PRIIMTI TEKSTAI
P6_TA(2006)0297
Tarpvalstybinio policijos bendradarbiavimo stiprinimas *
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Nyderlandų Karalystės iniciatyvos dėl Tarybos sprendimo priėmimo dėl tarpvalstybinio policijos bendradarbiavimo stiprinimo susibūrimuose, kuriuose dalyvauja daug žmonių iš daugiau nei vienos valstybės narės ir kuriuose policijos pajėgomis pirmiausiai siekiama palaikyti viešąją tvarką bei užtikrinti visuomenės saugumą ir užkardyti baudžiamąsias veikas bei su jomis kovoti (6930/2005 — C6-0117/2005 — 2005/0804(CNS))
(Konsultavimosi procedūra)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Nyderlandų Karalystės iniciatyvą (6930/2005) (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į ES sutarties 34 straipsnio 2 dalies c punktą, |
|
— |
atsižvelgdamas į ES sutarties 39 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0117/2005), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 ir 51 straipsnius, |
|
— |
atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A6-0222/2006); |
|
1. |
pritaria Nyderlandų Karalystės iniciatyvai su pakeitimais; |
|
2. |
ragina Tarybą atitinkamai pakeisti dokumento tekstą; |
|
3. |
ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas; |
|
4. |
ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Nyderlandų Karalystės iniciatyvą; |
|
5. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei Nyderlandų Karalystės vyriausybei. |
|
3a) |
Šios iniciatyvos pagrindas — 2001 m. liepos 13 d. Tarybos išvados dėl saugumo Europos Vadovų Tarybos susitikimų ir kitų panašaus lygio renginių metu. |
|
3b) |
Šiame pasiūlyme remiamasi priemonėmis, nurodytomis 1997 m. gegužės 26 d. Bendruosiuose veiksmuose 97/339/TVR, Tarybos priimtuose remiantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, dėl bendradarbiavimo teisėtvarkos ir saugumo srityje (2) ir 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos rezoliucijoje dėl saugumo Europos Vadovų Tarybos susitikimų ir kitų panašaus lygio renginių metu (3) . |
|
(4) |
Atsižvelgiant į šią tendenciją ir tęsiant ankstesnes iniciatyvas (4), šioje srityje reikėtų sustiprinti tarptautinį policijos bendradarbiavimą. |
|
(4) |
Atsižvelgiant į šią tendenciją ir tęsiant ankstesnes iniciatyvas, šioje srityje būtina sustiprinti tarptautinį policijos bendradarbiavimą, laikantis proporcingumo ir subsidiarumo principų bei Europos taisyklių dėl privatumo apsaugos. |
|
5) |
Šengeno acquis nustatytų galimybių nepakanka, kad būtų užtikrinta veiksminga tarpvalstybinė pagalba, |
Išbraukta.
|
1. |
Paskutinį kiekvienų kalendorinių metų ketvirtį Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė pateikia kitais kalendoriniais metais numatomų tarpvalstybinės pagalbos poreikių apžvalgą. |
|
1. |
Paskutinį kiekvienų kalendorinių metų ketvirtį Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė pateikia kitais kalendoriniais metais numatomų tarpvalstybinės pagalbos poreikių apžvalgą. Jei pasibaigus šiam laikotarpiui valstybė narė prašo pagalbos nenumatytam renginiui organizuoti, pirmininkaujanti valstybė narė nedelsdama įtraukia minėtą papildomą renginį į apžvalgą ir apie tai konfidencialiai praneša Tarybai. |
4a. Ši priemonė papildo Bendruosiuose veiksmuose 97/339/TVR numatytą priemonę.
5. Pirmininkaujanti valstybė narė, laikydamasi konfidencialumo, pateikia 1 dalyje nurodytą vertinimą Tarybai.
Išbraukta.
1. Siekiant padėti valstybėms narėms, Tarybos generalinis sekretoriatas atlieka esamų tarpvalstybinės pagalbos susitarimų analizę.
1. Siekdamas padėti valstybėms narėms, Tarybos generalinis sekretoriatas atlieka esamų tarpvalstybinės pagalbos susitarimų analizę.
2. Valstybės narės pateikia tokių susitarimų tekstus Tarybos generaliniam sekretoriatui per šešis mėnesius nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos.
2. Valstybės narės pateikia galiojančių susitarimų, naujų ir rengiamų iniciatyvų tekstus Tarybos generaliniam sekretoriatui.
3. Per vienerius metus, remdamasi 1 dalyje minėtos analizės rezultatais, Taryba apsvarsto, ar pastebėtas problemas galima būtų išspręsti keičiant atitinkamų EB teisės aktų, visų pirma Konvencijos dėl Šengeno susitarimo taikymo , nuostatas.
3. Remdamasi gauta informacija , Taryba apsvarsto pastebėtus trūkumus ir problemas ir sprendžia, ar būtina keisti atitinkamų EB teisės aktų nuostatas.
(1) OL C 101, 2005 4 27, p. 36.
(2) OL L 147, 1997 6 5, p. 1 .
(3) OL C 116, 2004 4 30, p. 18 .
(4) 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos rezoliucija dėl saugumo Europos Vadovų Tarybos susitikimų ir kitų panašaus lygio renginių metu OL C 116, 2004 4 30, p. 18 .
P6_TA(2006)0298
Techniniai reikalavimai vidaus vandenų laivams ***II
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, nustatančią techninius reikalavimus vidaus vandenų laivams ir panaikinančią Tarybos direktyvą 82/714/EEB (13274/1/2005 — C6-0091/2006 — 1997/0335(COD))
(Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (13274/1/2005 — C6-0091/2006), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo poziciją per pirmąjį svarstymą (1) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(1997)0644) (2), |
|
— |
atsižvelgdamas į iš dalies pakeistą Komisijos pasiūlymą (KOM(2000)0419) (3), |
|
— |
atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A6-0208/2006); |
|
1. |
pritaria bendrajai pozicijai su pakeitimais; |
|
2. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai. |
(1) OL C 341, 1998 11 9, p. 34 ir OL C 54, 2000 2 25, p. 79.
(3) Dar neskelbta OL.
P6_TC2-COD(1997)0335
Europos Parlamento pozicija priimta per antrąjį svarstymą 2006 m. liepos 5 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/…/EB, nustatančią techninius reikalavimus vidaus vandenų laivams ir panaikinančią Tarybos direktyvą 82/714/EEB
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 71 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
pasikonsultavę su Regionų komitetu,
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),
kadangi:
|
(1) |
1982 m. spalio 4 d. Tarybos direktyva 82/714/EEB, nustatanti techninius reikalavimus vidaus vandenų laivams (3), nustatė suderintas techninių sertifikatų vidaus vandenų laivams išdavimo sąlygas visose valstybėse narėse, išskyrus plaukiojimą Reino upe. Nepaisant to, Europos lygiu vidaus vandenų laivams tebegalioja įvairūs techniniai reikalavimai. Iki šiol įvairių tarptautinių ir nacionalinių taisyklių koegzistavimas kliudė pastangoms užtikrinti abipusį nacionalinių laivybos sertifikatų pripažinimą be papildomo užsienio laivų patikrinimo. Be to, Direktyvoje 82/714/EEB nustatyti standartai iš dalies nebeatspindi naujausių technologinių pasiekimų. |
|
(2) |
Iš esmės, Direktyvos 82/714/EEB priede išdėstyti techniniai reikalavimai apima nuostatas, nustatytas Reglamente dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo, pateiktas 1982 m. Laivybos Reino upe centrinės komisijos patvirtintoje redakcijoje. Nuo to laiko vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimo pagal peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnį sąlygos ir techniniai reikalavimai buvo reguliariai peržiūrimi ir yra pripažinti atspindinčiais naujausius technologinius pasiekimus. Dėl konkurencijos ir saugos priežasčių pageidautina, ypač siekiant suderinimo Europos mastu, tokių techninių reikalavimų taikymo sritį ir turinį nustatyti visam Bendrijos vidaus vandenų kelių tinklui. Dėl to reikėtų atsižvelgti į tame tinkle įvykusius pokyčius. |
|
(3) |
Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatai, patvirtinantys, kad laivai visiškai atitinka minėtus peržiūrėtus techninius reikalavimus, turėtų galioti visuose Bendrijos vidaus vandenų keliuose. |
|
(4) |
Pageidautina užtikrinti didesnį sąlygų, kurias valstybės narės taiko išduodamos papildomus Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus laivybai 1 ir 2 zonų vandenų keliuose (upių žiotys), taip pat laivybai 4 zonos vandenų keliuose, suderinimą. |
|
(5) |
Keleivių vežimo saugos sumetimais pageidautina, kad Direktyvos 82/714/EEB taikymo sritis būtų išplėsta, siekiant šią direktyvą taikyti keleiviniams laivams, skirtiems vežti daugiau kaip 12 keleivių, atsižvelgiant į Reglamentą dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo. |
|
(6) |
Saugos sumetimais standartų derinimas turėtų vykti aukštu lygiu ir taip, kad Bendrijos vidaus vandenų keliuose nebūtų sumažinti saugos standartai. |
|
(7) |
Tikslinga numatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas eksploatuojamiems laivams, dar neturintiems Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikato tuo metu, kai atliekamas pirmas jų techninis patikrinimas pagal šioje direktyvoje nustatytus peržiūrėtus techninius reikalavimus. |
|
(8) |
Tikslinga, neviršijant tam tikrų apribojimų ir atsižvelgiant į atitinkamo laivo kategoriją, nustatyti Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų galiojimo laiką kiekvienu konkrečiu atveju. |
|
(9) |
Šios direktyvos įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (4). |
|
(10) |
Būtina, kad 1976 m. sausio 20 d. Tarybos direktyvoje 76/135/EEB dėl vidaus vandenų laivų tinkamumo plaukioti liudijimų abipusio pripažinimo (5) numatytos priemonės tebegaliotų tiems laivams, kuriems nėra taikoma ši direktyva. |
|
(11) |
Kadangi kai kurie laivai priklauso ir 1994 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/25/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su pramoginiais laivais, suderinimo (6) , ir šios direktyvos taikymo sričiai, jei šių direktyvų nuostatos kuriuo nors aspektu yra prieštaringos arba nesuderinamos, pasitelkus atitinkamas komitetų procedūras abiejų direktyvų priedai turėtų būti kuo greičiau patikslinti. |
|
(12) |
Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisės aktų leidybos (7) 34 punktą valstybės narės raginamos savo ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kurios kuo geriau iliustruotų šios direktyvos ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitikimą, ir viešai jas paskelbti. |
|
(13) |
Direktyva 82/714/EEB turėtų būti panaikinta, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Vandenų kelių klasifikavimas
1. Šioje direktyvoje Bendrijos vidaus vandenų keliai skirstomi taip:
|
a) |
1, 2, 3 ir 4 zonos:
|
|
b) |
R zona: tie a punkte nurodyti vandenų keliai, kuriems sertifikatai turi būti išduoti pagal tokią peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnio formuluotę, kokia yra šios direktyvos įsigaliojimo metu. |
2. Pasikonsultavusi su Komisija, valstybė narė gali keisti savo vandenų kelių suskirstymą į I priede išvardytas zonas. Komisijai apie tokius pakeitimus pranešama likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki jų įsigaliojimo, ir Komisija informuoja kitas valstybes nares.
2 straipsnis
Taikymo sritis
1. Ši direktyva, laikantis II priedo 1.01 punkto, taikoma šioms plaukiojančioms priemonėms:
|
a) |
laivams, kurių ilgis (L) yra 20 ar daugiau metrų; |
|
b) |
laivams, kurių ilgio (L), pločio (B) ir grimzlės (T) sandauga yra 100 m3 ar daugiau. |
2. Ši direktyva, laikantis II priedo 1.01 punkto, taip pat taikoma:
|
a) |
vilkikams ir stūmikams, kurių paskirtis — vilkti arba stumti 1 dalyje nurodytas vidaus vandenų transporto priemones ar plūduriuojančius įrenginius, arba judėti kartu su tokiomis vidaus vandenų transporto priemonėmis ar plūduriuojančiais įrenginiams esant greta jų; |
|
b) |
keleiviniams laivams, kuriuose gali būti vežama daugiau kaip 12 žmonių ir įgula; |
|
c) |
plūduriuojantiems įrenginiams. |
3. Ši direktyva netaikoma šioms plaukiojančioms priemonėms:
|
a) |
keltams; |
|
b) |
kariniams laivams; |
|
c) |
jūrų laivams, įskaitant jūrų vilkikus ir stūmikus, kurie:
|
3 straipsnis
Pareiga turėti sertifikatą
1. Plaukiojančios priemonės, plaukiojančios Bendrijos vidaus vandenų keliais, nurodytais 1 straipsnyje, privalo turėti:
|
a) |
plaukiodamos R zonos vandenų keliais:
|
|
b) |
plaukiodamos kitais vandenų keliais, Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, įskaitant, jei taikoma, 5 straipsnyje nurodytas specifikacijas. |
2. Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatas parengiamas pagal V priedo I dalyje pateiktą pavyzdį ir išduodamas laikantis šios direktyvos.
4 straipsnis
Papildomi Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatai
1. Visos plaukiojančios priemonės, turinčios galiojantį sertifikatą, išduotą pagal peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnį, jeigu laikomasi šios direktyvos 5 straipsnio 5 dalies, gali plaukioti Bendrijos vandenų keliais, turėdamos vien tą sertifikatą.
2. Tačiau visoms plaukiojančioms priemonėms, turinčioms 1 dalyje nurodytą sertifikatą, taip pat išduodamas papildomas Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatas:
|
a) |
kai plaukiojama 3 ir 4 zonos vandenų keliais, jeigu jos pageidauja pasinaudoti tuose vandenų keliuose taikomais mažesniais techniniais reikalavimais; |
|
b) |
kai plaukiojama 1 ir 2 zonų vandenų keliais, arba, jei tai yra keleivinis laivas, kai plaukiojama 3 zonos vandenų keliais, kurie nesusisieja su kitos valstybės narės laivybai tinkamais vidaus vandenų keliais, jei atitinkama valstybė narė yra priėmusi papildomus techninius reikalavimus, taikomus tuose vandenų keliuose, pagal 5 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis. |
3. Papildomas Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatas parengiamas pagal V priedo II dalyje nurodytą pavyzdį ir kompetentingų institucijų išduodamas pateikus 1 dalyje nurodytą sertifikatą bei pagal institucijų, kurių kompetencijai priklauso atitinkami vandenų keliai, nustatytas sąlygas.
5 straipsnis
Papildomi ar mažesni techniniai reikalavimai tam tikroms zonoms
1. Kiekviena valstybė narė, pasikonsultavusi su Komisija, ir, jei taikoma, atsižvelgdama į peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe reikalavimus, plaukiojančioms priemonėms, plaukiojančioms 1 ir 2 zonos vandenų keliais, esančiais jos teritorijoje, gali nustatyti papildomus techninius reikalavimus, papildančius išvardytuosius II priede.
2. Kiekviena valstybė narė keleiviniams laivams, plaukiojantiems 3 zonos vandenų keliais, esančiais jos teritorijoje, kurie nesusisieja su kitos valstybės narės laivybai tinkamais vidaus vandenų keliais, gali taikyti papildomus techninius reikalavimus be jau nustatytų II priede. Tokių techninių reikalavimų pakeitimams būtinas išankstinis Komisijos pritarimas.
3. Papildomi reikalavimai taikomi tik III priede išvardytiems objektams. Komisijai apie šiuos papildomus pakeitimus pranešama likus mažiausiai šešiems mėnesiams iki jų įsigaliojimo, ir Komisija atitinkamai informuoja kitas valstybes nares.
4. Atitiktis šiems papildomiems reikalavimams pažymima 3 straipsnyje nurodytame Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikate arba, jeigu taikoma 4 straipsnio 2 dalis, papildomame Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikate. Toks atitiktiems įrodymas pripažįstamas atitinkamos zonos Bendrijos vandenų keliuose.
|
5. |
|
6. Plaukiojančioms priemonėms, plaukiojančioms tik 4 zonos vandenų keliais, visuose tos zonos vandenų keliuose taikomi mažesni II priedo 19b skyriuje nurodyti reikalavimai. Atitiktis šiems mažesniems reikalavimams pažymima 3 straipsnyje nurodytame Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikate.
7. Kiekviena valstybės narė, pasikonsultavusi su Komisija, gali leisti sumažinti II priede nustatytus techninius reikalavimus plaukiojančioms priemonėms, plaukiojančioms jos teritorijoje vien 3 ir 4 zonų vandenų keliais.
Toks sumažinimas taikomas tik IV priede išvardytiems objektams. Tais atvejais, kai plaukiojančios priemonės techninės charakteristikos atitinka mažesnius techninius reikalavimus, tai pažymima Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikate, arba, jei taikoma 4 straipsnio 2 dalis, papildomame Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikate.
Apie II priede nustatytų techninių reikalavimų sumažinimą likus mažiausiai šešiems mėnesiams iki jų įsigaliojimo pranešama Komisijai ir ji formuoja kitas valstybes nares.
6 straipsnis
Pavojingi kroviniai
Plaukiojanti priemonė, turinti pagal Reglamentą dėl pavojingų medžiagų vežimo Reino upe (toliau — ADNR) išduotą sertifikatą, gali vežti pavojingus krovinius visoje Bendrijos teritorijoje tame sertifikate nurodytomis sąlygomis.
Valstybė narė gali reikalauti, kad plaukiojančioms priemonėms, neturinčioms tokio sertifikato, būtų leista vežti pavojingus krovinius jos teritorijoje tik tuomet, jei tos plaukiojančios priemonės atitinka reikalavimus, papildančius šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus. Apie šiuos reikalavimus pranešama Komisijai ir ji informuoja kitas valstybes nares.
7 straipsnis
Išimtys
1. Valstybės narės gali leisti išimtis dėl šios direktyvos arba jos dalies:
|
a) |
laivams, vilkikams, stūmikams ir plūduriuojantiems įrenginiams, plaukiojantiems laivybai tinkamais vandenų keliais, kurie vidaus vandenų keliu nesisieja su kitų valstybių narių vandenų keliais; |
|
b) |
plaukiojančioms priemonėms, kurių dedveitas neviršija 350 tonų, arba plaukiojančioms priemonėms, kurios nėra skirtos kroviniams vežti ir kurių vandentalpa yra mažesnė nei 100 m3, ir kurios buvo pradėtos statyti iki 1950 m. sausio 1 d. ir yra eksploatuojamos tik nacionaliniuose vandenų keliuose. |
2. Laivybai nacionaliniuose vandenų keliuose valstybės narės gali leisti išimtis dėl vienos ar kelių šios direktyvos nuostatų riboto atstumo vietinės svarbos reisams arba reisams uosto teritorijoje. Šios išimtys ir reisai ar plotai, kuriems joms taikomos, nurodomos laivo sertifikate.
3. Komisijai pranešama apie pagal 1 ir 2 dalis numatytas išimtis ir ji informuoja kitas valstybes nares.
4. Valstybė narė, kuri dėl išimčių, numatytų pagal 1 ir 2 dalis, neturi nė vienos plaukiojančios priemonės, kuriai taikomos šios direktyvos nuostatos ir kuri plaukioja jos vandenų keliais, neprivalo laikytis 9, 10 ir 12 straipsnių.
8 straipsnis
Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimas
1. Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatas plaukiojančioms priemonėms, pradėtoms statyti po … (9), išduodamas po techninio patikrinimo, atliekamo prieš pradedant eksploatuoti plaukiojančią priemonę, ir kurio paskirtis — nustatyti, ar plaukiojanti priemonė atitinka II priede nustatytus techninius reikalavimus.
2. Toms plaukiojančioms priemonėms, kurioms Direktyva 82/714/EEB nebuvo taikoma ir kurioms ši direktyva taikoma pagal 2 straipsnio 1 ir 2 dalis, Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatas išduodamas po techninio patikrinimo, atliekamo pasibaigus plaukiojančios priemonės esamo sertifikato galiojimo laikui, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau nei … (10), siekiant nustatyti, ar plaukiojanti priemonė atitinka II priede nustatytus techninius reikalavimus. Valstybėse narėse, kuriose esamo plaukiojančios priemonės nacionalinio sertifikato galiojimo laikas yra trumpesnis nei 5 metai, toks sertifikatas gali būti išduotas penkerius metus nuo … (9).
Bet koks II priede nustatytų techninių reikalavimų neatitikimas nurodomas Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikate. Jeigu kompetentingos institucijos mano, kad šie trūkumai nekelia akivaizdaus pavojaus, pirmoje pastraipoje nurodytos plaukiojančios priemonės gali plaukioti toliau, kol tos plaukiojančios priemonės dalys arba zonos, kurios buvo sertifikuotos kaip neatitinkančios tų reikalavimų, yra pertvarkomos arba pakeičiamos ir po to tos dalys arba zonos turi atitikti II priedo reikalavimus.
3. Šiame straipsnyje akivaizdžiu pavojumi visų pirma yra laikomi tie atvejai, kai pažeidžiami reikalavimai, susiję su plaukiojančios priemonės struktūriniu patvarumu, navigacija arba manevringumu ar tik jai būdingomis savybėmis pagal II priedą. Pagal II priedą leidžiamos išimtys nelaikomos trūkumais, dėl kurių kiltų akivaizdus pavojus.
Esamų dalių pakeitimas identiškomis arba lygiavertės technologijos ir konstrukcijos dalimis įprastinių remonto ir priežiūros darbų metu nelaikomas pakeitimu, kaip apibrėžta šiame straipsnyje.
4. Ar plaukiojanti priemonė atitinka 5 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse pateiktus papildomus reikalavimus, prireikus turi būti nustatoma atliekant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus techninius patikrinimus arba atliekant techninį patikrinimą laivo savininko prašymu.
9 straipsnis
Kompetentingos institucijos
1. Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus gali išduoti bet kurios valstybės narės kompetentingos institucijos.
2. Kiekviena valstybė narė parengia savo kompetentingų institucijų, galinčių išduoti Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus, sąrašą ir apie jį praneša Komisijai. Komisija informuoja kitas valstybes nares.
10 straipsnis
Techninių patikrinimų atlikimas
1. 8 straipsnyje nurodytą techninį patikrinimą atlieka kompetentingos institucijos, kurios gali atsisakyti atlikti visos plaukiojančios priemonės ar jos dalies techninį patikrinimą, jeigu pagal galiojantį liudijimą, kurį išdavė pripažinta klasifikacinė bendrovė pagal II priedo 1.01 punktą, akivaizdu, kad visa plaukiojanti priemonė ar jos dalis atitinka II priedo techninius reikalavimus. Klasifikacinės bendrovės pripažįstamos tik jei jos atitinka VII priedo I dalyje išvardytus kriterijus.
2. Kiekviena valstybė narė parengia sąrašą, nurodantį kuri iš jos institucijų yra kompetentinga atlikti techninius patikrinimus, ir šį sąrašą pateikia Komisijai. Komisija informuoja kitas valstybes nares.
11 straipsnis
Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų galiojimas
1. Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų galiojimo laiką kiekvienu konkrečiu atveju nustato institucija, turinti įgaliojimus išduoti tokius sertifikatus pagal II priedą.
2. Kiekviena valstybė narė 12 ir 16 straipsniuose ir II priede nurodytais atvejais gali išduoti laikinus Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus. Laikini Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatai parengiami pagal V priedo III dalyje nurodytą pavyzdį.
12 straipsnis
Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų pakeitimas
Kiekviena valstybė narė nustato prarasto ar sugadinto Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikato pakeitimo sąlygas.
13 straipsnis
Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų atnaujinimas
1. Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatas atnaujinamas pasibaigus jo galiojimo laikui pagal tokių sertifikatų išdavimo sąlygas, nustatytas 8 straipsnyje.
2. Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų, išduotų iki … (9), atnaujinimui taikomos II priedo pereinamojo laikotarpio nuostatos.
3. Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų, išduotų po … (9), atnaujinimui taikomos II priedo pereinamojo laikotarpio nuostatos, įsigaliojusios po tokių sertifikatų išdavimo.
14 straipsnis
Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų galiojimo pratęsimas
Išimties tvarka Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikato galiojimą pratęsti neatlikus techninio patikrinimo gali sertifikatą išdavusi arba jį atnaujinusi institucija pagal II priedą. Toks pratęsimas nurodomas tame sertifikate.
15 straipsnis
Naujų Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimas
Jeigu atlikus esminius pertvarkymus ar remontą pakinta plaukiojančios priemonės struktūrinis patvarumas, navigacija arba manevringumas ar tik jai būdingos savybės pagal II priedą, prieš išplaukiant į bet kokį kitą reisą, atliekamas 8 straipsnyje numatytas šios plaukiojančios priemonės techninis patikrinimas. Atlikus šį patikrinimą, plaukiojančiai priemonei išduodamas naujas Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatas, kuriame nurodomos laivo techninės charakteristikos, arba atitinkamai pakeičiamas esamas sertifikatas. Jeigu šis sertifikatas yra išduodamas kitoje valstybėje narėje nei ta, kuri išdavė ar atnaujino pirminį sertifikatą, išdavusiai ar atnaujinusiai sertifikatą kompetentingai institucijai atitinkamai pranešama per vieną mėnesį.
16 straipsnis
Atsisakymas išduoti ar atnaujinti Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus ir jų panaikinimas
Kiekviename sprendime neišduoti arba neatnaujinti Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikato nurodomos priežastys, kuriomis toks sprendimas grindžiamas. Suinteresuotam asmeniui pranešama apie minėtas priežastis, apie apeliacinio apskundimo tvarką ir jos terminą atitinkamoje valstybėje narėje.
Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatą išdavusi ar atnaujinusi kompetentinga institucija gali panaikinti sertifikatą, jeigu plaukiojanti priemonė nebeatitinka sertifikate nurodytų techninių reikalavimų.
17 straipsnis
Papildomi patikrinimai
Pagal VIII priedą valstybės narės kompetentingos institucijos bet kuriuo metu gali patikrinti, ar plaukiojanti priemonė turi pagal šios direktyvos sąlygas galiojantį sertifikatą ir atitinka reikalavimus, išdėstytus tame sertifikate, ir ar nekelia akivaizdaus pavojaus laive esantiems asmenims, aplinkai arba laivybai. Kompetentingos institucijos imasi būtinų priemonių pagal VIII priedą.
18 straipsnis
Laivų iš trečiųjų šalių tinkamumo plaukioti sertifikatų pripažinimas
Kol nėra sudaryti Bendrijos ir trečiųjų šalių susitarimai dėl tinkamumo plaukioti sertifikatų abipusio pripažinimo, valstybės narės kompetentingos institucijos gali pripažinti plaukiojančių priemonių iš trečiųjų šalių tinkamumo plaukioti sertifikatus laivybai tos valstybės narės vandenų keliais.
Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatai plaukiojančioms priemonėms iš trečiųjų šalių išduodami pagal 8 straipsnio 1 dalį.
19 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda Komitetas, įsteigtas pagal 1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 91/672/EEB dėl vidaus vandenų keliais krovinius ir keleivius vežančių laivų kapitonams išduotų nacionalinių pažymėjimų abipusio pripažinimo (11) 7 straipsnį (toliau — Komitetas).
2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.
20 straipsnis
Priedų patikslinimas ir rekomendacijos dėl laikinųjų sertifikatų
1. Pakeitimus, būtinus šios direktyvos priedams priderinti prie technikos pažangos ar pokyčių šioje srityje, atsirandančių dėl kitų tarptautinių organizacijų, visų pirma dėl Laivybos Reino upe centrinės komisijos, darbo, siekiant užtikrinti, kad abu 3 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyti sertifikatai būtų išduodami atsižvelgiant į techninius reikalavimus, garantuojančius lygiavertį saugos lygį, arba siekiant atsižvelgti į 5 straipsnyje nurodytus atvejus, priima Komisija pagal 19 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą.
Siekiant užtikrinti, kad laivybai Reino upe pripažįstamo Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikato išdavimui būtini techniniai reikalavimai užtikrintų saugos lygį, lygiavertį tam lygiui, kurio reikalaujama išduodant peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnyje nurodytą sertifikatą, tie pakeitimai turi būti daromi greitai.
2. Komisija priima sprendimus dėl Komiteto rekomendacijų dėl laikinų Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimo pagal II priedo 2.19 punktą.
21 straipsnis
Tolesnis Direktyvos 76/135/EEB taikymas
Toms plaukiojančioms priemonėms, kurioms netaikomos šios direktyvos 2 straipsnio 1 ir 2 dalys, tačiau kurioms taikomas Direktyvos 76/135/EEB 1 straipsnio a punktas, taikomos pastarosios direktyvos nuostatos.
22 straipsnis
Papildomi arba mažesni nacionaliniai reikalavimai
Papildomi reikalavimai, kurie galiojo valstybėje narėje iki … (9), plaukiojančioms priemonėms, plaukiojančioms jos teritorijoje 1 ir 2 zonų vandenų keliais, arba mažesni techniniai reikalavimai plaukiojančioms priemonėms, plaukiojančioms jos teritorijoje 3 ir 4 zonų vandenų keliais, galioję valstybėje narėje iki minėtos datos, lieka galioti tol, kol pagal 5 straipsnio 1 dalį neįsigalios papildomi reikalavimai arba pagal 5 straipsnio 7 dalį — mažesni II priedo techniniai reikalavimai, tačiau tik iki … (12).
23 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę
1. Valstybės narės, kurios turi vidaus vandenų kelius, nurodytus 1 straipsnio 1 dalyje, priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki … (9), įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos praneša Komisijai.
Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
2. Valstybės narės nedelsdamos pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės nuostatų tekstus. Komisija apie tai praneša kitoms valstybėms narėms.
24 straipsnis
Sankcijos
Valstybės narės nustato sankcijas už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų taikomos. Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.
25 straipsnis
Direktyvos 82/714/EEB panaikinimas
Direktyva 82/714/EEB panaikinama nuo … (9).
26 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
27 straipsnis
Adresatai
Ši direktyva skirta valstybėms narėms, kurios turi vidaus vandenų kelius, nurodytus 1 straipsnio 1 dalyje.
Priimta …, …
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
Tarybos vardu
Pirmininkas
(1) OL C 157, 1998 5 25, p. 17.
(2) 1999 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento pozicija (OL C 54, 2000 2 25, p. 79), 2006 m. vasario 23 d. Tarybos bendroji pozicija (dar nepaskelbta OL) ir 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento pozicija.
(3) OL L 301, 1982 10 28, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.
(4) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
(5) OL L 21, 1976 1 29, p. 10. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 78/1016/EEB (OL L 349, 1978 12 13, p. 31).
(6) OL L 164, 1994 6 30, p. 15 . Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 ( OL L 284, 2003 10 31, p. 1 ).
(7) OL C 321, 2003 12 31, p. 1.
(8) OL L 144, 1998 5 15, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2003/75/EB (OL L 190, 2003 7 30, p. 6).
(9) 2 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(10) 12 metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(11) OL L 373, 1991 12 31, p. 29. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).
(12) 30 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
I PRIEDAS
BENDRIJOS VIDAUS VANDENŲ KELIŲ, SUSKIRSTYTŲ Į 1, 2, 3 IR 4 GEOGRAFINES ZONAS, SĄRAŠAS
1 SKYRIUS
1 zona
Vokietijos Federacinė Respublika
|
Ems: |
nuo linijos, jungiančios buvusį Greetsiel švyturį ir Eemshaven įplaukos į uostą vakarinę prieplauką, jūros link iki 53° 30′ šiaurės platumos ir 6° 45′ rytų ilgumos, t. y. šiek tiek toliau jūros link nuo Alte Ems (1)esančios pervežimo lichteriu zonos, skirtos sausakrūviams transportiniams laivams |
Lenkijos Respublika
Pomorska įlankos dalis į pietus nuo linijos, jungiančios Riugeno salos Nord Perd ir Niechorze švyturį.
Gdansko įlankos dalis į pietus nuo linijos, jungiančios Hel švyturį ir įplaukos į Baltijsko uostą bują.
Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė
|
ŠKOTIJA |
|||||||
|
Blue Mull Sound |
Tarp Gutcher ir Belmont. |
||||||
|
Yell Sound |
Tarp Tofts Voe ir Ulsta. |
||||||
|
Sullom Voe |
Teritorija, ribojama linijos nuo šiaurės rytinio Gluss salos taško iki šiaurinio Calback Ness taško. |
||||||
|
Dales Voe |
Žiemą:
|
||||||
|
Dales Voe |
Vasarą:
|
||||||
|
Lerwick |
Žiemą:
|
||||||
|
Lerwick |
Vasarą:
|
||||||
|
Kirkwall |
Tarp Kirkwall ir Rousay, tačiau rytuose tik iki linijos tarp Point of Graand (Egilsay) ir Galt Ness (Shapinsay) arba tarp Head of Work (Mainland) — per Helliar Holm žiburį — ir Shapinsay pakrantės; šiaurės vakaruose tik iki Eynhallow salos pietrytinio taško, ne jūros link ir tik iki linijos tarp Rousay pakrantės 59° 10,5′ šiaurės platumos ir 002° 57,1′ vakarų ilgumos bei Egilsay pakrantės 59° 10,0′ šiaurės platumos ir 002° 56,4′ vakarų ilgumos. |
||||||
|
Stromness |
Iki Scapa, bet ne už Scapa Flow ribų |
||||||
|
Scapa Flow |
Teritorija, ribojama linijų nuo Point of Cletts (Hoy saloje) iki Thomson's Hill trianguliacijos taško Fara saloje ir nuo ten iki Gibraltaro prieplaukos Flotta saloje; nuo St Vincent prieplaukos Flotta saloje iki labiausiai į vakarus nutolusio Calf of Flotta taško; nuo labiausiai į rytus nutolusio Calf of Flotta taško iki Needle Point (South Ronaldsay saloje) ir nuo Ness on Mainland iki Point of Oxan švyturio (Graemsay saloje) ir nuo ten iki Bu Point (Hoy saloje); ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų. |
||||||
|
Balnakiel įlanka |
Tarp Eilean Dubh ir A'Chleit |
||||||
|
Cromarty Firth (Cromarty įlanka) |
Teritorija, ribojama linijos nuo North Sutor iki Nairn molo ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų |
||||||
|
Inverness |
Teritorija, ribojama linijos nuo North Sutor iki Nairn molo ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų. |
||||||
|
Tay upė — Dundee |
Teritorija, ribojama linijos nuo Broughty pilies iki Tayport ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų. |
||||||
|
Firth of Forth (Forth įlanka) ir Forth upė |
Teritorija, ribojama linijos nuo Kirkcaldy iki Portobello upės ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų. |
||||||
|
Solway Firth (Solway įlanka) |
Teritorija, ribojama linijos nuo Southerness Point iki Silloth |
||||||
|
Loch Ryan |
Teritorija, ribojama linijos nuo Finnart's Point iki Milleur Point ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų. |
||||||
|
The Clyde |
Išorinė riba:
Vidinė riba žiemą:
Vidinė riba vasarą:
Pastaba: pirmiau nurodyta vidinė riba vasarą nuo birželio 5 d. iki rugsėjo 5 d. (imtinai) išplečiama linija nuo taško už dviejų mylių nuo Ayrshire pakrantės ties Skelmorlie pilimi iki Tomont End (Cumbrae) ir linija nuo Portachur Point (Cumbrae) iki Inner Brigurd Point, Ayrshire |
||||||
|
Oban |
Teritorija, šiaurėje ribojama linijos nuo Dunollie Point žiburio iki Ard na Chruidh, o pietuose — linijos nuo Rudha Seanach iki Ard na Cuile |
||||||
|
Kyle of Lochalsh |
Per Loch Alsh iki Loch Duich ištakos |
||||||
|
Loch Gairloch |
Žiemą:
Vasarą:
|
||||||
|
ŠIAURĖS AIRIJA |
|||||||
|
Belfast Lough |
Žiemą:
Vasarą:
ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų. |
||||||
|
Loch Neagh |
Didesniu atstumu negu 2 mylios nuo kranto |
||||||
|
RYTINĖ ANGLIJOS PAKRANTĖ |
|||||||
|
Humber upė |
Žiemą:
Vasarą:
ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų. |
||||||
|
VELSAS IR VAKARINĖ ANGLIJOS PAKRANTĖ |
|||||||
|
Severn upė |
Žiemą:
Vasarą:
ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų. |
||||||
|
Wye upė |
Žiemą:
Vasarą:
ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų. |
||||||
|
Newport |
Žiemą:
Vasarą:
ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų. |
||||||
|
Cardiff |
Žiemą:
Vasarą:
ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų. |
||||||
|
Barry |
Žiemą:
Vasarą
ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų. |
||||||
|
Swansea |
teritorija, ribojama linijos, jungiančios į jūrą nukreiptus molo galus |
||||||
|
Menai sąsiauris |
Menai sąsiaurio teritorija nuo linijos, jungiančios Llanddwyn salos žiburį ir Dinas Dinlleu, ir linijų, jungiančių Puffin salos pietinį kraštą iki Trwyn DuPoint ir Llanfairfechan geležinkelio stoties, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų. |
||||||
|
Dee upė |
Žiemą:
Vasarą:
ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų. |
||||||
|
Mersey upė |
Žiemą:
Vasarą:
ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų. |
||||||
|
Preston ir Southport |
Teritorija, ribojama linijos nuo Southport iki Blackpool vidinių krantų ribose, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų. |
||||||
|
Fleetwood |
Žiemą:
Vasarą:
ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų. |
||||||
|
Lune upė |
Žiemą:
Vasarą:
ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų. |
||||||
|
Heysham |
Žiemą:
Vasarą:
|
||||||
|
Morecambe |
Žiemą:
Vasarą:
|
||||||
|
Workington |
Teritorija, ribojama linijos nuo Southerness Point iki Silloth, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų. |
||||||
|
PIETŲ ANGLIJA |
|||||||
|
Colne upė, Colchester |
Žiemą:
Vasarą:
|
||||||
|
Blackwater upė |
Žiemą:
Vasarą:
ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų. |
||||||
|
Crouch ir Roach upės |
Žiemą:
Vasarą:
ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų. |
||||||
|
Temzės upė ir jos intakai |
Žiemą:
Vasarą:
ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų. |
||||||
|
Medway ir Swale upės |
Žiemą:
Vasarą:
ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų. |
||||||
|
Chichester |
Vaito salos teritorija, ribojama linijų į rytus nuo West Wittering bažnyčios smailės iki Trinity Church (Bembridge) ir į vakarus nuo Needles iki Hurst Point, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų. |
||||||
|
Langstone uostas |
Vaito salos teritorija, ribojama linijų į rytus nuo West Wittering bažnyčios smailės iki Trinity Church (Bembridge) ir į vakarus nuo Needles iki Hurst Point, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų. |
||||||
|
Portsmouth |
Vaito salos teritorija, ribojama linijų į rytus nuo West Wittering bažnyčios smailės iki Trinity Church (Bembridge) ir į vakarus nuo Needles iki Hurst Point, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų. |
||||||
|
Bembridge (Vaito sala) |
Vaito salos teritorija, ribojama linijų į rytus nuo West Wittering bažnyčios smailės iki Trinity Church (Bembridge) ir į vakarus nuo Needles iki Hurst Point, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų. |
||||||
|
Cowes (Vaito sala) |
Vaito salos teritorija, ribojama linijų į rytus nuo West Wittering bažnyčios smailės iki Trinity Church (Bembridge) ir į vakarus nuo Needles iki Hurst Point, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų. |
||||||
|
Southampton |
Vaito salos teritorija, ribojama linijų į rytus nuo West Wittering bažnyčios smailės iki Trinity Church (Bembridge) ir į vakarus nuo Needles iki Hurst Point, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų. |
||||||
|
Beaulieu upė |
Vaito salos teritorija, ribojama linijų į rytus nuo West Wittering bažnyčios smailės iki Trinity Church (Bembridge) ir į vakarus nuo Needles iki Hurst Point, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų. |
||||||
|
Keyhaven ežeras |
Vaito salos teritorija, ribojama linijų į rytus nuo West Wittering bažnyčios smailės iki Trinity Church (Bembridge) ir į vakarus nuo Needles iki Hurst Point, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų. |
||||||
|
Weymouth |
Portland uosto teritorija ir teritorija nuo Wey upės iki Portland uosto |
||||||
|
Plymouth |
Teritorija, ribojama linijos nuo Cawsand iki molo ir iki Staddon, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų. |
||||||
|
Falmouth |
Žiemą:
Vasarą:
ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų. |
||||||
|
Camel upė |
Teritorija, ribojama linijos nuo Stepper Point iki Trebetherick Point, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų. |
||||||
|
Bridgewater |
Pylimo teritorija ir jūros link nuo 2 zonos vandenų. |
||||||
|
Avon upė (Avon) |
Žiemą:
Vasarą:
|
||||||
2 zona
Čekijos Respublika
Dirbtinis Lipno ežeras.
Vokietijos Federacinė Respublika
|
Ems: |
nuo linijos, išvestos per Ems šalia įplaukos į Papenburg uostą nuo Diemen siurblinės iki užtvankos angos ties Halte, iki linijos, jungiančios buvusį Greetsiel švyturį ir Eemshaven įplaukos į uostą vakarinę prieplauką. |
||||||
|
Jade: |
teritorija, ribojama linijos, jungiančios Schillig vedlinės švyturį ir Langwarden bažnyčios bokštą |
||||||
|
Weser: |
nuo Bremeno geležinkelio tilto šiaurės vakarų krašto iki linijos, jungiančios Langwarden ir Cappel bažnyčių bokštus, įskaitant Westergate, Rekumer Loch, Rechter Nebenarm ir Schweiburg atšakas |
||||||
|
Elbe: |
nuo Hamburgo uosto žemutinės ribos iki linijos, jungiančios Döse švyturį ir vakarinį Friedrichskoog užtvankos (Dieksans) kraštą, įskaitant Nebenelbe ir Este, Lühe, Schwinge, Oste, Pinnau, Krückau ir Stör intakus (nuo jų visų žiočių iki užtvaros) |
||||||
|
Meldorfer Bucht: |
teritorija, ribojama linijos, jungiančios vakarinį Friedrichskoog užtvankos (Dieksand) krantą ir vakarinį prieplaukos galą ties Büsum |
||||||
|
Eider: |
nuo Gieselau kanalo iki Eider užtvaros |
||||||
|
Flensburger Förde: |
teritorija, ribojama linijos, jungiančios Kegnäs švyturį ir Birknack |
||||||
|
Schlei: |
teritorija, ribojama linijos tarp Schleimünde prieplaukos galų |
||||||
|
Eckernförder Bucht: |
teritorija, ribojama linijos, jungiančios Boknis-Eck su žemyno šiaurės rytiniu tašku ties Dänisch Nienhof |
||||||
|
Kieler Förde: |
teritorija, ribojama linijos, jungiančios Bülk švyturį ir jūrų laivyno paminklą Laboe |
||||||
|
Nord-Ostsee-Kanal (Kylio kanalas): |
nuo linijos, jungiančios prieplaukos galus ties Brunsbüttel, iki linijos, jungiančios Kiel-Holtenau įplaukos žiburius, įskaitant Obereidersee ir Enge, Audorfer See, Borgstedter See ir Enge, Schirnauer See, Flemhuder See ir Achterwehrer kanalą |
||||||
|
Trave: |
nuo pakeliamojo geležinkelio tilto šiaurės vakarinio krašto ir Holstenbrücke (Stadttrave) Liubeke šiaurinio krašto iki linijos, jungiančios pietinį vidinį ir šiaurinį išorinį prieplaukos galus ties Travemünde, įskaitant Pötenitzer Wiek, Dassower See ir Altarmen (Teerhof saloje) |
||||||
|
Leda: |
nuo įplaukos į Leer jūrų šliuzo išorinį reidą iki žiočių |
||||||
|
Hunte: |
nuo Oldenburg uosto ir už 140 m pasroviui nuo Oldenburg esančio Amalienbrücke iki žiočių |
||||||
|
Lesum: |
nuo Bremen-Burg geležinkelio tilto iki žiočių |
||||||
|
Este: |
nuo Buxtehude šliuzo žemutinio bjefo iki Este užtvaros |
||||||
|
Lühe: |
nuo Horneburg esančio Au-Mühle žemutinio bjefo iki Lühe užtvaros |
||||||
|
Schwinge: |
nuo Stade esančio Salztor šliuzo iki Schwinge užtvaros |
||||||
|
Oste: |
nuo šiaurės rytinio Bremervörde malūno užtvankos krašto iki Oste užtvaros |
||||||
|
Pinnau: |
nuo pietvakarinio Pinneberg geležinkelio tilto krašto iki Pinnau užtvaros |
||||||
|
Krückau: |
nuo Elmshorn esančio tilto į/iš Wedenkamp pietvakarinio krašto iki Krückau užtvaros |
||||||
|
Stör: |
nuo Rensing vandenrodžio iki Stör užtvaros |
||||||
|
Freiburger Hafenpriel: |
nuo rytinio Freiburg an der Elbe šliuzo krašto iki žiočių |
||||||
|
Wismarbucht, Kirchsee, Breitling, Salzhaff ir Wismar uosto teritorija: |
jūros link iki linijos nuo Hoher Wieschendorf Huk iki Timmendorf žiburio ir linijos, jungiančios Gollwitz žiburį Poel saloje su pietiniu Wustrow pusiasalio tašku |
||||||
|
Warnow, įskaitant Breitling ir atšakas: |
pasroviui nuo Mühlendamm, nuo Geinitzbrücke (Rostock) šiaurinio krašto jūros link iki linijos, jungiančios šiaurinius vakarinės ir rytinės Warnemünde prieplaukų taškus |
||||||
|
Vandenys, apsupti žemyno ir Darß bei Zingst pusiasalių, ir Hiddensee bei Rügen salų (įskaitant Stralsund uosto teritoriją): |
jūros link tarp
|
||||||
|
Greifswalder Bodden ir Greifswald uosto teritorija, įskaitant Ryck: |
jūros link iki linijos nuo rytinio Thiessower Haken (Südperd) taško iki rytinio Ruden salos taško ir toliau iki šiaurinio Usedom salos taško (54° 10′ 37″ šiaurės platumos, 13° 47′ 51″ rytų ilgumos) |
||||||
|
Vandenys, apsupti žemyno ir Usedom salos (Peenestrom, įskaitant Wolgast uosto teritoriją bei Achterbuvoser ir Stettiner Haff): |
rytuose iki sienos su Lenkijos Respublika ties Stettiner Haff |
Prancūzijos Respublika
Dordogne: pasroviui nuo Libourne mūrinio tilto
Garonne: pasroviui nuo Bordeaux mūrinio tilto
Gironde.
Loire: pasroviui nuo Madeleine atšakos Haudaudine tilto ir pasroviui nuo Pirmil atšakos Pirmil tilto
Rhône: pasroviui nuo Trinquetaille tilto (Arles) ir toliau Marseille kryptimi.
Seine: pasroviui nuo Jeanne d'Arc tilto (Rouen).
Vengrijos Respublika
Balatono ežeras.
Nyderlandų Karalystė
Dollard.
Eems.
Waddenzee: įskaitant atšakas, jungiančias su Šiaurės jūra.
Ijsselmeer: įskaitant Markermeer ir Ijmeer, tačiau išskyrus Gouwzee.
Nieuwe Waterweg ir Scheur.
Caland Kanaal į vakarus nuo Beniliukso uosto.
Hollands Diep.
Breeddiep, Beerkanaal ir juo jungiami uostai.
Haringvliet ir Vuile Gat: įskaitant vandenų kelius nuo Goeree-Overflakkee iki Voorne-Putten bei Hoeksche Waard.
Hellegat.
Volkerak.
Krammer.
Grevelingenmeer ir Brouwerschavensche Gat: įskaitant visus vandenų kelius tarp Schouwen-Duiveland ir Goeree-Overflakkee.
Keten, Mastgat, Zijpe, Krabbenkreek, rytų Scheldt ir Roompot: įskaitant vandenų kelius tarp Walcheren, Noord-Beveland bei Zuid-Beveland ir Schouwen-Duiveland bei Tholen, išskyrus Scheldt-Rhine kanalą.
Scheldt ir vakarų Scheldt bei jos žiotys pajūryje: įskaitant vandenų kelius nuo Zeeland Flanders iki Walcheren ir Zuid-Beveland, išskyrus Scheldt-Rhine kanalą.
Lenkijos Respublika
Szczecin lagūna.
Kamień lagūna.
Wisła lagūna.
Puck įlanka.
Włocławski rezervuaras.
Śniardwy ežeras.
Niegocin ežeras.
Mamry ežeras.
Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė
|
ŠKOTIJA |
|
|
Scapa Flow |
Teritorija, ribojama linijų nuo Wharth (Flotta saloje) iki Martello bokšto (South Walls) ir nuo Point Cletts (Hoy saloje) iki Thomson kalno trianguliacijos taško Fara saloje, o nuo ten — iki Gibraltaro prieplaukos Flotta saloje |
|
Kyle of Durness |
Į pietus nuo Eilean Dubh |
|
Cromarty Firth (Cromarty įlanka) |
Teritorija, ribojama linijos nuo North Sutor iki South Sutor |
|
Inverness |
Teritorija, ribojama linijos nuo Fort George iki Chanonry Point |
|
Findhorn įlanka |
Nerijos teritorija |
|
Aberdeen |
Teritorija, ribojama linijos nuo Pietinio molo iki Abercromby molo |
|
Montrose baseinas |
į vakarus nuo linijos, einančios į šiaurės pietus per įplauką į uostą ties Scurdie Ness švyturiu |
|
Tay upė — Dundee |
Teritorija, ribojama linijos nuo Dundee potvynių baseino (žuvų doko) iki Craig Head (East Newport) |
|
Firth of Forth (Forth įlanka) ir Forth upė |
Firth of Forth teritorija, bet ne į rytus nuo Forth geležinkelio tilto |
|
Dumfries |
Teritorija, ribojama linijos nuo Airds Point iki Scar Point |
|
Loch Ryan |
Teritorija, ribojama linijos nuo Cairn Point iki Kircolm Point |
|
Ayr uostas |
Pylimo teritorija |
|
Clyde |
Aukščiau 1 zonos vandenų |
|
Kyles of Bute |
Nuo Colintraive iki Rhubodach |
|
Campbeltown uostas |
Teritorija, ribojama linijos nuo Macringan's Point iki Ottercharach Point |
|
Loch Etive |
Loch Etive teritorija aukščiau Falls of Lora |
|
Loch Leven |
Aukščiau Ballachulish tilto |
|
Loch Linnhe |
Į šiaurę nuo Corran Point žiburio |
|
Loch Eil |
Visas ežeras |
|
Caledonian Canal |
Lochy, Oich ir Ness ežerai |
|
Kyle of Lochalsh |
Kyle Akin teritorija, bet ne į vakarus nuo Eilean Ban žiburio ar į rytus nuo Eileanan Dubha |
|
Loch Carron |
Nuo Stromemore iki Strome perkėlos |
|
Loch Broom, Ullapool |
Teritorija, ribojama linijos nuo Ullapool Point žiburio iki Aultnaharrie |
|
Kylesku |
Loch Cairnbawn teritorijoje nuo labiausiai į rytus nutolusio Garbh Eilean taško iki labiausiai į vakarus nutolusio Eilean na Rainich taško |
|
Stornoway uostas |
Teritorija, ribojama linijos nuo Arnish Point iki Sandwick įlankos švyturio, šiaurės vakarų pusėje |
|
Sound of Scalpay |
Ne į rytus nuo Berry Cove (Scalpay) ir ne į vakarus nuo Croc a Loin (Harris) |
|
North Harbour, Scalpay ir Tarbert Harbour |
Viena mylia nuo Harris salos pakrantės |
|
Loch Awe |
Visas ežeras |
|
Loch Katrine |
Visas ežeras |
|
Loch Lomond |
Visas ežeras |
|
Loch Tay |
Visas ežeras |
|
Loch Loyal |
Visas ežeras |
|
Loch Hope |
Visas ežeras |
|
Loch Shin |
Visas ežeras |
|
Loch Assynt |
Visas ežeras |
|
Loch Glascarnoch |
Visas ežeras |
|
Loch Fannich |
Visas ežeras |
|
Loch Maree |
Visas ežeras |
|
Loch Gairloch |
Visas ežeras |
|
Loch Monar |
Visas ežeras |
|
Loch Mullardach |
Visas ežeras |
|
Loch Cluanie |
Visas ežeras |
|
Loch Loyne |
Visas ežeras |
|
Loch Garry |
Visas ežeras |
|
Loch Quoich |
Visas ežeras |
|
Loch Arkaig |
Visas ežeras |
|
Loch Morar |
Visas ežeras |
|
Loch Shiel |
Visas ežeras |
|
Loch Earn |
Visas ežeras |
|
Loch Rannoch |
Visas ežeras |
|
Loch Tummel |
Visas ežeras |
|
Loch Ericht |
Visas ežeras |
|
Loch Fionn |
Visas ežeras |
|
Loch Stiklo |
Visas ežeras |
|
Loch Rimsdale/nan Clar |
Visas ežeras |
|
ŠIAURĖS AIRIJA |
|
|
Strangford Lough |
Teritorija, ribojama linijos nuo Cloghy Point iki Dogtail Point |
|
Belfast Lough |
Teritorija, ribojama linijos nuo Holywood iki Macedon Point |
|
Larne |
Teritorija, ribojama linijos nuo Larne prieplaukos iki Magee salos keltų prieplaukos |
|
Bann upė |
Nuo molo galų jūros kryptimi iki Toome tilto |
|
Lough Erne |
Aukštutinis ir žemutinis Lough Erne |
|
Lough Neagh |
Dviejų mylių atstumu nuo kranto |
|
RYTINĖ ANGLIJOS PAKRANTĖ |
|
|
Berwick |
Molo teritorija |
|
Warkworth |
Molo teritorija |
|
Blyth |
Teritorija iki išorinių prieplaukos galų |
|
Tyne upė |
Dunston Staithes iki Tyne prieplaukos galų |
|
Wear upė |
Fatfield iki Sunderland prieplaukos galų |
|
Seaham |
Molo teritorija |
|
Hartlepool |
Teritorija, ribojama linijos nuo Middleton molo iki senosios prieplaukos galo Teritorija, ribojama linijos, jungiančios šiaurinį prieplaukos galą su pietiniu prieplaukos galu |
|
Tees upė |
Teritorija, ribojama linijos į vakarus nuo Government molo iki Tees užtvaros |
|
Whitby |
Teritorija iki Whitby prieplaukos galų |
|
Humber upė |
Teritorija, ribojama linijos nuo North Ferriby iki South Ferriby |
|
Grimsby dokas |
Teritorija, ribojama linijos nuo potvynių baseino vakarų prieplaukos iki žuvų dokų rytinės prieplaukos (šiaurės krantinė) |
|
Boston |
New Cut teritorijoje |
|
Dutch upė |
Visas kanalas |
|
Hull upė |
Nuo Beverley Beck iki Humber upės |
|
Kielder Water |
Visas ežeras |
|
Ouse upė |
Žemiau Naburn šliuzo |
|
Trent upė |
Žemiau Cromwell šliuzo |
|
Wharfe upė |
Nuo santakos su Ouse upe iki Tadcaster tilto |
|
Scarborough |
Teritorija iki Scarborough prieplaukos galų |
|
VELSAS IR VAKARINĖ ANGLIJOS PAKRANTĖ |
|
|
Severn upė |
Į šiaurę nuo linijos į vakarus nuo Sharpness Point (51° 43.4′ šiaurės platumos) iki Llanthony ir Maisemore slenksčių ir jūros link nuo 3 zonos vandenų. |
|
Wye upė |
Ties Chepstow į šiaurę nuo platumos linijos (51° 38.0′ šiaurės platumos) iki Monmouth |
|
Newport |
Į šiaurę nuo Fifoots Points susikertančių antžeminių elektros kabelių |
|
Cardiff |
Teritorija, ribojama linijos nuo Pietinio molo iki Penarth Head ir uždari vandenys į vakarus nuo Cardiff įlankos užtvaros |
|
Barry |
Teritorija, ribojama linijos, jungiančios į jūrą nukreiptus molo galus |
|
Talbot uostas |
Teritorija, ribojama linijos, jungiančios į jūrą nukreiptus Afran upės molo galus, bet ne uždaruose dokuose. |
|
Neath |
Teritorija, ribojama linijos į šiaurę nuo į jūrą nukreipto Baglan įlankos tanklaivių molo galo (51° 37.2′ šiaurės platumos, 3° 50.5′ vakarų ilgumos) |
|
Llanelli ir Burry uostas |
Teritorija, ribojama linijos nuo Burry uosto vakarinės prieplaukos iki Whiteford Point |
|
Milford Haven |
Teritorija, ribojama linijos nuo pietinio Hook Point iki Thorn Point |
|
Fishguard |
Teritorija, ribojama linijos, jungiančios į jūrą nukreiptus šiaurinio ir rytinio molo galus |
|
Cardigan |
Siaurumų ties Pen-Yr-Ergyd teritorija |
|
Aberystwyth |
Teritorija iki į jūrą nukreiptų molo galų |
|
Aberdyfi |
Teritorija, ribojama linijos nuo Aberdyfi geležinkelio stoties iki Twyni Bach švyturio |
|
Barmouth |
Teritorija, ribojama linijos nuo Barmouth geležinkelio stoties iki Penrhyn Point |
|
Portmadoc |
Teritorija, ribojama linijos nuo Harlech Point iki Graig Ddu |
|
Holyhead |
Teritorija, ribojama pagrindinio molo ir linijos nuo molo galo iki Brynglas Point (Towyn įlanka) |
|
Menai sąsiauris |
Menai sąsiaurio teritorija nuo linijos, jungiančios Aber Menai Point su Belan Point, ir linijos, jungiančios Beaumaris prieplauką su Pen-y-Coed Point |
|
Conway |
Teritorija, ribojama linijos nuo Mussel Hill iki Tremlyd Point |
|
Llandudno |
Molo teritorija |
|
Rhyl |
Molo teritorija |
|
Dee upė |
Aukščiau Connah krantinės iki Barrelwell Hill vandenvietės |
|
Mersey upė |
Teritorija, ribojama linijos nuo Rock švyturio iki šiaurės vakarų Seaforth doko, bet išskyrus kitus dokus |
|
Preston ir Southport |
Teritorija, ribojama linijos nuo Lytham iki Southport ir Preston dokų teritorija |
|
Fleetwood |
Teritorija, ribojama linijos nuo Low žiburio iki Knott |
|
Lune upė |
Teritorija, ribojama linijos nuo Sunderland Point iki Chapel Hill, iki Glasson doko, pastarąjį įskaitant |
|
Barrow |
teritorija, ribojama linijos, jungiančios Haws Point (Walney sala) su Slipway (Roa sala) |
|
Whitehaven |
Molo teritorija |
|
Workington |
Molo teritorija |
|
Maryport |
Molo teritorija |
|
Carlisle |
teritorija, ribojama linijos, jungiančios Point Carlisle su Torduff |
|
Coniston Water |
Visas ežeras |
|
Derwentwater |
Visas ežeras |
|
Ullswater |
Visas ežeras |
|
Windermere |
Visas ežeras |
|
PIETŲ ANGLIJA |
|
|
Blakeney ir Morston uostas ir jo prieigos |
Į rytus nuo linijos, vedančios į pietus nuo Blakeney Point iki įplaukimo į Stiffkey upę vietos |
|
Orwell ir Stour upės |
Orwell upė, ribojama linijos nuo Blackmanshead molo iki Landguard Point, ir jūros link nuo 3 zonos vandenų. |
|
Blackwater upė |
Visi vandenų keliai teritorijoje, ribojamoje linijos nuo toliausiai į pietvakarius nutolusio Mersea salos taško iki Sales Point |
|
Crouch ir Roach upės |
Crouch upė, ribojama linijos nuo Holliwell Point iki Foulness Point, įskaitant Roach upę |
|
Temzės upė ir jos intakai |
Temzės upė aukščiau linijos šiaurės-pietų kryptimi per labiausiai į rytus nutolusį Denton Wharf prieplaukos tašką (Gravesend) iki Teddington šliuzo |
|
Medway ir Swale upės |
Medway upė, ribojama linijos nuo Garrison Point iki Grain bokšto, iki Allington šliuzo; ir Swale upė nuo Whitstable iki Medway |
|
Stour upė (Kent) |
Stour upė aukščiau žiočių iki išlaipinimo vietos ties Flagstaff Reach |
|
Dover uostas |
Teritorija, ribojama linijų, išvestų per rytinę ir vakarinę įplauką į uostą |
|
Rother upė |
Rother aukščiau virš potvynio signalų posto ties Camber iki Scots Float šliuzo ir iki įleidžiamojo šliuzo Brede upėje |
|
Adur upė ir Southwick kanalas |
Teritorija, ribojama linijos, išvestos per įplauką į Shoreham uostą iki Southwick kanalo šliuzo ir iki vakarinio Tarmac prieplaukos galo |
|
Arun upė |
Arun upė aukščiau Littlehampton prieplaukos iki Littlehampton marinos |
|
Ouse upė (Sussex) Newhaven |
Ouse upė nuo linijos, išvestos per įplaukos į Newhaven uostą pirsų iki šiaurės krantinės šiaurinio galo |
|
Brighton |
Brighton marinos išorinis reidas, ribojamas linijos nuo vakarų krantinės pietinio galo iki pietų krantinės šiaurinio galo |
|
Chichester |
Teritorija, ribojama linijos nuo Eastoke point iki West Wittering bažnyčios smailės, ir esanti jūros link nuo 3 zonos vandenų. |
|
Langstone uostas |
Teritorija, ribojama linijos nuo Eastney Point iki Gunner Point |
|
Portsmouth |
Teritorija, ribojama linijos, išvestos per įplauką į uostą nuo Port Blockhouse iki Round Tower |
|
Bembridge (Vaito sala) |
Brading uosto teritorija |
|
Cowes (Vaito sala) |
Medina upė, ribojama linijos nuo molo žiburio rytiniame krante iki švyturio žiburio vakarų krante |
|
Southampton |
Teritorija, ribojama linijos nuo Calshot pilies iki Hook švyturio |
|
Beaulieu upė |
Beaulieu upė, tačiau ne į rytus nuo linijos šiaurės-pietų kryptimi, einančios per Inchmery House |
|
Keyhaven ežeras |
Teritorija, ribojama linijos į šiaurę nuo Hurst Point žemutinio žiburio iki Keyhaven Marshes |
|
Christchurch |
Run |
|
Poole |
teritorija, ribojama Chain perkėlos linijos nuo Sandbanks iki South Haven Point |
|
Exeter |
Teritorija, ribojama rytų-vakarų krypties linijos nuo Warren Point iki pakrantės gelbėjimo valčių stoties, esančios prieš Checkstone Ledge |
|
Teignmouth |
Uosto teritorija |
|
Dart upė |
Teritorija, ribojama linijos nuo Kettle Point iki Battery Point |
|
Salcombe upė |
Teritorija, ribojama linijos nuo Splat Point iki Limebury Point |
|
Plymouth |
Teritorija, ribojama linijos nuo Mount Batten prieplaukos iki Raveness Point per Drake salas. Yealm upė, ribojama linijos nuo Warren Point iki Misery Point |
|
Fowey |
Uosto teritorija |
|
Falmouth |
Teritorija, ribojama linijos nuo St. Anthony Head iki Pendennis Point |
|
Camel upė |
teritorija, ribojama linijos nuo Gun Point to Brea Hill |
|
Taw ir Torridge upės |
Teritorija, ribojama linijos, einančios 200° nuo Crow Point švyturio iki kranto ties Skern Point |
|
Bridgewater |
Į pietus nuo linijos, nubrėžtos į rytus nuo Stert Point (51° 13.0′ šiaurės platumos) |
|
Avon upė (Avon) |
Teritorija, ribojama linijos nuo Avonmouth prieplaukos iki Wharf Point, iki Netham užtvankos |
2 SKYRIUS
3 zona
Belgijos Karalystė
Maritime Scheldt (pasroviui nuo Antverpeno atvirosios stovėjimo nuleidus inkarą vietos).
Čekijos Respublika
Labe: nuo Ústí nad Labem-Střekov šliuzo iki Lovosice šliuzo.
Dirbtiniai ežerai: Baška, Brněnská (Kníničky), Horka (Stráž pod Ralskem), Hracholusky, Jesenice, Nechranice, Olešná, Orlík, Pastviny, Plumov, Rozkoš, Seč, Skalka, Slapy, Těrlicko, Žermanice.
Máchovo ežeras.
Vandens teritorija Velké Žernoseky.
Tvenkiniai: Oleksovice, Svět, Velké Dářko.
Žvyro gavybos ežerai: Dolní Benešov, Ostrožná Nová Ves a Tovačov.
Vokietijos Federacinė Respublika
|
Dunojus: |
nuo Kelheim (2 414,72 km) iki Vokietijos ir Austrijos sienos |
|
Reinas: |
nuo Vokietijos ir Šveicarijos sienos iki Vokietijos ir Nyderlandų sienos |
|
Elbė: |
nuo Elbe-Seiten kanalo žiočių iki Hamburgo uosto žemutinės ribos |
|
Müritz |
|
Prancūzijos Respublika
Reinas
Vengrijos Respublika
Dunojus: nuo 1 812 upės kilometro iki 1 433 upės kilometro
Dunojus Moson: nuo 14 upės kilometro iki 0 upės kilometro.
Dunojus Szentendre: nuo 32 upės kilometro iki 0 upės kilometro.
Dunojus Ráckeve: nuo 58 upės kilometro iki 0 upės kilometro.
Tisza upė: nuo 685 upės kilometro iki 160 upės kilometro.
Dráva upė: nuo 198 upės kilometro iki 70 upės kilometro.
Bodrog upė: nuo 51 upės kilometro iki 0 upės kilometro.
Kettős Körös upė: nuo 23 upės kilometro iki 0 upės kilometro.
Hármas Körös upė: nuo 91 upės kilometro iki 0 upės kilometro.
Sió kanalas: nuo 23 upės kilometro iki 0 upės kilometro.
Velence ežeras.
Fertő ežeras.
Nyderlandų Karalystė
Reinas.
Sneekermeer, Koevordermeer, Heegermeer, Fluessen, Slotermeer, Tjeukemeer, Beulakkerwijde, Belterwijde, Ramsdiep, Ketelmeer, Zwartemeer, Veluwemeer, Eemmeer, Alkmaardermeer, Gouwzee, Buiten Ij, afgesloten Ij, Noordzeekanaal, Ijmuiden uostas, Roterdamo uosto teritorija, Nieuwe Maas, Noord, Oude Maas, Beneden Merwede, Nieuwe Merwede, Dordische Kil, Boven Merwede, Waal, Bijlandsch kanalas, Boven Rijn, Pannersdensch kanalas, Geldersche Ijssel, Neder Rijn, Lek, Amsterdamo-Reino kanalas, Veerse Meer, Schelde-Rhine kanalas iki žiočių Volkerak, Amer, Bergsche Maas, Meuse žemiau Venlo, Gooimeer, Europort, Calandkanaal (į rytus nuo Beniliukso uosto), Hartelkanaal.
Austrijos Respublika
Dunojus: nuo sienos su Vokietija iki sienos su Slovakija.
Inn: nuo žiočių iki Passau-Ingling elektrinės.
Traun: nuo žiočių iki 1,80 km.
Enns: nuo žiočių iki 2,70 km.
March: iki 6,00 km.
Lenkijos Respublika
Biebrza upė nuo Augustowski kanalo žiočių iki Narwia upės žiočių
Brda upė nuo susijungimo su Bydgoski kanalu Bydgoszcz mieste iki Wisła upės žiočių
Bug upė nuo Muchawiec upės žiočių iki Narwia upės žiočių
Dąbie ežeras iki ribos su vidaus jūros vandenimis
Augustowski kanalas nuo susijungimo su Biebrza upe iki valstybės sienos, įskaitant ežerus, išsidėsčiusius palei šį kanalą
Bartnicki kanalas nuo Ruda Woda ežero iki Bartężek ežero, įskaitant Bartężek ežerą.
Bydgoski kanalas
Elbląski kanalas nuo Druzno ežero iki Jeziorak ežero ir Szeląg Wielki ežero, kartu su šiais ežerais ir ežerais palei kanalą bei atšaka Zalewo kryptimi nuo Jeziorak ežero iki Ewingi ežero, įskaitant šiuos ežerus
Gliwicki kanalas kartu su Kędzierzyński kanalu
Jagielloński kanalas nuo susijungimo su Elbląg upe iki Nogat upės
Łączański kanalas
Ślesiński kanalas kartu su ežerais palei šį kanalą ir Gopło ežeras
Żerański kanalas
Martwa Wisła upė nuo Wisła upės Przegalina gyvenvietėje iki ribos su vidaus jūros vandenimis
Narew upė nuo Biebrza upės žiočių iki Wisła upės žiočių, įskaitant Zegrzyński ežerą
Nogat upė nuo Wisła upės iki Wisła lagūnos žiočių
Noteć upė (aukštupys) nuo Gopło ežero iki susijungimo su Górnonotecki kanalu, ir Górnonotecki kanalas bei Noteć upė (žemupys) nuo Bydgoski kanalo susijungimo su Warta upės žiotimis.
Nysa Łużycka upė nuo Gubin iki Odra upės žiočių
Odra upė nuo Racibórz miesto iki susijungimo su Rytų Odros upe, kuri įsilieja į Regalica upę nuo Piercing Klucz-Ustowo, kartu su ta upe ir jos atšakomis iki Dąbie ežero, taip pat Odros upės atšaka nuo Opatowice šliuzo iki šliuzo Wrocław mieste
Vakarų Odra upė nuo slenksčio Widuchowa (Odra upės 704,1 km) iki ribos su vidaus jūros vandenimis, įskaitant atšakas bei Piercing Klucz-Ustowo, sujungiantį Rytų Odra upę su Vakarų Odra upe
Parnica upė ir Piercing Parnicki nuo Vakarų Odra upės iki ribos su vidaus jūros vandenimis
Pisa upė nuo Roś ežero iki Narew upės žiočių
Szkarpawa upė nuo Wisła upės iki Wisła lagūnos žiočių
Warta upė nuo Ślesińskie ežero iki Odros upės žiočių
Wielkie Jeziora Mazurskie sistema, apimanti ežerus, sujungtus upėmis ir kanalais, sudarančiais pagrindinį kelią nuo Roś ežero (jį įskaitant) Pisz mieste iki Węgorzewski kanalo (įskaitant tą kanalą) Węgorzewo mieste kartu su šiais ežerais: Seksty, Mikołajskie, Tałty, Tałtowisko, Kotek, Szymon, Szymoneckie, Jagodne, Boczne, Tajty, Kisajno, Dargin, Łabap, Kirsajty ir Święcajty kartu su Giżycki kanalu, Niegociński kanalu bei Piękna Góra kanalu, ir Ryńskie ežero (jį įskaitant) atšaka Ryn mieste iki Nidzkie ežero (iki 3 km, ties riba su „Nidzkie ežero“ gamtos draustiniu) kartu su šiais ežerais: Bełdany, Guzianka Mała ir Guzianka Wielka.
Wisła upė nuo Przemsza upės žiočių iki susijungimo su Łączański kanalu, taip pat nuo to kanalo žiočių Skawina mieste iki Wisła upės žiočių į Gdańsk įlanką, išskyrus Włocławski rezervuarą.
Slovakijos Respublika
Dunojus: nuo Devín (1 880,26 upės kilometras) iki Slovakijos ir Vengrijos sienos.
Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė
|
ŠKOTIJA |
|
|
Leith (Edinburgas) |
Molo teritorija |
|
Glazgas |
Strathclyde Loch |
|
Crinan kanalas |
Nuo Crinan iki Ardrishaig |
|
Caledonian Canal |
Kanalo ruožai |
|
ŠIAURĖS AIRIJA |
|
|
Lagan upė |
Nuo Lagan slenksčio iki Stranmillis |
|
RYTŲ ANGLIJA |
|
|
Wear upė (nepatvinstanti) |
Nuo senojo geležinkelio tilto (Durham) iki Prebends tilto (Durham) |
|
Tees upė |
Prieš srovę nuo Tees užtvaros |
|
Grimsby dokas |
Šliuzų teritorija |
|
Immingham dokas |
Šliuzų teritorija |
|
Hull dokai |
Šliuzų teritorija |
|
Boston dokas |
Šliuzo vartų zona |
|
Aire ir Calder Navigation |
Goole dokai iki Leeds; sankirta su Leeds ir Liverpool kanalu; Bank Dole sankirta su Selby (Ouse upės šliuzu); Castleford sankirta su Wakefield (Falling šliuzu) |
|
Ancholme upė |
Nuo Ferriby šliuzo iki Brigg |
|
Calder ir Hebble kanalas |
Nuo Wakefield (Falling šliuzo) iki Broadcut Top šliuzo |
|
Foss upė |
Nuo (Blue tilto) sankirtos su Ouse upe iki Monk tilto |
|
Fossdyke kanalas |
Nuo santakos su Trent upe iki Brayford tvenkinio |
|
Goole dokas |
Šliuzo vartų zona |
|
Hornsea Mere |
Visas kanalas |
|
Hull upė |
Nuo Struncheon Hill šliuzo iki Beverley Beck |
|
Market Weighton kanalas |
Nuo Humber upės šliuzo iki Sod Houses šliuzo |
|
New Junction kanalas |
Visas kanalas |
|
Ouse upė |
Nuo Naburn šliuzo iki Nun Monkton |
|
Sheffield ir South Yorkshire kanalas |
Nuo Keadby šliuzo iki Tinsley šliuzo |
|
Trent upė |
Nuo Cromwell šliuzo iki Shardlow |
|
Witham upė |
Nuo Boston šliuzo iki Brayford Poole (Lincoln) |
|
VELSAS IR VAKARŲ ANGLIJA |
|
|
Severn upė |
Aukščiau Llanthony ir Maisemore slenksčių |
|
Wye upė |
Aukščiau Monmouth |
|
Cardiff |
Roath parko ežeras |
|
Talbot uostas |
Uždarų dokų teritorija |
|
Swansea |
Uždarų dokų teritorija |
|
Dee upė |
Aukščiau Barrelwell Hill vandenvietės |
|
Mersey upė |
Dokai (išskyrus Seaforth doką) |
|
Lune upė |
Aukščiau Glasson doko |
|
Avon upė (Midland) |
Nuo Tewkesbury šliuzo iki Evesham |
|
Gloucester |
Gloucester miesto dokai, Gloucester (Sharpness) kanalas |
|
Hollingworth ežeras |
Visas ežeras |
|
Manchester laivų kanalas |
Visas kanalas ir Salford dokai, įskaitant Irwell upę |
|
Pickmere ežeras |
Visas ežeras |
|
Tawe upė |
Nuo jūros užtvaros (marinos) iki Morfa sporto stadiono |
|
Rudyard ežeras |
Visas ežeras |
|
Weaver upė |
Žemiau Northwich |
|
PIETŲ ANGLIJA |
|
|
Nene upė |
Wisbech kanalas ir Nene upė iki Dog-in-a-Doublet šliuzo |
|
Great Ouse upė |
Kings Lynn kanalas ir Great Ouse upė žemiau West Lynn Road tilto |
|
Yarmouth |
Yare upės žiotys nuo linijos, išvestos per šiaurinio ir pietinio įplaukos pirsų galus, įskaitant Breydon Water |
|
Lowestoft |
Lowestoft uostas žemiau Mutford šliuzo iki linijos, išvestos per išorinių įplaukos į uostą pirsų |
|
Alde ir Ore upės |
Aukščiau įplaukos į Ore upę iki Westrow Point |
|
Deben upė |
Aukščiau įplaukos į Deben upę iki Felixstowe perkėlos |
|
Orwell ir Stour upės |
Nuo linijos, išvestos nuo Fagbury Point iki Shotley Point (Orwell upėje), iki Ipswich doko; ir nuo linijos šiaurės-pietų krytimi per Erwarton iškyšulį Stour upėje iki Manningtree |
|
Chelmer ir Blackwater kanalas |
Į rytus nuo Beeleigh šliuzo |
|
Temzės upė ir jos intakai |
Temzės upė aukščiau Teddington šliuzo iki Oksfordo |
|
Adur upė ir Southwick kanalas |
Adur upė aukščiau vakarinio Tarmac prieplaukos galo, ir Southwick kanalas |
|
Arun upė |
Arun upė aukščiau Littlehampton marinos |
|
Ouse upė (Sussex) Newhaven |
Ouse upė aukščiau šiaurės krantinės šiaurinio galo |
|
Bewl Water |
Visas ežeras |
|
Grafham Water |
Visas ežeras |
|
Rutland Water |
Visas ežeras |
|
Thorpe parko ežeras |
Visas ežeras |
|
Chichester |
Į rytus nuo linijos, jungiančios Cobnor Point su Chalkdock Point |
|
Christchurch |
Christchurch uosto teritorija, išskyrus Run |
|
Exeter kanalas |
Visas kanalas |
|
Avon upė (Avon) |
Bristolio miesto dokai Netham užtvanka iki Pulteney slenksčio |
3 SKYRIUS
4 zona
Belgijos Karalystė
Visas Belgijos tinklas, išskyrus 3 zonos vandenų kelius.
Čekijos Respublika
Visi kiti vandenų keliai, neįtraukti į 1, 2 ir 3 zonas.
Vokietijos Federacinė Respublika
Visi vidaus vandenų keliai, išskyrus 1, 2 ir 3 zonų vandenų kelius.
Prancūzijos Respublika
Visas Prancūzijos tinklas, išskyrus 1, 2 ir 3 zonų vandenų kelius.
Italijos Respublika
Po upė: nuo Piacenza iki žiočių.
Milan-Cremona kanalas, Po upė: paskutinis 15 km ruožas iki Po.
Mincio upė: nuo Mantua, Governolo iki Po.
Ferrara vandenų kelias: nuo Po (Pontelagoscuro), Ferrara iki Porto Garibaldi.
Brondolo ir Valle kanalai: nuo rytinės Po iki Venecijos lagūnos.
Fissero kanalas-Tartaro-Canalbianco: nuo Adria iki rytinės Po.
Venecijos pakrantė: nuo Venecijos lagūnos iki Grado.
Lietuvos Respublika
Visas Lietuvos tinklas.
Liuksemburgo Didžioji Hercogystė
Moselle.
Vengrijos Respublika
Visi kiti vandenų keliai, neįtraukti į 2 ir 3 zonas.
Nyderlandų Karalystė
Visos kitos upės, kanalai ir vidaus vandenys, neįtraukti į 1, 2 ir 3 zonas.
Austrijos Respublika
Thaya: iki Bernhardsthal.
March: aukščiau nuo 6,00 km.
Lenkijos Respublika
Visi kiti vandenų keliai, neįtraukti į 1, 2 ir 3 zonas.
Slovakijos Respublika
Visi kiti vandenų keliai, neįtraukti į 3 zoną.
Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė
|
ŠKOTIJA |
|
|
Ratho ir Linlithgow Union kanalas |
Visas kanalas |
|
Glazgas |
Forth ir Clyde kanalas Monkland kanalas, Faskine ir Drumpellier ruožai Hogganfield Loch |
|
RYTŲ ANGLIJA |
|
|
Ancholme upė |
Nuo Brigg iki Harram Hill šliuzo |
|
Calder ir Hebble kanalas |
Nuo Broadcut Top šliuzo iki Sowerby tilto |
|
Chesterfield kanalas |
Nuo Vakarų Stockwith iki Worksop |
|
Cromford kanalas |
Visas kanalas |
|
Derwent upė |
Nuo santakos su Ouse upe iki Stamford tilto |
|
Driffield Navigation |
Nuo Struncheon Hill šliuzo iki Great Driffield |
|
Erewash kanalas |
Nuo Trent šliuzo iki Langley malūno šliuzo |
|
Huddersfield kanalas |
Nuo santakos su Calder ir Hebble prie Coopers tilto iki Huddersfield Narrow kanalo prie Huddersfield Nuo Ashton-under-Lyne iki Huddersfield |
|
Leeds ir Liverpool kanalas |
Nuo Leeds upės šliuzo iki Skipton prieplaukos |
|
Light Water Valley ežeras |
Visas ežeras |
|
Mere (Scarborough) |
Visas ežeras |
|
Ouse upė |
Aukščiau Nun Monkton užtvankos |
|
Pocklington kanalas |
Nuo susijungimo su Derwent upe iki Melbourne užtvankos |
|
Sheffield ir South Yorkshire kanalas |
Nuo Tinsley šliuzo iki Sheffield |
|
Soar upė |
Nuo Trent sankirtos iki Loughborough |
|
Trent ir Mersey kanalas |
Nuo Shardlow iki Dellow Lane šliuzo |
|
Ure upė ir Ripon kanalas |
Nuo susijungimo su Ouse upe iki Ripon kanalo (Ripon baseino) |
|
Ashton kanalas |
Visas kanalas |
|
VELSAS IR VAKARŲ ANGLIJA |
|
|
Avon upė (Midland) |
Aukščiau Evesham |
|
Birmingham Canal Navigation |
Visas kanalas |
|
Birmingham ir Fazeley kanalas |
Visas kanalas |
|
Coventry kanalas |
Visas kanalas |
|
Grand Union kanalas (nuo Napton sankirtos iki Birmingham ir Fazeley) |
Visas kanalo ruožas |
|
Kennet ir Avon kanalas (nuo Bath iki Newbury) |
Visas kanalo ruožas |
|
Lancaster kanalas |
Visas kanalas |
|
Leeds ir Liverpool kanalas |
Visas kanalas |
|
Llangollen kanalas |
Visas kanalas |
|
Caldon kanalas |
Visas kanalas |
|
Peak Forest kanalas |
Visas kanalas |
|
Macclesfield kanalas |
Visas kanalas |
|
Monmouthshire ir Brecon kanalas |
Visas kanalas |
|
Montgomery kanalas |
Visas kanalas |
|
Rochdale kanalas |
Visas kanalas |
|
Swansea kanalas |
Visas kanalas |
|
Neath ir Tennant kanalas |
Visas kanalas |
|
Shropshire Union kanalas |
Visas kanalas |
|
Staffordshire ir Worcester kanalas |
Visas kanalas |
|
Stratford upon Avon kanalas |
Visas kanalas |
|
Trent upė |
Visa upė |
|
Trent ir Mersey kanalas |
Visas kanalas |
|
Weaver upė |
Aukščiau Northwich |
|
Worcester ir Birmingham kanalas |
Visas kanalas |
|
PIETŲ ANGLIJA |
|
|
Nene upė |
Aukščiau Dog-in-a-Doublet šliuzo |
|
Great Ouse upė |
Kings Lynn aukščiau vakarinio Lynn kelio tilto. Great Ouse upė ir visi su ja sujungti Fenland vandenų keliai, įskaitant Cam upę ir Middle Level Navigation zoną |
|
Norfolk ir Suffolk Broads (Norfolk ir Suffolk ežerų ir juos jungiančių upių tinklas) |
Visos laivybai tinkamos patvinstančios ir nepatvinstančios upės, ežerai ir juos jungiančios upės, kanalai ir vandenų keliai Norfolk ir Suffolk Broads, įskaitant Oulton Broad ir Waveney, Yare, Bure, Ant ir Thurne upes, išskyrus tai, kas nurodyta Yarmouth ir Lowestoft |
|
Blyth upė |
Nuo įplaukos į Blyth upę iki Blythburgh |
|
Alde ir Ore upės |
Alde upė aukščiau Westrow Point |
|
Deben upė |
Deben upė aukščiau Felixstowe perkėlos |
|
Orwell ir Stour upės |
Visi vandenų keliai Stour upės aukštupyje virš Manningtree |
|
Chelmer ir Blackwater kanalas |
Į vakarus nuo Beeleigh šliuzo |
|
Temzės upė ir jos intakai |
Stort ir Lee upės aukščiau Bow Creek; Grand Union kanalas aukščiau Brentford šliuzo ir Regents kanalas aukščiau Limehouse baseino ir visi su jais sujungti kanalai; Wey upė aukščiau Temzės šliuzo; Kennet ir Avon kanalas; Temzės upė aukščiau Oksfordo; Oksfordo kanalas |
|
Medway ir Swale upės |
Medway upė aukščiau Allington šliuzo |
|
Stour upė (Kent) |
Stour upė aukščiau išlaipinimo vietos ties Flagstaff ruožu |
|
Dover uostas |
Visas uostas |
|
Rother upė |
Rother upė ir Royal Military kanalas aukščiau Scots Float šliuzo ir Brede upė aukščiau įleidžiamojo šliuzo |
|
Brighton |
Brighton marinos vidinis reidas aukščiau šliuzo |
|
Wickstead parko ežeras |
Visas ežeras |
|
Kennet ir Avon kanalas |
Visas kanalas |
|
Grand Union kanalas |
Visas kanalas |
|
Avon upė (Avon) |
Aukščiau Pulteney slenksčio |
|
Bridgewater kanalas |
Visas kanalas |
(1) Tuo atveju, kai laivų prirašymo uostas yra kitur, turi būti atsižvelgiama į 1960 m. balandžio 8 d. Ems-Dollart sutarties 32 straipsnį (BGBl. 1963 II p. 602).
(2) Tuo atveju, kai laivų prirašymo uostas yra kitoje valstybėje, turi būti atsižvelgiama į 1960 m. balandžio 8 d.Ems-Dollart sutarties 32 straipsnį (Federacinis oficialus leidinys (BGB) l. 1963 II p. 602).
