

Atitinkami dokumentai, kurie turi būti pateikti tikrinimo įstaigai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32)

9.01 straipsnio 2 dalies antra įtrauka

Pagrindinio skirstomojo skydo, avarinio skirstomojo skydo ir skirstomojo skydo komutavimo schemos turi būti laikomos laive

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33)

3 dalis

Vidaus ir denio aplinkos temperatūra

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33)

9.02 straipsnio 1–3 dalys

Elektros tiekimo sistemos

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33)

9.03 straipsnis

Apsauga nuo fizinio sąlyčio, kietųjų objektų ir vandens patekimo

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32)

9.05 straipsnio 4 dalis

Įžeminimo laidų skerspjūvis

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32)

9.11 straipsnio 4 dalis

Veiksmingas vėdinimas, kai akumuliatoriai įrengti uždarame skyriuje, spintoje ar dėžėje

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

9.12 straipsnis

Skirstomieji įrenginiai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (34)

9.12 straipsnio 3 dalies b punktas

Įžeminimo nustatymo įtaisas, galintis duoti vaizdo ir garso avarinį signalą

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33)

9.13 straipsnis

Avariniai srovės pertraukikliai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33)

9.14 straipsnis

Instaliacijų jungiamosios detalės

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (34)

9.14 straipsnio 3 dalies antras sakinys

Draudimas vieno poliaus perjungiklius montuoti skalbyklose, vonios kambariuose, prausyklose ir kitose drėgnose patalpose, kuriose yra drėgnos įrangos

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33)

9.15 straipsnio 2 dalis

Mažiausias vieno kabelio skerspjūvis, lygus 1,5 mm

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33)

10 dalis

Prie įtraukiamųjų vairinių prijungti kabeliai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33)

9.16 straipsnio 3 dalies antras sakinys

Antra grandinė

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (34)

9.19 straipsnis

Mechaninės įrangos avarinės signalizacijos ir saugos sistemos

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (34)

9.20 straipsnis

Elektroninė įranga

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32)

9.21 straipsnis

Elektromagnetinis suderinamumas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32)

10 SKYRIUS

10.01 straipsnis

Inkaro įranga

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33)

10.02 straipsnio 2 dalies a punktas

Švartavimosi ir kitų lynų sertifikatas

Pirmasis lynas laive pakeičiamas: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33)

Antrasis ir trečiasis lynas: … (34)

10.03 straipsnio 1 dalis

Europos standartas

Padarius pakeitimą ne vėliau kaip … (33)

2 dalis

Tinkamumas A, B ir C kategorijos gaisrams gesinti

Padarius pakeitimą ne vėliau kaip … (33)

4 dalis

CO2 kiekio ir patalpos dydžio santykis

Padarius pakeitimą ne vėliau kaip … (33)

10.03a straipsnis

Stacionarios gaisro gesinimo sistemos gyvenamosiose patalpose, vairinėse ir keleivių zonose

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32)

10.03b straipsnis

Stacionarios gaisro gesinimo sistemos mašinų skyriuose, katilinėse ir siurblinėse

Stacionarios CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos, sumontuotos iki 1985 m. spalio 1 d., gali būti toliau naudojamos iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po … (32), jei jos atitinka Direktyvos 82/714/EEB II priedo 13.03 straipsnio reikalavimus.

10.04 straipsnis

Europos standarto taikymas valtims

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (34)

10.05 straipsnio 2 dalis

Pripučiamos gelbėjimo liemenės

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33)

Gelbėjimo liemenės, kurios laive buvo dieną iki (35), gali būti naudojamos iki Bendrijos sertifikato atnaujinimo po … (33).

11 SKYRIUS

11.02 straipsnio 4 dalis

Išorinių denių kraštų, šoninių denių ir darbo vietų įrengimas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (34)

11.04 straipsnis

Šoniniai deniai

 (36)Bendrijos sertifikato išdavimas arba atnaujinimas pirmą kartą po … (32), jei jų plotis viršija 7,30 m

11.05 straipsnio 1 dalis

Patekimas į darbo vietas

N.R.C., [ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32)

2 ir 3 dalys

Durys ir įėjimai, išėjimai ir koridoriai, kurių grindų lygio skirtumas yra didesnis nei 0,50 m

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

4 dalis

Laiptai darbo patalpose, kuriose nuolat yra įgula

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32)

11.06 straipsnio 2 dalis

Išėjimai ir avariniai išėjimai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32)

11.07 straipsnio 1 dalies antras sakinys

Kopėčios, pakopos ir panašūs įtaisai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32)

2 ir 3 dalys

 

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

11.10 straipsnis

Liukų dangčiai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33)

11.11 straipsnis

Suktuvai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33)

11.12 straipsnio 2–6 dalys ir 8–10 dalys

Kranai: gamintojo lentelė, didžiausios leistinos apkrovos, apsauginiai įtaisai, apskaičiavimo bandymas, ekspertų atliekamas patikrinimas, laive laikomi sertifikatai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32)

11.13 straipsnis

Degiųjų skysčių laikymas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

12 SKYRIUS

12.01 straipsnio 1 dalis

Gyvenamosios patalpos, skirtos nuolat laive gyvenantiems asmenims

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32)

12.02 straipsnio 3 dalis

Grindų padėtis

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32)

4 dalis

Gyvenamosios ir miegamosios patalpos

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32)

12.02 straipsnio 5 dalis

Triukšmas ir vibracija gyvenamosiose patalpose

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (34)

6 dalis

Gyvenamųjų patalpų aukštis

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32)

8 dalis

Laisvasis bendro naudojimo gyvenamųjų patalpų plotas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32)

9 dalis

Patalpų tūris

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32)

10 dalis

Oro erdvės tūris vienam asmeniui

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32)

11 dalis

Durų dydis

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32)

12 dalies a ir b punktai

Laiptų padėtis

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32)

13 dalis

Vamzdžiai, kuriais teka pavojingos dujos arba skysčiai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32)

12.03 straipsnis

Sanitariniai įrenginiai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32)

12.04 straipsnis

Laivo virtuvės

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32)

12.05 straipsnis

Geriamasis vanduo

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

12.06 straipsnis

Šildymas ir vėdinimas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32)

12.07 straipsnio 1 dalies antras sakinys

Kita gyvenamųjų patalpų įranga

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32)

15 SKYRIUS

 

Keleiviniai laivai

Žr. šios direktyvos 8 str.

15a SKYRIUS

 

Keleiviniai burlaiviai

Žr. šios direktyvos 8 str.

16 SKYRIUS

16.01 straipsnio 2 dalis

Specialūs suktuvai arba lygiaverčiai sukabinamieji įtaisai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32)

3 dalies paskutinis sakinys

Reikalavimai pavaros įtaisams

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32)

17 SKYRIUS

 

Plūduriuojantis įrenginys

Žr. šios direktyvos 8 str.

21 SKYRIUS

 

Pramoginiai laivai

Žr. šios direktyvos 8 str.

22b SKYRIUS

22b.03 straipsnis

Antrasis savarankiškas vairo mechanizmo pavaros įtaisas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (34)

24a.03 straipsnis

Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos plaukiojančioms priemonėms, pradėtoms statyti iki 1985 m. sausio 1 d.

1.   Be 24a.02 straipsnio nuostatų, plaukiojančios priemonės, pradėtos statyti iki 1985 m. sausio 1 d., gali būti atleistos nuo toliau išvardytų nuostatų taikymo toliau pateiktos lentelės 3 skiltyje išdėstytomis sąlygomis, jei laivo ir jo įgulos sauga užtikrinama kitu tinkamu būdu:

2.   Toliau pateiktoje lentelėje vartojami šie sąvokų apibrėžimai:

„N.R.C.“: nuostata netaikoma plaukiojančioms priemonėms, kurios jau yra eksploatuojamos, nebent atitinkamos jų dalys yra pakeistos arba perstatytos, t. y. nuostata taikoma tik neseniai pastatytoms plaukiojančioms priemonėms ir atitinkamų dalių arba zonų pakeitimui arba perstatymui. Jei esamos dalys pakeičiamos tokios pat rūšies atsarginėmis dalimis naudojant tokią pat technologiją, tai nėra pakeitimas („R“), kaip apibrėžta šiose pereinamojo laikotarpio nuostatose.

„Išduodant ar atnaujinant Bendrijos sertifikatą“: Šios nuostatos turi būti laikomasi iki kito pirmojo Bendrijos sertifikato išdavimo arba kito jo atnaujinimo po … (27). Jei sertifikato galiojimas baigiasi laikotarpiu nuo … (27) iki likus dienai iki … (31), minėtas reikalavimas yra privalomas tik nuo … (31).

Straipsnis ir dalis

Turinys

Galutinis terminas ir pastabos

3 SKYRIUS

3.03 straipsnio 1 dalis

Vandeniui nelaidžios taraninės pertvaros

N.R.C.

3.03 straipsnio 2 dalis

Gyvenamosios patalpos, saugumą užtikrinanti įranga

N.R.C.

3.03 straipsnio 5 dalis

Angos vandeniui nelaidžiose pertvarose

N.R.C

3.04 straipsnio 2 dalis

Bunkerių paviršiai

N.R.C.

3.04 straipsnio 7 dalis

Didžiausias leistinasis garsinio slėgio lygis mašinų skyriuose

N.R.C.

4 SKYRIUS

4.01 straipsnis

Saugus atstumas

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (37)

4.02 straipsnis

Viršvandeninis bortas

N.R.C.

6 SKYRIUS

6.01 straipsnio 3 dalis

Reikalavimai vairavimo sistemai

N.R.C.

7 SKYRIUS

7.01 straipsnio 2 dalis

Didžiausias leistinasis garsinio slėgio lygis vairinėje

N.R.C.

7.05 straipsnio 2 dalis

Navigacinių žiburių stebėsena

N.R.C.

7.12 straipsnis

Įtraukiamosios vairinės

N.R.C.

8 SKYRIUS

8.01 straipsnio 3 dalis

Tam tikrų skystojo kuro rūšių draudimas

N.R.C.

8.04 straipsnis

Variklio išmetamųjų dujų šalinimo sistema

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą

8.05 straipsnio 13 dalis

Kuro lygio avarinio signalo įtaisas

N.R.C.

8.08 straipsnio 2 dalis

Triumo siurblių įrengimas

N.R.C.

8.08 straipsnio 3 ir 4 dalys

Triumo siurblių skersmuo ir mažiausias siurbimo pajėgumas

N.R.C.

8.08 straipsnio 5 dalis

Savaiminio įsiurbimo triumo siurbliai

N.R.C.

8.08 straipsnio 6 dalis

Įranga su filtrais

N.R.C.

8.08 straipsnio 7 dalis

Automatiškai užsidarantis įtaisas, skirtas achterpikui nusausinti

N.R.C.

8.10 straipsnio 2 dalis

Plaukiojančios priemonės keliamas triukšmas

N.R.C.

9 SKYRIUS

9.01 straipsnio 2 dalis

Elektros įrangos sertifikatai

N.R.C.

9.01 straipsnio 3 dalis

Elektros įrangos įrengimas

N.R.C.

9.06 straipsnis

Didžiausia leistinoji įtampa

N.R.C.

9.10 straipsnis

Generatoriai ir varikliai

N.R.C.

9.11 straipsnio 2 dalis

Akumuliatoriai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (38)

9.12 straipsnio 2 dalis

Jungikliai, apsauginiai įtaisai

N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (38)

9.14 straipsnio 3 dalis

Perjungimas vienu metu

N.R.C.

9.15 straipsnis

Kabeliai

N.R.C.

9.16 straipsnio 3 dalis

Mašinų skyrių apšvietimas

N.R.C.

9.17 straipsnio 1 dalis

Skirstomieji skydai, skirti navigaciniams žiburiams

N.R.C.

9.17 straipsnio 2 dalis

Elektros energijos tiekimas navigaciniams žiburiams

N.R.C.

10 SKYRIUS

10.01 straipsnio 9 dalis

Inkarų suktuvai

N.R.C.

10.04 straipsnio 1 dalis

Gelbėjimo valtys pagal standartą

N.R.C.

10.05 straipsnio 1 dalis

Gelbėjimo plūdurai pagal standartą

N.R.C.

10.05 straipsnio 2 dalis

Gelbėjimo liemenės pagal standartą

N.R.C.

11 SKYRIUS

11.11 straipsnio 2 dalis

Suktuvų sauga

N.R.C.

12 SKYRIUS

12.02 straipsnio 13 dalis

Vamzdžiai, kuriais teka pavojingos dujos arba skysčiai

N.R.C.

24a.04 straipsnis

Kitos leidžiančios nukrypti nuostatos

Jei pereinamojo laikotarpio nuostatoms netekus galios šio skyriaus nuostatas sunku taikyti praktiškai arba dėl jų taikymo patiriamos nepagrįstai didelės išlaidos, tikrinimo įstaiga gali leisti nukrypti nuo šių nuostatų remdamasi Komiteto rekomendacijomis. Šios išimtys turi būti įrašomos Bendrijos sertifikate.


(1)  Jei prietaisai išskiria didelį šilumos kiekį: IP 12.

(2)  Jei prietaisuose arba pultuose nėra šio tipo apsaugos, jie atitinka šiam apsaugos tipui taikomas sąlygas.

(3)  Patvirtinto saugos tipo elektros įranga pagal

a)

Europos standartus EN 50014: 1997; 50015:1998; 50016:2002; 50017: 1998; 50018:2000; 50019:2000 ir 50020:2002

arba

b)

nuo 2003 m. spalio 1 d. pagal IEC leidinį 60079.

(4)  Jei įtampa tiekiama iš didesnės įtampos tinklų, naudojamas galvaninis atskyrimas (saugos transformatorius).

(5)  Visi antrinės grandinės stulpai izoliuojami nuo žemės.

(6)  Skiriamosios sienos tarp valdymo centrų ir vidinių susirinkimo zonų turi atitikti A0 tipą, tačiau išorinės susirinkimo vietos atitinka tik tipą B15.

(7)  Skiriamosios sienos tarp holų ir vidinių susirinkimo zonų turi atitikti A 30 tipą, tačiau išorinės susirinkimo vietos atitinka tik tipą B15.

(8)  Skiriamosios sienos tarp kajučių, tarp kajučių ir koridorių ir vertikaliosios skiriamosios sienos, atskiriančios holus pagal 10 dalį, turi atitikti B15 tipą patalpose, kuriose yra įrengtos didelio slėgio purkštuvų sistemos B0.

(9)  Skiriamosios sienos tarp mašinų skyrių pagal 15.07 ir 15.10 straipsnių 6 dalį atitinka A60 tipą. Kitais atvejais jos atitinka A0 tipą.

(10)  Pakanka, kad skiriamosios sienos tarp laivo virtuvių bei skiriamosios sienos tarp šaldyklų ir maisto sandėlių atitiktų B15.

(11)  Skiriamosios sienos tarp valdymo centrų ir vidinių susirinkimo zonų turi atitikti A0 tipą, tačiau išorinės susirinkimo vietos atitinka tik tipą B15.

(12)  Skiriamosios sienos tarp holų ir vidinių susirinkimo zonų turi atitikti A 30 tipą, tačiau išorinės susirinkimo vietos atitinka tik tipą B15.

(13)  Skiriamosios sienos tarp kajučių, tarp kajučių ir koridorių ir vertikaliosios skiriamosios sienos, atskiriančios holus pagal 10 dalį, turi atitikti B15 tipą patalpose, kuriose yra įrengtos didelio slėgio purkštuvų sistemos B0.

(14)  Skiriamosios sienos tarp mašinų skyrių pagal 15.07 ir 15.10 straipsnių 6 dalį atitinka A60 tipą. Kitais atvejais jos atitinka A0 tipą.

(15)  Atstumas nuo salingo iki denio.

(16)  Bendras stengos ilgis be stiebo viršūnės.

(17)  Stengos skersmuo stiebo viršūnės tvirtinimo lygyje.

(18)  Bendras bugšprito ilgis.

(19)  Bendras kliverio giko ilgis

(20)  Bendras grotgiko ilgis.

(21)  Bendras gafelio ilgis.

(22)  Atstumas iki denio nuo viršūnės arba salingo.

(23)  Atstumas iki denio nuo viršūnės arba salingo.

(24)  OL L 207, 1998 7 23, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 98/79/EB (OL L 331, 1998 12 7, p. 1).

(25)  OL L 164, 1994 6 30, p. 15. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

(26)  Triumo skyriuose susidaro skysčiř laisvieji pavirđiai, kai vandeniui nelaidţiomis iđilginëmis ir (arba) skersinëmis pertvaromis skysčiř laisvieji pavirđiai suskirstomi á tarpusavyje nesusisiekiančias dalis.

(27)  2 metai nuo đios direktyvos ásigaliojimo dienos.

(28)

1.

Stacionarios CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos, įrengtos iki 1980 m. spalio 1 d., gali būti toliau naudojamos iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei jos atitinka Laivyvbos Reino upe centrinės komisijos reglamento 1975-I-23, įsigaliojusio 1976 m. balandžio 1 d., 7.03 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

2.

Stacionarios CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos, árengtos 1992 m. balandţio 1 d. — 1994 m. gruodţio 31 d., gali bűti toliau naudojamos iki Bendrijos sertifikato iđdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei jos atitinka 1994 m. gruodţio 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančiř laivř tikrinimo reglamento 7.03 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

3.

Laivybos Reino upe centrinës komisijos rekomendacijos dël 1994 m. gruodţio 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančiř laivř tikrinimo reglamento 7.03 straipsnio 5 dalies, priimtos 1992 m. balandţio 1 d. — 1994 m. gruodžio 31 d., galioja iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d.

1.

Stacionarios CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos, įrengtos iki 1980 m. spalio 1 d., gali būti toliau naudojamos iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei jos atitinka Laivyvbos Reino upe centrinės komisijos reglamento 1975-I-23, įsigaliojusio 1976 m. balandžio 1 d., 7.03 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

2.

Stacionarios CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos, árengtos 1992 m. balandţio 1 d. — 1994 m. gruodţio 31 d., gali bűti toliau naudojamos iki Bendrijos sertifikato iđdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei jos atitinka 1994 m. gruodţio 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančiř laivř tikrinimo reglamento 7.03 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

3.

Laivybos Reino upe centrinës komisijos rekomendacijos dël 1994 m. gruodţio 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančiř laivř tikrinimo reglamento 7.03 straipsnio 5 dalies, priimtos 1992 m. balandţio 1 d. — 1994 m. gruodžio 31 d., galioja iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d.

4.

10.03b straipsnio 2 dalies a punktas taikomas tik iki Bendrijos sertifikato iđdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei đie árenginiai buvo sumontuoti laivuose, pradëtuose statyti po 1992 m. spalio 1 d.

(28)  

1.

Stacionarios CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos, įrengtos iki 1980 m. spalio 1 d., gali būti toliau naudojamos iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei jos atitinka Laivyvbos Reino upe centrinės komisijos reglamento 1975-I-23, įsigaliojusio 1976 m. balandžio 1 d., 7.03 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

2.

Stacionarios CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos, árengtos 1992 m. balandţio 1 d. — 1994 m. gruodţio 31 d., gali bűti toliau naudojamos iki Bendrijos sertifikato iđdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei jos atitinka 1994 m. gruodţio 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančiř laivř tikrinimo reglamento 7.03 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

3.

Laivybos Reino upe centrinës komisijos rekomendacijos dël 1994 m. gruodţio 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančiř laivř tikrinimo reglamento 7.03 straipsnio 5 dalies, priimtos 1992 m. balandţio 1 d. — 1994 m. gruodžio 31 d., galioja iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d.

4.

10.03b straipsnio 2 dalies a punktas taikomas tik iki Bendrijos sertifikato iđdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei đie árenginiai buvo sumontuoti laivuose, pradëtuose statyti po 1992 m. spalio 1 d.

(29)  Đi nuostata taikoma laivams, pradëtiems statyti po 1994 12 31, ir laivams, eksploatuojamiems laikantis điř iđlygř:

Renovuojant visŕ denio zonŕ, turi bűti laikomasi 11.04 straipsnio reikalavimř.

Tais atvejais, kai perstatant đoninio denio pločio prođvaisos pakeitimas apima visŕ đoniniř deniř ilgá:

a)

 turi bűti laikomasi 11.04 straipsnio, jei prieđ đoniniř deniř perstatymŕ iki 0,90 m aukđčio, đoninio denio pločio prođvaisa arba virđ đio aukđčio esanti pločio prođvaisa turi bűti sumaţinta,

b)

 prieđ đoniniř deniř perstatymŕ iki 0,90 m aukđčio, đoninio denio pločio prođvaisa arba virđ đio aukđčio esanti pločio prođvaisa turi bűti ne maţesnë uţ 11.04 straipsnyje nurodytus dydţius.

(30)

1.

Stacionarios CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos, árengtos 1995 m. sausio 1 d. — 2003 m. kovo 31 d., gali bűti toliau naudojamos iki Bendrijos sertifikato iđdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei jos atitinka 2002 m. kovo 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančiř laivř tikrinimo reglamento 10.03 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

2.

Laivybos Reino upe centrinës komisijos rekomendacijos dël 2002 m. kovo 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančiř laivř tikrinimo reglamento 10.03 straipsnio 5 dalies, priimtos 1995 m. sausio 1 d. — 2002 m. kovo 31 d., galioja iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d.

1.

Stacionarios CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos, árengtos 1995 m. sausio 1 d. — 2003 m. kovo 31 d., gali bűti toliau naudojamos iki Bendrijos sertifikato iđdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei jos atitinka 2002 m. kovo 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančiř laivř tikrinimo reglamento 10.03 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

2.

Laivybos Reino upe centrinës komisijos rekomendacijos dël 2002 m. kovo 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančiř laivř tikrinimo reglamento 10.03 straipsnio 5 dalies, priimtos 1995 m. sausio 1 d. — 2002 m. kovo 31 d., galioja iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d.

3.

 10.03b straipsnio 2 dalies a punktas taikomas tiki iki Bendrijos sertifikato iđdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei đios sistemos buvo sumontuotos laivuose, pradëtuose statyti po 1992 m. spalio 1 d.

(30)  

1.

Stacionarios CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos, árengtos 1995 m. sausio 1 d. — 2003 m. kovo 31 d., gali bűti toliau naudojamos iki Bendrijos sertifikato iđdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei jos atitinka 2002 m. kovo 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančiř laivř tikrinimo reglamento 10.03 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

2.

Laivybos Reino upe centrinës komisijos rekomendacijos dël 2002 m. kovo 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančiř laivř tikrinimo reglamento 10.03 straipsnio 5 dalies, priimtos 1995 m. sausio 1 d. — 2002 m. kovo 31 d., galioja iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d.

3.

 10.03b straipsnio 2 dalies a punktas taikomas tiki iki Bendrijos sertifikato iđdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei đios sistemos buvo sumontuotos laivuose, pradëtuose statyti po 1992 m. spalio 1 d.

(31)  3 metai nuo đios direktyvos ásigaliojimo dienos.

(32)  43 metai nuo đios direktyvos ásigaliojimo dienos.

(33)  18 metř nuo đios direktyvos ásigaliojimo dienos.

(34)  23 metai nuo đios direktyvos ásigaliojimo dienos.

(35)  2 metai nuo đios direktyvos ásigaliojimo dienos.

(36)  Đi nuostata taikoma laivams, pradëtiems statyti po dviejř metř nuo đios direktyvos ásigaliojimo dienos, ir laivams, eksploatuojamiems laikantis điř iđlygř:

Renovuojant visŕ denio zonŕ, turi bűti laikomasi 11.04 straipsnio reikalavimř.

Tais atvejais, kai perstatant đoninio denio pločio prođvaisos pakeitimas apima visŕ đoniniř deniř ilgá,

a)

turi bűti laikomasi 11.04 straipsnio, jei prieđ đoniniř deniř perstatymŕ iki 0,90 m aukđčio, đoninio denio pločio prođvaisa arba virđ đio aukđčio esanti pločio prođvaisa turi bűti sumaţinta,

b)

prieđ đoniniř deniř perstatymŕ iki 0,90 m aukđčio, đoninio denio pločio prođvaisa arba virđ đio aukđčio esanti pločio prođvaisa turi bűti ne maţesnë uţ 11.04 straipsnyje nurodytus dydţius.

(37)  13 metř nuo đios direktyvos ásigaliojimo dienos.

(38)  23 metai nuo đios direktyvos ásigaliojimo dienos.

I priedėlis

SAUGOS ŽENKLAI

1 paveikslas

Be leidimo įeiti draudžiama

Image

Spalva: raudona, balta, juoda

2 paveikslas

Atsargiai su ugnimi, draudžiama rūkyti

Image

Spalva: raudona, balta, juoda

3 paveikslas

Gesintuvas

Image

Spalva: raudona, balta

4 paveikslas

Bendras įspėjimas apie pavojų

Image

Spalva: juoda, geltona

5 paveikslas

Gesintuvo žarna

Image

Spalva: raudona, balta

6 paveikslas

Gaisro gesinimo įrenginys

Image

Spalva: raudona, balta

7 paveikslas

Užsidėti apsaugos nuo triukšmo priemonę

Image

Spalva: mėlyna, balta

8 paveikslas

Pirmosios pagalbos rinkinys

Image

Spalva: žalia, balta

Iš tiesų naudojami simboliai gali šiek tiek skirtis nuo šiame priedėlyje pateiktų grafinių atvaizdų arba būti smulkesni, jei dėl to nepasikeičia jų reikšmė ir dėl skirtumų bei pakeitimų jie netampa nesuprantami.

II priedėlis

ADMINISTRACINIAI NURODYMAI

Nr. 1

:

Reikalavimai, susiję su išsisukamojo manevravimo ir posūkio geba

Nr. 2

:

Nustatyto mažiausio greičio, gebėjimo sustoti ir gebėjimo plaukti atbuline eiga reikalavimai

Nr. 3

:

Reikalavimai, taikomi plaukiojančių priemonių, stumiančių standųjį sąstatą arba stumiamų jame, sukabinimo sistemoms ir sukabinamiesiems įtaisams

Nr. 4

:

Triukšmo matavimai

Nr. 5

:

Specialūs mažesnės masės inkarai

Nr. 6

:

Vandeniui nelaidžių borto iliuminatorių stiprumas

Nr. 7

:

Reikalavimai, taikomi automatinėms didelio slėgio vandens purškimo sistemoms

Nr. 8

:

Laivo sertifikato išdavimas

Nr. 9

:

Plaukiojančių priemonių kuro talpyklos

Nr. 10

:

Mažiausias baržų korpuso storis

Nr. 11

:

Panaudoto tepalo surinkimo įranga

Nr. 12

:

Savo galia varomo laivo judėjimas

Nr. 13

:

Tinkama priešgaisrinės signalizacijos sistema

Nr. 14

:

Atskirų laivo dalių plūdrumo, diferento ir stovumo įrodymas

Nr. 15

:

Laivų, kuriuos gali valdyti minimalios sudėties įgula, įranga

Nr. 16

:

Elektros kabeliai

Nr. 17

:

Matomumas iš vairinės

III PRIEDAS

GALIMŲ PAPILDOMŲ TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ 1 IR 2 ZONŲ VIDAUS VANDENŲ KELIAIS PLAUKIOJANTIEMS LAIVAMS OBJEKTAI

Papildomi techniniai reikalavimai, priimti valstybės narės pagal šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalį, taikomi tik šiems tos valstybės narės teritorijos 1 ir (arba) 2 zonose eksploatuojamų laivų aspektams:

1.

Sąvokų apibrėžimams

Kurie yra būtini papildomiems reikalavimams suprasti

2.

Stovumui

Konstrukcijos sutvirtinimo

Patvirtintos klasifikacinės bendrovės išduotam sertifikatui (atestavimui)

3.

Saugiam atstumui ir viršvandeniniam bortui

Višvandeniniam bortui

Saugiam atstumui

4.

Korpuso angų ir antstatų nelaidumui vandeniui

Antstatams

Durims

Langams ir stoglangiams

Triumo liukams

Kitoms angoms (vėdinimo vamzdžiams, išmetamiesiems vamzdžiams ir t. t.)

5.

Įrangai

Inkarams ir inkarų grandinėms

Navigaciniams žiburiams

Garso signalams

Kompasui

Radarui

„Siunčiantiems ir priimantiems“ įrenginiams

Gelbėjimo įrangai

Laivybos schemų turėjimui

6.

Papildomoms keleiviniams laivams taikomoms nuostatoms

Stovumui (vėjo stiprumas, kriterijai)

Gelbėjimo įrangai

Viršvandeniniam bortui

Saugiam atstumui

Matomumui iš vairinės

7.

Laivų vilkstinėms ir konteinerių vežimui

Stūmikų ir lichterių sukabinimui

Plaukiojančių priemonių arba lichterių, plukdančių konteinerius, stovumui

IV PRIEDAS

GALIMŲ MAŽESNIŲ TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ 3 IR 4 ZONŲ VIDAUS VANDENŲ KELIAIS PLAUKIOJANTIEMS LAIVAMS OBJEKTAI

Mažiau griežti techniniai reikalavimai, kuriuos pagal šios direktyvos 5 straipsnio 7 dalį leidžia taikyti valstybė narė, taikomi tik šiems tos valstybės narės teritorijos vandenų kelių 3 arba 4 zonose eksploatuojamų laivų aspektams:

 

3 zona

Inkaro įrangai, įskaitant inkaro grandinių ilgį

(Tiesioginės eigos) greičiui

Kolektyvinėms gelbėjimo priemonėms

2 skyrių būsenai

Matomumui iš vairinės

 

4 zona

Inkaro įrangai, įskaitant inkaro grandinių ilgį

(Tiesioginės eigos) greičiui

Gelbėjimo prietaisams

2 skyrių būsenai

Matomumui iš vairinės

Antrajai savarankiškai varomajai sistemai

V PRIEDAS

BENDRIJOS VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS SERTIFIKATŲ PAVYZDYS

I DALIS

BENDRIJOS VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS SERTIFIKATO PAVYZDYS

Image

Image

Image

Image

Image

Image

Image

Image

Image

Image

Image

Image

Image

II DALIS

PAPILDOMO BENDRIJOS VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS SERTIFIKATO PAVYZDYS

Image

Image

III DALIS

LAIKINOJO BENDRIJOS VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS SERTIFIKATO PAVYZDYS

Image

Image

VI PRIEDAS

BENDRIJOS VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS SERTIFIKATŲ REGISTRO PAVYZDYS

Image

Image

Image

VII PRIEDAS

KLASIFIKACINĖS BENDROVĖS

TURINYS

I dalis:

Klasifikacinių bendrovių tvirtinimo kriterijai

II dalis:

Klasifikacinių bendrovių tvirtinimo tvarka

III dalis:

Patvirtintų klasifikacinių bendrovių sąrašas

I DALIS

KLASIFIKACINIŲ BENDROVIŲ TVIRTINIMO KRITERIJAI

Klasifikacinės bendrovės, prašančios patvirtinimo pagal šios direktyvos 10 straipsnį, turi atitikti visus šiuos kriterijus:

1)

Klasifikacinė bendrovė gali dokumentais pagrįsti didelę patirtį, įgytą vertinant vidaus vandenų laivų, įskaitant laivus pavojingiems kroviniams vežti, projektus ir konstrukcijas. Klasifikacinė bendrovė turi išsamias vidaus vandenų laivų, įskaitant laivus pavojingiems kroviniams vežti, projektavimo, statybos ir periodinio tikrinimo taisykles ir nuostatus, kurie skelbiami bent anglų, prancūzų, olandų arba vokiečių kalbomis ir yra nuolat atnaujinami bei tobulinami vykdant mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos programas. Taisyklės ir nuostatai turi neprieštarauti Bendrijos teisės nuostatoms arba galiojantiems tarptautiniams susitarimams.

2)

Klasifikacinė bendrovė kasmet skelbia savo laivų registrą.

3)

Klasifikacinės bendrovės nekontroliuoja laivų savininkai ar statytojai arba kiti asmenys, kurių komercinė veikla yra susijusi su laivų projektavimu, gamyba, įrengimu, remontu, eksploatavimu ar draudimu. Klasifikacinė bendrovė pajamas gauna ne iš vienos įmonės.

4)

Klasifikacinės bendrovės buveinė arba filialas, įgaliotas priimti sprendimus ir veikti visose atitinkamose srityse pagal vidaus vandenų transportą reglamentuojančius teisės aktus, yra vienoje iš valstybių narių.

5)

Klasifikacinė bendrovė ir jos ekspertai turi gerą reputaciją vidaus vandenų transporto srityje; ekspertai gali pateikti savo profesinių gebėjimų įrodymą. Už jų veiklą atsako klasifikacinė bendrovė.

6)

Klasifikacinė bendrovė turi gausų techninį, vadybos, pagalbinį, tikrinimo ir mokslinį personalą, atitinkantį jos uždavinius bei klasifikuojamus laivus, kuris taip pat rūpinasi pajėgumų plėtra ir taisyklių atnaujinimu. Ji turi turėti inspektorius bent vienoje valstybėje narėje.

7)

Klasifikacinės bendrovės veiklą reglamentuoja etikos kodeksas.

8)

Klasifikacinė bendrovė yra valdoma ir administruojama taip, kad būtų užtikrintas valstybės narės reikalaujamos informacijos konfidencialumas.

9)

Klasifikacinė bendrovė yra pasirengusi valstybei narei teikti atitinkamą informaciją.

10)

Klasifikacinės bendrovės vadovybė apibrėžia ir dokumentais pagrindžia savo politiką bei tikslus ir įsipareigojimus dėl kokybės bei užtikrina, kad ši politika būtų suprantama, įgyvendinama ir kad jos būtų laikomasi visais klasifikacinės bendrovės lygiais.

11)

Klasifikacinė bendrovė parengia bei įdiegia ir taiko veiksmingą vidaus kokybės sistemą, grindžiamą atitinkamomis tarptautiniu mastu pripažintų kokybės standartų dalimis ir atitinkančią EN 45004 (tikrinimo įstaigos) bei EN 29001 standartus, aiškinamus pagal IACS Kokybės sistemos sertifikavimo schemos reikalavimus. Kokybės sistema turi būti sertifikuota nepriklausomos audito įstaigos, pripažintos valstybės, kurioje yra klasifikacinės bendrovės buveinė arba jos filialas, kaip numatyta 4 punkte, administracijos, kuri inter alia užtikrina, kad:

a)

klasifikacinės bendrovės taisyklės ir nuostatai būtų nustatomi ir taikomi sistemingai;

b)

būtų laikomasi klasifikacinės bendrovės taisyklių ir nuostatų;

c)

būtų laikomasi įstatymais numatyto darbo, kurį atlikti yra įgaliota klasifikacinė bendrovė, reikalavimų;

d)

personalo, kurio darbas turi įtakos klasifikacinės bendrovės paslaugų kokybei, pareigos, įgaliojimai ir santykiai būtų apibrėžti ir įforminti dokumentais;

e)

visas darbas būtų atliekamas kontroliuojamomis sąlygomis;

f)

būtų įdiegta priežiūros sistema, pagal kurią stebimi klasifikacinės bendrovės tiesiogiai įdarbintų inspektorių ir techninio bei administracinio personalo veiksmai ir darbas;

g)

pagrindinio įstatymais numatyto darbo, kurį klasifikacinė bendrovė yra įgaliota atlikti, reikalavimus vykdytų ar tiesiogiai jų vykdymą prižiūrėtų tik klasifikacinės bendrovės arba kitų patvirtintų klasifikacinių bendrovių inspektoriai;

h)

būtų įdiegta inspektorių kvalifikacijos įgijimo ir nuolatinio jų žinių atnaujinimo sistema;

i)

būtų tvarkomi įrašai, liudijantys, kad laikomasi tų sričių, kuriose teikiamos paslaugos, privalomų standartų, ir kad kokybės sistema veikia veiksmingai; ir

j)

visuose padaliniuose veiktų planinio ir dokumentais patvirtinamo kokybės užtikrinimo veiklos vidaus audito bendra sistema.

12)

Kokybės sistema turi būti sertifikuota nepriklausomos audito įstaigos, pripažintos valstybės, kurioje yra klasifikacinės bendrovės buveinė arba jos filialas, kaip numatyta 4 punkte, administracijos.

13)

Klasifikacinė bendrovė įsipareigoja savo reikalavimus suderinti su atitinkamomis Europos Sąjungos direktyvomis ir Komitetui laiku teikti visą atitinkamą informaciją.

14)

Klasifikacinė bendrovė įsipareigoja periodiškai konsultuotis su jau patvirtintomis klasifikacinėmis bendrovėmis, kad būtų užtikrintas jų techninių standartų bei jų įgyvendinimo lygiavertiškumas, ir jos taisyklių bei nuostatų rengime turėtų leisti dalyvauti valstybės narės ir kitų suinteresuotų šalių atstovams.

II DALIS

KLASIFIKACINIŲ BENDROVIŲ TVIRTINIMO TVARKA

Sprendimą pagal direktyvos 10 straipsnį patvirtinti klasifikacinę bendrovę šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priima Komisija. Be to, turi būti laikomasi šios tvarkos:

1)

Paraišką dėl patvirtinimo Komisijai pateikia valstybės, kurioje yra klasifikacinės bendrovės buveinė arba filialas, įgaliotas priimti sprendimus ir veikti visose atitinkamose srityse pagal vidaus vandenų laivams taikomus teisės aktus, atstovai. Be to, šios valstybės atstovai nusiunčia visą informaciją ir dokumentus, kurių reikia norint patikrinti, ar įvykdyti patvirtinimo kriterijai.

2)

Bet kuris komiteto narys gali pareikalauti, kad būtų surengtas susitikimas su atitinkama klasifikacine bendrove arba pateikta papildoma informacija ar dokumentai.

3)

Patvirtinimas panaikinamas panašia tvarka. Bet kuris komiteto narys gali paprašyti panaikinti patvirtinimą. Jį panaikinti prašančios valstybės atstovai pateikia jų prašymą pagrindžiančią informaciją ir dokumentus.

4)

Priimdama sprendimus Komisija atsižvelgia į Laivybos Reino upe centrinės komisijos sprendimus dėl atitinkamos klasifikacinės bendrovės patvirtinimo. Prieš patvirtindama klasifikacinę bendrovę, kuri nebuvo patvirtinta Laivybos Reino upe centrinės komisijos, Komisija pasitaria su Centrinės komisijos sekretoriatu.

5)

Priėmus kiekvieną sprendimą dėl klasifikacinės bendrovės patvirtinimo arba patvirtinimo panaikinimo, iš dalies keičiamas patvirtintų bendrovių sąrašas.

6)

Komisija atitinkamoms klasifikacinėms bendrovėms praneša savo sprendimus.

III DALIS

PATVIRTINTŲ KLASIFIKACINIŲ BENDROVIŲ SĄRAŠAS

Remiantis I ir II dalyse išdėstytais kriterijais, pagal šios direktyvos 10 straipsnį šiuo metu yra patvirtintos šios bendrovės:

1)

„Bureau Veritas“,

2)

„Germanischer Lloyd“,

3)

„Lloyd's Register of Shipping“.

Iki klasifikacinių bendrovių patvirtinimo pagal I ir II dalis tos klasifikacinės bendrovės, kurios yra valstybių narių pripažįstamos, patvirtintos ir įgaliotos pagal 1994 m. lapkričio 22 d. Tarybos direktyvą 94/57/EB dėl laivų apžiūros ir tikrinimo organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų (1), šiuo metu laikomos patvirtintomis pagal šios direktyvos 10 straipsnį tikrinti tik tuos laivus, kurie yra eksploatuojami tik tos valstybės narės vandenų keliuose.


(1)  OL L 319, 1994 12 12, p. 20. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/84/EB (OL L 324, 2002 11 29, p. 53).

VIII PRIEDAS

PATIKRINIMŲ ATLIKIMO TVARKOS TAISYKLĖS

1 straipsnis

Jei atlikus patikrinimą valdžios institucijos nustato, kad laive turimas sertifikatas yra negaliojantis arba kad laivas neatitinka sertifikate numatytų reikalavimų, tačiau minėtas negaliojimas arba neatitiktis reikalavimams nekelia akivaizdaus pavojaus, laivo savininkas arba jo atstovas imasi visų būtinų priemonių padėčiai ištaisyti. Sertifikatą išdavusi arba paskutinį kartą jį pratęsusi institucija informuojama per septynias dienas.

2 straipsnis

Jei atlikus 1 straipsnyje nurodytą patikrinimą valdžios institucijos nustato, kad sertifikato laive nėra arba kad laivas kelia akivaizdų pavojų, jos gali uždrausti laivui plaukioti, kol nebus imtasi būtinų veiksmų padėčiai ištaisyti.

Jos taip pat gali nustatyti priemones, kurios leistų laivui, tam tikrais atvejais užbaigus transporto operacijas, saugiai nuplaukti į vietą, kurioje jį bus galima patikrinti arba suremontuoti. Sertifikatą išdavusi arba paskutinį kartą jį pratęsusi institucija informuojama per septynias dienas.

3 straipsnis

Valstybė narė, kuri uždraudė laivui plaukioti arba pranešė savininkui apie ketinimą tai padaryti, jei nebus pašalinti nustatyti trūkumai, sertifikatą išdavusiai arba paskutinį kartą jį pratęsusiai valstybės narės institucijai per septynias dienas praneša apie sprendimą, kuri ji priėmė arba ketina priimti.

4 straipsnis

Sprendime nutraukti laivo plaukiojimą, priimtame pagal įgyvendinant šią direktyvą priimtas priemones, smulkiai nurodomos priežastys, kuriomis jis grindžiamas. Apie jį nedelsiant pranešama atitinkamai šaliai, kuri kartu informuojama apie apskundimo tvarką, kuria ji gali pasinaudoti pagal valstybėse narėse galiojančius įstatymus, ir jos terminus.

IX PRIEDAS

SIGNALINIAMS ŽIBURIAMS, RADIOLOKACINIAMS ĮRENGINIAMS IR POSŪKIO KAMPINIO GREIČIO INDIKATORIAMS TAIKOMI REIKALAVIMAI

I dalis:

Vidaus vandenų laivų žiburių spalvos bei stiprio ir signalinių žibintų patvirtinimo reikalavimai

II dalis:

Vidaus vandenų laivų signalinių žibintų bandymo ir patvirtinimo sąlygų reikalavimai

III dalis:

Būtiniausi reikalavimai, taikomi vidaus vandenų laivuose laivybai naudojamai radiolokacinei įrangai, ir jos bandymų sąlygos

IV dalis:

Būtiniausi reikalavimai, taikomi vidaus vandenų laivuose naudojamiems posūkio kampinio greičio indikatoriams, ir jų bandymų sąlygos

V dalis:

Vidaus vandenų laivuose naudojamos radiolokacinės įrangos ir posūkio kampinio greičio indikatorių įrengimo ir eksploatacinių bandymų reikalavimai

VI dalis:

Pavyzdinis bandymų institutų, patvirtintos įrangos ir patvirtintų įrengimo įmonių sąrašas

I DALIS

VIDAUS VANDENŲ LAIVŲ ŽIBURIŲ SPALVOS BEI STIPRIO IR SIGNALINIŲ ŽIBINTŲ PATVIRTINIMO REIKALAVIMAI

Turinys

1 skyrius

Sąvokų apibrėžimai

straipsnis 1.01

Signaliniai žibintai

1.02

Signaliniai žiburiai

1.03

Šviesos šaltiniai

1.04

Optiniai prietaisai

1.05

Filtras

1.06

IO, IB ir t santykis

2 skyrius

Reikalavimai signaliniams žiburiams

straipsnis 2.01

Signalinių žiburių spalva

2.02

Signalinių žiburių šviesos stipris ir matomumo atstumas

2.03

Signalinio žiburio šviesos sklaida

3 skyrius

Reikalavimai signaliniams žibintams

straipsnis 3.01

Techniniai reikalavimai

4 skyrius

Bandymai, patvirtinimas ir ženklinimas

straipsnis 4.01

Tipo bandymai

4.02

Bandymų tvarka

4.03

Patvirtinimo sertifikatas

4.04

Patikrinimai vietoje

4.05

Ženklinimas

Priedėlis

Vidaus vandenų laivų signalinių žibintų patvirtinimo sertifikato pavyzdys

1 skyrius

Sąvokų apibrėžimai

1.01 straipsnis

Signaliniai žibintai

1.

„Žibintas“ — tai įtaisas dirbtinės šviesos šaltinio srautui skleisti; jame taip pat yra sudedamosios dalys šviesos spinduliams filtruoti, laužti arba atspindėti ir šviesos šaltiniui įtvirtinti arba valdyti.

2.

Laive signalams duoti skirti žibintai yra vadinami signaliniais žibintais.

1.02 straipsnis

Signaliniai žiburiai

1.

„Signaliniai žiburiai“ — signalinių žibintų skleidžiami šviesos signalai.

2.

„Topo žiburys“ — baltas žiburys, matomas 225° horizonto lanku ir spinduliuojantis tolygią nenutrūkstamą šviesą 112°30′ lanku iš abiejų pusių, t. y. nuo laivapriekio iki 22°30′ už kiekvieno borto traverso.

3.

„Bortų žiburiai“ — žalias žiburys dešiniame borte ir raudonas žiburys kairiame borte; kiekvienas iš šių žiburių yra matomas 112°30′ horizonto lanku ir spinduliuoja tolygią nenutrūkstamą šviesą, t. y. nuo laivapriekio iki 22°30′ už borto traverso.

4.

„Laivagalio žiburys“ — baltas žiburys, matomas 135° horizonto lanku ir spinduliuojantis tolygią nenutrūkstamą šviesą nuo laivagalio 67°30′ lanku į abi laivo puses.

5.

„Geltonas laivagalio žiburys“ — geltonas žiburys, matomas 135° horizonto lanku ir spinduliuojantis tolygią nenutrūkstamą šviesą nuo laivagalio 67°30′ lanku į abi laivo puses.

6.

„Aplink šviečiantis žiburys“ — žiburys, matomas 360° horizonto lanku ir spinduliuojantis tolygią nenutrūkstamą šviesą.

7.

a)

„Blyksintis žiburys“ — žiburys, blyksintis 40-60 kartų per minutę.

b)

„Greitai blyksintis žiburys“ — žiburys, blyksintis 100-120 kartų per minutę.

Blyksintis žiburys — tai reguliarių šviesos blyksnių seka per laiko vienetą.

8.

Signaliniai žiburiai pagal šviesos stiprį skirstomi taip:

paprastieji žiburiai,

ryškieji žiburiai,

stiprieji žiburiai.

1.03 straipsnis

Šviesos šaltiniai

Šviesos šaltiniai — elektriniai arba neelektriniai įtaisai, suprojektuoti signalinių žibintų šviesos srautui gaminti.

1.04 straipsnis

Optiniai prietaisai

1.

Optinis prietaisas — prietaisas, susidedantis iš šviesą laužiančių, atspindinčių arba laužiančių ir atspindinčių sudedamųjų dalių, įskaitant laikiklius. Šių sudedamųjų dalių paskirtis — nukreipti šviesos šaltinio spindulius tam tikromis kryptimis.

2.

Spalvotasis optinis prietaisas — optinis prietaisas, kuris pakeičia spinduliuojamos šviesos spalvą ir stiprį.

3.

Neutralusis optinis prietaisas — optinis prietaisas, kuris pakeičia spinduliuojamos šviesos stiprį.

1.05 straipsnis

Filtras

1.

Spalvotasis filtras — atrankusis filtras, kuris keičia spinduliuojamos šviesos spalvą ir stiprį.

2.

Neutralusis filtras — tai neatrankioji sudedamoji dalis, kuri keičia spinduliuojamos šviesos stiprį.

1.06 straipsnis

IO, IB ir t santykis

IO

tai fotometrinis elektrinių žiburių šviesos stipris kandelomis (cd), išmatuotas esant normaliai įtampai.

IB

tai eksploatacinis šviesos stipris kandelomis (cd).

t

tai matomumo atstumas kilometrais (km).

Atsižvelgiant, pavyzdžiui, į šviesos šaltinio senėjimą, optinių prietaisų nešvarumą ir laivo tinklo įtampos svyravimus, laikoma, kad IB yra 25 procentais mažesnis už IO.

Todėl:

 

IB = 0,75 . IO

Signalinių žiburių IB ir t santykis yra išreiškiamas šia lygtimi:

 

IB = 0,2 . t2 . q-t

Atmosferinio perdavimo koeficientas q yra laikomas lygiu 0,76 ir atitinka 14,3 km meteorologinį matomumą.

2 skyrius

Reikalavimai signaliniams žiburiams

2.01 straipsnis

Signalinių žiburių spalva

1.

Žiburiams taikoma penkių spalvų signalų sistema, kurią sudaro šios spalvos:

balta,

raudona,

žalia,

geltona,

mėlyna.

Šis sistema turi atitikti Tarptautinės apšvietimo komisijos rekomendacijas, „Signalinių žiburių spalvos“, IEC leidinys Nr. 2.2. (TC-1.6) 1975.

Spalvos taikomos signalinio žibinto spinduliuojamiems šviesos srautams.

2.

Signalinių žiburių spalvų ribos pagal IEC leidinyje Nr. 2.2 (TC-1.6) 1975 pateiktos spalvių diagramos sankirtos taškų koordinates (žr. spalvių diagramą) nustatomos taip:

Signalinio žiburio spalva

Sankirtos taškų koordinatės

Balta

x

0,310

0,443

0,500

0,500

0,453

0,310

y

0,283

0,382

0,382

0,440

0,440

0,348

Raudona

x

0,690

0,710

0,680

0,660

 

 

y

0,290

0,290

0,320

0,320

 

 

Žalia

x

0,009

0,284

0,207

0,013

 

 

y

0,720

0,520

0,397

0,494

 

 

Geltona

x

0,612

0,618

0,575

0,575

 

 

y

0,382

0,382

0,425

0,406

 

 

Mėlyna

x

0,136

0,218

0,185

0,102

 

 

y

0,040

0,142

0,175

0,105

 

 

Image

IEC spalvių diagrama

kurioje

2 930 K atitinka vakuuminės kaitinamosios lempos šviesą.

2 856 K atitinka dujomis užpildytos kaitinamosios lempos šviesą.

2.02 straipsnis

Signalinių žiburių stipris ir matomumo atstumas

Toliau lentelėje pateikiamos skirtingų signalinių žiburių rūšių leistinosios IO, IB ir t ribos (dieną ir naktį). Nurodytos vertės taikomos signalinių žibintų spinduliuojamam šviesos srautui.

IO ir IB yra nurodyti cd, o t — km.

Didžiausios ir mažiausios vertės

Signalinių žiburių rūšis

Signalinio žiburio spalva

Balta

Žalia, raudona

Geltona

Mėlyna

min.

max.

min.

max.

min.

max.

min.

max.

paprastieji

IO

2,7

10,0

1,2

4,7

1,1

3,2

0,9

2,7

IB

2,0

7,5

0,9

3,5

0,8

2,4

0,7

2,0

t

2,3

3,7

1,7

2,8

1,6

2,5

1,5

2,3

ryškieji

IO

12,0

33,0

6,7

27,0

4,8

20,0

6,7

27,0

IB

9,0

25,0

5,0

20,0

3,6

15,0

5,0

20,0

t

3,9

5,3

3,2

5,0

2,9

4,6

3,2

5,0

stiprieji

IO

47,0

133,0

47,0

133,0

IB

35,0

100,0

35,0

100,0

t

5,9

8,0

5,9

8,0

Tačiau taikomas mažiausias geltonųjų blyksinčių žiburių šviesos stipris (IO) dieną yra 900 cd.

2.03 straipsnis

Signalinio žiburio šviesos sklaida

1.

Horizontalioji šviesos stiprio sklaida

1.1

2.02 straipsnyje nurodytas šviesos stipris taikomas visoms horizontalios plokštumos, kertančios optinio prietaiso centrą arba vertikaliai padėto signalinio žibinto tinkamai sureguliuoto šviesos šaltinio šviesos svorio centrą, kryptims.

1.2.

Nustatytas topo, laivagalio ir borto žiburių šviesos stipris turi būti išlaikytas visame nustatyto ruožo horizonto lanke ne mažiau negu iki 5° atstumu iki ribų.

Šviesos stipris nustatytame ruože nuo 5° iki ribos gali sumažėti 50 procentų; toliau jis palaipsniui turi mažėti taip, kad nuo 5° už ruožo ribų liktų tik labai nedidelis šviesos kiekis.

1.3

Borto žiburio šviesos stipris laivo judėjimo ašiai lygiagrečia kryptimi turi būti lygus nustatytajam. Tarp 1° ir 3° už nustatytojo ruožo ribų stipris turi sumažėti beveik iki nulio.

1.4

Dvispalvių arba trispalvių žibintų šviesos stiprio sklaida turi būti tolygi, kad 3° iš abiejų pusių nuo nustatytojo ruožo ribų nebūtų viršytas didžiausias leistinas stipris ir būtų pasiektas mažiausias nustatytas stipris.

1.5

Horizontalioji žibintų šviesos stiprio sklaida turi būti tolygi visame ruože, kad taikomos mažiausios ir didžiausios fotometrinio šviesos stiprio vertės nesiskirtų daugiau negu 1,5 karto.

2.

Vertikalioji šviesos stiprio sklaida

Kai pasvirimo kampas nuo horizontalės yra iki ± 5° arba ± 7,5°, pirmuoju atveju šviesos stipris turi būti lygus bent 80 %, o antruoju — 60 % šviesos stiprio, kai pasvirimo kampas lygus 0°, tačiau negali jo viršyti daugiau kaip 1,2 karto.

3 skyrius

Reikalavimai signaliniams žibintams

3.01 straipsnis

Techniniai reikalavimai

1.

Signalinių žibintų ir šviesos šaltinių konstrukcija ir medžiagos turi būti tokios, kad būtų užtikrinta jų sauga ir ilgaamžiškumas.

2.

Žibintų detalės (pavyzdžiui, skersinės sąvaržos) turi nekenkti šviesos stipriui, spalvoms arba sklaidai.

3.

Laive signalinius žibintus turi būti galima lengvai ir tinkamoje padėtyje sumontuoti.

4.

Šviesos šaltinį turi būti lengva pakeisti.

4 skyrius

Bandymai, patvirtinimas ir ženklinimas

4.01 straipsnis

Tipo bandymai

Tipo bandymų pagal „Vidaus vandenų laivų signalinių žibintų bandymo ir patvirtinimo sąlygas“ paskirtis — nustatyti, ar signaliniai žibintai ir jų šviesos šaltinis atitinka šiuos reikalavimus.

4.02 straipsnis

Bandymų tvarka

1.

Paraiška dėl tipo bandymo pateikiama kompetentingai bandymų institucijai, kartu pateikiant ne mažiau kaip du planų egzempliorius ir du žibinto bei reikiamų šviesos šaltinių pavyzdžius.

2.

Jei atlikus bandymą nėra pagrindo prieštaravimams, vienas prie paraiškos pridėtų planų egzempliorius, kuriame įrašomas patvirtinimas, ir vienas patvirtintas žibinto pavyzdys gražinami pareiškėjui. Antrasis planų egzempliorius ir antrasis žibinto pavyzdys lieka bandymų institucijoje.

3.

Gamintojas bandymų institucijai pateikia pareiškimą, kad visos masinės gamybos žibinto detalės atitinka žibinto, kurio tipo bandymas buvo atliktas, detales.

4.03 straipsnis

Patvirtinimo sertifikatas

1.

Jei tipo bandymo rezultatai rodo, kad šie reikalavimai buvo įvykdyti, signalinio žibinto tipas patvirtinamas ir pareiškėjui pagal priedėlyje pateiktą pavyzdį išduodamas patvirtinimo sertifikatas, pažymėtas 4.05 straipsnyje nurodytais ženklais.

2.

Patvirtinimo sertifikato turėtojas:

gali įvairias žibintų dalis pažymėti 4.05 straipsnyje nurodytais ženklais;

žibintus gali gaminti tik laikydamasis bandymų institucijos patvirtintų planų ir gamybos būdo, naudoto gaminant žibintus, kurių tipo bandymai buvo atlikti;

gali keisti patvirtintus planus ir žibintų modelius tik pritarus bandymų institucijai. Ši taip pat sprendžia, ar išduotas patvirtinimo sertifikatas turi būti tik papildytas, ar turi būti pateikta nauja paraiška dėl patvirtinimo.

4.04 straipsnis

Patikrinimai vietoje

1.

Bandymų institucija yra įgaliota iš gamybos serijos imti signalinių žibintų pavyzdžius bandymams atlikti.

2.

Jei bandymais nustatomi dideli trūkumai, patvirtinimas gali būti panaikintas.

4.05 straipsnis

Ženklinimas

1.

Patvirtinti signaliniai žibintai, optiniai prietaisai ir šviesos šaltiniai paženklinami, kaip toliau nurodyta:

Imagee . X . YY . nnn

Imagee — patvirtinimo ženklas,

X — patvirtinimo šalis:

1 =

Vokietija

18 =

Danija

2 =

Prancūzija

20 =

Lenkija

3 =

Italija

21 =

Portugalija

4 =

Nyderlandai

23 =

Graikija

5 =

Švedija

24 =

Airija

6 =

Belgija

26 =

Slovėnija

7 =

Vengrija

27 =

Slovakija

8 =

Čekija

29 =

Estija

9 =

Ispanija

32 =

Latvija

11 =

Jungtinė Karalystė

36 =

Lietuva

12 =

Austrija

49 =

Kipras

13 =

Liuksemburgas

50 =

Malta

17 =

Suomija

 

YY —

du paskutiniai patvirtinimo metų skaitmenys,

nnn —

bandymų institucijos suteiktas patvirtinimo numeris.

2.

Ženklinamieji užrašai turi būti aiškiai įskaitomi ir padaryti taip, kad jų nebūtų galima nutrinti.

3.

Ženklinamieji užrašai ant korpusų turi būti tokie, kad jiems surasti laive nereikėtų išardyti signalinio žibinto. Jei optinio prietaiso negalima atskirti nuo korpuso, pakanka ženklinamojo užrašo ant korpuso.

4.

Tik patvirtinti signaliniai žibintai, optiniai prietaisai ir šviesos šaltiniai gali būti paženklinti, kaip nurodyta 1 punkte.

5.

Bandymų institucija apie suteiktą ženklinimą nedelsdama informuoja Komitetą.

PRIEDĖLIS

Image

II DALIS

VIDAUS VANDENŲ LAIVŲ SIGNALINIŲ ŽIBINTŲ BANDYMO IR PATVIRTINIMO SĄLYGŲ REIKALAVIMAI

Turinys

1 skyrius

Bendrosios nuostatos

straipsnis 1.01

Standartinė įtampa

1.02

Eksploataciniai reikalavimai

1.03

Montavimas

1.04

Fotometriniai reikalavimai

1.05

Detalės

1.06

Techninė priežiūra

1.07

Saugos reikalavimai

1.08

Priedai

1.09

Neelektriniai signaliniai žibintai

1.10

Dvigubi žibintai

2 skyrius

Fotometriniai ir kolorimetriniai reikalavimai

straipsnis 2.01

Fotometriniai reikalavimai

2.02

Kolorimetriniai reikalavimai

3 skyrius

Gamybos reikalavimai

straipsnis 3.01

Elektriniai žibintai

3.02

Filtrai ir optiniai stiklai

3.03

Elektriniai šviesos šaltiniai

4 skyrius

Bandymų ir patvirtinimo tvarka

straipsnis 4.01

Bendross darbo tvarkos taisyklės

4.02

Paraiška

4.03

Bandymas

4.04

Patvirtinimas

4.05

Patvirtinimo galiojimo pasibaigimas

Priedėlis

Atsparumo aplinkos sąlygoms bandymai

1.

Apsaugos nuo vandens purslų ir dulkių bandymas

2.

Atsparumo drėgno oro sąlygoms bandymas

3.

Atsparumo šalčiui bandymas

4.

Atsparumo karščiui bandymas

5.

Atsparumo vibracijai bandymas

6.

Paspartintasis atsparumo oro sąlygoms bandymas

7.

Atsparumo sūriam vandeniui ir oro sąlygoms bandymas (atsparumo jūros rūkui bandymas).

1 skyrius

Bendrosios nuostatos

1.01 straipsnis

Standartinė įtampa

Standartinė vidaus vandenų laivų signalinių žibintų įtampa yra 230 V, 115 V, 110 V, 24 V ir 12 V. Jei įmanoma, turėtų būti naudojami 24 V įtampos prietaisai.

1.02 straipsnis

Eksploataciniai reikalavimai

Signalinių žibintų ir jų priedų įprastai eksploatacijai neturi kliudyti einamieji laive atliekami darbai. Visų pirma visos naudojamos optinės detalės bei joms montuoti ir sureguliuoti skirtos pagrindinės dalys turi būti pagamintos taip, kad, kartą nustačius jų padėtį, jos nebūtų galima pakeisti eksploatacijos metu.

1.03 straipsnis

Montavimas

Signaliniams žibintams montuoti laive skirtos detalės turi būti pagamintos taip, kad, kartą jas sureguliavus, pritvirtintų žibintų padėties nebūtų galima pakeisti eksploatacijos metu.

1.04 straipsnis

Fotometriniai reikalavimai

Signaliniai žibintai turi užtikrinti nustatytą šviesos stiprio sklaidą; žiburio atpažinimo spalva ir stipris turi būti tokie, kaip nustatyta, iškart įjungus žiburį.

1.05 straipsnis

Detalės

Signaliniuose žibintuose turi būti naudojamos tik jiems skirtos detalės.

1.06 straipsnis

Techninė priežiūra

Signalinių žibintų ir jų priedų konstrukcija turi būti tokia, kad būtų galima reguliariai atlikti jų techninę priežiūrą ir prireikus lengvai net tamsoje pakeisti šviesos šaltinius.

1.07 straipsnis

Saugos reikalavimai

Signaliniai žibintai ir jų priedai turi būti taip pagaminti taip ir būti tokio dydžio, kad juos būtų galima valdyti, kontroliuoti ir stebėti nekeliant pavojaus žmonėms.

1.08 straipsnis

Priedai

Žibintų priedai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad jų išdėstymas, montavimas ir sujungimas nekliudytų įprastam žibintų naudojimui ir tinkamam jų veikimui.

1.09 straipsnis

Neelektriniai signaliniai žibintai

Neelektriniai žibintai projektuojami ir gaminami laikantis šio skyriaus 1.02 — 1.08 straipsnių, kad jie atitiktų 3 skyriaus reikalavimus. Mutatis mutandis taikomi šių bandymo ir tvirtinimo sąlygų 2 skyriuje numatyti reikalavimai.

1.10 straipsnis

Dvigubi žibintai

Du vienas virš kito viename korpuse sumontuotus žibintus (dvigubą žibintą) galima naudoti kaip vieną žibintą. Abu dvigubo žibinto šviesos šaltiniai jokiomis aplinkybėmis neturi būti naudojami vienu metu.

2 skyrius

Fotometriniai ir kolorimetriniai reikalavimai

2.01 straipsnis

Fotometriniai reikalavimai

1.

Fotometrinės signalinių žibintų specifikacijos išdėstytos I dalyje.

2.

Signalinių žibintų konstrukcija turi užtikrinti, kad žiburio nebūtų galima atspindėti arba užstoti. Draudžiama naudoti atšvaitus.

3.

Naudojant dvispalvius arba trispalvius žiburius, veiksmingai užtikrinama, kad spalvos šviesa nebūtų spinduliuojama už nustatytų tos spalvos ruožo ribų, įskaitant plotą viduje už stiklo.

4.

Šie reikalavimai mutatis mutandis taikomi neelektriniams žiburiams.

2.02 straipsnis

Kolorimetriniai reikalavimai

1.

Kolorimetrinės signalinių žibintų specifikacijos išdėstytos I dalyje.

2.

Signalinių žibintų spinduliuojamos šviesos spalva pagal šviesos šaltinio naudojamos spalvos temperatūrą turi būti atitinkamame spalviniame taške, nustatytame I dalyje.

3.

Signalinių žiburių spalva priklauso tik nuo filtrų (optinių prietaisų, stiklų) ir ištisai spalvotų optinių stiklų, jei skleidžiamos šviesos spalviniai taškai daugiau negu 0,01 nenukrypsta nuo koordinačių pagal IEC spalvių diagramą. Naudoti spalvotas lemputes yra draudžiama.

4.

Spalvotieji stiklai (filtrai) turi būti tokio skaidrumo, kad, esant naudojamos šviesos šaltinio spalvos temperatūrai, šviesos stipris būtų toks, kaip nustatyta.

5.

Šaltinio šviesos atsispindėjimas ant signalinio žibinto dalių neturi būti atrankinis, t. y. signaliniame žibinte naudojamo šaltinio trichromatinės koordinatės x ir y, esant naudojamos spalvos temperatūrai, šviesai atsispindėjus neturi nukrypti daugiau negu 0,01.

6.

Bespalvis stiklas, esant naudojamos spalvos temperatūrai, neturi daryti atrankinio poveikio spinduliuojamai šviesai. Lygiai taip pat, po ilgo eksploatacijos laikotarpio signaliniame žibinte naudojamo šaltinio trichromatinės koordinatės x ir y šviesai prasiskverbus per stiklą neturi nukrypti daugiau negu 0,01.

7.

Neelektrinių signalinių žibintų šviesos spalva, esant naudojamos spalvos šaltinio temperatūrai, turi būti atitinkamame spalviname taške, nustatytame I dalyje.

8.

Neelektrinių spalvotųjų signalinių žibintų šviesos spalva priklauso tik nuo ištisai spalvoto silikatinio stiklo. Visas neelektrinių spalvotųjų žibintų spalvotasis silikatinis stiklas turi būti toks, kad, esant artimiausiai neelektrinio šviesos šaltinio spalvos temperatūrai, būtų pasiektas nustatytas šviesos stipris.

3 skyrius

Gamybos reikalavimai

3.01 straipsnis

Elektriniai signaliniai žibintai

1.

Visos žibintų dalys turi atlaikyti tam tikrus eksploatacinius įtempius, susidarančius dėl laivo judėjimo, vibracijos, korozijos, temperatūros svyravimų, smūgių kraunant krovinius ir laivui plaukiant per ledą bei kito poveikio, kuris jas gali veikti laive.

2.

Žibinto konstrukcija, medžiagos ir darbo kokybė turi užtikrinti jo patvarumą ir tai, kad veikiant mechaniniams bei šiluminiams įtempiams ir ultravioletiniams spinduliams jo eksploatacinės savybės pagal šiuos reikalavimus nepasikeistų; visų pirma turi būti išlaikomos fotometrinės ir kolorimetrinės savybės.

3.

Korozijos veikiamos detalės turi būti iš korozijai atsparių medžiagų arba veiksmingai apsaugotos nuo korozijos.

4.

Naudojamos medžiagos turi būti ne higroskopiškos, jei tai galėtų pakenkti įrenginių, prietaisų ir priedų veikimui.

5.

Naudojamos medžiagos turi būti labai atsparios ugniai.

6.

Bandymų institucija gali atleisti nuo reikalavimų dėl naudojamų medžiagų savybių, jei sauga užtikrinama gaminant.

7.

Kad būtų užtikrintas signalinių žibintų tinkamumas naudoti laive, jie turi būti išbandomi.

Bandymai atliekami pagal aplinkos ir eksploatacinius reikalavimus.

8.

Aplinkos reikalavimai:

a)

aplinkos kategorijos

Oro sąlygų kategorijos:

X

Prietaisai, skirti naudoti nuo oro sąlygų neapsaugotose vietose.

S

Prietaisai, skirti būti panardinti į vandenį arba ilgai liestis su sūriu vandeniu.

Vibracijos kategorijos:

V

Prietaisai ir įtaisai, skirti būti montuojami ant laivo stiebų ir kitose ypač vibracijos veikiamose vietose.

Atšiaurumo kategorijos:

Aplinkos sąlygos yra skirstomos į tris atšiaurumo kategorijas:

1)

Normalios aplinkos sąlygos:

Šios sąlygos laive gali būti nuolat ir ilgą laikotarpį.

2)

Kraštutinės aplinkos sąlygos:

Šios sąlygos laive gali susidaryti tik ypatingais atvejais.

3)

Transportavimo aplinkos sąlygas:

Šios sąlygos gali susidaryti įrenginių, prietaisų ir priedų transportavimo ir tvirtinimo tam tikroje padėtyje, išskyrus eksploataciją, metu.

Bandymai normaliomis aplinkos sąlygomis vadinami „normalios aplinkos bandymais“, bandymai kraštutinėmis aplinkos sąlygomis — „kraštutinės aplinkos bandymais“, o bandymai transportavimo aplinkos sąlygomis — „transportavimo aplinkos bandymais“.

b)

Reikalavimai

Signaliniai žibintai ir jų priedai turi būti tinkami ilgai eksploatuoti veikiant laive tikėtinam jūros supimui ir vibracijai, drėgmei bei temperatūros svyravimams.

Priedėlyje išvardytų aplinkos sąlygų veikiami signaliniai žibintai ir jų priedai turi atitikti jų aplinkos kategorijos, kaip apibrėžta 8 dalies a punkte, reikalavimus.

9.

Tinkamumas eksploatuoti

a)

Elektros energijos tiekimas: kai tiekiamos srovės įtampa ir dažniai svyruoja ir nukrypsta nuo nominaliųjų verčių (1), bet neviršijamos toliau lentelėje nurodytos ribos, o tiekiamos kintamosios elektros srovės įtampos virpesiai yra 5 %, signaliniai žibintai ir jų priedai turi veikti neviršijant pagal bandymus ir patvirtinimo sąlygas jiems taikomų leistinų laivo eksploatacijos nuokrypių. Teoriškai žibintams tiekiamos elektros srovės įtampa nuo pasirinktos nominaliosios įtampos neturi nukrypti daugiau negu ± 5 %.

Elektros energijos tiekimas

(Nominalioji įtampa)

Žibintams ir jų priedams tiekiamos srovės įtampos ir dažnio svyravimai

Įtampos svyravimai

Dažnio svyravimai

Trukmė

Didesnės negu 48 V įtampos nuolatinė srovė

± 10 %

± 5 %

ištisai

ir kintamoji srovė

± 20 %

± 10 %

max 3 s

Ne didesnės kaip 48 V įtampos nuolatinė srovė

± 10 %

ištisai

Maksimali įtampa iki ± 1 200 V, kai padidėjimo laikas — nuo 2 iki 10 μs, o ilgiausia trukmė – 20 μs, ir tiekiamos srovės įtampos krypties pasikeitimas neturi padaryti žalos signaliniams žibintams ir jų priedams. Jei taip atsitinka ir galbūt įsijungia saugumą užtikrinantys įtaisai, signaliniai žibintai ir jų priedai turi veikti neviršijant pagal bandymo ir patvirtinimo sąlygas leistinų laivo eksploatacijos nuokrypių.

b)

Elektromagnetinis suderinamumas: turi būti imamasi visų pagrįstų ir tikslingų priemonių žibintų bei jų priedų ir kitų laivų įrangos dalimi esančių įrenginių ir prietaisų abipusiam elektromagnetiniam poveikiui panaikinti arba sumažinti.

10.

Aplinkos sąlygos laivuose

8 dalies a punkte nurodytos normalios, kraštutinės ir transportavimo aplinkos sąlygos yra grindžiamos siūlomais IEC leidinių 92-101 ir 92-504 papildymais. Kitos nuo jų nukrypstančios vertės pažymėtos *.

 

Normalios

Kraštutinės

Transportavimo

Aplinkos sąlygos

a)   

Aplinkos oro temperatūra:

Oro sąlygų kategorijos:

nuo – 25 iki

nuo – 25 iki

nuo – 25 iki

X ir S oro sąlygų kategorijos pagal 8 dalies a punktą

+ 55 °C*

+ 55 °C*

+ 70 °C*

b)   

Aplinkos oro drėgnumas:

Pastovi temperatūra

+ 20 °C

+ 35 °C

+ 45 °C

Didžiausias santykinis drėgnumas

95 %

75 %

65 %

Temperatūros pokytis

Gali būti pasiekiamas rasos taškas

c)   

Oro sąlygos denyje:

Saulės šviesa

1 120 W/m2

Vėjas

50 m/s

Krituliai

15 mm/min

Vandens greitis judėjimo metu (bangos)

10 m/s

Vandens sūrumas

30 kg/m3

d)   

Magnetinis laukas:

Bet kurios krypties magnetinis laukas

80 A/m

e)   Vibracijos:

Bet kurios krypties sinusoidinės vibracijos

V vibracijų klasė pagal 8 dalies a punktą (didelis įtempis, pvz., veikiantis laivo stiebus)

Dažniai

2-10 Hz

2-13,2 Hz*

Intervalas

± 1,6 mm

± 1,6 mm

Dažniai

10-100 Hz

13,2-100 Hz*

Pagreičio intervalas

± 7 m/s2

± 11 m/s2 *

11.

Turi būti atlikti signalinių žibintų atsparumo aplinkos sąlygoms bandymai, nustatyti priedėlyje.

12.

Iš organinių medžiagų pagamintos žibintų detalės turi būti atsparios ultravioletiniams spinduliams.

Po 720 valandų trukusių bandymų laikantis priedėlio 6 dalies kokybė turi nepablogėti ir trichromatinės koordinatės x ir y neturi daugiau negu 0,01 nukrypti nuo permatomų dalių, kurių neveikė nei spinduliai, nei vanduo, koordinačių.

13.

Permatomos žibintų dalys ir ekranai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad, atsižvelgiant į įprastus laivo reikalavimus, kai įtampos perviršis yra 10 %, o aplinkos temperatūra ± 45 °C, ilgai naudojami nesideformuotų, juose neatsirastų pakitimų arba jie nebūtų visiškai sugadinti.

14.

Ilgai naudojami, kai įtampos perviršis yra 10 %, o aplinkos temperatūra yra + 60 °C, žibintai turi likti nesugadinti savo laikikliuose, kai juos aštuonias valandas veikia 1 000 N (niutonų) jėga.

15.

Žibintai turi būti atsparūs laikinam panardinimui. Ilgai naudojami, kai įtampos perviršis yra 10 %, o aplinkos temperatūra yra + 45 °C, jie turi likti nesugadinti visiškai užpylus juos talpyklos, kurioje yra 10 litrų + 15° ± 20 °C temperatūros vandens, turiniu.

16.

Turi būti užtikrinamas naudojamų medžiagų ilgaamžiškumas eksploatacinėmis sąlygomis; visų pirma eksploatacijos metu medžiagos turi atlaikyti didžiausią nuolatinio naudojimo temperatūrą.

17.

Jei žibintuose yra nemetalinių detalių, nustatoma jų nuolatinio naudojimo temperatūra laivo sąlygomis, kai aplinkos temperatūra yra + 45 °C.

Jei nustatoma, kad nemetalinių medžiagų ištisinio naudojimo temperatūra viršija didžiausią IEC leidinio 598 1 dalies X ir XI lentelėse nurodytą temperatūrą, atliekami specialūs tyrimai jų atsparumui šias žibintų dalis veikiantiems nuolatiniams mechaniniams, šiluminiams ir oro sąlygų įtempiams nustatyti.

18.

Atliekant dalių atsparumo deformacijai esant nuolatinio naudojimo temperatūrai bandymus, žibintas padedamas eksploatacinėje padėtyje nestipriame nuolatiniame oro sraute (v = apytiksliai 0,5 m/s), aplinkos temperatūrai esant + 45 °C ir laive esančiomis sąlygomis. Šylančios ir pasiekusios eksploatacinę temperatūrą nemetalinės dalys turi būti veikiamos jų paskirtį arba galimas manipuliacijas atitinkančiu mechaniniu įtempiu. Permatomos žibintų dalys iš kitų negu silikatinis stiklas medžiagų per vidurį tarp viršutinės ir apatinės permatomos dalies pusės veikiamos 5 mm × 6 mm metaliniu perforatoriumi nuolatine 6,5 N jėga (lygiaverte spaudimui pirštais).

Dėl tokių mechaninių įtempių bandomoje dalyje neturi atsirasti nuolatinės deformacijos.

19.

Atliekant sudedamųjų dalių atsparumo atmosferos veiksniams bandymą, jų veikiami nemetalinių detalių turintys žibintai patalpinami į klimatinę kamerą ir 12 valandų iš eilės pakaitomis laikomi 45 °C ir 95 % santykinio drėgnumo – 20 °C temperatūros aplinkoje ir protarpiais naudojami laive esančiomis sąlygomis taip, kad būtų jų darbo trukmę atitinkančiais ciklais veikiami karšto bei drėgno ir šalto oro, taip pat žemos temperatūros pakeitimo aukšta.

Bendra šio bandymo trukmė turi būti mažiausiai 720 valandų. Bandymas neturi turėti įtakos nemetalinių žibinto dalių eksploatacinėms savybėms.

20.

Aplinkos temperatūrai esant + 45 °C, lengvai pasiekiamos žibintų dalys neturi įkaisti daugiau kaip iki + 70 °C temperatūros, jei jos yra pagamintos iš metalo, arba + 85 °C, jei jos pagamintos ne iš metalo.

21.

Žibintai turi būti suprojektuoti ir pagaminti pagal pripažintus standartus ir visų pirma atitikti IEC 598 leidinio 1 dalį „Laivai, žiburiai — Bendrosios specifikacijos ir bandymai“. Turi būti laikomasi šių dalių reikalavimų:

Sujungimų apsauga (Nr. 7.2),

Apsauga nuo elektros smūgių (Nr. 8.2),

Izoliacijos varža ir įtampos pastovumas (Nr. 10.2 ir 10.3),

Žemės ir antžeminės linijos (Nr. 11.2),

Ilgaamžiškumas ir šildymas (Nr. 12.1, X, XI ir XII lentelės),

Atsparumas šilumai, ugniai ir klaidžiojančiajai srovei (Nr. 13.2, 13.3 ir 13.4),

Srieginiai sujungimai (Nr. 14.2, 14.3 ir 14.4).

22.

Elektros laidų skerspjūvis paprastai turi būti ne mažesnis negu 1,5 mm2. Sujungimui naudojama viela turi būti bent HO 7 RN-F tipo arba jai lygiavertė.

23.

Sprogimo pavojaus zonoms skirtų žibintų apsaugos rūšį nustato ir tai paskirčiai sertifikuoja kompetentingos bandymų institucijos.

24.

Žibintų gamybos būdu turi būti numatyta, kad:

1)

žibintą, įskaitant jo vidų, būtų lengva valyti ir net tamsoje pakeisti šviesos šaltinį,

2)

nesikauptų kondensatas,

3)

būtų naudojamos tik patvarios elastinės jungiamosios detalės, siekiat užtikrinti, kad išmontuojamos dalys būtų nepralaidžios,

4)

būtų užtikrinta, jog iš žibinto nesiskverbtų kitos spalvos šviesa, negu numatyta.

25.

Prie visų įrengtinų žibintų pridedamos išdėstymo ir įrengimo instrukcijos, kuriose nurodoma, kur žiburys yra montuojamas, taip pat sukeičiamų dalių paskirtis bei tipas. Kilnojamus žibintus turi būti galima lengvai ir saugiai pastatyti į vietą.

26.

Būtini stovai turi būti tokie, kad numatytoje padėtyje esančio žibinto horizontali simetrijos plokštuma būtų lygiagreti laivo vaterlinijai.

27.

Ant kiekviena žibinto tokioje vietoje, kuri būtų matoma jį laive sumontavus, turi būti aiškiai ir patvariai pažymėta:

1)

nominalioji šaltinio galia, jei dėl skirtingų nominaliųjų galių galimi skirtingi matomumo atstumai,

2)

tam tikrą ruožą apšviečiančių žiburių žibinto tipas,

3)

nulinės krypties nuoroda ant tam tikrą ruožą apšviečiančių žiburių, kurios ženklas turi būti tiesiai virš permatomos dalies arba po ja,

4)

žiburio tipas, pvz., „stiprusis“,

5)

prekės ženklas,

6)

vieta patvirtinimo ženklui, pavyzdžiui, .F.91.235.

3.02 straipsnis

Filtrai ir optiniai stiklai

1.

Filtrai (optiniai ir stikliniai) ir optiniai stiklai gali būti iš organinio stiklo (sintetinio stiklo) arba neorganinio stiklo (silikatinio stiklo).

Filtrai ir optiniai stiklai iš silikatinio stiklo turi būti iš ne mažesnės negu IV klasės hidrolitinio tipo stiklo, nurodyto ISO standarte 719, užtikrinančio ilgalaikį atsparumą vandeniui.

Filtrų ir optinių stiklų iš sintetinio stiklo ilgalaikis atsparumas vandeniui turi būti panašus į pagamintų iš silikatinio stiklo atsparumą.

Optiniai stiklai turi būti pagaminti iš mažo vidinio įtempio stiklo.

2.

Filtruose ir optiniuose stikluose, kiek tai įmanoma, neturi būti pūslių, burbulų ir priemaišų. Jie turi būti be paviršiaus defektų, pavyzdžiui, nenupoliruotų (matinių) ruožų, gilių įbrėžimų ir t.t.

3.

Filtrai ir optiniai stiklai turi atitikti 3.01 straipsnio reikalavimus. Šios sąlygos neturi turėti įtakos jų fotometrinėms ir kolorimetrinėms savybėms.

4.

Borto žiburių raudono ir žalio optinių stiklų negalima sukeisti tarpusavyje.

5.

Be gamintojo ženklo, ant filtrų ir optinių stiklų vietos, kuri bus matoma juos įstačius į žibintus, turi būti įskaitomai ir patvariai pažymėtas patvirtinimo numeris ir tipo aprašymas.

Dėl šio ženklinimo fotometrinių ir kolorimetrinių savybių vertės neturi būti mažesnės negu nustatyta būtiniausiais reikalavimais.

3.03 straipsnis

Elektriniai šviesos šaltiniai

1.

Signaliniuose žibintuose turi būti naudojamos tik tam specialiai pagamintos kaitinamosios lempos. Jos turi būti standartinės įtampos. Ypatingais atvejais gali būti leidžiamos išimtys.

2.

Kaitinamąsias lempas signaliniuose žibintuose turi būti galima sumontuoti tik numatytoje padėtyje. Leidžiamos daugiausia dvi aiškios jų padėtys signaliniuose žibintuose. Netikslios ir tarpinės padėtys turi būti neįmanomos. Bandymams atlikti pasirenkama mažiau palanki padėtis.

3.

Kaitinamosios lempos neturi turėti ypatingų savybių, kurios turėtų neigiamos įtakos jų efektyvumui, pavyzdžiui, ant jų korpuso neturi būti įbrėžimų, dėmių ir kaitinamojo siūlo padėtis turi būti tinkama.

4.

Darbinė kaitinamųjų lempų spalvos temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 2 360 K.

5.

Naudojami įtvarai ir lempų laikikliai turi atitikti specialius optinės sistemos reikalavimus ir atlaikyti laivo eksploatacijos metu susidarančius mechaninius įtempius.

6.

Kaitinamosios lempos cokolis turi būti tvirtas ir gerai pritvirtintas prie korpuso taip, kad po 100 darbo valandų esant 10 % įtampos perviršiui atlaikytų tolygų sukimą, kurio momentas yra 25 kg/cm.

7.

Prekės ženklas, nominalioji įtampa bei nominalioji galia ir (arba) nominalusis šviesos stipris bei patvirtinimo numeris turi būti įskaitomai ir patvariai pažymėti ant kaitinamųjų lempų korpuso arba cokolio.

8.

Kaitinamosios lempos turi neviršyti šių leistinų nuokrypių:

a)

Kaitinamosios lempos, kurių nominalioji įtampa yra 230 V, 115 V, 110 V ir 24 V

Image

Nominalioji įtampa

V

Nominalusis galingumas

W

Didžiausia užregistruota galia (4)

W

Nominalioji eksploatacijos trukmė

h

Išmatuotos bandomosios vertės (4)

Žibinto korpusas, mm

Horizontalusis šviesos stipris (5)

cd

Spalvos temperatūra

K

b

mm

l

mm

24

40

43

 

nuo 45

nuo 2 360

Formula

Formula

110 arba 115

60

69

1 000

iki

iki

Formula

Formula

2 30

65

69

 

65

2 856

Formula

Formula

b)

Kaitinamosios lempos, kurių nominalioji įtampa yra 24 V ir 12 V

Image

Nominalioji įtampa

V

Nominalusis galingumas

W

Didžiausia užregistruota galia (6)

W

Nominalioji eksploatacijos trukmė

h

Išmatuotos bandomosios vertės (6)

Žibinto korpusas

l mm

Horizontalusis šviesos stipris (7)

cd

Spalvos temperatūra

K

12

 

 

1 000

nuo 12

iki

20

nuo 2 360

iki

2 856

nuo 9 iki 13

nuo 9 iki 17

 

10

18

24

 

 

12

 

 

nuo 30

iki

48

nuo 9 iki 13

 

25

26,5

24

 

 

c)

Ant kaitinamųjų lempų cokolio pažymimi atitinkami dydžiai. Jei ženklinama ant lemputės, tai neturi turėti įtakos lempos eksploatacijai.

d)

Jei vietoj kaitinamųjų lempų yra naudojamos dujinės iškrovos lempos, joms taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir kaitinamosioms lempoms.

4 skyrius

Bandymų ir patvirtinimo tvarka

4.01 straipsnis

Bendrosios darbo tvarkos taisyklės

Bandymų ir patvirtinimo tvarkai taikoma I dalis.

4.02 straipsnis

Paraiška

1.

Prie gamintojo arba jo įgalioto atstovo pateikiamos paraiškos dėl patvirtinimo pridedami šie duomenys bei dokumentai ir žibintų bei jų priedų, jei jų yra, pavyzdžiai:

a)

žiburio tipas (pvz., „stiprusis“);

b)

prekės ženklas ir žibinto tipo, jo šviesos šaltinių ir priedų, jei jų yra, aprašymas;

c)

laive signaliniams elektros žibintams būtina įtampa, atsižvelgiant į jų paskirtį;

d)

visų charakteristikų ir galingumo specifikacijos;

e)

trumpas techninis aprašymas, kuriame nurodomos medžiagos, iš kurių žibinto pavyzdys yra pagamintas, ir elektros schema su trumpu techniniu aprašymu, jei žibinto priedai gali turėti įtakos eksploatacijai;

f)

Po du šių žibintų pavyzdžių ir tam tikrais atvejais jų priedų dokumentų egzempliorius:

i)

reguliavimo arba montavimo instrukcijų su šviesos šaltinio ir įtvaro arba laikiklio duomenimis;

ii)

eskizo su matmenimis ir tipo pavadinimais bei aprašymais, būtinais bandymo pavyzdžiui ir laive sumontuotiems žibintams bei jų priedams, jei jų yra, identifikuoti;

iii)

kitų dokumentų, pavyzdžiui, brėžinių, dalių sąrašų, elektros schemų, eksploatacijos instrukcijų ir nuotraukų, kurie yra susiję arba gali būti susiję su visais svarbiais duomenimis, nurodytais šių bandymo ir patvirtinimo sąlygų 1-3 skyriuose, jei jie yra būtini žibintų, kurie bus gaminami, atitikčiai bandymo pavyzdžiui patvirtinti. Šiuose duomenyse ir brėžiniuose visų pirma nurodoma:

išilginis pjūvis, kuriame smulkiai pavaizduota filtro konstrukcija ir šviesos šaltinio (kaitinamosios lempos) vertikalusis pjūvis bei padėtis ir stovas;

žibinto skerspjūvis ties filtro viduriu, kuriame smulkiai pavaizduotas šviesos šaltinio, filtro, optinio stiklo, jei jis yra, išdėstymas ir tam tikrą ruožą apšviečiančių žiburių horizontaliosios sklaidos kampas;

galinis tam tikrą ruožą apšviečiančių žiburių vaizdas, kuriame smulkiai pavaizduotas lizdas arba stovas;

žiedinių žiburių vaizdas, kuriame smulkiai pavaizduotas lizdas arba stovas.

iv)

duomenys apie masinės gamybos šviesos šaltinių, filtrų, optinių stiklų, montavimo arba laikomųjų įtaisų ir žibinto šviesos šaltinio matmenų filtro atžvilgiu leistinus nuokrypius;

v)

duomenys apie masinės gamybos šaltinių horizontalųjį šviesos stiprį esant nominaliajai įtampai;

vi)

duomenys apie masinės gamybos spalvotųjų stiklų leistinus nuokrypius pagal standartinio šviesos šaltinio A (2 856 K) spalvą ir skaidrumą arba numatyto šviesos šaltinio šviesos tipą.

2.

Su paraiška pateikiami du paruošti naudoti pavyzdžiai, kiekvienas iš jų su dešimčia kiekvienos nominaliosios įtampos šviesos šaltinių ir, tam tikrais atvejais, penki kiekvienos signalinės spalvos spalvotieji filtrai, kartu su montavimo arba įstatymo įtaisu.

Paprašius taip pat pateikiami konkretūs patvirtinimo bandymams būtini papildomi priedai.

3.

Pavyzdys turi visais atžvilgiais atitikti numatomus gaminti modelius. Prie jo pridedami visi priedai, būtini jam sumontuoti ir įprastai jo darbo padėčiai, kurioje jis turi būti naudojamas laive pagal paskirtį, nustatyti. Kai kurie priedai gali būti nepateikiami, jei su tuo sutinka kompetentinga bandymų institucija.

4.

Paprašius pateikiami papildomi pavyzdžiai, dokumentai ir duomenys.

5.

Dokumentai pateikiami bandymų ir patvirtinimo institucijos šalies kalba.

6.

Jei pateikiama paraiška dėl papildomo įtaiso patvirtinimo, mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 1-5 dalys; tokiu atveju papildomos dalys gali būti patvirtintos tik kartu su patvirtintais žibintais.

7.

Tam tikrą ruožą apšviečiantys žiburiai iš esmės pateikiami kaip visas komplektas.

4.03 straipsnis

Bandymas

1.

Atliekant naujo arba pakeisto patvirtinto žibinto arba priedo modelio bandymus, nustatoma, ar pavyzdys atitinka šių bandymų ir patvirtinimo sąlygų reikalavimus ir 4.02 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytus dokumentus.

2.

Patvirtinimo bandymas grindžiamas laivuose vyraujančiomis sąlygomis. Bandymas atliekamas su visais šviesos šaltiniais, optiniais stiklais ir priedais, kurie turi būti pateikti ir kurie yra skirti signaliniams žibintams.

3.

Fotometrinis ir kolorimetrinis bandymas atliekamas esant nominaliajai įtampai.

Vertinant žibintą atsižvelgiama į horizontalųjį eksploatacinį šviesos stiprį IB ir eksploatacinę spalvos temperatūrą.

4.

Dalys arba priedai išbandomi tik su to tipo žibintu, kuriam jie yra skirti.

5.

Kitų kompetentingų institucijų atlikti bandymai gali būti pripažinti atitikties 3 skyriaus reikalavimams įrodymu, jei patvirtinta, kad jie yra lygiaverčiai priedėlyje numatytiems bandymams.

4.04 straipsnis

Patvirtinimas

1.

Signalinių žibintų patvirtinimas grindžiamas I dalies 4.01-4.05 straipsniais.

2.

Žibintų ir priedų, kurie yra arba bus gaminami masiškai, patvirtinimas pareiškėjui gali būti išduotas pareiškėjo sąskaita atlikus bandymą, jei pareiškėjas užtikrina, kad patvirtinimu suteiktomis teisėmis bus tinkamai naudojamasi.

3.

Jei patvirtinimas suteikiamas, atitinkamam žibinto tipui išduodamas I dalies 4.03 straipsnyje nurodytas patvirtinimo sertifikatas ir pagal I dalies 4.05 straipsnį skiriamas patvirtinimo ženklinimas.

Patvirtinimo ženklai ir serijos numeris turi būti įskaitomi ir patvariai pritvirtinti prie tokios kiekvieno pagal pavyzdį pagaminto žibinto vietos, kuri yra visiškai matoma jį sumontavus laive. Pirminiai ženklinamieji užrašai ir tipo aprašymai turi būti aiškiai įskaitomi ir užrašyti taip, kad jų nebūtų galima ištrinti. Prie žibintų draudžiama tvirtinti ženklus, kurie gali būti supainioti su patvirtinimo ženklais.

4.

Patvirtinimas gali būti suteikiamas ribotam laikotarpiui ir nustatant sąlygas.

5.

Patvirtinto žibinto ir patvirtintų žibintų priedų pakeitimai daromi pritarus bandymų institucijai.

6.

Jei žibinto patvirtinimas panaikinamas, pareiškėjas apie tai informuojamas tiesiogiai.

7.

Vienas kiekvieno patvirtinto tipo žibinto pavyzdys lieka jį patvirtinusioje bandymų institucijoje.

4.05 straipsnis

Patvirtinimo galiojimo pasibaigimas

1.

Patvirtinimas netenka galios pasibaigus nustatytam laikotarpiui arba jį atšaukus ar panaikinus.

2.

Patvirtinimas gali būti atšauktas, jei:

vėliau visam laikui nebelieka sąlygų, pagal kurias jis išduotas,

nebetenkinamos bandymų ir patvirtinimo sąlygos,

žibintas neatitinka patvirtinto pavyzdžio,

nesilaikoma nustatytų sąlygų, arba,

patvirtinimo turėtojas pasirodo esąs nepatikimas.

Jei nevykdomos jį išduodant nustatytos sąlygos, jis panaikinamas.

3.

Jei patvirtinto tipo signalinio žibinto gamyba nutraukiama, apie tai nedelsiant informuojama patvirtinimą išdavusi bandymų institucija.

4.

Patvirtinimo panaikinimas arba atšaukimas reiškia, kad suteiktą patvirtinimo numerį draudžiama naudoti.

5.

Patvirtinimui netekus galios, sertifikatas pateikiamas panaikinti jį išdavusiai bandymų institucijai.

Priedėlis

Atsparumo aplinkos sąlygoms bandymai

1.   Apsaugos nuo vandens purslų ir dulkių bandymas

1.1.

Žibinto apsaugos tipas užtikrinamas pagal IEC leidinio 598-1 dalyje pateiktą IP 55 klasifikaciją.

Pavyzdžio apsaugos nuo vandens purslų ir nuo dulkių bandymas ir rezultatų įvertinimas atliekamas pagal IEC leidinio 529 IP 55 klasifikaciją.

Pirmasis skaičius „5“ žymi apsaugą nuo dulkių. Tai reiškia: visiška įtampą turinčių sudedamųjų dalių apsauga nuo dulkių ir apsauga nuo žalingų dulkių apnašų.

Nuo dulkių skvarbos nėra visiškai apsaugoma.

Antrasis skaičius „5“ žymi apsaugą nuo vandens purslų. Tai reiškia, kad į žibintą iš visų pusių nukreipta vandens srovė turi jo nesugadinti.

1.2.

Pavyzdžio apsauga nuo vandens vertinama taip: apsauga yra laikoma pakankama, jei patekęs vanduo nekenkia pavyzdžio veikimui.

Ant izoliacinių medžiagų turi nesusidaryti vandens nuosėdų, jei dėl to bus nukrypstama nuo mažiausių išnykimo taško verčių. Įtampą turinčios sudedamosios dalys turi nesušlapti, ir joms turi nepakenkti žibinto viduje susikaupęs vanduo.

2.   Atsparumo drėgno oro sąlygoms bandymas

2.1.   Tikslas ir taikymas

Šio bandymo tikslas — nustatyti drėgno karščio ir drėgmės poveikį laivybos įrenginiams, įtaisams ir prietaisams keičiantis temperatūrai, kaip aprašyta 3.01 straipsnio 10 dalies b punkte, eksploatacijos, transportavimo arba sandėliavimo metu, atsižvelgiant į tai, kad jų paviršių gali veikti dėl kondensacijos susidariusi drėgmė.

Kondensacijos poveikis korpusu neapsaugotoms sudedamosioms dalims yra panašus į eksploatacijos metu susidarančių dulkių apnašų arba higroskopinės druskos plėvelės poveikį.

Ši specifikacija yra grindžiama IEC 68 leidinio 2-30 dalimi, ją siejant su 3.01 straipsnio 10 dalies a ir b punktais. Papildomos informacijos galima rasti tame leidinyje.

Sudedamosios dalys ir jų grupės, pateiktos tvirtinti kaip korpusu neapsaugoti tipo modeliai, išbandomi tokios neapsaugotos būklės arba, jei tai neįmanoma dėl sudedamųjų dalių pobūdžio, jas minimaliai apsaugant apsauginiais įtaisais, kuriuos pareiškėjas mano esant būtina naudoti laive.

2.2.   Eiga

1)

Bandymas atliekamas bandymų kameroje, kurios visuose taškuose, prireikus oro cirkuliavimo įtaisu, užtikrinama beveik vienoda temperatūra ir drėgnumas. Oro srautas turi pastebimai neatvėsinti bandomo pavyzdžio, tačiau turėtų būti pakankamas užtikrinti, kad šalia jo oro temperatūra ir drėgnumas išliktų nustatyto dydžio.

Kondensatas nuolat šalinamas iš bandymų kameros. Kondensatas turi nelašėti ant pavyzdžio. Kondensatas pakartotinai gali būti panaudojamas tik drėkinimui po pakartotinio apdorojimo, visų pirma nuo pavyzdžio pašalinus chemines medžiagas.

2)

Pavyzdys apsaugomas nuo kamerą šildant spinduliuojamos šilumos.

3)

Pavyzdys prieš pat bandymą turi būti pakankamai ilgai buvęs nenaudotas, kad visos jo dalys būtų aplinkos temperatūros.

4)

Pavyzdys patalpinamas į bandymų kamerą, kurios + 25 ± 10 °C aplinkos temperatūra atitinka jo įprasto naudojimo laive temperatūrą.

5)

Kamera uždaroma. Nustatoma – 25 ± 3 °C oro temperatūra ir 45-75 % santykinis drėgnumas, ir šios sąlygos yra palaikomos tol, kol pavyzdys pasiekia tokią pat temperatūrą.

6)

Santykinis oro drėgnumas ne ilgiau kaip per vieną valandą padidinamas ne mažiau negu iki 95 %, o oro temperatūra lieka nepakitusi. Jį padidinti galima per paskutinę valandą, kai laukiama, kol pavyzdys pasieks nustatytą temperatūrą.

7)

Kameros oro temperatūra palaipsniui per 3 h ± 0,5 h didinama iki + 40 ± 2 °C temperatūros. Temperatūrai kylant palaikomas ne mažesnis negu 95 %, o paskutines 15 minučių — ne mažesnis negu 90 % santykinis oro drėgnumas. Temperatūrai šitaip kylant, pavyzdys sudrėksta.

8)

12 h ± 0,5 h nuo 7 etapo pradžios palaikoma + 40 ± 2 °C oro temperatūra, o santykinis oro drėgnumas – 93 % ± 3 %. Laikotarpio, kuriuo temperatūra yra + 40 ± 2 °C, pirmąsias 15 ir paskutiniąsias 15 minučių santykinis oro drėgnumas gali būti 90-100 %.

9)

Oro temperatūra per 3-6 valandas sumažinama iki + 25 ± 3 °C. Santykinis oro drėgnumas visą laiką turi būti didesnis kaip 80 %.

10)

24 valandas nuo 7 etapo pradžios yra palaikoma + 25 ± 3 °C oro temperatūra, o santykinis oro drėgnumas visą laiką turi būti didesnis kaip 95 %.

11)

Kartojamas 7 etapas.

12)

Kartojamas 8 etapas.

13)

Ne anksčiau kaip po 10 valandų nuo 12 etapo pradžios įjungiama pavyzdžio oro kondicionavimo įranga. Gavus gamintojo nurodytus pavyzdžio oro sąlygų duomenis, pavyzdys pradedamas naudoti pagal gamintojo instrukcijas esant nominaliajai laivo tinklo įtampai, kurios leistinas nuokrypis yra ± 3 %.

14)

Praėjus tiek laiko, kiek pagal gamintojo instrukcijas būtina, kad pavyzdys pradėtų įprastai veikti, tikrinamos funkcijos ir registruojami bei pažymimi svarbūs įrangai naudoti laive eksploataciniai duomenys. Jei tam turi būti atidaryta kamera, ji turi būti kuo greičiau vėl uždaryta.

Jei tam, kad pavyzdys pradėtų įprastai veikti, reikia daugiau negu 30 minučių, šis etapas turi būti tęsiamas pakankamai ilgai, kas pasiekus eksploatacinę būklę būtų galima ne mažiau negu 30 minučių stebėti funkcijas ir matuoti eksploatacinius duomenis.

15)

1-3 valandas, kai pavyzdys vėl naudojamas, oro temperatūra sumažinama iki aplinkos temperatūros, kurios leistinas nuokrypis yra ± 3 °C, o santykinis oro drėgnumas — iki mažesnio kaip 75 %.

16)

Kamera atidaroma, ir pavyzdį ima veikti normalios temperatūros ir drėgnumo aplinkos oras.

17)

Po 3 valandų, ir kai visa ant pavyzdžio matoma drėgmė išgaruoja, pavyzdžio funkcijos yra vėl stebimos ir registruojami bei pažymimi svarbūs įrangai naudoti laive eksploataciniai duomenys.

18)

Pavyzdys apžiūrimas. Žibinto korpusas yra atidaromas ir jo vidus apžiūrimas, kad būtų nustatyta, ar bandymas klimatinėje kameroje nepadarė jam poveikio ir ar jame nėra liekamojo kondensato.

2.3.   Gautini rezultatai

2.3.1.

Pavyzdys 12-18 etapuose nustatytomis sąlygomis turi veikti normaliai. Jo būklė turi nepablogėti.

2.3.2.

12 ir 18 etapų pavyzdžio eksploataciniai duomenys turi neviršyti pagal šias bandymų ir patvirtinimo sąlygas leistinų nuokrypių.

2.3.3.

Žibinto viduje turi nebūti korozijos požymių arba liekamojo kondensato, kurie dėl ilgalaikio didelio oro drėgnumo poveikio galėtų būti jo darbo sutrikimo priežastimi.

3.   Atsparumo šalčiui bandymas

3.1.   Tikslas

Šio bandymo tikslas — nustatyti šalčio poveikį eksploatacijos arba transportavimo ir sandėliavimo metu pagal 3.01 straipsnio 8 ir 10 dalis. Papildomos informacijos galima rasti IEC 68 leidinio 3-1 dalyje.

3.2.   Eiga

1)

Bandymas atliekamas bandymų kameroje, kurios visuose taškuose, prireikus oro cirkuliavimo įtaisu, užtikrinama beveik vienoda temperatūra. Oro drėgnumas turi būti pakankamai mažas, kad būtų užtikrinta, jog nė vienu iš etapų pavyzdys nesudrėktų dėl kondensacijos.

2)

Pavyzdys patalpinamas į bandymų kamerą, kurios + 25 ± 10 °C aplinkos temperatūra atitinka jo įprasto naudojimo laive temperatūrą.

3)

Temperatūra kameroje ne greičiau kaip 45 °C/h sumažinama iki – 25 ± 3 °C.

4)

– 25 ± 3 °C temperatūra kameroje palaikoma tol, kol pavyzdžio temperatūra susilygina su jos temperatūra, ir ne mažiau negu dar 2 valandas.

5)

Temperatūra kameroje ne greičiau kaip 45 °C/h didinama iki 0 ± 2 °C.

Visiems 3.01 straipsnio 10 dalies a punkte nurodytiems pavyzdžiams taip pat taikomos šios nuostatos:

6)

Bandymo pagal oro sąlygų klasę X 4 etapo paskutinę valandą pavyzdys pradedamas naudoti pagal gamintojo instrukcijas esant nominaliajai laivo tinklo įtampai, kurios leistinas nuokrypis yra ± 3 %. Turi būti įjungti pavyzdyje esantys šilumos šaltiniai.

Praėjus tiek laiko, kiek būtina, kad pavyzdys pradėtų įprastai veikti, tikrinamos funkcijos ir registruojami bei pažymimi svarbūs įrangai naudoti laive eksploataciniai duomenys

7)

Temperatūra kameroje yra ne greičiau kaip 45 °C/h didinama iki aplinkos temperatūros.

8)

Pavyzdžio temperatūrai susilyginus su aplinkos temperatūra, kamera atidaroma.

9)

Vėl tikrinamos pavyzdžio funkcijos ir registruojami bei pažymimi svarbūs įrangai naudoti laive eksploataciniai duomenys.

3.3.   Gautini rezultatai

Pavyzdys turi normaliai veikti 7, 8 ir 9 etapuose nurodytomis sąlygomis. Jo būklė turi nepablogėti.

7 ir 9 etapų pavyzdžio eksploataciniai duomenys turi neviršyti pagal šias bandymų ir patvirtinimo sąlygas leistinų nuokrypių.

4.   Atsparumo karščiui bandymas

4.1.   Tikslas ir taikymas

Šio bandymo tikslas — nustatyti karščio poveikį eksploatacijos, transportavimo ir sandėliavimo metu pagal 3.01 straipsnio 8 dalies a punktą ir 10 dalies a punktą. Ši specifikacija yra grindžiama IEC 68 leidinio 2-2 dalimi, ją siejant su 3.01 straipsnio 10 dalies a punktu. Papildomos informacijos galima rasti tame IEC leidinyje.

 

Normalios

Kraštutinės

Atsparumo aplinkos sąlygoms bandymai

X ir S oro sąlygų klasės

+ 55 °C

+ 70 °C

Leistinas nuokrypis ± 2 °C

Bandymas kraštutinėmis aplinkos sąlygomis iš esmės turi būti atliekamas pirmiausia. Jei eksploataciniai duomenys neviršija normaliomis aplinkos sąlygomis taikomų leistinų nuokrypių, bandymas normaliomis aplinkos sąlygomis gali būti neatliekamas.

4.2.   Eiga

1)

Bandymas atliekamas bandymų kameroje, kurios visuose taškuose, prireikus oro cirkuliavimo įtaisu, užtikrinama beveik vienoda temperatūra. Oro srautas turi pastebimai neatvėsinti bandomo pavyzdžio. Pavyzdys apsaugomas nuo kamerą šildant spinduliuojamos šilumos. Oro drėgnumas turi būti pakankamai mažas, kad būtų užtikrinta, jog nė vienu iš etapų pavyzdys nesudrėktų dėl kondensacijos.

2)

Pavyzdys patalpinamas į bandymų kamerą, kurios + 25 ± 10 °C temperatūra atitinka jo įprasto naudojimo laive temperatūrą. Pavyzdys pradedamas naudoti pagal gamintojo instrukcijas esant nominaliajai laivo tinklo įtampai, kurios leistinas nuokrypis yra ± 3 %.

Praėjus tiek laiko, kiek būtina, kad pavyzdys pradėtų įprastai veikti, tikrinamos funkcijos ir registruojami bei pažymimi svarbūs įrangai naudoti laive eksploataciniai duomenys

3)

Oro temperatūra kameroje ne greičiau kaip 45 °C/h yra didinama iki 3.01 straipsnio 10 dalies a punkte nurodytos bandymo temperatūros.

4)

Oro temperatūra yra palaikoma lygi bandymo temperatūrai tol, kol pavyzdžio temperatūra su ja susilygina, ir dar dvi valandas.

Paskutines dvi valandas vėl tikrinamos funkcijos ir registruojami bei pažymimi eksploataciniai duomenys.

5)

Temperatūra ne mažiau kaip per vieną valandą sumažinama iki aplinkos temperatūros. Tuomet kamera atidaroma.

Pavyzdžiui atvėsus iki aplinkos temperatūros, vėl tikrinamos funkcijos ir registruojami bei pažymimi svarbūs įrangai naudoti laive eksploataciniai duomenys.

4.3.   Gautini rezultatai

Pavyzdys turi normaliai veikti visuose bandymo etapuose nurodytomis sąlygomis. Jo būklė turi nepablogėti. 2, 4 ir 5 etapų pavyzdžio eksploataciniai duomenys turi neviršyti pagal šias bandymų ir patvirtinimo sąlygas leistinų atsparumo aplinkos sąlygoms bandymų normaliomis sąlygomis nuokrypių.

5.   Atsparumo vibracijai bandymas

5.1.   Tikslas ir taikymas

Šio bandymo tikslas — nustatyti 3.01 straipsnio 10 dalies e punkte nurodytos vibracijos poveikį funkcijoms ir konstrukcijai. Poveikis konstrukcijai yra susijęs su mechaninių sudedamųjų dalių darbu, ypač rezonansine vibracija ir medžiagų įtempiu, lemiančiu nuovargį, bet nebūtinai turi tiesioginės įtakos veikimui arba eksploataciniams duomenims.

Poveikis funkcijoms yra tiesiogiai susijęs su pavyzdžio veikimu ir eksploataciniais duomenimis. Jis gali būti susijęs su poveikiu konstrukcijai.

Ši specifikacija grindžiama IEC 68 leidinio 2-6 dalimi, ją siejant su 3.01 straipsnio 10 dalies e punktu. Nuo pirmiau minėtose nuostatose nurodytų verčių nukrypstančios vertės pažymėtos *. Papildomos informacijos galima rasti IEC 68 leidinio 2-6 dalyje.

Bandymo reikalavimai:

Bandymas atliekamas veikiant šių dažnių ir amplitudės sinusoidinėmis vibracijomis:

 

Normalios

Kraštutinės

Atsparumo aplinkos sąlygoms bandymai

V vibracijos klasė:

 

 

Dažniai

2-10 Hz

2-13,2 Hz *

Amplitudė

± 1,6 mm

± 1,6 mm

Dažniai

10-100 Hz

13,2-100 Hz *

Pagreičio amplitudė

± 7 m/s2

± 11 m/s2

Bandymas kraštutinėmis aplinkos sąlygomis iš esmės turi būti atliekamas pirmiausia. Jei eksploataciniai duomenys neviršija normaliomis aplinkos sąlygomis taikomų leistinų nuokrypių, bandymas normaliomis aplinkos sąlygomis gali nebūti atliekamas. Pavyzdžiai, kurie turi būti naudojami su amortizuojamaisiais įtaisais, išbandomi su šiais įtaisai. Jei išimtiniais atvejais jų nėra įmanoma išbandyti su normaliai eksploatacijai skirtais amortizatoriais, įtaisai išbandomi be amortizatorių, o įtempis pakoreguojamas taip, kad būtų atsižvelgta į amortizatoriaus poveikį.

Bandymas be amortizatorių taip pat gali būti atliekamas būdingiems dažniams nustatyti.

Atsparumo vibracijai bandymas atliekamas trimis pagrindinėmis viena kitai statmenoms kryptimis. Pavyzdžių, kurie dėl konstrukcijos gali būti veikiami ypatingų įtempių dėl smailiu kampu pagrindinėms kryptims veikiančių vibracijų, bandymas taip pat atliekamas ypatingo jautrumo kryptimis.

5.2.   Eiga

1)

Bandymų prietaisai

Bandymas atliekamas naudojant vibruojantį įtaisą, vadinamą vibrostendu, kurį naudojant pavyzdį galima veikti mechaninėmis vibracijomis laikantis šių sąlygų:

pagrindinis judesys yra sinusoidinis ir toks, kad pavyzdžio montavimo taškai iš esmės judėtų suderintai ir išilgai lygiagrečių linijų;

didžiausia bet kurio montavimo taško horizontaliojo judėjimo vibracijos amplitudė turi neviršyt 25 % nurodytos pagrindinio judesio amplitudės;

santykinis parazitinės vibracijos, išreiškiamos toliau nurodyta formule, dydis

Formula(%)

kai a1 pagreičio, atsirandančio dėl dažnio, kuriuo veikiama, tikroji vertė,

o atot bendro pagreičio, įskaitant a1, tikroji vertė, išmatuota, kai dažniai < 5 000 Hz,

turi neviršyti 25 % montavimo taške, kuris laikomas atskaitos tašku pagreičiui nustatyti;

vibracijos amplitudė nuo teorinės vertės turi nesiskirti daugiau negu:

± 15 % montavimo taške, kuris laikomas atskaitos tašku, ir

± 25 % bet kuriame kitame montavimo taške.

Būdingiems dažniams nustatyti galima keisti vibracijos amplitudę mažomis pakopomis nuo nulio iki teorinės vertės.

vibracijos dažnis nuo teorinės vertės turi nesiskirti daugiau kaip:

± 0,05 Hz kai dažniai yra iki 0,25 Hz,

± 20 % kai dažniai yra didesni negu 0,25 Hz, bet ne didesni negu 5 Hz,

± 1 Hz kai dažniai yra didesni negu 5 Hz, bet ne didesni negu 50 Hz,

± 2 % kai dažniai yra didesni negu 50 Hz,

Kad būdingus dažnius būtų galima palyginti, vibracijos bandymo pradžioje ir pabaigoje juos galima koreguoti taip:

± 0,05 Hz kai dažniai yra ne didesni negu 0,5 Hz,

± 10 % ± 0,5 Hz kai dažniai yra ne didesni negu 5 Hz,

± 0,5 Hz kai dažniai yra didesni negu 5 Hz, bet ne didesni negu 100 Hz,

± 0,5 % kai dažniai yra didesni negu 100 Hz.

Dažnių keitimui vibracijos dažnį turėtų būti įmanoma nuolat ir eksponentiškai keisti abiem kryptimis tarp 5.1 dalyje nurodytų dažnių diapazonų apatinės ir viršutinės ribų, kai keitimo greitis yra 1 oktava/min ± 10 %.

Norint nustatyti būdingus dažnius, turi būti galima sumažinti vibracijos dažnio kitimo greitį iki norimo greičio.

Vibracijos įtaiso netoli pavyzdžio sukurto magnetinio lauko stipris neturėtų viršyti 20 kA/m. Bandymų institucija gali reikalauti, kad kai kuriems pavyzdžiams būtų taikomi mažesni leistini dydžiai.

2)

Pirmasis patikrinimas, montavimas ir naudojimo pradžia

Pavyzdys apžiūrimas ir iš jo išvaizdos nustatoma, ar jis yra nepriekaištingos būklės ir ar nepriekaištinga visų detalių ir jų grupių konstrukcija.