II PRIEDAS
MINIMALŪS TECHNINIAI REIKALAVIMAI LAIVAMS, PLAUKIOJANTIEMS 1, 2, 3 IR 4 ZONŲ VIDAUS VANDENŲ KELIAIS
TURINYS
I DALIS
1 SKYRIUS
BENDROJI DALIS
|
1.01 straipsnis |
Sąvokų apibrėžimai |
|
1.02 straipsnis |
(Palikta tuščia) |
|
1.03 straipsnis |
(Palikta tuščia) |
|
1.04 straipsnis |
(Palikta tuščia) |
|
1.05 straipsnis |
(Palikta tuščia) |
|
1.06 straipsnis |
Laikinieji reikalavimai |
|
1.07 straipsnis |
Administraciniai nurodymai |
2 SKYRIUS
PROCEDŪRA
|
2.01 straipsnis |
Tikrinimo įstaigos |
|
2.02 straipsnis |
Prašymas dėl patikrinimo |
|
2.03 straipsnis |
Plaukiojančios priemonės pateikimas patikrinimui |
|
2.04 straipsnis |
(Palikta tuščia) |
|
2.05 straipsnis |
Laikinasis Bendrijos sertifikatas |
|
2.06 straipsnis |
Bendrijos sertifikato galiojimas |
|
2.07 straipsnis |
Bendrijos sertifikate nurodomi duomenys ir jo pakeitimai |
|
2.08 straipsnis |
(Palikta tuščia) |
|
2.09 straipsnis |
Periodiškas patikrinimas |
|
2.10 straipsnis |
Savanoriškas patikrinimas |
|
2.11 straipsnis |
(Palikta tuščia) |
|
2.12 straipsnis |
(Palikta tuščia) |
|
2.13 straipsnis |
(Palikta tuščia) |
|
2.14 straipsnis |
(Palikta tuščia) |
|
2.15 straipsnis |
Išlaidos |
|
2.16 straipsnis |
Informavimas |
|
2.17 straipsnis |
Bendrijos sertifikatų registras |
|
2.18 straipsnis |
Oficialus numeris |
|
2.19 straipsnis |
Lygiavertiškumas ir leidžiančios nukrypti nuostatos |
II DALIS
3 SKYRIUS
LAIVŲ STATYBOS REIKALAVIMAI
|
3.01 straipsnis |
Pagrindinis reikalavimas |
|
3.02 straipsnis |
Stipris ir stovumas |
|
3.03 straipsnis |
Laivo korpusas |
|
3.04 straipsnis |
Mašinų skyriai, katilinės ir bunkeriai |
4 SKYRIUS
SAUGUS ATSTUMAS, VIRŠVANDENINIS BORTAS IR GRIMZLĖS ŽYMĖS
|
4.01 straipsnis |
Saugus atstumas |
|
4.02 straipsnis |
Viršvandeninis bortas |
|
4.03 straipsnis |
Mažiausias viršvandeninis bortas |
|
4.04 straipsnis |
Grimzlės žymės |
|
4.05 straipsnis |
Didžiausia laivų su kroviniu, kurių triumai ne visuomet yra uždaryti taip, kad būtų nelaidūs purslams ir atsparūs oro sąlygoms, grimzlė |
|
4.06 straipsnis |
Grimzlės skalės |
5 SKYRIUS
MANEVRINGUMAS
|
5.01 straipsnis |
Bendroji dalis |
|
5.02 straipsnis |
Navigaciniai bandymai |
|
5.03 straipsnis |
Bandymų zonos |
|
5.04 straipsnis |
Laivų ir vilkstinių apkrovos dydis atliekant navigacinius bandymus |
|
5.05 straipsnis |
Laivo įrangos naudojimas navigaciniams bandymams |
|
5.06 straipsnis |
Nustatytas (tiesioginės eigos) greitis |
|
5.07 straipsnis |
Gebėjimas sustoti |
|
5.08 straipsnis |
Gebėjimas plaukti atbuline eiga |
|
5.09 straipsnis |
Gebėjimas atlikti išsisukamuosius manevrus |
|
5.10 straipsnis |
Gebėjimas suktis |
6 SKYRIUS
VAIRAVIMO SISTEMA
|
6.01 straipsnis |
Bendrieji reikalavimai |
|
6.02 straipsnis |
Vairo mechanizmo pavaros įtaisas |
|
6.03 straipsnis |
Hidraulinis vairo mechanizmo pavaros įtaisas |
|
6.04 straipsnis |
Energijos šaltinis |
|
6.05 straipsnis |
Rankinė pavara |
|
6.06 straipsnis |
Laivo vairo sraigto, didelio slėgio vandens srovės, cikloidinio laivo sraigto ir laivapriekio privairavimo sistemos |
|
6.07 straipsnis |
Indikatoriai ir kontroliniai prietaisai |
|
6.08 straipsnis |
Posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaisai |
|
6.09 straipsnis |
Priėmimo tvarka |
7 SKYRIUS
VAIRINĖ
|
7.01 straipsnis |
Bendroji dalis |
|
7.02 straipsnis |
Neribotas matomumas |
|
7.03 straipsnis |
Bendrieji valdymo, indikatorių ir kontrolinės įrangos reikalavimai |
|
7.04 straipsnis |
Konkretūs pagrindinių variklių ir vairavimo sistemos valdymo, indikatorių ir kontrolinės įrangos reikalavimai |
|
7.05 straipsnis |
Navigaciniai žiburiai, šviesos ir garso signalai |
|
7.06 straipsnis |
Radiolokaciniai įrenginiai ir posūkio kampinio greičio indikatoriai |
|
7.07 straipsnis |
Radijo ryšio sistemos, skirtos laivams su vairinėmis, kuriose radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo |
|
7.08 straipsnis |
Laivo vidinio ryšio įranga |
|
7.09 straipsnis |
Avarinės signalizacijos sistema |
|
7.10 straipsnis |
Šildymas ir vėdinimas |
|
7.11 straipsnis |
Laivagalio inkaro valdymo įranga |
|
7.12 straipsnis |
Įtraukiamosios vairinės |
|
7.13 straipsnis |
Bendrijos sertifikato įrašas, skirtas laivams su vairinėmis, kuriose radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo |
8 SKYRIUS
VARIKLIO KONSTRUKCIJA
|
8.01 straipsnis |
Bendroji dalis |
|
8.02 straipsnis |
Saugos įranga |
|
8.03 straipsnis |
Jėgainė |
|
8.04 straipsnis |
Variklio išmetamųjų dujų šalinimo sistema |
|
8.05 straipsnis |
Kuro talpyklos, vamzdžiai ir priedai |
|
8.06 straipsnis |
Tepalinės alyvos laikymas, jos talpyklų vamzdžiai ir priedai |
|
8.07 straipsnis |
Energijos perdavimo sistemose, valdymo ir paleidžiamosiose sistemose bei šildymo sistemose naudojamų alyvų laikymas, jų talpyklų vamzdžiai ir priedai |
|
8.08 straipsnis |
Triumo vandens išsiurbimo ir drenažo sistemos |
|
8.09 straipsnis |
Tepaluoto vandens ir panaudotos alyvos saugyklos |
|
8.10 straipsnis |
Laivų keliamas triukšmas |
|
8a SKYRIUS |
(Palikta tuščia) |
9 SKYRIUS
ELEKTROS ĮRANGA
|
9.01 straipsnis |
Bendroji dalis |
|
9.02 straipsnis |
Elektros tiekimo sistemos |
|
9.03 straipsnis |
Apsauga nuo fizinio sąlyčio, kietųjų objektų ir vandens patekimo |
|
9.04 straipsnis |
Apsauga nuo sprogimo |
|
9.05 straipsnis |
Įžeminimas |
|
9.06 straipsnis |
Didžiausia leistinoji įtampa |
|
9.07 straipsnis |
Paskirstymo sistemos |
|
9.08 straipsnis |
Sujungimas su kranto arba kitais išoriniais tinklais |
|
9.09 straipsnis |
Elektros energijos tiekimas į kitas plaukiojančias priemones |
|
9.10 straipsnis |
Generatoriai ir varikliai |
|
9.11 straipsnis |
Akumuliatoriai |
|
9.12 straipsnis |
Skirstomieji įrenginiai |
|
9.13 straipsnis |
Avariniai srovės pertraukikliai |
|
9.14 straipsnis |
Instaliacijų jungiamosios detalės |
|
9.15 straipsnis |
Kabeliai |
|
9.16 straipsnis |
Apšvietimo įrenginiai |
|
9.17 straipsnis |
Navigaciniai žiburiai |
|
9.18 straipsnis |
(Palikta tuščia) |
|
9.19 straipsnis |
Mechaninės įrangos avarinės signalizacijos ir saugos sistemos |
|
9.20 straipsnis |
Elektroninė įranga |
|
9.21 straipsnis |
Elektromagnetinis suderinamumas |
10 SKYRIUS
ĮRANGA
|
10.01 straipsnis |
Inkaro įranga |
|
10.02 straipsnis |
Kita įranga |
|
10.03 straipsnis |
Nešiojamieji gesintuvai |
|
10.03a straipsnis |
Stacionarios gaisro gesinimo sistemos gyvenamosiose patalpose, vairinėse ir keleivių zonose |
|
10.03b straipsnis |
Stacionarios gaisro gesinimo sistemos mašinų skyriuose, katilinėse ir siurblinėse |
|
10.04 straipsnis |
Laivo valtys |
|
10.05 straipsnis |
Gelbėjimo plūdurai ir gelbėjimo liemenės |
11 SKYRIUS
DARBO VIETOS SAUGA
|
11.1 straipsnis |
Bendroji dalis |
|
11.02 straipsnis |
Apsauga nuo kritimo |
|
11.03 straipsnis |
Darbo patalpų dydis |
|
11.04 straipsnis |
Šoniniai deniai |
|
11.05 straipsnis |
Patekimas į darbo vietas |
|
11.06 straipsnis |
Išėjimai ir avariniai išėjimai |
|
11.07 straipsnis |
Kopėčios, pakopos ir panašūs įtaisai |
|
11.08 straipsnis |
Vidaus patalpos |
|
11.09 straipsnis |
Apsauga nuo triukšmo ir vibracijos |
|
11.10 straipsnis |
Liukų dangčiai |
|
11.11 straipsnis |
Suktuvai |
|
11.12 straipsnis |
Kranai |
|
11.13 straipsnis |
Degiųjų skysčių laikymas |
12 SKYRIUS
GYVENAMOSIOS PATALPOS
|
12.01 straipsnis |
Bendroji dalis |
|
12.02 straipsnis |
Ypatingi projektavimo reikalavimai gyvenamosioms patalpoms |
|
12.03 straipsnis |
Sanitariniai įrenginiai |
|
12.04 straipsnis |
Laivo virtuvės |
|
12.05 straipsnis |
Geriamasis vanduo |
|
12.06 straipsnis |
Šildymas ir vėdinimas |
|
12.07 straipsnis |
Kita gyvenamųjų patalpų įranga |
13 SKYRIUS
KURĄ DEGINANTI ŠILDYMO, MAISTO RUOŠIMO IR ŠALDYMO ĮRANGA
|
13.01 straipsnis |
Bendroji dalis |
|
13.02 straipsnis |
Skystąjį kurą ir mazutą naudojančios įrangos naudojimas |
|
13.03 straipsnis |
Garinamieji mazuto šildytuvai su degikliais ir šildymo prietaisai su purškiamaisiais mazuto degikliais |
|
13.04 straipsnis |
Garinamieji oro šildytuvai su degikliais |
|
13.05 straipsnis |
Šildymo prietaisai su purškiamaisiais mazuto degikliais |
|
13.06 straipsnis |
Šildymo dirbtiniu oro srautu prietaisai |
|
13.07 straipsnis |
Šildymas kietuoju kuru |
14 SKYRIUS
BUITINĖS PASKIRTIES SUSKYSTINTŲJŲ DUJŲ ĮRENGINIAI
|
14.01 straipsnis |
Bendroji dalis |
|
14.02 straipsnis |
Įrenginiai |
|
14.03 straipsnis |
Talpyklos |
|
14.04 straipsnis |
Tiekimo blokų vieta ir išdėstymas |
|
14.05 straipsnis |
Atsarginės ir tuščios talpyklos |
|
14.06 straipsnis |
Slėgio reguliatoriai |
|
14.07 straipsnis |
Slėgis |
|
14.08 straipsnis |
Vamzdynai ir lankstieji vamzdžiai |
|
14.09 straipsnis |
Skirstomoji sistema |
|
14.10 straipsnis |
Dujas naudojantys prietaisai ir jų montavimas |
|
14.11 straipsnis |
Vėdinimas ir degimo dujų šalinimas |
|
14.12 straipsnis |
Eksploatacijos ir saugos reikalavimai |
|
14.13 straipsnis |
Priėmimo bandymas |
|
14.14 straipsnis |
Bandymai |
|
14.15 straipsnis |
Atestavimas |
15 SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI KELEIVINIAMS LAIVAMS
|
15.01 straipsnis |
Bendrosios nuostatos |
|
15.02 straipsnis |
Laivų korpusai |
|
15.03 straipsnis |
Stovumas |
|
15.04 straipsnis |
Saugus atstumas ir viršvandeninis bortas |
|
15.05 straipsnis |
Didžiausias leistinas keleivių skaičius |
|
15.06 straipsnis |
Keleiviams skirtos patalpos ir zonos |
|
15.07 straipsnis |
Varomoji sistema |
|
15.08 straipsnis |
Saugumą užtikrinantys įtaisai ir įranga |
|
15.09 straipsnis |
Gelbėjimo įranga |
|
15.10 straipsnis |
Elektros įranga |
|
15.11 straipsnis |
Priešgaisrinė sauga |
|
15.12 straipsnis |
Gaisro gesinimas |
|
15.13 straipsnis |
Saugos organizavimas |
|
15.14 straipsnis |
Nuotekų surinkimo ir šalinimo įranga |
|
15.15 straipsnis |
Tam tikriems keleiviniams laivams taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos |
15a SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI KELEIVINIAMS BURLAIVIAMS
|
15a.01 straipsnis |
II dalies taikymas |
|
15a.02 straipsnis |
Tam tikriems keleiviniams burlaiviams taikomos išimtys |
|
15a.03 straipsnis |
Stovumo reikalavimai laivams, plaukiantiems iškėlus bures |
|
15a.04 straipsnis |
Laivų statybos ir mechaniniai reikalavimai |
|
15a.05 straipsnis |
Bendros takelažui taikomos nuostatos |
|
15a.06 straipsnis |
Bendros laivo stiebams ir rangautams taikomos nuostatos |
|
15a.07 straipsnis |
Specialios laivo stiebams taikomos nuostatos |
|
15a.08 straipsnis |
Specialios stengoms taikomos nuostatos |
|
15a.09 straipsnis |
Specialios bugšpritams taikomos nuostatos |
|
15a.10 straipsnis |
Specialios kliverio gikams taikomos nuostatos |
|
15a.11 straipsnis |
Specialios grotgikams taikomos nuostatos |
|
15a.12 straipsnis |
Specialios gafeliams taikomos nuostatos |
|
15a.13 straipsnis |
Bendros judamajam ir stovimajam takelažui taikomos nuostatos |
|
15a.14 straipsnis |
Specialios stovimajam takelažui taikomos nuostatos |
|
15a.15 straipsnis |
Specialios judamajam takelažui taikomos nuostatos |
|
15a.16 straipsnis |
Takelažo jungiamosios detalės ir dalys |
|
15a.17 straipsnis |
Burės |
|
15a.18 straipsnis |
Įranga |
|
15a.19 straipsnis |
Bandymai |
16 SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI PLAUKIOJANČIOMS PRIEMONĖMS, KURIOS GALI BŪTI STUMIAMOS ARBA VELKAMOS VILKSTINĖS ARBA BORTAIS SUKABINTŲ PLAUKIOJANČIŲ PRIEMONIŲ VILKSTINĖS DALIS
|
16.01 straipsnis |
Stumti galinčios plaukiojančios priemonės |
|
16.02 straipsnis |
Plaukiojančios priemonės, kurios gali būti stumiamos |
|
16.03 straipsnis |
Plaukiojančios priemonės, kurios gali stumti bortais sukabintų plaukiojančių priemonių vilkstines |
|
16.04 straipsnis |
Plaukiojančios priemonės, kurios gali būti stumiamos vilkstinėse |
|
16.05 straipsnis |
Vilkimui naudojamos plaukiojančios priemonės |
|
16.06 straipsnis |
Vilkstinių navigaciniai bandymai |
|
16.07 straipsnis |
Įrašai Bendrijos sertifikate |
17 SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI, TAIKOMI PLŪDURIUOJANTIEMS ĮRENGINIAMS
|
17.01 straipsnis |
Bendroji dalis |
|
17.02 straipsnis |
Leidžiančios nukrypti nuostatos |
|
17.03 straipsnis |
Papildomi reikalavimai |
|
17.04 straipsnis |
Liekamasis saugus atstumas |
|
17.05 straipsnis |
Liekamasis viršvandeninis bortas |
|
17.06 straipsnis |
Šoninio svirimo bandymas |
|
17.07 straipsnis |
Stovumo patvirtinimas |
|
17.08 straipsnis |
Stovumo patvirtinimas, jei sumažinamas liekamasis viršvandeninis bortas |
|
17.09 straipsnis |
Grimzlės žymės ir grimzlės skalės |
|
17.10 straipsnis |
Plūduriuojantis įrenginys, kurios stovumas nėra patvirtintas |
18 SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI, TAIKOMI STATYBVIETĖS PLAUKIOJANČIOMS PRIEMONĖMS
|
18.01 straipsnis |
Eksploatacijos sąlygos |
|
18.02 straipsnis |
II dalies taikymas |
|
18.03 straipsnis |
Leidžiančios nukrypti nuostatos |
|
18.04 straipsnis |
Saugus atstumas ir viršvandeninis bortas |
|
18.05 straipsnis |
Laivo valtys |
19 SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI SENOVINIAMS LAIVAMS (Palikta tuščia)
19a SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI KANALŲ BARŽOMS (Palikta tuščia)
19b SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI 4 ZONOS VANDENŲ KELIAIS PLAUKIOJANTIEMS LAIVAMS
|
19b.01 straipsnis |
4 skyriaus taikymas |
20 SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI JŪRŲ LAIVAMS (Palikta tuščia)
21 SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI PRAMOGINIAMS LAIVAMS
|
21.01 straipsnis |
Bendroji dalis |
|
21.02 straipsnis |
II dalies taikymas |
|
21.03 straipsnis |
(Palikta tuščia) |
22 SKYRIUS
KONTEINERIUS PLUKDANČIŲ LAIVŲ STOVUMAS
|
22.01 straipsnis |
Bendroji dalis |
|
22.02 straipsnis |
Nepritvirtintų konteinerių vežimo ribinės sąlygos ir stovumo patvirtinimo apskaičiavimo metodas |
|
22.03 straipsnis |
Pritvirtintų konteinerių vežimo ribinės sąlygos ir stovumo patvirtinimo apskaičiavimo metodas |
|
22.04 straipsnis |
Laivo stovumo vertinimo tvarka |
22a SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI ILGESNĖMS NEI 110 M PLAUKIOJANČIOMS PRIEMONĖMS
|
22a.01 straipsnis |
I dalies taikymas |
|
22a.02 straipsnis |
II dalies taikymas |
|
22a.03 straipsnis |
Stiprumas |
|
22a.04 straipsnis |
Plūdrumas ir stovumas |
|
22a.05 straipsnis |
Papildomi reikalavimai |
|
22a.06 straipsnis |
IV daleis taikymas, kai atliekamas perstatymas |
22b SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI GREITAEIGIAMS LAIVAMS
|
22b.01 straipsnis |
Bendroji dalis |
|
22b.02 straipsnis |
I dalies taikymas |
|
22b.03 straipsnis |
II dalies taikymas |
|
22b.04 straipsnis |
Sėdimosios vietos ir saugos diržai |
|
22b.05 straipsnis |
Viršvandeninis bortas |
|
22b.06 straipsnis |
Plūdrumas, stovumas ir padalijimas pertvaromis |
|
22b.07 straipsnis |
Vairinė |
|
22b.08 straipsnis |
Papildoma įranga |
|
22b.09 straipsnis |
Uždaros zonos |
|
22b.10 straipsnis |
Išėjimai ir evakuacijos keliai |
|
22b.11 straipsnis |
Priešgaisrinė sauga ir gaisro gesinimas |
|
22b.12 straipsnis |
Pereinamojo laikotarpio nuostatos |
III DALIS
23 SKYRIUS
LAIVŲ ĮRENGIMAS ATSIŽVELGIANT Į LAIVO ĮGULOS SUKOMPLEKTAVIMĄ
|
23.01 straipsnis |
(Palikta tuščia) |
|
23.02 straipsnis |
(Palikta tuščia) |
|
23.03 straipsnis |
(Palikta tuščia) |
|
23.04 straipsnis |
(Palikta tuščia) |
|
23.05 straipsnis |
(Palikta tuščia) |
|
23.06 straipsnis |
(Palikta tuščia) |
|
23.07 straipsnis |
(Palikta tuščia) |
|
23.08 straipsnis |
(Palikta tuščia) |
|
23.09 straipsnis |
Laivų įranga |
|
23.10 straipsnis |
(Palikta tuščia) |
|
23.11 straipsnis |
(Palikta tuščia) |
|
23.12 straipsnis |
(Palikta tuščia) |
|
23.13 straipsnis |
(Palikta tuščia) |
|
23.14 straipsnis |
(Palikta tuščia) |
|
23.15 straipsnis |
(Palikta tuščia) |
IV DALIS
24 SKYRIUS
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
|
24.01 straipsnis |
Pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymas jau eksploatuojamoms plaukiojančioms priemonėms |
|
24.02 straipsnis |
Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos jau eksploatuojamoms plaukiojančioms priemonėms |
|
24.03 straipsnis |
Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos plaukiojančioms priemonėms, pradėtoms statyti 1976 m. balandžio 1 d. arba anksčiau |
|
24.04 straipsnis |
Kitos leidžiančios nukrypti nuostatos |
|
24.05 straipsnis |
(Palikta tuščia) |
|
24.06 straipsnis |
Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos plaukiojančioms priemonėms, kurioms netaikomas 24.01 straipsnis |
|
24.07 straipsnis |
(Palikta tuščia) |
24a SKYRIUS
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS, TAIKOMOS PLAUKIOJANČIOMS PRIEMONĖMS, NEPLAUKIOJANČIOMS R ZONOS VANDENŲ KELIAIS
|
24a.01 straipsnis |
Pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymas jau eksploatuojamoms plaukiojančioms priemonėms ir ankstesnių Bendrijos sertifikatų galiojimas |
|
24a.02 straipsnis |
Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos jau eksploatuojamoms plaukiojančioms priemonėms |
|
24a.03 straipsnis |
Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos plaukiojančioms priemonėms, pradėtoms statyti iki 1985 m. sausio 1 d. |
|
24a.04 straipsnis |
Kitos leidžiančios nukrypti nuostatos |
|
I priedėlis |
SAUGOS ŽENKLAI |
|
II priedėlis |
ADMINISTRACINIAI NURODYMAI |
I DALIS
1 SKYRIUS
BENDROJI DALIS
1.01 straipsnis
Sąvokų apibrėžimai
Šioje direktyvoje taikomi tokie sąvokų apibrėžimai:
|
|
Plaukiojančių priemonių rūšys
|
|
|
Plaukiojančių priemonių dariniai
|
|
|
Konkrečios laivo zonos
|
|
|
Laivų mašinų ir mechanizmų projektavimo ir gamybos terminai
|
|
|
Vairavimo sistema
|
|
|
Konstrukcijos elementų ir medžiagų savybės
|
|
|
Kiti apibrėžimai
|
1.02 straipsnis
(Palikta tuščia)
1.03 straipsnis
(Palikta tuščia)
1.04 straipsnis
(Palikta tuščia)
1.05 straipsnis
(Palikta tuščia)
1.06 straipsnis
Laikinieji reikalavimai
Laikinieji reikalavimai gali būti priimti pagal šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą, kai tai skubiai būtina vidaus vandenų kelių transportui suderinti su technikos pažanga, numatyti nuo šios direktyvos nuostatų leidžiančias nukrypti nuostatas prieš numatomą pačios direktyvos pakeitimą arba kad būtų galima atlikti bandymus. Reikalavimai yra skelbiami ir galioja ne ilgiau kaip trejus metus. Visose valstybėse narės jie įsigalioja vienu metu ir panaikinami tokiomis pat sąlygomis.
1.07 straipsnis
Administraciniai nurodymai
Siekiant lengviau ir vienodai įgyvendinti šią direktyvą, pagal šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą gali būti priimti privalomi administraciniai nurodymai dėl patikrinimo.
2 SKYRIUS
PROCEDŪRA
2.01 straipsnis
Tikrinimo įstaigos
1. Tikrinimo įstaigas įsteigia valstybės narės.
2. Tikrinimo įstaigas sudaro pirmininkas ir ekspertai.
Kiekvienoje įstaigoje yra šie ekspertai, jais neapsirobojant:
|
a) |
administraciją atstovaujantis pareigūnas, atsakingas už laivybą vidaus vandenų keliais; |
|
b) |
vidaus vandenų laivų ir jų variklių projektavimo ekspertas; |
|
c) |
laivybos sertifikatą turintis laivybos ekspertas. |
3. Kiekvienos įstaigos pirmininką ir ekspertus skiria valstybės, kurioje įstaiga yra įsteigta, valdžios institucijos. Pradėdami eiti pareigas, pirmininkas ir ekspertai raštu pateikia pareiškimą, kad jas vykdys visiškai nepriklausomai. Pareigūnai tokio pareiškimo pateikti neprivalo.
4. Tikrinimo įstaigoms pagal taikomas nacionalines nuostatas gali padėti tam tikrų sričių ekspertai.
2.02 straipsnis
Prašymas dėl patikrinimo
1. Prašymo dėl patikrinimo pateikimo tvarką ir patikrinimo vietą bei laiką nustato Bendrijos sertifikatą išduodančios institucijos. Kompetentinga institucija nustato, kokius dokumentus reikia pateikti. Ši tvarka turi būti įgyvendinama taip, kad užtikrintų, jog patikrinimas būtų atliekamas per priimtiną laikotarpį nuo prašymo pateikimo.
2. Plaukiojančios priemonės, kuriai ši direktyva netaikoma, savininkas arba jo atstovas gali prašyti Bendrijos sertifikato. Jo prašymas patenkinamas, jei laivas atitinka šios direktyvos reikalavimus.
2.03 straipsnis
Plaukiojančios priemonės pateikimas patikrinimui
1. Savininkas arba jo atstovas plaukiojančią priemonę tikrinimui turi pateikti be krovinio, išvalytą ir su įranga. Jis privalo teikti atliekant tikrinimą būtiną pagalbą, pavyzdžiui, parūpinti reikiamą valtį bei personalą ir atidengti laivo korpuso ar įrangos dalis, kurios nėra tiesiogiai prieinamos arba matomos.
2. Tikrinimo įstaiga reikalauja, kad pirmas patikrinimas būtų atliekamas sausumoje esant pirmai galimybei. Patikrinimas sausumoje nebūtinas, jei pateikiamas klasifikacinis sertifikatas arba patvirtintos klasifikacinės bendrovės išduotas sertifikatas, liudijantis, kad laivo konstrukcija atitinka jai keliamus reikalavimus, arba jei pateikiamas sertifikatas, rodantis, kad kompetentinga institucija jau atliko patikrinimą sausumoje kitu tikslu. Jei atliekamas periodiškas patikrinimas arba jei atliekamas šios direktyvos 15 straipsnyje numatytas patikrinimas, tikrinimo įstaiga gali reikalauti, kad laivas būtų tikrinamas iškeltas iš vandens.
Tikrinimo įstaiga turi vykdyti motorinių laivų arba vilkstinių bandomuosius reisus pradinio patikrinimo metu arba jei buvo atlikti esminiai varomosios arba vairavimo įrangos pakeitimai.
3. Tikrinimo įstaiga gali reikalauti atlikti papildomus eksploatacinius bandymus ir pateikti kitus patvirtinamuosius dokumentus. Ši nuostata taip pat taikoma, kai plaukiojanti priemonė statoma.
2.04 straipsnis
(Palikta tuščia)
2.05 straipsnis
Laikinasis Bendrijos sertifikatas
1. Kompetentinga institucija laikinąjį Bendrijos sertifikatą gali išduoti:
|
a) |
plaukiojančioms priemonėms, kurios ketina, kompetentingai institucijai leidus, plaukti į tam tikrą vietą, kad gautų Bendrijos sertifikatą; |
|
b) |
plaukiojančioms priemonėms, kurių Bendrijos sertifikatas buvo laikinai panaikintas vienu iš 2.07 straipsnyje arba šios direktyvos 12 ir 16 straipsniuose nurodytų atvejų; |
|
c) |
plaukiojančioms priemonėms, kurių Bendrijos sertifikatas yra rengiamas po sėkmingo patikrinimo; |
|
d) |
plaukiojančioms priemonėms, kurios atitiko ne visas sąlygas Bendrijos sertifikatui gauti, kaip nustatyta V priedo I dalyje; |
|
e) |
plaukiojančioms priemonėms, kurios buvo taip sugadintos, kad jų būklė nebeatitinka Bendrijos sertifikato; |
|
f) |
plūduriuojančiai įrangai arba įrenginiams, jei už specialiąsias transporto operacijas atsakingos valdžios institucijos išduoda leidimą atlikti specialią transporto operaciją, kaip numatyta taikomose valstybių narių laivybos institucijos taisyklėse, jei bus gautas toks Bendrijos sertifikatas; |
|
g) |
plaukiojančioms priemonėms, kurios nukrypsta nuo II dalies nuostatų, kaip numatyta 2.19 straipsnio 2 dalyje. |
2. Laikinasis Bendrijos sertifikatas rengiamas pagal V priedo III dalyje pateiktą pavyzdį, jei manoma, kad plaukiojančių priemonių, plūduriuojančių įrenginių arba plūduriuojančių mechanizmų tinkamumas plaukioti užtikrintas pakankamai.
Juo nustatomos sąlygos, kurias kompetentinga institucija laiko būtinomis. Jis galioja:
|
a) |
vieną konkretų reisą, kuris turi būti atliktas per atitinkamą ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį, 1 dalies a, d-f punktuose nurodytais atvejais; |
|
b) |
atitinkamą laikotarpį 1 dalies b ir c punktuose nurodytais atvejais; |
|
c) |
šešis mėnesius 1 dalies g punkte nurodytais atvejais. Laikinasis Bendrijos sertifikatas gali būti pratęsiamas kaskart šešiems mėnesiams, kol Komitetas priims sprendimą. |
2.06 straipsnis
Bendrijos sertifikato galiojimas
1. Bendrijos sertifikatų, pagal šios direktyvos nuostatas išduotų naujiems laivams, galiojimo laikotarpį nustato kompetentinga institucija. Jis yra ne ilgesnis negu:
|
a) |
penkeri metai — keleiviniams laivams; |
|
b) |
dešimt metų — visoms kitoms plaukiojančioms priemonėms. |
Galiojimo laikotarpis turi būti nurodomas Bendrijos sertifikate.
2. Dar neatlikus patikrinimo jau eksploatuojamų laivų Bendrijos sertifikatų galiojimo laikotarpį kompetentinga institucija kiekvienu konkrečiu atveju nustato pagal patikrinimo rezultatus. Vis dėlto, jų galiojimas negali viršyti 1 dalyje nurodytų laikotarpių.
2.07 straipsnis
Bendrijos sertifikate nurodomi duomenys ir jo pakeitimai
1. Plaukiojančios priemonės savininkas arba jo atstovas turi informuoti kompetentingą instituciją apie visus plaukiojančios priemonės pavadinimo arba plaukiojančios priemonės nuosavybės pasikeitimus, visus iš naujo atliktus plaukiojančios priemonės išmatavimus bei visus oficialaus numerio, registracijos arba prirašymo uosto pasikeitimus ir nusiųsti Bendrijos sertifikatą minėtai institucijai, kad ši padarytų pakeitimus.
2. Bendrijos sertifikatą papildyti informacija arba pakeisti gali bet kuri kompetentinga institucija.
3. Jei kompetentinga institucija Bendrijos sertifikatą pakeičia arba papildo jį informacija, apie tai ji turi informuoti tą Bendrijos sertifikatą išdavusią kompetentingą instituciją.
2.08 straipsnis
(Palikta tuščia)
2.09 straipsnis
Periodiškas patikrinimas
1. Plaukiojančios priemonės turi būti patikrinamos periodiškai prieš baigiantis jų Bendrijos sertifikato galiojimui.
2. Savininkui arba jo atstovui pagrįstai paprašius, kompetentinga institucija išimties tvarka ir be papildomų patikrinimų gali pratęsti Bendrijos sertifikato galiojimą ne ilgiau negu šešiems mėnesiams. Šis galiojimo pratęsimas suteikiamas raštu ir laikomas plaukiojančioje priemonėje.
3. Kompetentinga institucija iš naujo nustato Bendrijos sertifikato galiojimo laikotarpį pagal tokio patikrinimo rezultatus.
Galiojimo laikotarpis įrašomas Bendrijos sertifikate ir pranešamas jį išdavusiai institucijai.
4. Jei Bendrijos sertifikato galiojimo laikotarpis nepratęsiamas, o pakeičiamas nauju, ankstesnis Bendrijos sertifikatas gražinamas jį išdavusiai kompetentingai institucijai.
2.10 straipsnis
Savanoriškas patikrinimas
Plaukiojančios priemonės savininkas arba jo atstovas bet kuriuo metu gali savanoriškai paprašyti atlikti patikrinimą.
Pagal minėtą prašymą dėl patikrinimo imamasi veiksmų.
2.11 straipsnis
(Palikta tuščia)
2.12 straipsnis
(Palikta tuščia)
2.13 straipsnis
(Palikta tuščia)
2.14 straipsnis
(Palikta tuščia)
2.15 straipsnis
Išlaidos
Plaukiojančios priemonės savininkas arba jo atstovas padengia visas laivo patikrinimo ir Bendrijos sertifikato išdavimo išlaidas pagal kiekvienos valstybės narės sudarytą specialų mokesčių sąrašą.
2.16 straipsnis
Informavimas
Kompetentinga institucija asmenims, galintiems pagrįsti, kad jiems būtina sužinoti Bendrijos sertifikato turinį, gali leisti su juo susipažinti ir gali jiems išduoti tikromis patvirtintas ir tokiomis nurodytas Bendrijos sertifikato ištraukas ar kopijas.
2.17 straipsnis
Bendrijos sertifikatų registras
1. Kompetentingos institucijos savo išduodamiems Bendrijos sertifikatams skiria eilės numerį. Visų savo išduotų Bendrijos sertifikatų registrą jos tvarko pagal VI priede nurodytą pavyzdį.
2. Kompetentingos institucijos saugo visų savo išduotų Bendrijos sertifikatų originalus arba kopijas ir juose pažymi visą informaciją bei pakeitimus, taip pat visus Bendrijos sertifikato panaikinimus bei pakeitimus naujais.
2.18 straipsnis
Oficialus numeris
1. Bendrijos sertifikatą išdavusi kompetentinga institucija jame įrašo valstybės narės, kurioje plaukiojanti priemonė yra registruota arba kurioje yra jos prirašymo uostas, kompetentingos institucijos tai plaukiojančiai priemonei skirtą oficialų numerį.
Bendrijos sertifikate nurodomą oficialų numerį ne valstybių narių plaukiojančioms priemonėms skiria tą Bendrijos sertifikatą išduodanti kompetentinga institucija.
Šie reikalavimai netaikomi pramoginiams laivams.
2. (Palikta tuščia)
3. (Palikta tuščia)
4. Plaukiojančios priemonės savininkas arba jo atstovas dėl oficialaus numerio skyrimo turi kreiptis į kompetentingas institucijas. Savininkas arba jo atstovas taip pat yra atsakingi už Bendrijos sertifikate įrašyto oficialaus numerio uždėjimą ir nuėmimą iškart jam netekus galios.
2.19 straipsnis
Lygiavertiškumas ir leidžiančios nukrypti nuostatos
1. Jei II dalies nuostatomis reikalaujama plaukiojančioje priemonėje naudoti arba turėti tam tikras medžiagas, įrenginius arba įrangą, arba naudoti tam tikrus konstrukcijos elementus ar tam tikras priemones, kompetentinga institucija minėtoje plaukiojančioje priemonėje gali leisti naudoti arba turėti kitas medžiagas, įrenginius arba įrangą, arba naudoti kitas konstrukcijos projekto ypatybes ar kitas priemones, jei pagal šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą jie yra pripažinti lygiaverčiais.
2. Jei pagal šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą Komitetas nepriima sprendimo dėl lygiavertiškumo, kaip numatyta 1 dalyje, kompetentinga institucija gali išduoti laikinąjį Bendrijos sertifikatą.
Pagal šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą kompetentingos institucijos per vieną mėnesį Komitetui praneša apie laikinojo Bendrijos sertifikato išdavimą pagal 2.05 straipsnio 1 dalies g punktą, nurodydamos plaukiojančios priemonės pavadinimą ir oficialų numerį, nukrypimo pobūdį ir valstybę, kurioje plaukiojanti priemonė yra registruota arba kurioje yra jos prirašymo uostas.
3. Pagal šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą kompetentinga institucija, remdamasi komiteto rekomendacija, Bendrijos sertifikatą konkrečiai plaukiojančiai priemonei gali išduoti ribotam bandomajam laikotarpiui, įtraukdama į jį naujus techninius reikalavimus, kurie nukrypsta nuo II dalies reikalavimų, jei tie reikalavimai užtikrina lygiavertišką saugą.
4. 1 ir 3 dalyse nurodytas lygiavertiškumas ir leidžiančios nukrypti nuostatos nurodomos Bendrijos sertifikate. Apie tai informuojama Komisija.
II DALIS
3 SKYRIUS
LAIVŲ STATYBOS REIKALAVIMAI
3.01 straipsnis
Pagrindinis reikalavimas
Laivai statomi vadovaujantis gera laivų statybos praktika.
3.02 straipsnis
Stipris ir stovumas
1. Korpusas turi būti pakankamai stiprus, kad išlaikytų visus įtempius, kurie jį paprastai veikia.
|
a) |
Jei laivai yra nauji arba iš esmės rekonstruoti taip, kad tai turi įtakos laivo stiprumui, pateikiamais projektiniais skaičiavimais įrodomas titinkamas jų stipris. Šių įrodymų nereikalaujama, jei pateikiamas klasifikacinis sertifikatas arba patvirtintos klasifikacinės bendrovės pareiškimas. |
|
b) |
Jei atliekamas patikrinimas, kaip nurodyta 2.09 straipsnyje, mažiausias dugno, korpuso žiaunų ir šonų apkalos lakštų storis tikrinamas laikantis šių sąlygų: Jei laivai pagaminti iš plieno, nurodomas mažiausias storis tmin pagal didžiausias vertes, apskaičiuotas pagal šias formules:
|
|
c) |
Laivų su dvigubu dugnu ir sparno tuštumomis ir su išilginiais rėmais mažiausia apkalos lakštų storio vertė, apskaičiuojama pagal šio straipsnio b punkte nurodytas formules, gali būti sumažinta iki apskaičiuotos vertės, klasifikacinės bendrovės patvirtintos kaip užtikrinančios pakankamą korpuso stiprį (išilginį, šoninį ir atskirų vietų stiprį). Jei dugno, korpuso žiaunų arba šonų apkalos lakštų storis yra mažesnis už šiuo būdu nustatytą leistiną vertę, apkalos lakštai atnaujinami. |
Šiuo būdu apskaičiuotos mažiausios vertės yra ribinės vertės, atsižvelgus į įprastą, tolygų nusidėvėjimą, jei plokštės yra iš laivų statybos plieno, o vidaus konstrukcijos elementai, pavyzdžiui, rėmai, rėmų pagrindas, pagrindiniai išilginiai ir skersiniai konstrukcijos elementai yra geros būklės ir jei korpuse nesimato jokių išilginio stiprio perkrovos požymių.
Kai atitinkamos apkalos plokštės nebeatitinka šių verčių, jos remontuojamos arba pakeičiamos. Tačiau ne daugiau negu 10 % už apskaičiuotas vertes mažesnis storis yra leidžiamas, jei toks jis yra atskirose vietose ir mažuose plotuose.
2. Jei korpuso konstrukcijoje naudojama medžiaga yra ne plienas, skaičiavimais įrodoma, kad korpuso stipris (išilginis, šoninis ir atskirų vietų) yra ne mažesnis už stiprį, kuris būtų, jei būtų naudojamas plienas, tariant, kad jo mažiausias storis yra toks, kaip numatyta 1 dalyje. Jei pateikiamas pripažintos klasifikacinės bendrovės išduotas klasės sertifikatas arba pareiškimas, įrodymas skaičiavimais nebūtinas.
3. Laivų stovumas turi atitikti numatytąją naudojimo paskirtį.
3.03 straipsnis
Laivo korpusas
1. Denį arba, jei denio nėra, planšyrą siekiančios pertvaros įrengiamos šiose vietose:
|
a) |
Taraninėje pertvaroje tinkamu atstumu nuo laivapriekio taip, kad būtų užtikrintas laivo su kroviniu plūdrumas, o liekamasis saugus atstumas būtų 100 mm, jei vanduo patektų į vandeniui nelaidų skyrių prieš taraninę pertvarą. Paprastai laikoma, kad 1 pastraipoje nurodytas reikalavimas įvykdytas, jei taraninė pertvara įrengta 0,04 L — 0,04 L + 2 m atstumu nuo laivapriekio statmens didžiausios grimzlės plokštumoje. Jei šis atstumas viršija 0,04 L + 2 m, 1 pastraipoje nurodytas reikalavimas įrodomas skaičiavimu. Atstumas gali būti sumažintas iki 0,03 L. Tuomet 1 pastraipoje nurodytas reikalavimas turi būti įrodomas skaičiavimu, tariant, kad prieš taraninę pertvarą esantis skyrius ir gretimi skyriai yra apsemti vandens. |
|
b) |
Achterpiko pertvaroje tinkamu atstumu nuo laivagalio, jei laivo ilgis L viršija 25 m. |
2. Prieš taraninės pertvaros plokštumą negali būti gyvenamųjų patalpų arba įrenginių, būtinų laivo saugai arba eksploatavimui. Šis reikalavimas netaikomas inkaro įrenginiui.
3. Gyvenamosios patalpos, mašinų skyriai ir katilinės bei jose esančios darbo vietos nuo triumų atskiriamos vandeniui nelaidžiomis denį siekiančiomis skersinėmis pertvaromis.
4. Gyvenamosios patalpos nuo mašinų skyrių, katilinių ir triumų atskiriamos taip, kad būtų nelaidžios dujoms ir kad į jas būtų galima patekti tiesiai iš denio. Jei į minėtas patalpas iš denio patekti neįmanoma, tiesiai į denį turi būti galima patekti per jų atsarginius išėjimus.
5. 1 ir 3 dalyse nurodytose pertvarose ir 4 dalyje nurodytoje atskiriamojoje zonų pertvaroje neturi būti angų.
Tačiau durys achterpiko pertvaroje ir išgrąžos, visų pirma šachtų ir vamzdynų išgrąžos, yra leidžiamos, jei yra suprojektuotos taip, kad nepablogintų pertvarų ir zonų atskyrimo veiksmingumo. Durys achterpiko pertvaroje gali būti tik tuo atveju, jei nuotolinio stebėjimo būdu iš vairinės galima nustatyti, ar jos atviros, ar uždarytos, o ant durų iš abiejų pusių turi būti šis lengvai įskaitomas nurodymas:
„Pasinaudoję durimis, iš karto jas uždarykite“.
6. Vandens įleidžiamieji bei išleidžiamieji vamzdžiai ir su jais sujungti vamzdynai turi būti tokie, kad į laivą netyčia negalėtų patekti vanduo.
7. Laivapriekio zonos pastatomos taip, kad inkarai ar jų dalys neišsikištų už šoninės apkalos.
3.04 straipsnis
Mašinų skyriai, katilinės ir bunkeriai
1. Mašinų skyriai arba katilinės išdėstomos taip, kad būtų galima lengvai ir saugiai eksploatuoti, remontuoti ir prižiūrėti juose esančius įrengimus.
2. Skystojo kuro arba alyvos bunkeriai su keleivių zonomis ir gyvenamosiomis patalpomis negali turėti bendrų sienų, kurias įprastos eksploatacijos sąlygomis slėgtų statinis skysčio slėgis.
3. Mašinų skyriaus, katilinės ir bunkerio pertvaros, lubos ir durys turi būti iš plieno arba kitos lygiavertiškos nedegios medžiagos.
Mašinų skyriuose naudojama izoliacinė medžiaga apsaugoma nuo kuro ir kuro garų prasiskverbimo.
Visos angos mašinų skyrių, katilinių ir bunkerinių sienose, lubose ir duryse turi būti tokios, kad jas būtų galima uždaryti iš išorės. Užraktai turi būti iš plieno arba lygiavertiškos nedegios medžiagos.
4. Mašinų skyrius ir katilines bei kitas patalpas, iš kurių gali nutekėti degiosios ar toksiškos dujos, turi būti galima tinkamai išvėdinti.
5. Trapai ir kopėčios, kuriais galima patekti į mašinų skyrius, katilines ir bunkerius, turi būti tvirtai pritvirtinti ir pagaminti iš plieno arba kitos smūgiams atsparios ir nedegios medžiagos.
6. Mašinų skyriuose ir katilinėse turi būti du išėjimai, iš kurių vienas gali būti atsarginis.
Antrasis išėjimas nebūtinas, jei:
|
a) |
bendrasis mašinų skyriaus arba katilinės plotas (vidutinis ilgis x vidutinis plotis grindų apkalos aukštyje) neviršija 35 m2 ir |
|
b) |
atstumas nuo kiekvienos vietos, kurioje turi būti atliekami apžiūros ir einamojo remonto arba techninės priežiūros darbai, iki išėjimo arba trapo prie išėjimo, per kurį patenkama į lauką, apačios nėra didesnis negu 5 m ir |
|
c) |
apžiūros ir einamojo remonto vietoje, kuri yra toliausiai nuo išėjimo durų, yra gesintuvas ir, nukrypstant nuo 10.03 straipsnio 1 dalies e punkto, variklių įrengtoji galia neviršija 100 kW. |
7. Didžiausias leistinas garsinio slėgio lygis mašinų skyriuose turi būti 110 dB(A). Garso matavimo vietos pasirenkamos atliekant techninės priežiūros darbus, kurie reikalingi įprasto juose esančios įrangos eksploatavimo metu.
4 SKYRIUS
SAUGUS ATSTUMAS, VIRŠVANDENINIS BORTAS IR GRIMZLĖS ŽYMĖS
4.01 straipsnis
Saugus atstumas
1. Saugus atstumas yra ne mažiau kaip 300 mm.
2. Saugus atstumas laivuose, kurių angų negalima uždaryti purslams nelaidžiais ir oro sąlygoms atspariais įtaisais, ir laivuose, plaukiančiuose atidengtais triumais, padidinamas tiek, kad kiekviena iš tokių angų būtų ne mažiau kaip 500 mm atstumu nuo didžiausios grimzlės plokštumos.
4.02 straipsnis
Viršvandeninis bortas
1. Laivų su ištisiniu deniu ir deniu be balniškumo ir antstatų, viršvandeninio borto aukštis yra 150 mm.
2. Laivų su balniškumu ir antstatais viršvandeninio borto aukštis apskaičiuojamas pagal šią formulę:
kur:
|
α |
koreguojamasis koeficientas, kuriuo atsižvelgiama į visus atitinkamus antstatus; |
|
βv |
koreguojamasis koeficientas, taikomas dėl laivapriekio balniškumo, kuris atsiranda, kai laivo ilgio L priekinėje ketvirtinėje dalyje yra antstatų; |
|
βa |
koreguojamasis koeficientas, taikomas dėl laivagalio balniškumo, kuris atsiranda, kai laivo ilgio L galinėje ketvirtinėje dalyje yra antstatų; |
|
Sev |
tikrasis laivapriekio balniškumas, mm; |
|
Sea |
tikrasis laivagalio balniškumas, mm. |
3. Koeficientas α apskaičiuojamas pagal šią formulę:
kur:
|
lem |
tikrasis antstatų, esančių laivo viduryje, atitinkančiame laivo ilgio L pusiaukelę, ilgis metrais; |
|
lev |
tikrasis laivo ilgio L priekinėje ketvirtinėje dalyje esančio antstato ilgis metrais; |
|
lea |
tikrasis laivo ilgio L galinėje ketvirtinėje dalyje esančio antstato ilgis metrais. |
Tikrasis antstato ilgis apskaičiuojamas pagal šią formulę:
kur:
|
l |
tikrasis atitinkamo antstato ilgis metrais; |
|
b |
atitinkamo antstato plotis metrais; |
|
B1 |
laivo plotis metrais, išmatuotas vertikalios šoninės apkalos plokštės išorėje denio aukštyje išilgai atitinkamo antstato vidurio; |
|
h |
atitinkamo antstato aukštis metrais. Tačiau, jei yra liukų, h nustatomas iš komingsų aukščio vertės atėmus pusę saugaus atstumo vertės pagal 4.01 straipsnio 1 ir 2 dalis. h vertė jokiu būdu neturi būti didesnė už 0,36 m. |
4. Koeficientai βv ir βa apskaičiuojami pagal šias formules:
5. Tikrasis laivagalio (laivapriekio) balniškumas Sev/Sea apskaičiuojamas pagal šias formules:
|
|
Sev = Sv · p |
|
|
Sea = Sa · p |
kur:
|
Sv |
tikrasis laivapriekio balniškumas (mm); tačiau Sv negali būti didesnis negu 1 000 mm; |
|
Sa |
tikrasis laivagalio balniškumas (mm); tačiau Sa negali būti didesnis negu 500 mm; |
|
p |
koeficientas, apskaičiuojamas pagal šią formulę: 
|
|
x |
abscisė, matuojama nuo kraštinio taško, kuriame balniškumas yra lygus 0,25 Sv (Sa) (žr. paveikslą).
|
Tačiau koeficientas p negali būti didesnis už 1.
6. Jei βa · Sea yra daugiau už βv · Sev, βa · Sea vertė laikoma βv · Sev verte.
4.03 straipsnis
Mažiausias viršvandeninis bortas
Atsižvelgiant į 4.02 straipsnyje nurodytą vertės sumažinimą, mažiausias viršvandeninis bortas yra ne mažesnis negu 0 mm.
4.04 straipsnis
Grimzlės žymės
1. Didžiausios grimzlės plokštuma nustatoma taip, kad atitiktų mažiausio viršvandeninio borto ir mažiausio saugaus atstumo specifikacijas. Tačiau saugai užtikrinti tikrinimo įstaiga gali nustatyti didesnę saugaus atstumo arba viršvandeninio borto vertę. Didžiausios grimzlės plokštuma nustatoma bent 3 zonai.
2. Didžiausios grimzlės plokštuma nurodoma aiškiai matomomis, nenuplaunamomis grimzlės žymėmis.
3. 3 zonos grimzlės žymės — tai 300 mm ilgio ir 40 mm gylio stačiakampis, kurio pagrindas yra horizontalus ir sutampa su didžiausios leidžiamos grimzlės plokštuma. Toks stačiakampis nurodomas visose kitokiose grimzlės žymėse.
4. Laivuose turi būti ne mažiau kaip trys grimzlės žymių poros, iš kurių viena yra viduryje, o kitos dvi yra atitinkamai tokiu atstumu nuo laivapriekio ir laivagalio, kuris yra apytiksliai lygus ilgio šeštadaliui.
Tačiau
|
a) |
jei laivo ilgis yra mažesnis negu 40 m, užtenka dviejų žymių porų, esančių atitinkamai tokiu atstumu nuo laivapriekio ir laivagalio, kuris yra lygus ilgio ketvirčiui; |
|
b) |
jei laivai nėra skirti kroviniams vežti, užtenka vienos žymių poros, esančios apytiksliai pusiaukelėje išilgai laivo. |
5. Žymės arba nuorodos, kurios po papildomo patikrinimo nebegalioja, prižiūrint tikrinimo įstaigai turi būti panaikinamos arba pažymimos nebegaliojančiomis. Jei grimzlės žymės neliktų, ją galima pakeisti nauja tik prižiūrint tikrinimo įstaigai.
6. Jei laivas buvo išmatuotas įgyvendinant 1966 m. Konvenciją dėl vidaus vandenų laivų matavimo ir jei matavimo žymių plokštuma atitinka šios direktyvos reikalavimus, tokios matavimo žymės naudojamos vietoj grimzlės žymių; tai nurodoma Bendrijos sertifikate.
7. Be 4 dalyje numatytų laivapriekio ir laivagalio grimzlės žymių porų, ant laivų, plaukiojančių ne 3 zonos vidaus vandenų keliais (1, 2 arba 4 zonose), nubrėžiama vertikali linija, prie kurios laivapriekio kryptimi nuo 3 zonos grimzlės žymės pažymimos viena arba, jei laivas plaukioja keliose zonose, kelios papildomos 150 mm ilgio grimzlės linijos.
Ši vertikali linija ir horizontali linija yra 30 mm storio. Be grimzlės žymės laivapriekio kryptimi, 60 mm aukščio × 40 mm gylio rašmenimis nurodomi atitinkami zonų numeriai (žr. 1 paveikslą).
1 paveikslas
4.05 straipsnis
Didžiausia laivų su kroviniu, kurių triumai ne visuomet yra uždaryti taip, kad būtų nelaidūs purslams ir atsparūs oro sąlygoms, grimzlė
Jei 3 zonoje galiojanti didžiausios laivo grimzlės plokštuma yra nustatoma darant prielaidą, kad triumai gali būti uždaryti taip, kad būtų nelaidūs purslams ir atsparūs oro sąlygoms, ir jei atstumas nuo didžiausios grimzlės plokštumos iki viršutinio komingsų krašto yra mažesnis negu 500 mm, nustatoma laivo plaukimo neuždengtais triumais didžiausia grimzlė.
Bendrijos sertifikate įrašoma:
Jei triumo liukai yra visiškai arba iš dalies neuždengti, laivas gali būti kraunamas tik iki … mm žemiau 3 zonoje galiojančių grimzlės žymių.
4.06 straipsnis
Grimzlės skalės
1. Ant laivų, kurių grimzlė gali viršyti 1 m, abiejų šonų laivagalio pusėje pažymima grimzlės skalė; ant jų gali būti ir papildomos grimzlės skalės.
2. Kiekvieno grimzlės skalės nulio taškas pažymimas vertikaliai plokštumoje, lygiagrečioje didžiausios grimzlės plokštumai, einančiai per žemiausią korpuso ar kilio, jei jis yra, tašką. Vertikalus atstumas virš nulinio taško žymimas padalomis — decimetrais. Tokia skalė sužymima perforuotomis arba iškaltomis padalomis nuo laivo be krovinio vaterlinijos iki 100 mm virš didžiausios grimzlės ir nudažyta dviejų spalvų aiškiai matoma dryžuota juosta. Padalos kas penki decimetrai pažymimos skaičiais, nurodomais šalia skalės ir virš jos.
3. Vietoj grimzlės skalių gali būti dvi laivagalio matavimo skalės, pritvirtintos pagal 4.04 straipsnio 6 dalyje nurodytą konvenciją, jei jos turi reikalavimus atitinkančias padalas ir jei tam tikrais atvejais yra pažymėtos grimzlę rodančiais skaičiais.
5 SKYRIUS
MANEVRINGUMAS
5.01 straipsnis
Bendroji dalis
Laivai ir vilkstinės turi būti tinkami plaukioti ir manevringi.
Laivai be variklių, skirti būti velkami, turi atitikti konkrečius tikrinimo įstaigos nustatytus reikalavimus.
Laivai su varikliais ir vilkstinės turi atitikti 5.02-5.10 straipsniuose nustatytus reikalavimus.
5.02 straipsnis
Navigaciniai bandymai
1. Tinkamumas plaukioti ir manevringumas tikrinami navigaciniais bandymais. Visų pirma tikrinama atitiktis 5.06-5.10 straipsniuose nustatytiems reikalavimams.
2. Jei atitiktis tinkamumo plaukioti ir manevringumo reikalavimams įrodoma kitu būdu, tikrinimo įstaiga gali neatlikti visų arba dalies bandymų.
5.03 straipsnis
Bandymų zonos
1. 5.02 straipsnyje nurodyti navigaciniai bandymai atliekami kompetentingų institucijų nurodytose vidaus vandenų kelių zonose.
2. Bandymų zonos turi būti tekančio arba stovinčio vandens ruože, kuris, jei įmanoma, yra tiesus, ne mažiau kaip 2 km ilgio ir pakankamai platus, kuriame įrengiami lengvai atskiriami orientyrai laivo padėčiai nustatyti.
3. Tikrinimo įstaiga turi turėti galimybę pažymėti hidrologinius duomenis, pavyzdžiui, vandens gylį, laivybai tinkamo kanalo plotį ir vidutinį srovės greitį laivybos zonoje pagal įvairius vandens lygius.
5.04 straipsnis
Laivų ir vilkstinių apkrovos dydis atliekant navigacinius bandymus
Atliekant navigacinius bandymus kroviniams vežti skirtų laivų ir vilkstinių krovinys yra lygus ne mažiau kaip 70 % jų tonažo, o apkrova paskirstoma taip, kad garantuotų kuo horizontalesnį išdėstymą. Jei bandymai atliekami su mažesne apkrova, leidimas plaukti pasroviui suteikiamas tik esant tokiai apkrovai.
5.05 straipsnis
Laivo įrangos naudojimas navigaciniams bandymams
1. Atliekant navigacinius bandymus gali būti naudojama visa Bendrijos sertifikato 34 ir 52 dalyse nurodyta įranga, kurią galima paleisti iš vairinės, išskyrus inkarus.
2. Tačiau atliekant 5.10 straipsnyje nurodytą bandymą, kurio metu laivas įsuka į srovę, gali būti naudojami priekio inkarai.
5.06 straipsnis
Nustatytas (tiesioginės eigos) greitis
1. Laivai ir vilkstinės plaukia ne mažesniu negu 13 km/h greičiu vandens atžvilgiu. Ši sąlyga nėra privaloma, kai vilkikai-stūmikai plaukia vieni.
2. Tikrinimo įstaiga nuo šio reikalavimo gali atleisti laivus ir vilkstines, plaukiojančius tik upių žiotyse ir uostuose.
3. Tikrinimo įstaiga tikrina, ar laivas be krovinio gali plaukti didesniu negu 40 km/h greičiu vandens atžvilgiu. Jei tai patvirtinama, Bendrijos sertifikato 52 punkte įrašoma:
Laivas gali plaukti didesniu negu 40 km/h greičiu vandens atžvilgiu.
5.07 straipsnis
Gebėjimas sustoti
1. Laivai ir vilkstinės, nukreipti pasroviui, turi sugebėti laiku sustoti ir kartu likti pakankamai manevringi.
2. Jei laivai ir vilkstinės yra ne ilgesni negu 86 m ir ne platesni negu 22,90 m, vietoj pirmiau nurodyto gebėjimo sustoti gali būti tikrinamas gebėjimas suktis.
3. Gebėjimas sustoti įrodomas 5.03 straipsnyje nurodytoje bandymų zonoje atliekant sustojimo manevrus, o gebėjimas suktis — atliekant posūkio manevrus pagal 5.10 straipsnį.
5.08 straipsnis
Gebėjimas plaukti atbuline eiga
Jei sustojimo manevras pagal 5.07 straipsnį atliekamas stovinčiame vandenyje, po jo atliekamas navigacinis bandymas plaukiant atbuline eiga.
5.09 straipsnis
Gebėjimas atlikti išsisukamuosius manevrus
Laivai ir vilkstinės turi sugebėti laiku atlikti išsisukamuosius manevrus. Šis gebėjimas įrodomas 5.03 straipsnyje nurodytoje bandymų zonoje atliekant išsisukamuosius manevrus.
5.10 straipsnis
Gebėjimas suktis
Ne ilgesni negu 86 m arba ne platesni negu 22,90 m laivai ir vilkstinės turi sugebėti laiku pasisukti.
Gebėjimas suktis gali būti pakeičiamas 5.07 straipsnyje nurodytu gebėjimu sustoti.
Gebėjimas suktis įrodomas posūkio manevrais prieš srovę.
6 SKYRIUS
VAIRAVIMO SISTEMA
6.01 straipsnis
Bendrieji reikalavimai
1. Laivuose įrengiama patikima vairavimo sistema, kuri užtikrina ne mažesnį manevringumą negu reikalaujama 5 skyriuje.
2. Vairavimo sistemos su varikliais suprojektuojamos taip, kad laivo vairas negalėtų netyčia pakeisti padėties.
3. Visa vairavimo sistema suprojektuojama veikti esant iki 15° nuolatiniam pasvirimui ir – 20 °C — + 50 °C aplinkos temperatūrai.
4. Vairavimo sistemos sudedamosios dalys turi būti pakankamai tvirtos, kad visada galėtų išlaikyti įtempius, galimus įprastos eksploatacijos metu. Laivo vairą veikiančios išorinės jėgos neturi sumažinti vairo mechanizmo ir jo pavaros įtaiso eksploatacinio pajėgumo.
5. Vairavimo sistemoje turi būti mechanizuotas pavaros įtaisas, jei to reikia siekiant užtikrinti laivo vairui įjungti būtiną jėgą.
6. Vairo mechanizmas su mechanizuotu pavaros įtaisu nuo perkrovos apsaugomas pavaros įtaiso sukuriamą sukimo momentą apribojančia sistema.
7. Laivo vairo balerio išgrąžos suprojektuojamos taip, kad neleistų sklisti vandenį teršiančioms alyvoms.
6.02 straipsnis
Vairo mechanizmo pavaros įtaisas
1. Jei vairo mechanizme yra mechanizuotas pavaros įtaisas, sugedus vairo mechanizmo pavaros įtaisui arba sutrikus jo darbui, per penkias sekundes turi būti galima pradėti naudoti antrąjį savarankišką pavaros įtaisą arba rankinę pavarą.
2. Jei antrasis pavaros įtaisas arba rankinė pavara neįsijungia automatiškai, vairininkas turi turėti galimybę iškart tai atlikti vienu paprastu ir greitu veiksmu.
3. Antrasis pavaros įtaisas arba rankinė pavara taip pat turi užtikrinti 5 skyriuje reikalaujamą manevringumą.
6.03 straipsnis
Hidraulinis vairo mechanizmo pavaros įtaisas
1. Prie hidraulinio vairo mechanizmo pavaros įtaiso negali būti prijungta kita elektros energiją vartojanti įranga. Tačiau jei yra du savarankiški pavaros įtaisai, tokią įrangą prijungti prie vieno iš įtaisų leidžiama, jei ji prijungiama prie grįžtamosios linijos ir nuo pavaros įtaiso gali būti atjungiama atskiriamuoju įtaisu.
2. Jei yra du hidrauliniai pavaros įtaisai, kiekviename iš jų būtinas atskiras hidraulinis rezervuaras. Tačiau gali būti naudojami ir dvigubi rezervuarai. Hidrauliniuose rezervuaruose įrengiama avarinė signalizacijos sistema, skirta stebėti, ar alyvos lygis nenukrito žemiau patikimai eksploatacijai būtino mažiausio lygio.
3. Antras valdomasis vožtuvas nėra būtinas, jei vožtuvą galima paleisti iš vairinės rankiniu būdu arba rankiniu būdu valdoma hidrauline pavara.
4. Vamzdyno matmenys, projektas ir išdėstymas turi kuo labiau saugoti nuo mechaninio apgadinimo arba gaisro keliamos žalos.
5. Antrajam hidraulinės pavaros įtaisui nebūtina atskira vamzdyno sistema, jei užtikrinamas savarankiškas abiejų įtaisų veikimas ir jei vamzdyno sistema gali išlaikyti slėgį, kuris yra ne mažiau kaip 1,5 karto didesnis už didžiausią eksploatacinį slėgį.
6. Lankstūs vamzdžiai leidžiami tik tada, jei juos naudoti yra būtina vibracijai slopinti arba kad detalės galėtų laisvai judėti. Jie suprojektuojami taip, kad išlaikytų slėgį, kuris yra ne mažesnis už didžiausią eksploatacinį slėgį.
6.04 straipsnis
Energijos šaltinis
1. Vairavimo sistemos, kuriose yra du mechanizuoti pavaros įtaisai, turi turėti ne mažiau kaip du energijos šaltinius.
2. Jei laivui plaukiant antruoju mechanizuoto pavaros įtaiso energijos šaltiniu negalima naudotis nuolat, pakankamo galingumo buferinis įrenginys paleidimo laikotarpiu naudojamas kaip atsarginis.
3. Jei naudojami elektros energijos šaltiniai, pagrindinis vairavimo sistemos energijos šaltinis negali tiekti energijos kitai elektros energiją vartojančiai įrangai.
6.05 straipsnis
Rankinė pavara
1. Rankinis vairaratis neturi būti varomas mechanizuotos pavaros įtaisu.
2. Neatsižvelgiant į laivo vairo padėtį, automatiškai įjungus rankinę pavarę neturi būti vairaračio atatrankos.
6.06 straipsnis
Laivo vairo sraigto, didelio slėgio vandens srovės, cikloidinio laivo sraigto ir laivapriekio privairavimo sistemos
1. Jei laivo vairo sraigto, didelio slėgio vandens srovės, cikloidinio laivo sraigto arba laivapriekio privairavimo įrenginiai yra paleidžiami nuotoliniu būdu elektrinėmis, hidraulinėmis arba pneumatinėmis priemonėmis, tarp vairinės ir laivo sraigto arba privairavimo įrenginių turi būti dvi viena nuo kitos nepriklausomos įjungimo sistemos, mutatis mutandis atitinkančios 6.01-6.05 straipsnių reikalavimus.
Ši dalis tokioms sistemoms netaikoma, jei jos nėra būtinos 5 skyriuje reikalaujamam manevringumui užtikrinti arba jei jos yra būtinos tik sustojimo bandymui.
2. Jei yra du arba daugiau vienas nuo kito nepriklausomų laivo vairo sraigto, didelio slėgio vandens srovės, cikloidinio laivo sraigto arba laivapriekio privairavimo įrenginių, antroji įjungimo sistema nėra būtina, jei sugedus vienai iš šių sistemų laivas išlaiko 5 skyriuje reikalaujamą manevringumą.
6.07 straipsnis
Indikatoriai ir kontroliniai prietaisai
1. Laivo vairo padėtis turi būti aiškiai matoma laivo vairavimo vietoje. Jei laivo vairo padėties indikatorius yra elektrinis, jis turi turėti savo elektros energijos tiekimo šaltinį.
2. Laivo vairavimo vietoje turi būti bent šie indikatoriai ir kontroliniai prietaisai:
|
a) |
alyvos lygio hidrauliniuose rezervuaruose pagal 6.03 straipsnio 2 dalį ir hidraulinės sistemos eksploatacinio slėgio; |
|
b) |
elektros energijos tiekimo vairo valdymo įrangai sutrikimo; |
|
c) |
elektros energijos tiekimo pavaros įtaisams sutrikimo; |
|
d) |
posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaiso darbo sutrikimo; |
|
e) |
privalomų buferinių įrenginių darbo sutrikimo. |
6.08 straipsnis
Posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaisai
1. Posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaisai ir jų sudedamosios dalys turi atitikti 9.20 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
2. Tinkamas posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaiso veikimas vairavimo vietoje turi būti rodomas žalia indikatoriaus lempute.
Turi būti stebima, ar ne per maža tiekiamos elektros srovės įtampa, ar ne per dideli jos svyravimai ir ar ne per daug sumažėja giroskopo sukimosi greitis.
3. Jei be posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaiso yra kitų vairavimo sistemų, laivo vairavimo vietoje turi būti aiškiai matoma, kuri iš šių sistemų buvo paleista. Turi būti galima iš vienos sistemos nedelsiant persijungti į kitą. Posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaisas negali turėti įtakos minėtoms kitoms vairavimo sistemoms.
4. Elektros energijos tiekimas posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaisui neturi priklausyti nuo kitos elektros energiją vartojančios įrangos.
5. Posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaisuose naudojami giroskopai, detektoriai ir posūkio kampinio greičio indikatoriai turi atitikti mažiausius vidaus vandenų laivuose naudojamų posūkio kampinio greičio indikatorių minimalių specifikacijų ir bandymo sąlygų reikalavimus, kaip nustatyta IX priede.
6.09 straipsnis
Priėmimo tvarka
1. Įrengtos vairavimo sistemos atitiktį turi tikrinti tikrinimo įstaiga. Šiuo tikslu ji gali paprašyti šių dokumentų:
|
a) |
vairavimo sistemos aprašymo; |
|
b) |
pavaros įtaisų ir vairo valdymo įrangos brėžinių ir informacijos apie juos; |
|
c) |
informacijos apie vairo mechanizmą; |
|
d) |
elektros instaliacijos schemos; |
|
e) |
posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaiso aprašymo; |
|
f) |
vairavimo sistemos eksploatavimo instrukcijų. |
2. Visos vairavimo sistemos veikimas tikrinamas navigaciniu bandymu. Jei yra įrengtas posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaisas, tikrinama, ar laivas gali patikimai plaukti iš anksto nustatytu kursu ir saugiai suktis.
7 SKYRIUS
VAIRINĖ
7.01 straipsnis
Bendroji dalis
1. Vairinės išdėstomos taip, kad laivui plaukiant vairininkas visada galėtų atlikti savo darbą.
2. Įprastos eksploatacijos sąlygomis laivo sukelto garsinio slėgio lygis laivo vairavimo vietoje ties vairininko galva neturi viršyti 70 dB(A).
3. Jei vairinė suprojektuota taip, kad radiolokacinį valdymą vykdytų vienas asmuo, vairininkas turi turėti galimybę dirbti atsisėdęs, o visi laivo eksploatacijai būtini indikatoriai arba kontroliniai prietaisai ir visos valdymo rankenėlės išdėstomos taip, kad laivui plaukiant vairininkui būtų patogu jomis naudotis savo vietoje arba nepametant iš akių radaro ekrano.
7.02 straipsnis
Neribotas matomumas
1. Iš laivo vairavimo vietos visomis kryptimis matomumas turi būti neribotas.
2. Vairininkui riboto matomumo plotas prieš laivą be krovinio, su puse atsargų, bet be balasto, neturi viršyti mažesniojo iš šių dydžių — dviejų laivo ilgių arba 250 m nuo statmens laivo kursui iš abiejų pusių iki vandens paviršiaus tiesiai prieš laivą.
Patikrinimo metu neatsižvelgiama į optines ir elektronines priemones riboto matomumo plotui mažinti.
Riboto matomumo plotui dar labiau sumažinti naudojami tik tinkami elektroniniai prietaisai.
3. Vairininko neriboto matomumo laukas jam esant įprastoje vietoje turi būti ne mažiau kaip 240° horizonto ir ne mažiau kaip 140° pusrutulio laivapriekio link.
Įprastoje vairininko matymo lauko ašyje neturi būti langų rėmų, stulpų arba antstatų.
Net jei neriboto matomumo laukas yra 240° horizonto, tikrinimo įstaiga gali reikalauti taikyti kitas priemones, visų pirma sumontuoti tinkamus pagalbinius optinius arba elektroninius prietaisus, jei matomumas laivagalio kryptimi yra pakankamai ribotas.
Šoninių langų apatinio krašto aukštis turi būti kuo mažesnis, o šoninių ir galinių langų viršutinio krašto aukštis — kuo didesnis.
Nustatant, ar vykdomi šio straipsnio reikalavimai dėl matomumo iš vairinės, remiamasi prielaida, kad laivo vairavimo vietoje esančio vairininko akys yra 1 650 mm aukštyje virš denio.
4. Į laivapriekį nukreiptų vairinės langų viršutinis kraštas turi būti tokiame aukštyje, kad laivo vairavimo vietoje esantis asmuo, kurio akys yra 1 800 mm aukštyje, akių lygyje aiškiai matytų vaizdą laivapriekio kryptimi ne mažiau kaip 10 laipsnių virš horizontalės.
5. Geras matomumas per priekinį stiklą tinkamomis priemonėmis turi būti užtikrinamas visomis oro sąlygomis.
6. Vairinėse naudojamas saugos langų stiklas, praleidžiantis ne mažiau kaip 75 % šviesos.
Kad nebūtų atspindžių, priekiniai tiltelio langai turi būti neatspindintys ir nuo vertikalios plokštumos pasvirę ne mažiau negu 10° ir ne daugiau negu 25° kampu taip, kad jų viršus būtų labiau išsikišęs į išorę.
7.03 straipsnis
Bendrieji valdymo, indikatorių ir kontrolinės įrangos reikalavimai
1. Laivui valdyti būtiną valdymo įrangą turi būti galima lengvai perjungti į darbo padėtį. Ši padėtis turi būti pažymėta nedviprasmiškai ir aiškiai.
2. Kontrolinių prietaisų rodmenys turi būti lengvai įskaitomi. Jų apšvietimas turi būti reguliuojamas ne pakopomis, jį mažinant tol, kol išsijungia. Šviesos šaltiniai neturi būti pernelyg ryškūs ir negali riboti kontrolinių prietaisų rodmenų matomumo.
3. Turi būti įrengta įspėjamųjų lempučių ir indikatorių lempučių bandymo sistema.
4. Turi būti galima aiškiai nustatyti, ar sistema veikia. Jei sistema veikia, turi degti žalia indikatoriaus lemputė.
5. Sistemų darbo sutrikimą arba gedimą, kuris turi būti stebimas, rodo raudonos įspėjamosios lemputės.
6. Užsidegus raudonai įspėjamajai lemputei, tuo pačiu metu turi įsijungti garsinis įspėjamasis signalas. Garsiniai įspėjimai gali būti duodami vienkartiniu bendruoju signalu. Šio signalo garsinio slėgio lygis turi būti bent 3 dB(A) didesnis už didžiausią aplinkos triukšmo garsinio slėgio lygį laivo vairavimo vietoje.
7. Garsinio įspėjimo signalą turi būti galima išjungti, kai patvirtinamas darbo sutrikimas ar gedimas. Toks išjungimas neturi trukdyti avarinei signalizacijai įsijungti, jei įvyktų kitų darbo sutrikimų. Raudonos įspėjamosios lemputės išsijungia tik sutrikimą pašalinus.
8. Kontroliniai prietaisai ir indikatoriai, sutrikus jų elektros energijos tiekimui, turi automatiškai persijungti į alternatyvų elektros energijos šaltinį.
7.04 straipsnis
Konkretūs pagrindinių variklių ir vairavimo sistemos valdymo, indikatorių ir kontrolinės įrangos reikalavimai
1. Pagrindinius variklius ir vairavimo sistemas turi būti galima valdyti ir stebėti iš laivo vairavimo vietos. Pagrindiniai varikliai su sankaba, kurią galima įjungti iš laivo vairavimo vietos, arba reguliuojamo aukščio laivo sraigtas, kurį galima valdyti iš laivo vairavimo vietos, turi būti paleidžiamas ir sustabdomas iš mašinų skyriaus.
2. Kiekvienas pagrindinis variklis turi būti valdomas viena svirtimi, kuri brėžia lanką vertikalioje plokštumoje, kuri yra maždaug lygiagreti išilginei laivo ašiai. Kai svirtis juda laivapriekio link, laivas juda į priekį, o svirčiai judant laivagalio link, laivas plaukia atbuline eiga. Sankaba įjungiama ir judėjimo kryptis apgręžiama, kai svirtis yra neutralioje padėtyje. Neutralioje padėtyje svirtis turi užsifiksuoti.
3. Laivui perduodamos varomosios jėgos kryptis ir laivo sraigto arba pagrindinių variklių sukimosi greitis turi būti rodomi vairinėje, kurioje radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo.
4. 6.07 straipsnio 2 dalyje, 8.03 straipsnio 2 dalyje ir 8.05 straipsnio 13 dalyje nustatyti indikatoriai ir kontroliniai prietaisai turi būti laivo vairavimo vietoje.
5. Laivai su vairinėmis, kuriose radiolokacinį valdymą vykdytų vienas asmuo, vairuojami svirtimi. Svirtis turi būti lengvai valdoma ranka. Svirties padėtis laivo išilginės ašies atžvilgiu turi tiksliai atitikti laivo vairo plokščių padėtį. Svirtį turi būti galima paleisti bet kurioje padėtyje, nesikeičiant laivo vairo plokščių padėčiai. Neutrali svirties padėtis turi būti aiškiai pastebima.
6. Jei laive yra laivapriekio vairai arba specialieji laivo vairai, ypač skirti plaukti atbuline eiga, jie turi būti įjungiami vairinėse, kuriose radiolokacinį valdymą vykdytų vienas asmuo, specialiomis svirtimis, kurios mutatis mutandis atitinka 5 dalyje išdėstytus reikalavimus.
Šis reikalavimas taip pat taikomas, jei vilkstinėse yra naudojama vairavimo sistema, įrengta ne vilkstinę varančiose plaukiojančiose priemonėse.
7. Jei naudojami posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaisai, posūkio kampinio greičio valdymo svirtis turi būti paleidžiama bet kurioje padėtyje nekeičiant pasirinkto greičio.
Valdymo svirtis sukdamasi turi brėžti pakankamai didelį lanką, kad padėtis būtų nustatyta pakankamai tiksliai. Neutrali padėtis turi aiškiai skirtis nuo kitų padėčių. Padalų apšvietimas turi būti keičiamas ne pagal nustatytas padėtis.
8. Visos vairavimo sistemos nuotolinio valdymo įranga turi būti įrengiama visam laikui ir išdėstoma taip, kad pasirinktas kursas būtų aiškiai matomas. Jei nuotolinio valdymo įrangą galima išjungti, joje turi būti atitinkamas eksploatacijos sąlygas rodantis indikatorius „veikia“ arba „neveikia“. Valdymo rankenėlių išdėstymas ir valdymas turi būti funkcionalus.
Pagalbinės vairavimo sistemos, pavyzdžiui, aktyvūs laivapriekio privairavimo įrenginiai, nestacionari nuotolinio valdymo įranga, leidžiamos, jei tokį pagalbinį įrenginį bet kuriuo metu galima rankiniu būdu įjungti vairinėje.
9. Laivo vairo sraigto, didelio slėgio vandens srovės, cikloidinio laivo sraigto ir laivapriekio vairo sistemų atveju leidžiama naudoti lygiaverčius valdymo, indikatorių ir kontrolinius prietaisus.
1-8 dalyse išdėstyti reikalavimai taikomi mutatis mutandis atsižvelgiant į pasirinktas konkrečias pirmiau nurodytų aktyvių vairavimo ir varomųjų įtaisų charakteristikas ir išdėstymą. Indikatoriaus padėtis turi aiškiai rodyti kiekvieno įrenginio laivą veikiančios jėgos kryptį arba vandens srovės kryptį.
7.05 straipsnis
Navigaciniai žiburiai, šviesos ir garso signalai
1. Šiame straipsnyje:
|
a) |
„navigaciniai žiburiai“ — stiebo viršūnės, šoniniai bei laivagalio žiburiai ir aplink šviečiantys žiburiai, mėlynieji blyksintys žiburiai, greitaeigiuose laivuose naudojami geltonieji ryškieji greitai blyksintys žiburiai ir vežant pavojingus krovinius naudojami mėlynieji žiburiai; |
|
b) |
„šviesos signalai“ — garso signalus lydintys žiburiai ir mėlynajam pultui priskirtas žiburys. |
2. Srovės šviesiniai indikatoriai arba kiti lygiaverčiai įtaisai, pavyzdžiui, šviesiniai indikatoriai navigaciniams žiburiams stebėti, turi būti įrengti vairinėje, jei negalima žiburių stebėti tiesiai iš vairinės.
3. Vairinėse, kuriose radiolokacinį valdymą vykdytų vienas asmuo, šviesiniai indikatoriai turi būti įrengiami valdymo pulte, kad būtų galima stebėti navigacinius žiburius ir šviesos signalus. Navigacinių žiburių jungikliai turi būti integruoti šviesiniuose indikatoriuose arba įrengti greta jų ir aiškiai jiems priskirti.
Navigacinių žiburių ir šviesos signalų šviesinių indikatorių išdėstymas ir spalva turi atitikti tikrąją žiburių ir signalų padėtį ir spalvą.
Neveikiant navigaciniam žiburiui arba šviesos signalui, atitinkamas šviesinis indikatorius turi išsijungti arba signalas duodamas kitu būdu.
4. Vairinėse, kuriose radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo, garso signalai įjungiami koja valdomu jungikliu. Šis reikalavimas netaikomas signalui „nesiartinti“ pagal taikomas valstybių narių laivybos institucijų taisykles.
5. Navigaciniai žiburiai turi atitikti IX priedo I dalyje išdėstytus reikalavimus.
7.06 straipsnis
Radiolokaciniai įrenginiai ir posūkio kampinio greičio indikatoriai
1. Radiolokacinė įranga ir posūkio kampinio greičio indikatoriai turi būti kompetentingos institucijos patvirtinto tipo. Radiolokacinės įrangos ir posūkio kampinio greičio indikatorių įrengimas ir eksploataciniai bandymai turi atitikti IX priede nustatytus reikalavimus. Vidaus vandenų ECDIS įranga, kuri gali veikti navigacijos režimu, laikoma radiolokacine įranga. Be to, turi būti laikomasi vidaus vandenų ECDIS standarto reikalavimų.
Posūkio kampinio greičio indikatorius turi būti įrengtas prieš vairininką jo regėjimo lauke.
2. Vairinėse, kuriose radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo:
|
a) |
radaro ekranas neturi būti labai nukreiptas į šoną nuo vairininko žiūrėjimo ašies jam esant įprastoje vietoje; |
|
b) |
jei nėra apsauginių priemonių ar uždangos, vaizdas radaro ekrane turi būti puikiai matomas nepriklausomai nuo apšvietimo sąlygų vairinės išorėje; |
|
c) |
posūkio kampinio greičio indikatorius turi būti įrengtas tiesiai virš radaro ekrano, po juo arba į jį integruotas. |
7.07 straipsnis
Radijo ryšio sistemos, skirtos laivams su vairinėmis, kuriose radiolokacinį valdymą vykdyto vienas asmuo
1. Jei laivo vairinės buvo suprojektuotos taip, kad radiolokacinį valdymą vykdytų vienas asmuo, pranešimai iš laivų tinklo ir navigacinės informacijos tinklo turi būti priimami garsiakalbiu, o perduodami pranešimai — naudojantis stacionariu mikrofonu. Siuntimo ir gavimo režimai turi būti perjungiami paspaudus mygtuką.
Šių tinklų mikrofonų negalima naudoti viešojo ryšio tinkle.
2. Jei laivo vairinėse, kuriose radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo, yra viešojo ryšio tinklo radijo telefono sistema, pranešimus turi būti galima priimti sėdint vairininko kėdėje.
7.08 straipsnis
Laivo vidinio ryšio įranga
Laivuose su vairinėmis, kuriose radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo, turi būti laivo vidaus ryšio įranga.
Iš laivo vairavimo vietos turi būti galima užmegzti ryšį:
|
a) |
su laivo arba vilkstinės laivapriekiu; |
|
b) |
su laivo arba vilkstinės laivagaliu, jei iš laivo vairavimo vietos neįmanomas tiesioginis ryšys; |
|
c) |
su įgulos gyvenamosiomis patalpomis; |
|
d) |
su laivo kapitono kajute. |
Visose vidinio ryšio vietose pranešimai turi būti priimami garsiakalbiu, o perduodami — stacionariu mikrofonu. Ryšys su laivo arba vilkstinės laivapriekiu ir laivagaliu gali būti radiotelefoninis.
7.09 straipsnis
Avarinės signalizacijos sistema
1. Turi būti įrengta savarankiška avarinės signalizacijos sistema, kurios signalas pasiektų gyvenamąsias patalpas, mašinų skyrius ir tam tikrais atvejais atskiras siurblines.
2. Avarinės signalizacijos įjungimo ir išjungimo jungiklis turi būti vairininkui pasiekiamoje vietoje; negalima naudoti jungiklių, kuriuos atleidus jie automatiškai gįžta į poziciją „išjungta“.
3. Avarinės signalizacijos garsinio slėgio lygis gyvenamųjų patalpų zonoje turi būti ne mažesnis kaip 75 dB(A).
Mašinų skyriuose ir siurblinėse avarinė signalizacija turi būti mirksintis šviesos signalas, matomas iš visų pusių ir aiškiai pastebimas visose vietose.
7.10 straipsnis
Šildymas ir vėdinimas
Vairinėse turi būti įrengta veiksminga šildymo ir vėdinimo sistema, kurią galima reguliuoti.
7.11 straipsnis
Laivagalio inkaro valdymo įranga
Laivuose su vairine, kurioje radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo, ir kurie yra ilgesni negu 86 m arba platesni negu 22.90 m, bei jų vilkstinėse vairininkas turi turėti galimybę laivagalio inkarus išmesti iš savo vietos.
7.12 straipsnis
Įtraukiamosios vairinės
Įtraukiamosiose vairinėse turi būti įrengta avarinė nuleidimo sistema.
Prasidėjus nuleidimo veiksmams, turi automatiškai įsijungti gerai girdimas įspėjamasis signalas. Šis reikalavimas netaikomas, jei apsaugą nuo galimų sužeidimų nuleidimo metu užtikrina atitinkamos konstrukcijos ypatybės.
Iš bet kurioje padėtyje esančios vairinės turi būti galima saugiai išeiti.
7.13 straipsnis
Bendrijos sertifikato įrašas, skirtas laivams su vairinėmis, kuriose radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo
Jei laivas atitinka specialiąsias nuostatas, taikomas vairinėms, kuriose radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo, kaip nurodyta 7.01, 7.04 to 7.08 ir 7.11 straipsniuose, į Bendrijos sertifikatą įrašoma:
„Laive yra vairinė, kurioje radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo“
8 SKYRIUS
VARIKLIO KONSTRUKCIJA
8.01 straipsnis
Bendroji dalis
1. Varikliai ir jų pagalbiniai įrenginiai suprojektuojami, pagaminami ir sumontuojami vadovaujantis geriausia praktika.
2. Įrenginiai, kurie turi būti reguliariai tikrinami, ypač garo katilai, kiti slėginiai indai bei jų priedai, taip pat keltuvai turi atitikti vienoje iš Bendrijos valstybių narių taikomas taisykles.
3. Gali būti montuojami tik vidaus degimo varikliai, naudojantys degalus, kurių pliūpsnio temperatūra yra didesnė negu 55°C.
8.02 straipsnis
Saugos įranga
1. Varikliai sumontuojami ir įrengiami taip, kad būtų deramai prieinami eksploatuoti bei atlikti techninę priežiūrą ir kad nekeltų pavojaus asmenims, paskirtiems atlikti šias užduotis. Turi būti galimybė užtikrinti, kad jie nebus paleisti netyčia.
2. Pagrindiniuose varikliuose, pagalbiniuose įrenginiuose, katiluose ir slėginiuose induose bei jų prieduose įmointuojami saugumą užtikrinantys įtaisai.
3. Įvykus avarijai, pūtimo ir traukos ventiliatorių variklius turi būti galima išjungti iš kitų patalpų negu jie yra ir ne iš mašinų skyriaus.
4. Prireikus, vamzdžių, kuriais teka mazutas, tepalinė alyva ir alyva, naudojama energijos perdavimo, valdymo bei įjungimo ir šildymo sistemose, sujungimai uždengiami arba kitaip tinkamai apsaugomi, kad šios medžiagos nebūtų užpurkštos arba nutekėjusios nepatektų ant įkaitusių paviršių, į mašinų oro įleidžiamuosius vamzdžius arba kitus užsiliepsnojimo šaltinius. Tokiose vamzdžių sistemose turi būti kuo mažiau sujungimų.
5. Išoriniai dyzelinių variklių didelio slėgio kuro tiekimo vamzdžiai nuo didelio slėgio kuro siurblių iki kuro purkštuvų apgaubiami apsaugine vamzdžių sistema, galinčia sulaikyti kurą iš sugedusio didelio slėgio vamzdžio. Apsauginėje vamzdžių sistemoje turi būti ištekėjusių skysčių surinkimo priemonės, taip pat turi būti numatytos priemonės avariniam signalui duoti įvykus kuro vamzdžių avarijai, tačiau avarinis signalas nebūtinas, jei varikliai turi ne daugiau kaip du cilindrus. Apsauginės vamzdžių sistemos nebūtinos varikliuose, kuriais atviruose deniuose varomi suktuvai ir kabestanai.
6. Variklio dalių izoliacija turi atitikti 3.04 straipsnio 3 dalies antros pastraipos reikalavimus.
8.03 straipsnis
Jėgainė
1. Laivo varomąją jėgą turi būti galima patikimai ir greitai paleisti, sustabdyti arba apgręžti.
2. Tinkamais prietaisais turi būti stebimi šie parametrai, kuriems pasiekus kritinį lygį įsijungia avarinė signalizacija:
|
a) |
pagrindinio variklio aušinimo vandens temperatūra; |
|
b) |
pagrindinių variklių ir pavarų tepalo slėgis; |
|
c) |
pagrindinio variklio reversavimo agregatų, reversinių pavarų transmisijų arba laivo sraigtų tepalo ir oro slėgis. |
3. Jei laive yra tik vienas pagrindinis variklis, jis neturi būti išjungiamas automatiškai, išskyrus atvejus, kai taip apsaugoma nuo greičio viršijimo.
4. Jei laive yra tik vienas pagrindinis variklis, jame automatinis įtaisas variklio greičiui sumažinti gali būti tik tuomet, jei automatinis variklio greičio mažinimas vaizdo ir garso signalais rodomas vairinėje ir jei variklio greičio mažinimo įtaisą galima išjungti iš vairininko vietos.
5. Veleno įdėklai turi būti tokios konstrukcijos, kad neleistų pasklisti vandenį teršiančioms tepalinėms alyvoms.
8.04 straipsnis
Variklio išmetamųjų dujų šalinimo sistema
1. Išmetamosios dujos vamzdžiais turi būti visiškai pašalinamos iš laivo.
2. Turi būti imamasi visų tinkamų priemonių, kad išmetamosios dujos nepatektų į įvairius laivo skyrius. Per gyvenamąsias patalpas arba vairinę einantys išmetamieji vamzdžiai turi būti padengti apsauginiu dujoms nelaidžiu apvalkalu. Į tarpą tarp išmetamojo vamzdžio ir šio apvalkalo turi patekti oras iš išorės.
3. Išmetamieji vamzdžiai turi būti išdėstyti ir apsaugoti taip, kad nesukeltų gaisro.
4. Mašinų skyriuose esantys išmetamieji vamzdžiai turi būti tinkamai izoliuoti arba aušinami. Ne mašinų skyriuose užtenka apsaugos nuo fizinio sąlyčio.
8.05 straipsnis
Kuro talpyklos, vamzdžiai ir priedai
1. Skystasis kuras turi būti laikomas plieno talpyklose, kurios yra neatskiriama laivo korpuso dalis arba kurios yra tvirtai prie jo pritvirtintos. Jei to reikia dėl laivo konstrukcijos, gali būti naudojama atsparumo ugniai požiūriu lygiavertė medžiaga. Šie reikalavimai netaikomi talpykloms, kurių talpa ne didesnė kaip 12 litrų, ir kurios buvo integruotos į pagalbinius įrenginius juos gaminant. Kuro talpyklos negali turėti bendrų skiriamųjų sienų su geriamojo vandens talpyklomis.
2. Talpyklos ir jų vamzdynas bei kiti priedai klojami ir išdėstomi taip, kad nei kuras, nei kuro garai negalėtų netyčia patekti į laivo vidų. Talpyklų sklendės, skirtos kuro bandiniams imti arba vandeniui nubėgti, turi užsidaryti automatiškai.
3. Kuro talpyklų negali būti prieš taraninę pertvarą.
4. Kuro talpyklos ir jų jungiamosios detalės negali būti montuojamos tiesiai virš variklių arba išmetamųjų vamzdžių.
5. Kuro talpyklų įleidžiamieji liečiai turi būti aiškiai pažymėti.
6. Kuro talpyklos įleidžiamųjų kaklelių lietis turi būti denyje, išskyrus vienos dienos atsargų talpyklas. Įleidžiamasis kaklelis turi būti prijungtas jungiamąja detale, atitinkančia Europos standartą EN 12827:1999.
Talpyklose turi būti alsuokliai, kurių galas yra atvirame ore virš denio ir kurie turi būti išdėstyti taip, kad į juos negalėtų patekti vanduo. Alsuoklių skerspjūvis turi būti ne mažiau kaip 1,25 karto didesnis už įleidžiamojo kaklelio skerspjūvį.
Jei talpyklos yra tarpusavyje sujungtos, jungiamųjų vamzdžių skerspjūvis turi būti ne mažiau kaip 1,25 karto didesnis už įleidžiamojo kaklelio skerspjūvį.
7. Kurui skirstyti skirtame vamzdyne tiesiai prie talpyklų išleidžiamųjų angų turi būti sumontuotas uždaromasis įtaisas, kurį galima valdyti iš denio.
Šis reikalavimas netaikomas tiesiai ant variklio sumontuotoms talpykloms.
8. Kuro vamzdžiai, jų sujungimai, tarpikliai ir jungiamosios detalės turi būti iš medžiagų, kurios gali išlaikyti galimus mechaninius, cheminius ir šiluminius įtempius. Kuro vamzdžiai turi būti apsaugoti nuo neigiamo šilumos poveikio. Turi būti galima apžiūrėti visą jų ilgį.
9. Kuro talpyklose įrengiamas tinkamas talpos matavimo prietaisas. Talpos matavimo prietaisų rodmenys turi būti įskaitomi iki pat didžiausio kuro lygio. Stikliniai matavimo prietaisai veiksmingai apsaugomi nuo smūgių, prie jų pagrindo sumontuojamas automatinis uždaromasis įtaisas, o viršutinis galas prijungiamas prie talpyklų virš didžiausio kuro lygio. Stikliniams matavimo prietaisams gaminti naudojama medžiaga, kuri nesideformuoja esant normaliai aplinkos temperatūrai. Matavimo vamzdžių galas neturi būti gyvenamosiose patalpose. Matavimo vamzdžiuose, kurių galas yra mašinų skyriuje arba katilinėje, įrengiami tinkami automatiniai uždaromieji įtaisai.
|
10. |
|
11. Jei kuro talpyklose yra sumontuotas automatinis uždaromasis įtaisas, pripildžius 97 % talpyklos, davikliai turi sustabdyti kuro pylimą; ši įranga turi atitikti „veikimo be gedimų“ reikalavimus.
Jei daviklis įjungia elektros įtaisą, kuris gali pertraukti grandinę, kurią kuro atsargų pildymo stotis sujungia dvinariu signalu, signalą į kuro atsargų pildymo stotį turi būti galima perduoti per vandeniui nelaidų jungiamąjį kištuką, atitinkantį IEC leidinio 60309-1:1999 reikalavimus, taikomus 40-50 V DC baltos korpuso spalvos įtaisams, kurių įžeminimo kontakto padėtis atitinka dešimtos valandos rodyklę.
12. Kuro talpyklose turi būti angos, kurias galima sandariai uždaryti, kad talpyklas būtų galima valyti ir tikrinti.
13. Kuro talpyklose, iš kurių kuras tiesiogiai tiekiamas pagrindiniams varikliams ir varikliams, būtiniems saugiai laivo eksploatacijai užtikrinti, turi būti įtaisas, įjungiantis vaizdo ir garso signalus vairinėje, jei jose nepakanka kuro tolesnei saugiai eksploatacijai užtikrinti.
8.06 straipsnis
Tepalinės alyvos laikymas, jos talpyklų vamzdžiai ir priedai
1. Tepalinė alyva laikoma plieno talpyklose, kurios yra neatskiriama laivo korpuso dalis arba kurios yra tvirtai prie jo pritvirtintos. Jei to reikia dėl laivo konstrukcijos, gali būti naudojama atsparumo ugniai požiūriu lygiavertė medžiaga. Šie reikalavimai netaikomi talpykloms, kurių talpa neviršija 25 litrų. Tepalinės alyvos talpyklos negali turėti bendrų skiriamųjų sienų su geriamojo vandens talpyklomis.
2. Tepalinės alyvos talpyklos ir jų vamzdynas bei kiti priedai klojami ir išdėstomi taip, kad nei tepalinė alyva, nei jos garai negalėtų netyčia patekti į laivo vidų.
3. Tepalinės alyvos talpyklų negali būti prieš taraninę pertvarą.
4. Tepalinės alyvos talpyklos ir jų jungiamosios detalės negali būti montuojamos tiesiai virš variklių arba išmetamųjų vamzdžių.
5. Tepalinės alyvos talpyklų įleidžiamieji liečiai turi būti aiškiai pažymėti.
6. Tepalinės alyvos vamzdžiai, jų sujungimai, tarpikliai ir jungiamosios detalės turi būti iš medžiagų, kurios gali išlaikyti galimus mechaninius, cheminius ir šiluminius įtempius. Šie vamzdžiai turi būti apsaugoti nuo neigiamo šilumos poveikio. Turi būti galima apžiūrėti visą jų ilgį.
7. Tepalinės alyvos talpyklose sumontuojamas tinkamas talpos matavimo prietaisas. Talpos matavimo prietaisų rodmenys turi būti įskaitomi iki pat didžiausio kuro lygio. Stikliniai matavimo prietaisai turi būti veiksmingai apsaugoti nuo smūgių, prie jų pagrindo sumontuojamas automatinis uždaromasis įtaisas, o viršutinis galas prijungiamas prie talpyklų virš didžiausio kuro lygio. Stikliniams matavimo prietaisams gaminti naudojama medžiaga, kuri nesideformuoja esant normaliai aplinkos temperatūrai. Matavimo vamzdžių galas neturi būti gyvenamosiose patalpose. Matavimo vamzdžiuose, kurių galas yra mašinų skyriuje arba katilinėje, įrengiami tinkami automatiniai uždaromieji įtaisai.
8.07 straipsnis
Energijos perdavimo sistemose, valdymo ir paleidžiamosiose sistemose bei šildymo sistemose naudojamų alyvų laikymas, jų talpyklų vamzdžiai ir priedai
1. Alyvos, naudojamos energijos perdavimo, valdymo bei įjungimo ir šildymo sistemose, laikomos plieno talpyklose, kurios yra neatskiriama laivo korpuso dalis arba kurios yra tvirtai prie jo pritvirtintos. Jei to reikia dėl laivo konstrukcijos, gali būti naudojama atsparumo ugniai požiūriu lygiavertė medžiaga. Šie reikalavimai netaikomi talpykloms, kurių talpa neviršija 25 litrų. Šios alyvų talpyklos negali turėti bendrų skiriamųjų sienų su geriamojo vandens talpyklomis.
2. Šios alyvų talpyklos ir jų vamzdynas bei kiti priedai klojami ir išdėstomi taip, kad nei šios alyvos, nei jų garai negalėtų netyčia patekti į laivo vidų.
3. Tokios alyvų talpyklos negali būti prieš taraninę pertvarą.
4. Tokios alyvų talpyklos ir jų jungiamosios detalės neturi būti sumontuotos tiesiai virš variklių arba išmetamųjų vamzdžių.
5. Tokių alyvų talpyklų įleidžiamieji liečiai turi būti aiškiai pažymėti.
6. Tokie alyvų vamzdžiai, jų sujungimai, tarpikliai ir jungiamosios detalės turi būti iš medžiagų, kurios gali išlaikyti galimus mechaninius, cheminius ir šiluminius įtempius. Šie vamzdžiai turi būti apsaugoti nuo neigiamo šilumos poveikio. Turi būti galima apžiūrėti visą jų ilgį.
7. Tokiose alyvų talpyklose sumontuojamas tinkamas talpos matavimo prietaisas. Talpos matavimo prietaisų rodmenys turi būti įskaitomi iki didžiausio pripildymo lygio. Stikliniai matavimo prietaisai turi būti veiksmingai apsaugoti nuo smūgių, prie jų pagrindo sumontuojamas automatinis uždaromasis įtaisas, o viršutinis galas prijungiamas prie talpyklų virš didžiausio pripildymo lygio. Stikliniams matavimo prietaisams gaminti naudojama medžiaga, kuri nesideformuoja esant normaliai aplinkos temperatūrai. Matavimo vamzdžių galas neturi būti gyvenamosiose patalpose. Matavimo vamzdžiuose, kurių galas yra mašinų skyriuje arba katilinėje, įrengiami tinkami automatiniai uždaromieji įtaisai.
8.08 straipsnis
Triumo vandens išsiurbimo ir drenažo sistemos
1. Iš kiekvieno vandeniui nelaidaus skyriaus vandenį turi būti galima išsiurbti atskirai. Tačiau šis reikalavimas netaikomas vandeniui nelaidiems skyriams, kurie paprastai eksploatacijos metu yra sandariai uždaryti.
2. Laivuose, kuriuose būtina įgula, turi būti du nepriklausomi triumo siurbliai, esantys skirtingose vietose. Bent vienas iš jų turi būti motorinis. Tačiau laivuose, kurių galia yra mažesnė negu 225 kW arba kurių dedveitas yra mažesnis negu 350 t, arba laivuose, kurie nėra skirti kroviniams vežti ir kurių tonažas yra mažesnis negu 250 m3, pakanka vieno siurblio, kuris gali būti rankinis arba motorinis.
Kiekvieną iš reikalaujamų siurblių turi būti galima naudoti bet kuriame vandeniui nelaidžiame skyriuje.
3. Mažiausias pirmojo triumo siurblio siurbimo pajėgumas Q1 apskaičiuojamas pagal šią formulę:
|
|
Q1 = 0,1 · d1 2 [l/min] |
d1 apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Mažiausias antrojo triumo siurblio siurbimo pajėgumas Q2 apskaičiuojamas pagal šią formulę:
|
|
Q2 = 0,1 · d2 2 [l/min] |
d2 apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Tačiau d2 vertė neturi būti didesnė už d1 vertę.
Apskaičiuojant Q2 laikoma, kad l yra ilgiausio vandeniui nelaidaus skyriaus ilgis.
Šiose formulėse:
|
l |
atitinkamo vandeniui nelaidaus skyriaus ilgis [m]; |
|
d1 |
apskaičiuotas pagrindinio drenažo vamzdžio vidinis skersmuo [mm]; |
|
d2 |
apskaičiuotas vamzdžio atšakos vidinis skersmuo [mm]. |
4. Jei triumo siurbliai yra prijungti prie drenažo sistemos, drenažo vamzdžių vidinis skersmuo turi būti ne mažesnis negu d1 (mm), o vamzdžių atšakų vidinis skersmuo — ne mažesnis negu d2 (mm).
Jei laivų ilgis yra mažesnis negu 25 m, d1 ir d2 vertes galima sumažinti iki 35 mm.
5. Leidžiama naudoti tik savipildžius triumo siurblius.
6. Visų platesnių negu 5 m plokščiadugnių nusausinamų skyrių dešiniojo ir kairiojo borto pusėje turi būti ne mažiau kaip po vieną siurbimo filtrą.
7. Achterpiką turi būti galima nusausinti iš pagrindinio mašinų skyriaus lengvai prieinamu automatiniu uždaromuoju įtaisu.
8. Atskirų skyrių vamzdžių atšakos su pagrindiniu drenažo vamzdžiu sujungiamos atgaliniais vožtuvais, kuriuos galima uždaryti.
Skyriai arba kitos patalpos, į kurias galima patalpinti balastą, su drenažo sistema sujungiamos paprastais uždaromaisiais įtaisais. Šis reikalavimas netaikomas triumams, į kuriuos galima patalpinti balastą. Šie triumai balastiniu vandeniu užpildomi balasto vamzdynu, kuris yra stacionarus ir atskirtas nuo drenažo vamzdžių, arba vamzdžių atšakomis, kurias prie pagrindinio drenažo vamzdžio galima prijungti lanksčiais vamzdžiais arba lanksčiomis jungtimis. Šiuo tikslu neleidžiama naudoti triumo dugne esančių vandens įleidžiamųjų sklendžių.