Pavyzdys sumontuojamas ant vibrostendo, naudojant laive montuoti numatyto tipo stovą. Pavyzdžiai, kurių veikimas ir eksploatacinės savybės veikiant vibracijoms priklauso nuo jų padėties vertikalės atžvilgiu, bandomi įprastoje eksploatacinėje padėtyje. Montuoti naudojami stovai ir įtaisai neturi pastebimai pakeisti pavyzdžio amplitudės ir judesių bandymui atlikti naudojamame dažnių diapazone.

Pavyzdys pradedamas naudoti pagal gamintojo instrukcijas esant nominaliajai laivo tinklo įtampai, kurios leistinas nuokrypis yra ± 3 %.

Praėjus tiek laiko, kiek būtina, kad pavyzdys pradėtų įprastai veikti, tikrinamos funkcijos ir registruojami bei pažymimi svarbūs įrangai naudoti laive eksploataciniai duomenys.

3)

Preliminarus vibracijų veikiamo pavyzdžio eksploatacinių savybių patikrinimas

Šis bandymo etapas atliekamas su visais pavyzdžiais. Jei pavyzdžiai gali būti naudojami įvairioms paskirtims, ir tokiu atveju vibracijos poveikis skiriasi, bandymas atliekamas jas naudojant visoms arba kai kurioms paskirtims.

Dažnių ciklas vibrostendu sukuriamas taip, kad nuo 5.1 dalyje nurodyto dažnių diapazono žemiausio dažnio ir atitinkamų jų amplitudžių būtų pereinama iki didžiausio ir atvirkščiai vienos oktavos per minutę greičiu. Šio etapo metu pavyzdys stebimas atitinkamomis matavimo priemonėmis ir apžiūrimas, prireikus naudojant stroboskopą, kad būtų kruopščiai nustatyti veikimo sutrikimai, eksploatacinių duomenų pasikeitimai ir mechaniniai reiškiniai, pavyzdžiui, esant tam tikriems dažniams pasitaikančios rezonansinės vibracijos ir barškėjimas. Šie dažniai yra vadinami „būdingais“.

Prireikus norint nustatyti būdingus dažnius ir vibracijos poveikį, dažnių kaita sulėtinama, sustabdoma arba apgręžiama, o vibracijų amplitudė sumažinama. Laipsniškai keičiantis eksploataciniams duomenims, toliau veikiant vibracijos dažniu būtina palaukti, kol bus pasiekta galutinė vertė, tačiau ne ilgiau kaip penkias minutes.

Keičiant dažnius registruojami bent pavyzdžiui naudoti laive svarbūs dažniai bei eksploataciniai duomenys ir pažymimi visi būdingi dažniai bei jų poveikis, kad vėliau 7 etape juos būtų galima palyginti.

Jei pavyzdžio reakcijos į mechanines vibracijas negalima tinkamai nustatyti pavyzdžiui veikiant, atliekamas papildomas reakcijos į vibraciją bandymas neprijungus pavyzdžio.

Jei keičiant dažnius eksploataciniai duomenys pastebimai viršija leistinus nuokrypius, pavyzdys veikia su nepriimtinais sutrikimais arba, jei konstrukcijos rezonansinės vibracijos gali jį suardyti tuo atveju, jei atsparumo vibracijai bandymas būtų tęsiamas, bandymą galima nutraukti.

4)

Perjungimo funkcijų bandymas

Šis bandymo etapas atliekamas su visais pavyzdžiais, jei vibracijos įtempis gali turėti įtakos perjungimo funkcijoms, pavyzdžiui, relėms.

Pavyzdys veikiamas 5.1 dalyje nurodytų dažnių diapazonų vibracijomis, kai dažnių svyravimo pakopos atitinka E-12 seką (8) ir atitinkamas amplitudes. Kiekvienoje dažnio pakopoje visos perjungimo funkcijos, kurios gali būti jautrios vibracijai, prireikus įskaitant įjungimą ir išjungimą, atliekamos ne mažiau negu du kartus.

Perjungimo funkcijos taip pat gali būti išbandytos tarp E-12 sekos verčių pasitaikančiais dažniais.

5)

Ištęstinis bandymas

Šis bandymo etapas atliekamas su visais pavyzdžiais. Jei pavyzdžiai gali būti naudojami įvairioms paskirtims, ir tokiu atveju vibracijos poveikis skiriasi, pirma šio etapo dalis (kai pavyzdys veikia) gali būti atliekama kelis kartus pavyzdį naudojant visoms arba kai kurioms paskirtims.

Kai pavyzdys veikia, kaip aprašyta 2 etape, jis veikiamas penkiais ciklais, kurių metu nuo 5.1 dalyje nurodyto įtempį sukuriančio dažnių diapazono žemiausio dažnio ir atitinkamų jų amplitudžių vienos oktavos per minutę greičiu pereinama iki didžiausio ir atvirkščiai.

Po penktojo ciklo vibrostendą galima išjungti, išbandomos funkcijos ir užregistruojami bei pažymimi svarbūs pavyzdžiui laive naudoti eksploataciniai duomenys.

6)

Ištęstinis pastovaus dažnio bandymas

Šis bandymo etapas atliekamas, jei išnagrinėjus vibracines eksploatacines savybes 3 etapo metu keičiant dažnius didesnių negu 5 Hz dažnių diapazone pastebimas mechaninis rezonansas, kuriam esant pagal gamintojo arba jo įgalioto atstovo nurodymus ilgalaikis įrangos naudojimas laive yra leidžiamas, tačiau atitinkamų dalių stiprumu negalima pasikliauti. Šis etapas visų pirma skirtas prietaisams su amortizatoriais, kurių rezonanso dažnis 5.1 dalyje nurodytame dažnių diapazone yra didesnis negu 5 Hz.

Kai pavyzdys veikia, kaip aprašyta 2 etape, esant kiekvienam atitinkamam rezonanso dažniui jis dvi valandas veikiamas numatytos kraštutinės aplinkos bandymo amplitudės ir atitinkamo dažnio vibracijų, kaip nurodyta 5.1 dalyje; vibracijos nukreipiamos ta kryptimi, kuriai esant įprastos eksploatacijos sąlygomis sukuriamas didžiausias atitinkamų dalių įtempis. Prireikus veikiantis dažnis turi būti pakoreguotas taip, kad toliau rezonansinių vibracijų amplitudė būtų ne mažesnė negu 70 % jų didžiausios amplitudės, arba kad dažnis nuolat svyruotų tarp dviejų verčių — 2 % mažesnių ir 2 % didesnių už iš pradžių nustatytą rezonanso dažnį — ne mažesniu negu 0,1, bet ne didesniu negu 1 oktava per minutę greičiu. Vibracinio įtempio veikiamo pavyzdžio funkcijos stebimos tol, kol prasideda jo darbo sutrikimai dėl to, kad nukrenta mechaninės dalys arba pasikeičia jų padėtis, arba dėl elektros grandinės nutraukimo ar trumpojo jungimo.

Pavyzdžiai, kuriems šis bandymo etapas svarbus išjungus, gali būti išbandomi tos būklės, jei atitinkamų dalių mechaninis įtempis yra ne mažesnis negu įprastos eksploatacijos metu.

7)

Galutinis vibracijos veikiamo pavyzdžio eksploatacinių savybių patikrinimas

Šis bandymo etapas atliekamas prireikus.

3 etape nurodytas vibracijos veikiamo pavyzdžio eksploatacinių savybių patikrinimas kartojamas naudojant tame etape taikytus dažnius ir amplitudes. Nustatyti būdingi dažniai ir nustatytas vibracijos įtempio poveikis palyginami su 3 etapo rezultatais ir nustatomi vibracijos bandymo metu įvykę pasikeitimai.

8)

Patikrinimo išvados

Išjungus vibrostendą ir praėjus tiek laiko, kiek būtina eksploatacinei būsenai be vibracinio įtempio pasiekti, išbandomos funkcijos ir užregistruojami bei pažymimi naudoti laive svarbūs eksploataciniai duomenys.

Pabaigoje pavyzdys apžiūrimas ir nustatoma, ar jis yra nepriekaištingos būklės.

5.3.   Gautini rezultatai

5.1 dalyje nurodytuose dažnių diapazonuose neturėtų būti pavyzdžio ir jo detalių bei jų grupių mechaninių rezonansinių vibracijų. Jei tokios rezonansinės vibracijos yra neišvengiamos, turi būti imamasi konstrukcinių priemonių užtikrinti, kad pavyzdys, jo detalės ir jų grupės nebūtų apgadinti.

Atsparumo vibracijai bandymo metu ir po jo turi nebūti pastebimo vibracinio įtempio poveikio, visų pirma turi nesiskirti 7 etape nustatyti būdingi dažniai ir 3 etape nustatytos vertės ir turi nebūti ilgesnės vibracijos sukeltų apgadinimų arba sutrikimų.

Atliekant bandymą normaliomis aplinkos sąlygomis 3-8 etapuose užregistruoti eksploataciniai duomenys turi neviršyti pagal šias bandymų ir patvirtinimo sąlygas leistinų nuokrypių.

4 etapo metu, kai atliekamas perjungimo funkcijų bandymas, turi nebūti perjungimo sutrikimų arba gedimų.

6.   Paspartintasis atsparumo oro sąlygoms bandymas

6.1.   Tikslas ir taikymas

Paspartintasis atsparumo oro sąlygoms bandymas (natūralių oro sąlygų poveikio imitavimas ksenono lempų su filtrais spinduliavimu ir purškimu) atliekamas pagal IEC 68 leidinio 2-3, 2-5 ir 2-9 dalis bei šiuos papildymus:

Pagal šį leidinį paspartintojo atsparumo oro sąlygoms bandymo tikslas — bandymų prietaisais imituoti natūralias oro sąlygas konkrečiomis atkuriamomis sąlygomis taip, kad būtų sukelti spartūs medžiagų savybių pasikeitimai.

Paspartintasis bandymas atliekamas bandymų prietaise, kuriame filtruojamas ksenono lempų spinduliavimas ir su pertrūkiais purškiama. Po oro sąlygų poveikio, išmatuojamo spinduliavimo stiprį padauginus iš jo trukmės, suderintos pavyzdžių savybės palyginamos su tokios pat kilmės pavyzdžių, kurie nebuvo veikiami oro sąlygų, savybėmis. Pirma nurodomos savybės, kurios yra lemiamos svarbos praktiniam naudojimui, pavyzdžiui, spalva, paviršiaus kokybė, atsparumas smūgiams bei tempimui ir tvirtumas.

Kad rezultatus būtų galima palyginti su natūralių oro sąlygų poveikiu, daroma prielaida, kad medžiagų savybių pasikeitimas dėl oro sąlygų visų pirma vyksta dėl natūralaus spinduliavimo ir deguonies, vandens ir karščio poveikio vienu metu.

Atliekant paspartintąjį bandymą visų pirma atsižvelgiama į tai, kad spinduliavimas bandymo prietaise yra labai panašus į natūralų spinduliavimą (žr. IEC leidinį).

Ksenono lempa su specialiu filtru imituoja natūralų spinduliavimą.

Patirtis parodė, kad nurodytomis bandymų sąlygomis atsparumas oro sąlygoms atliekant paspartintąjį bandymą ir atsparumas natūralioms oro sąlygoms yra glaudžiai susiję. Nuo vietos, klimato ir metų laiko nepriklausantis paspartintasis bandymas yra pranašesnis už natūraliomis oro sąlygomis atliekamą bandymą, nes jį galima pakartoti ir atlikti per trumpesnį bandymo laiką, nes jis nepriklauso nuo paros laiko ir metų laikų kaitos.

6.2.   Pavyzdžių skaičius

Jei kitaip nesusitarta, atsparumo oro sąlygoms bandymas atliekamas su pakankamu pavyzdžių skaičiumi. Palyginimui atlikti pateikiamas pakankamas pavyzdžių, kurie nėra veikiami oro sąlygomis, skaičius.

6.3.   Pavyzdžių paruošimas

Jei kitaip nesusitarta, pavyzdžiai išbandomi tos būklės, kokios jie yra pristatomi. Palyginimui atlikti skirti pavyzdžiai visą bandymų laiką yra laikomi tamsoje, aplinkos temperatūroje.

6.4.   Bandymų įranga

Bandymų įrangą iš esmės sudaro vėdinama bandymų kamera su spinduliavimo šaltiniu centre. Aplink spinduliavimo šaltinį išdėstomi optiniai filtrai. Pavyzdžių stovai yra sukami aplink išilginę bandymo įrenginio ašį tam tikru atstumu nuo šaltinio ir filtrų, kad spinduliavimo stipris būtų toks, kaip nustatyta 6.4.1 dalyje.

Spinduliavimo į bet kurią viso veikiamo pavyzdžių paviršiaus dalį stipris nuo spinduliavimo į atskirus paviršius stiprio aritmetinio vidurkio turi nesiskirti daugiau negu ± 10 %.

6.4.1.   Spinduliavimo šaltinis

Naudojamas spinduliavimo šaltinis yra ksenono lempa. Spinduliavimo srautas pasirenkamas taip, kad paviršiaus švitinimo stipris būtų 1 000 ± 200 W. m-2 300-830 nm bangų juostoje (žr. 6.9 dalį apie švitinimo matavimo prietaisus).

Jei naudojamos oru aušinamos ksenono lempos, panaudotas oras, kuriame yra ozono, turi nepatekti į bandymų kamerą ir turi būti šalinamas atskirai.

Pagal eksperimentais nustatytas vertes, maždaug po 1 500 eksploatacijos valandų spinduliavimo iš ksenono lempų srautas sumažėja iki 80 % pradinio dydžio; praėjus šiam laikui ultravioletinio spinduliavimo dalis taip pat pastebimai sumažėja palyginti su kitomis spinduliavimo rūšimis. Todėl praėjus šiam laikui ksenono lempą reikia pakeisti (taip pat žr. ksenono lempų gamintojo pateiktus duomenis).

6.4.2.   Optiniai filtrai

Optiniai filtrai tarp spinduliavimo šaltinio ir pavyzdžių stovų padedami taip, kad filtruojamas ksenono lempų spinduliavimas būtų kuo panašesnis į natūralų spinduliavimą (žr. IEC 68 leidinio 2-9 dalis).

Visi stiklo filtrai turi būti reguliariai valomi, kad būtų išvengta nepageidaujamo spinduliavimo stiprio sumažėjimo. Filtrai pakeičiami, jei jais nebegalima užtikrinti panašaus į natūralų spinduliavimo.

Pasirenkant tinkamus optinius filtrus turi būti laikomasi bandymų įrangos gamintojo pateiktų duomenų. Pristatęs bandymų įrangą, gamintojas turi užtikrinti, kad ji atitiktų 6.4 dalyje numatytus reikalavimus.

6.5.   Purškiamasis ir drėkinimasis įtaisas

Pavyzdys sušlapinamas taip, kad poveikis būtų toks pat kaip natūralaus lietaus ir rasos. Įtaisas pavyzdžiui apipurkšti sukonstruojamas taip, kad purškiant sušlaptų visi išoriniai pavyzdžių paviršiai. Jis turi būti reguliuojamas taip, kad būtų laikomasi 6.10.3 dalyje nustatyto purškimo ir sausųjų laikotarpių cikliškumo. Oras bandymų kameroje drėkinamas taip, kad joje būtų 6.10.3 dalyje nurodytas santykinis drėgnumas. Purkšti ir orui drėkinti turi būti naudojamas distiliuotas arba visiškai gėlintas vanduo (savitasis laidumas < 5 μS/cm).

Distiliuotam arba visiškai gėlintam vandeniui skirtos talpyklos, vamzdžiai ir purkštuvai turi būti iš korozijai atsparių medžiagų. Santykinis oro drėgnumas bandymų kameroje matuojamas nuo purškimo ir tiesioginio spinduliavimo apsaugotu drėgmėmačiu ir yra pagal jį reguliuojamas.

Naudojant visiškai gėlintą arba uždarame kontūre esantį vandenį kyla pavojus (pavyzdžiui, atliekant lako bandymus), kad ant pavyzdžių paviršiaus susidarys apnašos arba dėl jame esančių medžiagų nusidėvės paviršius.

6.6.   Vėdinimo įtaisas

6.10.2 dalyje nustatyta juodosios plokštės temperatūra bandymų kameroje užtikrinama virš pavyzdžių cirkuliuojant švarų, filtruotą, sudrėkintą ir prireikus tam tikros temperatūros orą. Oro srautas ir greitis pasirenkami taip, kad būtų užtikrintas tolygus poveikis visiems sistemos pavyzdžių stovų išoriniams paviršiams.

6.7.   Pavyzdžių stovai

Pavyzdžiams pritvirtinti, kaip nurodyta 6.10.1 dalyje, gali būti naudojami bet kokie nerūdijančio plieno stovai.

6.8.   Juodosios plokštės termometras

Juodosios plokštės temperatūrai išmatuoti sausuoju ciklo laikotarpiu naudojamas juodosios plokštės termometras. Šį termometrą sudaro nuo stovų šilumine izoliacija izoliuota nerūdijančio plieno plokštė, tokio pat dydžio kaip pavyzdžių stovai ir 0,9 ± 0,1 mm storio. Abi plokštės pusės padengtos blizgiu juodu laku, kuris yra labai atsparus oro sąlygoms ir kurio didžiausia atspindėjimo galia yra 5 %, kai bangos yra ilgesnės negu 780 nm. Plokštės temperatūra matuojama naudojant bimetalinį termometrą, kurio jutiklis padedamas gerą šiluminį kontaktą užtikrinančios plokštės viduryje.

Termometro nerekomenduojama bandymų prietaise laikyti viso 6.10 dalyje nurodyto bandymo metu. Į bandymų prietaisą jį pakanka įdėti maždaug 30 minučių kas 250 valandų ir juodosios plokštės temperatūrai sausuoju laikotarpiu nustatyti.

6.9.   Švitinimo matavimo prietaisas

Švitinimas (matavimo vienetas — W. s m-2) yra lygus švitinimo stiprio (matavimo vienetas — W . m-2) ir švitinimo trukmės (matavimo vienetas — s) sandaugai. Pavyzdžio paviršių švitinimas bandymų prietaise matuojamas tinkamu švitinimo matavimo prietaisu, pritaikytu sistemos, kurią sudaro spinduliavimo šaltinis ir filtras, spinduliavimui. Švitinimo matavimo prietaisas turi būti sugraduotas arba kalibruotas taip, kad nebūtų matuojami ilgesni negu 830 nm infraraudonieji spinduliai.

Švitinimo matavimo prietaiso geba iš esmės priklauso nuo to, ar jo jutiklis yra labai atsparus oro sąlygoms ir senėjimui, ir ar jis yra pakankamo spektrinio jautrio natūraliam spinduliavimui.

Švitinimo matavimo prietaise gali būti šios dalys, pavyzdžiui:

a)

silicio fotoelementas, naudojamas kaip spinduliavimo jutiklis;

b)

optinis filtras, esantis priešais fotoelementą; ir

c)

kulonmetras, kuriuo nustatoma fotoelemente sukurtos spinduliavimo stipriui proporcingos srovės stiprio (matavimo vienetas — A) ir spinduliavimo trukmės (matavimo vienetas — s) sandauga (matavimo vienetas — C = A.s).

Švitinimo matavimo prietaiso skalė kalibruojama. Kalibravimo tikslumas tikrinamas po vienerių prietaiso naudojimo metų ir prireikus tikslinamas.

Pavyzdžių paviršių švitinimo stipris priklauso nuo atstumo iki spinduliavimo šaltinio. Todėl pavyzdžių paviršiai, kiek tai įmanoma, turi būti tokiu pat atstumu nuo šaltinio, kaip švitinimo matavimo prietaiso jutiklis. Jei tai nėra įmanoma, matavimo prietaiso rodoma švitinimo vertė padauginama iš koreguojamojo koeficiento.

6.10.   Eiga

6.10.1.

Pavyzdžiai stovuose padedami taip, kad ant jų galinio paviršiaus negalėtų kauptis vanduo. Pavyzdžių stovai turi sukurti tik kuo mažesnį mechaninį įtempį. Kad švitinimas ir purškimas būtų kuo tolygesni, atliekant bandymą pavyzdžiai 1-5 apsisukimų per minutę greičiu sukami aplink šaltinio ir filtro įrenginį ir purškimo įtaisą. Paprastai oro sąlygos veikia tik vieną pavyzdžio pusę. Atsižvelgiant į taikomas IEC leidinio nuostatas arba jei susitarta kitaip, taip pat gali būti veikiamas priekinis ir galinis vieno pavyzdžio paviršius. Šiuo atveju abu paviršiai turi būti veikiami vienodu spinduliavimu ir vienodai purškiami.

Pavyzdžio priekinį ir galinį paviršių galima veikti vienodu spinduliavimu ir vienodai apipurkšti periodiškai apsukant pavyzdį. Tai galima daryti automatiškai, naudojant sukamuosius prietaisus, jei stovas yra atviro rėmo konstrukcijos.

6.10.2.

Juodosios plokštės temperatūra toje vietoje, kurioje sausuoju laikotarpiu padedami pavyzdžiai, yra nustatoma ir reguliuojama pagal atitinkamai įrangai taikomus IEC leidinius. Jei nesusitarta kitaip, turi būti palaikoma + 45 °C vidutinė juodosios plokštės temperatūra. Vidutinė juodosios plokštės temperatūra — tai juodosios plokštės temperatūros sausojo laikotarpio pabaigoje aritmetinis vidurkis. Sausuoju laikotarpiu yra leidžiamas ± 5 °C vietos nuokrypis, o tarpiniais atvejais — ± 3 °C.

Kad būtų užtikrinama reikalaujama juodosios plokštės temperatūra ir prireikus vienodo stiprio spinduliavimas į pavyzdžio priekinį ir galinį paviršių (žr. 6.10.1 dalį), pavyzdžiai po kiekvieno apsisukimo gali būti automatiškai pasukami 180°. Šiuo atveju juodosios plokštės termometras ir švitinimo matavimo prietaisas taip pat turi pasisukti.

6.10.3.

Ant stovų pritvirtinti pavyzdžiai ir 6.9 dalyje nurodytas švitinimo matavimo prietaiso jutiklis tolygiai veikiami spinduliais ir apipurškiami toliau nustatytu nuosekliai kartojamu ciklu:

Purškimas

:

3 minutės

Sausasis laikotarpis

:

17 minučių

Santykinis oro drėgnumas sausuoju laikotarpiu turi būti 60-80 %.

6.11.   Bandymo trukmė ir tvarka

Bandymas atliekamas IEC 68 leidinio 2-9 dalyje nustatyta B tvarka. Bandymo trukmė — 720 valandų, o purškimo ciklas nustatytas 6.10.3 dalyje.

Atsparumo oro sąlygoms bandymą rekomenduojama atlikti su tuo pačiu pavyzdžiu (atliekant neardomąjį tiriamų savybių pasikeitimo bandymą, pavyzdžiui, atsparumo oro sąlygoms) arba su keliais pavyzdžiais (atliekant ardomąjį bandymą, pavyzdžiui, atsparumo smūgiams), įvairiais švitinimo lygiais, dėl kurių turi būti susitarta. Tai leidžia nustatyti įrangos savybių keitimosi eigą viso atsparumo oro sąlygoms bandymo metu.

6.12.   Įvertinimas

Baigus veikti blogo oro sąlygomis, pavyzdys ne mažiau kaip 24 valandas laikomas tamsoje, kai oro temperatūra yra + 23 °C, rasos taškas — + 12 °C, santykinis oro drėgnumas — 50 %, oro cirkuliavimo greitis — 1 m/s, o atmosferos slėgis — 860-1 060 hPa. (Leistinasis oro temperatūros skirtumas gali būti ± 2 °C, o santykinio drėgnumo — ± 6 %).

Šie ir 6.2 bei 6.3 dalyse nurodyti palyginimui naudojami pavyzdžiai apžiūrimi ir nustatomos jų savybės pagal 2.01 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 3.01 straipsnio 12 dalyje nurodytus reikalavimus.

7.   Atsparumo sūriam vandeniui ir oro sąlygoms bandymas

(atsparumo jūros rūkui bandymas)

7.1.   Tikslas ir taikymas

Šio bandymo tikslas — nustatyti sūraus vandens ir druskingo oro sąlygų poveikį eksploatacijos ir transportavimo bei sandėliavimo metu pagal 3.01 straipsnį.

Jį galima atlikti tik su naudojamų medžiagų mėginiu arba bandiniais.

Šios specifikacijos yra grindžiamos IEC 68 leidinio 2-52 dalimi. Papildomos informacijos galima rasti tame leidinyje.

7.2.   Eiga

1)

Bandymų prietaisai

Bandymas atliekamas bandymų kameroje, naudojant purškiklį ir sūrų tirpalą laikantis šių reikalavimų:

Bandymų kameros ir purškiklio medžiagos turi neturėti įtakos sūrios miglos koroziniam poveikiui.

Bandymų kameroje turi būti paskleidžiama smulki, tolygi, šlapia ir tiršta migla; jos pasklidimui turi netrukdyti sūkuriai arba kameroje esantis pavyzdys. Srovė turi tiesiogiai neliesti pavyzdžio. Ant kameros vidinio paviršiaus susidarantys lašai neturi kristi ant pavyzdžio.

Bandymų kamera turi būti pakankamai vėdinama, o išleidžiamoji vėdinimo anga turi būti apsaugota nuo staigių oro judėjimo pasikeitimų taip, kad kameroje nesusidarytų stipri oro srovė.

Naudojamą sūrų tirpalą turi sudaryti 5 ± 1 gryno natrio chlorido masės dalys, kuriose būtų ne daugiau kaip 0,1 % natrio jodido ir 0,3 % sausos masės priemaišų, ir 95 ± 1 dalys distiliuoto arba visiškai gėlinto vandens. Jo pH turi būti 6,5-7,2, temperatūra — + 20 ± 2 °C, ir šių ribų laikomasi naudojimo metu. Išpurkštas tirpalas pakartotinai nenaudojamas.

Purkšti naudojamame suslėgtame ore turi nebūti priemaišų, pavyzdžiui, alyvos arba dulkių, o jo drėgnumo lygis turi būti ne mažesnis kaip 85 %, kad neužsikimštų purkštukas.

Kameroje paskleidžiama migla turi būti tokio tankio, kad bet kur kameroje padėtoje švarioje talpykloje, kurios atviras horizontalaus paviršiaus plotas yra 80 cm2, vidutinis kritulių kiekis visą laiką būtų 1,0-2,0 ml per valandą. Miglos tankiui stebėti į kamerą turi būti įdėtos ne mažiau negu dvi talpyklos taip, kad jų neuždengtų pavyzdys ir kad į jas nekristų kondensato lašai. Kad išpurkšto tirpalo kiekis būtų nustatytas tiksliai, purškiama ne trumpiau negu 8 valandas.

Drėgmės laikotarpiu tarp purškimo etapų pavyzdys yra laikomas kondicionuojamoje kameroje, kurioje galima užtikrinti nuolatinę + 40 ± 2 °C oro temperatūrą ir 93 ± 3 % santykinį drėgnumą.

2)

Preliminarus patikrinimas

Pavyzdys apžiūrimas ir nustatoma, ar jis yra nepriekaištingos būklės, visų pirma ar jis yra tinkamai surinktas ir ar visos angos tinkamai užsidaro. Tepalu, alyva arba purvu ištepti išoriniai paviršiai nuvalomi. Visos valdymo rankenėlės ir judančios dalys pajudinamos ir patikrinama, ar jos tinkamai veikia. Turi būti patikrinamas visų uždaromųjų įtaisų, dangčių ir judančių dalių, kurie turi būti nuimami arba judinami eksploatacijos arba techninės priežiūros metu, judrumas ir jie turi būti tinkamai uždaromi.

Pavyzdys pradedamas naudoti pagal gamintojo instrukcijas esant nominaliajai laivo tinklo įtampai, kurios leistinas nuokrypis yra ± 3 %.

Praėjus tiek laiko, kiek reikia, kad pavyzdys įprastai veiktų, išbandomos funkcijos ir užregistruojami bei pažymimi laive naudoti ir sūrios miglos oro sąlygų poveikiui įvertinti svarbūs eksploataciniai duomenys. Tuomet pavyzdys yra išjungiamas, kad jį būtų galima apipurkšti.

3)

Purškimo etapas

Pavyzdys patalpinamas į sūrios miglos kamerą ir dvi valandas laikomas sūrioje migloje temperatūrai esant + 15 ± 35 °C.

4)

Drėgmės laikotarpis

Pavyzdys patalpinamas į kondicionuojamą kamerą taip, kad nuo jo lašėtų kiek įmanoma mažiau sūraus tirpalo. Kondicionuojamoje kameroje, kurioje oro temperatūra yra + 40 ± 2 °C, o santykinis drėgnumas — 93 ± 3 %, jis laikomas septynias dienas. Jis turi nesiliesti su jokiu kitu pavyzdžiu ar metaliniu objektu. Keli pavyzdžiai gali būti išdėstyti taip, kad vienas kitam nedarytų įtakos.

5)

Bandymo ciklo kartojimas

Bandymo ciklas, įskaitant 3 ir 4 etapus, kartojamas tris kartus.

6)

Tolesnis apdorojimas

Po ketvirtojo bandymo ciklo pavyzdys išimamas iš kondicionuojamos kameros ir nedelsiant penkias minutes plaunamas iš čiaupo tekančiu vandeniu bei nuskalaujamas distiliuotu arba gėlintu vandeniu. Ant pavyzdžio esantys lašai nupučiami oro srove arba nupurtomi.

Prieš atliekant galutinį patikrinimą, pavyzdys ne mažiau kaip tris valandas ir bet kuriuo atveju pakankamai ilgai laikomas normaliomis aplinkos oro sąlygomis, kol išgaruos matoma drėgmė. Praskalavus pavyzdys valandą džiovinamas + 55 ± 2 °C temperatūroje.

7)

Patikrinimo išvados

Pavyzdžio išorė apžiūrima. Jo pradinės būklės pablogėjimo pobūdis ir mastas užregistruojami bandymo protokole, prireikus pridedant patvirtinamąsias nuotraukas.

Pavyzdys pradedamas naudoti pagal gamintojo instrukcijas esant nominaliajai laivo tinklo įtampai, kurios leistinas nuokrypis yra ± 3 %.

Praėjus tiek laiko, kiek reikia, kad pavyzdys įprastai veiktų, išbandomos funkcijos ir užregistruojami bei pažymimi laive naudoti ir sūrios miglos oro sąlygų poveikiui įvertinti svarbūs eksploataciniai duomenys.

Visos valdymo rankenėlės ir judančios dalys pajudinamos ir patikrinama, ar jos tinkamai veikia. Patikrinamas visų uždaromųjų įtaisų, dangčių ir judančių dalių, kurie turi būti nuimami arba judinami eksploatacijos arba techninės priežiūros metu, judrumas.

7.3.   Gautini rezultatai

Pavyzdyje turi nebūti pakitimų, kurie galėtų:

kliudyti jį naudoti ir jam veikti;

labai kliudyti nuimti uždaromuosius įtaisus ir dangčius arba judamosioms dalims judėti tiek, kiek tai yra būtina jam naudoti arba prižiūrėti;

pabloginti korpuso nelaidumą vandeniui;

ilgainiui sukelti darbo sutrikimus.

3 ir 7 etapuose užregistruoti eksploataciniai duomenys turi neviršyti šiose bandymų ir patvirtinimo sąlygose nustatytų leistinų nuokrypių.

III DALIS

BŪTINIAUSI REIKALAVIMAI, TAIKOMI VIDAUS VANDENŲ LAIVUOSE LAIVYBAI NAUDOJAMAI RADIOLOKACINEI ĮRANGAI, IR JOS BANDYMŲ SĄLYGOS

Turinys

1 skyrius

Bendroji dalis

1.01 straipsnis

Taikymo sritis

1.02 straipsnis

Radiolokacinės įrangos paskirtis

1.03 straipsnis

Patvirtinimo bandymai

1.04 straipsnis

Paraiška dėl patvirtinimo bandymo

1.05 straipsnis

Tipo patvirtinimas

1.06 straipsnis

Įrangos ženklinimas ir patvirtinimo numeris

1.07 straipsnis

Gamintojo pareiškimas

1.08 straipsnis

Patvirtintos įrangos pakeitimai

2 skyrius

Bendrieji būtiniausi reikalavimai, taikomi radiolokacinei įrangai

2.01 straipsnis

Konstrukcija, projektas

2.02 straipsnis

Parazitinis spinduliavimas ir elektromagnetinis suderinamumas

2.03 straipsnis

Valdymas

2.04 straipsnis

Eksploatacijos instrukcijos

2.05 straipsnis

Įrengimas ir eksploataciniai bandymai

3 skyrius

Būtiniausi eksploataciniai reikalavimai, taikomi radiolokacinei įrangai

3.01 straipsnis

Radiolokacinės įrangos eksploatacinė parengtis

3.02 straipsnis

Skiriamoji geba

3.03 straipsnis

Nuotolio skalės

3.04 straipsnis

Kintamasis nuotolio žymeklis

3.05 straipsnis

Kurso linija

3.06 straipsnis

Nukreipimas nuo centro

3.07 straipsnis

Pelengo skalė

3.08 straipsnis

Pelengavimo priemonės

3.09 straipsnis

Priemonės trukdžiams dėl atspindžių nuo jūros paviršiaus ir dėl lietaus mažinti

3.10 straipsnis

Kitos radiolokacinės įrangos keliamų trikdžių mažinimas

3.11 straipsnis

Suderinamumas su radiolokaciniais švyturiais

3.12 straipsnis

Stiprinimo reguliavimas

3.13 straipsnis

Dažnių reguliavimas

3.14 straipsnis

Ekrane rodomos orientacinės laivybos linijos ir informacija

3.15 straipsnis

Sistemos jautris

3.16 straipsnis

Orientyro maršrutas

3.17 straipsnis

Pagalbiniai indikatoriai

4 skyrius

Būtiniausi techniniai reikalavimai, taikomi radiolokacinei įrangai

4.01 straipsnis

Valdymas

4.02 straipsnis

Displėjus

4.03 straipsnis

Radiolokacinio atvaizdo charakteristikos

4.04 straipsnis

Displėjaus spalva

4.05 straipsnis

Vaizdo atnaujinimo dažnis ir pošvytis

4.06 straipsnis

Displėjaus tiesiškumas

4.07 straipsnis

Nuotolio ir azimuto matavimų tikslumas

4.08 straipsnis

Antenos charakteristikos ir spinduliavimo spektras

5 skyrius

Radiolokacinės įrangos bandymų sąlygos ir metodai

5.01 straipsnis

Sauga, apkrovos geba ir trikdžių sklaidymas

5.02 straipsnis

Parazitinis spinduliavimas ir elektromagnetinis suderinamumas

5.03 straipsnis

Bandymų tvarka

5.04 straipsnis

Antenų matavimai

1 priedėlis

Kampinė skiriamoji geba iki 1 200 m nuotolio imtinai

2 priedėlis

Bandymų laukas radiolokacinės įrangos skiriamajai gebai nustatyti

1 skyrius

Bendroji dalis

1.01 straipsnis

Taikymo sritis

Šiose nuostatose išdėstomi vidaus vandenų laivuose laivybai naudojamai radiolokacinei įrangai taikomi būtiniausi techniniai ir eksploataciniai reikalavimai bei bandymų atitikčiai šiems būtiniausiems reikalavimams nustatyti sąlygos. Vidaus vandenų ECDIS įranga, kuri gali būti naudojama navigacijos režimu, laikoma navigacine radiolokacine įranga, kaip apibrėžta šiose nuostatose.

1.02 straipsnis

Radiolokacinės įrangos paskirtis

Radiolokacinė įranga palengvina laivavedybą, pateikdama aiškų laivo padėties radiolokacinį atvaizdą plūdurų, kranto linijų ir laivybos konstrukcijų atžvilgiu bei leisdama patikimai ir laiku atpažinti kitus laivus bei virš vandens paviršiaus kyšančias kliūtis.

1.03 straipsnis

Patvirtinimo bandymai

Radiolokacinė įranga laivuose negali būti montuojama tol, kol tipo bandymu nebus nustatyta, kad ji atitinka šiomis nuostatomis nustatytus būtiniausius reikalavimus.

1.04 straipsnis

Paraiška dėl patvirtinimo bandymo

1.

Paraiškos dėl radiolokacinės įrangos tipo bandymo pateikiamos vienos iš valstybių narių kompetentingai bandymų institucijai.

Kompetentingos bandymų institucijos nurodomos Komitetui.

2.

Prie kiekvienos paraiškos pridedami šie dokumentai:

a.

du išsamaus techninio aprašymo egzemplioriai;

b.

du visų įrengimo ir eksploatacijos dokumentų rinkiniai;

c.

du išsamaus naudojimo vadovo egzemplioriai; ir

d.

du naudojimo vadovo santraukų egzemplioriai.

3.

Pareiškėjas bandymais nustato arba pasirūpina, kad būtų nustatyta, ar radiolokacinė įranga atitinka šių nuostatų būtiniausius reikalavimus.

Prie paraiškos pridedami horizontaliojo ir vertikaliojo antenos spinduliavimo dėsningumo bandymo rezultatai ir matavimo protokolai.

Šiuos dokumentus ir bandymo metu gautą informaciją saugo kompetentinga bandymų institucija.

4.

Atliekant patvirtinimo bandymą, „pareiškėjas“ — tai juridinis arba fizinis asmuo, kurio pavadinimas (vardas, pavardė), prekės ženklas arba kitas tapatybės nustatymo ženklas naudojamas gaminant išbandyti pateiktą įrangą arba ja prekiaujant.

1.05 straipsnis

Tipo patvirtinimas

1.

Jei įrangos tipo bandymo rezultatai teigiami, kompetentinga bandymų institucija išduoda atitikties liudijimą.

Jei įranga būtiniausių reikalavimų neatitinka, pareiškėjui raštu pranešamos jos atmetimo priežastys.

Patvirtinimą suteikia kompetentinga institucija.

Kompetentinga institucija apie jos patvirtintą įrangą praneša Komitetui.

2.

Kiekviena bandymų institucija turi teisę bet kuriuo metu iš produkcijos serijos pasirinkti įrangą patikrinimui atlikti.

Jei šiuo patikrinimu nustatomi įrangos defektai, tipo patvirtinimas gali būti panaikintas.

Tipo patvirtinimą panaikina jį išdavusi institucija.

3.

Tipo patvirtinimas galioja 10 metų; paprašius jo galiojimas gali būti pratęstas.

1.06 straipsnis

Įrangos ženklinimas ir patvirtinimo numeris

1.

Ant kiekvienos įrangos sudedamosios dalies taip, kad nebūtų galima ištrinti, pažymimas gamintojo pavadinimas, prekybinė įrangos paskirtis, įrangos tipas ir serijos numeris.

2.

Kompetentingos institucijos suteiktas patvirtinimo numeris ant displėjaus pažymimas taip, kad nebūtų galima ištrinti ir kad sumontavus įrangą būtų aiškiai matomas.

Patvirtinimo numerio sudedamosios dalys:

e-NN-NNN

(e

=

Europos Sąjunga

NN

=

patvirtinimo šalies kodas, kuriame

1 =

Vokietija

18 =

Danija

2 =

Prancūzija

20 =

Lenkija

3 =

Italija

21 =

Portugalija

4 =

Nyderlandai

23 =

Graikija

5 =

Švedija

24 =

Airija

6 =

Belgija

26 =

Slovėnija

7 =

Vengrija

27 =

Slovakija

8 =

Čekija

29 =

Estija

9 =

Ispanija

32 =

Latvija

11 =

Jungtinė Karalystė

36 =

Lietuva

12 =

Austrija

49 =

Kipras

13 =

Liuksemburgas

50 =

Malta

17 =

Suomija

 

NNN

=

triženklis numeris, kurį nustato kompetentinga institucija.)

3.

Patvirtinimo numeris naudojamas tik kartu su atitinkamu patvirtinimu.

Pagaminti ir pritvirtinti patvirtinimo numerį yra pareiškėjo pareiga.

4.

Kompetentinga institucija apie suteiktą patvirtinimo numerį nedelsdama informuoja Komitetą.

1.07 straipsnis

Gamintojo pareiškimas

Prie kiekvieno įrangos vieneto pridedamas gamintojo pareiškimas, kad įranga atitinka galiojančius būtiniausius reikalavimus ir kad ji visais atžvilgiais yra tokia pat kaip bandymams pateikta įranga.

1.08 straipsnis

Patvirtintos įrangos pakeitimai

1.

Jau patvirtintoje įrangoje padarius pakeitimą, tipo patvirtinimas panaikinamas. Jei planuojama daryti pakeitimus, išsami informacija apie tai raštu siunčiama kompetentingai bandymų institucijai.

2.

Kompetentinga bandymų institucija sprendžia, ar patvirtinimą galima taikyti toliau, ar būtina atlikti patikrinimą arba naują tipo bandymą.

Jei suteikiamas naujas patvirtinimas, skiriamas naujas patvirtinimo numeris.

2 skyrius

Bendrieji būtiniausi reikalavimai, taikomi radiolokacinei įrangai

2.01 straipsnis

Konstrukcija, projektas

1.

Radiolokacinė įranga turi būti tinkama eksploatuoti vidaus vandenų laivuose.

2.

Įrangos konstrukcija ir projektas turi atitikti šiuolaikinius techninius reikalavimus, tiek mechaniniu, tiek elektros požiūriu.

3.

Jei direktyvos II priede arba šiose nuostatose tai nėra konkrečiai numatyta, elektros energijos tiekimui, saugai, laivų įrangos tarpusavio trikdžiams, saugiam atstumui nuo kompaso, atsparumui oro sąlygų poveikiui, mechaniniam stipriui, poveikiui aplinkai, girdimo triukšmo emisijai ir įrangos ženklinimui taikomi IEC 945 leidinyje „Bendrieji reikalavimai jūrų navigacinei įrangai“ pateikiami reikalavimai ir bandymo metodai.

Be to, taikomi Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (TTS) radijo reglamentų reikalavimai. Įranga turi atitikti visus šių nuostatų reikalavimus esant 0-40 °C radaro displėjaus aplinkos temperatūrai.

2.02 straipsnis

Parazitinis spinduliavimas ir elektromagnetinis suderinamumas

1.

30-2 000 MHz dažnių diapazone parazitinio spinduliavimo lauko stiprumas turi neviršyti 500 μV/m.

156-165 MHz, 450-470 MHz ir 1,53-1,544 GHz dažnių diapazonuose lauko stiprumas turi neviršyti 15 μV/m. Šis lauko stiprumas taikomas 3 metrų bandymo atstumu nuo bandomos įrangos.

2.

Įranga turi atitikti būtiniausius reikalavimus, kai elektromagnetinio lauko stiprumas šalia bandomos įrangos 30-2 000 MHz dažnių diapazone yra iki 15 V/m.

2.03 straipsnis

Valdymas

1.

Įranga neturi turėti daugiau valdymo rankenėlių negu būtina jai tinkamai valdyti.

Valdymo rankenėlių konstrukcija, ženklinimas ir valdymas turi būti toks, kad jas būtų galima paprastai, aiškiai ir greitai valdyti. Jos išdėstomos taip, kad būtų kuo labiau išvengta įrangos valdymo klaidų.

Įprastai eksploatacijai nebūtinos valdymo rankenėlės neturi nebūti tiesiogiai prieinamos.

2.

Visos valdymo rankenėlės ir indikatoriai turi būti paženklinti simboliais ir (arba) ženklais anglų kalba. Simboliai turi atitikti TJO rekomendacijos Nr. A.278 (VIII) „Jūrų laivybos radiolokacinės įrangos valdymo rankenėlių simboliai“ reikalavimus arba IEC 417 leidinyje pateikiamus reikalavimus; visi skaitmenys ir raidės turi būti ne mažiau kaip 4 mm aukščio.

Jei galima įrodyti, kad dėl techninių priežasčių nėra įmanoma pažymėti 4 mm aukščio skaitmenimis ir raidėmis ir jei eksploatacijos požiūriu priimtini mažesni skaitmenys ir raidės, juos leidžiama sumažinti iki 3 mm.

3.

Įranga turi būti suprojektuota taip, kad dėl įrangos valdymo klaidų negalėtų atsirasti gedimų.

4.

Pagal būtiniausius reikalavimus nebūtinos papildomos funkcijos, pavyzdžiui, prijungimo prie kitos įrangos priemonės, įdiegiamos taip, kad įranga visomis sąlygomis atitiktų būtiniausius reikalavimus.

2.04 straipsnis

Eksploatacijos instrukcijos

1.

Išsamus naudojimo vadovas pridedamas prie kiekvieno įrangos vieneto. Jis pateikiamas anglų, prancūzų, olandų ir vokiečių kalbomis, ir jame turi būti bent ši informacija:

a)

įjungimas ir eksploatacija;

b)

techninė priežiūra ir einamasis remontas;

c)

bendrosios saugos instrukcijos (pavojus sveikatai, pvz., elektromagnetinio spinduliavimo įtaka širdies stimuliatoriams ir pan.);

d)

tinkamo techninio įrengimo instrukcijos.

2.

Kartu su kiekvienu įrangos vienetu pateikiamos patvarios formos naudojimo vadovo santraukos.

Jos pateikiamos anglų, prancūzų, olandų ir vokiečių kalbomis.

2.05 straipsnis

Įrengimas ir eksploataciniai bandymai

Įranga įrengiama, keičiama ir jos eksploataciniai bandymai atliekami pagal V dalies reikalavimus.

3 skyrius

Būtiniausi eksploataciniai reikalavimai, taikomi radiolokacinei įrangai

3.01 straipsnis

Radiolokacinės įrangos eksploatacinė parengtis

1.

Praėjus keturioms minutėms po įjungimo radiolokacinė įranga turi būti visiškai parengta dirbti. Praėjus šiam laikui turi būti galima nedelsiant nutraukti ir įjungti siuntimą.

2.

Turi būti galimybė vienam asmeniui vienu metu valdyti radiolokacinę įrangą ir stebėti displėjų.

Jei valdymo pultas yra atskiras, jame turi būti visos laivybai naudojant radarą tiesiogiai naudojamos valdymo svirtys.

Bevielės nuotolinio valdymo priemonės draudžiamos.

3.

Displėjų turi būti galima įskaityti ir esant dideliam aplinkos skaisčiui. Prireikus turi būti galima naudotis atitinkamomis pagalbinėmis matomumą gerinančiomis priemonėmis, kurios turi būti paprastai ir lengvai pritvirtinamos ir nuimamos.

Pagalbinės matomumą gerinančios priemonės turi būti pritaikytos naudoti akinius nešiojantiems asmenims.

3.02 straipsnis

Skiriamoji geba

1.

Kampinė skiriamoji geba

Kampinė skiriamoji geba yra susijusi su nuotolio skale ir atstumu. Reikalaujama mažiausia trumpesnių nuotolių iki 1 200 m imtinai skiriamoji geba nurodyta 1 priedėlyje.

Mažiausia skiriamąja geba laikomas mažiausias azimutinis atstumas tarp dviejų standartinių atšvaitų (žr. 5.03 straipsnio 2 dalį)), kuriuo radiolokaciniame atvaizde jie yra rodomi aiškiai atskirti.

2.

Mažiausias nuotolis ir nuotolio skiriamoji geba

Visais 15-1 200 m atstumais, kai nuotolio skalės yra iki 1 200 m imtinai, 15 m vienas nuo kito ta pačia krytimi esantys standartiniai atšvaitai radaro ekrane turi būti rodomi aiškiai atskirti.

3.

Funkcijų, dėl kurių gali sumažėti skiriamoji geba, turi nebūti galima įjungti, kai naudojamos nuotolio skalės iki 2 000 m.

3.03 straipsnis

Nuotolio skalės

1.

Radiolokacinėje įrangoje turi būti šios nuosekliai perjungiamos nuotolio skalės ir žiedai:

1 nuotolio

skalė 500 m, vienas žiedas kas

100 m

2 nuotolio

skalė 800 m, vienas žiedas kas

200 m

3 nuotolio

skalė 1 200 m, vienas žiedas kas

200 m

4 nuotolio

skalė 1 600 m, vienas žiedas kas

400 m

5 nuotolio

skalė 2 000 m, vienas žiedas kas

400 m

2.

Papildomos nuosekliai perjungiamos nuotolio skalės yra leidžiamos.

3.

Pasirinkta nuotolio skalė, atstumas tarp nuotolio žiedų ir kintamojo nuotolio žymeklio atstumas nurodomi metrais arba kilometrais.

4.

Nuotolio žiedų ir kintamojo nuotolio žymeklio plotis, kai nustatytas normalus skaistis, turi neviršyti 2 mm.

5.

Pazonių displėjus ir padidinti atvaizdai yra draudžiami.

3.04 straipsnis

Kintamasis nuotolio žymeklis

1.

Radiolokacinė įranga turi turėti kintamąjį nuotolio žymeklį.

2.

Nuotolio žymeklį bet kokiu atstumu turi būti galima nustatyti per aštuonias sekundes.

3.

Atstumas, kuriuo yra nustatytas kintamasis nuotolio žymeklis, turi nepasikeisti net perjungus kitas nuotolio skales.

4.

Nuotolis turi būti rodomas kaip triženklis arba keturženklis skaičius. Nuotolių iki 2 000 m tikslumas turi būti iki 10 metrų. Nuotolio žymeklio skersmuo turi atitikti skaitmeninį displėjų.

3.05 straipsnis

Kurso linija

1.

Kurso linija turi tęstis nuo radaro displėjaus taško, kuris atitinka antenos padėtį, iki radaro ekrano krašto.

2.

Kurso linijos plotis ekrano krašte turi būti ne didesnis kaip 0,5°.

3.

Radaro bloke turi būti reguliuojamas įtaisas azimutinei kampinei antenos montavimo paklaidai ištaisyti.

4.

Ištaisius kampinę paklaidą ir įjungus radaro bloką, kurso linijos nukrypimas nuo kilio linijos turi neviršyti 0,5°.

3.06 straipsnis

Nukreipimas nuo centro

1.

Kad būtų matomas ištęstinis atvaizdas į priekį, visų 3.03 straipsnio 1 dalyje nurodytų nuotolio skalių radiolokacinį atvaizdą turi būti įmanoma nukreipti nuo centro. Radiolokacinį atvaizdą nukreipus nuo centro turi būti ištęsiamas tik atvaizdas į priekį, o nukreipimas nuo centro turi būti reguliuojamas iki ne mažesnio negu 0,25 ir ne didesnio negu 0,33 faktinio ekrano skersmens dydžio.

2.

Kai ištęsiamas atvaizdas į priekį, pagal jo nuotolį turi būti pratęsiami nuotolio žiedai, o kintamasis nuotolio žymeklis turi būti reguliuojamas ir įskaitomas iki didžiausio rodomo nuotolio.

3.

Pastovus rodomo nuotolio ištęsimas į priekį pagal 1 dalį yra leidžiamas, jei faktinis vidurinės atvaizdo dalies skersmuo yra ne mažesnis nei nurodytasis 4.03 straipsnio 1 dalyje, ir jei pelengo skalė yra suprojektuota taip, kad pagal 3.08 straipsnį būtų galima nustatyti kryptį.

Tuomet 1 punkte nurodyta nukreipimo nuo centro priemonė yra nebūtina.

3.07 straipsnis

Pelengo skalė

1.

Radiolokacinės įrangos ekrano krašte turi būti pelengo skalė.

2.

Pelengo skalė turi būti suskirstyta ne mažiau kaip į 72 padalas po 5 laipsnius. 10 laipsnių žyminčios padalos turi būti akivaizdžiai ilgesnės už 5 laipsnius žyminčias padalas.

Pelengo skalės žymuo „000“ turi būti ekrano viršutinio krašto viduryje.

3.

Pelengo skalė turi būti sužymėta triženkliais skaičiais nuo 000 iki 360 laipsnių pagal laikrodžio rodyklę. Numeruojama arabiškais skaitmenimis kas 10 arba kas 30 laipsnių.

Vietoj skaičiaus „000“ gali būti aiškiai matoma rodyklė.

3.08 straipsnis

Pelengavimo priemonės

1.

Priemonės krypčiai į orientyrus nustatyti yra leidžiamos.

2.

Jei šios priemonės yra, jomis per apytiksliai 5 sekundes su ne didesne negu ± 1 laipsnio paklaida turi būti galima nustatyti kryptį į bet kurį orientyrą.

3.

Jei yra elektroninė pelengo linija:

a)

ją turi būti galima aiškiai atskirti nuo kurso linijos;

b)

ji turi būti rodoma beveik nuolat;

c)

ją turi būti galima laisvai pasukti 360 laipsnių į kairę ir į dešinę;

d)

prie ekrano krašto ji turi būti daugiausia 0,5 laipsnių pločio;

e)

ji turi tęstis nuo išeities taško iki pelengo skalės;

f)

ir turi būti galima nustatyti triženklį arba keturženklį dešimtainį laipsnių rodmenį.

4.

Jei naudojama mechaninė pelengo linija:

a)

ją turi būti galima laisvai pasukti 360 laipsnių į kairę ir į dešinę;

b)

ji turi tęstis nuo pažymėto išeities taško iki pelengo skalės;

c)

ant jos neturi būti kitų ženklų; ir

d)

ji turi būti brėžiama taip, kad be reikalo nebūtų užstojami radijo aido rodmenys.

3.09 straipsnis

Priemonės trukdžiams dėl atspindžių nuo jūros paviršiaus ir dėl lietaus mažinti

1.

Radiolokacinėje įrangoje turi būti priemonės su rankinėmis valdymo svirtimis trukdžiams dėl atspindžių nuo jūros paviršiaus ir dėl lietaus sumažinti.

2.

Trukdžių dėl atspindžių nuo jūros paviršiaus reguliatorius (STC), kai nustatyta didžiausia jo parinktis, veikia apytiksliai iki 1 200 m atstumu.

3.

Radiolokacinėje įrangoje neturi būti automatinių priemonių trukdžiams dėl atspindžių nuo jūros paviršiaus ir dėl lietaus sumažinti.

3.10 straipsnis

Kitos radiolokacinės įrangos keliamų trikdžių mažinimas

1.

Turi būti įrengiama priemonė, kurią galima įjungti ir išjungti, kitos radiolokacinės įrangos keliamiems trikdžiams mažinti.

2.

Šios priemonės naudojimas turi neslopinti naudingų orientyrų rodymo.

3.11 straipsnis

Suderinamumas su radiolokaciniais švyturiais

TJO rezoliuciją A.423 (XI) atitinkančių radiolokacinių švyturių signalai turi būti rodomi aiškiai net išjungus lietaus trukdžių slopinimą (FTC).

3.12 straipsnis

Stiprinimo reguliavimas

Stiprinimo reguliatoriaus intervalas turi būti toks, kad nustačius mažiausią trukdžių dėl atspindžių nuo jūros paviršiaus slopinimo parinktį, vandens paviršiaus judėjimas būtų aiškiai matomas ir kad stiprūs radijo aidai, kurių atspindinčiojo paviršiaus plotas yra 10 000 m2, galėtų būti nepraleidžiami bet kokiu atstumu.

3.13 straipsnis

Dažnių reguliavimas

Displėjuje turi būti reguliavimo indikatorius. Reguliavimo skalė turi būti ne trumpesnė negu 30 mm. Indikatorius turi veikti visais nuotoliais, net be radijo aidų. Indikatorius turi vienodai gerai veikti įjungus arti esančių objektų aidų stiprinimą arba slopinimą.

Turi būti įrengiamas rankinis reguliatorius reguliavimui koreguoti.

3.14 straipsnis

Ekrane rodomos orientacinės laivybos linijos ir informacija

1.

Radaro ekrane gali būti nubrėžiama tik kurso linija, pelengo linijos ir nuotolio žiedai.

2.

Be radiolokacinio atvaizdo ir informacijos apie radiolokacinės įrangos darbą, gali būti rodoma tik laivybos informacija, pavyzdžiui, tokia, kaip toliau išvardyta:

a)

posūkio kampinis greitis;

b)

laivo greitis;

c)

laivo vairo padėtis;

d)

vandens gylis;

e)

kursas pagal kompasą.

3.

Visa ekrane esanti informacija, išskyrus radiolokacinį atvaizdą, turi būti rodoma beveik statiškai, o jos atnaujinimo dažnis turi atitikti eksploatacinius reikalavimus.

4.

Displėjui ir laivybos informacijos tikslumui taikomi tie patys reikalavimai, kurie taikomi pagrindinei įrangai.

3.15 straipsnis

Sistemos jautris

Sistemos jautris turi būti toks, kad 1 200 m atstumu esantis standartinis atšvaitas po kiekvieno antenos apsisukimo būtų aiškiai matomas radiolokaciniame atvaizde. Jei tokiu pat atstumu yra 1 m2 atšvaitas, antenos apsisukimų su radijo aidu skaičiaus konkrečiu laikotarpiu ir bendro antenos apsisukimų skaičiaus per tokį pat laikotarpį, grindžiamą 100 apsisukimų, santykis (orientyrų paieškos greitis) turi būti ne mažesnis negu 0,8.

3.16 straipsnis

Orientyro maršrutas

Ankstesnės orientyrų padėtys turi būti nurodomos pažymint maršrutą.

Orientyro maršruto atvaizdas turi būti beveik ištisinis, o skaistis turi būti mažesnis negu atitinkamo orientyro; orientyro maršrutas ir radiolokacinis atvaizdas turi būti tokios pat spalvos. Maršruto pošvytis turi būti reguliuojamas pagal eksploatacinius reikalavimus, tačiau neturi trukti ilgiau negu 2 antenos apsisukimus.

Orientyro maršrutas turi nepabloginti radiolokacinio atvaizdo.

3.17 straipsnis

Pagalbiniai indikatoriai

Pagalbiniai indikatoriai turi atitikti visus navigacinei radiolokacinei įrangai taikomus reikalavimus.

4 skyrius

Būtiniausi techniniai reikalavimai, taikomi radiolokacinei įrangai

4.01 straipsnis

Valdymas

1.

Visos valdymo rankenėlės turi būti išdėstytos taip, kad jas naudojant nebūtų užstojama informacija ir nebūtų kliudoma laivavedybai naudojant radarą.

2.

Valdymo rankenėlės, kurios gali būti naudojamos įrangai išjungti arba kurios įjungtos galėtų sukelti darbo sutrikimų, turi būti apsaugomos nuo atsitiktinio naudojimo.

3.

Visos valdymo rankenėlės ir indikatoriai turi turėti neakinantį apšvietimo šaltinį, tinkamą visomis aplinkos apšvietimo sąlygomis, kurio stiprumas atskira valdymo rankenėle gali būti sumažinamas iki nulio.

4.

Turi būti atskiros tiesiogiai prieinamos šių funkcijų valdymo rankenėlės:

a)

Parengtis/įjungta;

b)

Nuotolis;

c)

Reguliavimas;

d)

Stiprinimas;

e)

Trukdžiai dėl atspindžių nuo jūros paviršiaus (STC);

f)

Trukdžiai dėl lietaus (FTC);

g)

Kintamasis nuotolio žymeklis (VRM);

h)

Žymeklis arba elektroninė pelengo linija (EBL) (jei yra);

i)

Laivo kurso rodyklės slopinimas (SHM).

Jei pirma nurodytoms funkcijoms valdyti naudojamos sukamosios valdymo rankenėlės, draudžiamas koncentriškas valdymo rankenėlių išdėstymas viena virš kitos.

5.

Bent stiprinimo, trukdžių dėl atspindžių nuo jūros paviršiaus ir trukdžių dėl lietaus valdymo rankenėlės turi būti reguliuojamos sukamąja rankenėle, kurios pasukimo poveikis prietaisams yra proporcingas pasukimo kampui.

6.

Valdymo rankenėlės turi būti įrengtos taip, kad joms judant į dešinę arba į viršų jomis valdomas kintamasis būtų didinamas, o joms judant į kairę arba žemyn — mažinamas.

7.

Jei naudojami mygtukai, juos turi būti galima apčiuopti ir valdyti pirštais. Jų išjungimas taip pat turi būti aiškiai apčiuopiamas.

8.

Šių kintamųjų skaistį turi būti galima atskirai reguliuoti nuo nulio iki eksploatacijai reikiamo dydžio:

a)

radiolokacinio atvaizdo;

b)

pastoviųjų nuotolio žiedų;

c)

kintamųjų nuotolio žiedų;

d)

pelengo skalės;

e)

pelengo linijos;

f)

laivybos informacijos, kaip nurodyta 3.14 straipsnio 2 dalyje.

9.

Jei kai kurių iš rodomų dydžių skaistis nelabai skiriasi ir jei pastovųjį nuotolio žiedą, kintamąjį nuotolio žiedą ir pelengo liniją galima išjungti atskirai vieną nuo kito, gali būti keturios skaisčio reguliavimo rankenėlės, po vieną kiekvienai iš šių dydžių grupių:

a)

radiolokacinio atvaizdo ir kurso linijos;

b)

pastoviųjų nuotolio žiedų;

c)

kintamųjų nuotolio žiedų;

d)

pelengo linijos bei pelengo skalės ir laivybos informacijos, kaip nurodyta 3.14 straipsnio 2 dalyje.

10.

Kurso linijos skaistis turi būti reguliuojamas, tačiau negali būti sumažinamas iki nulio.

11.

Kurso linijai išjungti turi būti valdymo rankenėlė su automatine grįžtimi.

12.

Apsaugos nuo trukdžių įtaisus turi būti galima nuosekliai reguliuoti nuo nulio.

4.02 straipsnis

Displėjus

1.

Radiolokacinis atvaizdas — pagal mastelį sumažintas aplinkos radijo aidų ir jų judėjimo laivo atžvilgiu, nustatytų pagal vieną antenos apsisukimą, kai laivo kilio linija ir kurso linija visuomet sutampa, atvaizdavimas displėjaus ekrane.

2.

Displėjus — tai įrangos dalis, kurioje yra ekranas.

3.

Ekranas — mažos atspindžio gebos displėjaus dalis, kurioje rodomas vien radiolokacinis atvaizdas arba radiolokacinis atvaizdas kartu su papildoma laivybos informacija.

4.

Faktinis radiolokacinio atvaizdo skersmuo — didžiausio visiškai apskrito radiolokacinio atvaizdo, kuris gali būti rodomais pelengo skalės ribose, skersmuo.

5.

Rastrinės skleisties atvaizdavimas — beveik statiškas viso antenos apsisukimo radiolokacinio atvaizdo atvaizdavimas televiziniu vaizdu.

4.03 straipsnis

Radiolokacinio atvaizdo charakteristikos

1.

Faktinis radiolokacinio atvaizdo skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 270 mm.

2.

Išorinio nuotolio žiedo skersmuo 3.03 straipsnyje nurodytose nuotolio skalėse turi būti ne mažesnis kaip 90 % faktinio radiolokacinio atvaizdo skersmens.

Antenos padėtis turi būti matoma visų nuotolio skalių radiolokaciniame atvaizde.

4.04 straipsnis

Displėjaus spalva

Displėjaus spalva pasirenkama pagal fiziologinius veiksnius. Jei ekrane gali būti atgaminamos įvairios spalvos, pats radiolokacinis atvaizdas turi būti vienspalvis. Jei atgaminamos skirtingos spalvos, jos niekur ekrane neturi susilieti dėl to, kad viena spalva uždengia kitą.

4.05 straipsnis

Vaizdo atnaujinimo dažnis ir pošvytis

1.

Displėjuje rodomas radiolokacinis atvaizdas naujausiu radiolokaciniu atvaizdu turi būti pakeičiamas per 2,5 sekundės.

2.

Kiekvienas radijo aidas ekrane turi šviesti ne trumpiau negu vieną ir ne ilgiau negu du antenos apsisukimus.

Radiolokacinio atvaizdo pošvytį galima užtikrinti dviem būdais: ištisiniu rodymu arba periodišku atvaizdo atnaujinimu. Atvaizdas turi būti periodiškai atnaujinamas ne mažesniu negu 50 Hz dažniu.

3.

Radijo aido įrašo ir jo pošvyčio skaisčio skirtumas vieno antenos apsisukimo metu turi būti kuo mažesnis.

4.06 straipsnis

Displėjaus tiesiškumas

1.

Radiolokacinio atvaizdo tiesiškumo paklaida turi neviršyti 5 %.

2.

Visais nuotoliais iki 2 000 m nejudanti tiesi kranto linija 30 m atstumu nuo radaro antenos turi būti rodoma kaip tiesi ištisinė radijo aido konfigūracija be pastebimų iškraipymų.

4.07 straipsnis

Nuotolio ir azimuto matavimų tikslumas

1.

Atstumas iki orientyro kintamaisiais arba pastoviaisiais nuotolio žiedais turi būti nustatomas ± 10 m arba ± 1,5 % tikslumu, pasirenkant didesniąją iš šių verčių.

2.

Objekto pelengo kampo vertė nuo tikrosios vertės turi nesiskirti daugiau kaip 1 laipsniu.

4.08 straipsnis

Antenos charakteristikos ir spinduliavimo spektras

1.

Antena ir jos varomoji sistema turi būti tokios, kad užtikrintų tinkamą veikimą, kai vėjo greitis yra ne didesnis kaip 100 km per valandą.

2.

Antenos varomoji sistema turi turėti avarinį jungiklį, kuriuo galima išjungti siųstuvą ir sukamojo mechanizmo pavarą.

3.

Horizontalusis antenos spinduliavimas viena kryptimi turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

– 3 dB, pagrindinės skilties plotis — daugiausia 1,2 laipsnio;

b)

– 20 dB, pagrindinės skilties plotis — daugiausia 3,0 laipsniai;

c)

šoninės skilties silpninimas ± 10 laipsnių plote aplink pagrindinę skiltį — ne mažiau negu – 25 dB;

d)

šoninės skilties silpninimas toliau negu ± 10 laipsnių aplink pagrindinę skiltį — ne mažiau negu – 32 dB.

4.

Vertikalusis antenos spinduliavimas viena kryptimi turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

– 3 dB, pagrindinės skilties plotis — daugiausia 30 laipsnių;

b)

pagrindinės skilties didžiausias plotis turi būti horizontalioje ašyje;

c)

šoninės skilties silpninimas — ne mažesnis negu – 25 dB.

5.

Spinduliuojama aukštų dažnių energija turi būti horizontaliai poliarizuota.

6.

Įrangos eksploatacinis dažnis turi būti daugiau kaip 9 GHz diapazone, kuris pagal galiojančius TTS radijo reglamentus skirtas laivybos radiolokacinei įrangai.

7.

Antenos spinduliuojamos aukštų dažnių energijos dažnių spektras turi atitikti TTS radijo reglamentus.

5 skyrius

Radiolokacinės įrangos bandymų sąlygos ir metodai

5.01 straipsnis

Sauga, apkrovos geba ir trikdžių sklaidymas

Elektros energijos tiekimas, sauga, laivų įrangos tarpusavio trikdžiai, saugus atstumas nuo kompaso, atsparumas oro sąlygų įtakai, mechaninis stipris, poveikis aplinkai ir girdimo triukšmo emisija išbandomi pagal IEC 945 leidinį „Bendrieji reikalavimai jūrų navigacinei įrangai“.

5.02 straipsnis

Parazitinis spinduliavimas ir elektromagnetinis suderinamumas

1.

Parazitinis spinduliavimas matuojamas 30-2 000 MHz dažnių diapazone pagal IEC 945 leidinį „Jūrų navigacinės įrangos trikdžiai“.

Turi būti laikomasi 2.02 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

2.

Turi būti laikomasi 2.02 straipsnio 2 dalies elektromagnetinio suderinamumo reikalavimų.

5.03 straipsnis

Bandymų tvarka

1.

2 priede pavaizduotas radiolokacinės įrangos bandymo laukas turi būti ne mažiau negu 1,5 km ilgio ir 0,3 km pločio nebanguoto vandens plote arba lygiaverčių atspindžio savybių vietovėje.

2.

Standartinis atšvaitas — tai radaro atšvaitas, kurio ekvivalentinis radaro skerspjūvis yra 10 m2, kai bangų ilgis yra 3,2 cm.

Triašio radaro atšvaito su trikampėmis paviršiaus plokštumomis ekvivalentinis radaro skerspjūvis (sigma), kai dažnis lygus 9 GHz (3,2 cm), apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Formula

a

=

kraštinės ilgis, m

Standartinio atšvaito su trikampėmis paviršiaus plokštumomis kraštinės ilgis a = 0,222 m.

Nuotolio ir nustatymo gebos bandymui naudojamų atšvaitų matmenys, kai bangų ilgis yra 3,2 cm, taip pat naudojami, kai bandomos radiolokacinės įrangos bangų ilgis yra ne 3,2 cm.

3.

Standartiniai atšvaitai išdėstomi 15 m, 30 m, 45 m, 60 m, 85 m, 300 m, 800 m, 1 170 m, 1 185 m ir 1 200 m atstumu nuo antenos.

Šalia 85 m atstumu esančio standartinio atšvaito 5 m atstumu stačiu kampu į pelengo liniją abiejose pusėse pastatomi standartiniai atšvaitai.

Šalia 300 m atstumu esančio standartinio atšvaito 18 m atstumu stačiu kampu į pelengo liniją pastatomas atšvaitas, kurio ekvivalentinis radaro skerspjūvis yra 300 m2.

Kiti atšvaitai, kurių ekvivalentinis radaro skerspjūvis yra 1 m2 ir 1 000 m2, išdėstomi ne mažiau kaip 15 laipsnių azimutiniu kampu vienas kito atžvilgiu tokiu pat 300 m atstumu nuo antenos.

Šalia 1 200 m atstumu esančio standartinio atšvaito 30 m atstumu stačiu kampu į pelengo liniją abiejose pusėse išdėstomi standartiniai atšvaitai ir atšvaitas, kurio radaro skerspjūvis yra 1 m2.

4.

Radiolokacinė įranga sureguliuojama taip, kad atvaizdas būtų kuo geresnės kokybės. Stiprinimas sureguliuojama taip, kad iškart už apsaugos nuo trukdžių veikimo nuotolio zonos triukšmas nebebūtų matomas.

Nustatoma mažiausia trukdžių dėl atspindžių nuo jūros paviršiaus slopinimo valdymo rankenėlės (STC) parinktis, o trukdžių dėl lietaus slopinimo valdymo rankenėlė (FTC) turi būti išjungta. Visų atvaizdo kokybei įtakos turinčių valdymo rankenėlių padėtis nustačius konkretų antenos aukštį nekeičiama visą bandymą; jos tinkamai užfiksuojamos.

5.

Nustatomas pageidaujamas antenos aukštis 5-10 m virš vandens arba žemės paviršiaus. Atšvaitai statomi tokiame aukštyje virš vandens arba žemės paviršiaus, kad jų faktinis radiolokacinis atsakas atitiktų 2 punkte nurodytą vertę.

6.

Visi pasirinktu nuotoliu išdėstyti atšvaitai visais atstumais iki 1 200 m imtinai turi būti rodomi ekrane vienu metu, kaip aiškiai atskirti orientyrai, neatsižvelgiant į bandymo lauko azimutinę padėtį kurso linijos atžvilgiu.

Radiolokacinių švyturių signalai, kaip aprašyta 3.11 straipsnyje, turi būti rodomi aiškiai.

Visi šiose nuostatose nurodyti reikalavimai turi būti įvykdyti, kai antenos aukštis yra 5-10 m; leidžiamas tik būtinas valdymo rankenėlių reguliavimas.

5.04 straipsnis

Antenų matavimai

Antenos charakteristikos matuojamos pagal IEC 936 leidinį „Laivų radaras“.

I priedėlis

Kampinė skiriamoji geba iki 1 200 m nuotolio imtinai

 

II priedėlis

Bandymų laukas radiolokacinės įrangos skiriamajai gebai nustatyti

 

IV DALIS

BŪTINIAUSI REIKALAVIMAI, TAIKOMI VIDAUS VANDENŲ LAIVUOSE NAUDOJAMIEMS POSŪKIO KAMPINIO GREIČIO INDIKATORIAMS, IR JŲ BANDYMŲ SĄLYGOS

Turinys

1 skyrius

Bendroji dalis

1.01 straipsnis

Taikymo sritis

1.02 straipsnis

Posūkio kampinio greičio indikatoriaus paskirtis

1.03 straipsnis

Patvirtinimo bandymai

1.04 straipsnis

Paraiška dėl patvirtinimo bandymo

1.05 straipsnis

Tipo tvirtinimas

1.06 straipsnis

Įrangos ženklinimas ir patvirtinimo numeris

1.07 straipsnis

Gamintojo pareiškimas

1.08 straipsnis

Patvirtintos įrangos pakeitimai

2 skyrius

Bendrieji būtiniausi reikalavimai, taikomi posūkio kampinio greičio indikatoriams

2.01 straipsnis

Konstrukcija, projektas

2.02 straipsnis

Parazitinis spinduliavimas ir elektromagnetinis suderinamumas

2.03 straipsnis

Valdymas

2.04 straipsnis

Eksploatacijos instrukcijos

2.05 straipsnis

Įrengimas ir eksploataciniai bandymai

3 skyrius

Būtiniausi eksploataciniai reikalavimai, taikomi posūkio kampinio greičio indikatoriams

3.01 straipsnis

Posūkio kampinio greičio indikatoriaus eksploatacinė parengtis

3.02 straipsnis

Posūkio kampinio greičio rodmuo

3.03 straipsnis

Matavimo ribos

3.04 straipsnis

Rodomo posūkio kampinio greičio tikslumas

3.05 straipsnis

Jautris

3.06 straipsnis

Darbo stebėsena

3.07 straipsnis

Nejautrumas kitiems įprastiems laivo manevrams

3.08 straipsnis

Nejautrumas magnetiniams laukams

3.09 straipsnis

Pagalbiniai indikatoriai

4 skyrius

Būtiniausi techniniai reikalavimai, taikomi posūkio kampinio greičio indikatoriams

4.01 straipsnis

Valdymas

4.02 straipsnis

Slopintuvai

4.03 straipsnis

Papildomos įrangos prijungimas

5 skyrius

Posūkio kampinio greičio indikatorių bandymų sąlygos ir tvarka

5.01 straipsnis

Sauga, apkrovos geba ir trikdžių sklaidymas

5.02 straipsnis

Parazitinis spinduliavimas ir elektromagnetinis suderinamumas

5.03 straipsnis

Bandymų tvarka

Priedėlis

Didžiausios leistinos posūkio kampinio greičio indikatorių rodmenų paklaidos

1 skyrius

Bendroji dalis

1.01 straipsnis

Taikymo sritis

Šiose nuostatose išdėstomi vidaus vandenų laivuose naudojamų posūkio kampinio greičio indikatorių būtiniausi techniniai ir eksploataciniai reikalavimai bei bandymų atitikčiai šiems būtiniausiems reikalavimams nustatyti sąlygos.

1.02 straipsnis

Posūkio kampinio greičio indikatoriaus paskirtis

Posūkio kampinio greičio indikatoriaus paskirtis — palengvinti laivo vedimą naudojant radarą ir išmatuoti bei rodyti laivo posūkio į kairiojo arba dešiniojo borto pusę kampinį greitį.

1.03 straipsnis

Patvirtinimo bandymai

Posūkio kampinio greičio indikatoriai laivuose negali būti montuojami tol, kol tipo bandymu nebus nustatyta, kad jie atitinka šiose nuostatose nustatytus būtiniausius reikalavimus.

1.04 straipsnis

Paraiška dėl patvirtinimo bandymo

1.

Paraiškos dėl posūkio kampinio greičio indikatorių tipo bandymo pateikiamos vienos iš valstybių narių kompetentingai bandymų institucijai.

Kompetentingos bandymų institucijos nurodomos Komitetui.

2.

Prie kiekvienos paraiškos pridedami šie dokumentai:

a)

du išsamaus techninio aprašymo egzemplioriai;

b)

du visų įrengimo ir eksploatacijos dokumentų rinkiniai;

c)

du naudojimo vadovo egzemplioriai.

3.

Pareiškėjas bandymais nustato arba pasirūpina, kad būtų nustatyta, kad radiolokacinė įranga atitinka šių nuostatų būtiniausius reikalavimus.

Bandymo rezultatai ir matavimo protokolai turi būti pridėti prie paraiškos.

Šiuos dokumentus ir bandymo metu gautą informaciją saugo kompetentinga bandymų institucija.

4.

Atliekant patvirtinimo bandymą, „pareiškėjas“ — tai juridinis arba fizinis asmuo, kurio pavadinimas (vardas, pavardė), prekės ženklas arba kitas tapatybės nustatymo ženklas naudojamas gaminant išbandyti pateiktą įrangą arba ja prekiaujant.

1.05 straipsnis

Tipo patvirtinimas

1.

Jei įrangos tipo bandymo rezultatai teigiami, kompetentinga bandymų institucija išduoda atitikties liudijimą.

Jei įranga būtiniausių reikalavimų neatitinka, pareiškėjui raštu pranešamos atsisakymo išduoti tipo patvirtinimą priežastys.

Patvirtinimą suteikia kompetentinga institucija.

Kompetentinga institucija apie jos patvirtintą įrangą praneša Komitetui.

2.

Kiekviena bandymų institucija turi teisę bet kuriuo metu iš produkcijos serijos pasirinkti įrangą patikrinimui atlikti.

Jei šiuo patikrinimu nustatomi įrangos defektai, tipo patvirtinimas gali būti panaikintas.

Tipo patvirtinimą panaikina jį išdavusi institucija.

3.

Tipo patvirtinimas galioja 10 metų; paprašius jo galiojimas gali būti pratęstas.

1.06 straipsnis

Įrangos ženklinimas ir patvirtinimo numeris

1.

Ant kiekvienos įrangos sudedamosios dalies taip, kad nebūtų galima ištrinti, pažymimas gamintojo pavadinimas, prekybinė įrangos paskirtis, įrangos tipas ir serijos numeris.

2.

Kompetentingos institucijos suteiktas patvirtinimo numeris ant valdymo pulto pažymimas taip, kad jo nebūtų galima ištrinti ir kad sumontavus įrangą jis būtų aiškiai matomas.

Patvirtinimo numerio sudedamosios dalys:

e-NN-NNN

(e= Europos Sąjunga

NN= patvirtinimo šalies kodas, kuriame

1 =

Vokietija

18 =

Danija

2 =

Prancūzija

20 =

Lenkija

3 =

Italija

21 =

Portugalija

4 =

Nyderlandai

23 =

Graikija

5 =

Švedija

24 =

Airija

6 =

Belgija

26 =

Slovėnija

7 =

Vengrija

27 =

Slovakija

8 =

Čekija

29 =

Estija

9 =

Ispanija

32 =

Latvija

11 =

Jungtinė Karalystė

36 =

Lietuva

12 =

Austrija

49 =

Kipras

13 =

Liuksemburgas

50 =

Malta

17 =

Suomija

 

NNN= triženklis numeris, kurį nustato kompetentinga institucija.)

3.

Patvirtinimo numeris naudojamas tik kartu su atitinkamu patvirtinimu.

Pagaminti ir pritvirtinti patvirtinimo numerį yra pareiškėjo pareiga.

4.

Kompetentinga institucija apie suteiktą patvirtinimo numerį nedelsdama informuoja Komitetą.

1.07 straipsnis

Gamintojo pareiškimas

Prie kiekvieno įrangos vieneto pridedamas gamintojo pareiškimas, kad ji atitinka galiojančius būtiniausius reikalavimus ir kad ji visais atžvilgiais yra tokia pat kaip bandymams pateikta įranga.

1.08 straipsnis

Patvirtintos įrangos pakeitimai

1.

Jau patvirtintoje įrangoje padarius pakeitimą, tipo patvirtinimas panaikinamas.

Jei planuojama daryti pakeitimus, išsami informacija apie tai raštu siunčiama kompetentingai bandymų institucijai.

2.

Kompetentinga bandymų institucija sprendžia, ar patvirtinimą galima taikyti toliau, ar būtina atlikti patikrinimą arba naują tipo bandymą. Jei suteikiamas naujas patvirtinimas, skiriamas naujas patvirtinimo numeris.

2 skyrius

Bendrieji būtiniausi reikalavimai, taikomi posūkio kampinio greičio indikatoriams

2.01 straipsnis

Konstrukcija, projektas

1.

Posūkio kampinio greičio indikatoriai turi būti tinkami eksploatuoti vidaus vandenų laivuose.

2.

Įrangos konstrukcija ir projektas turi atitikti šiuolaikinius techninius reikalavimus, tiek mechaniniu, tiek elektros požiūriu.

3.

Jei šios direktyvos II priede arba šiose nuostatose tai nėra konkrečiai numatyta, elektros energijos tiekimui, saugai, laivų įrangos tarpusavio trikdžiams, saugiam atstumui nuo kompaso, atsparumui oro sąlygų poveikiui, mechaniniam stipriui, poveikiui aplinkai, girdimo triukšmo emisijai ir įrangos ženklinimui taikomi IEC 945 leidinyje „Bendrieji reikalavimai jūrų navigacinei įrangai“ pateikiami reikalavimai ir bandymo metodai.

Be to, įranga turi atitikti visus šių nuostatų reikalavimus esant 0-40 °C aplinkos temperatūrai.

2.02 straipsnis

Parazitinis spinduliavimas ir elektromagnetinis suderinamumas

1.

30-2 000 MHz dažnių diapazone parazitinio spinduliavimo lauko stiprumas turi neviršyti 500 μV/m.

156-165 MHz, 450-470 MHz ir 1,53-1,544 GHz dažnių diapazonuose lauko stiprumas turi neviršyti 15 μV/m. Šis lauko stiprumas taikomas 3 metrų bandymo atstumu nuo bandomos įrangos.

2.

Įranga turi atitikti būtiniausius reikalavimus, kai elektromagnetinio lauko stiprumas šalia bandomos įrangos 30-2 000 MHz dažnių diapazone yra iki 15 V/m.

2.03 straipsnis

Valdymas

1.

Įranga neturi turėti daugiau valdymo rankenėlių negu būtina jai tinkamai valdyti.

Valdymo rankenėlių konstrukcija, ženklinimas ir valdymas turi būti toks, kad jas būtų galima paprastai, aiškiai ir greitai valdyti. Jos išdėstomos taip, kad būtų kuo labiau išvengta įrangos valdymo klaidų.

Įprastai eksploatacijai nebūtinos valdymo rankenėlės neturi nebūti tiesiogiai prieinamos.

2.

Visos valdymo rankenėlės ir indikatoriai turu būti paženklinti simboliais ir (arba) ženklais anglų kalba. Simboliai turi atitikti IEC leidinio Nr. 417 reikalavimus.

Visi skaitmenys ir raidės turi būti ne mažesni kaip 4 mm aukščio. Jei galima įrodyti, kad dėl techninių priežasčių nėra įmanoma pažymėti 4 mm aukščio skaitmenimis ir raidėmis ir jei eksploatacijos požiūriu priimtini mažesni skaitmenys ir raidės, juos leidžiama sumažinti iki 3 mm.

3.

Įranga turi būti suprojektuota taip, kad dėl įrangos valdymo klaidų negalėtų atsirasti gedimų.

4.

Pagal būtiniausius reikalavimus nebūtinos papildomos funkcijos, pavyzdžiui, prijungimo prie kitos įrangos priemonės, įdiegiamos taip, kad įranga visomis sąlygomis atitiktų būtiniausius reikalavimus.

2.04 straipsnis

Eksploatacijos instrukcijos

Išsamus naudojimo vadovas pridedamas prie kiekvieno įrangos vieneto. Jis pateikiamas anglų, prancūzų, olandų ir vokiečių kalbomis, ir jame turi būti bent ši informacija:

a)

įjungimas ir eksploatacija;

b)

techninė priežiūra ir einamasis remontas;

c)

bendrosios saugos instrukcijos.

2.05 straipsnis

Įrengimas ir eksploataciniai bandymai

1.

Įranga įrengiama, keičiama ir jos eksploataciniai bandymai atliekami pagal V dalies reikalavimus.

2.

Įrenginio kryptis kilio linijos atžvilgiu turi būti nurodoma posūkio kampinio greičio indikatoriaus jutiklio bloke. Kad būtų užtikrintas kuo didesnis nejautrumas kitiems įprastiems laivo manevrams, turi būti pateikiamos įrengimo instrukcijos.

3 skyrius

Būtiniausi eksploataciniai reikalavimai, taikomi posūkio kampinio greičio indikatoriams

3.01 straipsnis

Posūkio kampinio greičio indikatoriaus eksploatacinė parengtis

1.

Praėjus keturioms minutėms nuo įjungimo posūkio kampinio greičio indikatorius turi būti visiškai parengtas dirbti ir veikti taip, kad neviršytų privalomų leistinų tikslumo nuokrypių.

2.

Įspėjamasis signalas turi rodyti, kad indikatorius yra įjungtas. Posūkio kampinio greičio indikatorių turi būti galima vienu metu stebėti ir valdyti.

3.

Bevielės nuotolinio valdymo priemonės draudžiamos.

3.02 straipsnis

Posūkio kampinio greičio rodmuo

1.

Posūkio kampinis greitis rodomas sugraduotoje tiesinėje skalėje, kurios nulio taškas yra viduryje. Žiūrint į indikatorių turi būti galima reikalingu tikslumu nustatyti kryptį ir posūkio kampinį greitį. Leidžiami rodykliniai indikatoriai ir histogramos.

2.

Indikatoriaus skalė turi būti ne mažiau kaip 20 cm ilgio ir gali būti apvali arba tiesinė.

Tiesinės skalės gali būti išdėstomos tik horizontaliai.

3.

Vien skaitmeniniai indikatoriai draudžiami.

3.03 straipsnis

Matavimo ribos

Posūkio kampinio greičio indikatoriuose gali būti viena ar kelios matavimo ribos. Rekomenduojamos šios matavimo ribos:

 

30°/min,

 

60°/min,

 

90°/min,

 

180°/min,

 

300°/min.

3.04 straipsnis

Rodomo posūkio kampinio greičio tikslumas

Rodomas posūkio kampinis greitis nuo išmatuojamos didžiausios vertės turi nesiskirti daugiau kaip 2 % arba nuo tikrosios vertės turi nesiskirti daugiau kaip 10 %, pasirenkant didesniąją iš jų (žr. priedėlį).

3.05 straipsnis

Jautris

Eksploatacinė riba turi būti mažesnė už kampinio greičio pokytį, lygų l % nurodytos vertės, arba jam lygi.

3.06 straipsnis

Darbo stebėsena

1.

Jei posūkio kampinio greičio indikatoriaus tikslumas neatitinka reikalaujamo tikslumo intervalo, tai turi būti nurodyta.

2.

Jei naudojamas giroskopas, indikatorius duoda signalą apie kritinį giroskopo sukimosi greičio sumažėjimą. Kritinis giroskopo sukimosi greičio sumažėjimas yra toks, dėl kurio tikslumas sumažėja 10 %.

3.07 straipsnis

Nejautrumas kitiems įprastiems laivo manevrams

1.

Dėl šoninio laivo supimo iki 10°, kai jo posūkio kampinis greitis yra iki 4° per sekundę, neturi atsirasti nustatytus leistinus nuokrypius viršijančių matavimo paklaidų.

2.

Dėl smūgių, pavyzdžiui, galinčių pasitaikyti laivui priplaukiant prie krantinės, neturi atsirasti nustatytus leistinus nuokrypius viršijančių matavimo paklaidų.

3.08 straipsnis

Nejautrumas magnetiniams laukams

Posūkio kampinio greičio indikatorius turi būti nejautrus laive paprastai sukuriamiems magnetiniams laukams.

3.09 straipsnis

Pagalbiniai indikatoriai

Pagalbiniai indikatoriai turi atitikti visus posūkio kampinio greičio indikatoriams taikomus reikalavimus.

4 skyrius

Būtiniausi techniniai reikalavimai, taikomi posūkio kampinio greičio indikatoriams

4.01 straipsnis

Valdymas

1.

Visos valdymo rankenėlės turi būti išdėstytos taip, kad jas naudojant nebūtų užstojama informacija ir nebūtų kliudoma laivavedybai naudojant radarą.

2.

Visos valdymo rankenėlės ir indikatoriai turi turėti neakinantį apšvietimo šaltinį, tinkamą visomis aplinkos apšvietimo sąlygomis, kurio stiprumas atskira valdymo rankenėle gali būti sumažinamas iki nulio.

3.

Valdymo rankenėlės turi būti įrengtos taip, kad joms judant į dešinę arba į viršų jomis valdomas kintamasis būtų didinamas, o joms judant į kairę arba žemyn — mažinamas.

4.

Jei naudojami mygtukai, juos turi būti galima apčiuopti ir valdyti pirštais. Jų išjungimas taip pat turi būti aiškiai apčiuopiamas.

4.02 straipsnis

Slopintuvai

1.

Esant kritinėms vertėms, jutiklių sistema turi būti slopinama. Slopinimo konstanta (63 % ribinės vertės) turi neviršyti 0,4 sekundės.

2.

Esant kritinėms vertėms, indikatorius turi būti slopinamas.

Leidžiamos valdymo rankenėlės slopinimui didinti.

Slopinimo konstanta jokiomis aplinkybėmis negali viršyti penkių sekundžių.

4.03 straipsnis

Papildomos įrangos prijungimas

1.

Jei posūkio kampinio greičio indikatorių galima prijungti prie pagalbinių indikatorių arba panašios įrangos, posūkio kampinio greičio rodmenis turi būti galima toliau naudoti kaip elektros signalą.

Posūkio kampinis greitis turi būti toliau rodomas esant galvaninei įžeminimo izoliacijai, atitinkančiai 20 mV/laipsniui ± 5 % analoginę įtampą, ir 100 omų didžiausiai vidinei varžai.

Poliškumas turi būti teigiamas, kai laivas sukasi į dešiniojo borto pusę, ir neigiamas, kai jis sukasi į kairiojo borto pusę.

Eksploatacinė riba turi neviršyti 0,3°/min.

Nulinė paklaida turi neviršyti 1°/min, kai temperatūra yra 0-40 °C.

Išeinamojo signalo parazitinė įtampa, matuojama 10 Hz praleidimo juostos žemų dažnių filtru, įjungus indikatorių ir kai jutiklio neveikia judėjimas, turi neviršyti 10 mV.

Posūkio kampinio greičio signalas turi būti gaunamas be papildomo slopinimo, viršijančio 4.02 straipsnio 1 dalyje nurodytas ribas.

2.

Turi būti įrengtas išorinio pavojaus signalo jungiklis. Šis jungiklis turi būti įrengtas kaip indikatoriaus galvaninės izoliacijos išjungiklis.

Išorinio pavojaus signalas įjungiamas kontaktų jungimu:

a)

jei posūkio kampinio greičio indikatorius yra atjungtas; arba

b)

jei posūkio kampinio greičio indikatorius neveikia; arba

c)

jei dėl per didelės klaidos suveikė valdymo priemonė (3.06 straipsnis).

5 skyrius

Posūkio kampinio greičio indikatorių bandymų sąlygos ir tvarka

5.01 straipsnis

Sauga, apkrovos geba ir trikdžių sklaidymas

Elektros energijos tiekimas, sauga, laivų įrangos tarpusavio trikdžiai, saugus atstumas nuo kompaso, atsparumas oro sąlygų įtakai, mechaninis stipris, poveikis aplinkai ir girdimo triukšmo emisija išbandomi pagal IEC 945 leidinį „Bendrieji reikalavimai jūrų navigacinei įrangai“.

5.02 straipsnis

Parazitinis spinduliavimas ir elektromagnetinis suderinamumas

1.

Parazitinis spinduliavimas matuojamas 3-2 000 MHz dažnių diapazone pagal IEC 945 leidinį „Jūrų navigacinės įrangos trikdžiai“.

Turi būti laikomasi 2.02 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

2.

Turi būti laikomasi 2.02 straipsnio 2 dalies elektromagnetinio suderinamumo reikalavimų.

5.03 straipsnis

Bandymų tvarka

1.

Posūkio kampinio greičio indikatoriai turi būti pradedami naudoti ir išbandomi nominaliomis ir ribinėmis sąlygomis. Tai darant iki nustatytos ribinės vertės būti išbandoma eksploatacinės įtampos ir aplinkos temperatūros įtaka.

Be to, radijo siųstuvais netoli indikatorių sukuriami didžiausi magnetiniai laukai.

2.

1 punkte aprašytomis sąlygomis indikatoriaus paklaidos turi neviršyti priedėlyje nurodytų leistinų nuokrypių.

Turi būti įvykdyti visi kiti reikalavimai.

Priedėlis

Didžiausios leistinos posūkio kampinio greičio indikatorių rodmenų paklaidos

Image

V DALIS

VIDAUS VANDENŲ LAIVUOSE NAUDOJAMOS RADIOLOKACINĖS ĮRANGOS IR POSŪKIO KAMPINIO GREIČIO INDIKATORIŲ ĮRENGIMO IR EKSPLOATACINIŲ BANDYMŲ REIKALAVIMAI

Turinys

1 straipsnis

Taikymo sritis

2 straipsnis

Įrangos patvirtinimas

3 straipsnis

Patvirtintos specializuotos įmonės

4 straipsnis

Reikalavimai laivo elektros energijos tiekimui

5 straipsnis

Radaro antenos įrengimas

6 straipsnis

Displėjaus ir valdymo blokų įrengimas

7 straipsnis

Posūkio kampinio greičio indikatoriaus įrengimas

8 straipsnis

Padėties jutiklio įrengimas

9 straipsnis

Įrengimas ir eksploatacinis bandymas

10 straipsnis

Įrengimo ir eksploatacinių savybių sertifikatas

Priedėlis

Radiolokacinės įrangos ir posūkio kampinio greičio indikatorių įrengimo ir eksploatacinių savybių sertifikato pavyzdys

1 straipsnis

Taikymo sritis

Šių reikalavimų tikslas — užtikrinti, kad siekiant Bendrijos vidaus vandenų keliuose užtikrinti saugą ir tvarkingą laivavedybą naudojant radarus, navigacinė radiolokacinė įranga ir posūkio kampinio greičio indikatoriai būtų įdiegti pagal optimalius techninius bei ergonominius standartus ir kad įdiegus būtų atliekami eksploataciniai bandymai. Vidaus vandenų ECDIS įranga, kuri gali būti naudojama navigacijos režimu, laikoma navigacine radiolokacine įranga, kaip apibrėžta šiose nuostatose.

2 straipsnis

Įrangos patvirtinimas

Laivavedybai Bendrijos vidaus vandenų keliais naudojant radarą leidžiama įrengti tik pagal taikomas šios direktyvos arba Laivybos Reino upe centrinės komisijos nuostatas patvirtintą ir patvirtinimo numeriu pažymėtą įrangą.

3 straipsnis

Patvirtintos specializuotos įmonės

1.

Radiolokacinę įrangą ir posūkio kampinio greičio indikatorius įrengia, keičia, remontuoja arba jų techninę priežiūrą atlieka tik pagal 1 straipsnį kompetentingos institucijos patvirtintos specializuotos įmonės.

2.

Kompetentinga institucija gali suteikti patvirtinimą ribotam laikotarpiui ir bet kuriuo metu gali jį panaikinti, jei nebevykdomi 1 straipsnio reikalavimai.

3.

Kompetentinga institucija apie jos patvirtintas įmones nedelsdama praneša Komitetui.

4 straipsnis

Reikalavimai laivo elektros energijos tiekimui

Visi elektros energijos tiekimo radiolokacinei įrangai ir posūkio kampinio greičio indikatoriams laidai turi turėti atskirus saugą užtikrinančius įtaisus ir, jei įmanoma, turi būti apsaugoti nuo gedimų.

5 straipsnis

Radaro antenos įrengimas

1.

Radaro antena įrengiama kuo arčiau išilginės laivo linijos. Netoli antenos turi nebūti kliūčių, sukeliančių klaidinančius aidus arba nepageidaujamus šešėlius; prireikus antenos montuojamos ant priekinio antstato. Radaro antena turi būti pakankamai tvirtai sumontuojama ir įtvirtinama eksploatacinėje padėtyje, kad radiolokacinė įranga galėtų veikti laikantis reikalaujamų tikslumo ribų.

2.

Ištaisius montavimo kampinę paklaidą ir įjungus įrangą, skirtumas tarp kurso linijos ir laivo išilginės linijos turi būti ne didesnis kaip 1 laipsnis.

6 straipsnis

Displėjaus ir valdymo bloko įrengimas

1.

Displėjus ir valdymo blokas vairinėje įrengiami taip, kad nebūtų sunkumų vertinant radiolokacinį atvaizdą ir valdant įrangą. Azimutinė radiolokacinio atvaizdo padėtis turi atitikti normalią apylinkių padėtį. Spaustuvai ir reguliuojamieji valdymo pultai turi būti tokios konstrukcijos, kad juos būtų galima užfiksuoti bet kokioje padėtyje taip, kad nevibruotų.

2.

Vedant laivą naudojant radarą dirbtinis apšvietimas turi neatsispindėti radaro operatoriaus kryptimi.

3.

Jei valdymo blokas nėra displėjaus bloko dalis, jis turi būti įmontuotas į korpusą ne toliau kaip 1 metro atstumu nuo displėjaus. Bevielės nuotolinio valdymo priemonės draudžiamos.

4.

Jei yra sumontuoti pagalbiniai indikatoriai, jie turi atitikti navigacinei radiolokacinei įrangai taikomus reikalavimus.

7 straipsnis

Posūkio kampinio greičio indikatoriaus įrengimas

1.

Jutiklių sistema įrengiama horizontaliai, kuo arčiau laivo vidurio ir sulygiuota su išilgine laivo linija. Jos įrengimo vieta turi būti kuo labiau apsaugota nuo vibracijos ir veikiama nedidelių temperatūros svyravimų. Jei įmanoma, indikatoriaus blokas turi būti montuojamas virš radaro displėjaus.

2.

Jei yra sumontuoti pagalbiniai indikatoriai, jie turi atitikti posūkio kampinio greičio indikatoriams taikomus reikalavimus.

8 straipsnis

Padėties jutiklio įrengimas

Padėties jutiklis (pvz., DGPS antena) turi būti įrengiamas taip, kad būtų užtikrintas jo veikimas kuo didesniu tikslumu ir kad jam neigiamos įtakos neturėtų laivo antstatai ir perdavimo įranga.

9 straipsnis

Įrengimas ir eksploatacinis bandymas

Prieš pirmą kartą įjungiant įrangą, ją įrengus arba pratęsus ar iš naujo išdavus laivo apžiūros sertifikatą (išskyrus, kai tai daroma pagal šios direktyvos II priedo 2.09 straipsnio 2 dalį) bei po kiekvieno laive padaryto pakeitimo, kuris gali turėti įtakos įrangos eksploatacinėms sąlygoms, kompetentinga institucija arba įgaliota įmonė pagal 3 straipsnį atlieka įrengimo ir eksploatacinį bandymą. Turi būti įvykdytos šios sąlygos:

a)

elektros energijos tiekimas turi turėti atskirą saugos įtaisą;

b)

eksploatacinė įtampa turi neviršyti leistino nuokrypio (III dalies 2.01 straipsnis);

c)

laidai ir jų instaliacija turi atitikti šios direktyvos II priedo ir prireikus ADNR nuostatas;

d)

antenos apsisukimų per minutę skaičius turi būti ne mažesnis kaip 24;

e)

netoli antenos turi nebūti kliūčių, kurios kliudytų laivybai;

f)

antenos apsauginis išjungiklis turi būti geros eksploatacinės būklės;

g)

displėjai, posūkio kampinio greičio indikatoriai ir valdymo pultai turi būti išdėstyti ergonomiškai; juos turi būti lengva naudoti;

h)

radiolokacinės įrangos kurso linija nuo išilginės laivo linijos turi nenukrypti daugiau kaip 1 laipsniu;

i)

nuotolio ir azimutinių displėjų tikslumas turi atitikti reikalavimus (matavimai naudojant žinomus orientyrus);

k)

trumpųjų nuotolių teisiškumas (stūmimas ir traukimas) turi būti teisingas;

l)

rodomas mažiausias nuotolis turi būti 15 metrų arba mažesnis;

m)

atvaizdo centras turi būti matomas, o jo skersmuo turi neviršyti 1 mm;

n)

turi nebūti klaidinančių aidų, kuriuos sukelia atspindžiai, ir nepageidaujamų šešėlių kurso linijoje, arba jie turi nepabloginti laivybos saugos;

o)

trukdžių dėl atspindžių nuo jūros paviršiaus ir trukdžių dėl lietaus slopintuvai (STC ir FTC išankstinė parinktis) ir su jais susijusios valdymo rankenėlės turi tinkamai veikti;

p)

stiprinimo reguliatorius turi būti tinkamos eksploatacinės būklės;

q)

vaizdo fokusavimas ir ryškumas turi būti tinkamas;

r)

laivo posūkio kryptis turi būti tokia, kaip nurodyta posūkio kampinio greičio indikatoriuje, o nulinė padėtis tiesiai į priekį turi būti teisinga;

s)

radiolokacinė įranga turi būti nejautri laivo radijo įrangos siunčiamiems signalams arba kitų laive esančių šaltinių keliamiems trikdžiams;

t)

radiolokacinė įranga ir (arba) posūkio kampinio greičio indikatorius turi netrikdyti kitos laivo įrangos darbo.

Be to, vidaus vandenų ECDIS įrangos atveju:

u)

statistinė padėties paklaida, turinti įtakos jūrlapiui, turi neviršyti 2 m;

v)

statistinė fazinio kampo paklaida, turinti įtakos jūrlapiui, turi neviršyti 1 laipsnio.

10 straipsnis

Įrengimo ir eksploatacinių savybių sertifikatas

Sėkmingai pagal 8 straipsnį atlikusi bandymą kompetentinga institucija arba patvirtinta įmonė pagal priedėlyje pateiktą pavyzdį išduoda sertifikatą. Šis sertifikatas visą laiką turi būti laive.

Jei bandymų sąlygos neįvykdytos, parengiamas trūkumų sąrašas. Patvirtinta įmonė galiojantį sertifikatą panaikina arba nusiunčia kompetentingai institucijai.

Priedėlis

Image

VI DALIS

PAVYZDINIS BANDYMŲ INSTITUTŲ, PATVIRTINTOS ĮRANGOS IR PATVIRTINTŲ ĮRENGIMO ĮMONIŲ SĄRAŠAS

numatytas IV dalyje ir V dalyje

A.   KOMPETENTINGOS BANDYMŲ INSTITUCIJOS

pagal I dalies 1.04 straipsnio 1 dalį

B.   PATVIRTINTA RADIOLOKACINĖ ĮRANGA

pagal IV dalies 1.06 straipsnio 4 dalį

Image

C.   PATVIRTINTI POSŪKIO KAMPINIO GREIČIO INDIKATORIAI

pagal IV dalies 1.06 straipsnio 4 dalį

Image

D.   RADIOLOKACINĖS ĮRANGOS IR POSŪKIO KAMPINIO GREIČIO INDIKATORIŲ ĮRENGIMO ARBA KEITIMO PATVIRTINTOS SPECIALIZUOTOS ĮMONĖS

pagal V dalies 3 straipsnį

N.B. 4 skiltyje nurodytos raidės žymi B (radiolokacinė įranga) ir C (posūkio kampinio greičio indikatoriai) dalių 1 skiltyje pateikiamus pavadinimus.

Image


(1)  Nominaliŕjŕ átampŕ ir daţná nurodo gamintojas. Taip pat gali bűti nurodomi átampos ir (arba) daţnio intervalai.

(2)  24 V/40 W lemputės šviesos centro ilgio leistinasis nuokrypis: ± 1,5 mm.

(3)  L — plati P 28 S cokolio rankena yra kairėje pusėje, kai lempa yra vertikalioje padėtyje, žiūrint iš spinduliavimo krypties.

(4)  Prieš matuojant vertes bandymo pradžioje kaitinamosios lempos jau turi būti eksploatuotos 60 minučių esant nominaliajai įtampai.

(5)  Šių ribų turi būti laikomasi ± 10° plote iš abiejų horizontalios linijos, einančios per žibinto korpuso vidurinį tašką, pusių, kai lempa apsukama 360° aplink savo ašį.

(6)  Prieš matuojant vertes bandymo pradžioje kaitinamosios lempos jau turi būti eksploatuotos 60 minučių esant nominaliajai įtampai.

(7)  Šių ribų turi būti laikomasi ± 30° plote iš abiejų horizontalios linijos, einančios per žibinto korpuso vidurinį tašką, pusių, kai lempa apsukama 360° aplink savo ašį.

(8)  IEC E-12 sekos pagrindinës vertës: 1,0; 1,2; 1,5; 1,8; 2,2; 2,7; 3,3; 3,9; 4,7; 5,6; 6,8; 8,2.

P6_TA(2006)0299

Civilinė aviacija (techniniai reikalavimai ir administracinės tvarkos suderinimas) ***II

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, keičiantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3922/91 dėl techninių reikalavimų ir administracinės tvarkos suderinimo civilinės aviacijos srityje (13376/1/2005 — C6-0090/2006 — 2000/0069(COD))

(Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (13376/1/2005 — C6-0090/2006),

atsižvelgdamas į savo pirmojo svarstymo poziciją (1) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2000)0121) (2) ir dėl pakeisto pasiūlymo (KOM(2002)0030) (3),

atsižvelgdamas į pakeistą Komisijos pasiūlymą (KOM(2004)0073) (4),

atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnį,

atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A6-0212/2006);

1.

pritaria bendrajai pozicijai su pakeitimais;

2.

paveda Pirmininkui pateikti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.


(1)  OL C 262, 2001 9 18, p. 224 ir OL C 272, 2003 11 13, p. 103.

(2)  OL C 311 E, 2000 10 31, p. 13.

(3)  OL C 227 E, 2002 9 24, p. 1.

(4)  Dar neskelbta OL.

P6_TC2-COD(2000)0069

Europos Parlamento pozicija priimta per antrąjį svarstymą 2006 m. liepos 5 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. …/2006, keičiantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3922/91 dėl techninių reikalavimų ir administracinės tvarkos suderinimo civilinės aviacijos srityje

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 80 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

Reglamento (EEB) Nr. 3922/91 (3) II priede nustatyti bendri saugos standartai, ypač susiję su orlaivių projektavimu, gamyba, naudojimu ir technine priežiūra, taip pat šiuos darbus vykdančiais asmenimis ir organizacijomis. Tie suderinti saugos standartai taikomi visiems Bendrijoje naudojamiems orlaiviams, tiek įregistruotiems valstybėje narėje, tiek trečiojoje šalyje.

(2)

To reglamento 4 straipsnio 1 dalyje reikalaujama Sutarties 80 straipsnio 2 dalies pagrindu patvirtinti to reglamento II priede neišvardytas sritis apimančius bendruosius techninius reikalavimus ir administracinę tvarką.

(3)

1992 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2407/92 dėl licencijų išdavimo oro vežėjams (4) 9 straipsnyje nurodyta, kad veiklos licencijos išdavimas ir jos galiojimas turi priklausyti nuo turimo galiojančio oro transporto vežėjo sertifikato, nurodančio veiklos, kuriai išduota veiklos licencija, rūšis ir atitinkančio būsimame Tarybos reglamente nustatytus kriterijus. Dabar tiktų nustatyti tokius kriterijus.

(4)

Jungtinės aviacijos institucijos (JAI) patvirtino suderintas komercinių oro pervežimų taisykles, vadinamas Bendraisiais aviacijos reikalavimais — Komercinis oro transportas (orlaiviai) (JAR-OPS 1), su pakeitimais. Šios taisyklės (2005 m. sausio 1 d. 8 pakeitimas) nustato minimalų saugumo reikalavimų lygį tokiai veiklai, todėl yra tinkamas pagrindas Bendrijos teisės aktams, reglamentuojantiems orlaivių veiklą. JAR-OPS 1 turėjo būti pakeistos, kad atitiktų Bendrijos teisės aktus ir politiką, atsižvelgiant į didelę jų įtaką ekonomikos ir socialinei sričiai. Naujas tekstas negali būti įvestas į Bendrijos teisę paprastai padarant nuoroda į JAR-OPS 1 Reglamente (EEB) Nr. 3922/91. Todėl prie to reglamento turėtų būti pridėtas naujas priedas su bendrosiomis taisyklėmis.

(5)

Oro vežėjams turi būti suteikta pakankamai lankstumo išspręsti nenumatytas skubias veiklos aplinkybes ar patenkinti ribotos trukmės veiklos poreikius arba įrodyti, kad jie gali pasiekti atitinkamą saugos lygį kitomis priemonėmis nei taikant bendras taisykles, numatytas priede (toliau — III priedas). Todėl valstybės narės turėtų turėti teisę suteikti išimtis arba įvesti bendrųjų techninių standartų ir administracinės tvarkos pakeitimus. Kadangi tokios išimtys arba pakeitimai tam tikrais atvejais gali pakenkti bendriesiems saugos reikalavimams arba iškreipti rinką, jų taikymo sritis turėtų būti griežtai ribojama, o jų suteikimas tinkamai kontroliuojamas Bendrijos. Šiuo atžvilgiu Komisijai turėtų būti suteikta teisė imtis apsaugos priemonių.

(6)

Yra gerai žinomų atvejų, kai valstybėms turėtų būti leidžiama patvirtinti arba toliau taikyti savo nacionalines nuostatas dėl skrydžių ir darbo laiko apribojimų ir poilsio reikalavimų iki bus nustatytos Bendrijos taisyklės, pagrįstos mokslinėmis žiniomis ir geriausia praktika, jei tos nuostatos atitinka bendrai nustatytą tvarką.

(7)

Šio reglamento tikslas — nustatyti darnius aukštus saugos standartus, tarp jų ir skrydžių ir darbo laiko apribojimus bei poilsio laiką. Kai kuriose valstybėse narėse esama kolektyvinių darbo susitarimų ir (arba) teisės normų, kuriomis nustatytos geresnės skrydžių ir darbo laiko ribojimo bei įgulos narių darbo sąlygos. Šio reglamento nuostatos neturėtų būti aiškinamos kaip ribojančios galimybę sudaryti arba išlaikyti šiuos susitarimus. Valstybėms narėms leidžiama palikti galioti teisės aktus, numatančius palankesnes sąlygas nei šiame reglamente nustatytosios.

(8)

Reglamento (EEB) Nr. 3922/91 nuostatos dėl komiteto darbo tvarkos turėtų būti pakoreguotos, kad būtų atsižvelgta į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (5).

(9)

Reglamento (EEB) Nr. 3922/91 nuostatos dėl taikymo srities turėtų būti pakoreguotos, kad būtų atsižvelgta į 2002 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantį Europos aviacijos saugos agentūrą (6), taip pat į jo įgyvendinimo taisykles, nustatytas 2003 m. rugsėjo 24 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1702/2003, nustatančiu orlaivio tinkamumo skraidyti ir orlaivio bei susijusių jo gaminių, dalių ir prietaisų tinkamumo naudoti aplinkos atžvilgiu pažymėjimų išdavimą bei projektavimo ir gamybinių organizacijų sertifikavimą įgyvendinančias taisykles (7) ir 2003 m. lapkričio 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2042/2003 dėl orlaivių nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti ir aviacijos produktų, dalių bei prietaisų tinkamumo naudoti ir šias užduotis atliekančių organizacijų bei darbuotojų patvirtinimo (8).

(10)

Šiuo reglamentu, pirmiausia nuostatomis dėl skrydžių ir darbo laiko apribojimų ir poilsio reikalavimų, pateikiamomis III priedo Q poskyryje, yra atsižvelgiama į apribojimus ir būtiniausius standartus, jau nustatytus Direktyvoje 2000/79/EB (9). Toje direktyvoje nustatytų apribojimų civilinės aviacijos mobiliesiems darbuotojams turėtų būti visuomet laikomasi. III priedo Q poskyrio nuostatos ir kitos pagal šį reglamentą patvirtintos nuostatos neturėtų jokiomis sąlygomis būti labiau išplėstos ir taip suteikti šiems darbuotojams mažesnę apsaugą.

(11)

Valstybėms narėms turėtų būti leista toliau taikyti nacionalines nuostatas dėl įgulos narių skrydžių ir darbo laiko apribojimų bei poilsio reikalavimų, jei tokiomis nacionalinėmis nuostatomis nustatytos apribojimų vertės yra mažesnės už didžiausias ribas ir didesnės už mažiausias ribas, nustatytas III priedo Q poskyryje.

(12)

Valstybėms narėms turėtų būti leista toliau taikyti nacionalines nuostatas dėl įgulos narių skrydžių ir darbo laiko apribojimų bei poilsio reikalavimų srityse, kurių kol kas nereglamentuoja III priedo Q poskyris, pvz., ilgiausios kasdienės skrydžio tarnybos laiko vieno piloto veiklai ir greitosios medicinos pagalbos veiklai, nuostatas dėl skrydžio tarnybos laiko sutrumpinimo ar poilsio laikotarpių pailginimo kertant keletą laiko zonų.

(13)

Per dvejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo reikėtų atlikti mokslinį ir medicininį nuostatų dėl įgulos narių skrydžių ir darbo laiko apribojimų ir poilsio reikalavimų ir, jei reikia, nuostatų dėl kabinos įgulų įvertinimą.

(14)

Šis reglamentas neturėtų daryti įtakos nuostatų dėl patikrinimų, esančių 1944 m. Čikagos konvencijoje dėl tarptautinės civilinės aviacijos ir 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/36/EB dėl trečiųjų šalių orlaivių, kurie naudojasi Bendrijos oro uostais, saugos (10), taikymui.

15)

1987 m. gruodžio 2 d. Londone Ispanijos Karalystė ir Jungtinė Karalystė abiejų šalių užsienio reikalų ministrų bendroje deklaracijoje susitarė glaudžiau bendradarbiauti naudojantis Gibraltaro oro uostu. Šie susitarimai dar turi įsigalioti.