9. Balasto triumuose sumontuojami matavimo įtaisai.
10. Jei drenažo sistemoje sumontuotas stacionarus vamzdynas, triumo dugno drenažo vamzdžiuose tepaluotam vandeniui nubėgti sumontuojami uždaromieji įtaisai, kuriuos jų vietoje užplombuoja tikrinimo įstaiga. Šių uždaromųjų įtaisų skaičius ir vieta įrašoma Bendrijos sertifikate.
11. Uždaromųjų įtaisų užrakinimas jų vietoje prilyginamas plombavimui pagal 10 dalį. Raktas arba raktai uždaromiesiems įtaisams užrakinti atitinkamai pažymėti ir laikomi pažymėtoje ir lengvai prieinamoje mašinų skyriaus vietoje.
8.09 straipsnis
Tepaluoto vandens ir panaudotos alyvos saugyklos
1. Laive turi būti galima laikyti eksploatacijos metu susikaupusį tepaluotą vandenį. Mašinų skyriaus triumas yra laikomas tam skirta saugykla.
2. Mašinų skyriuje panaudotai alyvai saugoti turi būti viena arba kelios tam skirtos talpyklos, kurių talpa turi būti ne mažiau kaip 1,5 karto didesnė už bendrą panaudotų alyvų iš visų įrengtų vidaus degimo variklių ir pavarų rinktuvių kartu su hidraulinio skysčio iš hidraulinio skysčio talpyklų kiekį.
Pirmiau nurodytoms talpykloms ištuštinti naudojamos jungtys turi atitikti Europos standartą EN 1305:1996.
3. Jei laivai plaukia tik į trumpojo nuotolio reisus, tikrinimo įstaiga gali juos atleisti nuo 2 dalies reikalavimų.
8.10 straipsnis
Laivų keliamas triukšmas
1. Laivo plaukiant keliamas triukšmas, ypač variklio oro ėmimo ir išleidimo įtaisų keliamas triukšmas, turi būti slopinamas atitinkamomis priemonėmis.
2. Laivo plaukiant keliamas triukšmas neturi viršyti 75 dB(A) 25 m šoniniu atstumu nuo laivo borto.
3. Išskyrus krovinių perkrovimo darbus, stovinčio laivo keliamas triukšmas neturi viršyti 65 dB(A) 25 m šoniniu atstumu nuo laivo borto.
8a SKYRIUS
(Palikta tuščia)
9 SKYRIUS
ELEKTROS ĮRANGA
9.01 straipsnis
Bendroji dalis
1. Jei nėra nustatyta tam tikroms instaliacijų dalims taikomų konkrečių reikalavimų, saugos lygis laikomas patenkinamu, jei minėtos dalys yra pagamintos pagal galiojantį Europos standartą arba pagal patvirtintos klasifikacinės bendrovės reikalavimus.
Atitinkami dokumentai pateikiami tikrinimo įstaigai.
2. Laive laikomi deramai tikrinimo įstaigos antspaudu patvirtinti dokumentai, kuriuose turi būti:
|
a) |
bendrieji visos elektros instaliacijos brėžiniai; |
|
b) |
pagrindinio skirstomojo skydo, avarinio skirstomojo skydo ir skirstomojo skydo komutavimo schemos kartu su svarbiausiais techniniais duomenimis, pavyzdžiui, srovės stiprumas amperais ir apsaugos bei valdymo įtaisų nominalioji srovė; |
|
c) |
elektros mechanizmų ir įrangos galios duomenys; |
|
d) |
kabelių rūšys ir informacija apie laidų skerspjūvius. |
Šiuos dokumentus laikyti plaukiojančiose priemonėse be įgulos nėra būtina, tačiau juos visuomet turi turėti savininkas.
3. Įranga turi būti suprojektuota naudoti esant nuolatiniam iki 15° pasvirimui ir nuo 0 °C iki + 40 °C aplinkos temperatūrai laivo viduje, o denyje — nuo – 20 °C iki + 40 °C. Šiose ribose ji turi veikti nepriekaištingai.
4. Elektros ir elektroninė įranga bei prietaisai turi būti visiškai prieinami ir lengvai prižiūrimi.
9.02 straipsnis
Elektros tiekimo sistemos
1. Jei plaukiojančioje priemonėje yra įrengta elektros sistema, ji iš esmės turi turėti bent du energijos šaltinius tam, kad, jei vienas energijos šaltinis sugestų, kitas šaltinis bent 30 minučių galėtų aprūpinti saugiai laivybai būtinas elektros energiją naudojančią įrangą.
2. Pakankama elektros energijos tiekimo nominalioji vertė įrodoma galios balansu. Gali būti atsižvelgiama į atitinkamą vienalaikiškumo koeficientą.
3. Neatsižvelgiant į 1 dalį, 6.04 straipsnis taikomas vairavimo sistemai (laivo vairo įrenginiams) skirtam energijos šaltiniui.
9.03 straipsnis
Apsauga nuo fizinio sąlyčio, kietųjų objektų ir vandens patekimo
Mažiausios stacionarių įrenginių dalių apsaugos tipas nustatomas pagal šią lentelę:
|
Vieta |
Mažiausios apsaugos tipas (pagal IEC leidinį 60529: 1992) |
|||||
|
Generatoriai |
Varikliai |
Transformatoriai |
Pultai Skirstytuvai Jungikliai |
Jungiamosios detalės |
Apšvietimo įranga |
|
|
Valdymo kabinos, mašinų skyriai, vairavimo įtaisų skyriai |
IP 22 |
IP 22 |
IP 22 (2) |
IP 44 |
IP 22 |
|
|
Triuma |
|
|
|
|
IP 55 |
IP 55 |
|
Baterijų ir dažų sandėliai |
|
|
|
|
|
IP 44 u. (buvęs) (3) |
|
Atvirieji deniai ir atvirosios vairavimo vietos |
|
IP 55 |
|
IP 55 |
IP 55 |
IP 55 |
|
Vairinė |
|
IP 22 |
IP 22 |
IP 22 |
IP 22 |
IP 22 |
|
Gyvenamosios patalpos, išskyrus sanitarines patalpas ir prausyklas |
|
|
|
IP 22 |
IP 20 |
IP 20 |
|
Sanitarinės patalpos ir prausyklos |
|
IP 44 |
IP 44 |
IP 44 |
IP 55 |
IP 44 |
9.04 straipsnis
Apsauga nuo sprogimo
Patalpose, kuriose gali kauptis sprogstamosios dujos arba dujų mišiniai, pavyzdžiui, akumuliatoriams arba labai lengvai užsidegantiems produktams laikyti skirtuose skyriuose, galima įrengti tik nuo sprogimų apsaugotą (sertifikuotos saugos) elektros įrangą. Šiose patalpose negali būti montuojami šviesos jungikliai arba kitų elektros prietaisų jungikliai. Įrengiant apsaugą nuo sprogimo atsižvelgiama į galinčių sprogti dujų arba dujų mišinių, kurie gali susidaryti, charakteristikas (sprogimo potencialo grupę, temperatūros klasę).
9.05 straipsnis
Įžeminimas
1. Didesnės negu 50 V įtampos sistemos turi būti įžemintos.
2. Metalinės dalys, su kuriomis galimas fizinis sąlytis ir kuriomis įprastos eksploatacijos metu neteka elektros srovė, pavyzdžiui, variklių rėmai ir korpusai, prietaisai ir apšvietimo įranga, turi būti įžeminamos atskirai, jei jas sumontavus jos neturi elektros kontakto su laivo korpusu.
3. Kilnojamosios elektros energiją naudojančios įrangos ir nešiojamų prietaisų korpusai juos įprastai naudojant įžeminami papildomu elektros kabelyje esančiu įžeminimo laidu.
Ši nuostata netaikoma, jei naudojamas apsauginis grandinės atskiriamasis transformatorius ir jei prietaisai izoliuoti apsaugine izoliacija (dviguba izoliacija).
4. Įžeminimo laidų skerspjūvis turi būti ne mažesnis negu nurodyta šioje lentelėje:
|
Išorinių laidų skerspjūvis [mm2] |
Mažiausias įžeminimo laidų skerspjūvis |
|
|
Izoliuotuose kabeliuose [mm2] |
Įrengtų atskirai [mm2] |
|
|
0,5–4 |
toks pat kaip išorinio laido skerspjūvis |
4 |
|
daugiau nei 4–16 |
toks pat kaip išorinio laido skerspjūvis |
toks pat kaip išorinio laido skerspjūvis |
|
daugiau nei 16–35 |
16 |
16 |
|
daugiau nei 35–120 |
pusė išorinio laido skerspjūvio |
pusė išorinio laido skerspjūvio |
|
daugiau nei 120 |
70 |
70 |
9.06 straipsnis
Didžiausia leistinoji įtampa
1. Turi būti neviršijama ši įtampa:
|
Įrenginio tipas |
Didžiausia leistinoji įtampa |
||||
|
Nuolatinė srovė |
Vienafazė kintamoji srovė |
Trifazė kintamoji srovė |
|||
|
250 V |
250 V |
500 V |
||
|
250 V |
250 V |
— |
||
|
|
|
|
||
|
50 V (4) |
50 V (4) |
— |
||
|
— |
250 V (5) |
— |
||
|
250 V |
250 V |
— |
||
|
— |
250 V |
500 V |
||
|
250 V |
250 V |
500 V |
||
|
50 V (4) |
50 V (4) |
— |
||
2. Jei taikomos būtinos apsaugos priemonės, nukrypstant nuo 1 dalies, leidžiama didesnė įtampa:
|
a) |
elektros įrenginiuose, jei to reikia pagal jų galią; |
|
b) |
specialiuose laivo įrenginiuose, pavyzdžiui, radijo ir uždegimo sistemose. |
9.07 straipsnis
Paskirstymo sistemos
1. Leidžiamos šios nuolatinės srovės ir vienafazės kintamosios srovės paskirstymo sistemos:
|
a) |
dviejų laidų, iš kurių vienas yra įžemintas, sistemos (L1/N/PE); |
|
b) |
vieno laido sistemos pagal „iki laivo korpuso ir atgal“ principą, skirtos tik vietos įrenginiams (pavyzdžiui, vidaus degimo variklių paleidžiamajam įrenginiui, katodinei apsaugai) (L1/PEN); |
|
c) |
dviejų laidų sistemos, kurios yra izoliuotos nuo laivo korpuso (L1/L2/PE). |
2. Leidžiamos šios trifazės kintamosios srovės paskirstymo sistemos:
|
a) |
keturių laidų sistemos su neutralaus taško įžeminimu ne pagal „iki laivo korpuso ir atgal“ principą (L1/L2/L3/N/PE) = (TN-S tinklas) arba (TT tinklas)); |
|
b) |
nuo laivo korpuso izoliuotos trijų laidų sistemos (Ll/L2/L3/PE) = (IT tinklas); |
|
c) |
trijų laidų sistemos su neutralaus taško įžeminimu pagal „iki laivo korpuso ir atgal“ principą, tačiau tai draudžiama galinėse grandinėse (L1/L2/L3/PEN). |
3. Tikrinimo įstaiga gali leisti naudoti kitas sistemas.
9.08 straipsnis
Sujungimas su kranto arba kitais išoriniais tinklais
1. Elektros energijos tiekimo linijos iš kranto tinklų arba kitų išorinių tinklų į laivo tinklo įrenginius laive sujungiamos nuolatiniu jungimu, pavyzdžiui, stacionariais gnybtais arba stacionariais kištukiniais lizdais. Kabelių sujungimai apsaugomi nuo traukiamosios apkrovos.
2. Jei sujungimo įtampa viršija 50 V, korpusą turi būti galima veiksmingai įžeminti. Įžeminimo sujungimas turi būti specialiai pažymėtas.
3. Sujungimo perjungiamieji įtaisai išdėstomi taip, kaip laivo tinklo generatoriai ir kranto tinklas arba kitas išorinis tinklas nebūtų naudojami vienu metu. Juos naudoti vienu metu leidžiama trumpai, kai persijungiama iš vieno sistemos į kitą, kad nebūtų įtampos pertrūkio.
4. Sujungimas turi būti apsaugotas nuo trumpojo jungimo ir perkrovos.
5. Pagrindinis skydas turi rodyti, ar sujungime yra įtampa.
6. Įrengiami indikatoriai, skirti poliariškumui palyginti, kai srovė yra nuolatinė, ir fazių sekai, kai srovė yra trifazė kintamoji, tarp sujungimo ir laivo tinklo.
7. Greta sujungimo esantis pultas turi rodyti:
|
a) |
priemones, kurių reikia tinklams sujungti; |
|
b) |
srovės rūšį bei nominaliąją įtampą ir kintamosios srovės dažnį. |
9.09 straipsnis
Elektros energijos tiekimas į kitas plaukiojančias priemones
1. Elektros energijai tiekti į kitas plaukiojančias priemones naudojamas atskiras sujungimas. Jei elektrai tiekti į kitas plaukiojančias priemones naudojami elektros energijos lizdai, kurių nominalioji srovė yra didesnė negu 16 A, turi būti sumontuojami įtaisai (pavyzdžiui, jungikliai arba blokuojamieji įtaisai), skirti užtikrinti, kad liniją sujungti ir atjungti būtų galima tik tuomet, kai ja neteka srovė.
2. Kabelių sujungimai turi būti apsaugoti nuo traukiamosios apkrovos.
3. 9.08 straipsnio 3-7 dalys taikomos mutatis mutandis.
9.10 straipsnis
Generatoriai ir varikliai
1. Generatoriai, elektros varikliai ir jų prijungiamosios dėžutės turi būti prieinami patikrinimams, matavimams ir remonto darbams atlikti. Apsaugos tipas turi atitikti vietą, kurioje jie yra (žr. 9.03 straipsnį).
2. Generatoriai, kuriuos suka pagrindinis laivo variklis, laivasraigčio velenas arba pagalbinis įrenginys, skirti kitoms funkcijoms atlikti, turi būti suprojektuojami atsižvelgiant į įprastos eksploatacijos metu galimą sukimosi greičio diapazoną.
9.11 straipsnis
Akumuliatoriai
1. Akumuliatoriai turi būti prieinami ir išdėstomi taip, kad dėl plaukiojančios priemonės judėjimo nepasislinktų. Jie turi būti išdėstomi taip, kad būtų apsaugoti nuo pernelyg didelio karščio ar šalčio, purslų, garo ar garų.
Jų negalima statyti vairinėje ar gyvenamosiose patalpose arba triumuose. Šis reikalavimas netaikomas nešiojamųjų prietaisų akumuliatoriams arba akumuliatoriams, kuriems įkrauti reikalinga mažesnė negu 0,2 kW galia.
2. Akumuliatoriai, kuriems įkrauti būtina didesnė negu 2,0 kW galia (skaičiuojama pagal didžiausią įkrovimo srovę bei nominaliąją akumuliatoriaus įtampą ir atsižvelgiant į tipinę įkraunamojo prietaiso krovimo kreivę), turi būti statomi specialiose patalpose. Jeigu jie statomi denyje, juos užtenka įrengti spintoje.
Akumuliatorius, kurių įkrovimo galia neviršija 2,0 kW, galima įrengti spintoje ar dėžėje, statomose ne tik denyje, bet ir po deniu. Juos taip pat galima įrengti mašinų skyriuje ar kitoje gerai vėdinamoje patalpoje, jeigu jie apsaugomi nuo krintančių daiktų ir vandens lašų.
3. Visų akumuliatoriams skirtų patalpų, spintų ar dėžių, lentynų ar kitų integruotų talpyklų vidiniai paviršiai turi būti apsaugomi nuo ardančio elektrolitų poveikio.
4. Jei akumuliatoriai įrengiami uždarame skyriuje, spintose ar dėžėse, numatomas veiksmingas jų vėdinimas. Numatomas vėdinimas dirbtiniu skersvėju nikelio ir kadmio akumuliatoriams, kuriems įkrauti reikia daugiau negu 2 kW galios, ir švino rūgšties akumuliatoriams, kuriems įkrauti reikia daugiau negu 3 kW galios.
Oras turi būti tiekiamas iš apačios ir šalinamas per viršų taip, kad būtų visiškai ištraukiamos dujos.
Vėdinimo vamzdžiuose neturi būti oro srautui kliudyti galinčių įtaisų, pavyzdžiui, uždaromųjų vožtuvų.
5. Būtinas oro srautas (Q) apskaičiuojamas pagal šią formulę:
|
|
Q = 0,11 · I. n [m3/h] |
kurioje:
|
I |
= |
|
|
n |
= |
sekcijų skaičius. |
didžiausios įkroviklio tiekiamos srovės amperais;Jei laivo tinkle naudojami pagalbiniai akumuliatoriai, tikrinimo įstaiga gali leisti naudoti kitus skaičiavimo būdus, taikomus atsižvelgiant į įkroviklio krovimo kreivę, jei šie būdai yra pagrįsti patvirtintų klasifikacinių bendrovių nuostatomis arba atitinkamais standartais.
6. Jei vėdinama natūraliu oro srautu, vėdinimo kanalai turi būti pakankamo skerspjūvio, kad oro srauto greitis būtų 0,5 m/s. Naudojant švino rūgšties akumuliatorius, vėdinimo kanalų skerspjūvis turi būti bent 80 cm2, o naudojant nikelio ir kadmio akumuliatorius — 120 cm2.
7. Jei vėdinama dirbtiniu skersvėju, turi būti įrengiamas ventiliatorius, geriausia ištraukiamasis, kurio variklis veikdamas neišskiria dujų arba nekuria oro srauto.
Ventiliatoriai turi būti tokios konstrukcijos, kad jų mentei atsitrenkus į ventiliatoriaus korpusą nepažirtų kibirkštys ir neatsirastų elektrostatinių krūvių.
8. Ant skyrių, spintų ir dėžių, kuriose yra akumuliatoriai, durų arba uždangalų turi būti pritvirtinami I priedėlio 2 pav. pavaizduoti bent 10 cm skersmens ženklai „Atsargiai su ugnimi, rūkyti draudžiama“.
9.12 straipsnis
Skirstomieji įrenginiai
1. Skirstomieji elektros skydai
|
a) |
Prietaisai, jungikliai, lydieji saugikliai ir skirstomojo skydo prietaisai turi būti aiškiai išdėstomi ir prieinami techninei priežiūrai ir remonto darbams atlikti. Gnybtai, skirti iki 50 V ir didesnei negu 50 V įtampai, laikomi atskirai ir tinkamai pažymimi. |
|
b) |
Prie skirstomųjų skydų pritvirtinamos žymeklių lentelės, žyminčios visų jungiklių ir prietaisų grandinę. Turi būti nurodytas nominalus srovės stiprumas amperais ir lydžiųjų saugiklių grandinė. |
|
c) |
Jei prietaisai, kurių eksploatacinė įtampa yra didesnė negu 50 V, yra sumontuoti už durų, šių prietaisų įtampą turinčios sudedamosios dalys turi būti apsaugotos nuo atsitiktinio sąlyčio, kai durys yra atidarytos. |
|
d) |
Medžiagos, iš kurių gaminami skirstomieji elektros skydai, turi būti tinkamo mechaninio patvarumo, ilgaamžės, turėti antipireno savybių ir savaime gesinti ugnį; šios medžiagos neturi būti hidroskopiškos. |
|
e) |
Jei skirstomuosiuose elektros skyduose yra sumontuoti didelės atjungiamosios gebos (HRC) lydieji saugikliai, jų montavimui ir išmontavimui būtina turėti priedus ir asmeninės apsaugos įrangą. |
2. Jungikliai, apsauginiai įtaisai
|
a) |
Visi neįžeminti generatorių grandinės ir elektros energiją naudojančios įrangos grandinės laidai turi būti apsaugoti nuo trumpojo sujungimo ir perkrovos. Tam gali būti naudojami perjungiamieji įtaisai arba lydieji saugikliai, įsijungiantys trumpojo jungimo ir perkrovos atveju. Pavaros įtaisų (vairavimo sistemos) elektros varikliams elektrą tiekiančios grandinės ir jų valdymo grandinės turi būti apsaugotos tik nuo trumpojo jungimo. Jei grandinėse sumontuoti terminiai srovės pertraukikliai, jie turi būti išjungiami arba nustatomi veikti esant bent dvigubam nominaliosios srovės stiprumui amperais. |
|
b) |
Pagrindinio skirstomojo skydo išvaduose, skirtuose esant didesnei negu 16 A srovei veikiančiai elektros energiją naudojančiai įrangai, turi būti sumontuotas krūvio arba srovės jungiklis. |
|
c) |
Plaukiojančios priemonės varomosios jėgos, vairavimo sistemos, vairo padėties indikatorių, laivybos arba saugumo sistemų elektros energiją naudojančiai įrangai ir elektros energiją naudojančiai įrangai, kurios nominalusis srovės stiprumas amperais yra didesnis negu 16 A, elektra turi būti tiekiama atskiromis grandinėmis. |
|
d) |
Elektros energiją naudojančios įrangos, skirtos laivams varyti ir manevruoti, grandinėms elektra tiekiama tiesiai iš pagrindinio skirstomojo skydo. |
|
e) |
Srovės pertraukiamoji įranga pasirenkama pagal nominalųjį srovės stiprumą amperais, šiluminį arba dinaminį stiprį ir pertraukiamąją gebą. Jungikliai vienu metu turi galėti atjungti visus įtampą turinčius laidus. Perjungimo vieta turi būti aiškiai nurodyta. |
|
f) |
Lydieji saugikliai turi būti uždarojo lydymosi rūšies ir pagaminti iš keramikinės arba lygiavertės medžiagos. Juos turi būti galima pakeisti be fizinio sąlyčio pavojaus operatoriui. |
3. Matavimo ir kontrolės prietaisai
|
a) |
Generatorių, akumuliatorių ir skirstomosios grandinės turi būti aprūpintos matavimo ir kontrolės prietaisais, kurių reikia, kad įrenginys būtų eksploatuojamas saugiai. |
|
b) |
Neįžemintuose tinkluose, kurių įtampa yra didesnė negu 50 V, sumontuojamas įžeminimo nustatymo įtaisas, galintis įjungti vaizdo ir garso įspėjimo signalą. Antriniuose įrenginiuose, pavyzdžiui, valdymo grandinėse, šio įtaiso gali nebūti. |
4. Skirstomųjų elektros skydų įrengimo vieta
|
a) |
Skirstomieji skydai montuojami prieinamose ir gerai vėdinamose vietose bei apsaugomi nuo vandens ir mechaninio sugadinimo. Vamzdynas ir ortakiai išdėstomi taip, kad nutekėjimo atveju nebūtų sugadinti skirstomieji skydai. Jei jų neįmanoma nemontuoti netoli skirstomųjų elektros skydų, netoli jų esančiuose vamzdžiuose negali būti nuimamųjų sujungimų. |
|
b) |
Spintos ir nišos, kuriose yra sumontuoti neapsaugoti perjungimo įtaisai, turi būti iš antipireno savybių turinčios medžiagos arba apsaugoti metaliniu arba kitu antipireno savybių turinčiu apvalkalu. |
|
c) |
Jei įtampa yra didesnė negu 50 V, operatoriaus darbo vietoje prieš pagrindinį skirstomąjį skydą padedamos izoliuojamosios grotelės arba kilimėliai. |
9.13 straipsnis
Avariniai srovės pertraukikliai
Mazuto degiklių, kuro siurblių, kuro skirtuvų ir mašinų skyriaus ventiliatorių avariniai srovės pertraukikliai montuojami centralizuotai; jie neturi būti montuojami patalpose, kuriose yra įranga.
9.14 straipsnis
Instaliacijų jungiamosios detalės
1. Kabelių įvadų dydis nustatomas pagal prijungtinus kabelius ir turi atitikti naudojamų kabelių rūšis.
2. Skirtingos įtampos arba dažnių skirstomųjų grandinių kištukinių lizdų turi būti neįmanoma supainioti.
3. Jungikliai vienu metu turi galėti perjungti visus neįžemintus grandinės laidus. Tačiau neįžemintų grandinių vieno poliaus jungiklius leidžiama montuoti gyvenamųjų patalpų apšvietimo grandinėse, išskyrus skalbyklų, vonios kambarių, prausyklų ir kitų patalpų, kuriose yra vandens tiekimo įrangos.
4. Jei srovės stiprumas amperais viršija 16 A, kištukinius lizdus turi būti galima jungikliu užrakinti taip, kad kištuką būtų galima įkišti ir ištraukti tik tuomet, kai srovė išjungta.
9.15 straipsnis
Kabeliai
1. Kabeliai turi turėti antipireno savybių, savaime gesinti ugnį bei būti atsparūs vandeniui ir tepalui.
Gyvenamosiose patalpose gali būti naudojami kitų rūšių kabeliai, jei jie yra veiksmingai apsaugoti, turi antipireno savybių ir savaime gesina ugnį.
Elektros kabelių antipireno savybių standartai nustatomi pagal:
|
a) |
IEC leidinius 60332-1:1993, 60332-3:2000, arba |
|
b) |
vienos iš valstybių narių pripažintas lygiavertes taisykles. |
2. Mažiausias energijos tiekimo ir apšvietimo grandinėse naudojamų kabelių laidų skerspjūvis turi būti 1,5 mm2.
3. Metalinis kabelių šarvas ir apvalkalas įprastomis eksploatacijos sąlygomis negali būti naudojami kaip laidininkai arba įžeminimui.
4. Bent vienas energijos ir apšvietimo įrenginiuose esančių kabelių metalinio apvalkalo galas turi būti įžeminamas.
5. Pasirenkant laidų skersmenį turi būti atsižvelgiama į jų didžiausią leistiną galutinę temperatūrą (srovės perdavimo gebą) ir leistiną įtampos mažėjimą. Palyginti su nominaliąja įtampa, nuo pagrindinio skirstomojo skydo iki nepalankiausio instaliacijos taško apšvietimo grandinėse įtampa neturi sumažėti daugiau negu 5 %, o energijos tiekimo arba šildymo grandinėse — daugiau negu 7 %.
6. Kabeliai turi būti apsaugoti nuo mechaninio apgadinimo.
7. Kabeliai tvirtinami taip, kad tempiamoji apkrova atitiktų leistinas ribas.
8. Jei kabeliai pakloti per pertvaras arba denius, išgrąžos turi nepakenkti šių pertvarų ir denių mechaniniam atsparumui, nelaidumui vandeniui ir atsparumui ugniai.
9. Visų laidų galai ir sandūros jungiami taip, kad būtų išsaugotos pradinės elektros, mechaninio atsparumo, antipireno ir, kai būtina, atsparumo ugniai savybės.
10. Prie įtraukiamųjų vairinių prijungti kabeliai turi būti pakankamai lankstūs ir izoliuoti izoliacija, išliekančia pakankamai lanksčia iki – 20 °C temperatūros ir atsparia garui bei garams, ultravioletiniams spinduliams ir ozonui.
9.16 straipsnis
Apšvietimo įrenginiai
1. Apšvietimo prietaisai įrengiami taip, kad jų išskiriama šiluma neuždegtų netoli šių prietaisų esančių lengvai užsiliepsnojančių objektų ar sudedamųjų dalių.
2. Apšvietimo prietaisai atviruose deniuose įrengiami taip, kad netrukdytų atpažinti navigacinių žiburių.
3. Jei mašinų skyriuje arba katilinėje yra įrengti du arba daugiau apšvietimo prietaisų, jiems elektros energija turi būti tiekiama bent dviem atskiromis grandinėmis. Šis reikalavimas taip pat taikomas patalpoms, kuriose yra įrengti aušinimo įrenginiai, hidrauliniai mechanizmai arba elektros varikliai.
9.17 straipsnis
Navigaciniai žiburiai
1. Navigacinių žiburių skirstomieji skydai montuojami vairinėje. Jiems elektra tiekiama atskira linija iš pagrindinio skirstomojo skydo arba dviejų nepriklausomų antrinių skirstomųjų skydų.
2. Navigaciniams žiburiams elektra turi būti tiekiama, jie apsaugomi ir įjungiami atskirai iš navigacinių žiburių skirstomojo skydo.
3. Kontrolinio įrenginio, kaip numatyta 7.05 straipsnio 2 dalyje, gedimai neturi turėti įtakos juo kontroliuojamo žiburio veikimui.
4. Keliems žiburiams, sudarantiems funkcinį vienetą ir įrengtiems kartu vienoje vietoje, elektros srovė gali būti tiekiama, jungiama ir kontroliuojama bendra elektros grandine. Kontroliniu įrenginiu turi būti galima nustatyti bet kurio iš šių žiburių gedimą. Tačiau dvigubas žiburys (du vienas virš kito arba viename korpuse sumontuoti žiburiai) negali vienu metu naudoti abiejų šviesos šaltinių.
9.18 straipsnis
(Palikta tuščia)
9.19 straipsnis
Mechaninės įrangos avarinės signalizacijos ir saugos sistemos
Mechaninei įrangai stebėti ir apsaugoti skirtos avarinės signalizacijos ir saugos sistemos turi atitikti šiuos reikalavimus:
|
a) |
Avarinės signalizacijos sistemos Avarinės signalizacijos sistemos suprojektuojamos taip, kad dėl avarinės signalizacijos sistemos gedimo negalėtų sugesti stebimas prietaisas arba įrenginys. Dvejetainiai siųstuvai suprojektuojami remiantis inertiškos srovės arba stebimos krūvio srovės principu. Vaizdo avariniai signalai turi būti matomi tol, kol neištaisomas gedimas; avarinį signalą, kurio gavimas patvirtintas, turi būti galima atskirti nuo avarinio signalo, kurio gavimas dar nepatvirtintas. Kiekvieną avarinį signalą turi lydėti ir garsinis įspėjimas. Garso įspėjimo signalus turi būti galima išjungti. Tai, kad buvo išjungtas vienas garsinis avarinis signalas, turi nekliudyti dėl kitos priežasties įsijungti kitam signalui. Jei avarinės signalizacijos sistemose yra mažiau negu penki matavimo taškai, šiam reikalavimui gali būti taikomos išimtys. |
|
b) |
Saugos sistemos Saugos sistemos suprojektuojamos sustabdyti arba sulėtinti apgadintos įrangos darbą arba siųsti įspėjimą į darbo vietas, kuriose nuolat yra įgula, kad tai būtų padaryta prieš įrangai pasiekiant kritinę būklę. Dvejetainiai siųstuvai suprojektuojami remiantis krūvio srovės principu. Jei saugos sistemos nėra suprojektuotos vykdyti savistabą, turi būti galima patikrinti, ar jos veikia tinkamai. Saugos sistemos turi nepriklausyti nuo kitų sistemų. |
9.20 straipsnis
Elektroninė įranga
1. Bendroji dalis
2 dalyje pateiktos bandymų sąlygos taikomos tik elektroniniams prietaisams, kurie yra būtini vairavimo sistemai ir plaukiojančių priemonių jėgainėms, įskaitant jų pagalbinius įrenginius.
2. Bandymų sąlygos
|
a) |
Šiuos bandymus atliekant atsirandantys įtempiai turi nesugadinti elektroninių prietaisų arba nesukelti jų darbo sutrikimų. Bandymai pagal atitinkamus tarptautinius standartus, pavyzdžiui, IEC leidinį 60092-504:2001, išskyrus atsparumo šalčiui bandymą, turi būti atliekami įjungus įtaisus. Atliekant šiuos bandymus turi būti patikrinama, ar įtaisas veikia tinkamai. |
|
b) |
Įtampos ir dažnio svyravimai
|
|||||||||||||||||
|
c) |
Atsparumo karščiui bandymas Bandinys per pusę valandos įkaitinamas iki 55 °C temperatūros. Ją pasiekus, tokia jo temperatūra išlaikoma 16 valandų. Tada atliekamas eksploatacinis bandymas. |
|
d) |
Atsparumo šalčiui bandymas Bandinys išjungiamas, šaldomas iki – 25 °C temperatūros ir tokios temperatūros laikomas dvi valandas. Tuomet temperatūra padidinama iki 0 °C ir atliekamas eksploatacinis bandymas. |
|
e) |
Atsparumo vibracijai bandymas Atsparumo vibracijai bandymas atliekamas išilgai trijų įtaisų arba sudedamųjų dalių ašių veikiant rezonansiniu dažniu kaskart po 90 sekundžių. Jei neatsiranda aiškaus rezonanso, atsparumo vibracijai bandymas atliekamas 30 Hz dažniu. Atsparumo vibracijai bandymas atliekamas sukeliant sinusoidinius virpesius, atitinkančius šias ribas: Bendrosios nuostatos: f nuo 2,0 iki 13,2 Hz; a = ± 1 mm (amplitudė a = f nuo 13,2 Hz iki 100 Hz; pagreitis ± 0,7 g. Įranga, skirta montuoti dyzeliniuose varikliuose arba vairo mechanizme, išbandoma taip: f nuo 2,0 iki 25 Hz; a = ± 1,6 mm (amplitudė a = f nuo 25 Hz iki 100 Hz; pagreitis ± 4 g. Daviklius, skirtus montuoti dyzelinių variklių išmetamuosiuose vamzdžiuose, gali veikti daug didesni įtempiai. Į tai turi būti atsižvelgiama atliekant šiuos bandymus. |
vibracijos pločio)
vibracijos pločio)|
f) |
Elektromagnetinio suderinamumo bandymas atliekamas pagal IEC leidinius 61000-4-2:1995, 61000-4-3:2002, 61000-4-4:1995, bandymo laipsnio numeris — 3. |
|
g) |
Įrodymus, kad elektroninė įranga atitinka šias bandymų sąlygas, turi pateikti gamintojas. Klasifikacinės bendrovės sertifikatas taip pat laikomas įrodymu. |
9.21 straipsnis
Elektromagnetinis suderinamumas
Elektromagnetiniai trikdžiai neturi bloginti elektros ir elektroninių sistemų darbo. Bendrosios priemonės vienodai taikomos:
|
a) |
trikdžių perdavimo iš trikdžių šaltinio į trikdomus įtaisus kelių atjungimui; |
|
b) |
trikdžių priežasčių mažinimas prie šaltinio; |
|
c) |
trikdomų įtaisų jautrumo trikdžiams mažinimui. |
10 SKYRIUS
ĮRANGA
10.01 straipsnis
Inkaro įranga
1. Laivuose, skirtuose kroviniams vežti, išskyrus laivu pervežamus lichterius, kurių ilgis L neviršija 40 m, turi būti sumontuoti laivapriekio inkarai, kurių bendra masė P apskaičiuojama pagal šią formulę:
|
|
P = k · B · T [kg] |
kurioje:
|
k |
koeficientas, kuriuo atsižvelgiamą į ilgio L ir bimso B santykį bei laivo tipą: 
tačiau lichterių k = c; |
|
c |
empirinis koeficientas, pateiktas šioje lentelėje:
|
Jei laivų dedveito tonažas yra ne didesnis negu 400 t ir dėl jų konstrukcijos bei naudojimo paskirties jie plaukioja tik iš anksto nustatytuose trumpojo nuotolio ruožuose, tikrinimo įstaiga gali sutikti, kad būtų privalomi tik du trečdaliai bendros laivapriekio inkarų masės P.
2. Keleiviniuose laivuose ir laivuose, kurie nėra skirti kroviniams vežti, išskyrus stūmikus, turi būti sumontuoti laivapriekio inkarai, kurių bendra masė P apskaičiuojama pagal šią formulę:
|
|
P = k · B · T [kg] |
kurioje:
|
k |
koeficientas, atitinkantis 1 dalyje nurodytą koeficientą, tačiau vietoj dedveito tonažo empirinio koeficiento (c) dydžiui apskaičiuoti imama Bendrijos sertifikate įrašyta vandentalpa (m3). |
3. 1 dalyje nurodytuose laivuose, kurių didžiausias ilgis neviršija 86 m, turi būti sumontuoti laivagalio inkarai, kurių bendra masė yra lygi 25 % masės P.
Laivuose, kurių didžiausias ilgis viršija 86 m, turi būti sumontuoti laivagalio inkarai, kurių bendra masė yra lygi 50 % masės P, apskaičiuotos pagal 1 arba 2 dalį.
Laivagalio inkarai nėra būtini:
|
a) |
laivuose, kurių laivagalio inkaro masė bus mažesnė negu 150 kg; 1 dalies paskutinėje pastraipoje nurodytų laivų atveju atsižvelgiama į mažesnę inkarų masę; |
|
b) |
lichteriuose. |
4. Laivuose, skirtuose varyti ne ilgesnes kaip 86 m ilgio standžiąsias laivų vilkstines, turi būti sumontuoti laivagalio inkarai, kurių bendra masė yra lygi 25 % didžiausios masės P, apskaičiuotos pagal 1 dalį, jei sąstatai (laikomi laivybos vienetu) yra leidžiami ir įrašyti Bendrijos sertifikate.
Laivuose, skirtuose pasroviui varyti ilgesnes nei 86 m ilgio standžiąsias laivų vilkstines, turi būti sumontuoti laivagalio inkarai, kurių bendra masė yra lygi 50 % didžiausios masės P, apskaičiuotos pagal 1 dalį, jei sąstatai (laikomi laivybos vienetu) yra leidžiami ir įrašyti Bendrijos sertifikate.
5. Pagal 1-4 dalis nustatyta tam tikrų specialių inkarų masė gali būti sumažinta.
6. Nurodyta bendra laivapriekio inkarų masė P gali būti paskirstyta vienam arba dviem inkarams. Ji gali būti sumažinta 15 %, jei laive yra vienas laivapriekio inkaras, o lyno vamzdis yra laivo viduryje.
Nustatyta stūmikų ir laivų, kurių didžiausias ilgis viršija 86 m, laivagalio inkarų bendra masė gali būti pasiekiama vienu arba paskirstyta dviem inkarams.
Lengviausio inkaro masė turi būti ne mažesnė negu 45 % bendros inkarų masės.
7. Ketaus inkarai draudžiami.
8. Ant inkarų iškilaus reljefo ilgaamžiškais ženklais turi būti nurodoma jų masė.
9. Jei inkarų masė didesnė negu 50 kg, turi būti sumontuoti suktuvai.
10. Kiekvienos laivapriekio inkaro grandinės mažiausias ilgis turi būti:
|
a) |
40 m, jei laivo ilgis neviršija 30 m; |
|
b) |
10 m ilgesnis už laivą, jei šio ilgis yra didesnis negu 30 m, bet mažesnis negu 50 m; |
|
c) |
60 m, jei laivas yra ilgesnis negu 50 m. |
Kiekviena laivagalio inkaro grandinė turi būti ne mažesnio negu 40 m ilgio. Tačiau jei laivai turi sustoti laivapriekiu pasroviui, juose turi būti sumontuotos laivagalio inkaro grandinės, kurių kiekviena yra ne mažesnio negu 60 m ilgio.
11. Mažiausias inkaro grandinių atsparumas tempimui R apskaičiuojamas pagal šias formules:
|
a) |
inkarų, kurių masė yra iki 500 kg: R = 0,35 · P′ [kN]; |
|
b) |
inkarų, kurių masė yra daugiau negu 500 kg, bet neviršija 2 000 kg:
|
;|
c) |
inkarų, kurių masė yra daugiau negu 2 000 kg: R = 0,25 · P′ [kN]; |
kurioje:
|
P′ |
teorinė kiekvieno inkaro masė, nustatyta pagal 1-4 dalis ir 6 dalį. |
Inkaro grandinių atsparumas tempimui turi būti nurodomas pagal valstybėje narėje galiojantį standartą.
Jei inkarų masė yra didesnė negu reikalaujama 1-6 dalyse, inkaro grandinės atsparumas tempimui turi būti nustatomas pagal tikrąją inkaro masę.
12. Jei laive yra sunkesnių inkarų su atitinkamai stipresnėmis inkaro grandinėmis, Bendrijos sertifikate turi būti įrašoma tik mažiausia masė ir mažiausias atsparumas tempimui, reikalaujami pagal 1-6 dalis ir 11 dalį.
13. Inkaro ir grandinės jungiamosios detalės (šarnyriniai sujungimai) turi išlaikyti 20 % už atitinkamos grandinės atsparumą tempimui didesnę tempiamąją apkrovą.
14. Vietoj inkaro grandinių leidžiama naudoti lynus. Lynai turi būti tokio pat atsparumo tempimui, koks nustatytas grandinėms, tačiau jie turi būti 20 % ilgesni.
10.02 straipsnis
Kita įranga
1. Pagal valstybėse narėse taikomas galiojančias laivybos institucijos taisykles laive turi būti sumontuota bent ši įranga:
|
a) |
radiotelefoninė sistema; |
|
b) |
prietaisai ir įtaisai, skirti vaizdo ir garso signalams duoti bei laivo ženklinimui dieną ir naktį nustatyti; |
|
c) |
privalomų švartavimosi žiburių autonominiai atsarginiai žiburiai; |
|
d) |
ugniai atspari pažymėta talpykla su dangčiu, skirta tepaluotiems valymo skudurams; |
|
e) |
ugniai atspari pažymėta talpykla su dangčiu, skirta pavojingoms arba aplinką teršiančioms kietosioms atliekoms, ir ugniai atspari pažymėta talpykla su dangčiu, skirta pavojingoms arba aplinką teršiančioms skystosioms atliekoms, pagal atitinkamas taikomas laivybos institucijos taisykles; |
|
f) |
ugniai atspari pažymėta pamazgoms skirta talpykla su dangčiu. |
2. Be to, laive turi būti bent ši įranga:
|
a) |
Švartavimosi lynai: Laivuose turi būti trys švartavimosi lynai. Mažiausias jų ilgis turi būti ne mažesnis negu:
Trumpiausias lynas nebūtinas laivuose, kurių ilgis L yra mažesnis negu 20 m. Lynų atsparumas tempimui Rs turi būti lygus pagal šias formules apskaičiuotam atsparumui: jei L · B · T yra iki 1 000 m3: jei L · B · T yra daugiau negu 1 000 m3: Laive turi būti laikomas privalomų lynų sertifikatas pagal Europos standartą EN 10 204:1991, pagal Nr. 3.1. Vietoj šių lynų gali būti tokio pat ilgio ir atsparumo tempimui virvės. Mažiausias virvių atsparumas tempimui turi būti nurodomas sertifikate. |
;
;|
b) |
Vilkimo trosai:
|
|
c) |
Metamasis lynas; |
|
d) |
Laipinimo trapas, ne mažesnio negu 0,4 m pločio ir 4 m ilgio, kurio šoniniai kraštai yra apibrėžti ryškiaspalve juosta; trapas turi būti su turėklais. Tikrinimo įstaiga gali leisti, kad mažuose laivuose būtų trumpesni trapai; |
|
e) |
Gafelio kablys; |
|
f) |
Tinkamas pirmosios pagalbos rinkinys, kurio turinys atitiktų atitinkamą valstybės narės standartą. Pirmosios pagalbos rinkinys turi būti laikomas gyvenamojoje patalpoje arba vairinėje taip, kad prireikus būtų lengvai ir saugiai prieinamas. Jei pirmosios pagalbos rinkiniai laikomi uždengti, dangtis pagal I priedėlio 8 pav. turi būti pažymimas pirmosios pagalbos rinkinio simboliu, kurio šoninis ilgis yra bent 10 cm; |
|
g) |
Žiūronai, 7 × 50 arba didesnio lęšių skersmens; |
|
h) |
Instrukcija dėl žmonių už borto gelbėjimo ir gaivinimo; |
|
i) |
Prožektorius, kurį galima valdyti iš vairinės. |
3. Laivuose, kurių borto aukštis virš vaterlinijos be krovinio viršija 1,50 m, turi būti įlaipinimo laiptai arba kopėčios.
10.03 straipsnis
Nešiojamieji gesintuvai
1. Pagal Europos standartą EN 3:1996 kiekvienoje iš šių vietų turi būti bent vienas nešiojamasis gesintuvas:
|
a) |
vairinėje; |
|
b) |
netoli kiekvieno įėjimo iš denio į gyvenamąsias patalpas; |
|
c) |
netoli kiekvieno įėjimo į tarnybines patalpas, į kurias negalima patekti iš gyvenamųjų patalpų ir kuriose yra šildymo, maisto ruošimo arba šaldymo įranga, kurioje naudojamas kietasis arba skystasis kuras arba suskystintosios dujos; |
|
d) |
prie kiekvieno įėjimo į mašinų skyrius ir katilines; |
|
e) |
tinkamose mašinų skyrių ir katilinių vietose po deniu taip, kad nė vienas patalpos taškas einant pėsčiomis nebūtų toliau negu už 10 metrų nuo gesintuvo. |
2. Pagal 1 dalį reikalaujami nešiojamieji gesintuvai gali būti tik milteliniai gesintuvai, kurių talpa yra ne mažesnė negu 6 kg, arba kiti tokios pat gesinamosios gebos nešiojamieji gesintuvai. Jie turi būti tinkami A, B ir C kategorijos gaisrams ir iki 1 000 V įtampos elektros sistemų gaisrams gesinti.
3. Be to, gali būti naudojami milteliniai, vandens arba putų gesintuvai, kurie yra tinkami bent tokios kategorijos gaisrui gesinti, kuris yra labiausiai tikėtinas patalpoje, kuriai jie skirti.
4. Nešiojamieji gesintuvai, kurių gesinamoji medžiaga yra CO2, gali būti naudojami tik gaisrams laivo virtuvėse ir elektros įrenginiuose gesinti. Šiuose gesintuvuose turi būti ne daugiau negu 1 kg gesinamosios medžiagos 15 m3 patalpos, kurioje jie yra padėti naudotis.
5. Nešiojamieji gesintuvai turi būti tikrinami ne rečiau kaip kas dveji metai. Tikrintojas turi išduoti pasirašytą patikrinimo sertifikatą, kuriame būtų nurodyta patikrinimo data.
6. Jei nešiojamieji gesintuvai yra įrengti taip, kad jų nesimato, juos dengiantis skydas turi būti pažymimas I priedėlio 3 pav. pavaizduotu gesintuvo simboliu, kurio šoninis ilgis yra bent 10 cm.
10.03a straipsnis
Stacionarios gaisro gesinimo sistemos gyvenamosiose patalpose, vairinėse ir keleivių zonose
1. Priešgaisrinė sauga gyvenamosiose patalpose, vairinėse ir keleivių zonose turi būti užtikrinama tik tinkamais automatiniais didelio slėgio vandens purkštuvais, kurie yra įrengti kaip stacionarios gaisro gesinimo sistemos.
2. Sistemas turi įrengti arba pertvarkyti tik specializuotos įmonės.
3. Sistemos turi būti iš plieno arba lygiavertės nedegios medžiagos.
4. Sistemos per minutę turi galėti išpurkšti bent 5 l vandens vienam didžiausios apsaugotinos patalpos ploto kvadratiniam metrui.
5. Sistemos, išpurškiančios mažiau vandens, turi būti pagal TJO rezoliuciją A 800(19) arba kitą šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pripažintą standartą patvirtinto tipo. Tipą tvirtina patvirtinta klasifikacinė bendrovė arba akredituota bandymų institucija. Akredituota bandymų institucija laikosi darniųjų bandymų laboratorijų eksploatacijos standartų (EN ISO/IEC 17025:2000).
6. Sistemas turi tikrinti ekspertas:
|
a) |
prieš pradedant eksploatuoti; |
|
b) |
prieš pradedant iš naujo eksploatuoti po to, kai jos buvo įsijungusios; |
|
c) |
po pakeitimo arba remonto; |
|
d) |
reguliariai ne rečiau kaip kas dveji metai. |
7. Atlikdamas tikrinimą pagal 6 dalį, ekspertas turi patikrinti, ar sistemos atitinka šios dalies reikalavimus.
Tikrinimą turi sudaryti bent šios dalys:
|
a) |
išorinis visos sistemos apžiūrėjimas; |
|
b) |
funkciniai saugos sistemų ir purkštukų bandymai; |
|
c) |
funkciniai slėgio talpyklų ir išsiurbimo sistemos bandymai. |
8. Tikrintojas turi išduoti pasirašytą patikrinimo sertifikatą, kuriame būtų nurodyta patikrinimo data.
9. Įrengtų sistemų skaičius turi būti įrašomas Bendrijos sertifikate.
10. Objektams gyvenamosiose patalpose, vairinėse ir keleivių zonose apsaugoti stacionarios gaisro gesinimo sistemos leidžiamos tik rekomendavus Komitetui.
10.03b straipsnis
Stacionarios gaisro gesinimo sistemos mašinų skyriuose, katilinėse ir siurblinėse
1. Gesinamosios medžiagos
Mašinų skyriams, katilinėms ir siurblinėms apsaugoti stacionariose gaisro gesinimo sistemose gali būti naudojamos šios gesinamosios medžiagos:
|
a) |
CO2 (anglies dioksidas); |
|
b) |
HFC 227ea (heptafluoropropanas); |
|
c) |
IG-541 (52 % azoto, 40 % argono, 8 % anglies dioksido). |
Naudoti kitas gesinamąsias medžiagas gali būti leidžiama tik šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
2. Vėdinimas, oro įleidimas
|
a) |
Varomųjų variklių degimui reikalingas oras neturi būti ištraukiamas iš patalpų, kurios apsaugomos stacionariomis gaisro gesinimo sistemomis. Šis reikalavimas netaikomas, jei yra du vienas nuo kito nepriklausantys ir sandariai atskirti pagrindiniai mašinų skyriai arba jei greta pagrindinio mašinų skyriaus yra atskiras mašinų skyrius su laivapriekio privairavimo įrenginiu, užtikrinant, kad pagrindiniame mašinų skyriuje kilus gaisrui laivas galėtų plaukti varomas sava galia. |
|
b) |
Įsijungus gaisro gesinimo sistemai, apsaugotinos patalpos mechaninis vėdinimas turi automatiškai išsijungti. |
|
c) |
Turi būti įrengiami įtaisai, kuriais būtų galima greitai uždaryti visas angas, per kurias į apsaugotiną patalpą gali patekti oras arba iš jos nutekėti dujos. Turi būti aiškiai matoma, ar jie yra atidaryti ar uždaryti. |
|
d) |
Iš mašinų skyriuose įrengtų suslėgto oro talpyklų per apsauginius vožtuvus nutekantis oras turi būti išleidžiamas į aplinką. |
|
e) |
Dėl ištekėjusios gesinamosios medžiagos susidaręs per didelis arba per mažas slėgis neturi suardyti apsaugotiną patalpą supančių skiriamųjų sienų dalių. Slėgį turi būti galima išlyginti nesukeliant pavojaus. |
|
f) |
Saugomose patalpose turi būti įranga gesinamajai medžiagai ir degimo metu susidariusioms dujoms ištraukti. Šią įrangą turi būti galima valdyti iš darbo vietų saugomų patalpų išorėje, dėl šiose patalpose kilusio gaisro ji neturi tapti neprieinama. Jei yra stacionarių trauktuvų, jų turi būti neįmanoma įjungti tol, kol gesinamas gaisras. |
3. Priešgaisrinės signalizacijos sistema
Apsaugotina patalpa turi būti stebima atitinkama priešgaisrinės signalizacijos sistema. Pavojaus signalas turi būti pastebimas vairinėje, gyvenamosiose patalpose ir apsaugotinoje patalpoje.
4. Vamzdynų sistema
|
a) |
Gesinamoji medžiaga į apsaugotiną patalpą turi būti tiekiama ir joje paskirstoma stacionaria vamzdynų sistema. Apsaugotinoje patalpoje esantis vamzdynas ir susijusios jungiamosios detalės turi būti pagamintos iš plieno. Šis reikalavimas netaikomas talpyklų jungiamiesiems vamzdžiams ir plėtimosi sandūroms, jei naudojamos medžiagos gaisro atžvilgiu yra lygiaverčių savybių. Vamzdžiai iš vidaus ir išorės turi būti apsaugomi nuo korozijos. |
|
b) |
Išleidžiamieji purkštukai turi būti tokio dydžio ir įrengti taip, kad gesinamąją medžiagą purkštų tolygiai. |
5. Įjungiamasis įtaisas
|
a) |
Automatiškai įsijungiančios gaisro gesinimo sistemos yra draudžiamos. |
|
b) |
Gaisro gesinimo sistemą turi būti galima įjungti iš atitinkamos vietos apsaugotinos patalpos išorėje. |
|
c) |
Įjungiamieji įtaisai įrengiami taip, kad juos būtų galima valdyti net kilus gaisrui ir kad gaisrui arba sprogimui padarius žalos apsaugotinoje patalpoje, į ją vis tiek būtų galima tiekti būtiną gesinamosios medžiagos kiekį. Nemechaniniai įjungiamieji įtaisai turi būti varomi dviejų vienas nuo kito nepriklausančių energijos šaltinių. Šie energijos šaltiniai negali būti apsaugotinoje patalpoje. Valdymo linijos apsaugotinoje patalpoje turi būti suprojektuotos taip, kad kilus gaisrui galėtų veikti ne trumpiau kaip 30 minučių. Šis reikalavimas yra įvykdytas, jei naudojama elektros laidų instaliacija atitinka standartą IEC 60331-21:1999. Jei įjungiamieji įtaisai yra įrengti taip, kad jų nesimato, juos dengiantis skydas, kaip pavaizduota I priedėlio 6 pav., pažymimas simboliu „gaisro gesinimo įrenginys“, kurio šoninis ilgis yra bent 10 cm ir kuriame raudonomis raidėmis baltame fone užrašyta: „Feuerlöscheinrichtung Installation d'extinction Brandblusinstallatie Fire-fighting installation“ |
|
d) |
Jei gaisro gesinimo sistema yra skirta kelioms patalpoms apsaugoti, kiekvienai patalpai turi būti skiriami atskiri ir aiškiai pažymėti įjungiamieji įtaisai. |
|
e) |
Greta kiekvieno įjungiamojo įtaiso matomoje vietoje turi būti pakabinamos neištrinamos naudojimo instrukcijos viena iš valstybių narių kalbų. Jose visų pirma turi būti šios instrukcijos:
|
|
f) |
Eksploatavimo instrukcijose turi būti nurodoma, kad prieš paleidžiant gaisro gesinimo sistemą išjungiami iš apsaugotinos patalpos orą imantys vidaus degimo varikliai. |
6. Avarinės signalizacijos sistema
|
a) |
Stacionarios gaisro gesinimo sistemose turi būti garso ir vaizdo avarinės signalizacijos sistemos. |
|
b) |
Avarinė signalizacijos sistema turi automatiškai įsijungti iškart, pirmą kartą įsijungus gaisro gesinimo sistemai. Prieš pradedant purkšti gesinamąją medžiagą, tam tikrą laiką skamba įspėjamasis signalas, kurio neįmanoma išjungti. |
|
c) |
Įspėjamieji signalai turi būti aiškiai matomi apsaugotinose patalpose bei įėjimų, pro kuriuos galima į jas patekti, išorėje ir turi būti aiškiai girdimi netgi eksploatacijos sąlygomis, kuriomis sukeliamas garsiausias įprastas triukšmas. Jie turi aiškiai išsiskirti iš visų kitų garso ir vaizdo signalų apsaugotinoje patalpoje. |
|
d) |
Įspėjamieji garso signalai turi būti aiškiai girdimi gretimose patalpose netgi tuomet, kai jungiamosios durys yra uždarytos ir eksploatacijos sąlygomis, kuriomis sukeliamas garsiausias įprastas triukšmas. |
|
e) |
Jei įspėjimo sistema nėra trumpojo jungimo, laidų nutraukimo ir įtampos mažėjimo savistabos, turi būti galima patikrinti, ar ji tinkamai veikia. |
|
f) |
Prie kiekvieno įėjimo į patalpą, į kurią gali būti tiekiama gesinamoji medžiaga, turi būti pakabinamas aiškiai matomas įspėjimas, kuriame raudonomis raidėmis baltame fone užrašyta: „Vorsicht, Feuerlöscheinrichtung! Bei Ertönen des Warnsignals (Beschreibung des Signals) den Raum sofort verlassen! Attention, installation d'extinction d'incendie! Quitter immédiatement ce local au signal (description du signal)! Let op, brandblusinstallatie! Bij het in werking treden van het alarmsignaal (omschrijving van het signaal) deze ruimte onmiddellijk verlaten! Warning, fire-fighting installation! Leave the room as soon as the warning signal sounds (description of signal)“ |
7. Slėginės talpyklos, jungiamosios detalės ir slėginiai vamzdžiai
|
a) |
Slėginės talpyklos, jungiamosios detalės ir slėginiai vamzdžiai turi atitikti vienoje iš valstybių narių galiojančias nuostatas. |
|
b) |
Slėginės talpyklos turi būti įrengiamos pagal gamintojo nurodymus. |
|
c) |
Slėginės talpyklos, jungiamosios detalės ir slėginiai vamzdžiai neturi būti įrengiami gyvenamosiose patalpose. |
|
d) |
Temperatūra spintose ir įrenginio zonose, kuriose yra slėginės talpyklos, neturi viršyti 50 °C. |
|
e) |
Denyje esančios spintos ir įrenginio zonos turi būti tvirtai pritvirtintos ir turėti orlaides, kurios išdėstomos taip, kad iš slėginės talpyklos nutekėjusios dujos negalėtų patekti į laivo vidų. Draudžiami tiesioginiai sujungimai su kitomis patalpomis. |
8. Gesinamosios medžiagos kiekis
Jei gesinamosios medžiagos kiekis yra skirtas daugiau negu vienai patalpai apsaugoti, bendras turimas gesinamosios medžiagos kiekis turi būti ne didesnis negu didžiausiai patalpai apsaugoti būtinas kiekis.
9. Įrengimas, tikrinimas ir dokumentacija
|
a) |
Sistemą turi įrengti arba rekonstruoti tik tokia įmonė, kurios specializacija — gaisro gesinimo sistemos. Tai darant turi būti laikomasi gesinamosios medžiagos gamintojo ir sistemos gamintojo nurodytų reikalavimų (produkto duomenų lapas, saugos duomenų lapas). |
|
b) |
Sistemą turi patikrinti ekspertas:
|
|
c) |
Tikrindamas ekspertas turi nustatyti, ar sistema atitinka šio skyriaus reikalavimus. |
|
d) |
Tikrinimą turi sudaryti bent šios dalys:
|
|
e) |
Tikrintojas turi išduoti pasirašytą patikrinimo sertifikatą, kuriame būtų nurodyta patikrinimo data. |
|
f) |
Įrengtų stacionarių gaisro gesinimo sistemų skaičius turi būti įrašomas Bendrijos sertifikate. |
10. CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos
Gaisro gesinimo sistemos, kuriose kaip gesinamoji medžiaga yra naudojama CO2, be 1-9 dalių reikalavimų, turi atitikti šias nuostatas:
|
a) |
CO2 rezervuarai negali būti sudedami apsaugotinoje patalpoje, o talpinami sandariai nuo kitų patalpų atskirtoje patalpoje arba spintoje. Durys į šias įrengimo patalpas ir spintas turi atsidaryti į išorę ir būti rakinamos, o iš išorės ant jų turi būti I priedėlio 4 pav. pavaizduotas simbolis „Bendras įspėjimas apie pavojų“, kurio aukštis yra bent 5 cm, kartu su tokios pat spalvos ir tokio pat aukščio ženklu „CO2“. |
|
b) |
Į CO2 rezervuarų įrengimo patalpas po deniais turi būti galima patekti tik iš lauko. Šiose patalpose turi būti atskira atitinkama dirbtinio vėdinimo sistema su ištraukiamaisiais ortakiais, visiškai atskirta nuo kitų laivo vėdinimo sistemų. |
|
c) |
CO2 rezervuarai turi būti užpildomi daugiau negu 0,75 kg/l. Savitasis nesuslėgtų CO2 dujų tūris laikomas lygus 0,56 m3/kg. |
|
d) |
Apsaugotinai patalpai skirto CO2 tūris turi būti ne mažesnis negu 40 % viso jo tūrio. Šį kiekį turi būti įmanoma išleisti per 120 sekundžių ir patikrinti, ar jis visas buvo išleistas. |
|
e) |
Rezervuaro sklendžių atidarymas bei užtvindomosios sklendės valdymas turi būti atskiros operacijos. |
|
f) |
6 dalies b punkte nurodytas tinkamas laikas turi būti ne trumpesnis negu 20 sekundžių. Turi būti įrengiamas patikimas įtaisas, kuris šį laiką sulaikytų CO2 dujas prieš pradedant jas tiekti. |
11. HFC-227ea gaisro gesinimo sistemos
Gaisro gesinimo sistemos, kuriose naudojama gesinamoji medžiaga HFC 227ea, be 1-9 dalių reikalavimų, turi atitikti šias nuostatas:
|
a) |
Jei yra kelios apsaugotinos patalpos ir visos jos yra skirtingo bendro tūrio, kiekvienai patalpai turi būti skiriama atskira gaisro gesinimo sistema. |
|
b) |
Kiekviename apsaugotinoje patalpoje įrengtame HFC 227ea rezervuare turi būti apsauginis vožtuvas, apsaugantis nuo per didelio slėgio. Jei rezervuarą veikia gaisro padariniai, o gaisro gesinimo sistema nesuveikė, juo rezervuaro turinys nedarant žalos turi būti išleidžiamas į apsaugotiną patalpą. |
|
c) |
Kiekviename rezervuare turi būti sumontuotas įtaisas dujų slėgiui tikrinti. |
|
d) |
Rezervuarai negali būti užpidomi iki daugiau negu 1,15 kg/l. Savitasis nesuslėgto HFC 227ea tūris laikomas lygus 0,1374 m3/kg. |
|
e) |
Apsaugotinai patalpai skirto HFC 227ea tūris turi būti ne mažesnis negu 8 % bendro patalpos tūrio. Šis kiekis turi būti išleidžiamas per 10 sekundžių. |
|
f) |
HFC 227ea rezervuaruose turi būti slėgio kontrolės prietaisas, kuriuo, jei be leidimo sumažėja suslėgtųjų dujų slėgis, vairinėje įjungiamas garso ir vaizdo avarinis signalas. Jei vairinės nėra, šis avarinis signalas turi būti įjungiamas apsaugotinos patalpos išorėje. |
|
g) |
Po užtvindymo koncentracija apsaugotinoje patalpoje neturi viršyti 10,5 %. |
|
h) |
Gaisro gesinimo sistemoje neturi būti detalių iš aliuminio. |
12. IG-541 gaisro gesinimo sistemos
Gaisro gesinimo sistemos, kuriose naudojama gesinamoji medžiaga IG-541, be 1-9 dalių reikalavimų, turi atitikti šias nuostatas:
|
a) |
Jei yra kelios apsaugotinos patalpos ir visos jos yra skirtingo bendro tūrio, kiekvienai patalpai turi būti skiriama atskira gaisro gesinimo sistema. |
|
b) |
Kiekviename apsaugotinoje patalpoje įrengtame IG-541 rezervuare turi būti apsauginis vožtuvas, skirtas apsaugoti nuo per didelio slėgio. Jei rezervuarą veikia gaisro padariniai, o gaisro gesinimo sistema nesuveikė, juo rezervuaro turinys nedarant žalos turi būti išleidžiamas į apsaugotiną patalpą. |
|
c) |
Kiekviename rezervuare turi būti sumontuotas įtaisas jame esančios medžiagos tūriui tikrinti. |
|
d) |
Rezervuaro pildymo slėgis neturi viršyti 200 barų esant + 15 °C temperatūrai. |
|
e) |
Apsaugotinai patalpai skirto IG-541 tūris turi būti ne mažesnis negu 44 % ir ne didesnis negu 50 % bendro patalpos tūrio. Šis kiekis turi būti išleidžiamas per 120 sekundžių. |
13. Atskiriems objektams skirtos gaisro gesinimo sistemos
Stacionarios gaisro gesinimo sistemos objektams mašinų skyriuose, katilinėse ir siurblinėse apsaugoti leidžiamos tik rekomendavus Komitetui.
10.04 straipsnis
Laivo valtys
1. Šiose plaukiojančiose priemonėse turi būti laivo valtys, atitinkančios Europos standartą EN 1914:1997:
|
a) |
motoriniuose laivuose ir baržose, kurių dedveitas viršija 150 t; |
|
b) |
vilkikuose ir stūmikuose, kurių vandentalpa yra didesnė negu 150 m3; |
|
c) |
plūduriuojančiame įrenginyje; |
|
d) |
keleiviniuose laivuose. |
2. Laivo valtis vienas asmuo turi sugebėti saugiai nuleisti per 5 minutes nuo pirmo būtino rankinio veiksmo. Jei naudojamas mechanizuotas nuleidimo įtaisas, jis turi būti toks, kad ir sutrikus jo aprūpinimui elektros energija būtų galima saugiai ir greitai nuleisti valtis.
3. Pripučiamos laivo valtys turi būti tikrinamos pagal gamintojo nurodymus.
10.05 straipsnis
Gelbėjimo plūdurai ir gelbėjimo liemenės
1. Plaukiojančiose priemonėse turi būti bent trys gelbėjimo plūdurai, atitinkantys Europos standartą EN 14144:2002. Jie turi būti parengti naudoti ir pritvirtinti prie atitinkamų denio vietų, bet ne prie jų įtvarų. Bent vienas gelbėjimo plūduras turi būti prie pat vairinės ir turėti savaime užsidegantį žiburį, veikiantį su baterija, kurio negali užgesinti vanduo.
2. Turi būti specialiai pritaikyta automatiškai pripučiama gelbėjimo liemenė, atitinkanti Europos standartą EN 395: 1998 arba EN 396: 1998.
Pagal šiuos standartus nepripučiamos gelbėjimo liemenės taip pat turi būti tinkamos naudotis vaikams.
3. Gelbėjimo liemenės turi būti tikrinamos pagal gamintojo nurodymus.
11 SKYRIUS
DARBO VIETOS SAUGA
11.01 straipsnis
Bendroji dalis
1. Laivai turi būti statomi, išplanuojami ir įrengiami taip, kad jame asmenys galėtų saugiai dirbti ir judėti.
2. Stacionari įranga, kuri yra būtina darbui laive, turi būti įrengiama, išdėstoma ir pritvirtinama taip, kad ją būtų galima saugiai ir lengvai valdyti, naudoti ir prižiūrėti. Prireikus mobiliose arba didelės temperatūros sudedamosiose dalyse turi būti sumontuojami apsauginiai įtaisai.
11.02 straipsnis
Apsauga nuo kritimo
1. Deniai ir šoniniai deniai turi būti lygūs, neturėtų būti tikimybės ant jų suklupti ir ant jų neturi būti galimybės susidaryti baloms.
2. Deniai, šoniniai deniai, mašinų skyrių grindys, laiptų aikštelės, laiptai ir šoninių denių knechtų viršūnės turi būti padengti neslidžiais paviršiais.
3. Šoninių denių knechtų viršūnės ir kliūtys koridoriuose, pavyzdžiui, pakopų kraštai, turi būti nudažomi nuo juos supančio denio išsiskiriančia spalva.
4. Išoriniuose denių kraštuose bei darbo vietose, kur asmenims yra pavojus kristi daugiau negu 1 m, turi būti ne mažesnio negu 0,70 m aukščio turėklai arba komingsai, arba Europos standartą EN 711:1995 atitinkantis apsauginis turėklas, kurį sudaro turėklas rankoms, skersinis kelių ir pėdų aukštyje. Šoniniuose deniuose turi būti apatinis aptvaras ir prie komingso pritvirtintas ištisinis turėklas rankoms. Komingso turėklai rankoms nebūtini, jei šoniniuose deniuose yra įrengti neįtraukiami apsauginiai laivo borto turėklai.
5. Jei darbo vietose yra pavojus kristi daugiau negu 1 m, tikrinimo įstaiga gali reikalauti atitinkamų įtaisų ir įrangos saugiam darbui užtikrinti.
11.03 straipsnis
Darbo patalpų dydis
Darbo patalpos turi būti pakankamai didelės, kad kiekvienas jose dirbantis asmuo turėtų pakankamai vietos laisvai judėti.
11.04 straipsnis
Šoniniai deniai
1. Šoninio denio pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 0,60 m. Šį skaičių galima sumažinti iki 0,5 m tam tikrose laivo vietose, pavyzdžiui, būtinose denio plovimo sklendėms eksploatuoti. Prie knechtų ir antelių jį galima sumažinti iki 0,40 m.
2. Iki 0,90 m aukščio virš šoninio denio, šoninio denio pločio prošvaisą galima sumažinti iki 0,54 m, jei pločio prošvaisa viršuje tarp išorinio laivo korpuso krašto ir vidinio triumo krašto yra ne mažesnė negu 0,65 m. Šiuo atveju šoninio denio pločio prošvaisą galima sumažinti iki 0,50 m, jei išoriniame šoninio denio krašte yra įrengtas nukristi neleidžiantis apsauginis turėklas, atitinkantis Europos standartą EN 711:1995. 55 m ilgio arba trumpesniuose laivuose, kuriuose gyvenamosios patalpos yra tik laivagalyje, apsauginio turėklo gali nebūti.
3. 1 ir 2 dalių reikalavimai taikomi iki 2,00 m aukščio virš šoninio denio.
11.05 straipsnis
Patekimas į darbo vietas
1. Patekimo vietos ir asmenų bei daiktų judėjimui skirti koridoriai turi būti pakankamo dydžio ir išdėstyti taip, kad:
|
a) |
prieš įėjimo angą būtų pakankamai erdvės, kad nebūtų trukdoma judėjimui; |
|
b) |
koridoriaus pločio prošvaisa būtų tinkama numatytai darbo patalpos paskirčiai ir būtų ne mažesnė negu 0,60 m, išskyrus mažesnio negu 8 m pločio plaukiojančias priemones, kuriose ją galima sumažinti iki 0,50 m; |
|
c) |
koridoriaus, įskaitant slenkstį, aukščio prošvaisa būtų ne mažesnė negu 1,90 m. |
2. Durys išdėstomos taip, kad jas iš abiejų pusių būtų galima saugiai atidaryti ir uždaryti. Jos turi būti apsaugomos nuo atsitiktinio atsidarymo ir užsidarymo.
3. Jei įėjimų, išėjimų ir koridorių grindų lygis skiriasi daugiau negu 0,50 m, juose turi būti įrengiami tinkami laiptai, kopėčios arba pakopos.
4. Jei darbo patalpų, kuriose nuolat dirba įgula, grindų lygis skiriasi daugiau negu 1,00 m, jose turi būti įrengiami laiptai. Šis reikalavimas netaikomas avariniams išėjimams.
5. Laivuose su triumais iš kiekvieno triumo galo turi būti įrengiama bent viena stacionari priemonė į jį patekti.
Nukrypstant nuo pirmo sakinio, stacionarios priemonės patekti į vidų gali nebūti, jei yra bent dvi kilnojamos kopėčios, kuriomis galima užlipti bent 3 laiptelius virš liuko komingso 60° pasvirimo kampu.
11.06 straipsnis
Išėjimai ir avariniai išėjimai
1. Išėjimų, įskaitant avarinius išėjimus, skaičius, išdėstymas ir matmenys turi atitikti atitinkamos patalpos paskirtį ir matmenis. Jei vienas iš išėjimų yra avarinis, tai aiškiai pažymima.
2. Avarinių išėjimų arba kaip avariniai išėjimai naudotinų langų ar stoglangių liukų kiaurymės prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 0,36 m2, o mažiausias matmuo — ne mažesnis negu 0,50 m.
11.07 straipsnis
Kopėčios, pakopos ir panašūs įtaisai
1. Laiptai ir kopėčios turi būti tvirtai pritvirtinami. Laiptai turi būti ne mažesnio negu 0,60 m pločio, pločio prošvaisa tarp turėklų rankoms turi būti ne mažesnė negu 0,60 m, pakopos — ne mažesnio negu 0,15 m gylio, pakopų paviršius turi būti neslidus, o daugiau negu trijų pakopų laiptuose turi būti įtaisyti turėklai rankoms.
2. Kopėčių ir atskirai pritvirtintų skersinių pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 0,30 m, atstumas tarp skersinių turi būti ne didesnis negu 0,30 m, o atstumas tarp skersinių ir konstrukcijų — ne mažesnis negu 0,15 m.
3. Kopėčios ir atskirai pritvirtinti skersiniai turi būti aiškiai matomi iš viršaus ir virš išėjimo angų turi būti įtaisytos apsauginės rankenos.
4. Kilnojamos kopėčios turi būti ne mažesnio negu 0,40 m pločio, o jų pagrindo plotis turi būti ne mažesnis negu 0,50 m; turi būti galima užtikrinti, kad jos neapvirs arba neslys; skersiniai turi būti tvirtai įtaisomi į statramsčius.
11.08 straipsnis
Vidaus patalpos
1. Vidaus darbo patalpų matmenys, išdėstymas ir išplanavimas turi atitikti atliktiną darbą ir sveikatos bei saugos reikalavimus. Jų apšvietimas turi būti pakankamas ir neakinti, jose turi būti tinkamos vėdinimo priemonės. Prireikus jose turi būti įrengiami šildymo prietaisai, galintys užtikrinti pakankamą temperatūrą.
2. Vidaus darbo patalpų grindys turi būti kietos bei tvirtos ir suprojektuotos taip, kad ant jų nebūtų galima suklupti arba paslysti. Denių ir grindų angos, kai jos yra atidarytos, turi būti apsaugomos nuo pavojaus kristi, o langai ir stoglangiai išdėstomi ir įrengiami taip, kad juos būtų galima saugiai valdyti ir valyti.
11.09 straipsnis
Apsauga nuo triukšmo ir vibracijos
1. Darbo patalpos turi būti išsidėstytos, įrengtos ir suprojektuotos taip, kad įgulos nariai būtų apsaugoti nuo kenksmingos vibracijos.
2. Be to, nuolatinės darbo patalpos turi būti pastatomos ir nuo garso izoliuojamos taip, kad triukšmas nekenktų įgulos narių sveikatai ir saugai.
3. Įgulos nariai, kuriuos kasdien gali veikti 85 dB(A) viršijantis triukšmas, turi turėti asmenines apsaugos nuo triukšmo priemones. Jei triukšmo lygis darbo patalpose viršija 90 dB(A), I priedėlio 7 pav. pavaizduotu simboliu „Užsidėti apsaugos nuo triukšmo priemonę“, kurio skersmuo yra ne mažesnis negu 10 cm, turi būti nurodoma, kad privaloma dėvėti apsaugos nuo triukšmo priemones.
11.10 straipsnis
Liukų dangčiai
1. Liukų dangčiai turi būti lengvai prieinami ir saugiai valdomi. Daugiau negu 40 kg sveriančios liuko dangčių dalys turi būti suprojektuotos taip, kad slankiotų, suktųsi arba turėtų mechaninius atidaromuosius įtaisus. Keliamąja įranga valdomuose liukų dangčiuose turi būti sumontuoti tinkami ir lengvai prieinami tvirtinimo įtaisai. Nesukeičiami liukų dangčiai ir viršutinės atramos turi būti pažymėti taip, kad būtų aišku, kurio liuko jie yra ir kaip teisingai juos ant liukų uždėti.
2. Liukų dangčiai turi būti pritvirtinami taip, kad jų nenulenktų vėjas arba krovimo įranga. Slankiuosiuose dangčiuose turi būti sumontuojami fiksuojamieji įtaisai, kad jie negalėtų atsitiktinai horizontaliai pasislinkti daugiau negu 0,40 m; galutinėje padėtyje juos turi būti galima užrakinti. Atitinkami įtaisai turi būti įrengiami vienas ant kito sukrautiems liukų dangčiams laikyti.
3. Elektros energijos tiekimas mechaniškai valdomiems liukų dangčiams automatiškai turi būti išjungiamas paleidus valdymo jungiklį.
4. Liukų dangčiai turi išlaikyti tikėtinai susidarysiančias apkrovas. Liukų dangčiai, per kuriuos galima vaikščioti, turi išlaikyti ne mažesnes negu 75 kg į vieną tašką sutelktas apkrovas. Liukų dangčiai, per kuriuos negalima vaikščioti, turi būti atitinkamai pažymimi. Ant liukų dangčių, ant kurių galima krauti denio krovinį, turi būti pažymima leistinoji apkrova (t/m2). Jei tam, kad būtų pasiekta didžiausia leistinoji apkrova, reikia atramų, tai turi būti nurodoma atitinkamoje vietoje, o atitinkami brėžiniai turi būti laikomi laive.
11.11 straipsnis
Suktuvai
1. Suktuvai turi būti suprojektuoti taip, kad būtų galima saugiai atlikti darbą. Juose turi būti sumontuojami įtaisai, kurie neleistų netyčia paleisti krovinio. Suktuvuose, kurie neužsirakina automatiškai, turi būti stabdis, kurio pakanka jų traukos jėgai įveikti.
2. Rankiniai suktuvai turi įtaisus, apsaugančius nuo skriejiko atatrankos. Suktuvai, kurie yra varomi ir varikliais, ir rankiniu būdu, turi būti suprojektuoti taip, kad varomosios jėgos valdymo įtaisas negalėtų įjungti rankinio valdymo įtaiso.
11.12 straipsnis
Kranai
1. Kranai turi būti statomi remiantis geriausia praktika. Juos eksploatuojant sukuriamos jėgos turi būti saugiai perduodamos laivo konstrukcijai; jos neturi pabloginti laivo stovumo.
2. Ant kranų turi būti pritvirtinama gamintojo lentelė su šia informacija:
|
a) |
gamintojo pavadinimas ir adresas; |
|
b) |
CE ženklas kartu su pagaminimo metais; |
|
c) |
serijos arba tipo nuoroda; |
|
d) |
tam tikrais atvejais serijos numeris. |
3. Didžiausios leistinosios apkrovos ant kranų turi būti pažymimos taip, kad užrašai nenusitrintų ir būtų aiškiai įskaitomi.
Jei saugi krano darbinė apkrova neviršija 2 000 kg, užtenka, kad ant krano būtų pažymėta saugi darbo apkrova esant didžiausiam pasiekiamam atstumui taip, kad užrašai nenusitrintų ir būtų aiškiai įskaitomi.
4. Kranuose turi būti įtaisai, skirti apsaugoti nuo sužalojimo sutraiškant arba nupjaunant. Į viršų, į apačią ir į šonus nuo išorinių krano dalių turi būti paliekamas saugus 0,5 m atstumas iki visų aplinkinių objektų. Saugus atstumas į šonus būtinas tik darbo vietose ir koridoriuose.
5. Varikliu varomus kranus turi būti galima apsaugoti nuo naudojimo be leidimo. Juos paleisti turi būti įmanoma tik iš krano vairuotojo vietos. Valdymo įtaisas yra automatinis grįžtamasis (mygtukai be tarpinių fiksuojamųjų padėčių); jų valdymo kryptis turi būti nurodoma vienareikšmiškai aiškiai.
Varomajai jėgai sugedus, nevaldomas krovinio kritimas turi būti neįmanomas. Kranas negali netyčia pajudėti.
Keliamojo įtaiso judėjimas į viršų ir saugios darbo apkrovos viršijimas turi būti ribojamas atitinkamu įtaisu. Keliamojo įtaiso judėjimas žemyn turi būti ribojamas, jei bet kokiomis numatomomis eksploatacijos sąlygomis kablio prikabinimo momentu ant būgno gali būti mažiau negu dvi troso apvijos. Atitinkamas priepriešinis judėjimas ir toliau turi būti galimas įjungus automatinius ribojamuosius įtaisus.
Takelažui valdyti skirtų trosų atsparumas tempimui turi būti penkis kartus didesnis už leistinąją troso apkrovą. Trosas turi būti nepriekaištingos konstrukcijos ir dėl savo sandaros tinkamas turi būti naudoti kranuose.
6. Prieš pirmą kartą eksploatuojant arba po didelio pakeitimo pradedant eksploatuoti, skaičiavimais ir apkrovos bandymais turi būti įrodoma, kad stiprumas ir stovumas yra pakankami.
Jei saugi krano darbinė apkrova neviršija 2 000 kg, ekspertas gali nuspręsti, kad įrodymą skaičiavimu galima visiškai arba iš dalies pakeisti viso darbinio intervalo bandymu už saugią darbinę apkrovą 1,25 kartus didesne apkrova.
Priėmimo bandymą pagal pirmą arba antrą šios dalies pastraipą turi atlikti tikrinimo įstaigos pripažintas ekspertas.
7. Kranus reguliariai, tačiau bet kuriuo atveju ne rečiau negu kas 12 mėnesių turi patikrinti ekspertas Atliekant patikrinimą saugi krano darbinė būklė nustatoma apžiūra ir veikimo patikrinimu.
8. Kas dešimt metų ir vėliausiai po priėmimo bandymo kraną vėl turi patikrinti tikrinimo įstaigos pripažintas ekspertas.
9. Kranai, kurių saugi darbinė apkrova viršija 2 000 kg ir kurie yra naudojami kroviniui perkrauti arba yra sumontuoti kėlikliuose, pontonuose ir kituose plūduriuojančiuose įrenginiuose arba statybviečių plaukiojančiose priemonėse, turi atitikti vienos iš valstybių narių reikalavimus.
10. Laive turi būti laikomi bent šie visų kranų dokumentai:
|
a) |
krano gamintojo eksploatacijos instrukcijos, kuriose būtų bent ši informacija:
|
|
b) |
pagal 6-8 dalis arba 9 dalį atliktų patikrinimų sertifikatai. |
11.13 straipsnis
Degiųjų skysčių laikymas
Degiesiems skysčiams, kurių pliūpsnio temperatūra yra mažesnė negu 55°C, laikyti denyje turi būti įrengiama iš nedegios medžiagos pagaminta vėdinama spinta. Iš išorės ant jos turi būti I priedėlio 2 pav. pavaizduotas ne mažesnio negu 10 cm skersmens simbolis „Atsargiai su ugnimi, draudžiama rūkyti“.
12 SKYRIUS
GYVENAMOSIOS PATALPOS
12.01 straipsnis
Bendroji dalis
1. Laivuose turi būti nuolat laive gyvenantiems asmenims skirtos gyvenamosios patalpos, kurių užtektų bent mažiausiai įgulai.
2. Gyvenamosios patalpos turi būti suprojektuotos, išdėstytos ir įrengtos taip, kad atitiktų laive esančių asmenų sveikatos, saugos ir patogumo poreikius. Į jas turi būti galima saugiai ir lengvai patekti bei jos turi būti tinkamai apsaugotos nuo karščio ir apšiltintos.
3. Jei laive esančių asmenų sveikata ir sauga yra užtikrinama kitomis priemonėmis, tikrinimo įstaiga gali leisti nukrypti nuo šio skyriaus nuostatų.
4. Tikrinimo įstaiga Bendrijos sertifikate įrašo visus apribojimus, taikomus vienos dienos laivo darbo laikotarpiams ir darbo režimui pagal 3 dalyje nurodytas nukrypti leidžiančias nuostatas.
12.02 straipsnis
Ypatingi projektavimo reikalavimai gyvenamosioms patalpoms
1. Gyvenamosios patalpos turi būti pakankamai vėdinamos, net kai durys yra uždarytos; be to, į bendro naudojimo gyvenamąsias patalpas turi patekti pakankamai dienos šviesos ir, kiek tai įmanoma, jose turi būti langas į išorę.
2. Jei iš denio lygio nėra įėjimo į gyvenamąsias patalpas, o grindų lygio skirtumas yra 0,30 m arba daugiau, patekti į gyvenamąsias patalpas turi būti įrengiami laiptai.
3. Laivo pirmagalio zonoje grindys turi būti ne daugiau negu 1,20 m žemiau didžiausios grimzlės plokštumos.
4. Gyvenamosiose ir miegamosiose patalpose turi būti bent du išėjimus, kurie būtų kuo toliau vienas nuo kito ir būtų naudojami kaip evakuacijos keliai. Vienas išėjimas gali būti suprojektuotas kaip avarinis išėjimas. Tai netaikoma patalpoms, kurių išėjimas veda tiesiai į denį arba į koridorių, kuris naudojamas kaip evakuacijos kelias, jei koridoriuje yra du vienas nuo kito toli esantys išėjimai į kairiojo ir dešiniojo borto pusę. Avarinių išėjimų, kuriais gali būti ir stoglangiai bei langai, kiaurymės prošvaisa yra bent 0,36 m2, trumpiausia kraštinė — ne trumpesnė negu 0,50 m, o avarijos atveju per juos turi būti galima greitai evakuotis. Evakuacijos kelių izoliacija ir plakiruotė turi būti iš antipireno savybių turinčių medžiagų, o evakuacijos kelių tinkamumas naudoti visuomet turi būti užtikrinamas atitinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui, kopėčiomis arba atskirai pritvirtintais skersiniais.
5. Gyvenamosios patalpos apsaugomos nuo neleistino triukšmo ir vibracijos. Garsinio slėgio lygis turi neviršyti:
|
a) |
70 dB(A) bendro naudojimo gyvenamosiose patalpose; |
|
b) |
60 dB(A) miegamosiose patalpose. Ši nuostata netaikoma laivams, plaukiantiems tik ne įgulos poilsio laikotarpiu, atitinkančiu valstybių narių nacionalinius teisės aktus. Dienos plaukiojimo laikotarpio apribojimas įrašomas Bendrijos sertifikate. |
6. Gyvenamųjų patalpų aukštis turi būti ne mažesnis negu 2,00 m.
7. Paprastai laivuose yra turi būti bent viena nuo miegamųjų patalpų atitverta bendro naudojimo gyvenamoji patalpa.
8. Laisvasis bendro naudojimo gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis negu 2 m2 vienam žmogui ir bet kuriuo atveju ne mažesnis negu 8 m2 iš viso (neįskaitant baldų, išskyrus stalus ir kėdes).
9. Kiekvienos privačios gyvenamosios ir miegamosios patalpos tūris turi būti ne mažesnis negu 7 m3.
10. Privačių gyvenamųjų patalpų oro erdvės tūris vienam žmogui turi būti ne mažesnis negu 3,5 m3. Miegamosiose patalpose pirmajam gyventojui turi tekti bent 5 m3, o kiekvienam papildomam gyventojui — bent 3 m3 (neskaitant baldų tūrio). Miegamosios kajutės, kiek tai įmanoma, turi būti skiriamos ne daugiau negu dviem asmenims. Gultai turi būti bent 0,30 m virš grindų. Jei vienas gultas yra virš kito, laisvasis patalpos aukštis virš kiekvieno gulto turi būti ne mažesnis negu 0,60 m.
11. Duryse turi būti anga, kurios viršutinis kraštas turi būti bent 1,90 m virš denio arba grindų, o pločio prošvaisa — ne mažesnė negu 0,60 m. Būtiną aukštį galima užtikrinti slankiaisiais arba atlenkiamaisiais skydais arba atvartais. Durys turi atsidaryti į išorę, jas turi būti galima atidaryti iš abiejų pusių. Slenksčiai turi būti ne didesnio negu 0,40 m aukščio, tačiau bet kuriuo atveju turi atitikti kitų saugos taisyklių nuostatas.
12. Laiptai turi būti pritvirtinami stacionariai, jais turi būti galima saugiai lipti. Laikoma, kad jie tokie yra, jei:
|
a) |
jie yra bent 0,60 m pločio; |
|
b) |
pakopos yra bent 0,15 m gylio; |
|
c) |
pakopos yra neslidžios; |
|
d) |
daugiau negu trijų pakopų laiptai turi bent turėklą rankoms arba rankeną. |
13. Vamzdžiai, kuriais teka pavojingos dujos arba skysčiai, ypač tokio didelio slėgio, kad jų nutekėjimas galėtų kelti pavojų asmenims, turi būti ne gyvenamosiose patalpose arba koridoriuose, vedančiuose į gyvenamąsias patalpas. Tai netaikoma garo ir hidraulinės sistemos vamzdžiams, jei jie yra įrengti metalo įvorėse, ir buitinės paskirties suskystintųjų dujų įrenginių vamzdžiams.
12.03 straipsnis
Sanitariniai įrenginiai
1. Laivuose su gyvenamosiomis patalpomis turi būti bent šie sanitariniai įrenginiai:
|
a) |
vienas tualetas vienai gyvenamajai patalpai arba šešiems įgulos nariams, kurį galima vėdinti grynu oru; |
|
b) |
viena kriauklė su atliekų šalinimo vamzdžiu, sujungta su karšto ir šalto geriamojo vandens vandentiekiu, vienai gyvenamajai patalpai arba keturiems įgulos nariams; |
|
c) |
vienas dušas arba vonia, sujungta su karšto ir šalto geriamojo vandens vandentiekiu, vienai gyvenamajai patalpai arba šešiems įgulos nariams. |
2. Sanitariniai įrenginiai turi būti šalia gyvenamųjų patalpų. Iš tualetų turi būti negalima patekti tiesiai į laivo virtuves, valgyklos patalpas arba sujungtas bendro naudojimo gyvenamąsias patalpas ir laivo virtuves.
3. Tualeto patalpos turi būti ne mažesnio negu 1 m2 ploto, ne mažesnio negu 0,75 m pločio ir ne mažesnio negu 1,10 m ilgio. Tualeto patalpos kajutėse, skirtose ne daugiau negu dviem asmenims, gali būti mažesnės. Jei tualete įrengiama kriauklė ir (arba) dušas, jo plotas turi būti padidinamas ne mažesniu negu kriauklės ir (arba) dušo (arba vonios) užimamu plotu.
12.04 straipsnis
Laivo virtuvės
1. Laivo virtuvės gali būti sujungtos su bendro naudojimo gyvenamosiomis patalpomis.
2. Laivo virtuvėse turi būti:
|
a) |
viryklė; |
|
b) |
kriauklė su atliekų šalinimo vamzdžiu; |
|
c) |
geriamojo vandens vandentiekis; |
|
d) |
šaldytuvas; |
|
e) |
pakankamai sandėliavimo ir darbo vietos. |
3. Sujungtų laivo virtuvių ir bendro naudojimo gyvenamųjų patalpų valgomojo zona turi būti pakankamai didelė, kad joje tilptų visi įgulos nariai, kurie paprastai ja naudojasi vienu metu. Sėdimosios vietos turi būti ne mažesnio negu 0,60 m pločio.
12.05 straipsnis
Geriamasis vanduo
1. Laivuose su gyvenamosiomis patalpomis turi būti geriamojo vandens įrenginys. Geriamojo vandens talpyklos įleidžiamosios angos ir geriamojo vandens žarnos turi būti pažymimos esančios skirtos tik geriamajam vandeniui. Geriamojo vandens įleidžiamieji kakleliai turi būti įrengiami virš denio.
2. Geriamojo vandens įrenginiai:
|
a) |
vidiniai jų paviršiai turi būti iš korozijai atsparios medžiagos, kuri nekeltų fiziologinio pavojaus; |
|
b) |
juose turi nebūti vamzdžių atkarpų, kuriose nėra užtikrinamas nuolatinis vandens tekėjimas, ir |
|
c) |
turi būti apsaugoti nuo pernelyg didelio įkaitimo. |
3. Be to, kas numatyta 2 dalyje, geriamojo vandens talpyklos:
|
a) |
turi būti bent 150 l talpos vienam paprastai laive gyvenančiam asmeniui ir bent kiekvienam mažiausios įgulos nariui; |
|
b) |
turi turėti tinkamą užrakinamą angą, kad būtų galima išvalyti jų vidų; |
|
c) |
turi turėti vandens lygio indikatorių; |
|
d) |
turi turėti vėdinimo vamzdžius, kurie išeina į atvirą orą arba turi atitinkamus filtrus. |
4. Geriamojo vandens talpyklos turi neturėti bendrų sienų su kitomis talpyklomis. Geriamojo vandens vamzdžiai turi būti neklojami per talpyklas, kuriose yra kitų skysčių. Draudžiami sujungimai tarp geriamojo vandens tiekimo sistemos ir kitų vamzdžių. Vamzdžiai, kuriais teka dujos arba kiti skysčiai, išskyrus geriamąjį vandenį, turi būti neklojami per geriamojo vandens talpyklas.
5. Geriamojo vandens slėginiai indai turi veikti tik su neužterštu suslėgtu oru. Jei jis slegiamas kompresoriais, tiesiai prieš slėgio indą turi būti įrengiami atitinkami oro filtrai ir tepalo skirtuvai, jei vanduo ir oras nėra atskirti membrana.
12.06 straipsnis
Šildymas ir vėdinimas
1. Gyvenamąją patalpą turi būti galima šildyti pagal jos naudojimo paskirtį. Šildymo įrenginiai turi būti tinkami galimoms oro sąlygoms.
2. Gyvenamosios ir miegamosios patalpos turi pakankamai vėdintis, net kai durys yra uždarytos. Vėdinimas turi užtikrinti pakankamą oro apytaką visomis klimato sąlygomis.
3. Gyvenamosios patalpos turi būti suprojektuotos ir išdėstytos taip, kad, kiek tai įmanoma, į jas iš kitų laivo zonų, pavyzdžiui, mašinų skyrių arba triumų, nepatektų užterštas oras; jei vėdinama dirbtiniu oro srautu, oro įleidimo angos turi būti išdėstomos taip, kad atitiktų pirma nustatytus reikalavimus.
12.07 straipsnis
Kita gyvenamųjų patalpų įranga
1. Kiekvienas laive gyvenantis įgulos narys turi turėti asmeninį gultą ir asmeninę drabužių spintelę su užraktu. Vidiniai gulto matmenys turi būti ne mažesni negu 2,00 × 0,90 m.
2. Turi būti įrengtos tinkamos vietos darbo drabužiams laikyti ir džiovinti, tačiau jos turi būti ne miegamosiose patalpose.
3. Visose gyvenamųjų patalpų zonose turi būti elektros apšvietimas. Papildomi dujiniai arba skystojo kuro žibintai gali būti naudojami tik bendro naudojimo gyvenamosiose patalpose. Skystąjį kurą naudojantys prietaisai turi būti iš metalo ir deginti tik tokį kurą, kurio pliūpsnio temperatūra yra didesnė negu 55 °C, arba pramoninį žibalą. Jie turi būti padedami arba pritvirtinami taip, kad nekeltų gaisro pavojaus.
13 SKYRIUS
KURĄ DEGINANTI ŠILDYMO, MAISTO RUOŠIMO IR ŠALDYMO ĮRANGA
13.01 straipsnis
Bendroji dalis
1. Šildymo, maisto ruošimo ir šaldymo įranga, deginanti suskystintąsias dujas, turi atitikti 14 skyriaus reikalavimus.
2. Šildymo, maisto ruošimo ir šaldymo įranga kartu su priedais turi būti suprojektuota ir įrengta taip, kad netgi perkaitusi nekeltų pavojaus. Ji turi būti įrengiama taip, kad negalėtų netyčia apsiversti arba judėti.
3. 2 dalyje nurodyta įrangos turi nebūti zonose, kuriose yra naudojamos arba laikomos medžiagos, kurių pliūpsnio temperatūra yra mažesnė už 55 °C. Šių įrenginių dūmtakiai turi būti neklojami per tokias zonas.
4. Turi būti užtikrinamas degimui būtino oro tiekimas.
5. Šildymo prietaisai turi būti tvirtai prijungiami prie dūmtakių, kurie turi tinkamus gaubtus arba įtaisus, apsaugančius nuo vėjo. Jie turi būti išdėstomi taip, kad juos būtų galima valyti.