(16)

Todėl Reglamentas (EEB) Nr. 3922/91 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EEB) Nr. 3922/91 iš dalies keičiamas taip:

1)

Po 9 konstatuojamosios dalies įterpiama ši konstatuojamoji dalis:

„Nuostatų dėl skrydžio ir darbo laiko apribojimų taikymas gali reikšti, kad bus iš esmės ardomas bendrovių, kurių veiklos modelis grindžiamas tik naktiniais skrydžiais, grafikas; kadangi Komisija remdamasi suinteresuotų šalių pateiktais įrodymais turėtų įvertinti ir pasiūlyti pritaikyti skrydžių ir darbo laiką ribojančias nuostatas, taip atsižvelgdama į šiuos ypatingus bendrovių veiklos modelius.“;

2)

Po 10 konstatuojamosios dalies įterpiamos šios konstatuojamosios dalys:

„Iki …  (11) Europos aviacijos saugos agentūra turėtų baigti mokslinį ir medicininį III priedo Q poskyrio ir, jei reikia, O poskyrio nuostatų įvertinimą; remdamasi šio įvertinimo išvadomis ir laikydamasi 12 straipsnio 2 dalyje nustatytos procedūros Komisija, jei reikia, nedelsdama turėtų parengti ir pateikti pasiūlymus dėl atitinkamų techninių nuostatų pakeitimų .

Peržiūrint ir iš dalies keičiant tam tikras 8a straipsnyje minimas nuostatas reikėtų ir toliau siekti derinti nustatomus kabinos įgulos mokymo reikalavimus, siekiant palengvinti laisvą kabinos įgulos judėjimą Bendrijoje; todėl reikėtų dar kartą ištirti tolesnio kabinos įgulos kvalifikacijos derinimo galimybę.“;

3)

Paskutinė konstatuojamoji dalis pakeičiama šia konstatuojamąja dalimi:

„Šiam reglamentui įgyvendinti reikalingos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (12).

4)

1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama šiuo tekstu:

„1.   Šis reglamentas taikomas civilinės aviacijos saugos srities techninių reikalavimų ir administracinės tvarkos, susijusių su orlaivių naudojimu ir technine priežiūra ir šiuos darbus atliekančiais asmenimis ir organizacijomis, suderinimui.“

b)

papildomas tokiomis dalimis:

„3.   Šio reglamento taikymas Gibraltaro oro uoste nepažeidžia atitinkamų Ispanijos Karalystės ir Jungtinės Karalystės teisinių pozicijų dėl ginčo dėl teritorijos, kurioje yra oro uostas, suverenumo.

4.   Šio reglamento taikymas Gibraltaro oro uostui sustabdomas iki įsigalios 1987 m. gruodžio 2 d. Ispanijos Karalystės ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministrų pasirašytoje bendroje deklaracijoje nustatyti susitarimai. Ispanijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybės informuoja Tarybą apie jų įsigaliojimo dieną.“

5)

2 straipsnis papildomas tokiu sąvokos apibrėžimu:

„i)   „institucija“ III priede: tai kompetentinga institucija, kuri suteikė oro vežėjo sertifikatą (OVS).“;

6)

3 straipsnis pakeičiamas šiuo tekstu:

„3 straipsnis

1.   Nepažeidžiant 11 straipsnio, komerciniams pervežimams lėktuvais Bendrijoje taikomi III priede nustatyti bendrieji techniniai reikalavimai ir administracinė tvarka.

2.   Nuorodos į III priedo M poskyrį ar į bet kurias jo nuostatas laikomos nuorodomis į 2003 m. lapkričio 20 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2042/2003 dėl orlaivių nepertraukiamo tinkamumo skraidyti ir aviacijos produktų, dalių bei prietaisų tinkamumo naudoti ir šias užduotis atliekančių organizacijų bei darbuotojų patvirtinimo (13) M dalį ar atitinkamas jos nuostatas.

7)

4 straipsnio 1 dalis pakeičiama šiuo tekstu:

„1.   III priedo neapimamose srityse bendrieji techniniai reikalavimai ir administracinė tvarka patvirtinami Sutarties 80 straipsnio 2 dalies pagrindu. Prireikus Komisija kuo greičiau pateikia tinkamus pasiūlymus šiose srityse.“;

8)

6 straipsnis pakeičiamas šiuo tekstu:

„6 straipsnis

Orlaiviai, naudojami pagal valstybės narės leidimą, suteiktą nepažeidžiant bendrųjų techninių reikalavimų ir administracinės tvarkos, tomis pačiomis sąlygomis gali būti naudojami kitose valstybėse narėse netaikant papildomų techninių reikalavimų ir neatliekant įvertinimo tose kitose valstybėse narėse.“;

9)

7 straipsnis pakeičiamas šiuo tekstu:

„7 straipsnis

Valstybės narės pripažįsta sertifikatus, kuriuos pagal šį reglamentą kita valstybė narė arba jos vardu veikianti įstaiga išdavė jos jurisdikcijai priklausančioms ir jai pavaldžioms organizacijoms arba asmenims, kurie užsiima gaminių technine priežiūra ir orlaivių naudojimu.“;

10)

8 straipsnis pakeičiamas šiuo tekstu:

„8 straipsnis

1.   3-7 straipsnių nuostatos nedraudžia valstybei narei nedelsiant reaguoti į saugos problemą, susijusią su gaminiu, asmeniu ar organizacija, kuriems taikomas šis reglamentas.

Jei saugos problema kyla dėl nepakankamo saugos lygio taikant bendruosius techninius reikalavimus ir administracinę tvarką arba dėl bendrųjų techninių reikalavimų ir administracinės tvarkos trūkumų, valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie panaudotas priemones ir to priežastis.

Komisija 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nusprendžia, ar dėl bendrųjų techninių reikalavimų ir administracinės tvarkos nepakankamo saugos lygio ar trūkumų pateisinama toliau taikyti priemones, kurių yra imtasi pagal šios dalies pirmą pastraipą. Tokiu atveju Komisija taip pat imasi būtinų priemonių, kad pagal 4 arba 11 straipsnio nuostatas iš dalies pakeistų atitinkamus bendruosius techninius reikalavimus ir administracinę tvarką. Jei padaroma išvada, kad valstybės narės priemonės yra nepagrįstos, valstybė narė jas atšaukia.

2.   Valstybė narė gali suteikti išimtis šiuo reglamentu nustatytiems techniniams reikalavimams ir administracinei tvarkai esant nenumatytoms skubioms veiklos aplinkybėmis ar ribotos trukmės veiklos poreikiams.

Komisija ir kitos valstybės narės turi būti informuojamos apie suteiktas išimtis, jei jos suteikiamos pakartotinai arba ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikotarpiui.

Kai Komisija ir kitos valstybės narės yra informuojamos apie valstybės narės pagal antrą pastraipą suteiktas išimtis, Komisija išnagrinėja, ar išimtys atitinka šio reglamento ar Bendrijos teisės aktų bet kokios susijusios taisyklės saugos tikslus.

Jei Komisija nustato, kad suteiktos išimtys neatitinka šio reglamento ar Bendrijos bet kokios susijusios teisės aktų taisyklės saugos tikslų, Komisija 12a straipsnyje nustatyta tvarka nusprendžia dėl apsaugos priemonių.

Tokiu atveju atitinkama valstybė narė panaikina išimtį.

3.   Kai saugos lygį, atitinkantį tą, kuris pasiekiamas taikant III priede nustatytus bendruosius techninius reikalavimus ir administracinę tvarką, galima pasiekti kitomis priemonėmis, valstybė narė, nediskriminuodama pareiškėjų dėl kilmės ir atsižvelgdama į poreikį neiškreipti konkurencijos, gali suteikti patvirtinimą nukrypdama nuo šių nuostatų.

Tokiais atvejais atitinkama valstybė narė praneša Komisijai apie savo ketinimą suteikti tokį patvirtinimą, to priežastis ir numatomas sąlygas, nustatytas siekiant užtikrinti atitinkamą saugos lygį.

Komisija per 3 mėnesius nuo valstybės narės pranešimo gavimo inicijuoja 12 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą, kad nuspręstų, ar pasiūlytas priemonės patvirtinimas gali būti suteiktas.

Tokiu atveju Komisija praneša apie savo sprendimą visoms valstybėms narėms, kurios įgyja teisę taikyti tą priemonę. Numatant tokią priemonę, taip pat gali būti iš dalies pakeistos atitinkamos III priedo nuostatos.

Aptariamai priemonei taikomi 6 ir 7 straipsniai.

4.   Nepaisant 1, 2 ir 3 dalių, valstybė narė gali patvirtinti ar išlaikyti nuostatas, susijusias su III priedo Q poskyrio OPS 1.1105 6 punktu, OPS 1.1110 1.3 bei 1.4.1 punktais, OPS 1.1115 ir OPS 1.1125 2.1 punktais, iki bus nustatytos Bendrijos taisyklės, pagrįstos mokslinėmis žiniomis ir geriausia praktika.

Valstybė narė praneša Komisijai apie nuostatas, kurias ji ketina išlaikyti.

Dėl nacionalinių nuostatų, nukrypstančių nuo pirmoje pastraipoje nurodytų OPS 1 nuostatų, kurias valstybės narės ketina patvirtinti po III priedo taikymo pradžios, Komisija per tris mėnesius po valstybės narės pranešimo gavimo inicijuoja 12 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą, kad nuspręstų, ar tos nuostatos atitinka šio reglamento ir kitų Bendrijos teisės aktų taisyklių saugos nuostatas ir ar jos gali būti taikomos.

Tokiu atveju Komisija praneša apie savo sprendimą patvirtinti priemonę visoms valstybėms narėms, kurios įgyja teisę taikyti tą priemonę. Numatant tokią priemonę, taip pat gali būti iš dalies pakeistos atitinkamos III priedo nuostatos.

Aptariamai priemonei taikomi 6 ir 7 straipsniai.“;

11)

Įterpiamas toks straipsnis:

„8a straipsnis

1.   Iki … (14) Europos aviacijos saugos agentūra atlieka III priedo Q poskyrio ir, jei reikia, O poskyrio nuostatų mokslinį ir medicininį įvertinimą.

2.   Neribojant 2002 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1592/2002 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiančio Europos aviacijos saugos (15) agentūrą 7 straipsnio taikymo, Europos aviacijos saugos agentūra padeda Komisijai parengti pasiūlymus dėl taikytinų III priedo O poskyrio ir Q poskyrio techninių nuostatų pakeitimų.“;

12)

11 straipsnio 1 dalis pakeičiama šiuo tekstu:

„1.   Komisija 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka iš dalies keičia III priede išvardytus bendruosius techninius reikalavimus ir administracinę tvarką, kai tai būtina dėl mokslo ir technikos pažangos.“;

13)

12 straipsnis pakeičiamas šiuo tekstu:

„12 straipsnis

1.   Komisijai padeda Oro saugumo komitetas (toliau — Komitetas).

2.   Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, taikoma Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniuose nustatyta reguliavimo procedūra, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje numatytas laikotarpis — trys mėnesiai.

3.   Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.“;

14)

Įterpiamas toks straipsnis:

„12a straipsnis

Kai daroma nuorodą į šį straipsnį, taikoma Sprendimo 1999/468/EB 6 straipsnyje nustatyta apsaugos procedūra.

Prieš priimdama savo sprendimą Komisija pasikonsultuoja su Komitetu.

Sprendimo 1999/468/EB 6 straipsnio b punkte numatytas laikotarpis — trys mėnesiai.

Kai valstybė narė apskundžia Komisijos sprendimą Tarybai, Taryba per tris mėnesius kvalifikuota balsų dauguma gali priimti kitokį sprendimą.“;

15)

Šio reglamento priede pateikiamas tekstas pridedamas kaip III priedas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Nepažeidžiant Reglamento (EEB) Nr. 3922/91 11 straipsnio nuostatų, III priedas taikomas nuo … (16).

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …, …

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas


(1)  OL C 14, 2001 1 16, p. 33.

(2)  2002 m. rugsėjo 3 d. Europos Parlamento pozicija (OL C 272 E, 2003 11 13, p. 103), 2006 m. kovo 9 d. Tarybos bendroji pozicija (dar nepaskelbta OL) ir 2006m. liepos 5 d. Europos Parlamento pozicija.

(3)  OL L 373, 1991 12 31, p. 4. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1592/2002 (OL L 240, 2002 9 7, p. 1).

(4)  OL L 240, 1992 8 24, p. 1.

(5)  OL L 184, 1999 7 1 7, p. 23.

(6)  OL L 240, 2002 9 7, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1701/2003 (OL L 243, 2003 9 27, p. 5).

(7)  OL L 243, 2003 9 27, p. 6. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 706/2006 (OL L 122, 2006 5 9, p. 16).

(8)  OL L 315, 2003 11 28, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 707/2006 ( OL L 122, 2006 5 9, p. 17 ).

(9)  2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/79/EB dėl Europos aviakompanijų asociacijos (AEA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF), Europos skrydžių įgulų asociacijos (ECA), Europos regioninių aviakompanijų asociacijos (ERA) ir Tarptautinės oro vežėjų asociacijos (IACA) Europos susitarimo dėl civilinės aviacijos mobiliųjų darbuotojų darbo laiko organizavimo (OL L 302, 2000 12 1, p. 57).

(10)  OL L 143, 2004 4 30, p. 76. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 211/2005 ( OL L 344, 2005 12 27, p. 15 ).

(11)   Dveji metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(12)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.“;

(13)  OL L 315, 2003 11 28, p. 1.“;

(14)   Dveji metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(15)  OL L 240, 2002 9 7, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1701/2003 (OL L 243, 2003 9 27, p. 5).

(16)  18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

PRIEDAS

„III PRIEDAS

BENDRŲJŲ TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ IR ADMINISTRACINĖS TVARKOS TAIKYMAS KOMERCINIAMS VEŽIMAMS NAUDOJANT ORLAIVIUS

OPS 1: KOMERCINIS ORO TRANSPORTAS (ORLAIVIAI)

Turinys (Bendroji schema)

A POSKYRIS

Paskirtis ir sąvokų apibrėžimai

B POSKYRIS

Bendrosios nuostatos

C POSKYRIS

Vežėjo sertifikavimas ir priežiūra

D POSKYRIS

Skrydžių procedūros

E POSKYRIS

Skrydžiai bet kokiu oru

F POSKYRIS

Bendrosios skrydžių galimybės

G POSKYRIS

A klasės skrydžiai

H POSKYRIS

B klasės skrydžiai

I POSKYRIS

C klasės skrydžiai

J POSKYRIS

Masė ir centruotė

K POSKYRIS

Prietaisai ir įranga

L POSKYRIS

Ryšio ir navigacijos įranga

M POSKYRIS

Orlaivių techninė priežiūra

N POSKYRIS

Skrydžio įgula

O POSKYRIS

Keleivių salono įgula

P POSKYRIS

Vadovai, žurnalai ir bylos

Q POSKYRIS

Skrydžio ir darbo laiko apribojimai ir poilsio reikalavimai

R POSKYRIS

Pavojingų krovinių gabenimas oru

S POSKYRIS

Aviacijos saugumas

A SKIRSNIS

TAIKYMO SĄLYGOS IR SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI

OPS 1.001

Taikymo sąlygos

OPS 1-oji dalis nustato reikalavimus, taikomus civilinių lėktuvų naudojimui, kuriuos komerciniam oro susisiekimui naudoja naudotojai, kurių pagrindinė veiklos vieta ir registruota buveinė, jei tokia yra, yra valstybėje narėje (toliau — „naudotojas“). OPS 1 netaikoma:

1)

lėktuvams, kai juos naudoja karo, muitinės ir policijos tarnybos; nei

2)

parašiutininkų išmetimo ir gaisrų gesinimo skrydžiams bei atitinkamiems siunčiamiesiems ir grįžimo skrydžiams, kurių metu lėktuvu vežami tie asmenys, kurie paprastai dalyvauja parašiutininkų išmetime ar gaisrų gesinime; nei

3)

skrydžiams, vykdomiems prieš pradedant specialiuosius aviacijos darbus, jų metu ar tuoj po jų užbaigimo, jeigu šie skrydžiai yra susiję su tais specialiaisiais darbais, ir jų metu vežami, neskaitant įgulos, ne daugiau kaip 6 šiems darbams vykdyti būtini asmenys.

OPS 1.003

Sąvokų apibrėžimai

a)

Šiame priede:

1)

Pripažinta/priimtina — įgaliotoji institucija nelaiko netinkama numatytam tikslui.

2)

Patvirtinta (įgaliotosios institucijos) — (įgaliotosios institucijos) dokumentais patvirtinta kaip tinkama numatytam tikslui.

3)

Pagrindinis minimalios įrangos sąrašas (angl. Master minimum equipment list — MMEL) — orlaivio tipui tinkamas pagrindinis sąrašas (įskaitant preambulę), kuriame nustatyti tie prietaisai, įrangos dalys ar funkcijos, kurios, nors ir palaiko tokį saugos lygį, koks numatytas galiojančiose tinkamumo skraidyti sertifikavimo specifikacijose, gali laikinai neveikti dėl konstrukcijai būdingo dubliavimo ir (arba) konkrečių naudojimo ir techninės priežiūros procedūrų, sąlygų ir apribojimų bei pagal galiojančias tinkamumo skraidyti procedūras.

4)

Minimalios įrangos sąrašas (angl. — Minimum Equipment List — MEL) — sąrašas (įskaitant preambulę), pagal kurį, esant konkrečiai apibrėžtoms sąlygoms, leidžiama naudoti orlaivį, kai pradedant skrydį neveikia tam tikri prietaisai, įrangos dalys ar funkcijos. Šį sąrašą savo konkrečiam orlaiviui įgaliotosios institucijos patvirtinta tvarka parengia naudotojas, atsižvelgdamas į orlaivio paskirtį ir atitinkamas naudojimo bei techninės priežiūros sąlygas.

b)

Šiame priede nurodytos M ir 145 dalys yra tos, kurios nurodytos 2003 m. lapkričio 20 d. Reglamente (EB) Nr. 2042/2003.

B SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

OPS 1.005

Bendrosios nuostatos

a)

Naudotojas negali naudoti lėktuvo komerciniam oro susisiekimui kitaip, nei numatyta OPS 1 dalyje. B klasės lėktuvų naudojimui OPS 1.005 a punkto 1 priedėlyje pateikiami supaprastinti reikalavimai.

b)

Naudotojas laikosi galiojančių grįžtamąją galią turinčių tinkamumo skraidyti reikalavimų, keliamų komerciniam oro susisiekimui naudojamiems lėktuvams.

c)

Kiekvienas lėktuvas naudojamas pagal jo tinkamumo skraidyti pažymėjimo sąlygas ir neviršijant konkretaus lėktuvo pilotavimo taisyklėse nurodytų apribojimų.

d)

Kompleksiniai mokymo prietaisai (angl. Synthetic Training Devices — STD), pavyzdžiui, realaus skrydžio treniruokliai arba pilotavimo treniruočių prietaisai (angl. Flight Training Devices — FTD), pakeičiantys lėktuvą mokymo ir (arba) patikrinimo tikslams, turi atitikti kompleksiniams mokymo prietaisams keliamus reikalavimus. Naudotojas, planuojantis naudoti tokius STD, privalo gauti įgaliotosios institucijos pritarimą.

OPS 1.020

Įstatymai, taisyklės ir procedūros. Naudotojo pareigos

Naudotojas privalo užtikrinti, kad:

1)

visi darbuotojai žinotų, jog jie privalo laikytis tų valstybių, kuriose vykdomi skrydžiai, įstatymų, taisyklių ir procedūrų, susijusių su jų pareigų vykdymu; ir

2)

visi įgulos nariai būtų susipažinę su įstatymais, taisyklėmis ir procedūromis, susijusiais su jų pareigų vykdymu.

OPS 1.025

Bendra kalba

a)

Naudotojas privalo užtikrinti, kad visi įgulos nariai galėtų bendrauti ta pačia kalba.

b)

Naudotojas privalo užtikrinti, kad visas su skrydžiais susijęs personalas suprastų kalbą, kuria parašytos tos Skrydžių vykdymo vadovo dalys, kurios yra susijusios su jų funkcijomis ir pareigomis.

OPS 1.030

Minimalios įrangos sąrašai. Naudotojo pareigos

a)

Naudotojas kiekvienam lėktuvui parengia minimalios įrangos sąrašą (MEL), kurį tvirtina įgaliotoji institucija. Šis sąrašas sudaromas remiantis atitinkamu įgaliotosios institucijos patvirtintu pagrindiniu minimalios įrangos sąrašu (MMEL) (jei toks yra parengtas), ir turi būti ne mažiau ribojantis nei pastarasis.

b)

Naudotojas negali naudoti lėktuvo kitaip nei nurodyta MEL, išskyrus tuos atvejus, kai tai leidžia įgaliotoji institucija. Tokiais leidimais jokiu būdu negalima leisti skrydžių, viršijančių MMEL numatytus apribojimus.

OPS 1.035

Kokybės valdymo sistema

a)

Naudotojas sukuria vieną kokybės sistemą ir paskiria vieną už kokybę atsakingą darbuotoją, kuris prižiūri privalomų procedūrų, skirtų užtikrinti skrydžių saugą ir lėktuvų tinkamumą skraidyti, laikymąsi ir jų tinkamumą. Procedūrų laikymosi stebėsena privalo apimti ir informacijos teikimą atskaitingam darbuotojui (taip pat žr. OPS 1.175 punkto h papunktį), siekiant užtikrinti, kad prireikus būtų imtasi tinkamų korekcinių veiksmų.

b)

Kokybės sistemoje turi būti kokybės užtikrinimo programa, apimanti procedūras, skirtas patikrinti, ar visi skrydžiai vykdomi pagal jiems taikomus reikalavimus, standartus ir procedūras.

c)

Kokybės sistema ir už kokybę atsakingas darbuotojas turi būti priimtini įgaliotajai institucijai.

d)

Kokybės sistema turi būti aprašyta atitinkamuose dokumentuose.

e)

Nepaisant šio punkto a papunkčio, įgaliotoji institucija gali pritarti dviejų už kokybę atsakingų darbuotojų paskyrimui, iš kurių vienas būtų atsakingas už skrydžius, kitas — už techninę priežiūrą, su sąlyga, kad naudotojas yra įsteigęs kokybės valdymo skyrių, siekdamas užtikrinti, kad kokybės sistema būtų vienodai taikoma viso skrydžio metu.

OPS 1.037

Avarijų prevencijos ir skrydžių saugos programa

a)

Naudotojas parengia ir prižiūri avarijų prevencijos ir skrydžių saugos programą, kuri gali būti įtraukiama į kokybės sistemą, įskaitant:

1)

programas, skirtas pasiekti, kad visi skrydžiuose dalyvaujantys asmenys būtų susipažinę su rizikos veiksniais ir šias žinias palaikyti; ir

2)

pranešimų apie įvykius sistemą, kad būtų galima palyginti ir įvertinti atitinkamus incidentų ir avarijų pranešimus, siekiant skrydžių saugos sumetimais nustatyti neigiamas tendencijas ar pašalinti trūkumus. Sistema turi apsaugoti pranešėjo tapatybę ir sudaryti galimybę pranešimą pateikti anonimiškai; ir

3)

svarbios informacijos, susijusios su avarijomis ir incidentais, įvertinimą bei susijusios informacijos platinimą, bet ne kaltės priskyrimą; ir

4)

skrydžio duomenų stebėsenos programą lėktuvams, kurių maksimali kilimo masė (MCTOM) viršija 27 000 kg. Skrydžio duomenų stebėsena (FDM) — įprastinių skrydžių metu gautų skaitmeninių skrydžio duomenų naudojimas aktyvus siekiant pagerinti aviacijos saugą. Skrydžio duomenų stebėsenos programa nėra nesiekiama skirti bausmių, ir joje numatytos tinkamos duomenų šaltinio (-ių) apsaugos priemonės; ir

5)

už programos valdymą atskaitingo asmens paskyrimą.

b)

Teikti korekcinių veiksmų, reikalingų avarijų prevencijos ir skrydžių saugos programai vykdyti, pasiūlymus yra už programos valdymą atskaitingo asmens pareiga.

c)

Pokyčių, kurių reikia pagal pasiūlymus dėl korekcinių veiksmų, ir kuriuos nustato avarijų prevencijos ir skrydžių saugos programa, veiksmingumą kontroliuoja už kokybę atsakingas darbuotojas.

OPS 1.040

Įgulos nariai

a)

Naudotojas užtikrina, kad visi dirbantys skrydžio įgulos ir keleivių salono įgulos nariai būtų tinkamai parengti ir gebėtų vykdyti jiems paskirtas pareigas.

b)

Kai lėktuvo keleivių salone dirba skrydžio įgulos nariai, nepriklausantys keleivių kabinos įgulai, naudotojas užtikrina, kad:

1)

keleiviai jų nesupainiotų su keleivių salono įgulos nariais;

2)

jie neužimtų postų, paskirtų būtinai keleivių salono įgulai;

3)

netrukdytų keleivių salono įgulai vykdyti savo pareigas.

OPS 1.050

Paieškos ir gelbėjimo informacija

Naudotojas užtikrina, kad su numatomu skrydžiu susijusi svarbi informacija apie paieškos ir gelbėjimo tarnybas būtų lengvai prieinama įgulos kabinoje.

OPS 1.055

Informacija apie avarinę ir gelbėjimosi įrangą

Naudotojas užtikrina, kad visuose jo lėktuvuose būtų sąrašai su informacija apie lėktuve esančią avarinę ir gelbėjimosi įrangą, kuriuos prireikus būtų galima skubiai perduoti gelbėjimo koordinavimo centrams. Šią informaciją, atsižvelgiant į konkretų atvejį, sudaro: gelbėjimosi plaustų ir pirotechnikos priemonių skaičius, spalva ir tipas, išsami informacija apie būtiniausių medicininių priemonių ir vandens atsargas bei avarinės nešiojamosios radijo įrangos tipas ir dažniai.

OPS 1.060

Priverstinis tūpimas ant vandens

Naudotojas skrydžiams virš vandens negali naudoti lėktuvo, kurio patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija viršija 30 krėslų, kai nuotolis nuo avariniam tūpimui tinkančios sausumos yra didesnis nei 120 minučių skrydžio kreiseriniu greičiu arba 400 jūrmylių, atsižvelgiant į tai, kuris atstumas yra mažesnis, išskyrus atvejus, kai lėktuvas atitinka priverstinio tūpimo ant vandens reikalavimus, nustatytus galiojančiame tinkamumo skraidyti kodekse.

OPS 1.065

Karinių ginklų ir karinės amunicijos vežimas

a)

Naudotojas negali skraidinti karinių ginklų ir karinės amunicijos, nebent tam gautas visų suinteresuotų valstybių pritarimas.

b)

Naudotojas užtikrina, kad kariniai ginklai ir karinė amunicija:

1)

lėktuve būtų sukrauti tokioje vietoje, į kurią skrydžio metu negali patekti keleiviai; ir

2)

būtų neužtaisyti, jei tai šaunamieji ginklai, nebent iki skrydžio pradžios visos suinteresuotos valstybės duotų sutikimą tokiems kariniams ginklams ir karinei amunicijai vežti, esant aplinkybėms, kurios iš dalies arba visiškai skiriasi nuo nurodytųjų šiame papunktyje.

c)

Naudotojas užtikrina, kad iki skrydžio pradžios įgulos vadas būtų išsamiai informuojamas apie planuojamus vežti karinius ginklus ir karinę amuniciją bei jų vietą lėktuve.

OPS 1.070

Sportinių ginklų ir amunicijos vežimas

a)

Naudotojas imasi visų pagrįstų priemonių, kad užtikrintų, jog jam būtų pranešta apie visus planuojamus skraidinti sportinius ginklus.

b)

Sutikdamas vežti sportinius ginklus, naudotojas užtikrina, kad jie:

1)

lėktuve būtų sukrauti tokioje vietoje, į kurią skrydžio metu negali patekti keleiviai, nebent įgaliotoji institucija nustato, kad šio reikalavimo laikytis neįmanoma, ir sutinka, kad būtų galima taikyti kitas procedūras; ir

2)

būtų neužtaisyti, jei tai šaunamieji ar kiti ginklai, kuriuose gali būti šaudmenų.

c)

Sportinių ginklų šaudmenis galima vežti registruotame keleivių bagaže, atsižvelgiant į tam tikrus apribojimus, pagal technines instrukcijas (žr. OPS 1.1160 punkto b papunkčio 5 dalį), kaip apibrėžta OPS 1.1150 punkto a papunkčio 15 dalyje.

OPS 1.075

Asmenų vežimo būdas

Naudotojas imasi visų priemonių užtikrinti, kad skrydžio metu nė vieno asmens nebūtų tose lėktuvo dalyse, kurios nėra skirtos asmenims, nebent įgulos vadas laikinai leistų patekti į kurią nors lėktuvo dalį:

1)

siekiant imtis veiksmų, būtinų lėktuvo ar jame esančių asmenų, gyvūnų arba krovinių saugai; arba

2)

kurioje vežamas krovinys ar atsargos, ir kuri sukonstruota taip, kad į ją lėktuvui skrendant gali patekti asmuo.

OPS 1.080

Siūlymas skraidinti pavojingus krovinius

Naudotojas imasi visų pagrįstų priemonių užtikrinti, kad joks asmuo nesiūlytų ar nesutiktų skraidinti pavojingų krovinių, nebent toks asmuo turi atitinkamą pasirengimą ir kroviniai yra tinkamai klasifikuoti, turi visus dokumentus, sertifikuoti, aprašyti, supakuoti, paženklinti, pažymėti ir yra tinkamos būklės vežti pagal techninių instrukcijų ir atitinkamų Bendrijos teisės aktų reikalavimus.

OPS 1.085

Įgulos pareigos

a)

Įgulos narys privalo tinkamai vykdyti savo pareigas:

1)

susijusias su lėktuvo ir jame esančiųjų sauga; ir

2)

nurodytas Skrydžių vykdymo vadove nustatytose instrukcijose ir procedūrose.

b)

Įgulos narys:

1)

praneša įgulos vadui apie visus gedimus, triktis, veikimo sutrikimus ar defektus, kurie, jo nuomone, gali turėti įtakos lėktuvo tinkamumui skraidyti ar lėktuvo naudojimo saugai, įskaitant avarines sistemas;

2)

praneša įgulos vadui apie visus incidentus, sukėlusius ar galėjusius sukelti grėsmę skrydžių saugai;

3)

taiko naudotojo pranešimo apie įvykį sistemas pagal OPS 1.037 punkto a papunkčio 2 dalį. Tokiais atvejais pranešimų kopija perduodama atitinkamam įgulos vadui.

c)

Nė viena pirmiau pateikto b papunkčio nuostata neįpareigoja įgulos nario pranešti apie įvykį, apie kurį jau pranešė kitas įgulos narys.

d)

Įgulos narys negali dirbti lėktuve:

1)

jei vartoja vaistus, galinčius paveikti jo gebėjimus tiek, kad tai turėtų neigiamų padarinių saugai;

2)

po giluminio nardymo, jei po to dar nepraėjo nustatytas laikas;

3)

davęs kraujo, jei po to dar nepraėjo nustatytas laikas;

4)

jei nevykdomi taikytini sveikatos reikalavimai arba jei jam kyla abejonės dėl savo pajėgumo atlikti paskirtas funkcijas; arba

5)

jei jis žino ar įtaria, kad yra pervargęs, ar jaučiasi taip blogai, kad dėl to gali iškilti pavojus skrydžiui.

e)

Įgulos nariui taikomi tinkami reikalavimai, susiję su alkoholio vartojimu; šiuos reikalavimus nustato naudotojas ir jie turi būti priimtini įgaliotajai institucijai bei negali būti mažiau ribojantys, nei tokie reikalavimai:

1)

nevartoti alkoholio likus mažiau nei 8 valandoms iki nustatyto atvykimo į darbą laiko prieš skrydį ar budėjimo pradžią;

2)

prasidedant tarnybiniam skrydžio laikui alkoholio kiekis kraujyje negali viršyti 0,2 promilės;

3)

nevartoti alkoholio tarnybiniu skrydžio laiku ar budėjimo metu.

f)

Įgulos vadas:

1)

yra atsakingas už visų įgulos narių, keleivių ir lėktuve esančio krovinio saugą nuo tada, kai atvyksta į lėktuvą, iki tada, kai jį palieka skrydžiui pasibaigus;

2)

yra atsakingas už lėktuvo veiklą ir saugą nuo tada, kai lėktuvas jau yra parengtas pajudėti, kad pradėtų riedėti prieš kilimą, iki tada, kai jis skrydžio pabaigoje visiškai sustabdomas, ir išjungiami varikliai, naudoti kaip pagrindiniai postūmio agregatai;

3)

turi teisę duoti nurodymus, kurie, jo manymu, yra būtini lėktuvo ir jame vežamų asmenų ar turto saugai užtikrinti;

4)

turi teisę išlaipinti asmenį ar iškrauti dalį krovinio, kurie, jo nuomone, gali kelti pavojų lėktuvo ar jame esančiųjų saugai;

5)

neleidžia lėktuvu vežti asmens, kuris yra tiek apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotikų, kad gali kelti grėsmę lėktuvo ar jame esančiųjų saugai;

6)

turi teisę atsisakyti vežti neįleistinus keleivius, deportuojamus ar areštuotus asmenis, jei jų vežimas kelia grėsmę lėktuvo ar jame esančiųjų saugai;

7)

užtikrina, kad visi keleiviai būtų supažindinami su avarinių išėjimų bei atitinkamos saugos ir avarinės įrangos išdėstymu bei naudojimu;

8)

užtikrina, kad būtų laikomasi visų lėktuvo naudojimo procedūrų ir kontrolinių sąrašų pagal Skrydžių vykdymo vadovą;

9)

neleidžia įgulos nariams kilimo, pradinio aukštėjimo, galutinio artėjimo tūpti ir tūpimo metu užsiimti jokia kita veikla, išskyrus tas pareigas, kurios būtinos saugiam lėktuvo naudojimui;

10)

Neleidžia, kad:

i)

skrydžio metu būtų sugadintas ar išjungtas skrydžio duomenų savirašis arba būtų ištrinami jo duomenys; taip pat neleidžia, kad įrašyti duomenys būtų ištrinami po skrydžio tuo atveju, jei įvyksta avarija ar incidentas, apie kuriuos privaloma pranešti;

ii)

skrydžio metu būtų sugadintas ar išjungtas kabinos pokalbių savirašis, jei mano, kad įrašyti duomenys, kurie paprastai ištrinami automatiškai, turėtų būti išsaugoti incidento ar avarijos tyrimui; taip pat neleidžia, kad įrašyti duomenys būtų ištrinami rankiniu būdu skrydžio metu ar jam pasibaigus tuo atveju, jei įvyksta avarija ar incidentas, apie kuriuos privaloma pranešti;

11)

nusprendžia, ar priimti lėktuvą, pasižymintį pagal CDL ar MEL leidžiamais neatitikimais; ir

12)

įsitikina, kad atliktas priešskrydinis patikrinimas.

g)

Susidarius avarinei padėčiai, kai būtini neatidėliotini sprendimai ir veiksmai, įgulos vadas imasi, jo nuomone, tokiomis aplinkybėmis būtinų veiksmų. Tokiais atvejais saugos sumetimais jis gali nesilaikyti taisyklių, skrydžio procedūrų ir metodų.

OPS 1.090

Įgulos vado įgaliojimai

Naudotojas imasi visų pagrįstų priemonių, skirtų užtikrinti, kad visi lėktuvu vežami asmenys paklustų visiems teisėtiems įgulos vado nurodymams, kad būtų užtikrinta lėktuvo ir juo vežamų asmenų ar turto sauga.

OPS 1.095

Teisė vairuoti lėktuvą žeme

Naudotojas imasi visų pagrįstų priemonių, skirtų užtikrinti, kad lėktuvo, už kurį jis yra atsakingas, aerodromo judėjimo zonoje nevairuotų skrydžio įgulai nepriklausantis asmuo, išskyrus atvejus, kai minėtas asmuo, sėdintis prie valdymo pulto:

1)

turi reikiamą naudotojo ar paskirto agento įgaliojimą ir yra kompetentingas:

i)

vairuoti lėktuvą žeme;

ii)

naudoti radiotelefoną; ir

2)

yra įgijęs žinių, susijusių su aerodromo schema, maršrutais, ženklais, ženklinimu, žiburiais, eismo valdymo signalais, taip pat instrukcijomis, terminija ir procedūromis, ir geba laikytis lėktuvo naudojimo standartų, būtinų lėktuvo judėjimo aerodrome saugai užtikrinti.

OPS 1.100

Leidimas būti įgulos kabinoje

a)

Naudotojas privalo užtikrinti, kad į įgulos kabiną nebūtų įleistas arba joje nebūtų vežamas joks asmuo, išskyrus paskirtus skrydžio įgulos narius, nebent šis asmuo:

1)

yra tuo metu dirbančios įgulos narys;

2)

yra įgaliotosios institucijos, atsakingos už sertifikavimą, licencijavimą ar patikrinimą, atstovas, jei tai yra būtina jo oficialioms pareigoms atlikti; arba

3)

yra gavęs leidimą ir vežamas pagal Skrydžių vykdymo vadove pateiktus nurodymus.

b)

Įgulos vadas užtikrina, kad:

1)

dėl leidimo būti įgulos kabinoje saugumo sumetimais nebūtų blaškomas dėmesys ir (arba) trukdoma vykdyti skrydį; ir

2)

visi įgulos kabinoje vežami asmenys būtų supažindinti su atitinkamomis saugos procedūromis.

c)

Galutinį sprendimą dėl leidimo būti įgulos kabinoje priima įgulos vadas.

OPS 1.105

Nesankcionuotas vežimas

Naudotojas imasi visų pagrįstų priemonių, skirtų užtikrinti, kad lėktuve joks asmuo nepasislėptų ar nepaslėptų krovinio.

OPS 1.110

Nešiojamieji elektroniniai prietaisai

Naudotojas nė vienam asmeniui neleidžia naudotis nešiojamaisiais elektroniniais prietaisais, kurie gali turėti neigiamos įtakos lėktuvo sistemų ir įrangos veikimui, ir imasi visų pagrįstų priemonių, skirtų užtikrinti, kad nė vienas lėktuve esantis asmuo jais nesinaudotų.

OPS 1.115

Alkoholis ir narkotikai

Naudotojas neleidžia patekti į lėktuvą ar jame būti asmenims, kurie yra tiek apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų, kad gali kelti grėsmę lėktuvo ar jame esančiųjų saugai, ir imasi visų pagrįstų priemonių, skirtų užtikrinti, kad tokie asmenys į lėktuvą nepatektų ar jame nebūtų.

OPS 1.120

Grėsmė saugai

Naudotojas imasi visų pagrįstų priemonių, skirtų užtikrinti, kad nė vienas asmuo dėl neatsargių ar nerūpestingų veiksmų arba neveikimo:

1)

nesukeltų pavojaus lėktuvui ar jame esantiems asmenims;

2)

sudarytų sąlygas ar leistų, kad lėktuvas imtų kelti pavojų asmenims ar turtui.

OPS 1.125

Dokumentai, kuriuos reikia turėti skrydžio metu

a)

Naudotojas užtikrina, kad kiekvieno skrydžio metu lėktuve būtų šie dokumentai ar jų kopijos:

1)

registravimo liudijimas;

2)

tinkamumo skraidyti pažymėjimas;

3)

triukšmo pažymėjimo (jei taikoma) originalas arba kopija, įskaitant vertimą į anglų kalbą, jei tokį pažymėjimą yra išdavusi už triukšmo pažymėjimų išdavimą atsakinga institucija;

4)

vežėjo pažymėjimo originalas arba jo kopija;

5)

leidimas naudotis orlaivio radijo stotimi; ir

6)

civilinės atsakomybės draudimo liudijimo(-ų) originalas arba kopija.

b)

Visi skrydžio įgulos nariai kiekvieno skrydžio metu privalo turėti galiojančias įgulos nario licencijas su skrydžiui vykdyti reikiama kvalifikacija (kvalifikacijomis).

OPS 1.130

Vadovai/taisyklės, kuriuos reikia turėti skrydžio metu

Naudotojas užtikrina, kad:

1)

kiekvieno skrydžio metu orlaivyje būtų galiojančios Skrydžių vykdymo vadovo dalys, susijusios su įgulos pareigomis;

2)

skrydžiui vykdyti būtinos Skrydžių vykdymo vadovo dalys lėktuve būtų lengvai prieinamos įgulai; ir

3)

lėktuve būtų galiojančios lėktuvo pilotavimo taisyklės nebent įgaliotoji institucija sutinka, kad OPS 1.1045 punkto 1 priedėlio B dalyje nurodytame Skrydžių vykdymo vadove yra tam lėktuvui tinkama informacija.

OPS 1.135

Papildoma informacija ir formos, kurias reikia turėti skrydžio metu

a)

Naudotojas užtikrina, kad be OPS 1.125 ir OPS 1.130 punktuose nurodytų dokumentų ir taisyklių kiekvieno skrydžio metu orlaivyje būtų ši su skrydžio tipu ir zona susijusi informacija bei formos:

1)

skrydžio planas, kuriame pateikta bent OPS 1.1060 punkte reikalaujama informacija;

2)

lėktuvo techninės būklės žurnalas, kuriame pateikta bent M dalies M.A. 306 punkte reikalaujama informacija;

3)

pateikto ATS skrydžio plano duomenys;

4)

NOTAM/AIS dokumentai, reikalingi pasirengti skrydžiui;

5)

reikiama meteorologinė informacija;

6)

J skirsnyje nurodyti masės ir centruotės dokumentai;

7)

pranešimas apie ypatingų kategorijų keleivius, pavyzdžiui, apsaugos darbuotojus, jei jie nelaikomi įgulos nariais, neįgalius asmenis, neįleistinus keleivius, deportuojamus ir areštuotus asmenis;

8)

pranešimas apie ypatingus krovinius, įskaitant pavojingus krovinius ir įgulos vadui skirtą rašytinę informaciją, kaip nurodyta OPS 1.1215 punkto d papunktyje;

9)

galiojantys žemėlapiai ir schemos bei su jomis susiję dokumentai, nustatyti OPS 1.290 punkto b papunkčio 7 dalyje;

10)

kiti dokumentai, kurių gali reikalauti su šiuo skrydžiu susijusios valstybės, pavyzdžiui, krovinio žiniaraštis, keleivių žiniaraštis ir kt.; ir

11)

Pranešimų formos, atitinkančios įgaliotosios institucijos ir naudotojo reikalavimus.

b)

Įgaliotoji institucija gali leisti, kad šio punkto a papunktyje pateikta informacija ar jos dalys būtų pateikiamos kitokia forma, ne ant popieriaus. Privalo būti užtikrintas prieinamumo, tinkamumo naudoti ir patikimumo priimtinas lygis.

OPS 1.140

Žemėje saugoma informacija

a)

Naudotojas užtikrina, kad: bent kiekvieno skrydžio ar skrydžių sekos laikotarpiu:

i)

žemėje būtų saugoma su skrydžiu susijusi ir skrydžio tipui tinkama informacija; ir

ii)

ši informacija būtų saugoma tol, kol bus nukopijuota toje vietoje, kur ketinama ją saugoti pagal OPS 1.1065 punktą; arba, jei to neįmanoma padaryti,

iii)

ta pati informacija būtų laikoma lėktuve, nedegiame konteineryje.

b)

Šio punkto a papunktyje nurodytą informaciją sudaro:

1)

skrydžio plano kopija, jei būtina;

2)

lėktuvo techninės būklės žurnalo atitinkamos (-ų) dalies (-ių) kopijos;

3)

su maršrutu susiję NOTAM dokumentai, jei juos specialiai parengė naudotojas;

4)

jei būtina, masės ir centruotės dokumentai (nurodyta OPS 1.625 punkte); ir

5)

pranešimai apie ypatingus krovinius.

OPS 1.145

Teisė tikrinti

Naudotojas užtikrina, kad įgaliotosios institucijos paskirtiems asmenims visada būtų leista įlipti į lėktuvą, naudojamą pagal šios įgaliotosios institucijos išduotą AOC, ir juo skristi, taip pat patekti į įgulos kabiną ir būti joje, nebent leidimo būti kabinoje neduotų įgulos vadas, jei jo nuomone dėl to gali kilti grėsmė lėktuvo saugai.

OPS 1.150

Dokumentų ir įrašų pateikimas

a)

Naudotojas:

1)

įgaliotosios institucijos įgaliotam asmeniui suteikia teisę gauti visus dokumentus ir įrašus, susijusius su skrydžių vykdymu ar technine priežiūra; ir

2)

tokius dokumentus ir įrašus įgaliotosios institucijos prašymu pateikia per atitinkamą laiką.

b)

Įgulos vadas įgaliotosios institucijos įgaliotam asmeniui pastarojo prašymu per atitinkamą laikotarpį pateikia dokumentus, kurie turi būti lėktuve.

OPS 1.155

Dokumentų saugojimas

Naudotojas užtikrina, kad:

1)

visi dokumentų originalai ar jų kopijos, kurias jis turi saugoti, būtų laikomi nustatytą saugojimo laiką, net jei jis nustoja būti lėktuvo naudotoju; ir

2)

kai įgulos narys, kurio įrašų apie tarnybinio skrydžių laiko, darbo ir poilsio laikotarpių bylą tvarkė naudotojas, tampa kito naudotojo įgulos nariu, minėta byla turi būti prieinama naujajam naudotojui.

OPS 1.160

Skrydžio duomenų savirašio įrašų saugojimas, pateikimas ir naudojimas

a)

Įrašų saugojimas

1)

Įvykus avarijai, lėktuvo, kuriame įrengtas skrydžio duomenų savirašis, naudotojas, saugo, kiek tai įmanoma, su ta avarija susijusių įrašytų duomenų originalus, užfiksuotus savirašyje, 60 dienų, nebent tyrimą atliekanti institucija nurodytų kitaip.

2)

Jei įgaliotoji institucija nėra davusi išankstinio leidimo, įvykus incidentui, apie kurį privaloma pranešti, lėktuvo, kuriame įrengtas skrydžio duomenų savirašis, naudotojas saugo, kiek tai įmanoma, su tuo incidentu susijusių įrašytų duomenų originalus, užfiksuotus savirašyje, 60 dienų, nebent tyrimą atliekanti institucija nurodytų kitaip.

3)

Be to, įgaliotajai institucijai nurodžius, lėktuvo, kuriame įrengtas skrydžio duomenų savirašis, naudotojas įrašytų duomenų originalus saugo 60 dienų, nebent tyrimą atliekanti institucija nurodytų kitaip.

4)

Kai lėktuve privaloma turėti skrydžio duomenų savirašį, lėktuvo naudotojas:

i)

pagal OPS 1.715, 1.720 ir 1.725 punktus saugo įrašus naudojimo laikotarpiu, išskyrus tai, kad siekiant atlikti skrydžio duomenų savirašio bandymą ir techninę priežiūrą, bandymo metu galima ištrinti iki vienos valandos trukmės seniausių įrašų; ir

ii)

saugo dokumentą, kuriame pateikta informacija, būtina norint atkurti ir perkelti inžinerijos įtaisuose saugomus duomenis.

b)

Įrašų perdavimas

Lėktuvo, kuriame įrengtas skrydžio duomenų savirašis, naudotojas per pagrįstą laiką pateikia turimus arba išsaugotus skrydžio duomenų savirašio įrašus, jei to buvo paprašytas Įgaliotosios institucijos.

c)

Įrašų naudojimas

1)

kabinos pokalbių savirašio įrašų negalima naudoti kitokiems tikslams nei avarijos ar incidento, apie kuriuos privaloma pranešti, tyrimui, išskyrus tuos atvejus, kai gautas visų susijusių įgulos narių sutikimas; ir

2)

skrydžio duomenų savirašių įrašų negalima naudoti kitokiems tikslams nei avarijos ar incidento, apie kuriuos privaloma pranešti, tyrimas, išskyrus tuos atvejus, kai:

i)

šiuos įrašus naudotojas naudoja tik su tinkamumu skraidyti ar technine priežiūra susijusiems klausimams; arba

ii)

šie įrašai laikomi anonimiškais; arba

iii)

įrašai atskleidžiami laikantis saugių procedūrų.

OPS 1.165

Nuoma

a)

Sąvokos

Šiame punkte vartojamos sąvokos reiškia:

1)

nuoma be įgulos — kai lėktuvas naudojamas pagal nuomininko AOC.

2)

nuoma su įgula — kai lėktuvas naudojamas pagal nuomotojo AOC.

b)

Bendrijos naudotojų lėktuvų nuoma tarpusavyje

1)

Išnuomojimas su įgula. Bendrijos naudotojas, teikiantis lėktuvą ir visą įgulą kitam Bendrijos naudotojui pagal 1992 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2407/92 dėl oro vežėjų licencijavimo (1) ir pasiliekantis visas C skirsnyje nustatytas funkcijas ir pareigas, išlieka lėktuvo naudotoju.

2)

Visos nuomos formos, išskyrus išnuomojimą su įgula

i)

Išskyrus tai, kas numatyta b papunkčio 1 dalyje, Bendrijos naudotojas, naudojantis kito Bendrijos naudotojo lėktuvą ar teikiantis lėktuvą kitam Bendrijos naudotojui, privalo iš anksto gauti savo atitinkamos įgaliotosios institucijos pritarimą naudojimui. Visos šio pritarimo sąlygos privalo būti įtraukiamos į nuomos sutartį.

ii)

Kitos įgaliotosios institucijos patvirtintos nuomos sutarčių, išskyrus nuomos sutartis, pagal kurias nuomojamas lėktuvas ir visa įgula, bet nenumatytas funkcijų ir pareigų perdavimas, sąlygos nuomojamo lėktuvo atžvilgiu turi būti vertinamos kaip AOC variantai, pagal kuriuos bus vykdomi skrydžiai.

c)

Bendrijos naudotojo ir kito subjekto, kuris nėra Bendrijos naudotojas, lėktuvų nuoma tarpusavyje

1)

Išsinuomojimas be įgulos

i)

Bendrijos naudotojas negali išsinuomoti lėktuvo be įgulos iš kito subjekto, kuris nėra Bendrijos naudotojas, nebent tam būtų pritarusi įgaliotoji institucija. Visos šio pritarimo sąlygos privalo būti įtraukiamos į nuomos sutartį.

ii)

Bendrijos naudotojas užtikrina, kad, išsinuomojant lėktuvą be įgulos, apie visus K ir L skirsniuose ir (arba) OPS 1.005 punkto b papunktyje nustatytų reikalavimų neatitikimus būtų pranešama įgaliotajai institucijai ir gaunamas jos pritarimas.

2)

Išsinuomojimas su įgula

i)

Bendrijos naudotojas be įgaliotosios institucijos pritarimo negali išsinuomoti lėktuvo su įgula iš subjekto, kuris nėra kitas Bendrijos naudotojas;

ii)

Bendrijos naudotojas užtikrina, kad išsinuomavus lėktuvą su įgula:

A)

nuomotojo naudojimo ir techninės priežiūros saugos standartai prilygtų nustatytiesiems šiame reglamente;

B)

nuomotojas būtų naudotojas, turintis Čikagos konvenciją pasirašiusios valstybės išduotą AOC;

C)

lėktuvas turėtų standartinį tinkamumo skraidyti pažymėjimą, išduotą pagal ICAO VIII priedą. Standartinis tinkamumo skraidyti pažymėjimas, išduotas valstybėje narėje, kuri nėra atsakinga už AOC išdavimą, bus pripažįstamas be papildomų parodymų, jei jis išduotas pagal 21 dalį; ir

D)

būtų laikomasi nuomininko įgaliotosios institucijos taikomų reikalavimų.

3)

Išnuomavimas be įgulos

Bendrijos naudotojas komerciniam oro susisiekimui vykdyti gali išnuomoti lėktuvą be įgulos kiekvienam Čikagos konvenciją pasirašiusios valstybės naudotojui, jei įvykdytos tokios sąlygos:

A)

įgaliotoji institucija atleido naudotoją nuo atitinkamų OPS 1 dalies reikalavimų, prieš tai užsienio reguliuojančiajai įgaliotajai institucijai raštu prisiėmus atsakomybę už lėktuvo (-ų) naudojimo ir techninės priežiūros kontrolę ir išbraukus lėktuvą iš savo AOC; ir

B)

lėktuvo techninė priežiūra atliekama pagal patvirtintą techninės priežiūros programą.

4)

Išnuomojimas su įgula

Bendrijos naudotojas, teikiantis orlaivį ir visą įgulą kitam subjektui pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2407/92, ir pasiliekantis visas C skirsnyje nustatytas teises bei pareigas, išlieka lėktuvo naudotoju.

OPS 1.550 punkto a papunkčio 1 priedėlis

B klasės skrydžius vykdantys lėktuvai

a)

sąvokos

1)

Skrydžiai iš A į A — kilimas ir tūpimas atliekami toje pačioje vietoje.

2)

Skrydžiai iš A į B — kilimas ir tūpimas atliekami skirtingose vietose.

3)

Naktis — valandos nuo vakaro pilietinės prieblandos pabaigos iki ryto pilietinės prieblandos pradžios ar kitas panašus laikotarpis nuo saulėlydžio iki saulėtekio, nustatytas atitinkamos institucijos.

b)

Skrydžiai, kuriems taikytinas šis priedėlis, gali būti vykdomi laikantis toliau pateiktų supaprastinimų.

1)

OPS 1.035 Kokybės sistema: jei naudotojas yra labai nedidelis, už kokybę atsakingo darbuotojo pareigas gali eiti paskirtas pareigūnas, jeigu auditą atlieka išorės auditoriai. Tai taikoma ir tada, kai atskaitingas darbuotojas eina vienerias ar daugiau iš skiriamų pareigų.

2)

Atidėta

3)

OPS 1.075 Asmenų vežimo būdas: neprivaloma pagal VFR vykdomiems skrydžiams vieno variklio lėktuvais.

4)

OPS 1.100 Leidimas būti įgulos kabinoje:

i)

naudotojas privalo nustatyti keleivių vežimo piloto krėsle taisykles.

ii)

įgulos vadas privalo užtikrinti, kad:

A)

piloto krėsle vežamas keleivis neblaškys dėmesio ir (arba) netrukdys vykdyti skrydžio; ir

B)

piloto krėsle sėdintis keleivis būtų supažindintas su atitinkamais apribojimais bei saugos procedūromis.

5)

OPS 1.105 Nesankcionuotas vežimas: neprivaloma pagal VFR vykdomiems skrydžiams vieno variklio lėktuvais.

6)

OPS 1.135 Papildoma skrydžio metu turėtina informacija ir formos:

i)

dieną pagal VFR vykdomų skrydžių vieno variklio lėktuvais iš A į A metu lėktuve nereikia turėti šių dokumentų:

A)

skrydžio plano;

B)

lėktuvo techninės būklės žurnalo;

C)

NOTAM/AIS dokumentų, reikalingų pasirengti skrydžiui;

D)

meteorologinės informacijos;

E)

pranešimų apie tam tikrų kategorijų keleivius … ir t. t.; ir

F)

Pranešimų apie ypatingus krovinius, įskaitant pavojingus krovinius … ir t. t.

ii)

dieną pagal VFR vykdomų skrydžių vieno variklio lėktuvais iš A į B metu lėktuve nereikia turėti pranešimų apie tam tikrų kategorijų keleivius, kaip apibrėžta OPS 1.135 punkto a papunkčio 7 dalyje.

iii)

dieną iš A į B pagal VFR vykdomų skrydžių skrydžio planas gali būti supaprastintas ir privalo atitikti skrydžio tipo poreikius;

7)

OPS 1.215 Naudojimasis oro eismo paslaugomis: vieno variklio lėktuvais dieną vykdant skrydžius pagal VFR, neprivalomas ryšys su ATS turi būti palaikomas tiek, kiek būtina pagal skrydžio pobūdį. Paieškos ir gelbėjimo paslaugos privalo būti užtikrinamos pagal OPS 1.300 punktą.

8)

OPS 1.225 Aerodromo naudojimo minimumai: vykdant skrydžius pagal VFR, šis reikalavimas paprastai būna įtrauktas į standartinius skrydžių pagal VFR minimumus. Jei būtina, naudotojas nustato papildomus reikalavimus, atsižvelgdamas į tokius veiksnius kaip radijo ryšio veikimo zona, reljefas, kilimo ir tūpimo vietų pobūdis, skrydžio sąlygos bei ATS pajėgumai.

9)

OPS 1.235 Triukšmo mažinimo procedūros: neprivaloma vykdant skrydžius pagal VFR vieno variklio lėktuvais.

10)

OPS 1.240 Skrydžių maršrutai ir zonos:

a papunkčio 1 dalis netaikoma vieno variklio lėktuvais dieną vykdant VFR skrydžius iš A į A.

11)

OPS 1.250. Minimalių skrydžio aukščių nustatymas:

Toliau aprašoma, kaip šis reikalavimas taikomas dieną vykdomiems skrydžiams pagal VFR. Naudotojas užtikrina, kad skrydžiai būtų vykdomi tik tokiais maršrutais ir tokiose zonose, kur įmanoma išlaikyti saugų vietovės perskridimo aukštį, ir atsižvelgia į tokius veiksnius kaip temperatūra, reljefas, nepalankios meteorologinės sąlygos (pvz., stipri turbulencija ir žemėjantys oro srautai, temperatūros duomenų pataisos ir slėgio nukrypimai nuo įprastų dydžių).

12)

OPS 1.255. Degalų naudojimo tvarka:

i)

Skrydžiams iš A į A — naudotojas nustato minimalų degalų kiekį, kuriam esant skrydis privalo būti baigtas. Šis minimalus kiekis, galutinis degalų likutis, turi būti ne mažesnis už tą, kurio reikia 45 minučių skrydžiui.

ii)

Skrydžiams iš A į B — naudotojas užtikrina, kad į prieš skrydį apskaičiuojamą skrydžiui reikiamą degalų kiekį būtų įtraukti:

A)

degalai riedėjimui — iki kilimo sunaudojami degalai, jei tai didesnis kiekis; ir

B)

degalai kelionei (paskirties vietai pasiekti reikalingi degalai); ir

C)

degalai atsargai:

1)

degalai nenumatytiems atvejams — degalų kiekis, ne mažesnis kaip 5 % suplanuoto kelionės degalų kiekio arba, skrydžio metu pakeitus skrydžio planą — 5 % kelionei skirtų degalų kiekio likusiai skrydžio daliai; ir

2)

galutinės degalų atsargos — degalai, reikalingi skristi papildomas 45 minutes (stūmokliniams varikliams) arba 30 minučių (turbininiams varikliams); ir

D)

degalai skrydžiui į atsarginį paskirties aerodromą — degalai, skirti nuskristi į atsarginį aerodromą per paskirties aerodromą, jei į atsarginį paskirties aerodromą skristi būtina, ir

E)

papildomi degalai — degalai, kurių įgulos vadas gali reikalauti papildomai prie to kiekio, kuris būtinas pagal A-D dalis.

13)

OPS 1.265. Neleistinų keleivių, deportuojamų ar areštuotų asmenų vežimas: skrydžiams pagal VFR vieno variklio lėktuvais ir kai neketinama vežti neleistinų keleivių, deportuojamų ar areštuotų asmenų, naudotojui neprivaloma nustatyti tokių keleivių vežimo procedūrų.

14)

OPS 1.280. Keleivių krėslų paskirstymas: netaikoma skrydžiams pagal VFR vieno variklio lėktuvais.

15)

OPS 1.285 Instruktažas keleiviams: Demonstracija ir instruktažas keleiviams teikiami atsižvelgiant į vykdomų skrydžių tipą. Kai skrydį vykdo vienas pilotas, jam negalima skirti užduočių, atitraukiančių jį nuo pilotavimo pareigų.

16)

OPS 1.290. Pasirengimas skrydžiui:

i)

skrydžio planas skrendant iš A į A — neprivalomas.

ii)

dieną pagal VFR vykdomiems skrydžiams iš A į B — naudotojas užtikrina, kad kiekvienam skrydžiui būtų užpildyta supaprastinta skrydžio plano forma, tinkanti tam skrydžio tipui.

17)

OPS 1.295. Aerodromų parinkimas: netaikoma skrydžiams pagal VFR.

Būtinos aerodromų ir kilimo bei tūpimo vietų naudojimo instrukcijos turi būti parengtos pagal OPS 1.220 punktą.

18)

OPS 1.310. Įgulos nariai darbo vietose:

Pagal VFR vykdomiems skrydžiams tokios instrukcijos būtinos tik tuo atveju, kai skrenda du pilotai.

19)

OPS 1.375. Degalų apskaita skrydžio metu:

Skrydžiams dieną vieno variklio lėktuvais pagal VFR OPS 1.375 punkto 1 priedėlio taikyti neprivaloma.

20)

OPS 1.405. Artėjimo tūpti pradžia ir tąsa:

Netaikoma pagal VFR vykdomiems skrydžiams.

21)

OPS 1.410. Skrydžio procedūros — slenksčio perskridimo aukštis:

Netaikoma pagal VFR vykdomiems skrydžiams.

22)

OPS 1.430-1.460, įskaitant priedėlius:

Netaikoma pagal VFR vykdomiems skrydžiams.

23)

OPS 1.530. Kilimas:

i)

a papunktis taikomas su toliau nurodytais papildymais. Įgaliotoji institucija gali, atsižvelgdama į kiekvieną konkretų atvejį, priimti kitus naudotojo pateiktus skrydžio duomenis, pagrįstus akivaizdžiais parodymais ir (arba) dokumentais patvirtinta patirtimi. b ir c papunkčiai taikomi su toliau nurodytais papildymais. Kai šio papunkčio reikalavimų neįmanoma taikyti dėl fizinių apribojimų, susijusių su kilimo ir tūpimo tako ilgiu, tačiau yra aiškus visuomenės interesas ir būtinumas vykdyti skrydžius, įgaliotoji institucija gali, atsižvelgdama į kiekvieną konkretų atvejį, priimti kitus naudotojo pateikiamus skrydžio duomenis, pagrįstus akivaizdžiais parodymais ir (arba) dokumentais patvirtinta patirtimi, neprieštaraujančius lėktuvo pilotavimo taisyklėms ir susijusius su konkrečioms procedūroms.

ii)

naudotojas, norintis vykdyti skrydžius pagal i pastraipą, privalo turėti išankstinį AOC išduodančios institucijos leidimą. Šiame leidime:

A)

tiksliai nurodomas lėktuvo tipas;

B)

tiksliai nurodomas skrydžio tipas;

C)

tiksliai nurodomi aerodromai ir atitinkami kilimo ir tūpimo takai;

D)

nurodomas apribojimas, kad kilimas vyktų tik VMC sąlygomis;

E)

tiksliai nurodoma įgulos kvalifikacija, ir

F)

nurodoma, kad jis taikomas tik tiems lėktuvams, kurių pirmasis tipo pažymėjimas pirmą kartą buvo išduotas iki 2005 m. sausio 1 d.

iii)

Skrydis turi būti pripažįstamas valstybės, kurioje yra aerodromas.

24)

OPS 1.535. Kliūčių perskridimas kylant. Kelių variklių lėktuvai:

i)

a papunkčio 3, 4 ir 5 dalys, b papunkčio 2 dalis ir c papunkčio 1 ir 2 dalys bei priedėlis netaikomi dieną pagal VFR vykdomiems skrydžiams.

ii)

dieną pagal IFR ar VFR vykdomiems skrydžiams a ir b papunkčiai taikomi su šiais pakeitimais:

A)

vizualioji kurso orientyrų navigacija galima, kai matomumas skrydžio metu yra 1 500 m ar daugiau.

B)

Reikiamas maksimalus koridoriaus plotis yra 300 m, kai matomumas skrydžio metu yra 1 500 m ar daugiau.

25)

OPS 1.545. Tūpimas. Paskirties ir atsarginis aerodromai:

i)

Šis punktas taikomas su toliau nurodytais papildymais. Kai šio punkto reikalavimų neįmanoma taikyti dėl fizinių apribojimų, susijusių su kilimo ir tūpimo tako ilgiu, tačiau yra aiškus visuomenės interesas ir būtinumas vykdyti skrydžius, įgaliotoji institucija gali, atsižvelgdama į kiekvieną konkretų atvejį, priimti kitus naudotojo pateiktus skrydžio duomenis, pagrįstus akivaizdžiais parodymais ir (arba) dokumentais patvirtinta patirtimi, neprieštaraujančius lėktuvo pilotavimo taisyklėms ir susijusius su konkrečiomis procedūromis.

ii)

naudotojas, norintis vykdyti skrydžius pagal i pastraipą, privalo turėti išankstinį įgaliotosios institucijos, išduodančios AOC, leidimą. Šiame leidime:

A)

tiksliai nurodomas lėktuvo tipas;

B)

tiksliai nurodomas skrydžio tipas;

C)

tiksliai nurodomi aerodromai ir atitinkami kilimo ir tūpimo takai;

D)

nurodomas apribojimas, kad galutinis artėjimas tūpti ir tūpimas būtų vykdomi pagal VMC;

E)

tiksliai nurodoma įgulos kvalifikacija, ir

F)

nurodoma, kad jis taikomas tik tiems lėktuvams, kurių tipo pažymėjimas pirmą kartą buvo išduotas iki 2005 m. sausio 1 d.

iii)

Skrydis turi būti pripažįstamas valstybės, kurioje yra aerodromas.

26)

OPS 1.550. Tūpimas. Sausi kilimo ir tūpimo takai:

i)

Šis punktas taikomas su toliau nurodytais papildymais. Kai šio punkto reikalavimų neįmanoma taikyti dėl fizinių apribojimų, susijusių su kilimo ir tūpimo tako ilgiu, tačiau yra aiškus visuomenės interesas ir būtinumas vykdyti skrydžius, įgaliotoji institucija gali, atsižvelgdama į kiekvieną konkretų atvejį, priimti kitus naudotojo pateiktus skrydžio duomenis, pagrįstus akivaizdžiais parodymais ir (arba) dokumentais patvirtinta patirtimi, neprieštaraujančius lėktuvo pilotavimo taisyklėms ir susijusius su konkrečioms procedūroms.

ii)

naudotojas, norintis vykdyti skrydžius pagal i pastraipą, privalo turėti išankstinį įgaliotosios institucijos, išduodančios AOC, leidimą. Šiame leidime:

A)

tiksliai nurodomas lėktuvo tipas;

B)

tiksliai nurodomas skrydžio tipas;

C)

tiksliai nurodomi aerodromai ir atitinkami kilimo ir tūpimo takai;

D)

nurodomas apribojimas, kad galutinis artėjimas tūpti ir tūpimas būtų vykdomi pagal VMC;

E)

tiksliai nurodoma įgulos kvalifikacija; ir

F)

nurodoma, kad jis galios tik tiems lėktuvams, kurių tipo pažymėjimas pirmą kartą buvo išduotas iki 2005 m. sausio 1 d.

iii)

Skrydis turi būti pripažįstamas valstybės, kurioje yra aerodromas.

27)

Atidėta

28)

OPS 1.650. Dieną pagal VFR vykdomi skrydžiai:

1.650 punktas taikomas su toliau nurodytais papildymais. Įgaliotoji institucija gali leisti netaikyti f, g, h, ir i papunkčių reikalavimų vieno variklio lėktuvams, kurių pirmasis individualus tinkamumo skraidyti pažymėjimas buvo išduotas iki 1995 m. gegužės 22 d., jei jiems įvykdyti reikėtų lėktuvo sandaros modifikacijos.

29)

M dalis, M.A.704 punktas, nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti užtikrinimo žurnalas.

Nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti žurnalas gali būti pritaikytas planuojamam vykdyti skrydžiui.

30)

M dalis, M.A.306 punktas, Lėktuvo techninės būklės žurnalas:

įgaliotoji institucija gali patvirtinti sutrumpintą lėktuvo techninės būklės žurnalo formą, tinkamą vykdomo skrydžio tipui.

31)

OPS 1.940. Skrydžio įgulos sudėtis:

a papunkčio 2 ir 4 dalys bei b papunktis netaikomi dieną pagal VFR vykdomiems skrydžiams, išskyrus tai, kad a papunkčio 4 dalis privalo būti taikoma visa, jei pagal OPS 1 būtini 2 pilotai.

32)

OPS 1.945 Permokymas ir tikrinimas:

i)

a papunkčio 7 dalis — skrydžiai maršrutu su priežiūra (LIFUS) gali būti vykdomi bet kokiu galiojančios klasės lėktuvu. Reikalaujamas LIFUS kiekis priklauso nuo vykdytinų skrydžių sudėtingumo.

ii)

a papunkčio 8 dalis neprivaloma.

33)

OPS 1.955. Įgulos vado skyrimas: toliau nurodoma tvarka, pagal kurią taikomas b papunktis.

Įgaliotoji institucija gali sutikti, kad būtų vykdomi sutrumpinti vadovavimo įgulai kursai, atitinkantys vykdomo skrydžio tipą.

34)

OPS 1.960. Įgulos vadai, turintys komercinės aviacijos piloto licenciją:

a papunkčio 1 dalies i pastraipa netaikoma dieną pagal VFR vykdomiems skrydžiams.

35)

OPS 1.965. Periodinis mokymas ir tikrinimas:

i)

a papunkčio 1 dalis dieną pagal VFR vykdomiems skrydžiams taikoma toliau nurodyta tvarka. Visi mokymai ir tikrinimas turi būti tinkami skrydžio tipui ir lėktuvo, kuriame dirba skrydžio įgula, klasei, deramai atsižvelgiant į visą naudojamą specialią įrangą.

ii)

a papunkčio 3 dalies ii pastraipa taikoma toliau nurodyta tvarka. Mokymą lėktuve gali atlikti klasės kvalifikacijos egzaminuotojas (CRE), skrydžio egzaminuotojas (FE) arba tipo kvalifikacijos egzaminuotojas (TRE).

iii)

a papunkčio 4 dalies i pastraipa taikoma toliau nurodyta tvarka. Naudotojo įgūdžius gali tikrinti tipo kvalifikacijos egzaminuotojas (TRE), klasės kvalifikacijos egzaminuotojas (CRE) arba naudotojo paskirtas ir įgaliotajai institucijai priimtinas įgulos vadas, turintis tinkamą kvalifikaciją ir pasirengimą CRM principų ir CRM įgūdžių vertinimo srityse.

iv)

b papunkčio 2 dalis dieną pagal VFR vykdomiems skrydžiams taikoma toliau nurodyta tvarka. — Tais atvejais, kai skrydžiai vykdomi sezonais, kurių trukmė nėra ilgesnė kaip 8 mėnesiai iš eilės, pakanka atlikti 1 naudotojo kvalifikacijos patikrinimą. Šis kvalifikacijos patikrinimas turi būti atliktas prieš pradedant komercinio oro susisiekimo skrydžius.

36)

OPS 1.968. Piloto kvalifikacija skristi bet kurio piloto krėsle

1 priedėlis netaikomas dieną pagal VFR vykdomiems skrydžiams vieno variklio lėktuvais.

37)

OPS 1.975. Žinios apie maršrutą ir aerodromą

i)

b, c ir d papunkčiai netaikomi dieną pagal VFR vykdomiems skrydžiams, išskyrus tai, kad naudotojas turi užtikrinti visų atitinkamų reikalavimų laikymąsi tais atvejais, kai būtinas specialus aerodromo valstybės pritarimas.

ii)

Vykdant skrydžius pagal IFR arba VFR naktį, kaip alternatyva b-d papunkčiams, žinių apie maršrutą ir aerodromą tinkamumas gali būti iš naujo patvirtinamas toliau nurodyta tvarka.

A)

išskyrus skrydžiams į didžiausio sudėtingumo aerodromus, būtiną savarankišką instruktažą turi papildyti mažiausiai 10 sektorių skrydžių vykdymo zonoje atlikimas per paskutinius 12 mėnesių.

B)

skrydžiai į didžiausio sudėtingumo aerodromus gali būti atliekami tik tuo atveju, jei:

1)

įgulos vadas žinias apie šį aerodromą įgijo per paskutinius 36 mėnesius, lankydamasis jame kaip skrydžio įgulos narys arba kaip stebėtojas.

2)

artėjimas tūpti VMC sąlygomis pradedamas nustatytame mažiausiame sektoriaus absoliučiame aukštyje; ir

3)

prieš skrydi tinkamai pasirengta savarankiškai.

38)

OPS 1.980 Skrydžiai daugiau nei vienu tipu ar variantu:

i)

netaikoma, jei skrydžiai vykdomi dieną, pagal VFR, vien stūmoklinių variklių klasės lėktuvais, pilotuojamais vieno piloto.

ii)

Skrydžiams naktį, vykdomiems pagal IFR ar VFR, OPS 1.980 punkto d papunkčio 2 dalies i pastraipos 1 priedėlio reikalavimas, pagal kurį įgulos narys gali pradėti naudotis privilegija, suteikiama pagal 2 įrašus licencijoje, kai yra įgijęs 500 valandų darbo patirtį atitinkamoje įgulos nario darbo vietoje, sumažinamas iki 100 valandų arba sektorių, jei vienas iš įrašų yra susijęs su klase. Prieš paskiriant pilotą įgulos vadu, turi būti atliekamas patikrinamasis skrydis.

39)

OPS 1.981. Sraigtasparnių ir lėktuvų naudojimas:

a papunkčio 1 dalis netaikoma, jei skrydžiai vykdomi vien stūmoklinių variklių klasės lėktuvais, pilotuojamais vieno piloto.

40)

Atidėta

41)

OPS 1.1060. Skrydžio planas:

Neprivaloma dieną pagal VFR vykdomiems skrydžiams iš A į A. Šis reikalavimas taikomas dieną pagal VFR vykdomiems skrydžiams iš A į B, tačiau planas gali būti supaprastintos formos, atitinkančios vykdomų skrydžių pobūdį. (žr. OPS 1.135 punktą).

42)

OPS 1.1070 Nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti užtikrinimo žurnalas

Nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti užtikrinimo žurnalą galima pritaikyti planuojamam skrydžiui.

43)

OPS 1.1071 Lėktuvo techninės būklės žurnalas:

Taikoma kaip nurodyta M dalies M. A. 306 punkte.

44)

Atidėta

45)

Atidėta

46)

OPS 1.1240. Mokymo programos:

Mokymo programos pritaikomos prie vykdomų skrydžių pobūdžio. Savarankiško mokymosi programos gali būti priimtinos skrydžiams, vykdomiems pagal VFR.

47)

OPS 1.1250 Paieškos lėktuve kontrolinis sąrašas:

Netaikoma dieną pagal VFR vykdomiems skrydžiams.

OPS 1.125 punkto 1 priedėlis

Dokumentai, kuriuos reikia turėti skrydžio metu

Žr. OPS 1.125 punktą

Jei OPS 1.125 punkte nurodyti dokumentai buvo pamesti ar pavogti, skrydį leidžiama tęsti iki pagrindinio aerodromo arba kitos vietos, gali būti išduoti tuos dokumentus pakeičiantys dokumentai.

C SKIRSNIS

NAUDOTOJO SERTIFIKAVIMAS IR PRIEŽIŪRA

OPS 1.175

Bendrosios naudotojo sertifikavimo taisyklės

1 pastaba: šio punkto 1 priedėlyje pateikiamas AOC turinys ir sąlygos.

2 pastaba: šio punkto 2 priedėlyje pateikiami valdymo ir organizaciniai reikalavimai.

a)

Naudotojas negali naudoti lėktuvo komerciniam oro susisiekimui kitaip nei numatyta vežėjo pažymėjime (AOC) ir pagal šio pažymėjimo nuostatas ir sąlygas.

b)

Naudotojas, siekiantis gauti arba pakeisti AOC, turi leisti įgaliotajai institucijai patikrinti visus planuojamų skrydžių saugos aspektus.

c)

Naudotojas, siekiantis gauti AOC:

1)

negali turėti kitos įgaliotosios institucijos išduoto AOC, nebent atitinkamos įgaliotosios institucijos būtų davusios specialų pritarimą;

2)

privalo turėti pagrindinę verslo vietą ir, prireikus, registruotą būstinę už AOC išdavimą atsakingoje valstybėje;

3)

įgaliotajai institucijai turi įrodyti, kad geba vykdyti saugius skrydžius.

d)

Jei naudotojas turi ne vienoje valstybėje narėje registruotų lėktuvų, turi būti nustatyta atitinkama tvarka, kad būtų užtikrinta tinkama saugos priežiūra.

e)

Naudotojas leidžia įgaliotajai institucijai lankytis savo organizacijoje ir lėktuvuose bei užtikrina, kad toks leidimas būtų suteiktas ir visoms techninės priežiūros organizacijoms, patvirtintoms pagal 145 dalį, kad būtų galima nustatyti, jog ir toliau laikomasi OPS 1 reikalavimų.

f)

Jei įgaliotoji institucija mano, kad naudotojas nebegali užtikrinti skrydžių saugos, AOC bus pakeistas, jo galiojimas sustabdytas arba jis bus panaikintas.

g)

Naudotojas turi įrodyti įgaliotajai institucijai, kad:

1)

jo organizacinė bei valdymo struktūros yra tinkamos ir reikiamai pritaikytos jo veiklos mastui ir apimčiai; ir

2)

yra nustatytos jo veiklos priežiūros procedūros.

h)

Naudotojas privalo paskirti įgaliotajai institucijai priimtiną atsakingą darbuotoją, turintį bendrus įgaliojimus užtikrinti, kad visi skrydžiai ir techninės priežiūros veikla būtų finansuojama ir vykdoma pagal įgaliotosios institucijos nustatytus standartus.

i)

Naudotojas privalo paskirti įgaliotajai institucijai priimtinus pareigūnus, atsakingus už šių sričių valdymą ir priežiūrą:

1)

skrydžių vykdymą;

2)

techninės priežiūros sistemą;

3)

įgulos mokymą; ir

4)

antžeminę veiklą.

j)

Vienas asmuo gali eiti daugiau nei vienerias paskirtas pareigas, jei tai priimtina įgaliotajai institucijai, tačiau naudotojai, turintys 21 ar daugiau visą darbo dieną dirbančių darbuotojų, turi turėti mažiausiai du už šias keturias sritis atsakingus asmenis.

k)

Jei naudotojas turi 20 ar mažiau visą darbo dieną dirbančių darbuotojų, atsakingas darbuotojas gali užimti vienerias ar daugiau skiriamų pareigų, jei tai priimtina įgaliotajai institucijai.

l)

Naudotojas privalo užtikrinti, kad kiekvienas skrydis būtų vykdomas pagal Skrydžių vykdymo vadovo nuostatas.

m)

Naudotojas privalo pasirūpinti tinkama antžeminių paslaugų įranga, kad užtikrintų saugų skrydžių vykdymą.

n)

Naudotojas privalo užtikrinti, kad jo lėktuvuose būtų tokia įranga, o įgula turėtų tokią kvalifikaciją, kokių reikia konkrečiai zonai ir skrydžio tipui.

o)

Naudotojas visiems lėktuvams, naudojamiems pagal jo turimą AOC, privalo taikyti techninės priežiūros reikalavimus pagal M dalį.

p)

Naudotojas privalo pateikti įgaliotajai institucijai Skrydžių vykdymo vadovo kopiją, kaip nurodyta P skirsnyje, taip pat visus jo pakeitimus ar peržiūrėtus ir pataisytus leidimus.

q)

Naudotojas pagrindinėje veiklos vietoje privalo turėti skrydžių tipui ir zonai tinkamus skrydžių aprūpinimo įrenginius.

OPS 1.180

AOC išdavimas, keitimas ir galiojimo pratęsimas

a)

Naudotojui neišduodamas AOC arba jo pakeitimas, o išduoto AOC galiojimas nutraukiamas, nebent:

1)

naudojami lėktuvai turi standartinį tinkamumo skraidyti pažymėjimą, kurį valstybė narė išdavė pagal 2003 m. rugsėjo 24 d. Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1702/2003, nustatantį orlaivio tinkamumo skraidyti ir orlaivio bei atitinkamų jo gaminių, dalių ir prietaisų tinkamumo naudoti aplinkos atžvilgiu pažymėjimų išdavimą bei projektavimo ir gamybinių organizacijų sertifikavimą įgyvendinančias taisykles (2). Standartiniai tinkamumo skraidyti pažymėjimai, išduoti kitoje valstybėje narėje, nei ta, kuri yra atsakinga už AOC išdavimą, bus pripažįstami be papildomų įrodymų, jei jie išduoti pagal 21 dalį;

2)

techninės priežiūros sistema yra patvirtinta įgaliotosios institucijos pagal M dalies G skirsnį; ir

3)

naudotojas įgaliotajai institucijai įrodo, kad geba:

i)

sukurti ir užtikrinti tinkamą organizavimą;

ii)

pagal OPS 1.035 punktą sukurti kokybės sistemą ir užtikrinti jos veikimą;

iii)

laikytis privalomų mokymo programų;

iv)

laikytis techninės priežiūros reikalavimų, atitinkančių konkrečių skrydžių pobūdį ir mastą, įskaitant atitinkamas OPS 1.175 punkto g-o papunkčiuose nustatytas sąlygas; ir

v)

laikytis OPS 1.175 punkto reikalavimų.

b)

Nepaisant OPS 1.185 punkto f papunkčio nuostatų, naudotojas privalo įgaliotajai institucijai kuo skubiau pranešti apie visus pagal OPS 1.185 punkto a papunktį pateiktos informacijos pakeitimus.

c)

Jei įgaliotoji institucija nėra įsitikinusi, kad šio punkto a papunkčio reikalavimai įvykdyti, ji gali reikalauti atlikti vieną ar daugiau parodomųjų skrydžių, atliekamų kaip komercinio oro susisiekimo skrydžiai.

OPS 1.185

Administraciniai reikalavimai

a)

Naudotojas užtikrina, kad į pradinę paraišką AOC pažymėjimui gauti ir, jei būtina, kai teikiama paraiška pakeisti arba pratęsti jo galiojimą, būtų įtraukta tokia informacija:

1)

naudotojo oficialus pavadinimas ir įmonės pavadinimas bei adresas ir adresas korespondencijai;

2)

siūlomos veiklos aprašymas;

3)

valdymo organizavimo aprašymas;

4)

atsakingo darbuotojo vardas ir pavardė;

5)

pagrindines pareigas einančių asmenų vardai ir pavardės, įskaitant tų, kurie yra atsakingi už skrydžių vykdymą, techninės priežiūros sistemą, įgulos narių mokymą ir antžeminę veiklą; taip pat jų kvalifikacija bei patirtis; ir

6)

Skrydžių vykdymo vadovas.

b)

Vien apie naudotojo techninės priežiūros sistemą, visiems planuojamų naudoti lėktuvų tipams, į pradinę paraišką AOC gauti ir, jei būtina, teikiant paraišką AOC pakeisti ar pratęsti jo galiojimą, privaloma įtraukti šią informaciją:

1)

naudotojo nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti užtikrinimo žurnalą;

2)

naudotojo lėktuvų techninės priežiūros programą (-as);

3)

lėktuvo techninės būklės žurnalą;

4)

jei reikia, techninės priežiūros sutarties (-čių), kurią (-ias) naudotojas sudarė su pagal 145 dalį patvirtinta techninės priežiūros organizacija, technines specifikacijas;

5)

lėktuvų skaičių.

c)

Paraiška pradiniam AOC gauti turi būti paduodama ne vėliau kaip likus 90 dienų iki planuojamos veiklos pradžios, išskyrus skrydžių vykdymo vadovą, kuris gali būti pateikiamas vėliau, bet ne vėliau kaip likus 60 dienų iki planuojamos veiklos pradžios.

d)

Paraiška AOC pakeisti privalo būti paduodama ne vėliau kaip 30 dienų iki planuojamos veiklos pradžios arba, jei susitarta kitaip, iki numatomos veiklos pradžios.

e)

Paraiška AOC galiojimui pratęsti privalo būti paduodama ne vėliau kaip likus 30 dienų iki nustatyto galiojimo laiko pabaigos, arba, jei susitarta kitaip — iki galiojimo laiko pabaigos.

f)

Išskyrus ypatingas aplinkybes, išankstinis pranešimas apie pasiūlytą paskirtojo pareigūno pakeitimą įgaliotajai institucijai turi būti pateikiamas ne vėliau kaip likus 10 dienų iki pakeitimo.

OPS 1.175 punkto 1 priedėlis

Vežėjo pažymėjimo turinys ir sąlygos

AOC nurodoma:

a)

naudotojo pavadinimas ir pagrindinė verslo vieta;

b)

išdavimo data ir galiojimo trukmė;

c)

leistų skrydžių tipo aprašymas;

d)

leistas (-i) naudoti lėktuvo (-ų) tipas (-ai);

e)

leistų naudoti lėktuvų registravimo ženklai, išskyrus tai, kad naudotojai gali gauti leidimą įdiegti sistemą, skirtą informuoti įgaliotąja instituciją apie lėktuvų, kurie naudojami pagal AOC, registravimo ženklus;

f)

zonos, kuriose leidžiami skrydžiai;

g)

tam tikri apribojimai; ir

h)

specialūs įgaliojimai/leidimai, pvz.:

II kategorija/III kategorija (įskaitant patvirtintus minimumus)

(MNPS) minimalūs navigacijos charakteristikų reikalavimai

(ETOPS) pailginto nuotolio skrydžiai dviejų variklių lėktuvais

(RNAV) zonos navigacija

(RVSM) sumažinto vertikaliojo skirstymo minimumai

pavojingų krovinių vežimas

leidimas rengti pirminį saugos mokymą keleivių salono įgulai ir, jei taikytina, išduoti O skirsnyje numatytą liudijimą tiems naudotojams, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai užsiima tokiu mokymu.

OPS 1.175 punkto 2 priedėlis

AOC turėtojo valdymo ir organizacinė struktūra

a)

Bendrosios nuostatos

Naudotojas privalo turėti patikimą ir veiksmingą valdymo struktūrą, kad galėtų užtikrinti saugų skrydžių vykdymą. Paskirtieji pareigūnai privalo turėti vadovavimo įgūdžių bei tinkamą techninę/skraidymo kvalifikaciją aviacijos srityje.

b)

Paskirtieji pareigūnai

1)

Paskirtųjų pareigūnų funkcijų ir pareigų aprašymas, taip pat jų pavardės, privalo būti pateikti Skrydžių vykdymo vadove; įgaliotajai institucijai privaloma raštu pranešti apie planuojamus arba atliekamus paskirtųjų pareigūnų ar jų funkcijų pakeitimus.

2)

Naudotojas privalo nustatyti tvarką, užtikrinančią priežiūros tęstinumą kai nėra paskirtųjų pareigūnų.

3)

Asmuo, AOC turėtojo paskirtas pareigūnu, negali būti paskirtas pareigūnu ir kito AOC turėtojo, nebent tai būtų priimtina atitinkamoms įgaliotosioms institucijoms.

4)

Paskirtieji pareigūnai turi būti pasamdyti pakankamam darbo valandų skaičiui, kad galėtų atlikti valdymo funkcijas, susijusias su naudotojo veiklos mastu ir apimtimi.

c)

Personalo tinkamumas ir priežiūra

1)

Įgulos nariai. Planuojam skrydžiui naudotojas privalo įdarbinti pakankamai skrydžio bei keleivių salono įgulos narių, kurie būtų pasirengę ir patikrinti pagal atitinkamai pagal N ir O skirsnius.

2)

Antžeminės tarnybos personalas

i)

Antžeminės tarnybos personalo skaičius priklauso nuo skrydžių pobūdžio ir apimties. Ypač skrydžių ir antžeminių paslaugų padaliniai privalo turėti parengtą personalą, gerai išmanantį savo pareigas organizacijoje.

ii)

Naudotojas, pagal sutartį samdantis kitas organizacijas teikti tam tikras paslaugas, išlieka atsakingas už deramų standartų laikymąsi. Tokiomis aplinkybėmis paskirtajam pareigūnui privalo būti skiriama užduotis užtikrinti, kad visi rangovai atitiktų privalomus standartus.

3)

Priežiūra

i)

Planuojamą paskirti inspektorių skaičių lemia naudotojo struktūra ir jo personalo skaičius.

ii)

Privalo būti nustatytos inspektorių funkcijos ir pareigos, ir visi su skrydžiu susiję įsipareigojimai parengti taip, kad jie galėtų vykdyti savo su priežiūra susijusias pareigas.

iii)

Įgulos narių ir antžeminės tarnybos personalo veiklos priežiūrą turi vykdyti asmenys, turintys patirties ir asmeninių savybių, leidžiančių užtikrinti Skrydžių vykdymo vadove nustatytų standartų įgyvendinimą.

d)

Patalpos

1)

Naudotojas privalo užtikrinti, kad su skrydžių sauga susijusiam personalui visose veiklos vietose pakaktų darbui skirtų patalpų. Privalu atsižvelgti į antžeminės tarnybos personalo ir su skrydžio kontrole susijusio personalo poreikius, pagrindinių bylų saugojimą ir pateikimą bei įgulų atliekamą skrydžių planavimą.

2)

Biuro tarnybos privalo gebėti nedelsdamos visiems susijusiems asmenims išplatinti skrydžio instrukcijas ir kitą informaciją.

e)

Dokumentai

Naudotojas turi nustatyti taisyklių, jų pakeitimų ir kitų dokumentų rengimo tvarką.

D SKIRSNIS

SKRYDŽIO PROCEDŪROS

OPS 1.195

Skrydžių kontrolė

Naudotojas:

a)

parengia ir taiko įgaliotosios institucijos patvirtintą skrydžių vykdymo kontrolės metodą; ir

b)

atlieka visų skrydžių, vykdomų pagal jo turimo AOC nuostatas, kontrolę.

OPS 1.200

Skrydžių vykdymo vadovas

Naudotojas Skrydžių vykdymo vadovą, kuriuo naudojasi ir vadovaujasi skrydžių vykdymo personalas, parengia pagal P skirsnį.

OPS 1.205

Skrydžių vykdymo personalo kompetencija

Naudotojas užtikrina, kad visas paskirtas ar tiesiogiai antžeminių paslaugų teikimo ir skrydžių vykdymo veikloje dalyvaujantis personalas būtų tinkamai parengtas, turėtų konkrečioms jų pareigoms reikalingų gebėjimų ir gerai suprastų savo pareigas bei jų ryšį su visa veikla apskritai.

OPS 1.210

Procedūrų nustatymas

a)

Naudotojas nustato kiekvieno lėktuvų tipo procedūras ir instrukcijas, kuriose nurodomos antžeminio personalo ir įgulos narių pareigos visoms antžeminės bei skrydžių metu vykdomos veiklos užduotims.

b)

Siekdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Skrydžių vykdymo vadove nustatytų procedūrų, naudotojas įdiegia kontrolinių sąrašų sistemą, kurią įgulos nariai naudoja visuose lėktuvo skrydžio etapuose, atitinkamai esant įprastoms, neįprastoms ir avarinėms sąlygoms.

c)

Naudotojas negali reikalauti, kad įgulos narys kritinių skrydžio etapų metu vykdytų kitą veiklą nei ta, kuri yra būtina saugiam lėktuvo skrydžiui.

OPS 1.215

Naudojimasis oro eismo paslaugomis

Naudotojas užtikrina, kad visų skrydžių metu būtų naudojamasi oro eismo paslaugomis, jei jos teikiamos.

OPS 1.216

Instrukcijos skrydžio metu

Naudotojas užtikrina, kad skrydžio metu jo duodamos instrukcijos, susijusios su oro eismo skrydžių plano pakeitimu, prieš perduodant jas į lėktuvą būtų, kai tai įmanoma, suderinamos su atitinkamu oro eismo tarnybos skyriumi.

OPS 1.220

Naudotojo leidimas naudotis aerodromais

Naudotojas leidžia naudotis tik tais aerodromais, kurie tinka konkretiems lėktuvų tipams ir skrydžiams.

OPS 1.225

Aerodromo naudojimo minimumai

a)

Naudotojas pagal OPS 1.430 punktą nustato kiekvieno išskridimo, paskirties ar atsarginio aerodromų, kuriais leidžiama naudotis pagal OPS 1.220 punktą, naudojimo minimumus.

b)

Jei įgaliotoji institucija nustato didesnius minimumus, atitinkamai turi būti keičiami pagal šio punkto a papunktį nustatyti minimumai.

c)

Minimumai specialiems artėjimo tūpti ir tūpimo procedūrų tipams laikomi taikytinais, jei:

1)

veikia atitinkamoje schemoje nurodyta antžeminė įranga, reikalinga numatomai procedūrai atlikti;

2)

veikia konkrečiam artėjimo tūpti tipui reikalingos lėktuvo sistemos;

3)

laikomasi nustatytų lėktuvo skrydžio kriterijų; ir

4)

įgula turi atitinkamą kvalifikaciją.

OPS 1.230

Išskridimo ir artėjimo tūpti pagal prietaisus procedūros

a)

Naudotojas užtikrina, kad būtų taikomos išskridimo ir artėjimo tūpti pagal prietaisus procedūros, nustatytos tos valstybės, kurioje yra aerodromas.

b)

Nepaisant šio punkto a papunkčio, įgulos vadas gali priimti skrydžių valdymo (ATC) tarnybų leidimą nukrypti nuo paskelbto išskridimo ar atskridimo maršruto, jei laikomasi kliūčių perskridimo kriterijų ir įvertinamos visos skrydžio sąlygos. Galutinis priartėjimas tūpti privalo būti vizualusis arba pagal nustatytą artėjimo tūpti pagal prietaisus procedūrą.

c)

Kitokias procedūras nei nustatytos šio punkto a papunktyje naudotojas gali įgyvendinti tik su sąlyga, kad jas prireikus patvirtino valstybė, kurioje yra aerodromas, ir jos yra priimtinos įgaliotajai institucijai.

OPS 1.235

Triukšmo mažinimo procedūros

a)

Naudotojas nustato skrydžių procedūras, skirtas triukšmui mažinti skrydžių pagal prietaisus metu, vadovaudamasis ICAO PANS OPS 1 dalimi (dokumentas 8168-OPS/611).

b)

Triukšmo mažinimo procedūros kilimo aukštėjimo metu, naudotojo nustatytos vienam lėktuvų tipui, turėtų būti tokios pačios visiems aerodromams.

OPS 1.240

Skrydžių maršrutai ir zonos

a)

Naudotojas užtikrina, kad skrydžiai būtų vykdomi tik tokiais maršrutais ar tokiose zonose:

1)

kur galima naudotis planuojamiems skrydžiams tinkama antžemine įranga ir paslaugomis, įskaitant meteorologines paslaugas;

2)

kuriems numatyto naudoti lėktuvo charakteristikos yra pakankamos, kad būtų galima laikytis minimalaus skrydžio aukščio reikalavimų;

3)

kuriems numatyto naudoti lėktuvo įranga atitinka būtiniausius planuojamo skrydžio reikalavimus;

4)

kurių žemėlapiai ir schemos (nurodyta OPS 1.135 punkto a papunkčio 9 dalyje) turimi;

5)

kur esama aerodromų, pasiekiamų laikantis OPS 1.245 punkte nustatytų laiko ir atstumo apribojimų, jei naudojami dviejų variklių lėktuvai;

6)

kur esama paviršių, tinkamų saugiai atlikti priverstinį tūpimą, jei naudojami vieno variklio lėktuvai.

b)

Naudotojas užtikrina, kad skrydžiai būtų vykdomi pagal įgaliotosios institucijos nustatytus maršrutų ar zonų apribojimus.

OPS 1.241

Skrydžiai nustatytoje sumažinto vertikaliojo skirstymo minimumo (RVSM) oro erdvėje

Naudotojas negali naudoti lėktuvo tam tikrose oro erdvės dalyse, kuriose pagal Regioninius oro navigacijos susitarimus taikomas 300 m (1 000 pėdų) vertikaliojo skirstymo minimumas, nebent tai daryti leistų įgaliotoji institucija (RVSM patvirtinimas). (Taip pat žr. OPS 1.872 punktą.)

OPS 1.243

Skrydžiai zonose, kurioms taikomi specialūs navigacijos reikalavimai

Naudotojas negali naudoti lėktuvo tam tikrose nustatytose zonose arba tam tikrose nustatytose oro erdvės dalyse, kuriose pagal Regioninius oro navigacijos susitarimus yra nustatyti minimalūs navigacijos charakteristikų reikalavimai, nebent tai daryti leistų įgaliotoji institucija (MNPS/RNP/RNAV patvirtinimas). (Dar žr. OPS 1.865 punkto c papunkčio 2 dalį ir OPS 1.870 punktą.)

OPS 1.245

Maksimalus nuotolis nuo tinkamo aerodromo dviejų variklių lėktuvams, neturintiems ETOPS patvirtinimo

a)

Negavęs specialaus įgaliotosios institucijos patvirtinimo pagal OPS 1.246 punkto a papunktį (ETOPS patvirtinimas), naudotojas negali naudoti:

1)

A klasės skrydžiams — lėktuvų, kurių:

i)

maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija yra 20 ar daugiau krėslų; arba

ii)

maksimali kilimo masė yra 45 360 kg ar daugiau;

maršrutams, kuriuose yra taškų, iki tinkamo aerodromo esančių didesniu atstumu nei tas, kurį galima nuskristi per 60 minučių kreiseriniu greičiu, nustatytu pagal šio punkto b papunktį, kai neveikia vienas variklis

2)

A klasės skrydžiams — lėktuvų, kurių:

i)

maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija yra 19 ar mažiau krėslų; ir

ii)

maksimali kilimo masė yra mažesnė kaip 45 360 kg, maršrutams, kuriuose yra taškų, esančių didesniu atstumu iki tinkamo aerodromo, nei tas, kurį galima nuskristi per 120 minučių, o turboreaktyviniams lėktuvams, įgaliotajai institucija leidus, — per 180 minučių, kreiseriniu greičiu, nustatytu pagal šio punkto b papunktį, kai neveikia vienas variklis.

3)

B ar C klasės skrydžiams — lėktuvų:

i)

maršrutams, kuriuose yra taškų, iki tinkamo aerodromo esančių didesniu atstumu nei tas, kurį galima nuskristi per 120 minučių kreiseriniu greičiu, nustatytu pagal šio punkto b papunktį; arba

ii)

esančių didesniu kaip 300 jūrmylių atstumu, atsižvelgiant į tai, kuris atstumas yra mažesnis.

b)

Naudotojas nustato greitį, reikalingą apskaičiuoti maksimalų nuotolį iki tinkamo aerodromo minėtiems dviems dviejų variklių lėktuvų tipams ar jų variantams, kuris neviršytų VMO, pagrindu laikant tikrąjį oro greitį, kurį lėktuvas gali išlaikyti, kai neveikia vienas variklis, esant tokioms sąlygoms:

1)

Tarptautinė standartinė atmosfera (ISA);

2)

Horizontalusis skrydis:

i)

turboreaktyviniams lėktuvams:

A)

FL 170; arba

B)

maksimalus skrydžio lygis, kurį lėktuvas, kai neveikia vienas variklis, gali pasiekti ir išlaikyti, naudodamas AFM nurodytą bendrąją aukštėjimo spartą, atsižvelgiant į tai, kuris yra mažesnis.

ii)

sraigtiniams lėktuvams:

A)

FL 80; arba

B)

maksimalus skrydžio lygis, kurį lėktuvas, kai neveikia vienas variklis, gali pasiekti ir išlaikyti, naudodamas AFM nurodytą bendrąją aukštėjimo spartą, atsižvelgiant į tai, kuris yra mažesnis.

3)

maksimali nekintanti likusio veikiančio variklio trauka arba galia;

4)

lėktuvo masė yra ne mažesnė kaip:

i)

maksimali kilimo masė kylant jūros lygyje; ir

ii)

į optimalų ilgo nuotolio skrydžio kreiserinį aukštį kylama visais varikliais; ir

iii)

šiame aukštyje skrendama ilgų nuotolių kreiseriniu greičiu visais varikliais, kol nuo kilimo praėjęs laikas pasiekia šio punkto a papunktyje nustatytą slenkstį.

c)

Naudotojas užtikrina, kad į Skrydžių vykdymo vadovą būtų įtraukti šie kiekvienam tipui ar variantui būdingi duomenys:

1)

pagal šio punkto b papunktį nustatytas skrydžio kreiserinis greitis, kai neveikia vienas variklis; ir

2)

pagal šio punkto a ir b papunkčius nustatytas maksimalus nuotolis nuo tinkamo aerodromo.

Pastaba: pirmiau nurodyti greičiai ir aukščiai (skrydžio lygiai) yra skirti naudoti tik nustatant maksimalų nuotolį nuo tinkamo aerodromo.

OPS 1.246

Padidinto nuotolio skrydžiai dviejų variklių lėktuvais (ETOPS)

a)

Naudotojas negali vykdyti skrydžių, viršijančių slenksčio atstumą, nustatytą pagal OPS 1.245 punktą, nebent tai daryti leistų įgaliotoji institucija (ETOPS patvirtinimas).

b)

Prieš vykdydamas ETOPS skrydį, naudotojas užtikrina, kad būtų tinkamas ETOPS maršruto atsarginis aerodromas, kurį įmanoma pasiekti per patvirtintą maršruto pakeitimo laiką arba maršruto pakeitimo laiką, apskaičiuotą pagal MEL pateiktą lėktuvo tinkamumo skraidyti būklę, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų yra trumpesnis. (Taip pat žr. OPS 1.297 punkto d papunktį.)

OPS 1.250

Minimalių skrydžio aukščių nustatymas

a)

Naudotojas visiems maršruto segmentams nustato minimalius skrydžio aukščius ir jų nustatymo metodus, kurie nurodytų vietovės perskridimo aukštį, atsižvelgiant į F-I skirsnių reikalavimus.

b)

Visi minimalių skrydžio aukščių nustatymo metodai privalo būti patvirtinti įgaliotosios institucijos.

c)

Jeigu valstybės, per kurias skrendama, yra nustačiusios didesnius minimalius skrydžio aukščius, nei yra nustatęs naudotojas, turi būti taikomi didesnieji dydžiai.

d)

Nustatydamas minimalius skrydžio aukščius, naudotojas atsižvelgia į šiuos veiksnius:

1)

lėktuvo buvimo vietos nustatymo tikslumą;

2)

galimas naudojamų aukščiamačių parodymų paklaidas;

3)

maršrutų arba zonų, kuriuose ketinama vykdyti skrydžius, vietovės reljefą (pvz., staigius vietos aukščių pasikeitimus);

4)

tikimybę pakliūti į nepalankias meteorologines sąlygas (pvz., stiprią turbulenciją ir žemėjančius oro srautus); ir

5)

galimus aviacijos schemų netikslumus.

e)

Vykdant šio punkto d papunktyje nustatytus reikalavimus, atsižvelgiama į:

1)

temperatūros ir slėgio parodymų nukrypimus nuo standartinių dydžių;

2)

ATC reikalavimus; ir

3)

galinčius įvykti nukrypimus nuo suplanuoto maršruto.

OPS 1.255

Degalų naudojimo tvarka

a)

Naudotojas privalo parengti degalų naudojimo tvarką, skirtą skrydžių planavimui ir planų koregavimui skrydžio metu, kad būtų užtikrinta, jog pakaks degalų kiekvienam planuojamam skrydžiui atlikti ir atsarginių degalų, jei prireiktų nukrypti nuo suplanuoto skrydžio.

b)

Naudotojas užtikrina, kad planuojant skrydžius, būtų vadovaujamasi bent toliau pateiktomis šio papunkčio 1 ir 2 dalimis.

1)

Skrydžių vykdymo vadove pateiktomis procedūromis ir tokiais duomenimis:

i)

lėktuvo gamintojo pateiktais duomenimis; arba

ii)

naujausiais konkretaus lėktuvo duomenimis, kuriuos pateikia degalų sunaudojimo kontrolės sistema.

2)

Sąlygomis, kuriomis turės būti vykdomas skrydis, įskaitant:

i)

faktinius lėktuvo degalų sunaudojimo duomenis;

ii)

numatomas mases;

iii)

numatomas meteorologines sąlygas; ir

iv)

oro eismo paslaugų procedūras ir apribojimus.

c)

Naudotojas užtikrina, kad prieš skrydį apskaičiuojamas skrydžiui reikalingas degalų kiekis apimtų:

1)

degalus riedėjimui;

2)

degalus kelionei;

3)

degalus atsargai, kuriuos sudaro:

i)

degalai nenumatytiems atvejams;

ii)

degalai skrydžiui į atsarginį aerodromą, jei būtinas paskirties atsarginis aerodromas (tai netrukdo parinkti išvykimo aerodromo paskirties atsarginiu aerodromu);

iii)

galutinės degalų atsargos; ir

iv)

papildomi degalai, jei jie būtini pagal skrydžio tipą (pvz., ETOPS); ir

4)

papildomi degalai, jei įgulos vado nuomone jie yra būtini.

d)

Naudotojas užtikrina, kad plano pakeitimo skrydžio metu procedūros, naudojamos apskaičiuoti sunaudotinam degalų kiekiui, reikalingam, kai skrydis turi būti tęsiamas kitu maršrutu arba į kitą paskirties vietą, nei planuota iš pradžių, apimtų:

1)

kelionės degalus likusiam skrydžiu;

2)

degalus atsargai, kuriuos sudaro:

i)

degalai nenumatytiems atvejams;

ii)

degalai skrydžiui į atsarginį aerodromą, jei būtinas paskirties atsarginis aerodromas (tai netrukdo pasirinkti išvykimo aerodromo paskirties atsarginiu aerodromu);

iii)

galutinės degalų atsargos; ir

iv)

papildomi degalai, jei jie būtini pagal skrydžio tipą (pvz., ETOPS); ir

3)

papildomi degalai, jei įgulos vado nuomone jie yra būtini.

OPS 1.260

Riboto judrumo asmenų vežimas

a)

Naudotojas nustato roboto judrumo asmenų vežimo procedūras.

b)

Naudotojas užtikrina, kad riboto judrumo asmenims nebūtų paskiriamos tokios vietos ir jie neužimtų tokių vietų, kuriose šių asmenų buvimas:

1)

trukdytų įgulai vykdyti savo pareigas;

2)

kliudytų prieiti prie avarinės įrangos; arba

3)

apsunkintų avarinę evakuaciją iš lėktuvo.

c)

Įgulos vadui turi būti pranešama, kai lėktuvu ketinama vežti riboto judrumo asmenis.

OPS 1.265

Neįleistinų keleivių, deportuojamų ar areštuotų asmenų vežimas

Naudotojas nustato neįleistinų keleivių, deportuojamų ar areštuotų asmenų vežimo procedūras, kad būtų užtikrinta lėktuvo ir jame esančiųjų sauga. Įgulos vadui turi būti pranešama, kai lėktuvu ketinama vežti pirmiau nurodytus asmenis.

OPS 1.270

Bagažo ir krovinių laikymas

(žr. OPS 1.270 punkto 1 priedėlį)

a)

Naudotojas nustato procedūras, užtikrinančias, kad į keleivių saloną būtų leidžiama paimti tik tokį rankinį bagažą, kurį galima tinkamai ir saugiai laikyti.

b)

Naudotojas nustato procedūras, užtikrinančias, kad visas lėktuve esantis bagažas ir kroviniai, kurie pasislinkę iš laikymo vietos galėtų sužeisti, sugadinti ar užtverti praėjimus bei išėjimus, būtų laikomi specialiose vietose, neleidžiančiose bagažui ir kroviniams judėti.

OPS 1.275

Tuščias

OPS 1.280

Keleivių krėslai

Naudotojas nustato procedūras, skirtas užtikrinti, kad keleiviai būtų susodinami taip, kad avarinės evakuacijos atveju jie galėtų padėti vykdyti evakuaciją iš lėktuvo ir jai netrukdytų.

OPS 1.285

Instruktažas keleiviams

Naudotojas užtikrina, kad:

a)

Bendrosios nuostatos

1)

Keleiviams būtų pateiktas žodinis instruktažas saugos tema. Instruktažas arba jo dalys gali būti pateikiami naudojant audiovizualines priemones.

2)

Keleiviams pateikiamos saugos instruktažo kortelės, kuriose piešiniais paaiškinama, kaip veikia avarinė įranga ir nurodyti išėjimai, kuriais keleiviams gali prireikti pasinaudoti.

b)

Prieš kilimą

(1)

Keleiviai trumpai informuojami apie tokius dalykus, jei jie taikytini:

i)

rūkymo taisykles;

ii)

kad krėslo atlošas būtų atlenktas statmenai, o atlenkiamas stalelis užlenktas;

iii)

avarinių išėjimų išdėstymą;

iv)

evakuacijos tako ženklinimo prie grindų išdėstymą ir naudojimą;

v)

rankinio bagažo laikymą;

vi)

nešiojamųjų elektroninių prietaisų naudojimo apribojimus; ir

vii)

saugos instruktažo kortelių vietą ir jų turinį; ir

2)

Keleiviams parodoma:

i)

kaip naudotis saugos diržu ir (arba) saugos diržų komplektu, kaip užsegamas ir atsegamas saugos diržas ir (arba) saugos diržų komplektas;

ii)

kur yra deguonies įranga ir kaip prireikus ja naudotis (nurodyta OPS 1.770 ir OPS 1.775 punktuose). Keleiviai taip pat turi būti informuojami, kad būtina užgesinti visus rūkalus, kai naudojamas deguonis; ir

iii)

kur yra gelbėjimosi liemenės ir kaip prireikus jomis naudotis (nurodyta OPS 1.825 punkte).

c)

Pakilus

1)

Keleiviams primenama tokia informacija (jei taikoma):

i)

rūkymo taisyklės; ir

ii)

saugos diržų ir (arba) saugos diržų komplektų naudojimas; taip pat saugos privalumai sėdint užsegtais saugos diržais, net kai nešviečia informacinis ženklas, rodantis būtinybę užsisegti saugos diržus.

d)

Prieš tūpimą

1)

Keleiviams primenama tokia informacija (jei taikoma):

i)

rūkymo taisyklės;

ii)

saugos diržų ir (arba) saugos diržų komplektų naudojimas;

iii)

kad krėslo atlošas turi būti atlenktas statmenai, o atlenkiamas stalelis užlenktas;

iv)

kad rankinį bagažą būtina padėti į jo laikymo vietą; ir

v)

nešiojamųjų elektroninių prietaisų naudojimo apribojimai.

e)

Nusileidus

1)

Keleiviams primenama tokia informacija (jei taikoma):

i)

rūkymo taisyklės; ir

ii)

saugos diržų ir (arba) saugos diržų komplektų naudojimas;

f)

Susidarius avarinei padėčiai skrydžio metu, keleiviams pateikiamas instruktažas apie tokiomis aplinkybėmis tinkamiausius veiksmus.

OPS 1.290

Pasirengimas skrydžiui

a)

Naudotojas užtikrina, kad kiekvienam numatytam skrydžiui būtų parengiamas skrydžio planas.

b)

Įgulos vadas nepradeda skrydžio, kol neįsitikina kad:

1)

lėktuvas yra tinkamas skristi;

2)

lėktuvas naudojamas nepažeidžiant konfigūracijos nukrypimų sąrašo (CDL);

3)

yra prietaisai ir įranga, būtini skrydžiui atlikti pagal K ir L skirsnius;

4)

prietaisai ir įranga veikia, išskyrus kaip numatyta MEL;

5)

yra skrydžiui vykdyti būtinos Skrydžių vykdymo vadovo dalys;

6)

lėktuve yra dokumentai, papildoma informacija ir formos, kuriuos turėti būtina pagal OPS 1.125 ir OPS 1.135 punktus;

7)

yra galiojantys žemėlapiai, schemos ir su jais susiję dokumentai arba lygiaverčiai duomenys, reikalingi numatytam lėktuvo skrydžiui, įskaitant nukrypimus, kurių galima pagrįstai tikėtis. Tai apima visas perskaičiavimo lenteles, būtinas skrydžiams, kai turi būti naudojami aukščių, absoliučių aukščių ir skrydžio lygių duomenys metrais;

8)

yra suplanuotam skrydžiui reikalingi tinkami antžeminiai įrenginiai ir paslaugos;

9)

suplanuotas skrydis atitinka Skrydžių vykdymo vadove nustatytas sąlygas, susijusias su degalų, tepalų ir deguonies, minimalių saugių aukščių, aerodromo naudojimo minimumų ir atsarginių aerodromų, jei jie reikalingi, reikalavimus;

10)

krovinys yra tinkamai išdėstytas ir saugiai pritvirtintas;

11)

lėktuvo masė pradėjus kilimo riedą bus tokia, kad skrydis galės būti vykdomas pagal F-I skirsnius; ir

12)

įmanoma laikytis šio papunkčio 9 ir 11 dalyse numatytų skrydžio apribojimų bei visų papildomų skrydžio apribojimų.

OPS 1.295

Aerodromų parinkimas

a)

Naudotojas nustato procedūras, pagal kurias planuojant skrydį parenkamas paskirties ir (arba) atsarginis aerodromas pagal OPS 1.220 punktą.

b)

Naudotojas privalo parinkti ir skrydžio plane nurodyti kilimo atsarginį aerodromą, jei dėl meteorologinių ar skrydžio sąlygų būtų neįmanoma grįžti į išvykimo aerodromą. Kilimo atsarginis aerodromas turi būti pasiekiamas:

1)

dviejų variklių lėktuvams:

i)

per vieną skrydžio valandą, pagal faktinę kilimo masę apskaičiuotu kreiseriniu greičiu pagal AFM, kai neveikia vienas variklis, ramaus oro standartinėmis sąlygomis; ar

ii)

per naudotojo patvirtintą ETOPS maršruto pakeitimo laiką, atsižvelgiant į visus MEL apribojimus, iki dviejų valandų, ETOPS patvirtintiems lėktuvams ir įguloms pagal faktinę kilimo masę apskaičiuotu kreiseriniu greičiu pagal AFM, kai neveikia vienas variklis, ramaus oro standartinėmis sąlygomis; ar

2)

per dvi skrydžio valandas, pagal faktinę kilimo masę trijų ar keturių variklių lėktuvams apskaičiuotu kreiseriniu greičiu pagal AFM, kai neveikia vienas variklis, ramaus oro standartinėmis sąlygomis; ir

3)

jei AFM nenurodytas skrydžio su vienu neveikiančiu varikliu kreiserinis greitis, skaičiavimui turi būti naudojamas greitis, pasiektas su likusiu varikliu (-iais), veikiančiu (-iais) maksimaliu pastoviu galingumu.

c)

Naudotojas skrydžiams pagal IFR privalo parinkti bent vieną paskirties atsarginį aerodromą, nebent:

1)

tiek

i)

planuojamo skrydžio trukmė nuo kilimo iki tūpimo neviršija 6 valandų; tiek

ii)

paskirties aerodrome įrengti ir naudojami du atskiri kilimo ir tūpimo takai; be to, jame, remiantis atitinkamais oro sąlygų pranešimais, prognozėmis arba jų deriniu, vieną valandą iki numatyto atvykimo laiko ir vieną valandą po numatyto atvykimo laiko, apatinė debesų riba išliks mažiausiai 2 000 pėdų arba artėjimo tūpti ratu aukštis plius 500 pėdų, žiūrint, kuris didesnis, o matomumas bus ne mažesnis kaip 5 km;

arba

2)

paskirties aerodromas yra izoliuotas ir nėra tinkamo paskirties atsarginio aerodromo.

d)

Naudotojas privalo parinkti du paskirties atsarginius aerodromus, kai:

1)

pagal atitinkamus oro sąlygų pranešimus, prognozes ar jų derinį, paskirties aerodrome vieną valandą iki numatyto atvykimo laiko ir vieną valandą po numatyto atvykimo laiko oro sąlygos bus prastesnės nei taikytini planavimo minimumai; arba

2)

nėra jokios meteorologinės informacijos.

e)

Naudotojas skrydžio plane nurodo visus reikiamus atsarginius aerodromus.

OPS 1.297

Skrydžių pagal IFR planavimo minimumai

a)

Kilimo atsarginių aerodromų planavimo minimumai. Naudotojas aerodromo neparenka kilimo atsarginiu aerodromu, nebent tame aerodrome pagal atitinkamus oro sąlygų pranešimus, prognozes ar jų derinį vieną valandą iki numatyto atvykimo laiko ir vieną valandą po numatyto atvykimo laiko oro sąlygos atitiks taikomus tūpimo minimumus, nustatytus pagal OPS 1.225 punktą, arba bus geresnės. Jei galimas tik netikslusis artėjimas tūpti arba ir (arba) artėjimas tūpti ratu, reikia atsižvelgti į apatinę debesų ribą. Privaloma atsižvelgti į visus apribojimus, susijusius su skrydžiais, kai neveikia vienas variklis.

b)

Paskirties ir paskirties atsarginiu aerodromų planavimo minimumai. Naudotojas aerodromą parenka paskirties aerodromu ir (arba) paskirties atsarginiu aerodromu tik jei tame aerodrome, pagal atitinkamus pranešimus apie orą, prognozes arba jų derinį, vieną valandą iki numatyto atvykimo laiko ir vieną valandą po numatyto atvykimo laiko oro sąlygos bus geresnės arba tokios pačios kaip šie taikomi planavimo minimumai:

1)

paskirties aerodromo planavimo minimumai, išskyrus izoliuotus paskirties aerodromus:

i)

RVR/matomumas nustatyti pagal OPS 1.225 punktą; ir

ii)

jei atliekamas netikslusis artėjimas tūpti ar artėjama tūpti ratu, apatinė debesų riba yra lygi MDH arba didesnė; ir

2)

paskirties atsarginių aerodromų ir izoliuotų paskirties aerodromų planavimo minimumai atitiks 1 lentelę:

1 lentelė

Planavimo minimumai. Maršruto ir paskirties atsarginiai aerodromai. Izoliuoti paskirties aerodromai

Artėjimo tūpti tipas

Planavimo minimumai

II ir III kategorijos

I kat. (1 pastaba)

I kat.

Netikslusis

(1 ir 2 pastabos)

Netikslus

Netikslusis

(1 ir 2 pastabos)

plius 200 pėdų/1 000 m

Artėjimas tūpti ratu

Ratu (2 ir 3 pastabos)

1 pastaba:

RVR.

2 pastaba:

apatinė debesų riba turi būti lygi MDH arba didesnė.

3 pastaba:

matomumas

c)

Planavimo minimumai maršruto atsarginiam aerodromui. Naudotojas neparenka aerodromo maršruto atsarginiu aerodromu, nebent tame aerodrome pagal atitinkamus pranešimus apie orą, oro prognozes arba jų derinį, vieną valandą iki numatyto atvykimo laiko ir vieną valandą po numatyto atvykimo laiko oro sąlygos atitiks 1 lentelėje nustatytus planavimo minimumus arba bus geresnės.

d)

ETOPS maršruto atsarginio aerodromo planavimo minimumai. Naudotojas nepasirenka aerodromo ETOPS maršruto atsarginiu aerodromu, nebent tame aerodrome pagal atitinkamus pranešimus apie orą, oro prognozes arba jų derinį vieną valandą iki numatyto atvykimo laiko ir vieną valandą po numatyto atvykimo laiko oro sąlygos atitiks 2 lentelėje nustatytus planavimo minimumus arba bus geresnės, ir atitiks naudotojo ETOPS leidimą.

2 lentelė

Planavimo minimumai — ETOPS

Artėjimo tūpti tipas

Planavimo minimumai

(Būtinas RVR/matomumas ir, jei taikoma, apatinė debesų riba)

Aerodrome yra

 

Bent 2 atskiros artėjimo tūpti procedūros pagal 2 atskiras priemones, aprūpinančias 2 atskirus kilimo ir tūpimo takus.

Bent 2 atskiros artėjimo tūpti procedūros pagal 2 atskiras priemones, aprūpinančias 1 kilimo ir tūpimo taką,

arba

bent 1 artėjimo tūpti procedūra pagal 1 priemonę, aptarnaujančią 1 kilimo ir tūpimo taką.

Tikslus artėjimas tūpti pagal II, III kat. (ILS, MLS)

Tikslus artėjimas tūpti pagal I kat. minimumus

Netiksliojo artėjimo tūpti minimumai

Tikslus artėjimas tūpti pagal Cat I (ILS, MLS)

Netiksliojo artėjimo tūpti minimumai

Artėjimo tūpti ratu minimumai arba, jei jų nėra, netiksliojo artėjimo tūpti minimumai plius 200 pėdų/1 000 m

Netikslusis artėjimas tūpti

Mažesnieji netiksliojo artėjimo tūpti minimumai plius 200 pėdų/1 000 m arba artėjimo tūpti ratu minimumai

Didesnieji artėjimo tūpti ratu minimumai arba netiksliojo artėjimo tūpti minimumai plius 200 pėdų/1 000 m

Artėjimas tūpti ratu

Tūpimo ratu minimumai

OPS 1.300

ATS skrydžio plano pateikimas

Naudotojas užtikrina, kad skrydis būtų pradedamas tik tada, kai yra pateikiamas ATS skrydžio planas arba atitinkama informacija, kad prireikus galėtų pradėti veikti avarijos informacijos tarnybos.

OPS 1.305

Degalų papildymas/pašalinimas keleiviams lipant į lėktuvą, esant jame arba išlipant iš jo

(Žr. OPS 1.305 punkto 1 priedėlį)

Naudotojas užtikrina, kad nebūtų papildomos/pašalinamos lėktuvo degalų atsargos Avgas ar plataus diapazono degalais (pvz., Jet-B ar lygiaverčiais) arba naudojamas šių degalų tipų mišinys, kai keleiviai lipa į lėktuvą, yra jame ar išlipa iš jo. Visais kitais atvejais privaloma taikyti būtinas atsargos priemones, o lėktuve turi būti reikiamos kvalifikacijos personalas, pasirengęs pačiomis praktiškiausiomis ir skubiausiomis turimomis priemonėmis pradėti evakuaciją iš lėktuvo ir jai vadovauti.

OPS 1.307

Papildymas plataus diapazono degalais ir jų pašalinimas

Jei reikia, naudotojas nustato papildymo plataus diapazono degalais (pvz., Jet-B ar lygiaverčių) ir jų pašalinimo procedūras.

OPS 1.308

Stūmimas atgal ir vilkimas

a)

Naudotojas užtikrina, kas stūmimo atgal ir vilkimo procedūros atitiktų atitinkamus aviacijos standartus ir procedūras.

b)

Naudotojas užtikrina, kad lėktuvai iki riedėjimo ar po jo nebūtų velkami vilkiku be grąžulo, nebent:

1)

priekinio vairaračio vairavimo sistemą nuo apgadinimo velkant lėktuvą vilkiku be grąžulo apsaugo paties lėktuvo konstrukcija, arba

2)

esama sistemos/procedūros, kuri skirta įspėti įgulą, kad toks apgadinimas galėjo įvykti ar įvyko, arba

3)

vilkikas be grąžulo yra sukonstruotas taip, kad būtų išvengta konkretaus tipo lėktuvo apgadinimų.

OPS 1.310

Įgulos nariai darbo vietose

a)

Skrydžio įgulos nariai

1)

Kilimo ir tūpimo metu visi skrydžio įgulos nariai, turintys eiti pareigas skrydžio kabinoje, turi būti savo darbo vietose.

2)

Visais kitais skrydžio etapais skrydžio įgulos nariai, turintys eiti pareigas skrydžio kabinoje, turi likti savo darbo vietose, nebent jiems pasišalinti yra būtina dėl su skrydžiu susijusių pareigų arba dėl fiziologinių poreikių, tačiau tokiais atvejais prie lėktuvo valdymo prietaisų turi likti bent vienas tinkamą kvalifikaciją turintis pilotas.

3)

Visuose skrydžio etapuose visi skrydžio įgulos nariai, turintys eiti pareigas skrydžio kabinoje, turi išlikti budrūs. Jei budrumas sumažėja, naudojamos atitinkamos priemonės. Pajutus netikėtą nuovargį, gali būti taikoma, jei leidžia darbo krūvis, kontroliuojamo poilsio procedūra, kurią organizuoja įgulos vadas. Poilsis šiuo būdu niekuomet nėra laikomas poilsio laiko dalimi apskaičiuojant skrydžio laiko apribojimus, taip pat juo negalima pagrįsti darbo laiko.

b)

Keleivių salono įgulos nariai. Keleivių salono įgulos nariai kritiniais skrydžio etapais visuose lėktuvo salonuose, kuriuose yra keleiviai, turi sėdėti jiems nustatytose darbo vietose.

OPS 1.315

Avarinės evakuacijos pagalbinės priemonės

Naudotojas nustato procedūras, užtikrinančias, kad prieš lėktuvui riedant, kylant ir tupiant būtų įjungtos automatiškai suveikiančios avarinės evakuacijos pagalbinės priemonės, jei tai daryti yra saugu bei įmanoma.

OPS 1.320

Krėslai, saugos diržai ir saugos diržų komplektai

a)

Įgulos nariai

1)

Kilimo ir tūpimo metu, taip pat kai įgulos vado nuomone tai būtina, saugos sumetimais, visi įgulos nariai turi būti tinkamai prisisegę esamais saugos diržais ar saugos diržų komplektais.

2)

Visais kitais skrydžių etapais skrydžio kabinoje esantys skrydžio įgulos nariai, būdami savo darbo vietose turi būti užsisegę saugos diržus.

b)

Keleiviai

1)

Prieš kylant ir tupiant, taip pat riedant, ir kai būtina saugos sumetimais, įgulos vadas užtikrina, kad visi keleiviai lėktuve sėdėtų krėsluose arba vietose su saugos diržais arba saugos diržų komplektais, jei jie įrengti, ir būtų tinkamai juos užsisegę.

2)

Naudotojas sudaro sąlygas, o įgulos vadas užtikrina, kad lėktuve viename krėsle sėdėtų daugiau kaip vienas keleivis tik tam tikruose krėsluose, bet ne daugiau nei vienas suaugęs ir vienas kūdikis, kuris yra tinkamai pritvirtintas papildomu diržu ar kita pririšamąja įranga.

OPS 1.325

Keleivių salono ir virtuvės (-ių) sauga

a)

Naudotojas nustato procedūras, užtikrinančias, kad prieš riedėjimą, kilimą ir tūpimą visi išėjimai ir gelbėjimosi takai nebūtų užgriozdinti.

b)

Įgulos vadas užtikrina, kad prieš lėktuvui riedant, kylant ir tupiant, taip pat kai tai būtina saugos sumetimais, visa įranga ir bagažas būtų tinkamai pritvirtinti.

OPS 1.330

Avarinės įrangos prieinamumas

Įgulos vadas užtikrina, kad reikiama avarinė įranga būtų lengvai prieinama, kad ja būtų galima nedelsiant pasinaudoti.

OPS 1.335

Rūkymas lėktuve

a)

Įgulos vadas užtikrina, kad lėktuve nebūtų leidžiama rūkyti:

1)

kai tai būtina dėl saugos;

2)

kai lėktuvas stovi ant žemės, nebent pagal Skrydžių vykdymo vadove nustatytas procedūras tam yra konkretus leidimas;

3)

ne rūkymui skirtose vietose, tarpuose tarp eilių ir tualetuose;

4)

krovinių skyriuje ir (arba) kitose krovinių vežimo vietose, kai krovinys nėra patalpintas į ugniai atsparius konteinerius ar uždengtas ugniai atspariu audeklu; ir

5)

tose salono vietose, į kurias yra tiekiamas deguonis.

OPS 1.340

Meteorologinės sąlygos

a)

Skrydžio pagal IFR metu įgulos vadas negali:

1)

pradėti kilti; nei

2)

skrydžio metu pakeitus planą — tęsti skrydį už taško, nuo kurio galioja pakeistas skrydžio planas, nebent turima informacijos, rodančios, kad paskirties ir (arba) būtiname atsarginiame aerodrome (-uose), nustatytame (-uose) OPS 1.295 punkte, tikėtinos oro sąlygos atitinka OPS 1.297 punkte nurodytus planavimo minimumus, arba yra geresnės.

b)

Vykdant skrydį pagal IFR, įgulos vadas neskraidina lėktuvo toliau už:

1)

apsisprendimo tašką, kai taikomos apsisprendimo taško procedūros, arba arba

2)

iš anksto nustatytą tašką, kai taikoma iš anksto nustatyto taško procedūra, nebent turima informacijos, kad paskirties ir (arba) atitinkamame būtiname atsarginiame aerodrome (-uose), nustatytame (-uose) OPS 1.295 punkte, tikėtinos oro sąlygos atitinka OPS 1.225 punkte nustatytus aerodromo naudojimo minimumus, arba yra geresnės.

c)

Vykdant skrydį pagal IFR, įgulos vadas nutraukia skrydį į planuotą paskirties aerodromą, nebent paskutinė gauta informacija rodytų, kad paskirties aerodrome ar bent viename iš atsarginių paskirties aerodromų numatytu atvykimo laiku oro sąlygos atitiks taikomus aerodromo naudojimo minimumus arba bus geresnės.

d)

Vykdant skrydį pagal VFR, įgulos vadas nepradeda kilimo tol, kol naujausi meteorologiniai pranešimai arba naujausių pranešimų ir prognozių derinys rodo, kad meteorologinės sąlygos maršrute ar toje maršruto dalyje, kur skrendama pagal VFR, atitinkamu laiku bus tokios, kad būtų įmanoma laikytis šių taisyklių.

OPS 1.345

Ledas ir kiti teršalai — antžeminės procedūros

a)

Naudotojas nustato procedūras, vykdytinas, kai būtina atlikti antžemines ledo šalinimo ir antiledodaros procedūras bei atitinkamus lėktuvo (-ų) patikrinimus.

b)

Įgulos vadas nepradeda kilimo tol, kol nuo išorinių paviršių nepašalinamos apnašos, kurios gali turėti neigiamos įtakos skrydžiui ir (arba) lėktuvo valdymui, išskyrus tuos atvejus, kai kilti leidžiama pagal lėktuvo pilotavimo taisykles.

OPS 1.346

Ledas ir kiti teršalai. Skrydžio procedūros

a)

Naudotojas nustato procedūras skrydžiams esamomis arba numatomomis apledėjimo sąlygomis.

b)

Įgulos vadas nepradeda skrydžio ir sąmoningai neskraidina lėktuvo ten, kur numatomos arba yra apledėjimo sąlygos, nebent lėktuvas yra sertifikuotas ir turi skrydžiui tokiomis sąlygomis reikalingą įrangą.

OPS 1.350

Aprūpinimas degalais ir tepalais

Įgulos vadas nepradeda skrydžio tol, kol neįsitikina, kad lėktuvas yra aprūpintas bent suplanuotu degalų ir tepalų kiekiu, kad būtų galima saugiai atlikti skrydį, atsižvelgiant į numatomas skrydžio sąlygas.

OPS 1.355

Kilimo sąlygos

Prieš pradėdamas kilimą, įgulos vadas privalo įsitikinti, kad pagal jo turimą informaciją oras aerodrome ir ketinamo naudoti kilimo ir tūpimo tako būklė nesutrukdys saugiai pakilti ir išvykti.

OPS 1.360

Kilimo minimumų taikymas

Prieš pradėdamas kilimą, įgulos vadas privalo įsitikinti, kad RVR arba matomumas lėktuvo kilimo kryptimi atitinka taikomą minimumą arba yra geresnis.

OPS 1.365

Minimalūs skrydžio aukščiai

Įgulos vadas arba pilotas, kuriam buvo suteikta teisė vadovauti skrydžiui, negali skristi žemiau nustatytų minimalių aukščių, išskyrus tuomet, kai kylama arba tupiama.

OPS 1.370

Neįprastų situacijų imitavimas skrydžio metu

Naudotojas nustato procedūras, užtikrinančias, kad komercinio skrydžio metu nebūtų imituojamos neįprastos ar avarinės situacijos, reikalaujančios taikyti neįprastas ar avarines procedūras arba jų dalį, ir dirbtinėmis priemonėmis neimituojamas IMC.

OPS 1.375

Degalų apskaita skrydžio metu

(Žr. OPS 1.375 punkto 1 priedėlį)

a)

Naudotojas nustato procedūrą, užtikrinančią, kad skrydžio metu būtų tikrinami degalai ir atliekama jų apskaita.

b)

Įgulos vadas užtikrina, kad skrydžio metu likęs naudotinų degalų kiekis būtų ne mažesnis nei kiekis, kurio reikia nuskristi iki aerodromo, kuriame būtų galima saugiai tūpti ir liktų galutinis degalų likutis.

c)

Įgulos vadas paskelbia avarinę padėtį, jei lėktuve apskaičiuotas tūpimui skirtų degalų kiekis yra mažesnis nei galutinis degalų likutis.

OPS 1.380

Tuščias

OPS 1.385

Papildomo deguonies naudojimas

Įgulos vadas užtikrina, kad skrydžio įgulos nariai, einantys pareigas, kurios yra būtinos siekiant saugiai atlikti skrydį, skrydžio metu nuolat naudotų papildomą deguonį, kai lėktuvas ilgiau nei 30 minučių skrenda didesniame nei 10 000 pėdų aukštyje ir visada, kai lėktuvas skrenda didesniame nei 13 000 pėdų aukštyje.

OPS 1.390

Kosminė spinduliuotė

a)

Naudotojas atsižvelgia į kosminės spinduliuotės poveikį visiems įgulos nariams skrydžio metu (taip pat ir perskridimo metu) ir toms įguloms, kurioms tenkanti apšvita yra galimai didesnė kaip 1 mSv per metus, taiko toliau nurodytas priemones:

1)

įvertina jiems tenkančią apšvitą;

2)

atsižvelgia į įvertintą apšvitą sudarydamas darbo tvarkaraščius, kad būtų sumažintos jos dozės dažniausiai spinduliuotės veikiamiems įgulos nariams;

3)

informuoja įgulos narius apie su jų atliekamu darbu susijusį pavojų sveikatai;

4)

užtikrina, kad moterų įgulos narių darbo tvarkaraštis, kai jos praneša naudotojui apie tai, kad yra nėščios, būtų sudarytas taip, kad vaisiui tenkanti atitinkama apšvitos dozė būtų mažiausia, kokią įmanoma pasiekti, ir visais atvejais užtikrina, kad ši dozė neviršytų 1 mSv per likusį nėštumo laikotarpį;

5)

užtikrina, kad būtų vedamos individualios tų įgulos narių, kuriems gali tekti didžiausias apšvitos kiekis, bylos. Šie apšvitos kiekiai konkrečiam asmeniui turi būti pranešami kasmet, taip pat išeinant iš darbo.

b)

1)

naudotojas negali vykdyti skrydžių aukščiau kaip 15 000 m (49 000 pėdų), jeigu nėra OPS 1.680 punkte nurodytos įrangos, arba nevykdoma OPS 1.680 punkte nustatyta procedūra.

2)

įgulos vadas arba pilotas, kuriam pavesta vadovauti skrydžiui, kai viršijama Skrydžių vykdymo vadove nustatyta kosminės radiacijos dozės riba, kaip įmanoma greičiau pradeda žemėjimą.

OPS 1.395

Žemės artumo nustatymas

Kai skrydžio įgulos narys arba žemės artumo įspėjimo sistema nustato neleistiną priartėjimą prie žemės, įgulos vadas ar pilotas, kuriam pavesta vadovauti skrydžiui, užtikrina, kad nedelsiant būtų imamasi korekcinių veiksmų saugioms skrydžio sąlygoms atkurti.

OPS 1.398

Susidūrimų ore vengimo sistemos (ACAS) naudojimas

Naudotojas nustato procedūras, užtikrinančias, kad:

a)

kai lėktuve yra įrengta ir veikia ACAS, skrydžio metu ji turi būti naudojama tokiu režimu, kad teiktų sprendžiamuosius patarimus (RA), nebent tuo metu esančiomis sąlygomis tai nebūtų tinkama.

b)

kai ACAS nustato per didelį kito orlaivio artumą (RA), įgulos vadas arba pilotas, kuriam pavesta vadovauti skrydžiui, užtikrina, kad nedelsiant būtų imamasi korekcinių veiksmų, kad būtų saugiai atsiskirta, nebent įsibrovėlis būtų matomas vizualiai ir nuspręsta, kad jis nekelia grėsmės.

OPS 1.400

Artėjimo tūpti ir tūpimo sąlygos

Prieš pradėdamas artėjimą tūpti, įgulos vadas privalo įsitikinti, kad pagal jo turimą informaciją oro sąlygos aerodrome ir numatyto naudoti kilimo ir tūpimo tako būklė nesutrukdys artėti tūpti, tūpti ar nutraukti tūpimą saugiai, atsižvelgiant į Skrydžių vykdymo vadove pateiktą skrydžio informaciją.

OPS 1.405

Artėjimo tūpti pradžia ir jo tęsimas

a)

Įgulos vadas ar pilotas, kuriam pavesta vadovauti skrydžiui, gali pradėti artėjimą tūpti pagal prietaisus, neatsižvelgdamas į praneštą RVR/matomumą; tačiau artėjimo tūpti negalima tęsti už tolimojo ženklinamojo radijo švyturio ar jam lygiavertės vietos, jei praneštas RVR/matomumas yra prastesnis nei taikytini minimumai.

b)

Kai nėra RVR, RVR dydžius galima apskaičiuoti konvertuojant praneštą matomumą pagal OPS 1.430 punkto 1 priedėlio h papunktį.

c)

Jei, praskridus tolimąjį ženklinamąjį radijo švyturį ar jo atitikmenį, kaip nurodyta šio punkto a papunktyje, praneštas RVR/matomumas nukrenta žemiau taikomų minimumų, artėjimą tūpti galima tęsti iki DA/H arba MDA/H.

d)

Kai nėra tolimojo ženklinamojo radijo švyturio ar jo atitikmens, įgulos vadas ar pilotas, kuriam pavesta vadovauti skrydžiui, sprendimą tęsti ar nutraukti artėjimą tūpti turi priimti prieš nusileisdamas žemiau 1 000 pėdų virš aerodromo, galutinėje artėjimo tūpti atkarpoje. Jeigu MDA/H yra 1 000 pėdų virš aerodromo arba aukščiau, naudotojas nustato kiekvienos artėjimo tūpti procedūros aukštį, žemiau kurio artėjimas tūpti neturi būti vykdomas, jeigu RVR/matomumas mažesnis nei taikytini minimumai.

e)

Artėjimą tūpti galima tęsti žemiau DA/H ar MDA/H ir tūpimą galima baigti, jei būtinas vizualusis orientyras yra pamatomas DA/H ar MDA/H aukštyje ir išlaikomas.

f)

Tūpimo zonos RVR visada yra kontrolinis. Jeigu praneštas ir tinkamas, viduriniojo taško ir tolimojo tūpimo tako galo RVR taip pat yra kontrolinis. Minimalus RVR viduriniajam taškui yra 125 m arba, jei jis mažesnis — privalomas tūpimo zonos RVR, ir 75 m — tolimajam tūpimo tako galui. Lėktuvams, kuriuose įrengta riedėjimo orientavimo ar valdymo sistema, minimalus RVR viduriniajame taške yra 75 m.

Pastaba: „Tinkamas“ šiame kontekste reiškia kilimo ir tūpimo tako dalį, naudojamą tūpimo dideliu greičiu etape, kuris yra iki apytikriai 60 mazgų.

OPS 1.410

Skrydžio procedūros. Slenksčio perskridimo aukštis

Naudotojas privalo nustatyti skrydžio procedūras, užtikrinančias, kad lėktuvas, kuriuo atliekami tikslūs artėjimai tūpti, perskristų slenkstį saugiame aukštyje, kai lėktuvas yra tūpimo konfigūracijoje ir padėtyje.

OPS 1.415

Kelionės žurnalas

Įgulos vadas užtikrina, kad būtų pildomas kelionės žurnalas.

OPS 1.420

Pranešimas apie įvykį

a)

Sąvokos

1)

Incidentas. Su orlaivio naudojimu susijęs įvykis, išskyrus avariją, kurio metu iškyla arba galėjo iškilti pavojus skrydžio saugai.

2)

Pavojingas incidentas. Incidentas tokiomis aplinkybėmis, kurios rodo, kad beveik galėjo įvykti avarija.

3)

Avarija. Su orlaivio naudojimu susijęs įvykis, atsitikęs nuo tada, kai į orlaivį įlipo bent vienas ketinantis juo skristi asmuo, iki tada, kai visi orlaivyje buvę asmenys išlipo iš jo, ir kurio metu:

i)

asmuo yra mirtinai arba sunkiai sužeistas dėl to, kad:

A)

buvo šiame orlaivyje;

B)

turėjo tiesioginį kontaktą su kuria nors orlaivio dalimi, įskaitant nuo jo atitrūkusias dalis; arba

C)

buvo tiesiogiai paveiktas reaktyvinio variklio išmetamųjų dujų srovės; išskyrus atvejus, kai susižeista dėl natūralių priežasčių, asmuo tyčia susižeidžia pats, jį sužeidžia kiti asmenys, arba jei susižeidžia lėktuve paprastai keleiviams ir įgulos nariams neprieinamose vietose pasislėpę asmenys; arba

ii)

orlaivis apgadinamas arba pakenkiama jo konstrukcijai tiek, kad pablogėja konstrukcijos tvirtumas ir techninės arba aerodinaminės orlaivio savybės, ir dėl to yra reikalingas apgadintos dalies kapitalinis remontas arba būtina ją pakeisti, išskyrus tuos atvejus, kai sugenda ar yra sugadinamas variklis, jo dangčiai ar pagalbiniai įtaisai; arba sugadinti tik oro sraigtai, sparno galai, antenos, padangos, stabdžiai, aptakas, arba jei orlaivio paviršiuje padaryti nedideli įlenkimai ar išmuštos skylės; arba

iii)

orlaivis dingsta be žinios arba yra visiškai nepasiekiamas.

b)

Pranešimas apie incidentą. Naudotojas nustato pranešimo apie incidentus procedūras, atsižvelgdamas į toliau apibrėžtas pareigas ir d papunktyje aprašytas aplinkybes.

1)

OPS 1.085 punkto b papunktyje išsamiai nustatytos įgulos narių pareigos pranešti apie incidentus, kurie kelia ar gali sukelti grėsmę skrydžio saugai.

2)

Įgulos vadas ar lėktuvo naudotojas įgaliotajai institucijai pateikia pranešimą apie visus incidentus, kurie kelia ar gali sukelti grėsmę skrydžio saugai.

3)

Pranešimai privalo būti išsiunčiami per 72 val. po to, kai nustatytas incidentas, nebent to padaryti nebūtų įmanoma dėl išimtinių aplinkybių.

4)

Įgulos vadas užtikrina, kad visi žinomi ar įtariami techniniai defektai ir techninių normų viršijimas, paaiškėję tuo metu, kai jis buvo atsakingas už skrydį, būtų registruojami orlaivio techninės būklės žurnale. Jeigu trūkumai ar techninių normų viršijimas kelia ar gali kelti grėsmę skrydžio saugai, įgulos vadas taip pat privalo imtis veiksmų, kad būtų pateiktas pranešimas įgaliotajai institucijai pagal šio punkto b papunkčio 2 dalį.

5)

Kai apie incidentus, kilusius dėl lėktuvo, jo įrangos arba antžeminės įrangos gedimo, netinkamo veikimo ar defekto, taip pat apie incidentus, susijusius su šiomis priežastimis, arba apie tuos incidentus, kurie turi ar gali turėti neigiamos įtakos lėktuvo tinkamumui skraidyti, pranešama pagal šio punkto b papunkčio 1-3 dalis, naudotojas tuo pačiu metu, kai pranešimas teikiamas įgaliotajai institucijai, taip pat privalo informuoti už konstrukciją atsakingą organizaciją ar tiekėją, arba, jei taikoma, organizaciją, atsakingą už tęstinį tinkamumą skraidyti.

c)

Pranešimai apie avarijas ir pavojingus incidentus.

Naudotojas nustato pranešimų apie avarijas ir pavojingus incidentus procedūras, atsižvelgdamas į toliau nustatytas pareigas ir d papunktyje aprašytas aplinkybes.

1)

Įgulos vadas naudotojui praneša apie visas avarijas ar pavojingus incidentus, kurie įvyko skrydžio, už kurį jis buvo atsakingas, metu. Tuo atveju, kai įgulos vadas nėra pajėgus pateikti tokią informaciją, šią užduotį turi atlikti kitas įgulos narys, jei jis tai daryti gali pagal naudotojo nustatytą pareigų perėmimo eiliškumą.

2)

Naudotojas užtikrina, kad naudotojo valstybėje esanti įgaliotoji institucija, artimiausia atitinkama įgaliotoji institucija (jeigu tai nėra naudotojo valstybėje esanti įgaliotoji institucija), ir bet kuri kita organizacija, kurią naudotojo valstybė reikalauja informuoti, būtų greičiausiomis turimomis priemonėmis informuojamos apie visas avarijas ar pavojingus incidentus ir — tik avarijos atveju — bent jau prieš orlaivio pašalinimą iš avarijos vietos, nebent tai nebūtų įmanoma dėl ypatingų aplinkybių.

3)

Įgulos vadas arba naudotojas pateikia pranešimą naudotojo valstybėje esančiai įgaliotajai institucijai per 72 val. nuo to, kai įvyko avarija ar pavojingas incidentas.

d)

Specialieji pranešimai.

Įvykiai, apie kuriuos pranešti turi būti naudojami specialūs pranešimo metodai, yra apibrėžti toliau;

1)

Oro eismo incidentai. Įgulos vadas nedelsdamas praneša atitinkamai oro eismo tarnybai apie incidentą ir informuoja ją apie ketinimą po skrydžio pateikti pranešimą apie oro eismo incidentą, jei skrendančiam orlaiviui kilo grėsmė dėl:

i)

galimo susidūrimo su kitu skraidančiu objektu;

ii)

klaidingų oro eismo procedūrų arba dėl to, kad oro eismo paslaugų tarnybos arba skrydžio įgula nesilaiko taikytinų procedūrų;

iii)

oro eismo paslaugų tarnybų įrangos gedimo.

Be to, apie incidentą įgulos vadas praneša įgaliotajai institucijai.

2)

Susidūrimų ore vengimo sistemos sprendžiamasis patarimas. Įgulos vadas informuoja atitinkamą oro eismo paslaugų tarnybą ir pateikia įgaliotajai institucijai ACAS ataskaitą, jei skrendantis orlaivis atliko manevrą reaguodamas į ACAS sprendžiamąjį patarimą.

3)

Paukščių grėsmė ir susidūrimai su jais

i)

Įgulos vadas, pastebėjęs potencialią paukščių grėsmę, turi nedelsdamas apie tai pranešti vietinei oro eismo paslaugų tarnybai.

ii)

Jeigu įgulos vadas žino, kad įvyko susidūrimas su paukščiu, lėktuvui nutūpus, jis įgaliotojai institucijai pateikia rašytinį pranešimą apie susidūrimą su paukščiu, jei orlaivis, už kurį jis yra atsakingas, dėl susidūrimo su paukščiu buvo smarkiai apgadintas, prarado kokią nors įrangą arba sutriko jos veikimas. Jeigu susidūrimas su paukščiu nustatomas tuomet, kai įgulos vado nėra, už pranešimo pateikimą atsakingas naudotojas.

4)

Avariniai atvejai skrydžio metu, kai vežami pavojingi kroviniai. Jei skrydžio metu susidaro avarinė padėtis, įgulos vadas, jei įmanoma, atitinkamam oro eismo paslaugų tarnybos padaliniui praneša apie lėktuve esančius pavojingus krovinius. Jeigu įvykis yra siejamas ar yra susijęs su pavojingų krovinių vežimu, orlaiviui nutūpus, įgulos vadas taip pat laikosi pranešimo reikalavimų, nustatytų OPS 1.1225 punkte.

5)

Neteisėtas įsikišimas. Orlaivyje įvykus neteisėto įsikišimo aktui, įgulos vadas arba, jei jo nėra, naudotojas kuo skubiau praneša apie tai vietos ir naudotojo valstybėje esančiai įgaliotajai institucijai. (T.p. žr. OPS 1.1245 punktą)

6)

Susidūrimas su potencialiai pavojingomis sąlygomis. Jei skrydžio metu netikėtai susiduriama su potencialiai pavojingomis sąlygomis, pavyzdžiui, netvarkinga antžemine ar navigacine įranga, meteorologiniais reiškiniais ar ugnikalnių pelenų debesimis, įgulos vadas apie tai kuo skubiau praneša atitinkamai oro eismo paslaugų tarnybai.

OPS 1.425

Atidėta

OPS 1.270 punkto 1 priedėlis

Bagažo ir krovinių laikymas

Naudotojo nustatytose procedūrose, užtikrinančiose tinkamą ir saugų rankinio bagažo ir krovinių laikymą, turi būti atsižvelgta į šiuos veiksnius:

1)

visi keleivių salone vežami daiktai privalo būti laikomi tik tokioje vietoje, kur jie nejudėtų;

2)

nebūtų viršyti prie lentynų ar šalia jų pritvirtintose lentelėse nurodyti masės apribojimai;

3)

negali būti naudojamos po krėslais esančios ertmės, nebent po krėslu yra įtaisytas laikantis užtvaras, ir bagažas yra tokio dydžio, kad jį ši įranga galės sulaikyti;

4)

daiktai negali būti laikomi tualetuose ir prie pertvarų, kurios negali sulaikyti daiktų nuo judėjimo į priekį, į šoną ar aukštyn, nebent ant pertvarų yra lentelė, nurodanti didžiausią masę, kurią galima ten padėti;

5)

į spinteles padėtas bagažas ir krovinys negali būti tokio dydžio, kad trukdytų saugiai uždaryti jų užrakinamas duris;

6)

bagažas ir krovinys negali būti dedami ten, kur jie trukdytų prieiti prie avarinės įrangos; ir

7)

prieš kylant, tupiant ir kai įjungiami ženklai „Užsisekite saugos diržus“ arba kitaip įsakoma tai padaryti, privalo būti patikrinta, kaip dera atitinkamam skrydžio etapui, kad bagažas būtų laikomas tose vietose, kur jis netrukdys evakuotis iš orlaivio, arba nesužeis krisdamas (arba kitaip judėdamas).

OPS 1.305 punkto 1 priedėlis

Degalų papildymas/pašalinimas keleiviams lipant į lėktuvą, esant jame arba išlipant iš jo

Naudotojas privalo nustatyti procedūras, taikomas papildant/pašalinant degalus, kai keleiviai lipa į lėktuvą, yra jame ar išlipa iš jo, užtikrinančias, kad būtų vykdomos šios atsargumo priemonės:

1)

Pildant degalų atsargas vienas tinkamą pasirengimą turintis asmuo privalo likti su keleiviais lėktuve, nustatytoje vietoje. Šis asmuo privalo gebėti vykdyti avarines procedūras, susijusias su priešgaisrine sauga ir gaisro gesinimu, ryšio palaikymu ir evakavimo organizavimu bei vadovavimu jam;

2)

turi būti nustatomas dvipusis ryšys, kuriuo per lėktuvo vidaus ryšio sistemą ar kitomis tinkamomis priemonėmis galėtų naudotis degalų papildymą prižiūrinti antžeminė įgula ir lėktuve esantis kvalifikuotas personalas;

3)

įgula, personalas ir keleiviai turi būti įspėjami apie planuojamą atlikti degalų papildymą/pašalinimą;

4)

turi būti išjungiami ženklai „Užsisekite saugos diržus“;

5)

turi būti įjungti ženklai „Nerūkyti“ ir avarinius išėjimus nurodantis vidaus apšvietimas;

6)

keleiviams privaloma nurodyti atsisegti saugos diržus ir nerūkyti;

7)

lėktuve privalo būti pakankamai kvalifikuoto personalo, pasirengusio skubiai avarinei evakuacijai;

8)

jei papildant/šalinant degalus lėktuve aptinkama degalų garų ar kyla kitoks pavojus, degalų papildymas/šalinimas turi būti nedelsiant nutraukiamas;

9)

ant žemės po išėjimais, skirtais avarinei evakuacijai, ir avarinių slydžių išleidimo vietose privalo būti tuščia; ir

10)

pasirūpinta saugiai ir skubiai evakuacijai būtinomis priemonėmis.

OPS 1.375 punkto 1 priedėlis

Degalų apskaita skrydžio metu

a)

Degalų tikrinimas skrydžio metu

1)

Įgulos vadas privalo užtikrinti, kad skrydžio metu būtų reguliariai tikrinami degalai. Degalų likutis turi būti registruojamas ir įvertinamas, siekiant:

i)

palyginti faktinį sunaudojimą su planuotu;

ii)

patikrinti, ar degalų likučio pakanka skrydžiui užbaigti; ir

iii)

nustatyti tikėtiną degalų likutį po atvykimo į paskirties aerodromą;

2)

Atitinkami degalų duomenys turi būti registruojami.

b)

Degalų apskaita skrydžio metu.

1)

Jei skrydžio metu patikrinus degalus paaiškėja, kad apskaičiuotas degalų likutis paskirties taške, pridėjus galutines degalų atsargas, bus mažesnis nei degalų kiekis, būtinas atsarginiam aerodromui pasiekti, įgulos vadas, kad nuspręstų, ar tęsti skrydį į paskirties aerodromą, ar pakeisti maršrutą, kad nutūptų su ne mažesniu kiekiu nei galutinis degalų likutis, privalo įvertinti esamas eismo ir skrydžių sąlygas paskirties aerodrome, pakeistame maršrute į atsarginį aerodromą ir paskirties atsarginiame aerodrome.

2)

vykdant skrydį į izoliuotą aerodromą: turi būti numatytas paskutinis skrydžio nukreipimo į atsarginį aerodromą taškas. Prieš pasiekiant šį tašką, įgulos vadas apskaičiuoja tikėtiną degalų kiekį, kuris liks skrendant virš izoliuoto aerodromo, oro sąlygas, taip pat eismo ir skrydžio sąlygas izoliuotame aerodrome bei visuose kituose pakeliui esančiuose aerodromuose, prieš priimdamas sprendimą, ar skristi į izoliuotą, ar į pakeliui esantį aerodromą.

E SKIRSNIS

SKRYDŽIAI BET KOKIU ORU

OPS 1.430

Aerodromo naudojimo minimumai. Bendrosios nuostatos

(Žr. OPS 1.430 punkto 1 priedėlį)

a)

Naudotojas nustato visų planuojamų naudoti aerodromų naudojimo minimumus, kurie negali būti mažesni už pateiktuosius 1 priedėlyje. Šių minimumų nustatymo metodas turi būti priimtinas įgaliotajai institucijai. Šie minimumai negali būti mažesni už tuos, kuriuos tokiems aerodromams yra nustačiusi valstybė, kurioje yra aerodromas, išskyrus tuos atvejus, kai ši valstybė duoda specialų leidimą.

Pastaba: Šio punkto a papunktis nedraudžia apskaičiuoti minimumų skrydžio metu, kai skrendama į neplanuotą atsarginį aerodromą, jei šie skaičiavimai atliekami pagal priimtiną metodą.

b)

nustatant aerodromo naudojimo minimumus, kurie bus taikomi konkretiems skrydžiams, naudotojas turi visapusiškai atsižvelgti į:

1)

lėktuvo tipą ir jo naudojimo bei valdymo charakteristikas;

2)

skrydžio įgulos sudėtį, kompetenciją ir patirtį;

3)

kilimo ir tūpimo takų, kurie gali būti pasirinkti naudoti, matmenis ir charakteristikas;

4)

turimų vizualiųjų ir nevizualiųjų antžeminių priemonių pakankamumą ir cahrakteristikas;

5)

lėktuve esančią navigacijai ir (arba) skrydžio trajektorijos kontrolei skirtą įrangą, reikalingą kilimui, artėjimui tūpti, išlyginimui, tūpimui, kilimo ir tūpimo tako palikimui ir tūpimo nutraukimui;

6)

kliūtis, esančias artėjimo tūpti, tūpimo nutraukimo ir pradinio kilimo zonose, dėl kurių būtina atlikti nenumatytų atvejų ir reikiamas kliūčių perskridimo procedūras;

7)

kliūčių perskridimo absoliutųjį aukštį/aukštį artėjimui tūpti pagal prietaisus procedūroms; ir

8)

meteorologinių sąlygų nustatymo ir pranešimo apie jas priemones.

c)

Šiame skirsnyje nurodytos lėktuvų kategorijos privalo būti nustatomos pagal OPS 1.430 punkto c papunkčio II priedėlyje pateiktą metodą.

OPS 1.435

Sąvokos

Šiame skirsnyje vartojamos tokios sąvokos:

1)

Skrydis ratu. Artėjimo tūpti pagal prietaisus vizualusis etapas, kurio metu lėktuvas parengiamas tūpimui ant kilimo ir tūpimo tako, kuris nėra tinkamas artėjimui tūpti tiese.

2)

Prasto matomumo procedūros (LVP). Procedūros, taikomos aerodrome, siekiant užtikrinti skrydžio saugą artėjant tūpti pagal II ir III kategorijas ir kylant prasto matomumo sąlygomis.

3)

Kilimas prasto matomumo sąlygomis (LVTO). Kilimas, kai matomumas ant kilimo ir tūpimo tako (RVR) yra mažesnis nei 400 m.

4)

Skrydžio valdymo sistema. Sistema, kurią sudaro automatinė ir (arba) mišri tūpimo sistema.

5)

Mažo patikimumo skrydžio valdymo sistema. Skrydžio valdymo sistema yra mažo patikimumo, jei gedimo atveju nėra ryškaus išsibalansavimo arba nukrypimo nuo skrydžio trajektorijos ar aukščio, bet tūpimas nebaigiamas automatiniu būdu. Kai automatinio skrydžio valdymo sistema yra mažo patikimumo, įvykus gedimui, lėktuvo valdymą perima pilotas.

6)

Didelio patikimumo skrydžio valdymo sistema. Skrydžio valdymo sistema yra didelio patikimumo, jei gedimo atveju, esant žemiau pavojingo aukščio, artėjimą tūpti, išlyginimą ir tūpimą galima baigti automatiškai. Gedimo atveju automatinė tūpimo sistema veiks kaip mažo patikimumo sistema.

7)

Didelio patikimumo mišri tūpimo sistema. Sistema, kurią sudaro pagrindinė mažo patikimumo automatinė tūpimo sistema ir antrinė nepriklausoma patariamoji sistema, leidžianti pilotui baigti tūpimą rankiniu būdu, kai sugenda pagrindinė sistema.

Pastaba: tipinę antrinę nepriklausomą patariamąją sistemą sudaro kolimatorinis indikatorius, teikiantis patarimus, kurie paprastai yra lėktuvo valdymo informacija, bet taip pat gali būti situacijos (ar maršruto nukrypimo) informacija.

8)

Vizualusis artėjimas tūpti. Artėjimas tūpti, kai dalis ar visa artėjimo tūpti pagal prietaisus procedūra nėra baigta ir artėjama tūpti pagal vizualiuosius žemės orientyrus.

OPS 1.440

Skrydžiai prasto matomumo sąlygomis. Bendrosios skrydžių taisyklės

(Žr. OPS 1.440 punkto 1 priedėlį)

a)

Naudotojas nevykdo II arba III kategorijos skrydžių, nebent:

1)

visi atitinkami lėktuvai būtų sertifikuoti skrydžiams, kuriuos vykdant apsisprendimo aukštis yra mažesnis nei 200 pėdų arba apsisprendimo aukštis netaikomas, ir turi įrangą pagal CS-AWO skrydžiams bet kokiu oru ar įgaliotosios institucijos patvirtintą atitikmenį;

2)

sėkmingam ar nepavykusiam artėjimui tūpti ir (arba) automatiniam tūpimui įrašyti būtų sumontuota ir palaikoma tinkama sistema, kad būtų galima stebėti bendrą skrydžio saugą;

3)

šie skrydžiai būtų patvirtinti įgaliotosios institucijos;

4)

skrydžio įgulą sudarytų mažiausiai 2 pilotai; ir

5)

apsisprendimo aukštis būtų nustatomas radijo aukščiamačiu.

b)

Naudotojas neleidžia kilti prasto matomumo sąlygomis, jei RVR yra mažiau nei 150 m (A, B ir C kategorijų lėktuvams) arba RVR 200 m (D kategorijos lėktuvams), nebent tai leistų įgaliotoji institucija.

OPS 1.445

Skrydžiai prasto matomumo sąlygomis. Aerodromo įvertinimas

a)

Naudotojas nenaudoja aerodromo II ar III kategorijų skrydžiams, nebent tokiems skrydžiams jį yra patvirtinusi valstybė, kurioje aerodromas yra.

b)

Naudotojas patikrina, ar yra nustatytos ir bus taikomos prasto matomumo procedūros (LVP) tuose aerodromuose, kuriuose ketinama vykdyti skrydžius prasto matomumo sąlygomis.

OPS 1.450

Skrydžiai prasto matomumo sąlygomis. Mokymas ir kvalifikacija

(Žr. OPS 1.450 punkto 1 priedėlį)

Naudotojas užtikrina, kad vykdant II ir III kategorijų skrydžius, prieš kilimą esant prastam matomumui:

1)

visi skrydžio įgulos nariai:

i)

atitiktų I priedėlyje išdėstytus mokymo ir tikrinimo reikalavimus, įskaitant mokymą naudojant realaus skrydžio treniruoklius, kai nustatytos ribinės RVR ir apsisprendimo aukščių vertės, atitinkančios naudotojo II/III kategorijų leidimą; ir

ii)

turėtų kvalifikaciją pagal I priedėlį;

2)

mokymas ir tikrinimas būtų organizuojami pagal išsamią įgaliotosios institucijos patvirtintą ir į Skrydžių vykdymo vadovą įtrauktą mokymo programą. Šis mokymas papildo N skirsnyje nurodytą mokymą; ir

3)

skrydžio įgulos kvalifikacija būtų reikiama skrydžio ir lėktuvo tipui.

OPS 1.455

Skrydžiai prasto matomumo sąlygomis. Skrydžių procedūros

(Žr. OPS 1.455 punkto 1 priedėlį)

a)

Naudotojas privalo nustatyti procedūras ir instrukcijas, kurios būtų naudojamos kilimui prasto matomumo sąlygomis ir II bei III kategorijų skrydžiams. Šios procedūros privalo būti įtrauktos į Skrydžių vykdymo vadovą ir jose turi būti nurodytos skrydžio įgulos narių pareigos, vykdytinos riedėjimo, kilimo, artėjimo tūpti, išlyginimo, išriedėjimo ir nutraukto tūpimo metu.

b)

Įgulos vadas įsitikina, kad:

1)

būtų tinkama vizualiosios ir nevizualiosios įrangos būklė, prieš pradedant kilti prasto matomumo sąlygomis ar pradedant artėjimą tūpti pagal II ar III kategorijas;

2)

atitinkamos LVP galioja pagal informaciją, gautą iš oro eismo paslaugų tarnybų, prieš pradedant kilti prasto matomumo sąlygomis ar pradedant artėjimą tūpti pagal II ar III kategorijas; ir

3)

įgulos nariai turi reikiamą kvalifikaciją, prieš pradedant kilti prasto matomumo sąlygomis, kai RVR yra mažiau nei 150 m (A, B ir C kategorijų lėktuvams) ar 200 m (D kategorijos lėktuvams), arba pradedant artėjimą tūpti pagal II ar III kategorijas.

OPS 1.460

Skrydžiai prasto matomumo sąlygomis. Minimali įranga

a)

Naudotojas Skrydžių vykdymo vadove privalo nurodyti minimalią įrangą, kuri turi būti veikianti pradedant kilimą esant prastam matomumui arba II ar III kategorijų artėjimą tūpti pagal AFM ar kitą patvirtintą dokumentą.

b)

Įgulos vadas turi įsitikinti, kad lėktuvo ir atitinkamų skrydžio sistemų būklė yra tinkama konkrečiam numatomam vykdyti skrydžiui.

OPS 1.465

VFR skrydžio minimumai

(Žr. OPS 1.465 punkto 1 priedėlį)

Naudotojas užtikrina, kad:

1)

Skrydžiai pagal VFR būtų vykdomi pagal vizualiųjų skrydžių taisykles ir OPS 1.465 punkto 1 priedėlyje esančią lentelę.

2)

Specialieji skrydžiai pagal VFR nebūtų pradedami, kai matomumas yra mažesnis nei 3 km ir nevykdomi, kai matomumas yra mažesnis nei 1,5 km.

OPS 1.430 punkto 1 priedėlis

Aerodromo naudojimo minimumai

a)

Kilimo minimumai

1)

Bendrosios nuostatos

i)

Naudotojo nustatyti kilimo minimumai turi būti išreiškiami matomumo ar RVR ribomis, atsižvelgiant į visus atitinkamus veiksnius visuose aerodromuose, kuriuos planuojama naudoti, ir lėktuvo charakteristikas. Kai yra konkretus poreikis matyti kliūtis ir jų saugotis išskrendant ir (arba) priverstinai tupiant, privalo būti nustatytos papildomos sąlygos (pvz., apatinė debesų riba).

ii)

Įgulos vadas gali pradėti kilti tik tada, kai išvykimo aerodrome oro sąlygos atitinka tame aerodrome tūpimui taikomus minimumus arba yra geresnės, nebent yra tinkamas atsarginis kilimo aerodromas.

iii)

kai praneštas meteorologinis matomumas yra prastesnis nei būtina kilimui ir RVR nėra praneštas, kilimą galima pradėti tik tuo atveju, jei įgulos vadas gali nustatyti, kad RVR/matomumas kilimo take atitinka privalomus minimumus arba yra geresnis.

iv)

kai nėra pranešimo apie meteorologinį matomumą arba RVR, kilimą galima pradėti tik tada, jei įgulos vadas gali nustatyti, kad RVR/matomumas kilimo take atitinka privalomus minimumus arba yra geresnis.

2)

Vizualusis orientyras. Privaloma parinkti kilimo minimumus, kad būtų užtikrinta pakankamai orientyrų lėktuvui valdyti, kai kilimas nutraukiamas pavojingomis aplinkybėmis ir kai kilimas pratęsiamas kritinio variklio gedimo atveju.

3)

Būtinas RVR/matomumas

i)

Naudotojo nustatyti kilimo minimumai kelių variklių lėktuvams, kurių naudojimo savybės yra tokios, kad bet kuriame kilimo taške sugedus kritiniam varikliui, lėktuvas gali arba nutraukti kilimą, arba jį tęsti iki 1 500 pėdų aukščio virš aerodromo, perskrisdamas kliūtis nustatytame aukštyje, turi būti išreiškiami RVR/matomumo dydžiais, ne mažesniais nei pateikti šio priedėlio 1 lentelėje, išskyrus šio punkto 4 dalyje numatytus atvejus:

1 lentelė

Kilimo RVR/matomumas

Kilimo RVR/matomumas

Prietaisai

RVR/matomumas

(3 pastaba)

Be prietaisų (tik dieną)

500 m

Kilimo ir tūpimo tako šoniniai žiburiai ir (arba) ašinės linijos žymėjimas

250/300 m

(1 ir 2 pastabos)

Kilimo ir tūpimo tako šoniniai ir ašinės linijos žiburiai

200/250 m

(1 pastaba)

Kilimo ir tūpimo tako šoniniai ir ašinės linijos žiburiai bei daugkartinė RVR informacija

150/200 m

(1 ir 4 pastabos)

1 pastaba:

didesnieji dydžiai taikomi D kategorijos lėktuvams.

2 pastaba:

skrydžiams naktį būtini bent kilimo ir tūpimo tako šoniniai ir galo žiburiai.

3 pastaba:

praneštą RVR/matomumo dydį, atitinkantį kilimo riedos pradinį etapą, galima pakeisti piloto įvertinimu.

4 pastaba:

privalomas RVR turi būti užtikrintas visuose atitinkamuose RVR pranešimo taškuose, išskyrus 3 pastaboje nurodytą išimtį.

ii)

kelių variklių lėktuvams, kurių naudojimo savybės yra tokios, kad jie, sugedus kritiniam varikliui, negali atitikti šio punkto a papunkčio 3 dalies i pastraipoje nurodytų sąlygų, gali atsirasti būtinybė nedelsiant tūpti ir siekti išvengti kliūčių kilimo zonoje. Tokie lėktuvai gali būti naudojami pagal toliau nurodytus kilimo minimumus, jeigu jie gali atitikti taikomus kliūčių perskridimo kriterijus, darant prielaidą, kad nustatytame aukštyje suges variklis. Naudotojo nustatyti kilimo minimumai turi būti pagrįsti aukščiu, nuo kurio galima sudaryti bendrą kilimo skrydžio, kai neveikia vienas variklis, trajektoriją. Taikomi RVR minimumai negali būti žemesni nei nustatytieji šio priedėlio 1 arba 2 lentelėse.

2 lentelė

Numanomas variklio gedimo aukštis virš kilimo ir tūpimo tako ir atitinkamas RVR/matomumas

Kilimo RVR/matomumas — skrydžio trajektorija

Numanomas variklio gedimo aukštis virš kilimo ir tūpimo tako

RVR/matomumas

(2 pastaba)

< 50 pėdų

200 m

51-100 pėdų

300 m

101-150 pėdų

400 m

151-200 pėdų

500 m

201-300 pėdų

1 000 m

> 300 pėdų

1 500 m (1 pastaba)

1 pastaba:

1 500 m taip pat taikoma, jei negalima sudaryti teigiamos kilimo skrydžio trajektorijos.

2 pastaba:

praneštą RVR/matomumo dydį, atitinkantį kilimo riedos pradinį etapą, galima pakeisti piloto įvertinimu.

iii)

Kai nėra pranešto RVR ar duomenų apie meteorologinį matomumą, įgulos vadas negali pradėti kilti, nebent jis gali nustatyti, kad faktinės sąlygos atitinka taikomus kilimo minimumus.

4)

a papunkčio 3 dalies i pastraipos išmitys:

i)

gavęs įgaliotosios institucijos leidimą, taip pat jei įvykdyti A-E dalių reikalavimai, naudotojas gali sumažinti kilimo minimumus iki 125 m RVR (A, B ir C kategorijų lėktuvams) arba 150 m RVR (D kategorijos lėktuvams), kai:

A)

galioja prasto matomumo procedūros;

B)

veikia aukšto intensyvumo kilimo ir tūpimo tako ašinės linijos žiburiai, išdėstyti kas 15 m ar tankiau, ir aukšto intensyvumo šoniniai žiburiai, išdėstyti kas 60 m ar rečiau;

C)

skrydžio įgulos nariai yra sėkmingai baigę mokymą realaus skrydžio treniruokliu;

D)

pradedant kilimo riedą iš piloto kabinos matosi 90 m atkarpa; ir

E)

visuose atitinkamuose RVR pranešimo taškuose buvo privalomas RVR.

ii)

Gavęs įgaliotosios institucijos leidimą, lėktuvo naudotojas, kilimui naudodamas patvirtintą šoninių orientyrų sistemą, gali sumažinti kilimo minimumus iki mažiau kaip 125 m RVR (A, B ir C kategorijų lėktuvams) arba 150 m RVR (D kategorijos lėktuvams), bet ne mažiau kaip 75 m, su sąlyga, kad yra kilimo ir tūpimo tako apsauga ir įranga, atitinkanti III kategorijos tūpimą.

b)

Netikslusis artėjimas tūpti

1)

Sistemos minimumai

i)

Naudotojas privalo užtikrinti, kad sistemos minimumai netiksliojo artėjimo tūpti procedūroms, kurios grindžiamos ILS naudojimu be tūptinės (tik LLZ), VOR, NDB, SRA ir VDF yra ne mažesni kaip šio priedėlio 3 lentelėje pateikti MDH dydžiai.

3 lentelė

Netiksliojo artėjimo tūpti priemonių sistemos minimumai

Sistemos minimumai

Prietaisai

mažiausias MDH

ILS (be tūptinės — LLZ)

250 pėdų

SRA (baigiant

Formula

NM)

250 pėdų

SRA (baigiant 1 NM)

300 pėdų

SRA (baigiant 2 NM)

350 pėdų

VOR

300 pėdų

VOR/DME

250 pėdų

NDB

300 pėdų

VDF (QDM ir QGH)

300 pėdų

SRA (baigiant

Formula

NM)

250 pėdų

2)

Minimalus žemėjimo aukštis. Naudotojas privalo užtikrinti, kad minimalus žemėjimo aukštis netiksliajam artėjimui tūpti nebūtų mažesnis kaip:

i)

OCH/OCL lėktuvo kategorijai; ar

ii)

sistemos minimumas.

3)

Vizualusis orientyras. Pilotas negali tęsti artėjimo tūpti žemiau MDA/MDH, nebent jis aiškiai mato ir atpažįsta vieną iš toliau nurodytų vizualiųjų orientyrų numatomam kilimo ir tūpimo takui:

i)

artėjimo tūpti žiburių sistemos elementus;

ii)

slenkstį;

iii)

slenksčio ženklus;

iv)

slenksčio žiburius;

v)

slenksčio atpažinimo žiburius;

vi)

vizualųjį tūptinės indikatorių;

vii)

tūpimo zonos ar tūpimo zonos ženklus;

viii)

tūpimo zonos žiburius;

ix)

kilimo ir tūpimo tako šoninius žiburius; ar

x)

kitus įgaliotosios institucijos patvirtintus vizualiuosius orientyrus.

4)

Būtinas RVR. Mažiausieji netiksliojo artėjimo tūpti minimumai, kuriuos turi naudoti naudotojas, yra šie:

4a lentelė

Netiksliojo artėjimo tūpti RVR. Visi prietaisai

Netiksliojo artėjimo tūpti minimumai

Visi prietaisai (1, 5, 6 ir 7 pastabos)

MDH

RVR/lėktuvo kategorija

A

B

C

D

250-299 pėdų

800 m

800 m

800 m

1 200 m

300-449 pėdų

900 m

1 000 m

1 000 m

1 400 m

450-649 pėdų

1 000 m

1 200 m

1 200 m

1 600 m

650 pėdų ir aukščiau

1 200 m

1 400 m

1 400 m

1 800 m

4b lentelė

Netiksliojo artėjimo tūpti RVR. Tarpiniai prietaisai

Netiksliojo artėjimo tūpti minimumai

Tarpiniai prietaisai (2, 5, 6 ir 7 pastabos)

MDH

RVR/lėktuvo kategorija

A

B

C

D

250-299 pėdų

1 000 m

1 100 m

1 200 m

1 400 m

300-449 pėdų

1 200 m

1 300 m

1 400 m

1 600 m

450-649 pėdų

1 400 m

1 500 m

1 600 m

1 800 m

650 pėdų ir aukščiau

1 500 m

1 500 m

1 800 m

2 000 m

4c lentelė

Netiksliojo artėjimo tūpti RVR. Pagrindiniai prietaisai

Netiksliojo artėjimo tūpti minimumai

Pagrindiniai prietaisai (3, 5, 6 ir 7 pastabos)

MDH

RVR/lėktuvo kategorija

A

B

C

D

250-299 pėdų

1 200 m

1 300 m

1 400 m

1 600 m

300-449 pėdų

1 300 m

1 400 m

1 600 m

1 800 m

450-649 pėdų

1 500 m

1 500 m

1 800 m

2 000 m

650 pėdų ir aukščiau

1 500 m

1 500 m

2 000 m

2 000 m

4d lentelė

Netiksliojo artėjimo tūpti RVR nesinaudojant artėjimo tūpti šviesos prietaisais

Netiksliojo artėjimo tūpti minimumai

Be artėjimo tūpti šviesos prietaisų (4, 5, 6 ir 7 pastabos)

MDH

RVR/lėktuvo kategorija

A

B

C

D

250-299 pėdos

200 m

150 m

160 m

180 m

300-449 pėdos

1 500 m

1 500 m

1 800 m

2 000 m

450-649 pėdos

1 500 m

1 500 m

2 000 m

2 000 m

650 pėdų ir daugiau

1 500 m

1 500 m

2 000 m

2 000 m

1 pastaba:

Visus prietaisus sudaro kilimo ir tūpimo tako (KTT) ženklai, HI/MI artėjimo tūpti žiburiai, matomi 720 m ar didesniu atstumu, KTT tako šoniniai žiburiai, slenksčio žiburiai bei KTT galo žiburiai. Žiburiai turi būti įjungti.

2 pastaba:

Tarpinius prietaisus sudaro KTT ženklai, HI/MI artėjimo tūpti žiburiai 420-719 m atstumu, KTT šoniniai žiburiai, slenksčio žiburiai ir KTT galo žiburiai. Žiburiai turi būti įjungti.

3 pastaba:

Pagrindinius prietaisus sudaro KTT ženklai, HI/MI artėjimo tūpti žiburiai < 420 m atstumu, LI artėjimo tūpti žiburiai bet kokiu atstumu, KTT šoniniai žiburiai, slenksčio žiburiai ir KTT galo žiburiai. Žiburiai turi būti įjungti.

4 pastaba:

Įrangą be artėjimo tūpti šviesos prietaisų sudaro KTT ženklai, KTT šoniniai žiburiai, slenksčio žiburiai ir KTT galo žiburiai arba KTT visiškai be žiburių.

5 pastaba:

Lentelės naudojamos tik įprastiniams artėjimams tūpti, kai nominalus žemėjimo gradientas yra ne didesnis kaip 4°. Didesniems žemėjimo gradientams paprastai reikia, kad mažiausiame santykiniame žemėjimo aukštyje būtų matomi ir tūptinės kampo žiburiai (pvz., PAPI).

6 pastaba:

Pirmiau pateikti skaičiai yra praneštas RVR arba meteorologinis matomumas, paverstas į RVR pagal toliau pateiktą h papunktį.

7 pastaba:

4a, 4b, 4c ir 4d lentelėse nurodytas MDH nurodo pirminį MDH skaičiavimą. Atrenkant atitinkamą RVR, nebūtina suapvalinti iki artimiausių 10 pėdų, ką galima atlikti skrydžių tikslais, pvz., pereinant į MDA.

5)

Skrydžiai naktį. Vykdant skrydžius naktį, turi būti įjungiami bent jau KTT šoniniai, slenksčio ir galo žiburiai.

c)

Tikslusis artėjimas tūpti: I kategorijos skrydžiai

1)

Bendrosios nuostatos. I kategorija — tai tikslusis artėjimas tūpti ir tūpimas pagal prietaisus, naudojantis ILS, MLS ar PAR, kai apsisprendimo aukštis (DH) yra ne mažesnis kaip 200 pėdų, o KTT matomumo nuotolis — ne mažesnis kaip 550 m.

2)

Apsisprendimo aukštis. Naudotojas privalo užtikrinti, kad apsisprendimo aukštis, naudotinas I kategorijos tiksliajam artėjimui tūpti būtų ne mažesnis nei:

i)

lėktuvo pilotavimo taisyklėse (AFM) nurodytas mažiausias santykinis apsisprendimo aukštis, jei jis nurodomas;

ii)

minimalus aukštis, iki kurio galima naudoti tiksliojo artėjimo tūpti priemones, jei nėra reikiamo vizualiojo orientyro;

iii)

OCH/OCL lėktuvo kategorijai; arba

iv)

200 pėdų.

3)

Vizualusis orientyras. Pilotas negali tęsti artėjimo tūpti žemiau I kategorijos apsisprendimo aukščio, nustatyto pagal šio punkto c papunkčio 2 dalį, jeigu pilotas aiškiai nemato ir neatpažįsta bent vieno iš šių KTT vizualiųjų orientyrų:

i)

artėjimo tūpti žiburių sistemos elementų,

ii)

slenksčio,

iii)

slenksčio ženklų,

iv)

slenksčio žiburių,

v)

slenksčio atpažinimo žiburių,

vi)

vizualiojo tūptinės indikatoriaus,

vii)

tūpimo zonos ar tūpimo zonos ženklų,

viii)

tūpimo zonos žiburių, arba

ix)

KTT šoninių žiburių.

4)

Būtinas RVR. Žemiausi minimumai, kuriuos naudotojas turi naudoti I kategorijos skrydžiams, yra šie:

5 lentelė

I kategorijos artėjimo tūpti RVR vs prietaisai ir DH

I kategorijos minimumai

Apsisprendimo aukštis (7 pastaba)

Prietaisai/RVR (5 pastaba)

Visi

(1 ir 6 pastabos)

Tarpiniai

(2 ir 6 pastabos)

Pagrindiniai

(3 ir 6 pastabos)

Nesinaudojant prietaisais

(4 ir 6 pastabos)

200 pėdų

550 m

700 m

800 m

1 000 m

201-250 pėdų

600 m

700 m

800 m

1 000 m

251-300 pėdų

650 m

800 m

900 m

1 200 m

301 pėda ir daugiau

800 m

900 m

1 000 m

1 200 m

1 pastaba:

Visus prietaisus sudaro kilimo ir tūpimo tako (KTT) ženklai, HI/MI artėjimo tūpti žiburiai, matomi 720 m ar didesniu atstumu, KTT tako šoniniai žiburiai, slenksčio žiburiai bei KTT galo žiburiai. Žiburiai turi būti įjungti.

2 pastaba:

Tarpinius prietaisus sudaro KTT ženklai, HI/MI artėjimo tūpti žiburiai 420-719 m atstumu, KTT šoniniai žiburiai, slenksčio žiburiai ir KTT galo žiburiai. Žiburiai turi būti įjungti.

3 pastaba:

Pagrindinius prietaisus sudaro KTT ženklai, HI/MI artėjimo tūpti žiburiai < 420 m atstumu, LI artėjimo tūpti žiburiai bet kokiu atstumu, KTT šoniniai žiburiai, slenksčio žiburiai ir KTT galo žiburiai. Žiburiai turi būti įjungti.

4 pastaba:

Įrangą be artėjimo tūpti šviesos prietaisų sudaro KTT ženklai, KTT šoniniai žiburiai, slenksčio žiburiai ir KTT galo žiburiai arba KTT visiškai be žiburių.

5 pastaba:

Pirmiau pateikti skaičiai yra praneštas RVR arba meteorologinis matomumas, paverstas į RVR pagal h papunktį.

6 pastaba:

Lentelė naudotina įprastiniams artėjimams tūpti, kai tūptinės nuolydžio kampas yra iki 4° (laipsnių) imtinai.

7 pastaba:

5 lentelėje nurodytas apsisprendimo aukštis (DH) nurodo pirminį DH skaičiavimą. Parenkant atitinkamą RVR, nebūtina suapvalinti iki artimiausių 10 pėdų, ką galima atlikti skrydžių tikslais (pvz., pereinant į DA).

5)

Vieno piloto vykdomi skrydžiai. Vieno piloto vykdomų skrydžių atveju visiems artėjimams tūpti naudotojas privalo apskaičiuoti minimalų RVR pagal OPS 1.430 punktą ir šį priedėlį. Mažesnis nei 800 m RVR nėra leidžiamas, išskyrus tuos atvejus, kai naudojamas tinkamas autopilotas, sujungtas su ILS ar MLS; pastaruoju atveju taikomi įprasti minimumai. Taikomas apsisprendimo aukštis neturi būti mažesnis už dydį, gautą minimalų aukštį, kuriame galima naudoti autopilotą, padauginus iš 1,25.

6)

Skrydžiai naktį. Vykdant skrydžius naktį, turi būti įjungiami bent jau KTT šoniniai, slenksčio ir galo žiburiai.

d)

Tikslusis artėjimas tūpti: II kategorijos skrydžiai

1)

Bendrosios nuostatos. II kategorija — tai tikslusis artėjimas tūpti ir tūpimas pagal prietaisus, naudojantis ILS ar MLS, kai:

i)

apsisprendimo aukštis yra žemesnis nei 200 pėdų, bet ne žemesnis nei 100 pėdų; ir

ii)

kilimo ir tūpimo tako matomumo nuotolis yra ne mažesnis nei 300 m.

2)

Apsisprendimo aukštis. Naudotojas turi užtikrinti, kad apsisprendimo aukštis II kategorijos skrydžiui būtų ne mažesnis nei:

i)

AFM nurodytas mažiausias santykinis apsisprendimo aukštis, jei nurodoma;

ii)

minimalus aukštis, iki kurio galima naudoti tiksliojo artėjimo tūpti priemones, jei nėra reikiamo vizualiojo orientyro;

iii)

OCH/OCL lėktuvo kategorijai;

iv)

apsisprendimo aukštis iki kurio skrydžio įgulai leidžiama skristi; arba

v)

100 pėdų.

3)

Vizualusis orientyras. Pilotas negali tęsti artėjimo tūpti žemiau II kategorijos apsisprendimo aukščio, nustatyto pagal šio punkto d papunkčio 2 dalį, išskyrus atvejus, kai galima matyti vizualųjį orientyrą, sudarytą iš mažiausiai 3 paeiliui einančių žiburių segmento, į kurį įeina artėjimo tūpti žiburių vidurio linija arba tūpimo zonos žiburiai, ar KTT ašinės linijos žiburiai, KTT šoniniai žiburiai, ar jų derinys. Į šį vizualųjį orientyrą turi įeiti antžeminiai šoniniai elementai, t.y. artėjimo tūpti linijos žiburiai ar tūpimo slenksčio arba tūpimo zonos žiburiai.

4)

Būtinas RVR. Žemiausi minimumai, kuriuos naudotojas turi naudoti II kategorijos skrydžiams, yra šie:

6 lentelė

II kategorijos artėjimo tūpti RVR vs DH

II kategorijos minimumai

Apsisprendimo aukštis

Sujungtas su autopilotu žemiau DH (žr. 1 pastabą)

RVR/A, B ir C kategorijų lėktuvas

RVR/D kategorijos lėktuvas

100-120 pėdų

300 m

300 m

(2 pastaba)/350 m

121-140 pėdų

400 m

400 m

141 pėda ir daugiau

450 m

450 m

1 pastaba:

Šioje lentelėje „sujungtas su autopilotu žemiau DH“ reiškia nuolatinį automatinės skrydžio valdymo sistemos naudojimą nuo aukščio, kuris nėra didesnis nei taikytino DH 80 %. Todėl tinkamumo skraidyti reikalavimai gali turėti įtakos taikytinam DH dėl automatinės skrydžio valdymo sistemos minimalaus optimalaus veikimo aukščio.

2 pastaba:

300 m galima nustatyti automatiškai tupiantiems D kategorijos lėktuvams.

e)

Tikslusis artėjimas tūpti: III kategorijos skrydžiai

1)

Bendrosios nuostatos. III kategorijos skrydžiai yra skirstomi taip:

i)

III A kategorijos skrydžiai. Tikslusis artėjimas tūpti ir tūpimas pagal prietaisus, naudojantis ILS ar MLS, kai:

A)

apsisprendimo aukštis mažesnis kaip 100 pėdų; ir

B)

KTT matomumo nuotolis ne mažesnis kaip 200 m.

ii)

III B kategorijos skrydžiai. Tikslusis artėjimas tūpti ir tūpimas pagal prietaisus, naudojantis ILS ar MLS, kai:

A)

apsisprendimo aukštis mažesnis nei 50 pėdų arba apsisprendimo aukštis neribojamas; ir

B)

KTT matomumo nuotolis mažesnis nei 200 m, bet ne mažesnis nei 75 m.

Pastaba:Kai apsisprendimo aukštis (DH) bei kilimo ir tūpimo tako matomumo nuotolis (RVR) nepatenka į tą pačią kategoriją, skrydžio kategoriją lemia RVR.

2)

Apsisprendimo aukštis. Skrydžių, kai apsisprendimo aukštis naudojamas, metu naudotojas turi užtikrinti, kad apsisprendimo aukštis būtų ne žemesnis nei:

i)

AFM nurodytas mažiausias santykinis apsisprendimo aukštis, jei nurodoma,

ii)

minimalus aukštis, iki kurio galima naudoti tikslaus artėjimo tūpti priemones be reikiamo vizualiojo orientyro; arba

iii)

apsisprendimo aukštis, iki kurio skrydžio įgulai leidžiama skristi.

3)

Skrydžiai, kurių metu apsisprendimo aukštis neribojamas. Skrydžius neribojant apsisprendimo aukščio galima vykdyti tik tada, jei:

i)

skrydžiai neribojant apsisprendimo aukščio leidžiami AFM;

ii)

artėjimo tūpti prietaisai ir aerodromo įrenginiai gali aprūpinti skrydžius, kurių metu apsisprendimo aukštis neribojamas; ir

iii)

naudotojas turi leidimą vykdyti III kategorijos skrydžius, kurių metu apsisprendimo aukštis neribojamas.

Pastaba: III kategorijos kilimo ir tūpimo tako atveju galima daryti prielaidą, kad skrydžiai neribojant apsisprendimo aukščio galimi, išskyrus atvejus, kai juos konkrečia riboja AIP arba NOTAM.

4)

Vizualusis orientyras.

i)

III A kategorijos skrydžių ir III B kategorijos skrydžių su mažo patikimumo skrydžio valdymo sistemomis metu pilotas negali tęsti artėjimo tūpti žemiau apsisprendimo aukščio, nustatyto pagal e papunkčio 2 dalį, išskyrus atvejus, kai galima matyti vizualųjį orientyrą, sudarytą iš mažiausiai 3 paeiliui einančių žiburių segmento, į kurį įeina artėjimo tūpti žiburių vidurio linija arba tūpimo zonos žiburiai, ar KTT ašinės linijos žiburiai, KTT šoniniai žiburiai, ar jų derinys.

ii)

III B kategorijos skrydžių su mažo patikimumo skrydžio valdymo sistemomis naudojant apsisprendimo aukštį metu pilotas negali tęsti artėjimo tūpti žemiau apsisprendimo aukščio, nustatyto pagal e papunkčio 2 dalį, išskyrus atvejus, kai galima matyti vizualųjį orientyrą, sudarytą bent iš vieno vidurio linijos žiburio.

iii)

III kategorijos skrydžiams, kurių metu apsisprendimo aukštis neribojamas, reikalavimas vizualiai matyti KTT prieš nutupiant nekeliamas.

5)

Reikiamas RVR. Žemiausi minimumai, kuriuos naudotojas turi naudoti III kategorijos skrydžiams, yra šie:

7 lentelė

III kategorijos artėjimo tūpti RVR vs DH ir išriedėjimo valdymo/orientavimo sistema

III kategorijos minimumai

Artėjimo tūpti kategorija

Apsisprendimo aukštis (pėdos) (2 pastaba)

Išriedėjimo valdymo/orientavimo sistema

RVR (m)

III A

Mažiau nei 100 pėdų

Nebūtina

200 m

III B

Mažiau nei 100 pėdų

Nepatikima

150 m

(1 pastaba)

III B

Mažiau nei 50 pėdų

Nepatikima

125 m

III B

Mažiau nei 50 pėdų arba be apsispren-dimo aukščio

Patikima

75 m

1 pastaba:

Pagal CS-AWO skrydžiams bet kokiu oru sertifikuotiems lėktuvams pagal 321 punkto b papunkčio 3 dalį.

2 pastaba:

Skrydžio valdymo sistemos dubliavimas nustatomas pagal CS-AWO skrydžiams bet kokiu oru mažiausiu sertifikuotu apsisprendimo aukščiu.

f)

Artėjimas tūpti ratu

1)

Naudotojo artėjimui tūpti ratu taikytini žemiausi minimumai yra šie:

8 lentelė

Matomumas ir MDH artėjimui tūpti ratu vs lėktuvo kategorija

 

Lėktuvo kategorija

A

B

C

D

MDH

400 pėdų

500 pėdų

600 pėdų

700 pėdų

Minimalus meteorologinis matomumas

1 500 m

1 600 m

2 400 m

3 600 m

2)

Šiame papunktyje artėjimas tūpti ratu nurodytu maršrutu laikomas patvirtinta procedūra.

g)

Vizualusis artėjimas tūpti. Naudotojas vizualiajam artėjimui tūpti nenaudoja mažesnio nei 800 m RVR.

h)

Pranešto meteorologinio matomumo pavertimas į RVR.

1)

Naudotojas privalo užtikrinti, kad meteorologinio matomumo pavertimas į RVR nebūtų naudojamas apskaičiuojant kilimo minimumus, II ir III kategorijų minimumus arba turint informaciją apie praneštą RVR.

Pastaba: Jei pranešama, kad RVR yra didesnis nei aerodromo naudotojo apskaičiuotas maksimalus dydis, pvz. „RVR yra didesnis nei 1 500 metrų“, šiame kontekste jis nelaikomas praneštuoju RVR, todėl galima naudoti konversijos lentelę.

2)

Paverčiant meteorologinį matomumą į RVR kitomis, nei pirmiau minėto h papunkčio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, naudotojas privalo užtikrinti, kad būtų naudojama ši lentelė:

9 lentelė

Matomumo vertimas į RVR

Veikiantys apšvietimo elementai

RVR = praneštas met. matomumas x

Diena

Naktis

HI artėjimo tūpti ir KTT žiburiai

1,5

2,0

Kiti nei pirmiau nurodyti apšvietimo įrenginiai

1,0

1,5

Apšvietimo nėra

1,0

Netaikoma

OPS 1.430 punkto c papunkčio 2 priedėlis

Lėktuvų kategorijos. Skrydžiai bet kokiu oru

a)

Lėktuvų klasifikacija

Kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama klasifikuojant lėktuvus kategorijomis, yra šie: nurodytas oro greitis ties slenksčiu (VAT), kuris lygus smukos greičiui (VSO), padaugintam iš 1,3, ar VS1G, padaugintam iš 1,23, tūpimo konfigūracijoje su maksimalia sertifikuota tūpimo mase. Turint ir VSO, ir VS1G, naudojamas didesnis VAT. Lėktuvų kategorijos, atitinkančios VAT dydžius, pateikiamos šioje lentelėje:

Lėktuvo kategorija

VAT

A

Mažiau nei 91 mazgas

B

Nuo 91 iki 120 mazgų

C

Nuo 121 iki 140 mazgų

D

Nuo 141 iki 165 mazgų

E

Nuo 166 iki 210 mazgų

Tūpimo konfigūraciją, į kurią turi būti atsižvelgta, nustato naudotojas arba lėktuvo gamintojas.

b)

Kategorijos pakeitimas visam laikui (maksimali tūpimo masė)

1)

Naudotojas visam laikui gali nustatyti mažesnę tūpimo masę ir naudoti ją nustatant VAT, jei masę patvirtina įgaliotoji institucija.

2)

Konkretaus lėktuvo kategorija yra pastovi ir todėl nepriklauso nuo besikeičiančių kasdienių skrydžių sąlygų.

OPS 1.440 punkto 1 priedėlis

Skrydžiai prasto matomumo sąlygomis. Bendrosios skrydžių taisyklės

a)

Bendrosios nuostatos. Nustatant ir tvirtinant skrydžius prasto matomumo sąlygomis, taikomos šios procedūros.

b)

Skrydžių vykdymo demonstravimas. Skrydžių vykdymo demonstravimo tikslas yra nustatyti arba patvirtinti taikytinų lėktuvo skrydžių valdymo sistemų, mokymo, skrydžio įgulai taikytinos tvarkos, techninės priežiūros programų, vadovų, taikytinų patvirtinamai II/III kategorijos programai, naudojimą ir veiksmingumą.

1)

Jeigu skrydžiai vykdomi naudojant II/III kategorijos sistemas, sumontuotas kiekviename lėktuvo tipe, turi būti atlikta mažiausiai 30 artėjimų tūpti ir tūpimų, jeigu būtinas DH yra 50 pėdų ar daugiau. Jeigu DH yra žemiau kaip 50 pėdų, reikės atlikti mažiausiai 100 artėjimų tūpti ir tūpimų, išskyrus atvejus, kai įgaliotoji institucija patvirtino kitaip.

2)

Jeigu naudotojas turi skirtingus to paties lėktuvo tipo variantus, tame pačiame lėktuvo tipe naudojančius tas pačias pagrindines skrydžių valdymo ir indikacijos sistemas arba skirtingas pagrindines skrydžių valdymo ir indikacijos sistemas, naudotojas turi įrodyti, kad įvairių variantų charakteristikos yra tinkamos, tačiau neturi visapusiškai pademonstruoti kiekvieno varianto. Atsižvelgdama į kito naudotojo, turinčio pagal OPS 1 punktą išduotą AOC ir naudojantį to paties tipo ar varianto lėktuvą ir procedūras, patirtį, įgaliotoji institucija gali leisti sumažinti artėjimų tūpti ir tūpimų skaičių.

3)

Jeigu nesėkmingų artėjimų tūpti skaičius viršija 5 % bendro skaičiaus (pvz., nepatenkinami tūpimai, sistemos atjungimai), įvertinimo programa turi būti didinama pakopomis mažiausiai po 10 artėjimų tūpti ir tūpimų, kol bendras nesėkmių rodiklis neviršys 5 %.

c)

Duomenų rinkimas skrydžių vykdymo demonstravimui. Kiekvienas pareiškėjas turi nustatyti duomenų rinkimo metodą (pvz. skrydžio įgulos naudojamus blankus) artėjimų tūpti ir tūpimų charakteristikų registravimui. Galutiniai duomenys ir jų suvestinė turi būti pateikiami įgaliotajai institucijai įvertinti.

d)

Duomenų analizė. Nepatenkinami artėjimai tūpti ir (arba) automatiniai tūpimai patvirtinami dokumentais ir išanalizuojami.

e)

Nuolatinė stebėsena

1)

Gavęs pirminį leidimą, naudotojas privalo nuolat stebėti skrydžius, kad nustatytų nepageidaujamas tendencijas, kol šios netapo pavojingos. Šiam tikslui gali būti naudojami skrydžio įgulos pranešimai.

2)

Ši informacija turi būti saugoma 12 mėnesių:

i)

bendras artėjimų tūpti pagal lėktuvo tipą skaičius, panaudojus II ar III kategorijos įrangą, kad faktiškai ar praktiškai artėjimai tūpti būtų atliekami pagal taikytinus II ar III kategorijos minimumus, ir

ii)

pranešimai apie šių kategorijų nepatenkinamus artėjimus tūpti ir (arba) automatinius tūpimus pagal aerodromą ir lėktuvo registraciją:

A)

skrydžio įrangos gedimai;

B)

antžeminės įrangos sutrikimai;

C)

nutraukti artėjimai tūpti dėl skrydžių valdymo tarnybos nurodymų; arba

D)

kitos priežastys.

3)

Naudotojas privalo nustatyti visų lėktuvų automatinio tūpimo sistemos veikimo stebėjimo tvarką.

f)

Pereinamieji laikotarpiai

1)

Naudotojai, neturintys II ar III kategorijos skrydžių patirties

i)

II ar III kategorijos skrydžių patirties neturintis naudotojas gali būti patvirtintas atlikti II ar III A kategorijos skrydžius tik kai yra įgijęs ne trumpesnę nei 6 mėnesių I kategorijos skrydžių patirtį atitinkamo tipo lėktuvu.

ii)

Įgijęs 6 mėnesių II ar III A kategorijos skrydžių atitinkamo tipo lėktuvu patirtį, naudotojas gali būti tvirtinamas III B kategorijos skrydžiams. Išduodama tokį leidimą, įgaliotoji institucija papildomam laikotarpiui gali nustatyti aukštesnius minimumus, nei taikomi žemiausieji. Minimumų padidinimas dažniausiai taikomas tik RVR ir (arba) skrydžių be apsisprendimo aukščio apribojimui ir turi būti parinktas taip, kad nereikėtų keisti skrydžio procedūrų.

2)

Naudotojai, turintys II ar III kategorijos skrydžių patirtį. Pateikęs prašymą įgaliotajai institucijai, naudotojas, turintis ankstesnę II ar III kategorijos skrydžių patirtį, gali gauti leidimą sutrumpintam pereinamajam laikotarpiui.

g)

II ir III kategorijų bei LVTO įrangos techninė priežiūra. Naudotojas drauge su gamintoju turi nustatyti lėktuve sumontuotų orientavimo sistemų techninės priežiūros instrukcijas ir jas įtraukti į OPS 1.910 punkte nurodytą naudotojo lėktuvo techninės priežiūros programą, kurią turi patvirtinti įgaliotoji institucija.

h)

Reikalavimus atitinkantys aerodromai ir kilimo bei tūpimo takai (KTT)

1)

Prieš pradedant III kategorijos skrydžius, kiekvieno lėktuvo tipo, lėktuvo įrangos ir KTT suderinamumas privalo būti išbandytas bent vienu sėkmingu artėjimu tūpti ir tūpimu pagal II kategoriją ar geresnėmis sąlygomis.

2)

Prieš pradedant II ar III kategorijos skrydžius ant KTT su prieš slenkstį nelygiu žemės paviršiumi ar kitais numanomais arba žinomais trūkumais, kiekvieno lėktuvo tipo, lėktuvo įrangos ir KTT suderinamumas privalo būti išbandytas bent vienu sėkmingu artėjimu tūpti ir tūpimu pagal I kategoriją ar geresnėmis sąlygomis.

3)

Jeigu naudotojas turi skirtingus to paties lėktuvo tipo variantus, naudojančius tas pačias pagrindines skrydžių valdymo ir indikacijos sistemas arba skirtingas pagrindines skrydžių valdymo ir indikacijos sistemas, naudotojas turi įrodyti, kad įvairių variantų charakteristikos yra tinkamos, tačiau neturi visapusiškai pademonstruoti kiekvieno varianto ir KTT suderinamumo.

4)

Naudotojai, naudojantys tą patį lėktuvo tipo (varianto) ir lėktuvo įrangos derinį ir procedūras gali pasitikėti vienas kito patirtimi laikydamiesi šios dalies reikalavimų.

OPS 1.450 punkto 1 priedėlis

Skrydžiai prasto matomumo sąlygomis. Mokymas ir kvalifikacija

a)

Bendrosios nuostatos: Naudotojas privalo užtikrinti, kad skrydžio įgulos narių mokymo programos skrydžiams prasto matomumo sąlygomis apimtų struktūrinius antžeminio mokymo, mokymo realaus skrydžio treniruokliu ir (arba) skrydžio mokymo kursus. Naudotojas gali sutrumpinti šio punkto 2 ir 3 papunkčiuose nurodytų kursų turinį, jeigu sutrumpintų kursų turinys yra priimtinas įgaliotajai institucijai.

1)

Skrydžio įgulos nariai, neturintys II ar III kategorijos skrydžių patirties, privalo baigti visą mokymo programą, nustatytą šio priedėlio b, c, ir d punktuose.

2)

Skrydžio įgulos nariai, II ar III kategorijos patirtį įgiję pas kitą naudotoją, gali išklausyti sutrumpintą antžeminio mokymo kursą.

3)

Skrydžio įgulos nariai, II ar III kategorijos patirtį įgiję pas naudotoją, gali baigti sutrumpintus antžeminio mokymo, mokymo realaus skrydžio treniruokliu ir (arba) skrydžio mokymo kursus. Sutrumpinti kursai turi apimti bent d papunkčio 1 dalies, atitinkamai d papunkčio 2 dalies i pastraipos arba d papunkčio 2 dalies ii pastraipos ir d papunkčio 3 dalies i pastraipos reikalavimus.

b)

Antžeminis mokymas. Naudotojas privalo užtikrinti, kad pradiniai antžeminio mokymo kursai skrydžiams prasto matomumo sąlygomis apimtų bent:

1)

ILS ir (arba) MLS charakteristikas bei apribojimus;

2)

vizualiųjų priemonių charakteristikas;

3)

rūko charakteristikas;

4)

konkrečios skrydžio valdymo sistemos veikimo galimybes ir ribotumus;

5)

kritulių, apledėjimo, žemutinio vėjo poslinkio ir turbulencijos įtaką;

6)

konkrečių lėktuvo gedimų poveikį;

7)

RVR vertinimo sistemų naudojimą ir jų ribotumus;

8)

kliūties perskridimo aukščio reikalavimų principus;

9)

antžeminės įrangos gedimo atpažinimą ir veiksmus, kurių būtina imtis tokio gedimo atveju;

10)

priežeminiam judėjimui taikomas procedūras ir atsargumo priemones skrydžių metu, kai RVR yra 400 m ar mažiau, ir visas papildomas procedūras, būtinas kilimui žemiau 150 m (200 m D kategorijos lėktuvams);

11)

apsisprendimo aukščių svarbą, remiantis radijo aukščiamačiais, ir vietovės profilių artėjimo tūpti zonoje įtaką radijo aukščiamačio duomenims bei automatinėms artėjimo tūpti ir tūpimo sistemoms;

12)

pavojaus aukščio, jei taikoma, svarbą bei reikšmę ir veiksmus, įvykus gedimui virš ir žemiau pavojaus aukščio;

13)

piloto kvalifikacijos reikalavimus leidimui kilti prasto matomumo sąlygomis ir II ar III kategorijos skrydžiams gauti ir išlaikyti; ir

14)

teisingo sėdėjimo ir akių padėties svarbą.

c)

Mokymas realaus skrydžio treniruokliu ir (arba) skrydžio mokymas.

1)

Naudotojas privalo užtikrinti, kad mokymo kursai realaus skrydžio treniruokliu ir (arba) skrydžio mokymo kursai, rengiami skrydžiams prasto matomumo sąlygomis, apimtų:

i)

patikrinimus, ar gerai veikia antžeminė ir skrydžio įranga;

ii)

antžeminių įrenginių būklės pasikeitimų poveikį minimumams;

iii)

automatinio skrydžio valdymo sistemų ir automatinio tūpimo būklės daviklių stebėseną, pabrėžiant veiksmus, kurie turi būti atliekami šių sistemų gedimo atveju;

iv)

veiksmus, kurių turi būti imtasi variklių, elektros sistemų, hidraulikos ar skrydžio valdymo sistemų gedimų atveju;

v)

žinomų sutrikimų poveikį ir minimalios įrangos sąrašų naudojimą;

vi)

skrydžių apribojimus, atsirandančius dėl tinkamumo skraidyti sertifikavimo;

vii)

nurodymus dėl vizualiųjų ženklų, būtinus apsisprendimo aukštyje, ir informaciją apie maksimalų leistiną nukrypimą nuo tūptinės ar ženklinamojo radijo švyturio; ir

viii)

pavojaus aukščio, jei taikoma, svarbą bei reikšmę ir veiksmus, įvykus gedimui virš ir žemiau pavojaus aukščio.

2)

Naudotojas privalo užtikrinti, kad visi skrydžio įgulos nariai būtų parengti vykdyti savo pareigas bei jiems būtų nurodyta derinti savo ir kitų įgulos narių veiksmus. Turėtų būti kuo daugiau naudojami realaus skrydžio treniruokliai.

3)

Mokymas turi vykti dviem etapais, apimančiais įprastinius skrydžius be orlaivio ar įrangos gedimo, bet apimančius visas oro sąlygas, kuriose galima atsidurti, bei detalius orlaivio ir įrangos gedimų, galinčių turėti įtakos II ar III kategorijos skrydžiams, aprašymus. Jei orlaivio sistemoje naudojamos hibridinės ar kitos specialios sistemos (tokios kaip ekranai ant priekinio stiklo ar sustiprinto matomumo įranga), skrydžio įgulos nariai privalo mokytis naudoti šias sistemas įprastiniu ir neįprastiniu režimu mokomajame skrydžio imitatoriuje.

4)

Turi būti naudojamos apriboto veiksnumo procedūros, taikomos kilimui esant blogam matomumui ir II bei III kategorijų skrydžiams.

5)

Kai orlaiviams nėra skrydžio imitatorių, operatoriai privalo užtikrinti, kad skrydžio mokymo etapas, susijęs II kategorijos vizualiais skrydžiais, vyktų šiam tikslui konkrečiai patvirtintame skrydžio imitatoriuje. Šis mokymas turi apimti bent 4 artėjimus tūpti. Mokymas ir procedūros, kurios būdingos šiam tipui, turi būti atliekami orlaivyje.

6)

Pradinis II ir III kategorijų mokymas turi apimti bent jau šiuos pratimus:

i)

artėjimą tūpti, naudojant atitinkamus skrydžio orientyrus, autopilotus ir kontrolės sistemas, sumontuotas orlaivyje, iki atitinkamo apsisprendimo aukščio ir apimantis perėjimą prie vizualaus skrydžio ir tūpimo,

ii)

artėjimą tūpti, veikiant visiems varikliams ir naudojant atitinkamas lėktuve sumontuotas skrydžio orientavimo sistemas, autopilotus ir valdymo sistemas, iki atitinkamo apsisprendimo aukščio, po kurio vykdomas nutrauktas tūpimas; viskas be išorinių vizualiųjų orientyrų,

iii)

jei reikia, artėjimus tūpti, naudojant automatines skrydžio sistemas automatiniam išlyginimui, tūpimui ir riedėjimui; ir

iv)

įprastinį taikomos sistemos darbą su vizualiaisiais orientyrais ir be jų apsisprendimo aukštyje.

7)

Vėlesni mokymo etapai privalo apimti bent:

i)

artėjimus tūpti esant variklio gedimams įvairiuose artėjimo tūpti etapuose,

ii)

artėjimus tūpti esant kritiniam įrangos gedimui (pvz., elektros, automatinio skrydžio sistemų, antžeminių ir (arba) lėktuvo ILS/MLS sistemų bei būklės monitorių),

iii)

artėjimus tūpti, kai dėl automatinio skrydžio įrangos gedimų žemame lygyje reikia:

A)

grįžti prie rankinio pilotavimo, siekiant kontroliuoti išlyginimą, tūpimą ir riedėjimą ar nutrauktą tūpimą, ar

B)

grįžti prie rankinio pilotavimo ar silpnesnio automatinio režimo ir kontroliuoti nutrauktus tūpimus nuo apsisprendimo aukščio ar žemiau, įskaitant tuos, kurie lemia KTT palietimą.

iv)

sistemų gedimus, kurie sukels kurso radijo švyturio ir (arba) tūptinės nuolydžio nukrypimus ir virš, ir žemiau apsisprendimo aukščio minimaliomis leidžiamomis skrydžio matomumo sąlygomis. Be to, turi būti tupiama rankiniu būdu, jeigu displėjai ant priekinio stiklo formuoja silpnesnį automatinį tūpimo arba tik išlyginimo režimą; ir

v)

lėktuvo tipui ar variantui būdingus gedimus ir procedūras.

8)

Mokymo programa privalo suteikti įgūdžių sutaisyti gedimus, dėl kurių reikia pereiti prie aukštesnių minimumų.

9)

Mokymo programa privalo apimti lėktuvo valdymą, kai dėl gedimo III kategorijos mažo patikimumo artėjimo tūpti metu autopilotas išsijungia apsisprendimo aukštyje ar žemiau jo, kai paskutinis praneštas RVR yra 300 m ar mažesnis.

10)

kai kylama 400 m ar mažesniuose RVR, privaloma parengti mokymą, apimantį sistemų gedimus ir variklio gedimą, sukeliančius pratęstus ir nutrauktus kilimus.

d)

Permokymo reikalavimai kilimui prasto matomumo sąlygomis ir II bei III kategorijų skrydžiams. Naudotojas užtikrina, kad visi skrydžio įgulos nariai, pereidami prie naujo lėktuvo tipo ar varianto, kuriuo bus skraidoma pagal prasto matomumo kilimo ir II bei III kategorijų skrydžių sąlygas, baigtų procedūrų prasto matomumo sąlygomis mokymą. Skrydžio įgulos nario patirties reikalavimai, leidžiantys išklausyti sutrumpintus kursus, yra išdėstyti šio priedo a papunkčio 2 ir 3 dalyse:

1)

Antžeminis mokymas. b papunktyje išdėstyti reikalavimai, atsižvelgiant į skrydžio įgulos nario II ir III kategorijos mokymą bei patirtį.

2)

mokymas realaus skrydžio treniruokliu ir (arba) skrydžio mokymas.

i)

mažiausiai 8 artėjimai tūpti ir (arba) tūpimai realaus skrydžio treniruokliu.

ii)

kai nėra realaus skrydžio treniruoklio, tą konkretų lėktuvą, mažiausiai 3 artėjimai tūpti, iš jų mažiausiai 1 tūpimo nutraukimas lėktuvu.

iii)

atitinkamas papildomas mokymas, jei būtina papildoma įranga, pvz., displėjai ant priekinio stiklo ar sustiprinto matomumo įranga.

3)

Skrydžio įgulos kvalifikacija. Skrydžio įgulos kvalifikacijos reikalavimai yra būdingi naudotojui ir naudojamo lėktuvo tipui:

i)

naudotojas turi užtikrinti, kad visi skrydžio įgulos nariai būtų patikrinami iki pradedant II ar III kategorijos skrydžius,

ii)

i pastraipoje nurodytą patikrinimą galima pakeisti sėkmingai baigtu mokymu realaus skrydžio treniruokliu ir (arba) d papunkčio 2 dalyje nurodytu skrydžio mokymu.

4)

Skrydis maršrutu su priežiūra. Naudotojas privalo užtikrinti, kad visi skrydžio įgulos nariai atliktų toliau nurodytus skrydžius maršrutu su priežiūra:

i)

II kategorijai, kai būtinas tūpimas rankiniu būdu, — mažiausiai 3 tūpimus su išjungtu autopilotu,

ii)

III kategorijai — mažiausiai 3 automatinius tūpimus, išskyrus tai, kad tik1 automatinis tūpimas yra būtinas, kai d papunkčio 2 dalyje numatytas mokymas vyko realaus skrydžio treniruokliu, kuris naudojamas pirminiam permokymui.

e)

Tipo ir vadovavimo patirtis. Prieš pradedant II ar III kategorijos skrydžius, šie papildomi atitinkamo tipo reikalavimai yra taikomi įgulos vadams ar pilotams, kuriems patikėtas skrydžio vykdymas ir kurie nėra skraidę to tipo lėktuvu:

1)

50 valandų arba 20 sektorių atitinkamu tipu, įskaitant skrydį maršrutu su priežiūra; ir

2)

papildomai 100 m prie taikomų II ar III kategorijos RVR minimumų, nebent pilotas anksčiau pas naudotoją yra įgijęs II ar III kategorijos skrydžių kvalifikaciją, kol atitinkamu tipu bus skrista iš viso 100 valandų ar skrista 40 sektorių, įskaitant skrydį maršrutu su priežiūra;

3)

įgaliotoji institucija gali leisti sumažinti minėtus vadovavimo patirties reikalavimus skrydžio įgulos nariams, kurie turi II ar III kategorijos vadovavimo patirtį.

f)

Kilimas prasto matomumo sąlygomis, kai RVR yra mažesnis nei 150/200 m

1)

Naudotojas privalo užtikrinti, kad prieš išduodant leidimą kilti, kai RVR mažesnis nei 150 m (D kategorijos lėktuvams — mažesnis nei 200 m), būtų atliktas toks mokymas:

i)

įprastas kilimas minimaliomis leidžiamomis RVR sąlygomis,

ii)

kilimas minimaliomis leidžiamomis RVR sąlygomis esant variklio gedimui tarp V1 ir V2 arba kai tik leidžia saugos sumetimai, ir

iii)

kilimas minimaliomis leidžiamomis RVR sąlygomis esant variklio gedimui iki V1, dėl kurio kilimas nutraukiamas.

2)

Naudotojas privalo užtikrinti, kad šio papunkčio 1 dalyje numatytas mokymas vyktų realaus skrydžio treniruokliu. Šis mokymas privalo apimti visas specialias procedūras ir įrangos naudojimą. Kai nėra konkretų lėktuvą atitinkančio realaus skrydžio treniruoklio, įgaliotoji institucija gali patvirtinti tokį mokymą lėktuve be minimalių RVR sąlygų reikalavimo (žr. OPS 1.965 punkto 1 priedėlį).

3)

Naudotojas privalo užtikrinti, kad skrydžio įgulos narys būtų patikrinamas prieš kilimą prasto matomumo sąlygomis, kai RVR yra mažesnis nei 150 m (D kategorijos lėktuvams — mažesnis nei 200 m), jei taikoma. Pradiniame perėjimo dirbti į atitinkamo tipo lėktuvą etape patikrinimą galima pakeisti tik sėkmingai užbaigtu mokymu realaus skrydžio treniruokliu ir (arba) skrydžio mokymu, nurodytu f papunkčio 1 dalyje.

g)

Periodinis mokymas ir tikrinimas. Skrydžiai prasto matomumo sąlygomis

1)

Naudotojas turi užtikrinti, kad įprastinio periodinio mokymo ir naudotojo kvalifikacijos tikrinimo metu būtų tikrinami piloto žinios ir gebėjimas atlikti užduotis, atitinkančias konkrečios kategorijos skrydžius, kuriems jis turi leidimą. Reikiamas artėjimų tūpti skaičius per naudotojo kvalifikacijos tikrinimo galiojimo laikotarpį (kaip nurodyta OPS 1.965 punkto b papunktyje) turi būti mažiausiai trys, iš kurių vieną galima pakeisti artėjimu tūpti ir tūpimu lėktuvu, naudojant patvirtintas II ar III kategorijos procedūras. Naudotojo kvalifikacijos tikrinimo metu turi būti vykdomas vienas nutrauktas artėjimas tūpti. Jei naudotojas turi leidimą kilti, kai RVR mažesnis nei 150/200 m, mažiausiai vienas LVTO pagal mažiausius taikomus minimumus turi būti vykdomas naudotojo kvalifikacijos tikrinimo metu.

2)

III kategorijos skrydžiams naudotojas privalo naudoti realaus skrydžio treniruoklį.

3)

Naudotojas privalo užtikrinti, kad III kategorijos skrydžių lėktuvais su mažo patikimumo skrydžio kontrolės sistema atveju nutrauktas artėjimas tūpti būtų atliekamas nors vieną kartą per trijų paeiliui atliekamų naudotojo kvalifikacijos patikrinimų laikotarpį dėl autopiloto gedimo apsisprendimo aukštyje ar žemiau, kai paskutinis praneštas RVR buvo 300 m ar mažesnis.

4)

Įgaliotoji institucija gali leisti atlikti periodinį mokymą ir patikrinimą II kategorijos ir LVTO skrydžiams atitinkamo tipo lėktuvu, kai nėra tą lėktuvo tipą atitinkančio realaus skrydžio treniruoklio ar priimtinos alternatyvos.

Pastaba: LVTO ir II/III kategorijų patirties, grindžiamos automatiniais artėjimais tūpti ir (arba) automatiniais tūpimais, naujumas užtikrinamas periodiniu mokymu ir tikrinimu, kaip nurodyta šioje dalyje.

OPS 1.455 punkto 1 priedėlis

Skrydžiai prasto matomumo sąlygomis. Skrydžio procedūros

a)

Bendrosios nuostatos. Skrydžiai prasto matomumo sąlygomis apima:

1)

kilimą rankiniu būdu (su ar be elektroninių orientavimo sistemų),

2)

automatinį artėjimą tūpti žemiau DH su rankiniu išlyginimu, tūpimu ir riedėjimu,

3)

automatinį artėjimą tūpti su automatiniu išlyginimu, automatiniu tūpimu ir rankiniu riedėjimu, ir

4)

automatinį artėjimą tūpti su automatiniu išlyginimu, tūpimu ir riedėjimu, kai taikomas RVR yra mažesnis nei 400 m.

1 pastaba: visuose šių režimų skrydžiuose gali būti naudojama mišri sistema.

2 pastaba: gali būti sertifikuojamos ir tvirtinamos kitos orientavimo sistemų ar displėjų formos.

b)

Procedūros ir skrydžių instrukcijos

1)

Pateiktų procedūrų ir instrukcijų tikslus pobūdis ir taikymas priklauso nuo lėktuve naudojamos įrangos ir įgulos kabinoje naudojamų procedūrų. Naudotojas Skrydžių vykdymo vadove privalo aiškiai nustatyti skrydžio įgulos narių pareigas kilimo, artėjimo tūpti, išlyginimo, riedėjimo ir nutraukto artėjimo tūpti metu. Ypatingai turi būti pabrėžiamos skrydžio įgulos pareigos, pereinant iš nevizualių sąlygų į vizualias, ir procedūros, kurios turi būti naudojamos, prastėjant matomumui ar įvykus gedimui. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į pareigų įgulos kabinoje pasiskirstymą, kad būtų užtikrinama, jog sprendimą tūpti ar nutraukti tūpimą priimančio piloto darbo krūvis leistų sutelkti dėmesį į priežiūrą ir sprendimų priėmimo procesą.

2)

Skrydžių vykdymo vadove naudotojas privalo nustatyti išsamias skrydžio procedūras ir instrukcijas. Instrukcijos turi atitikti Lėktuvo pilotavimo taisyklėse pateiktus apribojimus ir privalomas procedūras bei apimti šiuos klausimus:

i)

patikrinimus, ar lėktuvo įranga gerai veikia, prieš skrydį ir skrydžio metu,

ii)

įtaką minimumams, atsiradusią pakitus antžeminės ir lėktuvo įrangos būklei,

iii)

kilimo, artėjimo tūpti, išlyginimo, tūpimo, riedėjimo ir nutraukto tūpimo procedūras,

iv)

procedūras, kurių reikia laikytis esant gedimui, įspėjimui ir kitais neįprastais atvejais,

v)

minimalius reikiamus vizualiuosius orientyrus,

vi)

teisingo sėdėjimo ir akių padėties svarbą,

vii)

veiksmus, kuriuos gali tekti būtinai atlikti dėl prasčiau matomų vizualiųjų orientyrų,

viii)

įgulos pareigų paskirstymą, vykdant procedūras pagal i-iv ir vi pastraipas, kad įgulos vadas pagrindinį dėmesį galėtų sutelkti į priežiūrą ir sprendimų priėmimą,

ix)

reikalavimą, kad visi aukščio signalai žemiau 200 pėdų būtų grindžiami radijo aukščiamačiu, o vienas pilotas toliau stebėtų lėktuvo prietaisus, kol bus baigtas tūpimas,

x)

reikalavimą, kad jautrios kurso radijo švyturio vietos būtų apsaugotos,

xi)

informacijos, susijusios su vėjo greičiu, vėjo poslinkiu, turbulencija, KTT užterštumu panaudojimą ir daugkartinio RVR vertinimo panaudojimą,

xii)

procedūras, kurios turi būti naudojamos treniruojantis artėti tūpti ir tūpti ant KTT, kuriuose negalioja visos II ar III kategorijų aerodromo procedūros,

xiii)

skrydžių apribojimus, atsirandančius dėl tinkamumo skraidyti sertifikavimo, ir

xiv)

informaciją apie maksimalų leistiną nukrypimą nuo ILS tūptinės ir (arba) kurso radijo švyturio.

OPS 1.465 punkto 1 priedėlis

Skrydžių pagal VFR minimalios matomumo normos

Oro erdvės klasė

 

A B C D E

(1 pastaba)

F G

 

Virš 900 m (3 000 pėdų) AMSL ar virš 300 m (1 000 pėdų) virš žemės, pasirenkamas didesnis

900 m ar žemiau (3 000 pėdų) AMSL ar 300 m (1 000 pėdų) virš žemės, pasirenkamas didesnis

Nuotolis iki debesų

 

1 500 m horizontaliai

300 m (1 000 pėdų) vertikaliai

Nėra debesų ir matomas paviršius

Skrydžio matomumas

8 km — 3 050 m ir aukščiau (10 000 pėdų) AMSL (2 pastaba) 5 km — žemiau 3 050 m (10 000 pėdų) AMSL

5 km (3 pastaba)

1 pastaba:

A klasės oro erdvės VMC minimumai yra įtraukti kaip orientaciniai, tačiau tai nereiškia, kad skrydžiai pagal VRF A klasės oro erdvėje yra priimtini

2 pastaba:

kai pereinamasis aukštis yra žemiau nei 3 050 m (10 000 pėdų) AMSL, vietoje 10 000 pėdų turėtų būti naudojama FL 100.

3 pastaba:

A ir B kategorijų lėktuvai gali skristi, kai skrydžio matomumas yra iki 3 000 m, jei atitinkama ATS tarnyba leidžia mažesnį nei 5 km skrydžio matomumą ir aplinkybės yra tokios, kad susidūrimo tikimybė su kitais eismo dalyviais yra maža, o IAS yra 140 mazgų ar mažesnis.

F SKIRSNIS

BENDROSIOS SKRYDŽIŲ NUOSTATOS

OPS 1.470

Paskirtis

a)

Naudotojas užtikrina, kad kelių variklių turbosraigtiniai lėktuvai, kurių maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija yra didesnė nei 9 krėslai arba maksimali kilimo masė viršija 5 700 kg bei visi kelių variklių turboreaktyviniai lėktuvai skraidytų pagal G skirsnį (A klasės skrydžiai).

b)

Naudotojas užtikrina, kad sraigtiniai lėktuvai, kurių maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija yra 9 krėslai ar mažiau arba maksimali kilimo masė 5 700 kg ar mažesnė, skraidytų pagal H skirsnį (B klasės skrydžiai).

c)

Naudotojas užtikrina, kad lėktuvai su stūmokliniais varikliais, kurių maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija yra didesnė nei 9 krėslai arba maksimali kilimo masė yra didesnė nei 5 700 kg, skraidytų pagal I skirsnį (C klasės skrydžiai).

d)

Jei negalima visiškai laikytis atitinkamo skirsnio reikalavimų dėl ypatingų konstrukcijos charakteristikų (pvz., viršgarsiniai ar vandens lėktuvai), naudotojas turi taikyti patvirtintus skrydžių standartus, kurie užtikrintų saugos lygį, lygiavertį tam, kuris numatytas atitinkamame skirsnyje.

OPS 1.475

Bendrosios nuostatos

a)

Naudotojas užtikrina, kad lėktuvo masė:

1)

kilimo pradžioje arba, keičiant planą skrydžio metu,

2)

taške, nuo kurio taikomas pakeistas skrydžio planas, būtų ne didesnė, nei masė, kuriai esant vykdomo skrydžio metu galima laikytis atitinkamo skirsnio reikalavimų, numatant, tolesniam skrydžiui, tikėtiną masės mažėjimą ir degalų išpylimą, kaip numatyta konkrečiame reikalavime.

b)

Naudotojas užtikrina, kad Lėktuvo pilotavimo taisyklėse pateiktos patvirtintos skrydžių charakteristikos būtų naudojamos nustatant, ar jos atitinka atitinkamo skirsnio reikalavimus, papildytus, kai būtina, kitais įgaliotajai institucijai priimtinais duomenimis, kaip nurodyta atitinkamame skirsnyje. Taikant atitinkamame skirsnyje nustatytus veiksnius, galima atsižvelgti į visus skrydžio veiksnius, jau įtrauktus į Lėktuvo pilotavimo taisyklių skrydžių charakteristikas, kad taip būtų išvengiama dvigubo veiksnių taikymo.

c)

Laikantis atitinkamo skirsnio reikalavimų, reikia deramai atsižvelgti į lėktuvo konfigūraciją, aplinkos sąlygas ir skrydžio sistemas, kurios gali daryti neigiamą įtaką skrydžiui.

d)

Skrydžio tikslais drėgnas KTT gali būti laikomas sausu, jei jis nėra gruntinis.

e)

Vertindamas atitiktį taikomo skirsnio kilimo reikalavimams, naudotojas atsižvelgia į duomenų užrašymo tikslumą.

OPS 1.480

Sąvokos

a)

Šios F, G, H, I ir J skirsniuose naudojamos sąvokos turi šias reikšmes:

1)

Esamas nutrauktojo kilimo nuotolis (ASDA). Esamo kilimo riedėjimo ilgis ir stabdymo kelio ilgis, jei šį stabdymo kelią atitinkama įgaliotoji institucija paskelbia esant ir jis gali išlaikyti lėktuvo masę vyraujančiomis veikimo sąlygomis.