13.02 straipsnis
Skystąjį kurą ir mazutą naudojančios įrangos naudojimas
1. Šildymo, maisto ruošimo ir šaldymo įrangoje, naudojančioje skystąjį kurą, galima naudoti tik tokį kurą, kurio pliūpsnio temperatūra yra didesnė negu 55 °C.
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, maisto ruošimo ir šildymo bei šaldymo prietaisus, turinčius degiklius su dagčiais ir deginančius pramoninį žibalą, galima naudoti gyvenamosiose patalpose ir vairinėje, jei kuro talpyklos talpa neviršija 12 litrų.
3. Prietaisai, turintys degiklius su dagčiais:
|
a) |
turi turėti metalinę kuro talpyklą, kurios įleidžiamąją angą galima užrakinti ir kurioje žemiau didžiausio pripildymo lygio nėra žemoje temperatūroje sulituotų sandūrų, ir turi būti suprojektuoti ir įrengti taip, kad kuro talpyklos nebūtų galima netyčia atidaryti arba išpilti jos turinio; |
|
b) |
juos turi būti galima uždegti papildomai nenaudojant kito skystojo kuro; |
|
c) |
turi būti įrengiami taip, kad degimo dujos būtų saugiai pašalinamos. |
13.03 straipsnis
Garinamieji mazuto šildytuvai su degikliais ir šildymo prietaisai su purškiamaisiais mazuto degikliais
1. Garinamieji mazuto šildytuvai su degikliais ir šildymo prietaisai su purškiamaisiais mazuto degikliais turi būti pagaminti vadovaujantis geriausia praktika.
2. Jei garinamasis mazuto šildytuvas su degikliu arba šildymo prietaisas su purškiamuoju mazuto degikliu yra įrengti mašinų skyriuje, oro tiekimas į šildymo prietaisą ir variklius turi būti suprojektuojamas taip, kad šildymo prietaisas ir varikliai galėtų tinkamai ir saugiai veikti atskirai vienas nuo kito. Prireikus turi būti įrengiamas atskiras ortakis. Įranga turi būti sumontuojama taip, kad degiklio liepsna negalėtų pasiekti kitų mašinų skyriaus įrenginių dalių.
13.04 straipsnis
Garinamieji oro šildytuvai su degikliais
1. Garinamuosius oro šildytuvus su degikliais turi būti galima uždegti nenaudojant kito degaus skysčio. Jie turi būti pritvirtinami virš metalinio padėklo, kuris yra po visomis dalimis, kuriose yra kuras, ir kurio kraštai yra ne mažesnio negu 20 mm aukščio, o talpa ne mažesnė negu 2 litrai.
2. 1 dalyje nurodyto mašinų skyriuje įrengtų garinamųjų mazuto šildytuvų su degikliais metalinio padėklo kraštai turi būti ne mažesnio negu 200 mm aukščio. Apatinis garinamojo degiklio kraštas turi būti virš padėklo krašto. Viršutinis padėklo kraštas turi būti bent 100 mm virš grindų.
3. Garinamieji mazuto šildytuvai su degikliais turi turėti tinkamą reguliatorių, kuris esant visiems nustatymo parametrams užtikrintų iš esmės ištisinį kuro tekėjimą į degiklį ir kuris užgesus liepsnai neleistų kurui nutekėti. Tinkamais laikomi reguliatoriai, kurie tinkamai veikia, net veikiami vibracijos ir pasvirę iki 12° kampu ir kuriuose, be lygio reguliavimo plūdės, yra
|
a) |
antroji plūdė, kuri viršijus leistiną lygį saugiai ir patikimai uždaro kuro tiekimo vamzdį, arba |
|
b) |
nutekamasis vamzdis, tačiau tik tuomet, jei padėklas yra pakankamos talpos, kad į jį tilptų bent kuro talpyklos turinys. |
4. Jei mazuto šildytuvo su garinamuoju degikliu kuro talpykla yra įrengta atskirai:
|
a) |
nuolydis nuo talpyklos ir degiklio tiekimo kanalo negali viršyti gamintojo eksploatacijos instrukcijose nustatyto nuolydžio; |
|
b) |
ji turi būti įrengiama taip, kad būtų apsaugota nuo netinkamo šildymo; |
|
c) |
kuro tiekimą turi būti galima nutraukti iš denio. |
5. Garinamųjų mazuto šildytuvų su degikliais dūmtakiuose turi būti įtaisas, apsaugantis nuo atgalinės traukos.
13.05 straipsnis
Šildymo prietaisai su purškiamaisiais mazuto degikliais
Šildymo prietaisai su purškiamaisiais mazuto degikliais visų pirma turi atitikti šiuos reikalavimus:
|
a) |
prieš tiekiant kurą turi būti užtikrinamas pakankamas degiklio vėdinimas; |
|
b) |
kuro tiekimas turi būti reguliuojamas termostatu; |
|
c) |
kuras turi būti uždegamas elektros įtaisu arba nuolat įjungtu degikliu; |
|
d) |
liepsnai užgesus liepsnos kontrolinis įtaisas turi nutraukti kuro tiekimą; |
|
e) |
pagrindinis jungiklis turi būti lengvai prieinamoje vietoje ne įrenginio patalpoje. |
13.06 straipsnis
Šildymo dirbtiniu oro srautu prietaisai
Šildymo dirbtiniu oro srautu prietaisai, sudaryti iš degimo kameros, aplink kurią šildomasis oras yra slėgiu perduodamas į skirstomąją sistemą arba į patalpą, turi atitikti šiuos reikalavimus:
|
a) |
Jei slegiamas kuras yra purškiamas, degimo oras turi būti pučiamas pūtikliu. |
|
b) |
Prieš uždegant degiklį degimo kamera turi būti gerai išvėdinama. Ją galima laikyti visiškai išvėdinta, jei liepsnai užgesus degimo oro pūtikais toliau veikia. |
|
c) |
Kuro tiekimas turi būti automatiškai nutraukiamas, jei:
|
|
d) |
Degimo oro ir šildomojo oro pūtiklius turi būti galima išjungti iš patalpos, kurioje yra šildymo prietaisas, išorės. |
|
e) |
Jei šildomasis oras yra įtraukiamas iš išorės, oro įleidžiamosios angos turi būti, kiek tai įmanoma, virš denio. Jos turi būti įrengiamos taip, kad į jas nepatektų lietus ir vandens purslai. |
|
f) |
Šildomojo oro vamzdžiai turi būti iš metalo. |
|
g) |
Šildomojo oro išleidimo angų turi būti neįmanoma visiškai uždaryti. |
|
h) |
Nutekėjęs kuras turi negalėti pasiekti šildomojo oro vamzdžių. |
|
i) |
Šildymo dirbtiniu oro srautu prietaisai turi negalėti įtraukti šildomojo oro iš mašinų skyriaus. |
13.07 straipsnis
Šildymas kietuoju kuru
1. Šildymo kietuoju kuru prietaisai turi būti padedami ant metalinės plokštės su taip paaukštintais kraštais, kad nuo jos negalėtų nukristi degantis kuras arba karštos žarijos.
Šis reikalavimas netaikomas prietaisams, įrengtiems skyriuose, pastatytiems iš nedegios medžiagos ir skirtiems tik katilams laikyti.
2. Kietojo kuro katiluose turi būti termostatiniai reguliatoriai degimo oro srautui reguliuoti.
3. Greta kiekvieno šildymo prietaiso turi būti padedamos priemonės, kuriomis galima greitai užgesinti žarijas.
14 SKYRIUS
BUITINĖS PASKIRTIES SUSKYSTINTŲJŲ DUJŲ ĮRENGINIAI
14.01 straipsnis
Bendroji dalis
1. Suskystintųjų dujų įrenginius iš esmės turi sudaryti tiekimo blokas iš vienos ar kelių dujų talpyklų, vienas ar keli slėgio reguliatoriai, skirstomoji sistema ir keli dujas naudojantys prietaisai.
Ne tiekimo bloke esančios atsarginės ir tuščios talpyklos nėra laikomos įrenginio dalimi. Jiems 14.05 straipsnis taikomas mutatis mutandis.
2. Įrenginiuose galima deginti tik pramoninį propaną.
14.02 straipsnis
Įrenginiai
1. Suskystintųjų dujų įrenginiai visą eksploatacijos laiką turi būti tinkami propanui deginti ir turi būti pagaminti ir įrengti vadovaujantis geriausia praktika.
2. Suskystintųjų dujų įrenginiai gali būti naudojami tik buitinės paskirties gyvenamosiose patalpose bei vairinėje ir atitinkamai paskirčiai keleiviniuose laivuose.
3. Laive gali būti keli atskiri įrenginiai. Gyvenamųjų patalpų zonoms, atskirtoms triumu arba stacionaria talpykla, aprūpinti nenaudojamas vienas įrenginys.
4. Nė viena suskystintųjų dujų įrenginio dalis negali būti montuojama mašinų skyriuje.
14.03 straipsnis
Talpyklos
1. Leidžiama naudoti tik patvirtintas 5-35 kg talpos talpyklas. Tikrinimo įstaiga keleiviniuose laivuose gali leisti naudoti didesnės talpos talpyklas.
2. Ant talpyklų turi būti oficialus antspaudas, liudijantis, kad jos buvo priimtos atlikus privalomus bandymus.
14.04 straipsnis
Tiekimo blokų vieta ir išdėstymas
1. Tiekimo blokai turi būti įrengiami denyje atskirai stovinčioje arba sieninėje spintoje, pastatytoje ne gyvenamosiose patalpose taip, kad netrukdytų judėjimui laive. Tačiau jie negali būti įrengiami prie pirmagalio arba laivagalio apsauginio borto. Juos galima montuoti į antstatą įleidžiamoje sieninėje spintoje, jei ji yra nelaidi dujoms ir gali būti atidaryta tik iš antstato išorės. Ji turi būti padedama taip, kad skirstomieji vamzdžiai į dujų naudojimo vietas būtų kaip įmanoma trumpesni.
Vienu metu galima eksploatuoti ne daugiau talpyklų, negu būtina įrenginiui veikti. Kelias talpyklas galima sujungti tik tuomet, jei naudojama apgręžiamoji jungiamoji mova. Viename tiekimo bloke galima sujungti iki keturių talpyklų. Laive turi būti ne daugiau negu šešios talpyklos, įskaitant atsargines, vienam įrenginiui.
Keleiviniuose laivuose su keleiviams skirtomis laivo virtuvėmis arba valgyklomis galima sujungti iki šešių talpyklų. Laive turi būti ne daugiau negu devynios talpyklos, įskaitant atsargines, vienam įrenginiui.
Slėgio reguliatoriai arba, jei reguliavimas yra dviejų etapų, pirmasis slėgio reguliatorius turi būti įmontuojami tos pačios spintos, kurioje yra talpykla, sienoje.
2. Tiekimo blokai turi būti įrengiami taip, kad nutekėjusios dujos iš spintos galėtų patekti į atvirą erdvę be pavojaus, kad jos prasiskverbs į laivo vidų arba pasieks uždegimo šaltinį.
3. Spintos turi būti pagamintos iš antipireno savybių turinčių medžiagų ir būti pakankamai vėdinamos per viršuje ir apačioje esančias angas. Talpyklos spintose turi būti pastatomos stačiai taip, kad negalėtų apvirsti.
4. Spintos turi būti pagamintos ir pastatytos taip, kad talpyklų temperatūra negalėtų viršyti 50 °C.
5. Žodžiai „Suskystintosios dujos“ ir I priedėlio 2 pav. pavaizduotas bent 10 cm skersmens simbolis „Atsargiai su ugnimi, draudžiama rūkyti“ turi būti pritvirtinami prie išorinės spintos sienelės.
14.05 straipsnis
Atsarginės ir tuščios talpyklos
Ne tiekimo bloke esančios atsarginės ir tuščios talpyklos turi būti laikomos pagal 14.04 straipsnį pastatytoje spintoje, esančioje ne gyvenamosiose patalpose ir ne vairinėje.
14.06 straipsnis
Slėgio reguliatoriai
1. Dujas naudojančius prietaisus prie talpyklų galima prijungti tik per skirstomąją sistemą, kurioje yra sumontuoti vienas ar keli slėgio reguliatoriai dujų slėgiui sumažinti iki naudojimo slėgio. Slėgis gali būti mažinamas vienu arba dviem etapais. Visų slėgio reguliatorių slėgis nuolat turi būti toks, kaip nustatyta 14.07 straipsnyje.
2. Galutiniuose slėgio reguliatoriuose arba tiesiai už jų turi būti sumontuojamas įtaisas, skirtas vamzdžiui automatiškai apsaugoti nuo per didelio slėgio sutrikus slėgio reguliatoriaus darbui. Turi būti užtikrinama, kad iš apsauginio įtaiso nutekėjusios dujos galėtų patekti į atvirą orą be pavojaus, kad jos prasiskverbs į laivo vidų arba pasieks uždegimo šaltinį; prireikus tam įrengiamas specialus vamzdis.
3. Apsauginiai įtaisai ir ventiliacijos angos turi būti apsaugomos nuo vandens patekimo.
14.07 straipsnis
Slėgis
1. Jei naudojamos dviejų etapų reguliuojamosios sistemos, vidutinis slėgis turi būti ne daugiau negu 2,5 barais didesnis už oro slėgį.
2. Slėgis paskutinio slėgio reguliatoriaus išleidžiamojoje angoje turi būti ne daugiau negu 0,05 barų didesnis už atmosferos slėgį, o leistinasis nuokrypis yra 10 %.
14.08 straipsnis
Vamzdynai ir lankstieji vamzdžiai
1. Vamzdynus sudaro stacionariai sumontuoti plieniniai ar variniai vamzdžiai.
Tačiau su talpyklomis jungiami vamzdžiai — propanui tinkami didelio slėgio lankstieji arba spiraliniai vamzdžiai. Dujas naudojantys prietaisai, jei jie nėra montuojami stacionariai, turi būti prijungiami tinkamais ne didesnio negu 1 m ilgio lanksčiaisiais vamzdžiais.
2. Vamzdžiai turi būti atsparūs, ypač normaliomis eksploatavimo laive sąlygomis galimai korozijai ir įtempiams, o jų charakteristikos bei išdėstymas turi būti tokie, kad į dujas naudojančius prietaisus būtų tiekiama pakankamai tinkamo slėgio dujų.
3. Vamzdžiuose turi būti kuo mažiau sujungimų. Vamzdžiai ir sujungimai turi būti nelaidūs dujoms ir nepraleisti dujų, net ir veikiami vibracijos ar plėtimosi.
4. Vamzdžiai turi būti lengvai prieinami, tinkamai pritvirtinti ir apsaugoti visose vietose, kuriose galimi smūgiai ar trintis, ypač jeigu vamzdžiai yra pakloti per plienines pertvaras arba metalines sieneles. Visi plieninių vamzdžių paviršiai turi būti apdoroti, kad nerūdytų.
5. Lankstieji vamzdžiai ir jų sujungimai turi galėti išlaikyti visus normaliomis eksploatacijos sąlygomis laive galimus įtempius. Šie vamzdžiai turi būti montuojami taip, kad nebūtų įtempti, negalėtų pernelyg įkaisti ir kad būtų galima patikrinti visą jų ilgį.
14.09 straipsnis
Skirstomoji sistema
1. Visą skirstomąją sistemą turi būti galima atjungti pagrindine sklende, kuri būtų visuomet lengvai ir greitai prieinama.
2. Dujos į kiekvieną dujas naudojantį prietaisą turi būti tiekiamos atskira skirstomosios sistemos atšaka, o kiekviena atšaka yra valdoma atskiru uždaromuoju įtaisu.
3. Sklendės turi būti įrengiamos tokiose vietose, kuriose jos būtų apsaugotos nuo oro sąlygų poveikio ir nuo smūgių.
4. Tikrinimui skirtas sujungimas turi būti įrengiamas po kiekvieno slėgio reguliatoriaus. Uždaromuoju įtaisu turi būti užtikrinama, kad atliekant slėgio bandymus slėgio reguliatoriaus neveiktų bandomasis slėgis.
14.10 straipsnis
Dujas naudojantys prietaisai ir jų montavimas
1. Montuoti galima tik vienoje iš valstybių narių patvirtintus propaną naudojančius prietaisus, turinčius įtaisus, kurie užgesus pagrindinio ir mažojo degiklio liepsnai veiksmingai apsaugo nuo dujų nutekėjimo.
2. Prietaisai turi būti statomi tokioje vietoje ir prijungiami taip, kad negalėtų apvirsti ar būti netyčia pastumti ir kad jungiamųjų vamzdžių nebūtų galima netyčia atsukti.
3. Šildymo bei vandens šildymo prietaisai ir šaldytuvai turi būti prijungiami prie dūmtakio degimo dujoms šalinti į atvirą orą.
4. Dujas naudojančius prietaisus vairinėje leidžiama montuoti tik tuomet, jei ji yra pastatyta taip, kad nutekėjusios dujos negalėtų patekti į apatines plaukiojančios priemonės dalis, ypač per išgrąžas, per kurias paklotos valdymo linijos — į mašinų skyrių.
5. Dujas naudojančius prietaisus miegamosiose patalpose galima montuoti tik tuomet, jei degimas juose vyksta nenaudojant patalpose esančio oro.
6. Dujas naudojantys prietaisai, kuriuose degimo procesas priklauso nuo aplinkos oro, turi būti montuojami pakankamai didelėse patalpose.
14.11 straipsnis
Vėdinimas ir degimo dujų šalinimas
1. Į patalpas, kuriose yra dujas naudojantys prietaisai, kurių degimo procesas priklauso nuo aplinkos oro, grynas oras turi būti tiekiamas ir degimo dujos iš jų šalinamos per pakankamo dydžio vėdinimo angas, kiekvienos iš kurių skerspjūvio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 150 cm2.
2. Vėdinimo angose neturi būti uždaromųjų įtaisų ir jos negali būti išvestos į miegamąsias patalpas.
3. Šalinimo įtaisai turi būti suprojektuoti taip, kad užtikrintų saugų degimo dujų šalinimą. Jie turi veikti patikimai ir turi būti iš nedegių medžiagų. Jų veikimui neturi daryti įtakos vėdinimas dirbtiniu srautu.
14.12 straipsnis
Eksploatacijos ir saugos reikalavimai
Eksploatacijos instrukcija turi būti pritvirtinama tinkamoje laivo vietoje. Joje turi būti pateikiama bent ši informacija:
„Talpyklų, kurios nėra prijungtos prie skirstomosios sistemos, sklendės turi būti uždarytos, net jei manoma, kad talpyklos yra tuščios.“
„Lankstieji vamzdžiai turi būti keičiami iškart, kai tik to reikia dėl jų būklės.“
„Visi dujas naudojantys prietaisai turi būti sujungti arba atitinkami jungiamieji vamzdžiai turi būti užsandarinti.“
14.13 straipsnis
Priėmimo bandymas
Prieš atlikus pakeitimus arba remontą pradedant eksploatuoti suskystintųjų dujų įrenginį ir kaskart pratęsus 14.15 straipsnyje nurodytą atestavimą, visą įrenginį turi priimti tikrinimo įstaigos pripažintas ekspertas. Priėmimo bandymo metu ekspertas turi patikrinti, ar įrenginys atitinka šio skyriaus reikalavimus. Jis tikrinimo įstaigai pateikia priėmimo protokolą.
14.14 straipsnis
Bandymai
Įrenginio bandymai turi būti atliekami šiomis sąlygomis:
|
1. |
Vidutinio slėgio vamzdžių tarp pirmojo slėgio reguliatoriaus uždaromojo įtaiso, nurodyto 14.09 straipsnio 4 dalyje, ir prieš paskutinįjį slėgio reguliatorių sumontuotų sklendžių:
|
|
2. |
Eksploatacinio slėgio vamzdžių tarp vienintelio slėgio reguliatoriaus arba paskutinio slėgio reguliatoriaus uždaromojo įtaiso, nurodyto 14.09 straipsnio 4 dalyje, ir prieš dujas naudojančius prietaisus sumontuotų sklendžių:
|
|
3. |
Vamzdžių, esančių tarp vienintelio slėgio reguliatoriaus arba paskutinio slėgio reguliatoriaus uždaromojo įtaiso, nurodyto 14.09 straipsnio 4 dalyje, ir dujas naudojančių prietaisų reguliatorių:
|
|
4. |
Atliekant 1 dalies b punkte, 2 ir 3 dalyse nurodytus bandymus, laikoma, kad vamzdžiai yra nelaidūs dujoms, jeigu praėjus pakankamai laiko susilyginti su aplinkos temperatūra bandomas slėgis nesumažėja po papildomų 10 minučių bandymo. |
|
5. |
Talpyklų jungių, vamzdžių sandūrų ir kitų jungiamųjų detalių, kurias talpyklose veikia slėgis, ir sandūrų tarp slėgio reguliatorių bei skirstomojo vamzdžio:
|
|
6. |
Visi dujas naudojantys prietaisai turi būti pradedami naudoti nominaliu galingumu ir išbandoma, ar degimo procesas vyksta tinkamai ir ar, nustačius kitą galingumą, nesutrinka. Siekiant užtikrinti tinkamą veikimą, turi būti patikrinti nuo liepsnos užgesimo apsaugantys įtaisai. |
|
7. |
Atlikus 6 dalyje nurodytą bandymą turi būti patikrinama, ar po penkių minučių kiekvieno prie dūmtakio prijungto dujas naudojančio prietaiso veikimo nominaliu galingumu, uždarius langus bei duris ir veikiant vėdinimo įtaisams per oro įleidimo vamzdį į patalpą nesiskverbia degimo dujos. Nustačius, kad dujos skverbiasi ilgiau nei tik tam tikrą laiką, priežastis turi būti nedelsiant nustatoma ir pašalinama. Prietaiso neleidžiama naudoti tol, kol neištaisomi visi defektai. |
14.15 straipsnis
Atestavimas
1. Bendrijos sertifikate turi būti patvirtinimas, kad visi suskystintųjų dujų įrenginiai atitinka šio skyriaus reikalavimus.
2. Atestavimą išduoda 14.13 straipsnyje nurodytą priėmimo bandymą atlikusi tikrinimo įstaiga.
3. Atestavimas galioja ne ilgiau negu trejus metus. Jis gali būti pratęsiamas tik pagal 14.13 straipsnį atlikus kitą priėmimo bandymą.
Jei laivo savininkas arba jo atstovas pateikia pagrįstą prašymą, tikrinimo įstaiga išimties tvarka atestavimo galiojimą gali pratęsti ne ilgiau negu trims mėnesiams, neatlikdama 14.13 straipsnyje nurodyto priėmimo bandymo. Apie pratęsimą turi būti įrašoma Bendrijos sertifikate.
15 SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI KELEIVINIAMS LAIVAMS
15.01 straipsnis
Bendrosios nuostatos
1. Netaikomos šios nuostatos:
|
a) |
3.02 straipsnio 1 dalies b punktas; |
|
b) |
4.01-4.03 straipsniai; |
|
c) |
8.08 straipsnio 2 dalies antras sakinys ir 7 dalis; |
|
d) |
didesnei negu 50V nominaliajai įtampai — 9.14 straipsnio 3 dalies antras sakinys. |
2. Keleiviniuose laivuose turi būti draudžiama ši įranga:
|
a) |
suskystintąsias dujas arba skystąjį kurą deginantys žibintai pagal 12.07 straipsnio 3 dalį; |
|
b) |
garinamieji mazuto šildytuvai su degikliais pagal 13.04 straipsnį; |
|
c) |
kietojo kuro šildytuvai pagal 13.07 straipsnį; |
|
d) |
degiklius su dagčiais turintys įtaisai pagal 13.02 straipsnio 2 ir 3 dalis, ir |
|
e) |
suskystintųjų dujų prietaisai pagal 14 skyrių. |
3. Laivams be nuosavo varomojo mechanizmo nesuteikiamos licencijos keleiviams vežti.
4. Keleiviniuose laivuose pagal šio skyriaus nuostatas turi būti numatytos zonos, skirtos riboto judrumo asmenims. Jei šio skyriaus nuostatas, kuriomis atsižvelgiama į ypatingus riboto judrumo asmenų saugos poreikius, yra sunku taikyti praktiškai arba jei dėl to būtų patiriamos nepagrįstai didelės išlaidos, remdamasi rekomendacija, tikrinimo įstaiga gali suteikti išimtis dėl šių nuostatų šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Šios leidžiančios nukrypti nuostatos turi būti nurodomos Bendrijos sertifikate.
15.02 straipsnis
Laivų korpusai
1. Atliekant 2.09 straipsnyje nurodytus patikrinimus, plieninių keleivinių laivų išorės apkalos storis nustatomas taip:
|
a) |
keleivinių laivų išorinio korpuso dugno, korpuso žiaunų ir šoninės apkalos mažiausias storis tmin turi būti nustatomas pagal didesnę iš šių formulių vertę:
Šiose formulėse:
|
;
.|
b) |
Leidžiamas už pagal pirmiau pateiktą a punktą nustatytą mažiausią vertę mažesnis apkalos plokštės storis, jei leistinoji vertė buvo nustatyta ir patvirtinta matematiniais pakankamo laivo korpuso stiprumo (išilginio, skersinio ir atskirų vietų) įrodymais. |
|
c) |
Pagal pirmiau pateiktą a arba b punktą apskaičiuotas išorės apkalos storis nė viename taške nėra mažesnis negu 3 mm. |
|
d) |
Apkalos plokštės atnaujinamos, jei dugno, korpuso žiaunų arba šoninės plokštės storis yra mažesnis už pagal pirmiau pateiktą a arba b punktą, jas siejant su c punktu, nustatytą mažiausią vertę. |
2. Pertvarų skaičius ir vieta turi būti pasirenkami taip, kad apsemtas laivas liktų plūdrus pagal 15.03 straipsnio 7-13 dalis. Kiekviena vidaus konstrukcijos dalis, turinti įtakos laivų atskyrimo pertvaromis veiksmingumui, turi būti nelaidi vandeniui ir suprojektuota taip, kad būtų išsaugotas atskyrimo pertvaromis vientisumas.
3. Atstumas tarp taraninės pertvaros ir laivapriekio statmens turi būti ne mažesnis negu 0,04 LWL ir ne didesnis negu 0,04 LWL + 2 m.
4. Skersinėje pertvaroje gali būti įrengta pertvaros niša, jei visos šio pertvaros susiaurėjimo dalys yra saugioje zonoje.
5. Pertvaros, į kurias atsižvelgiama pagal 15.03 straipsnio 7-13 dalis atliekant apgadinto laivo stovumo skaičiavimą, turi būti vandeniui nelaidžios ir montuojamos iki pertvarų denio. Jei pertvarų denio nėra, pertvaros turi siekti bent 20 cm virš ribinės grimzlės linijos.
6. Pertvarose turi būti įrengiama kuo mažiau angų, atsižvelgiant į konstrukcijos tipą ir įprastą laivo eksploataciją. Angos ir išgrąžos turi nemažinti pertvarų nelaidumo vandeniui.
7. Taraninėse pertvarose neturi būti angų ir durų.
8. Pertvarose, kuriomis pagal 5 dalį mašinų skyriai atskiriami nuo keleivių zonų arba įgulos ir laive dirbančio personalo gyvenamųjų patalpų, neturi būti durų.
9. 5 dalyje nurodytose pertvarose esančios rankomis atidaromos durys be nuotolinio valdymo turi būti leidžiamos tik zonose, į kurias negali patekti keleiviai. Jos:
|
a) |
visuomet turi būti uždarytos ir atidaromos trumpam tik tam, kad būtų galima įeiti; |
|
b) |
turi turėti tinkamus įtaisus, kad jas būtų galima greitai ir saugiai uždaryti; |
|
c) |
ant jų abiejų durų pusių turi būti šis užrašas: „Praėjus pro duris nedelsiant jas uždaryti“ |
10. 5 dalyje nurodytose pertvarose esančios durys, kurios būna ilgai atidarytos, turi atitikti šiuos reikalavimus:
|
a) |
Jas turi būti galima uždaryti iš abiejų pertvaros pusių ir iš lengvai prieinamos vietos virš pertvarų denio. |
|
b) |
Duris uždarius nuotolinio valdymo įtaisu, jas vėl turi būti galima vietoje saugiai atidaryti ir uždaryti. Kiliminė danga, apatiniai aptvarai ar kitos kliūtys turi netrukdyti jas uždaryti. |
|
c) |
Durų uždarymas nuotoliniu būdu trunka ne trumpiau negu 30, bet ne ilgiau negu 60 sekundžių. |
|
d) |
Uždarant duris turi įsijungti automatinis garso avarinės signalizacijos signalas. |
|
e) |
Durų pavara ir avarinės signalizacijos signalas taip pat turi galėti veikti nepriklausomai nuo laivo elektros energijos tiekimo. Nuotolinio valdymo vietoje turi būti įtaisas, rodantis, ar durys yra atidarytos ar uždarytos. |
11. 5 dalyje nurodytose pertvarose esančios durys ir jų pavaros turi būti saugioje zonoje.
12. Vairinėje turi būti avarinės signalizacijos sistema, rodanti, kurios iš 5 dalyje nurodytose pertvarose esančių durų yra atidarytos.
13. Vamzdžiai ir vėdinimo kanalai su atvirais galais turi būti taip susiaurinti, kad galimo apsėmimo atveju per juos nebūtų užtvindytos kitos patalpos arba talpyklos.
|
a) |
Jei keli skyriai yra sujungiami atvirais vamzdžiais arba vėdinimo kanalais, šie vamzdžiai arba vėdinimo kanalai turi būti klojami tinkamoje vietoje virš vaterlinijos, atitinkančios didžiausią galimą užtvindymo lygį. |
|
b) |
Vamzdynas gali neatitikti a punkto reikalavimo, jei tose vietose, kuriose jis kerta pertvaras, yra įrengti uždaromieji įtaisai, kuriuos galima valdyti nuotoliniu būdu iš virš pertvarų denio esančios vietos. |
|
c) |
Jei vamzdyno sistemoje nėra atviros išleidžiamosios angos į skyrių, laikoma, kad apgadinus šį skyrių vamzdynas bus nepažeistas, jei jis paklotas per saugią zoną ir yra daugiau negu 0,50 m virš laivo dugno. |
14. Pertvaros durų nuotolinio valdymo priemonės pagal 10 dalį ir uždaromieji įtaisai virš pertvarų denio pagal 13 dalies b punktą turi būti aiškiai atitinkamai pažymimi.
15. Jei yra įrengti dvigubi dugnai, jų aukštis turi būti ne mažesnis negu 0,60 m, o jei yra įrengtos sparno tuštumos, jų plotis turi būti ne mažesnis negu 0,60 m.
16. Langai gali būti po ribinės grimzlės linija, jei jie yra vandeniui nelaidūs, negali būti atidaryti, yra pakankamo stiprumo ir atitinka 15.06 straipsnio 14 dalį.
15.03 straipsnis
Stovumas:
1. Pareiškėjas, remdamasis skaičiavimu pagal rezultatus, gautus pritaikius neapgadinto laivo stovumo standartą, turi įrodyti, kad neapgadinto laivo stovumas yra tinkamas. Visi skaičiavimai turi būti atliekami pagal laisvą diferentą ir grimzdimą.
2. Neapgadinto laivo stovumas turi būti įrodomas šiomis standartinės apkrovos sąlygomis:
|
a) |
reiso pradžioje: 100 % keleivių, 98 % kuro ir gėlo vandens, 10 % nuotekų; |
|
b) |
reiso metu: 100 % keleivių, 50 % kuro ir gėlo vandens, 50 % nuotekų; |
|
c) |
reiso pabaigoje: 100 % keleivių, 10 % kuro ir gėlo vandens, 98 % nuotekų; |
|
d) |
laivas be krovinio: be keleivių, 10 % kuro ir gėlo vandens, be nuotekų. |
Visomis standartinės apkrovos sąlygomis laikoma, kad balasto talpyklos yra tuščios arba pripildytos esant normalioms eksploatacijos sąlygoms.
3 dalies d punkto reikalavimo vykdymas, kaip išankstinė sąlyga balastui keisti laivui plaukiant, turi būti įrodomas šiomis apkrovos sąlygomis:
100 % keleivių, 50 % kuro ir gėlo vandens, 50 % nuotekų, visų kitų skysčių (įskaitant balasto) talpyklos laikomos esančios užpildytomis 50 %.
Jei šios sąlygos negalima įvykdyti, Bendrijos sertifikato 52 langelyje įrašoma, kad laivui plaukiant balasto talpyklos gali būti tik tuščios arba pilnos ir kad plaukiant balasto sąlygos nekeičiamos.
3. Pakankamo neapgadinto laivo stovumo įrodymai skaičiavimais gaunami pagal šias 2 dalies a-d punktuose paminėto neapgadinto laivo stovumo ir standartinės apkrovos sąlygų apibrėžtis:
|
a) |
didžiausias atstatomasis petys hmax yra tada, kai laivo pasvirimo kampas φmax ≥ 15°, ir yra ne mažesnis negu 0,20 m. Tačiau jei φf < φmax, užtvindymo kampo φf atstatomasis petys turi būti ne mažesnis negu 0,20 m; |
|
b) |
užtvindymo kampas φf yra ne mažesnis negu 15°; |
|
c) |
plotas A po atstatomojo peties kreive, atsižvelgiant į φf ir φmax padėtį, turi būti už šias vertes ne mažesnio dydžio:
Kur
|
|
d) |
pradinis metacentrinis aukštis GMo, pakoreguotas atsižvelgiant į skysčio talpyklų laisvųjų paviršių poveikį, turi būti ne mažesnis negu 0,15 m; |
|
e) |
kiekvienu iš šių dviejų atvejų laivo pasvirimo kampas turi neviršyti 12°:
|
|
f) |
jei pasvirimo momentas atsiranda dėl pagal 4, 5 ir 6 dalis keleivių, vėjo ir laivo posūkio sukeltų momentų, liekamasis viršvandeninis bortas yra ne mažesnis negu 200 mm; |
|
g) |
laivų, kurių langai arba kitos korpuso angos yra po pertvarų deniais ir nėra sandariai uždarytos, liekamasis saugus atstumas yra ne mažesnis negu 100 mm, pritaikius pagal f punktą susidariusius tris pasvirimo momentus. |
4. Pasvirimo momentas, susidaręs dėl vienoje laivo pusėje susirinkusių asmenų, apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Mp = g · P · y = g · Σ Pi · y i[kNm]
kurioje:
|
P |
= |
bendra laive esančių asmenų masė [t], apskaičiuota didžiausią leistiną keleivių skaičių sudėjus su didžiausią normaliomis eksploatacijos sąlygomis laive dirbančio personalo ir įgulos narių skaičiumi, darant prielaidą, kad vidutinė vieno asmens masė yra 0,075 t, |
|||||||||
|
y |
= |
horizontalus atstumas nuo vidurio linijos iki bendros asmenų masės P svorio centro [m], |
|||||||||
|
g |
= |
laisvasis pagreitis (g = 9,81 m/s2), |
|||||||||
|
Pi |
= |
plote Ai susirinkusių asmenų masė [t],
|
|||||||||
|
yi |
= |
horizontalus atstumas nuo vidurio linijos iki ploto Ai geometrinio centro [m]. |
Skaičiuojama darant prielaidą, kad asmenys yra susitelkę ir prie dešiniojo, ir prie kairiojo borto.
Asmenų pasiskirstymas atitinka stovumo požiūriu nepalankiusią pasiskirstymą. Skaičiuojant asmenų sukeliamą momentą daroma prielaida, kad kajutės yra tuščios.
Apskaičiuojant apkrovos atvejus laikoma, kad asmens svorio centras yra 1 m virš žemiausio denio taško, kai LWL yra lygus 0,5, neatsižvelgiant į denio išlinkį ir darant prielaidą, kad vieno asmens masė yra 0,075 t.
Išsamus asmenų užimamų denio plotų skaičiavimas nebūtinas, jei naudojamos šios vertės:
|
P |
= |
kurioje:
|
|||||||
|
y |
= |
B/2 [m] |
5. Vėjo slėgio (Mw) sukeltas momentas apskaičiuojamas taip:
|
|
Mw = pw · Aw · (lw+T/2) [kNm] |
kur
|
pw |
= |
savitasis vėjo slėgis, lygus 0,25 kN/m2; |
|
Aw |
= |
horizontali laivo plokštuma virš grimzlės plokštumos nagrinėjamomis apkrovos sąlygomis (m2); |
|
lw |
= |
atstumas nuo grimzlės plokštumos iki horizontalios plokštumos AW svorio centro nagrinėjamomis apkrovos sąlygomis (m). |
6. Dėl išcentrinės jėgos (Mdr), sukeltos dėl laivo posūkio, susidaręs momentas apskaičiuojamas taip:
|
|
Mdr = cdr · CB · v2 · D/LWL · (KG – T/2) [kNm] |
kurioje:
|
cdr |
= |
koeficientas, lygus 0,45; |
|
CB |
= |
valdentalpos koeficientas (jei jo vertė nežinoma, daroma prielaida, kad jis lygus 1,0); |
|
v |
= |
didžiausias laivo greitis (m/s); |
|
KG |
= |
atstumas nuo svorio centro iki kilio linijos (m). |
Keleivinių laivų su varomosiomis sistemomis pagal 6.06 straipsnį Mdr nustatomas eksploataciniais laivo ar modelio bandymais arba atitinkamais skaičiavimais.
7. Pareiškėjas sumažėjusio plūdrumo metodu pagrįstais skaičiavimais turi įrodyti, kad apgadinto laivo stovumas yra tinkamas laivo užtvindymo atveju. Visi skaičiavimai turi būti atliekami pagal laisvą diferentą ir grimzdimą.
8. Laivo plūdrumas užtvindymo atveju įrodomas 2 dalyje nurodytomis standartinėmis apkrovos sąlygomis. Atitinkamai pakankamas stovumas turi būti matematiškai įrodomas trijuose tarpiniuose užtvindymo etapuose (kai laivas apsemtas 25 %, 50 % ir 75 %) ir paskutiniame užtvindymo etape.
9. Keleiviniai laivai turi atitikti 1 skyriaus būseną ir 2 skyrių būseną.
Užtvindymo atveju turi būti atsižvelgiama į šias prielaidas dėl apgadinto ploto:
|
|
vieno skyriaus būsena |
dviejų skyrių būsena |
|
Apgadintų šonų matmenys |
|
|
|
išilginis l [m] |
1,20 + 0,07 · LWL |
|
|
skersinis b [m] |
B/5 |
0,59 |
|
vertikalus h [m] |
nuo laivo dugno iki viršaus, nenustatant ribų |
|
|
Apgadinto dugno matmenys |
|
|
|
išilginis l [m] |
1,20 + 0,07 · LWL |
|
|
skersinis b [m] |
B/5 |
|
|
vertikalus h [m] |
0,59; pagal 15.02 straipsnio 13 dalies c punktą įrengtas vamzdynas laikoms neapgadintu |
|
|
a) |
1 skyriaus būsenos atveju galima daryti prielaidą, kad pertvaros yra neapgadintos, jei atstumas tarp dviejų gretimų pertvarų yra didesnis negu apgadinimo ilgis. Atliekant skaičiavimus neatsižvelgiama į išilgines pertvaras, esančias mažesniu negu B/3 atstumu nuo išorinės apkalos, nustatomu statmenai nuo metalinės korpuso apkalos ties didžiausia grimzle iki vidurio linijos. |
|
b) |
2 skyrių būsenos atveju daroma prielaida, kad apgadintame plote apgadintos visos pertvaros. Tai reiškia, kad pertvarų padėtis turi būti pasirenkama taip, kad būtų užtikrinta, kad keleivinis laivas galėtų išsilaikyti vandens paviršiuje, jei būtų išilgai užtvindyti du arba daugiau gretimų skyrių. |
|
c) |
Žemiausias kiekvienos vandeniui nelaidžios angos (pvz., durys, langai, liukai) taškas turi būti bent 0,10 m virš apgadintos vaterlinijos. Pertvarų denis paskutiniame užtvindymo etape neturi būti po vandeniu. |
|
d) |
Daroma prielaida, kad laidumas yra lygus 95 %. Jei skaičiavimu įrodoma, kad vidutinis bet kurio skyriaus laidumas yra mažiau negu 95 %, galima naudoti apskaičiuotą vertę. Imtinos vertės turi būti ne mažesnės negu:
Laisvojo paviršiaus poveikis tarpiniuose užtvindymo etapuose turi būti apskaičiuojamas pagal bendrą apgadintų skyrių paviršiaus plotą. |
|
e) |
Jei dėl mažesnio negu pirmiau nurodyta dydžio apgadinimo pasvirimas yra didesnis arba metacentrinis aukštis sumažėja labiau, į tokį apgadinimą turi būti atsižvelgiama atliekant skaičiavimus. |
10. Visais 8 dalyje nurodytais tarpiniais užtvindymo etapais turi būti laikomasi šių kriterijų:
|
a) |
pasvirimo kampas φ atitinkamo tarpinio etapo pusiausvyros padėtyje neturi viršyti 15°; |
|
b) |
viršijus atitinkamo tarpinio etapo pusiausvyros padėties pasvirimą, atstatomojo peties kreivės teigiamoje dalyje atstatomojo peties vertė turi būti GZ ≥ 0,02 m prieš pirmai neapsaugotai angai panyrant po vandeniu arba prieš laivo pasvirimo kampui φ pasiekiant 25°; |
|
c) |
angos, kurios nėra vandeniui nelaidžios, neturi panirti po vandeniu, kol nepasiekiamas atitinkamo tarpinio etapo pusiausvyros padėties pasvirimas. |
11. Paskutiniuoju užtvindymo etapu, atsižvelgiant į dėl asmenų atsiradusį pasvirimo momentą pagal 4 dalį, turi būti atitinkami šie kriterijai:
|
a) |
pasvirimo kampas φE neturi viršyti 10°; |
|
b) |
virš pusiausvyros padėties atstatomojo peties kreivės teigiamoje dalyje atstatomojo peties vertė turi būti GZR ≥ 0,05 m, kai plotas A ≥ 0,0065 mrad. Šios mažiausios stovumo vertės taikomos, kol apsemiama pirma neapsaugota anga arba bet kuriuo atveju, kol laivo pasvirimo kampas pasiekia φm ≤ 25°; 
|
|
c) |
vandeniui laidžios angos, neturi būti po vandeniu, kol nepasiekta pusiausvyros padėtis; jei iki tol šios angos yra apsemiamos, atliekant apgadinto laivo stovumo skaičiavimus, patalpos, į kurias angos išeina, laikomos apsemtomis. |
12. Uždaromieji įtaisai, kuriuos galima sandariai uždaryti, turi būti atitinkamai pažymimi.
13. Jei yra kompensuojamojo užtvindymo angos nesimetriškam užtvindymui išlyginti, joms taikomos šios sąlygos:
|
a) |
apskaičiuojant kompensuojamąjį užtvindymą taikoma TJO rezoliucija A.266 (VIII); |
|
b) |
jos turi būti automatinės; |
|
c) |
jose turi nebūti uždaromųjų įtaisų; |
|
d) |
bendras kompensavimui skiriamas laikas turi neviršyti 15 minučių. |
15.04 straipsnis
Saugus atstumas ir viršvandeninis bortas
1. Saugus atstumas turi būti ne mažesnis už šių dydžių sumą:
|
a) |
leistinojo laivo pasvirimo kampo sukelto papildomo horizontalaus nugrimzdimo, matuojamo ant išorės apkalos, pagal 15.03 straipsnio 3 dalies e punktą, ir |
|
b) |
liekamojo saugaus atstumo pagal 15.03 straipsnio 3 dalies g punktą. |
Laivuose be pertvarų denio saugus atstumas turi būti ne mažesnis negu 500 mm.
2. Viršvandeninis bortas turi būti ne mažesnis už šių dydžių sumą:
|
a) |
leistinojo laivo pasvirimo kampo sukelto papildomo horizontalaus nugrimzdimo, matuojamo ant išorės apkalos, pagal 15.03 straipsnio 3 dalies e punktą, ir |
|
b) |
liekamojo viršvandeninio borto pagal 15.03 straipsnio 3 dalies f punktą. |
Tačiau viršvandeninis bortas turi būti ne mažesnis negu 300 mm.
3. Didžiausios grimzlės plokštuma nustatoma taip, kad užtikrintų atitiktį saugiam atstumui pagal šio straipsnio 1 dalį ir viršvandeniniam bortui pagal 2 dalį ir 15.02 ir 15.03 straipsnius.
4. Saugai užtikrinti tikrinimo įstaiga gali nustatyti didesnį saugų atstumą arba didesnį viršvandeninį bortą.
15.05 straipsnis
Didžiausias leistinas keleivių skaičius
1. Tikrinimo įstaiga turi nustatyti didžiausią leistiną keleivių skaičių ir jį įrašyti Bendrijos sertifikate.
2. Didžiausia leistinas keleivių skaičius neturi viršyti nė vienos iš šių verčių:
|
a) |
keleivių skaičiaus, kuriam skirtos evakuacijos zonos buvimas įrodytas pagal 15.06 straipsnio 8 dalį; |
|
b) |
keleivių skaičiaus, į kurį buvo atsižvelgta atliekant stovumo apskaičiavimą pagal 15.03 straipsnį; |
|
c) |
turimo keleiviams skirtų gultų skaičiaus laivuose su kajutėmis, naudojamiems reisams su nakvyne. |
3. Laivų su kajutėmis, kurie yra naudojami ir kaip į vienos dienos reisus plaukiantys laivai, keleivių skaičius apskaičiuojamas ir tuo atveju, kai jie naudojami kaip į vienos dienos reisus plaukiantys laivai ir kaip laivai su kajutėmis, ir įrašomas Bendrijos sertifikate.
4. Didžiausias leistinas keleivių skaičius nurodomas aiškiai įskaitomais užrašais, esančiais gerai matomose laivo vietose.
15.06 straipsnis
Keleiviams skirtos patalpos ir zonos
1. Keleiviams skirtos patalpos:
|
a) |
visuose deniuose turi būti išdėstytos už taraninės pertvaros lygio laivagalio link ir, jei jos yra po pertvarų deniu, jos turi būti išdėstytos laivapriekio link nuo achterpiko pertvaros lygio, ir |
|
b) |
turi būti atskirtos nuo mašinų skyrių ir katilinių taip, kad į jas negalėtų prasiskverbti dujos; |
|
c) |
turi būti išdėstytos taip, kad jų nekirstų žiūrėjimo linijos pagal 7.02 straipsnį. |
2. 11.13 straipsnyje nurodytos degiesiems skysčiams laikyti skirtos spintos ir patalpos turi būti ne keleivių zonoje.
3. Keleiviams skirtų patalpų išėjimų skaičius ir plotis turi atitikti šiuos reikalavimus:
|
a) |
Patalpos arba patalpų grupės, suprojektuotos arba suplanuotos 30 arba daugiau keleivių arba kuriose yra 12 arba daugiau keleivių skirti gultai, turi bent du išėjimus. Į vienos dienos reisus plaukiančiuose laivuose vietoj vieno iš šių dviejų išėjimų gali būti du avariniai išėjimai. |
|
b) |
Jei patalpos yra po pertvarų deniu, vienas iš išėjimų gali būti pagal 15.02 straipsnio 10 dalį vandeniui nelaidžios pertvaros durys į gretimą skyrių, iš kurio galima patekti tiesiai į viršutinį denį. Kitas išėjimas turi išeiti tiesiai arba, jei leidžiama pagal a punktą, yra avarinis išėjimas į atvirą orą arba į pertvarų denį. Šis reikalavimas netaikomos atskiroms kajutėms. |
|
c) |
Išėjimai pagal a ir b punktus turi būti tinkamai išdėstomi, jų pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 0,80 m, o aukščio prošvaisa — ne mažesnė negu 2,00 m. Keleivių kajučių ir kitų mažų patalpų durų pločio prošvaisa gali būti sumažinta iki 0,70 m. |
|
d) |
Visų daugiau negu 80 keleivių skirtų patalpų arba jų grupių atveju, keleiviams skirtų avarinių išėjimų, kuriais jie naudosis avarijos atveju, pločių suma turi būti ne mažesnė negu 0,01 m vienam keleiviui. |
|
e) |
Jei bendras išėjimų plotis nustatomas pagal keleivių skaičių, kiekvieno išėjimo plotis turi būti ne mažesnis negu 0,005 m vienam keleiviui. |
|
f) |
Avarinių išėjimų trumpiausia šoninė kraštinė turi būti ne mažesnė negu 0,60 m ilgio arba jų mažiausias skersmuo turi būti 0,70 m. Jie turi atsidaryti evakuacijos kryptimi ir turi būti pažymėti iš abiejų pusių. |
|
g) |
Patalpų, skirtų naudoti riboto judrumo asmenims, išėjimų pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 0,90 m. Išėjimų, paprastai naudojamų riboto judrumo asmenims įlipti į laivą ir iš jo išlipti, pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 1,50 m. |
4. Keleiviams skirtų patalpų durys turi atitikti šiuos reikalavimus:
|
a) |
Išskyrus duris į jungiamuosius koridorius, jas turi būti galima atsidaryti į lauko pusę arba jos turi būti stumdomosios. |
|
b) |
Kajutės durys turi būti pagamintos taip, kad jas taip pat būtų galima bet kuriuo metu atrakinti iš išorės. |
|
c) |
Mechanizuotas duris turi būti lengva atidaryti, jei sutriktų elektros energijos tiekimas į jų mechanizmą. |
|
d) |
Mažiausias atstumas iš riboto judrumo asmenims naudoti skirtų durų pusės, iš kurios jos atsidaro, nuo durų staktos vidinio krašto užrakto pusėje iki gretimos statmenos sienos turi būti 0,60 m. |
5. Jungiamieji koridoriai turi atitikti šiuos reikalavimus:
|
a) |
Jų pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 0,80 m arba, jei jie veda į patalpas, naudojamas daugiau negu 80 keleivių, ne mažesnė negu 0,01 m vienam keleiviui. |
|
b) |
Jų aukščio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 2,00 m. |
|
c) |
Jungiamųjų koridorių, skirtų naudoti riboto judrumo asmenims, pločio prošvaisa turi būti 1,30 m. Didesnio negu 1,50 m pločio jungiamuosiuose koridoriuose iš abiejų pusių turi būti turėklai rankoms. |
|
d) |
Jei keleiviams skirta laivo dalis arba patalpa yra sujungta vienu jungiamuoju koridoriumi, jo pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 1,00 m. |
|
e) |
Jungiamuosiuose koridoriuose neturi būti pakopų. |
|
f) |
Jie turi išeiti tik į atvirus denius, patalpas arba laiptus. |
|
g) |
Jungiamųjų koridorių aklavietės turi būti ne ilgesnės negu du metrai. |
6. Be 5 dalies nuostatų, evakuacijos keliai taip pat turi atitikti šiuos reikalavimus:
|
a) |
Laiptai, išėjimai ir avariniai išėjimai išdėstomi taip, kad bet kurioje atitinkamoje zonoje kilus gaisrui iš kitų zonų būtų galima saugiai evakuoti asmenis. |
|
b) |
Evakuacijos keliai turi būti trumpiausias kelias į evakuacijos vietas pagal 8 dalį. |
|
c) |
Evakuacijos keliai neturi eiti per mašinų skyrius arba laivo virtuves. |
|
d) |
Evakuacijos keliuose neturi būti įrengiami skersiniai, kopėčios ar pan. |
|
e) |
Durys į evakuacijos kelius turi būti įstatytos taip, kad nesumažintų 5 dalies a arba d punkte nurodyto evakuacijos kelio mažiausio pločio. |
|
f) |
Evakuacijos keliai ir avariniai išėjimai turi būti aiškiai paženklinti. Ženklai turi būti apšviečiami avarine apšvietimo sistema. |
7. Evakuacijos keliuose ir avariniuose išėjimuose turi būti tinkama saugos nuorodų sistema.
8. Visiems laive esantiems asmenims turi būti numatytos susirinkimo zonos, kurios atitinka šiuos reikalavimus:
|
a) |
bendras susirinkimo zonų plotas (m2) turi atitikti ne mažesnes vertes, negu apskaičiuota pagal šias formules:
Šiose formulėse:
|
|
b) |
Kiekviena atskira susirinkimo arba evakuacijos vieta turi būti didesnio negu 10 m2 ploto. |
|
c) |
Susirinkimo zonose neturi būti nei kilnojamų, nei pritvirtintų baldų. |
|
d) |
Jei kilnojamas baldas yra patalpoje, kurioje yra nustatytos susirinkimo zonos, jis turi būti tinkamai pritvirtintas, kad neslystų. |
|
e) |
Gelbėjimo prietaisai turi būti lengvai pasiekiami iš evakuacijos vietų. |
|
f) |
Iš šių evakuacijos vietų turi būti galima saugiai evakuoti asmenis per bet kurį laivo bortą. |
|
g) |
Susirinkimo zonos turi būti virš ribinės grimzlės linijos. |
|
h) |
Susirinkimo ir evakuacijos vietos turi būti pažymimos saugos plane ir turi būti pažymėtos laive. |
|
i) |
Jei pritvirtintos kėdės arba suolai yra patalpoje, kurioje yra nustatytos susirinkimo zonos, apskaičiuojant bendrą susirinkimo zonų plotą pagal a punktą į atitinkamą asmenų skaičių atsižvelgti nebūtina. Tačiau asmenų skaičius, į kuriam skirtas pritvirtintas kėdes arba suolus tam tikroje patalpoje yra atsižvelgta, neturi viršyti asmenų skaičiaus, kuriam šioje patalpoje yra skirtos susirinkimo zonos. |
|
j) |
d ir i punktų nuostatos taip pat taikomos laisviems deniams, kuriuose yra nustatytos susirinkimo zonos. |
|
k) |
Jei laive yra 15.09 straipsnio 5 dalį atitinkančių kolektyvinių gelbėjimo priemonių, apskaičiuojant bendrą a punkte nurodytų susirinkimo zonų paviršiaus plotą, į asmenų skaičių, kuriam jų užtenka, gali būti neatsižvelgiama. |
|
l) |
Tačiau visais atvejais, jei mažinami i-k punktų dydžiai, bendras plotas pagal a punktą turi būti pakankamas bent 50 % didžiausio leistino keleivių skaičiaus. |
9. Laiptai ir jų aikštelės keleivių zonose turi atitikti šiuos reikalavimus:
|
a) |
Jie turi būti pastatyti pagal Europos standartą EN 13056:2000. |
|
b) |
Jų pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 0,80 m arba, jei jie veda į daugiau negu 80 keleivių naudojamus jungiamuosius koridorius arba zonas, ne mažesnė negu 0,01 m vienam keleiviui. |
|
c) |
Jų pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 1,00 m, jei jie skirti tik patekti į keleiviams skirtą patalpą. |
|
d) |
Jei toje pat patalpoje nėra bent vienerių laiptų abiejose laivo pusėse, jie turi būti saugioje zonoje. |
|
e) |
Be to, laiptai, skirti naudoti riboto judrumo asmenims, turi atitikti šiuos reikalavimus:
|
Liftai, skirti riboto judrumo asmenims, ir keliamoji įranga, pavyzdžiui, laiptų keltuvai arba keliamosios platformos, turi būti pagaminti pagal atitinkamą standartą arba valstybės narės taisykles.
10. Denio dalys, kurios yra skirtos keleiviams ir kurios nėra uždaros, turi atitikti šiuos reikalavimus:
|
a) |
Aplink jas turi būti pritvirtinamas ne mažesnio negu 1,00 m aukščio apsauginis bortas arba apsauginis turėklas arba baliustrada, atitinkantys Europos standartą EN 711: 1995 ir esantys PF, PG arba PZ konstrukcijos tipo. Deniuose esantys apsauginiai bortai ir baliustrados, skirti naudoti riboto judrumo asmenims, turi būti ne mažesnio negu 1,10 m aukščio. |
|
b) |
Įlaipinimo ir išlaipinimo angos bei įranga ir angos kroviniui įkrauti arba iškrauti turi būti tokios, kad jas būtų galima pritvirtinti, o jų pločio prošvaisa būtų ne mažesnė negu 1,00 m. Angų, paprastai naudojamų riboto judrumo asmenims įlaipinti arba išlaipinti, pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 1,50 m. |
|
c) |
Jei įlaipinimo ir išlaipinimo angų ir įrangos negalima stebėti iš vairinės, turi būti numatomos optinės arba elektroninės priemonės. |
|
d) |
Susėdę keleiviai turi neužstoti žiūrėjimo linijų pagal 7.02 straipsnį. |
11. Keleiviams neskirtos laivo dalys, ypač įėjimai į vairinę, prie suktuvų ir į mašinų skyrius, turi būti tokios, kad jas būtų galima apsaugoti, kad į jas nepatektų pašaliniai. Prie visų tokių įėjimų gerai matomoje vietoje turi būti simbolis, pavaizduotas I priedėlio 1 pav.
12. Trapai turi būti pagaminti pagal Europos standartą EN 14206: 2003. Nukrypstant nuo 10.02 straipsnio 2 dalies d punkto, jų ilgis gali būti mažesnis negu 4 m.
13. Eismo zonų, skirtų naudoti riboto judrumo asmenims, pločio prošvaisa turi būti 1,30 m, prie jų negali būti didesnio negu 0,025 m aukščio laiptelių ir slenksčių. Prie eismo zonų, skirtų naudoti riboto judrumo asmenims, sienų 0,90 m virš grindų turi būti pritvirtinami turėklai.
14. Eismo zonų stiklinės durys bei sienos ir lango stiklai turi būti iš grūdinto arba laminuoto stiklo. Jie taip pat gali būti iš sintetinės medžiagos, jei ją leidžiama naudoti pagal priešgaisrinės apsaugos reikalavimus.
Eismo zonų grindis siekiančios permatomos durys ir permatomos sienos turi būti gerai matomai pažymėtos.
15. Antstatai arba jų stogai vien tik iš panoraminių langų turi būti tik iš medžiagų, kurios, įvykus nelaimingam atsitikimui, kiek įmanoma labiau sumažintų laive esančių asmenų sužeidimo pavojų.
16. Geriamojo vandens sistemos turi atitikti bent 12.05 straipsnio reikalavimus.
17. Turi būti įrengti keleiviams skirti tualetai. Bent vienas tualetas turi būti įrengtas naudoti riboto judrumo asmenims pagal atitinkamą standartą arba valstybės narės taisykles ir turi būti prieinamas iš zonų, skirtų naudoti riboto judrumo asmenims.
18. Kajutės, kuriose nėra atsidarančių langų, turi būti prijungtos prie vėdinimo sistemos.
19. Patalpos, kuriose apgyvena įgulos nariai arba laive dirbantis personalas, lygiai taip pat turi atitikti šio straipsnio nuostatas.
15.07 straipsnis
Varomoji sistema
Siekiant užtikrinti, kad įvykus pagrindinei varomajai sistemai įtakos turinčiam gedimui, laivas galėtų toliau plaukti varomas nuosava energija laivui manevruoti būtinu mažiausiu greičiu, be pagrindinės varomosios sistemos laivuose turi būti antroji savarankiška varomoji sistema.
Antroji nepriklausoma varomoji sistema turi būti atskirame mašinų skyriuje. Jei mašinų skyriai turi bendrų skiriamųjų sienų, jos turi būti pastatytos pagal 15.11 straipsnio 2 dalį.
15.08 straipsnis
Saugumą užtikrinantys įtaisai ir įranga
1. Visuose keleiviniuose laivuose turi būti vidaus ryšio įranga pagal 7.08 straipsnį. Ši įranga taip pat turi būti valdymo punktuose ir, jei nėra tiesioginio ryšio iš vairinės, keleiviams skirtuose įėjimo ir evakuacijos vietose, kaip nurodyta 15.06 straipsnio 8 dalyje.
2. Visos keleivių zonos turi būti pasiekiamos garsiakalbių sistema. Sistema turi būti suprojektuota taip, jog užtikrintų, kad perduodamą informaciją būtų galima aiškiai išskirti iš aplinkos triukšmo. Garsiakalbiai nėra privalomi, jei galimas tiesioginis ryšys tarp vairinės ir keleivių zonos.
3. Laive turi būti avarinės signalizacijos sistema. Ją sudaro:
|
a) |
Avarinės signalizacijos sistema, kuria keleiviai, įgulos nariai ir laive dirbantis personalas galėtų įspėti laivo vadovybę ir įgulą. Šis avarinis signalas turėtų būti duodamas tik zonose, skirtose laivo vadovybei ir įgulai; avarinį signalą turi galėti išjungti tik laivo vadovybė. Avarinį signalą turi būti galima įjungti bent šiose vietose:
Avarinio signalo įjungiamieji įtaisai turi būti įrengiami 0,85 1,10 m virš grindų. |
|
b) |
Avarinės signalizacijos sistema, kuria laivo vadovybė galėtų įspėti keleivius. Šis avarinis signalas turi būti aiškiai girdimas visose keleiviams prieinamose patalpose, neturi būti galimybės jo supainioti su kitu garsu. Jį turi būti galima įjungti iš vairinės ir vietos, kurioje nuolat yra personalo. |
|
c) |
Avarinės signalizacijos sistema, kuria laivo vadovybė galėtų įspėti įgulą ir laive dirbantį personalą. 7.09 straipsnio 1 dalyje nurodyta avarinės signalizacijos sistema taip pat turi būti įrengta laive dirbančio personalo poilsio patalpose, šaldyklose ir kituose sandėliuose. |
Avarinio signalo įjungiamieji įtaisai turi būti apsaugomi nuo netyčinio įjungimo.
4. Kiekviename vandeniui nelaidžiame skyriuje turi būti triumo vandens lygio kontrolės signalas.
5. Turi būti įrengiami du motoriniai triumo siurbliai.
6. Laive turi būti stacionari drenažo sistema pagal 8.08 straipsnio 4 dalį.
7. Šaldyklų duris, net ir užrakintas, taip pat galima atidaryti iš vidaus.
8. Jei CO2 sistemos yra po deniu esančiose patalpose, jose turi būti įrengiama automatinė vėdinimo sistema, kuri automatiškai įsijungtų atidarius duris arba liuką į patalpą. Vėdinimo kanalai turi būti nuleidžiami iki 0,05 m virš šios patalpos grindų.
9. Be pirmosios pagalbos rinkinio pagal 10.02 straipsnio 2 dalies f punktą, turi būti užtikrinamas pakankamas papildomų pirmosios pagalbos rinkinių skaičius. Pirmosios pagalbos rinkiniai ir jų laikymas turi atitikti 10.02 straipsnio 2 dalies f punkte išdėstytus reikalavimus.
15.09 straipsnis
Gelbėjimo įranga
1. Be 10.05 straipsnio 1 dalyje nurodytų gelbėjimo plūdurų, visose keleiviams skirtose neuždarose denio dalyse iš abiejų laivo pusių ne didesniu negu 20 m atstumu vienas nuo kito turi būti gelbėjimo plūdurai, atitinantys Europos standartą EN 14144:2003.
Pusė visų privalomų gelbėjimo plūdurų turi turėti plūdriąją virvę, kuri būtų ne mažesnio negu 30 m ilgio ir 8-11 mm skersmens. Kita pusė privalomų gelbėjimo plūdurų turi turėti automatiškai užsidegančius žibintus su baterijomis, kurių negalėtų užgesinti vanduo.
2. Be 1 dalyje nurodytų gelbėjimo plūdurų, laive turi būti ši parengta naudoti įranga:
|
a) |
asmeninė gelbėjimo įranga pagal 10.05 straipsnio 2 dalį, skirta laive esančiam personalui, atsakingam už pareigų vykdymą pagal saugos tvarkaraštį; |
|
b) |
asmeninė gelbėjimo įranga, skirta kitam laive esančiam personalui pagal Europos standartą EN 395:1998 arba EN 396:1998. |
3. Keleiviniuose laivuose turi būti tinkama įranga, kuria asmenis būtų galima saugiai perkelti į seklumas, krantą arba į kitą plaukiojančią priemonę.
4. Be 1 ir 2 dalyse nurodytos gelbėjimo įrangos, laive turi būti asmeninė gelbėjimo įranga, atitinkanti Europos standartą EN 395: 1998 arba EN 396: 1998, kurios užtektų 100 % didžiausio leistino keleivių skaičiaus.
Jei asmeninė gelbėjimo įranga, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, nėra tinkama ir vaikams, laive turi būti asmeninė gelbėjimo įranga, atitinkanti Europos standartą EN 395:1998, skirta ne didesnio negu 30 kg svorio vaikams, kurios užtektų 10 % didžiausio leistino keleivių skaičiaus.
5. Sąvoka „kolektyvinė gelbėjimo įranga“ apima laivo valtis pagal 10.04 straipsnį ir gelbėjimo plaustus.
Gelbėjimo plaustai:
|
a) |
turi turėti užrašą, nurodantį jų paskirtį ir asmenų skaičių, kuriam leidžiama jais plaukti; |
|
b) |
turi turėti pakankamai vietos atsisėsti leistinam asmenų skaičiui; |
|
c) |
turi būti ne mažesnio negu 750 N plūdrumo vienam asmeniui gėlame vandenyje; |
|
d) |
turi turėti virvę, prikabintą prie keleivinio laivo, kad plaustai nebūtų nunešti; |
|
e) |
turi būti iš tinkamos medžiagos ir atsparūs naftai, naftos produktams ir iki 50 °C temperatūrai; |
|
f) |
turi pasiekti ir išlaikyti stovų diferentą; tam juose turi būti įrengiami atitinkami įtaisai, į kuriuos galėtų įsikabinti nurodytas asmenų skaičius; |
|
g) |
turi būti fluorescentinės oranžinės spalvos arba turėti iš visų pusių matomus ne mažesnio negu 100 cm2 ploto fluorescentinius paviršius; |
|
h) |
turi būti tokie, kad iš sukrovimo vietos juos galėtų atkabinti ir už borto greitai bei saugiai nuleisti vienas žmogus arba kad galėtų laisvai nuplaukti iš sukrovimo vietos; |
|
i) |
turi turėti tinkamas evakuacijos iš 15.06 straipsnio 8 dalyje nurodytų evakuacijos vietų į gelbėjimo plaustus priemones, jei vertikalus atstumas tarp evakuacijos vietų denio ir didžiausios grimzlės plokštumos yra didesnis negu 1 m. |
6. Papildomos kolektyvinės gelbėjimo priemonės — gelbėjimo įranga, užtikrinanti, kad keli asmenys galėtų išsilaikyti vandens paviršiuje. Jos:
|
a) |
turi turėti užrašą, nurodantį jų paskirtį ir asmenų skaičių, kuriam leidžiama jais plaukti; |
|
b) |
turi būti ne mažesnio negu 100 N plūdrumo vienam asmeniui gėlame vandenyje; |
|
c) |
turi būti iš tinkamos medžiagos ir atsparios naftai, naftos produktams ir iki 50 °C temperatūrai; |
|
d) |
turi pasiekti ir išlaikyti stovų diferentą; tam juose turi būti įrengiami atitinkami įtaisai, į kuriuos galėtų įsikabinti nurodytas skaičius asmenų; |
|
e) |
turi būti fluorescentinės oranžinės spalvos arba turėti iš visų pusių matomus ne mažesnio negu 100 cm2 ploto fluorescentinius paviršius; |
|
f) |
turi būti tokios, kad juos iš sukrovimo vietos galėtų atkabinti ir už borto greitai bei saugiai nuleisti vieno asmuo arba kad galėtų laisvai nuplaukti iš sukrovimo vietos. |
7. Pripučiamos kolektyvinės gelbėjimo priemonės:
|
a) |
turi turėti bent dvi atskiras oro kameras; |
|
b) |
nuleidus į vandenį turi automatiškai arba atlikus veiksmą ranka prisipūsti; |
|
c) |
turi pasiekti ir išlaikyti stovų diferentą, neatsižvelgiant į apkrovą, kurią turi išlaikyti, net jei pripūsta tik pusė oro kamerų. |
8. Gelbėjimo priemonės laive turi būti sukraunamos taip, kad prireikus jas būtų galima lengvai ir saugiai pasiekti. Paslėptos laikymo vietos turi būti aiškiai pažymimos.
9. Gelbėjimo įranga turi būti tikrinama pagal gamintojo nurodymus.
10. Laivo valtyje turi būti variklis ir paieškos prožektorius.
11. Laive turi būti tinkami neštuvai.
15.10 straipsnis
Elektros įranga
1. Apšvietimui turi būti leidžiama tik elektros įranga.
2. 9.16 straipsnio 3 dalis papildomai taip pat taikoma keleiviams skirtiems koridoriams ir poilsio patalpoms.
3. Pakankamas apšvietimas ir avarinis apšvietimas turi būti įrengiamas šiose patalpose ir vietose:
|
a) |
vietose, kuriose laikoma gelbėjimo įranga ir kuriose ši įranga paprastai yra parengiama naudoti; |
|
b) |
evakuacijos keliuose, keleiviams skirtose prieigos vietose, įskaitant trapus, įėjimus ir išėjimus, jungiamuosius koridorius, liftus ir gyvenamųjų patalpų zonų trapus, kajučių zonas ir gyvenamųjų patalpų zonas; |
|
c) |
prie evakuacijos kelių ir avarinių išėjimų ženklų; |
|
d) |
kitose zonose, skirtose naudoti riboto judrumo asmenims; |
|
e) |
valdymo kabinose, mašinų skyriuose, vairavimo įrangos patalpose ir jų išėjimuose; |
|
f) |
vairinėse; |
|
g) |
avarinėje elektros energijos tiekimo patalpoje; |
|
h) |
vietose, kuriose yra gesintuvai ir gaisro gesinimo įrangos valdymo svirtys; |
|
i) |
zonose, kuriose pavojaus atveju renkasi keleiviai, laive dirbantis personalas ir įgula. |
4. Laive turi būti įrengiama avarinė jėgainė, kurią sudaro avarinis energijos šaltinis ir avarinis skirstomasis skydas, kuri gali nedelsiant pradėti veikti kaip pakaitinis toliau išvardytos elektros įrangos energijos tiekimo šaltinis, nutrūkus energijos tiekimui į ją, jei pati įranga neturi atskiro energijos šaltinio:
|
a) |
signalinių žiburių; |
|
b) |
garsinių avarinės signalizacijos prietaisų; |
|
c) |
avarinio apšvietimo pagal 3 dalį; |
|
d) |
radiotelefono įrenginių; |
|
e) |
avarinio signalo, garsiakalbių ir laivo pranešimų ryšio sistemos; |
|
f) |
paieškos prožektorių pagal 10.02 straipsnio 2 dalies i punktą; |
|
g) |
priešgaisrinės signalizacijos sistemos; |
|
h) |
kitos saugumą užtikrinančios įrangos, pavyzdžiui, automatinės didelio slėgio purkštuvų sistemos arba gaisro gesinimo siurblių; |
|
i) |
liftų ir keliamosios įrangos, kaip apibrėžta 15.06 straipsnio 9 dalies antrame sakinyje. |
5. Avarinio apšvietimo šviestuvai turi būti atitinkamai pažymimi.
6. Avarinė jėgainė neturi būti įrengiama pagrindiniame mašinų skyriuje, ar patalpose, kuriose yra 9.02 straipsnio 1 dalyje nurodyti energijos šaltiniai, ar patalpoje, kurioje yra pagrindinis skirstomasis skydas; nuo šių patalpų ji turi būti atskiriama skiriamosiomis sienomis pagal 15.11 straipsnio 2 dalį.
Į elektros įrenginius avarijos atveju elektros energiją tiekiantys kabeliai turi būti paklojami taip ir tokia trasa, kad gaisro arba užtvindymo atveju elektros energijos tiekimas į šiuos įrenginius nenutrūktų. Šie kabeliai niekuomet netiesiami per pagrindinį mašinų skyrių, laivo virtuves arba patalpas, kuriose yra įrengtas pagrindinis energijos šaltinis ir su juo sujungta įranga, išskyrus, kiek tai būtina elektros energiją tiekti šiose zonose esančiai avarinei įrangai.
Avarinė jėgainė turi būti įrengiama virš ribinės grimzlės linijos.
7. Kaip avarinį energijos šaltinį leidžiama naudoti šią įrangą:
|
a) |
pagalbinę generatorių įrangą, turinčią atskirą savarankišką kuro tiekimo šaltinį ir savarankišką aušinimo sistemą, kuri nutrūkus elektros energijos tiekimui automatiškai įsijungtų ir per 30 sekundžių pradėtų tiekti elektros energiją arba, jei ji yra šalia vairinės arba bet kurios kitos vietos, kurioje nuolat yra įgulos narių, ją galima įjungti rankiniu būdu, arba |
|
b) |
akumuliatorių baterijas, kurios nutrūkus elektros energijos tiekimui automatiškai įsijungtų arba, jei jos yra šalia vairinės arba bet kurios kitos vietos, kurioje nuolat yra įgulos narių, jas galima įjungti rankiniu būdu. Jos turi galėti pakartotinai neįkrautos ir netinkamai nemažindamos įtampos nustatytą laikotarpį aprūpinti elektros energija pirmiau nurodytą elektros energiją naudojančią įrangą. |
8. Projektinis avarinio elektros energijos šaltinio darbo laikotarpis nustatomas pagal nustatytą keleivinio laivo paskirtį. Jis turi būti ne trumpesnis negu 30 minučių.
9. Elektros sistemos izoliacijos varža ir įžeminimas turi būti išbandomi atliekant patikrinimus pagal 2.09 straipsnį.
10. Pagal 9.02 straipsnio 1 dalį energijos šaltiniai veikia nepriklausomai vienas nuo kito.
11. Pagrindinės arba avarinės elektros įrangos gedimas turi abipusiškai nepakenkti saugiai įrenginių eksploatacijai.
15.11 straipsnis
Priešgaisrinė sauga
1. Medžiagų ir sudedamųjų dalių tinkamumą naudoti priešgaisrinės saugos požiūriu atitinkamais bandymų būdais turi nustatyti akredituota bandymų institucija.
|
a) |
Bandymų institucija atitinka:
|
|
b) |
Pripažinti bandymų būdai medžiagų nedegumui nustatyti yra šie:
|
|
c) |
Pripažinti bandymų būdai, skirti nustatyti, ar medžiaga turi antipireno savybių, yra šie:
|
|
d) |
Pripažinti bandymų būdai atsparumui ugniai nustatyti yra šie:
|
2. Skiriamosios sienos tarp patalpų projektuojamos pagal šias lenteles:
Skiriamųjų sienų tarp patalpų, kuriose nėra įrengtos didelio slėgio purkštuvų sistemos pagal 10.03a straipsnį, lentelė
|
Patalpos |
Valdymo centrai |
Trapų šachtos |
Susirinkimo zonos |
Holai |
Mašinų skyriai |
Laivo virtuvės |
Sandėliai |
|
Valdymo centrai |
— |
A0 |
A0/B15 (6) |
A30 |
A60 |
A60 |
A60 |
|
Trapų šachtos |
|
— |
A0 |
A30 |
A60 |
A60 |
A60 |
|
Susirinkimo zonos |
|
|
— |
A30/B15 (7) |
A60 |
A60 |
A60 |
|
Holai |
|
|
|
—/B15 (8) |
A60 |
A60 |
A60 |
|
Mašinų skyriai |
|
|
|
|
A60/A0 (9) |
A60 |
A60 |
|
Laivo virtuvės |
|
|
|
|
|
A0 |
A60/B15 (10) |
|
Sandėliai |
|
|
|
|
|
|
— |
Skiriamųjų sienų tarp patalpų, kuriose yra įrengtos didelio slėgio purkštuvų sistemos pagal 10.03a straipsnį, lentelė
|
Patalpos |
Valdymo centrai |
Trapų šachtos |
Susirinkimo zonos |
Holai |
Mašinų skyriai |
Laivo virtuvės |
Sandėliai |
|
Valdymo centrai |
— |
A0 |
A0/B15 (11) |
A0 |
A60 |
A60 |
A30 |
|
Trapų šachtos |
|
— |
A0 |
A0 |
A60 |
A30 |
A0 |
|
Susirinkimo zonos |
|
|
— |
A30/B15 (12) |
A60 |
A60 |
A60 |
|
Holai |
|
|
|
—/B0 (13) |
A60 |
A30 |
A0 |
|
Mašinų skyriai |
|
|
|
|
A60/A0 (14) |
A60 |
A60 |
|
Laivo virtuvės |
|
|
|
|
|
— |
B15 |
|
Sandėliai |
|
|
|
|
|
|
— |
|
a) |
A tipo skiriamosios sienos — laivo pertvaros, sienos ir deniai, kurie atitinka šiuos reikalavimus:
|
|
b) |
B tipo skiriamosios sienos — laivo pertvaros, sienos, deniai, lubos arba dangos, kurios atitinka šiuos reikalavimus:
|
|
c) |
Pagal Atsparumo ugniai bandymų kodeksą tikrinimo įstaiga gali nurodyti atlikti skiriamosios sienos bandinio bandymą, kad būtų užtikrinta atitiktis pirmiau pateiktoms nuostatoms dėl atsparumo ir temperatūros padidėjimo. |
3. Patalpose, išskyrus mašinų skyrius ir sandėlius, naudojami dažai, lakas ir kitos medžiagos paviršiui apdoroti bei denio dangos turi turėti antipireno savybių. Kilimai, audiniai, užuolaidos ir kitos kabinamosios tekstilės medžiagos bei apmušti baldai ir patalynės sudedamosios dalys turi turėti antipireno savybių, jei patalpose, kuriose jie yra, neįrengta didelio slėgio purkštuvų sistema pagal 10.03a straipsnį.
4. Holų lubų ir sienų plakiruotė, įskaitant jų pagrindą, turi būti iš nedegios medžiagos, išskyrus jų paviršius, kurie turi turėti bent antipireno savybių, jei šiuose holuose nėra didelio slėgio purkštuvų sistemos pagal 10.03a straipsnį.
5. Holų, kurie naudojami kaip susirinkimo zonos, baldai ir įranga turi būti iš nedegių medžiagų, jei patalpose nėra didelio slėgio purkštuvų sistemos pagal 10.03a straipsnį.
6. Dažai, lakas ir kitos medžiagos, naudojamas atvirose vidaus zonose, turi neišskirti pernelyg didelio dūmų arba nuodingųjų medžiagų kiekio. Tai įrodoma pagal Atsparumo ugniai bandymų kodeksą.
7. Holuose naudojamos izoliacinės medžiagos turi būti nedegios. Tai netaikoma aušinamojo skysčio vamzdžiams izoliuoti naudojamai izoliacijai. Šiems vamzdžiams naudojamų izoliacinių medžiagų paviršius turi turėti bent antipireno savybių.
8. Pagal 2 dalį skiriamosiose sienose įstatytos durys turi atitikti šiuos reikalavimus:
|
a) |
Jos, kaip ir pačios skiriamosios sienos, turi atitikti tuos pačius 2 dalyje nustatytus reikalavimus. |
|
b) |
Jos turi užsidaryti automatiškai, jei tai durys, įstatytos skiriamosiose sienose pagal 10 dalį arba jos yra uždarose patalpose aplink mašinų skyrius, laivo virtuves ir trapų šachtas. |
|
c) |
Automatiškai užsidarančias duris, kurios yra atidarytos normaliomis eksploatacijos sąlygomis, turi būti įmanoma galima uždaryti iš vietos, kurioje nuolat yra laive dirbantis personalas arba įgulos nariai. Nuotoliniu būdu uždarius duris, jas turi būti galima nedelsiant saugiai atidaryti ir uždaryti. |
|
d) |
Vandeniui nelaidžių durų pagal 15.02 straipsnį nebūtina izoliuoti. |
9. Sienos pagal 2 dalį turi būti ištisinės nuo denio iki denio arba baigtis prie ištisinių lubų, kurios atitinka tokius pat reikalavimus, kaip nurodyta 2 dalyje.
10. Šios keleivių zonos turi būti atskirtos vertikaliomis skiriamosiomis sienomis, kaip nurodyta 2 dalyje:
|
a) |
keleivių zonos, kurių bendras paviršiaus plotas turi būti didesnis negu 800 m2; |
|
b) |
keleivių zonos, kuriose yra kajutės, turi būti nutolusios viena nuo kitos ne didesniu negu 40 m atstumu. |
Vertikalios pertvaros normaliomis eksploatacijos sąlygomis turi būti nelaidžios dūmams ir būti ištisinės nuo denio iki denio.
11. Ertmės virš lubų, po grindimis ir už sienų plakiruotės ne daugiau negu kas 14 m turi būti atskirtos nedegiomis priešgaisrinėmis pertvaromis, kurios net kilus gaisrui būtų veiksminga, atspari ugniai atitvara.
12. Laiptai turi būti iš plieno arba kitos lygiavertės nedegios medžiagos.
13. Vidiniai laiptai ir liftai visuose lygiuose turi būti atitverti sienomis pagal 2 dalį. Leidžiamos šios išimtys:
|
a) |
tik du denius jungiantys laiptai neprivalo būti atitverti, jei vieno iš denių laiptai yra uždari pagal 2 dalį; |
|
b) |
holuose laiptai neprivalo būti atitverti, jei jie visi yra šios patalpos viduje, ir
|
14. Vėdinimo sistemos ir oro tiekimo sistemos turi atitikti šiuos reikalavimus:
|
a) |
Jos turi būti suprojektuotos taip, kad pačios nebūtų gaisro ir dūmų plitimo priežastimi. |
|
b) |
Oro įleidimo bei ištraukimo ir oro tiekimo sistemų angos turi būti tokios, kad jas būtų galima uždaryti. |
|
c) |
Vėdinimo kanalai turi būti iš plieno arba lygiavertės nedegios medžiagos ir turi būti tvirtai sujungti vienas su kitu ir su laivo antstatu. |
|
d) |
Jei vėdinimo kanalai, kurių skerspjūvis yra didesnis negu 0,02 m2, kerta A tipo skiriamąsias sienas pagal 2 dalį arba skiriamąsias sienas pagal 10 dalį, juose turi būti sumontuotos automatinės gaisrinės sklendės, kurias galima valdyti iš vietos, kurioje nuolat yra laive dirbantis personalas arba įgulos nariai. |
|
e) |
Laivo virtuvių ir mašinų skyrių vėdinimo sistemos turi būti atskirtos nuo kitas zonas vėdinančių vėdinimo sistemų. |
|
f) |
Oro ištraukimo kanaluose turi būti užrakinamos angos, skirtos jiems tikrinti ir valyti. Šios angos turi būti netoli gaisrinių sklendžių. |
|
g) |
Integruotieji ventiliatoriai turi būti tokie, kad juos būtų galima išjungti iš centrinio pulto, esančio ne mašinų skyriuje. |
15. Laivo virtuvėse turi būti vėdinimo sistemos ir viryklės su gartraukiais. Gartraukių oro ištraukimo kanalai turi atitikti 14 dalies reikalavimus ir, be to, prie jų įleidžiamųjų angų turi būti rankiniu būdu valdomos gaisrinės sklendės.
16. Valdymo centruose, trapų šachtose ir vidaus evakuacijos vietose turi būti natūralaus arba mechaninio dūmų ištraukimo sistemos. Dūmų ištraukimo sistemos turi atitikti šiuos reikalavimus:
|
a) |
Jos turi būti pakankamai galingos ir patikimos. |
|
b) |
Jos turi atitikti keleiviniams laivams taikomas eksploatacijos sąlygas. |
|
c) |
Jei dūmų ištraukimo sistemos naudojamos ir kaip patalpų bendrosios paskirties ventiliatoriai, kilus gaisrui tai neturi kliudyti joms veikti kaip dūmų ištraukimo sistemoms. |
|
d) |
Dūmų ištraukimo sistemos turi turėti rankiniu būdu valdomą įjungiamąjį įtaisą. |
|
e) |
Be to, mechaninio dūmų ištraukimo sistemos turi būti tokios, kad jas būtų galima valdyti iš vietos, kurioje nuolat yra laive dirbantis personalas arba įgulos nariai. |
|
f) |
Natūralaus dūmų ištraukimo sistemose turi būti atidaromasis mechanizmas, valdomas rankiniu būdu arba naudojantis ištraukimo sistemos viduje esančiu energijos šaltiniu. |
|
g) |
Rankiniu būdu valdomi įjungiamieji įtaisai ir atidaromieji mechanizmai turi būti prieinami iš jais apsaugomos patalpos vidaus arba išorės. |
17. Holai, kurių nuolat neprižiūri laive dirbantis personalas arba įgulos nariai, laivo virtuvės, mašinų skyriai ir kitos patalpos, kuriose yra gaisro grėsmė, turi būti prijungti prie atitinkamos priešgaisrinės signalizacijos sistemos. Tai, kad kilo gaisras, ir tiksli jo vieta turi būti automatiškai rodoma vietoje, kurioje nuolat yra laive dirbantis personalas arba įgulos nariai.
15.12 straipsnis
Gaisro gesinimas
1. Be nešiojamų gesintuvų pagal 10.03 straipsnį, laive yra bent šie kilnojamieji gesintuvai:
|
a) |
keleivių zonose vienas kilnojamasis gesintuvas 120 m2 bendro patalpų ploto; |
|
b) |
vienas nešiojamas gesintuvas vienai 10 kajučių grupei, skaičių apvalinant iki didesnio skaičiaus; |
|
c) |
vienas nešiojamas gesintuvas kiekvienoje laivo virtuvėje ir netoli bet kurios patalpos, kurioje yra laikomi arba naudojami degieji skysčiai. Laivo virtuvėse naudojama gesinamoji medžiaga turi būti tinkama ir degantiems riebalams gesinti. |
Šie papildomi gesintuvai turi atitikti 10.03 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir turi būti laive įrengiami ir paskirstomi taip, kad kilus gaisrui gesintuvą būtų galima nedelsiant pasiekti iš bet kurios vietos ir bet kuriuo metu. Kiekvienoje laivo virtuvėje ir kirpyklose bei parfumerijos parduotuvėse turi būti po ranka padėta gaisro gesinimo antklodė.
2. Keleiviniuose laivuose turi būti įrengiama hidrantų sistema, kurią sudaro:
|
a) |
du pakankamos galios motoriniai gaisro gesinimo siurbliai, iš kurių bent vienas yra stacionarus; |
|
b) |
viena gesinimo linija, turinti pakankamą skaičių hidrantų, nuolat prijungtas bent 20 m ilgio gaisro gesinimo žarnas ir vandens miglą ir srovę galintį purkšti purkštuką bei uždaromąjį įtaisą. |
3. Hidrantų sistemos turi būti suprojektuotos taip ir yra tokio dydžio, kad:
|
a) |
bet kurią laivo vietą galėtų pasiekti bent du skirtingose vietose esantys hidrantai, kurių kiekvieno vienos žarnos ilgis būtų ne didesnis negu 20 m; |
|
b) |
slėgis hidrantuose būtų ne mažesnis negu 300 kPa, ir |
|
c) |
visuose deniuose būtų galima purkšti bent 6 m ilgio vandens srovę. |
Jei yra hidrantų dėžė, prie dėžės iš išorės turi būti pritvirtinamas ne mažesnio negu 10 cm ilgio šoninės kraštinės simbolis „gesintuvo žarna“, panašus į pavaizduotąjį I priedėlio 5 pav.
4. Hidranto sklendės su sraigtų galvutėmis arba čiaupais turi būti tokios, kad jas galima nustatyti taip, kad kiekvieną gaisro žarną būtų galima atskirti ir nuimti veikiant gaisro gesinimo siurbliams.
5. Laivo viduje gesintuvas žarnos turi būti suvyniotos ant išilgai ašies sujungtos ritės.
6. Medžiagos, iš kurių pagaminta gaisro gesinimo įranga, turi būti karščiui atsparios arba tinkamai apsaugotos nuo darbo sutrikimų veikiant aukštai temperatūrai.
7. Vamzdžiai ir hidrantai turi būti išdėstomi taip, kad negalėtų užšalti.
8. Gaisro gesinimo siurbliai:
|
a) |
turi būti įrengti arba laikomi atskirose patalpose; |
|
b) |
turi būti tokie, kad juos būtų galima valdyti nepriklausomai vienas nuo kito; |
|
c) |
visuose deniuose turi išlaikyti būtiną hidrantų slėgį ir užtikrinti būtino ilgio vandens srovę; |
|
d) |
turi būti įrengti prieš laivagalio pertvarą. |
Gaisro gesinimo siurbliai taip pat gali būti naudojami bendrai paskirčiai.
9. Mašinų skyriuose turi būti stacionari gaisro gesinimo sistema pagal 10.03b straipsnį.
10. Laivuose su kajutėmis turi būti:
|
a) |
du savarankiškai veikiančių kvėpavimo aparatų komplektai, atitinkantys Europos standartą 137:1993 su visą veidą dengiančiomis kaukėmis, atitinkančiomis Europos standartą EN 136:1998; |
|
b) |
du įrangos komplektai, kuriuos sudaro bent apsauginis kombinezonas, šalmas, auliniai batai, pirštinės, kirvis, laužtuvas, žibintas ir apsauginė virvė, ir |
|
c) |
keturi dūmų gaubtai. |
15.13 straipsnis
Saugos organizavimas
1. Keleiviniuose laivuose turi būti saugos tvarkaraštis. Saugos tvarkaraštyje aprašomos įgulos ir laive dirbančio personalo pareigos šiais galimais atvejais:
|
a) |
avarijos, |
|
b) |
gaisro laive, |
|
c) |
keleivių evakuacijos, |
|
d) |
žmogaus už borto. |
Atsižvelgiama į ypatingas riboto judrumo asmenims skirtas saugos priemones.
Saugos tvarkaraštyje nurodytiems įgulos nariams ir laive dirbančiam personalui pareigos turėtų būti skiriamos atsižvelgiant į jų užimamas pareigas. Specialiais nurodymais įgulai užtikrinama, kad pavojaus atveju nedelsiant būtų sandariai uždarytos visos 15.02 straipsnyje nurodytų vandeniui nelaidžių pertvarų durys ir angos.
2. Saugos tvarkaraštis apima saugos planą, kuriame turi būti aiškiai ir tiksliai nurodyti bent šie dalykai:
|
a) |
zonos, skirtos naudoti riboto judrumo asmenims; |
|
b) |
evakuacijos keliai, avariniai išėjimai ir susirinkimo bei evakuacijos zonos, kaip nurodyta 15.06 straipsnio 8 dalyje; |
|
c) |
gelbėjimo įranga ir laivo valtys; |
|
d) |
gesintuvai ir gaisro gesinimo bei didelio slėgio purkštuvų sistemos; |
|
e) |
kita saugumą užtikrinanti įranga; |
|
f) |
avarinės signalizacijos sistema, nurodyta 15.08 straipsnio 3 dalies a punkte; |
|
g) |
avarinės signalizacijos sistema, nurodyta 15.08 straipsnio 3 dalies b ir c punktuose; |
|
h) |
pertvarų durys, nurodytos 15.02 straipsnio 5 dalyje, ir jų valdymo rankenėlių vieta bei kitos angos, nurodytos 15.02 straipsnio 9, 10 ir 13 dalyse ir 15.03 straipsnio 12 dalyje; |
|
i) |
durys, nurodytos 15.11 straipsnio 8 dalyje; |
|
j) |
gaisrinės sklendės; |
|
k) |
priešgaisrinės signalizacijos sistemos; |
|
l) |
avarinė jėgainė; |
|
m) |
vėdinimo sistemos valdymo pultai; |
|
n) |
ryšys su krantu; |
|
o) |
kuro vamzdžių uždaromieji įtaisai; |
|
p) |
suskystintųjų dujų įrenginiai; |
|
q) |
keleivių informavimo sistemos; |
|
r) |
radiotelefonų įranga; |
|
s) |
pirmosios pagalbos rinkiniai. |
3. Saugos tvarkaraštis pagal 1 dalį ir saugos planas pagal 2 dalį:
|
a) |
turi turėti deramą tikrinimo įstaigos antspaudą, ir |
|
b) |
turi būti atitinkamoje gerai matomoje vietoje kiekviename denyje. |
4. Keleiviams skirtos elgesio taisyklės turi būti pakabinamos kiekvienoje kajutėje kartu su supaprastintu saugos planu, kuriame yra tik 2 dalies a-f punktuose nurodyta informacija.
Šiose elgesio taisyklėse turi būti bent šie dalykai:
|
a) |
avarinių situacijų ženklai:
|
|
b) |
įvairių pavojaus signalų aprašymas; |
|
c) |
instrukcijos:
|
|
d) |
instrukcijos:
|
Ši išsami informacija turi būti iškabinta olandų, anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis.
15.14 straipsnis
Nuotekų surinkimo ir šalinimo įranga
1. Keleiviniuose laivuose turi būti įrengiamos nuotekų surinkimo talpyklos arba atitinkamos laivo nuotekų valymo sistemos.
2. Nuotekų surinkimo talpyklos turi būti pakankamos talpos. Talpyklose turi būti įtaisas jų pripildymo lygiui rodyti. Turi būti įrengiami laivo siurbliai ir vamzdžiai talpykloms ištuštinti, kuriais nuotekos galėtų tekėti iš abiejų laivo pusių. Turi būti galimybė nuotekoms pratekėti iš kitų laivų.
Vamzdžiuose turi būti sumontuotas ištekamasis tarpvamzdis, atitinkantis Europos standartą EN 1306:1996.
15.15 straipsnis
Tam tikriems keleiviniams laivams taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos
1. Vietoje reikalavimo įrodyti pakankamą stovumą po apgadinimo pagal 15.03 straipsnio 7-13 dalis, keleiviniai laivai, kurių ilgis yra ne didesnis negu 25 m ir kuriais leidžiama vežti iki 50 keleivių, turi atitikti šiuos kriterijus:
|
a) |
po simetriško užtvindymo laivas turi nenugrimzti žemiau ribinės grimzlės linijos, ir |
|
b) |
metacentrinis aukštis GMR turi būti ne mažesnis negu 0,10 m. |
Būtinas liekamasis plūdrumas turi būti užtikrinamas tinkamai korpuso konstrukcijai pasirinkta medžiaga arba prie laivo korpuso tvirtai pritvirtintomis labai akyto putplasčio plūdėmis. Laivų, kurių ilgis yra didesnis negu 15 m, liekamasis plūdrumas gali būti užtikrinamas plūdėmis ir atskyrimu pagal 1 skyriaus būseną pagal 15.03 straipsnį.
2. Pagal 1 dalį tikrinimo įstaiga keleiviniams laivams gali leisti nedideles nukrypti leidžiančias nuostatas nuo aukščio prošvaisos, nustatytos 15.06 straipsnio 3 dalies c punkte ir 5 dalies b punkte. Nukrypimas turi būti ne didesnis negu 5 %. Nukrypti leidžiančios nuostatos atveju atitinkamos dalys turi būti pažymimos tam tikra spalva.
3. Nukrypstant nuo 15.03 straipsnio 9 dalies, ne didesnio negu 45 m ilgio ir daugiausia 250 keleivių vežti leidimą turintys keleiviniai laivai neprivalo būti 2 skyrių būsenos.
4. (Palikta tuščia)
5. Tikrinimo įstaiga gali atšaukti 10.04 straipsnio taikymą daugiausia 250 keleivių vežti leidimą turintiems ir ne didesnio negu 25 m ilgio keleiviniams laivams, jei juose tiesiai virš vaterlinijos yra įrengta iš kiekvienos laivo pusės prieinama platforma taip, kad būtų galima saugiai iš vandens ištraukti žmones. Keleiviniuose laivuose gali būti įrengtas panašus įrenginys, laikantis šių sąlygų:
|
a) |
įrenginį turi sugebėti valdyti vienas asmuo; |
|
b) |
yra leidžiami kilnojamieji įrenginiai; |
|
c) |
įrenginiai negali būti varomųjų sistemų pavojaus zonoje, ir |
|
d) |
tarp laivo kapitono ir už įrenginį atsakingo asmens turi būti įmanomas veiksmingas ryšys. |
6. Tikrinimo įstaiga gali atšaukti 10.04 straipsnio taikymą leidimą daugiausia 600 keleivių vežti turintiems ir ne didesnio negu 45 m ilgio keleiviniams laivams, jei keleiviniame laive yra pagal 5 dalies pirmą sakinį įrengta platforma arba lygiavertis įrenginys pagal 5 dalies antrą sakinį. Be to, keleivinis laivas turi turėti:
|
a) |
laivo vairo sraigtą, cikloidinį laivo sraigtą arba vandens srovės įtaisą, naudojamus kaip pagrindinę varomąją jėgą, arba |
|
b) |
pagrindinę varomąją sistemą su 2 varomaisiais blokais, arba |
|
c) |
pagrindinę varomąją sistemą ir laivapriekio privairavimo įrenginį. |
7. Nukrypstant nuo 15.02 straipsnio 9 dalies, keleiviniuose laivuose, kurių ilgis neviršija 45 m ir kuriais daugiausia leidžiama vežti laivo ilgį metrais atitinkantį keleivių skaičių, yra leidžiama keleivių zonoje įrengti rankiniu būdu valdomas pertvaros duris be nuotolinio valdymo pagal 15.02 straipsnio 5 dalį, jei:
|
a) |
laivas turi tik vieną denį; |
|
b) |
šios durys yra prieinamos tiesiai iš denio ir nėra toliau negu 10 m nuo denio; |
|
c) |
apatinis durų angos kraštas yra bent 30 cm virš keleivių zonos grindų, ir |
|
d) |
kiekviename iš durimis atskirtų skyrių yra įrengtas triumo vandens lygio kontrolės signalo įtaisas. |
8. Pagal 7 dalį, nukrypstant nuo 15.06 straipsnio 6 dalies c punkto, keleiviniuose laivuose vienas evakuacijos kelias gali eiti per laivo virtuvę, jei yra antras evakuacijos kelias.
9. Keleiviniams laivams, kurių ilgis neviršija 45 m, netaikomos šios nuostatos: 15.01 straipsnio 2 dalies e punktas, jei suskystintųjų dujų įrenginiuose yra atitinkamos signalizacijos sistemos, įspėjančios apie sveikatai grėsmę keliančią CO koncentraciją ir galinčius sprogti dujų ir oro mišinius.
10. Šios nuostatos netaikomos keleiviniams laivams, kurių ilgis neviršija 25 m:
|
a) |
15.04 straipsnio 1 dalies paskutinis sakinys; |
|
b) |
laivo virtuvėms 15.06 straipsnio 6 dalies c punktas, jei yra antras evakuacijos kelias; |
|
c) |
15.07 straipsnis. |
11. 15.12 straipsnio 10 dalis netaikoma laivams su kajutėmis, kurių ilgis neviršija 45 m, jei kiekvienoje kajutėje yra gultų skaičių atitinkantis lengvai prieinamų dūmų gaubtų skaičius.
15a SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI KELEIVINIAMS BURLAIVIAMS
15a.01 straipsnis
II dalies taikymas
Be II dalies nuostatų, keleiviniams burlaiviams turi būti taikomi šio skyriaus reikalavimai.
15a.02 straipsnis
Tam tikriems keleiviniams burlaiviams taikomos išimtys
1. Keleiviniams burlaiviams, kurių LWL neviršija 45 m ir kurių didžiausias leistinas keleivių skaičius neviršija LWL sveikais metrais, netaikomas šios nuostatos:
|
a) |
3.03 straipsnio 7 dalis, jei inkarai nėra vežami inkaro vamzdžiuose; |
|
b) |
ilgiui — 10.02 straipsnio 2 dalies d punktas; |
|
c) |
15.08 straipsnio 3 dalies a punktas; |
|
d) |
15.15 straipsnio 9 dalies a punktas. |
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, keleivių skaičius gali būti 1,5 karto didesnis už LWL sveikais metrais, jei tai galima atsižvelgiant į bures, takelažą ir denio įrangą.
15a.03 straipsnis
Stovumo reikalavimai laivams, plaukiantiems iškėlus bures
1. Pasvirimo momentui pagal 15.03 straipsnio 3 dalį apskaičiuoti, nustatant laivo svorio centrą atsižvelgiama į suvyniotas ir pritvirtintas bures.
2. Atsižvelgiant į visas apkrovos sąlygas pagal 15.03 straipsnio 2 dalį ir esant standartiniam burių išdėstymui, vėjo slėgio sukeltas pasvirimo momentas negali būti toks didelis, kad viršytų 20° laivo pasvirimo kampą. Taip pat
|
a) |
skaičiuojant laikoma, kad pastovus vėjo slėgis yra 0,07 kN/m2, |
|
b) |
liekamasis saugus atstumas turi būti ne mažesnis negu 100 mm, ir |
|
c) |
liekamasis viršvandeninis bortas negali būti neigiamas. |
3. Statinio stovumo atstatomasis petys
|
a) |
yra didžiausios vertės, kai laivo pasvirimo kampas yra 25° arba daugiau, |
|
b) |
yra ne mažesnis negu 200 mm, kai laivo pasvirimo kampas yra 30° arba daugiau, |
|
c) |
yra teigiamas, kai laivo pasvirimo kampas yra iki 60°. |
4. Plotas po atstatomojo peties kreive yra ne mažesnis negu
|
a) |
0,055 mrad iki 30°; |
|
b) |
0,09 mrad iki 40° arba kampo, kuriam esant neapsaugota anga pasiekia vandens paviršių ir kuris yra mažesnis negu 40°. |
Tarp
|
c) |
30° ir 40°, arba |
|
d) |
30° ir kampo, kuriam esant anga pasiekia vandens paviršių ir kuris yra mažesnis negu 40°, |
šis plotas turi būti ne mažesnis negu 0,03 mrad.
15a.04 straipsnis
Laivų statybos ir mechaniniai reikalavimai
1. Nukrypstant nuo 6.01 straipsnio 3 dalies ir 9.01 straipsnio 3 dalies, įranga turi būti suprojektuota nuolatiniams pasvirimams iki 20°.
2. Nukrypdama nuo 15.06 straipsnio 5 dalies a punkto ir 15.06 straipsnio 9 dalies b punkto, tikrinimo įstaiga gali leisti, kad ne didesnio negu 25 m ilgio keleivinių burlaivių jungiamųjų koridorių ir trapų pločio prošvaisa būtų mažesnė negu 800 mm. Tačiau pločio prošvaisa negali būti mažesnė negu 600 mm.
3. Nukrypdama nuo 15.06 straipsnio 10 dalies a punkto, tikrinimo įstaiga tam tikrais atvejais zonose, kuriose tai yra būtina burėms valdyti, gali leisti naudoti nuimamus apsauginius turėklus.
4. Nukrypstant nuo 15.15 straipsnio 7 dalies c punkto, apatinio durų angos krašto aukštį virš keleivių zonos grindų galima sumažinti iki 200 mm. Atidarius duris, jos turi automatiškai užsidaryti ir užsirakinti.
5. Burės pripažįstamos pagrindine varomąja sistema, kaip apibrėžta 15.07 straipsnyje.
6. Jei yra galimybė, kad laivui plaukiant iškėlus bures laivo sraigtas dirbs tuščiąja eiga, visos varomosios sistemos dalys, kurioms kyla grėsmė, turi būti apsaugomos nuo galimo apgadinimo.
15a.05 straipsnis
Bendros takelažui taikomos nuostatos
1. Takelažo dalys turi būti išdėstomos taip, kad nederamai nesitrintų.
2. Jei naudojama medžiaga yra ne medis arba jei naudojamas ypatingų tipų takelažas, tokios konstrukcijos turi užtikrinti tokio pat lygio saugą pagal šiame skyriuje nustatytus matmenis ir stiprio vertes. Stipris įrodomas taip:
|
a) |
atliekamas stiprumo skaičiavimas, arba |
|
b) |
pakankamo stiprio patvirtinimas gaunamas iš pripažintos klasifikacinės bendrovės, arba |
|
c) |
matmenys nustatomi pripažintoje norminėje bazėje nurodyta tvarka (pvz., Middendorf, Kusk-Jensen). |
Įrodymai turi būti pateikiami tikrinimo įstaigai.
15a.06 straipsnis
Bendros laivo stiebams ir rangautams taikomos nuostatos
1. Visi rangautai turi būti iš aukštos kokybės medžiagų.
2. Laivo stiebams naudojamas medis:
|
a) |
turi būti be šakelių sankaupų; |
|
b) |
nustatyto dydžio plotas turi būti be jaunos medienos sluoksnio; |
|
c) |
kiek tai įmanoma turi būti tiesių rievių; |
|
d) |
turi kaip įmanoma mažiau susisukusių ataugų. |
3. Jei pasirenkama Pinus rigida P. Mill arba Duglaso pocūgės Pseudotsuga menziesii mediena, kuri yra „lygi ir geresnės“ kokybės, 15a.07-15a.12 straipsnių lentelėse pateiktus skersmenis galima sumažinti 5 %.
4. Jei laivo stiebams, stengoms, rėjų atšakoms, gikams ir bugšpritams naudojami rastai nėra apvalaus skerspjūvio, tokie rastai turi būti lygiaverčio stiprumo.
5. Stiebų cokoliai, stiebų vamzdžiai ir tvirtinimai ant denio, pajoluose ir laivapriekyje arba laivagalyje turi būti montuojami taip, kad galėtų amortizuoti jas veikiančias jėgas arba perduoti jas kitoms sujungtoms konstrukcijos dalims.
6. Atsižvelgdama į laivo stovumą ir jį veikiančias išorines jėgas bei turimo burių ploto paskirstymą, tikrinimo įstaiga pagal 15a.07-15a.12 straipsniuose nustatytus matmenis gali leisti mažesnio skerspjūvio rangautus ir tam tikrais atvejais takelažą. Įrodymai turi būti pateikiami pagal 15a.05 straipsnio 2 dalį.
7. Jei laivo virpėjimo (šoninio supimosi) laikotarpis sekundėmis yra mažesnis negu trys jo pločio ketvirtadaliai metrais, 15a.07-15a.12 straipsniuose nurodyti matmenys turi būti padidinami. Įrodymai turi būti pateikiami pagal 15a.05 straipsnio 2 dalį.
8. 15a.07-15a.12 ir 15a.14 straipsnių lentelėse pateikiamos galimos tarpinės vertės turi būti interpoliuojamos.
15a.07 straipsnis
Specialios laivo stiebams taikomos nuostatos
1. Mediniai laivo stiebai turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:
|
Ilgis (15) (m) |
Skersmuo ant denio (cm) |
Skersmuo ties salingu (cm) |
Skersmuo ties stiebo gaubtu (cm) |
|
10 |
20 |
17 |
15 |
|
11 |
22 |
17 |
15 |
|
12 |
24 |
19 |
17 |
|
13 |
26 |
21 |
18 |
|
14 |
28 |
23 |
19 |
|
15 |
30 |
25 |
21 |
|
16 |
32 |
26 |
22 |
|
17 |
34 |
28 |
23 |
|
18 |
36 |
29 |
24 |
|
19 |
39 |
31 |
25 |
|
20 |
41 |
33 |
26 |
|
21 |
43 |
34 |
28 |
|
22 |
44 |
35 |
29 |
|
23 |
46 |
37 |
30 |
|
24 |
49 |
39 |
32 |
|
25 |
51 |
41 |
33 |
Jei laivo stiebas turi dvi rėjas, skersmenys turi būti padidinami bent 10 %.
Jei laivo stiebas turi daugiau negu dvi rėjas, skersmenys turi būti padidinami bent 15 %.
Jei laivo stiebai kerta denį, skersmuo laivo stiebo apačioje turi būti ne mažesnis negu 75 % laivo stiebo skersmens denio lygyje.
2. Stiebų sujungimai, stiebų bugeliai, salingai ir stiebų gaubtai turi būti tokių matmenų, kad būtų pakankamai tvirti. Jie turi būti tvirtai pritvirtinami.
15a.08 straipsnis
Specialios stengoms taikomos nuostatos
1. Medinės stengos turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:
|
Ilgis (16) (m) |
Skersmuo ties pagrindu (cm) |
Skersmuo ties viduriu (cm) |
Skersmuo ties tvirtinimo vieta (17) (cm) |
|
4 |
8 |
7 |
6 |
|
5 |
10 |
9 |
7 |
|
6 |
13 |
11 |
8 |
|
7 |
14 |
13 |
10 |
|
8 |
16 |
15 |
11 |
|
9 |
18 |
16 |
13 |
|
10 |
20 |
18 |
15 |
|
11 |
23 |
20 |
16 |
|
12 |
25 |
22 |
17 |
|
13 |
26 |
24 |
18 |
|
14 |
28 |
25 |
20 |
|
15 |
31 |
27 |
21 |
Jei kvadrato formos burės yra pritvirtintos prie stengos, lentelėje nurodyti matmenys turi būti padidinami 10 %.
2. Stengos ir laivo stiebo užlaida turi būti bent 10 kartų didesnė už būtiną stengos pagrindo skersmenį.
15a.09 straipsnis
Specialios bugšpritams taikomos nuostatos
1. Mediniai bugšpritai turi atitikti šiuos mažiausius reikalavimus:
|
Ilgis (18) (m) |
Skersmuo ties foršteveniu (cm) |
Skersmuo ties viduriu (cm) |
|
4 |
14,5 |
12,5 |
|
5 |
18 |
16 |
|
6 |
22 |
19 |
|
7 |
25 |
23 |
|
8 |
29 |
25 |
|
9 |
32 |
29 |
|
10 |
36 |
32 |
|
11 |
39 |
35 |
|
12 |
43 |
39 |
2. Laivo viduje esančios bugšprito dalies ilgis turi būti bent keturis kartus didesnis už bugšprito skersmenį ties foršteveniu.
3. Bugšprito skersmuo ties viršūne turi būti ne mažesnis negu 60 % bugšprito skersmens ties foršteveniu.
15a.10 straipsnis
Specialios kliverio gikams taikomos nuostatos
1. Mediniai kliverio gikai turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:
|
Ilgis (19)(m) |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
|
Skersmuo ties foršteveniu (cm) |
7 |
10 |
14 |
17 |
21 |
24 |
28 |
31 |
35 |
2. Kliverio giko skersmuo ties viršūne turi būti ne mažesnis negu 60 % skersmens ties foršteveniu.
15a.11 straipsnis
Specialios grotgikams taikomos nuostatos
1. Mediniai grotgikai turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:
|
Ilgis (20)(m) |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
15 |
16 |
|
Skersmuo (cm) |
14 |
15 |
16 |
17 |
18 |
20 |
21 |
23 |
24 |
25 |
26 |
27 |
2. Skersmuo ties šarnyriniu pirštu turi būti ne mažesnis negu 72 % lentelėje nurodyto skersmens.
3. Skersmuo ties burės metaline kilpa turi būti ne mažesnis negu 85 % lentelėje nurodyto skersmens.
4. Didžiausias skersmuo turi būti ties dviem trečdaliais ilgio nuo laivo stiebo.
5. Jei:
|
a) |
kampas tarp grotgiko ir laisvojo burės krašto turi būti mažesnis negu 65°, o pagrindinis šotas turi būti pritvirtintas prie giko galo, arba |
|
b) |
šoto tvirtinimo taškas turi būti ne vienoje linijoje su burės metaline kilpa, |
pagal 15a.05 straipsnio 2 dalį tikrinimo įstaiga gali nustatyti didesnį skersmenį.
6. Jei burių plotas yra mažesnis negu 50 m2, tikrinimo įstaiga gali leisti sumažinti lentelėje nurodytus matmenis.
15a.12 straipsnis
Specialios gafeliams taikomos nuostatos
1. Mediniai gafeliai turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:
|
Ilgis (21)(m) |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
|
Skersmuo (cm) |
10 |
12 |
14 |
16 |
17 |
18 |
20 |
2. Gafelio be atramos ilgis turi būti ne didesnis negu 75 %.
3. Sąvaržų atsparumas trūkimui turi būti bent 1,2 karto didesnis už didžiausio falo atsparumą trūkimui.
4. Viršutinis sąvaržos kampas turi būti daugiausia 60°.
5. Jei, nukrypstant nuo 4 dalies, viršutinis sąvaržos kampas yra didesnis negu 60°, jos atsparumas tempimui turi būti koreguojamas, kad ji išlaikytų šiomis sąlygomis veiksiančias jėgas.
6. Jei burių plotas yra mažesnis negu 50 m2, tikrinimo įstaiga gali leisti sumažinti lentelėje nurodytus matmenis.
15a.13 straipsnis
Bendros judamajam ir stovimajam takelažui taikomos nuostatos
1. Judamasis ir stovimasis takelažas turi atitikti 15a.14 ir 15a.15 straipsnių stiprumo reikalavimus.
2. Plieniniai lynai gali būti sujungiami:
|
a) |
rezginiais, |
|
b) |
suveržiamosiomis movomis, arba |
|
c) |
sandarinamosiomis movomis. |
Lyno galų rezginiai turi būti iš kelių spalvų vijų lynų, o galai turi būti užtaisomi, kad neirtų.
3. Lyno kilpos turi būti su žiedais.
4. Virvės turi būti rišamos taip, kad neužstotų prieigos vietų ir trapų.
15a.14 straipsnis
Specialios stovimajam takelažui taikomos nuostatos
1. Forštagai ir vantai turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:
|
Laivo stiebo ilgis (22)(m) |
11 |
12 |
13 |
14 |
15 |
16 |
17 |
18 |
|
Forštago atsparumas tempimui (kN) |
160 |
172 |
185 |
200 |
220 |
244 |
269 |
294 |
|
Vantų atsparumas tempimui (kN) |
355 |
415 |
450 |
485 |
525 |
540 |
630 |
720 |
|
Trosų ir lynų virvėms sutvirtinti skaičius vienai pusei |
3 |
3 |
3 |
3 |
3 |
3 |
4 |
4 |
2. Bakštagai, stengos, bėgamieji kliverštagai, kliverio gikai ir bugšprito vantai turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:
|
Laivo stiebo ilgis (23)(m) |
< 13 |
13-18 |
> 18 |
|
Bakštago atsparumas tempimui (kN) |
89 |
119 |
159 |
|
Stengos atsparumas tempimui (kN) |
89 |
119 |
159 |
|
Stengos ilgis (m) |
< 6 |
6-8 |
> 8 |
|
Bėgamojo kliverštago atsparumas tempimui (kN) |
58 |
89 |
119 |
|
Kliverio giko ilgis (m) |
< 5 |
5-7 |
> 7 |
|
Bugšprito vantų atsparumas tempimui (kN) |
58 |
89 |
119 |
3. Pasirinkta virvės konstrukcija turi atitikti 6 × 7 FE virvių konstrukcijos metodą ir turi būti 1 550 N/mm2 stiprumo kategorijos, arba gali būti naudojamos tokios pat stiprumo kategorijos virvės, atitinkančios 6 × 36 SE arba 6 × 19 FE konstrukcijos metodą. Kadangi 6 × 19 konstrukcijos metodą atitinkančios virvės yra tampresnės, lentelėje nurodytas atsparumas tempimui turi būti padidinamas 10 %. Skirtingos konstrukcijos virves leidžiama naudoti, jei jų savybės yra panašios.
4. Jei naudojamas standusis takelažas, lentelėje nurodytas atsparumas tempimui turi būti padidinamas 30 %.
5. Takelažui gali būti naudojami tik patvirtintos šakutės, apvaliosios ąsos ir varžtai.
6. Varžtus, šakutes, apvaliąsias kilpas ir sriegines sąvaržas turi būti galima tinkamai pritvirtinti.
7. Vaterštago atsparumas tempimui turi būti bent 1,2 karto didesnis už atitinkamų kliverštago ir bėgamojo kliverštago atsparumą.
8. Mažesniuose negu 30 m3 vandentalpos laivuose tikrinimo įstaiga gali leisti sumažinti toliau lentelėje nurodytą atsparumą tempimui:
|
Vandentalpa, padalinta iš laivo stiebų skaičiaus (m3) |
Mažinimas (%) |
|
> 20 ir iki 30 |
20 |
|
nuo 10 iki 20 |
35 |
|
< 10 |
60 |
15a.15 straipsnis
Specialios judamajam takelažui taikomos nuostatos
1. Judamajam takelažui turi būti naudojamos pluošto virvės arba plieniniai vieliniai trosai. Judamojo takelažo mažiausias atsparumas tempimui ir skersmuo pagal burių plotą turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:
|
Judamojo takelažo tipas |
Virvės medžiaga |
Burių plotas (m2) |
Mažiausias atsparumas tempimui (KN) |
Virvės skersmuo (mm) |
|
Stakselio falai |
Plieninė viela |
iki 35 |
20 |
6 |
|
> 35 |
38 |
8 |
||
|
Pluoštas (polipropileno (PP)) |
Virvės skersmuo ne mažesnis negu 14 mm ir vienas virvių skriemulys kiekvieniems 25 m2 arba jų daliai |
|||
|
Gafelio falai Topselio falai |
Plieninė viela |
iki 50 |
20 |
6 |
|
> 50 iki 80 |
30 |
8 |
||
|
> 80 iki 120 |
60 |
10 |
||
|
> 120 iki 160 |
80 |
12 |
||
|
Pluoštas (PP) |
Virvės skersmuo ne mažesnis negu 18 mm ir vienas virvių skriemulys kiekvieniems 30 m2 arba jų daliai |
|||
|
Stakselio šotai |
Pluoštas (PP) |
iki 40 |
14 |
|
|
> 40 |
18 |
|||
|
Jei burių plotai didesni negu 30 m2, vietoj šoto naudojamas kabamasis keltuvas arba šotą galima valdyti suktuvu |
||||
|
Gafelio (topselio) šotai |
Plieninė viela |
< 100 |
60 |
10 |
|
nuo 100 iki 150 |
85 |
12 |
||
|
> 150 |
116 |
14 |
||
|
Topselio šotams yra būtinos tamprios jungiamosios detalės (priekinės pavažos). |
||||
|
Pluoštas (PP) |
Virvės skersmuo ne mažesnis negu 18 mm ir bent trys virvių skriemuliai. Jei burių plotas yra didesnis negu 60 m2, vienas virvių skriemulys kiekvieniems 20 m2 |
|||
2. Judamasis takelažas, sudarantis stovų dalį, turi būti tokio atsparumo tempimui, kuris atitinka atitinkamų štagų arba vantų atsparumą.
3. Jei naudojamos kitos medžiagos negu nurodyta 1 dalyje, turi būti laikomasi 1 dalies lentelėje pateiktų stiprumo verčių.
Turi būti nenaudojamos polietileno pluošto virvės.
15a.16 straipsnis
Takelažo jungiamosios detalės ir dalys
1. Jei naudojamos plieninės vielos arba pluošto virvės, nuo vienos virvės centro iki kitos matuojamas virvių skriemulių skersmuo turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:
|
Plieninė viela (mm) |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
|
Pluoštas (mm) |
16 |
18 |
20 |
22 |
24 |
26 |
28 |
|
Virvės skriemuly (mm) |
100 |
110 |
120 |
130 |
145 |
155 |
165 |
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, virvių skriemulių skersmuo gali būti iki šešių kartų didesnis už plieninės vielos skersmenį, jei plieninė viela nėra nuolat traukiama per skriemulius.
3. Jungiamųjų detalių (pvz., šakučių, apvaliųjų ąsų, srieginių sąvaržų, asų antsiuvų, varžtų, žiedų ir apkabų) atsparumas tempimui turi atitikti stovimojo arba judamojo takelažo, kuris yra prie jų pritvirtintas, atsparumą tempimui.
4. Štagų ir vantų futoksų jungiamosios detalės turi būti suprojektuotos taip, kad išlaikytų jas veikiančias jėgas.
5. Prie kiekvienos kilpos gali būti tvirtinama tik viena apkaba kartu su atitinkamu štagu arba vantu.
6. Falų ir topenantų blokai turi būti tvirtai pritvirtinami prie laivo stiebo, tam naudojamos geros būklės sukamosios sąvaržos.
7. Asų antsiuvų, antelių, virvių tvirtinamųjų kaiščių ir laivastiebių atitvarų tvirtinimas turi būti suprojektuotas taip, kad jie išlaikytų jas veikiančias jėgas.
15a.17 straipsnis
Burės
1. Turi būti užtikrinama, kad bures būtų galima nesunkiai, greitai ir saugiai sulankstyti.
2. Burių plotas turi atitikti laivo tipą ir vandentalpą.
15a.18 straipsnis
Įranga
1. Laivuose, kuriuose yra kliverio gikas arba bugšpritas, turi būti kliverio tinklelis ir pakankamas skaičius atitinkamą laikomųjų ir įtempiamųjų įtaisų.
2. Įrangos pagal 1 dalį gali nebūti, jei kliverio gike arba bugšprite yra rankinis seisingas ir pakankamo dydžio liktrosai, kad būtų galima pritvirtinti saugos diržų įrangą, kuris turi būti laive.
3. Takelažo darbams atlikti turi būti įrengta kabamoji sėdynė.
15a.19 straipsnis
Bandymai
1. Takelažą kas 2,5 metų turi išbandyti tikrinimo įstaiga. Turi būti atliekami bent šie bandymai:
|
a) |
burių, įskaitant burių kraštus, metalines kilpas ir rifų kilpas; |
|
b) |
laivo stiebų ir rangautų būklės; |
|
c) |
stovimojo ir judamojo takelažo kartu su jungiamaisiais vieliniais trosais būklės; |
|
d) |
įrangos burėmis greitai ir saugiai rifuoti; |
|
e) |
patikimo falų ir topenantų blokų tvirtinimo; |
|
f) |
laivo stiebų vamzdžių tvirtinimo ir kitų prie laivo pritvirtinto stovimojo ir judamojo takelažo tvirtinimo vietų; |
|
g) |
suktuvų burėms valdyti; |
|
h) |
kitos įrangos, sumontuotos plaukti iškėlus bures, pavyzdžiui, šoniniai iškišamieji kiliai ir įranga joms valdyti; |
|
i) |
priemonių, kurių buvo imtasi, kad rangautai, judamasis ir stovimasis takelažas bei burės nesitrintų; |
|
j) |
įrangos pagal 15a.18 straipsnį. |
2. Medinio stiebo dalis, kertanti denį ir esanti po deniu, turi būti iš naujo tikrinama tokiu dažnumu, kurį nustato tikrinimo įstaiga, tačiau ne rečiau negu kaskart atliekant periodinį patikrinimą pagal 2.09 straipsnį. Tam laivo stiebas turi būti ištraukiamas.
3. Pagal 1 dalį atlikto paskutinio patikrinimo sertifikatas, kurį išdavė ir pasirašė, nurodant datą, tikrinimo įstaiga, turi būti saugomas laive.
16 SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI PLAUKIOJANČIOMS PRIEMONĖMS, KURIOS GALI BŪTI STUMIAMOS ARBA VELKAMOS VILKSTINĖS ARBA BORTAIS SUKABINTŲ PLAUKIOJANČIŲ PRIEMONIŲ VILKSTINĖS DALIS
16.01 straipsnis
Stumti galinčios plaukiojančios priemonės
1. Plaukiojančiose priemonėse, kurias numatoma naudoti kitiems laivams stumti, turi būti tinkamas stumiamasis įtaisas. Jos turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad:
|
a) |
įgulos galėtų lengvai ir saugiai perlipti į stumiamą plaukiojančią priemonę, kai yra sukabinti sukabinamieji įtaisai; |
|
b) |
jos galėtų būti pastovioje padėtyje sujungtų plaukiojančių priemonių atžvilgiu; |
|
c) |
plaukiojančios priemonės negalėtų judėti viena kitos atžvilgiu. |
2. Jei plaukiojančios priemonės yra sukabintos trosais, stūmikuose turi būti bent du specialūs suktuvai arba lygiaverčiai sukabinamieji įtaisai trosams įtempti.
3. Sukabinamaisiais įtaisais su stumiamomis plaukiojančiomis priemonėmis turi būti galima suformuoti standųjį sąstatą.
Jei vilkstines sudaro stūmikas ir viena stumiama plaukiojanti priemonė, sukabinamaisiais įtaisais turi būti galima reguliuoti sujungimą. Būtini pavaros įtaisai turi lengvai amortizuoti perduotinas jėgas ir turi būti lengvai bei saugiai valdomi. Šiems pavaros įtaisams 6.02-6.04 straipsniai taikomi mutatis mutandis.
4. 3.03 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos taraninės pertvaros stūmikuose gali nebūti.
16.02 straipsnis
Plaukiojančios priemonės, kurios gali būti stumiamos
1. Lichteriams, neturintiems vairavimo sistemos, gyvenamųjų patalpų, mašinų skyrių arba katilinių netaikomos šios nuostatos:
|
a) |
5-7 ir 12 skyriai; |
|
b) |
8.08 straipsnio 2-8 dalys, 10.02 straipsnis ir 10.05 straipsnio 1 dalis. |
Jei vairavimo sistemos, gyvenamosios patalpos, mašinų skyriai arba katilinės juose yra, jiems taikomi atitinkami šio priedo reikalavimai.
2. Be to, laivu pervežami lichteriai, kurių ilgis L neviršija 40 m, turi atitikti šiuos reikalavimus:
|
a) |
3.03 straipsnio 1 dalyje nurodytų taraninių pertvarų gali nebūti, jei jų priekinės pusės gali išlaikyti apkrovą, kuri yra bent 2,5 karto didesnė nei nustatyta tokios pat grimzlės vidaus vandenų kelių laivų, pastatytų pagal pripažintos klasifikacinės bendrovės reikalavimus, taraninėms pertvaroms. |
|
b) |
Nukrypstant nuo 8.08 straipsnio 1 dalies, dvigubo dugno skyriai, į kuriuos sunktu patekti, neturi būti nusausinami, jei jų tūris neviršija 5 % laivu pervežamo lichterio vandentalpos esant didžiausiai leidžiamai pakrauto lichterio grimzlei. |
3. Plaukiojančiose priemonėse, kurios gali būti stumiamos, turi būti sukabinamieji įtaisai, užtikrinantys saugų prikabinimą prie kitų plaukiojančių priemonių.
16.03 straipsnis
Plaukiojančios priemonės, kurios gali stumti bortais sukabintų plaukiojančių priemonių vilkstines
Plaukiojančiose priemonėse, skirtose stumti bortais sukabintų plaukiojančių priemonių vilkstines, turi būti knechtai arba lygiaverčiai įtaisai, kuriais, esant pakankamam jų skaičiui ir tinkamam išdėstymui, vilkstinę būtų galima saugiai sukabinti.
16.04 straipsnis
Plaukiojančios priemonės, kurios gali būti stumiamos vilkstinėse
Plaukiojančiose priemonėse, kurios gali būti stumiamos vilkstinėse, turi būti sukabinamieji įtaisai, knechtai arba lygiaverčiai įtaisai, kuriais, esant pakankamam jų skaičiui ir tinkamam išdėstymui, būtų galima užtikrinti saugų prikabinimą prie kitų vilkstinės plaukiojančių priemonių.
16.05 straipsnis
Vilkimui naudojamos plaukiojančios priemonės
1. Vilkimui naudojamos plaukiojančios priemonės turi atitikti šiuos reikalavimus:
|
a) |
vilkimo įtaisai turi būti išdėstyti taip, kad jų naudojimas nekeltų pavojaus plaukiojančiai priemonei, įgulai arba kroviniui. |
|
b) |
laivuose buksyruose ir vilkikuose turi būti vilkimo kablys, kurį būtų galima saugiai atkabinti iš vairinės; ši nuostata netaikoma, jei dėl konstrukcijos arba kitų jungiamųjų detalių jie negali apsiversti. |
|
c) |
Vilkimo įtaisus turi sudaryti suktuvai arba vilkimo kablys. Vilkimo įtaisai turi būti montuojami prieš laivo sraigto plokštumą. Šis reikalavimas netaikomas plaukiojančioms priemonėms, vairuojamoms naudojant nuosavą varomąją įrangą, pavyzdžiui, vairo sraigtus arba cikloidinius sraigtus. |
|
d) |
Nukrypstant nuo c punkto reikalavimų, plaukiojančioms priemonėms, kurios pagal taikomas valstybių narių laivybos institucijos taisykles velka tik motorinius laivus, užtenka vilkimo įtaiso, pavyzdžiui, knechto arba lygiaverčio įtaiso. b punktas taikomas mutatis mutandis. |
|
e) |
Jei vilkimo trosai gali užkliūti už laivagalio, turi būti sumontuojami nukreipiamieji trosų fiksatorius turintys lankai. |
2. Plaukiojančioms priemonėmis, kurių ilgis L viršija 86 m, draudžiama vilkti pasroviui.
16.06 straipsnis
Vilkstinių navigaciniai bandymai
1. Kad stūmikui arba motoriniam laivui būtų leista stumti standžiąją vilkstinę ir kad tai būtų įrašyta Bendrijos sertifikate, tikrinimo įstaiga nusprendžia, su kuriais sąstatais turi būti atlikti bandymai, ir atlieka 5.02 straipsnyje nurodytus tokio vilkstinės sąstato(-ų), dėl kurio(-ių) pateikta paraiška ir kurį(-iuos) tikrinimo įstaiga laiko mažiausiai palankiu(-iais), navigacinius bandymus. Ši vilkstinė turi atitikti 5.02-5.10 straipsniuose nustatytus reikalavimus.
Tikrinimo įstaiga patikrina, ar atliekant 5 skyriuje nustatytus manevrus visos vilkstinės plaukiojančios priemonės išlieka standžiai sukabintos.
2. Jei atliekant 1 dalyje nurodytus navigacinius bandymus, plaukiojančiose priemonėse, kurios yra stumiamos arba sujungtos bortais, turi būti tam tikrų įrenginių, pavyzdžiui, vairavimo sistema, varomieji įtaisai, manevravimo įranga ar šarnyrinės sankabos, kad atitiktų 5.02-5.10 straipsniuose nustatytus reikalavimus, vilkstinę stumiančių plaukiojančių priemonių Bendrijos sertifikate įrašoma ši informacija: plaukiojančių priemonių, kuriose naudojami specialūs įrenginiai, sąstatas, padėtis, pavadinimas ir oficialus numeris.
16.07 straipsnis
Įrašai Bendrijos sertifikate
1. Jei plaukiojanti priemonė yra skirta vilkstinei stumti arba gali būti joje stumiama, apie jos atitiktį atitinkamiems 16.01-16.06 straipsniuose nustatytiems reikalavimams įrašoma Bendrijos sertifikate.
2. Stumiančių plaukiojančių priemonių Bendrijos sertifikate įrašoma ši informacija:
|
a) |
vilkstinės ir sąstatai, kurie buvo patvirtinti; |
|
b) |
sukabinimo būdai; |
|
c) |
nustatytos didžiausios sukabinimo jėgos ir |
|
d) |
tam tikrais atvejais, mažiausias sukabinamųjų trosų, naudojamų išilginiam sukabinimui, atsparumas tempimui bei troso apvijų skaičius. |
17 SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI, TAIKOMI PLŪDURIUOJANTIEMS ĮRENGINIAMS
17.01 straipsnis
Bendroji dalis
Plūduriuojančių įrenginių konstrukcijai ir įrangai taikomas 3 skyrius, 7-14 ir 16 skyriai. Plūduriuojantis įrenginys, turintis nuosavą varomąją įrangą, taip pat turi atitikti 5 ir 6 skyrių reikalavimus. Varomieji įtaisai, kurie leidžia plaukti tik trumpaisiais nuotoliais, nelaikomi nuosava varomąja įranga.
17.02 straipsnis
Leidžiančios nukrypti nuostatos
1. Tikrinimo įstaiga gali leisti nukrypti nuo šių reikalavimų:
|
a) |
3.03 straipsnio 1 ir 2 dalys taikomos mutatis mutandis; |
|
b) |
7.02 straipsnis taikomas mutatis mutandis; |
|
c) |
12.02 straipsnio 5 dalies antrame sakinyje nustatyti didžiausi garsinio slėgio lygiai gali būti viršyti veikiant plūduriuojančio įrenginio mechanizmui, jei reiso metu naktį laive niekas nemiega; |
|
d) |
gali būti leidžiama nukrypti nuo kitų konstrukcijos, mechanizmų arba įrangos reikalavimų, jei kiekvienu atveju užtikrinama ne mažesnė sauga. |
2. Tikrinimo įstaiga gali netaikyti šių reikalavimų:
|
a) |
10.01 straipsnio 1 dalis netaikoma, jei plūduriuojančio įrenginio eksploatacijos metu jį galima tvirtai pritvirtinti darbiniu inkaru arba poliais. Tačiau plūduriuojantis įrenginys, turintis nuosavą varomąją įrangą, turi turėti bent vieną inkarą, atitinkantį 10.01 straipsnio 1 dalies reikalavimus, jei laikoma, kad empirinis koeficientas k yra lygus 45, o T yra mažiausias aukštis. |
|
b) |
12.02 straipsnio 1 dalies antra sakinio dalis netaikoma, jei gyvenamąsias patalpas galima pakankamai apšviesti elektra. |
3. Papildomai taikomos šios nuostatos:
|
a) |
8.08 straipsnio 2 dalies antram sakiniui: triumo siurblys turi būti motorinis; |
|
b) |
8.10 straipsnio 3 daliai: stacionaraus plūduriuojančio įrenginio atveju, veikiant jo mechanizmui, 25 m atstumu horizontaliai nuo jo borto triukšmas gali viršyti 65 dB(A); |
|
c) |
10.03 straipsnio 1 daliai: būtina turėti bent vieną papildomą nešiojamą gesintuvą, jei denyje yra mechanizmas, kuris nėra stabiliai pritvirtintas prie plaukiojančios priemonės; |
|
d) |
14.02 straipsnio 2 daliai: be buitinės paskirties suskystintųjų dujų įrangos, taip pat gali būti kita suskystintųjų dujų įranga. Ši įranga ir jos priedai turi atitikti vienos iš valstybių narių reikalavimus. |
17.03 straipsnis
Papildomi reikalavimai
1. Plūduriuojančiame įrenginyje, kuriame eksploatacijos metu yra asmenų, turi būti sumontuota bendroji avarinės signalizacijos sistema. Avarinės signalizacijos signalas turi būti aiškiai atskiriamas nuo kitų signalų, ir gyvenamosiose patalpose bei visose darbo vietose pasiekti garsinio slėgio lygį, kuris yra bent 5 dB(A) didesnis už didžiausią vietos garsinio slėgio lygį. Avarinės signalizacijos sistemą turi būti galima įjungti iš vairinės ir pagrindinių darbo vietų.
2. Darbo įranga turi būti pakankamai tvirta, kad atlaikytų ją veikiančias apkrovas, ir turi atitikti 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/37/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su mašinomis, suderinimo (24) nustatytus reikalavimus.
3. Darbo įrangos ir tam tikrais atvejais jos papildomų įtaisų stabilumas (pasipriešinimas išvedimui iš pusiausvyros) ir stiprumas turi būti tokie, kad ji galėtų atlaikyti jėgas, atsirandančias dėl plūduriuojančio įrenginio numatomo pasvirimo, diferento ir judėjimo.
4. Jei krovinys nukeliamas keltuvais, pagal stabilumą ir stiprumą didžiausia leidžiama apkrova turi būti nurodyta gerai matomoje vietoje denyje ir valdymo stotyse esančiuose skyduose. Jei keliamąją galią galima padidinti prikabinus papildomas plūdes, turi būti aiškiai nurodomos leidžiamos vertės naudojant šias papildomas plūdes ar jų nenaudojant.
17.04 straipsnis
Liekamasis saugus atstumas
1. Taikant šį skyrių ir nukrypstant nuo šio priedo 1.01 straipsnio, liekamasis saugus atstumas — trumpiausias vertikalus atstumas tarp vandens paviršiaus ir žemiausios plūduriuojančio įrenginio dalies, žemiau kurios ji jau yra laidi vandeniui, atsižvelgiant į diferentą ir pasvirimą, susidarantį dėl 17.07 straipsnio 4 dalyje nurodytų momentų.
2. Pagal 17.07 straipsnio 1 dalį purslams nelaidžios ir oro sąlygoms atsparios angos liekamasis saugus atstumas yra pakankamas, jei jis yra bent 300 mm.
3. Angos, kuri yra laidi purslams ir neatspari oro sąlygoms, liekamasis saugus atstumas turi būti bent 400 mm.
17.05 straipsnis
Liekamasis viršvandeninis bortas
1. Taikant šį skyrių ir nukrypstant nuo šio priedo 1.01 straipsnio, liekamasis viršvandeninis bortas — mažiausias vertikalus atstumas tarp vandens paviršiaus ir viršutinio denio paviršiaus prie jo krašto, atsižvelgiant į diferentą ir pasvirimą, susidarantį dėl 17.07 straipsnio 4 dalyje nurodytų momentų.
2. Pagal 17.07 straipsnio 1 dalį liekamasis viršvandeninis bortas yra pakankamas, jei jis yra bent 300 mm.
3. Liekamasis viršvandeninis bortas gali būti mažesnis, jei įrodoma, kad įvykdyti 17.08 straipsnio reikalavimai.
4. Jei plūdės forma pastebimai skiriasi nuo pontono formos, kaip cilindrinės plūdės atveju, arba jei plūdės skerspjūvis turi daugiau nei keturias kraštines, tikrinimo įstaiga gali reikalauti arba leisti, kad nebūtų laikomasi 2 dalyje nustatytų reikalavimų liekamajam viršvandeniniam bortui. Ši nuostata taip pat taikoma plūduriuojančiam įrenginiui, kurį sudaro kelios plūdės.
17.06 straipsnis
Šoninio svirimo bandymas
1. Pagal 17.07 ir 17.08 straipsnius stovumo patvirtinimas grindžiamas tinkamai atliktu šoninio svirimo bandymu.
2. Jei atliekant šoninio svirimo bandymą neįmanoma pasiekti pakankamų pasvirimo kampų arba jei šoninio svirimo bandymas sukelia pernelyg didelių techninių sunkumų, vietoj jo galima atlikti plaukiojančios priemonės svorio centro ir svorio apskaičiavimą. Svorio apskaičiavimo rezultatas patikrinamas išmatuojant grimzlę, o gautas skirtumas turi neviršyti ± 5 %.
17.07 straipsnis
Stovumo patvirtinimas
1. Turi būti patvirtinta, kad, atsižvelgiant į mechanizmų apkrovas eksploatacijos metu ir plaukiant, liekamasis viršvandeninis bortas ir liekamasis saugus atstumas yra pakankami. Kad tai būtų padaryta, diferento ir pasvirimo kampų suma turi neviršyti 10°, o plūdės dugnas neišnirti.
2. Stovumo patvirtinimą sudaro šie duomenys ir dokumentai:
|
a) |
sumažinto mastelio plūdžių bei mechanizmų brėžiniai ir išsamūs duomenys apie juos, kurie yra būtini stovumui patvirtinti, įskaitant talpyklų turinį, angas, per kurias galima patekti į laivo vidų; |
|
b) |
hidrostatiniai duomenys arba kreivės; |
|
c) |
statinio stovumo atstatomojo peties kreivės, kiek tai būtina pagal 5 dalį arba 17.08 straipsnį; |
|
d) |
eksploatacijos sąlygų aprašymas bei atitinkami svorio ir svorio centro duomenys, įskaitant nepakrauto laivo ir įrangos padėtį laivo atžvilgiu; |
|
e) |
pasvirimo, diferento ir atstatomųjų momentų apskaičiavimas, nurodant diferentą bei pasvirimo kampus ir atitinkamą liekamąjį viršvandeninį bortą bei liekamuosius saugius atstumus; |
|
f) |
skaičiavimo rezultatų suvestinė, nurodant eksploatacijos ir didžiausių apkrovų ribas. |
3. Stovumo patvirtinimas grindžiamas bent šiomis apkrovos prielaidomis:
|
a) |
žemsiurbių iškasamų medžiagų savitoji masė:
|
|
b) |
griebiamųjų žemsiurbių atveju a punkte pateiktos vertės padidinamos 15 %; |
|
c) |
hidraulinių žemsiurbių atveju atsižvelgiama į didžiausią keliamąją galią. |
4.1 Patvirtinant stovumą atsižvelgiama į momentus, atsirandančius dėl:
|
a) |
apkrovos; |
|
b) |
nesimetriškos konstrukcijos; |
|
c) |
vėjo slėgio; |
|
d) |
savaeigio plūduriuojančio įrenginio posūkio plaukiant; |
|
e) |
prireikus skersinės srovės; |
|
f) |
balasto ir atsargų; |
|
g) |
denio apkrovų ir tam tikrais atvejais krovinio; |
|
h) |
skysčių laisvųjų paviršių; |
|
i) |
inercijos jėgų; |
|
j) |
kitos mechaninės įrangos. |
Momentai, kurie gali veikti vienu metu, sudedami.
4.2 Vėjo slėgio sukeltas momentas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
kurioje:
|
c |
= |
nuo formos priklausantis pasipriešinimo koeficientas laivo griaučių c = 1,2, o ištisinio profilio sijų c = 1,6. Apskaičiuojant abi vertes atsižvelgiama į vėjo gūsius. Visas rėmo kontūro linijos apibrėžtas plotas laikomas paviršiaus plotu, į kurį pučia vėjas. |
|
pw |
= |
savitasis vėjo slėgis; jis paprastai laikomas lygiu 0,25 kN/m2; |
|
A |
= |
šoninė plokštuma virš didžiausios grimzlės plokštumos (m2); |
|
lw |
= |
atstumas nuo A šoninės plokštumos ploto centro iki didžiausios grimzlės, m. |
4.3 Savaeigio plūduriuojančio įrenginio posūkio plaukiant sukurtiems momentams nustatyti pagal 4.1 dalies d punktą naudojama 15.03 straipsnio 6 dalyje pateikta formulė.
4.4 Į skersinės srovės sukurtą momentą, nurodytą 4.1 dalies e punkte, atsižvelgiama tik plūduriuojančio įrenginio, kuris eksploatuojant pritvirtinamas inkaru arba pririšamas skersai srovės, atveju.
4.5 Nustatomas stovumo požiūriu nepalankiausias talpyklos užpildymo lygis ir atitinkamas momentas, kuris įskaičiuojamas apskaičiuojant momentus, susidarančius dėl skystojo balasto ir skystųjų atsargų pagal 4.1 dalies f punktą.
4.6 Turi būti deramai atsižvelgta į inercijos jėgų sukeltą momentą, nurodytą 4.1 dalies i punkte, jei krovinio ir mechanizmo judėjimas gali turėti įtakos stovumui.
5. Vertikalias šonines sienas turinčių plūdžių atstatomieji momentai gali būti apskaičiuojami pagal šią formulę
|
|
Ma = 10 · D · |
· sinφ [kNm]kurioje:
|
|
= |
metacentrinis aukštis (m); |
|
φ |
= |
pasvirimo kampas laipsniais. |
Ši formulė taikoma ne didesniems nei 10° pasvirimo kampams arba pasvirimo kampui, atitinkančiam denio krašto nugrimzdimą arba dugno krašto išnirimą; mažiausias kampas laikomas lemiamu. Formulė gali būti taikoma ne didesniu nei 5° kampu pasvirusioms nuožulnioms šoninėms sienoms; taip pat taikomos 3 ir 4 dalyse nustatytos ribinės sąlygos.
Jei dėl tam tikros(-ų) plūdės(-džių) formos apskaičiavimo negalima taip supaprastinti, būtinos atstatomojo peties kreivės, nurodytos 2 dalies c punkte.
17.08 straipsnis
Stovumo patvirtinimas, jei sumažinamas liekamasis viršvandeninis bortas
Jei liekamasis viršvandeninis bortas yra sumažintas pagal 17.05 straipsnio 3 dalį, turi būti įrodoma, kad visomis eksploatacijos sąlygomis:
|
a) |
po koregavimo atsižvelgiant į skysčių laisvuosius paviršius, metacentrinis aukštis yra ne mažesnis nei 0,15 m; |
|
b) |
0-30° pasvirimo kampų atveju atstatomasis petys yra bent h = 0,30 – 0,28 · φn [m] φn pasvirimo kampas, nuo kurio atstatomojo peties kreivės vertės yra neigiamos (stovumo intervalas); jis turi būti ne mažesnis nei 20° arba 0,35 rad ir nėra įrašomas į formulę, jei yra didesnis nei 30° arba 0,52 rad, φn vienetu laikant radianą (rad) (1° = 0,01745 rad); |
|
c) |
diferento ir pasvirimo kampų suma neviršija 10°; |
|
d) |
išlaikomas 17.04 straipsnio reikalavimus atitinkantis liekamasis saugus atstumas; |
|
e) |
išlaikomas bent 0,05 m liekamasis viršvandeninis bortas; |
|
f) |
0-30° pasvirimo kampų atveju liekamasis atstatomasis petys išlieka bent h = 0,20 – 0,23 · φn [m] φn pasvirimo kampas, nuo kurio atstatomojo peties kreivės vertės yra neigiamos; jis neįrašomas į formulę, jei yra didesnis nei 30° arba 0,52 rad. |
Liekamasis atstatomasis petys — didžiausias skirtumas tarp 0° ir 30° pasvirimo tarp atstatomojo peties kreivės ir pasvirimo peties kreivės. Jei vanduo pasiekia angą į laivo vidų, kai pasvirimo kampas yra mažesnis nei kampas, atitinkantis didžiausią skirtumą tarp peties kreivių, turi būti atsižvelgta į tą pasvirimo kampą atitinkantį petį.
17.09 straipsnis
Grimzlės žymės ir grimzlės skalės
Grimzlės žymės ir grimzlės skalės turi būti pritvirtintos pagal 4.04 ir 4.06 straipsnius.
17.10 straipsnis
Plūduriuojantis įrenginys, kurio stovumas nėra patvirtintas
1. 17.04-17.08 straipsniai gali būti netaikomi plūduriuojančiam įrenginiui:
|
a) |
kurio mechanizmas jokiomis aplinkybėmis negali pakeisti jo pasvirimo arba diferento, ir |
|
b) |
jei pagrindžiama, kad negali pasislinkti svorio centras. |
2. Tačiau
|
a) |
esant didžiausiai apkrovai saugus atstumas turi būti bent 300 mm, o viršvandeninis bortas — bent 150 mm; |
|
b) |
angų, kurių negalima uždaryti taip, kad jos būtų nelaidžios purslams ir atsparios oro sąlygoms, saugus atstumas turi būti bent 500 mm. |
18 SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI, TAIKOMI STATYBVIETĖS PLAUKIOJANČIOMS PRIEMONĖMS
18.01 straipsnis
Eksploatacijos sąlygos
Statybvietės plaukiojančios priemonės, kurios yra atitinkamai įvardytos Bendrijos sertifikate, nurodytame V priedo I arba II dalyse, gali plaukioti ne statybvietėse tik nepakrautos. Šis apribojimas įrašomas Bendrijos sertifikate.
Todėl statybvietės plaukiojančios priemonės turi turėti kompetentingos institucijos išduotą sertifikatą, kuriame nurodyta darbų trukmė ir statybvietės, kuriose plaukiojančios priemonės gali būti eksploatuojamos, geografinės ribos.
18.02 straipsnis
II dalies taikymas
Jei šiame skyriuje nenurodyta kitaip, statybvietės plaukiojančių priemonių konstrukcija ir įranga turi atitikti II dalies 3-14 skyrius.
18.03 straipsnis
Leidžiančios nukrypti nuostatos
|
1. |
|
2. Tikrinimo įstaiga gali netaikyti šių nuostatų:
|
a) |
8.08 straipsnio 2-8 dalių, jei laivams nebūtina įgula; |
|
b) |
10.01 straipsnio 1 ir 3 dalių, jei statybvietės plaukiojančias priemones galima tvirtai pritvirtinti darbiniais inkarais arba poliais. Tačiau savaeigės statybvietės plaukiojančios priemonės turi turėti bent vieną inkarą, atitinkantį 10.01 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, kai laikoma, kad koeficientas k yra lygus 45, o T yra mažiausias aukštis; |
|
c) |
10.02 straipsnio 1 dalies c punkto, jei statybvietės plaukiojančios priemonės nėra savaeigės. |
18.04 straipsnis
Saugus atstumas ir viršvandeninis bortas
1. Jei statybvietės plaukiojanti priemonė naudojama kaip rekultyvuojamoji barža arba grunto gabenimo barža, saugus atstumas iš triumo zonos išorės turi būti bent 300 mm, o viršvandeninis bortas — bent 150 mm. Tikrinimo įstaiga gali leisti mažesnį viršvandeninį bortą, jei skaičiavimu įrodoma, kad stovumas yra pakankamas, kai krovinio savitoji masė yra 1,5 t/m3, o denio bortai nesiekia vandens. Turi būti atsižvelgiama į suskystintojo krovinio poveikį.
2. 4.01 ir 4.02 straipsnių nuostatos statybvietės plaukiojančioms priemonėms, kurioms netaikoma 1 dalis, taikomos mutatis mutandis. Tikrinimo įstaiga gali nustatyti saugaus atstumo ir viršvandeninio borto vertes, kurios nukryptų nuo pirmiau pateiktų verčių.
18.05 straipsnis
Laivo valtys
Statybvietės plaukiojančiose priemonėse nereikalaujama turėti laivo valtį, jei:
|
a) |
jos nėra savaeigės arba |
|
b) |
laivo valtis laikoma kitoje statybvietės vietoje. |
Ši leidžianti nukrypti nuostata įrašoma Bendrijos sertifikate.
19 SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI SENOVINIAMS LAIVAMS
(Palikta tuščia)
19a SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI KANALŲ BARŽOMS
(Palikta tuščia)
19b SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI 4 ZONOS VANDENŲ KELIAIS PLAUKIOJANTIEMS LAIVAMS
19b.01 straipsnis
4 skyriaus taikymas
1. Nukrypstant nuo 4.01 straipsnio 1 ir 2 dalių, 4 zonos vandenų keliais plaukiojančių laivų durų ir angų, išskyrus triumo liukus, saugus atstumas sumažinamas taip:
|
a) |
angų, kurias galima uždaryti taip, kad jos būtų nelaidžios purslams ir atsparios oro sąlygoms — iki 150 mm; |
|
b) |
angų, kurių negalima uždaryti taip, kad jos būtų nelaidžios purslams ir atsparios oro sąlygoms — iki 200 mm. |
2. Nukrypstant nuo 4.02 straipsnio, 4 zonos vandenų keliais plaukiojančių laivų mažiausias viršvandeninis bortas yra 0 mm, jei laikomasi saugaus atstumo pagal 1 dalį.
20 SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI JŪRŲ LAIVAMS
(Palikta tuščia)
21 SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI PRAMOGINIAMS LAIVAMS
21.01 straipsnis
Bendroji dalis
Pramoginių laivų konstrukcijai ir įrangai taikomi tik 21.02 ir 21.03 straipsniai.
21.02 straipsnis
II dalies taikymas
1. Pramoginiai laivai turi atitikti šiuos reikalavimus:
|
a) |
3 skyriaus:
|
|
b) |
5 skyrių; |
|
c) |
6 skyriaus:
|
|
d) |
7 skyriaus:
|
|
e) |
8 skyriaus:
|
|
f) |
9 skyriaus:
|
|
g) |
10 skyriaus:
|
|
h) |
13 skyrių; |
|
i) |
14 skyrių. |
2. Pramoginių laivų, kuriems taikoma 1994 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/25/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su pramoginiais laivais, suderinimo (25), pirmajam ir periodiniams tikrinimams taikomi tik:
|
a) |
6.08 straipsnis, jei yra posūkio kampinio greičio indikatorius; |
|
b) |
7.01 straipsnio 2 dalis, 7.02 straipsnis, 7.03 straipsnio 1 dalis ir 7.13 straipsnis, jei laive yra vairinė, kurioje naudodamas radiolokacinę įrangą laivą galėtų vesti vienas asmuo; |
|
c) |
8.01 straipsnio 2 dalis, 8.02 straipsnio 1 dalis, 8.03 straipsnio 3 dalis, 8.05 straipsnio 5 dalis, 8.08 straipsnio 2 dalis, 8.10 straipsnis; |
|
d) |
10.01 straipsnio 2, 3, 6 ir 14 dalys, 10.02 straipsnio 1 dalies b ir c punktai, 2 dalies a punktas ir e-h punktai, 10.03 straipsnio 1 dalies b ir d punktai bei 2-6 dalys ir 10.05 straipsnis; |
|
e) |
13 skyrių; |
|
f) |
14 skyriaus:
|
21.03 straipsnis
(Palikta tuščia)
22 SKYRIUS
KONTEINERIUS PLUKDANČIŲ LAIVŲ STOVUMAS
22.01 straipsnis
Bendroji dalis
1. Šio skyriaus nuostatos taikomos konteinerius plukdantiems laivams, kai stovumo dokumentai yra privalomi pagal valstybėse narėse galiojančias taikomas laivybos institucijos taisykles.
Stovumo dokumentus tikrina arba pateikia patikrinti kitoje vietoje ir deramai antspauduoja tikrinimo įstaiga.
2. Stovumo dokumentuose laivo kapitonui pateikiama suprantama informacija apie laivo stovumą visomis apkrovos sąlygomis.
Stovumo dokumentuose pateikiama bent ši informacija:
|
a) |
informacija apie leistinus stovumo koeficientus, leidžiamas
|
|
b) |
duomenys apie erdves, kurias galima užpildyti balasto vandeniu; |
|
c) |
stovumo tikrinimo būdai; |
|
d) |
laivo kapitonui skirtos naudojimo instrukcijos arba skaičiavimo pavyzdys. |
3. Laivų, kuriuose galima pasirinkti, ar konteinerius vežti nepritvirtintus ar pritvirtintus, stovumui patvirtinti, kai vežami nepritvirtinti ir pritvirtinti konteinerių kroviniai, numatomi atskiri apskaičiavimo metodai.
4. Konteinerių krovinys laikomas pritvirtintu tik tuomet, jei kiekvienas atskiras konteineris prie laivo korpuso yra tvirtai pritvirtintas konteinerio kreiptuvais arba tvirtinamąja įranga ir jei jo padėtis reiso metu negali pasikeisti.
22.02 straipsnis
Nepritvirtintų konteinerių vežimo ribinės sąlygos ir stovumo patvirtinimo apskaičiavimo metodas
1. Visi laivo, kuriame yra nepritvirtintų konteinerių, stovumo apskaičiavimo metodai turi atitikti šias ribines sąlygas:
|
a) |
Metacentrinis aukštis
|
|
b) |
Veikiant bendrai išcentrinei jėgai, kurią sukelia laivo posūkis, vėjo slėgis ir skysčių laisvieji paviršiai, pasvirimo kampas turi neviršyti 5°, o denio kraštas turi nepanirti. |
|
c) |
Pasvirimo petys, susidaręs dėl laivo posūkio sukeltos išcentrinės jėgos, nustatomas pagal šią formulę: 
kurioje:
|
|
d) |
Pasvirimo petys, susidaręs dėl vėjo slėgio, nustatomas pagal šią formulę: 
kurioje:
|
|
e) |
Pasvirimo petys, susidaręs dėl lietaus vandens ir triume arba dvigubame dugne esančio likutinio vandens laisvųjų paviršių, nustatomas pagal šią formulę: 
kurioje:
|
|
f) |
Visomis apkrovos sąlygomis atsižvelgiama į pusę kuro ir gėlo vandens atsargų. |
2. Laivo, kuriame vežami nepritvirtinti konteineriai, stovumas laikoms pakankamu, jei faktinis 
neviršija 
zul, apskaičiuoto pagal toliau pateikiamas formules. 
zul apskaičiuojamas esant įvairiai vandentalpai ir apima visą grimzlių intervalą.
|
a) |
|
apskaičiuoti imama tik didesnė nei 11,5 (11,5 = 1/tan5°) vertė.|
b) |
|
Formulėse:
|
|
didžiausias leistinas pakrauto laivo svorio centro aukštis virš jo pagrindo [m]; |
|
|
metacentrinis aukštis virš pagrindo [m] pagal 3 dalyje pateiktą apytikslio apskaičiavimo formulę; |
|
F |
atitinkamas faktinis viršvandeninis bortas ties 1/2 L [m]; |
|
Z |
posūkio sukeltos išcentrinės jėgos parametras 
|
|
v |
didžiausias laivo greitis vandens atžvilgiu [m/s]; |
|
Tm |
atitinkama vidutinė grimzlė [m]; |
|
hKW |
pasvirimo petys, susidarantis dėl horizontalaus vėjo slėgio pagal 1 dalies d punktą [m]; |
|
hKfO |
pasvirimo pečių, susidarančių dėl skysčių laisvųjų paviršių pagal 1 dalies e punktą, suma [m]. |
Jei nėra hidrostatinių kreivių lentelės, skaičiavimams pagal 2 dalį ir 22.03 straipsnio 2 dalį atlikti reikalingą 
vertę galima nustatyti pagal šias apytikslio apskaičiavimo formules:
|
a) |
pontono formos laivų: 
|
|
b) |
kitų laivų: 
|
22.03 straipsnis
Pritvirtintų konteinerių vežimo ribinės sąlygos ir stovumo patvirtinimo apskaičiavimo metodas
1. Visi laivo, kuriame yra pritvirtintų konteinerių, stovumo apskaičiavimo metodai turi atitikti šias ribines sąlygas:
|
a) |
Metacentrinis aukštis
|
|
b) |
Nė viena korpuso anga neturi būti panirusi dėl bendros išcentrinės jėgos, sukeltos laivo posūkio, vėjo slėgio ir skysčių laisvųjų paviršių. |
|
c) |
pasvirimo pečiai, susidarantys dėl laivo posūkio, vėjo slėgio ir skysčių laisvųjų paviršių sukeltos išcentrinės jėgos, nustatomi pagal formules, nurodytas 22.02 straipsnio 1 dalies c-e punktuose. |
|
d) |
Visomis apkrovos sąlygomis atsižvelgiama į pusę kuro ir gėlo vandens atsargų. |
2. Laivo, kuriuo vežami pritvirtinti konteineriai, stovumas laikoms pakankamu, jei faktini 
s neviršija pagal toliau pateiktas formules gauto 
zul, kuris apskaičiuojamas esant įvairiai vandentalpai ir apima visą grimzlių intervalą.
|
a) |
o |
apskaičiuoti imama tik didesnė nei 6,6
apskaičiuoti — didesnė nei 0 vertė.|
b) |
|
Šiose formulėse, išskyrus pirma apibrėžtas sąvokas:
|
I |
vaterlinijos ploto skersinis inercijos momentas aukštyje Tm [m4] (žr. apytikslio apskaičiavimo formulę 3 dalyje); |
|
i |
pagrindui lygiagretaus vaterlinijos ploto skersinis inercijos momentas viršūnėje 
|
|
|
laivo vandentalpa aukštyje Tm [m3]; |
|
F' |
teorinis viršvandeninis bortas F' = H' – Tm [m] arba |
|
a |
vertikalus atstumas nuo apatinio angos krašto, kuris pirmasis apsemiamas laivui pasvirus, iki tiesiai stovinčio laivo vaterlinijos [m]; |
|
b |
atstumas nuo laivo centro iki tos pačios angos [m]; |
|
H' |
teorinis šoninis aukštis |
|
q |
denio kabinų, liukų, dėžių denių ir kitų antstatų, kurių didžiausias aukštis yra 1,0 m virš H arba iki žemiausios atitinkamo tūrio angos, tūrių suma kai mažiausia vertė laikoma lemiama. Į 0,05 L atstumu nuo laivo tolimiausių taškų esančias tūrių dalis neatsižvelgiama [m3]. |
, mažiausia vertė laikoma lemiama;
;3. I apytikslio apskaičiavimo formulė
Jei nėra hidrostatinių kreivių lentelės, vaterlinijos ploto skersinio inercijos momento I vertę galima apskaičiuoti pagal šias apytikslio apkaičiavimo formules:
|
a) |
pontono formos laivų: 
|
|
b) |
kitų laivų: 
|
22.04 straipsnis
Laivo stovumo vertinimo tvarka
Stovumo vertinimo tvarka gali būti nustatyta remiantis 22.01 straipsnio 2 dalyje nurodytais dokumentais.
22a SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI ILGESNĖMS NEI 110 M PLAUKIOJANČIOMS PRIEMONĖMS
22a.01 straipsnis
I dalies taikymas
Be 2.03 straipsnio 3 dalyje išdėstytų reikalavimų, prieš pradėdami statyti ilgesnes nei 110 m plaukiojančias priemones, išskyrus jūrų laivus, statyti naują laivą arba rekonstruoti jau eksploatuojamą laivą, savininkas arba jo atstovas apie tai turi informuoti tikrinimo įstaigą, kuri vėliau išduoda Bendrijos sertifikatą. Ši tikrinimo įstaiga laivo statybos metu atlieka patikrinimus. Ji gali laivo statybos metu patikrinimų neatlikti, jei prieš pradedant statyti pateikiamas sertifikatas, kuriuo patvirtinama, kad patvirtinta klasifikacinė bendrovė pareiškia, jog ji prižiūrės šio laivo statybą.
22a.02 straipsnis
II dalies taikymas
Be II dalies, ilgesnėms nei 110 m plaukiojančioms priemonėms taikomi 22a.03-22a.05 straipsniai.
22a.03 straipsnis
Stiprumas
Pakankamas korpuso stiprumas pagal 3.02 straipsnio 1 dalies a punktą (išilginis, horizontalus ir atskirų vietų stiprumas) patvirtinamas patvirtintos klasifikacinės bendrovės išduotu sertifikatu.
22a.04 straipsnis
Plūdrumas ir stovumas
1. Ilgesnėms nei 110 m plaukiojančioms priemonėms, išskyrus keleivinius laivus, taikomos 2-9 dalys.
2. Pakankamo stovumo, įskaitant stovumą po apgadinimo, įrodymas patikrinamas nepalankiausiomis apkrovos sąlygomis.
Pagrindinės stovumui apskaičiuoti reikalingos vertės — nepakrauto laivo vandentalpa ir svorio centro vieta nustatomos:
|
— |
atliekant pasvirimo eksperimentą, arba |
|
— |
detaliu masės ir momento apskaičiavimu, kurį atliekant patikrinama nepakrauto laivo vandentalpa išmatuojant grimzlę, kai apskaičiuotos masės ir pagal grimzlės rodmenis nustatytos vandentalpos leistinas nuokrypis yra + 5 %. |
3. Patikrinamas visiškai pakrautos plaukiojančios priemonės plūdrumo po apgadinimo įrodymas.
Šiuo tikslu apskaičiavimais turi būti įrodytas kritinių tarpinių etapų ir paskutinio užtvindymo etapo pakankamas stovumas. Kompetentinga institucija gali patvirtinti neigiamas tarpinių užtvindymo etapų stovumo vertes, jei įrodomas pakankamas stovumas vėlesniais tarpiniais etapais.
4. Nustatant apgadinimo būklę atsižvelgiama į šias prielaidas:
|
a) |
Šoninio apgadinimo mastas:
|
|
b) |
Dugno apgadinimo mastas:
|
|
c) |
Laikoma, kad visos apgadintoje zonoje esančios pertvaros yra apgadintos, vadinasi laivas padalijimas taip, kad jis liktų ant vandens apsėmus du arba daugiau išilgai išdėstytų gretimų skyrių. Pagrindinio mašinų skyriaus atveju turi būti atsižvelgta tik vieno skyriaus standartą, t. y. daroma prielaida, kad mašinų skyriaus galinės pertvaros nėra apgadintos. Dugno apgadinimo atveju taip pat daroma prielaida, kad gretimi skyriai yra apsemti skersai. |
|
d) |
Laidumas Daroma prielaida, kad laidumas yra 95 %. Nukrypstant nuo šios prielaidos, galima laikyti, kad laidumas yra toks:
Jei skaičiavimu įrodoma, kad bet kurio skyriaus vidutinis laidumas yra mažesnis, galima naudoti apskaičiuotą vertę. |
|
e) |
bet kurių vandeniui laidžių angų (pvz., durų, langų, įėjimo liukų) apatinis kraštas paskutiniu užtvindymo etapu yra ne mažiau nei 100 mm virš apgadintos vaterlinijos. |
5. Stovumas po apgadinimo yra pakankamas, jei pagal 4 dalyje nurodytas prielaidas:
|
a) |
paskutiniu užtvindymo etapu išlieka ne mažesnis nei 100 mm saugus atstumas ir pasvirimo kampas neviršija 5°; arba |
|
b) |
skaičiavimais pagal ADNR 9 dalyje nurodytą stovumo po apgadinimo skaičiavimo tvarką, gaunamas teigiamas rezultatas. |
6. Jei yra numatytos skersinio arba žemyn nukreipto užtvindymo angos nesimetriškam užtvindymui sumažinti, laikas jam išlyginti neviršija 15 minučių, jei buvo patvirtintas pakankamas stovumas po apgadinimo tarpiniais užtvindymo etapais.
7. Jei angas, per kurias į nepažeistus skyrius gali pradėti tekėti vanduo, galima uždaryti taip, kad jos būtų nelaidžios vandeniui, uždaromieji prietaisai turi būti pažymėti pagal jų eksploatacijos instrukcijas.
8. Jei atlikus apgadinto laivo stovumo apskaičiavimus pagal ADNR 9 dalį gaunamas teigiamas rezultatas, laikoma, kad skaičiavimu pagal 2-5 dalis gautas įrodymas yra pateiktas.
9. Prireikus, kad būtų įvykdyti 2 ar 3 dalyse nustatyti reikalavimai, iš naujo nustatoma didžiausios grimzlės plokštuma.
22a.05 straipsnis
Papildomi reikalavimai
1. Ilgesnėse nei 110 m plaukiojančiose priemonėse:
|
a) |
turi būti daugiasraigtė varomoji sistema, sudaryta iš bent dviejų savarankiškų vienodos galios variklių ir laivapriekio privairavimo įrenginio, kuris būtų valdomas iš vairinės ir taip pat veiktų, kai plaukiojanti priemonė yra nepakrauta; arba turi būti vieno sraigto varomoji sistema ir iš vairinės valdomas laivapriekio privairavimo įrenginys, kuris turėtų atskirą energijos šaltinį ir taip pat veiktų, kai plaukiojanti priemonė yra nepakrauta, o sugedus pagrindinei varomajai sistemai leistų jai plaukti varomai savo energija; |
|
b) |
turi būti radiolokacinė navigacijos sistema ir posūkio kampinio greičio indikatorius, nurodytas 7.06 straipsnio 1 dalyje; |
|
c) |
turi būti stacionari triumų ištuštinimo sistema pagal 8.08 straipsnį; |
|
d) |
jos turi atitikti 23.09 straipsnio 1.1 dalies reikalavimus. |
2. Be 1 dalies reikalavimų, ilgesnių nei 110 m. plaukiojančių priemonių, išskyrus keleivinius laivus:
|
a) |
kurios įvykus avarijai viduriniame laivo trečdalyje gali būti atskirtos nenaudojant sunkiosios gelbėjimo įrangos, o atskirtos laivo dalys po atskyrimo laikosi ant vandens; |
|
b) |
kuriose yra laive laikomas patvirtintos klasifikacinės bendrovės sertifikatas, patvirtinantis atskirų laivo dalių plūdrumą, diferento padėtį ir stovumą bei nurodantis apkrovą, kurią viršijus nebeužtikrinamas dviejų dalių plūdrumas; |
|
c) |
kurios yra pastatytos kaip dvikorpusiai laivai pagal ADNR, kurio 9.1.0.91-9.1.0.95 dalys taikomos motoriniams laivams, o 9.3.2.11.7 dalis ir 9.3.2.13-9.3.2.15 dalys — tanklaiviams; |
|
d) |
kuriose yra daugiasraigtė varomoji sistema pagal 1 dalies a punkto pirmą sakinio pusę, atveju; |
Bendrijos sertifikato 52 langelyje įrašoma, kad jos atitinka visus a-d punktuose nustatytus reikalavimus.
3. Be 1 dalies reikalavimų, ilgesnių nei 110 m keleivinių laivų:
|
a) |
kurie yra pastatyti kaip aukščiausios klasės laivai arba perstatyti į tokius laivus prižiūrint patvirtintai klasifikacinei bendrovei, tokiu atveju atitiktį patvirtinant klasifikacinės bendrovės išduotu sertifikatu, kai tuo tarpu esamai klasei tai nėra būtina; |
|
b) |
arba turinčių bent 600 mm aukščio dvigubą dugną ir padalintų pertvaromis, kad būtų užtikrinta, jog užtvindžius bet kuriuos du gretimus vandeniui nelaidžius skyrius laivas nepanirs žemiau ribinės grimzlės linijos ir bus išlaikytas 100 mm liekamasis saugus atstumas, arba turinčių bent 600 mm aukščio dvigubą dugną ir dvigubą korpusą, o atstumas tarp šoninės laivo sienos ir išilginės pertvaros yra bent 800 mm; |
|
c) |
turinčių daugiasraigtę varomąją sistemą, sudarytą iš bent dviejų savarankiškų vienodos galios variklių ir laivapriekio privairavimo įrenginio, kuria būtų valdomas iš vairinės ir taip pat veiktų išilgai bei skersai; |
|
d) |
turinčių laivagalio inkarą, valdomą tiesiai iš vairinės, atveju |
Bendrijos sertifikato 52 langelyje įrašoma, kad jie atitinka visus a-d punktuose nustatytus reikalavimus.
22a.06 straipsnis
IV dalies taikymas, kai atliekamas perstatymas
Tikrinimo įstaiga plaukiojančioms priemonėms, perstatytoms į ilgesnes nei 110 m plaukiojančias priemones, 24 skyrių gali taikyti tik remdamasi konkrečiomis Komiteto rekomendacijomis.
22b SKYRIUS
KONKRETŪS REIKALAVIMAI GREITAEIGIAMS LAIVAMS
22b.01 straipsnis
Bendroji dalis
1. Greitaeigių laivų negalima statyti kaip laivų su kajutėmis.
2. Greitaeigiuose laivuose draudžiami šie įrenginiai:
|
a) |
prietaisai su degikliais su dagčiais pagal 13.02 straipsnį; |
|
b) |
garinamieji mazuto šildytuvai su degikliais pagal 13.03 ir 13.04 straipsnius; |
|
c) |
kietojo kuro šildymo prietaisai pagal 13.07 straipsnį; |
|
d) |
suskystintųjų dujų įrenginiai pagal 14 skyrių. |
22b.02 straipsnis
I dalies taikymas
1. Be 2.03 straipsnio nuostatų, greitaeigiai laivai turi būti statomi ir priskiriami tam tikrai klasei prižiūrint patvirtintai klasifikacinei bendrovei ir pagal jos nustatytas konkrečias taisykles, taikomas greitaeigiams laivams. Turi būti išlaikoma nustatyta klasė.
2. Nukrypstant nuo 2.06 straipsnio, pagal šio skyriaus nuostatas išduoti Bendrijos sertifikatai galioja ne ilgiau kaip penkerius metus.
22b.03 straipsnis
II dalies taikymas
1. Nepaisant 2 dalies ir 22b.02 straipsnio 2 dalies, greitaeigiams laivams taikomi 3-15 skyriai, išskyrus šias nuostatas:
|
a) |
3.04 straipsnio 6 dalies antrą pastraipą; |
|
b) |
8.08 straipsnio 2 dalies antrą sakinį; |
|
c) |
11.02 straipsnio 4 dalies antrą ir trečią sakinius; |
|
d) |
12.02 straipsnio 4 dalies antrą sakinį; |
|
e) |
15.06 straipsnio 3 dalies a punkto antrą sakinį. |
2. Nukrypstant nuo 15.02 straipsnio 9 dalies ir 15.15 straipsnio 7 dalies, visas duris vandeniui nelaidžiose pertvarose turi būti galima valdyti nuotoliniu būdu.
3. Nukrypstant nuo 6.02 straipsnio 1 dalies, sugedus vairo mechanizmo pavaros įtaisui arba sutrikus jo darbui, nedelsiant turi įsijungti antras savarankiškas pavaros įtaisas arba rankiniu būdu valdomas pavaros įtaisas.
4. Be II dalies reikalavimų, greitaeigiai laivai turi atitikti 22b.04-22b.12 straipsnių reikalavimus.
22b.04 straipsnis
Sėdimosios vietos ir saugos diržai
Laive turi būti įrengiamos sėdimosios vietos didžiausiam laive leidžiamam keleivių skaičiui. Sėdimosiose vietose turi būti įrengti saugos diržai. Saugos diržų gali nebūti, jei yra numatyta tinkama apsauga nuo smūgių arba jei jie nėra būtini pagal 2000 m. greitaeigių laivų saugos kodekso 4 skyriaus 6 dalį.
22b.05 straipsnis
Viršvandeninis bortas
Nukrypstant nuo 4.02 ir 4.03 straipsnių, viršvandeninis bortas turi būti bent 500 mm.
22b.06 straipsnis
Plūdrumas, stovumas ir padalijimas pertvaromis
Turi būti parengta tinkama greitaeigių laivų dokumentacija:
|
a) |
apie plūdrumo ir stovumo charakteristikas, kurių pakanka saugai užtikrinti, jei plaukiojanti priemonė yra eksploatuojama vandentalpos režimu, būdama neapgadinta ir apgadinta; |
|
b) |
apie stovumo charakteristikas ir stabilizuojamąsias sistemas, užtikrinančias plaukiojančios priemonės saugą, kai ji eksploatuojama dinaminio plūdrumo ir pereinamajame etapuose; |
|
c) |
apie stovumo charakteristikas ne vandentalpos ir pereinamuoju režimais, kurių sistemos darbo sutrikimo atveju plaukiojančioms priemonėms pakanka saugiai pereiti į vandentalpos režimą. |
22b.07 straipsnis
Vairinė
1. Įrengimas
|
a) |
Nukrypstant nuo 7.01 straipsnio 1 dalies, vairinės turi būti įrengtos taip, kad vairininkas ir antrasis įgulos narys visuomet laivui plaukiant galėtų atlikti savo užduotis. |
|
b) |
Laivo vairavimo vieta turi būti įrengta taip, kad joje tilptų a punkte paminėtų asmenų darbo vietos. Navigaciniai, manevravimo, kontrolės bei ryšio prietaisai ir kitos svarbios valdymo svirtys turi būti pakankamai arti viena kitos, kad antrasis įgulos narys bei vairininkas sėdėdami gautų būtiną informaciją ir atitinkamai valdytų valdymo svirtis ir įrenginius. Visais atvejais taikomi šie reikalavimai:
|
|
c) |
a punkte paminėtiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos nekliudomai valdyti b punkte paminėtus įrenginius net tuomet, kai jie yra tinkamai užsisegę saugos diržus. |
2. Neribotas matomumas
|
a) |
Nukrypstant nuo 7.02 straipsnio 2 dalies, sėdinčiam vairininkui užstojamo vaizdo į priekį nuo laivapriekio plotas turi būti ne didesnis nei vienas laivo ilgis, neatsižvelgiant į krovinio dydį. |
|
b) |
Nukrypstant nuo 7.02 straipsnio 3 dalies, bendras nematomų sektorių plotas nuo tiesiai priešais esančios linijos iki 22,5° už kiekvieno borto traverso turi neviršyti 20°. Kiekvienas atskiras nematomas plotas turi neviršyti 5°. Matomas plotas tarp dviejų nematomų plotų turi būti ne mažesnis nei 10°. |
3. Prietaisai
22b.11 straipsnyje paminėtų įrenginių valdymo ir kontrolės prietaisų pultai vairinėje turi būti sumontuoti atskirose ir aiškiai pažymėtose vietose. Ši nuostata taip pat tam tikrais atvejais taikoma valdymo svirtims, skirtoms kolektyvinei gelbėjimo įrangai nuleisti į vandenį.
4. Apšvietimas
Įrangos zonose arba įrangos dalims, kurios naudojant apšviečiamos, turi būti naudojama raudona šviesa.
5. Langai
Turi būti vengiama atspindžių. Turi būti numatoma priemonė apakinimui saulės šviesa išvengti.
6. Paviršiaus medžiagos
Vairinėje turi būti vengiama naudoti atspindinčias paviršiaus medžiagas.
22b.08 straipsnis
Papildoma įranga
Greitaeigiuose laivuose turi būti ši įranga:
|
a) |
radiolokacinis įrenginys ir posūkio kampinio greičio indikatorius, nurodytas 7.06 straipsnio 1 dalyje, |
|
b) |
lengvai prieinama asmeninė gelbėjimo įranga, atitinkanti Europos standartą EN 395:1998, kurios pakaktų didžiausiam laive leidžiamam asmenų skaičiui. |
22b.09 straipsnis
Uždaros zonos
1. Bendroji dalis
Viešosios bei gyvenamosios patalpos ir jose esanti įranga turi būti suprojektuotos taip, kad bet kuris tinkamai jomis besinaudojantis asmuo nebūtų sužeistas normalaus ir avarinio laivo pajudėjimo arba stabdymo metu arba laivui manevruojant normaliu plaukimo režimu ir gedimo arba sutrikimo sąlygomis.
2. Ryšys
|
a) |
Keleiviams informuoti apie saugos priemones visuose keleiviniuose laivuose turi būti įrengti garso ir vaizdo įrenginiai, matomi ir girdimi visiems laive esantiems asmenims. |
|
b) |
Laivo kapitonas a punkte aprašytais įrenginiais turi galėti duoti nurodymus keleiviams. |
|
c) |
Kiekvienas keleivis netoli savo sėdimosios vietos turi galėti rasti instrukcijas dėl veiksmų avarinės padėties atveju, įskaitant laivo planą, kuriame nurodyti visi išėjimai, evakuacijos keliai, avarinė įranga, gelbėjimo įranga ir gelbėjimo liemenių naudojimo instrukcijos. |
22b.10 straipsnis
Išėjimai ir evakuacijos keliai
Išėjimai ir evakuacijos keliai turi atitikti šiuos reikalavimus:
|
a) |
iš laivo vairavimo vietos turi būti galima lengvai, saugiai ir greitai patekti į keleiviams prieinamas patalpas ir gyvenamąsias patalpas; |
|
b) |
evakuacijos keliai, vedantys prie avarinių išėjimų, turi būti pažymėti aiškiai ir taip, kad nenusitrintų; |
|
c) |
visi išėjimai turi būti tinkamai pažymėti. Turi būti aišku, kaip angos mechanizmas yra valdomas iš išorės ir iš vidaus; |
|
d) |
turi būti naudojama tinkama naudojimosi evakuacijos keliais ir avariniais išėjimais saugos nuorodų sistema; |
|
e) |
prie išėjimų turi būti palikta pakankamai vietos įgulos nariui. |
22b.11 straipsnis
Priešgaisrinė sauga ir gaisro gesinimas
1. Keleiviams prieinami koridoriai, patalpos bei gyvenamosios patalpos ir laivo virtuvės bei mašinų skyriai turi būti prijungti prie tinkamos priešgaisrinės signalizacijos sistemos. Apie gaisrą ir jo vietą turi būti automatiškai pranešama vietoje, kurioje nuolat yra įgula.
2. Mašinų skyriuose turi būti įrengta stacionari gaisro gesinimo sistema pagal 10.03b straipsnį.
3. Keleiviams prieinamose patalpose bei gyvenamosiose patalpose ir evakuacijos iš jų keliuose turi būti įrengta didelio slėgio vandens purkštuvų sistema pagal 10.03a straipsnį. Turi būti įmanoma greitai ir tiesiai į išorę išleisti panaudotą vandenį.
22b.12 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
Pagal 1.01 straipsnio 22 dalį greitaeigiai laivai, kurie 2003 m. kovo 31 d. turėjo galiojantį Bendrijos sertifikatą, turi atitikti šias šio skyriaus nuostatas:
|
a) |
22b.01, 22b.04, 22b.08, 22b.09, 22b.10 straipsnius, 22b.11 straipsnio 1 dalį, kai Bendrijos sertifikatas yra pratęsiamas; |
|
b) |
2013 m. balandžio 1 d. 22b.07 straipsnio 1, 3, 4, 5 ir 6 dalis; |
|
c) |
2023 m. sausio 1 d. visas kitas nuostatas. |
III DALIS
23 SKYRIUS
LAIVŲ ĮRENGIMAS ATSIŽVELGIANT Į LAIVO ĮGULOS SUKOMPLEKTAVIMĄ
23.01 straipsnis
(Palikta tuščia)
23.02 straipsnis
(Palikta tuščia)
23.03 straipsnis
(Palikta tuščia)
23.04 straipsnis
(Palikta tuščia)
23.05 straipsnis
(Palikta tuščia)
23.06 straipsnis
(Palikta tuščia)
23.07 straipsnis
(Palikta tuščia)
23.08 straipsnis
(Palikta tuščia)
23.09 straipsnis
Laivų įranga
1. Bendrijos sertifikato 47 langelyje tikrinimo įstaiga nurodo motorinių laivų, stūmikų, stumiamų vilkstinių ir keleivinių laivų atitiktį 1.1 arba 1.2 dalių nuostatoms arba įrašo, kad šių nuostatų yra nesilaikoma.
1.1 Standartas S1
|
a) |
Varomosios sistemos turi būti sumontuotos taip, kad iš laivo vairavimo vietos būtų galima keisti greitį ir apgręžti laivo sraigto eigos kryptį. Eksploatacijai būtinus pagalbinius variklius turi būti galima įjungti arba išjungti iš laivo vairavimo vietos, nebent tai gali būti padaryta automatiškai arba jei varikliai kiekvieno reiso metu nuolat dirba. |
|
b) |
Pavojaus zonose:
stebimi prietaisais, kurie gedimo atveju vairinėje įjungia garso ir vaizdo signalus. Garsiniai avariniai signalai gali sklisti iš vieno garsinio avarinės signalizacijos prietaiso. Juos turi būti galima išjungti iškart patvirtinus, kad signalas apie sutrikimą gautas. Vaizdinius avarinius signalus turi būti galima išjungti tik ištaisius sutrikimus, dėl kurių jie įsijungė. |
|
c) |
Kuras turi būti tiekiamas, o pagrindinis variklis aušinamas automatiškai. |
|
d) |
Vairavimo sistemą turi galėti valdyti vienas asmuo ir net esant didžiausiai grimzlei tam turi nereikėti ypač didelės jėgos. |
|
e) |
Tam tikrais atvejais iš laivo vairavimo vietos turi būti galima įjungti vaizdinius ir garso signalus, privalomus pagal nacionalinės arba tarptautinės laivybos institucijos taisykles. |
|
f) |
Jei tarp laivo vairavimo vietos ir laivo pirmagalio zonos, laivagalio, gyvenamųjų patalpų ir mašinų skyrių nėra tiesioginio ryšio, turi būti įrengta žodinių pranešimų perdavimo sistema. Ryšys su mašinų skyriais gali būti užtikrinamas optiniu arba garsiniu signalu. |
|
g) |
Būtiną laivo valtį įgulos narys turi galėti nuleisti pats vienas ir per tinkamą laiką. |
|
h) |
Laive turi būti iš laivo vairavimo vietos valdomas paieškos prožektorius. |
|
i) |
Svirtims ir panašioms sukamosioms keliamųjų įtaisų dalims valdyti turi nereikėti didesnės negu 160 N jėgos. |
|
k) |
Bendrijos sertifikate įrašyti vilkimo suktuvai turi būti motoriniai. |
|
l) |
Triumo ir denio plovimo siurbliai turi būti motoriniai. |
|
m) |
Pagrindiniai valdymo blokai ir kontrolės prietaisai turi būti išdėstyti ergonomiškai. |
|
n) |
Pagal 6.01 straipsnio 1 dalį būtiną įrangą turi būti galima valdyti nuotoliniu būdu iš laivo vairavimo vietos. |
1.2 Standartas S2
|
a) |
Atskirai eksploatuojamuose motoriniuose laivuose:
|
|
b) |
Motoriniuose laivuose, varomuose bortais sukabintų plaukiojančių priemonių sąstate:
|
|
c) |
Motoriniuose laivuose, varančiuose stumiamas vilkstines, kurias sudaro pats motorinis laivas ir kita prieš jį esanti plaukiojanti priemonė:
|
|
d) |
Stūmikuose, varančiuose stumiamą vilkstinę:
|
|
e) |
Keleiviniuose laivuose:
|
23.10 straipsnis
(Palikta tuščia)
23.11 straipsnis
(Palikta tuščia)
23.12 straipsnis
(Palikta tuščia)
23.13 straipsnis
(Palikta tuščia)
23.14 straipsnis
(Palikta tuščia)
23.15 straipsnis
(Palikta tuščia)
IV DALIS
24 SKYRIUS
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
24.01 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymas jau eksploatuojamoms plaukiojančioms priemonėms
1. 24.02-24.04 straipsnių nuostatos taikomos tik plaukiojančioms priemonėms, kurios … (27) turi galiojantį laivo sertifikatą pagal reglamentą dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo, galiojusį 1994 m. gruodžio 31 d., arba kurie 1994 m. gruodžio 31 d. buvo statomos arba perstatomos.