2)

Užterštas kilimo ir tūpimo takas (KTT). KTT laikomas užterštu, kai daugiau nei 25 % KTT paviršiaus ploto (nesvarbu, atskirose vietose ar ne) reikiamame ilgyje ir plotyje dengia:

i)

didesnis negu 3 mm (0,125 colio) storio vandens sluoksnis arba pažliugęs ar purus sniegas, prilygstantis daugiau negu 3 mm (0,125 colio) vandens,

ii)

į vientisą masę suspaustas sniegas, kurio daugiau suspausti neįmanoma, o jį keliant laikysis sulipęs ar skils į gabalus (suspaustas sniegas), arba

iii)

ledas, taip pat šlapias ledas.

3)

Drėgnas KTT. KTT laikomas drėgnu, kai paviršius nėra sausas, bet ant jo esanti drėgmė neturi blizgesio.

4)

Sausas KTT. Sausas KTT — tai takas, kuris nėra šlapias ar užterštas, taip pat toks grįstas KTT, kuris buvo specialiai įrengtas su grioveliais ar akytu grindiniu ir prižiūrimas taip, kad užtikrintų „veiksmingą sausą“ stabdymą, net esant drėgmei.

5)

Esamas tūpimo nuotolis (LDA). Atitinkamos įgaliotosios institucijos paskelbtas turimas KTT ilgis, kuris yra tinkamas lėktuvo tūpimo riedėjimui žeme.

6)

Maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija. Naudotojo naudojamas įgaliotosios institucijos patvirtintas ir Skrydžių vykdymo vadove nurodytas individualaus lėktuvo maksimalus keleivių krėslų skaičius be pilotų krėslų ar įgulos kabinos krėslų ir įgulos krėslų keleivių salone, jei tokie yra.

7)

Esamas kilimo nuotolis (TODA). Esamas kilimo įsiriedėjimo ilgis ir esamas laisvosios juostos ilgis.

8)

Kilimo masė. Lėktuvo kilimo masė yra jo masė nuo kilimo riedėjimo pradžios kartu su viskuo, kas jame gabenama.

9)

Esamas riedos nuotolis (TORA). KTT ilgis, kurį atitinkama įgaliotoji institucija paskelbė esant ir kuris tinka lėktuvo kilimo riedėjimui.

10)

Šlapias KTT. KTT laikomas šlapiu, kai KTT paviršių dengia vanduo ar jo atitikmuo mažesniu sluoksniu, nei nurodyta a papunkčio 2 dalyje, arba kai KTT paviršiuje yra pakankamai drėgmės, keliančios blizgesį, bet be didelių stovinčio vandens plotų.

b)

Sąvokos „nutrauktojo kilimo nuotolis“, „kilimo nuotolis“, „kilimo riedėjimas“, „grynoji kilimo trajektorija“, „maršruto grynoji skrydžio trajektorija, neveikiant vienam varikliui“ ir „maršruto grynoji skrydžio trajektorija, neveikiant dviem varikliams“, susijusios su lėktuvu, yra apibrėžtos tinkamumo skraidyti reikalavimuose, pagal kuriuos lėktuvas buvo sertifikuojamas, arba įgaliotosios institucijos, jei ji mano, kad ta sąvoka yra netinkama siekiant laikytis skrydžių apribojimų.

G SKIRSNIS

A KLASĖS SKRYDŽIAI

OPS 1.485

Bendrosios nuostatos

a)

Naudotojas užtikrina, kad nustatant, ar laikomasi šio skirsnio reikalavimų, Lėktuvo pilotavimo taisyklėse patvirtintos skrydžių charakteristikos, prireikus, būtų papildomos kitais, įgaliotajai institucijai priimtinais duomenimis, jei nepakanka Lėktuvo pilotavimo taisyklėse esančių patvirtintų skrydžio charakteristikų, susijusių su:

1)

atsiskaitymu už pagrįstai tikėtinas neigiamas skrydžio sąlygas, pavyzdžiui, kilimas ir tūpimas užterštuose KTT, ir

2)

variklio gedimo galimybės visuose skrydžio etapuose įvertinimu.

b)

Naudotojas užtikrina, kad esant šlapiems ir užterštiems KTT būtų naudojamos skrydžio charakteristikos, nustatytos pagal didelių lėktuvų sertifikavimui taikomus reikalavimus arba įgaliotajai institucijai priimtiną atitikmenį.

OPS 1.490

Kilimas

a)

Naudotojas užtikrina, kad kilimo masė neviršytų Lėktuvo pilotavimo taisyklėse nurodytos maksimalios kilimo masės pagal aerodromo, iš kurio bus kylama, barometrinį aukštį ir aplinkos temperatūrą.

b)

Naudotojas, nustatydamas maksimalią leidžiamą kilimo masę, privalo laikytis šių reikalavimų:

1)

nutrauktojo kilimo nuotolis negali viršyti esamo nutrauktojo kilimo nuotolio,

2)

kilimo nuotolis negali viršyti esamo kilimo nuotolio, kai laisvosios juostos nuotolis neviršija pusės esamo kilimo riedėjimo nuotolio,

3)

kilimo riedėjimas negali viršyti esamo kilimo riedėjimo nuotolio,

4)

šio papunkčio reikalavimai turi būti vykdomi, taikant vieną V1 dydį nutrauktam ir tęsiamam kilimui, ir

5)

šlapiuose ar užterštuose KTT kilimo masė negali viršyti masės, leidžiamos kilimui sausu KTT tokiomis pat sąlygomis.

c)

Laikydamasis b papunkčio, naudotojas privalo atsižvelgti į:

1)

aerodromo barometrinį aukštį,

2)

aerodromo aplinkos temperatūrą,

3)

KTT paviršiaus būklę ir KTT paviršiaus tipą,

4)

KTT nuolydį kilimo kryptimi,

5)

ne daugiau nei 50 % pranešto priešpriešinio vėjo komponento ar ne mažiau nei 150 % pranešto pavėjo komponento, ir

6)

KTT ilgio praradimą, jei toks yra, dėl lėktuvo išlyginimo prieš kylant.

OPS 1.495

Kliūčių perskridimas kylant

a)

Naudotojas užtikrina, kad grynoji kilimo trajektorija praeitų visas kliūtis ne mažesniu nei 35 pėdų vertikaliu atstumu ar ne mažesniu nei 90 m plius 0,125 × D horizontaliu atstumu, kai D — horizontalus nuotolis, kurį lėktuvas įveikė nuo esamo kilimo nuotolio pabaigos ar kilimo nuotolio pabaigos, jei posūkis yra numatytas iki esamo kilimo nuotolio pabaigos. Lėktuvams, kurių sparnų mojis mažesnis nei 60 m, gali būti taikomas pusės lėktuvo sparnų mojo horizontalusis kliūčių perskridimo ilgis plius 60 m plius 0,125 × D.

b)

Laikydamasis a papunkčio, naudotojas privalo atsižvelgti į:

1)

lėktuvo masę, pradedant kilimo riedėjimą,

2)

aerodromo barometrinį aukštį,

3)

aerodromo aplinkos temperatūrą, ir

4)

ne daugiau nei 50 % pranešto priešpriešinio vėjo komponento ar ne mažiau nei 150 % pranešto pavėjo komponento.

c)

Laikantis a papunkčio:

1)

skrydžio linijos pakeitimai neleidžiami iki taško, kuriame grynoji kilimo trajektorija pasiekė aukštį, prilygstantį pusę sparno mojo, bet ne mažesnį nei 50 pėdų virš esamo kilimo riedėjimo pabaigos aukščio. Po to iki 400 pėdų aukščio laikoma, kad lėktuvas yra pasviręs ne daugiau nei 15°. Virš 400 pėdų aukščio posvyrio kampai gali būti numatyti didesni nei 15°, bet ne didesni nei 25°,

2)

visos grynosios kilimo trajektorijos dalys, kuriose lėktuvas pasviręs daugiau nei 15°, turi aplenkti kliūtis horizontaliuose atstumuose, nurodytuose a, d ir e papunkčiuose, ne mažesniu nei 50 pėdų vertikaliu atstumu, ir

3)

įgaliotajai institucijai leidus, naudotojas, taikydamas didesnius posvyrio kampus, neviršijančius 20° tarp 200 pėdų ir 400 pėdų arba neviršijančius 30° virš 400 pėdų, privalo veikti pagal specialias procedūras (žr. OPS 1.495 c papunkčio 3 dalies priedėlį),

4)

turi būti tinkamai atsižvelgiama į posvyrio kampo įtaką skrydžio greičiams ir skrydžio trajektorijai, taip pat nuotolio padidėjimams, susidarantiems dėl padidėjusių skrydžio greičių.

d)

Laikantis a papunkčio reikalavimų, kai dėl numatomos skrydžio trajektorijos nereikia keisti kurso daugiau nei 15°, naudotojui nereikia atsižvelgti į tas kliūtis, kurių šoninis nuotolis yra didesnis nei:

1)

300 m, jei pilotas gali išlaikyti reikiamą navigacinį tikslumą kliūčių atskaitomybės zonoje, arba

2)

600 m skrydžiams kitomis sąlygomis.

e)

Laikantis a papunkčio reikalavimų, kai dėl numatomos skrydžio trajektorijos reikia keisti kursą daugiau nei 15°, naudotojui nereikia atsižvelgti į tas kliūtis, kurių šoninis nuotolis yra didesnis nei:

1)

600 m, jei pilotas gali išlaikyti reikiamą navigacinį tikslumą kliūčių atskaitomybės zonoje, arba

2)

900 m skrydžiams kitomis sąlygomis.

f)

Naudotojas nustato procedūras nenumatytiems atvejams, kad būtų laikomasi OPS 1.495 punkto reikalavimų ir nustatytas saugus maršrutas, išvengiant kliūčių, kad lėktuvas galėtų laikytis OPS 1.500 punkto maršruto reikalavimų ar tūpti išskridimo arba kilimo atsarginiame aerodrome.

OPS 1.500

Skrydis maršrutu neveikiant vienam varikliui

a)

Naudotojas užtikrina, kad skrendant, kai neveikia vienas variklis, Lėktuvo pilotavimo taisyklėse pateikti maršruto grynosios skrydžio trajektorijos duomenys, atitinkantys numatomas meteorologines skrydžio sąlygas, visuose maršruto taškuose atitiktų b arba c papunkčius. Grynoji skrydžio trajektorija privalo būti teigiamo gradiento 1 500 pėdų aukštyje virš aerodromo, kuriame numatoma tūpti po variklio gedimo. Kai dėl meteorologinių sąlygų reikia, kad veiktų priešledžio sistemos, privaloma atsižvelgti į jų naudojimo įtaką grynajai skrydžio trajektorijai.

b)

Grynosios skrydžio trajektorijos gradientas turi būti teigiamas mažiausiai 1 000 pėdų virš žemės ir kliūčių per 9,3 km (5 jūrmyles) iš abiejų numatomo maršruto pusių.

c)

Grynoji skrydžio trajektorija turi būti tokia, kad lėktuvas galėtų tęsti skrydį iš kreiserinio aukščio iki aerodromo, kuriame galima tūpti atitinkamai pagal OPS 1.515 arba 1.520 punktus, grynajai skrydžio teritorijai esant vertikaliai mažiausiai 2 000 pėdų virš žemės ir kliūčių palei maršrutą per 9,3 km (5 jūrmyles) iš abiejų pusių vadovaujantis toliau pateiktomis 1-4 dalimis:

1)

manoma, kad variklis suges kritiškiausiame maršruto taške,

2)

atsižvelgiama į vėjo įtaką skrydžio trajektorijai,

3)

degalų išpilti leidžiama tiek, kad likusių užtektų pasiekti aerodromą, ir yra naudojama saugi procedūra. ir

4)

aerodromas, kuriame lėktuvas numato tūpti po variklio gedimo, privalo atitikti šiuos kriterijus:

i)

numatoma tūpimo masė atitinka reikalaujamas skrydžio charakteristikas, ir

ii)

pranešimai apie orą ar oro prognozės, arba jų derinys, ir skrydžių lauko sąlygų pranešimai rodo, kad apskaičiuotu tūpimo laiku tūpimą galima atlikti saugiai.

d)

Laikydamasis OPS 1.500 punkto, jei navigacinis tikslumas nesiekia 95 % palaikymo lygio, naudotojas privalo išplėsti šio punkto b ir c papunkčiuose nurodytas ribas iki 18,5 km (10 jūrmylių).

OPS 1.505

Skrydis maršrutu trijų ar daugiau variklių lėktuvu neveikiant dviem varikliams

a)

Naudotojas užtikrina, kad kai skrendama visų variklių ilgo nuotolio kreiseriniu greičiu standartinėje temperatūroje ramiu oru, iš visų numatyto maršruto taškų trijų ar daugiau variklių lėktuvas nebūtų nutolęs daugiau kaip 90 minučių skrydžio nuo aerodromo, kuriame yra atitinkami skrydžio reikalavimai, keliami numatomai tūpimo masei, išskyrus atvejus, kai lėktuvas atitinka šio punkto b-f papunkčių reikalavimus.

b)

Maršruto grynosios skrydžio trajektorijos duomenys, kai neveikia du varikliai, turi leisti lėktuvui tęsti skrydį numatytomis meteorologinėms sąlygomis nuo taško, kuriame laikoma, kad du varikliai sugedo vienu metu, iki aerodromo, kuriame įmanoma nutūpti ir galutinai sustoti, taikant tūpimo procedūrą, kai neveikia du varikliai. Grynoji skrydžio trajektorija turi būti vertikaliai ne žemesnė kaip 2 000 pėdų virš žemės ir kliūčių visame maršrute per 9,3 km (5 jūrmyles) iš abiejų pusių. Tokiame aukštyje ir tokiomis meteorologinėmis sąlygomis, kai reikia, kad veiktų priešledžio sistemos, būtina atsižvelgti į jų įtaką grynajai skrydžio trajektorijai. Jei navigacinis tikslumas nesiekia 95 % palaikymo lygio, naudotojas privalo padidinti nurodytą pločio ruožą iki 18,5 km (10 jūrmylių).

c)

Laikoma, kad du varikliai gali sugesti pačiame kritiškiausiame maršruto taške, kuriame lėktuvas yra toliau nei už 90 minučių skrydžio visais varikliais ilgo nuotolio kreiseriniu greičiu standartinėje temperatūroje ramiu oru nuo aerodromo, kuriame yra atitinkami skrydžio reikalavimai, keliami numatomai tūpimo masei.

d)

Grynosios skrydžio trajektorijos gradientas turi būti teigiamas 1 500 pėdų virš aerodromo, kuriame ketinama tūpti sugedus dviem varikliams.

e)

Degalų išpilti leidžiama tiek, kad likusių užtektų pasiekti aerodromą, ir yra naudojama saugi procedūra.

f)

Numatoma lėktuvo masė tame taške, kuriame laikoma, kad suges abu varikliai, negali būti mažesnė nei ta, kurią sudarytų pakankamas degalų kiekis skristi iki tūpimo aerodromo ir atskristi ten ne žemiau nei 1 500 pėdų aukštyje tiesiog virš tūpimo zonos ir po to horizontaliai skristi 15 minučių.

OPS 1.510

Tūpimas. Paskirties ir atsarginis aerodromai

a)

Naudotojas užtikrina, kad lėktuvo tūpimo masė, nustatyta pagal OPS 1.475 punkto a papunktį, neviršytų maksimalios tūpimo masės, nustatytos pagal aukštį ir aplinkos temperatūrą, kuri yra numatoma paskaičiuotu tūpimo laiku paskirties ir atsarginiame aerodromuose.

b)

Artėjimų tūpti pagal prietaisus su didesniu kaip 2,5 % nutraukto artėjimo tūpti gradientu atvejais naudotojas privalo patikrinti, kad numatoma lėktuvo tūpimo masė leis vykdyti nutrauktą tūpimą su aukštėjimo gradientu lygiu ar didesniu kaip taikomas nutruktojo artėjimo tūpti gradientas, kai taikomi vieno neveikiančio variklio konfigūracija ir greitis (žr. didelių lėktuvų sertifikavimui taikomus reikalavimus). Alternatyvų metodą taikyti galima tik įgaliotajai institucijai leidus.

c)

Artėjimų tūpti pagal prietaisus, kai apsisprendimo aukštis yra mažesnis nei 200 pėdų, atvejais naudotojas privalo patikrinti, kad numatoma lėktuvo tūpimo masė leidžia nutraukto artėjimo tūpti aukštėjimo gradientą su kritinio variklio gedimu ir greičiu bei tūpimo nutraukimui naudojama konfigūracija, ne mažesnį kaip 2,5 % ar paskelbtu gradientu, priklausomai nuo to, kuris iš jų yra didesnis (žr. CS AWO 243). Alternatyvų metodą taikyti galima tik įgaliotajai institucijai leidus.

OPS 1.515

Tūpimas. Sausi KTT

a)

Naudotojas užtikrina, kad lėktuvo tūpimo masė pagal OPS 1.475 punkto a papunktį apskaičiuotam tūpimo laikui paskirties aerodrome ir visuose atsarginiuose aerodromuose leistų atlikti visiško sustojimo tūpimą nuo 50 pėdų virš slenksčio:

1)

turboreaktyviniuose lėktuvuose: esant 60 % esamo tūpimo nuotolio, arba

2)

turbosraigtiniuose lėktuvuose: esant 70 % esamo tūpimo nuotolio,

3)

stataus artėjimo tūpti procedūroms įgaliotoji institucija gali patvirtinti tūpimo nuotolio duomenų, atitinkamai apskaičiuotų pagal šio punkto a papunkčio 1 ir 2 dalis, taikymą, paremtą mažesniu nei 50 pėdų, bet ne mažesniu nei 35 pėdos aukščio diapazonu. (Žr. OPS 1.515 punkto a papunkčio 3 dalies I priedėlį),

4)

Laikantis šio punkto a papunkčio 1 ir 2 dalių, įgaliotoji institucija, įsitikinusi kad tai būtina, gali išimties tvarka leisti (žr. I priedėlį) vykdyti trumpo tūpimo skrydžius pagal 1 ir 2 priedėlius drauge su bet kuriomis kitomis papildomomis sąlygomis, kurios įgaliotosios institucijos nuomone yra būtinos, kad konkrečiu atveju būtų užtikrintas reikiamas saugos lygis.

b)

Laikydamasis a papunkčio, naudotojas privalo atsižvelgti į:

1)

aerodromo aukštį,

2)

ne daugiau nei 50 % priešpriešinio vėjo komponento ar ne mažiau nei 150 % pavėjo komponento, ir

3)

KTT nuolydį tūpimo kryptimi, jei šis yra didesnis nei +/–2 %.

c)

Laikantis šio punkto a papunkčio, turi būti daroma prielaida, kad:

1)

lėktuvas tūps ant paties tinkamiausio KTT ramiu oru, ir

2)

lėktuvas tūps ant KTT, kuris labiausiai tikėtina bus nurodytas, įvertinant galimą vėjo greitį ir kryptį bei lėktuvo antžeminio valdymo charakteristikas bei kitas sąlygas, tokias kaip tūpimo priemonės ir vietovė.

d)

Jei naudotojas neturi galimybės laikytis šio punkto c papunkčio 1 dalies vieną KTT turinčio paskirties aerodromo atveju, kai tūpimas priklauso nuo nurodyto vėjo komponento, lėktuvas gali skristi, jei yra numatyti 2 atsarginiai aerodromai, į kuriuos skrendant būtų visiškai laikomasi šio punkto a, b ir c papunkčių reikalavimų. Prieš pradedant artėjimą tūpti paskirties aerodrome, įgulos vadas privalo įsitikinti, kad tūpimas gali būti atliktas pagal visus OPS 1.510 punkto ir šio punkto a ir b papunkčių reikalavimus.

e)

Jei naudotojas neturi galimybių laikytis šio punkto c papunkčio 2 dalies reikalavimų dėl paskirties aerodromo, lėktuvui gali būti leista skristi, jei yra numatytas atsarginis aerodromas, į kurį skrendant būtų visiškai laikomasi a, b ir c papunkčių reikalavimų.

OPS 1.520

Tūpimas. Šlapi ir užteršti KTT

a)

Naudotojas užtikrina, kad kai atitinkamuose pranešimuose apie orą ar oro prognozėse arba jų derinyje nurodoma, jog KTT apskaičiuotu atskridimo laiku bus šlapias, esamas tūpimo nuotolis būtų ne mažesnis kaip 115 % reikiamo tūpimo nuotolio, nustatyto pagal OPS 1.515 punktą.

b)

Naudotojas užtikrina, kad kai atitinkamuose pranešimuose apie orą ar oro prognozėse arba jų derinyje nurodoma, jog KTT apskaičiuotu atskridimo laiku gali būti užterštas, esamas tūpimo nuotolis būtų ne mažesnis, nei nustatyta šio punkto a papunktyje, arba ne mažiau kaip 115 % tūpimo nuotolio, nustatyto pagal patvirtintus tūpimo nuotolio esant užterštumui duomenis ar kitus įgaliotajai institucijai priimtinus duomenis, priklausomai nuo to, kuris iš jų yra didesnis.

c)

Tūpimo nuotolis šlapiame KTT gali būti trumpesnis nei reikalaujama šio punkto a papunktyje, tačiau ne trumpesnis nei nustatyta OPS 1.515 punkto a papunktyje, jei Lėktuvo pilotavimo taisyklėse yra speciali papildoma informacija apie tūpimo nuotolius šlapiuose KTT.

d)

Tūpimo nuotolis specialiai parengtame užterštame KTT gali būti trumpesnis nei reikalauja šio punkto b papunktis, tačiau bet kuriuo atveju jis turi būti ne trupesnis nei nustatyta OPS 1.515 punkto a papunktyje, jei Lėktuvo pilotavimo taisyklėse yra speciali papildoma informacija apie tūpimo nuotolius užterštuose KTT.

e)

Laikantis šio punkto b, c ir d papunkčių reikalavimų, turi būti taikomi atitinkami OPS 1.515 punkto kriterijai, išskyrus OPS 1.515 punkto a papunkčio 1 ir 2 dalis, kurios netaikomos šio punkto b papunkčiui.

OPS 1.495 punkto c papunkčio 3 dalies 1 priedėlis

Padidintų posvyrio kampų patvirtinimas

a)

Naudojant padidinto posvyrio kampus, reikalaujančius specialaus patvirtinimo, reikia laikytis šių kriterijų:

1)

Lėktuvo pilotavimo taisyklėse turi būti pateikti patvirtinti skrydžio greičio didinimo ir skrydžio trajektorijos sudarymo duomenys, įvertinant padidintus posvyrio kampus ir greičius,

2)

navigacijos tikslumui privalo būti nurodyti vizualūs orientyrai,

3)

visiems KTT privalo būti nustatyti ir įgaliotosios institucijos patvirtinti oro minimumai ir vėjo ribojimai,

4)

mokymas pagal OPS 1.975 punktą.

OPS 1.515 punkto a papunkčio 3 dalies 1 priedėlis

Stataus artėjimo tūpti procedūros

a)

Įgaliotoji institucija gali patvirtinti prašymą naudoti stataus artėjimo tūpti procedūras, taikant tūptinės nuolydžio 4,5° ar didesnius kampus ir su mažesniu nei 50 pėdų (bet ne mažesniu nei 35 pėdos) aukščio diapazonu, jei laikomasi šių kriterijų:

1)

Lėktuvo pilotavimo taisyklėse turi būti nurodytas maksimalus patvirtintas tūptinės nuolydžio kampas, kiti ribojimai, įprastos, neįprastos ar avarinės stataus artėjimo tūpti procedūros bei skrydžių lauko ilgio duomenų pakeitimai, kai taikomi stataus artėjimo tūpti kriterijai,

2)

tinkama tūptinės trajektorijos orientyrų sistema, sudaryta mažiausiai iš vizualiosios tūptinės trajektorijos indikacijos sistemos, privalo veikti visuose aerodromuose, kuriuose turi būti vykdomos stataus artėjimo tūpti procedūros, ir

3)

turi būti nustatyti visų naudojamų KTT stataus artėjimo tūpti oro minimumai. Šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į:

i)

kliūčių išsidėstymą,

ii)

tūptinės trajektorijos orientyrų tipą ir KTT orientyrus, tokius kaip vizualiosios priemonės, mLS, 3D-NAV, ILS, LLZ, VOR, NDB,

iii)

minimalius vizualiuosius orientyrus, reikalingus DH ir mDA,

iv)

turimą lėktuvo įrangą,

v)

piloto kvalifikaciją ir susipažinimą su atitinkamu aerodromu,

vi)

Lėktuvo pilotavimo taisyklėse numatytus apribojimus ir procedūras, ir

vii)

nutraukto tūpimo kriterijus.

OPS 1.515 punkto a papunkčio 4 dalies 1 priedėlis

Trumpojo tūpimo skrydžiai

a)

OPS 1. 515 punkto a papunkčio 4 dalyje nuotolį, kuris naudojamas apskaičiuojant leidžiamą tūpimo masę, gali sudaryti paskelbtos saugios zonos naudojamas ilgis su esamu paskelbto tūpimo nuotoliu. Įgaliotoji institucija gali leisti tokius skrydžius pagal šiuos kriterijus:

1)

Įrodomas trumpo tūpimo skrydžių poreikis. Privalo būti aiškus visuomenės interesas ir būtinybė vykdyti tokius skrydžius dėl oro uosto atokumo ar dėl su KTT ilgiu susijusių fizinių apribojimų.

2)

Lėktuvo ir skrydžio kriterijai:

i)

trumpo tūpimo skrydžiai bus leidžiami tik lėktuvams, kuriuose vertikalus nuotolis tarp piloto akių linijos ir ratų žemiausios dalies, kai lėktuvas įskrenda į įprastą tūptinę, neviršija 3 metrų,

ii)

nustatant aerodromo naudojimo minimumus, matomumas/RVR negali būti mažesnis nei 1,5 km. Be to, Skrydžių vykdymo vadove turi būti nurodyti vėjo apribojimai,

iii)

Skrydžių vykdymo vadove turi būti nurodyta tokiems skrydžiams reikalinga minimali piloto patirtis, mokymo reikalavimai ir susipažinimas su atitinkamu aerodromu.

3)

laikoma, kad kirtimo aukštis virš paskelbtos saugios zonos naudojamo ilgio pradžios yra 50 pėdų,

4)

Papildomi kriterijai: įgaliotoji institucija, atsižvelgdama į lėktuvo tipo charakteristikas, kalnodaros charakteristikas artėjimo tūpti zonoje, esamas artėjimo tūpti priemones ir nutraukto tūpimo/antro rato galimybes, gali nustatyti papildomas sąlygas, kurios yra būtinos saugiam skrydžiui. Tokiomis papildomomis sąlygomis gali būti, pavyzdžiui, VASI/PAPI tipo nuolydžio žiburių sistemos, reikalavimai.

OPS 1.515 punkto a papunkčio 4 dalies 2 priedėlis

Skrydžio lauko kriterijai trumpo tūpimo skrydžiams

a)

Saugios zonos naudojimą privalo tvirtinti oro uosto administracija.

b)

Paskelbtos saugios zonos naudotinas ilgis pagal 1.515 punkto a papunkčio 4 dalies ir šio priedo sąlygas negali viršyti 90 metrų.

c)

Paskelbtos saugios zonos plotis negali būti mažesnis nei dvigubas KTT plotis ar dvigubas sparnų mojis, priklausomai nuo to, kuris iš jų yra didesnis, skaičiuojant nuo pailgintos KTT ašinės linijos.

d)

Paskelbta saugi zona privalo būti be kliūčių ar įdubų, kurios keltų grėsmę lėktuvui, išriedančiam už KTT ribų, o judamiems objektams draudžiama būti paskelbtoje saugioje zonoje, kai KTT naudojamas trumpo tūpimo skrydžiams.

e)

Paskelbtos saugios zonos nuolydis negali viršyti 5 % aukštyn ir 2 % žemyn tūpimo kryptimi.

f)

Vykdant tokius skrydžius, OPS 1.480 punkto a papunkčio 5 dalyje numatytas keliamosios gebos reikalavimas netaikomas paskelbtai saugiai zonai.

H SKIRSNIS

B KLASĖS SKRYDŽIAI

OPS 1.525

Bendrosios nuostatos

a)

Naudotojui draudžiama skraidyti vieno variklio lėktuvu:

1)

naktį, arba

2)

meteorologinėmis sąlygomis pagal prietaisus, išskyrus pagal specialių vizualiųjų skrydžių taisykles.

Pastaba: vieno variklio lėktuvų skrydžių apribojimai yra išdėstyti OPS 1.240 punkto a papunkčio 6 dalyje.

b)

dviejų variklių lėktuvus, kurie neatitinka OPS 1.525 punkto b papunkčio 1 priedėlyje numatytų aukštėjimo reikalavimų, naudotojas turi naudoti kaip vieno variklio lėktuvus.

OPS 1.530

Kilimas

a)

Naudotojas užtikrina, kad kilimo masė neviršytų Lėktuvo pilotavimo taisyklėse nurodytos maksimalios kilimo masės pagal aerodromo, iš kurio bus kylama, barometrinį aukštį ir aplinkos temperatūrą.

b)

Naudotojas užtikrina, kad Lėktuvo pilotavimo taisyklėse nurodytas kilimo nuotolis be koeficiento neviršytų:

1)

esamo kilimo riedėjimo nuotolio, padauginto iš koeficiento 1,25, arba

2)

kai yra stabdymo takas ir (arba) laisvoji juosta:

i)

esamo kilimo riedėjimo nuotolio,

ii)

esamo kilimo riedėjimo nuotolio, padauginto iš koeficiento 1,15, ir

iii)

turimo nutrauktojo kilimo nuotolio, padauginto iš koeficiento 1,3.

c)

Laikydamasis b papunkčio, naudotojas privalo atsižvelgti į:

1)

lėktuvo masę, pradedant kilimo riedėjimą,

2)

aerodromo barometrinį aukštį,

3)

aerodromo aplinkos temperatūrą,

4)

KTT paviršiaus būklę ir KTT paviršiaus tipą,

5)

KTT nuolydį kilimo kryptimi,

6)

ne daugiau nei 50 % pranešto priešvėjo komponento ar ne mažiau nei 150 % pranešto pavėjo komponento.

OPS 1.535

Kliūčių perskridimas kylant. Kelių variklių lėktuvai

a)

Naudotojas užtikrina, kad pagal šį punktą nustatyta dviejų ar daugiau variklių lėktuvų kilimo trajektorija būtų ne žemesnė nei 50 pėdų vertikaliai virš kliūčių ar horizontaliu atstumu — ne mažesnė nei 90 m plius 0,125 × D, kai D — lėktuvo įveiktas horizontalusis nuotolis nuo turimo kilimo nuotolio pabaigos ar kilimo nuotolio pabaigos, jei posūkis numatytas iki turimo kilimo nuotolio pabaigos, išskyrus kaip nurodyta šio punkto b ir c papunkčiuose. Lėktuvams, kurių sparnų mojis mažesnis nei 60 m, horizontalusis kliūties perskridimo nuotolis, kurį galima taikyti — pusė lėktuvo sparnų mojo plius 60 m, plius 0,125 × D. Laikantis šio papunkčio, turi būti laikoma, kad:

1)

kilimo trajektorija prasideda 50 pėdų aukštyje virš kilimo nuotolio paviršiaus, numatyto pagal OPS 1.530 punkto b papunktį, pabaigos ir baigiasi 1 500 pėdų aukštyje virš paviršiaus,

2)

lėktuvas nepasvyra tol, kol nepasiekia 50 pėdų aukščio, o po posvyrio kampas neviršija 15°,

3)

kritinio variklio gedimas įvyksta tame kilimo visais varikliais skrydžio trajektorijos taške, kuriame numanoma, kad vizualusis orientyras kliūtims išvengti bus pamestas,

4)

kilimo trajektorijos gradientas nuo 50 pėdų iki menamo variklio gedimo aukščio yra lygus vidutiniam visų variklių gradientui aukštėjimo ir perėjimo į maršruto konfigūraciją metu, padaugintam iš koeficiento 0,77, ir

5)

kilimo trajektorijos gradientas nuo aukščio, pasiekto pagal šio papunkčio 4 dalį, iki kilimo trajektorijos pabaigos yra lygus Lėktuvo pilotavimo taisyklėse nurodytam maršruto aukštėjimo neveikiant vienam varikliui gradientui.

b)

Laikantis šio punkto a papunkčio reikalavimų, kai dėl numatomos skrydžio trajektorijos nereikia keisti kurso daugiau nei 15°, naudotojui nereikia atsižvelgti į tas kliūtis, kurių šoninis nuotolis yra didesnis nei:

1)

300 m, jei skrendama vizualiosios kurso orientyrų navigacijos sąlygomis, arba yra navigacijos priemonės, leidžiančios išlaikyti numatytą skrydžio trajektoriją tuo pačiu tikslumu (žr. OPS 1.535 punkto b papunkčio 1 dalies ir c papunkčio 1 dalies 1 priedėlį), arba

2)

600 m vykdant skrydžius kitomis sąlygomis.

c)

Laikantis šio punkto a papunkčio reikalavimų, kai dėl numatomos skrydžio trajektorijos reikia keisti kursą daugiau nei 15°, naudotojui nereikia atsižvelgti į tas kliūtis, kurių šoninis nuotolis yra didesnis nei:

1)

600 m vykdant skrydžius vizualiosios kurso orientyrų navigacijos sąlygomis (žr. OPS 1.535 punkto b papunkčio 1 dalies ir c papunkčio 1 dalies 1 priedėlį),

2)

900 m vykdant skrydžius kitomis sąlygomis.

d)

Laikydamasis šio punkto a, b ir c papunkčių reikalavimų, naudotojas privalo atsižvelgti į:

1)

lėktuvo masę, pradedant kilimo riedėjimą,

2)

aerodromo barometrinį aukštį,

3)

aerodromo aplinkos temperatūrą, ir

4)

ne daugiau nei 50 % pranešto priešvėjo komponento ar ne mažiau nei 150 % pranešto pavėjo komponento.

OPS 1.540

Skrydis maršrutu. Kelių variklių lėktuvai

a)

Naudotojas užtikrina, kad lėktuvas skrydžio metu numatytomis meteorologinėmis sąlygomis ir vieno iš variklių gedimo atveju, kai likę varikliai veikia maksimaliu pastoviu galingumu nurodytomis sąlygomis, galėtų saugiai skristi reikiamuose minimaliuose aukščiuose ar virš jų, kaip nurodyta Skrydžių vykdymo vadove, iki taško, esančio 1 000 pėdų virš aerodromo, kuriame galima laikytis skrydžio reikalavimų.

b)

Laikantis šio punkto a papunkčio:

1)

lėktuvas laikomas negalinčiu skristi aukščiuose, viršijančiuose tą, kuriame aukštėjimo sparta prilygsta 300 pėdų per minutę, kai visi varikliai veikia maksimaliu pastoviu galingumu nurodytomis sąlygomis, ir

2)

menamas maršruto gradientas, kai neveikia vienas variklis, yra didžiausias atitinkamais atvejais žemėjimo ar aukštėjimo gradientas, atitinkamai padidintas 0,5 % koeficientu ar sumažintas 0,5 % koeficientu.

OPS 1.542

Skrydis maršrutu. Vieno variklio lėktuvai

a)

Naudotojas užtikrina, kad lėktuvas skrydžio metu numatytomis meteorologinėmis sąlygomis ir sugedus varikliui, galėtų pasiekti vietą, kurioje galima atlikti saugų priverstinį tūpimą. Sausumos lėktuvams reikalinga vieta sausumoje, išskyrus kai kitaip patvirtina įgaliotoji institucija.

b)

Laikantis šio punkto a papunkčio:

1)

Lėktuvas laikomas negalinčiu skristi, kai variklis veikia maksimaliu pastoviu galingumu nurodytomis sąlygomis aukštyje, viršijančiame tą, kuriame aukštėjimo sparta prilygsta 300 pėdų per minutę, ir

2)

menamas maršruto gradientas yra didžiausias žemėjimo gradientas, padidintas 0,5 % koeficientu.

OPS 1.545

Tūpimas. Paskirties ir atsarginis aerodromai

Naudotojas užtikrina, kad lėktuvo tūpimo masė, nustatyta pagal OPS 1.475 punkto a papunktį, neviršytų maksimalios tūpimo masės, nustatytos pagal aukštį ir aplinkos temperatūrą, kuri yra numatoma paskaičiuotu tūpimo laiku paskirties ir atsarginiame aerodromuose.

OPS 1.550

Tūpimas. Sausi KTT

a)

Naudotojas užtikrina, kad lėktuvo tūpimo masė, nustatyta pagal OPS 1.475 punkto a papunktį numatomam tūpimo laikui, leistų nutūpti iki visiško sustojimo nuo 50 pėdų virš slenksčio per 70 % esamo tūpimo nuotolio paskirties aerodrome ir visuose atsarginiuose aerodromuose.

1)

Įgaliotoji institucija gali leisti naudoti tūpimo nuotolio duomenis, apskaičiuotus pagal šį punktą, grindžiamus mažesniu nei 50 pėdų bet ne mažesniu nei 35 pėdų aukščio diapazonu (žr. OPS 1.550 punkto a papunkčio 1 priedėlį),

2)

įgaliotoji institucija gali leisti trumpojo tūpimo skrydžius pagal OPS 1.550 punkto a papunkčio 2 priedėlyje nustatytus kriterijus.

b)

Laikydamasis a papunkčio, naudotojas turi atsižvelgti į:

1)

aerodromo aukštį,

2)

ne daugiau kaip 50 % priešvėjo komponento ar ne mažiau kaip 150 % pavėjo komponento,

3)

KTT paviršiaus būklę ir KTT paviršiaus tipą, ir

4)

KTT nuolydį tūpimo kryptimi.

c)

Leidžiant lėktuvui skristi pagal šio punkto a papunktį, turi būti laikoma, kad:

1)

lėktuvas tūps ant pačio tinkamiausio KTT ramiu oru, ir

2)

lėktuvas tūps ant KTT, kuris labiausiai tikėtina bus nurodytas, įvertinant galimą vėjo greitį ir kryptį bei lėktuvo antžeminio valdymo charakteristikas bei kitas sąlygas, tokias kaip tūpimo priemonės ir vietovė.

d)

Jei naudotojas neturi galimybių laikytis šio punkto c papunkčio 2 dalies reikalavimų paskirties aerodromo atžvilgiu, lėktuvui gali būti leista skristi, jei yra numatytas atsarginis aerodromas, į kurį skrendant būtų visiškai laikomasi šio punkto a, b ir c papunkčių reikalavimų.

OPS 1.555

Tūpimas. Šlapi ir užteršti KTT

a)

Naudotojas užtikrina, kad kai atitinkamuose pranešimuose apie orą ar oro prognozėse arba jų deriniuose nurodoma, jog KTT apskaičiuotu atskridimo laiku gali būti šlapias, esamas tūpimo nuotolis prilygtų ar viršytų pagal OPS 1.550 punktą nustatytą reikiamą tūpimo nuotolį, padaugintą iš koeficiento 1,15.

b)

Naudotojas užtikrina, kad kai atitinkamuose pranešimuose apie orą arba oro prognozėse ar jų deriniuose nurodoma, jog apskaičiuotu atskridimo metu KTT gali būti užterštas, tūpimo nuotolis, nustatytas naudojant įgaliotajai institucijai priimtinus duomenis, šiomis sąlygomis neviršytų esamo tūpimo nuotolio.

c)

Tūpimo nuotolis šlapiame KTT gali būti trumpesnis nei reikalaujama šio punkto a papunktyje, tačiau netrumpesnis nei nustatyta OPS 1.550 punkto a papunktyje, jei Lėktuvo pilotavimo taisyklėse yra konkreti papildoma informacija apie tūpimo nuotolius šlapiuose KTT.

OPS 1.525 punkto b papunkčio 1 priedėlis

Bendrosios nuostatos. Kilimo ir tūpimo aukštėjimas

(Šio priedėlio reikalavimai grindžiami 1994 m. kovo 11 d. įsigaliojusių Jungtinių aviacijos reikalavimų JAR-23.63 punkto c papunkčio 1 dalimi ir JAR-23.63 punkto c papunkčio 2 dalimi)

a)

Kilimo aukštėjimas

1)

Veikiant visiems varikliams

i)

Pastovus aukštėjimo gradientas po kilimo privalo būti mažiausiai 4 % kai:

A)

kiekvienas variklis veikia kilimo galia,

B)

išleista važiuoklė, išskyrus atvejus, kai ji gali būti įtraukta ne daugiau kaip per 7 sekundes, laikoma esanti įtraukta,

C)

užsparniai yra kilimo padėtyje (-se), ir

D)

aukštėjimo greitis yra ne mažesnis nei didesnysis iš 1,1 VMC ir 1,2 VSI.

2)

Neveikiant vienam varikliui

i)

Pastovus aukštėjimo gradientas 400 pėdų aukštyje virš kilimo paviršiaus privalo būti tam tikru mastu teigiamas, kai:

A)

kritinis variklis neveikia ir jo sraigtas yra minimalaus pasipriešinimo padėtyje,

B)

kitas variklis veikia kilimo galia,

C)

važiuoklė įtraukta,

D)

užsparniai yra kilimo padėtyje (-se), ir

E)

aukštėjimo greitis prilygsta greičiui, kuris pasiekiamas 50 pėdų aukštyje.

ii)

Pastovus aukštėjimo gradientas privalo būti ne mažesnis nei 0,75 % 1 500 pėdų aukštyje virš kilimo paviršiaus, kai:

A)

kritinis variklis neveikia ir jo sraigtas yra minimalaus pasipriešinimo padėtyje,

B)

kitas variklis veikia ne didesniu nei maksimalus pastovus režimas,

C)

važiuoklė įtraukta,

D)

užsparniai įtraukti, ir

E)

aukštėjimo greitis yra ne mažesnis nei 1,2 VS1.

b)

Tūpimo aukštėjimas

1)

Veikiant visiems varikliams

i)

Pastovus aukštėjimo gradientas privalo būti mažiausiai 2,5 % kai:

A)

galia ar trauka ne didesnė nei ta, kuri pasiekiama po 8 sekundžių pastūmus galingumo svirtis iš minimalių skrydžio sūkių režimo padėties,

B)

važiuoklė išleista,

C)

užsparniai tūpimo padėtyje, ir

D)

aukštėjimo greitis prilygsta VREF.

2)

Neveikiant vienam varikliui

i)

1 500 pėdų aukštyje virš tūpimo paviršiaus pastovus aukštėjimo gradientas negali būti mažesnis nei 0,75 %, kai:

A)

kritinis variklis neveikia ir jo sraigtas yra minimalaus pasipriešinimo padėtyje,

B)

kitas variklis veikia ne didesniu nei maksimalus pastovus režimas,

C)

važiuoklė įtraukta,

D)

užsparniai įtraukti, ir

E)

aukštėjimo greitis yra ne mažesnis nei 1,2 VS1.

OPS 1.535 punkto b papunkčio 1 dalies ir c papunkčio 1 dalies 1 priedėlis

Kilimo trajektorija. Vizualioji kurso orientyrų navigacija

Kad būtų galima vykdyti vizualiąją kurso orientyrų navigaciją, naudotojas privalo užtikrinti, kad skrydžio metu vyraujančios oro sąlygos, įskaitant debesų padą ir matomumą, būtų tokios, kad kliūčių ir (arba) antžeminių orientyrų taškai būtų matomi ir atpažįstami. Skrydžių vykdymo vadove turi būti apibrėžtos atitinkamų aerodromų minimalios oro sąlygos, kurios leistų skrydžio įgulai nuolat nustatyti ir išlaikyti teisingą skrydžio trajektoriją antžeminių orientyrų taškų atžvilgiu, užtikrinančią saugų skridimo aukštį virš kliūčių ir vietovės taip, kad:

a)

antžeminių orientyrų taškų atžvilgiu procedūros būtų aiškiai apibrėžtos, kad skrydžio kelią būtų galima analizuoti pagal kliūčių perskridimo aukščio reikalavimus,

b)

procedūra atitiktų lėktuvo galimybes judėjimo tiesiąja greičio, posvyrio kampo ir vėjo įtakos požiūriu,

c)

įgulai naudotis būtų pateikiamas procedūros aprašymas raštu ir (arba) grafikuose, ir

d)

būtų nurodomos ribojančios aplinkos sąlygos (pvz., vėjas, debesys, matomumas, diena/naktis, aplinkos bei kliūčių apšvietimas).

OPS 1.550 punkto a papunkčio 1 priedėlis

Stataus artėjimo tūpti procedūros

a)

Įgaliotoji institucija gali patenkinti prašymą taikyti stataus artėjimo tūpti procedūras, taikant 4,5° ar didesnius kampus ir mažesnius nei 50 pėdų, bet ne mažesnius nei 35 pėdos aukščio diapazonus su sąlyga, kad laikomasi šių kriterijų:

1)

Lėktuvo pilotavimo taisyklėse turi būti nurodytas maksimalus patvirtintas tūptinės nuolydžio kampas, kiti ribojimai, įprastos, neįprastos ar avarinės stataus artėjimo tūpti procedūros bei skrydžių lauko ilgio duomenų pakeitimai, kai taikomi stataus artėjimo tūpti kriterijai,

2)

tinkama tūptinės trajektorijos orientyrų sistema, sudaryta mažiausiai iš vizualiosios tūptinės trajektorijos indikacijos sistemos, privalo veikti visuose aerodromuose, kuriuose turi būti vykdomos stataus artėjimo tūpti procedūros, ir

3)

turi būti nustatyti visų naudojamų KTT stataus artėjimo tūpti oro minimumai. Šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į:

i)

kliūčių išsidėstymą,

ii)

tūptinės trajektorijos orientyrų tipą ir KTT orientyrus, tokius kaip vizualiosios priemonės, mLS, 3D-NAV, ILS, LLZ, VOR, NDB,

iii)

minimalius vizualiuosius orientyrus, reikalingus DH ir mDA,

iv)

turimą lėktuvo įrangą,

v)

piloto kvalifikaciją ir susipažinimą su atitinkamu aerodromu,

vi)

Lėktuvo pilotavimo taisyklėse numatytus apribojimus ir procedūras, ir

vii)

nutraukto tūpimo kriterijus.

OPS 1.550 punkto a papunkčio 2 priedėlis

Trumpojo tūpimo skrydžiai

a)

Taikant OPS 1.550 punkto a papunkčio 2 dalį, atstumą, naudojamą leistinai tūpimo masei apskaičiuoti, gali sudaryti paskelbtos saugos zonos naudojamas ilgis plius paskelbtas turimas tūpimo nuotolis. Įgaliotoji institucija gali leisti tokius skrydžius pagal šiuos kriterijus:

1)

paskelbtos saugos zonos naudojimą turi leisti aerodromo administracija,

2)

paskelbta saugi zona privalo būti be kliūčių ar įdubų, kurios keltų grėsmę lėktuvui, išriedančiam už KTT ribų, o judamiems objektams draudžiama būti paskelbtoje saugioje zonoje, kai KTT naudojamas trumpo tūpimo skrydžiams,

3)

paskelbtos saugos zonos nuolydis negali viršyti 5 % aukštyn ir 2 % žemyn tūpimo kryptimi,

4)

paskelbtos saugos zonos naudojimo ilgis pagal šio priedo sąlygas negali viršyti 90 metrų,

5)

paskelbtos saugos zonos plotis negali būti mažesnis nei dvigubas KTT plotis, skaičiuojamas nuo pratęstos KTT ašies linijos,

6)

laikoma, kad perskridimo aukštis virš paskelbtos kilimo zonos naudojamo ilgio pradžios turi būti ne mažesnis nei 50 pėdų,

7)

Vykdant šį skrydį, OPS 1.480 punkto a papunkčio 5 dalyje numatytas keliamosios gebos reikalavimas netaikomas paskelbtai saugiai zonai,

8)

turi būti nustatyti ir patvirtinti visų numatytų naudoti KTT oro minimumai, bet jie negali būti mažesni nei didesnysis iš artėjimo tūpti pagal VFR ar netikslaus artėjimo tūpti minimumai,

9)

privalo būti nustatyti reikalavimai pilotams (taikomas OPS 1.975 punkto a papunktis),

10)

įgaliotoji institucija gali nustatyti papildomas sąlygas, būtinas saugiems skrydžiams, atsižvelgiant į lėktuvo tipo charakteristikas, artėjimo tūpti priemones ir nutraukto tūpimo/skridimo į antrą ratą sumetimus.

I SKIRSNIS

C KLASĖS SKRYDŽIAI

OPS 1.560

Bendrosios nuostatos

Jei Lėktuvo pilotavimo taisyklėse esančių patvirtintų skrydžio duomenų nepakanka, naudotojas turi užtikrinti kad, nustatant, ar laikomasi šio skirsnio reikalavimų, jie būtų atitinkamai papildyti kitais įgaliotajai institucijai priimtinais duomenimis.

OPS 1.565

Kilimas

a)

Naudotojas užtikrina, kad kilimo masė neviršytų Lėktuvo pilotavimo taisyklėse nurodytos maksimalios kilimo masės pagal aerodromo, iš kurio bus kylama, barometrinį aukštį ir aplinkos temperatūrą.

b)

Naudotojas užtikrina, kad naudojant lėktuvus, kurių kilimo lauko ilgio duomenys Lėktuvo pilotavimo taisyklėse pateikiami neatsižvelgiant į variklio gedimą, nuotolis nuo kilimo riedėjimo pradžios, reikiamas lėktuvui pasiekti 50 pėdų aukštį virš paviršiaus, visiems varikliams veikiant maksimaliu kilimo galingumu nurodytomis sąlygomis, padaugintas iš šių koeficientų:

1)

1,33 dviejų variklių lėktuvams, arba

2)

1,33 trijų variklių lėktuvams, arba

3)

1,18 keturių variklių lėktuvams, neviršytų aerodromo, iš kurio bus kylama, esamo kilimo riedėjimo nuotolio.

c)

Naudotojas užtikrina, kad naudojant lėktuvus, kurių kilimo lauko ilgio duomenys nurodyti tų Lėktuvų pilotavimo taisyklėse, atsižvelgiant į variklio gedimą, Lėktuvo pilotavimo taisyklėse numatytos charakteristikos atitiktų šiuos reikalavimus:

1)

nutrauktojo kilimo nuotolis negali viršyti esamo nutrauktojo kilimo nuotolio,

2)

kilimo nuotolis negali viršyti esamo kilimo nuotolio, kai laisvosios juostos nuotolis neviršija pusės esamo kilimo riedėjimo nuotolio,

3)

kilimo riedėjimas negali viršyti esamo kilimo riedėjimo nuotolio,

4)

šio papunkčio reikalavimai turi būti vykdomi, taikant V1 dydį nutrauktam ir tęsiamam kilimui, ir

5)

šlapiuose ar užterštuose KTT kilimo masė negali viršyti masės, leidžiamos kilimui sausu KTT tokiomis pat sąlygomis.

d)

Laikydamasis šio punkto b ir c papunkčių reikalavimų, naudotojas privalo atsižvelgti į:

1)

aerodromo barometrinį aukštį,

2)

aerodromo aplinkos temperatūrą,

3)

KTT paviršiaus būklę ir KTT paviršiaus tipą,

4)

KTT nuolydį kilimo kryptimi,

5)

ne daugiau nei 50 % pranešto priešvėjo komponento ar ne mažiau nei 150 % pranešto pavėjo komponento; ir

6)

KTT ilgio praradimą, jei toks yra, dėl lėktuvo išlyginimo prieš kylant.

OPS 1.570

Kliūčių perskridimas kylant

a)

Naudotojas užtikrina, kad kilimo trajektorijos, neveikiant vienam varikliui, kliūties perskridimo aukštis virš visų kliūčių vertikaliu atstumu būtų ne mažesnis kaip 50 pėdų plius 0,01 × D arba horizontaliu atstumu ne mažesnis kaip 90 m plius 0,125 × D, kai D — horizontalusis nuotolis, kurį lėktuvas nuskrido nuo esamo kilimo nuotolio pabaigos. Lėktuvams, kurių sparnų mojis mažesnis nei 60 m, gali būti taikomas pusės lėktuvo sparnų mojo horizontalusis kliūčių perskridimo ilgis plius 60 m plius 0,125 × D.

b)

Kilimo trajektorija turi prasidėti 50 pėdų aukštyje kilimo nuotolio pabaigoje, numatytoje atitinkamai OPS 1.565 punkto b arba c papunkčiuose, ir baigtis 1 500 pėdų aukštyje.

c)

Laikydamasis šio punkto a papunkčio, naudotojas privalo atsižvelgti į:

1)

lėktuvo masę, pradedant kilimo riedėjimą,

2)

aerodromo barometrinį aukštį,

3)

aerodromo aplinkos temperatūrą, ir

4)

ne daugiau nei 50 % pranešto priešvėjo komponento ar ne mažiau nei 150 % pranešto pavėjo komponento.

d)

Laikantis šio punkto a papunkčio reikalavimų, kurso pakeitimai neleidžiami iki to kilimo trajektorijos taško, kuriame pasiekiamas 50 pėdų aukštis virš paviršiaus. Po to iki 400 pėdų aukščio laikoma, kad lėktuvas yra pasviręs ne daugiau nei 15°. Virš 400 pėdų aukščio gali būti numatyti didesni nei 15°, bet ne didesni nei 25° posvyrio kampai. Turi būti tinkamai atsižvelgiama į posvyrio kampo įtaką skrydžio greičiams ir skrydžio trajektorijai, taip pat nuotolio padidėjimams, susidarantiems dėl padidėjusių skrydžio greičių.

e)

Laikydamasis šio punkto a papunkčio reikalavimų, tais atvejais, kai nebūtini didesni nei 15° kurso pakeitimai, naudotojas gali neatsižvelgti į tas kliūtis, kurių šoninis nuotolis yra didesnis nei:

1)

300 m, jei pilotas gali išlaikyti reikiamą navigacinį tikslumą kliūčių atskaitomybės zonoje, arba

2)

600 m vykdant skrydžius kitomis sąlygomis.

f)

Laikydamasis šio punkto a papunkčio reikalavimų, tais atvejais, kai didesni nei 15° kurso pakeitimai yra būtini, naudotojas gali neatsižvelgti į tas kliūtis, kurių šoninis nuotolis yra didesnis nei:

1)

600 m, jei pilotas gali išlaikyti reikiamą navigacinį tikslumą kliūčių atskaitomybės zonoje, arba

2)

900 m vykdant skrydžius visomis kitomis sąlygomis.

g)

Naudotojas nustato procedūras nenumatytiems atvejams, kad būtų įvykdyti OPS 1.570 punkto reikalavimai ir nustatytas saugus maršrutas, išvengiant kliūčių, bei lėktuvas galėtų laikytis OPS 1.580 punkto maršruto reikalavimų ar tūpti išskridimo arba kilimo atsarginiame aerodrome.

OPS 1.575

Skrydis maršrutu veikiant visiems varikliams

a)

Naudotojas užtikrina, kad lėktuvas skrydžio metu numatytomis meteorologinėmis sąlygomis visuose maršruto taškuose ar numatytų nuo jo nukrypimų metu sugebės išlaikyti mažiausiai 300 pėdų per minutę aukštėjimą, visiems varikliams veikiant maksimaliu pastoviu galingumu nurodytomis sąlygomis:

1)

minimaliuose aukščiuose saugiam skrydžiui visuose maršruto etapuose, kuriuose bus skrendama, arba numatytų nukrypimų nuo jų metu, nurodytų Skrydžių vykdymo vadove ar paskaičiuotų pagal jame pateiktą su lėktuvu susijusią informaciją,

2)

minimaliuose aukščiuose, kurių būtina laikytis pagal atitinkamas OPS 1.580 ir 1.585 punktuose numatytas sąlygas.

OPS 1.580

Skrydis maršrutu neveikiant vienam varikliui

a)

Naudotojas užtikrina, kad lėktuvas skrydžio metu numatytomis meteorologinėmis sąlygomis, sugedus vienam varikliui, visuose maršruto taškuose ar numatytų nuo jo nukrypimų metu, kai kitas ar kiti varikliai veikia maksimaliu pastoviu galingumu nurodytomis sąlygomis, sugebės tęsti skrydį iš kreiserinio aukščio iki aerodromo, kuriame galima tūpti atitinkamai pagal OPS 1.595 arba OPS 1.600 punktus, praskrendant kliūtis per 9,3 km (5 jūrmyles) iš abiejų numatyto maršruto pusių vertikaliais intervalais mažiausiai:

1)

1 000 pėdų, kai aukštėjimo sparta lygi nuliui ar didesnė, arba

2)

2 000 pėdų, kai aukštėjimo sparta mažesnė, negu nulis.

b)

Skrydžio trajektorijos 450 m (1 500 pėdų) aukštyje virš aerodromo, kuriame numatoma tūpti sugedus vienam varikliui, nuolydis turi būti teigiamas.

c)

Vadovaujantis šiuo papunkčiu, esama lėktuvo aukštėjimo sparta turi būti 150 pėdų per minutę mažesnė nei nustatyta aukštėjimo bendroji sparta.

d)

Laikydamasis šio punkto reikalavimų, naudotojas privalo išplėsti šio punkto a papunktyje numatytas pločio ribas iki 18,5 km (10 jūrmylių), jei navigacinis tikslumas nesiekia 95 % patikimumo lygio.

e)

Degalų išpilti leidžiama tiek, kad likusių užtektų pasiekti aerodromą, ir jei yra naudojama saugi procedūra.

OPS 1.585

Skrydis maršrutu. Trijų ar daugiau variklių lėktuvai, kai du iš jų neveikia

a)

Naudotojas užtikrina, kad visuose numatyto maršruto taškuose trijų ar daugiau variklių lėktuvas būtų ne toliau nei už 90 minučių skrydžio visais varikliais ilgo nuotolio kreiseriniu greičiu standartinėje temperatūroje ramiu oru nuo aerodromo, kuriame yra atitinkami skrydžio reikalavimai, keliami numatomai tūpimo masei, išskyrus atvejus, kai lėktuvas atitinka šio punkto b-e papunkčių reikalavimus.

b)

Pagal pateiktą skrydžio maršrutą, neveikiant dviem varikliams, lėktuvas turi galėti tęsti skrydį numatytomis meteorologinėmis sąlygomis, praskrendant visas kliūtis per 9,3 km (5 jūrmyles) iš abiejų numatyto maršruto pusių mažiausiai 2 000 pėdų vertikaliu intervalu iki aerodromo, kuriame yra atitinkami skrydžio reikalavimai, keliami numatomai tūpimo masei.

c)

Laikoma, kad du varikliai gali sugesti pačiame kritiškiausiame maršruto taške, kuriame lėktuvas yra toliau nei už 90 minučių skrydžio visais varikliais ilgo nuotolio kreiseriniu greičiu standartinėje temperatūroje ramiu oru nuo aerodromo, kuriame yra atitinkami skrydžio reikalavimai, keliami numatomai tūpimo masei.

d)

Numatoma lėktuvo masė tame taške, kuriame, kaip manoma, gali sugesti du varikliai, negali būti mažesnė, negu ta, kurią sudarytų pakankamas degalų kiekis tęsti skrydį iki tūpimo aerodromo, bei pasiekti jį mažiausiai 450 m (1 500 pėdų) aukštyje tiesiai virš tūpimo zonos ir po to horizontaliai skristi 15 minučių.

e)

Vadovaujantis šiuo papunkčiu, esama lėktuvo aukštėjimo sparta parenkama 150 pėdų per minutę mažesnė nei nurodytoji.

f)

Laikydamasis šio punkto reikalavimų, naudotojas privalo išplėsti šio punkto a papunktyje numatytas pločio ribas iki 18,5 km (10 jūrmylių), jei navigacinis tikslumas nesiekia 95 % patikimumo lygio.

g)

Degalų išpilti leidžiama tiek, kad likusių užtektų pasiekti aerodromą, ir yra naudojama saugi procedūra.

OPS 1.590

Tūpimas. Paskirties ir atsarginis aerodromai

Naudotojas užtikrina, kad pagal OPS 1.475 punkto a papunktį nustatyta lėktuvo tūpimo masė neviršytų Lėktuvo pilotavimo taisyklėse aukščiui nustatytos maksimalios tūpimo masės ir, jei numatyta Lėktuvo pilotavimo taisyklėse, atitiktų aplinkos temperatūrą, esančią numatyto tūpimo laiku paskirties ir atsarginiame aerodromuose.

OPS 1.595

Tūpimas. Sausi KTT

a)

Naudotojas užtikrina, kad pagal OPS 1.475 punkto a papunktį nustatyta lėktuvo tūpimo masė apskaičiuotam tūpimo laikui leidžia nutūpti iki visiško sustojimo iš 50 pėdų aukščio virš slenksčio per 70 % esamo tūpimo nuotolio paskirties ir visuose atsarginiuose aerodromuose.

b)

Laikydamasis a papunkčio, naudotojas privalo atsižvelgti į:

1)

aerodromo aukštį,

2)

ne daugiau kaip 50 % priešvėjo komponento ar ne mažiau kaip 150 % pavėjo komponento,

3)

KTT paviršiaus tipą, ir

4)

KTT nuolydį tūpimo kryptimi.

c)

Leidžiant lėktuvui skristi pagal šio punkto a papunktį, turi būti laikoma, kad:

1)

lėktuvas tūps ant paties tinkamiausio KTT ramiu oru, ir

2)

lėktuvas tūps ant KTT, kuris labiausiai tikėtina bus nurodytas, įvertinant galimą vėjo greitį ir kryptį bei lėktuvo antžeminio valdymo charakteristikas bei kitas sąlygas, tokias kaip tūpimo priemonės ir vietovė.

d)

Jei naudotojas neturi galimybių laikytis šio c papunkčio 2 dalies reikalavimų paskirties aerodromo atžvilgiu, lėktuvui gali būti leista skristi, jei yra numatytas atsarginis aerodromas, į kurį skrendant būtų visiškai laikomasi a, b ir c papunkčių reikalavimų.

OPS 1.600

Tūpimas. Šlapi ir užteršti KTT

a)

Naudotojas užtikrina, kad kai atitinkamuose pranešimuose apie orą ar oro prognozėse arba jų deriniuose nurodoma, jog KTT apskaičiuotu atskridimo laiku gali būti šlapias, esamas tūpimo nuotolis prilygtų ar viršytų pagal OPS 1.595 punktą nustatytą reikiamą tūpimo nuotolį, padaugintą iš koeficiento 1,15.

b)

Naudotojas užtikrina, kad kai atitinkamuose pranešimuose apie orą arba oro prognozėse ar jų deriniuose nurodoma, kad apskaičiuotu atskridimo metu KTT gali būti užterštas, tūpimo nuotolis, nustatytas naudojant įgaliotajai institucijai priimtinus duomenis, šiomis sąlygomis neviršytų esamo tūpimo nuotolio.

J SKIRSNIS

MASĖ IR CENTRUOTĖ

OPS 1.605

Bendrosios nuostatos

(Žr. OPS 1.605 punkto 1 priedėlį)

a)

Naudotojas užtikrina, kad visuose skrydžio etapuose pakrovimas, lėktuvo masė ir svorio centras atitiktų apribojimus, nurodytus patvirtintame Lėktuvo pilotavimo taisyklėse ar Skrydžių vykdymo vadove, jei jie yra labiau ribojantys.

b)

Naudotojas privalo nustatyti kiekvieno lėktuvo masę ir svorio centrą, faktiškai jį pasvėręs prieš pradedant naudoti ir vėliau kas 4 metai, jei naudojamos individualios lėktuvų masės, ir kas 9 metai, jei naudojamos laivyno masės. Modifikacijų ir remontų įtaka masei ir centruotei turi būti deramai įvertinama ir tinkamai užfiksuojama dokumentuose. Be to, lėktuvai privalo būti pakartotinai sveriami, jei modifikacijų įtaka masei ir centruotei nėra tiksliai žinoma.

c)

Naudotojas privalo nustatyti visų, į lėktuvo sausąją skrydžio masę patenkančių, skraidinamų daiktų ir įgulos narių masę, pasverdamas juos arba naudodamas standartines mases. Privalo būti nustatyta jų padėties įtaka lėktuvo svorio centrui.

d)

Naudotojas privalo nustatyti gabenamo krovinio masę, įskaitant bet kurį balastą, faktiškai pasverdamas jį, arba nustatyti gabenamo krovinio masę pagal standartines keleivių ir bagažo mases, kaip nurodyta OPS 1.620 punkte.

e)

Naudotojas privalo nustatyti degalų masę, naudodamas faktinį tankį, o jei šis nežinomas — pagal Skrydžių vykdymo vadove nurodytą metodą apskaičiuotą tankį.

OPS 1.607

Sąvokos

a)

Sausoji skrydžio masė. Visa specialiam skrydžio tipui parengto lėktuvo masė be visų naudotinų degalų ir vežamos krovos. Šią masę sudaro:

1)

įgula ir įgulos bagažas,

2)

virtuvės ir kilnojamoji keleivių aptarnavimo įranga, ir

3)

geriamasis vanduo ir tualeto chemikalai.

b)

Maksimali masė be degalų. Maksimali leidžiama lėktuvo masė be naudojamų degalų. Atskiruose bakuose laikomų degalų masė privalo būti įtraukta į masę be degalų, kai ji aiškiai nurodoma pagal Lėktuvo pilotavimo taisyklėse numatytus apribojimus.

c)

Maksimali struktūrinė tūpimo masė. Maksimali leidžiama visa lėktuvo masė tūpiant įprastomis aplinkybėmis.

d)

Maksimali struktūrinė kilimo masė. Maksimali leistina visa lėktuvo masė pradedant kilimo riedėjimą.

e)

Keleivių klasifikacija

1)

Suaugę (vyrai ir moterys) — asmenys, sulaukę 12 ir daugiau metų.

2)

vaikai — asmenys, sulaukę 2 ir daugiau metų, bet jaunesni nei 12 metų.

3)

kūdikiai — asmenys, jaunesni nei 2 metų.

f)

Vežama krova. Bendra keleivių, bagažo ir krovinių masė, taip pat pelno neduodančios krovos masė.

OPS 1.610

Krova, masė ir centruotė

Naudotojas Skrydžių vykdymo vadove nustato krovos bei masės ir centruotės sistemos principus ir metodus, atitinkančius OPS 1.605 punkto reikalavimus. Ši sistema privalo apimti visus numatomų skrydžių tipus.

OPS 1.615

Įgulos masė

a)

Nustatydamas sausąją skrydžio masę, naudotojas taiko šiuos masės dydžius:

1)

faktines mases, įskaitant įgulos bagažą, arba

2)

standartines mases, įskaitant rankinį bagažą: 85 kg skrydžio įgulos nariams ir 75 kg keleivių salono įgulos nariams, arba

3)

kitas įgaliotajai institucijai priimtinas standartines mases.

b)

Esant papildomam bagažui, naudotojas privalo koreguoti papildomą sausąją skridimo masę. Nustatant lėktuvo svorio centrą, būtina atsižvelgti į šio papildomo bagažo padėtį.

OPS 1.620

Keleivių ir bagažo masė

a)

Naudotojas apskaičiuoja keleivių ir registruoto bagažo masę, naudodamas faktinę kiekvieno asmens masę ir faktinę pasverto bagažo masę arba 1-3 lentelėse pateiktus standartinius masės dydžius, išskyrus tuos atvejus, kai esamų keleivių krėslų skaičius yra mažesnis nei 10. Tokiais atvejais keleivių masė gali būti nustatoma, pasinaudojant kiekvieno keleivio ar jo vardu padarytu žodiniu pareiškimu ir pridedant prie jo nustatytą konstantą, įvertinančią rankinį bagažą ir rūbus. Procedūra, nustatanti kada pasirinkti faktines ar standartines mases ir procedūra, kurios reikia laikytis, kai naudojami žodiniai pareiškimai, privalo būti įtraukta į Skrydžių vykdymo vadovą.

b)

Jei faktinė masė nustatoma sveriant, naudotojas privalo užtikrinti, kad į ją būtų įtraukiami keleivių asmeniniai daiktai ir rankinis bagažas. Juos sverti būtina prieš pat keleivių įlaipinimą, tam tikslui skirtoje greta esančioje vietoje.

c)

Jei keleivių masė nustatoma taikant standartinės masės dydžius, turi būti naudojami 1 ir 2 lentelėse nustatyti standartinės masės dydžiai. Standartinę masę sudaro rankinis bagažas ir visų kūdikių iki 2 metų, gabenamų suaugusių vieno keleivio krėsle, masė. Kūdikiai, užimantys atskirus keleivių krėslus, šiame papunktyje laikomi vaikais.

d)

Keleivių masės: 20 keleivių krėslų arba daugiau

1)

Kai lėktuve keleivių krėslų skaičius yra 20 ar daugiau, taikomos 1 lentelėje nurodytos standartinės vyrų ir moterų masės. Kaip alternatyva tais atvejais, kai keleivių krėslų skaičius yra 30 ar daugiau, taikomi 1 lentelėje nustatyti „visų suaugusiųjų“ masės dydžiai.

2)

1 lentelėje atostogų čarteris — tai užsakomasis reisas, numatytas tiktai kaip atostogų organizuotos turistinės kelionės elementas. Atostogų čarterio masės dydžiai taikomi, jei ne daugiau nei 5 % keleivių krėslų lėktuve yra naudojami neatlygintinai vežti tam tikros kategorijos keleiviams.

1 lentelė

Keleivių krėslai:

20 ir daugiau

30 ir daugiau

Visi suaugusieji

Vyrai

moterys

Visi skrydžiai, išskyrus atostogų čarterius

88 kg

70 kg

84 kg

Atostogų čarteriai

83 kg

69 kg

76 kg

Vaikai

35 kg

35 kg

35 kg

e)

Keleivių masės: 19 krėslų arba mažiau

1)

Kai lėktuve keleivių krėslų yra 19 arba mažiau, taikomos 2 lentelėje nurodytos standartinės masės.

2)

Skrydžiuose, kai rankinis bagažas negabenamas keleivių salone arba skaičiuojamas atskirai, 1 lentelėje pateikti vyrų ir moterų masės dydžiai gali būti sumažinami 6 kg. Šiame papunktyje tokie daiktai kaip lietpalčiai, skėčiai, mažos rankinės ar piniginės, skaitomoji medžiaga ar maža kamera nelaikomi rankiniu bagažu.

2 lentelė

Keleivių krėslai

1-5

6-9

10-19

Vyrai

104 kg

96 kg

92 kg

Moterys

86 kg

78 kg

74 kg

Vaikai

35 kg

35 kg

35 kg

f)

Bagažo masė

1)

Kai lėktuve keleivių krėslų yra 20 arba daugiau, 3 lentelėje nurodyti standartiniai masės dydžiai taikomi kiekvienam registruoto bagažo paketui. Kai lėktuve yra 19 arba mažiau keleivių krėslų, turi būti naudojama faktinė registruoto bagažo masė, nustatyta sveriant.

2)

3 lentelėje:

i)

vietinis skrydis — tai skrydis, kuris prasidėjo ir baigėsi vienos valstybės ribose,

ii)

skrydžiai Europos regione — tai kiti nei vietiniai skrydžiai, kurie prasidėjo ir baigėsi OPS 1.620 punkto f papunkčio 1 priedėlyje nurodytoje zonoje, ir

iii)

tarpkontinentinis skrydis — tai ne Europos regione vykdomas skrydis, kuris prasidėjo ir baigėsi skirtinguose žemynuose.

3 lentelė

20 arba daugiau keleivių krėslų

Skrydžio tipas

Standartinė bagažo masė

Vietinis

11 kg

Europos regione

13 kg

Tarpkontinentinis

15 kg

Kiti

13 kg

g)

Jei naudotojas nori taikyti kitus, nei nurodyti 1-3 lentelėse, standartinius masės dydžius, jis privalo informuoti įgaliotąją instituciją apie priežastis ir iš anksto gauti jos sutikimą. Taip pat jis privalo pateikti tvirtinti išsamų svėrimo tikrinimo planą ir taikyti OPS 1.620 punkto g papunkčio 1 priedėlyje pateiktą statistinės analizės metodą. Po to, kai įgaliotoji institucija patikrina ir patvirtina svėrimo tikrinimo rezultatus, patikslinti standartiniai masės dydžiai gali būti taikomi tik tam naudotojui. Pakeistus standartinius masės dydžius galima naudoti tik tokiomis aplinkybėmis, kurios atitinka atliekamo tikrinimo aplinkybes. Kai patikslinti standartiniai masės dydžiai viršija 1-3 lentelėse nurodytus dydžius, turi būti taikomi didesnieji dydžiai.

h)

Visų skrydžių metu, kai vežamas didelis skaičius keleivių, kurių masė drauge su rankiniu bagažu, manoma, viršys standartinę keleivių masę, naudotojas privalo nustatyti faktinę šių keleivių masę, pasverdamas arba pridėdamas atitinkamą masės padidėjimą.

i)

Jei registruotam bagažui taikomi standartiniai masės dydžiai ir registruojamas didelis skaičius keleivių, kurių bagažas gali viršyti standartinę bagažo masę, naudotojas privalo nustatyti faktinę šio bagažo masę, pasverdamas arba pridėdamas atitinkamą masės padidėjimą.

j)

Naudotojas užtikrina, kad įgulos vadui būtų pranešama apie nestandartinio metodo krovinio masei nustatyti taikymą ir šio metodo nuorodas masės bei centruotės dokumentuose.

OPS 1.625

Masės ir centruotės dokumentai

(Žr. OPS 1.625 punkto 1 priedėlį)

a)

Prieš kiekvieną skrydį naudotojas parengia krovą ir jos paskirstymą apibrėžiančius masės ir centruotės dokumentus. Masės ir centruotės dokumentai turi suteikti įgulos vadui galimybę nustatyti, ar krova ir jos paskirstymas neviršija lėktuvo masės ir centruotės normų. Dokumente privalo būti nurodyta masės ir centruotės dokumentus rengusio asmens pavardė. Lėktuvo pakrovimą prižiūrintis asmuo savo parašu privalo patvirtinti, kad krova ir jos paskirstymas atitinka masės ir centruotės dokumentus. Šie dokumentai privalo būti priimtini įgulos vadui, o jų priimtinumą jis patvirtina savo parašu ar jo atitikmeniu. (T.p. žr. OPS 1.1055 punkto a papunkčio 12 dalį.)

b)

Naudotojas privalo nustatyti krovos pakeitimų paskutinę minutę procedūras.

c)

Gavęs įgaliotosios institucijos leidimą, naudotojas gali taikyti kitokias, nei numatytos šio punkto a ir b papunkčiuose, procedūras.

OPS 1.605 punkto 1 priedėlis

Masė ir centruotė — Bendrosios nuostatos

(Žr. OPS 1.605 punktą)

a)

Lėktuvo sausosios skrydžio masės nustatymas

1)

Lėktuvo svėrimas:

i)

paprastai nauji lėktuvai yra sveriami gamykloje ir gali pradėti skrydžius be pakartotinio svėrimo, jei masės ir centruotės įrašai buvo sutvarkyti pagal lėktuvo pakeitimus ar modifikacijas. Lėktuvų, kuriuos patvirtintą masės kontrolės programą turintis naudotojas perduoda kitam naudotojui, turinčiam patvirtintą programą, nereikia sverti iki jį pradės naudoti gaunantysis naudotojas, nebent po paskutinio svėrimo praėjo daugiau nei 4 metai.

ii)

Kiekvieno lėktuvo individuali masė ir svorio centro vieta turi būti periodiškai iš naujo nustatomos. Maksimalius intervalus tarp dviejų svėrimų nustato naudotojas ir jie turi atitikti OPS 1.605 punkto b papunkčio reikalavimus. Be to, kiekvieno lėktuvo masė ir svorio centras turi būti pakartotinai nustatomas:

A)

sveriant, arba

B)

apskaičiuojant, jei naudotojas gali įrodyti pasirinkto skaičiavimo metodo pagrįstumą, kai sausosios skrydžio masės pokyčiai viršija ± 0,5 % maksimalios tūpimo masės arba pokytis svorio centro vietoje viršija 0,5 % vidutinės aerodinaminės stygos.

2)

Laivyno masė ir svorio centro vieta

i)

To paties modelio ar konfigūracijos lėktuvų grupei ar laivynui gali būti naudojama vidutinė sausoji skrydžio masė ir svorio centro vieta kaip laivyno masė ir svorio centro vieta, jei atskirų lėktuvų sausosios skrydžio masės ir svorio centro vietos atitinka ii pastraipoje nurodytas paklaidas. Be to, yra taikomi iii ir iv pastraipose bei a papunkčio 3 dalyje nurodyti kriterijai.

ii)

Nuokrypiai

A)

Jei bet kurio pasverto lėktuvo sausoji skrydžio masė arba apskaičiuota laivyno lėktuvo sausoji skrydžio masė skiriasi daugiau nei ± 0,5 % maksimalios struktūrinės tūpimo masės nuo nustatytos laivyno sausosios skrydžio masės arba svorio centro vieta daugiau kaip ± 0,5 % vidutinės aerodinaminės stygos skiriasi nuo laivyno centro vietos, toks lėktuvas turi būti išbraukiamas iš to laivyno. Gali būti sukurti atskiri laivynai su skirtinga laivyno vidutine mase.

B)

Tais atvejais, kai lėktuvo masė atitinka laivyno sausosios skrydžio masės leistino nuokrypio ribas, bet svorio centro yra už laivynui leistino nuokrypio ribų, lėktuvą galima toliau naudoti pagal laivynui taikomą sausąją skrydžio masę, bet su individualia svorio centro vieta.

C)

Jei atskiras lėktuvas, lyginant su kitais laivyno lėktuvais, turi aiškiai paaiškinamą fizinį skirtumą (pvz., virtuvės ar krėslų konfigūraciją), dėl kurio viršijami laivynui leistini nuokrypiai, šį lėktuvą galima palikti laivyne, jei jam taikomos atitinkamos masės ir (arba) svorio centro vietos pataisos.

D)

Lėktuvai, kuriems nebuvo nustatyta vidutinė aerodinaminė styga, privalo skraidyti pagal individualius masės ir svorio centro vietos dydžius arba turi būti specialiai ištiriami ir gaunamas leidimas.

iii)

Laivyno dydžių taikymas

A)

Pasvėrus lėktuvą arba jei padaromi lėktuvo įrangos ar konfigūracijos pakeitimai, naudotojas privalo patikrinti, ar šis lėktuvas patenka į 2 dalies ii pastraipoje nurodytas leistinų nuokrypių ribas.

B)

Lėktuvai, kurie nebuvo sveriami nuo paskutinio laivyno masės tikrinimo, gali būti laivyne ir skraidyti pagal laivyno dydžius, jei individualūs dydžiai yra patikslinti atlikus skaičiavimus bei atitinka 2 dalies ii pastraipoje nurodytas leistinų nuokrypių ribas. Jei šie individualūs dydžiai neatitinka leistinų nuokrypių ribų, naudotojas turi nustatyti naujus laivyno dydžius, įvykdydamas 2 dalies i ir ii pastraipose nustatytas sąlygas, arba neatitinkančius ribų lėktuvus naudoti pagal jiems taikomus dydžius.

C)

Kad lėktuvas būtų įtrauktas į pagal laivyno dydžius skraidantį laivyną, sverdamas ir apskaičiuodamas naudotojas privalo patikrinti, ar jo faktiniai dydžiai patenka į 2 dalies ii pastraipoje nurodytas nuokrypių ribas.

iv)

Laikantis šio papunkčio 2 dalies i pastraipos reikalavimų, laivyno dydžiai privalo būti peržiūrimi bent kiekvieno laivyno masės įvertinimo pabaigoje.

3)

Svertinų lėktuvų skaičius nustatant laivyno dydžius

i)

Kai „n“ — lėktuvų skaičius laivyne, naudojančiame laivyno dydžius, naudotojas per laikotarpį tarp dviejų laivyno masės tikrinimų privalo pasverti lentelėje nurodytą lėktuvų skaičių:

Lėktuvų skaičius laivyne

Minimalus svėrimų skaičius

2 arba 3

N

4-9

(n + 3)/2

10 ar daugiau

(n + 51)/10

ii)

Pasirenkant svertinus lėktuvus, turi būti pasirenkami tie laivyno lėktuvo, kurie nebuvo sveriami ilgiausią laiką.

iii)

Laikotarpis tarp 2 laivyno masės tikrinimų negali viršyti 48 mėnesių.

4)

Svėrimo procedūra

i)

Svėrimą privalo atlikti gamintojas arba patvirtinta techninės priežiūros organizacija.

ii)

Būtina imtis įprastinių gerą praktiką atitinkančių atsargumo priemonių, t. y.:

A)

tikrinti lėktuvo ir įrangos komplektaciją,

B)

nustatyti, ar tinkamai atsižvelgta į skysčius,

C)

užtikrinti, kad lėktuvas būtų švarus, ir

D)

užtikrinti, kad lėktuvas būtų sveriamas uždaroje patalpoje.

iii)

Svėrimui naudojama įranga privalo būti tinkamai kalibruota, nustatyta ties nuliu ir naudojama pagal gamintojo instrukcijas. Visas svarstykles gamintojas, civilinis svėrimo ir matavimo priemonių departamentas arba atitinkamai įgaliota organizacija turi kalibruoti kas 2 metai ar per svėrimo įrangos gamintojo nustatytą laikotarpį, priklausomai nuo to, kuris laikotarpis yra mažesnis. Įranga turi būti tokia, kuria būtų galima tiksliai nustatyti lėktuvo masę.

b)

Speciali standartinė skrydžio krovos masė. Be standartinės keleivių ir registruoto bagažo masės, naudotojas gali kreiptis į įgaliotąją instituciją, kad ji patvirtintų standartines kitų krovinių mases.

c)

Lėktuvo krova

1)

Naudotojas privalo užtikrinti, kad kraunant lėktuvus, juos prižiūrėtų kvalifikuotas personalas.

2)

Naudotojas privalo užtikrinti, kad kroviniai būtų kraunami pagal duomenis, naudojamus lėktuvo masei ir centruotei apskaičiuoti.

3)

Naudotojas privalo laikytis papildomų struktūrinių apribojimų, pvz., grindų tvirtumo apribojimo, maksimalaus krovinio kvadratiniame metre, maksimalios masės krovinių skyriuje ir (arba) maksimalaus krėslų apribojimų.

d)

Svorio centro ribos

1)

Skrydžio svorio centro diapazonas. Jeigu skaičiuojant centruotę netaikomas krėslų paskirstymas bei tiksliai neatsižvelgiama į keleivių skaičiaus krėslų eilėje, krovinio atskiruose krovinių skyriuose ir degalų atskiruose bakuose įtaką, sertifikuotam svorio centro diapazonui turi būti taikomos skrydžio ribos. Nustatant svorio centro ribas, būtina atsižvelgti į galimus nukrypimus nuo numanomo krovinio paskirstymo. Jei konkretūs krėslai nėra paskiriami, naudotojas privalo nustatyti procedūras, užtikrinančias, kad skrydžio ar keleivių salono įgula imtųsi koreguojamųjų veiksmų, kai būtinas tam tikras išilginis krėslų pasirinkimas. Svorio centro ribos ir su jomis susijusios skrydžio procedūros, įskaitant prielaidas, turi būti priimtinos įgaliotajai institucijai.

2)

Svorio centras skrendant. Pagal šio punkto d papunkčio 1 dalį naudotojas privalo įrodyti, kad procedūros visiškai atitinka ypatingą svorio centro kaitą skrydžio metu, sukeltą keleivių/įgulos judėjimo ir degalų naudojimo/perpylimo.

OPS 1.620 punkto f papunkčio 1 priedėlis

Skrydžių zonos Europos regione nustatymas

OPS 1.620 punkto f papunktyje nevietiniai skrydžiai Europos regione — skrydžiai, vykdomi apibrėžto rombo linijų zonoje tarp šių taškų:

N7200

E04500

N4000

E04500

N3500

E03700

N3000

E03700

N3000

W00600

N2700

W00900

N2700

W03000

N6700

W03000

N7200

W01000

N7200

E04500

kaip parodyta 1 pav.:

1 pav.

Europos regionas

Image

OPS 1.620 punkto g papunkčio 1 priedėlis

Procedūra pakoreguotiems keleivių ir bagažo standartiniams masės dydžiams nustatyti

a)

Keleiviai

1)

Svorio pavyzdžių ėmimo metodas. Keleivių ir jų rankinio bagažo vidutinė masė turi būti nustatoma sveriant atsitiktinius pavyzdžius. Atsitiktinių pavyzdžių parinkimas savo pobūdžiu ir apimtimi turi atspindėti keleivių kiekį, atsižvelgiant į skrydžio tipą, skrydžių įvairiais maršrutais dažnį, skrydžius į užsienį ir iš jo, naudojimo sezoną ir lėktuvo krėslų skaičių.

2)

Pavyzdžių dydis. Rengiant tikrinimo planą, turi būti įtrauktas svėrimas bent didžiausio:

i)

keleivių skaičiaus, apskaičiuoto pagal piloto pavyzdį, taikant įprastines statistines procedūras ir remiantis 1 % santykinio patikimumo diapazono paklaida suaugusiems ir 2 % atskira vyrų ir moterų vidutine mase, ir

ii)

Lėktuvų atveju:

A)

kai keleivių krėslų skaičius yra 40 ar daugiau — iš viso 2 000 keleivių, arba

B)

kai keleivių krėslų yra mažiau kaip 40 — iš viso 50 × (keleivių krėslų skaičius).

3)

Keleivių masė. Į keleivių masę turi būti įskaičiuojama keleivių daiktų, kurie nešami įlipant į lėktuvą, masė. Kai imami atsitiktiniai keleivių masės pavyzdžiai, kūdikiai turi būti sveriami kartu su lydinčiu suaugusiuoju (T.p. žr. OPS 1620 punkto c, d ir e papunkčius.)

4)

Svėrimo vieta. Keleivių svėrimo vieta turi būti parenkama kaip įmanoma arčiau prie lėktuvo tokioje vietoje, kurioje keleivių masė paliekant ar pasiimant daugiau asmeninių daiktų, neturėtų pasikeisti iki keleivių įlaipinimo į lėktuvą.

5)

Svarstyklės. Keleiviams sverti naudojamomis svarstyklėmis turi būti galima pasverti ne mažiau 150 kg. Masė turi būti rodoma pagal mažiausiai kas 500 g gradaciją. Svarstyklių tikslumas turi būti 0,5 % arba 200 g, priklausomai nuo to, kuris iš šių skaičių yra didesnis.

6)

Masės dydžių registravimas. Kiekvieno tikrinamo skrydžio keleivių masė, atitinkama keleivių kategorija (pvz., vyrai, moterys ir vaikai) ir reiso numeris turi būti užregistruojami.

b)

Registruotas bagažas. Statistinė procedūra pakoreguotai standartinei bagažo masei nustatyti, imant pagrindu minimalaus reikiamo pavyzdžio dydžio vidutinę bagažo masę, iš principo yra tokia pati kaip ir ta, kuri taikoma keleiviams ir kaip nurodyta a papunkčio 1 dalyje. Bagažo santykinis patikimumo diapazonas (paklaida) lygus 1 %. Būtina pasverti mažiausiai 2 000 registruoto bagažo vienetų.

c)

Patikslintų keleivių ir registruoto bagažo standartinės masės dydžių nustatymas.

1)

Neteikiant pirmenybės sveriant nustatytai faktinei masei, ir siekiant užtikrinti, kad patikslintos keleivių ir registruoto bagažo standartinės masės taikymas nepadarytų neigiamos įtakos skrydžių saugai, turi būti atliekama statistinė analizė. Tokia analize bus nustatyti vidutiniai keleivių ir bagažo bei kitų duomenų masės dydžiai bei kiti duomenys.

2)

20 ar daugiau keleivių krėslų lėktuvams šie vidurkiai taikomi kaip patikslinti standartiniai vyrų ir moterų masės dydžiai.

3)

Mažesnių lėktuvų atvejais nustatant patikslintus standartinius masės dydžius vidutinė keleivių masė turi būti padidinama šiais dydžiais:

Keleivių krėslų skaičius

Būtinas masės padidinimas

1-5 imtinai

16 kg

6-9 imtinai

8 kg

10-19 imtinai

4 kg

Arba kitaip, visi patikslinti standartiniai (vidutiniai) masės dydžiai gali būti taikomi lėktuvams, kuriuose yra 30 ar daugiau keleivių krėslų. Patikslinti standartiniai (vidutiniai) registruoto bagažo masės dydžiai taikomi lėktuvams, kuriuose yra 20 ar daugiau keleivių krėslų.

4)

Naudotojai turi teisę įgaliotajai institucijai pateikti tvirtinti išsamų tikrinimo planą ir atitinkamą nukrypimą nuo patikslintos standartinės masės dydžio, jei šis nukrypimo dydis yra nustatytas taikant šiame priedėlyje nurodytą procedūrą. Tokie nukrypimai turi būti peržiūrimi ne rečiau kaip kas 5 metus.

5)

Visi patikslinti suaugusiųjų standartiniai masės dydžiai visuose skrydžiuose turi būti paremti vyrų ir moterų santykiu 80/20, išskyrus atostogų užsakomuosius skrydžius, kurių atveju šis santykis yra 50/50. Jei naudotojas nori gauti leidimą taikyti kitokį santykį konkretiems maršrutams ar skrydžiams, jis turi įgaliotajai institucijai pateikti duomenis, parodančius, kad alternatyvus vyrų ir moterų santykis yra išlaikomas ir sudaro ne mažiau kaip 84 % faktinio vyrų ir moterų santykio, gauto atrinkus ne mažiau kaip 100 atstovaujamųjų skrydžių.

6)

Nustatyti vidutiniai masės dydžiai yra suapvalinami iki artimiausio sveiko skaičiaus, išreiškiamo kilogramais. Atitinkamai, registruoto bagažo masės dydžiai yra suapvalinami iki artimiausio 0,5 kg skaičiaus.

OPS 1.625 punkto 1 priedėlis

Masės ir centruotės dokumentai

a)

Masės ir centruotės dokumentai

1)

Turinys

i)

Masės ir centruotės dokumentuose turi būti pateikiama ši informacija:

A)

lėktuvo registracija ir tipas,

B)

skrydžio identifikacijos numeris ir data,

C)

įgulos vado vardas ir pavardė,

D)

dokumentą parengusio asmens vardas ir pavardė,

E)

sausoji skrydžio masė ir atitinkamas lėktuvo svorio centras,

F)

degalų masė kylant ir kelionės degalų masė,

G)

suvartojamų medžiagų, išskyrus degalus, masė,

H)

krovos komponentai, iš jų keleiviai, bagažas, krovinys ir balastas,

I)

kilimo, tūpimo ir nulinė degalų masės,

J)

krovos paskirstymas,

K)

taikomos lėktuvo svorio centro vietos, ir

L)

masę ir CG ribojantys dydžiai.

ii)

Gavęs įgaliotosios institucijos leidimą, kai kurių iš šių duomenų naudotojas gali nenurodyti masės ir centruotės dokumentuose.

2)

Pakeitimai pakutinę minutę. Jei paskutinę minutę, kai jau yra užpildyti masės ir centruotės dokumentai, daromi pakeitimai, apie tai turi būti pranešama įgulos vadui, o paskutinę minutę padaryti pakeitimai turi būti įrašomi masės ir centruotės dokumentuose. Maksimalus leistinas keleivių skaičiaus pakeitimas ar pavėlavęs krovinys, priimtinas kaip paskutinę minutę daromas pakeitimas, privalo būti nurodytas Skrydžių vykdymo vadove. Jei šis skaičius viršijamas, būtina parengti naujus masės ir centruotės dokumentus.

b)

Kompiuterizuotos sistemos. Kai masės ir centruotės dokumentus rengia kompiuterizuota masės ir centruotės sistema, naudotojas privalo patikrinti išduodamų duomenų vientisumą. Jis turi parengti sistemą, užtikrinančią, kad jo įvedamų duomenų pakeitimai yra deramai įtraukiami į sistemą ir sistema veikia gerai bei nuolat, o išduodamus duomenis tikrina ne rečiau kaip kas 6 mėnesiai.

c)

Lėktuvo masės ir centruotės sistemos. Naudotojas privalo gauti įgaliotosios institucijos leidimą, jei nori kompiuterinę lėktuvo masės ir centruotės sistemą naudoti kaip pagrindinį šaltinį leidimui išskristi.

d)

Duomenų perdavimas. Kai masės ir centruotės dokumentai siunčiami lėktuvams duomenų perdavimo priemonėmis, galutinio masės ir centruotės dokumento, kuriam pritarė įgulos vadas, kopija turi būti saugoma žemėje.

K SKIRSNIS

PRIETAISAI IR ĮRANGA

OPS 1.630

Bendroji įžanga

a)

Naudotojas užtikrina, kad skrydis nebūtų pradėtas, jeigu šiame skirsnyje nurodyti prietaisai ir įranga nėra:

1)

patvirtinti (išskyrus c papunktyje nurodytą įrangą) ir sumontuoti pagal jiems taikomus reikalavimus, įskaitant minimalų veikimo standartą bei skrydžio ir tinkamumo skraidyti reikalavimus, ir

2)

veikianti ir pritaikyta atitinkamai vykdytino skrydžio rūšiai, išskyrus MEL numatytas išimtis (žr. OPS 1.030 punktą),

b)

Minimalūs prietaisų ir įrangos veikimo standartai — standartai, nurodyti galiojančiuose Europos techninių standartų reikalavimuose (ETSO), išvardytuose taikytinose Europos techninių standartų reikalavimų specifikacijose (CS-TSO), išskyrus atvejus, kai skrydžių ar tinkamumo skraidyti reikalavimuose yra numatyti kiti veikimo standartai. Prietaisai ir įranga, atitinkantys kitas nei ETSO projektavimo ir veikimo specifikacijas, OPS įsigaliojimo metu gali būti naudojami ar montuojami, jeigu šiame skirsnyje nenumatyti papildomi reikalavimai. Jei nenustatytas grįžtamosios galios turintis reikalavimas, nebūtina, kad prietaisai ir įranga, kurie jau buvo patvirtinti, atitiktų pakoreguotus ETSO ar kitas nei ETSO specifikacijas.

c)

Patvirtinimo nereikia šiai įrangai:

1)

OPS 1.635 punkte nurodytiems saugikliams,

2)

OPS 1.640 punkto a papunkčio 4 dalyje nurodytiems elektriniams žibintams,

3)

OPS 1.650 punkto b papunktyje ir 1.652 punkto b papunktyje nurodytiems tikslaus laiko prietaisams,

4)

OPS 1.652 punkto n papunktyje nurodytiems schemų laikikliams,

5)

OPS 1.745 punkte nurodytoms pirmosios pagalbos vaistinėlėms,

6)

OPS 1.755 punkte nurodytoms skubios pagalbos medicininėms vaistinėlėms,

7)

OPS 1.810 punkte nurodytiems garsiakalbiams,

8)

OPS 1.835 punkto a ir c papunkčiuose nurodytai gelbėjimosi bei pirotechninei signalinei įrangai, ir

9)

OPS 1.840 punkte nurodytiems plūdriesiems inkarams ir įrangai, palengvinančiai hidroplanų ir amfibijų švartavimą, prisitvirtinimą prie inkaro ar manevravimą vandenyje.

d)

Jei skrydžio metu savo darbo vietoje įranga turės naudotis vienas skrydžio įgulos narys, ji privalo būti parengta veikti iš jo darbo vietos. Kai vienu įrangos vienetu turi naudotis daugiau nei vienas skrydžio įgulos narys, jis turi būti sumontuotas taip, kad įranga būtų parengta naudoti visose darbo vietose, kuriose ją būtina naudoti.

e)

Prietaisai, kurie skirti naudotis bet kuriam skrydžio įgulos nariui, turi būti sumontuoti taip, kad skrydžio įgulos narys galėtų lengvai matyti informaciją iš savo darbo vietos, minimaliai nukrypdamas nuo padėties ir matymo linijos, kurią jis paprastai užima, žiūrėdamas į skrydžio trajektoriją priekyje. Kai lėktuve reikalaujama turėti vieną prietaisą, kurį naudoja daugiau nei vienas skrydžio įgulos narys, jis turi būti sumontuotas taip, kad matytųsi iš kiekvienos naudojamos darbo vietos.

OPS 1.635

Srovės apsaugos įtaisai

Naudotojas naudoja lėktuvą, kuriame naudojami saugikliai, tik jeigu yra atsarginiai saugikliai, kuriuos galima naudoti skrydžio metu ir kurių skaičius sudaro 10 % visų tipų saugiklių skaičiaus arba yra ne mažiau negu po tris visų tipų saugiklius, priklausomai nuo to, kuris iš šių skaičių yra didesnis.

OPS 1.640

Lėktuvo skrydžio žiburiai

Naudotojas nenaudoja lėktuvo, jeigu jame nėra šios įrangos:

a)

skrydžiams dieną:

1)

susidūrimų vengimo žiburių sistemos,

2)

iš lėktuvo elektros sistemos tiekiamo apšvietimo, užtikrinančio reikiamą visų prietaisų ir įrangos, būtinų saugiems lėktuvo skrydžiams, apšvietimą,

3)

iš lėktuvo elektros sistemos tiekiamo apšvietimo, užtikrinantis apšvietimą visose keleiviams skirtose patalpose, ir

4)

elektrinio žibinto visiems įgulos nariams, kai reikia, kuris būtų lengvai pasiekiamas, kai šie sėdi jiems paskirtose darbo vietose.

b)

Skrydžiams naktį, papildant a papunktyje minimą įrangą:

1)

navigacinių ir padėties žiburių, ir

2)

dviejų tūpimo žiburių arba vieno žiburio, turinčio du atskirai energija aprūpinamus šviesos elementus, ir

3)

tarptautines taisykles atitinkančių žiburių, padedančių išvengti susidūrimų jūroje, jei tai jūrų lėktuvas ar amfibija.

OPS 1.645

Langų valytuvai

Naudotojas nenaudoja lėktuvo, kurio maksimali sertifikuota kilimo masė yra didesnė nei 5 700 kg, jei visų pilotų darbo vietose nėra įrengtų langų valytuvų arba kitų juos atitinkančių priemonių, kurias naudojant kritulių metu dalis lango išliktų švari.

OPS 1.650

Skrydžiai dieną pagal VFR. Skrydžių ir navigacijos prietaisai bei atitinkama įranga

Pagal vizualiųjų skrydžių taisykles (VFR) naudotojas nenaudoja lėktuvo dieną, jeigu jame nėra sumontuoti skrydžių ir navigaciniai prietaisai bei su jais susijusi įranga ir, kai taikytina, šiuose papunkčiuose nustatytomis sąlygomis:

a)

magnetinis kompasas,

b)

tikslus laiko matavimo įtaisas, rodantis valandas, minutes ir sekundes,

c)

jautrus barometrinis aukščiamatis, kalibruotas pėdomis su poskale, kalibruota hektopaskaliais/milibarais, reguliuojama pagal barometrinį slėgį, kurį galima nustatyti skrydžio metu,

d)

oro greičio indikatorius, kalibruotas mazgais,

e)

vertikalaus greičio indikatorius,

f)

posūkio ir slydimo indikatorius ar posūkio koordinatorius su slydimo indikatoriumi,

g)

aviahorizontas,

h)

stabilizuotas krypties indikatorius, ir

i)

priemonė, skrydžio įgulos kabinoje rodanti išorinę oro temperatūrą, kalibruotą laipsniais pagal Celsijų,

j)

skrydžiuose, kurie netrunka ilgiau kaip 60 minučių, kai kylama ir tupiama tame pačiame aerodrome ir nenutolstama daugiau 50 jūrmylių nuo to aerodromo, prietaisai, nurodyti f, g ir h papunkčiuose bei k papunkčio 4, 5 ir 6 dalyse, gali būti pakeisti posūkio ir slydimo indikatoriumi arba posūkio koordinatoriumi su slydimo indikatoriumi arba abiem — aviahorizontu ir slydimo indikatoriumi,

k)

kai reikia dviejų pilotų, antrojo piloto darbo vietoje turi būti šie atskiri prietaisai:

1)

jautrus barometrinis aukščiamatis, kalibruotas pėdomis su poskale, kalibruota hektopaskaliais/milibarais, reguliuojama pagal barometrinį slėgį, kurį galima nustatyti skrydžio metu,

2)

oro greičio indikatorius, kalibruotas mazgais,

3)

vertikalaus greičio indikatorius,

4)

posūkio ir slydimo indikatorius ar posūkio koordinatorius su slydimo indikatoriumi,

5)

aviahorizontas, ir

6)

stabilizuotas krypties indikatorius,

l)

visose oro greičio indikacinėse sistemose turi būti apšildomas pito vamzdelis arba kita jį atitinkanti priemonė, neleidžianti įvykti gedimui dėl kondensato ar apledėjimo:

1)

lėktuvuose, kurių maksimali sertifikuota kilimo masė yra didesnė nei 5 700 kg arba maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija yra daugiau kaip 9 krėslai;

2)

lėktuvuose, kuriems pirmasis individualus tinkamumo skraidyti pažymėjimas buvo išduotas 1999 m. balandžio 1 d. ar vėliau.

m)

jeigu reikalingi dveji prietaisai, reikia, kad būtų atskiri displėjai kiekvienam pilotui ir atskiri selektoriai ar kita su jais susijusi įranga, jei reikalaujama ją turėti,

n)

visuose lėktuvuose privalo būti sumontuota įranga, parodanti netinkamą srovės tiekimą reikalingiems skrydžio prietaisams, ir

o)

visuose lėktuvuose su oro suspaudžiamumo apribojimais visų pilotų darbo vietose turi būti Macho skaičiaus indikatoriai,

p)

naudotojas nenaudoja lėktuvo dieną pagal VFR, jeigu lėktuve nėra sumontuotų ausinių su gerviniu arba analogišku mikrofonu kiekvienam įgulos kabinoje pareigas vykdančiam įgulos nariui.

OPS 1.652

Skrydžiai pagal IFR arba skrydžiai naktį. Skrydžių ir navigacijos prietaisai bei atitinkama įranga

Naudotojas nenaudoja lėktuvo dieną pagal skrydžių pagal prietaisus taisykles (IFR) arba naktį pagal vizualiųjų skrydžių taisykles (VFR), jeigu jame nėra sumontuoti skrydžių ir navigacijos prietaisai bei su jais susijusi įranga ir, kai taikytina, šiuose papunkčiuose nustatytomis sąlygomis:

a)

magnetinis kompasas,

b)

tikslus laiko matavimo įtaisas, rodantis valandas, minutes ir sekundes,

c)

Du jautrūs barometriniai aukščiamačiai, kalibruoti pėdomis su poskale, kalibruota hektopaskaliais/milibarais, reguliuojamais pagal barometrinį slėgį, nustatomą skrydžio metu; šiuose aukščiamačiuose turi būti būgniniai arba analogiški skaitikliai.

d)

oro greičio indikacinė sistema su apšildomu Pito vamzdeliu ar kita ją atitinkančia priemone, skirta išvengti gedimo dėl kondensato ar apledėjimo ir turinti Pito apšildymo gedimo įspėjimo sistemą. Pito apšildymo gedimo įspėjimo reikalavimas netaikomas lėktuvams, kurių maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija yra 9 krėslai ar mažiau arba maksimali sertifikuota kilimo masė yra 5 700 kg ar mažiau ir jiems individualus tinkamumo skraidyti pažymėjimas išduotas iki 1998 m. balandžio 1 d.,

e)

vertikalaus greičio indikatorius,

f)

posūkio ir slydimo indikatorius,

g)

aviahorizontas,

h)

stabilizuotas krypties indikatorius,

i)

priemonė, skrydžio įgulos kabinoje rodanti išorinę oro temperatūrą, kalibruotą laipsniais pagal Celsijų, ir

j)

dvi nepriklausomos statinio slėgio sistemos, išskyrus sraigtinius lėktuvus, kurių maksimali sertifikuota kilimo masė yra 5 700 kg ar mažiau, viena statinio slėgio sistema ir leidžiamas vienas atsarginis statinio slėgio šaltinis,

k)

kai reikia dviejų pilotų, antrojo piloto darbo vietoje turi būti šie atskiri prietaisai:

1)

jautrus barometrinis aukščiamatis, kalibruotas pėdomis su poskale, kalibruota hektopaskaliais/milibarais, reguliuojamą pagal barometrinį slėgį, kurį galima nustatyti skrydžio metu ir kuris gali būti vienas iš c papunktyje nurodytų aukščiamačių. Šiuose aukščiamačiuose turi būti būgniniai arba analogiški skaitikliai.

2)

oro greičio indikacinė sistema su apšildomu Pito vamzdeliu ar kita ją atitinkančia priemone, skirta išvengti gedimo dėl kondensato ar apledėjimo ir turinti Pito apšildymo gedimo įspėjimo sistemą. Pito apšildymo gedimo įspėjimo reikalavimas netaikomas lėktuvams, kurių maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija yra 9 krėslai ar mažiau arba maksimali sertifikuota kilimo masė yra 5 700 kg ar mažiau ir jiems individualus tinkamumo skraidyti pažymėjimas išduotas iki 1998 m. balandžio 1 d.,

3)

vertikalaus greičio indikatorius,

4)

posūkio ir slydimo indikatorius,

5)

aviahorizontas, ir

6)

stabilizuotas krypties indikatorius,

l)

lėktuvuose, kurių maksimali sertifikuota kilimo masė viršija 5 700 kg arba maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija yra daugiau nei 9 krėslai, turi būti įrengtas papildomas budinčio režimo aviahorizontas (dirbtinis horizontas), kurį galima naudoti iš abiejų pilotų darbo vietų, ir kuris:

1)

turi nuolatinį elektros maitinimą įprastinių skrydžių metu ir visiškai sugedus įprastai elektros gamybos sistemai, gauna srovę iš šaltinio, nepriklausomo nuo įprastos elektros sistemos,

2)

užtikrina patikimą skrydį mažiausiai 30 minučių po įprastos elektros gamybos sistemos visiško gedimo, atsižvelgiant į kitą avarinio srovės aprūpinimo apkrovimą ir skrydžių procedūras,

3)

veikia nepriklausomai nuo kitų padėties erdvėje indikacinių sistemų,

4)

automatiškai veikia po viso įprastos elektros sistemos gedimo, ir

5)

yra tinkamai apšviestas visų skrydžio etapų metu, išskyrus lėktuvuose,

kurių maksimali sertifikuota kilimo masė yra 5 700 kg arba mažiau ir kurie 1995 m. balandžio 1 d. jau buvo registruoti valstybėje narėje, kuriuose kairiajame prietaisų skydelyje yra sumontuotas budinčiojo režimo aviahorizontas;

m)

laikantis l papunkčio reikalavimų, būtina, kad skrydžio įgulai būtų akivaizdu, kada pagal tą papunktį būtinas budinčiojo režimo aviahorizontas veikia nuo avarinės srovės. Kai budinčiojo režimo aviahorizontas turi autonominį srovės tiekimą, prietaise ar prietaisų skydelyje turi matytis, kada yra naudojamas šis tiekimas,

n)

schemų laikiklis, kurį būtų galima apšviesti naktį, yra įtaisytas padėtyje, kurioje schemos gali būti lengvai skaitomos,

o)

jei budinčiojo režimo padėties erdvėje prietaisų sistema yra sertifikuota pagal CS 25.1303 punkto b papunkčio 4 dalį arba analogiškas nuostatas, posūkio ir slydimo indikatoriai gali būti pakeičiami slydimo indikatoriais,

p)

jeigu reikalingi dveji prietaisai, reikia, kad būtų atskiri displėjai kiekvienam pilotui ir atskiri selektoriai ar kita su jais susijusi įranga, jei reikalaujama ją turėti,

q)

visuose lėktuvuose privalo būti sumontuota įranga, parodanti netinkamą srovės tiekimą reikalingiems skrydžio prietaisams, ir

r)

visuose lėktuvuose su oro suspaudžiamumo apribojimais visų pilotų darbo vietose turi būti Macho skaičiaus indikatoriai,

s)

naudotojas neatlieka skrydžių pagal IFR ar naktinių skrydžių, jeigu lėktuve nėra įtaisytų ausinių su gerviniu arba analogišku mikrofonu kiekvienam įgulos kabinoje pareigas vykdančiam įgulos nariui ir ant kiekvieno reikiamo piloto šturvalo nėra perdavimo mygtuko.

OPS 1.655

Papildoma įranga vieno piloto vykdomiems skrydžiams pagal IFR arba naktį

Naudotojas neatlieka vieno piloto vykdomų skrydžių pagal IFR, jeigu lėktuve nėra sumontuotas autopilotas, turintis bent jau aukščio ir krypties palaikymo režimą.

OPS 1.660

Aukščio įspėjimo sistema

a)

Naudotojas nenaudoja turbosraigtinio lėktuvo, kurio maksimali sertifikuota kilimo masė viršija 5 700 kg arba maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija yra daugiau nei 9 krėslai, arba turboreaktyvinio lėktuvo, jeigu jame nėra sumontuota aukščio įspėjimo sistema, galinti:

1)

įspėti skrydžio įgulą apie priartėjimą prie pasirinkto aukščio, ir

2)

įspėti skrydžio įgulą bent garso signalu, kai nukrypstama virš ar žemiau pasirinkto aukščio,

šskyrus lėktuvus, kurių maksimali sertifikuota kilimo masė yra 5 700 kg arba mažesnė, o maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija yra daugiau nei 9 krėslai, ir kuriems pirmas individualus tinkamumo skraidyti pažymėjimas buvo išduotas iki 1972 m. balandžio 1 d., o 1995 m. balandžio 1 d. jis jau buvo registruotas valstybėje narėje.

OPS 1.665

Žemės artumo įspėjimo sistema ir vietovės reljefo įspėjimo sistema

a)

Naudotojas nenaudoja lėktuvo su turbininiu varikliu, kurio maksimali sertifikuota kilimo masė viršija 5 700 kg arba maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija yra daugiau nei 9 krėslai, jeigu jame nėra sumontuota žemės artumo įspėjimo sistema, turinti išankstinę įspėjimo funkciją apie pavojų keliantį vietovės reljefą (vietovės reljefo įspėjimo sistema — TAWS),

b)

Žemės artumo įspėjimo sistema privalo automatiškai garsiniais signalais, kuriuos gali papildyti vaizdiniai signalai, laiku ir aiškiai įspėti skrydžio įgulą apie smukos spartą, žemės artėjimą, aukščio praradimą po kilimo ar vykdant tūpimo nutraukimą, netikslią tūpimo konfigūraciją ir nukrypimą žemyn nuo tūptinės,

c)

vietovės reljefo įspėjimo sistema privalo automatiškai garsiniais ir vaizdiniais signalais bei vietovės reljefo displėjuje laiku įspėti skrydžio įgulą apie vietovę, kad būtų galima išvengti suartėjimo su žeme valdomojo skrydžio, taip pat pateikti išankstinę informaciją bei saugaus skrydžio aukštį.

OPS 1.668

Susidūrimo ore vengimo sistema

Naudotojas nenaudoja lėktuvo su turbininiu varikliu, kurio maksimali sertifikuota kilimo masė yra didesnė nei 5 700 kg arba maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija yra daugiau nei 19 krėslų, jeigu jame nėra sumontuota bent jau ACAS II veikimo lygio susidūrimo ore vengimo sistema.

OPS 1.670

Lėktuvo meteorologinio radiolokatoriaus įranga

a)

Naudotojas nenaudoja:

1)

hermetiško lėktuvo, arba

2)

nehermetiško lėktuvo, kurio maksimali sertifikuota kilimo masė yra didesnė nei 5 700 kg, arba

3)

nehermetiško lėktuvo, kurio maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija yra daugiau nei 9 krėslai, jeigu jame nėra sumontuotas lėktuvo meteorologinis radiolokatorius, kai toks lėktuvas skraido naktį ar meteorologinėmis sąlygomis pagal prietaisus tose vietovėse, kai maršrute yra tikėtinos perkūnijos ar kitos galimos pavojingos oro sąlygos, kurias galima nustatyti lėktuvo radiolokatoriumi.

b)

Sraigtiniuose hermetiškuose lėktuvuose, kurių maksimali sertifikuota kilimo masė neviršija 5 700 kg, o maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija yra iki 9 krėslų, lėktuvo meteorologinį radiolokatorių, gavus įgaliotosios institucijos leidimą, galima pakeisti kita įranga, galinčia nustatyti perkūnijas ar kitas galimas pavojingas oro sąlygas, kurias galima nustatyti lėktuvo radiolokatoriumi.

OPS 1.675

Įranga skrydžiams apledėjimo sąlygomis

a)

Naudotojas nenaudoja lėktuvo tikėtinomis ar faktinėmis apledėjimo sąlygomis, jeigu jis nėra sertifikuotas ir jame nėra sumontuotos įrangos skristi apledėjimo sąlygomis.

b)

Naudotojas nenaudoja lėktuvo tikėtinomis ar faktinėmis apledėjimo sąlygomis naktį, jeigu jame nėra sumontuotos įrangos ledodarai apšviesti ar nustatyti. Visas naudojamas apšvietimas turi būti tokio tipo, kad nespindėtų ar nesukeltų atspindžio, trukdančio skrydžio įgulai atlikti savo pareigas.

OPS 1.680

Įranga kosminei radiacijai nustatyti

Naudotojas užtikrina, kad lėktuvuose, skirtuose skraidyti virš 15 000 m (49 000 pėdų), būtų įranga, nuolat matuojanti ir rodanti visos gaunamos kosminės radiacijos dozės dydį (t.y. galaktinės ir saulės kilmės neutronų radiacijos ir jonizacijos bendrą dydį) ir bendrą kiekviename skrydyje gaunamos dozės dydį.

OPS 1.685

Skrydžio įgulos vidaus ryšio sistema

Naudotojas nenaudoja lėktuvo, kuriame reikalinga didesnė negu vieno asmens skrydžio įgula, jeigu jame nėra įrengta skrydžio įgulos vidaus ryšio sistema su ausinėmis ir rankoje nelaikomo tipo mikrofonais, kurie yra skirti naudoti visiems skrydžio įgulos nariams.

OPS 1.690

Įgulos narių vidaus ryšio sistema

a)

Naudotojas nenaudoja lėktuvo, kurio maksimali sertifikuota kilimo masė yra didesnė nei 15 000 kg arba maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija yra daugiau nei 19 krėslų, jeigu jame nėra sumontuota įgulos narių vidaus ryšio sistema, išskyrus lėktuvus, kuriems pirmas individualus tinkamumo skraidyti pažymėjimas buvo išduotas iki 1965 m. balandžio 1 d. ir kurie 1995 m. balandžio 1 d. jau buvo įregistruoti valstybėje narėje.

b)

Šiame punkte nurodyta įgulos narių vidaus ryšio sistema turi:

1)

veikti nepriklausomai nuo kreipimosi į keleivius sistemos, išskyrus ragelius, ausines, mikrofonus, selektorių jungiklius ir signalizuojančius įrenginius,

2)

užtikrinti abipusį ryšį tarp skrydžio įgulos kabinos ir:

i)

visų keleivių salonų,

ii)

visų virtuvių, esančių ne keleivių denio lygyje, ir

iii)

visų nuošaliai esančių įgulos patalpų, kurios yra ne keleivių denyje ir į jas nelengva patekti iš keleivių salono,

3)

būti lengvai pasiekiama naudoti iš visų reikiamų skrydžio įgulos darbo vietų skrydžio įgulos kabinoje,

4)

būti lengvai pasiekiama naudoti reikiamose keleivių salono įgulos narių darbo vietose prie visų atskirų ar suporintų grindų lygio avarinių išėjimų,

5)

turėti garso ar vaizdo signalų įspėjimo sistemą, skirtą naudotis skrydžio įgulos nariams keleivių salono įgulai įspėti ir naudotis keleivių salono įgulos nariams skrydžio įgulai įspėti,

6)

turėti priemonę, leidžiančią gavėjui nustatyti, ar tai įprastas ar avarinis signalas, ir

7)

užtikrinti abipusio ryšio galimybę žemėje tarp antžeminio personalo ir bent dviejų skrydžio įgulos narių.

OPS 1.695

Kreipimosi į keleivius sistema

a)

Naudotojas nenaudoja lėktuvo, kurio maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija yra didesnė nei 19 krėslų, jeigu jame nėra sumontuota kreipimosi į keleivius sistema.

b)

Šiame punkte nurodyta kreipimosi į keleivius sistema turi:

1)

veikti nepriklausomai nuo vidaus ryšio sistemų, išskyrus ragelius, ausines, mikrofonus, selektorių jungiklius ir signalizuojančius įrenginius,

2)

būti lengvai pasiekiama skubiam naudojimui iš visų reikiamų skrydžio įgulos narių darbo vietų,

3)

prie visų reikiamų grindų lygio keleivių avarinių išėjimų, kur greta yra keleivių salono įgulos krėslas, turi būti mikrofonas, kuris būtų lengvai pasiekiamas sėdinčiam keleivių salono įgulos nariui, išskyrus tai, kad vieną mikrofoną galima naudoti daugiau nei vienam išėjimui, jei išėjimų nuotolis yra toks, kad galima be pagalbos palaikyti ryšį žodžiu tarp sėdinčių keleivių salono įgulos narių,

4)

būti tokia, kad ja per 10 sekundžių galėtų pasinaudoti keleivių salono įgulos nariai iš visų darbo vietų esančių ten, iš kur galima ja naudotis,

5)

būti girdima ir suprantama visuose keleivių krėsluose, tualetuose, keleivių salono įgulos narių krėsluose ir darbo vietose.

OPS 1.700

Kabinos pokalbių įrašai. 1 dalis

a)

Naudotojas nenaudoja lėktuvo, kuriam pirmas individualus tinkamumo skraidyti pažymėjimas išduotas 1998 m. balandžio 1 d. ar vėliau, jeigu šis lėktuvas:

1)

yra kelių turbininių variklių, o jo maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija didesnė nei 9 krėslai, arba

2)

jo maksimali sertifikuota kilimo masė viršija 5 700 kg,

jeigu jame nėra sumontuoto kabinos pokalbių savirašio, kuris pagal laiko skalę, įrašo:

i)

pranešimus balsu, perduodamus ar gaunamus radiju įgulos kabinoje,

ii)

įgulos kabinos garsinę aplinką, taip pat, be pertrūkių garso signalus, gautus iš visų naudojamų gervinių ir kaukinių mikrofonų,

iii)

skrydžio įgulos narių pranešimus balsu įgulos kabinoje, naudojant lėktuvo vidaus ryšio sistemą,

iv)

pokalbių ar garso signalus, identifikuojančius navigacijos ar artėjimo tūpti priemones, įmontuotas ausinėse ar garsiakalbyje, ir

v)

skrydžio įgulos narių pranešimus balsu įgulos kabinoje, naudojant kreipimosi į keleivius sistemą, jei ši sumontuota.

b)

Kabinos pokalbių savirašis turi išsaugoti informaciją, įrašytą mažiausiai per paskutines 2 jo naudojimo valandas, išskyrus lėktuvus, kurių maksimali sertifikuota kilimo masė yra 5 700 kg arba mažesnė, kuriems šis laikotarpis gali būti sumažintas iki 30 minučių.

c)

Kabinos pokalbių savirašis privalo pradėti daryti įrašus automatiškai prieš lėktuvui pradedant riedėti sava galia ir tęsti įrašą iki skrydžio pabaigos, kol lėktuvas nebegalės judėti sava galia. Be to, priklausomai nuo elektros srovės tiekimo, kabinos pokalbių savirašis turi pradėti įrašus kaip galima ankščiau — nuo kabinos patikrinimo, prieš paleidžiant variklį skrydžio pradžioje, ir trukti iki kabinos patikrinimo išjungus variklį po skrydžio.

d)

Kabinos pokalbių savirašyje privalo būti įmontuotas prietaisas, padedantis nustatyti to savirašio vietą vandenyje.

OPS 1.705

Kabinos pokalbių savirašiai. 2 dalis

a)

Naudotojas nenaudoja kelių turbininių variklių lėktuvų, kuriems pirmas individualus tinkamumo skraidyti pažymėjimas išduotas nuo 1990 m. sausio 1 d. iki 1998 m. kovo 31 d. imtinai, ir kurių maksimali sertifikuota kilimo masė yra 5 700 kg arba mažiau bei maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija yra daugiau nei 9 krėslai, jeigu juose nėra sumontuoto kabinos pokalbių savirašio, įrašančio:

1)

pranešimus balsu, perduodamus ar gaunamus radiju įgulos kabinoje,

2)

įgulos kabinos garsinę aplinką, taip pat, kur naudojama, be pertrūkių garso signalus, gautus iš visų naudojamų gervinių ir kaukinių mikrofonų,

3)

skrydžio įgulos narių pranešimus balsu įgulos kabinoje, naudojant lėktuvo vidaus ryšio sistemą,

4)

pokalbių ar garso signalus, identifikuojančius navigacijos ar artėjimo tūpti priemones, įmontuotas ausinėse ar garsiakalbyje, ir

5)

skrydžio įgulos narių pranešimus balsu įgulos kabinoje, naudojant kreipimosi į keleivius sistemą, jei ši sumontuota.

b)

Kabinos pokalbių savirašis turi išsaugoti informaciją, įrašytą mažiausiai per paskutines 30 jo naudojimo minučių.

c)

Kabinos pokalbių savirašis privalo pradėti daryti įrašus prieš lėktuvui pradedant riedėti sava galia ir tęsti įrašą iki skrydžio pabaigos, kol lėktuvas nebegalės judėti sava galia. Be to priklausomai nuo elektros srovės tiekimo, kabinos pokalbių savirašis privalo pradėti įrašus kuo anksčiau — nuo kabinos patikrinimo prieš skrydį ir trukti iki kabinos patikrinimo išjungus variklį po skrydžio.

d)

Kabinos pokalbių savirašyje privalo būti įmontuotas prietaisas, padedantis nustatyti to savirašio vietą vandenyje.

OPS 1.710

Kabinos pokalbių savirašiai. 3 dalis

a)

Naudotojas nenaudoja lėktuvo, kurio maksimali sertifikuota kilimo masė yra didesnė nei 5 700 kg, ir kuriam pirmas individualus tinkamumo skraidyti pažymėjimas išduotas iki 1998 m. balandžio 1 d., jeigu jame nėra sumontuoto kabinos pokalbių savirašio, kuris įrašo:

1)

pranešimus balsu, perduodamus ar gaunamus radiju įgulos kabinoje,

2)

įgulos kabinos garsinę aplinką,

3)

skrydžio įgulos narių pranešimus balsu įgulos kabinoje, naudojant lėktuvo vidaus ryšio sistemą,

4)

pokalbių ar garso signalus, identifikuojančius navigacijos ar artėjimo tūpti priemones, įmontuotas ausinėse ar garsiakalbyje, ir

5)

skrydžio įgulos narių pranešimus balsu įgulos kabinoje, naudojant kreipimosi į keleivius sistemą, jei ši sumontuota.

b)

Kabinos pokalbių savirašis turi išsaugoti informaciją, įrašytą mažiausiai per paskutines 30 jo naudojimo minučių.

c)

Kabinos pokalbių savirašis privalo pradėti daryti įrašus prieš lėktuvui pradedant riedėti sava galia ir tęsti įrašą iki skrydžio pabaigos, kol lėktuvas nebegalės judėti sava galia.

d)

Kabinos pokalbių savirašyje privalo būti įmontuotas prietaisas, padedantis nustatyti to savirašio vietą vandenyje.

OPS 1.715

Skrydžio duomenų savirašiai. 1 dalis

(Žr. OPS 1.715 punkto 1 priedėlį)

a)

Naudotojas nenaudoja lėktuvo, kuriam pirmas individualus tinkamumo skraidyti pažymėjimas išduotas 1998 m. balandžio 1 d. ar vėliau, jeigu šis lėktuvas:

1)

yra kelių turbininių variklių, o jo maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija yra daugiau nei 9 krėslai, arba

2)

jo maksimali sertifikuota kilimo masė viršija 5 700 kg,

jeigu jame nėra sumontuotas skrydžio duomenų savirašis, kuris duomenis įrašo ir saugo skaitmeniniu būdu, ir jeigu negalima nedelsiant paimti šių duomenų iš saugojimo priemonės.

b)

Skrydžio duomenų savirašis turi išsaugoti duomenis, įrašytus mažiausiai per paskutines 25 jo naudojimo valandas, išskyrus lėktuvus, kurių maksimali sertifikuota kilimo masė yra 5 700 kg ar mažesnė, kuriems šis laikotarpis gali būti sumažintas iki 10 valandų.

c)

Skrydžio duomenų savirašis pagal laiko skalę privalo įrašyti:

1)

OPS 1.715 punkto 1 priedėlio A1 arba A2 lentelėse nurodytus parametrus, kai taikoma,

2)

lėktuvuose, kurių maksimali sertifikuota kilimo masė yra didesnė nei 27 000 kg, papildomus parametrus, nurodytus OPS 1.715 punkto 1 priedėlio B lentelėje,

3)

šio punkto a papunktyje nurodytuose lėktuvuose skrydžio duomenų savirašis privalo įrašyti visus svarbius parametrus, susijusius su lėktuvo neįprastomis ar unikaliomis konstrukcijos ar skrydžio charakteristikomis, kaip nustatyta įgaliotosios institucijos sertifikuojant atitinkamą arba papildomą tipą, ir

4)

lėktuvuose su įrengta elektronine indikacijų sistema — parametrus, pateiktus OPS 1.715 punkto 1 priedėlio C lentelėje, išskyrus lėktuvus, kuriems pirmas individualus tinkamumo skraidyti pažymėjimas išduotas iki 2002 m. rugpjūčio 20 d., kuriuose tų parametrų:

i)

kurių sistemoje nėra daviklio, arba

ii)

dėl kurių lėktuvo duomenų kaupimo sistemą reikia modifikuoti, arba

iii)

su kuriais susiję signalai yra nesuderinami su įrašymo sistema nereikia įrašinėti, jeigu įgaliotajai institucijai tai priimtina.

d)

Duomenys turi būti gaunami iš lėktuvo šaltinių, kuriais naudojantis galima atlikti tikslią koreliaciją su skrydžio įgulai rodoma informacija,

e)

Skrydžio duomenų savirašis turi pradėti daryti duomenų įrašus automatiškai prieš lėktuvui pradedant riedėti savo galia ir baigti automatiškai po to, kai lėktuvas nebegali judėti sava galia.

f)

Skrydžio duomenų savirašyje privalo būti įmontuotas prietaisas, padedantis nustatyti to savirašio vietą vandenyje.

g)

Lėktuvuose, kuriems pirmas individualus tinkamumo skraidyti pažymėjimas išduotas 1998 m. balandžio 1 d. ar vėliau, bet ne vėliau nei 2001 m. balandžio 1 d., gali būti netaikomi OPS 1.715 punkto c papunkčio reikalavimai, jeigu tai patvirtinta įgaliotosios institucijos, su sąlyga, kad:

1)

OPS 1.715 punkto c papunkčio reikalavimų negalima įgyvendinti smarkiai nemodifikavus lėktuvo sistemų ir įrangos, išskyrus skrydžio duomenų savirašio sistemą, ir

2)

lėktuvas atitinka OPS 1.715 punkto c papunkčio reikalavimus, išskyrus OPS 1.720 punkto 1 priedėlio A lentelėje nurodytą 15b parametrą, kurį nebūtina įrašyti.

OPS 1.720

Skrydžio duomenų savirašiai. 2 dalis

(Žr. OPS 1.720 punkto 1 priedėlį)

a)

Naudotojas nenaudoja lėktuvo, kuriam pirmas individualus tinkamumo skraidyti pažymėjimas išduotas nuo 1990 m. birželio 1 d. iki 1998 m. kovo 31 d. imtinai, ir kurio maksimali sertifikuota kilimo masė yra didesnė nei 5 700 kg, jeigu jame nėra sumontuotas skrydžio duomenų savirašis, kuris duomenis įrašo ir saugo skaitmeniniu būdu, ir jeigu šių duomenų negalima nedelsiant paimti iš saugojimo priemonės.

b)

Skrydžio duomenų savirašis turi išsaugoti informaciją, įrašytą mažiausiai per paskutines 25 jo naudojimo valandas.

c)

Skrydžio duomenų savirašis pagal laiko skalę privalo įrašyti:

1)

OPS 1.725 punkto 1 priedėlio A lentelėje nustatytus parametrus, ir

2)

lėktuvuose, kurių maksimali sertifikuota kilimo masė yra didesnė nei 27 000 kg, papildomus parametrus, nustatytus OPS 1.720 punkto 1 priedėlio B lentelėje.

d)

Lėktuvuose, kurių maksimali sertifikuota kilimo masė yra 27 000 kg arba mažiau, jeigu tai priimtina įgaliotajai institucijai, OPS 1.720 punkto 1 priedėlio A lentelėje nustatytų 14 ir 15b parametrų nebūtina įrašyti bet kuriuo iš šių atvejų:

1)

nėra duomenų daviklio,

2)

nėra pakankama skrydžio duomenų savirašio talpa,

3)

būtini įrangos, teikiančios duomenis, pakeitimai.

e)

Tuose lėktuvuose, kurių maksimali sertifikuota kilimo masė viršija 27 000 kg, jeigu tai priimtina įgaliotajai institucijai, nereikia įrašyti OPS 1.720 punkto 1 priedėlio A lentelėje nustatyto 15b ir B lentelėje nustatytų 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30 bei 31 parametrų bet kuriuo iš šių atvejų:

1)

nėra duomenų daviklio,

2)

nėra pakankama skrydžio duomenų savirašio talpa,

3)

būtini įrangos, teikiančios duomenis, pakeitimai,

4)

navigacijos duomenų (NAV dažnių parinkimo, DME nuotolių, platumos, ilgumos, greičio žemės atžvilgiu ir nuonašos) signalų nėra skaitmenine forma,

f)

kurie gali būti gaunami apskaičiuojant kitus įrašomus parametrus, įrašyti nebūtina, jeigu tai priimtina įgaliotajai institucijai,

g)

Duomenys turi būti gaunami iš lėktuvo šaltinių, kuriais naudojantis galima atlikti tikslią koreliaciją su skrydžio įgulai rodoma informacija,

h)

Skrydžio duomenų savirašis turi pradėti daryti duomenų įrašus prieš lėktuvui pradedant riedėti savo galia ir baigti po to, kai lėktuvas nebegali judėti sava galia,

i)

Skrydžio duomenų savirašyje privalo būti įmontuotas prietaisas, padedantis nustatyti to savirašio vietą vandenyje.

OPS 1.725

Skrydžio duomenų savirašiai. 3 dalis

(Žr. OPS 1.725 punkto 1 priedėlį)

a)

Naudotojas nenaudoja lėktuvo su turbininiu varikliu, kuriam pirmas individualus tinkamumo skraidyti pažymėjimas išduotas iki 1990 m. birželio 1 d., o jo maksimali sertifikuota kilimo masė yra didesnė nei 5 700 kg, jeigu jame nėra sumontuotas skrydžio duomenų savirašis, kuris duomenis įrašo ir saugo skaitmeniniu būdu, ir jeigu šių duomenų negalima nedelsiant paimti iš saugojimo priemonės.

b)

Skrydžio duomenų savirašis turi išsaugoti informaciją, įrašytą mažiausiai per paskutines 25 jo naudojimo valandas.

c)

Skrydžio duomenų savirašis pagal laiko skalę privalo įrašyti:

1)

OPS 1.725 punkto 1 priedėlio A lentelėje nustatytus parametrus,

2)

lėktuvuose, kurių maksimali sertifikuota kilimo masė viršija 27 000 kg ir kurių tipas pirmą kartą buvo sertifikuotas po 1969 m. rugsėjo 30 d. — OPS 1.725 punkto 1 priedėlio B lentelėje nustatytus papildomus 6-15b parametrus. OPS 1.725 punkto 1 priedėlio B lentelėje nustatytų 13, 14 ir 15b parametrų nereikia įrašyti, jeigu įgaliotajai institucijai tai priimtina, bet kuriuo iš šių atvejų:

i)

nėra duomenų daviklio,

ii)

nėra pakankama skrydžio duomenų savirašio talpa,

iii)

reikalingi įrangos, teikiančios duomenis, pakeitimai; ir

3)

kai skrydžio duomenų savirašio talpa pakankama, yra duomenų davikliai ir nereikalingi įrangos, teikiančios duomenis, pakeitimai:

i)

lėktuvuose, kuriems pirmas individualus tinkamumo skraidyti pažymėjimas buvo išduotas 1989 m. sausio 1 d. ar vėliau, o jų maksimali sertifikuota kilimo masė viršija 5 700 kg, bet yra ne didesnė nei 27 000 kg — OPS 1.725 punkto 1 priedėlio B lentelėje nustatytus 6-15b parametrus,

ii)

lėktuvuose, kuriems pirmas individualus tinkamumo skraidyti pažymėjimas išduotas 1987 m. sausio 1 d. ar vėliau, o jų maksimali sertifikuota kilimo masė viršija 27 000 kg — likusiuosius parametrus, nustatytus OPS 1.725 punkto 1 priedėlio B lentelėje.

d)

Atskirų parametrų, kurie gali būti gaunami apskaičiuojant kitus įrašomus parametrus, įrašyti nebūtina, jeigu tai priimtina įgaliotajai institucijai.

e)

Duomenys turi būti gaunami iš orlaivio šaltinių, kuriais naudojantis galima atlikti tikslią koreliaciją su skrydžio įgulai rodoma informacija.

f)

Skrydžio duomenų savirašis turi pradėti daryti duomenų įrašus prieš lėktuvui pradedant riedėti savo galia ir baigti po to, kai lėktuvas nebegali judėti sava galia.

g)

Skrydžio duomenų savirašyje privalo būti įmontuotas prietaisas, padedantis nustatyti to savirašio vietą vandenyje.

OPS 1.727

Kombinuotasis savirašis

a)

Kabinos pokalbių savirašio ir skrydžio duomenų savirašio reikalavimų atitiktis gali būti užtikrinta:

1)

vienu kombinuotuoju savirašiu, jeigu lėktuve turi būti tik kabinos pokalbių savirašio arba skrydžio duomenų savirašio įranga; arba

2)

vienu kombinuotuoju savirašiu, jeigu lėktuve, kurio maksimali sertifikuota kilimo masė yra 5 700 kg arba mažesnė, turi būti kabinos pokalbių savirašio ir skrydžio duomenų savirašio įranga; arba

3)

dviem kombinuotaisiais savirašiais, jeigu lėktuve, kurio maksimali sertifikuota kilimo masė yra didesnė nei 5 700 kg, turi būti kabinos pokalbių savirašio ir skrydžio duomenų savirašio įranga.

b)

Kombinuotasis savirašis yra skrydžio savirašis, kuris registruoja:

1)

visus balso pranešimus ir garsus pagal atitinkamą kabinos pokalbių savirašiui keliamų reikalavimų punktą; ir

2)

visus parametrus pagal atitinkamą skrydžio duomenų savirašiui keliamų reikalavimų punktą ir pagal minėtus punktus reikalaujamas specifikacijas.

OPS 1.730

Krėslai, saugos diržai, saugos diržų kompleksai ir vaikų tvirtinimo įtaisai

a)

Naudotojas lėktuvą gali naudoti tik tada, jeigu jame yra ši įranga:

1)

krėslas arba miegamoji vieta asmeniui, sulaukusiam dvejų metų amžiaus;

2)

saugos diržas su įstrižu diržu per pečius arba be jo, arba saugos diržų kompleksas prie kiekvieno keleivio krėslo kiekvienam asmeniui, sulaukusiam dvejų metų amžiaus;

3)

papildomas kilpinis diržas ar kitas tvirtinimo įtaisas kiekvienam kūdikiui;

4)

išskyrus atvejus, numatytus b papunktyje, saugos diržas su pririšamuoju diržu prie kiekvieno skrydžio įgulos krėslo ir kiekvieno krėslo šalia piloto krėslo, turintis įtaisą, automatiškai prilaikantį sėdinčiojo juosmenį staigaus stabdymo metu;

5)

išskyrus atvejus, numatytus b papunktyje, saugos diržas su pririšamuoju diržu prie kiekvieno keleivių salono įgulos krėslo ir stebėtojo krėslo. Tačiau šis reikalavimas nedraudžia papildomai vežamiems salono įgulos nariams naudoti keleivių vietas; ir

6)

krėslai keleivių salono įgulos nariams, esantys šalia grindų lygio avarinių angų, išskyrus tuos atvejus, kai keleivių avarinė evakuacija pagerėtų, jei salono įgulos nariai sėdėtų kitur. Tokie krėslai turi būti pasukti į priekį ar atgal per 15° nuo lėktuvo išilginės ašies.

b)

Visi saugos diržai su pririšamuoju diržu privalo turėti vieną atsegimą.

c)

Lėktuvuose, kurių maksimali sertifikuota kilimo masė neviršija 5 700 kg, arba lėktuvuose, kurių maksimali sertifikuota kilimo masė neviršija 2 730 kg, vietoj saugos diržų su pririšamuoju diržu, jei jų naudojimas būtų nepraktiškas, galima atitinkamai naudoti saugos diržus su įstrižu diržu ir saugos diržus.

OPS 1.731

Ženklai „prisisekite saugos diržus“ ir „rūkyti draudžiama“

Naudotojas negali naudoti lėktuvo, kuriame iš įgulos kabinos nėra matomos visos keleivių vietos, jeigu jame nėra įrangos, visiems keleiviams ir salono įgulai parodančios, kada reikia prisisegti saugos diržus ir kada draudžiama rūkyti.

OPS 1.735

Vidinės durys ir užuolaidos

Naudotojas gali naudoti lėktuvą tik tada, jeigu jame yra sumontuota ši įranga:

a)

lėktuvuose, kurių maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija viršija 19 — durys tarp keleivių salono ir įgulos kabinos su užrašu „Tik įgulai“ bei užraktu, neleidžiančiu jų atidaryti be skrydžio įgulos nario leidimo;

b)

kiekvienų durų, skiriančių keleivių saloną nuo kitų skyrių, kuriuose yra avariniai išėjimai, atidarymo įranga. Atidarymo įranga turi būti lengvai pasiekiama;

c)

tuo atveju, jei, norint pasiekti reikiamą avarinį išėjimą iš keleivio krėslo, būtina eiti pro duris ar užuolaidą, skiriančią keleivių saloną nuo kitų skyrių, durys ar užuolaida privalo turėti įtaisą, užfiksuojantį jas atidarytoje padėtyje;

d)

užrašas ant kiekvienų vidinių durų ar šalia užuolaidų, pro kurias patenkama prie keleivių avarinio išėjimo, nurodantis, kad jos privalo būti atidarytos ir užfiksuotos kilimo ir tūpimo metu; ir

e)

priemonė, kuria įgulos nariai gali atrakinti duris, prie kurių keleiviai paprastai gali patekti ir jas užtrenkti.

OPS 1.745

Pirmosios pagalbos vaistinėlės

a)

Naudotojas gali naudoti lėktuvą tik tada, jeigu jame yra toliau nurodytas skaičius parengtu naudoti pirmosios pagalbos vaistinėlių:

Keleivių krėslų skaičius

Būtinas pirmosios pagalbos vaistinėlių skaičius

nuo 0 iki 99

1

nuo 100 iki 199

2

nuo 200 iki 299

3

300 ir daugiau

4

b)

Naudotojas užtikrina, kad pirmosios pagalbos vaistinėlės būtų:

1)

periodiškai tikrinamos, siekiant patvirtinti, kad jų turinys atitiktų jų paskirtį; ir

2)

reguliariai atnaujinamos pagal etiketėse pateikiamas instrukcijas arba susidarius tam tikroms aplinkybėms.

OPS 1.755

Skubios pagalbos medicininė vaistinėlė

a)

Jei nors vienas planuojamo maršruto taškas yra toliau negu 60 minučių skrydžio laiko (įprastu kreiseriniu greičiu) nuo aerodromo, kuriame galima tikėtis kvalifikuotos medicininės pagalbos, naudotojas gali naudoti lėktuvą, kurio maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija viršija 30, tik tada, jeigu jame yra skubios pagalbos medicininė vaistinėlė.

b)

Įgulos vadas užtikrina, kad vaistus skirtų tik kvalifikuoti gydytojai, slaugės arba panašią kvalifikaciją turintis personalas.

c)

Vežimo sąlygos

1)

Skubios pagalbos medicininė vaistinėlė turi būti atspari dulkėms bei drėgmei ir turi būti vežama saugiai, jei įmanoma — įgulos kabinoje; ir

2)

naudotojas turi užtikrinti, kad skubios pagalbos medicininės vaistinėlės būtų:

i)

periodiškai tikrinamos, siekiant patvirtinti, kad jų turinys atitiktų jų paskirtį; ir

ii)

reguliariai atnaujinamos pagal etiketėse pateikiamas instrukcijas arba susidarius tam tikroms aplinkybėms.

OPS 1.760

Deguonis pirmajai pagalbai

a)

Naudotojas nenaudoja hermetiško lėktuvo didesniame nei 25 000 pėdų aukštyje, kai reikia vežti keleivių salono įgulos narius, jeigu lėktuve nėra gryno deguonio tiekimo įrangos keleiviams, kuriems dėl fiziologinių priežasčių gali jo prireikti išsihermetinus keleivių salonui. Deguonies kiekis apskaičiuojamas taikant vidutinį, ne mažiau kaip 3 litrų sauso, standartinės temperatūros ir slėgio (STPD) deguonies tekėjimo greitį per minutę vienam asmeniui, ir jo turi pakakti visam skrydžiui išsihermetinus salonui didesniuose nei 8 000 pėdų barometriniuose aukščiuose ne mažiau kaip 2 % vežamų keleivių, bet jokiu būdu ne mažiau nei vienam asmeniui. Deguonies padavimo įtaisų turi pakakti, bet jų niekada negali būti mažiau nei du, ir keleivių salono įgulai turi būti užtikrinta galimybė jį naudoti.

b)

Deguonies, skirto pirmajai pagalbai, kiekis, kurio reikia konkrečiam skrydžiui, nustatomas pagal salono barometrinius aukščius ir skrydžio trukmę, laikantis kiekvienam skrydžiui ir maršrutui nustatytos skrydžio tvarkos.

c)

Esama deguonies įranga turi būti pajėgi užtikrinti ne mažiau kaip 4 litrų per minutę STPD srovės tekėjimą visiems asmenims, kuriems tiekiamas deguonis. Gali būti sumontuota įranga tekėjimui sumažinti iki ne mažiau nei 2 litrų per minutę STPD bet kuriame aukštyje.

OPS 1.770

Papildomas deguonis: hermetiški lėktuvai

(Žr. OPS 1.770 punkto 1 priedėlį)

a)

Bendrosios nuostatos

1)

Naudotojas nenaudoja hermetiško lėktuvo didesniame nei 10 000 pėdų barometriniame aukštyje, jeigu jame nėra papildomo deguonies tiekimo įrangos, pajėgios išlaikyti ir paduoti deguonį, kaip numatyta šiame punkte.

2)

Reikiamas papildomo deguonies kiekis nustatomas pagal salono barometrinį aukštį, skrydžio trukmę ir darant prielaidą, kad salono hermetiškumo gedimas įvyks deguonies poreikio požiūriu kritiškiausiame barometriniame aukštyje ar skrydžio taške ir po gedimo lėktuvas pagal lėktuvo pilotavimo taisyklėse nurodytas avarines procedūras žemės iki saugaus aukščio skrendamame maršrute, kuriame tęstų saugų skrydį ir sėkmingai tūptų.

3)

Išsihermetinus keleivių salonui, salono barometrinis aukštis laikomas tokiu pačiu, kaip ir lėktuvo barometrinis aukštis, išskyrus atvejus, kai įgaliotajai institucijai įrodoma, kad dėl jokio galimo keleivių salono ar slėgio sistemos gedimo keleivių salono barometrinis aukštis nebus lygus lėktuvo barometriniam aukščiui. Tokiomis aplinkybėmis parodytas maksimalus keleivių salono barometrinis aukštis gali būti naudojamas kaip pagrindas deguonies atsargoms apskaičiuoti.

b)

Deguonies įrangos ir tiekimo reikalavimai

1)

Skrydžio įgulos nariai

i)

Kiekvienam įgulos kabinoje pareigas atliekančiam įgulos nariui papildomas deguonis tiekiamas pagal 1 priedėlį. Jei visiems įgulos kabinos krėslus užimantiems asmenims deguonis tiekiamas iš skrydžio įgulai skirto deguonies šaltinio, deguonies tiekimo tikslais laikoma, kad minėti asmenys yra įgulos kabinoje pareigas atliekantys skrydžio įgulos nariai. Įgulos kabinos krėslus užimantys asmenys, kuriems deguonis iš skrydžio įgulai skirto deguonies šaltinio netiekiamas, deguonies tiekimo tikslais laikomi keleiviais.

ii)

Skrydžio įgulos nariai, kuriems b papunkčio 1 dalies i pastraipos nuostatos netaikomos, deguonies tiekimo tikslais laikomi keleiviais.

iii)

Deguonies kaukės turi būti padėtos taip, kad skrydžio įgulos nariai jas galėtų lengvai pasiekti iš savo darbo vietos.

iv)

Deguonies kaukės, kurios skirtos hermetiškų lėktuvų, skraidančių didesniame nei 25 000 pėdų aukštyje, skrydžio įgulos nariams, turi būti greitai uždedamų kaukių tipo.

2)

Keleivių salono įgulos nariai, papildomi įgulos nariai ir keleiviai

i)

Keleivių salono įgulos nariams ir keleiviams papildomas deguonis tiekiamas pagal 1 priedėlį, išskyrus atvejus, kai taikoma toliau nurodyta v pastraipa. Keleivių salono įgulos nariai, vežami papildomai prie minimalaus reikiamo keleivių salono įgulos narių skaičiaus, ir papildomi įgulos nariai deguonies tiekimo tikslais laikomi keleiviais.

ii)

Lėktuvuose, skirtuose skraidyti didesniame nei 25 000 pėdų barometriniame aukštyje, turi būti pakankamai atsarginių išėjimo angų ir kaukių, ir (arba) pakankamai nešiojamųjų deguonies įtaisų su kaukėmis, skirtų naudoti visiems keleivių salono įgulos nariams. Atsarginės išėjimo angos ir (arba) nešiojamieji deguonies įtaisai turi būti tolygiai išdėstyti po visą saloną, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas keleivių salono įgulos narys, kuriam to reikia, tuo metu, kai išsihermetina keleivių salonas, galėtų lengvai pasiekti deguonies šaltinį.

iii)

Lėktuvuose, skirtuose skraidyti didesniame nei 25 000 pėdų barometriniame aukštyje, turi būti įrengtas deguonies padavimo įtaisas, sujungtas su deguonies tiekimo terminalais, kuriuos visi skrendantys asmenys, nesvarbu, kur jie sėdėtų, galėtų lengvai pasiekti. Bendras deguonies padavimo įtaisų ir išėjimo angų skaičius ne mažiau kaip 10 % viršija krėslų skaičių. Papildomi įtaisai turi būti tolygiai paskirstyti keleivių salone.

iv)

Lėktuvuose, skirtuose skraidyti didesniame nei 25 000 pėdų barometriniame aukštyje, arba lėktuvuose, kurie skrisdami 25 000 pėdų aukštyje ar žemiau negali per 4 minutes saugiai žemėti iki 13 000 pėdų, o jų individualus tinkamumo skraidyti pažymėjimas pirmą kartą buvo išduotas 1998 m. lapkričio 9 d. arba vėliau, turi būti sumontuota automatinio veikimo deguonies įranga, kuria kiekvienas asmuo, nepriklausomai nuo to, kur jis sėdi, gali nedelsdamas pasinaudoti. Bendras deguonies padavimo įtaisų ir išėjimo angų skaičius ne mažiau kaip 10 % viršija krėslų skaičių. Papildomi įtaisai turi būti tolygiai paskirstyti keleivių salone.

v)

1 priedėlyje nustatyti deguonies tiekimo reikalavimai lėktuvams, nesertifikuotiems skristi didesniame nei 25 000 pėdų aukštyje, gali būti sumažinti visam skrydžio laikui iki 10 000 — 13 000 pėdų keleivių salono barometrinio aukščio visiems būtiniems keleivių salono įgulos nariams ir ne mažiau kaip 10 % keleivių, jei visuose maršruto taškuose lėktuvas gali saugiai per 4 minutes žemėti iki 13 000 pėdų keleivių salono barometrinio aukščio.

OPS 1.775

Papildomas deguonis. Nehermetiški lėktuvai

(Žr. OPS 1.775 punkto 1 priedėlį)

a)

Bendrosios nuostatos

1)

Naudotojas negali naudoti nehermetiško lėktuvo didesniame nei 10 000 pėdų aukštyje, jeigu jame nėra papildomo deguonies tiekimo įrangos, pajėgios laikyti ir paduoti reikiamas deguonies atsargas.

2)

Reikiamas papildomo deguonies kiekis konkrečiam skrydžiui nustatomas remiantis skrydžio aukščiu ir skrydžio trukme pagal Skrydžių vykdymo vadove nustatytas skrydžio procedūras, skristinus maršrutus bei avarines procedūras.

3)

Lėktuvuose, skirtuose skraidyti didesniame nei 10 000 pėdų barometriniame aukštyje, turi būti sumontuota būtinų deguonies atsargų laikymo ir padavimo įranga.

b)

Deguonies tiekimo reikalavimai

1)

Skrydžio įgulos nariai. Kiekvienam įgulos kabinoje pareigas atliekančiam skrydžio įgulos nariui papildomas deguonis tiekiamas pagal 1 priedėlį. Jei visiems įgulos kabinos krėslus užimantiems asmenims deguonis tiekiamas iš skrydžio įgulai skirto deguonies šaltinio, deguonies tiekimo tikslais laikoma, kad minėti asmenys yra įgulos kabinoje dirbantys skrydžio įgulos nariai.

2)

Keleivių salono įgulos nariai, papildomi įgulos nariai ir keleiviai Keleivių salono įgulos nariams ir keleiviams deguonis tiekiamas pagal 1 priedėlį. Keleivių salono įgulos nariai, vežami papildomai prie minimalaus reikiamo keleivių salono įgulos narių skaičiaus, ir papildomi įgulos nariai deguonies tiekimo tikslais laikomi keleiviais.

OPS 1.780

Įgulos apsauginė kvėpavimo įranga

a)

Naudotojas nenaudoja hermetiško arba nehermetiško lėktuvo, kurio maksimali sertifikuota kilimo masė yra didesnė nei 5 700 kg arba maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija viršija 19, jeigu:

1)

jame nėra įrangos, skirtos apsaugoti visų įgulos kabinoje pareigas atliekančių skrydžio įgulos narių akis, nosį ir burną bei tiekti deguonį ne trumpiau nei 15 minučių. Apsauginė kvėpavimo įranga (PBE) gali būti maitinama iš papildomo deguonies, būtino pagal OPS 1.770 punkto b papunkčio 1 dalį ar OPS 1.775 punkto b papunkčio 1 dalį, šaltinio. Be to, kai skrydžio įgulą sudaro daugiau nei 1 narys, o keleivių salono įgulos nariai nėra vežami, būtina turėti nešiojamąją PBE, skirtą apsaugoti vieno skrydžio įgulos nario akis, nosį ir burną bei tiekti kvėpavimo dujas ne trumpiau nei 15 minučių; ir

2)

jame nėra pakankamai nešiojamųjų PBE, skirtų apsaugoti visų reikiamų keleivių salono įgulos narių akis, nosis ir burnas bei tiekti kvėpavimo dujas ne trumpiau nei 15 minučių.

b)

Skrydžio įgulai skirta PBE turi būti padėta lengvai pasiekiamoje įgulos kabinos vietoje, ir kiekvienam reikalingam skrydžio įgulos nariui turi būti sudaryta galimybė ja pasinaudoti jo darbo vietoje.

c)

Keleivių salono įgulai skirta PBE turi būti sumontuota šalia visų reikiamų keleivių salono įgulos narių darbo vietų.

d)

Papildoma, lengvai pasiekiama nešiojamoji PBE turi būti toje pačioje vietoje, kurioje yra pagal OPS 1.790 punkto c ir d papunkčius reikalaujami rankiniai gesintuvai arba šalia jų, o tais atvejais, kai gesintuvas yra krovinių skyriuje, PBE turi būti už durų, bet šalia įėjimo į minėtą skyrių.

e)

Naudojama PBE turi netrukdyti ryšiui, būtinam pagal OPS 1.685, OPS 1.690, OPS 1.810 ir OPS 1.850 punktus.

OPS 1.790

Rankiniai gesintuvai

Naudotojas negali naudoti lėktuvo, jeigu įgulos, keleivių ir, kur tai taikytina, krovinių skyriuose bei virtuvėse nėra tinkamų naudoti rankinių gesintuvų, atitinkančių šias nuostatas:

a)

gesinimo medžiagos rūšis turi būti tinkama labiausiai tikėtiniems gaisrams tame skyriuje, kuriame gesintuvas skirtas naudoti, gesinti ir šios medžiagos kiekio turi pakakti; be to, personalo patalpoms skirta gesinimo medžiaga turi mažinti toksiškų dujų koncentracijos pavojų;

b)

įgulos kabinoje turi būti ne mažiau kaip vienas skrydžio įgulai skirtas lengvai pasiekiamas rankinis gesintuvas su Halon 1211 (bromchlorodifluorometanu, CBrCIF2) ar lygiavertės rūšies gesinimo medžiaga;

c)

ne mažiau kaip vienas rankinis gesintuvas turi būti kiekvienoje virtuvėje, kuri nėra pagrindiniame keleivių denyje, arba iš jos turi būti lengvai pasiekiamas;

d)

ne mažiau kaip vienas lengvai pasiekiamas rankinis gesintuvas privalo būti kiekviename A ir B klasės krovinių ar bagažo skyriuje ir kiekviename E klasės krovinių skyriuje, į kuriuos įgulos nariai gali patekti skrydžio metu; ir

e)

keleivių skyriuje (skyriuose) esančių lengvai pasiekiamų rankinių gesintuvų skaičius turi būti ne mažesnis nei nurodyta šioje lentelėje:

Maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija

Gesintuvų skaičius

nuo 7 iki 30

1

nuo 31 iki 60

2

nuo 61 iki 200

3

nuo 201 iki 300

4

nuo 301 iki 400

5

nuo 401 iki 500

6

nuo 501 iki 600

7

601 arba daugiau

8

Kai būtina turėti du ar daugiau gesintuvų, jie keleivių skyriuje turi būti išdėstyti tolygiai.

f)

ne mažiau kaip vienas iš gesintuvų, būtinų lėktuvo, kurio maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija yra ne mažiau kaip 31, bet ne daugiau kaip 60, keleivių salone, ir ne mažiau kaip du iš gesintuvų, esančių lėktuvo, kurio maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija yra 61 arba daugiau, keleivių salone, turi būti užpildyti Halon 1211 (bromchlorodifluorometanu, CBrCIF2) arba lygiaverte gesinimo medžiaga.

OPS 1.795

Avariniai kirviai ir laužtuvai

a)

Naudotojas negali naudoti lėktuvo, kurio maksimali sertifikuota kilimo masė yra didesnė nei 5 700 kg arba maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija yra didesnė nei 9, jeigu jo įgulos kabinoje nėra bent vieno avarinio kirvio arba laužtuvo. Jei maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija viršija 200, tolimiausioje lėktuvo virtuvės dalyje arba šalia jos turi būti vežamas papildomas avarinis kirvis arba laužtuvas.

b)

Keleivių skyriuje esančių avarinių kirvių ir laužtuvų keleiviai neturi matyti.

OPS 1.800

Įsilaužimo vietų ženklinimas

Jeigu avarinės situacijos metu gelbėjimo komandai įsilaužti tinkamos lėktuvo liemens vietos yra ženklinamos ant lėktuvo, naudotojas užtikrina, kad jos būtų ženklinamos taip, kaip nurodyta toliau. Ženklinama raudona ar geltona spalva ir, jei būtina sudaryti kontrastą fonui, ženklai apvedami baltai. Jeigu tarpas tarp kampinių ženklų yra didesnis nei 2 metrai, tarp jų įterpiamos 9 cm × 3 cm tarpinės linijos taip, kad tarp gretimų ženklų nesusidarytų didesnis nei 2 metrų tarpas.

Image

OPS 1.805

Avarinės evakuacijos priemonės

a)

Naudotojas nenaudoja lėktuvo, kurio keleiviams skirto avarinio išėjimo slenkstis:

1)

yra aukščiau nei 1,83 metro (6 pėdos) virš žemės, kai lėktuvas stovi ant žemės ir jo važiuoklė išleista; arba

2)

būtų aukščiau nei 1,83 metro (6 pėdos) virš žemės, nulūžus arba neišsitiesus vienai ar daugiau važiuoklės atramų, ir kuriam tipo pažymėjimas buvo pirmą kartą išduotas 2000 m. balandžio 1 d. arba vėliau, jeigu jame prie kiekvieno išėjimo, kai taikomos 1 ir 2 dalys, nėra įrangos ar prietaisų, padedančių keleiviams ir įgulai saugiai pasiekti žemę avarinės situacijos atveju.

b)

Tokia įranga ar prietaisai neturi būti įrengti išėjimuose virš sparnų, jei lėktuvo konstrukcijoje nustatyta vieta, kurioje baigiasi gelbėjimosi takas, yra mažiau nei 1,83 metro (6 pėdos) virš žemės, kai lėktuvas stovi ant žemės, jo važiuoklė yra išleista, o užsparniai — kilimo ar tūpimo padėtyje, priklausomai nuo to, kuri užsparnių padėtis yra aukščiau virš žemės.

c)

Lėktuvuose, kuriuose būtinas atskiras avarinis išėjimas skrydžio įgulai ir:

1)

kurių avarinio išėjimo žemiausias taškas yra daugiau nei 1,83 metro (6 pėdos) virš žemės, kai važiuoklė išleista; arba

2)

kurių tipo pažymėjimas pirmą kartą buvo išduotas 2000 m. balandžio 1 d. arba vėliau, — daugiau nei 1,83 metro (6 pėdos) virš žemės, nulūžus ar neišsitiesus vienai ar daugiau važiuoklės kojų, privalo būti įtaisas, padedantis visiems išlipantiems skrydžio įgulos nariams saugiai pasiekti žemę avarinės situacijos atveju.

OPS 1.810

Garsiakalbiai

a)

Naudotojas negali naudoti lėktuvo, kurio maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija viršija 60 ir kuriuo vežamas vienas ar daugiau keleivių, jeigu jame nėra nešiojamųjų garsiakalbių su akumuliatoriais, kuriais įgulos nariai avarinės evakuacijos atveju galėtų lengvai pasinaudoti; garsiakalbių skaičius turi būti toks:

1)

Kiekviename keleivių denyje:

Keleivių krėslų konfigūracija

Būtinas garsiakalbių skaičius

61 to 99

1

100 ar daugiau

2

2)

Lėktuvuose, kuriuose yra daugiau nei vienas keleivių denis, visais atvejais, kai bendra keleivių krėslų konfigūracija viršija 60, turi būti ne mažiau kaip 1 garsiakalbis.

OPS 1.815

Avarinis apšvietimas

a)

Naudotojas keleiviams vežti nenaudoja lėktuvo, kurio maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija viršija 9, jeigu jame nėra nepriklausomą elektros energijos tiekimą turinčios avarinio apšvietimo sistemos, palengvinančios evakuaciją iš lėktuvo. Avarinę apšvietimo sistemą turi sudaryti:

1)

Lėktuvuose, kurių maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija viršija 19:

i)

bendrojo keleivių salono apšvietimo šaltiniai;

ii)

vidaus apšvietimas grindų lygyje avarinių išėjimų vietose; ir

iii)

apšviestas avarinių išėjimų žymėjimas ir nukreipiantys ženklai;

iv)

Lėktuvuose, kuriems prašymas gauti tipo pažymėjimą ar jį atitinkantį dokumentą buvo pateiktas iki 1972 m. gegužės 1 d., ir kurie skraido naktį — išorinis avarinis apšvietimas visuose išėjimuose virš sparnų ir išėjimuose, kuriuose reikalingos nusileidimo pagalbos priemonės;

v)

Lėktuvuose, kuriems prašymas gauti tipo pažymėjimą ar jį atitinkantį dokumentą buvo pateiktas 1972 m. gegužės 1 d. arba vėliau, ir kurie skraido naktį — išorinis avarinis apšvietimas visuose keleivių avariniuose išėjimuose;

vi)

Lėktuvuose, kuriems tipo pažymėjimas pirmą kartą buvo išduotas 1958 m. sausio 1 d. arba vėliau, — grindų avarinio gelbėjimosi tako ženklinimo sistema keleivių salone (salonuose).

2)

Lėktuvuose, kurių maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija yra 19 ar mažiau, ir kurie yra sertifikuoti pagal CS-25 ar CS-23 sertifikavimo reikalavimus:

i)

bendrojo keleivių salono apšvietimo šaltiniai;

ii)

vidaus apšvietimas avarinių išėjimų vietose; ir

iii)

apšviestas avarinių išėjimų žymėjimas ir nukreipiantys ženklai.

3)

Lėktuvuose, kurių maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija yra 19 arba mažiau ir kurie nėra sertifikuoti pagal pagal CS-25 ar CS-23 sertifikavimo reikalavimus — bendrojo keleivių salono apšvietimo šaltiniai.

b)

Keleiviams vežti naktį naudotojas nenaudoja lėktuvo, kurio maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija yra 9 arba mažiau, jeigu jame nėra bendrojo keleivių salono apšvietimo šaltinio, palengvinančio evakuaciją iš lėktuvo. Sistemoje gali būti naudojami skliautiniai žiburiai ar kiti lėktuve jau sumontuoti apšvietimo šaltiniai, kurie gali veikti po to, kai lėktuvo akumuliatorius yra išjungiamas.

OPS 1.820

Automatinis avarinis kreipiamasis siųstuvas

a)

Naudotojas nenaudoja lėktuvo, kuriam individualus tinkamumo skraidyti pažymėjimas pirmą kartą buvo išduotas 2002 m. sausio 1 d. arba vėliau, jeigu jame nėra automatinio avarinio kreipiamojo siųstuvo (ELT), galinčio perduoti signalą 121,5 MHz ir 406 MHz dažnių juostoje.

b)

Naudotojas nenaudoja lėktuvo, kuriam individualus tinkamumo skraidyti pažymėjimas pirmą kartą buvo išduotas iki 2002 m. sausio 1 d., jeigu jame nėra bet kurio tipo ELT, galinčio perduoti signalą 121,5 MHz ir 406 MHz dažnių juostoje.

c)

Naudotojas užtikrina, kad visi ELT, galintys perduoti signalą 406 MHz dažnių juostoje, būtų koduoti pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) patvirtintą 10 priedą ir registruoti nacionalinėje agentūroje, atsakingoje už paieškos ir gelbėjimo procedūrų inicijavimą, ar kitoje įgaliotoje agentūroje.

OPS 1.825

Gelbėjimosi liemenės

a)

Sausumos lėktuvai. Naudotojas nenaudoja sausumos lėktuvo:

1)

skrydžiams virš vandens, kai lėktuvas nutolęs nuo kranto daugiau nei 50 jūrmylių atstumu; arba

2)

kilimui arba tūpimui aerodrome, kuriame kilimo ar artėjimo tūpti trajektorija virš vandens eina taip, kad nelaimingo nutikimo atveju atsirastų tūpimo ant vandens tikimybė, jeigu jame nėra gelbėjimosi liemenės su kreipiamuoju žiburiu kiekvienam lėktuve esančiam asmeniui. Kiekviena gelbėjimosi liemenė turi būti padėta taip, kad asmuo, kuriam ji skirta, galėtų ją lengvai pasiekti iš savo krėslo ar miegamosios vietos. Gelbėjimosi liemenes kūdikiams galima pakeisti kitais patvirtintais laikymosi paviršiuje prietaisais, turinčiais kreipiamąjį žiburį.

b)

Vandens lėktuvai ir amfibijos. Naudotojas nenaudoja vandens lėktuvo ar amfibijos virš vandens, jeigu jame nėra gelbėjimosi liemenių su kreipiamuoju žiburiu visiems lėktuve esantiems asmenims. Kiekviena gelbėjimosi liemenė turi būti padėta taip, kad asmuo, kuriam ji skirta, galėtų ją lengvai pasiekti iš savo krėslo ar miegamosios vietos. Gelbėjimosi liemenes kūdikiams galima pakeisti kitais patvirtintais laikymosi paviršiuje prietaisais, turinčiais kreipiamąjį žiburį.

OPS 1.830

Gelbėjimosi plaustai ir gelbėjimo ELT ilgiems skrydžiams virš vandens

a)

Skrydžiams virš vandens naudotojas nenaudoja lėktuvo, jeigu jis nuo avariniam tūpimui tinkamos vietos yra nutolęs didesniu nei toliau nurodytu atstumu:

1)

120 minučių skrydžio kreiseriniu greičiu arba 400 jūrmylių, priklausomai nuo to, kuris iš šių atstumų yra mažesnis — lėktuvams, galintiems tęsti skrydį iki aerodromo, kai kritinė (-s) jėgainė(-s) pradeda gesti bet kuriame maršruto ar planuoto nukrypimo taške; arba

2)

30 minučių skrydžio kreiseriniu greičiu ar 100 jūrmylių, priklausomai nuo to, kuris iš šių atstumų yra mažesnis, — kitiems lėktuvams, jeigu juose nėra vežama šio punkto b ir c papunkčiuose nurodyta įranga.

b)

Gelbėjimosi plaustų visiems lėktuve esantiems asmenims turi pakakti. Jeigu nėra papildomų pakankamos talpos plaustų, plaustų plūdrumas ir nominalią talpą viršijančių plaustų talpa turi būti tokie, kad būtų galima sutalpinti visus lėktuvu vykusius asmenis tuo atveju, kai netenkama vieno didžiausios nominalios talpos plausto. Gelbėjimosi plaustuose turi būti ši įranga:

1)

gelbėjimo kreipiamasis žiburys; ir

2)

gelbėjimosi įranga, įskaitant gyvybės palaikymo priemones, atitinkančias vykdytiną skrydį; ir

c)

ne mažiau kaip du avariniai gelbėjimo kreipiamieji siųstuvai (ELT (S)), galintys perduoti signalą ICAO 10 priedo V tomo 2 skyriuje nurodytais nelaimės dažniais.

OPS 1.835

Gelbėjimosi įranga

Naudotojas negali naudoti lėktuvo virš teritorijų, kuriose paieška ir gelbėjimas būtų ypatingai sunkūs, jeigu jame nėra šios įrangos:

a)

signalinės įrangos, skirtos duoti ICAO 2 priede nurodytus pirotechninius nelaimės signalus;

b)

ne mažiau kaip vieno ELT(S), galinčio perduoti signalą ICAO 10 priedo V tomo 2 skyriuje nurodytais nelaimės dažniais; ir

c)

papildomos gelbėjimosi įrangos skristinam maršrutui, atsižvelgiant į lėktuve esančių asmenų skaičių. c papunktyje nurodyta įranga nereikalinga, jei lėktuvas:

1)

nuo teritorijos, kurioje paieška ir gelbėjimas nėra ypatingai sunkūs, yra nutolęs ne didesniu atstumu nei:

i)

120 minučių skrydžio, kai vienas variklis neveikia, kreiseriniu greičiu lėktuvams, galintiems tęsti skrydį iki aerodromo su pradedančia gesti kritine jėgaine bet kuriame maršruto ar planuojamo nukrypimo taške; arba

ii)

30 minučių skrydžio kreiseriniu greičiu kitiems lėktuvams;

arba

2)

pagal CS-25 arba lygiaverčio dokumento sertifikavimo reikalavimus sertifikuotiems lėktuvams — kai nuo avariniam tūpimui tinkančios vietovės skrenda ne didesniu atstumu, nei atitinkančiu 90 minučių skrydį kreiseriniu greičiu.

OPS 1.840

Vandens lėktuvai ir amfibijos. Kita įranga

a)

Naudotojas nenaudoja vandens lėktuvo ar amfibijos vandenyje, jeigu lėktuve nėra šios įrangos:

1)

jūrinio (plūdriojo) inkaro ir kitos įrangos, palengvinančios lėktuvo švartavimą, prisitvirtinimą ar manevravimą vandenyje, atitinkančios lėktuvo dydį, masę ir valdymo charakteristikas; ir

2)

įrangos, skleidžiančios garso signalus, nurodytus, kai taikoma, tarptautinėse taisyklėse dėl susidūrimų jūroje prevencijos.

OPS 1.715 punkto 1 priedėlis

Skrydžio duomenų savirašiai. 1. Įrašytinų parametrų sąrašas

A1 lentelė. Lėktuvai, kurių maksimali sertifikuota kilimo masė yra didesnė nei 5 700 kg

Pastaba: Numeris kairiajame stulpelyje sutampa su EUROCAE ED55 dokumente nurodytu serijos numeriu

NR.

PARAMETRAS

1

LAIKAS ARBA RELIATYVAUS LAIKO SKAIČIAVIMAS

2

BAROMETRINIS AUKŠTIS

3

PRIETAISO GREITIS

4

KURSAS

5

NORMALUS PAGREITIS

6

POLINKIS (TANGAŽAS)

7

POSVYRIS

8

MANIPULIAVIMAS RADIOTRANSLIACIJOS METU

9

KIEKVIENO VARIKLIO VAROMOJI TRAUKA/GALINGUMAS IR TRAUKOS/GALIOS SVIRTIES PADĖTIS LAKŪNŲ KABINOJE, JEI TAIKOMA

10

UŽSPARNIŲ PADĖTIES PARINKIMAS ARBA JŲ VALDYMO PRIEMONĖS LAKŪNŲ KABINOJE

11

PRIEŠSPARNIŲ PADĖTIES PARINKIMASI ARBA JŲ VALDYMO PRIEMONĖS LAKŪNŲ KABINOJE

12

TRAUKOS REVERSINIO MECHANIZMO SVIRTIES PADĖTIS

13

ANTŽEMINIŲ SPOILERIŲ PADĖTIS IR (ARBA) ORO STABDŽIŲ PADĖTIES PARINKIMAS

14

BENDROJI ARBA IŠORĖS TEMPERATŪRA

15

AUTOPILOTO, TRAUKOS AUTOMATO IR AUTOMATINĖS VALDYMO SISTEMOS AFCS REŽIMO ĮJUNGIMAS ARBA IŠJUNGIMAS

16

IŠILGINIS PAGREITIS

17

SKERSINIS PAGREITIS

A2 lentelė. Lėktuvai, kurių maksimali sertifikuota kilimo masė yra 5 700 kg arba mažesnė

Pastaba: Numeris kairiajame stulpelyje sutampa su EUROCAE ED55 dokumente nurodytu serijos numeriu

NR.

PARAMETRAS

1

LAIKAS ARBA RELIATYVAUS LAIKO SKAIČIAVIMAS

2

BAROMETRINIS AUKŠTIS

3

PRIETAISO GREITIS

4

KURSAS

5

NORMALUS PAGREITIS

6

POLINKIS (TANGAŽAS)

7

POSVYRIS

8

MANIPULIAVIMAS RADIOTRANSLIACIJOS METU

9

KIEKVIENO VARIKLIO VAROMOJI TRAUKA/GALINGUMAS IR TRAUKOS/GALIOS SVIRTIES PADĖTIS LAKŪNŲ KABINOJE, JEI TAIKOMA

10

UŽSPARNIŲ PADĖTIES PARINKIMAS ARBA JŲ VALDYMO PRIEMONĖS LAKŪNŲ KABINOJE

11

PRIEŠSPARNIŲ PADĖTIES PARINKIMAS ARBA JŲ VALDYMO PRIEMONĖS LAKŪNŲ KABINOJE

12

TRAUKOS REVERSINIO MECHANIZMO SVIRTIES PADĖTIS

13

ANTŽEMINIŲ SPOILERIŲ PADĖTIS IR/ARBA ORO STABDŽIŲ PADĖTIES PARINKIMAS

14

BENDROJI ARBA IŠORĖS TEMPERATŪRA

15

AUTOPILOTO, TRAUKOS AUTOMATO ĮJUNGIMAS ARBA IŠJUNGIMAS

16

ATAKOS KAMPAS (JEI YRA TINKAMAS DAVIKLIS)

17

IŠILGINIS PAGREITIS

B lentelė. Papildomi lėktuvų, kurių maksimali sertifikuota kilimo masė yra didesnė nei 27 000 kg, parametrai

Pastaba: Numeris kairiajame stulpelyje sutampa su EUROCAE ED55 dokumente nurodytu serijos numeriu

NR

PARAMETRAS

18

PAGRINDINĖS SKRYDŽIO VALDYMO ĮRANGOS — VALDOMŲJŲ PAVIRŠIŲ PADĖTIS IR (ARBA) PILOTO VEIKSMAI (TANGAŽAS, POSVYRIS, KRYPAVIMAS)

19

AUKŠČIO VAIRO POVAIRIO (TRIMERIO) PADĖTIS

20

AUKŠTIS PAGAL RADIJO AUKŠČIAMATĮ

21

VERTIKALUS SPINDULIO NUKRYPIMAS (ILS TŪPTINĖ ARBA MLS AUKŠTIS)

22

HORIZONTALUS SPINDULIO NUKRYPIMAS (ILS KURSINIS SIGNALAS ARBA MLS AZIMUTAS)

23

PRASKRIDIMAS PRO ŽENKLINAMUOSIUS RADIJO ŠVYTURIUS

24

SIGNALIZAVIMO SISTEMOS

25

ATIDĖTAS (REKOMENDUOJAMA PASIRINKTI NAVIGACIJOS PRIETAISŲ DAŽNIUS)

26

ATIDĖTAS (REKOMENDUOJAMA NURODYTI DME ATSTUMĄ)

27

PAGRINDINĖS VAŽIUOKLĖS APKROVOS DAVIKLIO JUNGIKLIO BŪKLĖ ARBA ORAS/ŽEMĖ PADĖTIS

28

ŽEMĖS ARTUMO ĮSPĖJIMO SISTEMA

29

ATAKOS KAMPAS

30

ŽEMO SLĖGIO ĮSPĖJIMO SISTEMA (HIDRAULINĖ IR PNEUMATINĖ SISTEMA)

31

KELIO GREITIS

32

VAŽIUOKLĖS PADĖTIS ARBA VAŽIUOKLĖS VALDYMO PEDALAS

C lentelė. Lėktuvai, turintys elektronines indikacijos sistemas

Pastaba: numeris viduriniajame stulpelyje sutampa su EUROCAE ED55 dokumento A1.5 lentelėje nurodytu serijos numeriu

NR

NR

PARAMETRAS

33

6

PASIRINKTAS BAROMETRINIS SLĖGIS (KIEKVIENO PILOTO DARBO VIETOJE)

34

7

PASIRINKTAS ABSOLIUTUSIS AUKŠTIS

35

8

PASIRINKTAS GREITIS

36

9

PASIRINKTAS MACHO SKAIČIUS

37

10

PASIRINKTAS VERTIKALUSIS GREITIS

38

11

PASIRINKTAS KURSAS

39

12

PASIRINKTA SKRYDŽIO TRAJEKTORIJA

40

13

PASIRINKTAS APSISPRENDIMO AUKŠTIS

41

14

EFIS INDIKACIJOS SISTEMOS FORMATAS

42

15

DAUGIAFUNKCINIO/VARIKLIO/PAVOJŲ ĮSPĖJIMO SISTEMOS FORMATAS

OPS 1.720 punkto 1 priedėlis

Skrydžio duomenų savirašiai. 2. Įrašytinų parametrų sąrašas

A lentelė. Lėktuvai, kurių maksimali sertifikuota kilimo masė yra didesnė nei 5 700 kg

NR

PARAMETRAS

1

LAIKAS ARBA RELIATYVAUS LAIKO SKAIČIAVIMAS

2

BAROMETRINIS AUKŠTIS

3

PRIETAISO GREITIS

4

KURSAS

5

NORMALUS PAGREITIS

6

POLINKIS (TANGAŽAS)

7

POSVYRIS

8

MANIPULIAVIMAS RADIOTRANSLIACIJOS METU, JEIGU NĖRA ALTERNATYVIŲ FDR IR CVR ĮRAŠŲ SINCHRONIZAVIMO PRIEMONIŲ

9

KIEKVIENO VARIKLIO GALINGUMAS

10

UŽSPARNIŲ PADĖTIES PARINKIMAS ARBA JŲ VALDYMO PRIEMONĖS LAKŪNŲ KABINOJE

11

PRIEŠSPARNIŲ PADĖTIES PARINKIMAS ARBA JŲ VALDYMO PRIEMONĖS LAKŪNŲ KABINOJE

12

TRAUKOS REVERSINIO MECHANIZMO SVIRTIES PADĖTIS (TIK LĖKTUVAMS SU TURBOREAKTYVINIAIS VARIKLIAIS)

13

ANTŽEMINIŲ SPOILERIŲ PADĖTIS IR (ARBA) ORO STABDŽIŲ PADĖTIES PARINKIMAS

14

BENDROJI ARBA IŠORĖS TEMPERATŪRA

15a

AUTOPILOTO ĮJUNGIMAS ARBA IŠJUNGIMAS

15b

AUTOPILOTO DARBO REŽIMAS, TRAUKOS AUTOMATO IR AFCS SISTEMŲ ĮJUNGIMAS ARBA IŠJUNGIMAS IR DARBO REŽIMAS

B lentelė. Papildomi lėktuvų, kurių maksimali sertifikuota kilimo masė yra didesnė nei 27 000 kg, parametrai

NR

PARAMETRAS

16

IŠILGINIS PAGREITIS

17

SKERSINIS PAGREITIS

18

PAGRINDINĖS SKRYDŽIO VALDYMO ĮRANGOS — VALDOMŲJŲ PAVIRŠIŲ PADĖTIS IR (ARBA) PILOTO VEIKSMAI (POLINKIS, POSVYRIS, KRYPAVIMAS)

19

AUKŠČIO VAIRO POVAIRIO (TRIMERIO) PADĖTIS

20

AUKŠTIS PAGAL RADIJO AUKŠČIAMATĮ

21

NUKRYPIMAS NUO TŪPTINĖS

22

NUKRYPIMAS NUO KURSO RADIJO ŠVYTURIO

23

PRASKRIDIMAS PRO ŽENKLINAMUOSIUS RADIJO ŠVYTURIUS

24

CENTRALIZUOTOS SIGNALIZAVIMO SISTEMOS

25

1 IR 2 NAVIGACIJOS PRIETAISŲ DAŽNIO PARINKIMAS

26

1 IR 2 DME ATSTUMAS

27

VAŽIUOKLĖS APKROVOS DAVIKLIO JUNGIKLIO BŪKLĖ

28

ŽEMĖS ARTUMO ĮSPĖJIMO SISTEMA

29

ATAKOS KAMPAS

30

KIEKVIENA HIDRAULINĖ SISTEMA (ŽEMAS SLĖGIS)

31

NAVIGACIJOS DUOMENYS

32

VAŽIUOKLĖS ARBA VAŽIUOKLĖS VALDYMO PEDALAS

OPS 1.725 punkto 1 priedėlis

Skrydžio duomenų savirašiai. 3. Įrašytinų parametrų sąrašas

A lentelė. Lėktuvai, kurių maksimali sertifikuota kilimo masė yra didesnė nei 5 700 kg

NR

PARAMETRAS

1

LAIKAS ARBA RELIATYVAUS LAIKO SKAIČIAVIMAS

2

BAROMETRINIS AUKŠTIS

3

PRIETAISO GREITIS

4

KURSAS

5

NORMALUS PAGREITIS

B lentelė. Papildomi lėktuvų, kurių maksimali sertifikuota kilimo masė yra didesnė nei 27 000 kg, parametrai

NR

PARAMETRAS

6

POLINKIS (TANGAŽAS)

7

POSVYRIS

8

MANIPULIAVIMAS RADIOTRANSLIACIJOS METU, JEIGU NĖRA ALTERNATYVIŲ FDR IR CVR ĮRAŠŲ SINCHRONIZAVIMO PRIEMONIŲ

9

KIEKVIENO VARIKLIO GALINGUMAS

10

UŽSPARNIŲ PADĖTIES PARINKIMAS ARBA JŲ VALDYMO PRIEMONĖS LAKŪNŲ KABINOJE

11

PRIEŠSPARNIŲ PADĖTIES PARINKIMAS ARBA JŲ VALDYMO PRIEMONĖS LAKŪNŲ KABINOJE

12

TRAUKOS REVERSINIO MECHANIZMO SVIRTIES PADĖTIS (TIK LĖKTUVAMS SU TURBOREAKTYVINIAIS VARIKLIAIS)

13

ANTŽEMINIŲ SPOILERIŲ PADĖTIS IR (ARBA) ORO STABDŽIŲ PADĖTIES PARINKIMAS

14

BENDROJI ARBA IŠORĖS TEMPERATŪRA

15a

AUTOPILOTO ĮJUNGIMAS ARBA IŠJUNGIMAS

15b

AUTOPILOTO DARBO REŽIMAS, TRAUKOS AUTOMATO IR AFCS SISTEMŲ ĮJUNGIMAS ARBA IŠJUNGIMAS IR DARBO REŽIMAS

16

IŠILGINIS PAGREITIS

17

SKERSINIS PAGREITIS

18

PAGRINDINĖS SKRYDŽIO VALDYMO ĮRANGOS — VALDOMŲJŲ PAVIRŠIŲ PADĖTIS IR (ARBA) PILOTO VEIKSMAI (POLINKIS, POSVYRIS, KRYPAVIMAS)

19

AUKŠČIO VAIRO POVAIRIO (TRIMERIO) PADĖTIS

20

AUKŠTIS PAGAL RADIJO AUKŠČIAMATĮ

21

NUKRYPIMAS NUO TŪPTINĖS

22

NUKRYPIMAS NUO KURSO RADIJO ŠVYTURIO

23

PRASKRIDIMAS PRO ŽENKLINAMUOSIUS RADIJO ŠVYTURIUS

24

CENTRALIZUOTOS SIGNALIZAVIMO SISTEMOS

25

1 IR 2 NAVIGACIJOS PRIETAISŲ DAŽNIO PARINKIMAS

26

1 IR 2 DME ATSTUMAS

27

VAŽIUOKLĖS APKROVOS DAVIKLIO JUNGIKLIO BŪKLĖ

28

ŽEMĖS ARTUMO ĮSPĖJIMO SISTEMA

29

ATAKOS KAMPAS

30

KIEKVIENA HIDRAULINĖ SISTEMA (ŽEMAS SLĖGIS)

31

NAVIGACIJOS DUOMENYS (PLATUMA, ILGUMA, KELIO GREITIS IR NUONAŠOS KAMPAS)

32

VAŽIUOKLĖS PADĖTIS ARBA VAŽIUOKLĖS VALDYMO PEDALAS

OPS 1.770 punkto 1 priedėlis

Deguonis. Papildomo deguonies hermetiškuose lėktuvuose tiekimo šiais avarinio žemėjimo atvejais būtiniausi reikalavimai

1 lentelė

a)

b)

TIEKIMAS:

TRUKMĖ IR SALONO BAROMETRINIS AUKŠTIS

1.

Visiems įgulos kabinoje pareigas atliekantiems asmenims, užimantiems įgulos kabinos krėslus

Visas skrydžio laikas, kai salono barometrinis aukštis viršija 13 000 pėdų, ir visas skrydžio laikas, kai salono barometrinis aukštis viršija 10 000 pėdų, bet neviršija 13 000 pėdų po pirmųjų 30 minučių tuose aukščiuose, bet visais atvejais ne trumpiau nei:

i)

30 minučių lėktuvuose, sertifikuotuose skristi ne didesniame nei 25 000 pėdų absoliučiame aukštyje (2 pastaba)

ii)

2 valandos lėktuvuose, sertifikuotuose skristi didesniame nei 25 000 pėdų absoliučiame aukštyje (3 pastaba).

2.

Visiems reikiamiems keleivių salono įgulos nariams

Visas skrydžio laikas, kai salono barometrinis aukštis viršija 13 000 pėdų, bet ne trumpiau nei 30 minučių (2 pastaba) ir visas skrydžio laikas, kai salono barometrinis aukštis viršija 10 000 pėdų, bet neviršija 13 000 pėdų po pirmųjų 30 minučių tuose aukščiuose

3.

100 % keleivių (5 pastaba)

Visas skrydžio laikas, kai salono barometrinis aukštis viršija 15 000 pėdų, bet visais atvejais ne trumpiau nei 10 minučių (4 pastaba).

4.

30 % keleivių (5 pastaba)

Visas skrydžio laikas, kai salono barometrinis aukštis viršija 14 000 pėdų, bet neviršija 15 000 pėdų

5.

10 % keleivių (5 pastaba)

Visas skrydžio laikas, kai salono barometrinis aukštis viršija 10 000 pėdų, bet neviršija 14 000 pėdų po pirmųjų 30 minučių šiuose aukščiuose

1 pastaba:

Numatant deguonies atsargas reikia atsižvelgti į salono barometrinį aukštį ir žemėjimo profilį konkrečiuose maršrutuose.

2 pastaba:

Būtinos minimalios deguonies atsargos yra toks deguonies kiekis, kurio reikia nuolatinei žemėjimo spartai nuo lėktuvo maksimalaus sertifikuoto skrydžio aukščio iki 10 000 pėdų per 10 minučių ir vėlesnių 20 minučių 10 000 pėdų aukštyje.

3 pastaba:

Būtinos minimalios deguonies atsargos yra toks deguonies kiekis, kurio reikia nuolatinei žemėjimo spartai nuo lėktuvo maksimalaus sertifikuoto skrydžio aukščio iki 10 000 pėdų per 10 minučių ir vėlesnių 110 minučių 10 000 pėdų aukštyje. Apskaičiuojant būtinas deguonies atsargas galima įtraukti deguonį, kuris būtinas pagal OPS punkto a papunkčio 1 dalį.

4 pastaba:

Būtinos minimalios deguonies atsargos yra toks deguonies kiekis, kurio reikia nuolatinei žemėjimo spartai nuo lėktuvo maksimalaus sertifikuoto skrydžio aukščio iki 15 000 pėdų per 10 minučių.

5 pastaba:

Šioje lentelėje „keleiviai“ — tai faktiškai vežami keleiviai, įskaitant kūdikius.

OPS 1.775 punkto 1 priedėlis

Papildomas deguonis nehermetiškiems lėktuvams

1 lentelė

a)

b)

TIEKIMAS:

TRUKMĖ IR BAROMETRINIS AUKŠTIS

1.

Visiems asmenims įgulos kabinos krėsluose, atliekantiems pareigas įgulos kabinoje

Visas skrydžio laikas didesniame nei 10 000 pėdų barometriniame aukštyje

2.

Visiems reikiamiems keleivių salono įgulos nariams

Visas skrydžio laikas didesniame nei 13 000 pėdų barometriniame aukštyje ir ilgesnis nei 30 minučių skrydžio laikas didesniame nei 10 000 pėdų, bet ne didesniame kaip 13 000 pėdų barometriniame aukštyje

3.

100 % keleivių (žr. pastabą)

Visas skrydžio laikas didesniame kaip 13 000 pėdų barometriniame aukštyje

4.

10 % keleivių (žr. pastabą)

Visas ilgesnis nei 30 minučių skrydžio laikas didesniame nei 10 000 pėdų, bet ne didesniame nei 13 000 pėdų barometriniame aukštyje

Pastaba:

šioje lentelėje „keleiviai“ — faktiškai vežami keleiviai, įskaitant kūdikius iki 2 metų amžiaus.

L SKIRSNIS

RYŠIO IR NAVIGACIJOS ĮRANGA

OPS 1.845

Bendroji įžanga

a)

Naudotojas užtikrina, kad skrydis būtų pradedamas tik tada, kai šiame skirsnyje nurodyta ryšio ir navigacijos įranga yra:

1)

patvirtinta ir sumontuota pagal jai taikomus reikalavimus, taip pat minimalius veikimo standartus bei skrydžio ir tinkamumo skraidyti reikalavimus,

2)

sumontuota tokia, kad sugedus vienam prietaisui, kuris yra reikalingas ryšiui ar navigacijai, arba sugedus abiems prietaisams, nesuges kitas ryšio ar navigacijos prietaisas,

3)

veikianti ir pritaikyta atitinkamai vykdytino skrydžio rūšiai, išskyrus kaip numatyta MEL (žr. OPS 1.030 punktą), ir

4)

taip išdėstyta, kad jei įranga skirta skrydžio metu naudoti vienam skrydžio įgulos nariui jo darbo vietoje, ji turi būti parengta iš karto naudoti jo darbo vietoje. Kai vienu įrangos vienetu turi naudotis daugiau nei vienas skrydžio įgulos narys, jis turi būti sumontuotas taip, kad įranga būtų parengta naudoti visose darbo vietose, kuriose ją būtina naudoti.

b)

Minimalūs ryšio ir navigacijos įrangos veikimo standartai — tai standartai, nurodyti galiojančiuose Europos techninių standartų reikalavimuose (ETSO), išvardytuose Europos techninių standartų reikalavimams taikomose specifikacijose (CS-TSO), nebent skrydžių ar tinkamumo naudoti reikalavimai numato kitus veikimo standartus. Ryšio ir navigacijos įranga, atitinkanti kitas nei ETSO projektavimo ir veikimo specifikacijas, OPS įsigaliojimo metu gali būti toliau naudojama ar montuojama, jeigu šiame skirsnyje nenumatyti papildomi reikalavimai. Jei nenustatytas atgaline data taikomas reikalavimas, nebūtina, kad jau patvirtinta ryšio ir navigacijos įranga atitiktų peržiūrėtus ETSO ar kitas nei ETSO specifikacijas.

OPS 1.850

Radijo įranga

a)

Naudotojas nenaudoja lėktuvo, jeigu jame nėra sumontuotos vykdomų skrydžių rūšiai būtinos radijo įrangos.

b)

Jeigu pagal šį skirsnį reikalaujama turėti dvi nepriklausomas (atskirą ir visą) radijo sistemas, kiekviena sistema privalo turėti nepriklausomą antenos įrenginį, tačiau kai yra naudojamos kietai įtvirtintos nevielinės antenos ar kiti lygiaverčio patikimumo antenos įrenginiai, būtina tik viena antena.

c)

Radijo ryšio įranga, kurios reikia pagal a papunktį, taip pat turi užtikrinti ryšį aviacijos avariniu 121,5 MHz dažniu.

OPS 1.855

Garso selektoriaus skydelis

Naudotojas nenaudoja lėktuvo pagal IFR, jeigu jame nėra sumontuoto garso selektoriaus skydelio, prireikus pasiekiamo visiems skrydžio įgulos nariams.

OPS 1.860

Radijo įranga skraidyti maršrutais pagal VFR, kai navigacija vykdoma pagal vizualiuosius antžeminius orientyrus

Naudotojas nenaudoja lėktuvo pagal VFR maršrutais, kurių navigacija vyksta pagal vizualiuosius antžeminius orientyrus, jeigu jame nėra sumontuotos įprastoms skrydžio sąlygoms būtinos radijo ryšio įrangos, pritaikytos:

a)

palaikyti ryšį su atitinkamomis antžeminėmis stotimis,

b)

palaikyti ryšį su atitinkamais oro eismo valdymo įrenginiais visuose taškuose, esančiuose valdomoje oro erdvėje, kuria numatoma skristi, ir

c)

gauti meteorologinę informaciją.

OPS 1.865

Ryšio ir navigacijos įranga skrydžiams pagal IFR ar VFR maršrutais, kurių navigacija nevykdoma pagal vizualiuosius antžeminius orientyrus

a)

Naudotojas nenaudoja lėktuvo pagal IFR ar VFR maršrutais, kuriuose navigacija pagal vizualiuosius antžeminius orientyrus negalima, jeigu lėktuve nėra sumontuotos radijo ryšio, SSR atsakiklio ir navigacijos įrangos, kuri atitinka skrydžio zonoje (-se) taikomus oro eismo paslaugų reikalavimus.

b)

Radijo įranga. Naudotojas užtikrina, kad radijo įrangą sudarytų ne mažiau kaip:

1)

dvi nepriklausomos radijo ryšio sistemos, kurios normaliomis skrydžio sąlygomis yra būtinos ryšiui su atitinkama antžemine stotimi visuose maršruto taškuose bei tarp jų, įskaitant ir nukrypimus, palaikyti, ir

2)

SSR atsakiklio įranga, reikalinga maršrutui, kuriuo skrendama.

c)

Navigacijos įranga. Naudotojas užtikrina, kad navigacijos įranga:

1)

būtų sudaryta iš ne mažiau kaip:

i)

vienos VOR priėmimo sistemos, vienos ADF sistemos, vienos DME sistemos, tačiau ADF sistemos nebūtina montuoti tuo atveju, kai ADF nėra reikalinga nė viename planuojamo skrydžio etape,

ii)

vienos ILS arba MLS, jei ILS ar MLS reikalingos artėjimo tūpti navigacijai,

iii)

vienos ženklinamojo radijo švyturio priėmimo sistemos, jei ženklinamasis radijo švyturys reikalingas artėjimo tūpti navigacijai,

iv)

zonos navigacijos sistemos, jei zonos navigacija reikalinga maršrutui, kuriuo skrendama,

v)

papildomos DME sistemos visuose maršrutuose ar jų dalyse, jei navigacija grindžiama tik DME signalais,

vi)

papildomos VOR priėmimo sistemos visuose maršrutuose ar jų dalyse, jei navigacija grindžiama tik VOR signalais, ir

vii)

ADF sistemos visuose maršrutuose ar jų dalyse, jei navigacija grindžiama tik NDB signalais, ar

2)

atitinka reikalaujamą navigacijos charakteristikų (RNP) tipą, taikomą skrydžiams atitinkamoje oro erdvėje.

d)

Naudotojas gali naudoti lėktuvą, kuriame nėra ADF ar šio punkto c papunkčio 1 dalies vi ir (arba) c papunkčio 1 dalies vii pastraipose nurodytos navigacijos įrangos, jeigu jame yra sumontuota alternatyvi įranga, įgaliotos institucijos patvirtinta maršrutui, kuriuo skrendama. Alternatyvios įrangos patikimumas ir tikslumas turi būti tokie, kad būtų galima saugi navigacija numatomu maršrutu.

e)

Naudotojas užtikrina, kad VHF ryšio įranga, ILS kurso radijo švyturiai ir VOR imtuvai, kurie sumontuoti lėktuvuose ir naudojami IFR skrydžiams, būtų patvirtinto tipo, atitinkančio FM dažnių apsaugos standartus.

OPS 1.866

Atsakiklio įranga

a)

Naudotojas nenaudoja lėktuvo, jeigu jame nėra:

1)

SSR atsakiklio su barometrinio aukščio pranešimo sistema ir

2)

bet kokios kitos SSR atsakiklio, funkcijos, reikalingos skrendant tuo maršrutu.

OPS 1.870

Papildoma navigacijos įranga, skirta skrydžiams MNPS oro erdvėje

a)

Naudotojas nenaudoja lėktuvo MNPS oro erdvėje, jeigu jame nėra navigacijos įrangos, atitinkančios minimalius navigacijos charakteristikų reikalavimus, nurodytus ICAO Dokumento Nr. 7030 regioninėse papildomosiose procedūrose.

b)

Pagal šį punktą būtina navigacijos įranga turi būti matoma ir naudojama kiekvienam pilotui sėdint savo darbo vietoje.

c)

Skrydžiams be apribojimų MNPS oro erdvėje lėktuve privalo būti įrengtos dvi nepriklausomos tolimo veikimo navigacijos sistemos (LRNS).

d)

Skrydžiams MNPS oro erdvėje nustatytais specialiais maršrutais lėktuve privalo būti įrengta viena tolimo veikimo navigacijos sistema (LRNS), nebent būtų nurodyta kitaip.

OPS 1.872

Įranga skrydžiams nustatytoje oro erdvėje su sumažintu vertikaliojo skirstymo minimumu (RVSM)

a)

Naudotojas užtikrina, kad RVSM oro erdve skraidančiuose lėktuvuose būtų įrengta:

1)

dvi nepriklausomos aukščio matavimo sistemos,

2)

aukščio įspėjamoji sistema,

3)

automatinė aukščio kontrolės sistema ir

4)

antrinio stebėjimo radiolokatoriaus (SSR) atsakiklis su aukščio pranešimo sistema, kurią galima prijungti prie naudojamos aukščio matavimo sistemos aukščiui palaikyti.

M SKIRSNIS

LĖKTUVŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA

OPS 1.875

Bendrosios nuostatos

a)

Naudotojas nenaudoja lėktuvo, jeigu jis nėra techniškai prižiūrimas ir atiduodamas naudoti organizacijos, atitinkamai patvirtintos/priimtinos pagal 145 dalį, tačiau šiuos tikrinimus prieš skrydį nebūtinai turi atlikti organizacija pagal 145 dalį.

b)

Lėktuvo techninės priežiūros reikalavimai, kurių reikia, kad būtų įvykdyti OPS 1.180 punkte nurodyti naudotojo sertifikavimo reikalavimus yra išdėstyti M dalyje.

N SKIRSNIS

SKRYDŽIO ĮGULA

OPS 1.940

Skrydžio įgulos sudėtis

(Žr. OPS 1.940 punkto 1 ir 2 priedėlius)

a)

Naudotojas užtikrina, kad:

1)

skrydžio įgulos sudėtis ir skrydžio įgulos narių skaičius paskirtose darbo vietose atitiktų Lėktuvo pilotavimo taisyklėse (AFM) nustatytus reikalavimus ir būtų ne mažesnis nei jame nurodytas minimalus skaičius;

2)

jei reikia dėl skrydžio pobūdžio, į skrydžio įgulą būtų įtraukiami papildomi skrydžio įgulos nariai, ir jų skaičius nebūtų mažesnis nei nustatyta Skrydžių vykdymo vadove,

3)

visi skrydžio įgulos nariai turėtų įgaliotosios institucijos nustatyto pavyzdžio galiojančias licencijas bei būtų reikiamai kvalifikuoti ir kompetentingi vykdyti jiems pavestas pareigas,

4)

būtų nustatytos įgaliotajai institucijai priimtinos procedūros, kad įguloje nesusiburtų nepatyrę skrydžio įgulos nariai,

5)

vienas skrydžio įgulos pilotas, turintis vado kvalifikaciją pagal skrydžio įgulos licencijoms taikomus reikalavimus, būtų paskirtas įgulos vadu, galinčiu perduoti teisę vykdyti skrydį kitam tinkamai kvalifikuotam pilotui, ir

6)

kai AFM numato, kad būtinas specialus sistemos skydelio operatorius, į skrydžio įgulą būtų įtrauktas vienas įgulos narys, kuris turi skrydžio inžinieriaus licenciją arba yra tinkamai kvalifikuotas skrydžio įgulos narys, priimtinas įgaliotajai institucijai,

7)

Kai naudojamasi įgulos skrydžio narių, kurie dirba savarankiškai ir (arba) yra laisvai samdomi ar dirba ne visą darbo dieną, paslaugomis, laikomasi N skirsnyje nustatytų reikalavimų. Šiuo atžvilgiu ypatingas dėmesys turi būti skiriamas orlaivių tipų ar modifikacijų, kuriais skrydžio įgulos narys gali skraidyti komercinio oro vežimo tikslais, bendram skaičiui neviršijant OPS 1.980 ir OPS 1.981 punktuose nustatytų reikalavimų, įskaitant atvejus, kai jo paslaugomis naudojasi kitas naudotojas. Įgulos nariai, teikiantys naudotojui įgulos vado paslaugas, prieš pradėdami savarankiškai skraidyti maršrutais, privalo baigti pirminį naudotojo įgulos galimybių valdymo kursą (CRM), išskyrus atvejus, kai įgulos narys jau anksčiau yra baigęs pirminį naudotojo CRM kursą.

b)

Minimali skrydžio įgula skrydžiams pagal IFR arba naktį. Skrydžių pagal IFR arba naktį atveju naudotojas užtikrina, kad:

1)

visuose turbosraigtiniuose lėktuvuose, kurių maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija yra didesnė nei 9 krėslai, ir visuose turboreaktyviniuose lėktuvuose minimali skrydžio įgula būtų 2 pilotai, arba

2)

kiti lėktuvai, kuriems netaikoma šio punkto b papunkčio 1 dalis, būtų valdomi vieno piloto, jei yra įvykdytos OPS 1.940 punkto 2 priedėlio sąlygos. Jei 2 priedėlio sąlygos nėra įvykdytos, minimali skrydžio įgula yra 2 pilotai.

JAR-OPS 1.943

Pirminis naudotojo įgulos galimybių valdymo (CRM) mokymas

a)

Kai skrydžio įgulos nariai nėra anksčiau baigę pirminio naudotojo CRM kurso (nauji darbuotojai arba esamas personalas), naudotojas užtikrina, kad visi skrydžio įgulos nariai baigtų pirminį CRM mokymo kursą. Nauji darbuotojai pirminį naudotojo CRM kursą baigia pirmaisiais metais po to, kai juos įdarbina naudotojas.

b)

Jeigu skrydžio įgulos nariai anksčiau nebaigė mokymo apie žmogiškuosius veiksnius, tuomet, prieš pirminį naudotojo CRM mokymą arba kartu su pirminiu naudotojo CRM mokymo kursu, jie baigia teorinį kursą, grindžiamą žmogaus galimybėmis ir ribotumais skristi pagal programą, skirtą ATPL (žr. skrydžio įgulos narių licencijų išdavimui taikomus reikalavimus).

c)

Pirminį CRM mokymą veda bent vienas įgaliotajai institucijai priimtinas CRM dėstytojas, kuriam nagrinėjant konkrečias sritis gali padėti ekspertai.

d)

Pirminis CRM mokymas vedamas pagal Skrydžių vykdymo vadove numatytą išsamią mokymo programą.

OPS 1.945

Permokymas ir tikrinimas

(Žr. OPS 1.945 punkto 1 priedėlį)

a)

Naudotojas užtikrina, kad:

1)

kai vienas lėktuvo tipas keičiamas kitu tipu ar klase, kuriems būtina nauja tipo ar klasės kvalifikacija, skrydžio įgulos nariai baigtų atitinkamo tipo kvalifikacijos kursus, kurie atitinka įgulos narių licencijų išdavimui taikomus reikalavimus,

2)

iki savarankiškų skrydžių maršrutais pradžios skrydžio įgulos narys baigtų naudotojo atitinkamo tipo permokymo kursus, kai:

i)

pradeda skraidyti kitu lėktuvu, kuriam reikalinga naujo tipo ar klasės kvalifikacija arba

ii)

keičiasi naudotojas;

3)

pagal į Skrydžių vykdymo vadovą įtrauktą išsamią kursų programą permokymui vadovautų tinkamai kvalifikuotas personalas. Naudotojas užtikrina, kad CRM elementus į permokymą integruojantis personalas būtų tinkamai kvalifikuotas,

4)

naudotojo atitinkamo tipo permokymo kursuose reikiama mokymo apimtis būtų nustatoma atsižvelgiant į skrydžio įgulos narių ankstesnį mokymą, įrašytą jų mokymo bylose, minimose OPS 1.985 punkte,

5)

minimalūs kvalifikacijos ir patirties standartai, reikalingi skrydžio įgulos nariams iki permokymo, keičiant lėktuvo tipą, būtų nurodyti Skrydžių vykdymo vadove,

6)

iki skrydžių maršrutu su priežiūra pradžios visi skrydžio įgulos nariai būtų tikrinami pagal OPS 1.965 punkto b papunktį bei mokomi ir tikrinami pagal OPS 1.965 punkto d papunktį,

7)

baigus skrydžius maršrutu su priežiūra, būtų atliekamas tikrinimas pagal OPS 1.965 punkto c papunktį,

8)

naudotojo permokymo kursui prasidėjus, skrydžio įgulos narys nepradėtų tarnybinių skrydžių kito tipo ar klasės lėktuvu tol, kol kursai bus baigti ar nutraukti, ir

9)

į permokymo kursą būtų įtraukiami CRM mokymo elementai.

b)

Tuo atveju, kai keičiamas lėktuvo tipas ar klasė, OPS 1.965 punkto b papunktyje numatytą tikrinimą galima derinti su atitinkamo tipo ar klasės praktinių įgūdžių tikrinimu pagal skrydžio įgulos licencijų išdavimui taikomus reikalavimus.

c)

Naudotojo permokymo kursas ir tipo ar klasės kvalifikacijos kursas, būtini skrydžio įgulos licencijoms išduoti, gali būti sujungiami.

OPS 1.950

Mokymas apie skirtumus ir supažindinamasis mokymas

a)

Naudotojas užtikrina, kad skrydžio įgulos narys baigtų:

1)

mokymą apie skirtumus, skirtą papildomoms žinioms ir mokymui naudojant atitinkamą lėktuvo treniruoklį:

i)

kai skraidoma to paties tipo lėktuvo kitu variantu ar tuo metu naudojamos tos pačios klasės kitu tipu, arba

ii)

kai keičiama įranga ir (arba) procedūros tuo metu naudojamuose lėktuvų tipuose ar variantuose;

2)

supažindinamąjį mokymą, skirtą papildomoms žinioms įgyti, kai:

i)

skraidoma kitu to paties tipo ar varianto lėktuvu arba

ii)

kai keičiama įranga ir (arba) procedūros tuo metu naudojamuose lėktuvų tipuose ar variantuose;

b)

Skrydžių vykdymo vadove naudotojas nurodo, kada turi būti vykdomas mokymas apie skirtumus ar supažindinamasis mokymas.

OPS 1.955

Paskyrimas įgulos vadu

a)

Naudotojas užtikrina, kad paaukštinant antrąjį pilotą įgulos vadu ir pradedantiesiems dirbti įgulos vadais:

1)

Skrydžių vykdymo vadove būtų nustatytas įgaliotajai institucijai priimtinas minimalus patirties lygis ir

2)

daugianarių įgulų skrydžių atveju pilotas būtų baigęs atitinkamus vadovavimo kursus.

b)

a papunkčio 2 dalyje nurodyti įgulos vadovavimo kursai turi būti nurodyti Skrydžių vykdymo vadove ir apimti bent:

1)

mokymą STD treniruokliu (taip pat skrydžio mokymą maršrutu) ir (arba) skrydžio mokymą,

2)

naudotojo kvalifikacijos patikrinimą vykdant įgulos vado pareigas,

3)

įgulos vado pareigas,

4)

mokymą maršrutu einant įgulos vado pareigas su priežiūra. Pilotams, jau turintiems kvalifikaciją skristi atitinkamo tipo lėktuvu, būtina atlikti skrydžius mažiausiai 10 sektorių,

5)

įgulos vado skrydžio maršrutu tikrinimą, kaip nustatyta OPS 1.965 punkto c papunktyje ir žinias apie maršrutą bei aerodromą, kaip nustatyta OPS 1.975 punkte, ir

6)

Įgulos galimybių valdymo elementus.

OPS 1.960

Vadai, turintys komercinės aviacijos piloto licenciją

a)

Naudotojas užtikrina, kad:

1)

komercinės aviacijos piloto licencijos (CPL) turėtojas neskrenda kaip įgulos vadas lėktuvu, Lėktuvo pilotavimo taisyklėse vadove sertifikuotu valdyti vienam pilotui, išskyrus tuomet:

i)

kai vykdomos keleivių vežimo operacijos pagal vizualaus skrydžio taisykles (VFR) 50 jūrmylių spinduliu nuo išskridimo aerodromo ir piloto bendroji skrida lėktuvais yra ne mažiau kaip 500 valandų arba jis turi galiojančią skrydžių pagal prietaisus kvalifikaciją, arba

ii)

kai skrendama kelių variklių tipo lėktuvu pagal skrydžių pagal prietaisus taisykles (IFR) ir piloto bendroji skrida lėktuvais yra ne mažiau kaip 700 valandų, iš kurių 400 valandų skrendant įgulos vadu (pagal skrydžio įgulos licencijoms taikomus reikalavimus), iš jų 100 valandų pagal IFR, įskaitant 40 valandų skrydžių kelių variklių lėktuvu. 400 valandų, skristų įgulos vadu gali atitikti valandos, skristos antruoju pilotu, dvi skrydžio antruoju pilotu valandas prilyginant vienai skrydžio įgulos vadu valandai, jeigu šios valandos buvo sukauptos pagal Skrydžių vykdymo vadove nurodytą nustatytą daugiapilotės įgulos sistemą;

2)

skrydį vykdant vienam pilotui pagal IFR, be a papunkčio 1 dalies ii pastraipoje numatytų nuostatų, būtų laikomasi OPS 1.940 punkto 2 priedėlyje nurodytų reikalavimų, ir

3)

skrendant daugiapilotėse įgulose, be a papunkčio 1 dalyje numatytų nuostatų ir prieš pilotui vykdant vado pareigas, būtų baigti OPS 1.955 punkto a papunkčio 2 dalyje nurodyti vadovavimo kursai.

OPS 1.965

Periodinis mokymas ir tikrinimas

(Žr. OPS 1.965 punkto 1 ir 2 priedėlius)

a)

Bendrosios nuostatos

Naudotojas užtikrina, kad:

1)

kiekvienas skrydžio įgulos narys dalyvautų periodiniame mokyme bei būtų organizuotas jo patikrinimas, ir visi tokie mokymai bei patikrinimai atitiktų lėktuvo tipą ar variantą, kuriais skraido skrydžio įgulos narys,

2)

periodinio mokymo ir tikrinimo programa būtų išdėstyta Skrydžių vykdymo vadove ir patvirtinta įgaliotosios institucijos,

3)

periodinį mokymą vestų šie darbuotojai:

i)

antžeminį mokymą ir kvalifikacijos kėlimo kursus — tinkamai kvalifikuoti darbuotojai,

ii)

mokymą lėktuvu/STD — tipo kvalifikacijos instruktorius (TRI), klasės kvalifikacijos instruktorius (CRI) arba skrydžio treniruoklio (STD) atveju — skrydžių treniruoklio instruktorius (SFI), jei TRI, CRI ar SFI atitinka naudotojo patirties ir žinių reikalavimus, kurių pakanka instruktuoti visais klausimais, nurodytais OPS 1.965 punkto 1 priedėlio a papunkčio 1 dalies i pastraipos A ir B dalyse,

iii)

mokymą apie avarinę ir saugos įrangą — tinkamai kvalifikuoti darbuotojai ir

iv)

įgulos galimybių valdymą (CRM):

(A)

CRM elementų integravimą į visus periodinio mokymo etapus — visi darbuotojai, vedantys periodinį mokymą. Naudotojas užtikrina, kad periodinį mokymą vedantys darbuotojai turėtų tinkamą kvalifikaciją į šį mokymą integruoti CRM elementus.

(B)

Modulinį CRM mokymą — bent vienas įgaliotajai institucijai priimtinas CRM dėstytojas, kuriam nagrinėjant konkrečias sritis gali padėti ekspertai.

4)

periodinį tikrinimą vykdytų šie darbuotojai:

i)

Naudotojo kvalifikacijos patikrinimą — tipo kvalifikacijos egzaminuotojas (TRE), klasės kvalifikacijos egzaminuotojas (CRE) arba, jei tikrinama skrydžio treniruokliu STD, — TRE, CRE arba skrydžio treniruoklių egzaminuotojas (SFE), išmanantis CRM sąvokas ir CFM įgūdžių įvertinimą,

ii)

Skrydžio maršruto tikrinimus — naudotojo paskirti ir įgaliotajai institucijai priimtini tinkamą kvalifikaciją turintys įgulos vadai,

iii)

Avarinės ir saugos įrangos tikrinimą — tinkamai kvalifikuoti darbuotojai.

b)

Naudotojo kvalifikacijos pa tikrinimas.

1)

Naudotojas užtikrina, kad:

i)

būtų atliekamas naudotojo visų skrydžio įgulos narių kvalifikacijos patikrinimas, kad parodytų savo kompetenciją atliekant įprastas, neįprastas ir avarines procedūras, ir

ii)

tikrinimas būtų atliekamas be išorinių vizualiųjų orientyrų, kai skrydžio įgulos narių prašoma skristi pagal IFR,

iii)

būtų atliekamas naudotojo visų skrydžio įgulos narių, kaip įprastos skrydžio įgulos sudėties dalies, kvalifikacijos patikrinimas.

2)

Naudotojo kvalifikacijos tikrinimo galiojimo trukmė yra 6 kalendoriniai mėnesiai, pridedant laiką, likusį iki mėnesio, kurį vykdomas patikrinimas, pabaigos. Jei tikrinimas atliekamas per ankstesnio naudotojo kvalifikacijos tikrinimo galiojimo laikotarpio 3 paskutinius kalendorinius mėnesius, galiojimo laikotarpis pratęsiamas nuo tikrinimo datos iki 6 kalendorinių mėnesių nuo ankstesnio naudotojo kvalifikacijos tikrinimo galiojimo laikotarpio pabaigos.

c)

Skrydžio maršrutu tikrinimas.

Naudotojas užtikrina, kad visiems skrydžio įgulos nariams būtų surengtas skrydžio maršrutu tikrinimas lėktuve, kad jie parodytų savo kompetenciją skrisdami maršrutu ir vykdydami įprastas operacijas, aprašytas Skrydžių vykdymo vadove. Skrydžio maršrutu tikrinimo galiojimo trukmė yra 12 kalendorinių mėnesių, pridedant laiką, likusį iki mėnesio, kurį vykdomas tikrinimas, pabaigos. Jei tikrinimas atliekamas per ankstesnio skrydžio maršrutu tikrinimo galiojimo laikotarpio 3 paskutinius kalendorinius mėnesius, galiojimo laikotarpis pratęsiamas nuo tikrinimo datos iki 12 kalendorinių mėnesių nuo ankstesnio skrydžio maršrutu tikrinimo galiojimo laikotarpio pabaigos.

d)

Mokymas apie avarinę ir saugos įrangą bei išmanymo tikrinimas.

Naudotojas užtikrina, kad visi skrydžio įgulos nariai dalyvautų mokyme ir būtų organizuojamas patikrinimas, susijęs su visos turimos avarinės ir saugos įrangos vietos bei naudojimo išmanymu. Avarinės ir saugos įrangos išmanymo tikrinimo galiojimo trukmė yra 12 kalendorinių mėnesių, pridedant laiką, likusį iki mėnesio, kurį vykdomas tikrinimas, pabaigos. Jei tikrinimas atliekamas per ankstesnio avarinės ir saugos įrangos išmanymo tikrinimo galiojimo laikotarpio 3 paskutinius kalendorinius mėnesius, galiojimo laikotarpis pratęsiamas nuo tikrinimo datos iki 12 mėnesių nuo ankstesnio avarinės ir saugos įrangos išmanymo tikrinimo galiojimo laikotarpio pabaigos.

e)

CRM.

Naudotojas užtikrina, kad:

1)

CRM elementai būtų integruojami į visus atitinkamus kartojimo mokymo etapus, ir

2)

visi skrydžio įgulos nariai dalyvautų specifiniame moduliniame CRM mokyme. Visų pagrindinių CRM mokymo temų nagrinėjimas turi trukti ne ilgiau kaip 3 metus.

f)

Antžeminio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo kursai.

Naudotojas užtikrina, kad mažiausiai kas 12 kalendorinių mėnesių visi skrydžio įgulos nariai dalyvautų antžeminio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo kursuose. Jeigu mokymas vyko per 3 kalendorinius mėnesius, likusius iki 12 mėnesių termino pabaigos, kiti antžeminio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo kursai turi būti baigiami per 12 kalendorinių mėnesių skaičiuojant nuo ankstesnių antžeminio mokymo ir kvalifikacijos kursų galiojimo laikotarpio pabaigos.

g)

Mokymas lėktuvu/STD.

Naudotojas užtikrina, kad visi skrydžio įgulos nariai būtų mokomi lėktuvu/STD mažiausiai kas 12 kalendorinių mėnesių. Jeigu mokymas vyko per 3 kalendorinius mėnesius, likusius iki 12 mėnesių termino pabaigos, kitas mokymas lėktuvu/STD turi būti baigtas per 12 kalendorinių mėnesių skaičiuojant nuo ankstesnio mokymo lėktuvu/STD galiojimo laikotarpio pabaigos.

OPS 1.968

Piloto kvalifikacija skristi bet kurio piloto krėsle

(Žr. OPS 1.968 punkto 1 priedėlį)

a)

Naudotojas užtikrina, kad:

1)

pilotas, kuris gali būti paskirtas skristi bet kurio piloto krėsle, būtų baigęs atitinkamą mokymą ir jam būtų surengtas patikrinimas ir

2)

mokymo ir tikrinimo programa būtų išdėstyta Skrydžių vykdymo vadove ir būtų priimtina įgaliotajai institucijai.

OPS 1.970

Naujausia patirtis

a)

Naudotojas užtikrina, kad:

1)

pilotas nebūtų skiriamas skraidyti lėktuvu minimalios sertifikuotos įgulos sudėtyje skraidančiu ar neskraidančiu pilotu, išskyrus tuomet, kai jis per pastarąsias 90 dienų atliko mažiausiai 3 kilimus ir tūpimus kaip pilotas, skrisdamas to paties tipo/klasės lėktuvu arba realaus skrydžio treniruokliu,

2)

galiojančios skrydžių pagal prietaisus kvalifikacijos neturintis pilotas nebūtų skiriamas skristi lėktuvu naktį įgulos vadu išskyrus tuomet, kai per pastarąsias 90 dienų jis atliko bent vieną tūpimą naktį kaip lėktuvo pilotas, skrisdamas to paties tipo/klasės lėktuvu arba realaus skrydžio treniruokliu.

b)

a papunkčio 1 ir 2 dalyse nurodytas 90 dienų laikotarpis gali būti pratęsiamas ne ilgesniam kaip 120 dienų laikotarpiui, kai skrendama maršrutu prižiūrint tipo kvalifikacijos instruktoriui ar egzaminuotojui. Pasibaigus 120 dienų laikotarpiui, laikantis reikalavimo dėl patirties naujumo atliekamas mokomasis skrydis arba naudojamas atitinkamo tipo realaus skrydžio treniruoklis ar lėktuvas.

OPS 1.975

Žinios apie maršrutą ir aerodromą

a)

Naudotojas užtikrina, kad pilotas, prieš jį paskiriant įgulos vadu ar pilotu, kuriam įgulos vadas galėtų perduoti skrydžio vykdymą, įgytų reikiamų žinių apie skristiną maršrutą ir naudotinus aerodromus (taip pat atsarginius), įrangą bei procedūras.

b)

Žinių apie maršrutą ir aerodromą galiojimo laikotarpis yra 12 kalendorinių mėnesių, pridedant laikotarpį, likusį:

1)

iki žinių įgijimo mėnesio pabaigos ar

2)

paskutinio skrydžio maršrutu ar į aerodromą mėnesio pabaigos.

c)

Žinių apie maršrutą ir aerodromą galiojimas atnaujinamas, jeigu skrendama maršrutu ar į aerodromą b papunktyje nurodytu galiojimo laikotarpiu.

d)

Jei žinių galiojimas atnaujinamas per ankstesnių žinių apie maršrutą ir aerodromą galiojimo laikotarpio paskutinius 3 kalendorinius mėnesius, jų galiojimo trukmė pratęsiama 12 kalendorinių mėnesių nuo tos dienos, kai turėjo pasibaigti ankstesnis žinių apie maršrutą ir aerodromą galiojimo laikotarpis.

OPS 1.978

Kvalifikacijos tobulinimo programa

a)

OPS 1.965 ir 1.970 punktuose nurodyti galiojimo laikotarpiai gali būti pratęsiami, kai įgaliotoji institucija patvirtina naudotojo parengtą kvalifikacijos tobulinimo programą.

b)

Kvalifikacijos tobulinimo programoje turi būti nurodytas mokymas ir tikrinimas, kuriuo nustatoma ir palaikoma ne žemesnė nei OPS 1.945, 1.965 ir 1.970 punktų nuostatose nurodyta kvalifikacija.

OPS 1.980

Skrydžiai daugiau negu vieno tipo ar varianto lėktuvu

(Žr. OPS 1.980 punkto 1 priedėlį)

a)

Naudotojas užtikrina, kad daugiau nei vieno tipo ar varianto lėktuvu skraidytų tik tie įgulos nariai, kurie yra kompetentingi tai daryti.

b)

Kai svarstomas daugiau nei vieno tipo arba varianto lėktuvo naudojimas, naudotojas užtikrina, kad atitinkamų lėktuvų skirtumai ir (arba) panašumai pateisintų tokį lėktuvo naudojimą, atsižvelgiant į:

1)

technologijos lygį,

2)

skrydžių procedūras,

3)

valdymo charakteristikas.

c)

Naudotojas užtikrina, kad daugiau negu vieno tipo ar varianto lėktuvu skraidantis skrydžio įgulos narys laikytųsi visų N skirsnyje nurodytų kiekvieno tipo ar varianto reikalavimų, išskyrus tuomet, kai įgaliotoji institucija yra patvirtinusi lengvatų, susijusių su mokymo, tikrinimo ir naujausios patirties reikalavimais, taikymą.

d)

Skrydžių vykdymo vadove naudotojas nustato įgaliotosios institucijos patvirtintas atitinkamas procedūras ir (arba) skrydžių apribojimus, susijusius su daugiau nei vieno tipo ar varianto lėktuvo naudojimu, apimančius:

1)

skrydžio įgulos narių minimalios patirties lygį,

2)

minimalią skraidymo patirtį vieno tipo ar varianto lėktuvu prieš pradedant mokymą skraidyti kitu tipo ar varianto lėktuvu,

3)

procesą, kurio metu skrydžio įgula, turinti kvalifikaciją skristi vieno tipo ar varianto lėktuvu, bus mokoma ir įgys kvalifikaciją skristi kito tipo ar varianto lėktuvu, ir

4)

visus kiekvieno tipo ar varianto lėktuvams taikomus naujausios patirties reikalavimus.

OPS 1.981

Sraigtasparnių ir lėktuvų skrydžiai

a)

Kai skrydžio įgulos narys skraido ir sraigtasparniais, ir lėktuvais:

1)

naudotojas užtikrina, kad būtų skraidoma tik vieno tipo sraigtasparniu ir vieno tipo lėktuvu.

2)

Skrydžių vykdymo vadove naudotojas nustato atitinkamas įgaliotos institucijos patvirtintas procedūras ir (arba) skrydžių apribojimus.

OPS 1.985

Mokymo bylos

a)

Naudotojas:

1)

saugo visas bylas apie OPS 1.945, 1.955, 1.965, 1.968 ir 1.975 punktuose nustatytą skrydžio įgulos nario mokymą, tikrinimą ir kvalifikaciją ir

2)

atitinkamo skrydžio įgulos nario prašymu jam pateikia visų permokymo kursų, periodinio mokymo ir tikrinimų bylas.

OPS 1.940 punkto 1 priedėlis

Įgulos narių pakeitimas skrydžio metu

a)

Skrydžio metu lėktuvą pilotuojantis skrydžio įgulos narys gali būti pakeičiamas kitu tinkamai kvalifikuotu skrydžio įgulos nariu.

b)

Įgulos vado pakeitimas:

1)

įgulos vadas gali perduoti vadovavimą skrydžiui:

i)

kitam kvalifikuotam vadui arba

ii)

skrendant tik virš FL 200 — pilotui, atitinkančiam c papunktyje numatytus reikalavimus.

c)

Būtiniausi reikalavimai įgulos vadą keičiančiam pilotui:

1)

galiojanti oro transporto piloto licencija,

2)

OPS 1.945 papunktyje numatytas permokymas ir tikrinimas (įskaitant atitinkamo tipo kvalifikacijos mokymą),

3)

visi OPS 1.965 ir OPS 1.968 punktuose nustatyti periodiniai mokymai ir tikrinimai ir

4)

OPS 1.975 papunktyje nurodytos žinios apie maršrutą.

d)

Antrojo piloto pakeitimas:

1)

antrąjį pilotą gali pakeisti:

i)

kitas tinkamai kvalifikuotas pilotas arba

ii)

kreiserinio skrydžio rezervinis antrasis pilotas, atitinkantis e papunktyje nurodytus reikalavimus.

e)

Būtiniausi reikalavimai kreiserinio skrydžio rezerviniam antrajam pilotui:

1)

galiojanti komercinės aviacijos piloto licencija su skrydžių pagal prietaisus kvalifikacija,

2)

OPS 1.945 punkte numatytas permokymas ir tikrinimas, įskaitant tipo kvalifikacijos mokymą, išskyrus reikalavimą mokytis kilti ir tūpti,

3)

visi OPS 1.965 punkte nustatyti periodiniai mokymai ir tikrinimai, išskyrus reikalavimą mokytis kilti ir tūpti, ir

4)

skristi antruoju pilotu tik kreiserinio skrydžio metu ir ne žemiau FL 200.

5)

OPS 1.970 papunktyje nurodyta naujausia patirtis yra nebūtina. Tačiau pilotas dalyvauja skrydžio įgūdžių atnaujinimo mokyme realaus skrydžio treniruokliu ir kvalifikacijos kėlimo mokyme ne rečiau kaip kas 90 dienų. Šį kvalifikacijos kėlimo mokymą galima sujungti su OPS 1.965 punkte nurodytu mokymu.

f)

Sistemos operatoriaus pakeitimas. Sistemos operatorių skrydžio metu gali pakeisti įgulos narys, turintis skraidančiojo inžinieriaus licenciją, arba kitas įgaliotajai institucijai priimtinos kvalifikacijos skrydžio įgulos narys.

OPS 1.940 punkto 2 priedėlis

Vieno piloto vykdomi skrydžiai pagal IFR arba naktį

a)

Vienas pilotas gali vykdyti skrydžius OPS 1.940 punkto b papunkčio 2 dalyje nurodytais lėktuvais pagal IFR arba naktį, jeigu yra įvykdyti šie reikalavimai:

1)

Į Skrydžių vykdymo vadovą naudotojas įtraukia piloto permokymo ir periodinio mokymo programą, kurioje būtų numatyti papildomi reikalavimai vieno piloto vykdomiems skrydžiams,

2)

visų pirma kabinos procedūros turi apimti:

i)

variklio ir avarinės padėties valdymą,

ii)

įprastų, neįprastų ir avarijos kontrolinių sąrašų naudojimą,

iii)

ryšį su ATC,

iv)

išskridimo ir artėjimo tūpti procedūras,

v)

autopiloto valdymą ir

vi)

supaprastintų skrydžio dokumentų naudojimą.

3)

pagal OPS 1.965 punktą būtini periodiniai tikrinimai atliekami vienam pilotui valdant tam tikro tipo ar klasės lėktuvą skrydį atitinkančioje aplinkoje,

4)

piloto skrida turi būti mažiausiai 50 valandų pagal IFR konkretaus tipo ar klasės lėktuvu, iš kurių 10 valandų turi būti skrista įgulos vadu, ir

5)

minimali būtina naujausia piloto, skraidančio vieno piloto vykdomais skrydžiais pagal IFR arba naktį, patirtis turi būti 5 IFR skrydžiai, įskaitant 3 artėjimus tūpti pagal prietaisus, atlikti per pastarąsias 90 dienų atitinkamo tipo ar klasės lėktuvu skrydį vykdant vienam pilotui. Šį reikalavimą galima pakeisti artėjimo tūpti pagal prietaisus pagal IFR tikrinimu atitinkamo tipo ar klasės lėktuvu.