2. Plaukiojančioms priemonėms, kurioms netaikoma 1 dalis, taikomos 24.06 straipsnio nuostatos.
24.02 straipsnis
Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos jau eksploatuojamoms plaukiojančioms priemonėms
1. Nepažeidžiant 24.03 ir 24.04 straipsnių, plaukiojančios priemonės, kurios atitinka ne visas šios direktyvos nuostatas, turi
|
a) |
būti pritaikytos, kad šias nuostatas atitiktų pagal toliau lentelėje išvardytas pereinamojo laikotarpio nuostatas, ir |
|
b) |
kol nebus pritaikytos, atitikti reglamentą dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo, galiojusį 1994 m. gruodžio 31 d. |
2. Toliau pateiktoje lentelėje vartojami šie sąvokų apibrėžimai:
|
— |
„N.R.C.“: nuostata netaikoma plaukiojančioms priemonėms, kurios jau yra eksploatuojamos, nebent atitinkamos jų dalys yra pakeistos arba perstatytos, t. y. nuostata taikoma tik neseniai pastatytoms plaukiojančioms priemonėms ir atitinkamų dalių arba zonų pakeitimui arba perstatymui. Jei esamos dalys pakeičiamos tokios pat rūšies atsarginėmis dalimis naudojant tokią pat technologiją, tai nėra pakeitimas („R“), kaip apibrėžta pereinamojo laikotarpio nuostatose. |
|
— |
„Išduodant ar atnaujinant Bendrijos sertifikatą“: Šios nuostatos turi būti laikomasi išduodant kitą Bendrijos sertifikatą arba jį atnaujinant po nurodytos datos. |
|
Straipsnis ir dalis |
Turinys |
Galutinis terminas ir pastabos |
||
|
3 SKYRIUS |
||||
|
3.03 straipsnio 1 dalies a punktas |
Taraninės pertvaros įrengimo vieta |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
||
|
2 dalis |
Gyvenamosios patalpos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
Saugos įranga |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|||
|
4 dalis |
Dujoms nelaidus gyvenamųjų patalpų atitvėrimas nuo mašinų skyrių, katilinių ir triumų |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
5 dalies 2 pastraipa |
Achterpiko pertvarų durų stebėsena |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
7 dalis |
Laivapriekio zonose esantys neišsikišantys inkarai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2041 1 1 |
||
|
3.04 straipsnio 3 dalies antras sakinys |
Mašinų skyriuose naudojama izoliacinė medžiaga |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
||
|
3 dalies trečias ir ketvirtas sakiniai |
Angos ir užraktai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
||
|
3.04 straipsnio 6 dalis |
Mašinų skyrių išėjimai |
Mašinų skyriuose, kurie iki 1995 m. pagal 1.01 straipsnį nebuvo laikomi mašinų skyriais, N.R.C. turi būti įrengtas antras išėjimas ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
||
|
5 SKYRIUS |
||||
|
5.06 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys |
Mažiausias greitis |
Iki 1996 m. pradėtoms statyti plaukiojančioms priemonėms, ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
||
|
6 SKYRIUS |
||||
|
6.01 straipsnio 1 dalis |
5 skyriuje nustatytas manevringumas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
||
|
3 dalis |
Nuolatinis pasvirimas ir aplinkos temperatūra |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
7 dalis |
Laivo vairo balerių konstrukcija |
Iki 1996 m. pradėtoms statyti plaukiojančioms priemonėms: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
||
|
6.02 straipsnio 2 dalis |
Viena operacija, kurios pakanka antrajam pavaros įtaisui valdyti |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
3 dalis |
5 skyriuje nustatytas manevringumas, užtikrinamas antruoju pavaros įtaisu (rankinė eksploatacija) |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
||
|
6.03 straipsnio 1 dalis |
Kitų naudotojų prijungimas prie hidraulinio vairo mechanizmo pavaros įtaiso |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
2 dalis |
Atskiri hidrauliniai rezervuarai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
6.05 straipsnio 1 dalis |
Rankinės pavaros vairaratis, kuris nėra varomas mechanizuotu pavaros įtaisu |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
6.06 straipsnio 1 dalis |
Dvi nepriklausomos įjungimo sistemos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
||
|
6.07 straipsnio 2 dalies a punktas |
Hidraulinio rezervuaro ir eksploatacinio slėgio lygio kontrolės prietaisai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
2 dalies e punktas |
Buferinių įtaisų stebėsena |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
||
|
6.08 straipsnio 1 dalis |
Reikalavimai elektros įrangai pagal 9.20 straipsnį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
||
|
7 SKYRIUS |
||||
|
7.02 straipsnio 3 dalies antra pastraipa |
Neribotas matomumas įprastoje vairininkui matomo vaizdo ašyje |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
||
|
5 dalis |
Mažiausias laidumas šviesai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
7.03 straipsnio 7 dalis |
Avarinių signalų išjungimas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą, nebent vairinė buvo suprojektuota taip, kad naudodamas radiolokacinę įrangą laivą galėtų veisti vienas asmuo |
||
|
8 dalis |
Automatinis perjungimas į kitą elektros energijos šaltinį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
7.04 straipsnio 1 dalis |
Pagrindinių variklių ir vairavimo sistemų valdymas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
||
|
2 dalis |
Pagrindinio variklio valdymas |
Nebent vairinės buvo suprojektuotos taip, kad naudodamas radiolokacinę įrangą laivą galėtų vesti vienas asmuo: N.R.C., ne vėliau išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1, jei eigos kryptį galima nustatyti tiesiogiai; 2010 1 1 — kitiems varikliams |
||
|
7.09 straipsnis |
Avarinės signalizacijos sistema |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
7.12 straipsnio pirma pastraipa |
Įtraukiamosios vairinės |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą Nehidraulinė nuleidimo sistema: ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
||
|
antra ir trečia pastraipos |
|
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
||
|
8 SKYRIUS |
||||
|
8.01 straipsnio 3 dalis |
Tik vidaus degimo varikliai, deginantys kurą, kurio pliūpsnio temperatūra yra didesnė nei 55°C |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
||
|
8.02 straipsnio 1 dalis |
Variklių apsauga nuo netyčinio įjungimo |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
4 dalis |
Automatinė variklio detalių apsauga |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
||
|
8.03 straipsnio 2 dalis |
Kontrolės prietaisai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
3 dalis |
Automatinė apsauga nuo greičio viršijimo |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
5 dalis |
Veleno įdėklų konstrukcija |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
||
|
8.05 straipsnio 1 dalis |
Plieninės skystojo kuro talpyklos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
||
|
2 dalis |
Automatinis talpyklų sklendžių uždarymas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
||
|
3 dalis |
Draudimas įrengti kuro talpyklas prieš taraninę pertvarą |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
4 dalis |
Draudimas įrengti kuro talpyklas ir jų armatūrą virš variklių arba išmetamųjų vamzdžių |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1. Iki tol saugus kuro šalinimas užtikrinamas atitinkamais įtaisais. |
||
|
6 dalies trečias–penktas sakiniai |
Alsuoklių ir jungiamųjų vamzdžių montavimas ir matavimai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
8.05 straipsnio 7 dalis |
Uždaromasis įtaisas turi būti valdomas iš denio |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
||
|
9 dalies pirmas sakinys |
Talpos matavimo prietaisų rodmenys turi būti įskaitomi iki didžiausio pripildymo lygio |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
13 dalis |
Ne tik pagrindinių variklių, bet ir kitų variklių, būtinų saugiai laivo eksploatacijai, kuro talpyklų lygio kontrolė |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
||
|
8.08 straipsnio 8 dalis |
Paprasto uždaromojo įtaiso nepakanka balasto patalpoms sujungti su triumų, kuriuose galima vežti balastą, nusausinimo vamzdžiais |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
9 dalis |
Matavimo įtaisai triumuose |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
8.09 straipsnio 2 dalis |
Įrenginiai tepaluotam vandeniui surinkti ir panaudoto tepalo saugyklos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
8.10 straipsnio 3 dalis |
65 dB(A) stovinčių laivų keliamo triukšmo riba |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
||
|
8a SKYRIUS |
||||
|
|
Taikomos reglamento dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl 8a skyriaus |
|
||
|
9 SKYRIUS |
||||
|
9.01 straipsnio 1 dalies antras sakinys |
Atitinkami dokumentai, kurie turi būti pateikti tikrinimo įstaigai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
||
|
2 dalies antra įtrauka |
Pagrindinio skirstomojo skydo, avarinio skirstomojo skydo ir skirstomojo skydo komutavimo schemos, kurios turi būti laikomos laive |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
3 dalis |
Vidaus ir denio aplinkos temperatūra |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
9.02 straipsnio 1–3 dalys |
Elektros tiekimo sistemos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
9.05 straipsnio 4 dalis |
Įžeminimo laidų skerspjūvis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
||
|
9.11 straipsnio 4 dalis |
Veiksmingas vėdinimas, kai akumuliatoriai įrengti uždarame skyriuje, spintoje ar dėžėje |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
||
|
9.12 straipsnio 2 dalies d punktas |
Skirstomieji įrenginiai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
||
|
3 dalies b punktas |
Įžeminimo nustatymo įtaisas, galintis duoti vaizdo ir garso avarinį signalą |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
9.13 straipsnis |
Avariniai srovės pertraukikliai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
9.14 straipsnio 3 dalies antras sakinys |
Draudimas vieno poliaus perjungiklius montuoti skalbyklose, vonios kambariuose, prausyklose ir kitose patalpose, kuriose yra vandens tiekimo įrangos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
9.15 straipsnio 2 dalis |
Mažiausias vieno kabelio skerspjūvis, lygus 1,5 mm |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
9 dalis |
Prie įtraukiamųjų vairinių prijungti kabeliai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
9.16 straipsnio 3 dalies antras sakinys |
Antra grandinė |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
||
|
9.19 straipsnis |
Mechaninės įrangos avarinės signalizacijos ir saugos sistemos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
||
|
9.20 straipsnis |
Elektroninė įranga |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
||
|
9.21 straipsnis |
Elektromagnetinis suderinamumas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
||
|
10 SKYRIUS |
||||
|
10.01 straipsnis |
Inkaro įranga |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
10.02 straipsnio 2 dalies a punktas |
Švartavimosi ir kitų lynų sertifikatas |
Pirmasis lynas laive pakeičiamas: N.R.C., ne vėliau kaip 2008 1 1 Antrasis ir trečiasis lynai: 2013 1 1 |
||
|
10.03 straipsnio 1 dalis |
Europos standartas |
Pakeitus — ne vėliau kaip 2010 1 1 |
||
|
2 dalis |
Tinkamumas A, B ir C kategorijos gaisrams gesinti |
Pakeitus — ne vėliau kaip 2010 1 1 |
||
|
4 dalis |
CO2 kiekio ir patalpos dydžio santykis |
Pakeitus — ne vėliau kaip 2010 1 1 |
||
|
10.03a straipsnis |
Stacionarios gaisro gesinimo sistemos gyvenamosiose patalpose, vairinėse ir keleivių zonose |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
||
|
10.03b straipsnis |
Stacionarios gaisro gesinimo sistemos mašinų skyriuose, katilinėse ir siurblinėse |
|||
|
10.04 straipsnis |
Europos standarto taikymas valtims |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
||
|
10.05 straipsnio 2 dalis |
Pripučiamos gelbėjimo liemenės |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1. Gelbėjimo liemenės, kurios laive buvo 2003 9 30, gali būti naudojamos iki Bendrijos sertifikato išdavimo arba atnaujinimo po 2010 1 1. |
||
|
11 SKYRIUS |
||||
|
11.02 straipsnio 4 dalis |
Išorinių denių kraštų bei darbo vietų įrengimas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
||
|
11.04 straipsnis |
Šoniniai deniai |
(29) Bendrijos sertifikato išdavimas arba atnaujinimas pirmą kartą po 2035 1 1, jei jų plotis didesnis negu 7,30 m |
||
|
11.05 straipsnio 1 dalis |
Patekimas į darbo vietas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
||
|
2 ir 3 dalys |
Durys ir įėjimai, išėjimai ir koridoriai, kurių grindų lygio skirtumas yra didesnis nei 0,50 m |
Išduodant ar atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
||
|
4 dalis |
Laiptai darbo patalpose, kuriose nuolat yra įgula |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
||
|
11.06 straipsnio 2 dalis |
Išėjimai ir avariniai išėjimai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
||
|
11.07 straipsnio 1 dalies antras sakinys |
Kopėčios, pakopos ir panašūs įtaisai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
||
|
2 ir 3 dalys |
|
Išduodant ar atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
||
|
11.10 straipsnis |
Liukų dangčiai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
11.11 straipsnis |
Suktuvai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
11.12 straipsnio 2–6 dalys ir 8–10 dalys |
Kranai: gamintojo lentelė, didžiausios leistinos apkrovos, apsauginiai įtaisai, apskaičiavimo bandymas, ekspertų atliekamas patikrinimas, laive laikomi sertifikatai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
||
|
11.13 straipsnis |
Degiųjų skysčių laikymas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
||
|
12 SKYRIUS |
||||
|
12.01 straipsnio 1 dalis |
Gyvenamosios patalpos, skirtos nuolat laive gyvenantiems asmenims |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
||
|
12.02 straipsnio 3 dalis |
Grindų padėtis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
||
|
4 dalis |
Gyvenamosios ir miegamosios patalpos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
||
|
6 dalis |
Gyvenamųjų patalpų aukštis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
||
|
8 dalis |
Laisvasis bendro naudojimo gyvenamųjų patalpų plotas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
||
|
9 dalis |
Patalpų tūris |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
||
|
10 dalis |
Oro erdvės tūris vienam asmeniui |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
||
|
11 dalis |
Durų dydis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
||
|
12 dalies a ir b punktai |
Laiptų padėtis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
||
|
13 dalis |
Vamzdžiai, kuriais teka pavojingos dujos arba skysčiai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
||
|
12.03 straipsnis |
Sanitariniai įrenginiai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
||
|
12.04 staraipsnis |
Laivo virtuvės |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
||
|
12.05 straipsnis |
Geriamasis vanduo |
N.R.C., ne vėliau kaip 2006 12 31 |
||
|
12.06 straipsnis |
Šildymas ir vėdinimas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
||
|
12.07 straipsnio 1 dalies antras sakinys |
Kita gyvenamųjų patalpų įranga |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
||
|
15 SKYRIUS |
||||
|
15.01 straipsnio 1 dalies d punktas |
9.14 straipsnio 3 dalies antro sakinio netaikymas didesnei nei 50V nominaliajai įtampai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
2 dalies c punktas |
Draudimas naudoti kietojo kuro šildytuvus pagal 13.07 straipsnį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 Ši nuostata netaikoma plaukiojančioms priemonėms, turinčioms kietojo kuro variklius (garo variklius). |
||
|
e punktas |
Draudimas naudoti suskystintųjų dujų prietaisus pagal 14 skyrių |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
15.02 straipsnio 2 dalis |
Pertvarų skaičius ir vieta |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
5 dalies antras sakinys |
Ribinės grimzlės linija, jei nėra pertvarų denio |
Keleiviniams laivams, pradėtiems statyti iki 1996 1 1, reikalavimas taikomas N.R.C. atveju ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
10 dalies c punktas |
Uždarymo trukmė |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
||
|
12 dalis |
Optinė avarinė signalizacijos sistema |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
||
|
15 dalis |
Mažiausias dvigubų dugnų aukštis arba bortinės erdvės plotis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
15.03 straipsnio 1–6 dalys |
Neapgadinto laivo stovumas |
N.R.C. ir padidinus didžiausią keleivių skaičių, ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
7 ir 8 dalys |
Apgadinto laivo stovumas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
9 dalis |
dviejų skyrių būsena |
N.R.C. |
||
|
10–13 dalys |
Apgadinto laivo stovumas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
15.05 straipsnio 2 dalies a punktas |
Keleivių skaičius, kuriam skirtos evakuacijos zonos buvimas buvo įrodytas pagal 15.06 straipsnio 8 dalį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
b punktas |
Keleivių skaičius, į kurį buvo atsižvelgta atliekant stovumo apskaičiavimą pagal 15.03 straipsnį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
15.06 straipsnio 1 dalies a punktas |
Keleiviams skirtos patalpos visuose deniuose laivagalio link nuo taraninės pertvaros lygio ir laivapriekio link nuo achterpiko pertvaros lygio |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
3 dalies c punkto pirmas sakinys |
Išėjimų aukščio prošvaisa |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
antras sakinys |
Keleivių kajučių ir kitų mažų patalpų pločio prošvaisa |
0,7 m dydžiui — N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
15.06 straipsnio 3 dalies f punkto pirmas sakinys |
Avarinių išėjimų dydis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
g punktas |
Išėjimai iš patalpų, skirtų riboto judrumo asmenims |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
4 dalies d punktas |
Durys, skirtos naudoti riboto judrumo asmenims |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
5 dalis |
Reikalavimai jungiamiesiems koridoriams |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
6 dalies b punktas |
Evakuacijos keliai į evakuacijos zonas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
d punktas |
Draudimas evakuacijos keliuose įrengti skersinius, kopėčias ar pan. |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
7 dalis |
Tinkama saugos nuorodų sistema |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
8 dalis |
Reikalavimai susirinkimo zonoms |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
9 dalis |
Reikalavimai keleivių zonų laiptams ir jų aikštelėms |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
10 dalies a punkto pirmas sakinys |
Turėklai pagal Europos standartą EN 711:1995 |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
antras sakinys |
Riboto judrumo asmenims skirtų falšbortų ir denio turėklų aukštis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
15.06 straipsnio 10 dalies b punkto antras sakinys |
Angų, paprastai naudojamų riboto judrumo asmenims įlaipinti arba išlaipinti, pločio prošvaisa |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
13 dalis |
Riboto judrumo asmenims naudoti skirtos eismo zonos ir jų sienos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
14 dalies pirmas sakinys |
Eismo zonų stiklo durų bei sienų ir langų stiklų konstrukcija |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
15 dalis |
Reikalavimai antstatams arba jų stogams, sudarytiems tik iš panoraminių langų |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
16 dalis |
Geriamojo vandens sistemos pagal 12.05 straipsnį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2006 12 31 |
||
|
17 dalies antras sakinys |
Reikalavimai tualetams, skirtiems naudoti riboto judrumo asmenims |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
18 dalis |
Kajučių, kuriose nėra atsidarančių langų, vėdinimo sistema |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
19 dalis |
15.06 straipsnio reikalavimai patalpoms, kuriose gyvena įgulos nariai arba laive dirbantis personalas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
15.07 straipsnis |
Reikalavimai varomajai sistemai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
15.08 straipsnio 2 dalis |
Reikalavimai keleivių zonų garsiakalbių sistemoms |
Keleiviniams laivams, kurių LWL mažesnis nei 40 m arba skirtiems ne daugiau nei 75 asmenims, nuostata taikoma N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
3 dalis |
Reikalavimai avarinei signalizacijos sistemai |
Į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams nuostata taikoma N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
4 dalis |
Kiekvieno vandeniui nelaidaus skyriaus triumo vandens lygio kontrolės signalas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
5 dalis |
Du motoriniai triumo siurbliai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
6 dalis |
Stacionari triumo vandens pašalinimo sistema |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
||
|
8 dalis |
Patalpose po deniu esančių CO2 sistemų vėdinimo sistemos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
15.09 straipsnio 3 dalis |
Tinkama perkėlimo iš laivo įranga |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
15.09 straipsnio 4 dalis |
Vaikams skirta asmeninė gelbėjimo įranga |
Iki Bendrijos sertifikato išdavimo arba atnaujinimo po 2010 1 1 ši įranga laikoma asmeninės gelbėjimo įrangos pakaitalu |
||
|
|
Gelbėjimo įranga |
Keleiviniuose laivuose, kuriuose kolektyvinės gelbėjimo priemonės pagal 15.09 straipsnio 5 dalį buvo įrengtos iki 2005 1 1, šios priemonės laikomos asmeninių gelbėjimo priemonių pakaitalu. Keleiviniuose laivuose, kuriuose kolektyvinės gelbėjimo priemonės pagal 15.09 straipsnio 6 dalį buvo įrengtos iki 2005 1 1, jos laikomos asmeninių gelbėjimo priemonių pakaitalu iki Bendrijos sertifikato išdavimo arba atnaujinimo po 2010 1 1. |
||
|
5 dalies b ir c punktai |
Pakankamai vietos atsisėsti esant bent 750 N plūdrumui |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
f punktas |
Stovus diferentas ir tinkami greiferiniai įtaisai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
i punktas |
Tinkamos priemonės persikelti iš evakuacijos zonų į gelbėjimo plaustus |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
10 dalis |
Gelbėjimo valtis, turinti variklį ir paieškos prožektorių |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
15.10 straipsnio 2 dalis |
9.16 straipsnio 3 dalis taip pat taikoma koridoriams ir keleiviams skirtoms poilsio patalpoms |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
||
|
3 dalis |
Pakankamas avarinis apšvietimas |
Avariniam apšvietimui — N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
||
|
15.10 straipsnio 4 dalis |
Avarinė jėgainė |
Į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams, kurių LWL yra 25 m arba mažesnis, nuostata taikoma N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
||
|
f punktas |
Avarinis energijos tiekimas paieškos prožektoriams pagal 10.02 straipsnio 2 dalies i punktą |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
||
|
i punktas |
Avarinis energijos tiekimas liftams ir keliamajai įrangai pagal 15.06 straipsnio 9 dalies antrą sakinį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
||
|
6 dalis |
Reikalavimai avarinei jėgainei: |
|
||
|
|
|
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
||
|
|
|
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
||
|
|
|
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
||
|
15.11 straipsnis 1 dalis |
Priešgaisrinė sauga Medžiagų ir sudedamųjų dalių tinkamumas priešgaisrinei saugai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
2 dalis |
Pertvarų konstrukcija |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
3 dalis |
Patalpose, išskyrus mašinų skyrius ir saugyklas, naudojami dažai, lakas ir kitos medžiagos paviršiui apdoroti bei denio dangos turi turėti antipireno savybių |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
||
|
4 dalis |
Holų lubos ir sienų plakiruotė pagaminta iš nedegių medžiagų |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
5 dalis |
Susirinkimo zonų baldai ir įranga, pagaminti iš nedegios medžiagos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
6 dalis |
Išbandyta pagal kodeksą |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
7 dalis |
Holų izoliacinės medžiagos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
8 dalis |
Reikalavimai pertvarose įstatytoms durims |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
9 dalis |
Sienos |
Laivų su kajutėmis, neturintiems automatinių didelio slėgio vandens purškimo sistemų — sienų tarp kajučių galams: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
10 dalis |
Pertvaros |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
15.11 straipsnio 11 dalis |
Priešgaisrinės pertvaros |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
12 dalies antras sakinys |
Laiptai iš plieno arba kitos lygiavertės nedegios medžiagos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
13 dalis |
Vidinių laiptų atitvėrimas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
14 dalis |
Vėdinimo sistemos ir oro tiekimo sistemos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
15 dalis |
Laivo virtuvių vėdinimo sistemos ir viryklės su gartraukiais |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
16 dalis |
Valdymo centrai, trapo šachtos, susirinkimo zonos ir dūmų ištraukimo sistemos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
17 dalis |
Priešgaisrinės signalizacijos sistema |
Į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
15.12 straipsnio 1 dalis |
Nešiojami gesintuvai |
Gesintuvams ir gesinimo medžiagoms laivo virtuvėse, kirpyklose ir parfumerijos parduotuvėse: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
||
|
2 dalis |
Hidrantų sistema |
Antrajam gaisro gesinimo siurbliui: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
3 dalis |
Reikalavimai hidrantų sistemoms |
Slėgiui ir vandens srovės ilgiui: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
6 dalis |
Medžiagos, apsauga nuo darbo sutrikimų |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
15.12 straipsnio 7 dalis |
Vamzdžių ir hidrantų apsauga nuo užšalimo |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
8 dalies b punktas |
Savarankiškas gaisro gesinimo siurblių veikimas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
c punktas |
Vandens srovės ilgis visuose deniuose |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
d punktas |
Gaisro gesinimo siurblių įrengimas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
9 dalis |
Gaisro gesinimo sistema mašinų skyriuose |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
15.14 straipsnio 1 dalis |
Nuotekų surinkimo ir šalinimo įranga |
Laivams su kajutėmis, kuriuose yra ne daugiau nei 50 gultų, ir į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
2 dalis |
Reikalavimai nuotekų surinkimo talpykloms |
Laivams su kajutėmis, kuriuose yra ne daugiau nei 50 gultų, ir į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams, kuriuose telpa ne daugiau nei 50 keleivių: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
15.15 straipsnio 1 dalis |
Apgadinto laivo stovumas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
||
|
4 dalis |
(Paliekama tuščia) |
|
||
|
5 dalis |
Gelbėjimo valties, platformos arba lygiaverčio įrenginio įrengimas |
Keleiviniams laivams, turintiems leidimą vežti ne daugiau nei 250 keleivių arba įrengti 50 gultų: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
15.15 straipsnio 6 dalis |
Gelbėjimo valties, platformos arba lygiaverčio įrenginio įrengimas |
Keleiviniams laivams, turintiems leidimą vežti ne daugiau nei 250 keleivių arba įrengti 50 gultų: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
9 dalies a punktas |
Suskystintųjų dujų įrenginių avarinės signalizacijos sistemos |
N.R.C., ne vėliau kaip atnaujinant sertifikatą pagal 14.15 straipsnį |
||
|
b punktas |
Kolektyvinės gelbėjimo priemonės pagal 15.09 straipsnio 5 dalį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
||
|
16 SKYRIUS |
||||
|
16.01 straipsnio 2 dalis |
Specialūs suktuvai arba lygiaverčiai sukabinamieji įtaisai |
Reikalavimas taikoma plaukiojančioms priemonėms, kurioms licencijos stumti neturint tinkamos tvirtinamosios įrangos buvo išduotos iki 1995 1 1, tik N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1. |
||
|
16.01 straipsnio 3 dalies paskutinis sakinys |
Reikalavimai pavaros įtaisams |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
||
|
17 SKYRIUS |
||||
|
17.02 straipsnio 3 dalis |
Papildomi reikalavimai |
Taikomos tokios pat pereinamojo laikotarpio nuostatos, kaip nurodyta atitinkamame straipsnyje. |
||
|
17.03 straipsnio 1 dalis |
Bendroji avarinės signalizacijos sistema |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
||
|
4 dalis |
Didžiausia leidžiama apkrova |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
||
|
17.04 straipsnio 2 ir 3 dalys |
Liekamasis saugus atstumas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
||
|
17.05 straipsnio 2 ir 3 dalys |
Liekamasis viršvandeninis bortas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
||
|
17.06, 17.07 ir 17.08 straipsniai |
Šoninio svirimo bandymas ir stovumo patvirtinimas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
||
|
17.09 straipsnis |
Grimzlės žymės ir grimzlės skalės |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
||
|
20 SKYRIUS |
||||
|
|
Taikomos reglamento dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl 20 skyriaus |
|
||
|
21 SKYRIUS |
||||
|
21.01– 21.02 straipsniai |
|
Reikalavimai taikomi iki 1995 1 1 pastatytiems pramoginiams laivams, tik N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1. |
||
24.03 straipsnis
Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos plaukiojančioms priemonėms, pradėtoms statyti 1976 m. balandžio 1 d. arba anksčiau
1. Be 24.02 straipsnio nuostatų plaukiojančioms priemonėms, pradėtoms statyti 1976 m. balandžio 1 d. arba anksčiau, gali būti taikomos toliau išdėstytos nuostatos.
Toliau pateiktoje lentelėje vartojami šie sąvokų apibrėžimai:
|
— |
„R.C.“: nuostata, netaikoma plaukiojančioms priemonėms, kurios jau yra eksploatuojamos, nebent atitinkamos jų dalys yra pakeistos arba perstatytos, t. y. nuostata taikoma tik atitinkamų dalių arba zonų pakeitimui arba perstatymui. Jei esamos dalys pakeičiamos tokios pat rūšies atsarginėmis dalimis naudojant tokią pat technologiją, tai nėra pakeitimas („R“), kaip apibrėžta pereinamojo laikotarpio nuostatose. |
|
— |
„Išduodant ar atnaujinant Bendrijos sertifikatą“: Šios nuostatos turi būti laikomasi iki kito Bendrijos sertifikato išdavimo arba jo atnaujinimo po nurodytos datos. |
|
Straipsnis ir dalis |
Turinys |
Galutinis terminas ir pastabos |
|
3 SKYRIUS |
||
|
3.03 straipsnio 1 dalies a punktas |
Taraninės pertvaros įrengimo vieta |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
3.04 straipsnio 2 dalis |
Bunkerių, gyvenamųjų patalpų ir keleivių zonų bendrieji paviršiai |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
|
7 dalis |
Didžiausias leistinas garsinio slėgio lygis |
Išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
4 SKYRIUS |
||
|
4.01 straipsnio 2 dalis, 4.02 ir 4.03 straipsniai |
Saugus atstumas, viršvandeninis bortas, mažiausias viršvandeninis bortas |
Išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
7 SKYRIUS |
||
|
7.01 straipsnio 2 dalis |
Laivo sukeltas garsinis slėgis |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
7.05 straipsnio 2 dalis |
Navigacinių žiburių stebėsena |
Išduodant ar atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
8 SKYRIUS |
||
|
8.08 straipsnio 3 ir 4 dalys |
Mažiausias siurbimo pajėgumas ir vidinis nusausinimo vamzdžių skersmuo |
Išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
8.10 straipsnio 2 dalis |
Plaukiančio laivo sukeltas triukšmas |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
9 SKYRIUS |
||
|
9.01 straipsnis |
Reikalavimai elektros įrangai |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
9.03 straipsnis |
Apsauga nuo fizinio sąlyčio, kietųjų objektų ir vandens patekimo |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
9.06 straipsnis |
Didžiausia leistinoji įtampa |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
9.10 straipsnis |
Generatoriai ir varikliai |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
9.11 straipsnio 2 dalis |
Akumuliatorių įrengimas |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
9.12 straipsnis |
Skirstomieji įrenginiai |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
9.14 straipsnis |
Instaliacijų jungiamosios detalės |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
9.15 straipsnis |
Kabeliai |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
9.17 straipsnis |
Navigaciniai žiburiai |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
12 SKYRIUS |
||
|
12.02 straipsnio 5 dalis |
Triukšmas ir vibracija gyvenamosiose patalpose |
Išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
15 SKYRIUS |
||
|
15.02 straipsnio 5 dalis, 6 dalies pirmas sakinys, 7–11 dalys ir 13 dalis |
Ribinės grimzlės linija, jei nėra pertvarų denio |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
15.02 straipsnio 16 dalis |
Vandeniui nelaidūs langai |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
15.04 straipsnis |
Saugus atstumas, viršvandeninis bortas, nugrimzdimo priemonės |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
|
15.05 straipsnis |
Keleivių skaičius |
Išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
|
15.10 straipsnio 4 dalis, 6 dalis, 7 dalis, 8 dalis ir 11 dalis |
Avarinė jėgainė |
R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2. 15.11 straipsnio 3 dalies a punktas į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams, pradėtiems statyti 1976 m. balandžio 1 d. arba anksčiau, taikomas iki pirmojo Bendrijos sertifikato išdavimo arba atnaujinimo po 2045 1 1 tik tada, jei į evakuacijos kelius atgręžtų paviršių dažai, lakas, dangos bei kitos medžiagos ir kitos skydų paviršiams apdoroti naudojamos medžiagos yra atsparios ugniai ir negali išskirti pavojingo dūmų arba nuodingųjų garų kiekio.
3. 15.11 straipsnio 12 dalis į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams, pradėtiems statyti 1976 m. balandžio 1 d. arba anksčiau, taikoma iki pirmojo Bendrijos sertifikato išdavimo arba atnaujinimo po 2045 1 1 tik tada, jei pakanka to, kad vietoj atraminės plieno konstrukcijos laiptų įrengiami evakuacijos kelio funkciją atliekantys laiptai, kurie suprojektuojami taip, kad kilus gaisrui jais būtų galima naudotis maždaug tiek pat laiko, kiek atraminės plieno konstrukcijos laiptais.
24.04 straipsnis
Kitos leidžiančios nukrypti nuostatos
1. Plaukiojančių priemonių, kurių mažiausias viršvandeninis bortas buvo nustatytas pagal 1983 m. kovo 31 d. galiojusio reglamento dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo 4.04 straipsnį, savininko prašymu tikrinimo įstaiga viršvandeninį bortą gali nustatyti pagal 1995 m. sausio 1 d. galiojusio reglamento dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo 4.03 straipsnį.
2. Iki 1983 m. liepos 1 d. pradėtos statyti plaukiojančios priemonės neprivalo atitikti 9 skyriaus, tačiau turi atitikti bent 1983 m. kovo 31 d. galiojusio reglamento dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo 6 skyrių.
3. 15.06 straipsnio 3 dalies a-e punktai ir 15.12 straipsnio 3 dalies a punktas vienos žarnos ilgio taisyklės atžvilgiu taikomi tik po 1984 m. rugsėjo 30 d. pradėtoms statyti plaukiojančioms priemonėms ir atitinkamų zonų perstatymui ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 m. sausio 1 d.
4. Jei pereinamojo laikotarpio nuostatoms netekus galios šio skyriaus nuostatas sunku taikyti praktiškai arba dėl jų taikymo patiriamos nepagrįstai didelės išlaidos, tikrinimo įstaiga gali leisti nukrypti nuo šių nuostatų remdamasi direktyvos 19 straipsnyje nurodyto komiteto rekomendacijomis. Šios leidžiančios nukrypti nuostatos turi būti įrašomos Bendrijos sertifikate.
5. Jei šioje nuostatoje dėl įrangos konstrukcijos reikalavimų nurodomas Europos arba tarptautinis standartas, peržiūrėjus standartą tokia įranga gali būti toliau naudojama dar 20 metų nuo standarto peržiūros.
24.05 straipsnis
(Palikta tuščia)
24.06 straipsnis
Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos plaukiojančioms priemonėms, kurioms netaikomas 24.01 straipsnis
1. Šios nuostatos taikomos:
|
a) |
plaukiojančioms priemonėms, kurių laivo sertifikatas pagal reglamentą dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo buvo pirmą kartą išduotas nuo 1995 m. sausio 1 d. iki … (27), jei 1994 m. gruodžio 31 d. jos nebuvo statomos arba perstatomos; |
|
b) |
plaukiojančioms priemonėms, kurioms nuo 1995 m. sausio 1 d. iki … (27) buvo išduoda kita eismo licencija. |
2. Turi būti įrodoma, kad šios plaukiojančios priemonės atitinka reglamentą dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo, galiojusį tą dieną, kurią buvo išduotas laivo sertifikatas arba kita eismo licencija.
3. Plaukiojančios priemonės turi būti pritaikytos, kad atitiktų nuostatas, kurios įsigalioja pirmą kartą išduodant laivo sertifikatą arba kitą eismo licenciją, pagal toliau pateiktoje lentelėje išdėstytas pereinamojo laikotarpio nuostatas.
4. 24.04 straipsnio 4 ir 5 dalys taikomos mutatis mutandis.
5. Toliau pateiktoje lentelėje vartojami šie sąvokų apibrėžimai:
|
— |
„N.R.C.“: nuostata netaikoma plaukiojančioms priemonėms, kurios jau yra eksploatuojamos, nebent atitinkamos jų dalys yra pakeistos arba perstatytos, t. y. nuostata taikoma tik neseniai pastatytoms plaukiojančioms priemonėms ir atitinkamų dalių arba zonų pakeitimui arba perstatymui. Jei esamos dalys pakeičiamos tokios pat rūšies atsarginėmis dalimis naudojant tokią pat technologiją, tai nėra pakeitimas („R“), kaip apibrėžta pereinamojo laikotarpio nuostatose. |
|
— |
„Išduodant ar atnaujinant Bendrijos sertifikatą“: Šios nuostatos turi būti laikomasi iki kito Bendrijos sertifikato išdavimo arba jo atnaujinimo po nurodytos datos. |
|
Straipsnis ir dalis |
Turinys |
Galutinis terminas ir pastabos |
Taikoma plaukiojančioms priemonėms, kurių laivo sertifikatas arba eismo licencija išduoti iki |
||
|
3 SKYRIUS |
|||||
|
3.03 straipsnio 7 dalis |
Laivapriekio zonose esantys neišsikišantys inkarai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2041 1 1 |
1999 10 1 |
||
|
3.04 straipsnio 3 dalies antras sakinys |
Izoliacija mašinų skyriuose |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2003 4 1 |
||
|
3 dalies trečias ir ketvirtas sakiniai |
Angos ir uždaromieji įtaisai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2003 10 1 |
||
|
8 SKYRIUS |
|||||
|
8.02 straipsnio 4 dalis |
Variklio detalių apsauga |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2003 4 1 |
||
|
8.03 straipsnio 3 dalis |
Apsauga nuo greičio viršijimo |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2004 4 1 |
||
|
8.05 straipsnio 9 dalies pirmas sakinys |
Matavimo įtaisų rodmenis turi būti galima perskaityti iki didžiausio talpyklų pripildymo lygio |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
1999 4 1 |
||
|
13 dalis |
Pagrindinių variklių ir kitų variklių, būtinų saugiai laivo eksploatacijai, kuro talpyklų lygio kontrolė |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
1999 4 1 |
||
|
8a SKYRIUS |
|||||
|
|
Taikomos Reglamento dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo 8a skyriuje išdėstytos pereinamojo laikotarpio nuostatos. |
|
|
||
|
10 SKYRIUS |
|||||
|
10.02 straipsnio 2 dalies a punktas |
Vielinių trosų ir kitų lynų sertifikavimas |
Pirmas lynas laive pakeistas: N.R.C., ne vėliau kaip 2008 1 1. Antras ir trečias lynas: 2013 1 1. |
2003 4 1 |
||
|
10.03 straipsnio 1 dalis |
Europos standartas |
Pakeitus — ne vėliau kaip 2010 1 1 |
2002 4 1 |
||
|
2 dalis |
Tinkamas A, B ir C gaisro kategorijoms |
Pakeitus — ne vėliau kaip 2010 1 1 |
2002 4 1 |
||
|
10.03a straipsnis |
Stacionarios gaisro gesinimo sistemos kajutėse, vairinėse ir keleivių zonose |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
2002 4 1 |
||
|
10.03b straipsnis |
Stacionarios gaisro gesinimo sistemos mašinų skyriuose, katilinėse ir siurblinėse |
(30) ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2035 1 1 |
2002 4 1 |
||
|
10.04 straipsnis |
Europos standarto taikymas valtims |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
2003 10 1 |
||
|
10.05 straipsnio 2 dalis |
Pripučiamos gelbėjimo liemenės |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1. Gelbėjimo liemenės, kurios laive buvo 2003 9 30, gali būti naudojamos iki Bendrijos sertifikato išdavimo arba atnaujinimo po 2010 1 1. |
2003 10 1 |
||
|
11 SKYRIUS |
|||||
|
11.13 straipsnis |
Degiųjų skysčių laikymas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2002 10 1 |
||
|
15 SKYRIUS |
|||||
|
15.01 straipsnio 1 dalies c punktas |
8.06 straipsnio 2 dalies antro sakinio netaikymas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
||
|
d punktas |
9.14 straipsnio 3 dalies antro sakinio netaikymas didesnei nei 50V nominaliajai įtampai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
2 dalies b punktas |
Draudimas naudoti garinamuosius mazuto šildytuvus su degikliais pagal 13.04 straipsnį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
||
|
c punktas |
Draudimas naudoti kietojo kuro šildytuvus pagal 13.07 straipsnį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
e punktas |
Draudimas naudoti suskystintųjų dujų prietaisus pagal 14 skyrių |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
15.02 straipsnio 2 dalis |
Pertvarų skaičius ir vieta |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
5 dalies antras sakinys |
Ribinės grimzlės linija, jei nėra pertvarų denio |
Keleiviniams laivams, pradėtiems statyti iki 1996 1 1, reikalavimas taikomas N.R.C. atveju ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
15 dalis |
Mažiausias dvigubų dugnų aukštis arba bortinės erdvės plotis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
15.03 straipsnio 1–6 dalys |
Neapgadinto laivo stovumas |
N.R.C. ir padidinus didžiausią keleivių skaičių, ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
15.03 straipsnio 7 ir 8 dalys |
Apgadinto laivo stovumas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
9 dalis |
Dviejų skyrių būsena |
N.R.C. |
2007 1 1 |
||
|
10–13 dalys |
Apgadinto laivo stovumas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
15.05 straipsnio 2 dalies a punktas |
Keleivių skaičius, kuriam skirtos evakuacijos zonos buvimas buvo įrodytas pagal 15.06 straipsnio 8 dalį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
b punktas |
Keleivių skaičius, į kurį buvo atsižvelgta atliekant stovumo apskaičiavimą pagal 15.03 straipsnį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
15.06 straipsnio 1 dalis |
Keleiviniams skirtos patalpos visuose deniuose yra laivapriekio link nuo achterpiko pertvaros lygio |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
2 dalis |
11.13 straipsnyje nurodytos spintos ir patalpos, skirtos degiesiems skysčiams laikyti |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
||
|
3 dalies c punkto pirmas sakinys |
Išėjimų aukščio prošvaisa |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
antras sakinys |
Keleivių kajučių ir kitų mažų patalpų pločio prošvaisa |
0,7 m dydžiui — N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
15.06 straipsnio 3 dalies f punkto pirmas sakinys |
Avarinių išėjimų dydis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
g punktas |
Išėjimai, skirti naudoti riboto judrumo asmenims |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
4 dalies d punktas |
Durys, skirtos naudoti riboto judrumo asmenims |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
5 dalis |
Reikalavimai jungiamiesiems koridoriams |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
6 dalies b punktas |
Evakuacijos keliai į evakuacijos zonas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
c punktas |
Draudimas numatyti evakuacijos kelius, einančius per mašinų skyrius ir laivo virtuves |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
||
|
d punktas |
Draudimas evakuacijos keliuose įrengti skersinius, kopėčias ar pan. |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
7 dalis |
Tinkama saugos nuorodų sistema |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
8 dalis |
Reikalavimai susirinkimo zonoms |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
9 dalies a–c punktai, e punktas ir paskutinis sakinys |
Reikalavimai keleivių zonų laiptams ir jų aikštelėms |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
10 dalies a punkto pirmas sakinys |
Turėklai pagal Europos standartą EN 711:1995 |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
antras sakinys |
Riboto judrumo asmenims skirtų falšbortų ir denio turėklų aukštis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
b punkto paskutinis sakinys |
Angų, naudojamų riboto judrumo asmenims įlaipinti arba išlaipinti, pločio prošvaisa |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
12 dalis |
Trapai pagal Europos standartą EN 14206:2003 |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
||
|
13 dalis |
Riboto judrumo asmenims naudoti skirtos eismo zonos ir jų sienos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
14 dalies pirmas sakinys |
Eismo zonų stiklo durų bei sienų ir langų stiklų konstrukcija |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
15 dalis |
Reikalavimai antstatams arba jų stogams, sudarytiems tik iš panoraminių langų |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
16 dalis |
Geriamojo vandens sistemos pagal 12.05 straipsnį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
||
|
17 dalies antras sakinys |
Reikalavimai tualetams, skirtiems naudoti riboto judrumo asmenims |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
18 dalis |
Kajučių, kuriose nėra atsidarančių langų, vėdinimo sistema |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
15.07 straipsnis |
Reikalavimai varomajai sistemai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2007 1 1 |
||
|
15.08 straipsnio 2 dalis |
Reikalavimai keleivių zonų garsiakalbių sistemoms |
Keleiviniams laivams, kurių LWL mažesnis nei 40 m arba skirtiems ne daugiau nei 75 asmenims, nuostata taikoma N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
3 dalis |
Reikalavimai avarinei signalizacijos sistemai |
Į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams nuostata taikoma N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
3 dalies c punktas |
Avarinės signalizacijos sistema, kuria laivo vadovybė apie pavojų galėtų įspėti įgulą ir laive dirbantį personalą |
Laivams su kajutėmis nuostata taikoma N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
||
|
4 dalis |
Kiekvieno vandeniui nelaidaus skyriaus triumo vandens lygio kontrolės signalas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
5 dalis |
Du motoriniai triumo siurbliai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
6 dalis |
Stacionari triumo vandens pašalinimo sistema pagal 8.06 straipsnio 4 dalį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
7 dalis |
Šaldomųjų sandėlių atidarymas iš vidaus |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
||
|
8 dalis |
Patalpose po deniu esančių CO2 sistemų vėdinimo sistemos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
9 dalis |
Pirmosios pagalbos rinkiniai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
||
|
15.09 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys |
Gelbėjimo plūdurai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
||
|
2 dalis |
Asmeninė gelbėjimo įranga |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
||
|
3 dalis |
Tinkama perkėlimo iš laivo įranga |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
15.09 straipsnio 4 dalis |
Asmeninė gelbėjimo įranga pagal Europos standartą EN 395:1998 arba EN 396:1998., kuria gali naudotis 100 % keleivių |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
||
|
|
Vaikams skirta asmeninė gelbėjimo įranga |
Iki Bendrijos sertifikato išdavimo arba atnaujinimo po 2010 1 1 ši įranga laikoma asmeninės gelbėjimo įrangos pakaitalu |
2006 1 1 |
||
|
|
Gelbėjimo įranga |
Keleiviniuose laivuose, kuriuose kolektyvinės gelbėjimo priemonės pagal 15.09 straipsnio 5 dalį buvo įrengtos iki 2005 1 1, šios priemonės laikomos asmeninių gelbėjimo priemonių pakaitalu. Keleiviniuose laivuose, kuriuose kolektyvinės gelbėjimo priemonės pagal 15.09 straipsnio 6 dalį buvo įrengtos iki 2005 1 1, jos laikomos asmeninių gelbėjimo priemonių pakaitalu iki Bendrijos sertifikato išdavimo arba atnaujinimo po 2010 1 1. |
2006 1 1 |
||
|
5 dalies b ir c punktai |
Pakankamai vietos atsisėsti esant bent 750 N plūdrumui |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
f punktas |
Stovus diferentas ir tinkami greiferiniai įtaisai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
i punktas |
Tinkamos priemonės persikelti iš evakuacijos zonų į gelbėjimo plaustus |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
9 dalis |
Gelbėjimo įrangos patikrinimas pagal gamintojo nurodymus |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
||
|
10 dalis |
Gelbėjimo valtis, turinti variklį ir paieškos prožektorių |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
11 dalis |
Neštuvai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
||
|
|
Elektros įranga |
|
2006 1 1 |
||
|
15.10 straipsnio 2 dalis |
9.16 straipsnio 3 dalis taip pat taikoma koridoriams ir keleiviams skirtoms poilsio patalpoms |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
3 dalis |
Pakankamas avarinis apšvietimas |
Avariniam apšvietimui — N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
4 dalis |
Avarinė jėgainė |
Į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams, kurių LWL yra 25 m arba mažesnis, nuostata taikoma N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
f punktas |
Avarinis energijos tiekimas paieškos prožektoriams pagal 10.02 straipsnio 2 dalies i punktą |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
i punktas |
Avarinis energijos tiekimas liftams ir keliamajai įrangai pagal 15.06 straipsnio 9 dalies 2 sakinį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
6 dalis |
Reikalavimai avarinei jėgainei: |
|
2006 1 1 |
||
|
|
|
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
|
|
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
|
|
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
15.11 |
Priešgaisrinė sauga |
|
2007 1 1 |
||
|
1 dalis |
Medžiagų ir sudedamųjų dalių tinkamumas priešgaisrinei saugai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
15.11 straipsnio 2 dalis |
Pertvarų konstrukcija |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
3 dalis |
Patalpose, išskyrus mašinų skyrius ir saugyklas, naudojami dažai, lakas ir kitos medžiagos paviršiui apdoroti bei denio dangos turi turėti antipireno savybių |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2015 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
4 dalis |
Holų lubos ir sienų plakiruotė pagaminta iš nedegių medžiagų |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
5 dalis |
Susirinkimo zonų baldai ir įranga, pagaminti iš nedegios medžiagos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
6 dalis |
Išbandyta pagal kodeksą |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
7 dalis |
Nedegios holų izoliacinės medžiagos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
8 dalies a ir b punktai, c punkto antras sakinys ir d punktas |
Reikalavimai pertvarose įstatytoms durims |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
9 dalis |
Sienos |
Laivų su kajutėmis, neturintiems automatinių didelio slėgio vandens purškimo sistemų — sienų tarp kajučių galams: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
10 dalis |
Pertvaros |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
12 dalies antras sakinys |
Laiptai iš plieno arba kitos lygiavertės nedegios medžiagos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
13 dalis |
Vidinių laiptų atitvėrimas sienomis pagal 2 skyrių |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
14 dalis |
Vėdinimo sistemos ir oro tiekimo sistemos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
15 dalis |
Laivo virtuvių vėdinimo sistemos ir viryklės su gartraukiais |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
16 dalis |
Valdymo centrai, trapo šachtos, susirinkimo zonos ir dūmų ištraukimo sistemos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
17 dalis |
Priešgaisrinės signalizacijos sistema |
Į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
15.12 straipsnio 1 dalis |
Nešiojami gesintuvai |
Gesintuvams ir gesinimo antklodėms laivo virtuvėse, kirpyklose ir parfumerijos parduotuvėse: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
||
|
2 dalis |
Hidrantų sistema |
Antrajam gaisro gesinimo siurbliui: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
4 dalis |
Hidrantų sklendės |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
||
|
5 dalis |
Išilgai ašies sujungta ritė |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
||
|
6 dalis |
Medžiagos, apsauga nuo darbo sutrikimų |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
7 dalis |
Vamzdžių ir hidrantų apsauga nuo užšalimo |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
8 dalies b punktas |
Savarankiškas gaisro gesinimo siurblių veikimas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
d punktas |
Gaisro gesinimo siurblių įrengimas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
9 dalis |
Gaisro gesinimo sistema mašinų skyriuose |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
15.12 straipsnio 9 dalis |
Gaisro gesinimo sistema mašinų skyriuose, pagaminta iš plieno arba turinti lygiaverčių savybių |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1. Pereinamasis laikotarpis netaikomas keleiviniams laivams, pradėtiems statyti po 1995 12 31, kurių korpusas yra pagamintas iš medžio, aliuminio arba plastiko, ir mašinų skyriams, kurie nėra pagaminti iš medžiagos, numatytos 3.04 straipsnio 3 ir 4 dalyse. |
2006 1 1 |
||
|
15.13 straipsnis |
Saugos organizavimas |
Į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
2006 1 1 |
||
|
15.14 straipsnio 1 dalis |
Nuotekų surinkimo ir šalinimo įranga |
Laivams su kajutėmis, kuriuose yra ne daugiau nei 50 gultų, ir į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
2 dalis |
Reikalavimai nuotekų surinkimo talpykloms |
Laivams su kajutėmis, kuriuose yra ne daugiau nei 50 gultų, ir į vienos dienos reisus plaukiantiems laivams, kuriais leidžiama vežti ne daugiau nei 50 keleivių: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
15.15 straipsnis 1 dalis |
Apgadinto laivo stovumas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2045 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
4 dalis |
(Paliekama tuščia) |
|
|
||
|
5 dalis |
Gelbėjimo valties, platformos arba lygiaverčio įrenginio įrengimas |
Keleiviniams laivams, turintiems leidimą vežti ne daugiau nei 250 keleivių arba įrengti 50 gultų: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
6 dalis |
Gelbėjimo valties, platformos arba lygiaverčio įrenginio įrengimas |
Keleiviniams laivams, turintiems leidimą vežti ne daugiau nei 250 keleivių arba įrengti 50 gultų: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
||
|
15.15 straipsnio 9 dalies a punktas |
Suskystintųjų dujų įrenginių avarinės signalizacijos sistemos |
N.R.C., ne vėliau kaip atnaujinant atestavimą pagal 14.15 straipsnį |
2006 1 1 |
||
|
b punktas |
Kolektyvinės gelbėjimo priemonės pagal 15.09 straipsnio 5 dalį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po 2010 1 1 |
2006 1 1 |
||
24.07 straipsnis
(Palikta tuščia)
24a SKYRIUS
PAPILDOMOS PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS, TAIKOMOS PLAUKIOJANČIOMS PRIEMONĖMS, NEPLAUKIOJANČIOMS R ZONOS VANDENŲ KELIAIS
24a.01 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymas jau eksploatuojamoms plaukiojančioms priemonėms ir ankstesnių Bendrijos sertifikatų galiojimas
1. Šios nuostatos taikomos:
|
a) |
plaukiojančioms priemonėms, kurioms Bendrijos sertifikatas pirmą kartą buvo išduotas iki … (27), ir |
|
b) |
plaukiojančioms priemonėms, kurioms iki … (27) buvo išduota kita eismo licencija, |
neplaukiojančioms R zonos vandenų keliu.
2. Turi būti įrodyta, kad tą dieną, kurią išduodamas Bendrijos sertifikatas arba kita eismo licencija, šios plaukiojančios priemonės atitinka Direktyvos 82/714/EEB II priedo 1-12 skyrių nuostatas.
3. Iki … (27) išduoti Bendrijos sertifikatai lieka galioti iki sertifikate nurodytos galiojimo dienos. Toliau taikoma 2.09 straipsnio 2 dalis.
24a.02 straipsnis
Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos jau eksploatuojamoms plaukiojančioms priemonėms
1. Nepažeidžiant 24a.03 ir 24a.04 straipsnių, plaukiojančios priemonės, kurios atitinka ne visas šios direktyvos nuostatas, turi būti pritaikytos, kad atitiktų nuostatas, kurios įsigalioja išduodant pirmąjį Bendrijos sertifikatą arba kitą eismo licenciją, pagal toliau pateiktoje lentelėje išdėstytas pereinamojo laikotarpio nuostatas.
2. Toliau pateiktoje lentelėje vartojami šie sąvokų apibrėžimai:
|
— |
„N.R.C.“: nuostata netaikoma plaukiojančioms priemonėms, kurios jau yra eksploatuojamos, nebent atitinkamos jų dalys yra pakeistos arba perstatytos, t. y. nuostata taikoma tik neseniai pastatytoms plaukiojančioms priemonėms ir atitinkamų dalių arba zonų pakeitimui arba perstatymui. Jei esamos dalys pakeičiamos tokios pat rūšies atsarginėmis dalimis naudojant tokią pat technologiją, tai nėra pakeitimas („R“), kaip apibrėžta pereinamojo laikotarpio nuostatose. |
|
— |
„Išduodant ar atnaujinant Bendrijos sertifikatą“: Šios nuostatos turi būti laikomasi iki kito Bendrijos sertifikato išdavimo arba jo atnaujinimo po … (27). Jei sertifikato galiojimas baigiasi laikotarpiu nuo … (27) iki likus dienai iki … (31), minėtas reikalavimas yra privalomas tik nuo … (31). |
|
Straipsnis ir dalis |
Turinys |
Galutinis terminas ir pastabos |
|
3 SKYRIUS |
||
|
3.03 straipsnio 1 dalies a punktas |
Taraninės pertvaros įrengimo vieta |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32) |
|
3.03 straipsnio 2 dalis |
Gyvenamosios patalpos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33) |
|
3.03 straipsnio 2 dalis |
Saugos įranga |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (34) |
|
3.03 straipsnio 4 dalis |
Patalpų atskyrimas, kad jos būtų nelaidžios dujoms |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33) |
|
3.03 straipsnio 5 dalies antra pastraipa |
Achterpiko pertvaroje įstatytų durų stebėsena |
|
|
3.03 straipsnio 7 dalis |
Laivapriekio zonose esantys neišsikišantys inkarai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32) |
|
3.04 straipsnio 3 dalies antras sakinys |
Izoliacija mašinų skyriuose |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
3.04 straipsnio 3 dalies trečias ir ketvirtas sakiniai |
Angos ir užraktai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
3.04 straipsnio 6 dalis |
Išėjimai iš patalpų, priskiriamų mašinų skyriams dėl šios direktyvos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32) |
|
4 SKYRIUS |
||
|
4.04 straipsnis |
Grimzlės žymės |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33) |
|
5 SKYRIUS |
||
|
5.06 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys |
Mažiausias greitis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32) |
|
6 SKYRIUS |
||
|
6.01 straipsnio 1 dalis |
5 skyriuje nustatytas manevringumas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32) |
|
3 dalis |
Nuolatinis pasvirimas ir aplinkos temperatūra |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33) |
|
6.01 straipsnio 7 dalis |
Laivo vairo veleno konstrukcija |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (34) |
|
6.02 straipsnio 2 dalis |
Antrojo pavaros įtaiso paleidimas vienu veiksmu |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33) |
|
3 dalis |
5 skyriuje nustatytas manevringumas, užtikrinamas antruoju pavaros įtaisu (rankinė eksploatacija) |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32) |
|
6.03 straipsnio 1 dalis |
Kitų energijos naudotojų prijungimas prie hidraulinės vairo mechanizmo pavaros įtaiso |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33) |
|
2 dalis |
Atskiri hidrauliniai rezervuarai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33) |
|
6.05 straipsnio 1 dalis |
Rankinės pavaros vairaratis, kuris nėra varomas mechanizuotu pavaros įtaisu |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33) |
|
6.06 straipsnio 1 dalis |
Dvi nepriklausomos įjungimo sistemos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (34) |
|
6.07 straipsnio 2 dalies a punktas |
Hidraulinio rezervuaro ir eksploatacinio slėgio lygio kontrolės prietaisai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33) |
|
e punktas |
Buferinių įtaisų stebėsena |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
6.08 straipsnio 1 dalis |
Reikalavimai elektroninei įrangai pagal 9.20 straipsnį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33) |
|
7 SKYRIUS |
||
|
7.02 straipsnio 2–7 dalys |
Neribotas matomumas iš vairinės, išskyrus šiuos skyrius: |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32) |
|
7.02 straispnio 3 dalies antra pastraipa |
Neribotas matomumas vairininko žiūrėjimo linijoje |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (34) |
|
5 dalis |
Mažiausias langų stiklo šviesos praleidimas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33) |
|
7.03 straipsnio 7 dalis |
Avarinių signalų išjungimas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
8 dalis |
Automatinis perjungimas į kitą elektros energijos šaltinį |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33) |
|
7.04 straipsnio 1 dalis |
Pagrindinių variklių ir vairavimo įtaisų valdymas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
7.04 straipsnio 2 dalis |
Pagrindinių variklių valdymas |
Jei vairinės nebuvo suprojektuotos taip, kad naudodamas radiolokacinę įrangą laivą galėtų vesti vienas asmuo: N.R.C., ne vėliau išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32), jei eigos kryptį galima nustatyti tiesiogiai; kitiems varikliams — ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33) |
|
7.09 straipsnis |
Avarinės signalizacijos sistema |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33) |
|
7.12 straipsnio 1 pastraipa |
Įtraukiamosios vairinės |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą Neturint automatinio įtraukimo: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32) |
|
antra ir trečia pastraipos |
|
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
8 SKYRIUS |
||
|
8.01 straipsnio 3 dalis |
Tik vidaus degimo varikliai, deginantys kurą, kurio pliūpsnio temperatūra yra didesnė nei 55°C |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (34) |
|
8.02 straipsnio 1 dalis |
Variklių apsauga nuo netyčinio įjungimo |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33) |
|
4 dalis |
Mašinų dalių apsauga |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
8.03 straipsnio 2 dalis |
Kontrolės prietaisai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33) |
|
3 dalis |
Automatinė apsauga nuo greičio viršijimo |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33) |
|
5 dalis |
Veleno įdėklų konstrukcija |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (34) |
|
8.05 straipsnio 1 dalis |
Skystojo kuro plieno talpyklos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (34) |
|
8.05 straipsnio 2 dalis |
Automatinis talpyklų sklendžių uždarymas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
3 dalis |
Draudimas kuro talpyklas įrengti prieš taraninę pertvarą |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33) |
|
4 dalis |
Draudimas įrengti kuro talpyklas ir jų armatūrą virš variklių arba išmetamųjų vamzdžių |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33). Iki tol saugus kuro šalinimas turi būti užtikrinamas atitinkamais įtaisais. |
|
6 dalies trečias–penktas sakiniai |
Alsuoklių ir jungiamųjų vamzdžių montavimas ir matavimai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33) |
|
7 dalis |
Uždaromasis įtaisas turi būti valdomas iš denio |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (34) |
|
9 dalies pirmas sakinys |
Talpos matavimo prietaisų rodmenys turi būti įskaitomi iki didžiausio pripildymo lygio |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33) |
|
13 dalis |
Pagrindinių variklių ir kitų variklių, būtinų saugiai laivo eksploatacijai, kuro talpyklų lygio kontrolė |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32) |
|
8.06 straipsnis |
Tepimui naudojamos alyvos, vamzdžių ir priedų laikymas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32) |
|
8.07 straipsnis |
Energijos perdavimo sistemose, valdymo ir paleidžiamosiose sistemose ir šildymo sistemose naudojamų tepalų, vamzdžių ir priedų laikymas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32) |
|
8.08 straipsnio 8 dalis |
Paprasto uždaromojo įtaiso nepakanka balasto patalpoms sujungti su triumų, kuriuose galima vežti balastą, nusausinimo vamzdžiais |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33) |
|
8.08 straipsnio 9 dalis |
Matavimo įtaisai triumuose |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33) |
|
8.09 straipsnio 2 dalis |
Įrenginiai tepaluotam vandeniui surinkti ir panaudoto tepalo saugyklos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33) |
|
8.10 straipsnio 3 dalis |
65 dB(A) stovinčių laivų keliamo triukšmo riba |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (34) |
|
9 SKYRIUS |
||
|
9.01 straipsnio 1 dalies antras sakinys |
Atitinkami dokumentai, kurie turi būti pateikti tikrinimo įstaigai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32) |
|
9.01 straipsnio 2 dalies antra įtrauka |
Pagrindinio skirstomojo skydo, avarinio skirstomojo skydo ir skirstomojo skydo komutavimo schemos turi būti laikomos laive |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33) |
|
3 dalis |
Vidaus ir denio aplinkos temperatūra |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33) |
|
9.02 straipsnio 1–3 dalys |
Elektros tiekimo sistemos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33) |
|
9.03 straipsnis |
Apsauga nuo fizinio sąlyčio, kietųjų objektų ir vandens patekimo |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32) |
|
9.05 straipsnio 4 dalis |
Įžeminimo laidų skerspjūvis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32) |
|
9.11 straipsnio 4 dalis |
Veiksmingas vėdinimas, kai akumuliatoriai įrengti uždarame skyriuje, spintoje ar dėžėje |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
9.12 straipsnis |
Skirstomieji įrenginiai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (34) |
|
9.12 straipsnio 3 dalies b punktas |
Įžeminimo nustatymo įtaisas, galintis duoti vaizdo ir garso avarinį signalą |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33) |
|
9.13 straipsnis |
Avariniai srovės pertraukikliai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33) |
|
9.14 straipsnis |
Instaliacijų jungiamosios detalės |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (34) |
|
9.14 straipsnio 3 dalies antras sakinys |
Draudimas vieno poliaus perjungiklius montuoti skalbyklose, vonios kambariuose, prausyklose ir kitose drėgnose patalpose, kuriose yra drėgnos įrangos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33) |
|
9.15 straipsnio 2 dalis |
Mažiausias vieno kabelio skerspjūvis, lygus 1,5 mm |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33) |
|
10 dalis |
Prie įtraukiamųjų vairinių prijungti kabeliai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33) |
|
9.16 straipsnio 3 dalies antras sakinys |
Antra grandinė |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (34) |
|
9.19 straipsnis |
Mechaninės įrangos avarinės signalizacijos ir saugos sistemos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (34) |
|
9.20 straipsnis |
Elektroninė įranga |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32) |
|
9.21 straipsnis |
Elektromagnetinis suderinamumas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32) |
|
10 SKYRIUS |
||
|
10.01 straipsnis |
Inkaro įranga |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33) |
|
10.02 straipsnio 2 dalies a punktas |
Švartavimosi ir kitų lynų sertifikatas |
Pirmasis lynas laive pakeičiamas: N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33) Antrasis ir trečiasis lynas: … (34) |
|
10.03 straipsnio 1 dalis |
Europos standartas |
Padarius pakeitimą ne vėliau kaip … (33) |
|
2 dalis |
Tinkamumas A, B ir C kategorijos gaisrams gesinti |
Padarius pakeitimą ne vėliau kaip … (33) |
|
4 dalis |
CO2 kiekio ir patalpos dydžio santykis |
Padarius pakeitimą ne vėliau kaip … (33) |
|
10.03a straipsnis |
Stacionarios gaisro gesinimo sistemos gyvenamosiose patalpose, vairinėse ir keleivių zonose |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32) |
|
10.03b straipsnis |
Stacionarios gaisro gesinimo sistemos mašinų skyriuose, katilinėse ir siurblinėse |
Stacionarios CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos, sumontuotos iki 1985 m. spalio 1 d., gali būti toliau naudojamos iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po … (32), jei jos atitinka Direktyvos 82/714/EEB II priedo 13.03 straipsnio reikalavimus. |
|
10.04 straipsnis |
Europos standarto taikymas valtims |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (34) |
|
10.05 straipsnio 2 dalis |
Pripučiamos gelbėjimo liemenės |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33) Gelbėjimo liemenės, kurios laive buvo dieną iki (35), gali būti naudojamos iki Bendrijos sertifikato atnaujinimo po … (33). |
|
11 SKYRIUS |
||
|
11.02 straipsnio 4 dalis |
Išorinių denių kraštų, šoninių denių ir darbo vietų įrengimas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (34) |
|
11.04 straipsnis |
Šoniniai deniai |
(36)Bendrijos sertifikato išdavimas arba atnaujinimas pirmą kartą po … (32), jei jų plotis viršija 7,30 m |
|
11.05 straipsnio 1 dalis |
Patekimas į darbo vietas |
N.R.C., [ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32) |
|
2 ir 3 dalys |
Durys ir įėjimai, išėjimai ir koridoriai, kurių grindų lygio skirtumas yra didesnis nei 0,50 m |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
4 dalis |
Laiptai darbo patalpose, kuriose nuolat yra įgula |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32) |
|
11.06 straipsnio 2 dalis |
Išėjimai ir avariniai išėjimai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32) |
|
11.07 straipsnio 1 dalies antras sakinys |
Kopėčios, pakopos ir panašūs įtaisai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32) |
|
2 ir 3 dalys |
|
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
11.10 straipsnis |
Liukų dangčiai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33) |
|
11.11 straipsnis |
Suktuvai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (33) |
|
11.12 straipsnio 2–6 dalys ir 8–10 dalys |
Kranai: gamintojo lentelė, didžiausios leistinos apkrovos, apsauginiai įtaisai, apskaičiavimo bandymas, ekspertų atliekamas patikrinimas, laive laikomi sertifikatai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32) |
|
11.13 straipsnis |
Degiųjų skysčių laikymas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
12 SKYRIUS |
||
|
12.01 straipsnio 1 dalis |
Gyvenamosios patalpos, skirtos nuolat laive gyvenantiems asmenims |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32) |
|
12.02 straipsnio 3 dalis |
Grindų padėtis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32) |
|
4 dalis |
Gyvenamosios ir miegamosios patalpos |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32) |
|
12.02 straipsnio 5 dalis |
Triukšmas ir vibracija gyvenamosiose patalpose |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (34) |
|
6 dalis |
Gyvenamųjų patalpų aukštis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32) |
|
8 dalis |
Laisvasis bendro naudojimo gyvenamųjų patalpų plotas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32) |
|
9 dalis |
Patalpų tūris |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32) |
|
10 dalis |
Oro erdvės tūris vienam asmeniui |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32) |
|
11 dalis |
Durų dydis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32) |
|
12 dalies a ir b punktai |
Laiptų padėtis |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32) |
|
13 dalis |
Vamzdžiai, kuriais teka pavojingos dujos arba skysčiai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32) |
|
12.03 straipsnis |
Sanitariniai įrenginiai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32) |
|
12.04 straipsnis |
Laivo virtuvės |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32) |
|
12.05 straipsnis |
Geriamasis vanduo |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
12.06 straipsnis |
Šildymas ir vėdinimas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32) |
|
12.07 straipsnio 1 dalies antras sakinys |
Kita gyvenamųjų patalpų įranga |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32) |
|
15 SKYRIUS |
||
|
|
Keleiviniai laivai |
Žr. šios direktyvos 8 str. |
|
15a SKYRIUS |
||
|
|
Keleiviniai burlaiviai |
Žr. šios direktyvos 8 str. |
|
16 SKYRIUS |
||
|
16.01 straipsnio 2 dalis |
Specialūs suktuvai arba lygiaverčiai sukabinamieji įtaisai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32) |
|
3 dalies paskutinis sakinys |
Reikalavimai pavaros įtaisams |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (32) |
|
17 SKYRIUS |
||
|
|
Plūduriuojantis įrenginys |
Žr. šios direktyvos 8 str. |
|
21 SKYRIUS |
||
|
|
Pramoginiai laivai |
Žr. šios direktyvos 8 str. |
|
22b SKYRIUS |
||
|
22b.03 straipsnis |
Antrasis savarankiškas vairo mechanizmo pavaros įtaisas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (34) |
24a.03 straipsnis
Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos plaukiojančioms priemonėms, pradėtoms statyti iki 1985 m. sausio 1 d.
1. Be 24a.02 straipsnio nuostatų, plaukiojančios priemonės, pradėtos statyti iki 1985 m. sausio 1 d., gali būti atleistos nuo toliau išvardytų nuostatų taikymo toliau pateiktos lentelės 3 skiltyje išdėstytomis sąlygomis, jei laivo ir jo įgulos sauga užtikrinama kitu tinkamu būdu:
2. Toliau pateiktoje lentelėje vartojami šie sąvokų apibrėžimai:
|
— |
„N.R.C.“: nuostata netaikoma plaukiojančioms priemonėms, kurios jau yra eksploatuojamos, nebent atitinkamos jų dalys yra pakeistos arba perstatytos, t. y. nuostata taikoma tik neseniai pastatytoms plaukiojančioms priemonėms ir atitinkamų dalių arba zonų pakeitimui arba perstatymui. Jei esamos dalys pakeičiamos tokios pat rūšies atsarginėmis dalimis naudojant tokią pat technologiją, tai nėra pakeitimas („R“), kaip apibrėžta šiose pereinamojo laikotarpio nuostatose. |
|
— |
„Išduodant ar atnaujinant Bendrijos sertifikatą“: Šios nuostatos turi būti laikomasi iki kito pirmojo Bendrijos sertifikato išdavimo arba kito jo atnaujinimo po … (27). Jei sertifikato galiojimas baigiasi laikotarpiu nuo … (27) iki likus dienai iki … (31), minėtas reikalavimas yra privalomas tik nuo … (31). |
|
Straipsnis ir dalis |
Turinys |
Galutinis terminas ir pastabos |
|
3 SKYRIUS |
||
|
3.03 straipsnio 1 dalis |
Vandeniui nelaidžios taraninės pertvaros |
N.R.C. |
|
3.03 straipsnio 2 dalis |
Gyvenamosios patalpos, saugumą užtikrinanti įranga |
N.R.C. |
|
3.03 straipsnio 5 dalis |
Angos vandeniui nelaidžiose pertvarose |
N.R.C |
|
3.04 straipsnio 2 dalis |
Bunkerių paviršiai |
N.R.C. |
|
3.04 straipsnio 7 dalis |
Didžiausias leistinasis garsinio slėgio lygis mašinų skyriuose |
N.R.C. |
|
4 SKYRIUS |
||
|
4.01 straipsnis |
Saugus atstumas |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (37) |
|
4.02 straipsnis |
Viršvandeninis bortas |
N.R.C. |
|
6 SKYRIUS |
||
|
6.01 straipsnio 3 dalis |
Reikalavimai vairavimo sistemai |
N.R.C. |
|
7 SKYRIUS |
||
|
7.01 straipsnio 2 dalis |
Didžiausias leistinasis garsinio slėgio lygis vairinėje |
N.R.C. |
|
7.05 straipsnio 2 dalis |
Navigacinių žiburių stebėsena |
N.R.C. |
|
7.12 straipsnis |
Įtraukiamosios vairinės |
N.R.C. |
|
8 SKYRIUS |
||
|
8.01 straipsnio 3 dalis |
Tam tikrų skystojo kuro rūšių draudimas |
N.R.C. |
|
8.04 straipsnis |
Variklio išmetamųjų dujų šalinimo sistema |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą |
|
8.05 straipsnio 13 dalis |
Kuro lygio avarinio signalo įtaisas |
N.R.C. |
|
8.08 straipsnio 2 dalis |
Triumo siurblių įrengimas |
N.R.C. |
|
8.08 straipsnio 3 ir 4 dalys |
Triumo siurblių skersmuo ir mažiausias siurbimo pajėgumas |
N.R.C. |
|
8.08 straipsnio 5 dalis |
Savaiminio įsiurbimo triumo siurbliai |
N.R.C. |
|
8.08 straipsnio 6 dalis |
Įranga su filtrais |
N.R.C. |
|
8.08 straipsnio 7 dalis |
Automatiškai užsidarantis įtaisas, skirtas achterpikui nusausinti |
N.R.C. |
|
8.10 straipsnio 2 dalis |
Plaukiojančios priemonės keliamas triukšmas |
N.R.C. |
|
9 SKYRIUS |
||
|
9.01 straipsnio 2 dalis |
Elektros įrangos sertifikatai |
N.R.C. |
|
9.01 straipsnio 3 dalis |
Elektros įrangos įrengimas |
N.R.C. |
|
9.06 straipsnis |
Didžiausia leistinoji įtampa |
N.R.C. |
|
9.10 straipsnis |
Generatoriai ir varikliai |
N.R.C. |
|
9.11 straipsnio 2 dalis |
Akumuliatoriai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (38) |
|
9.12 straipsnio 2 dalis |
Jungikliai, apsauginiai įtaisai |
N.R.C., ne vėliau kaip išduodant arba atnaujinant Bendrijos sertifikatą po … (38) |
|
9.14 straipsnio 3 dalis |
Perjungimas vienu metu |
N.R.C. |
|
9.15 straipsnis |
Kabeliai |
N.R.C. |
|
9.16 straipsnio 3 dalis |
Mašinų skyrių apšvietimas |
N.R.C. |
|
9.17 straipsnio 1 dalis |
Skirstomieji skydai, skirti navigaciniams žiburiams |
N.R.C. |
|
9.17 straipsnio 2 dalis |
Elektros energijos tiekimas navigaciniams žiburiams |
N.R.C. |
|
10 SKYRIUS |
||
|
10.01 straipsnio 9 dalis |
Inkarų suktuvai |
N.R.C. |
|
10.04 straipsnio 1 dalis |
Gelbėjimo valtys pagal standartą |
N.R.C. |
|
10.05 straipsnio 1 dalis |
Gelbėjimo plūdurai pagal standartą |
N.R.C. |
|
10.05 straipsnio 2 dalis |
Gelbėjimo liemenės pagal standartą |
N.R.C. |
|
11 SKYRIUS |
||
|
11.11 straipsnio 2 dalis |
Suktuvų sauga |
N.R.C. |
|
12 SKYRIUS |
||
|
12.02 straipsnio 13 dalis |
Vamzdžiai, kuriais teka pavojingos dujos arba skysčiai |
N.R.C. |
24a.04 straipsnis
Kitos leidžiančios nukrypti nuostatos
Jei pereinamojo laikotarpio nuostatoms netekus galios šio skyriaus nuostatas sunku taikyti praktiškai arba dėl jų taikymo patiriamos nepagrįstai didelės išlaidos, tikrinimo įstaiga gali leisti nukrypti nuo šių nuostatų remdamasi Komiteto rekomendacijomis. Šios išimtys turi būti įrašomos Bendrijos sertifikate.
(1) Jei prietaisai išskiria didelį šilumos kiekį: IP 12.
(2) Jei prietaisuose arba pultuose nėra šio tipo apsaugos, jie atitinka šiam apsaugos tipui taikomas sąlygas.
(3) Patvirtinto saugos tipo elektros įranga pagal
|
a) |
Europos standartus EN 50014: 1997; 50015:1998; 50016:2002; 50017: 1998; 50018:2000; 50019:2000 ir 50020:2002 arba |
|
b) |
nuo 2003 m. spalio 1 d. pagal IEC leidinį 60079. |
(4) Jei įtampa tiekiama iš didesnės įtampos tinklų, naudojamas galvaninis atskyrimas (saugos transformatorius).
(5) Visi antrinės grandinės stulpai izoliuojami nuo žemės.
(6) Skiriamosios sienos tarp valdymo centrų ir vidinių susirinkimo zonų turi atitikti A0 tipą, tačiau išorinės susirinkimo vietos atitinka tik tipą B15.
(7) Skiriamosios sienos tarp holų ir vidinių susirinkimo zonų turi atitikti A 30 tipą, tačiau išorinės susirinkimo vietos atitinka tik tipą B15.
(8) Skiriamosios sienos tarp kajučių, tarp kajučių ir koridorių ir vertikaliosios skiriamosios sienos, atskiriančios holus pagal 10 dalį, turi atitikti B15 tipą patalpose, kuriose yra įrengtos didelio slėgio purkštuvų sistemos B0.
(9) Skiriamosios sienos tarp mašinų skyrių pagal 15.07 ir 15.10 straipsnių 6 dalį atitinka A60 tipą. Kitais atvejais jos atitinka A0 tipą.
(10) Pakanka, kad skiriamosios sienos tarp laivo virtuvių bei skiriamosios sienos tarp šaldyklų ir maisto sandėlių atitiktų B15.
(11) Skiriamosios sienos tarp valdymo centrų ir vidinių susirinkimo zonų turi atitikti A0 tipą, tačiau išorinės susirinkimo vietos atitinka tik tipą B15.
(12) Skiriamosios sienos tarp holų ir vidinių susirinkimo zonų turi atitikti A 30 tipą, tačiau išorinės susirinkimo vietos atitinka tik tipą B15.
(13) Skiriamosios sienos tarp kajučių, tarp kajučių ir koridorių ir vertikaliosios skiriamosios sienos, atskiriančios holus pagal 10 dalį, turi atitikti B15 tipą patalpose, kuriose yra įrengtos didelio slėgio purkštuvų sistemos B0.
(14) Skiriamosios sienos tarp mašinų skyrių pagal 15.07 ir 15.10 straipsnių 6 dalį atitinka A60 tipą. Kitais atvejais jos atitinka A0 tipą.
(15) Atstumas nuo salingo iki denio.
(16) Bendras stengos ilgis be stiebo viršūnės.
(17) Stengos skersmuo stiebo viršūnės tvirtinimo lygyje.
(18) Bendras bugšprito ilgis.
(19) Bendras kliverio giko ilgis
(20) Bendras grotgiko ilgis.
(21) Bendras gafelio ilgis.
(22) Atstumas iki denio nuo viršūnės arba salingo.
(23) Atstumas iki denio nuo viršūnės arba salingo.
(24) OL L 207, 1998 7 23, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 98/79/EB (OL L 331, 1998 12 7, p. 1).
(25) OL L 164, 1994 6 30, p. 15. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.
(26) Triumo skyriuose susidaro skysčiř laisvieji pavirđiai, kai vandeniui nelaidţiomis iđilginëmis ir (arba) skersinëmis pertvaromis skysčiř laisvieji pavirđiai suskirstomi á tarpusavyje nesusisiekiančias dalis.
(27) 2 metai nuo đios direktyvos ásigaliojimo dienos.
|
1. |
Stacionarios CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos, įrengtos iki 1980 m. spalio 1 d., gali būti toliau naudojamos iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei jos atitinka Laivyvbos Reino upe centrinės komisijos reglamento 1975-I-23, įsigaliojusio 1976 m. balandžio 1 d., 7.03 straipsnio 5 dalies reikalavimus. |
|
2. |
Stacionarios CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos, árengtos 1992 m. balandţio 1 d. — 1994 m. gruodţio 31 d., gali bűti toliau naudojamos iki Bendrijos sertifikato iđdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei jos atitinka 1994 m. gruodţio 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančiř laivř tikrinimo reglamento 7.03 straipsnio 5 dalies reikalavimus. |
|
3. |
Laivybos Reino upe centrinës komisijos rekomendacijos dël 1994 m. gruodţio 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančiř laivř tikrinimo reglamento 7.03 straipsnio 5 dalies, priimtos 1992 m. balandţio 1 d. — 1994 m. gruodžio 31 d., galioja iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d. |
|
1. |
Stacionarios CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos, įrengtos iki 1980 m. spalio 1 d., gali būti toliau naudojamos iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei jos atitinka Laivyvbos Reino upe centrinės komisijos reglamento 1975-I-23, įsigaliojusio 1976 m. balandžio 1 d., 7.03 straipsnio 5 dalies reikalavimus. |
|
2. |
Stacionarios CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos, árengtos 1992 m. balandţio 1 d. — 1994 m. gruodţio 31 d., gali bűti toliau naudojamos iki Bendrijos sertifikato iđdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei jos atitinka 1994 m. gruodţio 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančiř laivř tikrinimo reglamento 7.03 straipsnio 5 dalies reikalavimus. |
|
3. |
Laivybos Reino upe centrinës komisijos rekomendacijos dël 1994 m. gruodţio 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančiř laivř tikrinimo reglamento 7.03 straipsnio 5 dalies, priimtos 1992 m. balandţio 1 d. — 1994 m. gruodžio 31 d., galioja iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d. |
|
4. |
10.03b straipsnio 2 dalies a punktas taikomas tik iki Bendrijos sertifikato iđdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei đie árenginiai buvo sumontuoti laivuose, pradëtuose statyti po 1992 m. spalio 1 d. |
|
1. |
Stacionarios CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos, įrengtos iki 1980 m. spalio 1 d., gali būti toliau naudojamos iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei jos atitinka Laivyvbos Reino upe centrinės komisijos reglamento 1975-I-23, įsigaliojusio 1976 m. balandžio 1 d., 7.03 straipsnio 5 dalies reikalavimus. |
|
2. |
Stacionarios CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos, árengtos 1992 m. balandţio 1 d. — 1994 m. gruodţio 31 d., gali bűti toliau naudojamos iki Bendrijos sertifikato iđdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei jos atitinka 1994 m. gruodţio 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančiř laivř tikrinimo reglamento 7.03 straipsnio 5 dalies reikalavimus. |
|
3. |
Laivybos Reino upe centrinës komisijos rekomendacijos dël 1994 m. gruodţio 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančiř laivř tikrinimo reglamento 7.03 straipsnio 5 dalies, priimtos 1992 m. balandţio 1 d. — 1994 m. gruodžio 31 d., galioja iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d. |
|
4. |
10.03b straipsnio 2 dalies a punktas taikomas tik iki Bendrijos sertifikato iđdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei đie árenginiai buvo sumontuoti laivuose, pradëtuose statyti po 1992 m. spalio 1 d. |
(29) Đi nuostata taikoma laivams, pradëtiems statyti po 1994 12 31, ir laivams, eksploatuojamiems laikantis điř iđlygř:
Renovuojant visŕ denio zonŕ, turi bűti laikomasi 11.04 straipsnio reikalavimř.
Tais atvejais, kai perstatant đoninio denio pločio prođvaisos pakeitimas apima visŕ đoniniř deniř ilgá:
|
a) |
turi bűti laikomasi 11.04 straipsnio, jei prieđ đoniniř deniř perstatymŕ iki 0,90 m aukđčio, đoninio denio pločio prođvaisa arba virđ đio aukđčio esanti pločio prođvaisa turi bűti sumaţinta, |
|
b) |
prieđ đoniniř deniř perstatymŕ iki 0,90 m aukđčio, đoninio denio pločio prođvaisa arba virđ đio aukđčio esanti pločio prođvaisa turi bűti ne maţesnë uţ 11.04 straipsnyje nurodytus dydţius. |
|
1. |
Stacionarios CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos, árengtos 1995 m. sausio 1 d. — 2003 m. kovo 31 d., gali bűti toliau naudojamos iki Bendrijos sertifikato iđdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei jos atitinka 2002 m. kovo 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančiř laivř tikrinimo reglamento 10.03 straipsnio 5 dalies reikalavimus. |
|
2. |
Laivybos Reino upe centrinës komisijos rekomendacijos dël 2002 m. kovo 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančiř laivř tikrinimo reglamento 10.03 straipsnio 5 dalies, priimtos 1995 m. sausio 1 d. — 2002 m. kovo 31 d., galioja iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d. |
|
1. |
Stacionarios CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos, árengtos 1995 m. sausio 1 d. — 2003 m. kovo 31 d., gali bűti toliau naudojamos iki Bendrijos sertifikato iđdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei jos atitinka 2002 m. kovo 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančiř laivř tikrinimo reglamento 10.03 straipsnio 5 dalies reikalavimus. |
|
2. |
Laivybos Reino upe centrinës komisijos rekomendacijos dël 2002 m. kovo 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančiř laivř tikrinimo reglamento 10.03 straipsnio 5 dalies, priimtos 1995 m. sausio 1 d. — 2002 m. kovo 31 d., galioja iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d. |
|
3. |
10.03b straipsnio 2 dalies a punktas taikomas tiki iki Bendrijos sertifikato iđdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei đios sistemos buvo sumontuotos laivuose, pradëtuose statyti po 1992 m. spalio 1 d. |
|
1. |
Stacionarios CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos, árengtos 1995 m. sausio 1 d. — 2003 m. kovo 31 d., gali bűti toliau naudojamos iki Bendrijos sertifikato iđdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei jos atitinka 2002 m. kovo 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančiř laivř tikrinimo reglamento 10.03 straipsnio 5 dalies reikalavimus. |
|
2. |
Laivybos Reino upe centrinës komisijos rekomendacijos dël 2002 m. kovo 31 d. galiojančio Reino upe plaukiojančiř laivř tikrinimo reglamento 10.03 straipsnio 5 dalies, priimtos 1995 m. sausio 1 d. — 2002 m. kovo 31 d., galioja iki Bendrijos sertifikato išdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d. |
|
3. |
10.03b straipsnio 2 dalies a punktas taikomas tiki iki Bendrijos sertifikato iđdavimo ar atnaujinimo po 2035 m. sausio 1 d., jei đios sistemos buvo sumontuotos laivuose, pradëtuose statyti po 1992 m. spalio 1 d. |
(31) 3 metai nuo đios direktyvos ásigaliojimo dienos.
(32) 43 metai nuo đios direktyvos ásigaliojimo dienos.
(33) 18 metř nuo đios direktyvos ásigaliojimo dienos.
(34) 23 metai nuo đios direktyvos ásigaliojimo dienos.
(35) 2 metai nuo đios direktyvos ásigaliojimo dienos.
(36) Đi nuostata taikoma laivams, pradëtiems statyti po dviejř metř nuo đios direktyvos ásigaliojimo dienos, ir laivams, eksploatuojamiems laikantis điř iđlygř:
Renovuojant visŕ denio zonŕ, turi bűti laikomasi 11.04 straipsnio reikalavimř.
Tais atvejais, kai perstatant đoninio denio pločio prođvaisos pakeitimas apima visŕ đoniniř deniř ilgá,
|
a) |
turi bűti laikomasi 11.04 straipsnio, jei prieđ đoniniř deniř perstatymŕ iki 0,90 m aukđčio, đoninio denio pločio prođvaisa arba virđ đio aukđčio esanti pločio prođvaisa turi bűti sumaţinta, |
|
b) |
prieđ đoniniř deniř perstatymŕ iki 0,90 m aukđčio, đoninio denio pločio prođvaisa arba virđ đio aukđčio esanti pločio prođvaisa turi bűti ne maţesnë uţ 11.04 straipsnyje nurodytus dydţius. |
(37) 13 metř nuo đios direktyvos ásigaliojimo dienos.
(38) 23 metai nuo đios direktyvos ásigaliojimo dienos.
I priedėlis
SAUGOS ŽENKLAI
|
1 paveikslas Be leidimo įeiti draudžiama |
|
Spalva: raudona, balta, juoda |
|
2 paveikslas Atsargiai su ugnimi, draudžiama rūkyti |
|
Spalva: raudona, balta, juoda |
|
3 paveikslas Gesintuvas |
|
Spalva: raudona, balta |
|
4 paveikslas Bendras įspėjimas apie pavojų |
|
Spalva: juoda, geltona |
|
5 paveikslas Gesintuvo žarna |
|
Spalva: raudona, balta |
|
6 paveikslas Gaisro gesinimo įrenginys |
|
Spalva: raudona, balta |
|
7 paveikslas Užsidėti apsaugos nuo triukšmo priemonę |
|
Spalva: mėlyna, balta |
|
8 paveikslas Pirmosios pagalbos rinkinys |
|
Spalva: žalia, balta |
Iš tiesų naudojami simboliai gali šiek tiek skirtis nuo šiame priedėlyje pateiktų grafinių atvaizdų arba būti smulkesni, jei dėl to nepasikeičia jų reikšmė ir dėl skirtumų bei pakeitimų jie netampa nesuprantami.
II priedėlis
ADMINISTRACINIAI NURODYMAI
|
Nr. 1 |
: |
Reikalavimai, susiję su išsisukamojo manevravimo ir posūkio geba |
|
Nr. 2 |
: |
Nustatyto mažiausio greičio, gebėjimo sustoti ir gebėjimo plaukti atbuline eiga reikalavimai |
|
Nr. 3 |
: |
Reikalavimai, taikomi plaukiojančių priemonių, stumiančių standųjį sąstatą arba stumiamų jame, sukabinimo sistemoms ir sukabinamiesiems įtaisams |
|
Nr. 4 |
: |
Triukšmo matavimai |
|
Nr. 5 |
: |
Specialūs mažesnės masės inkarai |
|
Nr. 6 |
: |
Vandeniui nelaidžių borto iliuminatorių stiprumas |
|
Nr. 7 |
: |
Reikalavimai, taikomi automatinėms didelio slėgio vandens purškimo sistemoms |
|
Nr. 8 |
: |
Laivo sertifikato išdavimas |
|
Nr. 9 |
: |
Plaukiojančių priemonių kuro talpyklos |
|
Nr. 10 |
: |
Mažiausias baržų korpuso storis |
|
Nr. 11 |
: |
Panaudoto tepalo surinkimo įranga |
|
Nr. 12 |
: |
Savo galia varomo laivo judėjimas |
|
Nr. 13 |
: |
Tinkama priešgaisrinės signalizacijos sistema |
|
Nr. 14 |
: |
Atskirų laivo dalių plūdrumo, diferento ir stovumo įrodymas |
|
Nr. 15 |
: |
Laivų, kuriuos gali valdyti minimalios sudėties įgula, įranga |
|
Nr. 16 |
: |
Elektros kabeliai |
|
Nr. 17 |
: |
Matomumas iš vairinės |
III PRIEDAS
GALIMŲ PAPILDOMŲ TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ 1 IR 2 ZONŲ VIDAUS VANDENŲ KELIAIS PLAUKIOJANTIEMS LAIVAMS OBJEKTAI
Papildomi techniniai reikalavimai, priimti valstybės narės pagal šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalį, taikomi tik šiems tos valstybės narės teritorijos 1 ir (arba) 2 zonose eksploatuojamų laivų aspektams:
|
1. |
Sąvokų apibrėžimams
|
|
2. |
Stovumui
|
|
3. |
Saugiam atstumui ir viršvandeniniam bortui
|
|
4. |
Korpuso angų ir antstatų nelaidumui vandeniui
|
|
5. |
Įrangai
|
|
6. |
Papildomoms keleiviniams laivams taikomoms nuostatoms
|
|
7. |
Laivų vilkstinėms ir konteinerių vežimui
|
IV PRIEDAS
GALIMŲ MAŽESNIŲ TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ 3 IR 4 ZONŲ VIDAUS VANDENŲ KELIAIS PLAUKIOJANTIEMS LAIVAMS OBJEKTAI
Mažiau griežti techniniai reikalavimai, kuriuos pagal šios direktyvos 5 straipsnio 7 dalį leidžia taikyti valstybė narė, taikomi tik šiems tos valstybės narės teritorijos vandenų kelių 3 arba 4 zonose eksploatuojamų laivų aspektams:
|
|
3 zona
|
|
|
4 zona
|
V PRIEDAS
BENDRIJOS VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS SERTIFIKATŲ PAVYZDYS
I DALIS
BENDRIJOS VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS SERTIFIKATO PAVYZDYS
II DALIS
PAPILDOMO BENDRIJOS VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS SERTIFIKATO PAVYZDYS
III DALIS
LAIKINOJO BENDRIJOS VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS SERTIFIKATO PAVYZDYS
VI PRIEDAS
BENDRIJOS VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS SERTIFIKATŲ REGISTRO PAVYZDYS
VII PRIEDAS
KLASIFIKACINĖS BENDROVĖS
TURINYS
|
I dalis: |
Klasifikacinių bendrovių tvirtinimo kriterijai |
|
II dalis: |
Klasifikacinių bendrovių tvirtinimo tvarka |
|
III dalis: |
Patvirtintų klasifikacinių bendrovių sąrašas |
I DALIS
KLASIFIKACINIŲ BENDROVIŲ TVIRTINIMO KRITERIJAI
Klasifikacinės bendrovės, prašančios patvirtinimo pagal šios direktyvos 10 straipsnį, turi atitikti visus šiuos kriterijus:
|
1) |
Klasifikacinė bendrovė gali dokumentais pagrįsti didelę patirtį, įgytą vertinant vidaus vandenų laivų, įskaitant laivus pavojingiems kroviniams vežti, projektus ir konstrukcijas. Klasifikacinė bendrovė turi išsamias vidaus vandenų laivų, įskaitant laivus pavojingiems kroviniams vežti, projektavimo, statybos ir periodinio tikrinimo taisykles ir nuostatus, kurie skelbiami bent anglų, prancūzų, olandų arba vokiečių kalbomis ir yra nuolat atnaujinami bei tobulinami vykdant mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos programas. Taisyklės ir nuostatai turi neprieštarauti Bendrijos teisės nuostatoms arba galiojantiems tarptautiniams susitarimams. |
|
2) |
Klasifikacinė bendrovė kasmet skelbia savo laivų registrą. |
|
3) |
Klasifikacinės bendrovės nekontroliuoja laivų savininkai ar statytojai arba kiti asmenys, kurių komercinė veikla yra susijusi su laivų projektavimu, gamyba, įrengimu, remontu, eksploatavimu ar draudimu. Klasifikacinė bendrovė pajamas gauna ne iš vienos įmonės. |
|
4) |
Klasifikacinės bendrovės buveinė arba filialas, įgaliotas priimti sprendimus ir veikti visose atitinkamose srityse pagal vidaus vandenų transportą reglamentuojančius teisės aktus, yra vienoje iš valstybių narių. |
|
5) |
Klasifikacinė bendrovė ir jos ekspertai turi gerą reputaciją vidaus vandenų transporto srityje; ekspertai gali pateikti savo profesinių gebėjimų įrodymą. Už jų veiklą atsako klasifikacinė bendrovė. |
|
6) |
Klasifikacinė bendrovė turi gausų techninį, vadybos, pagalbinį, tikrinimo ir mokslinį personalą, atitinkantį jos uždavinius bei klasifikuojamus laivus, kuris taip pat rūpinasi pajėgumų plėtra ir taisyklių atnaujinimu. Ji turi turėti inspektorius bent vienoje valstybėje narėje. |
|
7) |
Klasifikacinės bendrovės veiklą reglamentuoja etikos kodeksas. |
|
8) |
Klasifikacinė bendrovė yra valdoma ir administruojama taip, kad būtų užtikrintas valstybės narės reikalaujamos informacijos konfidencialumas. |
|
9) |
Klasifikacinė bendrovė yra pasirengusi valstybei narei teikti atitinkamą informaciją. |
|
10) |
Klasifikacinės bendrovės vadovybė apibrėžia ir dokumentais pagrindžia savo politiką bei tikslus ir įsipareigojimus dėl kokybės bei užtikrina, kad ši politika būtų suprantama, įgyvendinama ir kad jos būtų laikomasi visais klasifikacinės bendrovės lygiais. |
|
11) |
Klasifikacinė bendrovė parengia bei įdiegia ir taiko veiksmingą vidaus kokybės sistemą, grindžiamą atitinkamomis tarptautiniu mastu pripažintų kokybės standartų dalimis ir atitinkančią EN 45004 (tikrinimo įstaigos) bei EN 29001 standartus, aiškinamus pagal IACS Kokybės sistemos sertifikavimo schemos reikalavimus. Kokybės sistema turi būti sertifikuota nepriklausomos audito įstaigos, pripažintos valstybės, kurioje yra klasifikacinės bendrovės buveinė arba jos filialas, kaip numatyta 4 punkte, administracijos, kuri inter alia užtikrina, kad:
|
|
12) |
Kokybės sistema turi būti sertifikuota nepriklausomos audito įstaigos, pripažintos valstybės, kurioje yra klasifikacinės bendrovės buveinė arba jos filialas, kaip numatyta 4 punkte, administracijos. |
|
13) |
Klasifikacinė bendrovė įsipareigoja savo reikalavimus suderinti su atitinkamomis Europos Sąjungos direktyvomis ir Komitetui laiku teikti visą atitinkamą informaciją. |
|
14) |
Klasifikacinė bendrovė įsipareigoja periodiškai konsultuotis su jau patvirtintomis klasifikacinėmis bendrovėmis, kad būtų užtikrintas jų techninių standartų bei jų įgyvendinimo lygiavertiškumas, ir jos taisyklių bei nuostatų rengime turėtų leisti dalyvauti valstybės narės ir kitų suinteresuotų šalių atstovams. |
II DALIS
KLASIFIKACINIŲ BENDROVIŲ TVIRTINIMO TVARKA
Sprendimą pagal direktyvos 10 straipsnį patvirtinti klasifikacinę bendrovę šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priima Komisija. Be to, turi būti laikomasi šios tvarkos:
|
1) |
Paraišką dėl patvirtinimo Komisijai pateikia valstybės, kurioje yra klasifikacinės bendrovės buveinė arba filialas, įgaliotas priimti sprendimus ir veikti visose atitinkamose srityse pagal vidaus vandenų laivams taikomus teisės aktus, atstovai. Be to, šios valstybės atstovai nusiunčia visą informaciją ir dokumentus, kurių reikia norint patikrinti, ar įvykdyti patvirtinimo kriterijai. |
|
2) |
Bet kuris komiteto narys gali pareikalauti, kad būtų surengtas susitikimas su atitinkama klasifikacine bendrove arba pateikta papildoma informacija ar dokumentai. |
|
3) |
Patvirtinimas panaikinamas panašia tvarka. Bet kuris komiteto narys gali paprašyti panaikinti patvirtinimą. Jį panaikinti prašančios valstybės atstovai pateikia jų prašymą pagrindžiančią informaciją ir dokumentus. |
|
4) |
Priimdama sprendimus Komisija atsižvelgia į Laivybos Reino upe centrinės komisijos sprendimus dėl atitinkamos klasifikacinės bendrovės patvirtinimo. Prieš patvirtindama klasifikacinę bendrovę, kuri nebuvo patvirtinta Laivybos Reino upe centrinės komisijos, Komisija pasitaria su Centrinės komisijos sekretoriatu. |
|
5) |
Priėmus kiekvieną sprendimą dėl klasifikacinės bendrovės patvirtinimo arba patvirtinimo panaikinimo, iš dalies keičiamas patvirtintų bendrovių sąrašas. |
|
6) |
Komisija atitinkamoms klasifikacinėms bendrovėms praneša savo sprendimus. |
III DALIS
PATVIRTINTŲ KLASIFIKACINIŲ BENDROVIŲ SĄRAŠAS
Remiantis I ir II dalyse išdėstytais kriterijais, pagal šios direktyvos 10 straipsnį šiuo metu yra patvirtintos šios bendrovės:
|
1) |
„Bureau Veritas“, |
|
2) |
„Germanischer Lloyd“, |
|
3) |
„Lloyd's Register of Shipping“. |
Iki klasifikacinių bendrovių patvirtinimo pagal I ir II dalis tos klasifikacinės bendrovės, kurios yra valstybių narių pripažįstamos, patvirtintos ir įgaliotos pagal 1994 m. lapkričio 22 d. Tarybos direktyvą 94/57/EB dėl laivų apžiūros ir tikrinimo organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų (1), šiuo metu laikomos patvirtintomis pagal šios direktyvos 10 straipsnį tikrinti tik tuos laivus, kurie yra eksploatuojami tik tos valstybės narės vandenų keliuose.
(1) OL L 319, 1994 12 12, p. 20. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/84/EB (OL L 324, 2002 11 29, p. 53).
VIII PRIEDAS
PATIKRINIMŲ ATLIKIMO TVARKOS TAISYKLĖS
1 straipsnis
Jei atlikus patikrinimą valdžios institucijos nustato, kad laive turimas sertifikatas yra negaliojantis arba kad laivas neatitinka sertifikate numatytų reikalavimų, tačiau minėtas negaliojimas arba neatitiktis reikalavimams nekelia akivaizdaus pavojaus, laivo savininkas arba jo atstovas imasi visų būtinų priemonių padėčiai ištaisyti. Sertifikatą išdavusi arba paskutinį kartą jį pratęsusi institucija informuojama per septynias dienas.
2 straipsnis
Jei atlikus 1 straipsnyje nurodytą patikrinimą valdžios institucijos nustato, kad sertifikato laive nėra arba kad laivas kelia akivaizdų pavojų, jos gali uždrausti laivui plaukioti, kol nebus imtasi būtinų veiksmų padėčiai ištaisyti.
Jos taip pat gali nustatyti priemones, kurios leistų laivui, tam tikrais atvejais užbaigus transporto operacijas, saugiai nuplaukti į vietą, kurioje jį bus galima patikrinti arba suremontuoti. Sertifikatą išdavusi arba paskutinį kartą jį pratęsusi institucija informuojama per septynias dienas.
3 straipsnis
Valstybė narė, kuri uždraudė laivui plaukioti arba pranešė savininkui apie ketinimą tai padaryti, jei nebus pašalinti nustatyti trūkumai, sertifikatą išdavusiai arba paskutinį kartą jį pratęsusiai valstybės narės institucijai per septynias dienas praneša apie sprendimą, kuri ji priėmė arba ketina priimti.
4 straipsnis
Sprendime nutraukti laivo plaukiojimą, priimtame pagal įgyvendinant šią direktyvą priimtas priemones, smulkiai nurodomos priežastys, kuriomis jis grindžiamas. Apie jį nedelsiant pranešama atitinkamai šaliai, kuri kartu informuojama apie apskundimo tvarką, kuria ji gali pasinaudoti pagal valstybėse narėse galiojančius įstatymus, ir jos terminus.
IX PRIEDAS
SIGNALINIAMS ŽIBURIAMS, RADIOLOKACINIAMS ĮRENGINIAMS IR POSŪKIO KAMPINIO GREIČIO INDIKATORIAMS TAIKOMI REIKALAVIMAI
|
I dalis: |
Vidaus vandenų laivų žiburių spalvos bei stiprio ir signalinių žibintų patvirtinimo reikalavimai |
|
II dalis: |
Vidaus vandenų laivų signalinių žibintų bandymo ir patvirtinimo sąlygų reikalavimai |
|
III dalis: |
Būtiniausi reikalavimai, taikomi vidaus vandenų laivuose laivybai naudojamai radiolokacinei įrangai, ir jos bandymų sąlygos |
|
IV dalis: |
Būtiniausi reikalavimai, taikomi vidaus vandenų laivuose naudojamiems posūkio kampinio greičio indikatoriams, ir jų bandymų sąlygos |
|
V dalis: |
Vidaus vandenų laivuose naudojamos radiolokacinės įrangos ir posūkio kampinio greičio indikatorių įrengimo ir eksploatacinių bandymų reikalavimai |
|
VI dalis: |
Pavyzdinis bandymų institutų, patvirtintos įrangos ir patvirtintų įrengimo įmonių sąrašas |
I DALIS
VIDAUS VANDENŲ LAIVŲ ŽIBURIŲ SPALVOS BEI STIPRIO IR SIGNALINIŲ ŽIBINTŲ PATVIRTINIMO REIKALAVIMAI
Turinys
|
1 skyrius |
Sąvokų apibrėžimai |
|
straipsnis 1.01 |
Signaliniai žibintai |
|
1.02 |
Signaliniai žiburiai |
|
1.03 |
Šviesos šaltiniai |
|
1.04 |
Optiniai prietaisai |
|
1.05 |
Filtras |
|
1.06 |
IO, IB ir t santykis |
|
2 skyrius |
Reikalavimai signaliniams žiburiams |
|
straipsnis 2.01 |
Signalinių žiburių spalva |
|
2.02 |
Signalinių žiburių šviesos stipris ir matomumo atstumas |
|
2.03 |
Signalinio žiburio šviesos sklaida |
|
3 skyrius |
Reikalavimai signaliniams žibintams |
|
straipsnis 3.01 |
Techniniai reikalavimai |
|
4 skyrius |
Bandymai, patvirtinimas ir ženklinimas |
|
straipsnis 4.01 |
Tipo bandymai |
|
4.02 |
Bandymų tvarka |
|
4.03 |
Patvirtinimo sertifikatas |
|
4.04 |
Patikrinimai vietoje |
|
4.05 |
Ženklinimas |
|
Priedėlis |
Vidaus vandenų laivų signalinių žibintų patvirtinimo sertifikato pavyzdys |
1 skyrius
Sąvokų apibrėžimai
1.01 straipsnis
Signaliniai žibintai
|
1. |
„Žibintas“ — tai įtaisas dirbtinės šviesos šaltinio srautui skleisti; jame taip pat yra sudedamosios dalys šviesos spinduliams filtruoti, laužti arba atspindėti ir šviesos šaltiniui įtvirtinti arba valdyti. |
|
2. |
Laive signalams duoti skirti žibintai yra vadinami signaliniais žibintais. |
1.02 straipsnis
Signaliniai žiburiai
|
1. |
„Signaliniai žiburiai“ — signalinių žibintų skleidžiami šviesos signalai. |
|
2. |
„Topo žiburys“ — baltas žiburys, matomas 225° horizonto lanku ir spinduliuojantis tolygią nenutrūkstamą šviesą 112°30′ lanku iš abiejų pusių, t. y. nuo laivapriekio iki 22°30′ už kiekvieno borto traverso. |
|
3. |
„Bortų žiburiai“ — žalias žiburys dešiniame borte ir raudonas žiburys kairiame borte; kiekvienas iš šių žiburių yra matomas 112°30′ horizonto lanku ir spinduliuoja tolygią nenutrūkstamą šviesą, t. y. nuo laivapriekio iki 22°30′ už borto traverso. |
|
4. |
„Laivagalio žiburys“ — baltas žiburys, matomas 135° horizonto lanku ir spinduliuojantis tolygią nenutrūkstamą šviesą nuo laivagalio 67°30′ lanku į abi laivo puses. |
|
5. |
„Geltonas laivagalio žiburys“ — geltonas žiburys, matomas 135° horizonto lanku ir spinduliuojantis tolygią nenutrūkstamą šviesą nuo laivagalio 67°30′ lanku į abi laivo puses. |
|
6. |
„Aplink šviečiantis žiburys“ — žiburys, matomas 360° horizonto lanku ir spinduliuojantis tolygią nenutrūkstamą šviesą. |
|
7. |
Blyksintis žiburys — tai reguliarių šviesos blyksnių seka per laiko vienetą. |
|
8. |
Signaliniai žiburiai pagal šviesos stiprį skirstomi taip:
|
1.03 straipsnis
Šviesos šaltiniai
Šviesos šaltiniai — elektriniai arba neelektriniai įtaisai, suprojektuoti signalinių žibintų šviesos srautui gaminti.
1.04 straipsnis
Optiniai prietaisai
|
1. |
Optinis prietaisas — prietaisas, susidedantis iš šviesą laužiančių, atspindinčių arba laužiančių ir atspindinčių sudedamųjų dalių, įskaitant laikiklius. Šių sudedamųjų dalių paskirtis — nukreipti šviesos šaltinio spindulius tam tikromis kryptimis. |
|
2. |
Spalvotasis optinis prietaisas — optinis prietaisas, kuris pakeičia spinduliuojamos šviesos spalvą ir stiprį. |
|
3. |
Neutralusis optinis prietaisas — optinis prietaisas, kuris pakeičia spinduliuojamos šviesos stiprį. |
1.05 straipsnis
Filtras
|
1. |
Spalvotasis filtras — atrankusis filtras, kuris keičia spinduliuojamos šviesos spalvą ir stiprį. |
|
2. |
Neutralusis filtras — tai neatrankioji sudedamoji dalis, kuri keičia spinduliuojamos šviesos stiprį. |
1.06 straipsnis
IO, IB ir t santykis
|
IO |
tai fotometrinis elektrinių žiburių šviesos stipris kandelomis (cd), išmatuotas esant normaliai įtampai. |
|
IB |
tai eksploatacinis šviesos stipris kandelomis (cd). |
|
t |
tai matomumo atstumas kilometrais (km). |
Atsižvelgiant, pavyzdžiui, į šviesos šaltinio senėjimą, optinių prietaisų nešvarumą ir laivo tinklo įtampos svyravimus, laikoma, kad IB yra 25 procentais mažesnis už IO.
Todėl:
|
|
IB = 0,75 . IO |
Signalinių žiburių IB ir t santykis yra išreiškiamas šia lygtimi:
|
|
IB = 0,2 . t2 . q-t |
Atmosferinio perdavimo koeficientas q yra laikomas lygiu 0,76 ir atitinka 14,3 km meteorologinį matomumą.
2 skyrius
Reikalavimai signaliniams žiburiams
2.01 straipsnis
Signalinių žiburių spalva
|
1. |
Žiburiams taikoma penkių spalvų signalų sistema, kurią sudaro šios spalvos:
Šis sistema turi atitikti Tarptautinės apšvietimo komisijos rekomendacijas, „Signalinių žiburių spalvos“, IEC leidinys Nr. 2.2. (TC-1.6) 1975. Spalvos taikomos signalinio žibinto spinduliuojamiems šviesos srautams. |
|
2. |
Signalinių žiburių spalvų ribos pagal IEC leidinyje Nr. 2.2 (TC-1.6) 1975 pateiktos spalvių diagramos sankirtos taškų koordinates (žr. spalvių diagramą) nustatomos taip:
IEC spalvių diagrama
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
2.02 straipsnis
Signalinių žiburių stipris ir matomumo atstumas
Toliau lentelėje pateikiamos skirtingų signalinių žiburių rūšių leistinosios IO, IB ir t ribos (dieną ir naktį). Nurodytos vertės taikomos signalinių žibintų spinduliuojamam šviesos srautui.
IO ir IB yra nurodyti cd, o t — km.
Didžiausios ir mažiausios vertės
|
Signalinių žiburių rūšis |
Signalinio žiburio spalva |
||||||||
|
Balta |
Žalia, raudona |
Geltona |
Mėlyna |
||||||
|
min. |
max. |
min. |
max. |
min. |
max. |
min. |
max. |
||
|
paprastieji |
IO |
2,7 |
10,0 |
1,2 |
4,7 |
1,1 |
3,2 |
0,9 |
2,7 |
|
IB |
2,0 |
7,5 |
0,9 |
3,5 |
0,8 |
2,4 |
0,7 |
2,0 |
|
|
t |
2,3 |
3,7 |
1,7 |
2,8 |
1,6 |
2,5 |
1,5 |
2,3 |
|
|
ryškieji |
IO |
12,0 |
33,0 |
6,7 |
27,0 |
4,8 |
20,0 |
6,7 |
27,0 |
|
IB |
9,0 |
25,0 |
5,0 |
20,0 |
3,6 |
15,0 |
5,0 |
20,0 |
|
|
t |
3,9 |
5,3 |
3,2 |
5,0 |
2,9 |
4,6 |
3,2 |
5,0 |
|
|
stiprieji |
IO |
47,0 |
133,0 |
— |
— |
47,0 |
133,0 |
— |
— |
|
IB |
35,0 |
100,0 |
— |
— |
35,0 |
100,0 |
— |
— |
|
|
t |
5,9 |
8,0 |
— |
— |
5,9 |
8,0 |
— |
— |
|
Tačiau taikomas mažiausias geltonųjų blyksinčių žiburių šviesos stipris (IO) dieną yra 900 cd.
2.03 straipsnis
Signalinio žiburio šviesos sklaida
|
1. |
Horizontalioji šviesos stiprio sklaida
|
|
2. |
Vertikalioji šviesos stiprio sklaida Kai pasvirimo kampas nuo horizontalės yra iki ± 5° arba ± 7,5°, pirmuoju atveju šviesos stipris turi būti lygus bent 80 %, o antruoju — 60 % šviesos stiprio, kai pasvirimo kampas lygus 0°, tačiau negali jo viršyti daugiau kaip 1,2 karto. |
3 skyrius
Reikalavimai signaliniams žibintams
3.01 straipsnis
Techniniai reikalavimai
|
1. |
Signalinių žibintų ir šviesos šaltinių konstrukcija ir medžiagos turi būti tokios, kad būtų užtikrinta jų sauga ir ilgaamžiškumas. |
|
2. |
Žibintų detalės (pavyzdžiui, skersinės sąvaržos) turi nekenkti šviesos stipriui, spalvoms arba sklaidai. |
|
3. |
Laive signalinius žibintus turi būti galima lengvai ir tinkamoje padėtyje sumontuoti. |
|
4. |
Šviesos šaltinį turi būti lengva pakeisti. |
4 skyrius
Bandymai, patvirtinimas ir ženklinimas
4.01 straipsnis
Tipo bandymai
Tipo bandymų pagal „Vidaus vandenų laivų signalinių žibintų bandymo ir patvirtinimo sąlygas“ paskirtis — nustatyti, ar signaliniai žibintai ir jų šviesos šaltinis atitinka šiuos reikalavimus.
4.02 straipsnis
Bandymų tvarka
|
1. |
Paraiška dėl tipo bandymo pateikiama kompetentingai bandymų institucijai, kartu pateikiant ne mažiau kaip du planų egzempliorius ir du žibinto bei reikiamų šviesos šaltinių pavyzdžius. |
|
2. |
Jei atlikus bandymą nėra pagrindo prieštaravimams, vienas prie paraiškos pridėtų planų egzempliorius, kuriame įrašomas patvirtinimas, ir vienas patvirtintas žibinto pavyzdys gražinami pareiškėjui. Antrasis planų egzempliorius ir antrasis žibinto pavyzdys lieka bandymų institucijoje. |
|
3. |
Gamintojas bandymų institucijai pateikia pareiškimą, kad visos masinės gamybos žibinto detalės atitinka žibinto, kurio tipo bandymas buvo atliktas, detales. |
4.03 straipsnis
Patvirtinimo sertifikatas
|
1. |
Jei tipo bandymo rezultatai rodo, kad šie reikalavimai buvo įvykdyti, signalinio žibinto tipas patvirtinamas ir pareiškėjui pagal priedėlyje pateiktą pavyzdį išduodamas patvirtinimo sertifikatas, pažymėtas 4.05 straipsnyje nurodytais ženklais. |
|
2. |
Patvirtinimo sertifikato turėtojas:
|
4.04 straipsnis
Patikrinimai vietoje
|
1. |
Bandymų institucija yra įgaliota iš gamybos serijos imti signalinių žibintų pavyzdžius bandymams atlikti. |
|
2. |
Jei bandymais nustatomi dideli trūkumai, patvirtinimas gali būti panaikintas. |
4.05 straipsnis
Ženklinimas
|
1. |
Patvirtinti signaliniai žibintai, optiniai prietaisai ir šviesos šaltiniai paženklinami, kaip toliau nurodyta:
X — patvirtinimo šalis:
|
e . X . YY . nnn
e — patvirtinimo ženklas,|
2. |
Ženklinamieji užrašai turi būti aiškiai įskaitomi ir padaryti taip, kad jų nebūtų galima nutrinti. |
|
3. |
Ženklinamieji užrašai ant korpusų turi būti tokie, kad jiems surasti laive nereikėtų išardyti signalinio žibinto. Jei optinio prietaiso negalima atskirti nuo korpuso, pakanka ženklinamojo užrašo ant korpuso. |
|
4. |
Tik patvirtinti signaliniai žibintai, optiniai prietaisai ir šviesos šaltiniai gali būti paženklinti, kaip nurodyta 1 punkte. |
|
5. |
Bandymų institucija apie suteiktą ženklinimą nedelsdama informuoja Komitetą. PRIEDĖLIS
|
II DALIS
VIDAUS VANDENŲ LAIVŲ SIGNALINIŲ ŽIBINTŲ BANDYMO IR PATVIRTINIMO SĄLYGŲ REIKALAVIMAI
Turinys
|
1 skyrius |
Bendrosios nuostatos |
|
straipsnis 1.01 |
Standartinė įtampa |
|
1.02 |
Eksploataciniai reikalavimai |
|
1.03 |
Montavimas |
|
1.04 |
Fotometriniai reikalavimai |
|
1.05 |
Detalės |
|
1.06 |
Techninė priežiūra |
|
1.07 |
Saugos reikalavimai |
|
1.08 |
Priedai |
|
1.09 |
Neelektriniai signaliniai žibintai |
|
1.10 |
Dvigubi žibintai |
|
2 skyrius |
Fotometriniai ir kolorimetriniai reikalavimai |
|
straipsnis 2.01 |
Fotometriniai reikalavimai |
|
2.02 |
Kolorimetriniai reikalavimai |
|
3 skyrius |
Gamybos reikalavimai |
|
straipsnis 3.01 |
Elektriniai žibintai |
|
3.02 |
Filtrai ir optiniai stiklai |
|
3.03 |
Elektriniai šviesos šaltiniai |
|
4 skyrius |
Bandymų ir patvirtinimo tvarka |
|
straipsnis 4.01 |
Bendross darbo tvarkos taisyklės |
|
4.02 |
Paraiška |
|
4.03 |
Bandymas |
|
4.04 |
Patvirtinimas |
|
4.05 |
Patvirtinimo galiojimo pasibaigimas |
|
Priedėlis |
Atsparumo aplinkos sąlygoms bandymai |
|
1. |
Apsaugos nuo vandens purslų ir dulkių bandymas |
|
2. |
Atsparumo drėgno oro sąlygoms bandymas |
|
3. |
Atsparumo šalčiui bandymas |
|
4. |
Atsparumo karščiui bandymas |
|
5. |
Atsparumo vibracijai bandymas |
|
6. |
Paspartintasis atsparumo oro sąlygoms bandymas |
|
7. |
Atsparumo sūriam vandeniui ir oro sąlygoms bandymas (atsparumo jūros rūkui bandymas). |
1 skyrius
Bendrosios nuostatos
1.01 straipsnis
Standartinė įtampa
Standartinė vidaus vandenų laivų signalinių žibintų įtampa yra 230 V, 115 V, 110 V, 24 V ir 12 V. Jei įmanoma, turėtų būti naudojami 24 V įtampos prietaisai.
1.02 straipsnis
Eksploataciniai reikalavimai
Signalinių žibintų ir jų priedų įprastai eksploatacijai neturi kliudyti einamieji laive atliekami darbai. Visų pirma visos naudojamos optinės detalės bei joms montuoti ir sureguliuoti skirtos pagrindinės dalys turi būti pagamintos taip, kad, kartą nustačius jų padėtį, jos nebūtų galima pakeisti eksploatacijos metu.
1.03 straipsnis
Montavimas
Signaliniams žibintams montuoti laive skirtos detalės turi būti pagamintos taip, kad, kartą jas sureguliavus, pritvirtintų žibintų padėties nebūtų galima pakeisti eksploatacijos metu.
1.04 straipsnis
Fotometriniai reikalavimai
Signaliniai žibintai turi užtikrinti nustatytą šviesos stiprio sklaidą; žiburio atpažinimo spalva ir stipris turi būti tokie, kaip nustatyta, iškart įjungus žiburį.
1.05 straipsnis
Detalės
Signaliniuose žibintuose turi būti naudojamos tik jiems skirtos detalės.
1.06 straipsnis
Techninė priežiūra
Signalinių žibintų ir jų priedų konstrukcija turi būti tokia, kad būtų galima reguliariai atlikti jų techninę priežiūrą ir prireikus lengvai net tamsoje pakeisti šviesos šaltinius.
1.07 straipsnis
Saugos reikalavimai
Signaliniai žibintai ir jų priedai turi būti taip pagaminti taip ir būti tokio dydžio, kad juos būtų galima valdyti, kontroliuoti ir stebėti nekeliant pavojaus žmonėms.
1.08 straipsnis
Priedai
Žibintų priedai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad jų išdėstymas, montavimas ir sujungimas nekliudytų įprastam žibintų naudojimui ir tinkamam jų veikimui.
1.09 straipsnis
Neelektriniai signaliniai žibintai
Neelektriniai žibintai projektuojami ir gaminami laikantis šio skyriaus 1.02 — 1.08 straipsnių, kad jie atitiktų 3 skyriaus reikalavimus. Mutatis mutandis taikomi šių bandymo ir tvirtinimo sąlygų 2 skyriuje numatyti reikalavimai.
1.10 straipsnis
Dvigubi žibintai
Du vienas virš kito viename korpuse sumontuotus žibintus (dvigubą žibintą) galima naudoti kaip vieną žibintą. Abu dvigubo žibinto šviesos šaltiniai jokiomis aplinkybėmis neturi būti naudojami vienu metu.
2 skyrius
Fotometriniai ir kolorimetriniai reikalavimai
2.01 straipsnis
Fotometriniai reikalavimai
|
1. |
Fotometrinės signalinių žibintų specifikacijos išdėstytos I dalyje. |
|
2. |
Signalinių žibintų konstrukcija turi užtikrinti, kad žiburio nebūtų galima atspindėti arba užstoti. Draudžiama naudoti atšvaitus. |
|
3. |
Naudojant dvispalvius arba trispalvius žiburius, veiksmingai užtikrinama, kad spalvos šviesa nebūtų spinduliuojama už nustatytų tos spalvos ruožo ribų, įskaitant plotą viduje už stiklo. |
|
4. |
Šie reikalavimai mutatis mutandis taikomi neelektriniams žiburiams. |
2.02 straipsnis
Kolorimetriniai reikalavimai
|
1. |
Kolorimetrinės signalinių žibintų specifikacijos išdėstytos I dalyje. |
|
2. |
Signalinių žibintų spinduliuojamos šviesos spalva pagal šviesos šaltinio naudojamos spalvos temperatūrą turi būti atitinkamame spalviniame taške, nustatytame I dalyje. |
|
3. |
Signalinių žiburių spalva priklauso tik nuo filtrų (optinių prietaisų, stiklų) ir ištisai spalvotų optinių stiklų, jei skleidžiamos šviesos spalviniai taškai daugiau negu 0,01 nenukrypsta nuo koordinačių pagal IEC spalvių diagramą. Naudoti spalvotas lemputes yra draudžiama. |
|
4. |
Spalvotieji stiklai (filtrai) turi būti tokio skaidrumo, kad, esant naudojamos šviesos šaltinio spalvos temperatūrai, šviesos stipris būtų toks, kaip nustatyta. |
|
5. |
Šaltinio šviesos atsispindėjimas ant signalinio žibinto dalių neturi būti atrankinis, t. y. signaliniame žibinte naudojamo šaltinio trichromatinės koordinatės x ir y, esant naudojamos spalvos temperatūrai, šviesai atsispindėjus neturi nukrypti daugiau negu 0,01. |
|
6. |
Bespalvis stiklas, esant naudojamos spalvos temperatūrai, neturi daryti atrankinio poveikio spinduliuojamai šviesai. Lygiai taip pat, po ilgo eksploatacijos laikotarpio signaliniame žibinte naudojamo šaltinio trichromatinės koordinatės x ir y šviesai prasiskverbus per stiklą neturi nukrypti daugiau negu 0,01. |
|
7. |
Neelektrinių signalinių žibintų šviesos spalva, esant naudojamos spalvos šaltinio temperatūrai, turi būti atitinkamame spalviname taške, nustatytame I dalyje. |
|
8. |
Neelektrinių spalvotųjų signalinių žibintų šviesos spalva priklauso tik nuo ištisai spalvoto silikatinio stiklo. Visas neelektrinių spalvotųjų žibintų spalvotasis silikatinis stiklas turi būti toks, kad, esant artimiausiai neelektrinio šviesos šaltinio spalvos temperatūrai, būtų pasiektas nustatytas šviesos stipris. |
3 skyrius
Gamybos reikalavimai
3.01 straipsnis
Elektriniai signaliniai žibintai
|
1. |
Visos žibintų dalys turi atlaikyti tam tikrus eksploatacinius įtempius, susidarančius dėl laivo judėjimo, vibracijos, korozijos, temperatūros svyravimų, smūgių kraunant krovinius ir laivui plaukiant per ledą bei kito poveikio, kuris jas gali veikti laive. |
|
2. |
Žibinto konstrukcija, medžiagos ir darbo kokybė turi užtikrinti jo patvarumą ir tai, kad veikiant mechaniniams bei šiluminiams įtempiams ir ultravioletiniams spinduliams jo eksploatacinės savybės pagal šiuos reikalavimus nepasikeistų; visų pirma turi būti išlaikomos fotometrinės ir kolorimetrinės savybės. |
|
3. |
Korozijos veikiamos detalės turi būti iš korozijai atsparių medžiagų arba veiksmingai apsaugotos nuo korozijos. |
|
4. |
Naudojamos medžiagos turi būti ne higroskopiškos, jei tai galėtų pakenkti įrenginių, prietaisų ir priedų veikimui. |
|
5. |
Naudojamos medžiagos turi būti labai atsparios ugniai. |
|
6. |
Bandymų institucija gali atleisti nuo reikalavimų dėl naudojamų medžiagų savybių, jei sauga užtikrinama gaminant. |
|
7. |
Kad būtų užtikrintas signalinių žibintų tinkamumas naudoti laive, jie turi būti išbandomi. Bandymai atliekami pagal aplinkos ir eksploatacinius reikalavimus. |
|
8. |
Aplinkos reikalavimai:
|
|
9. |
Tinkamumas eksploatuoti
|
|||||||||||||||||||||||
|
10. |
Aplinkos sąlygos laivuose 8 dalies a punkte nurodytos normalios, kraštutinės ir transportavimo aplinkos sąlygos yra grindžiamos siūlomais IEC leidinių 92-101 ir 92-504 papildymais. Kitos nuo jų nukrypstančios vertės pažymėtos *.
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
11. |
Turi būti atlikti signalinių žibintų atsparumo aplinkos sąlygoms bandymai, nustatyti priedėlyje. |
|
12. |
Iš organinių medžiagų pagamintos žibintų detalės turi būti atsparios ultravioletiniams spinduliams. Po 720 valandų trukusių bandymų laikantis priedėlio 6 dalies kokybė turi nepablogėti ir trichromatinės koordinatės x ir y neturi daugiau negu 0,01 nukrypti nuo permatomų dalių, kurių neveikė nei spinduliai, nei vanduo, koordinačių. |
|
13. |
Permatomos žibintų dalys ir ekranai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad, atsižvelgiant į įprastus laivo reikalavimus, kai įtampos perviršis yra 10 %, o aplinkos temperatūra ± 45 °C, ilgai naudojami nesideformuotų, juose neatsirastų pakitimų arba jie nebūtų visiškai sugadinti. |
|
14. |
Ilgai naudojami, kai įtampos perviršis yra 10 %, o aplinkos temperatūra yra + 60 °C, žibintai turi likti nesugadinti savo laikikliuose, kai juos aštuonias valandas veikia 1 000 N (niutonų) jėga. |
|
15. |
Žibintai turi būti atsparūs laikinam panardinimui. Ilgai naudojami, kai įtampos perviršis yra 10 %, o aplinkos temperatūra yra + 45 °C, jie turi likti nesugadinti visiškai užpylus juos talpyklos, kurioje yra 10 litrų + 15° ± 20 °C temperatūros vandens, turiniu. |
|
16. |
Turi būti užtikrinamas naudojamų medžiagų ilgaamžiškumas eksploatacinėmis sąlygomis; visų pirma eksploatacijos metu medžiagos turi atlaikyti didžiausią nuolatinio naudojimo temperatūrą. |
|
17. |
Jei žibintuose yra nemetalinių detalių, nustatoma jų nuolatinio naudojimo temperatūra laivo sąlygomis, kai aplinkos temperatūra yra + 45 °C. Jei nustatoma, kad nemetalinių medžiagų ištisinio naudojimo temperatūra viršija didžiausią IEC leidinio 598 1 dalies X ir XI lentelėse nurodytą temperatūrą, atliekami specialūs tyrimai jų atsparumui šias žibintų dalis veikiantiems nuolatiniams mechaniniams, šiluminiams ir oro sąlygų įtempiams nustatyti. |
|
18. |
Atliekant dalių atsparumo deformacijai esant nuolatinio naudojimo temperatūrai bandymus, žibintas padedamas eksploatacinėje padėtyje nestipriame nuolatiniame oro sraute (v = apytiksliai 0,5 m/s), aplinkos temperatūrai esant + 45 °C ir laive esančiomis sąlygomis. Šylančios ir pasiekusios eksploatacinę temperatūrą nemetalinės dalys turi būti veikiamos jų paskirtį arba galimas manipuliacijas atitinkančiu mechaniniu įtempiu. Permatomos žibintų dalys iš kitų negu silikatinis stiklas medžiagų per vidurį tarp viršutinės ir apatinės permatomos dalies pusės veikiamos 5 mm × 6 mm metaliniu perforatoriumi nuolatine 6,5 N jėga (lygiaverte spaudimui pirštais). Dėl tokių mechaninių įtempių bandomoje dalyje neturi atsirasti nuolatinės deformacijos. |
|
19. |
Atliekant sudedamųjų dalių atsparumo atmosferos veiksniams bandymą, jų veikiami nemetalinių detalių turintys žibintai patalpinami į klimatinę kamerą ir 12 valandų iš eilės pakaitomis laikomi 45 °C ir 95 % santykinio drėgnumo – 20 °C temperatūros aplinkoje ir protarpiais naudojami laive esančiomis sąlygomis taip, kad būtų jų darbo trukmę atitinkančiais ciklais veikiami karšto bei drėgno ir šalto oro, taip pat žemos temperatūros pakeitimo aukšta. Bendra šio bandymo trukmė turi būti mažiausiai 720 valandų. Bandymas neturi turėti įtakos nemetalinių žibinto dalių eksploatacinėms savybėms. |
|
20. |
Aplinkos temperatūrai esant + 45 °C, lengvai pasiekiamos žibintų dalys neturi įkaisti daugiau kaip iki + 70 °C temperatūros, jei jos yra pagamintos iš metalo, arba + 85 °C, jei jos pagamintos ne iš metalo. |
|
21. |
Žibintai turi būti suprojektuoti ir pagaminti pagal pripažintus standartus ir visų pirma atitikti IEC 598 leidinio 1 dalį „Laivai, žiburiai — Bendrosios specifikacijos ir bandymai“. Turi būti laikomasi šių dalių reikalavimų:
|
|
22. |
Elektros laidų skerspjūvis paprastai turi būti ne mažesnis negu 1,5 mm2. Sujungimui naudojama viela turi būti bent HO 7 RN-F tipo arba jai lygiavertė. |
|
23. |
Sprogimo pavojaus zonoms skirtų žibintų apsaugos rūšį nustato ir tai paskirčiai sertifikuoja kompetentingos bandymų institucijos. |
|
24. |
Žibintų gamybos būdu turi būti numatyta, kad:
|
|
25. |
Prie visų įrengtinų žibintų pridedamos išdėstymo ir įrengimo instrukcijos, kuriose nurodoma, kur žiburys yra montuojamas, taip pat sukeičiamų dalių paskirtis bei tipas. Kilnojamus žibintus turi būti galima lengvai ir saugiai pastatyti į vietą. |
|
26. |
Būtini stovai turi būti tokie, kad numatytoje padėtyje esančio žibinto horizontali simetrijos plokštuma būtų lygiagreti laivo vaterlinijai. |
|
27. |
Ant kiekviena žibinto tokioje vietoje, kuri būtų matoma jį laive sumontavus, turi būti aiškiai ir patvariai pažymėta:
|
3.02 straipsnis
Filtrai ir optiniai stiklai
|
1. |
Filtrai (optiniai ir stikliniai) ir optiniai stiklai gali būti iš organinio stiklo (sintetinio stiklo) arba neorganinio stiklo (silikatinio stiklo). Filtrai ir optiniai stiklai iš silikatinio stiklo turi būti iš ne mažesnės negu IV klasės hidrolitinio tipo stiklo, nurodyto ISO standarte 719, užtikrinančio ilgalaikį atsparumą vandeniui. Filtrų ir optinių stiklų iš sintetinio stiklo ilgalaikis atsparumas vandeniui turi būti panašus į pagamintų iš silikatinio stiklo atsparumą. Optiniai stiklai turi būti pagaminti iš mažo vidinio įtempio stiklo. |
|
2. |
Filtruose ir optiniuose stikluose, kiek tai įmanoma, neturi būti pūslių, burbulų ir priemaišų. Jie turi būti be paviršiaus defektų, pavyzdžiui, nenupoliruotų (matinių) ruožų, gilių įbrėžimų ir t.t. |
|
3. |
Filtrai ir optiniai stiklai turi atitikti 3.01 straipsnio reikalavimus. Šios sąlygos neturi turėti įtakos jų fotometrinėms ir kolorimetrinėms savybėms. |
|
4. |
Borto žiburių raudono ir žalio optinių stiklų negalima sukeisti tarpusavyje. |
|
5. |
Be gamintojo ženklo, ant filtrų ir optinių stiklų vietos, kuri bus matoma juos įstačius į žibintus, turi būti įskaitomai ir patvariai pažymėtas patvirtinimo numeris ir tipo aprašymas. Dėl šio ženklinimo fotometrinių ir kolorimetrinių savybių vertės neturi būti mažesnės negu nustatyta būtiniausiais reikalavimais. |
3.03 straipsnis
Elektriniai šviesos šaltiniai
|
1. |
Signaliniuose žibintuose turi būti naudojamos tik tam specialiai pagamintos kaitinamosios lempos. Jos turi būti standartinės įtampos. Ypatingais atvejais gali būti leidžiamos išimtys. |
|
2. |
Kaitinamąsias lempas signaliniuose žibintuose turi būti galima sumontuoti tik numatytoje padėtyje. Leidžiamos daugiausia dvi aiškios jų padėtys signaliniuose žibintuose. Netikslios ir tarpinės padėtys turi būti neįmanomos. Bandymams atlikti pasirenkama mažiau palanki padėtis. |
|
3. |
Kaitinamosios lempos neturi turėti ypatingų savybių, kurios turėtų neigiamos įtakos jų efektyvumui, pavyzdžiui, ant jų korpuso neturi būti įbrėžimų, dėmių ir kaitinamojo siūlo padėtis turi būti tinkama. |
|
4. |
Darbinė kaitinamųjų lempų spalvos temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 2 360 K. |
|
5. |
Naudojami įtvarai ir lempų laikikliai turi atitikti specialius optinės sistemos reikalavimus ir atlaikyti laivo eksploatacijos metu susidarančius mechaninius įtempius. |
|
6. |
Kaitinamosios lempos cokolis turi būti tvirtas ir gerai pritvirtintas prie korpuso taip, kad po 100 darbo valandų esant 10 % įtampos perviršiui atlaikytų tolygų sukimą, kurio momentas yra 25 kg/cm. |
|
7. |
Prekės ženklas, nominalioji įtampa bei nominalioji galia ir (arba) nominalusis šviesos stipris bei patvirtinimo numeris turi būti įskaitomai ir patvariai pažymėti ant kaitinamųjų lempų korpuso arba cokolio. |
|
8. |
Kaitinamosios lempos turi neviršyti šių leistinų nuokrypių:
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
4 skyrius
Bandymų ir patvirtinimo tvarka
4.01 straipsnis
Bendrosios darbo tvarkos taisyklės
Bandymų ir patvirtinimo tvarkai taikoma I dalis.
4.02 straipsnis
Paraiška
|
1. |
Prie gamintojo arba jo įgalioto atstovo pateikiamos paraiškos dėl patvirtinimo pridedami šie duomenys bei dokumentai ir žibintų bei jų priedų, jei jų yra, pavyzdžiai:
|
|
2. |
Su paraiška pateikiami du paruošti naudoti pavyzdžiai, kiekvienas iš jų su dešimčia kiekvienos nominaliosios įtampos šviesos šaltinių ir, tam tikrais atvejais, penki kiekvienos signalinės spalvos spalvotieji filtrai, kartu su montavimo arba įstatymo įtaisu. Paprašius taip pat pateikiami konkretūs patvirtinimo bandymams būtini papildomi priedai. |
|
3. |
Pavyzdys turi visais atžvilgiais atitikti numatomus gaminti modelius. Prie jo pridedami visi priedai, būtini jam sumontuoti ir įprastai jo darbo padėčiai, kurioje jis turi būti naudojamas laive pagal paskirtį, nustatyti. Kai kurie priedai gali būti nepateikiami, jei su tuo sutinka kompetentinga bandymų institucija. |
|
4. |
Paprašius pateikiami papildomi pavyzdžiai, dokumentai ir duomenys. |
|
5. |
Dokumentai pateikiami bandymų ir patvirtinimo institucijos šalies kalba. |
|
6. |
Jei pateikiama paraiška dėl papildomo įtaiso patvirtinimo, mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 1-5 dalys; tokiu atveju papildomos dalys gali būti patvirtintos tik kartu su patvirtintais žibintais. |
|
7. |
Tam tikrą ruožą apšviečiantys žiburiai iš esmės pateikiami kaip visas komplektas. |
4.03 straipsnis
Bandymas
|
1. |
Atliekant naujo arba pakeisto patvirtinto žibinto arba priedo modelio bandymus, nustatoma, ar pavyzdys atitinka šių bandymų ir patvirtinimo sąlygų reikalavimus ir 4.02 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytus dokumentus. |
|
2. |
Patvirtinimo bandymas grindžiamas laivuose vyraujančiomis sąlygomis. Bandymas atliekamas su visais šviesos šaltiniais, optiniais stiklais ir priedais, kurie turi būti pateikti ir kurie yra skirti signaliniams žibintams. |
|
3. |
Fotometrinis ir kolorimetrinis bandymas atliekamas esant nominaliajai įtampai. Vertinant žibintą atsižvelgiama į horizontalųjį eksploatacinį šviesos stiprį IB ir eksploatacinę spalvos temperatūrą. |
|
4. |
Dalys arba priedai išbandomi tik su to tipo žibintu, kuriam jie yra skirti. |
|
5. |
Kitų kompetentingų institucijų atlikti bandymai gali būti pripažinti atitikties 3 skyriaus reikalavimams įrodymu, jei patvirtinta, kad jie yra lygiaverčiai priedėlyje numatytiems bandymams. |
4.04 straipsnis
Patvirtinimas
|
1. |
Signalinių žibintų patvirtinimas grindžiamas I dalies 4.01-4.05 straipsniais. |
|
2. |
Žibintų ir priedų, kurie yra arba bus gaminami masiškai, patvirtinimas pareiškėjui gali būti išduotas pareiškėjo sąskaita atlikus bandymą, jei pareiškėjas užtikrina, kad patvirtinimu suteiktomis teisėmis bus tinkamai naudojamasi. |
|
3. |
Jei patvirtinimas suteikiamas, atitinkamam žibinto tipui išduodamas I dalies 4.03 straipsnyje nurodytas patvirtinimo sertifikatas ir pagal I dalies 4.05 straipsnį skiriamas patvirtinimo ženklinimas. Patvirtinimo ženklai ir serijos numeris turi būti įskaitomi ir patvariai pritvirtinti prie tokios kiekvieno pagal pavyzdį pagaminto žibinto vietos, kuri yra visiškai matoma jį sumontavus laive. Pirminiai ženklinamieji užrašai ir tipo aprašymai turi būti aiškiai įskaitomi ir užrašyti taip, kad jų nebūtų galima ištrinti. Prie žibintų draudžiama tvirtinti ženklus, kurie gali būti supainioti su patvirtinimo ženklais. |
|
4. |
Patvirtinimas gali būti suteikiamas ribotam laikotarpiui ir nustatant sąlygas. |
|
5. |
Patvirtinto žibinto ir patvirtintų žibintų priedų pakeitimai daromi pritarus bandymų institucijai. |
|
6. |
Jei žibinto patvirtinimas panaikinamas, pareiškėjas apie tai informuojamas tiesiogiai. |
|
7. |
Vienas kiekvieno patvirtinto tipo žibinto pavyzdys lieka jį patvirtinusioje bandymų institucijoje. |
4.05 straipsnis
Patvirtinimo galiojimo pasibaigimas
|
1. |
Patvirtinimas netenka galios pasibaigus nustatytam laikotarpiui arba jį atšaukus ar panaikinus. |
|
2. |
Patvirtinimas gali būti atšauktas, jei:
Jei nevykdomos jį išduodant nustatytos sąlygos, jis panaikinamas. |
|
3. |
Jei patvirtinto tipo signalinio žibinto gamyba nutraukiama, apie tai nedelsiant informuojama patvirtinimą išdavusi bandymų institucija. |
|
4. |
Patvirtinimo panaikinimas arba atšaukimas reiškia, kad suteiktą patvirtinimo numerį draudžiama naudoti. |
|
5. |
Patvirtinimui netekus galios, sertifikatas pateikiamas panaikinti jį išdavusiai bandymų institucijai. |
Priedėlis
Atsparumo aplinkos sąlygoms bandymai
1. Apsaugos nuo vandens purslų ir dulkių bandymas
|
1.1. |
Žibinto apsaugos tipas užtikrinamas pagal IEC leidinio 598-1 dalyje pateiktą IP 55 klasifikaciją. Pavyzdžio apsaugos nuo vandens purslų ir nuo dulkių bandymas ir rezultatų įvertinimas atliekamas pagal IEC leidinio 529 IP 55 klasifikaciją. Pirmasis skaičius „5“ žymi apsaugą nuo dulkių. Tai reiškia: visiška įtampą turinčių sudedamųjų dalių apsauga nuo dulkių ir apsauga nuo žalingų dulkių apnašų. Nuo dulkių skvarbos nėra visiškai apsaugoma. Antrasis skaičius „5“ žymi apsaugą nuo vandens purslų. Tai reiškia, kad į žibintą iš visų pusių nukreipta vandens srovė turi jo nesugadinti. |
|
1.2. |
Pavyzdžio apsauga nuo vandens vertinama taip: apsauga yra laikoma pakankama, jei patekęs vanduo nekenkia pavyzdžio veikimui. Ant izoliacinių medžiagų turi nesusidaryti vandens nuosėdų, jei dėl to bus nukrypstama nuo mažiausių išnykimo taško verčių. Įtampą turinčios sudedamosios dalys turi nesušlapti, ir joms turi nepakenkti žibinto viduje susikaupęs vanduo. |
2. Atsparumo drėgno oro sąlygoms bandymas
2.1. Tikslas ir taikymas
Šio bandymo tikslas — nustatyti drėgno karščio ir drėgmės poveikį laivybos įrenginiams, įtaisams ir prietaisams keičiantis temperatūrai, kaip aprašyta 3.01 straipsnio 10 dalies b punkte, eksploatacijos, transportavimo arba sandėliavimo metu, atsižvelgiant į tai, kad jų paviršių gali veikti dėl kondensacijos susidariusi drėgmė.
Kondensacijos poveikis korpusu neapsaugotoms sudedamosioms dalims yra panašus į eksploatacijos metu susidarančių dulkių apnašų arba higroskopinės druskos plėvelės poveikį.
Ši specifikacija yra grindžiama IEC 68 leidinio 2-30 dalimi, ją siejant su 3.01 straipsnio 10 dalies a ir b punktais. Papildomos informacijos galima rasti tame leidinyje.
Sudedamosios dalys ir jų grupės, pateiktos tvirtinti kaip korpusu neapsaugoti tipo modeliai, išbandomi tokios neapsaugotos būklės arba, jei tai neįmanoma dėl sudedamųjų dalių pobūdžio, jas minimaliai apsaugant apsauginiais įtaisais, kuriuos pareiškėjas mano esant būtina naudoti laive.
2.2. Eiga
|
1) |
Bandymas atliekamas bandymų kameroje, kurios visuose taškuose, prireikus oro cirkuliavimo įtaisu, užtikrinama beveik vienoda temperatūra ir drėgnumas. Oro srautas turi pastebimai neatvėsinti bandomo pavyzdžio, tačiau turėtų būti pakankamas užtikrinti, kad šalia jo oro temperatūra ir drėgnumas išliktų nustatyto dydžio. Kondensatas nuolat šalinamas iš bandymų kameros. Kondensatas turi nelašėti ant pavyzdžio. Kondensatas pakartotinai gali būti panaudojamas tik drėkinimui po pakartotinio apdorojimo, visų pirma nuo pavyzdžio pašalinus chemines medžiagas. |
|
2) |
Pavyzdys apsaugomas nuo kamerą šildant spinduliuojamos šilumos. |
|
3) |
Pavyzdys prieš pat bandymą turi būti pakankamai ilgai buvęs nenaudotas, kad visos jo dalys būtų aplinkos temperatūros. |
|
4) |
Pavyzdys patalpinamas į bandymų kamerą, kurios + 25 ± 10 °C aplinkos temperatūra atitinka jo įprasto naudojimo laive temperatūrą. |
|
5) |
Kamera uždaroma. Nustatoma – 25 ± 3 °C oro temperatūra ir 45-75 % santykinis drėgnumas, ir šios sąlygos yra palaikomos tol, kol pavyzdys pasiekia tokią pat temperatūrą. |
|
6) |
Santykinis oro drėgnumas ne ilgiau kaip per vieną valandą padidinamas ne mažiau negu iki 95 %, o oro temperatūra lieka nepakitusi. Jį padidinti galima per paskutinę valandą, kai laukiama, kol pavyzdys pasieks nustatytą temperatūrą. |
|
7) |
Kameros oro temperatūra palaipsniui per 3 h ± 0,5 h didinama iki + 40 ± 2 °C temperatūros. Temperatūrai kylant palaikomas ne mažesnis negu 95 %, o paskutines 15 minučių — ne mažesnis negu 90 % santykinis oro drėgnumas. Temperatūrai šitaip kylant, pavyzdys sudrėksta. |
|
8) |
12 h ± 0,5 h nuo 7 etapo pradžios palaikoma + 40 ± 2 °C oro temperatūra, o santykinis oro drėgnumas – 93 % ± 3 %. Laikotarpio, kuriuo temperatūra yra + 40 ± 2 °C, pirmąsias 15 ir paskutiniąsias 15 minučių santykinis oro drėgnumas gali būti 90-100 %. |
|
9) |
Oro temperatūra per 3-6 valandas sumažinama iki + 25 ± 3 °C. Santykinis oro drėgnumas visą laiką turi būti didesnis kaip 80 %. |
|
10) |
24 valandas nuo 7 etapo pradžios yra palaikoma + 25 ± 3 °C oro temperatūra, o santykinis oro drėgnumas visą laiką turi būti didesnis kaip 95 %. |
|
11) |
Kartojamas 7 etapas. |
|
12) |
Kartojamas 8 etapas. |
|
13) |
Ne anksčiau kaip po 10 valandų nuo 12 etapo pradžios įjungiama pavyzdžio oro kondicionavimo įranga. Gavus gamintojo nurodytus pavyzdžio oro sąlygų duomenis, pavyzdys pradedamas naudoti pagal gamintojo instrukcijas esant nominaliajai laivo tinklo įtampai, kurios leistinas nuokrypis yra ± 3 %. |
|
14) |
Praėjus tiek laiko, kiek pagal gamintojo instrukcijas būtina, kad pavyzdys pradėtų įprastai veikti, tikrinamos funkcijos ir registruojami bei pažymimi svarbūs įrangai naudoti laive eksploataciniai duomenys. Jei tam turi būti atidaryta kamera, ji turi būti kuo greičiau vėl uždaryta. Jei tam, kad pavyzdys pradėtų įprastai veikti, reikia daugiau negu 30 minučių, šis etapas turi būti tęsiamas pakankamai ilgai, kas pasiekus eksploatacinę būklę būtų galima ne mažiau negu 30 minučių stebėti funkcijas ir matuoti eksploatacinius duomenis. |
|
15) |
1-3 valandas, kai pavyzdys vėl naudojamas, oro temperatūra sumažinama iki aplinkos temperatūros, kurios leistinas nuokrypis yra ± 3 °C, o santykinis oro drėgnumas — iki mažesnio kaip 75 %. |
|
16) |
Kamera atidaroma, ir pavyzdį ima veikti normalios temperatūros ir drėgnumo aplinkos oras. |
|
17) |
Po 3 valandų, ir kai visa ant pavyzdžio matoma drėgmė išgaruoja, pavyzdžio funkcijos yra vėl stebimos ir registruojami bei pažymimi svarbūs įrangai naudoti laive eksploataciniai duomenys. |
|
18) |
Pavyzdys apžiūrimas. Žibinto korpusas yra atidaromas ir jo vidus apžiūrimas, kad būtų nustatyta, ar bandymas klimatinėje kameroje nepadarė jam poveikio ir ar jame nėra liekamojo kondensato. |
2.3. Gautini rezultatai
|
2.3.1. |
Pavyzdys 12-18 etapuose nustatytomis sąlygomis turi veikti normaliai. Jo būklė turi nepablogėti. |
|
2.3.2. |
12 ir 18 etapų pavyzdžio eksploataciniai duomenys turi neviršyti pagal šias bandymų ir patvirtinimo sąlygas leistinų nuokrypių. |
|
2.3.3. |
Žibinto viduje turi nebūti korozijos požymių arba liekamojo kondensato, kurie dėl ilgalaikio didelio oro drėgnumo poveikio galėtų būti jo darbo sutrikimo priežastimi. |
3. Atsparumo šalčiui bandymas
3.1. Tikslas
Šio bandymo tikslas — nustatyti šalčio poveikį eksploatacijos arba transportavimo ir sandėliavimo metu pagal 3.01 straipsnio 8 ir 10 dalis. Papildomos informacijos galima rasti IEC 68 leidinio 3-1 dalyje.
3.2. Eiga
|
1) |
Bandymas atliekamas bandymų kameroje, kurios visuose taškuose, prireikus oro cirkuliavimo įtaisu, užtikrinama beveik vienoda temperatūra. Oro drėgnumas turi būti pakankamai mažas, kad būtų užtikrinta, jog nė vienu iš etapų pavyzdys nesudrėktų dėl kondensacijos. |
|
2) |
Pavyzdys patalpinamas į bandymų kamerą, kurios + 25 ± 10 °C aplinkos temperatūra atitinka jo įprasto naudojimo laive temperatūrą. |
|
3) |
Temperatūra kameroje ne greičiau kaip 45 °C/h sumažinama iki – 25 ± 3 °C. |
|
4) |
– 25 ± 3 °C temperatūra kameroje palaikoma tol, kol pavyzdžio temperatūra susilygina su jos temperatūra, ir ne mažiau negu dar 2 valandas. |
|
5) |
Temperatūra kameroje ne greičiau kaip 45 °C/h didinama iki 0 ± 2 °C. |
Visiems 3.01 straipsnio 10 dalies a punkte nurodytiems pavyzdžiams taip pat taikomos šios nuostatos:
|
6) |
Bandymo pagal oro sąlygų klasę X 4 etapo paskutinę valandą pavyzdys pradedamas naudoti pagal gamintojo instrukcijas esant nominaliajai laivo tinklo įtampai, kurios leistinas nuokrypis yra ± 3 %. Turi būti įjungti pavyzdyje esantys šilumos šaltiniai. Praėjus tiek laiko, kiek būtina, kad pavyzdys pradėtų įprastai veikti, tikrinamos funkcijos ir registruojami bei pažymimi svarbūs įrangai naudoti laive eksploataciniai duomenys |
|
7) |
Temperatūra kameroje yra ne greičiau kaip 45 °C/h didinama iki aplinkos temperatūros. |
|
8) |
Pavyzdžio temperatūrai susilyginus su aplinkos temperatūra, kamera atidaroma. |
|
9) |
Vėl tikrinamos pavyzdžio funkcijos ir registruojami bei pažymimi svarbūs įrangai naudoti laive eksploataciniai duomenys. |
3.3. Gautini rezultatai
Pavyzdys turi normaliai veikti 7, 8 ir 9 etapuose nurodytomis sąlygomis. Jo būklė turi nepablogėti.
7 ir 9 etapų pavyzdžio eksploataciniai duomenys turi neviršyti pagal šias bandymų ir patvirtinimo sąlygas leistinų nuokrypių.
4. Atsparumo karščiui bandymas
4.1. Tikslas ir taikymas
Šio bandymo tikslas — nustatyti karščio poveikį eksploatacijos, transportavimo ir sandėliavimo metu pagal 3.01 straipsnio 8 dalies a punktą ir 10 dalies a punktą. Ši specifikacija yra grindžiama IEC 68 leidinio 2-2 dalimi, ją siejant su 3.01 straipsnio 10 dalies a punktu. Papildomos informacijos galima rasti tame IEC leidinyje.
|
|
Normalios |
Kraštutinės |
|
Atsparumo aplinkos sąlygoms bandymai |
||
|
X ir S oro sąlygų klasės |
+ 55 °C |
+ 70 °C |
|
Leistinas nuokrypis ± 2 °C |
||
Bandymas kraštutinėmis aplinkos sąlygomis iš esmės turi būti atliekamas pirmiausia. Jei eksploataciniai duomenys neviršija normaliomis aplinkos sąlygomis taikomų leistinų nuokrypių, bandymas normaliomis aplinkos sąlygomis gali būti neatliekamas.
4.2. Eiga
|
1) |
Bandymas atliekamas bandymų kameroje, kurios visuose taškuose, prireikus oro cirkuliavimo įtaisu, užtikrinama beveik vienoda temperatūra. Oro srautas turi pastebimai neatvėsinti bandomo pavyzdžio. Pavyzdys apsaugomas nuo kamerą šildant spinduliuojamos šilumos. Oro drėgnumas turi būti pakankamai mažas, kad būtų užtikrinta, jog nė vienu iš etapų pavyzdys nesudrėktų dėl kondensacijos. |
|
2) |
Pavyzdys patalpinamas į bandymų kamerą, kurios + 25 ± 10 °C temperatūra atitinka jo įprasto naudojimo laive temperatūrą. Pavyzdys pradedamas naudoti pagal gamintojo instrukcijas esant nominaliajai laivo tinklo įtampai, kurios leistinas nuokrypis yra ± 3 %. Praėjus tiek laiko, kiek būtina, kad pavyzdys pradėtų įprastai veikti, tikrinamos funkcijos ir registruojami bei pažymimi svarbūs įrangai naudoti laive eksploataciniai duomenys |
|
3) |
Oro temperatūra kameroje ne greičiau kaip 45 °C/h yra didinama iki 3.01 straipsnio 10 dalies a punkte nurodytos bandymo temperatūros. |
|
4) |
Oro temperatūra yra palaikoma lygi bandymo temperatūrai tol, kol pavyzdžio temperatūra su ja susilygina, ir dar dvi valandas. Paskutines dvi valandas vėl tikrinamos funkcijos ir registruojami bei pažymimi eksploataciniai duomenys. |
|
5) |
Temperatūra ne mažiau kaip per vieną valandą sumažinama iki aplinkos temperatūros. Tuomet kamera atidaroma. Pavyzdžiui atvėsus iki aplinkos temperatūros, vėl tikrinamos funkcijos ir registruojami bei pažymimi svarbūs įrangai naudoti laive eksploataciniai duomenys. |
4.3. Gautini rezultatai
Pavyzdys turi normaliai veikti visuose bandymo etapuose nurodytomis sąlygomis. Jo būklė turi nepablogėti. 2, 4 ir 5 etapų pavyzdžio eksploataciniai duomenys turi neviršyti pagal šias bandymų ir patvirtinimo sąlygas leistinų atsparumo aplinkos sąlygoms bandymų normaliomis sąlygomis nuokrypių.
5. Atsparumo vibracijai bandymas
5.1. Tikslas ir taikymas
Šio bandymo tikslas — nustatyti 3.01 straipsnio 10 dalies e punkte nurodytos vibracijos poveikį funkcijoms ir konstrukcijai. Poveikis konstrukcijai yra susijęs su mechaninių sudedamųjų dalių darbu, ypač rezonansine vibracija ir medžiagų įtempiu, lemiančiu nuovargį, bet nebūtinai turi tiesioginės įtakos veikimui arba eksploataciniams duomenims.
Poveikis funkcijoms yra tiesiogiai susijęs su pavyzdžio veikimu ir eksploataciniais duomenimis. Jis gali būti susijęs su poveikiu konstrukcijai.
Ši specifikacija grindžiama IEC 68 leidinio 2-6 dalimi, ją siejant su 3.01 straipsnio 10 dalies e punktu. Nuo pirmiau minėtose nuostatose nurodytų verčių nukrypstančios vertės pažymėtos *. Papildomos informacijos galima rasti IEC 68 leidinio 2-6 dalyje.
Bandymo reikalavimai:
Bandymas atliekamas veikiant šių dažnių ir amplitudės sinusoidinėmis vibracijomis:
|
|
Normalios |
Kraštutinės |
|
Atsparumo aplinkos sąlygoms bandymai |
||
|
V vibracijos klasė: |
|
|
|
Dažniai |
2-10 Hz |
2-13,2 Hz * |
|
Amplitudė |
± 1,6 mm |
± 1,6 mm |
|
Dažniai |
10-100 Hz |
13,2-100 Hz * |
|
Pagreičio amplitudė |
± 7 m/s2 |
± 11 m/s2 |
Bandymas kraštutinėmis aplinkos sąlygomis iš esmės turi būti atliekamas pirmiausia. Jei eksploataciniai duomenys neviršija normaliomis aplinkos sąlygomis taikomų leistinų nuokrypių, bandymas normaliomis aplinkos sąlygomis gali nebūti atliekamas. Pavyzdžiai, kurie turi būti naudojami su amortizuojamaisiais įtaisais, išbandomi su šiais įtaisai. Jei išimtiniais atvejais jų nėra įmanoma išbandyti su normaliai eksploatacijai skirtais amortizatoriais, įtaisai išbandomi be amortizatorių, o įtempis pakoreguojamas taip, kad būtų atsižvelgta į amortizatoriaus poveikį.
Bandymas be amortizatorių taip pat gali būti atliekamas būdingiems dažniams nustatyti.
Atsparumo vibracijai bandymas atliekamas trimis pagrindinėmis viena kitai statmenoms kryptimis. Pavyzdžių, kurie dėl konstrukcijos gali būti veikiami ypatingų įtempių dėl smailiu kampu pagrindinėms kryptims veikiančių vibracijų, bandymas taip pat atliekamas ypatingo jautrumo kryptimis.
5.2. Eiga
|
1) |
Bandymų prietaisai Bandymas atliekamas naudojant vibruojantį įtaisą, vadinamą vibrostendu, kurį naudojant pavyzdį galima veikti mechaninėmis vibracijomis laikantis šių sąlygų:
|
(%)|
2) |
Pirmasis patikrinimas, montavimas ir naudojimo pradžia Pavyzdys apžiūrimas ir iš jo išvaizdos nustatoma, ar jis yra nepriekaištingos būklės ir ar nepriekaištinga visų detalių ir jų grupių konstrukcija. Pavyzdys sumontuojamas ant vibrostendo, naudojant laive montuoti numatyto tipo stovą. Pavyzdžiai, kurių veikimas ir eksploatacinės savybės veikiant vibracijoms priklauso nuo jų padėties vertikalės atžvilgiu, bandomi įprastoje eksploatacinėje padėtyje. Montuoti naudojami stovai ir įtaisai neturi pastebimai pakeisti pavyzdžio amplitudės ir judesių bandymui atlikti naudojamame dažnių diapazone. Pavyzdys pradedamas naudoti pagal gamintojo instrukcijas esant nominaliajai laivo tinklo įtampai, kurios leistinas nuokrypis yra ± 3 %. Praėjus tiek laiko, kiek būtina, kad pavyzdys pradėtų įprastai veikti, tikrinamos funkcijos ir registruojami bei pažymimi svarbūs įrangai naudoti laive eksploataciniai duomenys. |
|
3) |
Preliminarus vibracijų veikiamo pavyzdžio eksploatacinių savybių patikrinimas Šis bandymo etapas atliekamas su visais pavyzdžiais. Jei pavyzdžiai gali būti naudojami įvairioms paskirtims, ir tokiu atveju vibracijos poveikis skiriasi, bandymas atliekamas jas naudojant visoms arba kai kurioms paskirtims. Dažnių ciklas vibrostendu sukuriamas taip, kad nuo 5.1 dalyje nurodyto dažnių diapazono žemiausio dažnio ir atitinkamų jų amplitudžių būtų pereinama iki didžiausio ir atvirkščiai vienos oktavos per minutę greičiu. Šio etapo metu pavyzdys stebimas atitinkamomis matavimo priemonėmis ir apžiūrimas, prireikus naudojant stroboskopą, kad būtų kruopščiai nustatyti veikimo sutrikimai, eksploatacinių duomenų pasikeitimai ir mechaniniai reiškiniai, pavyzdžiui, esant tam tikriems dažniams pasitaikančios rezonansinės vibracijos ir barškėjimas. Šie dažniai yra vadinami „būdingais“. Prireikus norint nustatyti būdingus dažnius ir vibracijos poveikį, dažnių kaita sulėtinama, sustabdoma arba apgręžiama, o vibracijų amplitudė sumažinama. Laipsniškai keičiantis eksploataciniams duomenims, toliau veikiant vibracijos dažniu būtina palaukti, kol bus pasiekta galutinė vertė, tačiau ne ilgiau kaip penkias minutes. Keičiant dažnius registruojami bent pavyzdžiui naudoti laive svarbūs dažniai bei eksploataciniai duomenys ir pažymimi visi būdingi dažniai bei jų poveikis, kad vėliau 7 etape juos būtų galima palyginti. Jei pavyzdžio reakcijos į mechanines vibracijas negalima tinkamai nustatyti pavyzdžiui veikiant, atliekamas papildomas reakcijos į vibraciją bandymas neprijungus pavyzdžio. Jei keičiant dažnius eksploataciniai duomenys pastebimai viršija leistinus nuokrypius, pavyzdys veikia su nepriimtinais sutrikimais arba, jei konstrukcijos rezonansinės vibracijos gali jį suardyti tuo atveju, jei atsparumo vibracijai bandymas būtų tęsiamas, bandymą galima nutraukti. |
|
4) |
Perjungimo funkcijų bandymas Šis bandymo etapas atliekamas su visais pavyzdžiais, jei vibracijos įtempis gali turėti įtakos perjungimo funkcijoms, pavyzdžiui, relėms. Pavyzdys veikiamas 5.1 dalyje nurodytų dažnių diapazonų vibracijomis, kai dažnių svyravimo pakopos atitinka E-12 seką (8) ir atitinkamas amplitudes. Kiekvienoje dažnio pakopoje visos perjungimo funkcijos, kurios gali būti jautrios vibracijai, prireikus įskaitant įjungimą ir išjungimą, atliekamos ne mažiau negu du kartus. Perjungimo funkcijos taip pat gali būti išbandytos tarp E-12 sekos verčių pasitaikančiais dažniais. |
|
5) |
Ištęstinis bandymas Šis bandymo etapas atliekamas su visais pavyzdžiais. Jei pavyzdžiai gali būti naudojami įvairioms paskirtims, ir tokiu atveju vibracijos poveikis skiriasi, pirma šio etapo dalis (kai pavyzdys veikia) gali būti atliekama kelis kartus pavyzdį naudojant visoms arba kai kurioms paskirtims. Kai pavyzdys veikia, kaip aprašyta 2 etape, jis veikiamas penkiais ciklais, kurių metu nuo 5.1 dalyje nurodyto įtempį sukuriančio dažnių diapazono žemiausio dažnio ir atitinkamų jų amplitudžių vienos oktavos per minutę greičiu pereinama iki didžiausio ir atvirkščiai. Po penktojo ciklo vibrostendą galima išjungti, išbandomos funkcijos ir užregistruojami bei pažymimi svarbūs pavyzdžiui laive naudoti eksploataciniai duomenys. |
|
6) |
Ištęstinis pastovaus dažnio bandymas Šis bandymo etapas atliekamas, jei išnagrinėjus vibracines eksploatacines savybes 3 etapo metu keičiant dažnius didesnių negu 5 Hz dažnių diapazone pastebimas mechaninis rezonansas, kuriam esant pagal gamintojo arba jo įgalioto atstovo nurodymus ilgalaikis įrangos naudojimas laive yra leidžiamas, tačiau atitinkamų dalių stiprumu negalima pasikliauti. Šis etapas visų pirma skirtas prietaisams su amortizatoriais, kurių rezonanso dažnis 5.1 dalyje nurodytame dažnių diapazone yra didesnis negu 5 Hz. Kai pavyzdys veikia, kaip aprašyta 2 etape, esant kiekvienam atitinkamam rezonanso dažniui jis dvi valandas veikiamas numatytos kraštutinės aplinkos bandymo amplitudės ir atitinkamo dažnio vibracijų, kaip nurodyta 5.1 dalyje; vibracijos nukreipiamos ta kryptimi, kuriai esant įprastos eksploatacijos sąlygomis sukuriamas didžiausias atitinkamų dalių įtempis. Prireikus veikiantis dažnis turi būti pakoreguotas taip, kad toliau rezonansinių vibracijų amplitudė būtų ne mažesnė negu 70 % jų didžiausios amplitudės, arba kad dažnis nuolat svyruotų tarp dviejų verčių — 2 % mažesnių ir 2 % didesnių už iš pradžių nustatytą rezonanso dažnį — ne mažesniu negu 0,1, bet ne didesniu negu 1 oktava per minutę greičiu. Vibracinio įtempio veikiamo pavyzdžio funkcijos stebimos tol, kol prasideda jo darbo sutrikimai dėl to, kad nukrenta mechaninės dalys arba pasikeičia jų padėtis, arba dėl elektros grandinės nutraukimo ar trumpojo jungimo. Pavyzdžiai, kuriems šis bandymo etapas svarbus išjungus, gali būti išbandomi tos būklės, jei atitinkamų dalių mechaninis įtempis yra ne mažesnis negu įprastos eksploatacijos metu. |
|
7) |
Galutinis vibracijos veikiamo pavyzdžio eksploatacinių savybių patikrinimas Šis bandymo etapas atliekamas prireikus. 3 etape nurodytas vibracijos veikiamo pavyzdžio eksploatacinių savybių patikrinimas kartojamas naudojant tame etape taikytus dažnius ir amplitudes. Nustatyti būdingi dažniai ir nustatytas vibracijos įtempio poveikis palyginami su 3 etapo rezultatais ir nustatomi vibracijos bandymo metu įvykę pasikeitimai. |
|
8) |
Patikrinimo išvados Išjungus vibrostendą ir praėjus tiek laiko, kiek būtina eksploatacinei būsenai be vibracinio įtempio pasiekti, išbandomos funkcijos ir užregistruojami bei pažymimi naudoti laive svarbūs eksploataciniai duomenys. Pabaigoje pavyzdys apžiūrimas ir nustatoma, ar jis yra nepriekaištingos būklės. |
5.3. Gautini rezultatai
5.1 dalyje nurodytuose dažnių diapazonuose neturėtų būti pavyzdžio ir jo detalių bei jų grupių mechaninių rezonansinių vibracijų. Jei tokios rezonansinės vibracijos yra neišvengiamos, turi būti imamasi konstrukcinių priemonių užtikrinti, kad pavyzdys, jo detalės ir jų grupės nebūtų apgadinti.
Atsparumo vibracijai bandymo metu ir po jo turi nebūti pastebimo vibracinio įtempio poveikio, visų pirma turi nesiskirti 7 etape nustatyti būdingi dažniai ir 3 etape nustatytos vertės ir turi nebūti ilgesnės vibracijos sukeltų apgadinimų arba sutrikimų.
Atliekant bandymą normaliomis aplinkos sąlygomis 3-8 etapuose užregistruoti eksploataciniai duomenys turi neviršyti pagal šias bandymų ir patvirtinimo sąlygas leistinų nuokrypių.
4 etapo metu, kai atliekamas perjungimo funkcijų bandymas, turi nebūti perjungimo sutrikimų arba gedimų.
6. Paspartintasis atsparumo oro sąlygoms bandymas
6.1. Tikslas ir taikymas
Paspartintasis atsparumo oro sąlygoms bandymas (natūralių oro sąlygų poveikio imitavimas ksenono lempų su filtrais spinduliavimu ir purškimu) atliekamas pagal IEC 68 leidinio 2-3, 2-5 ir 2-9 dalis bei šiuos papildymus:
Pagal šį leidinį paspartintojo atsparumo oro sąlygoms bandymo tikslas — bandymų prietaisais imituoti natūralias oro sąlygas konkrečiomis atkuriamomis sąlygomis taip, kad būtų sukelti spartūs medžiagų savybių pasikeitimai.
Paspartintasis bandymas atliekamas bandymų prietaise, kuriame filtruojamas ksenono lempų spinduliavimas ir su pertrūkiais purškiama. Po oro sąlygų poveikio, išmatuojamo spinduliavimo stiprį padauginus iš jo trukmės, suderintos pavyzdžių savybės palyginamos su tokios pat kilmės pavyzdžių, kurie nebuvo veikiami oro sąlygų, savybėmis. Pirma nurodomos savybės, kurios yra lemiamos svarbos praktiniam naudojimui, pavyzdžiui, spalva, paviršiaus kokybė, atsparumas smūgiams bei tempimui ir tvirtumas.
Kad rezultatus būtų galima palyginti su natūralių oro sąlygų poveikiu, daroma prielaida, kad medžiagų savybių pasikeitimas dėl oro sąlygų visų pirma vyksta dėl natūralaus spinduliavimo ir deguonies, vandens ir karščio poveikio vienu metu.
Atliekant paspartintąjį bandymą visų pirma atsižvelgiama į tai, kad spinduliavimas bandymo prietaise yra labai panašus į natūralų spinduliavimą (žr. IEC leidinį).
Ksenono lempa su specialiu filtru imituoja natūralų spinduliavimą.
Patirtis parodė, kad nurodytomis bandymų sąlygomis atsparumas oro sąlygoms atliekant paspartintąjį bandymą ir atsparumas natūralioms oro sąlygoms yra glaudžiai susiję. Nuo vietos, klimato ir metų laiko nepriklausantis paspartintasis bandymas yra pranašesnis už natūraliomis oro sąlygomis atliekamą bandymą, nes jį galima pakartoti ir atlikti per trumpesnį bandymo laiką, nes jis nepriklauso nuo paros laiko ir metų laikų kaitos.
6.2. Pavyzdžių skaičius
Jei kitaip nesusitarta, atsparumo oro sąlygoms bandymas atliekamas su pakankamu pavyzdžių skaičiumi. Palyginimui atlikti pateikiamas pakankamas pavyzdžių, kurie nėra veikiami oro sąlygomis, skaičius.
6.3. Pavyzdžių paruošimas
Jei kitaip nesusitarta, pavyzdžiai išbandomi tos būklės, kokios jie yra pristatomi. Palyginimui atlikti skirti pavyzdžiai visą bandymų laiką yra laikomi tamsoje, aplinkos temperatūroje.
6.4. Bandymų įranga
Bandymų įrangą iš esmės sudaro vėdinama bandymų kamera su spinduliavimo šaltiniu centre. Aplink spinduliavimo šaltinį išdėstomi optiniai filtrai. Pavyzdžių stovai yra sukami aplink išilginę bandymo įrenginio ašį tam tikru atstumu nuo šaltinio ir filtrų, kad spinduliavimo stipris būtų toks, kaip nustatyta 6.4.1 dalyje.
Spinduliavimo į bet kurią viso veikiamo pavyzdžių paviršiaus dalį stipris nuo spinduliavimo į atskirus paviršius stiprio aritmetinio vidurkio turi nesiskirti daugiau negu ± 10 %.
6.4.1. Spinduliavimo šaltinis
Naudojamas spinduliavimo šaltinis yra ksenono lempa. Spinduliavimo srautas pasirenkamas taip, kad paviršiaus švitinimo stipris būtų 1 000 ± 200 W. m-2 300-830 nm bangų juostoje (žr. 6.9 dalį apie švitinimo matavimo prietaisus).
Jei naudojamos oru aušinamos ksenono lempos, panaudotas oras, kuriame yra ozono, turi nepatekti į bandymų kamerą ir turi būti šalinamas atskirai.
Pagal eksperimentais nustatytas vertes, maždaug po 1 500 eksploatacijos valandų spinduliavimo iš ksenono lempų srautas sumažėja iki 80 % pradinio dydžio; praėjus šiam laikui ultravioletinio spinduliavimo dalis taip pat pastebimai sumažėja palyginti su kitomis spinduliavimo rūšimis. Todėl praėjus šiam laikui ksenono lempą reikia pakeisti (taip pat žr. ksenono lempų gamintojo pateiktus duomenis).
6.4.2. Optiniai filtrai
Optiniai filtrai tarp spinduliavimo šaltinio ir pavyzdžių stovų padedami taip, kad filtruojamas ksenono lempų spinduliavimas būtų kuo panašesnis į natūralų spinduliavimą (žr. IEC 68 leidinio 2-9 dalis).
Visi stiklo filtrai turi būti reguliariai valomi, kad būtų išvengta nepageidaujamo spinduliavimo stiprio sumažėjimo. Filtrai pakeičiami, jei jais nebegalima užtikrinti panašaus į natūralų spinduliavimo.
Pasirenkant tinkamus optinius filtrus turi būti laikomasi bandymų įrangos gamintojo pateiktų duomenų. Pristatęs bandymų įrangą, gamintojas turi užtikrinti, kad ji atitiktų 6.4 dalyje numatytus reikalavimus.
6.5. Purškiamasis ir drėkinimasis įtaisas
Pavyzdys sušlapinamas taip, kad poveikis būtų toks pat kaip natūralaus lietaus ir rasos. Įtaisas pavyzdžiui apipurkšti sukonstruojamas taip, kad purškiant sušlaptų visi išoriniai pavyzdžių paviršiai. Jis turi būti reguliuojamas taip, kad būtų laikomasi 6.10.3 dalyje nustatyto purškimo ir sausųjų laikotarpių cikliškumo. Oras bandymų kameroje drėkinamas taip, kad joje būtų 6.10.3 dalyje nurodytas santykinis drėgnumas. Purkšti ir orui drėkinti turi būti naudojamas distiliuotas arba visiškai gėlintas vanduo (savitasis laidumas < 5 μS/cm).
Distiliuotam arba visiškai gėlintam vandeniui skirtos talpyklos, vamzdžiai ir purkštuvai turi būti iš korozijai atsparių medžiagų. Santykinis oro drėgnumas bandymų kameroje matuojamas nuo purškimo ir tiesioginio spinduliavimo apsaugotu drėgmėmačiu ir yra pagal jį reguliuojamas.
Naudojant visiškai gėlintą arba uždarame kontūre esantį vandenį kyla pavojus (pavyzdžiui, atliekant lako bandymus), kad ant pavyzdžių paviršiaus susidarys apnašos arba dėl jame esančių medžiagų nusidėvės paviršius.
6.6. Vėdinimo įtaisas
6.10.2 dalyje nustatyta juodosios plokštės temperatūra bandymų kameroje užtikrinama virš pavyzdžių cirkuliuojant švarų, filtruotą, sudrėkintą ir prireikus tam tikros temperatūros orą. Oro srautas ir greitis pasirenkami taip, kad būtų užtikrintas tolygus poveikis visiems sistemos pavyzdžių stovų išoriniams paviršiams.
6.7. Pavyzdžių stovai
Pavyzdžiams pritvirtinti, kaip nurodyta 6.10.1 dalyje, gali būti naudojami bet kokie nerūdijančio plieno stovai.
6.8. Juodosios plokštės termometras
Juodosios plokštės temperatūrai išmatuoti sausuoju ciklo laikotarpiu naudojamas juodosios plokštės termometras. Šį termometrą sudaro nuo stovų šilumine izoliacija izoliuota nerūdijančio plieno plokštė, tokio pat dydžio kaip pavyzdžių stovai ir 0,9 ± 0,1 mm storio. Abi plokštės pusės padengtos blizgiu juodu laku, kuris yra labai atsparus oro sąlygoms ir kurio didžiausia atspindėjimo galia yra 5 %, kai bangos yra ilgesnės negu 780 nm. Plokštės temperatūra matuojama naudojant bimetalinį termometrą, kurio jutiklis padedamas gerą šiluminį kontaktą užtikrinančios plokštės viduryje.
Termometro nerekomenduojama bandymų prietaise laikyti viso 6.10 dalyje nurodyto bandymo metu. Į bandymų prietaisą jį pakanka įdėti maždaug 30 minučių kas 250 valandų ir juodosios plokštės temperatūrai sausuoju laikotarpiu nustatyti.
6.9. Švitinimo matavimo prietaisas
Švitinimas (matavimo vienetas — W. s m-2) yra lygus švitinimo stiprio (matavimo vienetas — W . m-2) ir švitinimo trukmės (matavimo vienetas — s) sandaugai. Pavyzdžio paviršių švitinimas bandymų prietaise matuojamas tinkamu švitinimo matavimo prietaisu, pritaikytu sistemos, kurią sudaro spinduliavimo šaltinis ir filtras, spinduliavimui. Švitinimo matavimo prietaisas turi būti sugraduotas arba kalibruotas taip, kad nebūtų matuojami ilgesni negu 830 nm infraraudonieji spinduliai.
Švitinimo matavimo prietaiso geba iš esmės priklauso nuo to, ar jo jutiklis yra labai atsparus oro sąlygoms ir senėjimui, ir ar jis yra pakankamo spektrinio jautrio natūraliam spinduliavimui.
Švitinimo matavimo prietaise gali būti šios dalys, pavyzdžiui:
|
a) |
silicio fotoelementas, naudojamas kaip spinduliavimo jutiklis; |
|
b) |
optinis filtras, esantis priešais fotoelementą; ir |
|
c) |
kulonmetras, kuriuo nustatoma fotoelemente sukurtos spinduliavimo stipriui proporcingos srovės stiprio (matavimo vienetas — A) ir spinduliavimo trukmės (matavimo vienetas — s) sandauga (matavimo vienetas — C = A.s). |
Švitinimo matavimo prietaiso skalė kalibruojama. Kalibravimo tikslumas tikrinamas po vienerių prietaiso naudojimo metų ir prireikus tikslinamas.
Pavyzdžių paviršių švitinimo stipris priklauso nuo atstumo iki spinduliavimo šaltinio. Todėl pavyzdžių paviršiai, kiek tai įmanoma, turi būti tokiu pat atstumu nuo šaltinio, kaip švitinimo matavimo prietaiso jutiklis. Jei tai nėra įmanoma, matavimo prietaiso rodoma švitinimo vertė padauginama iš koreguojamojo koeficiento.
6.10. Eiga
|
6.10.1. |
Pavyzdžiai stovuose padedami taip, kad ant jų galinio paviršiaus negalėtų kauptis vanduo. Pavyzdžių stovai turi sukurti tik kuo mažesnį mechaninį įtempį. Kad švitinimas ir purškimas būtų kuo tolygesni, atliekant bandymą pavyzdžiai 1-5 apsisukimų per minutę greičiu sukami aplink šaltinio ir filtro įrenginį ir purškimo įtaisą. Paprastai oro sąlygos veikia tik vieną pavyzdžio pusę. Atsižvelgiant į taikomas IEC leidinio nuostatas arba jei susitarta kitaip, taip pat gali būti veikiamas priekinis ir galinis vieno pavyzdžio paviršius. Šiuo atveju abu paviršiai turi būti veikiami vienodu spinduliavimu ir vienodai purškiami. Pavyzdžio priekinį ir galinį paviršių galima veikti vienodu spinduliavimu ir vienodai apipurkšti periodiškai apsukant pavyzdį. Tai galima daryti automatiškai, naudojant sukamuosius prietaisus, jei stovas yra atviro rėmo konstrukcijos. |
|
6.10.2. |
Juodosios plokštės temperatūra toje vietoje, kurioje sausuoju laikotarpiu padedami pavyzdžiai, yra nustatoma ir reguliuojama pagal atitinkamai įrangai taikomus IEC leidinius. Jei nesusitarta kitaip, turi būti palaikoma + 45 °C vidutinė juodosios plokštės temperatūra. Vidutinė juodosios plokštės temperatūra — tai juodosios plokštės temperatūros sausojo laikotarpio pabaigoje aritmetinis vidurkis. Sausuoju laikotarpiu yra leidžiamas ± 5 °C vietos nuokrypis, o tarpiniais atvejais — ± 3 °C. Kad būtų užtikrinama reikalaujama juodosios plokštės temperatūra ir prireikus vienodo stiprio spinduliavimas į pavyzdžio priekinį ir galinį paviršių (žr. 6.10.1 dalį), pavyzdžiai po kiekvieno apsisukimo gali būti automatiškai pasukami 180°. Šiuo atveju juodosios plokštės termometras ir švitinimo matavimo prietaisas taip pat turi pasisukti. |
|
6.10.3. |
Ant stovų pritvirtinti pavyzdžiai ir 6.9 dalyje nurodytas švitinimo matavimo prietaiso jutiklis tolygiai veikiami spinduliais ir apipurškiami toliau nustatytu nuosekliai kartojamu ciklu:
Santykinis oro drėgnumas sausuoju laikotarpiu turi būti 60-80 %. |
6.11. Bandymo trukmė ir tvarka
Bandymas atliekamas IEC 68 leidinio 2-9 dalyje nustatyta B tvarka. Bandymo trukmė — 720 valandų, o purškimo ciklas nustatytas 6.10.3 dalyje.
Atsparumo oro sąlygoms bandymą rekomenduojama atlikti su tuo pačiu pavyzdžiu (atliekant neardomąjį tiriamų savybių pasikeitimo bandymą, pavyzdžiui, atsparumo oro sąlygoms) arba su keliais pavyzdžiais (atliekant ardomąjį bandymą, pavyzdžiui, atsparumo smūgiams), įvairiais švitinimo lygiais, dėl kurių turi būti susitarta. Tai leidžia nustatyti įrangos savybių keitimosi eigą viso atsparumo oro sąlygoms bandymo metu.
6.12. Įvertinimas
Baigus veikti blogo oro sąlygomis, pavyzdys ne mažiau kaip 24 valandas laikomas tamsoje, kai oro temperatūra yra + 23 °C, rasos taškas — + 12 °C, santykinis oro drėgnumas — 50 %, oro cirkuliavimo greitis — 1 m/s, o atmosferos slėgis — 860-1 060 hPa. (Leistinasis oro temperatūros skirtumas gali būti ± 2 °C, o santykinio drėgnumo — ± 6 %).
Šie ir 6.2 bei 6.3 dalyse nurodyti palyginimui naudojami pavyzdžiai apžiūrimi ir nustatomos jų savybės pagal 2.01 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 3.01 straipsnio 12 dalyje nurodytus reikalavimus.
7. Atsparumo sūriam vandeniui ir oro sąlygoms bandymas
(atsparumo jūros rūkui bandymas)
7.1. Tikslas ir taikymas
Šio bandymo tikslas — nustatyti sūraus vandens ir druskingo oro sąlygų poveikį eksploatacijos ir transportavimo bei sandėliavimo metu pagal 3.01 straipsnį.
Jį galima atlikti tik su naudojamų medžiagų mėginiu arba bandiniais.
Šios specifikacijos yra grindžiamos IEC 68 leidinio 2-52 dalimi. Papildomos informacijos galima rasti tame leidinyje.
7.2. Eiga
|
1) |
Bandymų prietaisai Bandymas atliekamas bandymų kameroje, naudojant purškiklį ir sūrų tirpalą laikantis šių reikalavimų:
|
|
2) |
Preliminarus patikrinimas Pavyzdys apžiūrimas ir nustatoma, ar jis yra nepriekaištingos būklės, visų pirma ar jis yra tinkamai surinktas ir ar visos angos tinkamai užsidaro. Tepalu, alyva arba purvu ištepti išoriniai paviršiai nuvalomi. Visos valdymo rankenėlės ir judančios dalys pajudinamos ir patikrinama, ar jos tinkamai veikia. Turi būti patikrinamas visų uždaromųjų įtaisų, dangčių ir judančių dalių, kurie turi būti nuimami arba judinami eksploatacijos arba techninės priežiūros metu, judrumas ir jie turi būti tinkamai uždaromi. Pavyzdys pradedamas naudoti pagal gamintojo instrukcijas esant nominaliajai laivo tinklo įtampai, kurios leistinas nuokrypis yra ± 3 %. Praėjus tiek laiko, kiek reikia, kad pavyzdys įprastai veiktų, išbandomos funkcijos ir užregistruojami bei pažymimi laive naudoti ir sūrios miglos oro sąlygų poveikiui įvertinti svarbūs eksploataciniai duomenys. Tuomet pavyzdys yra išjungiamas, kad jį būtų galima apipurkšti. |
|
3) |
Purškimo etapas Pavyzdys patalpinamas į sūrios miglos kamerą ir dvi valandas laikomas sūrioje migloje temperatūrai esant + 15 ± 35 °C. |
|
4) |
Drėgmės laikotarpis Pavyzdys patalpinamas į kondicionuojamą kamerą taip, kad nuo jo lašėtų kiek įmanoma mažiau sūraus tirpalo. Kondicionuojamoje kameroje, kurioje oro temperatūra yra + 40 ± 2 °C, o santykinis drėgnumas — 93 ± 3 %, jis laikomas septynias dienas. Jis turi nesiliesti su jokiu kitu pavyzdžiu ar metaliniu objektu. Keli pavyzdžiai gali būti išdėstyti taip, kad vienas kitam nedarytų įtakos. |
|
5) |
Bandymo ciklo kartojimas Bandymo ciklas, įskaitant 3 ir 4 etapus, kartojamas tris kartus. |
|
6) |
Tolesnis apdorojimas Po ketvirtojo bandymo ciklo pavyzdys išimamas iš kondicionuojamos kameros ir nedelsiant penkias minutes plaunamas iš čiaupo tekančiu vandeniu bei nuskalaujamas distiliuotu arba gėlintu vandeniu. Ant pavyzdžio esantys lašai nupučiami oro srove arba nupurtomi. Prieš atliekant galutinį patikrinimą, pavyzdys ne mažiau kaip tris valandas ir bet kuriuo atveju pakankamai ilgai laikomas normaliomis aplinkos oro sąlygomis, kol išgaruos matoma drėgmė. Praskalavus pavyzdys valandą džiovinamas + 55 ± 2 °C temperatūroje. |
|
7) |
Patikrinimo išvados Pavyzdžio išorė apžiūrima. Jo pradinės būklės pablogėjimo pobūdis ir mastas užregistruojami bandymo protokole, prireikus pridedant patvirtinamąsias nuotraukas. Pavyzdys pradedamas naudoti pagal gamintojo instrukcijas esant nominaliajai laivo tinklo įtampai, kurios leistinas nuokrypis yra ± 3 %. Praėjus tiek laiko, kiek reikia, kad pavyzdys įprastai veiktų, išbandomos funkcijos ir užregistruojami bei pažymimi laive naudoti ir sūrios miglos oro sąlygų poveikiui įvertinti svarbūs eksploataciniai duomenys. Visos valdymo rankenėlės ir judančios dalys pajudinamos ir patikrinama, ar jos tinkamai veikia. Patikrinamas visų uždaromųjų įtaisų, dangčių ir judančių dalių, kurie turi būti nuimami arba judinami eksploatacijos arba techninės priežiūros metu, judrumas. |
7.3. Gautini rezultatai
Pavyzdyje turi nebūti pakitimų, kurie galėtų:
|
— |
kliudyti jį naudoti ir jam veikti; |
|
— |
labai kliudyti nuimti uždaromuosius įtaisus ir dangčius arba judamosioms dalims judėti tiek, kiek tai yra būtina jam naudoti arba prižiūrėti; |
|
— |
pabloginti korpuso nelaidumą vandeniui; |
|
— |
ilgainiui sukelti darbo sutrikimus. |
3 ir 7 etapuose užregistruoti eksploataciniai duomenys turi neviršyti šiose bandymų ir patvirtinimo sąlygose nustatytų leistinų nuokrypių.
III DALIS
BŪTINIAUSI REIKALAVIMAI, TAIKOMI VIDAUS VANDENŲ LAIVUOSE LAIVYBAI NAUDOJAMAI RADIOLOKACINEI ĮRANGAI, IR JOS BANDYMŲ SĄLYGOS
Turinys
|
1 skyrius |
Bendroji dalis |
|
1.01 straipsnis |
Taikymo sritis |
|
1.02 straipsnis |
Radiolokacinės įrangos paskirtis |
|
1.03 straipsnis |
Patvirtinimo bandymai |
|
1.04 straipsnis |
Paraiška dėl patvirtinimo bandymo |
|
1.05 straipsnis |
Tipo patvirtinimas |
|
1.06 straipsnis |
Įrangos ženklinimas ir patvirtinimo numeris |
|
1.07 straipsnis |
Gamintojo pareiškimas |
|
1.08 straipsnis |
Patvirtintos įrangos pakeitimai |
|
2 skyrius |
Bendrieji būtiniausi reikalavimai, taikomi radiolokacinei įrangai |
|
2.01 straipsnis |
Konstrukcija, projektas |
|
2.02 straipsnis |
Parazitinis spinduliavimas ir elektromagnetinis suderinamumas |
|
2.03 straipsnis |
Valdymas |
|
2.04 straipsnis |
Eksploatacijos instrukcijos |
|
2.05 straipsnis |
Įrengimas ir eksploataciniai bandymai |
|
3 skyrius |
Būtiniausi eksploataciniai reikalavimai, taikomi radiolokacinei įrangai |
|
3.01 straipsnis |
Radiolokacinės įrangos eksploatacinė parengtis |
|
3.02 straipsnis |
Skiriamoji geba |
|
3.03 straipsnis |
Nuotolio skalės |
|
3.04 straipsnis |
Kintamasis nuotolio žymeklis |
|
3.05 straipsnis |
Kurso linija |
|
3.06 straipsnis |
Nukreipimas nuo centro |
|
3.07 straipsnis |
Pelengo skalė |
|
3.08 straipsnis |
Pelengavimo priemonės |
|
3.09 straipsnis |
Priemonės trukdžiams dėl atspindžių nuo jūros paviršiaus ir dėl lietaus mažinti |
|
3.10 straipsnis |
Kitos radiolokacinės įrangos keliamų trikdžių mažinimas |
|
3.11 straipsnis |
Suderinamumas su radiolokaciniais švyturiais |
|
3.12 straipsnis |
Stiprinimo reguliavimas |
|
3.13 straipsnis |
Dažnių reguliavimas |
|
3.14 straipsnis |
Ekrane rodomos orientacinės laivybos linijos ir informacija |
|
3.15 straipsnis |
Sistemos jautris |
|
3.16 straipsnis |
Orientyro maršrutas |
|
3.17 straipsnis |
Pagalbiniai indikatoriai |
|
4 skyrius |
Būtiniausi techniniai reikalavimai, taikomi radiolokacinei įrangai |
|
4.01 straipsnis |
Valdymas |
|
4.02 straipsnis |
Displėjus |
|
4.03 straipsnis |
Radiolokacinio atvaizdo charakteristikos |
|
4.04 straipsnis |
Displėjaus spalva |
|
4.05 straipsnis |
Vaizdo atnaujinimo dažnis ir pošvytis |
|
4.06 straipsnis |
Displėjaus tiesiškumas |
|
4.07 straipsnis |
Nuotolio ir azimuto matavimų tikslumas |
|
4.08 straipsnis |
Antenos charakteristikos ir spinduliavimo spektras |
|
5 skyrius |
Radiolokacinės įrangos bandymų sąlygos ir metodai |
|
5.01 straipsnis |
Sauga, apkrovos geba ir trikdžių sklaidymas |
|
5.02 straipsnis |
Parazitinis spinduliavimas ir elektromagnetinis suderinamumas |
|
5.03 straipsnis |
Bandymų tvarka |
|
5.04 straipsnis |
Antenų matavimai |
|
1 priedėlis |
Kampinė skiriamoji geba iki 1 200 m nuotolio imtinai |
|
2 priedėlis |
Bandymų laukas radiolokacinės įrangos skiriamajai gebai nustatyti |
1 skyrius
Bendroji dalis
1.01 straipsnis
Taikymo sritis
Šiose nuostatose išdėstomi vidaus vandenų laivuose laivybai naudojamai radiolokacinei įrangai taikomi būtiniausi techniniai ir eksploataciniai reikalavimai bei bandymų atitikčiai šiems būtiniausiems reikalavimams nustatyti sąlygos. Vidaus vandenų ECDIS įranga, kuri gali būti naudojama navigacijos režimu, laikoma navigacine radiolokacine įranga, kaip apibrėžta šiose nuostatose.
1.02 straipsnis
Radiolokacinės įrangos paskirtis
Radiolokacinė įranga palengvina laivavedybą, pateikdama aiškų laivo padėties radiolokacinį atvaizdą plūdurų, kranto linijų ir laivybos konstrukcijų atžvilgiu bei leisdama patikimai ir laiku atpažinti kitus laivus bei virš vandens paviršiaus kyšančias kliūtis.
1.03 straipsnis
Patvirtinimo bandymai
Radiolokacinė įranga laivuose negali būti montuojama tol, kol tipo bandymu nebus nustatyta, kad ji atitinka šiomis nuostatomis nustatytus būtiniausius reikalavimus.