OPS 1.945 punkto 1 priedėlis

Naudotojo permokymo kursai

a)

Naudotojo permokymo kursai apima:

1)

antžeminį mokymą ir tikrinimą, įskaitant lėktuvo sistemas, įprastas, neįprastas ir avarines procedūras,

2)

mokymą apie avarinę ir saugos įrangą ir tikrinimą, kuris turi būti baigtas iki skraidymo lėktuvu mokymo pradžios,

3)

mokymą lėktuvu/realaus skrydžio treniruokliu ir tikrinimą ir

4)

skrydžius maršrutu su priežiūra ir skrydžio maršrutu tikrinimus.

b)

Permokymo kursai organizuojami a papunktyje nustatyta tvarka.

c)

Baigę pilotų, kurių skrida yra nulis valandų, permokymo kursą pilotai:

1)

per 15 dienų pradeda skrydžius maršrutu su priežiūra ir

2)

atlieka savo pirmus keturis pakilimus ir tūpimus lėktuvu, prižiūrint piloto krėsle sėdinčiam TRI(A).

d)

Įgulos galimybių valdymo elementai yra integruojami į permokymo kursus, o juos veda tinkamos kvalifikacijos personalas.

e)

Jei skrydžio įgulos narys nėra anksčiau baigęs naudotojo permokymo kursų, naudotojas užtikrina, kad, be a papunktyje nurodytų permokymo kursų elementų, skrydžio įgulos narys papildomai būtų mokomas teikti bendrą pirmąją pagalbą ir, prireikus, tūpti ant vandens avarijos atveju, naudojant įrangą vandenyje.

OPS 1.965 punkto 1 priedėlis

Periodinis mokymas ir tikrinimas. Pilotai

a)

Periodinis mokymas. Šį mokymą sudaro:

1)

Antžeminio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo kursai.

i)

Antžeminio ir kvalifikacijos kėlimo mokymo programa apima:

A)

lėktuvo sistemas,

B)

skrydžių procedūras ir reikalavimus, įskaitant antžeminį ledo šalinimą/priešledį bei piloto nepajėgumą, ir

C)

avarijų/incidentų ir įvykių apžvalgą.

ii)

Antžeminio ir kvalifikacijos kėlimo mokymo žinios tikrinamos naudojant klausimynus ar kitus tinkamus metodus.

2)

Mokymas lėktuvu/STD

i)

Mokymo lėktuvu/STD programa sudaroma taip, kad visi pagrindiniai lėktuvo sistemų gedimai ir atitinkamos procedūros būtų nagrinėjami per ankstesnį 3 metų laikotarpį.

ii)

Kai manevrai neveikiant varikliui atliekami lėktuve, variklio gedimai imituojami.

iii)

Mokymą lėktuvu/STD galima sujungti su naudotojo kvalifikacijos tikrinimu.

3)

Mokymas apie avarinę ir saugos įrangą.

i)

Mokymo apie avarinę ir saugos įrangą programą galima sujungti su avarinės ir saugos įrangos išmanymo tikrinimu, kuris atliekamas lėktuve arba naudojant kitą atitinkamą mokymo įrenginį,

ii)

Mokymo apie avarinę ir saugos įrangą programa kiekvienais metais turi apimti:

A)

gelbėjimosi liemenės praktinį apsivilkimą, jei ji naudojama,

B)

kvėpavimo apsauginės įrangos praktinį užsidėjimą, jei ji naudojama,

C)

gesintuvų praktinį naudojimą,

D)

instruktavimą apie visos lėktuvo avarinės ir saugos įrangos buvimo vietą ir naudojimą,

E)

instruktavimą apie visų tipų išėjimų vietą ir naudojimąsi jais, ir

F)

saugumo procedūras.

iii)

Kas 3 metai mokymo programa turi apimti:

A)

praktinį naudojimąsi visų tipų išėjimais,

B)

gelbėjimosi slydei ištiesti naudojamo metodo demonstravimą, jei ji naudojama,

C)

gaisro gesinimą naudojant įrangą, atitinkančią turimą lėktuve, tikro ar imituojamo gaisro metu, išskyrus tuos atvejus, kai esant „Halon“ gesintuvams gali būti taikomas kitas įgaliotajai institucijai priimtinas metodas,

D)

dūmų poveikį uždaroje patalpoje ir visos atitinkamos įrangos praktinį naudojimą patalpoje, kai imituojama, kad ji pripildyta dūmų,

E)

tikros ar imituojamosios pirotechnikos praktinį naudojimą, jei ji naudojama, ir

F)

gelbėjimosi plausto (-ų) naudojimo demonstravimą, jei jis (-ie) naudojamas (-i).

4)

Įgulos galimybių valdymo mokymas:

i)

CRM elementai integruojami į visus atitinkamus periodinio mokymo etapus ir

ii)

konkreti modulinė CRM mokymo programa parengiama taip, kad visos pagrindinės CRM temos būtų išnagrinėtos per ne ilgesnį kaip 3 metų laikotarpį ir apimtų:

A)

žmogaus klaidas ir patikimumą, klaidų grandinę, klaidų prevenciją ir nustatymą,

B)

bendrovės saugos kultūrą, SOP, organizacinius veiksnius,

C)

stresą, streso valdymą, nuovargį ir budrumą,

D)

informacijos gavimą ir apdorojimą, padėties išmanymą, darbo krūvio valdymą,

E)

sprendimų priėmimą,

F)

bendravimą ir koordinavimą kabinoje bei už jos ribų,

G)

vadovavimą ir komandinį požiūrį, veikimą išvien,

H)

automatizaciją ir jos naudojimo pagrindinius principus (jei taikoma atitinkamam tipui),

I)

su atitinkamu tipu susijusius konkrečius skirtumus,

J)

konkrečių atvejų nagrinėjimą,

K)

papildomas sritis, kurios reikalauja papildomo dėmesio, kaip numatyta avarijų vengimo ir skrydžių saugos programoje (žr. OPS 1.037 punktą).

b)

Periodinis tikrinimas. Periodinis tikrinimas apima:

1)

Naudotojo kvalifikacijos tikrinimą:

i)

kai taikoma, naudotojo kvalifikacijos patikrinimas apima šiuos manevrus:

A)

nutrauktą kilimą, jeigu yra realaus skrydžio treniruoklis, kitais atvejais — tik judesių imitavimo pratimus,

B)

kilimą su sugedusiu varikliu tarp V1 ir V2 arba kai tik leidžia saugos sumetimai,

C)

kelių variklių lėktuvo atveju — tikslų artėjimą tūpti pagal prietaisus iki minimumo su vienu neveikiančiu varikliu,

D)

netikslų artėjimą tūpti iki minimumo,

E)

kelių variklių lėktuvo atveju — nutrauktą artėjimą tūpti pagal prietaisus nuo minimumo su vienu neveikiančiu varikliu ir

F)

tūpimą, kai neveikia vienas variklis. Vieno variklio lėktuvų atveju būtina priverstinio tūpimo praktika;

ii)

Kai manevrai neveikiant varikliui atliekami lėktuve, variklio gedimai turi būti imituojami.

iii)

Be i pastraipos A-F dalyse nustatytų tikrinimų, kas 12 mėnesių turi būti įvykdomi skrydžio įgulos licencijų išdavimui taikomi reikalavimai, kuriuos galima sujungti su naudotojo kvalifikacijos tikrinimu.

iv)

Pilotų, skraidančių tik pagal VFR, galima netikrinti pagal i pastraipos C-E dalis, išskyrus artėjimus tūpti ir tūpimo nutraukimą kelių variklių lėktuvu neveikiant vienam varikliui.

v)

Naudotojo kvalifikacijos patikrinimą turi vykdyti tipo kvalifikacijos egzaminuotojas.

2)

Avarinės ir saugos įrangos išmanymo tikrinimas. Tikrinami tie dalykai, kurių buvo mokoma pagal šio punkto a papunkčio 3 dalį.

3)

Skrydžio maršrutu tikrinimas.

i)

Skrydžio maršrutu tikrinimo metu turi būti nustatomas gebėjimas patenkinamai atlikti visą skrydį maršrutu, įskaitant procedūras prieš skrydį ir po jo bei esamos įrangos naudojimą pagal Skrydžių vykdymo vadovą.

ii)

Turi būti vertinami skrydžio įgulos galimybių valdymo (CRM) įgūdžiai pagal įgaliotajai institucijai priimtiną ir Skrydžių vykdymo vadove paskelbtą metodiką. Šio įvertinimo tikslas yra:

A)

visai įgulai ir individualiai kiekvienam jos nariui suteikti informaciją apie jų žinių lygį bei nustatyti, kokio perkvalifikavimo reikia, ir

B)

naudotis šiais duomenimis tobulinant CRM mokymo sistemą.

iii)

Kai pilotai skiriami atlikti skraidančio piloto ir neskraidančio piloto pareigas, jie turi būti tikrinami abiem pareigoms atlikti.

iv)

Skrydžio maršrutu tikrinimas turi būti atliekamas lėktuve.

v)

Skrydį maršrutu turi tikrinti naudotojo paskirti ir įgaliotajai institucijai priimtini įgulos vadai. Skrydžio maršrutu tikrinimą atliekantis asmuo, nurodytas OPS 1.965 punkto a papunkčio 4 dalies ii punkte, turi išmanyti CRM sąvokas ir CRM įgūdžių įvertinimą bei sėdėti stebėtojo krėsle, jei jis įrengtas. Tolimųjų skrydžių atveju, kai lėktuvu skrenda papildoma skrydžio įgula, šis asmuo gali vykdyti kreiserinio skrydžio rezervinio piloto funkcijas ir negali užimti nė vieno piloto krėslo kilimo, išvykimo, pradinio kreiserinio skrydžio, žemėjimo, artėjimo tūpti ir tūpimo metu. Jo atliekamas CRM įvertinimas grindžiamas tiktai stebėjimu pradinio instruktažo, instruktažo keleivių salone bei pilotų kabinoje metu ir tuomet, kai tikrintojas užima stebėtojo krėslą.

OPS 1.965 punkto 2 priedėlis

Periodinis mokymas ir tikrinimas. Sistemos operatoriai

a)

Sistemos operatoriaus periodinis mokymas ir tikrinimas atitinka pilotams ir papildomoms konkrečioms pareigoms nustatytus reikalavimus, išskyrus tuos punktus, kurie netaikomi sistemos operatoriams.

b)

Sistemos operatoriaus periodinis mokymas ir tikrinimas, jeigu įmanoma, vyksta drauge su pilotų periodiniu mokymu ir tikrinimu.

c)

Skrydį maršrutu tikrina naudotojo paskirtas ir įgaliotajai institucijai priimtinas įgulos vadas arba sistemos operatoriaus atitinkamo tipo kvalifikacijos instruktorius ar egzaminuotojas.

OPS 1.968 punkto 1 priedėlis

Piloto kvalifikacija skristi bet kurio piloto krėsle

a)

Įgulos vadai, kuriems vykdant pareigas būtina užimti dešinįjį krėslą bei atlikti antrojo piloto pareigas, arba įgulos vadai, turintys vesti mokymo ar egzaminavimo pareigas užimant dešinįjį krėslą, papildomai mokomi ir tikrinami, kaip nurodyta Skrydžių vykdymo vadove, kartu rengiant OPS 1.965 punkto b papunktyje nurodytus naudotojo kvalifikacijos tikrinimus. Šis papildomas mokymas turi apimti bent:

1)

variklio gedimą kilimo metu,

2)

artėjimą tūpti ir tūpimo nutraukimą, kai neveikia vienas variklis ir

3)

tūpimą, kai neveikia vienas variklis.

b)

kai manevrai neveikiant varikliui atliekami lėktuve, variklio gedimai turi būti imituojami.

c)

Skrendant dešiniajame krėsle, tikrinimai, kurie vadovaujantis OPS turi būti atlikti skrendant kairiajame krėsle, turi galioti ir būti nepasenę.

d)

Pilotas, pakeičiantis įgulos vadą, OPS 1.965 punkto b papunktyje numatytų naudotojo kvalifikacijos tikrinimų metu turi būti pademonstravęs procedūrų ir įgūdžių, kurie paprastai neįeina į įgulos vadą pakeičiančio piloto pareigas, praktinį taikymą. Kai skirtumai tarp kairiojo ir dešiniojo krėslų nėra reikšmingi (pvz., dėl to, kad naudojamas autopilotas), šiuos praktinius veiksmus galima atlikti bet kuriame krėsle.

e)

Įgulos vadu nesantis pilotas sėdintis kairiajame krėsle, OPS 1.965 punkto b papunktyje numatytų naudotojo kvalifikacijos tikrinimų metu pademonstruoja įgūdžių ir procedūrų, kurie kitu atveju būtų įėję į neskrendančio piloto funkcijas atliekančio įgulos vado pareigas, praktinį taikymą. Kai skirtumai tarp kairiojo ir dešiniojo krėslų nėra reikšmingi (pvz., dėl to, kad naudojamas autopilotas), šiuos praktinius veiksmus galima atlikti bet kuriame krėsle.

OPS 1.980 punkto 1 priedėlis

Skrydžiai daugiau negu vieno tipo ar varianto lėktuvu

a)

Kai skrydžio įgulos narys skraido daugiau nei vienos klasės, tipo ar varianto, nurodytų pagal taikomus skrydžio įgulos licencijavimo reikalavimus, lėktuvu, bet ne pagal vieną licencijos įrašą, naudotojas turi laikytis šių reikalavimų:

1)

skrydžio įgulos narys negali skristi daugiau nei:

i)

trijų tipų ar variantų lėktuvais su stūmokliniais varikliais ar

ii)

trijų tipų ar variantų lėktuvais su turbosraigtiniais varikliais ar

iii)

vieno tipo ar varianto turbosraigtiniu lėktuvu ir vieno tipo ar varianto lėktuvu su stūmokliniais varikliais ar

vi)

vieno tipo ar varianto turbosraigtiniu lėktuvu ir bet kuriuo konkrečios klasės lėktuvu;

2)

OPS 1.965 punkto, kuris taikomas kiekvieno naudojamo tipo ar varianto lėktuvams, jeigu naudotojas nepateikė įgaliotajai institucijai priimtinų konkrečių procedūrų ir (arba) skrydžių apribojimų.

b)

Kai skrydžio įgulos narys skraido daugiau nei vieno tipo ar varianto lėktuvu pagal vieną ar daugiau licencijos įrašų, kaip apibrėžta skrydžio įgulos licencijavimo reikalavimuose (tipas — daugiapilotis), naudotojas užtikrina, kad:

1)

Skrydžių vykdymo vadove nurodyta minimali skrydžio įgulos sudėtis būtų tokia pati kiekvieno naudojamo tipo ir varianto lėktuvuose,

2)

skrydžio įgulos narys skraidytų ne daugiau nei dviejų tipų ar variantų, kuriais skraidant būtinas atskiras įrašas licencijoje, lėktuvu ir

3)

jeigu naudotojas nėra nustatęs procedūrų, užtikrinančių tinkamą pasirengimo laiką, bet kuriuo tarnybiniu skrydžio laiku skraidytų tik tais lėktuvais, kurie nurodyti viename licencijos įraše.

Pastaba: tais atvejais, kai licencijoje yra daugiau nei vienas įrašas, žr. toliau pateiktus c ir d papunkčius.

c)

Kai skrydžio įgulos narys skraido daugiau nei vieno tipo ar varianto, nurodytų skrydžio įgulos licencijavimo reikalavimuose (tipas — vieno piloto ir tipas — daugiapilotis), lėktuvu, bet ne pagal vieną licencijos įrašą, naudotojas turi laikytis:

1)

pirmiau pateikto b papunkčio 1, 2 ir 3 dalių,

2)

toliau pateikto d papunkčio.

d)

Kai skrydžio įgulos narys skraido daugiau nei vieno tipo ar varianto, nurodytų skrydžio įgulos licencijavimo reikalavimuose (tipas — daugiapilotis), lėktuvu, bet ne pagal vieną licencijos įrašą, naudotojas turi laikytis:

1)

pirmiau pateikto b papunkčio 1, 2 ir 3 dalių,

2)

prieš galėdami naudotis teisėmis, susijusiomis su dviem įrašais licencijoje:

i)

skrydžio įgulos nariai turi būti dalyvavę dviejuose paeiliui einančiuose naudotojo kvalifikacijos tikrinimuose ir privalo turėti 500 valandų patirtį užimant atitinkamą padėtį įguloje, vykdant to paties naudotojo komercinius oro transporto skrydžius,

ii)

tuo atveju, kai pilotas turi patirties dirbant naudotojui ir naudojasi dviejų licencijos įrašų suteikiamomis teisėmis ir yra skiriamas įgulos vadu pas tą patį naudotoją pagal vieną iš ten nurodytų tipų, jis turi turėti mažiausiai 6 mėnesių ir 300 valandų įgulos vado patirtį ir, prieš galėdamas vėl naudotis dviejų licencijos įrašų suteikiamomis teisėmis, turi būti dalyvavęs 2 paeiliui einančiuose naudotojo kvalifikacijos tikrinimuose.

3)

prieš pradėdami mokytis ir skraidyti kito tipo ar varianto lėktuvu, skrydžio įgulos nariai turi turėti 3 mėnesių ir 150 valandų skrydžio pagrindiniu lėktuvu patirtį, kurios metu buvo atliktas bent vienas kvalifikacijos patikrinimas,

4)

po pradinio skrydžio maršrutu naujo tipo lėktuvu tikrinimo turi būti sukaupta 50 skrydžio valandų arba skrista 20 sektorių, skrendant vien tik naujo tipo lėktuvais,

5)

OPS 1.970 punktas taikomas kiekvieno naudojamo tipo lėktuvams, nebent įgaliotoji institucija yra suteikusi lengvatų pagal toliau pateiktą 7 dalį,

6)

laikotarpis, kai reikia skrydžių maršrutu patirties kiekvieno tipo lėktuvu, turi būti nurodomas Skrydžių vykdymo vadove,

7)

kai siekiama lengvatų norint sumažinti mokymus ir tikrinimus bei naujausios patirties reikalavimus, susijusius su lėktuvų tipais, naudotojas turi pademonstruoti įgaliotajai institucijai, kurių su kiekvienu tipu ar variantu susijusių klausimų nereikia kartoti dėl jų panašumo:

i)

Pagal OPS 1.965 punkto b papunktį kiekvienais metais turi būti atliekami du naudotojo kvalifikacijos patikrinimai. Kai pagal 7 dalį suteikiama lengvata kaitalioti naudotojo kvalifikacijos tikrinimus tarp šių dviejų tipų, kiekvieno naudotojo kvalifikacijos tikrinimo metu pakartotinai patvirtinamas naudotojo kvalifikacijos patikrinimo skraidant kito tipo lėktuvu galiojimas. Jei laikotarpis tarp licencijos kvalifikacijos tikrinimo neviršija laikotarpio, kuris yra nustatytas skrydžių įgulos licencijavimo reikalavimų srityje kiekvienam tipui taikomame reglamentavime, tai atitinkami skrydžio įgulos licencijavimo reikalavimai bus tenkinami. Be to, Skrydžių vykdymo vadove turi būti nurodomas atitinkamas patvirtintas periodinis mokymas,

ii)

Pagal OPS 1.965 punkto c papunktį kiekvienais metais reikia atlikti vieną skrydžio maršrutu tikrinimą. Kai pagal 7 dalį suteikiama lengvata kaitalioti skrydžio maršrutu tikrinimus tarp skirtingų tipų ar variantų, kiekvieno skrydžio maršrutu tikrinimo metu pakartotinai patvirtinamas skrydžio maršrutu patikrinimo skraidant kito tipo ar varianto lėktuvu galiojimas,

iii)

kasmetis mokymas apie avarinę ir saugos įrangą bei jų išmanymo tikrinimas privalo apimti visus kiekvieno tipo lėktuvui taikomus reikalavimus;

8)

OPS 1.965 punkto, kuris taikomas visų naudojamų tipų ar variantų lėktuvams, nebent įgaliotoji institucija yra suteikusi lengvatų pagal 7 dalį.

e)

Kai skrydžio įgulos narys skraido įvairių tipų ar variantų lėktuvais, kaip apibrėžta skrydžių įgulos licencijavimo reikalavimuose (klasė — vieno piloto, o tipas — daugiapilotis), naudotojas privalo įrodyti, kad pagal OPS 1.980 punkto d papunkčio nuostatas yra patvirtintos konkrečios procedūros ir (arba) skrydžių apribojimai.

O SKIRSNIS

KELEIVIŲ SALONO ĮGULA

OPS 1.988

Taikymo sąlygos

Naudotojas užtikrina, kad visi keleivių salono įgulos nariai atitiktų šio skirsnio ir kitus saugumo reikalavimus, taikomus keleivių salono įgulos nariams.

Šiame reglamente „keleivių salono įgulos narys“ yra bet kuris įgulos narys, išskyrus skrydžio įgulos narį, kuris keleivių saugumo labui lėktuvo keleivių salone vykdo jam naudotojo arba įgulos vado paskirtas pareigas.

OPS 1.989

Atpažinimas

a)

Naudotojas užtikrina, kad visi keleivių salono įgulos nariai vilkėtų naudotojo nustatytą keleivių salono įgulos uniformą ir būtų keleiviams atpažįstami kaip keleivių salono įgulos nariai.

b)

Kitas personalas, pavyzdžiui, medicinos, apsaugos personalas, kvalifikuotos vaikų auklės, palydovai, techniniai darbuotojai, pramogininkai, vertėjai, atliekantys savo pareigas keleivių salone, nevilki keleivių salono įgulos nario uniformos, kuri leistų keleiviams manyti, kad jie yra keleivių salono įgulos nariai, išskyrus tuo atveju, jei jie atitinka šiame skirsnyje ir kitus šiame reglamente nurodytus reikalavimus.

OPS 1.990

Keleivių salono įgulos narių skaičius ir sudėtis

a)

Keleivio arba keleivių vežimui naudotojas nenaudoja lėktuvo, kurio maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija viršija 19, jeigu, siekiant užtikrinti keleivių saugumą, Skrydžių vykdymo vadove numatytoms pareigoms vykdyti į įgulą nėra įtrauktas bent vienas keleivių salono įgulos narys.

b)

Laikydamasis a papunkčio nuostatų, naudotojas užtikrina, kad minimalus keleivių salono įgulos narių skaičius būtų didesnis iš toliau nurodytų dviejų variantų:

1)

vienas keleivių įgulos narys 50 užimtų arba neužimtų keleivių krėslų, įrengtų tame pačiame lėktuvo denyje; arba

2)

keleivių salono įgulos narių, aktyviai dalyvavusių keleivių salone demonstruojant atitinkamą avarinę evakuaciją arba turėjusių dalyvauti atitinkamoje analizėje, skaičius; tačiau tuo atveju, jei maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija yra bent 50 krėslų mažesnė už demonstravimo metu evakuotų asmenų skaičių, keleivių salono įgulos narių skaičius gali būti sumažintas vienu asmeniu kiekvienai 50 keleivių krėslų grupei, kuria maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija yra mažesnė už maksimalią patvirtintą lėktuvo talpą.

c)

Išskirtinėmis aplinkybėmis įgaliotoji institucija gali pareikalauti, kad naudotojas įtrauktų į įgulą papildomus keleivių salono įgulos narius.

d)

Nenumatytomis aplinkybėmis būtinas minimalus keleivių salono įgulos narių skaičius gali būti sumažintas, jeigu:

1)

keleivių skaičius buvo sumažintas Skrydžių vykdymo vadove nustatyta tvarka; ir

2)

baigus skrydį, įgaliotajai institucijai pateikiamas pranešimas.

e)

Naudotojas užtikrina, kad tais atvejais, kai naudojamasi keleivių salono įgulos narių, kurie yra savarankiškai dirbantys asmenys ir (arba) yra laisvai samdomi ar dirba ne visą darbo dieną, paslaugomis, būtų laikomasi O skirsnio reikalavimų. Šiuo atžvilgiu ypatingas dėmesys turi būti skiriamas bendram lėktuvo tipų ar variantų, kuriais keleivių salono įgulos narys gali skraidyti komercinio oro susisiekimo tikslais, skaičiui, kuris negali viršyti OPS 1.1030 punkte nustatytų reikalavimų, įskaitant tuos, kai jo paslaugomis naudojasi kitas naudotojas.

OPS 1.995

Būtiniausi reikalavimai

Naudotojas užtikrina, kad visi keleivių salono įgulos nariai:

a)

būtų ne jaunesni nei 18 metų amžiaus,

b)

reguliariai tikrintųsi sveikatą arba dalyvautų medicininėje apžiūroje, kaip reikalauja įgaliotoji institucija, kad būtų patikrinta jų fizinė būklė atitinkamoms pareigoms eiti,

c)

būtų sėkmingai baigę OPS 1.1005 punkte nurodytą pirminį mokymą ir įgiję saugumo technikos pažymėjimą,

d)

būtų sėkmingai baigę atitinkamą permokymą ir (arba) mokymą apie skirtumus, apimantį bent tuos dalykus, kurie išvardyti OPS 1.1010 punkte,

e)

dalyvautų periodinio mokymo kursuose pagal OPS 1. 1015 punkto nuostatas,

f)

būtų kompetentingi vykdyti savo pareigas laikantis Skrydžių vykdymo vadove nurodytos tvarkos.

OPS 1.1000

Vyresnieji keleivių salono įgulos nariai

a)

Kai yra paskirtas daugiau negu vienas keleivių salono įgulos narys, naudotojas skiria vyresnįjį keleivių salono įgulos narį. Skrydžiams, kuriems paskirtas daugiau nei vienas keleivių salono įgulos narys, tačiau reikia tik vieno keleivių salono įgulos nario, naudotojas skiria vieną įgulos vadui atskaitingą keleivių salono įgulos narį.

b)

Vyresnysis kleivių salono įgulos narys yra atskaitingas įgulos vadui už Skrydžių vykdymo vadove nustatytų įprastinių ir avarinių procedūrų vykdymą ir koordinavimą. Turbulencijos metu, nesant skrydžio įgulos nurodymų, vyresnysis keleivių salono įgulos narys turi teisę nutraukti su sauga nesusijusias pareigas ir pranešti skrydžio įgulai apie patiriamą turbulencijos lygį bei būtinumą įjungti švieslentes, raginančias užsisegti saugos diržus. Būtina, kad po to keleivių salono įgulos nariai užtikrintų saugumą keleivių salone ir kitose naudojamose zonose.

c)

Kai pagal OPS 1.990 punktą reikalaujama vežti daugiau negu vieną keleivių salono įgulos narį, naudotojas vyresniojo keleivių salono įgulos nario pareigoms neskiria asmens, kuris neturi mažiausiai vienerių metų darbo keleivių salono įguloje patirties ir nėra baigęs atitinkamų kursų, apimančių bent šiuos dalykus:

1)

prieš skrydinį instruktažą:

i)

darbas įguloje,

ii)

keleivių salono įgulos narių darbo vietų ir pareigų pasiskirstymas,

iii)

ypatingų skrydžių, įskaitant lėktuvo tipą, įrangą, zoną ir skrydžio tipą, keleivių kategorijas, ypač atkreipiant dėmesį į neįgaliuosius, kūdikius, ir asmenis neštuvuose, aptarimas, ir

2)

bendradarbiavimą įguloje:

i)

drausmė, pareigos ir vadovavimo tvarka,

ii)

koordinavimo ir ryšio palaikymo svarba,

iii)

piloto nepajėgumas, ir

3)

naudotojo keliamų ir teisinių reikalavimų apžvalgą:

i)

instruktažas apie keleivių saugumą, saugumo informacijos kortelės,

ii)

saugumas lėktuvo virtuvėse,

iii)

bagažo laikymas keleivių salone,

iv)

elektroninė įranga,

v)

procedūros, kai degalai pilami keleiviams esant lėktuve,

vi)

turbulencija,

vii)

dokumentai, ir

4)

žmogiškuosius veiksnius bei įgulos galimybių valdymą, ir

5)

pranešimus apie avarijas ir incidentus, ir

6)

skrydžio ir darbo laiko apribojimus bei poilsio reikalavimus.

d)

Naudotojas nustato procedūras, pagal kurias vyresniuoju keleivių salono įgulos nariu atrenkamas kitas pagal kvalifikacinius reikalavimus labiausiai tinkamas keleivių salono įgulos narys, jeigu paskirtasis vyresnysis keleivių salono įgulos narys negalės vykdyti savo pareigų. Šios procedūros turi būti priimtinos įgaliotajai institucijai, o jas taikant turi būti atsižvelgiama į keleivių salono įgulos nario darbo patirtį.

e)

CRM mokymas: naudotojas užtikrina, kad į mokymą būtų įtraukiami visi OPS 1.1005/1.1010/1.1015 punktų 2 priedėlio 1 lentelės a stulpelyje nurodyti atitinkami elementai ir apimtų f stulpelyje nurodyto keleivių salono vyresniųjų įgulos narių mokymo lygį.

OPS 1.1002

Skrydžiai esant vieninteliam keleivių salono įgulos nariui

a)

Naudotojas užtikrina, kad kiekvienas keleivių salono įgulos narys, neturintis panašios ankstesnės darbo patirties, prieš pradėdamas dirbti vieninteliu keleivių salono įgulos nariu baigtų, šiuos mokymus:

1)

Be OPS 1.1005 ir OPS 1.1010 punktuose nurodyto mokymo, mokymą, ypač akcentuojant šiuos dalykus, susijusius su darbu esant tik vienam keleivių salono įgulos nariui:

i)

atskaitingumą įgulos vadui už Skrydžių vykdymo vadove nustatytų saugumo keleivių salone užtikrinimo ir avarinių procedūrų vykdymą,

ii)

koordinavimo ir ryšio palaikymo su skrydžio įgula svarbą ir nedrausmingų arba pažeidinėjančių tvarką lėktuve keleivių valdymą,

iii)

naudotojo keliamų ir teisinių reikalavimų apžvalgą,

iv)

dokumentus,

v)

pranešimus apie avarijas ir įvykius,

vi)

Skrydžio ir darbo laiko apribojimus.

2)

Bent 20 valandų trukmės ir 15 sektorių apimantį supažindinamąjį skrydį. Supažindinamieji skrydžiai vykdomi tokio tipo lėktuvu, kokiu bus skraidoma, prižiūrint tinkamą patirtį turinčiam keleivių salono įgulos nariui.

b)

Prieš paskirdamas keleivių salono įgulos narį vienintelio keleivių salono įgulos nario pareigoms, naudotojas užtikrina, kad jis būtų kompetentingas atlikti savo pareigas Skrydžių vykdymo vadove nustatyta tvarka. Tinkamumas eiti vienintelio keleivių salono įgulos nario pareigas nustatomas vadovaujantis keleivių salono įgulos atrankos, samdymo, mokymo ir kompetencijos įvertinimo kriterijais.

OPS 1.1005

Pirminis mokymas saugos klausimai

(Žr. OPS 1.1005 punkto 1 priedėlį)

a)

Naudotojas užtikrina, kad kiekvienas keleivių salono įgulos narys, prieš pradėdamas permokymą, būtų sėkmingai baigęs pirminį mokymą saugos klausimais, kuris apimtų bent tuos dalykus, kurie išvardyti OPS 1.1005 punkto 1 priedėlyje.

b)

Mokymo kursus įgaliotosios institucijos nuožiūra ir jos tvirtinimu rengia arba

1)

naudotojas:

tiesiogiai arba

netiesiogiai per mokymo įstaigą, veikiančią naudotojo vardu, arba

2)

patvirtinta mokymo įstaiga.

c)

Pirminio mokymo kursų programa ir struktūra atitinka taikytinus reikalavimus, ir jas turi iš anksto patvirtinti įgaliotoji institucija.

d)

Įgaliotosios institucijos nuožiūra įgaliotoji institucija, naudotojas arba patvirtinta mokymo įstaiga, rengianti mokymo kursus, keleivių salono įgulos nariui, sėkmingai baigusiam pirminio mokymo saugos klausimais kursą ir išlaikiusiam OPS 1.1025 punkte nurodytą egzaminą, išduoda pirminio mokymo saugos klausimais pažymėjimą.

e)

Kai įgaliotoji institucija įgalioja naudotoją ar patvirtintą mokymo įstaigą išduoti pirminio mokymo saugos klausimais pažymėjimą keleivių salono įgulos nariui, tokiame pažymėjime pateikiama aiški nuoroda į įgaliotosios institucijos patvirtinimą.

OPS 1.1010

Permokymas ir mokymas apie skirtumus

(Žr. OPS 1.1010 punkto 1 priedėlį)

a)

Naudotojas užtikrina, kad visi keleivių salono įgulos nariai baigtų atitinkamą permokymą ir mokymą apie skirtumus pagal taikytinas taisykles ir išklausytų kursą bent jau apie tuos dalykus, kurie nurodyti OPS 1.1010 punkto 1 priedėlyje. Mokymo kursas nurodomas Skrydžių vykdymo vadove. Mokymo kurso programą ir struktūrą turi iš anksto patvirtinti įgaliotoji institucija.

1)

Permokymas: Permokymo kursus privaloma baigti prieš:

i)

naudotojui pirmą kartą skiriant asmenį keleivių salono įgulos nario pareigoms eiti; ar

ii)

paskyrimą skraidyti kito tipo lėktuvu; ir

2)

Mokymas apie skirtumus: Mokymą apie skirtumus privaloma baigti prieš skrendant:

i)

tuo metu naudojamo lėktuvo tipo variantu; ar

ii)

tuo metu naudojamų tipų ar variantų lėktuvais su kitokia saugos įranga, kitokiu saugos įrangos išdėstymu arba naudojant kitokias įprastines ar avarines procedūras.

b)

Naudotojas, atsižvelgdamas į ankstesnį keleivių salono įgulos nario mokymą, įrašytą keleivių salono įgulos nario mokymo byloje, pagal OPS 1.1035 punkto reikalavimus nustato permokymo ir mokymo apie skirtumus programos turinį.

c)

Nepažeidžiant OPS 1.995 punkto c papunkčio reikalavimų, susiję pirminio mokymo (OPS 1.1005 punktas), permokymo ir mokymo apie skirtumus (OPS 1.1010 punktas) elementai gali būti sujungiami.

d)

Naudotojas užtikrina, kad:

1)

permokymas būtų struktūrizuotas ir orientuotas į praktinį mokymą, laikantis OPS 1.1010 punkto 1 priedėlio reikalavimų;

2)

mokymas apie skirtumus būtų struktūrizuotas; ir

3)

permokymo ir, jei būtina, mokymo apie skirtumus programa apimtų visos saugos įrangos ir visų lėktuvo tipui ar variantui taikytinų įprastinių bei avarinių procedūrų naudojimą, taip pat mokymą ir praktiką naudojant atitinkamą mokymo įtaisą ar tikrą lėktuvą.

e)

Naudotojas užtikrina, kad visi keleivių salono įgulos nariai, prieš jų pirmą paskyrimą pareigoms, baigtų naudotojo nustatytą CRM mokymą ir lėktuvo tipo specifinį CRM pagal OPS 1.1010 punkto j papunkčio 1 priedėlį. Keleivių salono įgula, kuri jau eina keleivių salono įgulos narių pareigas naudotojo lėktuve, ir kuri nėra anksčiau baigusi naudotojo nustatyto CRM mokymo, baigia šį mokymą iki to laiko, kai yra būtinas kitas perodinis mokymas ir tikrinimas pagal OPS 1.1010 punkto j papunkčio 1 priedėlį, įskaitant, kai tinka, lėktuvo tipo specifinį CRM.

OPS 1.1012

Pažintinis mokymas

Naudotojas užtikrina, kad po permokymo kiekvienas keleivių salono įgulos narys prieš pradėdamas skraidyti vienu iš pagal OPS 1.990 punkto reikalaujamos mažiausios sudėties keleivių salono įgulos nariu, dalyvautų pažintiniame mokyme.

OPS 1.1015

Periodinis mokymas

(Žr. OPS 1.1015 punkto 1 priedėlį)

a)

Naudotojas užtikrina, kad visi keleivių salono įgulos nariai būtų periodiškai mokomi veiksmų, kuriuos visi įgulos nariai atlieka vykdydami įprastines ir avarines procedūras, bei pratimų, susijusių su lėktuvo, kuriuo jie skraido, tipu (-ais) ar variantu (-ais) pagal OPS 1.1015 punkto 1 priedėlyje nustatytus reikalavimus.

b)

Naudotojas užtikrina, kad įgaliotosios institucijos patvirtintą periodinio mokymo programą sudarytų teorinė ir praktinė dalys kartu su individualia praktika, kaip nurodyta OPS 1.1015 punkto 1 priedėlyje.

c)

Periodinio mokymo ir su juo susijusio tikrinimo, numatyto OPS 1.1025 punkte, galiojimo trukmė yra 12 kalendorinių mėnesių pridedant laiką, likusį iki mėnesio, kurį vykdomas tikrinimas, pabaigos. Jei mokymas ir tikrinimas atliekamas per ankstesnio tikrinimo galiojimo laikotarpio 3 paskutinius kalendorinius mėnesius, galiojimo laikotarpis pratęsiamas nuo tikrinimo datos iki 12 mėnesių nuo ankstesnio tikrinimo galiojimo laikotarpio pabaigos.

OPS 1.1020

Kvalifikacijos kėlimo mokymas

(Žr. OPS 1.1020 punkto 1 priedėlį)

a)

Naudotojas užtikrina, kad kiekvienas keleivių salono įgulos narys, kuris daugiau negu 6 mėnesius nevykdė visų pareigų, tačiau kuriam tebegalioja OPS 1.1025 punkto b papunkčio 3 dalyje nustatyto tikrinimo terminas, baigtų kvalifikacijos kėlimo mokymą, nurodytą Skrydžių vykdymo vadove, kaip nustatyta OPS 1.1020 punkto 1 priedėlyje.

b)

Naudotojas užtikrina, kad tuo atveju, kai keleivių salono įgulos narys vykdė visas pareigas, bet paskutinius 6 mėnesius nevykdė OPS 1.990 punkto b papunktyje numatytų pareigų atitinkamo tipo lėktuvu kaip keleivių salono įgulos narys, prieš pradėdamas vykdyti šias pareigas šio tipo lėktuvu:

1)

baigtų kvalifikacijos kėlimo kursus šio tipo lėktuvu; arba

2)

dalyvautų pakartotiniame supažindinamajame skrydyje dviejuose sektoriuose to paties tipo komerciniams skrydžiams skirtu lėktuvu.

OPS 1.1025

Tikrinimas

a)

Įgaliotosios institucijos nuožiūra įgaliotoji institucija, naudotojas ar patvirtinta mokymo įstaiga, rengianti mokymo kursus, užtikrina, kad OPS 1.1005, 1.1010 ir 1.1015 punktuose numatyto mokymo metu ar po jo kiekvieno keleivių salono įgulos nario žinios, įgytos mokymo metu, būtų patikrintos, siekiant patvirtinti, jo kvalifikaciją įprastinėms ir avarinėms saugos pareigoms eiti.

Įgaliotosios institucijos nuožiūra įgaliotoji institucija, naudotojas ar patvirtinta mokymo įstaiga, rengiantis mokymo kursus, užtikrina, kad tikrinimus atliktų tinkamai kvalifikuotas personalas.

b)

Naudotojas užtikrina, kad kiekvieno keleivių salono įgulos nario žinios būtų patikrintos:

1)

pirminio mokymo saugos klausimais srityje. Klausimai, išvardyti OPS 1.1005 punkto 1 priedėlyje;

2)

permokymo ir mokymo apie skirtumus srityje. Klausimai, išvardyti OPS 1.1010 punkto 1 priedėlyje;

3)

periodinio mokymo srityje. Atitinkami klausimai, išvardyti OPS 1.1015 punkto 1 priedėlyje; ir

4)

kvalifikacijos kėlimo mokymo srityje. Atitinkami klausimai, išvardyti OPS 1.1020 punkto 1 priedėlyje.

OPS 1.1030

Darbas daugiau negu vieno tipo ar varianto lėktuvu

a)

Naudotojas užtikrina, kad kiekvienas keleivių salono įgulos narys neskraidytų daugiau negu trijų tipų lėktuvais, išskyrus tuos atvejus, kai įgaliotajai institucijai leidus, keleivių salono įgulos narys gali skraidyti keturių tipų lėktuvais, tačiau su sąlyga, kad bent dviems iš šių tipų galioja šios sąlygos:

1)

nuo tipo nepriklausančios specifinės įprastos ir avarinės procedūros yra tokios pačios; ir

2)

saugos įranga ir konkrečiam tipui nustatytos įprastinės ir avarinės procedūros yra panašios.

b)

Pirmiau pateiktame a papunktyje lėktuvo tipo variantai laikomi skirtingais tipais, jei jie nėra panašūs visais šiais aspektais:

1)

avarinių išėjimų veikimu;

2)

nešiojamosios saugos įrangos tipu ir išdėstymu; ir

3)

konkrečiam tipui nustatytomis avarinėmis procedūromis.

OPS 1.1035

Mokymo bylos

Naudotojas:

1)

tvarko visų mokymų ir tikrinimų pagal OPS 1.1005, 1.1010, 1.1015, 1.1020 ir 1.1025 punktus bylas; ir

2)

saugo saugos mokymo pažymėjimų kopijas; ir

3)

atnaujina mokymo ir sveikatos patikrinimo ar įvertinimo bylų įrašus, mokymo bylose nurodydamas surengto permokymo, mokymo apie skirtumus bei periodinio mokymo datas bei turinį; ir

4)

suinteresuoto keleivių įgulos nario prašymu teikia duomenis apie pirminį mokymą, permokymą, periodinį mokymą ir tikrinimą.

OPS 1.1005 punkto 1 priedėlis

Pirminis mokymas saugos klausimais

Į OPS 1.1005 punkte nurodytą pirminio mokymo saugos klausimais kursą turi būti įtraukiami bent šie dalykai:

a)

mokymas gaisrų ir dūmų prevencijos klausimais:

1.

akcentuojama keleivių salono įgulos atsakomybė nedelsiant veikti avarinių situacijų metu, kilus gaisrui ir esant dūmams, ypač atkreipiant dėmesį į tikrojo gaisro šaltinio nustatymo svarbą;

2.

nustačius gaisrą ar dūmus, pabrėžiama būtinybė nedelsiant informuoti skrydžio įgulą ir nurodyti konkrečius veiksmus, būtinus koordinavimui ir pagalbai;

3.

pabrėžiama būtinybė dažnai tikrinti potencialias gaisro atsiradimo vietas, įskaitant tualetus, bei atitinkamus dūmų detektorius;

4.

gaisrų klasifikacija ir atitinkamas gesinimo medžiagų tipas bei procedūros, taikytinos esant konkrečiai gaisro situacijai, gesinimo medžiagų naudojimo būdai, netinkamo naudojimo padariniai ir naudojimas uždaroje erdvėje; ir

5.

bendrosios antžeminių avarinių tarnybų aerodromuose procedūros.

b)

Mokymas gelbėtis vandenyje:

Pratybos užsidėti ir naudoti asmeninę laikymosi paviršiuje įrangą vandenyje. Prieš pirmąjį skrydį lėktuvu, kuriame yra gelbėjimosi plaustai ir kita panaši įranga, keleivių salono įgulos nariai turi būti mokomi naudotis šia įranga, ir jiems turi būti surengtos pratybos vandenyje.

c)

Mokymas išsigelbėti.

Mokymas išsigelbėti turi atitikti skrydžių zonas (pavyzdžiui, poliarinis ratas, dykuma, džiunglės ar jūra).

d)

Medicininiai aspektai ir pirmoji pagalba:

1.

pirmosios pagalbos instruktažas ir pirmosios pagalbos vaistinėlių naudojimas;

2.

pirmoji pagalba, susijusi su mokymu išsigelbėti bei atitinkama higiena; ir

3.

psichologinis skrydžio poveikis, ypač akcentuojant hipoksiją.

e)

Keleivių valdymas:

1.

patarimai, kaip atpažinti alkoholiu apsinuodijusius ir narkotikų poveikį patiriančius arba agresyvius lėktuvo keleivius ir kaip su jais elgtis;

2.

keleivių motyvavimo ir minios valdymo metodai, kurie būtini evakuacijai iš lėktuvo pagreitinti;

3.

taisyklės, reglamentuojančios saugų keleivių salono bagažo (taip pat keleivių salone esančios aptarnavimo įrangos) laikymą, ir rizika, susijusi su pavojumi, kurį bagažas gali kelti keleivių salone esantiems keleiviams arba kitaip trukdyti, sugadinti avarinę įrangą ar užstoti išėjimus iš lėktuvo;

4.

teisingo krėslų išdėstymo atsižvelgiant į lėktuvo masę ir centruotę svarba. Taip pat ypač akcentuojamas neįgalių keleivių pasodinimas ir būtinybė sodinti sveikus keleivius prie neprižiūrimų išėjimų;

5.

pareigos, vykdytinos patekus į turbulenciją, įskaitant keleivių salono priežiūrą;

6.

atsargumo priemonės, kurių būtina imtis, kai keleivių salone vežami gyvi gyvūnai;

7.

mokymas apie pavojingus krovinius, įskaitant R skirsnio nuostatas;

8.

saugumo procedūros, įskaitant S skirsnio nuostatas.

f)

Ryšio palaikymas:

Mokymo metu pabrėžiama veiksmingo ryšio tarp keleivių salono įgulos ir skrydžio įgulos narių svarba, ryšio palaikymo būdai, bendravimo kalba ir terminologija.

g)

Drausmė ir pareigos:

1.

keleivių salono įgulos nario pareigų vykdymo pagal Skrydžių vykdymo vadovą svarba;

2.

keleivių salono įgulos narių kompetencijos ir fizinės būklės tinkamumo vykdyti keleivių salono įgulos nario pareigas palaikymas, ypač laikantis darbo laiko apribojimo ir poilsio reikalavimų;

3.

aviacijos taisyklių, susijusių su keleivių salono įgula ir Civilinės aviacijos administracijos vaidmeniu žinios;

4.

aviacijos srities terminologijos, skrydžio teorijos, keleivių išdėstymo lėktuve, meteorologijos ir skrydžių zonų sričių bendros žinios;

5.

keleivių salono įgulos priešskrydinis instruktažas ir būtinos informacijos apie saugą, susijusios su jų konkrečiomis pareigomis, suteikimas;

6.

užtikrinimo, kad atitinkami dokumentai ir vadovai drauge su juose naudotojo atliktais pakeitimais būtų nuolat atnaujinami, svarba;

7.

nustatymo, kada keleivių salono įgulos nariai turi teisę ir turi imtis atsakomybės pradėti evakuaciją ir kitas avarines procedūras, svarba; ir

8.

pareigų ir atsakomybės, susijusios su sauga, vykdymo bei būtinybės greitai ir veiksmingai veikti avarinių situacijų metu, svarba.

h)

Įgulos galimybių valdymas:

1)

įvadinis CRM kursas:

i)

keleivių salono įgulos narys turi išklausyti įvadinį CRM kursą anksčiau nei jis pirmą kartą paskiriamas keleivių salono įgulos nario pareigoms. Keleivių salono įgulos nariai, kurie jau dirba keleivių salono įgulos nariais komerciniuose oro skrydžiuose ir kurie anksčiau nėra išklausę įvadinio kurso, iki kito būtino periodinio mokymo ir (arba) tikrinimo išklauso įvadinį CRM kursą.

ii)

OPS 1.1005/1.1010/1/1.1015 punktų 2 priedėlio 1 lentelės a stulpelyje nurodyti mokymo elementai turi būti įtraukiami b stulpelyje nurodyto įvadinio CRM kurso lygiu.

iii)

Įvadinį CRM kursą veda bent vienas keleivių salono įgulos CRM instruktorius.

OPS 1.1010 punkto 1 priedėlis

Permokymas ir mokymas apie skirtumus

a)

Bendrosios nuostatos:

Naudotojas užtikrina, kad:

1.

permokymą ir mokymą apie skirtumus vykdytų tinkamai kvalifikuotas personalas; ir

2.

permokymo ir mokymo apie skirtumus metu būtų supažindinama su visos lėktuvu vežamos saugos ir gelbėjimosi įrangos vieta, jos perkėlimu į kitą vietą ir naudojimu, taip pat mokoma visų įprastinių ir avarinių procedūrų, susijusių su skrydžiams numatytu lėktuvo tipu, variantu ar konfigūracija.

b)

Gaisro ir dūmų prevencijos mokymas:

Naudotojas užtikrina, kad:

1.

kiekvienas keleivių salono įgulos narys pratybų metų būtų mokomas tikroje situacijoje naudotis visa lėktuvu vežama priešgaisrine įranga ir apsauginiais drabužiais. Šis mokymas turi apimti:

i)

lėktuvo salonui būdingo gaisro gesinimą, išskyrus atvejus, kai lėktuve esant „Halon“ tipo gesintuvams galima būti naudoti alternatyvias gesinimo medžiagas; ir

ii)

apsauginės kvėpavimo įrangos užsidėjimą ir naudojimą uždaroje, imitacinėje, dūmų pripildytoje erdvėje.

c)

Durų ir išėjimų veikimas.

Naudotojas užtikrina, kad:

1.

kiekvienas keleivių salono lėktuve arba atitinkamame mokomajame įtaise žinotų, kaip veikia visi įprastiniai ir avariniai išėjimai, skirti keleivių evakavimui, ir galėtų juos realiai atidaryti; ir

2.

būtų pademonstruotas visų kitų išėjimų, pavyzdžiui, skrydžio kabinos langų naudojimas.

d)

Mokymas naudotis avarine slyde.

Naudotojas užtikrina, kad:

1.

kiekvienas keleivių salono įgulos narys mokėtų nusileisti avarine slyde iš aukščio, atitinkančio lėktuvo pagrindinio denio slenksčio aukštį;

2.

slydė būtų pritaikyta lėktuvui arba atitinkamam mokymo įtaisui; ir

3.

kitas nusileidimas būtų atliekamas, kai keleivių salono įgulos nariui patvirtinama kvalifikacija skristi tokio tipo lėktuvu, kuriame pagrindinio denio išėjimo slenksčio aukštis gerokai skiriasi nuo bet kurio kito lėktuvo tipo, kuriuo anksčiau skraidė.

e)

Evakuacijos procedūros ir kitos avarinės situacijos.

Naudotojas užtikrina, kad:

1.

avarinės evakuacijos mokymą sudarytų planuotas ir neplanuotas evakavimas ant žemės arba į vandenį. Į šį mokymą turi būti įtraukiami tie atvejai, kai avarijos metu neatsidaro lėktuvo durys arba neveikia evakuacijos įranga; ir

2.

kiekvienas keleivių salono įgulos narys mokėtų elgtis:

i)

kilus gaisrui skrydžio metu, ypač pabrėžiant kilusio gaisro šaltinio nustatymą;

ii)

stiprios turbulencijos atveju;

iii)

staiga sumažėjus slėgiui, taip pat kiekvienam keleivių salono įgulos nariui užsidedant nešiojamąją deguonies įrangą; ir

iv)

kitose avarinėse situacijose skrydžio metu.

f)

Minios valdymas.

Naudotojas užtikrina, kad būtų mokoma praktinių minios valdymo dalykų, esant įvairioms avarinėms situacijoms pagal lėktuvo tipą.

g)

Piloto nepajėgumas.

Naudotojas užtikrina, kad kiekvienas keleivių salono įgulos narys būtų mokomas, kaip elgtis skrydžio įgulos nariui tapus nepajėgiam ir mokėtų naudotis piloto krėslo bei saugos diržų komplekso mechanizmais, išskyrus tuos atvejus, kai minimalią skrydžio įgulą sudaro daugiau nei du asmenys. Praktiškai demonstruojama, kaip naudotis skrydžio įgulos nariams skirta deguonies sistema ir skrydžio įgulos narių kontroliniais sąrašais, kai to reikalauja naudotojo SOP.

h)

Saugos įranga.

Naudotojas užtikrina, kad kiekvienam keleivių salono įgulos nariui būtų realiai pademonstruota saugos įrangos vieta ir kaip ja naudotis, įskaitant:

1.

avarinių slydžių ir, jeigu avarinės slydės yra be atramų, pritvirtintų virvių naudojimą;

2.

gelbėjimosi plaustus ir slydes, įskaitant prie plausto pridėtą ir (arba) jame esančią įrangą;

3.

gelbėjimosi liemenes, liemenes kūdikiams ir laikymosi paviršiuje lopšius;

4.

nusileidžiančias deguonies sistemas;

5.

pirmosios pagalbos deguonį;

6.

gesintuvus;

7.

priešgaisrinius kirvius ir laužtuvus;

8.

avarinius žiburius, įskaitant žibintus;

9.

ryšio palaikymo įrangą, įskaitant garsiakalbius;

10.

gelbėjimosi paketus, įskaitant jų turinį;

11.

pirotechniką (naudojant tikrus ar mokomuosius įtaisus);

12.

pirmosios pagalbos vaistinėles, jų turinį ir skubios pagalbos medicininę įrangą; ir

13.

kitą keleivių salono saugos įrangą ar sistemas, jei jos naudojamos.

i)

Instruktažas keleiviams/saugos įrangos demonstravimas.

Naudotojas užtikrina, kad būtų mokoma parengti keleivius įprastoms ir avarinėms situacijoms pagal OPS 1.285 punkto reikalavimus.

j)

Įgulos galimybių valdymas.

Naudotojas užtikrina, kad:

1)

kiekvienas keleivių salono įgulos narys, prieš pradėdamas tolesnį specifinį CRM ir (arba) periodinį CRM mokymą pagal lėktuvo tipą, baigtų naudotojo rengiamą CRM mokymą, apimantį OPS 1.1005/1.1010/1.1015 punktų 2 priedėlio 1 lentelės a stulpelyje nurodytus elementus c stulpelyje reikalaujamu lygiu.

2)

Kai keleivių salono įgulos narys rengiamas pagal kito tipo lėktuvui skirtą permokymo kursą, OPS 1.1005/1.1010/1.1015 punktų 2 priedėlio 1 lentelės a stulpelyje nurodyti mokymo elementai įtraukiami d stulpelyje reikalaujamu CRM lygiu pagal lėktuvo tipą.

3)

Naudotojo nustatytą CRM mokymą ir specifinį CRM mokymą pagal lėktuvo tipą vykdo bent vienas keleivių salono įgulos CRM instruktorius.

OPS 1.1015 punkto 1 priedėlis

Periodinis mokymas

a)

Naudotojas užtikrina, kad periodinį mokymą vykdytų tinkamai kvalifikuoti asmenys.

b)

Naudotojas užtikrina, kad kas 12 kalendorinių mėnesių į praktinio mokymo programą būtų įtraukiami šie dalykai:

1.

avarinės procedūros, įskaitant piloto nepajėgumo;

2.

evakuacijos procedūros, įskaitant minios valdymo metodus;

3.

praktiniai visų keleivių salono įgulos narių mokymai atidaryti visus įprastinius ir avarinius išėjimus keleiviams evakuoti;

4.

avarinės įrangos išdėstymas ir naudojimas, įskaitant deguonies sistemas, bei visų keleivių salono įgulos narių mokymas užsidėti gelbėjimosi liemenes, nešiojamąją deguonies ir apsauginę kvėpavimo įrangą (PBE);

5.

pirmoji pagalba ir pirmosios pagalbos vaistinėlių turinys;

6.

daiktų laikymas keleivių salone;

7.

saugumo procedūros;

8.

incidentų ir avarijų apžvalga; ir

9.

įgulos galimybių valdymas. Naudotojas užtikrina, kad CRM mokymas tenkintų šiuos reikalavimus:

i)

OPS 1.1005/1.1010/1/1.1015 punkto 2 priedėlio 1 lentelės a stulpelyje nurodyti mokymo elementai turi būti išdėstomi per trejų metų mokymo ciklą e stulpelyje reikalaujamu kasmetinio periodinio CRM mokymo lygiu.

ii)

Šios mokymo programos nustatymui ir įgyvendinimui vadovauja keleivių salono įgulos CRM instruktorius.

iii)

Kai CRM mokymas susideda iš savarankiškų modulių, jį vykdo bent vienas keleivių salono įgulos CRM instruktorius.

c)

Naudotojas užtikrina, kad ne rečiau kaip kas 3 metus periodinis mokymas taip pat apimtų:

1.

visų lėktuve ar atitinkamame mokymo įtaise esančių įprastinių ir avarinių išėjimų, skirtų keleivių evakavimui, veikimą ir praktinį naudojimą;

2.

visų kitų išėjimų veikimo demonstravimą;

3.

praktinį mokymą ir pratybas, kurių metu mokoma naudotis lėktuve esančia priešgaisrine įranga, taip pat apsauginiais drabužiais.

Šis mokymas turi apimti:

i)

lėktuvo salonui būdingo gaisro gesinimą, išskyrus atvejus, kai lėktuve esant „Halon“ tipo gesintuvams galima būti naudoti alternatyvias gesinimo medžiagas; ir

ii)

apsauginės kvėpavimo įrangos užsidėjimą ir naudojimą uždaroje, imitacinėje, dūmų pripildytoje erdvėje.

4.

pirotechnikos (tikrų ar mokomųjų įtaisų) naudojimą; ir

5.

demonstravimą, kaip naudotis gelbėjimosi plaustais arba slydėmis, jeigu jos naudojamos.

6.

Naudotojas užtikrina, kad kiekvienas keleivių salono įgulos narys būtų mokomas, kaip elgtis skrydžio įgulos nariui tapus nepajėgiam ir mokėtų naudotis piloto krėslo bei saugos diržų komplekso mechanizmais, išskyrus tuos atvejus, kai minimalią skrydžio įgulą sudaro daugiau nei du asmenys. Praktiškai demonstruojama, kaip naudotis skrydžio įgulos nariams skirta deguonies sistema ir skrydžio įgulos narių kontroliniais sąrašais, kai to reikalauja naudotojo SOP.

d)

Naudotojas užtikrina, kad visi atitinkami III priedo OPS 1 punkto reikalavimai būtų įtraukiami į keleivių salono įgulos narių mokymo programą.

OPS 1.1020 punkto 1 priedėlis

Kvalifikacijos kėlimo mokymas

Naudotojas užtikrina, kad kvalifikacijos kėlimo mokymą vykdytų tinkamai kvalifikuoti asmenys ir visi keleivių salono įgulos nariai išklausytų bent šiuos dalykus:

1)

avarinės procedūros, įskaitant piloto nepajėgumą;

2)

evakuacijos procedūros, įskaitant minios valdymo metodus;

3)

visų lėktuve ar atitinkamame mokymo įtaise esančių įprastinių ir avarinių išėjimų, skirtų keleivių evakavimui, veikimas ir praktinis naudojimas;

4)

visų kitų išėjimų, įskaitant skrydžio kabinos langus, veikimo demonstravimas; ir

5)

avarinės įrangos, įskaitant deguonies sistemas, išdėstymas ir naudojimas bei mokymas užsidėti gelbėjimosi liemenes, nešiojamąją deguonies ir apsauginę kvėpavimo įrangą.

OPS 1.1005/1.1010/1.1015 punktų 2 priedėlis

Mokymas

1.

CRM mokymo programa bei CRM metodika ir terminologija įtraukiamos į Skrydžių valdymo vadovą.

2.

1 lentelėje nurodyta, kurie CRM elementai įtraukiami į kiekvieno tipo mokymą.

1 lentelė: CRM mokymas

Mokymo elementai

Įvadinis CRM kursas

Naudotojo CRM mokymas

Lėktuvo tipo CRM

Kasmetinis pakartotinis CRM mokymas

Vyresniųjų keleivių salono įgulos narių kursas

(a)

(b)

(c)

(d)

(e)

(f)

Bendrieji principai

Žmogiškieji veiksniai aviacijoje

Nuodugniai

Nebūtina

Nebūtina

Apžvalga

 

Bendrieji nurodymai dėl CRM principų ir tikslų

 

 

Nebūtina

 

 

Žmogaus elgesys ir ribotumai

 

 

 

 

 

Atskiram keleivių salono įgulos nariui

Asmenybės pažinimas, žmogaus klaidos ir patikimumas, požiūris ir elgsena, savęs vertinimas

 

 

 

 

 

Stresas ir jo valdymas

 

 

 

 

 

Nuovargis ir budrumas

Nuodugniai

Nebūtina

Nebūtina

Apžvalga

(3 metų ciklas)

Nebūtina

Atkaklumas

Padėties suvokimas, informacijos gavimasir apdorojimas

 

 

 

 

 

Visai lėktuvo įgulai

Klaidų prevencija ir nustatymas

 

 

 

 

 

Bendras padėties suvokimas, informacijos gavimas ir apdorojimas

 

 

 

Apžvalga

 

Darbo krūvio valdymas

 

 

 

(3 metų ciklas)

 

Veiksmingas ryšio palaikymas tarp visų įgulos narių, įskaitant skrydžio įgulą ir patirties neturinčius keleivių salono įgulos narius, bei jų veiksmų koordinavimas; kultūriniai skirtumai

Nebūtina

Nuodugniai

Priklausomai nuo tipo(-ų)

 

Sustiprinimas (susijęs su vyresniojo keleivių salono įgulos nario pareigomis)

Vadovavimas, bendradarbiavimas, sinergija, sprendimų priėmimas, įgaliojimas

 

 

 

 

 

Individuali ir komandinė atsakomybė, sprendimų priėmimas ir veiksmai

 

 

 

 

 

Keleivių žmogiškųjų veiksnių nustatymas ir valdymas: minios valdymas, keleivių streso, konfliktų valdymas, medicininiai veiksniai

 

 

 

 

 

Specifika, susijusi su lėktuvo tipu (siauri/platūs korpusai, vieno/kelių denių), skrydžio įgulos ir keleivių salono įgulos sudėtimi ir keleivių skaičiumi

 

Nebūtina

Nuodugniai

 

 

Naudotojui ir organizacijai

Bendrovės saugos kultūra, SOP, organizaciniai veiksniai, su skrydžio tipu susiję veiksniai

 

 

 

 

 

Veiksmingas ryšių palaikymas su kitu personalu ir antžeminėmis tarnybomis bei jų tarpusavio veiksmų koordinavimas

Nebūtina

Nuodugniai

Priklausomai nuo tipo(-ų)

Apžvalga (3 metų ciklas)

 

Dalyvavimas pranešant apie keleivių salone su sauga susijusius incidentus ir avarijas

 

 

 

 

 

Konkrečių atvejų tyrimas (žr. pastabą)

 

Būtina

 

Būtina

 

Pastaba:

d stulpelyje, jei nėra atitinkamo lėktuvo tipo konkrečių atvejų tyrimų, nagrinėjami su skrydžio mastu ir sritimi susiję konkrečių atvejų tyrimai.

P SKIRSNIS

VADOVAI, ŽURNALAI IR BYLOS

OPS 1.1040

Bendrosios skrydžių vykdymo vadovų taisyklės

a)

Naudotojas užtikrina, kad Skrydžių vykdymo vadove būtų visi skrydžių personalo pareigų vykdymui būtini nurodymai ir informacija.

b)

Naudotojas užtikrina, kad Skrydžių vykdymo vadovo turinys, taip pat visi jo pakeitimai, neprieštarautų sąlygoms, išdėstytoms vežėjo pažymėjime (AOC) ar visose taikytinose taisyklėse, ir būtų priimtini arba, prireikus, patvirtinti įgaliotosios institucijos.

c)

Jeigu įgaliotoji institucija nepatvirtina kitaip arba kitaip nėra nustatyta pagal nacionalinę teisę, Skrydžių vykdymo vadovą naudotojas privalo parengti anglų kalba. Be to, naudotojas gali išversti ir naudoti šį vadovą ar jo dalis ir kita kalba.

d)

Jei vežėjui prireiktų parengti naują Skrydžių vykdymo vadovą ar didesnes jo dalis/tomus, jis privalo laikytis c papunkčio.

e)

Skrydžių vykdymo vadovą naudotojas gali išleisti atskirais tomais.

f)

Naudotojas užtikrina, kad visas skraidantysis personalas galėtų lengvai gauti visas Skrydžių vykdymo vadovo dalių kopijas, susijusias su jų pareigomis. Be to, naudotojas aprūpina įgulos narius asmeninėmis Skrydžių vykdymo vadovo A ir B dalių ar atitinkamomis jų skyrių kopijomis, skirtomis nagrinėti individualiai.

g)

Naudotojas užtikrina, kad Skrydžių vykdymo vadovas būtų iš dalies keičiamas ar taisomas taip, kad jame pateikta informacija ir instrukcijos atitiktų esamą padėtį. Naudotojas užtikrina, kad visas skraidantysis personalas žinotų apie su jų pareigomis susijusius pakeitimus.

h)

Visi Skrydžių vykdymo vadovo ar jo atitinkamų dalių turėtojai susipažįsta su visais naudotojo pateiktais pakeitimais ar pataisomis.

i)

Naudotojas iš anksto pateikia įgaliotajai institucijai visus numatomus pakeitimus ar pataisas iki jų įsigaliojimo datos. Kai pakeitimai yra susiję su Skrydžių vykdymo vadovo dalimi, kurią pagal OPS būtina tvirtinti, šis patvirtinimas turi būti gautas iki pakeitimo įsigaliojimo datos. Kai saugos sumetimais reikia nedelsiant padaryti pakeitimus ar pataisas, jie privalo būti paskelbiami ir taikomi nedelsiant, jei buvo gauti visi reikalingi patvirtinimai.

j)

Naudotojas įtraukia visus įgaliotosios institucijos reikalaujamus pakeitimus ar pataisas.

k)

Naudotojas turi užtikrinti, kad iš patvirtintų dokumentų paimta informacija bei šių patvirtintų dokumentų pakeitimai būtų teisingai pateikiami Skrydžių vykdymo vadove, ir kad Skrydžių vykdymo vadove nebūtų jokios informacijos, prieštaraujančios patvirtintiems dokumentams. Tačiau šis reikalavimas netrukdo naudotojui taikyti konservatyvesnių duomenų ir procedūrų.

l)

Naudotojas turi užtikrinti, kad Skrydžių vykdymo vadovo turinys būtų pateikiamas tokia forma, kad jį būtų paprasta naudoti. Sudarant Skrydžių vykdymo vadovą, laikomasi žmogiškųjų veiksnių principų.

m)

Naudotojui įgaliotoji institucija gali leisti Skrydžių vykdymo vadovą ar jo dalis pateikti kita, nei spausdinta popieriuje, forma. Tokiais atvejais turi būti užtikrinamas tinkamas prieinamumo, naudojimo ir patikimumo lygis.

n)

Skrydžių vykdymo vadovo sutrumpintos formos naudojimas naudotojo neatleidžia nuo OPS 1.130 punkto reikalavimų laikymosi.

OPS 1.1045

Skrydžių vykdymo vadovas. Struktūra ir turinys

(Žr. OPS 1.1045 punkto 1 priedėlį)

a)

Naudotojas užtikrina, kad pagrindinė Skrydžių vykdymo vadovo struktūra būtų ši:

A dalis: Bendrosios/pagrindinės nuostatos

Šią dalį sudaro visos su lėktuvo tipu nesusijusios skraidymo strategijos sritys, nurodymai ir procedūros, būtinos saugiems skrydžiams.

B dalis: Lėktuvo skrydžio klausimai

Šią dalį sudaro visi su lėktuvo tipu susiję nurodymai ir procedūros, būtini saugiems skrydžiams. Joje turi būti atsižvelgiama į visus skirtumus tarp atitinkamų tipų, variantų ar individualių lėktuvų, kuriuos naudoja naudotojas.

C dalis: Maršruto ir aerodromo nurodymai ir informacija

Šią dalį sudaro visi nurodymai ir informacija, susiję su skrydžių zona.

D dalis: Mokymas

Šią dalį sudaro visi saugiems skrydžiams būtini mokymo nurodymai personalui.

b)

Naudotojas užtikrina, kad Skrydžių vykdymo vadovo turinys atitiktų OPS 1.1045 punkto 1 priedėlį ir skrydžių zoną bei tipą.

c)

Naudotojas užtikrina, kad išsami Skrydžių vykdymo vadovo struktūra būtų priimtina įgaliotajai institucijai.

OPS 1.1050

Lėktuvo pilotavimo taisyklės

Kiekvienam savo naudojamam lėktuvui naudotojas turi turėti patvirtintas lėktuvo pilotavimo taisykles arba kitą jas atitinkantį dokumentą.

OPS 1.1055

Kelionės žurnalas

a)

Naudotojas kelionės žurnale apie kiekvieną skrydį pateikia šią informaciją:

1)

lėktuvo registraciją,

2)

datą,

3)

įgulos nario (-ių) pavardę (-es),

4)

įgulos nario (-ių) pareigų paskirstymą,

5)

išskridimo vietą,

6)

atskridimo vietą,

7)

išskridimo laiką (off-block time),

8)

atskridimo laiką (on-block time),

9)

skrydžio valandas,

10)

skrydžio pobūdį,

11)

incidentus, pastabas (jei yra) ir

12)

vado parašą (arba jo atitikmenį).

b)

Įgaliotoji institucija gali leisti naudotojui neregistruoti informacijos lėktuvo kelionės žurnale ar jo dalyse, jei atitinkama informacija yra pateikiama kituose dokumentuose.

c)

Naudotojas užtikrina, kad visi įrašai būtų daromi nepertraukiamai ir nuolat.

OPS 1.1060

Skrydžio planas

a)

Naudotojas turi užtikrinti, kad naudojamame skrydžio plane ir skrydžio metu daromuose įrašuose atsispindėtų šie duomenys:

1)

lėktuvo registracija,

2)

lėktuvo tipas ir variantas,

3)

skrydžio data,

4)

skrydžio identifikacija,

5)

skrydžio įgulos narių pavardės,

6)

skrydžio įgulos narių pareigų paskirstymas,

7)

išskridimo vieta,

8)

išskridimo laikas (faktinis (off-block laikas, kilimo laikas),

9)

atskridimo vieta (planuojama ir faktinė),

10)

atskridimo laikas (faktinis tūpimo ir on-block laikas),

11)

skrydžio tipas (ETOPS, VFR, perskraidinimas ir t.t.),

12)

maršrutas ir maršruto dalys su kontroliniais taškais/kelio taškais, atstumais, laiku ir trajektorijomis,

13)

planuojamas kreiserinis greitis ir skrydžio laikas tarp kontrolinių taškų/kelio taškų. Planuojamas ir faktinis laikas ore,

14)

saugus aukštis ir minimalūs lygiai,

15)

planuojamas aukštis ir skrydžio lygiai,

16)

degalų apskaičiavimas (degalų patikrinimo skrydžio metu įrašai),

17)

degalų kiekis lėktuve paleidžiant variklius,

18)

paskirties ir, prireikus, kilimo bei maršruto atsarginiai aerodromai, įskaitant pagal 12, 13, 14 ir 15 dalis būtiną informaciją,

19)

pradinis ATS skrydžio plano leidimas ir vėlesnis pakartotinis leidimas,

20)

plano pakeitimo apskaičiavimai skrydžio metu ir

21)

susijusi meteorologinė informacija.

b)

Duomenys, kurie pateikiami kituose dokumentuose arba gaunami iš kitų tinkamų šaltinių, arba yra nesusiję su skrydžio tipu, į skrydžio planą gali būti neįtraukiami.

c)

Naudotojas privalo užtikrinti, kad skrydžio planas ir jo naudojimas būtų apibūdinami Skrydžių vykdymo vadove.

d)

Naudotojas užtikrina, kad visi įrašai skrydžio plane būtų daromi nepertraukiamai ir nuolat.

OPS 1.1065

Dokumentų saugojimo laikotarpis

Naudotojas užtikrina, kad visi įrašai ir atitinkama darbinė bei techninė informacija apie kiekvieną atskirą skrydį būtų saugoma OPS 1.1065 punkto 1 priedėlyje nurodytą laiką.

OPS 1.1070

Naudotojo nepertraukiamo tinkamumo skraidyti užtikrinimo žurnalas

Naudotojas tvarko galiojantį patvirtintą nepertraukiamo tinkamumo skraidyti užtikrinimo žurnalą, nurodytą M skirsnio M.A.704 punkte.

OPS 1.1071

Lėktuvo techninės būklės žurnalas

Naudotojas turi OPS 1.915 punkte nurodytą lėktuvo techninės būklės žurnalą.

OPS 1.1045 punkto 1 priedėlis

Skrydžių vykdymo vadovo turinys

Naudotojas užtikrina, kad Skrydžių vykdymo vadove būtų pateikiama ši informacija:

A.   BENDROSIOS/PAGRINDINĖS NUOSTATOS

0.0   SKRYDŽIŲ VYKDYMO VADOVO TVARKYMAS IR KONTROLĖ

0.1.   Įvadas

a)

Įrašomas teiginys, kad Skrydžių vykdymo vadovas atitinka visas taikytinas taisykles bei taikomo vežėjo pažymėjimo sąlygas.

b)

Įrašomas teiginys, kad Skrydžių vykdymo vadove numatytos naudojimo instrukcijos, kurių turi laikytis atitinkamas personalas.

c)

Įvairių dalių, jų turinio, taikymo ir naudojimo sąrašas ir trumpas aprašymas.

d)

Terminų ir žodžių, kurių reikia naudojantis vadovu, paaiškinimai ir apibrėžimai.

0.2.   Keitimo ir taisymo sistema

a)

Informacija apie asmenį (-is), atsakingą (-us) už pakeitimų ir pataisymų išleidimą ir įtraukimą.

b)

Įrašas apie pakeitimus ir pataisymus bei jų įtraukimo ir įsigaliojimo datos.

c)

Įrašomas teiginys, kad ranka rašyti pakeitimai ir pataisymai neleidžiami, išskyrus tuos atvejus, kai saugos sumetimais būtini neatidėliotini pakeitimai ar pataisymai.

d)

Puslapių ir jų įsigaliojimo datų anotavimo sistemos aprašymas.

e)

Galiojančių puslapių sąrašas.

f)

Pakeitimų anotavimas (tekste ir, jei įmanoma, schemose ir diagramose).

g)

Laikini pataisymai.

Vadovų, pakeitimų ir pataisymų platinimo sistemos aprašymas.

1.   ORGANIZAVIMAS IR ATSAKOMYBĖ

1.1.

Organizacinė struktūra. Pateikiamas organizacinės struktūros apibūdinimas, įskaitant bendrąją bendrovės struktūros diagramą ir skrydžių departamento struktūros diagramą. Struktūros diagramoje turi būti parodytas skrydžių departamento ir kitų bendrovės departamentų ryšys. Pirmiausia turi būti parodytos pavaldumo ir atsiskaitymo linijos tarp visų padalinių, departamentų ir t.t., susijusių su skrydžių sauga.

1.2.

Paskirti pareigūnai. Pateikiamos visų paskirtų pareigūnų, atsakingų už skrydžių vykdymą, techninės priežiūros sistemą, įgulų mokymą ir antžeminį darbą, pavardės, kaip nurodyta OPS 1.175 punkto i papunktyje. Turi būti aprašytos jų funkcijos ir pareigos.

1.3.

Skrydžių valdymo personalo atsakomybė bei pareigos. Skrydžių valdymo personalo pareigų, atsakomybės ir įgaliojimų, susijusių su skrydžių sauga ir taikomų taisyklių laikymusi, aprašymas.

1.4.

Įgulos vado įgaliojimai, pareigos ir atsakomybė. Įgulos vado įgaliojimų, pareigų ir atsakomybės aprašymas.

1.5.

Kitų įgulos narių (išskyrus įgulos vadą) pareigos ir atsakomybė.

2.   SKRYDŽIŲ VYKDYMO KONTROLĖ IR PRIEŽIŪRA

2.1.

Naudotojo vykdoma skrydžio priežiūra. Naudotojo vykdomos skrydžio priežiūros sistemos aprašymas (žr. OPS 1.175 punkto g papunktį). Turi būti aprašyta, kaip prižiūrima skrydžių vykdymo sauga ir personalo kvalifikacija. Pirmiausia turi būti aprašytos procedūros, susijusios su šiais klausimais:

a)

licencijos ir kvalifikacijos galiojimu,

b)

skrydžių vykdymo personalo kompetencija, ir

c)

bylų, skrydžio dokumentų, papildomos informacijos ir duomenų kontrole, analize ir saugojimu.

2.2.

Papildomų naudojimo instrukcijų ir informacijos paskelbimo sistema. Su skrydžių vykdymu susijusios informacijos, papildančios Skrydžių vykdymo vadove esančią informaciją, paskelbimo sistemos aprašymas. Turi būti nurodyta šios informacijos taikymo sritis ir atsakomybė už jos paskelbimą.

2.3.

Avarijų prevencijos ir skrydžių saugos programa. Svarbiausių skrydžių saugos programos aspektų aprašymas.

2.4.

Skrydžių vykdymo kontrolė. Procedūrų ir atsakomybės, būtinos su skrydžių sauga susijusiai skrydžių vykdymo kontrolei vykdyti, aprašymas.

2.5.

Įgaliotosios institucijos įgaliojimai. Įgaliotosios institucijos įgaliojimų aprašymas ir nurodymai personalui, kaip palengvinti įgaliotosios institucijos personalo vykdomus patikrinimus.

3.   KOKYBĖS SISTEMA

Patvirtintos kokybės sistemos aprašymas, nurodant bent:

a)

kokybės politiką,

b)

kokybės sistemos organizavimo aprašymą, ir

c)

pareigų ir atsakomybės pasiskirstymą.

4.   ĮGULOS SUDĖTIS

4.1.

Įgulos sudėtis. Aprašomas metodas, kuriuo nustatoma įgulos sudėtis, atsižvelgiant į:

a)

naudojamo lėktuvo tipą,

b)

vykdomų skrydžių zoną ir tipą,

c)

skrydžio etapą,

d)

minimalios įgulos reikalavimus ir tarnybinio skrydžio laiką,

e)

patirtį (bendrą ir atitinkamo tipo), laiką, jos naujumą ir įgulos narių kvalifikaciją,

f)

įgulos vado paskyrimą ir, jei tai būtina dėl skrydžio trukmės, procedūras įgulos vadui arba kitiems skrydžio įgulos nariams pakeisti (žr. OPS 1.940 punkto 1 priedėlį).

g)

vyresniojo keleivių salono įgulos nario paskyrimą ir, jei tai būtina dėl skrydžio trukmės, procedūras vyresniajam keleivių salono įgulos nariui arba kitiems keleivių salono įgulos nariams pakeisti.

4.2.

Įgulos vado paskyrimas. Taisyklės, taikomos įgulos vadui paskirti.

4.3.

Skrydžio įgulos nepajėgumas. Vadovavimo perėmimo instrukcijos skrydžio įgulos nepajėgumo atveju.

4.4.

Skrydžiai daugiau nei vienu lėktuvo tipu. Aprašymas, kurie lėktuvai yra laikomi vieno tipo, siekiant:

a)

suplanuoti skrydžio įgulos darbą, ir

b)

suplanuoti keleivių salono įgulos darbą.

5.   KVALIFIKACIJOS REIKALAVIMAI

5.1.

Apibūdinama, kokias licencijas, kvalifikaciją (-as), kompetenciją (pvz., susijusią su maršrutais ir aerodromais), patirtį ir pasirengimą privalo būti įgijęs skrydžių vykdymo personalas, kad galėtų vykdyti savo pareigas, kokie personalo tikrinimai privalo būti atlikti ir kada tai privalo būti atnaujinta. Būtina atsižvelgti į lėktuvo tipą, skrydžio tipą ir įgulos sudėtį.

5.2.

Skrydžio įgula:

a)

įgulos vadas,

b)

rezervinis pilotas,

c)

antrasis pilotas,

d)

prižiūrimas pilotas,

e)

sistemos operatorius,

f)

skrydžiai daugiau nei vienu tipu ar variantu.

5.3.

Keleivių salono įgula:

a)

vyresnysis keleivių salono įgulos narys,

b)

keleivių salono įgulos narys,

i)

būtinas keleivių salono įgulos narys,

ii)

papildomas keleivių salono įgulos narys ir keleivių salono įgulos narys supažindinamųjų skrydžių metu,

c)

skrydžiai daugiau nei vienu tipu ar variantu.

5.4.

Mokymo, tikrinimo ir priežiūros personalas:

a)

skrydžio įgulai,

b)

keleivių salono įgulai.

5.5.

Kitas skrydžių vykdymo personalas.

6.   SU ĮGULOS SVEIKATA SUSIJUSIOS ATSARGUMO PRIEMONĖS

6.1.

Su įgulos sveikata susijusios atsargumo priemonės. Su sveikata susijusios atitinkamos taisyklės ir instrukcijos įgulos nariams, įskaitant:

a)

alkoholį ir kitus svaigiuosius gėrimus,

b)

narkotikus,

c)

vaistus,

d)

migdomuosius vaistus,

e)

farmacijos preparatus,

f)

imuninius preparatus,

g)

giluminį nardymą,

h)

kraujo donorystę,

i)

atsargumo priemones naudojant maisto produktus prieš skrydį ir jo metu,

j)

miegą ir poilsį, bei

k)

chirurgines operacijas.

7.   SKRYDŽIO LAIKO APRIBOJIMAI

7.1.

Skrydžio ir darbo laiko apribojimai ir poilsio reikalavimai. Pagal taikytinus reikalavimus naudotojo parengtas planas.

7.2.

Skrydžio ir darbo laiko apribojimų viršijimas ir (arba) poilsio laiko sutrumpinimas. Sąlygos, kuriomis galima viršyti skrydžio ir darbo laiką ar sutrumpinti poilsio laiką, bei procedūros, pagal kurias pranešama apie šiuos pakeitimus.

8.   NAUDOJIMO PROCEDŪROS

8.1.   Pasirengimo skrydžiui instrukcija. Priklausomai nuo skrydžio:

8.1.1.

Minimalus skrydžio aukštis. Minimalaus aukščio nustatymo ir taikymo metodo aprašymas, įskaitant:

a)

procedūrą minimaliam aukščiui ar skrydžio lygiui skrydžiams pagal vizualiųjų skrydžių taisykles (VFR) nustatyti, ir

b)

procedūrą minimaliam aukščiui ar skrydžio lygiui skrydžiams pagal skrydžių pagal prietaisus taisykles (IFR) nustatyti.

8.1.2.

Leidimo naudoti aerodromus suteikimo kriterijai ir sąlygos, atsižvelgiant į taikomus D, E, F, G, H, I ir J skirsnių reikalavimus.

8.1.3.

Aerodromo naudojimo minimumų nustatymo metodai. Aerodromo naudojimo minimumų skrydžiams pagal IFR nustatymo metodas pagal OPS 1 punkto E skirsnį. Nuoroda turi būti daroma į procedūras, pagal kurias nustatomas matomumas ir (arba) kilimo ir tūpimo tako matomumo nuotolis bei piloto faktinio matomumo, pranešto matomumo ir pranešto kilimo ir tūpimo tako matomumo nuotolio taikymo galimybės.

8.1.4.

Skrendant maršrutu naudojimo minimumai skrydžiams pagal VFR arba skrydžio pagal VFR dalims ir, kai naudojami vieno variklio lėktuvai, — instrukcijos maršrutui pasirinkti, atsižvelgiant į esamą žemės paviršių, leidžiantį atlikti saugų priverstinį tūpimą.

8.1.5.

Aerodromo ir maršruto naudojimo minimumų pateikimas ir taikymas.

8.1.6.

Meteorologinės informacijos vertinimas. Paaiškinamoji medžiaga apie meteorologinių prognozių ir meteorologinių pranešimų atitinkamai skrydžio zonai iššifravimą, taip pat pranešimų apie oro sąlygas vertinimą.

8.1.7.

Vežamų degalų, alyvos ir vandens metanolo kiekio paskaičiavimas. Metodai, kurie taikomi nustatyti ir stebėti degalų, alyvos ir vandens metanolo kiekį skrydžio metu. Šioje dalyje taip pat turi būti išdėstomos instrukcijos vežamam skysčiui matuoti ir paskirstyti. Šiose instrukcijose būtina atsižvelgti į visas aplinkybes, galinčias susidaryti skrydžio metu, kartu ir galimybę keisti planą skrydžio metu ir vienos ar daugiau lėktuvo jėgainių gedimą. Taip pat turi būti aprašyta įrašų apie degalus ir alyvą tvarkymo sistema.

8.1.8.

Masė ir svorio centras. Bendrieji masės ir svorio centro principai, įskaitant:

a)

sąvokų apibrėžimus;

b)

metodus, procedūras ir atsakomybę rengiant bei priimant masės ir svorio centro skaičiavimus;

c)

standartinės ir (arba) faktinės masės naudojimo strategiją;

d)

metodą taikomai keleivių, bagažo ir krovinio masei nustatyti;

e)

įvairiems skrydžių ir lėktuvų tipams taikomas keleivių ir bagažo mases;

f)

bendrą instrukciją ir informaciją, būtiną įvairių naudojamų masės ir pusiausvyros dokumentų tipams tikrinti;

g)

paskutinę minutę daromų pakeitimų procedūras;

h)

specifinį degalų, alyvos ir vandens metanolo tankį; ir

i)

susodinimo strategiją/procedūras.

8.1.9.

ATS skrydžio planas. Procedūros ir atsakomybė rengiant ir pateikiant oro eismo paslaugų (ATS) skrydžio planą. Veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti, apima individualių ir pakartotinių skrydžio planų pateikimo priemones.

8.1.10.

Skrydžio planas. Skrydžio plano rengimo ir priėmimo procedūros ir atsakomybė. Turi būti aprašytas skrydžio plano naudojimas, taip pat pateikiami naudojamų skrydžio plano formų pavyzdžiai.

8.1.11.

Naudotojo lėktuvo techninės būklės žurnalas. Turi būti aprašoma naudotojo lėktuvo techninės būklės žurnalo naudojimas ir pareigos, taip pat naudojamų formatų pavyzdžiai.

8.1.12.

Dokumentų, blankų ir papildomos informacijos, kurią reikia turėti, sąrašas.

8.2.   Antžeminių paslaugų instrukcijos.

8.2.1.

Degalų papildymo procedūros. Degalų papildymo procedūrų aprašymas, įskaitant:

a)

su sauga susijusias atsargumo priemones degalų papildymo ir pašalinimo metu, taip pat, kai veikia APU ar įjungtas turbininis variklis bei užtraukti sraigto stabdžiai;

b)

degalų papildymą ir pašalinimą, keleiviams įlipant, esant lėktuve ar išlipant; ir

c)

atsargumo priemones siekiant išvengti degalų susimaišymo.

8.2.2.

Su sauga susijusios lėktuvams, keleiviams ir kroviniams skirtų paslaugų procedūros. Procedūrų, kurios turi būti taikomos paskirstant krėslus bei įlaipinant ir išlaipinant keleivius, taip pat pakraunant ir iškraunant lėktuvą, aprašymas. Taip pat turi būti pateikiamos tolesnės procedūros, skirtos užtikrinti saugą, lėktuvui stovint perone. Su paslaugų teikimu susijusios procedūros turi apimti:

a)

vaikams/kūdikiams, sergantiems keleiviams ir riboto judrumo asmenims teikiamas paslaugas;

b)

neįleistų keleivių, deportuojamų ar areštuotų asmenų vežimą;

c)

leistino vežtis rankinio bagažo dydį ir svorį;

d)

krovinių pakrovimą ir tvirtinimą lėktuve;

e)

specialius krovinius ir krovinių skyrių klasifikaciją;

f)

antžeminės įrangos išdėstymą;

g)

lėktuvo durų veikimą;

h)

saugą perone, įskaitant gaisro prevenciją, vėjo gūsių ir įsiurbimo vietas;

i)

variklių paleidimo, išvykimo iš perono ir atvykimo procedūras, įskaitant stūmimo atgal ir vilkimo operacijas;

j)

lėktuvų aprūpinimą;

k)

lėktuvo aprūpinimo dokumentus ir jų formas; ir

l)

lėktuvo krėslus, kuriuose gali sėdėti keletas keleivių.

8.2.3.

Atsisakymo įlaipinti procedūros. Procedūros, kuriomis siekiama užtikrinti, kad asmenys, kurie atrodo apsvaigę arba pagal kurių elgesį ar fizinę būklę matyti, kad jie yra veikiami vaistų, išskyrus tinkamai prižiūrimus ligonius, būtų neįleidžiami į lėktuvą. Tai netaikoma tinkamai prižiūrimiems ligoniams.

8.2.4.

Ledo šalinimo ir priešledžio procedūros žemėje. Lėktuvams ant žemės taikomų ledo šalinimo ir priešledžio procedūrų ir tvarkos aprašymas. Turi būti aprašomi ledo ir kitų apnašų tipai bei jų poveikis stovintiems, manevruojantiems žemėje ir kylantiems lėktuvams. Be to, turi būti pateikiamas naudojamų skysčių tipų aprašymas, įskaitant:

a)

firminį arba komercinį pavadinimą,

b)

charakteristikas,

c)

poveikį lėktuvo veikimui,

d)

galiojimo laiką, ir

e)

naudojimo atsargumo priemones.

8.3.   Skrydžio procedūros

8.3.1.

VFR/IFR taisyklių laikymosi tvarka. Leidimo atlikti skrydžius pagal VFR arba reikalavimo atlikti skrydžius pagal IFR ar vieno keitimo kitu tvarkos aprašymas.

8.3.2.

Navigacijos procedūros. Visų navigacijos procedūrų, susijusių su skrydžio tipu (-ais) ir zona (-omis), aprašymas. Turi būti atsižvelgiama į:

a)

standartines navigacijos procedūras, įskaitant nepriklausomų kryžminių klaviatūra padarytų įrašų patikrinimų, kai šie turi įtakos lėktuvo skrydžio trajektorijai, atlikimo tvarką;

b)

MNPS ir POLAR navigaciją ir navigaciją kituose nustatytuose regionuose;

c)

RNAV;

d)

plano keitimą skrydžio metu;

e)

procedūras, taikomas išsiderinus sistemai; ir

f)

RVSM.

8.3.3.

Aukščiamačio nustatymo procedūros, naudojant, jei reikia:

aukščio matavimą metrais ir konversijos lenteles, ir

skrydžių pagal QFE procedūras.

8.3.4.

Aukščio įspėjimo sistemos procedūros.

8.3.5.

Žemės artumo įspėjimo sistema/žemės paviršiaus vengimo įspėjimo sistema. Procedūros ir instrukcijos, būtinos siekiant išvengti suartėjimo su žeme valdomojo skrydžio, įskaitant leidimosi netoli žemės paviršiaus aukščio lygio apribojimus (susiję mokymo reikalavimai pateikiami D skirsnio 2.1 papunktyje).

8.3.6.

TCAS/ACAS naudojimo politika ir procedūros.

8.3.7.

Degalų kontrolės skrydžio metu tvarka ir procedūros.

8.3.8.

Priešiškos ir galimos pavojingos atmosferos sąlygos. Procedūros, naudojamos skridimui ir (arba) vengimui skristi priešiškomis ir galimomis pavojingomis atmosferos sąlygomis, tokiomis kaip:

a)

perkūnija,

b)

apledėjimo sąlygos,

c)

turbulencija,

d)

vėjo poslinkis,

e)

reaktyvinės srovės,

f)

vulkaninių pelenų debesys,

g)

smarkus lietus,

h)

smėlio audros,

i)

kalnų grandinės, ir

j)

dideli temperatūros svyravimai.

8.3.9.

Sukelta turbulencija. Sukeltos turbulencijos atstumo kriterijai, atsižvelgiant į lėktuvų tipus, vėjo sąlygas bei kilimo ir tūpimo tako padėtį.

8.3.10.

Įgulos nariai darbo vietose. Reikalavimai įgulos nariams užimti jiems paskirtas darbo vietas ar krėslus įvairiais skrydžio etapais arba kai manoma, jog būtina, saugos interesais, taip pat nurodomos reguliuojamo poilsio įgulos kabinoje procedūros.

8.3.11.

Įgulos ir keleivių saugos diržų naudojimas. Reikalavimai įgulos nariams ir keleiviams naudoti saugos diržus ir (arba) saugos diržų komplektus įvairiais skrydžio etapais arba kai manoma, jog būtina, saugos interesais.

8.3.12.

Leidimas būti įgulos kabinoje. Sąlygos ne skrydžio įgulos nariams būti įgulos kabinoje. Taip pat turi būti išdėstyta nustatyta įgaliotosios institucijos inspektorių patekimo tvarka.

8.3.13.

Laisvų įgulos krėslų naudojimas. Laisvų įgulos krėslų naudojimo sąlygos ir procedūros.

8.3.14.

Įgulos narių nepajėgumas. Procedūros, kurių reikia laikytis įgulos nariams tapus nepajėgiems skrydžio metu. Turi būti įtraukiami nepajėgumo tipų ir jų atpažinimo būdų pavyzdžiai.

8.3.15.

Keleivių salono saugos reikalavimai. Procedūros apima:

a)

keleivių salono parengimą skrydžiui, reikalavimus skrydžio metu ir pasirengiant tūpti, taip pat procedūras, užtikrinančias saugumą keleivių salone ir virtuvėse;

b)

procedūras, užtikrinančias, kad keleiviai būtų susodinti ten, kur, prireikus avarinės evakuacijos, jie galėtų geriausiai pagelbėti ir neapsunkintų evakuacijos iš lėktuvo;

c)

procedūras, kurių reikia laikytis keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo metu; ir

d)

procedūras, kai keleiviams įlipant, esant lėktuve ir išlipant yra pilami/išpilami degalai;

e)

rūkymą lėktuve.

8.3.16.

Keleivių instruktažo procedūros. Keleivių instruktažo turinys, priemonės ir laikas pagal OPS 1.285 punktą.

8.3.17.

Procedūros, kai lėktuvais vežama būtina įranga kosminei arba saulės radiacijai nustatyti. Procedūros, pagal kurias naudojama įranga kosminei ar saulės radiacijai nustatyti ir įrašyti jos parodymus, taip pat veiksmai tuo atveju, kai viršijamos Skrydžių vykdymo vadove nustatytos ribos. Be to, apibrėžiamos procedūros, įskaitant ATS procedūras, kurių reikia laikytis tuo atveju, kai priimamas sprendimas žemėti arba keisti maršrutą.

8.3.18.

Autopiloto ir traukos automato naudojimo tvarka.

8.4.

Skrydžiai bet kokiu oru. Skrydžio procedūrų, susijusių su skrydžiais bet kokiu oru, aprašymas (taip pat žr. OPS D ir E skirsnius).

8.5.

ETOPS. ETOPS skrydžio procedūrų aprašymas.

8.6.

Minimalios įrangos ir konfigūracijos nukrypimo sąrašo (-ų) naudojimas.

8.7.   Nekomerciniai skrydžiai. Procedūros ir apribojimai:

a)

mokomųjų skrydžių,

b)

bandomųjų skrydžių,

c)

pristatomųjų skydžių,

d)

perskraidinimų,

e)

demonstracinių skydžių, ir

f)

siunčiamųjų reisų, įskaitant asmenis, kurie gali būti vežami šiais skrydžiais.

8.8.   Deguonies reikalavimai

8.8.1.

Sąlygų, kurioms esant turi būti paduodamas ir naudojamas deguonis, paaiškinimas.

8.8.2.

Deguonies reikalavimai nustatyti:

a)

skrydžio įgulai,

b)

keleivių salono įgulai, ir

c)

keleiviams.

9.   PAVOJINGI KROVINIAI IR GINKLAI

9.1.

Informacija, instrukcijos ir bendrieji paaiškinimai apie pavojingų krovinių vežimą, įskaitant:

a)

naudotojo nustatytą pavojingų krovinių vežimo tvarką;

b)

nurodymus priimti, ženklinti, tvarkyti, sandėliuoti ir atskirti pavojingus krovinius;

c)

procedūras, taikomas avarinėse situacijose, susijusiose su pavojingais kroviniais;

d)

viso personalo, nurodyto OPS 1.1215 punkte, pareigas; ir

e)

instrukcijas vežti naudotojo darbuotojus.

9.2.

Sąlygos, kuriomis galima vežti ginklus, karinę amuniciją bei karinius ir sportinius ginklus.

10.   SAUGUMAS

10.1.

Nekonfidencialios saugumo instrukcijos ir nurodymai, kuriuose privalo būti nurodyti skrydžių vykdymo personalo įgaliojimai ir atsakomybė. Taip pat turi būti nurodyta tvarka ir procedūros, kaip elgtis nusikaltimų lėktuve, pavyzdžiui, neteisėto įsikišimo, sabotažo, grasinimų susprogdinti ir užgrobimų atveju, ir kaip apie juos pranešti.

10.2.

Prevencinių saugumo priemonių ir mokymo aprašymas.

Pastaba: Pavienės saugumo instrukcijų ir nurodymų dalys gali būti laikomos konfidencialiomis.

11.   VEIKSMAI ĮVYKIŲ ATVEJU, INFORMAVIMAS IR PRANEŠIMAS APIE JUOS

Procedūros, kaip elgtis įvykių atveju, informuoti ir pranešti apie juos. Čia turi būti nurodyta:

a)

įvykių apibrėžimai bei atitinkamos visų susijusių asmenų pareigos;

b)

pranešimų apie visų tipų įvykius naudojamų blankų pavyzdžiai (arba tų blankų kopijos), instrukcijos, kaip jie turi būti užpildyti, jų siuntimo adresai ir laikas, per kurį tai turi būti padaryta;

c)

avarijos atveju — bendrovės departamentų, įgaliotųjų institucijų ir kitų organizacijų, kurioms turi būti pranešta, pavadinimai, kaip tai turi būti padaryta ir kokia tvarka;

d)

žodinio pranešimo oro eismo paslaugų tarnybos skyriams apie ACAS sprendžiamuosius patarimus (RA), susidūrimo su paukščiais pavojų, pavojingus krovinius ir pavojingas sąlygas procedūros;

e)

raštiško pranešimo apie oro eismo incidentus, ACAS RA, susidūrimus su paukščiais, incidentus ar avarijas, susijusias su pavojingais kroviniais, bei neteisėtus veiksmus, procedūros;

f)

pranešimo procedūros, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi OPS 1.085 punkto b papunkčio ir 1.420 punkto reikalavimų. Šios procedūros turi apimti su skrydžių sauga susijusių vidaus pranešimų procedūras, kurių turi laikytis įgulos nariai, paskirti užtikrinti, kad įgulos vadas būtų nedelsiant informuojamas apie incidentus, sukėlusius grėsmę arba galėjusius sukelti grėsmę saugai skrydžio metu, ir kad jam būtų suteikta visa atitinkama informacija.

12.   SKRYDŽIŲ TAISYKLĖS

Skrydžių taisyklės apima:

a)

vizualiųjų skrydžių ir skrydžių pagal prietaisus taisykles;

b)

skrydžių taisyklių teritorinį taikymą;

c)

ryšio, įskaitant COM gedimo, procedūras;

d)

informaciją ir instrukcijas, skirtas civilinių lėktuvų perėmimui;

e)

aplinkybes, kuriomis turi būti klausomasi radijo ryšio;

f)

signalus;

g)

skrydžio metu naudojamą laiko sistemą;

h)

ATC leidimus, pranešimus apie skrydžio plano ir padėties laikymąsi;

i)

vizualiuosius signalus, naudojamus įspėti neteisėtai skrendantį lėktuvą, apie skrendantį į ribotą, draudžiamą ar pavojingą zoną arba artėjantį prie jos;

j)

procedūras, kurių turi laikytis pilotai tapę avarijos liudininkais ar gavę pranešimą apie nelaimę;

k)

antžeminius ir oro vizualiuosius kodus, skirtus išsigelbėjusiems, signalinių priemonių aprašymą ir naudojimą; ir

l)

nelaimės ir pavojaus signalus.

13.   NUOMA

Nuomai skirtos darbo tvarkos, susijusių procedūrų ir valdymo atsakomybės aprašymas.

B.   LĖKTUVO SKRYDŽIO KLAUSIMAI, SUSIJĘ SU TIPU

Šioje dalyje informacija turi būti pateikiama atsižvelgiant į tipų ir tipų variantų skirtumus.

0.   BENDRA INFORMACIJA IR MATAVIMO VIENETAI

0.1.

Bendra informacija (pvz., lėktuvo matmenys), taip pat matavimo vienetų, naudojamų atitinkamo tipo lėktuvo skrydžiuose ir konversijos lentelės.

1.   APRIBOJIMAI

1.1.

Sertifikuotų apribojimų ir taikomų skrydžių vykdymo apribojimų aprašymas, įskaitant:

a)

sertifikavimo statusą (pvz., CS-23, CS-25, ICAO XVI priedas (CS-36 ir CS-34) ir t.t.);

b)

kiekvieno tipo lėktuvo keleivių krėslų konfigūraciją, taip pat grafinį jos pavaizdavimą;

c)

patvirtintus skrydžių tipus (pvz., VFR/IFR, CAT II/III, RNP tipas, skrydžiai žinomomis apledėjimo sąlygomis ir kt.);

d)

įgulos sudėtį;

e)

masę ir svorio centrą;

f)

greičio apribojimus;

g)

skrydžio diapazoną (-us);

h)

vėjo normas, taip pat darbą užterštuose kilimo ir tūpimo takuose;

i)

skrydžio apribojimus taikomoms konfigūracijoms;

j)

kilimo ir tūpimo tako nuolydį;

k)

apribojimus šlapiuose ar užterštuose kilimo ir tūpimo takuose;

l)

nešvarų sklandmenį; ir

m)

sistemos apribojimus.

2.   ĮPRASTOS PROCEDŪROS

2.1.

Įprastos procedūros ir įgulai nustatytos pareigos, atitinkami kontroliniai sąrašai, kontrolinių sąrašų naudojimo sistema ir būtinų skrydžio ir keleivių salono įgulos tarpusavio koordinavimo procedūrų aprašymas. Turi būti įtraukiamos šios įprastos procedūros ir pareigos:

a)

prieš skrydį;

b)

prieš kylant;

c)

aukščiamačio nustatymo ir tikrinimo;

d)

riedėjimo, kilimo ir aukštėjimo;

e)

triukšmo mažinimo;

f)

skrydžio maršrutu ir žemėjimo;

g)

artėjimo, rengimosi tūpti ir priešskrydinio susižinojimo;

h)

artėjimo tūpti pagal VFR;

i)

artėjimo tūpti pagal prietaisus;

j)

vizualaus artėjimo tūpti ir skrydžio ratu;

k)

tūpimo nutraukimo;

l)

įprastinio tūpimo;

m)

po tūpimo; ir

n)

darbo šlapiame ir užterštame kilimo ir tūpimo take.

3.   YPATINGOS IR AVARINĖS PROCEDŪROS

3.1.

Ypatingos ir avarinės procedūros bei įgulai nustatytos pareigos, atitinkami kontroliniai sąrašai, kontrolinių sąrašų naudojimo sistema ir būtinų skrydžio ir keleivių salono įgulos tarpusavio koordinavimo procedūrų aprašymas. Turi būti įtraukiamos šios ypatingos ir avarinės procedūros bei pareigos:

a)

įgulos nepajėgumo;

b)

gaisro ir dūmų pratybų;

c)

nehermetiško ar iš dalies nehermetiško skrydžio;

d)

struktūrinių normų, tokių kaip tūpimas su per dideliu svoriu, viršijimo;

e)

kosminės radiacijos normų viršijimo;

f)

žaibo smūgio;

g)

ryšio nelaimės atveju ir ATC perspėjimo apie avarinę padėtį;

h)

variklio gedimo;

i)

sistemos gedimų;

j)

nurodymų dėl nukrypimo nuo kurso dėl rimtų techninių gedimų;

k)

žemės artumo įspėjimo;

l)

TCAS įspėjimo;

m)

vėjo poslinkio; ir

n)

avarinio tūpimo/priverstinio tūpimo ant vandens; ir

o)

avarinės išskridimo procedūros.

4.   SKRYDIS

4.0.

Skrydžio duomenys turi būti pateikiami tokia forma, kuria juos būtų galima naudoti be sunkumų.

4.1.

Skrydžio duomenys. Turi būti įtraukiama skrydžio medžiaga, pateikianti duomenis, kurių reikia, kad būtų laikomasi OPS 1 punkto F, G, H ir I skirsniuose nurodytų skrydžio reikalavimų, leidžianti nustatyti:

a)

kilimo aukštėjimo ribas — masę, aukštį, temperatūrą;

b)

kilimo lauko ilgį (sauso, šlapio, užteršto);

c)

grynosios skrydžio trajektorijos duomenis kliūčių perskridimui apskaičiuoti arba, jei reikia, kilimo trajektoriją;

d)

gradiento sumažėjimą aukštėjant su posūkiu;

e)

skrendant maršrutu aukštėjimo ribas;

f)

artėjimo tūpti aukštėjimo ribas;

g)

tūpimo aukštėjimo ribas;

h)

tūpimo lauko ilgį (sauso, šlapio, užteršto), taip pat sistemos ar prietaiso gedimo skrendant įtaką, jei tai daro poveikį tūpimo nuotoliui;

i)

stabdymo energijos ribas; ir

j)

įvairiuose skrydžio etapuose naudojamus greičius (taip pat atsižvelgiant, ar kilimo ir tūpimo takas yra šlapias ar užterštas).

4.1.1.

Papildomi duomenys apie skrydžius apledėjimo sąlygomis. Turi būti nurodomi visi sertifikuoti skrydžiai, susiję su leistina konfigūracija, ar su nukrypimu nuo konfigūracijos, pavyzdžiui, neveikiančia priešslydžio sistema.

4.1.2.

Jei skrydžio duomenų, kurių reikia atitinkamai skrydžio klasei, nėra patvirtintame AFM, tai turi būti pateikiami kiti įgaliotajai institucijai priimtini duomenys. Kaip alternatyva, Skrydžių vykdymo vadove gali būti pateikiama nuoroda į patvirtintus duomenis, esančius AFM, jeigu tokių duomenų neketinama naudoti dažnai ar avarijos atveju.

4.2.

Papildomi skrydžio duomenys. Papildomi skrydžio duomenys, jeigu jie naudojami, apima:

a)

gradientą, aukštėjant su visais veikiančiais varikliais;

b)

deviacijos duomenis;

c)

ledo šalinimo/priešledžio skysčių įtaką;

d)

skrydį su išleista važiuokle;

e)

lėktuvams su 3 ir daugiau variklių — perskraidinimus su vienu neveikiančiu varikliu; ir

f)

skrydžius, vykdomus pagal CDL nuostatas.

5.   SKRYDŽIO PLANAVIMAS

5.1.

Duomenys ir instrukcijos, būtinos planavimui prieš skrydį ir skrydžio metu, įskaitant veiksnius, pavyzdžiui, greičio grafiką ir galingumo reguliavimą. Prireikus turi būti nurodomos skrydžių su neveikiančiu varikliu (-iais), ETOPS (ypač kreiserinį greitį ir maksimalų nuotolį iki tinkamo aerodromo, nustatyto pagal OPS 1.245 punktą, neveikiant vienam varikliui) ir skrydžių į izoliuotus aerodromus procedūros.

5.2.

Metodas, taikomas reikiamam degalų kiekiui įvairiuose skrydžio etapuose apskaičiuoti pagal OPS 1.255 punktą.

6.   MASĖ IR CENTRUOTĖ

Masės ir centruotės apskaičiavimo instrukcijos ir duomenys, apimantys:

a)

apskaičiavimo sistemą (pvz., indeksų sistemą);

b)

informaciją, kuri rankiniu ir kompiuteriniu būdu įrašoma į masės ir centruotės dokumentus, bei jų pildymo instrukcijas;

c)

vežėjo naudojamų lėktuvų tipų, variantų ar atskirų lėktuvų masės ir svorio centro ribas; ir

d)

sausąją skrydžio masę ir atitinkamą svorio centrą ar indeksą.

7.   KROVA

Procedūros ir reikalavimai krovinių krovimui ir tvirtinimui lėktuve.

8.   KONFIGŪRACIJOS NUKRYPIMŲ SĄRAŠAS

Konfigūracijos nukrypimų sąrašas (-ai) (CDL), jei juos pateikia gamintojas, atsižvelgiant į naudojamų lėktuvų tipus ir variantus, įskaitant procedūras, kurių reikia laikytis, kai lėktuvui leidžiama skristi jo CDL sąlygomis.

9.   MINIMALIOS ĮRANGOS SĄRAŠAS

Minimalios įrangos sąrašas (MEL) atsižvelgiant į naudojamų lėktuvų tipus ir variantus bei skrydžio tipą (-us)/regioną (-nus). MEL turi apimti navigacijos įrangą ir jame reikia atsižvelgti į reikiamą skrydžio vykdymą skrendant maršrutu ir skrydžio zonoje.

10.   GELBĖJIMOSI IR AVARINĖ ĮRANGA, ĮSKAITANT DEGUONĮ

10.1.

Gelbėjimosi įrangos, kuri turi būti lėktuve skrendant maršrutais, sąrašas ir procedūros, kurios taikomos šios įrangos tinkamumui patikrinti prieš kylant. Taip pat turi būti pateikiamos instrukcijos, skirtos gelbėjimosi ir avarinės įrangos išdėstymui, prieinamumui ir naudojimui bei su ja susijusio tikrinimo sąrašas (-ai).

10.2.

Reikiamo ir esamo deguonies kiekio apskaičiavimo procedūra. Reikia atsižvelgti į skrydžio profilį, skrendančiųjų skaičių ir galimą kabinos išsihermetinimą. Informacija turi būti pateikiama taip, kad ją būtų galima naudoti be sunkumų.

11.   AVARINĖS EVAKUACIJOS PROCEDŪROS

11.1.

Instrukcijos pasirengti avarinei evakuacijai, įskaitant įgulos koordinavimą ir avarinio posto paskyrimą.

11.2.

Avarinės evakuacijos procedūros. Visų įgulos narių pareigų vykdant skubią evakuaciją iš lėktuvo aprašymas ir keleivių aptarnavimas priverstinio tūpimo, priverstinio tūpimo ant vandens ar kitokios avarinės situacijos atveju.

12.   LĖKTUVO SISTEMOS

Lėktuvo sistemų ir susijusių vairų bei prietaisų aprašymas ir naudojimo instrukcijos.

C.   INSTRUKCIJOS IR INFORMACIJA, SUSIJUSI SU MARŠRUTU BEI AERODROMU

1.

Instrukcijos ir informacija susijusi su ryšiais, navigacija ir aerodromais, taip pat minimaliais skrydžio lygiais ir aukščiais visuose skraidomuose maršrutuose bei visų numatomų naudoti aerodromų naudojimo minimumais, įskaitant:

a)

minimalų skrydžio lygį/aukštį;

b)

išskridimo, paskirties ir atsarginio aerodromų naudojimo minimumus;

c)

ryšio ir navigacijos priemones;

d)

duomenis apie kilimo ir tūpimo takus bei aerodromo įrangą;

e)

artėjimo tūpti, nutraukto tūpimo ir išskridimo procedūras, įskaitant triukšmo mažinimo procedūras;

f)

COM gedimo procedūras;

g)

paieškos ir gelbėjimo priemones regione, virš kurio turi skristi lėktuvas;

h)

su skrydžio tipu bei skraidomu maršrutu susijusių aeronautinių schemų, kurios turi būti lėktuve, aprašymą, įskaitant jų galiojimo patikrinimo metodą;

i)

galimybę naudotis aeronautine informacija ir MET paslaugomis;

j)

maršruto COM/NAV procedūras;

k)

aerodromo skirstymą į kategorijas pagal skrydžio įgulos kvalifikaciją;

l)

specialius aerodromo apribojimus (skrydžių apribojimus ir eksploatacines procedūras).

D.   MOKYMAS

1.

Mokymo ir tikrinimo programos visam skrydžių vykdymo personalui, paskirtam vykdyti pareigas, susijusias su pasirengimu ir (arba) skrydžio vykdymu.

2.

Mokymo ir tikrinimo programose turi būti:

2.1.

Skrydžio įgulai: visi atitinkami E ir N skirsniuose nurodyti klausimai;

2.2.

Keleivių salono įgulai: visi atitinkami O skirsnyje nurodyti klausimai;

2.3.

Atitinkamam skrydžių vykdymo personalui, įskaitant įgulos narius:

a)

visi atitinkami R skirsnyje nurodyti klausimai (pavojingų krovinių skraidinimas); ir

b)

visi atitinkami S skirsnyje nurodyti klausimai (aviacijos saugumas);

2.4.

Kitam, nei įgulos nariai, skrydžių vykdymo personalui (pvz., dispečeriams, paslaugas teikiančiam personalui ir kt.): visi kiti atitinkami OPS punktuose nurodyti ir jų pareigoms skirti klausimai.

3.

Procedūros

3.1.

Mokymo ir tikrinimo procedūros.

3.2.

Procedūros, kurios turi būti taikomos tuo atveju, kai personalas nepasiekia ar nepalaiko reikiamo kvalifikacijos lygio.

3.3.

Procedūros, užtikrinančios, kad ypatingos ar avarinės padėtys, kurioms esant reikia taikyti dalį ar visas ypatingas arba avarines procedūras ir IMC imitavimą dirbtinėmis priemonėmis, nebūtų imituojamos komercinio oro susisiekimo skrydžių metu.

4.

Saugomų dokumentų ir saugojimo laikotarpių aprašymas. (Žr. OPS 1.1065 punkto 1 priedėlį.)

OPS 1.1065 punkto 1 priedėlis

Dokumentų saugojimo laikotarpis

Naudotojas užtikrina, kad toliau nurodyta informacija/dokumentai būtų saugomi priimtina forma toliau lentelėse nustatytą laikotarpį ir būtų prieinami įgaliotajai institucijai.

Pastaba: su techninės priežiūros bylomis susijusi papildoma informacija pateikiama M skirsnyje.

1 lentelė

Informacija, naudojama rengiantis skrydžiui ir jį vykdant

Informacija, naudojama rengiantis skrydžiui ir jį vykdant, kaip apibūdinta OPS 1.135 punkte

Skrydžio planas

3 mėnesiai

Lėktuvo techninis žurnalas

36 mėnesiai nuo paskutinio įrašo dienos, pagal M dalies M.A.306 punkto c papunktį

Specialūs maršruto NOTAM/AIS informacijos dokumentai, jei išleisti naudotojo

3 mėnesiai

Masės ir centruotės dokumentai

3 mėnesiai

Pranešimai apie specialius, įskaitant pavojingus, krovinius

3 mėnesiai

2 lentelė

Pranešimai

Pranešimai

Skrydžio žurnalas

3 mėnesiai

Skrydžio pranešimai, skirti įvykiams išsamiai aprašyti, kaip numatyta OPS 1.420 punkte, ar kitiems, įgulos vado nuomone, būtiniems pranešimams/įrašams

3 mėnesiai

Pranešimai apie pareigų pratęsimą ir (arba) sutrumpintą poilsio laiką

3 mėnesiai

3 lentelė

Skrydžio įgulos bylos

Skrydžio įgulos bylos

Skrydžio, darbo ir poilsio laikas

15 mėnesių

Licencija

Tiek laiko, kiek skrydžio įgulos narys naudojasi naudotojui suteiktomis licencijos privilegijomis

Permokymas ir tikrinimas

3 metai

Vadovavimo kursai (įskaitant tikrinimą)

3 metai

Periodinis mokymas ir tikrinimas

3 metai

Mokymas vykdyti pareigas bet kurio piloto krėsle ir tikrinimas

3 metai

Naujausia patirtis (pagal OPS 1.970 punktą)

15 mėnesių

Žinios apie maršrutą ir aerodromą (pagal OPS 1.975 punktą)

3 metai

Mokymas ir kvalifikacija specialiems skrydžiams, kai to reikalaujama pagal OPS (pvz., ETOPS II/III kat. skrydžiai)

3 metai

Atitinkamas mokymas apie pavojingus krovinius

3 metai

4 lentelė

Keleivių salono įgulos bylos

Keleivių salono įgulos bylos

Skrydžio, darbo ir poilsio laikas

15 mėnesių

Pirminis mokymas, permokymas ir mokymas apie skirtumus (įskaitant tikrinimą)

Tiek laiko, kiek keleivių salono įgulos narys yra pasamdytas naudotojo

Periodinis mokymas ir kvalifikacijos kėlimo kursai (įskaitant tikrinimą)

Iki 12 mėnesių nuo to laiko, kai keleivių salono įgulos narys nėra samdomas naudotojo

Atitinkamas mokymas apie pavojingus krovinius

3 metai

5 lentelė

Kito skrydžių vykdymo personalo bylos

Kito skrydžių vykdymo personalo bylos

Kito personalo, kuriam pagal OPS turi būti patvirtinta mokymo programa, mokymo/kvalifikacijos bylos

Paskutiniųjų 2 mokymų bylos

6 lentelė

Kitos bylos

Kitos bylos

Bylos apie kosminės ir saulės radiacijos dozes

Iki 12 mėnesių nuo to laiko, kai keleivių salono įgulos narys nėra samdomas naudotojo

Kokybės sistemos bylos

5 metai

Pavojingų krovinių vežimo dokumentai

3 mėnesiai nuo skrydžio pabaigos

Pavojingų krovinių priėmimo kontrolinis sąrašas

3 mėnesiai nuo skrydžio pabaigos

Q SKIRSNIS

SKRYDŽIO IR DARBO LAIKO APRIBOJIMAI IR POILSIO REIKALAVIMAI

OPS 1.1090

Tikslas ir taikymo sritis

1.

Naudotojas nustato įgulos narių skrydžio ir darbo laiko apribojimus bei jų poilsio schemą (FTL).

2.

Naudotojas užtikrina, kad visuose jo skrydžiuose:

2.1.

Skrydžio ir darbo laiko apribojimai ir poilsio schema atitiktų:

a)

šio skirsnio nuostatas; ir

b)

visas kitas papildomas nuostatas, kurias taiko įgaliotoji institucija pagal šio skirsnio nuostatas, siekdama užtikrinti saugumą.

2.2.

Skrydžiai planuojami taip, kad neviršytų leistinos tarnybinio skrydžio laiko trukmės, atsižvelgiant į laiką, būtiną pasirengti skrydžiui, skrydžio laiką ir sustojimų tarp skrydžių laiką.

2.3.

Darbo grafikai turi būti sudaromi ir skelbiami pakankamai iš anksto, kad įgulos nariai galėtų tinkamai planuoti savo poilsį.

3.

Naudotojų pareigos

3.1.

Naudotojas paskiria kiekvieno įgulos nario pagrindinę buvimo vietą.

3.2.

Naudotojai turi atsižvelgti į skrydžių dažnio ir pobūdžio bei poilsio režimo tarpusavio sąveiką ir skirti reikiamą dėmesį ilgų darbo valandų ir trumpo poilsio neigiamą ilgalaikį poveikiui.

3.3.

Naudotojai nustato tokį darbo režimą, kuris padėtų išvengti nepageidaujamos praktikos, kai darbą dieną keičiantis darbas naktį arba įgulos narių perkėlimas į kitą darbo vietą, labai trikdo nustatytą miego ir darbo režimą.

3.4.

Naudotojai planuoja laisvas dienas vietos laiku ir apie tai iš anksto praneša įgulos nariams.

3.5.

Naudotojai užtikrina, kad įgulos nariams pakaktų poilsio laiko jėgoms atgauti po ankstesnio darbo laiko ir kad jie gerai pailsėję galėtų pradėti kitą tarnybinį skrydžio laiką.

3.6.

Naudotojai užtikrina, kad skrydžiai būtų planuojami taip, kad įgulos nariai nesijaustų pavargę ir galėtų vykdyti pareigas bet kokiomis aplinkybėmis išlaikydami pakankamą skrydžio saugos lygį.

4.

Įgulos narių pareigos

4.1.

Įgulos narys neskrenda lėktuvu, jei jis žino arba jaučia, kad yra pavargęs ar nepajėgus skrydžiui, ir kad tai gali kelti pavojų skrydžiui.

4.2.

Įgulos nariai turėtų kuo geriau pasinaudoti turimomis poilsio galimybėmis ir priemonėmis bei tinkamai planuoti poilsio laiką ir jį išnaudoti.

5.

Civilinės aviacijos institucijų pareigos

5.1.

Nukrypimai

5.1.1.

Pagal 8 straipsnio nuostatas įgaliotoji institucija, atsižvelgdama į suinteresuotų valstybių narių galiojančius įstatymus ir nustatytą tvarką bei pasikonsultavusi su suinteresuotomis šalimis, gali leisti nukrypti nuo šio skirsnio reikalavimų.

5.1.2.

Kiekvienas naudotojas, remdamasis skraidymo patirtimi ir atsižvelgdamas į kitus atitinkamus veiksnius, pavyzdžiui, šiuolaikines mokslo žinias, turės įrodyti įgaliotajai institucijai, kad jo prašymas nukrypti užtikrins lygiavertį saugos lygį.

Tokie nukrypimai prireikus bus taikomi kartu su tinkamų riziką mažinančių priemonių panaudojimu.

OPS 1.1095

Sąvokų apibrėžimai

Šiame reglamente naudojami toliau pateikti sąvokų apibrėžimai:

1.1.

Padidinta skrydžio įgula.

Skrydžio įgula, kurią sudaro daugiau nei mažiausias įgulos narių skaičius, kurio reikia lėktuvui valdyti; kiekvienas skrydžio įgulos narys gali palikti savo postą ir kitas tinkamai kvalifikuotas skrydžio įgulos narys gali jį pakeisti.

1.2.

Visas skrydžio laikas.

Laikas, skaičiuojamas nuo lėktuvo pajudėjimo iš jo stovėjimo vietos, kad pakiltų, iki lėktuvo atvykimo į jam paskirtą stovėjimo vietą ir visų jo variklių ar oro sraigtų sustabdymo.

1.3.

Pertrauka.

Laisvas nuo pareigų vykdymo laikas, skaičiuojamas kaip darbo laikas ir trumpesnis už poilsio laiką.

1.4.

Darbas.

Su AOC turėtojo komercine veikla susijusi bet kokia užduotis, kurią įgulos narys privalo atlikti. Įgaliotoji institucija nustato, ar budėjimas laikoma darbu ir kokiu mastu, jei šiuo reglamentu nenustatomos specialios taisyklės.

1.5.

Darbo laikas.

Laikas, kuris prasideda, kai naudotojas reikalauja, kad įgulos narys pradėtų darbą, ir baigiasi, kai įgulos narys yra laisvas nuo visų pareigų.

1.6.

Tarnybinis skrydžio laikas.

Tarnybinis skrydžio laikas (FDP) yra bet koks laikas, kai asmuo skrenda orlaiviu kaip orlaivio įgulos narys. FDP prasideda, kai naudotojas reikalauja, kad įgulos narys atvyktų į skrydį ar skrydžius; FDP baigiasi paskutinio skrydžio, kuriuo asmuo skrenda kaip įgulos narys, pabaigoje.

1.7.

Pagrindinė buvimo vieta.

Naudotojo paskirta vieta įgulos nariui, iš kurios įgulos narys įprastai pradeda ir kur baigia darbo laiką arba darbo laikų seką, bei kur esant įprastoms sąlygoms naudotojas nėra atsakingas už atitinkamo įgulos nario apgyvendinimą.

1.8.

Diena vietos laiku.

24 valandų laikotarpis prasidedantis 24.00 val. vietos laiku.

1.9.

Naktis vietos laiku.

8 valandų laikotarpis nuo 22.00 val. iki 8.00 val. vietos laiku.

1.10.

Viena laisva nuo pareigų vykdymo diena.

Viena laisva nuo pareigų vykdymo diena apima dvi naktis vietos laiku. Poilsio laikas gali būti įskaitomas kaip laisvos dienos laikas.

1.11.

Dirbantysis įgulos narys.

Įgulos narys, atliekantis savo pareigas orlaivyje skrydžio arba bet kurios skrydžio dalies metu.

1.12.

Vykimas į nustatytą darbo vietą.

Nedirbančiojo įgulos nario perkėlimas iš vienos vietos į kitą naudotojo reikalavimu, neįskaitant kelionės laiko. Kelionės laikas apibrėžiamas taip:

laikas iš namų į paskirtą darbo vietą ir atvirkščiai;

laikas vietoje nuvykti iš poilsio vietos į darbo pradžios vietą ir atvirkščiai.

1.13.

Poilsio laikas.

Nepertraukiamas ir apibrėžtas laikotarpis, kai įgulos narys yra laisvas nuo visų pareigų ir budėjimo oro uoste.

1.14.

Budėjimas.

Apibrėžtas laikotarpis, per kurį, nenutraukiant poilsio laiko, naudotojo reikalavimu įgulos narys turi būti pasirengęs gauti pavedimą skristi, vykti į kitą darbo vietą arba atlikti kitas pareigas.

1.15.

Žemo cirkadinio ritmo langas (WOCL).

Žemo cirkadinio ritmo langas (WOCL) — tai laikas nuo 2.00 val. iki 5.59 val. Trijų laiko juostų ruože WOCL nurodo pagrindinės buvimo vietos laiką. Už šių trijų laiko juostų WOCL nurodo pagrindinės buvimo vietos laiką pirmąsias 48 valandas, išvykus iš pagrindinės buvimo vietos laiko juostos, o paskui — vietos laiką.

OPS 1.1100

Skrydžio ir darbo laiko apribojimai

1.1.

Sukauptos darbo valandos.

Naudotojas užtikrina, kad visas darbo laikas, kuris yra priskirtas įgulos nariui, neviršytų:

a)

190 darbo valandų, kuo tolygiau paskirstytų per 28 iš eilės einančias dienas; ir

b)

60 darbo valandų, paskirstytų per 7 iš eilės einančias dienas.

1.2.

Viso skrydžio laiko apribojimas.

Naudotojas užtikrina, kad visas skrydžio laikas, kuriuo įgulos narys paskiriamas eiti dirbančiuoju įgulos nariu, neviršytų:

a)

900 viso skrydžio laiko valandų per kalendorinius metus;

b)

100 viso skrydžio laiko valandų per 28 iš eilės einančias dienas.

OPS 1.1105

Didžiausias tarnybinis skrydžio laikas (FDP) per parą

1.1.

Šios OPS nuostatos netaikomos skrendant vienam pilotui ir greitosios medicininės pagalbos skrydžiams.

1.2.

Naudotojas nurodo atvykimo į darbą laiką, realiai atspindintį laiką, kurio reikia atlikti su sauga susijusias antžemines pareigas, kaip patvirtinta įgaliotosios institucijos.

1.3.

Didžiausias tarnybinis skrydžio laikas (FDP) per parą yra 13 valandų.

1.4.

Šios 13 valandų sumažinamos po 30 minučių kiekvienam sektoriui, pradedant trečiuoju sektoriumi, daugiausiai sumažinant dviem valandomis.

1.5.

Kai didžiausias FDP prasideda žemo cirkadinio ritmo lange (WOCL), didžiausias 1.3 ir 1.4 dalyse nustatytas laikas sumažinamas 100 % susikirtimo laiko, daugiausiai dviem valandomis. Kai FDP baigiasi WOCL lange arba visiškai apima WOCL, 1.3 ir 1.4 dalyse nustatytas didžiausias FDP sumažinamas iki 50 % susikirtimo laiko.

2.

Pratęsimas:

2.1.

Didžiausias FDP per parą gali būti pratęstas daugiausia viena valanda.

2.2.

Neleidžiama pratęsti 6 arba daugiau sektorių pagrindinio FDP laiko.

2.3.

Kai FDP susikerta su WOCL daugiausiai dviem valandomis, laiko pratęsimas apribojamas iki keturių sektorių.

2.4.

Kai FDP susikerta su WOCL daugiau kaip dviem valandomis, laiko pratęsimas apribojamas iki dviejų sektorių.

2.5.

Daugiausia gali būti pratęsiama du kartus per 7 iš eilės einančias dienas.

2.6.

Kai planuojama, kad FDP bus pratęsiamas, dviem valandomis padidinamas poilsio laikas prieš skrydį ir po jo arba keturiomis valandomis po skrydžio. Kai pratęsiami du FDP iš eilės, poilsis prieš skrydį ir po jo tarp dviejų skrydžių suteikiamas kartu.

2.7.

Kai pratęstas FDP prasideda nuo 22.00 val. iki 4.59 val., naudotojas apriboja FDP iki 11 valandų 45 minučių.

3.

Keleivių salono įgula

3.1.

Keleivių salono įgulos narius paskyrus į skrydį ar keletą skrydžių, keleivių salono įgulos FDP gali būti pratęstas tiek, koks yra keleivių salono įgulos ir skrydžio įgulos atvykimo į darbą laiko skirtumas, jei jis neviršija vienos valandos.

4.

Skrydžių lankstumas

4.1.

Tvarkaraščiai turi būti suplanuoti taip, kad skrydžiai būtų užbaigti neviršijant didžiausio leistino tarnybinio skrydžio laiko. Padėdami to siekti, naudotojai imasi priemonių, kad skrydžių tvarkaraštis ar įgulos darbo tvarka būtų pakeista, vėliausiai tada, kai faktinis skrydžio laikas viršija didžiausią FDP daugiau nei 33 % skrydžių, numatytų tame tvarkaraštyje suplanuoto sezono metu.

5.

Vykimas į nustatytą darbo vietą

5.1.

Visas sugaištas laikas vykstant į nustatytą darbo vietą yra įskaitomas į darbo laiką.

5.2.

Vykimas į darbo vietą po atvykimo, bet prieš skrydį, laikomas FDP dalimi, bet ne sektoriumi.

5.3.

Į parvykimą iš karto po skrydžio bus atsižvelgiama skaičiuojant trumpiausią poilsio laiką, kaip apibrėžta OPS 1.1110 punkto 1.1 ir 1.2 dalyse.

6.

Pratęstas FDP (su pertrauka)

6.1.

Įgaliotoji institucija gali patvirtinti skrydį, kuriam numatyta taikyti pratęstą FDP, įskaitant pertrauką pagal 8 straipsnio nuostatas.

6.2.

Kiekvienas naudotojas, remdamasis skraidymo patirtimi ir atsižvelgdamas į kitus atitinkamus veiksnius, pavyzdžiui, šiuolaikines mokslo žinias, turės įrodyti įgaliotajai institucijai, kad jo prašymas pratęsti FDP užtikrins lygiavertį saugos lygį.

OPS 1.1110

Poilsis

1.

Trumpiausias poilsis

1.1.

Trumpiausias poilsio laikas, kuris suteikiamas prieš pradedant tarnybinį skrydžio laiką, išvykstant iš pagrindinės buvimo vietos, trunka bent tiek pat, kiek prieš tai trukęs darbo laikas arba 12 valandų, priklausomai nuo to, kuris yra ilgesnis.

1.2.

Trumpiausias poilsio laikas, kuris turi būti suteikiamas prieš pradedant tarnybinį skrydžio laiką išvykstant ne iš pagrindinės buvimo vietos, yra bent jau toks pat, kaip prieš jį buvusio darbo laikas arba 10 valandų, priklausomai nuo to, kuris yra ilgesnis; kai trumpiausias poilsio laikas suteikiamas ne pagrindinėje buvimo vietoje, naudotojas turi sudaryti 8 valandų miego galimybes, atsižvelgdamas į kelionę ir kitus fiziologinius poreikius.

1.3.

Naudotojas užtikrins, kad laiko juostų skirtumų poveikis įgulos nariams būtų kompensuojamas skiriant papildomą poilsį, kaip reglamentuoja įgaliotoji institucija pagal 8 straipsnio nuostatas.

1.4.1.

Nepaisant 1.1 ir 1.2 dalių ir laikantis 8 straipsnio nuostatų, įgaliotoji institucija gali leisti sutrumpinti poilsį.

1.4.2.

Kiekvienas naudotojas, remdamasis skraidymo patirtimi ir atsižvelgdamas į kitus atitinkamus veiksnius, pavyzdžiui, šiuolaikines mokslo žinias, turės įrodyti įgaliotajai institucijai, kad jo prašymas sutrumpinti poilsį užtikrins lygiavertį saugos lygį.

2.

Poilsio laikas

2.1.

Naudotojas užtikrina, kad pirmiau apibrėžtas trumpiausias poilsio laikas būtų periodiškai padidintas iki savaitinio poilsio laiko — 36 valandų įskaitant dvi naktis vietos laiku taip, kad nuo vieno savaitinio poilsio laiko pabaigos iki kito pradžios niekada nebūtų daugiau kaip 168 valandos. Darydama OPS 1.1095 punkto 1.9 dalies išimtį, įgaliotoji institucija gali nuspręsti, kad antroji iš dviejų naktų vietos laiku gali prasidėti nuo 20.00 val., jei savaitinio poilsio laikas trunka bent 40 valandų.

OPS 1.1115

Tarnybinio skrydžio laiko pratęsimas dėl poilsio skrydžio metu

1.

Pagal 8 straipsnio nuostatas ir jei kiekvienas naudotojas, remdamasis skraidymo patirtimi ir atsižvelgdamas į kitus atitinkamus veiksnius, pavyzdžiui, šiuolaikines mokslo žinias, įgaliotajai institucijai įrodo, kad jo prašymas užtikrins lygiavertį saugos lygį:

1.1.

Skrydžio įgulos padidinimas

Įgaliotoji institucija nustato pagrindinės skrydžio įgulos padidinimo reikalavimus, kad tarnybinį skrydžio laiką būtų galima pratęsti, neatsižvelgiant į OPS 1.1105 punkte nustatytus apribojimus.

1.2.

Keleivių salono įgula

Kai FDP viršija pirmiau pateiktame OPS 1.1105 punkte nurodytus apribojimus, įgaliotoji institucija nustato trumpiausio keleivių salono įgulos narių poilsio skrydžio metu laiko reikalavimus.

OPS 1.1120

Nenumatytos aplinkybės vykdomų skrydžių metu: įgulos vado veikimas savo nuožiūra

1.

Atsižvelgiant į tai, kad skrydžio, kuris prasideda atvykus į darbą, metu būtina atidžiai kontroliuoti toliau nurodytus atvejus, šiame skirsnyje nurodyti tarnybinio skrydžio ir darbo bei poilsio laiko apribojimai gali būti keičiami atsiradus nenumatytoms aplinkybėms. Visi šie pakeitimai, pasitarus su visais kitais įgulos nariais, turi būti priimtini įgulos vadui ir visais atvejais turi atitikti šias sąlygas:

1.1.

Pirmiau minėtame OPS 1.1105 punkto 1.3 dalyje nurodytas didžiausias FDP negali būti didinamas daugiau kaip dviem valandomis; tačiau jei padidinama skrydžio įgula, didžiausias tarnybinis skrydžio laikas gali būti didinamas ne daugiau kaip 3 valandomis.

1.1.2.

Jeigu galutiniame FDP sektoriuje pakilus atsirado nenumatytos aplinkybės, dėl kurių viršijamas leidžiamas pratęsimo laikas, skrydis gali būti tęsiamas į numatytą arba atsarginę paskirties vietą.

1.1.3.

Esant tokioms aplinkybėms, po FDP prasidedantis poilsio laikas gali būti sutrumpintas, bet niekada negali būti trumpesnis nei šio skirsnio OPS 1.1110 punkto 1.2 dalyje nurodytas trumpiausias poilsio laikas.

1.2.

Susidarius ypatingoms aplinkybėms, kurios sukeltų didelį nuovargį, ir pasikonsultavęs su poveikį patirsiančiais įgulos nariais, įgulos vadas sutrumpina faktinį tarnybinį skrydžio laiką ir (arba) padidina poilsio laiką, kad būtų pašalinti visi skrydžio saugai trukdantys veiksniai.

1.3.

Naudotojas užtikrina, kad:

1.3.1.

Įgulos vadas pateiktų pranešimą naudotojui, kai skrydžio vykdymo metu jis savo nuožiūra padidina FDP arba sutrumpina poilsio laiką; ir

1.3.2.

Kai FDP padidinamas arba poilsio laikas sutrumpinamas daugiau kaip viena valanda, pranešimo kopija, prie kurios naudotojas privalo pridėti savo pastabas, po įvykio per 28 dienas išsiunčiama įgaliotajai institucijai.

OPS 1.1125

Budėjimas

1.

Budėjimas oro uoste

1.1.

Įgulos narys budi oro uoste nuo atvykimo į įprastą atvykimo punktą iki paskelbto budėjimo laikotarpio pabaigos.

1.2.

Visas budėjimo oro uoste laikas pridedamas prie visų darbo valandų skaičiaus.

1.3.

Kai tarnybinis skrydis pradedamas iš karto po budėjimo oro uoste, tokio budėjimo oro uoste ir paskirto tarnybinio skrydžio santykį nustato įgaliotoji institucija. Tokiu atveju budėjimo oro uoste laikas pridedamas prie darbo laiko, nurodyto OPS 1.1110 punkto 1.1 ir 1.2 dalyse, kad būtų galima paskaičiuoti trumpiausią poilsio laiką.

1.4.

Kai po budėjimo oro uoste įgulos narys negauna pavedimo tarnybiniam skrydžiui, pagal įgaliotosios institucijos nustatytas taisykles yra skiriamas poilsio laikas.

1.5.

Budėjimo oro uoste metu naudotojas įgulos nariui sudaro patogias sąlygas neviešoje ramioje patalpoje.

2.

Kitos budėjimo formos (įskaitant budėjimą viešbutyje)

2.1.

Pagal 8 straipsnio nuostatas visas kitas budėjimo formas reglamentuoja įgaliotoji institucija, atsižvelgdama į pateikiamus aspektus:

2.1.1.

Apie kiekvieną veiklą iš anksto paskelbiama tarnybos lentoje ir (arba) pranešama.

2.1.2.

Budėjimo pradžios ir pabaigos laikas nustatomas ir paskelbiamas iš anksto.

2.1.3.

Nustatomas ilgiausias bet kokio budėjimo laikas kitoje vietoje nei nustatytas atvykimo punktas.

2.1.4.

Atsižvelgiant į įgulos nariui prieinamas poilsio vietas ir kitus susijusius veiksnius, apibrėžiamas budėjimo ir bet kurio dėl budėjimo paskirto tarnybinio skrydžio santykis.

2.1.5.

Patvirtinama budėjimo laiko apskaita, kuri reikalinga sumuojant visas darbo valandas.

OPS 1.1130 punktas

Maitinimas

Turi būti sudaryta galimybė maitintis ir atsigerti, kad būtų išvengiama nepageidaujamų padarinių įgulos narių darbui, ypač kai FDP viršija 6 valandas.

OPS 1.1135 punktas

Įrašai apie tarnybinį skrydžio ir darbo bei poilsio laiką

1.

Naudotojas užtikrina, kad įgulos narių bylose būtų registruojama:

a)

visi skrydžių laikai;

b)

kiekvieno darbo ar tarnybinių skrydžio laiko pradžia, trukmė ir pabaiga;

c)

poilsio laikas ir laisvos dienos;

ir kad šios bylos būtų saugomos siekiant užtikrinti visų šiame skirsnyje nurodytų reikalavimų laikymąsi; įgulos narių prašymu išduodamos šių bylų kopijos.

2.

Jeigu pagal 1 dalies reikalavimus naudotojo turimos bylos neapima suinteresuoto įgulos nario kiekvieno tarnybinio skrydžio ir darbo bei poilsio laiko, jis veda savo asmeninę bylą, į kurią įrašo:

a)

visus skrydžių laikus;

b)

kiekvieno darbo ar tarnybinių skrydžių laiko pradžią, trukmę ir pabaigą; ir

c)

poilsio laiką ir laisvas dienas.

3.

Prieš tarnybinio skrydžio laiko pradžią įgulos narys jį įdarbinusio naudotojo prašymu pateikia savo įrašus.

4.

Bylos saugomos mažiausiai 15 kalendorinių mėnesių nuo paskutinio atitinkamo įrašo datos arba ilgiau, jei tai būtina pagal nacionalinius įstatymus.

5.

Be to, ne trumpiau kaip šešis mėnesius po įvykio naudotojai atskirai išsaugo visas orlaivio įgulos vado pranešimų apie savo nuožiūra pratęstą tarnybinį skrydžių laiką, prailgintas skrydžių valandas ir sutrumpintą poilsio laiką.

R SKIRSNIS

PAVOJINGŲ KROVINIŲ SKRAIDINIMAS

OPS 1.1150

Sąvokos

a)

Šiame skirsnyje naudojamos šios sąvokos:

1)

Priėmimo kontrolinis sąrašas — dokumentas, naudojamas atliekant pavojingų krovinių pakuočių išorinių požymių ir jų atitinkamų dokumentų patikrinimą, siekiant nustatyti, ar laikomasi visų atitinkamų reikalavimų.

2)

Krovininis orlaivis — orlaivis, vežantis krovinius ar turtą, bet ne keleivius. Keleiviais nelaikomi:

i)

įgulos nariai;

ii)

naudotojo darbuotojai, kuriems leidžiama ir kurie yra vežami pagal Skrydžių vykdymo vadovo instrukcijas;

iii)

įgaliotosios institucijos įgalioti atstovai; arba

iv)

asmenys, atsakingi už konkretų krovinį orlaivyje.

3)

Avarija su pavojingu kroviniu — su pavojingų krovinių vežimu susijęs įvykis, kurio metu mirtinai ar sunkiai sužeidžiamas asmuo arba padaroma didelė žala turtui.

4)

Incidentas su pavojingu kroviniu — su pavojingo krovinio vežimu susijęs kitas įvykis, ne pavojingo krovinio avarija, įvykęs nebūtinai orlaivyje, kurio metu buvo sužeistas žmogus, sugadintas turtas, kilo gaisras, buvo dūžių, išsiliejo ar nutekėjo skystis ar radiacija arba buvo apgadintas pakuotės vientisumas. Su pavojingų krovinių vežimu susijęs įvykis, kuris kelia rimtą pavojų orlaiviui arba juo skrendantiems asmenims, taip pat laikomas incidentu su pavojingu kroviniu.

5)

Pavojingų krovinių vežimo dokumentas — techninėse instrukcijose apibrėžtas dokumentas. Jį pildo asmuo, kuris pateikia pavojingus krovinius vežti oro transportu, o jame nurodoma informacija apie tuos pavojingus krovinius. Dokumente pateikiama pasirašyta deklaracija, pažyminti, kad pavojingų krovinių pavadinimai ir UN/ID numeriai parašyti išsamiai ir tiksliai, ir kad jie yra teisingai klasifikuoti, supakuoti, pažymėti, paženklinti ir tinka transportuoti.

6)

Krovininis konteineris — transportavimo įrangos dalis radioaktyvioms medžiagoms vežti, skirtas palengvinti šių supakuotų ar nesupakuotų medžiagų vežimą viena ar daugiau transporto rūšių. (Pastaba: žr. terminą „krovinio laikymo įrenginys“, kai pavojingi kroviniai nėra radioaktyvios medžiagos.)

7)

Paslaugų agentas — tai agentūra, kuri naudotojo vardu atlieka kelias ar visas pastarojo funkcijas, įskaitant keleivių ar krovinių priėmimą, pakrovimą, iškrovimą, perdavimą ar kitokias paslaugas.

8)

Identifikavimo (ID) numeris — laikinas pavojingo krovinio dalies identifikavimo numeris, kai šiam kroviniui nebuvo suteiktas UN numeris.

9)

Antrinė pakuotė — tai atskiro siuntėjo naudojamas įdėklas vienam ar daugiau paketų sudėti, sudarantis vieną krovinio vienetą ir palengvinantis vežimą bei sandėliavimą. (Pastaba: ši sąvoka neapima krovinio laikymo įrenginio.)

10)

Paketas — tai visas pakavimo proceso produktas, kurį sudaro pakuotė ir jos turinys, parengtas vežti.

11)

Pakuotė — tai talpyklos arba bet kokie kiti komponentai ar medžiagos, būtini talpyklai pagal jos izoliavimo funkciją ir siekiant užtikrinti pakavimo reikalavimų laikymąsi.

12)

Tikslus krovinio pavadinimas — pavadinimas, kuris turi būti vartojamas konkrečiam gaminiui ar medžiagai aprašyti visuose vežimo dokumentuose ir pranešimuose bei prireikus ant pakuočių.

13)

Sunkus sužeidimas — sužeidimas, kurį patiria asmuo avarijos metu ir dėl kurio:

i)

per septynias dienas nuo sužeidimo prireikia ilgesnės nei 48 valandų hospitalizacijos; arba

ii)

lūžta kaulas (išskyrus paprastus rankų ar kojų pirštų ar nosies kaulų lūžius); arba

iii)

padaromos plėštinės žaizdos, kurių metu susidaro stiprios kraujosruvos, pažeidžiami nervai, raumenys ar sausgyslės; arba

iv)

sužalojamas vidaus organas; arba

v)

padaromi antro ar trečio laipsnio ar kiti nudegimai, pažeidę daugiau nei 5 % kūno paviršiaus; arba

vi)

patenka infekcinės medžiagos ar žalą daranti radiacija.

14)

Kilmės valstybė — įgaliotoji institucija, kurios teritorijoje pavojingi kroviniai buvo pirmą kartą pakrauti į orlaivį.

15)

Techninės instrukcijos — Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos tarybos sprendimu patvirtintas ir paskelbtas naujausias galiojantis Pavojingų krovinių saugaus vežimo oru techninių instrukcijų leidimas (Dok. 9284-AN/905), taip pat jo papildymai ir priedai.

16)

UN numeris — Jungtinių Tautų pavojingų krovinių vežimo ekspertų komiteto suteiktas keturių skaitmenų numeris, skirtas identifikuoti medžiagą ar konkrečią medžiagų grupę.

17)

Krovinio laikymo įrenginys — bet kokio tipo orlaivio konteineris, orlaivio padėklas su tinklu ar orlaivio padėklas su tinklu virš iglu. (Pastaba: ši sąvoka neapima antrinės pakuotės; apie konteinerius su radioaktyviomis medžiagomis žr. krovininio konteinerio apibrėžimą.)

OPS 1.1155

Leidimas vežti pavojingus krovinius

Naudotojas gali vežti pavojingus krovinius, jei įgaliotoji institucija leidžia jam tai daryti.

OPS 1.1160

Taikymo sritis

a)

Visais atvejais, kai vežami pavojingi kroviniai, naudotojas laikosi techninių instrukcijų reikalavimų, nepaisant to, ar skrendama visoje ar iš dalies valstybės teritorijoje, ar už jos ribų.

b)

Techninėse instrukcijose nustatytu mastu šio skirsnio reikalavimai netaikomi gaminiams ir medžiagoms, kurios kitu atveju būtų priskiriamos pavojingiems kroviniams, jeigu:

1)

pagal atitinkamas galiojančias taisykles ar skrydžio tikslais jie turi būti lėktuve;

2)

jie vežami kaip maitinimo arba paslaugų teikimo keleivių salone produktai;

3)

jie vežami naudoti skrydžio metu kaip veterinarinė priemonė ar humaniška gyvūnų naikinimo priemonė;

4)

jie vežami naudoti skrydžio metu kaip medicinos priemonė ligoniui, jeigu:

i)

dujų balionai buvo pagaminti specialiai šių konkrečių dujų laikymui ir vežimui,

ii)

narkotikus, vaistus ir kitas medicinos priemones, kai jos naudojamos lėktuve, prižiūri parengtas personalas,

iii)

įranga su skystomis baterijomis laikoma ir, kai būtina, pritvirtinama, statmenai, kad neišsilietų elektrolitas, ir

iv)

imamasi reikiamų priemonių laikyti ir pritvirtinti visą įrangą kilimo ir tūpimo metu bei kitu laiku, kai, įgulos vado nuomone, tai būtina saugos sumetimais; arba

5)

jas veža keleiviai ar įgulos nariai.

c)

Gaminiai ir medžiagos, skirtos pakeisti nurodytąsias b papunkčio 1 ir 2 dalyse, turi būti vežamos lėktuve pagal techninių instrukcijų nuostatas.

OPS 1.1165

Pavojingų krovinių vežimo apribojimai

a)

Naudotojas turi taikyti visas tinkamas priemones, užtikrinančias, kad lėktuvuose nebūtų vežami gaminiai ir medžiagos, kurios pagal pavadinimą ar bendrą aprašymą techninėse instrukcijose yra konkrečiai nurodytos kaip draudžiamos vežti lėktuvu bet kokiomis aplinkybėmis.

b)

Naudotojas turi taikyti visas tinkamas priemones, užtikrinančias, kad gaminiai ir medžiagos arba kiti kroviniai, kuriuos pagal techninių instrukcijų nuostatas draudžiama vežti įprastomis aplinkybėmis, būtų vežami tik tuo atveju, jeigu:

1)

suinteresuotos valstybės taiko jiems išimtis pagal techninių instrukcijų nuostatas, ar

2)

techninėse instrukcijose nurodyta, kad juos galima vežti, gavus kilmės valstybės išduotą leidimą.

OPS 1.1170

Klasifikacija

Naudotojas turi taikyti visas tinkamas priemones, kad užtikrintų, jog gaminiai ir medžiagos būtų klasifikuojami kaip pavojingi kroviniai, kaip nurodyta techninėse instrukcijose.

OPS 1.1175

Pakavimas

Naudotojas turi taikyti visas tinkamas priemones, kad užtikrintų, jog pavojingi kroviniai būtų pakuojami kaip nurodyta techninėse instrukcijose.

OPS 1.1180

Ženklinimas ir žymėjimas

a)

Naudotojas turi taikyti visas tinkamas priemones, kad užtikrintų, jog paketai, antrinės pakuotės ir krovinių konteineriai būtų ženklinami ir žymimi kaip nurodyta techninėse instrukcijose.

b)

Kai pavojingi kroviniai vežami visiškai ar iš dalies už valstybės teritorijos, be kitų kalbų ženklinama ir žymima anglų kalba.

OPS 1.1185

Pavojingų krovinių vežimo dokumentai

a)

Naudotojas turi užtikrinti, kad pavojingus krovinius lydėtų pavojingų krovinių vežimo dokumentai, jei techninėse instrukcijose nenumatyta kitaip.

b)

Kai pavojingi kroviniai vežami visiškai ar iš dalies už valstybės teritorijos, be kitų kalbų pavojingų krovinių vežimo dokumentai turi būti rašomi anglų kalba.

OPS 1.1195

Pavojingų krovinių priėmimas

a)

Naudotojas nepriima vežti pavojingų krovinių tol, kol pagal techninėse instrukcijose nustatytas priėmimo procedūras nepatikrinama paketas, antrinė pakuotė ar krovinio konteineris.

b)

Naudotojas ar jo paslaugų agentas turi naudoti tinkamą priėmimo kontrolinį sąrašą. Priėmimo kontrolinis sąrašas turi būti toks, kad būtų galima patikrinti visą reikiamą informaciją bei tokios formos, kad būtų galima rankiniu, mechaniniu ar kompiuterizuotu būdu įrašyti priėmimo tikrinimo rezultatus.

OPS 1.1200

Apgadinimo, nuotekio ar užteršimo tikrinimas

a)

Naudotojas užtikrina, kad:

1)

paketai, antrinės pakuotės ir krovinio konteineriai prieš pat kraunant juos į lėktuvą ar krovinio laikymo įrenginį būtų patikrinami, ar nėra nuotekio ar apgadinimo žymių, kaip nustatyta techninėse instrukcijose;

2)

krovinio laikymo įrenginys nepakraunamas į lėktuvą, nebent jis patikrintas pagal techninėse instrukcijose nustatytus reikalavimus ir nerasta jame esančių pavojingų krovinių nuotekio ar apgadinimo požymių;

3)

į lėktuvą nebūtų kraunami nuotekų turintys ar apgadinti paketai, antrinės pakuotės ar krovinių konteineriai;

4)

visi lėktuve esantys pavojingų krovinių paketai, kurie atrodo apgadinti arba turi nuotekų, būtų pašalinami iš lėktuvo arba atitinkama institucija ar organizacija duotų nurodymą juos pašalinti. Tuo atveju likęs krovinys turi būti patikrinamas, kad būtų įsitikinta, jog jis yra tinkamos vežti būklės ir jog lėktuvui ar jo kroviniui nebuvo padaryta žala ar jie nebuvo užteršti; ir

5)

iškraunant iš lėktuvo arba krovinio laikymo įrenginio paketai, antrinės pakuotės ir krovinio konteineriai būtų patikrinami, ar nėra jokių apgadinimo ar nutekėjimo požymių ir, jei nustatyti apgadinimo ar nutekėjimo požymiai, vieta, kurioje buvo laikomi pavojingi kroviniai, būtų patikrinama, ar nebuvo padaryta žalos ir ar neužteršta.

OPS 1.1205

Teršalų šalinimas

a)

Naudotojas užtikrina, kad:

1)

teršalai, rasti dėl nutekėjimo iš pavojingų krovinių ar dėl jų apgadinimo, nedelsiant būtų pašalinami; ir

2)

būtų nedelsiant nutraukiamas radioaktyviomis medžiagomis užteršto lėktuvo naudojimas, o jį naudoti būtų pradėta tada, kai radiacijos lygis visuose pasiekiamuose paviršiuose ir neįsigėrusių teršalų lygis neviršys techninėse instrukcijose nustatytų dydžių.

OPS 1.1210

Krovimo apribojimai

a)

Keleivių salonas ir įgulos kabina. Naudotojas užtikrina, kad pavojingi kroviniai nebūtų vežami lėktuvo keleivių salone ar įgulos kabinoje, nebent techninėse instrukcijose būtų nustatyta kitaip.

b)

Krovinių skyriai. Naudotojas užtikrina, kad pavojingi kroviniai būtų pakraunami, atskiriami, sudedami ir pritvirtinami lėktuve pagal techninėse instrukcijose nustatytus reikalavimus.

c)

Pavojingi kroviniai, skirti vežti tik krovininiais orlaiviais. Naudotojas užtikrina, kad pavojingų krovinių paketai su etikete „Tik krovininiu orlaiviu“ būtų vežami krovininiu orlaiviu ir kraunami pagal techninėse instrukcijose nustatytus reikalavimus.

OPS 1.1215

Informacijos teikimas

a)

Informacija antžeminiam personalui.

Naudotojas užtikrina, kad:

1)

informacija būtų teikiama antžeminiam personalui, kad jis galėtų vykdyti savo pareigas, susijusias su pavojingų krovinių vežimu, įskaitant veiksmus, kurių reikia imtis incidento ar avarijos su pavojingais kroviniais atveju; ir

2)

prireikus a papunkčio 1 dalyje nurodyta informacija taip pat būtų teikiama naudotojo paslaugų agentui.

b)

Informacija keleiviams ir kitiems asmenims

1)

Naudotojas užtikrina, kad pagal techninėse instrukcijose nurodytus reikalavimus būtų skelbiama informacija, įspėjanti keleivius apie lėktuvu draudžiamų vežti krovinių tipus; ir

2)

Naudotojas ir jo paslaugų agentas, jeigu toks yra, turi užtikrinti, kad krovinių priėmimo punktuose būtų įteikiami pranešimai su informacija apie pavojingų krovinių vežimą.

c)

Informacija įgulos nariams.

Naudotojas užtikrina, kad Skrydžių vykdymo vadove įgulos nariams būtų teikiama informacija apie pareigų, susijusių su pavojingų krovinių vežimu, atlikimu, taip pat veiksmais, kurių reikia imtis iškilus pavojui dėl pavojingų krovinių.

d)

Informacija įgulos vadui. Naudotojas užtikrina, kad įgulos vadas raštu gautų informaciją, kaip nustatyta techninėse instrukcijose. (Žr. OPS 1.1065 punkto 1 priedėlio 1 lentelę dėl dokumentų saugojimo laikotarpio).

e)

Informacija lėktuvo incidento ar avarijos atveju

1)

Naudotojas, kurio lėktuvas patyrė incidentą pareikalavus turi pateikti visą informaciją, būtiną vežamų pavojingų krovinių keliamam pavojui sumažinti.

2)

Naudotojas, kurio lėktuvas patyrė avariją, turi kuo greičiau informuoti atitinkamą valstybės, kurioje lėktuvas, veždamas pavojingus krovinius, patyrė avariją, instituciją.

OPS 1.1220

Mokymo programos

a)

Naudotojas parengia ir vykdo techninėse instrukcijose nustatytas personalo mokymo programas, kurias patvirtina įgaliotoji institucija.

b)

Naudotojai, neturintys nuolatinio leidimo vežti pavojingus krovinius.

Naudotojas užtikrina, kad:

1)

darbuotojai, kurie užsiima bendru krovinių ir bagažo tvarkymu, būtų parengti tinkamai vykdyti savo pareigas, kai jos susijusios su pavojingais kroviniais. Šis mokymas turi apimti bent 1 lentelės 1-ajame stulpelyje nurodytas sritis ir turi būti pakankamai išsamus, kad išaiškintų su pavojingais kroviniais susijusį pavojų ir kaip tokius krovinius atpažinti bei kokie reikalavimai taikomi tokiems keleivių vežamiems kroviniams; ir

2)

Šie darbuotojai:

i)

įgulos nariai,

ii)

keleivius aptarnaujantis personalas ir

iii)

naudotojo samdomi už keleivių ir bagažo patikrą atsakingi apsaugos darbuotojai būtų parengti bent pagal 1 lentelės 2-jame stulpelyje nurodytas sritis,

o šis mokymas būtų pakankamai išsamus, kad išaiškintų su pavojingais kroviniais susijusį pavojų, kaip tokius krovinius atpažinti, ir kokie reikalavimai taikomi tokiems keleivių vežamiems kroviniams.

1 lentelė

Mokymo sritys

1

2

Bendrieji principai

X

X

Apribojimai, taikomi pavojingų krovinių vežimui oru

 

X

Pakuotės ženklinimas ir žymėjimas

X

X

Pavojingi kroviniai keleivių bagaže

X

X

Avarinės procedūros

X

X

Pastaba:

„X“ nurodo privalomą mokymo sritį.

c)

Naudotojai, turintys nuolatinį leidimą vežti pavojingus krovinius.

Naudotojas užtikrina, kad:

1)

darbuotojai, kurie priima pavojingus krovinius, būtų parengti ir kvalifikuoti vykdyti savo pareigas. Šis mokymas turi apimti bent 2 lentelės 1-ajame stulpelyje nurodytas sritis ir turi būti pakankamai išsamus, kad užtikrintų, jog darbuotojai galėtų priimti sprendimus dėl pavojingų krovinių priėmimo ar atsisakymo juos skraidinti;

2)

darbuotojai, kurie teikia antžemines paslaugas, susijusias su pavojingais kroviniais, juos sandėliuoja ir krauna, būtų parengti vykdyti savo pareigas, kai jos susijusios su pavojingais kroviniais. Šis mokymas turi apimti bent 2 lentelės 2-ajame stulpelyje nurodytas sritis ir turi būti pakankamai išsamus, kad išaiškintų su pavojingais kroviniais susijusį pavojų, kaip tokius krovinius atpažinti ir kaip su jais elgtis bei juos krauti;

3)

darbuotojai, kurie atlieka bendrą krovinių ir bagažo tvarkymą, būtų parengti vykdyti pareigas, kai jos susijusios su pavojingais kroviniais. Šis mokymas turi apimti bent 2 lentelės 3-ajame stulpelyje nurodytas sritis ir būtų pakankamai išsamus, kad išaiškintų su pavojingais kroviniais susijusį pavojų, kaip tokius krovinius atpažinti, kaip juos tvarkyti bei krauti ir kokie reikalavimai taikomi tokiems keleivių vežamiems kroviniams;

4)

skrydžio įgulos nariai gautų mokymą, kuris apimtų bent 2 lentelės 4-jame stulpelyje nurodytas sritis. Mokymas privalo būti pakankamai išsamus, kad išaiškintų apie su pavojingais kroviniais susijusį pavojų ir kaip jie turėtų būti vežami lėktuvu; ir

5)

Šie darbuotojai:

i)

keleivius aptarnaujantis personalas,

ii)

naudotojo samdomi už keleivių ir bagažo patikrą atsakingi apsaugos darbuotojai, ir

iii)

įgulos nariai, išskyrus skrydžio įgulos narius, būtų parengti bent pagal 2 lentelės 5-jame stulpelyje nurodytas sritis. Mokymas turi būti pakankamai išsamus, kad išaiškintų su pavojingais kroviniais susijusį pavojų, ir kokie reikalavimai taikomi tokiems keleivių vežamiems kroviniams arba bendrai jų vežimą lėktuvu.

d)

Naudotojas užtikrina, kad visi darbuotojai, kurie yra mokomi, laikytų testą, kuriuo būtų patikrinama, kaip jie supranta savo pareigas.

e)

Naudotojas užtiktina, kad visi darbuotojai, kuriems reikia mokymo apie pavojingus krovinius, jį kartotų ne rečiau kaip kas 2 metus.

f)

Naudotojas užtikrina, kad bylos apie su pavojingais kroviniais susijusį mokymą būtų vedamos visiems pagal d papunktį mokomiems darbuotojams ir pagal techninių instrukcijų reikalavimus.

g)

Naudotojas užtikrina, kad jo paslaugų agento darbuotojai būtų mokomi pagal atitinkamus 1 arba 2 lentelės stulpelius.

2 lentelė

Mokymo sritys

1

2

3

4

5

Bendrieji principai

X

X

X

X

X

Apribojimai, taikomi pavojingų krovinių skraidinimui

X

X

 

X

X

Pavojingų krovinių klasifikacija

X

 

 

 

 

Pavojingų krovinių sąrašas

X

X

 

X

 

Bendrieji pakavimo reikalavimai ir pakavimo instrukcijos

X

 

 

 

 

Pakuotės specifikacijos ir ženklinimas

X

 

 

 

 

Paketo ženklinimas ir žymėjimas

X

X

X

X

X

Siuntėjo dokumentai

X

 

 

 

 

Pavojingų krovinių priėmimas, įskaitant kontrolinio sąrašo naudojimą

X

 

 

 

 

Saugojimo ir krovimo procedūros

X

X

X

X

 

Žalos ar nutekėjimo tikrinimas ir nukenksminimo procedūros

X

X

 

 

 

Informacijos teikimas įgulos vadui

X

X

 

X

 

Pavojingi kroviniai keleivių bagaže

X

X

X

X

X

Avarinės procedūros

X

X

X

X

X

Pastaba:

„X“ nurodo būtiną mokymo sritį.

OPS 1.1225

Pranešimai apie incidentus ir avarijas su pavojingais kroviniais

a)

Apie incidentus ir avarijas su pavojingais kroviniais naudotojas praneša įgaliotajai institucijai. Pirmasis pranešimas išsiunčiamas per 72 valandas nuo įvykio, nebent to atlikti neleidžia ypatingos aplinkybės.

b)

Įgaliotajai institucijai naudotojas taip pat praneša apie nedeklaruotus ar klaidingai deklaruotus pavojingus krovinius, aptiktus krovinių skyriuje arba keleivių bagaže. Pirmasis pranešimas išsiunčiamas per 72 valandas nuo įvykio, nebent to atlikti neleidžia ypatingos aplinkybės.

S SKIRSNIS

SAUGUMAS

OPS 1.1235

Saugumo reikalavimai

Naudotojas užtikrina, kad visas atitinkamas personalas būtų supažindintas su atitinkamais naudotojo valstybės nacionalinio saugumo programų reikalavimais ir jų laikytųsi.

OPS 1.1240

Mokymo programos

Naudotojas parengia, naudoja ir vykdo patvirtintas mokymo programas, kuriomis vadovaudamiesi naudotojo įgulos nariai galėtų imtis reikiamų veiksmų, užkertančių kelią neteisėtiems veiksmams, pavyzdžiui, sabotažui ar lėktuvo užgrobimui, o jiems įvykus, sumažinti jų padarinius. Mokymo programa turi atitikti Nacionalinę aviacijos saugumo programą. Kiekvienas įgulos narys turi turėti visų svarbių mokymo programos punktų žinias ir su jomis susijusią kompetenciją.

OPS 1.1245

Pranešimas apie neteisėtą veiką

Lėktuve įvykus neteisėtai veikai, įgulos vadas, o jam nesant — naudotojas, nedelsdamas praneša apie tokius veiksmus paskirtai vietos institucijai ir naudotojo valstybės įgaliotajai institucijai.

OPS 1.1250

Lėktuvo apieškojimo kontrolinis sąrašas

Naudotojas užtikrina, kad visuose lėktuvuose būtų kontrolinis sąrašas, kuriame pateikiamos procedūros, kurių reikia laikytis įtariamo sabotažo atveju ir tikrinant lėktuvą dėl paslėptų ginklų, sprogmenų ar kitų pavojingų įtaisų, ieškant bombų arba savadarbių sprogstamųjų įtaisų, kai yra pagrįstas įtarimas, kad lėktuve gali būti įvykdyta neteisėta veika. Kontrolinis sąrašas turi būti papildytas nurodymais apie atitinkamus veiksmus, kurių reikėtų imtis, jeigu būtų rastas sprogmuo arba įtartinas daiktas, ir informacija apie mažiausiai pavojingą vietą lėktuve, jei ją nurodo tipo pažymėjimo turėtojas.

OPS 1.1255

Skrydžio įgulos kabinos saugumas

a)

Visuose lėktuvuose, kuriuose įrengtos skrydžio įgulos kabinos durys, turi būti galimybė šias duris užrakinti, taip pat turi būti numatytos arba nustatytos įgaliotajai institucijai priimtinos priemonės arba procedūros, kuriomis naudodamasi keleivių salono įgula galėtų pranešti skrydžio įgulai apie įtartinus arba saugumą pažeidžiančius veiksmus keleivių salone.

b)

Visi keleivius skraidinantys lėktuvai, kurių maksimali sertifikuota kilimo masė viršija 45 500 kg, ar kurių maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija viršija 60 krėslų, turi turėti patvirtintas skrydžio įgulos kabinos duris, kurias būtų galima užrakinti ir atrakinti iš bet kurio piloto vietos, ir kurios būtų sukonstruotos taip, kad atitiktų galiojančius grįžtamosios galios turinčius tinkamumo skraidyti skrydžių reikalavimus. Šių durų konstrukcija neturi trukdyti vykdyti avarinius darbus, kaip reikalaujama pagal galiojančius grįžtamosios galios turinčius tinkamumo skraidyti skrydžių reikalavimus.

c)

Visuose lėktuvuose, kuriuose pagal b papunktį yra įrengtos skrydžio įgulos kabinos durys:

1)

prieš paleidžiant variklius, ketinant kilti, šios durys turi būti uždarytos ir prireikus pagal aviacijos saugumo procedūras ar pareikalavus įgulos vadui — užrakintos tol, kol varikliai išjungiami nutūpus, išskyrus tuos atvejus, kai įgaliotiems asmenims reikia įeiti arba išeiti pagal Nacionalinę aviacijos saugumo programą;

2)

numatomos priemonės, leidžiančios iš bet kurio piloto vietos stebėti už skrydžio įgulos kabinos durų esančią aplinką tiek, kiek tai būtina, siekiant identifikuoti asmenis, norinčius įeiti į skrydžio įgulos kabiną, ir pastebėti įtartiną elgesį ar galimą grėsmę.“


(1)  OL L 240, 2002 9 7, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1701/2003 (OL L 243, 2003 9 27, p. 5).

(2)  OL L 243, 2003 9 27, p. 6. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 706/2006 ( OL L 122, 2006 5 9, p. 16 ).

P6_TA(2006)0300

Radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro vežimas *

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro vežimo priežiūros ir kontrolės (KOM(2005)0673 — C6-0031/2006 — 2005/0272(CNS))

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (KOM(2005)0673) (1),

atsižvelgdamas į Euratomo sutarties 31 straipsnio 2 dalį ir 32 straipsnį, pagal kuriuos Taryba konsultavosi su Parlamentu (C6-0031/2006),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A6-0174/2006);

1.

pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.

ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Euratomo sutarties 119 straipsnio antrą dalį;

3.

ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.

ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1a)

2005 m. sausio 24 d. Tarybos sprendimu 2005/84/Euratomas (2) Europos atominės energijos bendrija prisijungė prie „ Jungtinės panaudoto kuro tvarkymo saugos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos konvencijos“.

(6)

Kadangi Bendrijoje nėra bendros kuro ciklo politikos , kiekviena valstybė narė lieka atsakinga už tai, kokią jos jurisdikcijai priklausančių radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto kuro tvarkymo politiką ji pasirenka; todėl šios direktyvos nuostatos neturėtų pažeisti valstybių narių teisės išvežti perdirbimui skirto panaudoto kuro ir jų teisės neleisti įvežti į jų teritoriją radioaktyviųjų atliekų galutiniam apdorojimui arba laidojimui , išskyrus grįžtamojo vežimo atveju.

(6)

Visos valstybės narės lieka atsakingos už tai, kokią jurisdikcijai priklausančių radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto kuro tvarkymo politiką jos pasirenka, vienos traktuodamos panaudotą kurą kaip naudotiną išteklį, kuris gali būti perdirbtas, o kitos nusprendusios jo atsikratyti; todėl šios direktyvos nuostatos neturėtų pažeisti kilmės valstybių narių teisės eksportuoti perdirbimui skirto panaudoto kuro ir paskirties valstybių narių teisės neleisti įvežti į jų teritoriją i) radioaktyviųjų atliekų galutiniam apdorojimui, išskyrus grįžtamojo vežimo atveju, ir ii) panaudoto kuro galutiniam saugojimui.

(8)

Galiojančios procedūros supaprastinimas neturėtų varžyti valstybių narių galiojančių teisių prieštarauti arba nustatyti sąlygas radioaktyviųjų atliekų, kurioms yra būtinas jų pritarimas , vežimui. Prieštaravimai neturėtų būti savavališki, o turėtų būti pagrįsti atitinkamomis nacionalinėmis arba tarptautinėmis nuostatomis, kurias galima lengvai atpažinti . Atitinkami teisės aktai nėra apriboti sektoriniais transporto teisės aktais. Ši direktyva turėtų nepažeisti valstybių narių teisių ir pareigų pagal tarptautinę teisę, visų pirma laivų ir orlaivių teisių bei laisvių, numatytų tarptautinėje teisėje, plaukioti jūromis, upėmis ir skraidyti.

(8)

Galiojančios procedūros supaprastinimas neturėtų varžyti valstybių narių galiojančių teisių prieštarauti arba nustatyti sąlygas radioaktyviųjų atliekų, kurių atveju yra būtinas jų sutikimas , vežimui. Prieštaravimai neturėtų būti savavališki, o turėtų būti pagrįsti atitinkamomis nacionalinėmis, Bendrijos arba tarptautinėmis nuostatomis, nustatytomis šioje direktyvoje . Atitinkami teisės aktai nėra apriboti sektoriniais transporto teisės aktais. Ši direktyva turėtų neriboti valstybių narių teisių ir pareigų pagal tarptautinę teisę, visų pirma laivų ir orlaivių teisių bei laisvių, numatytų tarptautinėje teisėje, plaukioti jūromis, upėmis ir skraidyti.

(8a)

Kiekviena valstybė narė yra visiškai atsakinga už radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto kuro, priklausančių jos jurisdikcijai, tvarkymą; ši direktyva negali būti aiškinama taip, kad paskirties valstybės narė privalo priimti radioaktyviąsias atliekas ir panaudotą kurą, skirtus galutinai apdoroti ar laidoti, išskyrus grįžtamojo vežimo atvejus. Bet koks atsisakymas leisti atlikti grįžtamąjį vežimą turi būti pagrįstas šioje direktyvoje nustatytais kriterijais.

3a.     Ši direktyva neriboja teisių ir pareigų pagal tarptautinę teisę, įskaitant Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvencijoje nustatytos taikaus ir tranzitinio plaukimo teisės .

1)

ir (arba) tranzito

1)

ir

2)

2)

panaudotas kuras gali būti laikomas naudotinu ištekliu, kuris gali būti perdirbtas arba gali būti skirtas galutiniam saugojimui, jei tolesnis jo naudojimas nenumatytas, ir tokiu atveju laikomas radioaktyviosiomis atliekomis.

Valstybės narės kompetentingos institucijos imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad visa informacija apie vežamas medžiagas, kurioms taikoma ši direktyva, būtų tinkamai tvarkoma ir apsaugota nuo netinkamo naudojimo.

5a straipsnis

Kompetentingų institucijų patvirtinimas, kad gauta paraiška

Paskirties valstybės narės ir tranzito valstybės narės kompetentingos institucijos ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų po paraiškos gavimo datos:

a)

kilmės valstybės narės kompetentingoms institucijoms siunčia patvirtinimą, kad gauta paraiška, jei paraiška tinkamai užpildyta laikantis 14 straipsnio nuostatų; arba

b)

jei paraiška užpildyta netinkamai, kaip nustatyta a) punkte, tuomet kilmės valstybės narės kompetentingoms institucijoms siunčia prašymą pateikti papildomos informacijos ir informuoja paskirties valstybės narės ir kitos tranzito valstybės narės, jei tokia yra, kompetentingas institucijas apie šį prašymą. Šio prašymo kopija siunčiama paraiškos teikėjui. Dėl šio prašymo siuntimo atidedamas paraiškos gavimo patvirtinimo išdavimo terminas. Kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos nedelsiant pateikia trūkstamos informacijos atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Gavusios trūkstamą informaciją paskirties arba tranzito valstybės narės kompetentingos institucijos nevėliau kaip per septynias kalendorines dienas siunčia kilmės valstybės narės kompetentingoms institucijoms patvirtinimą apie gautą ir tinkamai užpildytą paraišką.

1.    Paskirties valstybės narės ir bet kurios tranzito valstybės narės kompetentingos institucijos ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo tinkamai užpildytos paraiškos gavimo datos išduoda paraiškos gavimo patvirtinimą.

Paskirties valstybės narės ir bet kurios tranzito valstybės narės kompetentingos institucijos praneša kilmės šalies kompetentingoms institucijoms apie duotą sutikimą arba apie, jų nuomone, būtinas sąlygas arba apie atsisakymą duoti sutikimą ne vėliau kaip po trijų mėnesių nuo tinkamai užpildytos paraiškos gavimo datos.

Tačiau paskirties valstybės narės arba bet kurios tranzito valstybės narės kompetentingos institucijos, be antrojoje pastraipoje minimo laikotarpio, gali prašyti skirti papildomą, ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį savo pozicijai pareikšti.

1.   Paskirties valstybės narės ir bet kurios tranzito valstybės narės kompetentingos institucijos praneša kilmės valstybės narės kompetentingoms institucijoms apie duotą sutikimą arba apie, jų nuomone, būtinas sąlygas arba apie atsisakymą duoti sutikimą ne vėliau kaip per du mėnesius nuo patvirtinimo , kad gauta tinkamai užpildyta paraiška.

Tačiau paskirties valstybės narės arba bet kurios tranzito valstybės narės kompetentingos institucijos, be pirmojoje pastraipoje minimo laikotarpio, gali prašyti skirti papildomą, ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį savo pozicijai pareikšti.

2.   Jeigu, pasibaigus 1 dalies antrojoje ir trečiojoje pastraipoje nurodytiems terminams, iš paskirties valstybės narės ir (arba) numatytų tranzito valstybių narių kompetentingų institucijų nebuvo gautas atsakymas, laikoma, kad šios šalys davė sutikimą prašomam vežimui , tuo atveju, kai iš tų valstybių buvo gautas 1 dalyje nurodytas paraiškos gavimo patvirtinimas .

2.   Jeigu, pasibaigus 1 dalies pirmojoje ar antrojoje pastraipoje nurodytiems terminams, iš paskirties valstybės narės ir (arba) numatytų tranzito valstybių narių kompetentingų institucijų nebuvo gautas atsakymas, laikoma, kad šios šalys davė sutikimą prašomam vežimui.

b)

paskirties valstybės narės atveju atitinkamais teisės aktais, taikomais radioaktyviųjų atliekų arba panaudoto kuro tvarkymui, ir atitinkamais nacionaliniais, Bendrijos arba tarptautiniais teisės aktais, taikomais radioaktyviųjų medžiagų vežimui.

b)

paskirties valstybės narės atveju atitinkamais teisės aktais, taikomais radioaktyviųjų atliekų arba panaudoto kuro tvarkymui, ar atitinkamais nacionaliniais, Bendrijos arba tarptautiniais teisės aktais, taikomais radioaktyviųjų medžiagų vežimui.

Radioaktyviųjų atliekų vežimui ir panaudoto kuro, skirto galutiniam saugojimui, vežimui taikomos tos pačios sutikimo ir atsisakymo procedūros.

2.   Jeigu vežimas negali būti baigtas arba jeigu nebuvo laikomasi vežimo sąlygų pagal šios direktyvos nuostatas, kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos užtikrina, kad turėtojas atsiims atitinkamas radioaktyviąsias atliekas arba panaudotą kurą, išskyrus, jei gali būti imamasi kitų saugos priemonių. Jos užtikrina, kad už vežimą atsakingas asmuo prireikus imsis korekcinių saugos priemonių.

2.   Jeigu vežimas negali būti baigtas arba jeigu nebuvo laikomasi vežimo sąlygų pagal šios direktyvos nuostatas, kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos užtikrina, kad turėtojas atsiims atitinkamas radioaktyviąsias atliekas arba panaudotą kurą, išskyrus, jei gali būti imamasi kitų saugos priemonių pagal teisės aktus taikomus panaudoto kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymui. Jos užtikrina, kad už vežimą atsakingas asmuo prireikus imsis korekcinių saugos priemonių.

3.   Turėtojas atsako už išlaidas, susidarančias tais atvejais , kai vežimo negalima arba neleidžiama baigti.

3.    Kai vežimo negalima arba neleidžiama baigti dėl 1 dalyje nurodytų priežasčių , pirmiausia turėtojas atsako už išlaidas , išskyrus tuos atvejus, kai kitaip nurodyta kituose taikomuose teisės aktuose arba turėtojo ir kito su vežimu susijusio asmens susitarimuose.

Gavėjas atsako už išlaidas, susidarančias tais atvejais, kai vežimo negalima arba neleidžiama baigti.

Išbraukta.

5.   Paskirties valstybė narė arba bet kuri tranzito valstybė narė gali nuspręsti, kad vežimas negali būti baigtas, jei nebesilaikoma vežimo sąlygų pagal šios direktyvos nuostatas arba jos neatitinka pagal šią direktyvą išduotų leidimų arba sutikimų. Ši valstybė narė nedelsdama informuoja kilmės šalies kompetentingas institucijas apie šį sprendimą. Gavėjas bus atsakingas už išlaidas, susidarančias tais atvejais, kai vežimo negalima arba neleidžiama baigti.

5.   Paskirties valstybė narė arba bet kuri tranzito valstybė narė gali nuspręsti, kad vežimas negali būti baigtas, jei nebesilaikoma vežimo sąlygų pagal šios direktyvos nuostatas arba jos neatitinka pagal šią direktyvą išduotų leidimų arba sutikimų. Ši valstybė narė nedelsdama informuoja kilmės šalies kompetentingas institucijas apie šį sprendimą.

Kai vežimo negalima arba neleidžiama baigti dėl 1 dalyje nurodytų priežasčių , pirmiausia gavėjas atsako už išlaidas , išskyrus tuos atvejus, kai kitaip nurodyta kituose taikomuose teisės aktuose arba gavėjo ir kito su vežimu susijusio asmens susitarimuose.

5.   Tranzito valstybė narė gali nuspręsti, kad vežimas negali būti baigtas, jei nebesilaikoma vežimo sąlygų pagal šios direktyvos nuostatas arba jos neatitinka pagal šią direktyvą išduotų leidimų arba sutikimų. Ši valstybė narė nedelsdama informuoja kilmės šalies kompetentingas institucijas apie šį sprendimą. 1 dalyje nurodytas atsakingas asmuo atsako už išlaidas, susidarančias tais atvejais, kai vežimo negalima arba neleidžiama baigti.

5.   Tranzito valstybė narė gali nuspręsti, kad vežimas negali būti baigtas, jei nebesilaikoma vežimo sąlygų pagal šios direktyvos nuostatas arba jos neatitinka pagal šią direktyvą išduotų leidimų arba sutikimų. Ši valstybė narė nedelsdama informuoja kilmės šalies kompetentingas institucijas apie šį sprendimą.

Kai vežimo negalima arba neleidžiama baigti dėl pirmoje pastraipoje nurodytų priežasčių , 1 dalyje nurodytas atsakingas asmuo pirmiausia atsako už išlaidas, išskyrus tuos atvejus, kai kitaip nurodyta kituose taikomuose teisės aktuose arba sutartiniuose šio asmens ir kito su vežimu susijusio asmens susitarimuose.

5.   Kilmės valstybė narė arba bet kuri tranzito valstybė narė gali nuspręsti, kad vežimas negali būti baigtas, jei nebesilaikoma vežimo sąlygų pagal šios direktyvos nuostatas arba jos neatitinka pagal šią direktyvą išduotų leidimų arba sutikimų. Ši tranzito valstybė narė nedelsdama informuoja kilmės valstybės narės kompetentingas institucijas apie šį sprendimą. Taikoma 9 straipsnio 2 dalis. Turėtojas bus atsakingas už išlaidas, susidarančias tais atvejais, kai vežimo negalima arba neleidžiama baigti.

5.   Kilmės valstybė narė arba bet kuri tranzito valstybė narė gali nuspręsti, kad vežimas negali būti baigtas, jei nebesilaikoma vežimo sąlygų pagal šios direktyvos nuostatas arba jos neatitinka pagal šią direktyvą išduotų leidimų arba sutikimų. Ši tranzito valstybė narė nedelsdama informuoja kilmės valstybės narės kompetentingas institucijas apie šį sprendimą. Taikoma 9 straipsnio 2 dalis.

Kai vežimo negalima arba neleidžiama baigti dėl 1 pastraipoje nurodytų priežasčių , visų pirma turėtojas atsako už išlaidas , išskyrus tuos atvejus, kai kitaip nurodoma kituose atitinkamuose taikomuose teisės aktuose arba sutartiniuose turėtojo ir kito su vežimu susijusio asmens susitarimuose.

1.   Valstybės narės skatina susitarimus, kad palengvintų saugų radioaktyviųjų atliekų iš valstybių, gaminančių jas nedideliais kiekiais ir kuriose atitinkamų įrenginių įsteigimas nebūtų pagrįstas radiologijos požiūriu, tvarkymą, įskaitant galutinį saugojimą.

1.   Valstybės narės skatina susitarimus, kad palengvintų saugų radioaktyviųjų atliekų iš valstybių, gaminančių jas nedideliais kiekiais ir kuriose atitinkamų įrenginių įsteigimas nebūtų pagrįstas radiologijos, ekonominiu, aplinkosaugos ar saugos požiūriu, tvarkymą, įskaitant galutinį saugojimą. Tokie susitarimai turi būti sudaromi laikantis sąlygos, kad kiekviena valstybė narė turi teisę atsisakyti duoti leidimą įvežti į jos teritoriją panaudotą kurą ir radioaktyviąsias atliekas, skirtus galutiniam apdorojimui ar saugojimui, išskyrus grįžtamuosius vežimus.


(1)  Dar neskelbta OL.

(2)   OL L 30, 2005 2 3, p. 10 .

P6_TA(2006)0301

Daugiau mokslinių tyrimų ir naujovių. Investavimas ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti

Europos Parlamento rezoliucija įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą: Daugiau mokslinių tyrimų ir inovacijų. Investavimas ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti. Bendras požiūris (2006/2005(INI))

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą: Daugiau mokslinių tyrimų ir inovacijų. Investavimas ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti. Bendras požiūris“ (KOM(2005)0488) ir kartu paskelbtus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SEC(2005)1253 ir SEC(2005)1289),

atsižvelgdamas į 2000 m. kovo 23 ir 24 d. Lisabonos Europos Vadovų Tarybos Pirmininkavimo išvadas, pagal kurias nuspręsta Sąjungą paversti konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis pagrįsta pasaulio ekonomika,

atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 22 ir 23 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybos Pirmininkavimo išvadas,

atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 23 ir 24 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybos Pirmininkavimo išvadas,

atsižvelgdamas į 2005 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendaciją 2005/601/EB dėl valstybių narių ir Bendrijos bendrųjų ekonominės politikos gairių 2005-2008 m. (1),

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Investuojant į mokslinius tyrimus: Europos veiksmų planas“ (KOM(2003)0226),

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą pavasario Europos Vadovų Tarybai „Dirbti kartu augimo ir darbo vietų labui. Nauja Lisabonos strategijos pradžia“ (KOM(2005)0024),

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Bendri veiksmai augimui ir užimtumui skatinti: Bendrijos Lisabonos programa“ (KOM(2005)0330),

atsižvelgdamas į Komisijos 2004 m. metinę mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklos Europos Sąjungoje ataskaitą (KOM(2005)0517),

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos septintosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programos (2007-2013 m.) (KOM(2005)0119), su Europos Parlamento pakeitimais, padarytais jo 2006 m. birželio 15 d. pozicijoje (2),

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, įsteigiančio Konkurencingumo ir naujovių pagrindų programa (2007-2013 m.) (KOM(2005)0121), su pakeitimais, padarytais 2006 m. birželio 1 d. Europos Parlamento pozicija (3),

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Vadovų Tarybai „Atnaujintos partnerystės ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti įgyvendinimas. Pavyzdinio žinių centro plėtra: Europos technologijos institutas“ (KOM(2006)0077),

atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „2004 m. Europos konkurencingumo ataskaita“ (SEC(2004)1397),

atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Įmonių politikos gairės: 2004 m. rezultatų suvestinė“ (SEC(2004)1427),

atsižvelgdamas į Europos naujovių 2005 m. suvestinę — lyginamąją naujovių diegimo analizę, kuri aiškiai parodo, kad JAV ir Japonija yra lyderės naujovių srityje,

atsižvelgdamas į Ekspertų grupės 2004 m. liepos mėn. ataskaitą „Institucijų gerinimas siekiant įmonėms pritaikyti mokslo technologijas“,

atsižvelgdamas į Ekspertų grupės 2004 m. ataskaitą „Intelektinės nuosavybės valdymas iš viešojo sektoriaus finansuojamose mokslinių tyrimų organizacijose: siekiant Europos gairių“,

atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo mėn. Komisijos ataskaitą „2005 m. Europos užimtumas: pastarojo meto tendencijos ir perspektyvos“,

atsižvelgdamas į Nepriklausomų ekspertų grupės, kuri buvo sudaryta po Hampton Courte vykusio vadovų susitikimo, dėl mokslinių tyrimų, tiriamosios veiklos ir naujovių diegimo 2006 m. sausio mėn. parengtą ataskaitą „Kuriant naujovių Europą“ („Aho ataskaitą“),

atsižvelgdamas į savo 2005 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl mokslo ir technologijų — Europos Sąjungos mokslinių tyrimų paramos politikos gaires (4),

atsižvelgdamas į savo 2006 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos mažųjų įmonių chartijos įgyvendinimo (5),

atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl Europos informacinės visuomenės augimui ir užimtumui skatinti (6),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą bei Kultūros ir švietimo komiteto ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomones (A6-0204/2006),

A.

kadangi Europa atsilieka nuo JAV ir Japonijos augimo, mokslinių tyrimų ir produktyvumo srityje, nes negeba pritaikyti informacijos ir komunikacijos technologijų ir pritraukti investicijų į mokslinius tyrimus ir tiriamąją veiklą Europoje,

B.

kadangi būtina didinti moksliniams tyrimams ir tiriamajai veiklai skiriamas lėšas siekiant naujovių, kurios reikalingos ekonomikai augti ir darbo vietoms kurti,

C.

kadangi iš Ekonominio Bendradarbiavimo ir Plėtros Organizacija (EBPO) ataskaitų matyti, kad mokslinių tyrimų ir tiriamosios veiklos dotacijos padeda įmonėms strategiškai keistis, nustatyti tvarką ir gerinti nuostatas technologijų klausimu,

D.

kadangi nors geriausios Europos įmonės investuoja lėšas pasauliniu lygiu, mokslinių tyrimų ir tiriamosios veiklos srityse privataus sektoriaus pastangos turi būti didesnės,

E.

kadangi mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) įnašas į pagal naujas technologijas gaminamų produktų, paslaugų ir rinkų plėtrą priklauso nuo jų gebėjimų kurti naujoves, didinti pastangas mokslinių tyrimų srityje, užsakyti mokslinius tyrimus, plėsti savo tinklus, geriau išnaudoti mokslinių tyrimų rezultatus ir įgyti praktinės patirties technologijų srityje,

F.

kadangi rinkos naujovėmis gali pasinaudoti Europos sektoriai, turintys tiesioginį poveikį valstybių narių piliečiams ir sudarantys didžiąją BVP dalį,

G.

kadangi paramos organizacijos, pvz., mokymo ir mokslinių tyrimų centrai, finansinės institucijos, konsultantai naujovių ir intelektinės nuosavybės klausimais, vietos ir regioninės vystymosi agentūros gali padėti maksimaliai išnaudoti kūrybinį įmonių verslo potencialą,

H.

kadangi nežymią pažangą siekiant Lisabonos ir Stokholmo tikslų daugeliu atvejų būtų galima paaiškinti mažu Europos darbo rinkos prouktyvumu, neveiksmingu darbuotojų naudojimu, rinkos susiskaidymu ir sumažėjusiu darbo jėgos judrumu,

I.

kadangi pripažintiems mokslininkams lengviau judėti trukdo struktūrinės kliūtys ir per menkos skatinamosios priemonės,

J.

kadangi Europos technologijų perdavimo institucijų ir Inovacijų sklaidos centrų pagalba naujas technologijas galima greičiau sukomercinti ir jas skleisti, geriau valdyti intelektinę nuosavybę, įgyvendinti mokslinių tyrimų rezultatus ir geriau jas koordinuoti atsižvelgiant į esamas nacionalines ir regionines sistemas,

K.

kadangi, vadovaujantis „atvirų inovacijų“ principu, Europos Sąjungoje būtų išplėsti mokslinių tyrimų ir tiriamosios veiklos pajėgumai,

L.

kadangi finansinėje struktūroje Komisijos pasiūlytas mokslinių tyrimų biudžetas neturėtų būti per mažas,

M.

kadangi finansinėms priemonėms būtina skirti pakankamai lėšų iš ES biudžeto siekiant skatinti MVĮ finansavimą, ištaisyti rinkos ydas ir optimizuoti Bendrijos išteklius, derinant viešąjį ir privatųjį kapitalą,

N.

kadangi mokslininkams reikia skirti lėšų pradiniu įmonės gyvavimo etapu, kad jie galėtų įvertinti rinką, plėtoti bandomuosius ir parodomuosius projektus bei darbo prototipus, naujai steigti įmones, o nauji mokslinių tyrimų produktai būtų paverčiami pelno šaltiniu; ir kadangi rizikos kapitalas reikalingas įmonei augti,

O.

kadangi valstybės pagalbos teikimo nuostatos turėtų būti paprastos, aiškios ir veiksmingos, naudojamos tik tada, kai rinkos priemonės nepavyksta ir nėra kitos išeities ir skiriamos ribotam laikui;

1.

ragina valstybes nares skatinti verslumą nuo pat mokymosi pradžios ir sustiprinti paramą visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi aktyviai skatinant dirbančių ir nedirbančių žmonių mokymą apie informacijos ir komunikacijos technologijas;

2.

pažymi, kad Sąjunga atsilieka įgyvendindama Lisabonos strategiją švietimo ir mokymo srityje; kreipiasi į valstybes nares, kad jos dar kartą imtųsi įgyvendinti Lisabonos strategiją;

3.

pabrėžia, kad būtina kelti mokslininkų profesijos profilį ir remti esamas paskatas ir apdovanojimus, pvz., Dekarto, Aristotelio apdovanojimus ir apdovanojimus jauniems mokslininkams;

4.

ragina suteikti didesnę paramą geriausiems Europos mokslininkams, ypač pradedantiesiems mokslininkams, sukuriant jiems patrauklesnes darbo sąlygas, šalinant teisines, administracines ir geografines kliūtis ir siekiant vienodo požiūrio į Europos mokslininkus ir jų kolegas užsienyje;

5.

tvirtai remia būtiną tikslą sukurti bendrą Europos mokslininkų darbo rinką, kaip teigiama pirmiau minėtame Komisijos komunikate „Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą: Daugiau mokslinių tyrimų ir inovacijų. Investavimas ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti“;

6.

pripažįsta, kad būtina skatinti pagerinti mokslininkų ir tyrėjų darbo sąlygas ir tęstinį darbo jėgos mokymą, siekiant plėtoti keitimąsi mokslo žiniomis;

7.

mano, kad šiuo požiūriu labai svarbų vaidmenį atlieka mokymo įstaigos, ir yra įsitikinęs, kad su moksliniais tyrimais turi būti supažindinama jau mokykloje, ir kad labai svarbu skatinti aukštųjų mokyklų mokslo darbuotojų ir verslo sektoriaus bendradarbiavimą; taip pat mano, kad kliūtys, trukdančios laisvam mokslininkų judumui, turėtų būti pašalintos pagerinus jų statuso kėlimo ir kilimo karjeros laiptais sąlygas, o to padaryti nebus galima nepagerinus valstybių narių bendradarbiavimo mokesčių ir tam tikrų socialinių garantijų perkėlimo srityse;

8.

remia Europos mokslo darbuotojų chartiją ir Mokslo darbuotojų įdarbinimo elgesio kodeksą, kadangi šios iniciatyvos gali paskatinti daugiau Europos studentų studijų metu imtis mokslinių darbų ir pritraukiant geriausius užsienio mokslininkus, kurie turėtų būti skatinami siekti savo mokslinės karjeros Europoje dirbdami nuolatos arba gavę trumpalaikes vizas dirbti pagal bendradarbiavimo susitarimą;

9.

ragina Sąjungą efektyviai kovoti su protų nutekėjimu ir naudoti visas įmanomas priemones, kad į Sąjungos teritoriją būtų pritraukti profesionalai, be kita ko skatinant naudoti mainų su trečiosiomis šalimis programas, pvz., Erasmus Mundus, skirtas studentams, mokslininkams ir mokytojams; mano, kad Europos kvalifikacijų sistema turėtų būti svarbi į Europos darbo rinką pritraukiant mokslininkus ir taip pat turėtų sumažinti kliūtis jų mobilumui;

10.

pabrėžia, kad svarbu skatinti naujoves palaikančią kultūrą; ragina valstybes nares leisti naujovių politikai prasiskverbti į visas mokslinių tyrimų sritis;

11.

pabrėžia, kad universitetai turi esminį vaidmenį kuriant ir skleidžiant žinias ir rekomenduoja, kad universitetų svarba būtų sustiprinta kuriant sąveiką tarp aukštojo mokslo, tyrimų, visą gyvenimą trunkančio mokymosi ir gamybos sektoriaus; todėl atkreips dėmesį į Komisijos ataskaitą dėl aukštojo mokslo;

12.

ragina Komisiją ir valstybes nares įsteigti ir propaguoti europinius apdovanojimus už naujoves;

13.

pabrėžia, kad svarbu skatinti produktų, procesų ir žiniomis grindžiamų paslaugų integraciją ir įvairių paramos sistemų diegimą į netechnologines sritis; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į tai, kad netechnologinės naujovės apima ir socialines bei institucines naujoves;

14.

siūlo tam tikrų MVĮ, rodančių susidomėjimą naujovėmis ir verslo kūrimu, tyrimams suteikti papildomą ribotą moksliniams tyrimams finansuoti skiriamą paramą;

15.

rekomenduoja atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kaip užtikrinti deramą MVĮ dalyvavimą moksliniuose tyrimuose ir tiriamojoje veikloje imantis konkrečių priemonių, pvz., skiriant dalį moksliniams tyrimams numatyto finansavimo MVĮ;

16.

nurodo poreikį remti MVĮ veiklą, susijusią su jų mokslinių tyrimų gebėjimu;

17.

ragina valstybes nares sukurti naujoves skatinančią rinką piliečiams ir įmonėms, užtikrinant geresnį reguliavimą, standartus, viešuosius pirkimus ir intelektinės nuosavybės teises; ragina Komisiją pateikti informaciją apie intelektualinės nuosavybės teisių apsaugą;

18.

pažymi Komisijos požiūrį, kad ES, siekdama pritraukti aukštųjų technologijų bendroves, turi nustatyti ekonomišką, teisiškai užtikrintą ir paprastą taikyti intelektinės nuosavybės apsaugos sistemą; mano, kad intelektinės nuosavybės apsauga turi netrukdyti laisvai naudotis viešosiomis gėrybėmis ir žiniomis; ragina Komisiją skatinti kurti socialiai integruotą žiniomis pagrįstą visuomenę, pvz., skatinant laisvą ir atvirą priėjimą prie programinės įrangos šaltinių arba licencijavimo koncepcijų, kaip bendra viešoji licencija (GPL) ir viešojo dokumentavimo licencija (PDL);

19.

pabrėžia, kad būtina kurti regioninius informacijos centrus siekiant koordinuoti atitinkamą informaciją, susijusią su moksliniais tyrimais ir naujovėmis;

20.

siūlo naudoti atnaujintus standartų nustatymo pajėgumus, kad būtų galima reikalauti aukšto techninio įgyvendinimo lygio ir greitai susitarti dėl naujų standartų;

21.

siūlo sueuropinti nacionalines grupes, konglomeratus, kooperatyvus ir konsorciumus siekiant sustiprinti konkurencinius pajėgumus ir pakankamas lėšas, įskaitant įvairių sričių mokslinius tyrimus, išsivysčiusią pramonę ir naujai steigiamas įmones;

22.

pripažįsta, kad svarbu regioniniu lygmeniu sukurti naujovių polius ir zonas ir sukurti jų ryšius su atitinkamomis kitų regionų ir valstybių narių arba trečiųjų šalių struktūromis;

23.

ragina iškelti aiškų tikslą sukurti kompetencijos centrus, kurių kiekvienas turėtų vadinamąją kūrybos laboratoriją;

24.

pabrėžia būtinybę nustatyti Bendrijos patentą ir prekės ženklą, ir turėti glaudesnius ryšius su Europos, JAV, ir Japonijos patentų sistemomis; pabrėžia, kad integruota Bendrijos patentų sistema, grindžiama demokratiniais teisiniais standartais, turi būti naujovių strategijos dalis, kurioje būtina užtikrinti pusiausvyrą tarp pramoninės nuosavybės apsaugos, techninių žinių sklaidos ir laisvos bei neribojamos konkurencijos; pabrėžia, kad apsaugos, kurią suteikia patentas, tikslas yra apsaugoti išradimą, o ne kontroliuoti rinkos sektorius;

25.

prašo Tarybos, kiek tai susiję su kalbos režimu, užbaigti sąstingį siūlomo Europos patento srityje;

26.

atkreipia Komisijos ir valstybių narių dėmesį į naujausius pokyčius, susijusius su praktinių mokslo žinių apsauga ir sklaida, į paskelbtų ir laisvai prieinamų mokslinių apžvalgų sėkmę ir į „Science Commons“ licenciją;

27.

ragina Komisiją sukurti bendrą ataskaitų sistemą siekiant stebėti rodiklius, pvz., pajamas už mokslinius tyrimus, užsakytus pagal sutartis, užregistruotus ir suteiktus patentus, licencijavimo pajamas ir licencijas, galiojančias sutartis, klientų įmonių (įskaitant MVĮ) skaičių, naujas įmones ir jų raidą atsižvelgiant į jų kokybę;

28.

ragina valstybes nares padėti sukurti taikomųjų tyrimų institucijas, kurios būtų glaudžiau susijusios su pramone, inkubatoriais ir gretutiniais mokslais bei vadinamaisiais pramonės parkais ir padėti jiems gauti svarbių išteklių;

29.

pažymi, kad pagrindiniai Europos sektoriai ir toliau blogai koordinuojami ir integruojami, jiems sudaromos kliūtys, blogai valdomos žinios; pažymi, kad padėtis palengvėtų MVĮ labiau įsitraukus į Europos technologijų sritį;

30.

pabrėžia, kad būtina remti mokslininkus suteikiant jiems galimybę gauti lėšų pradiniu įmonės gyvavimo etapu, o tai įgalintų juos finansuoti veiklą, kuria siekiama investuotojams įrodyti, kad naujosios technologijos gali būti tam tikru lygiu diegiamos komercijos ir technikos srityje;

31.

reiškia nerimą dėl to, kad nors Europos lygiu pripažinta, kad skatinti mokslinius tyrimus technologijų srityje ir naujovių kūrimą yra itin svarbūs uždaviniai, ES pasiekti rezultatai siekiant užtikrinti finansavimą, rezultatus ir gebėjimus bus riboti;

32.

pabrėžia, kad svarbu sukurti naujas įmones siekiant sukomercinti mokslinių tyrimų rezultatus ir kad ypač svarbu šiam tikslui suteikti kreditavimo galimybes;

33.

pabrėžia privataus ir viešojo sektoriaus partnerystės plėtojimo sistemos svarbą siekiant pagerinti mokslinių tyrimų kokybę teikiant atnaujintą įrangą, infrastruktūrą ir paslaugas;

34.

džiaugiasi, kad verslo finansiniai rėmėjai atlieka svarbų vaidmenį suteikdami kitais būdais neprieinamų lėšų inovacinėms įmonėms, ypač MVĮ;

35.

pažymi, kad ekologinės naujovės, ypač metodai, skirti padidinti energijos vartojimo efektyvumą, teikia Europos įmonėms konkurencinius pranašumus;

36.

pabrėžia, kad individualiai išsiderėtos subsidijos ir paskolos, kai priemonės forma yra aiškiai apibrėžta glaudžiai bendradarbiaujant su klientais, padės veiksmingai panaudoti finansus, atsižvelgti į apimtis ir naujus rinkos reikalavimus ir didžiausią dėmesį skirti tikriesiems poreikiams;

37.

pažymi, kad atitinkamas rizikos kapitalas yra būtinas naujų verslo įmonių moksliniams tyrimams ir naujovėms kurti, didinti, skatinti ir sąsajoms tarp jų atrasti;

38.

primygtinai ragina Komisiją, kad ši, bendradarbiaudama su valstybėmis narėms, suteiktų MVĮ struktūrinę paramą, skirtą žinių valdymo ir technologiniams ištekliams atnaujinti, ir taip sudarytų sąlygas MVĮ aktyviai dalyvauti paklausos reguliuojamoje naujovių rinkoje ir plėtojant technologijų mokslinius tyrimus ir vystymąsi;

39.

mano, kad yra būtina MVĮ suteikti geresnę finansavimo prieigą;

40.

remia 2006 m. kovo mėn. Briuselyje įvykusiame susitikime Europos Vadovų Tarybos iškeltą idėją sudaryti įmonėms, ypač MVĮ, nes joms labiausiai reikia paramos mokslinių tyrimų ir naujovių kūrimo srityje, lengvesnes ir palankesnes sąlygas gauti Europos investicijų banko paskolas verslui;

41.

siūlo struktūrinius fondus laikyti pagrindiniu mokslinių tyrimų ir naujovių rėmimo šaltiniu, ypač siekiant sanglaudos; siūlo patrigubinti struktūrinių fondų išlaidas moksliniams tyrimams ir naujovėms skatinti;

42.

pažymi, kad labai svarbu skatinti mokslinius tyrimus ir naujoves vykdant viešuosius pirkimus, bet taip neturėtų būti iškraipoma konkurencija arba talkinama pagrindiniams rinkos dalyviams;

43.

mano, kad viešieji pirkimai turėtų būti skirti ne vien privačioms investicijoms skatinti — jie turėtų vaidinti ir strateginį vaidmenį, t. y. paskatinti bendroves kurti naujoves ir įgyti naujų praktinių žinių;

44.

pripažįsta, kad sukurti MVĮ ryšiai su dideliais privataus ir valstybinio sektoriaus rangovais gali atlikti svarbų vaidmenį įtvirtinant naujoves; pabrėžia, kad viešasis novatoriškų produktų tiekimas nacionaliniu ir Bendrijos lygmeniu gali padėti užpildyti rinkos spragas ir apskritai skatinti novatoriškus produktus ir paslaugas;

45.

palaiko didelę ES valstybės pagalbos taisyklių reformą, pagal kurią subsidijos perkeliamos iš didžiųjų probleminių kompanijų į mažas naujoviškas įmones;

46.

pažymi, kad lankstumas ir skaidrumas yra naujovių sąlygos;

47.

mano, kad reikia rasti daug įvairių būdų, kaip užtikrinti investicijas į mokslinių tyrimų įrangą;

48.

siūlo įdiegti mokesčių kredito sistemas siekiant paskatinti paslaugų sektorių domėtis mokslinių tyrimų rezultatais ir jų taikymu;

49.

siūlo įdiegti „vieno fondo struktūrą“ siekiant išvengti dvigubo investuotojų, kurie iš vienos valstybės narės per fondą investuoja kitoje valstybėje, apmokestinimo;

50.

pabrėžia poreikį patikrinti, ar dabartinės struktūros ir priemonės, ypač išbandytos naujovių srityje, yra tinkamos užtikrinti platų požiūrį į naujoves ir gali jas skatinti padėdamos geriau koordinuoti veiksmus ir politikos kryptis;

51.

prašo Tarybos kasmet pranešti Europos Parlamentui apie investicijų iš nacionalinių biudžetų į visuomeninius mokslinius tyrimus tendencijas (tikslas — 1 proc. BVP);

52.

pažymi, kad tikslas iki 2010 m. mokslo tyrimams skirti 3 proc. BVP greičiausiai nebus pasiektas; apgailestauja, kad per 2006 m. kovo mėn. vykusį Europos Vadovų susitikimą valstybės narės neprisiėmė ryžtingesnių įsipareigojimų dėl mokslo tyrimų ir inovacijų; apgailestauja, kad jos nenustatė minimalių tikslų padidinti viešąją pagalbą 2010 metais;

53.

mano, kad Bendrijos priemonės, pvz., i2010 strategija, Septintoji mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programa ir Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programa, gali prisidėti mažinant prarają tarp mokslinių tyrimų ir jų ekonomonio pritaikomumo;

54.

pabrėžia, kad geresnė mokslinių tyrimų ir naujovių kūrimo politika, vykdant tvariąją plėtrą ir atsižvelgiant į ekologines naujoves ir darniąją gamybą (pvz., vandenilio gamybos iš saulės energijos technologijos, vėjo energija, kuro elementai, biomasė, chemijos pramonė gamybai naudojanti augalus), ekologiškai veiksmingas paslaugas (energijos taupymo, judumo, antrinio panaudojimo ir perdirbimo srityse) ir darniuosius inžinerijos bei valdymo metodus (pvz., bionika, integruota produkto politika), prisideda prie naujų darbo vietų sukūrimo;

55.

sveikina Komisijos rekomendaciją, kad pagal geresnio reglamentavimo iniciatyvą, poveikio įvertinimas, turėtų apimti su moksliniais tyrimais ir naujovėmis susijusių rekomendacijų įtakos įvertinimą;

56.

ragina valstybes nares veiksmingiau pasinaudoti joms paskirtomis lėšomis ir atkreipia dėmesį į tas valstybes nares, kurios naujų darbo vietų kūrimui skiria pirmenybę ir investuoja daugiau nei 35 proc. Europos socialinio fondo asignavimų modernizuodamos savo švietimo ir mokymo sistemas.

57.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.


(1)  OL L 205, 2005 8 6, p. 28.

(2)  Priimti tekstai, P6_TA(2006)0265.

(3)  Priimti tekstai, P6_TA(2006)0230.

(4)  OL C 320 E, 2005 12 15, p. 259.

(5)  Priimti tekstai, P6_TA(2006)0022.

(6)  Priimti tekstai, P6_TA(2006)0079.

P6_TA(2006)0302

ES gamyba: siekiant labiau integruoto požiūrio į pramonės politiką

Europos Parlamento rezoliucija dėl politikos nuostatų ES gamybai stiprinti siekiant labiau integruoto požiūrio į pramonės politiką (2006/2003(INI))

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Bendrijos Lisabonos programos įgyvendinimas. Politikos nuostatos ES gamybai stiprinti siekiant labiau integruoto požiūrio į pramonės politiką“ (KOM(2005)0474),

atsižvelgdamas į prie to komunikato pridedamus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SEC(2005)1215, SEC(2005)1216 ir SEC(2005)1217),

atsižvelgdamas į Konkurencingumo Tarybos 2005 m. lapkričio 28 d. išvadas,

atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 23-24 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybos Pirmininkavimo išvadas,

atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl pirmiau minėto Komisijos komunikato (INT/288 — CESE 595/2006),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A6-0206/2006),

A.

kadangi pirmiau minėtame Komisijos komunikate atliktos išsamios 27 sektorių konkurencingumo analizės pagrindu numatyta ateinančių metų pramonės politikos darbo programa gamybos pramonei,

B.

kadangi dinamiška ir ypač konkurencinga pramonė bei aukšti socialiniai ir aplinkos standartai yra europinio ekonominės plėtros modelio sudedamosios dalys,

C.

kadangi ES gamybos pramonė užtikrina apie 20 proc. ES produkcijos, o joje dirba apie 34 milijonus žmonių, iš kurių daugiau kaip pusė dirba mažose ir vidutinėse įmonėse,

D.

kadangi Taryba pripažįsta gamybos pramonės svarbą kuriant naujus ir novatoriškus produktus;

1.

džiaugiasi Komisijos komunikatu, kuriame pateiktos gamybos pramonės pagrindų politika ir sustiprinta darbo programa ateinantiems metams; mano, kad šis komunikatas, kuriame konkrečių sektorių veiksmai suderinti su kelių sektorių politikos iniciatyvomis, yra svarbus pagrįstos ir darnios pramonės politikos elementas;

2.

pripažįsta ES gamybos pramonės svarbą; pabrėžia, kad gamyba, paslaugos ir prekyba tampa vis glaudžiau susijusios šiuolaikinėje verslo aplinkoje; todėl pritaria nuoseklios pramonės politikos rengimui Europos lygmeniu, kad būtų galima susidoroti su globalizacijos sunkumais;

3.

primena, kad ES turi siekti išlaikyti didelį pramonės pajėgumą, o ne sutelkti visą dėmesį tik į savo paslaugų sektoriaus vystymą;

4.

mano, kad ES turi stengtis bendrai kurti pramonės ir paslaugų sektorių konkurencingumo strategijas ir skatinti gerą praktiką verslo aplinkos bei verslumo srityse, įskaitant socialinę bendrovių atsakomybę bei lygias moterų ir vyrų galimybes;

5.

primena, kad Lisabonos strategijos tikslai — tai tik nedielė dalis tikslų, kuriuos valstybės narės turi įsipareigoti pasiekti; pažymi, kad pastaruoju metu kelios valstybės narės patvirtino nacionalines gamybos pramonės stiprinimo politikas; mano, kad atskiros nacionalinės politikos galėtų kliudyti vystyti Europos pramonės politiką, o geresnis valstybių narių ir Bendrijos veiksmų koordinavimas būtų naudingas visiems; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti geresnio veiksmų šioje srityje koordinavimo mechanizmus, įtraukiant vyriausybes, pramonę ir suinteresuotas šalis Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu;

6.

primena, kad vyriausybių darbas nepakeičiamas kuriant stabilią ir patrauklią pramonės sistemą, užtikrinančią teisinę apsaugą; pabrėžia, kad modernaus viešojo sektoriaus darbas itin svarbus kuriant infrastruktūrą ir remiant švietimą ir naujovių diegimą;

7.

mano, kad vykdant Bendrijos politiką, pagal kurią remiamos nacionalinės pramonės politikos ir jai teikiama pagalba, turi būti siekiama vystyti Europos kompetencijos centrus, sujungiant vietinių darbo rinkų ir mokslinių tyrimų centrų gebėjimus, neatsisakant vystymąsi remiančios politinės ir makroekonominės aplinkos, ir skatinant didesnes investicijas, kuriant gerovę ir aukštos kokybės darbo vietas, kuriose būtų užtikrinamos darbuotojų teisės; džiaugiasi, kad Komisijos priimtame komunikate apibrėžiama Europos pramonės politikos sąvoka; vis dėlto pabrėžia, kad šis veikimo būdas neturi būti tik horizontalus, bet būtina galvoti ir apie kiekvieną sektorių atskirai;

8.

primena Komisijai apie poreikį integruoti priemones, skirtas energijos taupymui ir efektyvumui didinti, į visas politikos sritis; pažymi, kad daugelyje pramonės šakų energijos kainoms tenka itin didelė svarba, todėl ragina Komisiją pasiūlyti konkrečias šios srities priemones ir programas, kurios būtų jos pramonės politikos dalis;

9.

pritaria Komisijos komunikate išdėstytoms iniciatyvoms; džiaugiasi, kad atlikta išsami 27 sektorių analizė ir pateiktos aiškios rekomendacijos; tačiau mano, kad dabar reikia siekti konkretaus šių iniciatyvų įgyvendinimo; mano, kad siekiant ilgainiui užtikrinti, jog pasiūlytos iniciatyvos būtų nuosekliai įgyvendinamos, šią veiklą turėtų koordinuoti vienas generalinis direktoratas, t. y. Įmonių ir pramonės generalinis direktoratas ir viena Tarybos konfigūracija, t. y. „Konkurencingumo“ konfigūracija; ragina Komisiją informuoti Europos Parlamentą apie pažangą, pasiektą įgyvendinant šias iniciatyvas iki 2006 m. pabaigos; taip pat ragina Komisiją ištirti galimybę reguliariai vertinti ir apibendrinti tam tikrų priemonių (pavyzdžiui, aukšto lygio grupės, naujovių komisijos ir darbo grupės) naudą ir pridėtinę vertę sektoriuose, kuriems numatytos šios priemonės;

10.

ragina Komisiją atitinkamą dėmesį skirti visiems gamybos pramonės sektoriams, ir, jei būtina, užpildyti spragas, turint mintyje tam tikrų sektorių analizės rezultatus ir veiksmus, kurių būtina imtis, atsižvelgiant į tam tikrų pramonės šakų didelę regioninę koncentraciją;

11.

pripažįsta, kad būtina sustiprinti gamybos pramonės konkurencingumą; džiaugiasi, kad Komisija pabrėžia įmonių socialinę atsakomybę ir darnaus vystymosi būtinybę; ragina Komisiją tokį pat prioritetą teikti ir darbo aplinkai bei darbuotojų sveikatai ir saugumui, siekiant užtikrinti, kad būtų sukurta daugiau ir kokybiškesnių darbo vietų;

12.

pripažįsta, kad norint plėtoti Europos pramonės politiką Europos Sąjungos valstybių narių ekonomikos strateginiuose sektoriuose reikia stiprinti esamą pramonę, išlaikyti atvirą vidaus rinką, ir kai kur reikia, pasitelkus reglamentavimą, atsižvelgti į konkurencingumo veiksnius, kurie galėtų paveikti užimtumo lygį daugelyje valstybių narių, ir remti visos jau konkurencingos arba galinčios tapti konkurencinga Europos pramonės modernizavimą;

13.

yra įsitikinęs, kad Europos gamybos pramonės ateitis — geresnė pridedamoji vertė ir geresnė kokybė; todėl yra susirūpinęs dėl to, kad apskritai ES prekyba vis dar koncentruojama į sektorius, kuriuose naudojamos vidutinio ir aukšto lygio technologijos ir žemos arba vidutinės kvalifikacijos darbo jėga; mano, kad visi švietimo ir mokymo lygmenys yra svarbūs, siekiant patobulinti darbo jėgos kvalifikaciją ir skatinti struktūrinius pokyčius; apgailestauja dėl to, kad Komisija komunikate nepakankamai dėmesio skiria švietimui, mokymui ir visą gyvenimą trunkančiam mokymui; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų, siekiant pritraukti daugiau jaunų studentų į technines ir mokslines studijas;

14.

džiaugiasi tuo, kad Komisija pripažįsta, jog išsilavinusi ir lanksti darbo jėga yra pagrindinis Europos Sąjungos išteklius ir svarbiausias jos konkurencingumo veiksnys; ragina Europos Sąjungą sutelkti dėmesį į visų lygmenų darbuotojų, ypač mažai kvalifikuotų, kvalifikacijos kėlimą;

15.

be to, teigiamai vertina Komisijos pasiūlymus pašalinti kompetencijos stoką, su kuria susiduria pramonė, pasitelkus priemones, kuriomis skatinamas skaidrumas, kvalifikacijos perdavimas ir pripažinimas bei kuriomis galima nustatyti dabartinius skirtingų sričių su kvalifikacija susijusius poreikius ir sritis, kuriose stokojama kompetencijos;

16.

pažymi, kad būtina ryžtingiau investuoti į žmogiškųjų išteklių kvalifikacijos gerinimą, pvz., pasitelkus su mokymu susijusias veiklos programas mokslo ir technologijų srityje, kuriomis siekiama užtikrinti mokymo pasiūlos įvairiose valstybėse narėse kokybę ir įvairovę;

17.

ragina įmones užtikrinti savo darbuotojams kiek įmanoma geresnes mokymosi sąlygas, suteikiant jiems nuolatinę galimybę mokytis, įmonėms rengiant su kompetencija susijusius planus bei apskritai prisiimant atsakomybę už darbuotojų mokymąsi visą gyvenimą ir tęstinį mokymą;

18.

laikosi nuomonės, kad žinių perdavimas ir mokslinių tyrimų rezultatų taikymas kuriant naujus produktus ir procesus gamybos pramonėje, ypač MVĮ, vis dar per silpnas; šiomis aplinkybėmis aiškiai mato poreikį sumažinti atotrūkį tarp mokslo bendruomenės ir rinkos sektoriaus; yra įsitikinęs, kad reikia atkreipti ypatingą dėmesį į bendrą šios problemos sprendimą, ir raginą Komisiją ir valstybes nares skubiai siūlyti konkrečias priemones šiai problemai išspręsti; taigi primena, kad svarbu racionaliai ir geriausiai pasinaudoti konkurencingumo ir naujovių pagrindų programos galimybėmis;

19.

mano, kad būtina atsižvelgti į mažų ir itin mažų įmonių ypatumus ir problemas, nes jų negalima lyginti su didelių įmonių problemomis;

20.

pripažįsta, jog būtina sukurti tiesioginės paramos, skiriamos įmonių ir mokslinių tyrimų vienetų arba universitetų grupių kartu vykdomiems mokslinių tyrimų projektams, mechanizmus ir taip paskatinti greitesnį kompetencijos ir technologijų perdavimą;

21.

pabrėžia, kad, kaip nurodyta Nepriklausomų ekspertų grupės dėl mokslinių tyrimų ir plėtros bei naujovių 2006 m. ataskaitoje „Novatoriškos Europos kūrimas“, valstybės pagalbą kitoms įmonėms nei MVĮ reikėtų teikti tik skatinant jas bendradarbiauti su kitomis įmonėmis, MVĮ, mokslo įstaigomis atvirose naujovių diegimo grupėse, kompetencijos poliuose ir bendrose mokslinių tyrimų ir plėtros programose;

22.

pabrėžia, kad ES gerovė priklauso nuo besivystančių pasaulinio lygio novatoriškų Europos pramonės šakų;

23.

džiaugiasi technologijos platformų koncepcija, kuri paskatins mokslinių tyrimų kryptis, tenkinančias rinkos poreikius; tačiau mano, kad taikomiesiems tyrimams, kurių rezultatai yra novatoriški produktai, reikia skirti daugiau lėšų; todėl džiaugiasi Europos investicijų banko (EIB) ketinimu žymiai padidinti finansavimą augimą skatinančioms investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą bei MVĮ; primena pirmiau minėtas Briuselio Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose išreiškiama viltis, kad rizikos kapitalo ir garantuotų banko paskolų naujovėms remti ir veiksmams mokslinių tyrimų ir plėtros srityje apimtis pasieks iki 30 mlrd. euro; ragina Komisiją ir EIB kartu su privačiu sektoriumi įgyvendinti šias išvadas;

24.

pabrėžia nanomokslų ir nanotechnologijų suteikiamas dideles galimybes ir primygtinai ragina gamybos pramonę stebėti technologinę pažangą ir kaupti informaciją apie atitinkamą 2005-2009 m. Europos veiksmų programą šiame sektoriuje, kad būtų galima pasinaudoti galimybėmis ir naujomis perspektyvomis, atsiveriančiomis visiems jos sektoriams;

25.

pabrėžia sunkumus, su kuriais susiduria naujoves taikančios naujai įsteigtos įmonės ir MVĮ siekdamos gauti finansavimą ar rizikos kapitalą; todėl ragina Komisiją aktyviai įtraukti EIB ir Europos investicijų fondą į sektorių iniciatyvinę veiklą;

26.

mano, kad reikėtų sukurti aukšto rango specialistų darbo grupę siekiant užtikrinti, kad teisės normos pramonės, energetikos ir aplinkos srityje atitiktų ilgalaikiškumo ir konkurencingumo stiprinimo siekį; pabrėžia, kad būtina ištirti ne tik elektros energijos, bet ir gamtinių dujų rinką, kadangi ji daro nemažą įtaką kai kurioms gamybos pramonės šakoms;

27.

pažymi, kad gamybos pramonė dažnai sukoncentruota tam tikruose regionuose; todėl ragina regionines ir nacionalines valdžios institucijas, glaudžiai bendradarbiaujant su ekonominiais ir socialiniais partneriais, parengti vietinę strategiją tų vietų, kurios yra naujoviškos gamybos grupių centrai arba kurios turi tam tikrą potencialą; taigi ragina vietos strategijų planus orientuoti į geriausią pirminio sektoriaus naudojimą, mokslinių tyrimų galimybes ir kitus kiekvieno regiono suteikiamus lyginamuosius privalumus; ragina valstybes nares šiuo tikslu visapusiškai pasinaudoti struktūriniais fondais;

28.

atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant būsimas Europos pramonės politikos priemones būtina atsižvelgti ne tik į sektoriaus, bet ir į teritorinę dimensija; pažymi, kad formuojant pramonės ir prekybos politiką didelės gamybos pramonės koncentracijos zonose būtina atsižvelgti į ypatingus šių zonų poreikius; taip pat ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų, susijusių su komunikate pateiktais pasiūlymais, ir ištirti galimybę stiprinti regionų, susiduriančių su tomis pačiomis problemomis ir uždaviniais, bendradarbiavimą ir remti šiuose regionuose esančių gamybos įmonių tinklų kūrimą, kad jų dėka būtų skatinama pramonės politikos ir atitinkamų ekonomikos sričių plėtra ir koordinavimas;

29.

pritaria Komisijos pasiūlymui integruoti ir koordinuoti pramonės politiką su kitomis politikos kryptimis, įskaitant sanglaudos, aplinkos, mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos bei energetikos politiką; atkreipia dėmesį į sanglaudos politikos ir pramonės politikos sąsają ir mano, kad siekiant užtikrinti pramonės politikos sėkmę ir sustiprinti Europos įmonių darbo tarybų vaidmenį, reikia infrastruktūrų ir žmogiškųjų išteklių, todėl labai svarbu derinti skirtingas politikos kryptis ir siekti, kad visuomenė kuo aktyviau dalyvautų šioje veikloje;

30.

tiki, kad sektoriams, kuriuose užsienio konkurencija labai stipri, reikėtų imtis bendrų veiksmų siekiant palengvinti jų restruktūrizavimą bei modernizavimą; atsižvelgdamas į tai norėtų paminėti sėkmingas iniciatyvas, pvz., LeaderSHIP 2015, CARS21 ir aukšto rango tekstilės bei aprangos specialistų darbo grupę; atsižvelgdamas į neatidėliotiną būtinybę imtis su šiais dviem sektoriais susijusių priemonių, ragina Komisiją iki 2006 m. rudens pateikti konkrečių pasiūlymų, kad iki 2006 m. pabaigos Taryba galėtų juos priimti, o Europos Parlamentas — pateikti nuomonę; džiaugiasi Komisijos ketinimu steigti tokias iniciatyvas konkrečiuose, pvz., vaistų gamybos, cheminių medžiagų, gynybos, kosmoso ir mašinų gamybos pramonėse;

31.

mano, kad įvairių sektorių darbuotojų profesinės sąjungos, vartotojų organizacijos bei darbdavių asociacijos turi dalyvauti šioje diskusijoje, kad galėtų užtikrinti, jog pramonės politikos sprendimai labiau atitiktų jų tikslus ir būtų visapusiškesni;

32.

pabrėžia, jog svarbu užmegzti dialogą su visomis susijusiomis šalimis, ir džiaugiasi, kad sukurta aukšto rango konkurencingumo, energetikos ir aplinkos specialistų darbo grupė;

33.

teigiamai vertina Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą; primygtinai reikalauja, kad fondo pagrindinė užduotis būtų padėti rasti naują darbą dėl globalizacijos iš darbo atleistiems darbuotojams, šiuo tikslu visų pirma turi būti patobulinama ir pritaikoma jų profesinė kvalifikacija;

34.

mano, kad Bendrijos parama negali būti teikiama įmonėms, kurios, gavusios paramą iš vienos valstybės narės ir neįvykdžiusios su šia valstybe nare sudarytos sutarties sąlygų, perkelia savo gamybą į kitą šalį;

35.

ragina, kad restruktūrizuojant gamybos įmones būtų užtikrinama darbuotojų teisių apsauga ir kad darbuotojams atstovaujančios struktūros galėtų gauti pilną informaciją;

36.

pabrėžia, kad svarbus darbuotojų ir darbdavių dialogas modernizavimo ir pokyčių, būtinų tam, kad sektorius išliktų arba taptų konkurencingas, klausimais;

37.

ragina Komisiją nuodugniai ištirti dabartinę gamybos pramonės padėtį naujosiose valstybėse narėse ir ateities iššūkius ir užtikrinti, kad Bendrijos teisės aktai būtų teisingai įgyvendinami; tokiu būdu būtų galima sukaupti 25 valstybių narių duomenis ir remiantis jais įvertinti atskirų sektorių veiklą bei pateikti rekomendacijas dėl tolesnės pramonės politikos;

38.

ragina Komisiją parengti naujų priemonių, skirtų remti įmones, kurios eksportuoja ir kurios daug investuoja į mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo projektus;

39.

ragina Komisiją atidžiai prižiūrėti rinką ir kovoti su nesąžininga konkurencija ir produkcijos falsifikavimu; ragina Komisiją iki 2006 m. pabaigos pateikti konkrečius pasiūlymus intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir įgyvendinimo klausimais; mano, kad būtina sustiprinti pastangas falsifikuotų produktų iš trečiųjų šalių importui išaiškinti ir šiam reiškiniui panaikinti keičiantis informacija tarp valstybių narių ir naudojant moderniausias technologijas postuose, per kuriuos prekės įvežamos į ES;

40.

ragina Komisiją patikrinti ir nustatyti, kaip laikomasi europinių aplinkos ir vartotojų sveikatos apsaugos teisės normų importuojant produktus, ir nustatyti jų poveikį Europos produktų konkurencingumui;

41.

pabrėžia, kad prieiga prie rinkos itin svarbi gamybos pramonei; ragina Komisiją ir toliau stengtis bendradarbiauti su susijusiais sektoriais nustatant tarptautinius veiksmus, galinčius turėti neigiamos įtakos Europos įmonių konkurencingumui, ypač teisės aktus ir subsidijas, ir šalinti prekybos ir investicijų kliūtis, kuriomis pažeidžiamos tarptautinės taisyklės; mano, kad dvišaliai susitarimai — geras būdas sąžiningai, skaidriai ir pažangiai kovoti su šiais sunkumais, ir kad abipusiškumo principas turėtų tapti prekybinių Sąjungos santykių norma;

42.

pažymi, kad priimant teisės aktus, kuriuose numatoma aplinkosaugos klausimus įtraukti į ekonomikos politiką ir strategiją, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė pasirinkti ekonomines ir finansines priemones;

43.

mano, kad nustatant priemones, ypač PPO lygiu, būtina atsižvelgti į kiekvieno sektoriaus veiklos sąlygas ir ypatumus bei galimybes, sunkumus ir problemas, su kuriomis susiduria kiekviena valstybė narė;

44.

ragina valstybes nares ir Komisiją siekti tvarios plėtros tikslų ir vienodai atsižvelgti į ekonomikos, socialinius ir aplinkos aspektus;

45.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.