1.04 straipsnis
Paraiška dėl patvirtinimo bandymo
|
1. |
Paraiškos dėl radiolokacinės įrangos tipo bandymo pateikiamos vienos iš valstybių narių kompetentingai bandymų institucijai. Kompetentingos bandymų institucijos nurodomos Komitetui. |
|
2. |
Prie kiekvienos paraiškos pridedami šie dokumentai:
|
|
3. |
Pareiškėjas bandymais nustato arba pasirūpina, kad būtų nustatyta, ar radiolokacinė įranga atitinka šių nuostatų būtiniausius reikalavimus. Prie paraiškos pridedami horizontaliojo ir vertikaliojo antenos spinduliavimo dėsningumo bandymo rezultatai ir matavimo protokolai. Šiuos dokumentus ir bandymo metu gautą informaciją saugo kompetentinga bandymų institucija. |
|
4. |
Atliekant patvirtinimo bandymą, „pareiškėjas“ — tai juridinis arba fizinis asmuo, kurio pavadinimas (vardas, pavardė), prekės ženklas arba kitas tapatybės nustatymo ženklas naudojamas gaminant išbandyti pateiktą įrangą arba ja prekiaujant. |
1.05 straipsnis
Tipo patvirtinimas
|
1. |
Jei įrangos tipo bandymo rezultatai teigiami, kompetentinga bandymų institucija išduoda atitikties liudijimą. Jei įranga būtiniausių reikalavimų neatitinka, pareiškėjui raštu pranešamos jos atmetimo priežastys. Patvirtinimą suteikia kompetentinga institucija. Kompetentinga institucija apie jos patvirtintą įrangą praneša Komitetui. |
|
2. |
Kiekviena bandymų institucija turi teisę bet kuriuo metu iš produkcijos serijos pasirinkti įrangą patikrinimui atlikti. Jei šiuo patikrinimu nustatomi įrangos defektai, tipo patvirtinimas gali būti panaikintas. Tipo patvirtinimą panaikina jį išdavusi institucija. |
|
3. |
Tipo patvirtinimas galioja 10 metų; paprašius jo galiojimas gali būti pratęstas. |
1.06 straipsnis
Įrangos ženklinimas ir patvirtinimo numeris
|
1. |
Ant kiekvienos įrangos sudedamosios dalies taip, kad nebūtų galima ištrinti, pažymimas gamintojo pavadinimas, prekybinė įrangos paskirtis, įrangos tipas ir serijos numeris. |
|
2. |
Kompetentingos institucijos suteiktas patvirtinimo numeris ant displėjaus pažymimas taip, kad nebūtų galima ištrinti ir kad sumontavus įrangą būtų aiškiai matomas. Patvirtinimo numerio sudedamosios dalys: e-NN-NNN
|
|
3. |
Patvirtinimo numeris naudojamas tik kartu su atitinkamu patvirtinimu. Pagaminti ir pritvirtinti patvirtinimo numerį yra pareiškėjo pareiga. |
|
4. |
Kompetentinga institucija apie suteiktą patvirtinimo numerį nedelsdama informuoja Komitetą. |
1.07 straipsnis
Gamintojo pareiškimas
Prie kiekvieno įrangos vieneto pridedamas gamintojo pareiškimas, kad įranga atitinka galiojančius būtiniausius reikalavimus ir kad ji visais atžvilgiais yra tokia pat kaip bandymams pateikta įranga.
1.08 straipsnis
Patvirtintos įrangos pakeitimai
|
1. |
Jau patvirtintoje įrangoje padarius pakeitimą, tipo patvirtinimas panaikinamas. Jei planuojama daryti pakeitimus, išsami informacija apie tai raštu siunčiama kompetentingai bandymų institucijai. |
|
2. |
Kompetentinga bandymų institucija sprendžia, ar patvirtinimą galima taikyti toliau, ar būtina atlikti patikrinimą arba naują tipo bandymą. Jei suteikiamas naujas patvirtinimas, skiriamas naujas patvirtinimo numeris. |
2 skyrius
Bendrieji būtiniausi reikalavimai, taikomi radiolokacinei įrangai
2.01 straipsnis
Konstrukcija, projektas
|
1. |
Radiolokacinė įranga turi būti tinkama eksploatuoti vidaus vandenų laivuose. |
|
2. |
Įrangos konstrukcija ir projektas turi atitikti šiuolaikinius techninius reikalavimus, tiek mechaniniu, tiek elektros požiūriu. |
|
3. |
Jei direktyvos II priede arba šiose nuostatose tai nėra konkrečiai numatyta, elektros energijos tiekimui, saugai, laivų įrangos tarpusavio trikdžiams, saugiam atstumui nuo kompaso, atsparumui oro sąlygų poveikiui, mechaniniam stipriui, poveikiui aplinkai, girdimo triukšmo emisijai ir įrangos ženklinimui taikomi IEC 945 leidinyje „Bendrieji reikalavimai jūrų navigacinei įrangai“ pateikiami reikalavimai ir bandymo metodai. Be to, taikomi Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (TTS) radijo reglamentų reikalavimai. Įranga turi atitikti visus šių nuostatų reikalavimus esant 0-40 °C radaro displėjaus aplinkos temperatūrai. |
2.02 straipsnis
Parazitinis spinduliavimas ir elektromagnetinis suderinamumas
|
1. |
30-2 000 MHz dažnių diapazone parazitinio spinduliavimo lauko stiprumas turi neviršyti 500 μV/m. 156-165 MHz, 450-470 MHz ir 1,53-1,544 GHz dažnių diapazonuose lauko stiprumas turi neviršyti 15 μV/m. Šis lauko stiprumas taikomas 3 metrų bandymo atstumu nuo bandomos įrangos. |
|
2. |
Įranga turi atitikti būtiniausius reikalavimus, kai elektromagnetinio lauko stiprumas šalia bandomos įrangos 30-2 000 MHz dažnių diapazone yra iki 15 V/m. |
2.03 straipsnis
Valdymas
|
1. |
Įranga neturi turėti daugiau valdymo rankenėlių negu būtina jai tinkamai valdyti. Valdymo rankenėlių konstrukcija, ženklinimas ir valdymas turi būti toks, kad jas būtų galima paprastai, aiškiai ir greitai valdyti. Jos išdėstomos taip, kad būtų kuo labiau išvengta įrangos valdymo klaidų. Įprastai eksploatacijai nebūtinos valdymo rankenėlės neturi nebūti tiesiogiai prieinamos. |
|
2. |
Visos valdymo rankenėlės ir indikatoriai turi būti paženklinti simboliais ir (arba) ženklais anglų kalba. Simboliai turi atitikti TJO rekomendacijos Nr. A.278 (VIII) „Jūrų laivybos radiolokacinės įrangos valdymo rankenėlių simboliai“ reikalavimus arba IEC 417 leidinyje pateikiamus reikalavimus; visi skaitmenys ir raidės turi būti ne mažiau kaip 4 mm aukščio. Jei galima įrodyti, kad dėl techninių priežasčių nėra įmanoma pažymėti 4 mm aukščio skaitmenimis ir raidėmis ir jei eksploatacijos požiūriu priimtini mažesni skaitmenys ir raidės, juos leidžiama sumažinti iki 3 mm. |
|
3. |
Įranga turi būti suprojektuota taip, kad dėl įrangos valdymo klaidų negalėtų atsirasti gedimų. |
|
4. |
Pagal būtiniausius reikalavimus nebūtinos papildomos funkcijos, pavyzdžiui, prijungimo prie kitos įrangos priemonės, įdiegiamos taip, kad įranga visomis sąlygomis atitiktų būtiniausius reikalavimus. |
2.04 straipsnis
Eksploatacijos instrukcijos
|
1. |
Išsamus naudojimo vadovas pridedamas prie kiekvieno įrangos vieneto. Jis pateikiamas anglų, prancūzų, olandų ir vokiečių kalbomis, ir jame turi būti bent ši informacija:
|
|
2. |
Kartu su kiekvienu įrangos vienetu pateikiamos patvarios formos naudojimo vadovo santraukos. Jos pateikiamos anglų, prancūzų, olandų ir vokiečių kalbomis. |
2.05 straipsnis
Įrengimas ir eksploataciniai bandymai
Įranga įrengiama, keičiama ir jos eksploataciniai bandymai atliekami pagal V dalies reikalavimus.
3 skyrius
Būtiniausi eksploataciniai reikalavimai, taikomi radiolokacinei įrangai
3.01 straipsnis
Radiolokacinės įrangos eksploatacinė parengtis
|
1. |
Praėjus keturioms minutėms po įjungimo radiolokacinė įranga turi būti visiškai parengta dirbti. Praėjus šiam laikui turi būti galima nedelsiant nutraukti ir įjungti siuntimą. |
|
2. |
Turi būti galimybė vienam asmeniui vienu metu valdyti radiolokacinę įrangą ir stebėti displėjų. Jei valdymo pultas yra atskiras, jame turi būti visos laivybai naudojant radarą tiesiogiai naudojamos valdymo svirtys. Bevielės nuotolinio valdymo priemonės draudžiamos. |
|
3. |
Displėjų turi būti galima įskaityti ir esant dideliam aplinkos skaisčiui. Prireikus turi būti galima naudotis atitinkamomis pagalbinėmis matomumą gerinančiomis priemonėmis, kurios turi būti paprastai ir lengvai pritvirtinamos ir nuimamos. Pagalbinės matomumą gerinančios priemonės turi būti pritaikytos naudoti akinius nešiojantiems asmenims. |
3.02 straipsnis
Skiriamoji geba
|
1. |
Kampinė skiriamoji geba Kampinė skiriamoji geba yra susijusi su nuotolio skale ir atstumu. Reikalaujama mažiausia trumpesnių nuotolių iki 1 200 m imtinai skiriamoji geba nurodyta 1 priedėlyje. Mažiausia skiriamąja geba laikomas mažiausias azimutinis atstumas tarp dviejų standartinių atšvaitų (žr. 5.03 straipsnio 2 dalį)), kuriuo radiolokaciniame atvaizde jie yra rodomi aiškiai atskirti. |
|
2. |
Mažiausias nuotolis ir nuotolio skiriamoji geba Visais 15-1 200 m atstumais, kai nuotolio skalės yra iki 1 200 m imtinai, 15 m vienas nuo kito ta pačia krytimi esantys standartiniai atšvaitai radaro ekrane turi būti rodomi aiškiai atskirti. |
|
3. |
Funkcijų, dėl kurių gali sumažėti skiriamoji geba, turi nebūti galima įjungti, kai naudojamos nuotolio skalės iki 2 000 m. |
3.03 straipsnis
Nuotolio skalės
|
1. |
Radiolokacinėje įrangoje turi būti šios nuosekliai perjungiamos nuotolio skalės ir žiedai:
|
|
2. |
Papildomos nuosekliai perjungiamos nuotolio skalės yra leidžiamos. |
|
3. |
Pasirinkta nuotolio skalė, atstumas tarp nuotolio žiedų ir kintamojo nuotolio žymeklio atstumas nurodomi metrais arba kilometrais. |
|
4. |
Nuotolio žiedų ir kintamojo nuotolio žymeklio plotis, kai nustatytas normalus skaistis, turi neviršyti 2 mm. |
|
5. |
Pazonių displėjus ir padidinti atvaizdai yra draudžiami. |
3.04 straipsnis
Kintamasis nuotolio žymeklis
|
1. |
Radiolokacinė įranga turi turėti kintamąjį nuotolio žymeklį. |
|
2. |
Nuotolio žymeklį bet kokiu atstumu turi būti galima nustatyti per aštuonias sekundes. |
|
3. |
Atstumas, kuriuo yra nustatytas kintamasis nuotolio žymeklis, turi nepasikeisti net perjungus kitas nuotolio skales. |
|
4. |
Nuotolis turi būti rodomas kaip triženklis arba keturženklis skaičius. Nuotolių iki 2 000 m tikslumas turi būti iki 10 metrų. Nuotolio žymeklio skersmuo turi atitikti skaitmeninį displėjų. |
3.05 straipsnis
Kurso linija
|
1. |
Kurso linija turi tęstis nuo radaro displėjaus taško, kuris atitinka antenos padėtį, iki radaro ekrano krašto. |
|
2. |
Kurso linijos plotis ekrano krašte turi būti ne didesnis kaip 0,5°. |
|
3. |
Radaro bloke turi būti reguliuojamas įtaisas azimutinei kampinei antenos montavimo paklaidai ištaisyti. |
|
4. |
Ištaisius kampinę paklaidą ir įjungus radaro bloką, kurso linijos nukrypimas nuo kilio linijos turi neviršyti 0,5°. |
3.06 straipsnis
Nukreipimas nuo centro
|
1. |
Kad būtų matomas ištęstinis atvaizdas į priekį, visų 3.03 straipsnio 1 dalyje nurodytų nuotolio skalių radiolokacinį atvaizdą turi būti įmanoma nukreipti nuo centro. Radiolokacinį atvaizdą nukreipus nuo centro turi būti ištęsiamas tik atvaizdas į priekį, o nukreipimas nuo centro turi būti reguliuojamas iki ne mažesnio negu 0,25 ir ne didesnio negu 0,33 faktinio ekrano skersmens dydžio. |
|
2. |
Kai ištęsiamas atvaizdas į priekį, pagal jo nuotolį turi būti pratęsiami nuotolio žiedai, o kintamasis nuotolio žymeklis turi būti reguliuojamas ir įskaitomas iki didžiausio rodomo nuotolio. |
|
3. |
Pastovus rodomo nuotolio ištęsimas į priekį pagal 1 dalį yra leidžiamas, jei faktinis vidurinės atvaizdo dalies skersmuo yra ne mažesnis nei nurodytasis 4.03 straipsnio 1 dalyje, ir jei pelengo skalė yra suprojektuota taip, kad pagal 3.08 straipsnį būtų galima nustatyti kryptį. Tuomet 1 punkte nurodyta nukreipimo nuo centro priemonė yra nebūtina. |
3.07 straipsnis
Pelengo skalė
|
1. |
Radiolokacinės įrangos ekrano krašte turi būti pelengo skalė. |
|
2. |
Pelengo skalė turi būti suskirstyta ne mažiau kaip į 72 padalas po 5 laipsnius. 10 laipsnių žyminčios padalos turi būti akivaizdžiai ilgesnės už 5 laipsnius žyminčias padalas. Pelengo skalės žymuo „000“ turi būti ekrano viršutinio krašto viduryje. |
|
3. |
Pelengo skalė turi būti sužymėta triženkliais skaičiais nuo 000 iki 360 laipsnių pagal laikrodžio rodyklę. Numeruojama arabiškais skaitmenimis kas 10 arba kas 30 laipsnių. Vietoj skaičiaus „000“ gali būti aiškiai matoma rodyklė. |
3.08 straipsnis
Pelengavimo priemonės
|
1. |
Priemonės krypčiai į orientyrus nustatyti yra leidžiamos. |
|
2. |
Jei šios priemonės yra, jomis per apytiksliai 5 sekundes su ne didesne negu ± 1 laipsnio paklaida turi būti galima nustatyti kryptį į bet kurį orientyrą. |
|
3. |
Jei yra elektroninė pelengo linija:
|
|
4. |
Jei naudojama mechaninė pelengo linija:
|
3.09 straipsnis
Priemonės trukdžiams dėl atspindžių nuo jūros paviršiaus ir dėl lietaus mažinti
|
1. |
Radiolokacinėje įrangoje turi būti priemonės su rankinėmis valdymo svirtimis trukdžiams dėl atspindžių nuo jūros paviršiaus ir dėl lietaus sumažinti. |
|
2. |
Trukdžių dėl atspindžių nuo jūros paviršiaus reguliatorius (STC), kai nustatyta didžiausia jo parinktis, veikia apytiksliai iki 1 200 m atstumu. |
|
3. |
Radiolokacinėje įrangoje neturi būti automatinių priemonių trukdžiams dėl atspindžių nuo jūros paviršiaus ir dėl lietaus sumažinti. |
3.10 straipsnis
Kitos radiolokacinės įrangos keliamų trikdžių mažinimas
|
1. |
Turi būti įrengiama priemonė, kurią galima įjungti ir išjungti, kitos radiolokacinės įrangos keliamiems trikdžiams mažinti. |
|
2. |
Šios priemonės naudojimas turi neslopinti naudingų orientyrų rodymo. |
3.11 straipsnis
Suderinamumas su radiolokaciniais švyturiais
TJO rezoliuciją A.423 (XI) atitinkančių radiolokacinių švyturių signalai turi būti rodomi aiškiai net išjungus lietaus trukdžių slopinimą (FTC).
3.12 straipsnis
Stiprinimo reguliavimas
Stiprinimo reguliatoriaus intervalas turi būti toks, kad nustačius mažiausią trukdžių dėl atspindžių nuo jūros paviršiaus slopinimo parinktį, vandens paviršiaus judėjimas būtų aiškiai matomas ir kad stiprūs radijo aidai, kurių atspindinčiojo paviršiaus plotas yra 10 000 m2, galėtų būti nepraleidžiami bet kokiu atstumu.
3.13 straipsnis
Dažnių reguliavimas
Displėjuje turi būti reguliavimo indikatorius. Reguliavimo skalė turi būti ne trumpesnė negu 30 mm. Indikatorius turi veikti visais nuotoliais, net be radijo aidų. Indikatorius turi vienodai gerai veikti įjungus arti esančių objektų aidų stiprinimą arba slopinimą.
Turi būti įrengiamas rankinis reguliatorius reguliavimui koreguoti.
3.14 straipsnis
Ekrane rodomos orientacinės laivybos linijos ir informacija
|
1. |
Radaro ekrane gali būti nubrėžiama tik kurso linija, pelengo linijos ir nuotolio žiedai. |
|
2. |
Be radiolokacinio atvaizdo ir informacijos apie radiolokacinės įrangos darbą, gali būti rodoma tik laivybos informacija, pavyzdžiui, tokia, kaip toliau išvardyta:
|
|
3. |
Visa ekrane esanti informacija, išskyrus radiolokacinį atvaizdą, turi būti rodoma beveik statiškai, o jos atnaujinimo dažnis turi atitikti eksploatacinius reikalavimus. |
|
4. |
Displėjui ir laivybos informacijos tikslumui taikomi tie patys reikalavimai, kurie taikomi pagrindinei įrangai. |
3.15 straipsnis
Sistemos jautris
Sistemos jautris turi būti toks, kad 1 200 m atstumu esantis standartinis atšvaitas po kiekvieno antenos apsisukimo būtų aiškiai matomas radiolokaciniame atvaizde. Jei tokiu pat atstumu yra 1 m2 atšvaitas, antenos apsisukimų su radijo aidu skaičiaus konkrečiu laikotarpiu ir bendro antenos apsisukimų skaičiaus per tokį pat laikotarpį, grindžiamą 100 apsisukimų, santykis (orientyrų paieškos greitis) turi būti ne mažesnis negu 0,8.
3.16 straipsnis
Orientyro maršrutas
Ankstesnės orientyrų padėtys turi būti nurodomos pažymint maršrutą.
Orientyro maršruto atvaizdas turi būti beveik ištisinis, o skaistis turi būti mažesnis negu atitinkamo orientyro; orientyro maršrutas ir radiolokacinis atvaizdas turi būti tokios pat spalvos. Maršruto pošvytis turi būti reguliuojamas pagal eksploatacinius reikalavimus, tačiau neturi trukti ilgiau negu 2 antenos apsisukimus.
Orientyro maršrutas turi nepabloginti radiolokacinio atvaizdo.
3.17 straipsnis
Pagalbiniai indikatoriai
Pagalbiniai indikatoriai turi atitikti visus navigacinei radiolokacinei įrangai taikomus reikalavimus.
4 skyrius
Būtiniausi techniniai reikalavimai, taikomi radiolokacinei įrangai
4.01 straipsnis
Valdymas
|
1. |
Visos valdymo rankenėlės turi būti išdėstytos taip, kad jas naudojant nebūtų užstojama informacija ir nebūtų kliudoma laivavedybai naudojant radarą. |
|
2. |
Valdymo rankenėlės, kurios gali būti naudojamos įrangai išjungti arba kurios įjungtos galėtų sukelti darbo sutrikimų, turi būti apsaugomos nuo atsitiktinio naudojimo. |
|
3. |
Visos valdymo rankenėlės ir indikatoriai turi turėti neakinantį apšvietimo šaltinį, tinkamą visomis aplinkos apšvietimo sąlygomis, kurio stiprumas atskira valdymo rankenėle gali būti sumažinamas iki nulio. |
|
4. |
Turi būti atskiros tiesiogiai prieinamos šių funkcijų valdymo rankenėlės:
Jei pirma nurodytoms funkcijoms valdyti naudojamos sukamosios valdymo rankenėlės, draudžiamas koncentriškas valdymo rankenėlių išdėstymas viena virš kitos. |
|
5. |
Bent stiprinimo, trukdžių dėl atspindžių nuo jūros paviršiaus ir trukdžių dėl lietaus valdymo rankenėlės turi būti reguliuojamos sukamąja rankenėle, kurios pasukimo poveikis prietaisams yra proporcingas pasukimo kampui. |
|
6. |
Valdymo rankenėlės turi būti įrengtos taip, kad joms judant į dešinę arba į viršų jomis valdomas kintamasis būtų didinamas, o joms judant į kairę arba žemyn — mažinamas. |
|
7. |
Jei naudojami mygtukai, juos turi būti galima apčiuopti ir valdyti pirštais. Jų išjungimas taip pat turi būti aiškiai apčiuopiamas. |
|
8. |
Šių kintamųjų skaistį turi būti galima atskirai reguliuoti nuo nulio iki eksploatacijai reikiamo dydžio:
|
|
9. |
Jei kai kurių iš rodomų dydžių skaistis nelabai skiriasi ir jei pastovųjį nuotolio žiedą, kintamąjį nuotolio žiedą ir pelengo liniją galima išjungti atskirai vieną nuo kito, gali būti keturios skaisčio reguliavimo rankenėlės, po vieną kiekvienai iš šių dydžių grupių:
|
|
10. |
Kurso linijos skaistis turi būti reguliuojamas, tačiau negali būti sumažinamas iki nulio. |
|
11. |
Kurso linijai išjungti turi būti valdymo rankenėlė su automatine grįžtimi. |
|
12. |
Apsaugos nuo trukdžių įtaisus turi būti galima nuosekliai reguliuoti nuo nulio. |
4.02 straipsnis
Displėjus
|
1. |
Radiolokacinis atvaizdas — pagal mastelį sumažintas aplinkos radijo aidų ir jų judėjimo laivo atžvilgiu, nustatytų pagal vieną antenos apsisukimą, kai laivo kilio linija ir kurso linija visuomet sutampa, atvaizdavimas displėjaus ekrane. |
|
2. |
Displėjus — tai įrangos dalis, kurioje yra ekranas. |
|
3. |
Ekranas — mažos atspindžio gebos displėjaus dalis, kurioje rodomas vien radiolokacinis atvaizdas arba radiolokacinis atvaizdas kartu su papildoma laivybos informacija. |
|
4. |
Faktinis radiolokacinio atvaizdo skersmuo — didžiausio visiškai apskrito radiolokacinio atvaizdo, kuris gali būti rodomais pelengo skalės ribose, skersmuo. |
|
5. |
Rastrinės skleisties atvaizdavimas — beveik statiškas viso antenos apsisukimo radiolokacinio atvaizdo atvaizdavimas televiziniu vaizdu. |
4.03 straipsnis
Radiolokacinio atvaizdo charakteristikos
|
1. |
Faktinis radiolokacinio atvaizdo skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 270 mm. |
|
2. |
Išorinio nuotolio žiedo skersmuo 3.03 straipsnyje nurodytose nuotolio skalėse turi būti ne mažesnis kaip 90 % faktinio radiolokacinio atvaizdo skersmens. Antenos padėtis turi būti matoma visų nuotolio skalių radiolokaciniame atvaizde. |
4.04 straipsnis
Displėjaus spalva
Displėjaus spalva pasirenkama pagal fiziologinius veiksnius. Jei ekrane gali būti atgaminamos įvairios spalvos, pats radiolokacinis atvaizdas turi būti vienspalvis. Jei atgaminamos skirtingos spalvos, jos niekur ekrane neturi susilieti dėl to, kad viena spalva uždengia kitą.
4.05 straipsnis
Vaizdo atnaujinimo dažnis ir pošvytis
|
1. |
Displėjuje rodomas radiolokacinis atvaizdas naujausiu radiolokaciniu atvaizdu turi būti pakeičiamas per 2,5 sekundės. |
|
2. |
Kiekvienas radijo aidas ekrane turi šviesti ne trumpiau negu vieną ir ne ilgiau negu du antenos apsisukimus. Radiolokacinio atvaizdo pošvytį galima užtikrinti dviem būdais: ištisiniu rodymu arba periodišku atvaizdo atnaujinimu. Atvaizdas turi būti periodiškai atnaujinamas ne mažesniu negu 50 Hz dažniu. |
|
3. |
Radijo aido įrašo ir jo pošvyčio skaisčio skirtumas vieno antenos apsisukimo metu turi būti kuo mažesnis. |
4.06 straipsnis
Displėjaus tiesiškumas
|
1. |
Radiolokacinio atvaizdo tiesiškumo paklaida turi neviršyti 5 %. |
|
2. |
Visais nuotoliais iki 2 000 m nejudanti tiesi kranto linija 30 m atstumu nuo radaro antenos turi būti rodoma kaip tiesi ištisinė radijo aido konfigūracija be pastebimų iškraipymų. |
4.07 straipsnis
Nuotolio ir azimuto matavimų tikslumas
|
1. |
Atstumas iki orientyro kintamaisiais arba pastoviaisiais nuotolio žiedais turi būti nustatomas ± 10 m arba ± 1,5 % tikslumu, pasirenkant didesniąją iš šių verčių. |
|
2. |
Objekto pelengo kampo vertė nuo tikrosios vertės turi nesiskirti daugiau kaip 1 laipsniu. |
4.08 straipsnis
Antenos charakteristikos ir spinduliavimo spektras
|
1. |
Antena ir jos varomoji sistema turi būti tokios, kad užtikrintų tinkamą veikimą, kai vėjo greitis yra ne didesnis kaip 100 km per valandą. |
|
2. |
Antenos varomoji sistema turi turėti avarinį jungiklį, kuriuo galima išjungti siųstuvą ir sukamojo mechanizmo pavarą. |
|
3. |
Horizontalusis antenos spinduliavimas viena kryptimi turi atitikti šiuos reikalavimus:
|
|
4. |
Vertikalusis antenos spinduliavimas viena kryptimi turi atitikti šiuos reikalavimus:
|
|
5. |
Spinduliuojama aukštų dažnių energija turi būti horizontaliai poliarizuota. |
|
6. |
Įrangos eksploatacinis dažnis turi būti daugiau kaip 9 GHz diapazone, kuris pagal galiojančius TTS radijo reglamentus skirtas laivybos radiolokacinei įrangai. |
|
7. |
Antenos spinduliuojamos aukštų dažnių energijos dažnių spektras turi atitikti TTS radijo reglamentus. |
5 skyrius
Radiolokacinės įrangos bandymų sąlygos ir metodai
5.01 straipsnis
Sauga, apkrovos geba ir trikdžių sklaidymas
Elektros energijos tiekimas, sauga, laivų įrangos tarpusavio trikdžiai, saugus atstumas nuo kompaso, atsparumas oro sąlygų įtakai, mechaninis stipris, poveikis aplinkai ir girdimo triukšmo emisija išbandomi pagal IEC 945 leidinį „Bendrieji reikalavimai jūrų navigacinei įrangai“.
5.02 straipsnis
Parazitinis spinduliavimas ir elektromagnetinis suderinamumas
|
1. |
Parazitinis spinduliavimas matuojamas 30-2 000 MHz dažnių diapazone pagal IEC 945 leidinį „Jūrų navigacinės įrangos trikdžiai“. Turi būti laikomasi 2.02 straipsnio 1 dalies reikalavimų. |
|
2. |
Turi būti laikomasi 2.02 straipsnio 2 dalies elektromagnetinio suderinamumo reikalavimų. |
5.03 straipsnis
Bandymų tvarka
|
1. |
2 priede pavaizduotas radiolokacinės įrangos bandymo laukas turi būti ne mažiau negu 1,5 km ilgio ir 0,3 km pločio nebanguoto vandens plote arba lygiaverčių atspindžio savybių vietovėje. |
|
2. |
Standartinis atšvaitas — tai radaro atšvaitas, kurio ekvivalentinis radaro skerspjūvis yra 10 m2, kai bangų ilgis yra 3,2 cm. Triašio radaro atšvaito su trikampėmis paviršiaus plokštumomis ekvivalentinis radaro skerspjūvis (sigma), kai dažnis lygus 9 GHz (3,2 cm), apskaičiuojamas pagal šią formulę: 
Standartinio atšvaito su trikampėmis paviršiaus plokštumomis kraštinės ilgis a = 0,222 m. Nuotolio ir nustatymo gebos bandymui naudojamų atšvaitų matmenys, kai bangų ilgis yra 3,2 cm, taip pat naudojami, kai bandomos radiolokacinės įrangos bangų ilgis yra ne 3,2 cm. |
|
3. |
Standartiniai atšvaitai išdėstomi 15 m, 30 m, 45 m, 60 m, 85 m, 300 m, 800 m, 1 170 m, 1 185 m ir 1 200 m atstumu nuo antenos. Šalia 85 m atstumu esančio standartinio atšvaito 5 m atstumu stačiu kampu į pelengo liniją abiejose pusėse pastatomi standartiniai atšvaitai. Šalia 300 m atstumu esančio standartinio atšvaito 18 m atstumu stačiu kampu į pelengo liniją pastatomas atšvaitas, kurio ekvivalentinis radaro skerspjūvis yra 300 m2. Kiti atšvaitai, kurių ekvivalentinis radaro skerspjūvis yra 1 m2 ir 1 000 m2, išdėstomi ne mažiau kaip 15 laipsnių azimutiniu kampu vienas kito atžvilgiu tokiu pat 300 m atstumu nuo antenos. Šalia 1 200 m atstumu esančio standartinio atšvaito 30 m atstumu stačiu kampu į pelengo liniją abiejose pusėse išdėstomi standartiniai atšvaitai ir atšvaitas, kurio radaro skerspjūvis yra 1 m2. |
|
4. |
Radiolokacinė įranga sureguliuojama taip, kad atvaizdas būtų kuo geresnės kokybės. Stiprinimas sureguliuojama taip, kad iškart už apsaugos nuo trukdžių veikimo nuotolio zonos triukšmas nebebūtų matomas. Nustatoma mažiausia trukdžių dėl atspindžių nuo jūros paviršiaus slopinimo valdymo rankenėlės (STC) parinktis, o trukdžių dėl lietaus slopinimo valdymo rankenėlė (FTC) turi būti išjungta. Visų atvaizdo kokybei įtakos turinčių valdymo rankenėlių padėtis nustačius konkretų antenos aukštį nekeičiama visą bandymą; jos tinkamai užfiksuojamos. |
|
5. |
Nustatomas pageidaujamas antenos aukštis 5-10 m virš vandens arba žemės paviršiaus. Atšvaitai statomi tokiame aukštyje virš vandens arba žemės paviršiaus, kad jų faktinis radiolokacinis atsakas atitiktų 2 punkte nurodytą vertę. |
|
6. |
Visi pasirinktu nuotoliu išdėstyti atšvaitai visais atstumais iki 1 200 m imtinai turi būti rodomi ekrane vienu metu, kaip aiškiai atskirti orientyrai, neatsižvelgiant į bandymo lauko azimutinę padėtį kurso linijos atžvilgiu. Radiolokacinių švyturių signalai, kaip aprašyta 3.11 straipsnyje, turi būti rodomi aiškiai. Visi šiose nuostatose nurodyti reikalavimai turi būti įvykdyti, kai antenos aukštis yra 5-10 m; leidžiamas tik būtinas valdymo rankenėlių reguliavimas. |
5.04 straipsnis
Antenų matavimai
Antenos charakteristikos matuojamos pagal IEC 936 leidinį „Laivų radaras“.
I priedėlis
Kampinė skiriamoji geba iki 1 200 m nuotolio imtinai
II priedėlis
Bandymų laukas radiolokacinės įrangos skiriamajai gebai nustatyti
IV DALIS
BŪTINIAUSI REIKALAVIMAI, TAIKOMI VIDAUS VANDENŲ LAIVUOSE NAUDOJAMIEMS POSŪKIO KAMPINIO GREIČIO INDIKATORIAMS, IR JŲ BANDYMŲ SĄLYGOS
Turinys
|
1 skyrius |
Bendroji dalis |
|
1.01 straipsnis |
Taikymo sritis |
|
1.02 straipsnis |
Posūkio kampinio greičio indikatoriaus paskirtis |
|
1.03 straipsnis |
Patvirtinimo bandymai |
|
1.04 straipsnis |
Paraiška dėl patvirtinimo bandymo |
|
1.05 straipsnis |
Tipo tvirtinimas |
|
1.06 straipsnis |
Įrangos ženklinimas ir patvirtinimo numeris |
|
1.07 straipsnis |
Gamintojo pareiškimas |
|
1.08 straipsnis |
Patvirtintos įrangos pakeitimai |
|
2 skyrius |
Bendrieji būtiniausi reikalavimai, taikomi posūkio kampinio greičio indikatoriams |
|
2.01 straipsnis |
Konstrukcija, projektas |
|
2.02 straipsnis |
Parazitinis spinduliavimas ir elektromagnetinis suderinamumas |
|
2.03 straipsnis |
Valdymas |
|
2.04 straipsnis |
Eksploatacijos instrukcijos |
|
2.05 straipsnis |
Įrengimas ir eksploataciniai bandymai |
|
3 skyrius |
Būtiniausi eksploataciniai reikalavimai, taikomi posūkio kampinio greičio indikatoriams |
|
3.01 straipsnis |
Posūkio kampinio greičio indikatoriaus eksploatacinė parengtis |
|
3.02 straipsnis |
Posūkio kampinio greičio rodmuo |
|
3.03 straipsnis |
Matavimo ribos |
|
3.04 straipsnis |
Rodomo posūkio kampinio greičio tikslumas |
|
3.05 straipsnis |
Jautris |
|
3.06 straipsnis |
Darbo stebėsena |
|
3.07 straipsnis |
Nejautrumas kitiems įprastiems laivo manevrams |
|
3.08 straipsnis |
Nejautrumas magnetiniams laukams |
|
3.09 straipsnis |
Pagalbiniai indikatoriai |
|
4 skyrius |
Būtiniausi techniniai reikalavimai, taikomi posūkio kampinio greičio indikatoriams |
|
4.01 straipsnis |
Valdymas |
|
4.02 straipsnis |
Slopintuvai |
|
4.03 straipsnis |
Papildomos įrangos prijungimas |
|
5 skyrius |
Posūkio kampinio greičio indikatorių bandymų sąlygos ir tvarka |
|
5.01 straipsnis |
Sauga, apkrovos geba ir trikdžių sklaidymas |
|
5.02 straipsnis |
Parazitinis spinduliavimas ir elektromagnetinis suderinamumas |
|
5.03 straipsnis |
Bandymų tvarka |
|
Priedėlis |
Didžiausios leistinos posūkio kampinio greičio indikatorių rodmenų paklaidos |
1 skyrius
Bendroji dalis
1.01 straipsnis
Taikymo sritis
Šiose nuostatose išdėstomi vidaus vandenų laivuose naudojamų posūkio kampinio greičio indikatorių būtiniausi techniniai ir eksploataciniai reikalavimai bei bandymų atitikčiai šiems būtiniausiems reikalavimams nustatyti sąlygos.
1.02 straipsnis
Posūkio kampinio greičio indikatoriaus paskirtis
Posūkio kampinio greičio indikatoriaus paskirtis — palengvinti laivo vedimą naudojant radarą ir išmatuoti bei rodyti laivo posūkio į kairiojo arba dešiniojo borto pusę kampinį greitį.
1.03 straipsnis
Patvirtinimo bandymai
Posūkio kampinio greičio indikatoriai laivuose negali būti montuojami tol, kol tipo bandymu nebus nustatyta, kad jie atitinka šiose nuostatose nustatytus būtiniausius reikalavimus.
1.04 straipsnis
Paraiška dėl patvirtinimo bandymo
|
1. |
Paraiškos dėl posūkio kampinio greičio indikatorių tipo bandymo pateikiamos vienos iš valstybių narių kompetentingai bandymų institucijai. Kompetentingos bandymų institucijos nurodomos Komitetui. |
|
2. |
Prie kiekvienos paraiškos pridedami šie dokumentai:
|
|
3. |
Pareiškėjas bandymais nustato arba pasirūpina, kad būtų nustatyta, kad radiolokacinė įranga atitinka šių nuostatų būtiniausius reikalavimus. Bandymo rezultatai ir matavimo protokolai turi būti pridėti prie paraiškos. Šiuos dokumentus ir bandymo metu gautą informaciją saugo kompetentinga bandymų institucija. |
|
4. |
Atliekant patvirtinimo bandymą, „pareiškėjas“ — tai juridinis arba fizinis asmuo, kurio pavadinimas (vardas, pavardė), prekės ženklas arba kitas tapatybės nustatymo ženklas naudojamas gaminant išbandyti pateiktą įrangą arba ja prekiaujant. |
1.05 straipsnis
Tipo patvirtinimas
|
1. |
Jei įrangos tipo bandymo rezultatai teigiami, kompetentinga bandymų institucija išduoda atitikties liudijimą. Jei įranga būtiniausių reikalavimų neatitinka, pareiškėjui raštu pranešamos atsisakymo išduoti tipo patvirtinimą priežastys. Patvirtinimą suteikia kompetentinga institucija. Kompetentinga institucija apie jos patvirtintą įrangą praneša Komitetui. |
|
2. |
Kiekviena bandymų institucija turi teisę bet kuriuo metu iš produkcijos serijos pasirinkti įrangą patikrinimui atlikti. Jei šiuo patikrinimu nustatomi įrangos defektai, tipo patvirtinimas gali būti panaikintas. Tipo patvirtinimą panaikina jį išdavusi institucija. |
|
3. |
Tipo patvirtinimas galioja 10 metų; paprašius jo galiojimas gali būti pratęstas. |
1.06 straipsnis
Įrangos ženklinimas ir patvirtinimo numeris
|
1. |
Ant kiekvienos įrangos sudedamosios dalies taip, kad nebūtų galima ištrinti, pažymimas gamintojo pavadinimas, prekybinė įrangos paskirtis, įrangos tipas ir serijos numeris. |
|
2. |
Kompetentingos institucijos suteiktas patvirtinimo numeris ant valdymo pulto pažymimas taip, kad jo nebūtų galima ištrinti ir kad sumontavus įrangą jis būtų aiškiai matomas. Patvirtinimo numerio sudedamosios dalys: e-NN-NNN (e= Europos Sąjunga NN= patvirtinimo šalies kodas, kuriame
NNN= triženklis numeris, kurį nustato kompetentinga institucija.) |
|
3. |
Patvirtinimo numeris naudojamas tik kartu su atitinkamu patvirtinimu. Pagaminti ir pritvirtinti patvirtinimo numerį yra pareiškėjo pareiga. |
|
4. |
Kompetentinga institucija apie suteiktą patvirtinimo numerį nedelsdama informuoja Komitetą. |
1.07 straipsnis
Gamintojo pareiškimas
Prie kiekvieno įrangos vieneto pridedamas gamintojo pareiškimas, kad ji atitinka galiojančius būtiniausius reikalavimus ir kad ji visais atžvilgiais yra tokia pat kaip bandymams pateikta įranga.
1.08 straipsnis
Patvirtintos įrangos pakeitimai
|
1. |
Jau patvirtintoje įrangoje padarius pakeitimą, tipo patvirtinimas panaikinamas. Jei planuojama daryti pakeitimus, išsami informacija apie tai raštu siunčiama kompetentingai bandymų institucijai. |
|
2. |
Kompetentinga bandymų institucija sprendžia, ar patvirtinimą galima taikyti toliau, ar būtina atlikti patikrinimą arba naują tipo bandymą. Jei suteikiamas naujas patvirtinimas, skiriamas naujas patvirtinimo numeris. |
2 skyrius
Bendrieji būtiniausi reikalavimai, taikomi posūkio kampinio greičio indikatoriams
2.01 straipsnis
Konstrukcija, projektas
|
1. |
Posūkio kampinio greičio indikatoriai turi būti tinkami eksploatuoti vidaus vandenų laivuose. |
|
2. |
Įrangos konstrukcija ir projektas turi atitikti šiuolaikinius techninius reikalavimus, tiek mechaniniu, tiek elektros požiūriu. |
|
3. |
Jei šios direktyvos II priede arba šiose nuostatose tai nėra konkrečiai numatyta, elektros energijos tiekimui, saugai, laivų įrangos tarpusavio trikdžiams, saugiam atstumui nuo kompaso, atsparumui oro sąlygų poveikiui, mechaniniam stipriui, poveikiui aplinkai, girdimo triukšmo emisijai ir įrangos ženklinimui taikomi IEC 945 leidinyje „Bendrieji reikalavimai jūrų navigacinei įrangai“ pateikiami reikalavimai ir bandymo metodai. Be to, įranga turi atitikti visus šių nuostatų reikalavimus esant 0-40 °C aplinkos temperatūrai. |
2.02 straipsnis
Parazitinis spinduliavimas ir elektromagnetinis suderinamumas
|
1. |
30-2 000 MHz dažnių diapazone parazitinio spinduliavimo lauko stiprumas turi neviršyti 500 μV/m. 156-165 MHz, 450-470 MHz ir 1,53-1,544 GHz dažnių diapazonuose lauko stiprumas turi neviršyti 15 μV/m. Šis lauko stiprumas taikomas 3 metrų bandymo atstumu nuo bandomos įrangos. |
|
2. |
Įranga turi atitikti būtiniausius reikalavimus, kai elektromagnetinio lauko stiprumas šalia bandomos įrangos 30-2 000 MHz dažnių diapazone yra iki 15 V/m. |
2.03 straipsnis
Valdymas
|
1. |
Įranga neturi turėti daugiau valdymo rankenėlių negu būtina jai tinkamai valdyti. Valdymo rankenėlių konstrukcija, ženklinimas ir valdymas turi būti toks, kad jas būtų galima paprastai, aiškiai ir greitai valdyti. Jos išdėstomos taip, kad būtų kuo labiau išvengta įrangos valdymo klaidų. Įprastai eksploatacijai nebūtinos valdymo rankenėlės neturi nebūti tiesiogiai prieinamos. |
|
2. |
Visos valdymo rankenėlės ir indikatoriai turu būti paženklinti simboliais ir (arba) ženklais anglų kalba. Simboliai turi atitikti IEC leidinio Nr. 417 reikalavimus. Visi skaitmenys ir raidės turi būti ne mažesni kaip 4 mm aukščio. Jei galima įrodyti, kad dėl techninių priežasčių nėra įmanoma pažymėti 4 mm aukščio skaitmenimis ir raidėmis ir jei eksploatacijos požiūriu priimtini mažesni skaitmenys ir raidės, juos leidžiama sumažinti iki 3 mm. |
|
3. |
Įranga turi būti suprojektuota taip, kad dėl įrangos valdymo klaidų negalėtų atsirasti gedimų. |
|
4. |
Pagal būtiniausius reikalavimus nebūtinos papildomos funkcijos, pavyzdžiui, prijungimo prie kitos įrangos priemonės, įdiegiamos taip, kad įranga visomis sąlygomis atitiktų būtiniausius reikalavimus. |
2.04 straipsnis
Eksploatacijos instrukcijos
Išsamus naudojimo vadovas pridedamas prie kiekvieno įrangos vieneto. Jis pateikiamas anglų, prancūzų, olandų ir vokiečių kalbomis, ir jame turi būti bent ši informacija:
|
a) |
įjungimas ir eksploatacija; |
|
b) |
techninė priežiūra ir einamasis remontas; |
|
c) |
bendrosios saugos instrukcijos. |
2.05 straipsnis
Įrengimas ir eksploataciniai bandymai
|
1. |
Įranga įrengiama, keičiama ir jos eksploataciniai bandymai atliekami pagal V dalies reikalavimus. |
|
2. |
Įrenginio kryptis kilio linijos atžvilgiu turi būti nurodoma posūkio kampinio greičio indikatoriaus jutiklio bloke. Kad būtų užtikrintas kuo didesnis nejautrumas kitiems įprastiems laivo manevrams, turi būti pateikiamos įrengimo instrukcijos. |
3 skyrius
Būtiniausi eksploataciniai reikalavimai, taikomi posūkio kampinio greičio indikatoriams
3.01 straipsnis
Posūkio kampinio greičio indikatoriaus eksploatacinė parengtis
|
1. |
Praėjus keturioms minutėms nuo įjungimo posūkio kampinio greičio indikatorius turi būti visiškai parengtas dirbti ir veikti taip, kad neviršytų privalomų leistinų tikslumo nuokrypių. |
|
2. |
Įspėjamasis signalas turi rodyti, kad indikatorius yra įjungtas. Posūkio kampinio greičio indikatorių turi būti galima vienu metu stebėti ir valdyti. |
|
3. |
Bevielės nuotolinio valdymo priemonės draudžiamos. |
3.02 straipsnis
Posūkio kampinio greičio rodmuo
|
1. |
Posūkio kampinis greitis rodomas sugraduotoje tiesinėje skalėje, kurios nulio taškas yra viduryje. Žiūrint į indikatorių turi būti galima reikalingu tikslumu nustatyti kryptį ir posūkio kampinį greitį. Leidžiami rodykliniai indikatoriai ir histogramos. |
|
2. |
Indikatoriaus skalė turi būti ne mažiau kaip 20 cm ilgio ir gali būti apvali arba tiesinė. Tiesinės skalės gali būti išdėstomos tik horizontaliai. |
|
3. |
Vien skaitmeniniai indikatoriai draudžiami. |
3.03 straipsnis
Matavimo ribos
Posūkio kampinio greičio indikatoriuose gali būti viena ar kelios matavimo ribos. Rekomenduojamos šios matavimo ribos:
|
|
30°/min, |
|
|
60°/min, |
|
|
90°/min, |
|
|
180°/min, |
|
|
300°/min. |
3.04 straipsnis
Rodomo posūkio kampinio greičio tikslumas
Rodomas posūkio kampinis greitis nuo išmatuojamos didžiausios vertės turi nesiskirti daugiau kaip 2 % arba nuo tikrosios vertės turi nesiskirti daugiau kaip 10 %, pasirenkant didesniąją iš jų (žr. priedėlį).
3.05 straipsnis
Jautris
Eksploatacinė riba turi būti mažesnė už kampinio greičio pokytį, lygų l % nurodytos vertės, arba jam lygi.
3.06 straipsnis
Darbo stebėsena
|
1. |
Jei posūkio kampinio greičio indikatoriaus tikslumas neatitinka reikalaujamo tikslumo intervalo, tai turi būti nurodyta. |
|
2. |
Jei naudojamas giroskopas, indikatorius duoda signalą apie kritinį giroskopo sukimosi greičio sumažėjimą. Kritinis giroskopo sukimosi greičio sumažėjimas yra toks, dėl kurio tikslumas sumažėja 10 %. |
3.07 straipsnis
Nejautrumas kitiems įprastiems laivo manevrams
|
1. |
Dėl šoninio laivo supimo iki 10°, kai jo posūkio kampinis greitis yra iki 4° per sekundę, neturi atsirasti nustatytus leistinus nuokrypius viršijančių matavimo paklaidų. |
|
2. |
Dėl smūgių, pavyzdžiui, galinčių pasitaikyti laivui priplaukiant prie krantinės, neturi atsirasti nustatytus leistinus nuokrypius viršijančių matavimo paklaidų. |
3.08 straipsnis
Nejautrumas magnetiniams laukams
Posūkio kampinio greičio indikatorius turi būti nejautrus laive paprastai sukuriamiems magnetiniams laukams.
3.09 straipsnis
Pagalbiniai indikatoriai
Pagalbiniai indikatoriai turi atitikti visus posūkio kampinio greičio indikatoriams taikomus reikalavimus.
4 skyrius
Būtiniausi techniniai reikalavimai, taikomi posūkio kampinio greičio indikatoriams
4.01 straipsnis
Valdymas
|
1. |
Visos valdymo rankenėlės turi būti išdėstytos taip, kad jas naudojant nebūtų užstojama informacija ir nebūtų kliudoma laivavedybai naudojant radarą. |
|
2. |
Visos valdymo rankenėlės ir indikatoriai turi turėti neakinantį apšvietimo šaltinį, tinkamą visomis aplinkos apšvietimo sąlygomis, kurio stiprumas atskira valdymo rankenėle gali būti sumažinamas iki nulio. |
|
3. |
Valdymo rankenėlės turi būti įrengtos taip, kad joms judant į dešinę arba į viršų jomis valdomas kintamasis būtų didinamas, o joms judant į kairę arba žemyn — mažinamas. |
|
4. |
Jei naudojami mygtukai, juos turi būti galima apčiuopti ir valdyti pirštais. Jų išjungimas taip pat turi būti aiškiai apčiuopiamas. |
4.02 straipsnis
Slopintuvai
|
1. |
Esant kritinėms vertėms, jutiklių sistema turi būti slopinama. Slopinimo konstanta (63 % ribinės vertės) turi neviršyti 0,4 sekundės. |
|
2. |
Esant kritinėms vertėms, indikatorius turi būti slopinamas. Leidžiamos valdymo rankenėlės slopinimui didinti. Slopinimo konstanta jokiomis aplinkybėmis negali viršyti penkių sekundžių. |
4.03 straipsnis
Papildomos įrangos prijungimas
|
1. |
Jei posūkio kampinio greičio indikatorių galima prijungti prie pagalbinių indikatorių arba panašios įrangos, posūkio kampinio greičio rodmenis turi būti galima toliau naudoti kaip elektros signalą. Posūkio kampinis greitis turi būti toliau rodomas esant galvaninei įžeminimo izoliacijai, atitinkančiai 20 mV/laipsniui ± 5 % analoginę įtampą, ir 100 omų didžiausiai vidinei varžai. Poliškumas turi būti teigiamas, kai laivas sukasi į dešiniojo borto pusę, ir neigiamas, kai jis sukasi į kairiojo borto pusę. Eksploatacinė riba turi neviršyti 0,3°/min. Nulinė paklaida turi neviršyti 1°/min, kai temperatūra yra 0-40 °C. Išeinamojo signalo parazitinė įtampa, matuojama 10 Hz praleidimo juostos žemų dažnių filtru, įjungus indikatorių ir kai jutiklio neveikia judėjimas, turi neviršyti 10 mV. Posūkio kampinio greičio signalas turi būti gaunamas be papildomo slopinimo, viršijančio 4.02 straipsnio 1 dalyje nurodytas ribas. |
|
2. |
Turi būti įrengtas išorinio pavojaus signalo jungiklis. Šis jungiklis turi būti įrengtas kaip indikatoriaus galvaninės izoliacijos išjungiklis. Išorinio pavojaus signalas įjungiamas kontaktų jungimu:
|
5 skyrius
Posūkio kampinio greičio indikatorių bandymų sąlygos ir tvarka
5.01 straipsnis
Sauga, apkrovos geba ir trikdžių sklaidymas
Elektros energijos tiekimas, sauga, laivų įrangos tarpusavio trikdžiai, saugus atstumas nuo kompaso, atsparumas oro sąlygų įtakai, mechaninis stipris, poveikis aplinkai ir girdimo triukšmo emisija išbandomi pagal IEC 945 leidinį „Bendrieji reikalavimai jūrų navigacinei įrangai“.
5.02 straipsnis
Parazitinis spinduliavimas ir elektromagnetinis suderinamumas
|
1. |
Parazitinis spinduliavimas matuojamas 3-2 000 MHz dažnių diapazone pagal IEC 945 leidinį „Jūrų navigacinės įrangos trikdžiai“. Turi būti laikomasi 2.02 straipsnio 1 dalies reikalavimų. |
|
2. |
Turi būti laikomasi 2.02 straipsnio 2 dalies elektromagnetinio suderinamumo reikalavimų. |
5.03 straipsnis
Bandymų tvarka
|
1. |
Posūkio kampinio greičio indikatoriai turi būti pradedami naudoti ir išbandomi nominaliomis ir ribinėmis sąlygomis. Tai darant iki nustatytos ribinės vertės būti išbandoma eksploatacinės įtampos ir aplinkos temperatūros įtaka. Be to, radijo siųstuvais netoli indikatorių sukuriami didžiausi magnetiniai laukai. |
|
2. |
1 punkte aprašytomis sąlygomis indikatoriaus paklaidos turi neviršyti priedėlyje nurodytų leistinų nuokrypių. Turi būti įvykdyti visi kiti reikalavimai. |
Priedėlis
Didžiausios leistinos posūkio kampinio greičio indikatorių rodmenų paklaidos
V DALIS
VIDAUS VANDENŲ LAIVUOSE NAUDOJAMOS RADIOLOKACINĖS ĮRANGOS IR POSŪKIO KAMPINIO GREIČIO INDIKATORIŲ ĮRENGIMO IR EKSPLOATACINIŲ BANDYMŲ REIKALAVIMAI
Turinys
|
1 straipsnis |
Taikymo sritis |
|
2 straipsnis |
Įrangos patvirtinimas |
|
3 straipsnis |
Patvirtintos specializuotos įmonės |
|
4 straipsnis |
Reikalavimai laivo elektros energijos tiekimui |
|
5 straipsnis |
Radaro antenos įrengimas |
|
6 straipsnis |
Displėjaus ir valdymo blokų įrengimas |
|
7 straipsnis |
Posūkio kampinio greičio indikatoriaus įrengimas |
|
8 straipsnis |
Padėties jutiklio įrengimas |
|
9 straipsnis |
Įrengimas ir eksploatacinis bandymas |
|
10 straipsnis |
Įrengimo ir eksploatacinių savybių sertifikatas |
|
Priedėlis |
Radiolokacinės įrangos ir posūkio kampinio greičio indikatorių įrengimo ir eksploatacinių savybių sertifikato pavyzdys |
1 straipsnis
Taikymo sritis
Šių reikalavimų tikslas — užtikrinti, kad siekiant Bendrijos vidaus vandenų keliuose užtikrinti saugą ir tvarkingą laivavedybą naudojant radarus, navigacinė radiolokacinė įranga ir posūkio kampinio greičio indikatoriai būtų įdiegti pagal optimalius techninius bei ergonominius standartus ir kad įdiegus būtų atliekami eksploataciniai bandymai. Vidaus vandenų ECDIS įranga, kuri gali būti naudojama navigacijos režimu, laikoma navigacine radiolokacine įranga, kaip apibrėžta šiose nuostatose.
2 straipsnis
Įrangos patvirtinimas
Laivavedybai Bendrijos vidaus vandenų keliais naudojant radarą leidžiama įrengti tik pagal taikomas šios direktyvos arba Laivybos Reino upe centrinės komisijos nuostatas patvirtintą ir patvirtinimo numeriu pažymėtą įrangą.
3 straipsnis
Patvirtintos specializuotos įmonės
|
1. |
Radiolokacinę įrangą ir posūkio kampinio greičio indikatorius įrengia, keičia, remontuoja arba jų techninę priežiūrą atlieka tik pagal 1 straipsnį kompetentingos institucijos patvirtintos specializuotos įmonės. |
|
2. |
Kompetentinga institucija gali suteikti patvirtinimą ribotam laikotarpiui ir bet kuriuo metu gali jį panaikinti, jei nebevykdomi 1 straipsnio reikalavimai. |
|
3. |
Kompetentinga institucija apie jos patvirtintas įmones nedelsdama praneša Komitetui. |
4 straipsnis
Reikalavimai laivo elektros energijos tiekimui
Visi elektros energijos tiekimo radiolokacinei įrangai ir posūkio kampinio greičio indikatoriams laidai turi turėti atskirus saugą užtikrinančius įtaisus ir, jei įmanoma, turi būti apsaugoti nuo gedimų.
5 straipsnis
Radaro antenos įrengimas
|
1. |
Radaro antena įrengiama kuo arčiau išilginės laivo linijos. Netoli antenos turi nebūti kliūčių, sukeliančių klaidinančius aidus arba nepageidaujamus šešėlius; prireikus antenos montuojamos ant priekinio antstato. Radaro antena turi būti pakankamai tvirtai sumontuojama ir įtvirtinama eksploatacinėje padėtyje, kad radiolokacinė įranga galėtų veikti laikantis reikalaujamų tikslumo ribų. |
|
2. |
Ištaisius montavimo kampinę paklaidą ir įjungus įrangą, skirtumas tarp kurso linijos ir laivo išilginės linijos turi būti ne didesnis kaip 1 laipsnis. |
6 straipsnis
Displėjaus ir valdymo bloko įrengimas
|
1. |
Displėjus ir valdymo blokas vairinėje įrengiami taip, kad nebūtų sunkumų vertinant radiolokacinį atvaizdą ir valdant įrangą. Azimutinė radiolokacinio atvaizdo padėtis turi atitikti normalią apylinkių padėtį. Spaustuvai ir reguliuojamieji valdymo pultai turi būti tokios konstrukcijos, kad juos būtų galima užfiksuoti bet kokioje padėtyje taip, kad nevibruotų. |
|
2. |
Vedant laivą naudojant radarą dirbtinis apšvietimas turi neatsispindėti radaro operatoriaus kryptimi. |
|
3. |
Jei valdymo blokas nėra displėjaus bloko dalis, jis turi būti įmontuotas į korpusą ne toliau kaip 1 metro atstumu nuo displėjaus. Bevielės nuotolinio valdymo priemonės draudžiamos. |
|
4. |
Jei yra sumontuoti pagalbiniai indikatoriai, jie turi atitikti navigacinei radiolokacinei įrangai taikomus reikalavimus. |
7 straipsnis
Posūkio kampinio greičio indikatoriaus įrengimas
|
1. |
Jutiklių sistema įrengiama horizontaliai, kuo arčiau laivo vidurio ir sulygiuota su išilgine laivo linija. Jos įrengimo vieta turi būti kuo labiau apsaugota nuo vibracijos ir veikiama nedidelių temperatūros svyravimų. Jei įmanoma, indikatoriaus blokas turi būti montuojamas virš radaro displėjaus. |
|
2. |
Jei yra sumontuoti pagalbiniai indikatoriai, jie turi atitikti posūkio kampinio greičio indikatoriams taikomus reikalavimus. |
8 straipsnis
Padėties jutiklio įrengimas
Padėties jutiklis (pvz., DGPS antena) turi būti įrengiamas taip, kad būtų užtikrintas jo veikimas kuo didesniu tikslumu ir kad jam neigiamos įtakos neturėtų laivo antstatai ir perdavimo įranga.
9 straipsnis
Įrengimas ir eksploatacinis bandymas
Prieš pirmą kartą įjungiant įrangą, ją įrengus arba pratęsus ar iš naujo išdavus laivo apžiūros sertifikatą (išskyrus, kai tai daroma pagal šios direktyvos II priedo 2.09 straipsnio 2 dalį) bei po kiekvieno laive padaryto pakeitimo, kuris gali turėti įtakos įrangos eksploatacinėms sąlygoms, kompetentinga institucija arba įgaliota įmonė pagal 3 straipsnį atlieka įrengimo ir eksploatacinį bandymą. Turi būti įvykdytos šios sąlygos:
|
a) |
elektros energijos tiekimas turi turėti atskirą saugos įtaisą; |
|
b) |
eksploatacinė įtampa turi neviršyti leistino nuokrypio (III dalies 2.01 straipsnis); |
|
c) |
laidai ir jų instaliacija turi atitikti šios direktyvos II priedo ir prireikus ADNR nuostatas; |
|
d) |
antenos apsisukimų per minutę skaičius turi būti ne mažesnis kaip 24; |
|
e) |
netoli antenos turi nebūti kliūčių, kurios kliudytų laivybai; |
|
f) |
antenos apsauginis išjungiklis turi būti geros eksploatacinės būklės; |
|
g) |
displėjai, posūkio kampinio greičio indikatoriai ir valdymo pultai turi būti išdėstyti ergonomiškai; juos turi būti lengva naudoti; |
|
h) |
radiolokacinės įrangos kurso linija nuo išilginės laivo linijos turi nenukrypti daugiau kaip 1 laipsniu; |
|
i) |
nuotolio ir azimutinių displėjų tikslumas turi atitikti reikalavimus (matavimai naudojant žinomus orientyrus); |
|
k) |
trumpųjų nuotolių teisiškumas (stūmimas ir traukimas) turi būti teisingas; |
|
l) |
rodomas mažiausias nuotolis turi būti 15 metrų arba mažesnis; |
|
m) |
atvaizdo centras turi būti matomas, o jo skersmuo turi neviršyti 1 mm; |
|
n) |
turi nebūti klaidinančių aidų, kuriuos sukelia atspindžiai, ir nepageidaujamų šešėlių kurso linijoje, arba jie turi nepabloginti laivybos saugos; |
|
o) |
trukdžių dėl atspindžių nuo jūros paviršiaus ir trukdžių dėl lietaus slopintuvai (STC ir FTC išankstinė parinktis) ir su jais susijusios valdymo rankenėlės turi tinkamai veikti; |
|
p) |
stiprinimo reguliatorius turi būti tinkamos eksploatacinės būklės; |
|
q) |
vaizdo fokusavimas ir ryškumas turi būti tinkamas; |
|
r) |
laivo posūkio kryptis turi būti tokia, kaip nurodyta posūkio kampinio greičio indikatoriuje, o nulinė padėtis tiesiai į priekį turi būti teisinga; |
|
s) |
radiolokacinė įranga turi būti nejautri laivo radijo įrangos siunčiamiems signalams arba kitų laive esančių šaltinių keliamiems trikdžiams; |
|
t) |
radiolokacinė įranga ir (arba) posūkio kampinio greičio indikatorius turi netrikdyti kitos laivo įrangos darbo. |
Be to, vidaus vandenų ECDIS įrangos atveju:
|
u) |
statistinė padėties paklaida, turinti įtakos jūrlapiui, turi neviršyti 2 m; |
|
v) |
statistinė fazinio kampo paklaida, turinti įtakos jūrlapiui, turi neviršyti 1 laipsnio. |
10 straipsnis
Įrengimo ir eksploatacinių savybių sertifikatas
Sėkmingai pagal 8 straipsnį atlikusi bandymą kompetentinga institucija arba patvirtinta įmonė pagal priedėlyje pateiktą pavyzdį išduoda sertifikatą. Šis sertifikatas visą laiką turi būti laive.
Jei bandymų sąlygos neįvykdytos, parengiamas trūkumų sąrašas. Patvirtinta įmonė galiojantį sertifikatą panaikina arba nusiunčia kompetentingai institucijai.
Priedėlis
VI DALIS
PAVYZDINIS BANDYMŲ INSTITUTŲ, PATVIRTINTOS ĮRANGOS IR PATVIRTINTŲ ĮRENGIMO ĮMONIŲ SĄRAŠAS
numatytas IV dalyje ir V dalyje
A. KOMPETENTINGOS BANDYMŲ INSTITUCIJOS
pagal I dalies 1.04 straipsnio 1 dalį
B. PATVIRTINTA RADIOLOKACINĖ ĮRANGA
pagal IV dalies 1.06 straipsnio 4 dalį
C. PATVIRTINTI POSŪKIO KAMPINIO GREIČIO INDIKATORIAI
pagal IV dalies 1.06 straipsnio 4 dalį
D. RADIOLOKACINĖS ĮRANGOS IR POSŪKIO KAMPINIO GREIČIO INDIKATORIŲ ĮRENGIMO ARBA KEITIMO PATVIRTINTOS SPECIALIZUOTOS ĮMONĖS
pagal V dalies 3 straipsnį
N.B. 4 skiltyje nurodytos raidės žymi B (radiolokacinė įranga) ir C (posūkio kampinio greičio indikatoriai) dalių 1 skiltyje pateikiamus pavadinimus.
(1) Nominaliŕjŕ átampŕ ir daţná nurodo gamintojas. Taip pat gali bűti nurodomi átampos ir (arba) daţnio intervalai.
(2) 24 V/40 W lemputės šviesos centro ilgio leistinasis nuokrypis: ± 1,5 mm.
(3) L — plati P 28 S cokolio rankena yra kairėje pusėje, kai lempa yra vertikalioje padėtyje, žiūrint iš spinduliavimo krypties.
(4) Prieš matuojant vertes bandymo pradžioje kaitinamosios lempos jau turi būti eksploatuotos 60 minučių esant nominaliajai įtampai.
(5) Šių ribų turi būti laikomasi ± 10° plote iš abiejų horizontalios linijos, einančios per žibinto korpuso vidurinį tašką, pusių, kai lempa apsukama 360° aplink savo ašį.
(6) Prieš matuojant vertes bandymo pradžioje kaitinamosios lempos jau turi būti eksploatuotos 60 minučių esant nominaliajai įtampai.
(7) Šių ribų turi būti laikomasi ± 30° plote iš abiejų horizontalios linijos, einančios per žibinto korpuso vidurinį tašką, pusių, kai lempa apsukama 360° aplink savo ašį.
(8) IEC E-12 sekos pagrindinës vertës: 1,0; 1,2; 1,5; 1,8; 2,2; 2,7; 3,3; 3,9; 4,7; 5,6; 6,8; 8,2.
P6_TA(2006)0299
Civilinė aviacija (techniniai reikalavimai ir administracinės tvarkos suderinimas) ***II
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, keičiantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3922/91 dėl techninių reikalavimų ir administracinės tvarkos suderinimo civilinės aviacijos srityje (13376/1/2005 — C6-0090/2006 — 2000/0069(COD))
(Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (13376/1/2005 — C6-0090/2006), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo pirmojo svarstymo poziciją (1) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2000)0121) (2) ir dėl pakeisto pasiūlymo (KOM(2002)0030) (3), |
|
— |
atsižvelgdamas į pakeistą Komisijos pasiūlymą (KOM(2004)0073) (4), |
|
— |
atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A6-0212/2006); |
|
1. |
pritaria bendrajai pozicijai su pakeitimais; |
|
2. |
paveda Pirmininkui pateikti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai. |
(1) OL C 262, 2001 9 18, p. 224 ir OL C 272, 2003 11 13, p. 103.
(2) OL C 311 E, 2000 10 31, p. 13.
(3) OL C 227 E, 2002 9 24, p. 1.
(4) Dar neskelbta OL.
P6_TC2-COD(2000)0069
Europos Parlamento pozicija priimta per antrąjį svarstymą 2006 m. liepos 5 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. …/2006, keičiantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3922/91 dėl techninių reikalavimų ir administracinės tvarkos suderinimo civilinės aviacijos srityje
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 80 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
pasikonsultavę su Regionų komitetu,
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),
kadangi:
|
(1) |
Reglamento (EEB) Nr. 3922/91 (3) II priede nustatyti bendri saugos standartai, ypač susiję su orlaivių projektavimu, gamyba, naudojimu ir technine priežiūra, taip pat šiuos darbus vykdančiais asmenimis ir organizacijomis. Tie suderinti saugos standartai taikomi visiems Bendrijoje naudojamiems orlaiviams, tiek įregistruotiems valstybėje narėje, tiek trečiojoje šalyje. |
|
(2) |
To reglamento 4 straipsnio 1 dalyje reikalaujama Sutarties 80 straipsnio 2 dalies pagrindu patvirtinti to reglamento II priede neišvardytas sritis apimančius bendruosius techninius reikalavimus ir administracinę tvarką. |
|
(3) |
1992 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2407/92 dėl licencijų išdavimo oro vežėjams (4) 9 straipsnyje nurodyta, kad veiklos licencijos išdavimas ir jos galiojimas turi priklausyti nuo turimo galiojančio oro transporto vežėjo sertifikato, nurodančio veiklos, kuriai išduota veiklos licencija, rūšis ir atitinkančio būsimame Tarybos reglamente nustatytus kriterijus. Dabar tiktų nustatyti tokius kriterijus. |
|
(4) |
Jungtinės aviacijos institucijos (JAI) patvirtino suderintas komercinių oro pervežimų taisykles, vadinamas Bendraisiais aviacijos reikalavimais — Komercinis oro transportas (orlaiviai) (JAR-OPS 1), su pakeitimais. Šios taisyklės (2005 m. sausio 1 d. 8 pakeitimas) nustato minimalų saugumo reikalavimų lygį tokiai veiklai, todėl yra tinkamas pagrindas Bendrijos teisės aktams, reglamentuojantiems orlaivių veiklą. JAR-OPS 1 turėjo būti pakeistos, kad atitiktų Bendrijos teisės aktus ir politiką, atsižvelgiant į didelę jų įtaką ekonomikos ir socialinei sričiai. Naujas tekstas negali būti įvestas į Bendrijos teisę paprastai padarant nuoroda į JAR-OPS 1 Reglamente (EEB) Nr. 3922/91. Todėl prie to reglamento turėtų būti pridėtas naujas priedas su bendrosiomis taisyklėmis. |
|
(5) |
Oro vežėjams turi būti suteikta pakankamai lankstumo išspręsti nenumatytas skubias veiklos aplinkybes ar patenkinti ribotos trukmės veiklos poreikius arba įrodyti, kad jie gali pasiekti atitinkamą saugos lygį kitomis priemonėmis nei taikant bendras taisykles, numatytas priede (toliau — III priedas). Todėl valstybės narės turėtų turėti teisę suteikti išimtis arba įvesti bendrųjų techninių standartų ir administracinės tvarkos pakeitimus. Kadangi tokios išimtys arba pakeitimai tam tikrais atvejais gali pakenkti bendriesiems saugos reikalavimams arba iškreipti rinką, jų taikymo sritis turėtų būti griežtai ribojama, o jų suteikimas tinkamai kontroliuojamas Bendrijos. Šiuo atžvilgiu Komisijai turėtų būti suteikta teisė imtis apsaugos priemonių. |
|
(6) |
Yra gerai žinomų atvejų, kai valstybėms turėtų būti leidžiama patvirtinti arba toliau taikyti savo nacionalines nuostatas dėl skrydžių ir darbo laiko apribojimų ir poilsio reikalavimų iki bus nustatytos Bendrijos taisyklės, pagrįstos mokslinėmis žiniomis ir geriausia praktika, jei tos nuostatos atitinka bendrai nustatytą tvarką. |
|
(7) |
Šio reglamento tikslas — nustatyti darnius aukštus saugos standartus, tarp jų ir skrydžių ir darbo laiko apribojimus bei poilsio laiką. Kai kuriose valstybėse narėse esama kolektyvinių darbo susitarimų ir (arba) teisės normų, kuriomis nustatytos geresnės skrydžių ir darbo laiko ribojimo bei įgulos narių darbo sąlygos. Šio reglamento nuostatos neturėtų būti aiškinamos kaip ribojančios galimybę sudaryti arba išlaikyti šiuos susitarimus. Valstybėms narėms leidžiama palikti galioti teisės aktus, numatančius palankesnes sąlygas nei šiame reglamente nustatytosios. |
|
(8) |
Reglamento (EEB) Nr. 3922/91 nuostatos dėl komiteto darbo tvarkos turėtų būti pakoreguotos, kad būtų atsižvelgta į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (5). |
|
(9) |
Reglamento (EEB) Nr. 3922/91 nuostatos dėl taikymo srities turėtų būti pakoreguotos, kad būtų atsižvelgta į 2002 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantį Europos aviacijos saugos agentūrą (6), taip pat į jo įgyvendinimo taisykles, nustatytas 2003 m. rugsėjo 24 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1702/2003, nustatančiu orlaivio tinkamumo skraidyti ir orlaivio bei susijusių jo gaminių, dalių ir prietaisų tinkamumo naudoti aplinkos atžvilgiu pažymėjimų išdavimą bei projektavimo ir gamybinių organizacijų sertifikavimą įgyvendinančias taisykles (7) ir 2003 m. lapkričio 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2042/2003 dėl orlaivių nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti ir aviacijos produktų, dalių bei prietaisų tinkamumo naudoti ir šias užduotis atliekančių organizacijų bei darbuotojų patvirtinimo (8). |
|
(10) |
Šiuo reglamentu, pirmiausia nuostatomis dėl skrydžių ir darbo laiko apribojimų ir poilsio reikalavimų, pateikiamomis III priedo Q poskyryje, yra atsižvelgiama į apribojimus ir būtiniausius standartus, jau nustatytus Direktyvoje 2000/79/EB (9). Toje direktyvoje nustatytų apribojimų civilinės aviacijos mobiliesiems darbuotojams turėtų būti visuomet laikomasi. III priedo Q poskyrio nuostatos ir kitos pagal šį reglamentą patvirtintos nuostatos neturėtų jokiomis sąlygomis būti labiau išplėstos ir taip suteikti šiems darbuotojams mažesnę apsaugą. |
|
(11) |
Valstybėms narėms turėtų būti leista toliau taikyti nacionalines nuostatas dėl įgulos narių skrydžių ir darbo laiko apribojimų bei poilsio reikalavimų, jei tokiomis nacionalinėmis nuostatomis nustatytos apribojimų vertės yra mažesnės už didžiausias ribas ir didesnės už mažiausias ribas, nustatytas III priedo Q poskyryje. |
|
(12) |
Valstybėms narėms turėtų būti leista toliau taikyti nacionalines nuostatas dėl įgulos narių skrydžių ir darbo laiko apribojimų bei poilsio reikalavimų srityse, kurių kol kas nereglamentuoja III priedo Q poskyris, pvz., ilgiausios kasdienės skrydžio tarnybos laiko vieno piloto veiklai ir greitosios medicinos pagalbos veiklai, nuostatas dėl skrydžio tarnybos laiko sutrumpinimo ar poilsio laikotarpių pailginimo kertant keletą laiko zonų. |
|
(13) |
Per dvejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo reikėtų atlikti mokslinį ir medicininį nuostatų dėl įgulos narių skrydžių ir darbo laiko apribojimų ir poilsio reikalavimų ir, jei reikia, nuostatų dėl kabinos įgulų įvertinimą. |
|
(14) |
Šis reglamentas neturėtų daryti įtakos nuostatų dėl patikrinimų, esančių 1944 m. Čikagos konvencijoje dėl tarptautinės civilinės aviacijos ir 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/36/EB dėl trečiųjų šalių orlaivių, kurie naudojasi Bendrijos oro uostais, saugos (10), taikymui. |
|
15) |
1987 m. gruodžio 2 d. Londone Ispanijos Karalystė ir Jungtinė Karalystė abiejų šalių užsienio reikalų ministrų bendroje deklaracijoje susitarė glaudžiau bendradarbiauti naudojantis Gibraltaro oro uostu. Šie susitarimai dar turi įsigalioti. |
|
(16) |
Todėl Reglamentas (EEB) Nr. 3922/91 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamentas (EEB) Nr. 3922/91 iš dalies keičiamas taip:
|
1) |
Po 9 konstatuojamosios dalies įterpiama ši konstatuojamoji dalis: „Nuostatų dėl skrydžio ir darbo laiko apribojimų taikymas gali reikšti, kad bus iš esmės ardomas bendrovių, kurių veiklos modelis grindžiamas tik naktiniais skrydžiais, grafikas; kadangi Komisija remdamasi suinteresuotų šalių pateiktais įrodymais turėtų įvertinti ir pasiūlyti pritaikyti skrydžių ir darbo laiką ribojančias nuostatas, taip atsižvelgdama į šiuos ypatingus bendrovių veiklos modelius.“; |
|
2) |
Po 10 konstatuojamosios dalies įterpiamos šios konstatuojamosios dalys: „Iki … (11) Europos aviacijos saugos agentūra turėtų baigti mokslinį ir medicininį III priedo Q poskyrio ir, jei reikia, O poskyrio nuostatų įvertinimą; remdamasi šio įvertinimo išvadomis ir laikydamasi 12 straipsnio 2 dalyje nustatytos procedūros Komisija, jei reikia, nedelsdama turėtų parengti ir pateikti pasiūlymus dėl atitinkamų techninių nuostatų pakeitimų . Peržiūrint ir iš dalies keičiant tam tikras 8a straipsnyje minimas nuostatas reikėtų ir toliau siekti derinti nustatomus kabinos įgulos mokymo reikalavimus, siekiant palengvinti laisvą kabinos įgulos judėjimą Bendrijoje; todėl reikėtų dar kartą ištirti tolesnio kabinos įgulos kvalifikacijos derinimo galimybę.“; |
|
3) |
Paskutinė konstatuojamoji dalis pakeičiama šia konstatuojamąja dalimi: „Šiam reglamentui įgyvendinti reikalingos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (12). |
|
4) |
1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
5) |
2 straipsnis papildomas tokiu sąvokos apibrėžimu: „i) „institucija“ III priede: tai kompetentinga institucija, kuri suteikė oro vežėjo sertifikatą (OVS).“; |
|
6) |
3 straipsnis pakeičiamas šiuo tekstu: „3 straipsnis 1. Nepažeidžiant 11 straipsnio, komerciniams pervežimams lėktuvais Bendrijoje taikomi III priede nustatyti bendrieji techniniai reikalavimai ir administracinė tvarka. 2. Nuorodos į III priedo M poskyrį ar į bet kurias jo nuostatas laikomos nuorodomis į 2003 m. lapkričio 20 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2042/2003 dėl orlaivių nepertraukiamo tinkamumo skraidyti ir aviacijos produktų, dalių bei prietaisų tinkamumo naudoti ir šias užduotis atliekančių organizacijų bei darbuotojų patvirtinimo (13) M dalį ar atitinkamas jos nuostatas. |
|
7) |
4 straipsnio 1 dalis pakeičiama šiuo tekstu: „1. III priedo neapimamose srityse bendrieji techniniai reikalavimai ir administracinė tvarka patvirtinami Sutarties 80 straipsnio 2 dalies pagrindu. Prireikus Komisija kuo greičiau pateikia tinkamus pasiūlymus šiose srityse.“; |
|
8) |
6 straipsnis pakeičiamas šiuo tekstu: „6 straipsnis Orlaiviai, naudojami pagal valstybės narės leidimą, suteiktą nepažeidžiant bendrųjų techninių reikalavimų ir administracinės tvarkos, tomis pačiomis sąlygomis gali būti naudojami kitose valstybėse narėse netaikant papildomų techninių reikalavimų ir neatliekant įvertinimo tose kitose valstybėse narėse.“; |
|
9) |
7 straipsnis pakeičiamas šiuo tekstu: „7 straipsnis Valstybės narės pripažįsta sertifikatus, kuriuos pagal šį reglamentą kita valstybė narė arba jos vardu veikianti įstaiga išdavė jos jurisdikcijai priklausančioms ir jai pavaldžioms organizacijoms arba asmenims, kurie užsiima gaminių technine priežiūra ir orlaivių naudojimu.“; |
|
10) |
8 straipsnis pakeičiamas šiuo tekstu: „8 straipsnis 1. 3-7 straipsnių nuostatos nedraudžia valstybei narei nedelsiant reaguoti į saugos problemą, susijusią su gaminiu, asmeniu ar organizacija, kuriems taikomas šis reglamentas. Jei saugos problema kyla dėl nepakankamo saugos lygio taikant bendruosius techninius reikalavimus ir administracinę tvarką arba dėl bendrųjų techninių reikalavimų ir administracinės tvarkos trūkumų, valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie panaudotas priemones ir to priežastis. Komisija 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nusprendžia, ar dėl bendrųjų techninių reikalavimų ir administracinės tvarkos nepakankamo saugos lygio ar trūkumų pateisinama toliau taikyti priemones, kurių yra imtasi pagal šios dalies pirmą pastraipą. Tokiu atveju Komisija taip pat imasi būtinų priemonių, kad pagal 4 arba 11 straipsnio nuostatas iš dalies pakeistų atitinkamus bendruosius techninius reikalavimus ir administracinę tvarką. Jei padaroma išvada, kad valstybės narės priemonės yra nepagrįstos, valstybė narė jas atšaukia. 2. Valstybė narė gali suteikti išimtis šiuo reglamentu nustatytiems techniniams reikalavimams ir administracinei tvarkai esant nenumatytoms skubioms veiklos aplinkybėmis ar ribotos trukmės veiklos poreikiams. Komisija ir kitos valstybės narės turi būti informuojamos apie suteiktas išimtis, jei jos suteikiamos pakartotinai arba ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikotarpiui. Kai Komisija ir kitos valstybės narės yra informuojamos apie valstybės narės pagal antrą pastraipą suteiktas išimtis, Komisija išnagrinėja, ar išimtys atitinka šio reglamento ar Bendrijos teisės aktų bet kokios susijusios taisyklės saugos tikslus. Jei Komisija nustato, kad suteiktos išimtys neatitinka šio reglamento ar Bendrijos bet kokios susijusios teisės aktų taisyklės saugos tikslų, Komisija 12a straipsnyje nustatyta tvarka nusprendžia dėl apsaugos priemonių. Tokiu atveju atitinkama valstybė narė panaikina išimtį. 3. Kai saugos lygį, atitinkantį tą, kuris pasiekiamas taikant III priede nustatytus bendruosius techninius reikalavimus ir administracinę tvarką, galima pasiekti kitomis priemonėmis, valstybė narė, nediskriminuodama pareiškėjų dėl kilmės ir atsižvelgdama į poreikį neiškreipti konkurencijos, gali suteikti patvirtinimą nukrypdama nuo šių nuostatų. Tokiais atvejais atitinkama valstybė narė praneša Komisijai apie savo ketinimą suteikti tokį patvirtinimą, to priežastis ir numatomas sąlygas, nustatytas siekiant užtikrinti atitinkamą saugos lygį. Komisija per 3 mėnesius nuo valstybės narės pranešimo gavimo inicijuoja 12 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą, kad nuspręstų, ar pasiūlytas priemonės patvirtinimas gali būti suteiktas. Tokiu atveju Komisija praneša apie savo sprendimą visoms valstybėms narėms, kurios įgyja teisę taikyti tą priemonę. Numatant tokią priemonę, taip pat gali būti iš dalies pakeistos atitinkamos III priedo nuostatos. Aptariamai priemonei taikomi 6 ir 7 straipsniai. 4. Nepaisant 1, 2 ir 3 dalių, valstybė narė gali patvirtinti ar išlaikyti nuostatas, susijusias su III priedo Q poskyrio OPS 1.1105 6 punktu, OPS 1.1110 1.3 bei 1.4.1 punktais, OPS 1.1115 ir OPS 1.1125 2.1 punktais, iki bus nustatytos Bendrijos taisyklės, pagrįstos mokslinėmis žiniomis ir geriausia praktika. Valstybė narė praneša Komisijai apie nuostatas, kurias ji ketina išlaikyti. Dėl nacionalinių nuostatų, nukrypstančių nuo pirmoje pastraipoje nurodytų OPS 1 nuostatų, kurias valstybės narės ketina patvirtinti po III priedo taikymo pradžios, Komisija per tris mėnesius po valstybės narės pranešimo gavimo inicijuoja 12 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą, kad nuspręstų, ar tos nuostatos atitinka šio reglamento ir kitų Bendrijos teisės aktų taisyklių saugos nuostatas ir ar jos gali būti taikomos. Tokiu atveju Komisija praneša apie savo sprendimą patvirtinti priemonę visoms valstybėms narėms, kurios įgyja teisę taikyti tą priemonę. Numatant tokią priemonę, taip pat gali būti iš dalies pakeistos atitinkamos III priedo nuostatos. Aptariamai priemonei taikomi 6 ir 7 straipsniai.“; |
|
11) |
Įterpiamas toks straipsnis: „8a straipsnis 1. Iki … (14) Europos aviacijos saugos agentūra atlieka III priedo Q poskyrio ir, jei reikia, O poskyrio nuostatų mokslinį ir medicininį įvertinimą. 2. Neribojant 2002 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1592/2002 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiančio Europos aviacijos saugos (15) agentūrą 7 straipsnio taikymo, Europos aviacijos saugos agentūra padeda Komisijai parengti pasiūlymus dėl taikytinų III priedo O poskyrio ir Q poskyrio techninių nuostatų pakeitimų.“; |
|
12) |
11 straipsnio 1 dalis pakeičiama šiuo tekstu: „1. Komisija 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka iš dalies keičia III priede išvardytus bendruosius techninius reikalavimus ir administracinę tvarką, kai tai būtina dėl mokslo ir technikos pažangos.“; |
|
13) |
12 straipsnis pakeičiamas šiuo tekstu: „12 straipsnis 1. Komisijai padeda Oro saugumo komitetas (toliau — Komitetas). 2. Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, taikoma Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniuose nustatyta reguliavimo procedūra, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnį. Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje numatytas laikotarpis — trys mėnesiai. 3. Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.“; |
|
14) |
Įterpiamas toks straipsnis: „12a straipsnis Kai daroma nuorodą į šį straipsnį, taikoma Sprendimo 1999/468/EB 6 straipsnyje nustatyta apsaugos procedūra. Prieš priimdama savo sprendimą Komisija pasikonsultuoja su Komitetu. Sprendimo 1999/468/EB 6 straipsnio b punkte numatytas laikotarpis — trys mėnesiai. Kai valstybė narė apskundžia Komisijos sprendimą Tarybai, Taryba per tris mėnesius kvalifikuota balsų dauguma gali priimti kitokį sprendimą.“; |
|
15) |
Šio reglamento priede pateikiamas tekstas pridedamas kaip III priedas. |
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Nepažeidžiant Reglamento (EEB) Nr. 3922/91 11 straipsnio nuostatų, III priedas taikomas nuo … (16).
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta …, …
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
Tarybos vardu
Pirmininkas
(1) OL C 14, 2001 1 16, p. 33.
(2) 2002 m. rugsėjo 3 d. Europos Parlamento pozicija (OL C 272 E, 2003 11 13, p. 103), 2006 m. kovo 9 d. Tarybos bendroji pozicija (dar nepaskelbta OL) ir 2006m. liepos 5 d. Europos Parlamento pozicija.
(3) OL L 373, 1991 12 31, p. 4. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1592/2002 (OL L 240, 2002 9 7, p. 1).
(4) OL L 240, 1992 8 24, p. 1.
(5) OL L 184, 1999 7 1 7, p. 23.
(6) OL L 240, 2002 9 7, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1701/2003 (OL L 243, 2003 9 27, p. 5).
(7) OL L 243, 2003 9 27, p. 6. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 706/2006 (OL L 122, 2006 5 9, p. 16).
(8) OL L 315, 2003 11 28, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 707/2006 ( OL L 122, 2006 5 9, p. 17 ).
(9) 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/79/EB dėl Europos aviakompanijų asociacijos (AEA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF), Europos skrydžių įgulų asociacijos (ECA), Europos regioninių aviakompanijų asociacijos (ERA) ir Tarptautinės oro vežėjų asociacijos (IACA) Europos susitarimo dėl civilinės aviacijos mobiliųjų darbuotojų darbo laiko organizavimo (OL L 302, 2000 12 1, p. 57).
(10) OL L 143, 2004 4 30, p. 76. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 211/2005 ( OL L 344, 2005 12 27, p. 15 ).
(11) Dveji metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(12) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.“;
(13) OL L 315, 2003 11 28, p. 1.“;
(14) Dveji metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(15) OL L 240, 2002 9 7, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1701/2003 (OL L 243, 2003 9 27, p. 5).
(16) 18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
PRIEDAS
„III PRIEDAS
BENDRŲJŲ TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ IR ADMINISTRACINĖS TVARKOS TAIKYMAS KOMERCINIAMS VEŽIMAMS NAUDOJANT ORLAIVIUS
OPS 1: KOMERCINIS ORO TRANSPORTAS (ORLAIVIAI)
Turinys (Bendroji schema)
|
A POSKYRIS |
|
||
|
B POSKYRIS |
|
||
|
C POSKYRIS |
|
||
|
D POSKYRIS |
|
||
|
E POSKYRIS |
|
||
|
F POSKYRIS |
|
||
|
G POSKYRIS |
|
||
|
H POSKYRIS |
|
||
|
I POSKYRIS |
|
||
|
J POSKYRIS |
|
||
|
K POSKYRIS |
|
||
|
L POSKYRIS |
|
||
|
M POSKYRIS |
|
||
|
N POSKYRIS |
|
||
|
O POSKYRIS |
|
||
|
P POSKYRIS |
|
||
|
Q POSKYRIS |
|
||
|
R POSKYRIS |
|
||
|
S POSKYRIS |
|
A SKIRSNIS
TAIKYMO SĄLYGOS IR SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI
OPS 1.001
Taikymo sąlygos
OPS 1-oji dalis nustato reikalavimus, taikomus civilinių lėktuvų naudojimui, kuriuos komerciniam oro susisiekimui naudoja naudotojai, kurių pagrindinė veiklos vieta ir registruota buveinė, jei tokia yra, yra valstybėje narėje (toliau — „naudotojas“). OPS 1 netaikoma:
|
1) |
lėktuvams, kai juos naudoja karo, muitinės ir policijos tarnybos; nei |
|
2) |
parašiutininkų išmetimo ir gaisrų gesinimo skrydžiams bei atitinkamiems siunčiamiesiems ir grįžimo skrydžiams, kurių metu lėktuvu vežami tie asmenys, kurie paprastai dalyvauja parašiutininkų išmetime ar gaisrų gesinime; nei |
|
3) |
skrydžiams, vykdomiems prieš pradedant specialiuosius aviacijos darbus, jų metu ar tuoj po jų užbaigimo, jeigu šie skrydžiai yra susiję su tais specialiaisiais darbais, ir jų metu vežami, neskaitant įgulos, ne daugiau kaip 6 šiems darbams vykdyti būtini asmenys. |
OPS 1.003
Sąvokų apibrėžimai
|
a) |
Šiame priede:
|
|
b) |
Šiame priede nurodytos M ir 145 dalys yra tos, kurios nurodytos 2003 m. lapkričio 20 d. Reglamente (EB) Nr. 2042/2003. |
B SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
OPS 1.005
Bendrosios nuostatos
|
a) |
Naudotojas negali naudoti lėktuvo komerciniam oro susisiekimui kitaip, nei numatyta OPS 1 dalyje. B klasės lėktuvų naudojimui OPS 1.005 a punkto 1 priedėlyje pateikiami supaprastinti reikalavimai. |
|
b) |
Naudotojas laikosi galiojančių grįžtamąją galią turinčių tinkamumo skraidyti reikalavimų, keliamų komerciniam oro susisiekimui naudojamiems lėktuvams. |
|
c) |
Kiekvienas lėktuvas naudojamas pagal jo tinkamumo skraidyti pažymėjimo sąlygas ir neviršijant konkretaus lėktuvo pilotavimo taisyklėse nurodytų apribojimų. |
|
d) |
Kompleksiniai mokymo prietaisai (angl. Synthetic Training Devices — STD), pavyzdžiui, realaus skrydžio treniruokliai arba pilotavimo treniruočių prietaisai (angl. Flight Training Devices — FTD), pakeičiantys lėktuvą mokymo ir (arba) patikrinimo tikslams, turi atitikti kompleksiniams mokymo prietaisams keliamus reikalavimus. Naudotojas, planuojantis naudoti tokius STD, privalo gauti įgaliotosios institucijos pritarimą. |
OPS 1.020
Įstatymai, taisyklės ir procedūros. Naudotojo pareigos
Naudotojas privalo užtikrinti, kad:
|
1) |
visi darbuotojai žinotų, jog jie privalo laikytis tų valstybių, kuriose vykdomi skrydžiai, įstatymų, taisyklių ir procedūrų, susijusių su jų pareigų vykdymu; ir |
|
2) |
visi įgulos nariai būtų susipažinę su įstatymais, taisyklėmis ir procedūromis, susijusiais su jų pareigų vykdymu. |
OPS 1.025
Bendra kalba
|
a) |
Naudotojas privalo užtikrinti, kad visi įgulos nariai galėtų bendrauti ta pačia kalba. |
|
b) |
Naudotojas privalo užtikrinti, kad visas su skrydžiais susijęs personalas suprastų kalbą, kuria parašytos tos Skrydžių vykdymo vadovo dalys, kurios yra susijusios su jų funkcijomis ir pareigomis. |
OPS 1.030
Minimalios įrangos sąrašai. Naudotojo pareigos
|
a) |
Naudotojas kiekvienam lėktuvui parengia minimalios įrangos sąrašą (MEL), kurį tvirtina įgaliotoji institucija. Šis sąrašas sudaromas remiantis atitinkamu įgaliotosios institucijos patvirtintu pagrindiniu minimalios įrangos sąrašu (MMEL) (jei toks yra parengtas), ir turi būti ne mažiau ribojantis nei pastarasis. |
|
b) |
Naudotojas negali naudoti lėktuvo kitaip nei nurodyta MEL, išskyrus tuos atvejus, kai tai leidžia įgaliotoji institucija. Tokiais leidimais jokiu būdu negalima leisti skrydžių, viršijančių MMEL numatytus apribojimus. |
OPS 1.035
Kokybės valdymo sistema
|
a) |
Naudotojas sukuria vieną kokybės sistemą ir paskiria vieną už kokybę atsakingą darbuotoją, kuris prižiūri privalomų procedūrų, skirtų užtikrinti skrydžių saugą ir lėktuvų tinkamumą skraidyti, laikymąsi ir jų tinkamumą. Procedūrų laikymosi stebėsena privalo apimti ir informacijos teikimą atskaitingam darbuotojui (taip pat žr. OPS 1.175 punkto h papunktį), siekiant užtikrinti, kad prireikus būtų imtasi tinkamų korekcinių veiksmų. |
|
b) |
Kokybės sistemoje turi būti kokybės užtikrinimo programa, apimanti procedūras, skirtas patikrinti, ar visi skrydžiai vykdomi pagal jiems taikomus reikalavimus, standartus ir procedūras. |
|
c) |
Kokybės sistema ir už kokybę atsakingas darbuotojas turi būti priimtini įgaliotajai institucijai. |
|
d) |
Kokybės sistema turi būti aprašyta atitinkamuose dokumentuose. |
|
e) |
Nepaisant šio punkto a papunkčio, įgaliotoji institucija gali pritarti dviejų už kokybę atsakingų darbuotojų paskyrimui, iš kurių vienas būtų atsakingas už skrydžius, kitas — už techninę priežiūrą, su sąlyga, kad naudotojas yra įsteigęs kokybės valdymo skyrių, siekdamas užtikrinti, kad kokybės sistema būtų vienodai taikoma viso skrydžio metu. |
OPS 1.037
Avarijų prevencijos ir skrydžių saugos programa
|
a) |
Naudotojas parengia ir prižiūri avarijų prevencijos ir skrydžių saugos programą, kuri gali būti įtraukiama į kokybės sistemą, įskaitant:
|
|
b) |
Teikti korekcinių veiksmų, reikalingų avarijų prevencijos ir skrydžių saugos programai vykdyti, pasiūlymus yra už programos valdymą atskaitingo asmens pareiga. |
|
c) |
Pokyčių, kurių reikia pagal pasiūlymus dėl korekcinių veiksmų, ir kuriuos nustato avarijų prevencijos ir skrydžių saugos programa, veiksmingumą kontroliuoja už kokybę atsakingas darbuotojas. |
OPS 1.040
Įgulos nariai
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad visi dirbantys skrydžio įgulos ir keleivių salono įgulos nariai būtų tinkamai parengti ir gebėtų vykdyti jiems paskirtas pareigas. |
|
b) |
Kai lėktuvo keleivių salone dirba skrydžio įgulos nariai, nepriklausantys keleivių kabinos įgulai, naudotojas užtikrina, kad:
|
OPS 1.050
Paieškos ir gelbėjimo informacija
Naudotojas užtikrina, kad su numatomu skrydžiu susijusi svarbi informacija apie paieškos ir gelbėjimo tarnybas būtų lengvai prieinama įgulos kabinoje.
OPS 1.055
Informacija apie avarinę ir gelbėjimosi įrangą
Naudotojas užtikrina, kad visuose jo lėktuvuose būtų sąrašai su informacija apie lėktuve esančią avarinę ir gelbėjimosi įrangą, kuriuos prireikus būtų galima skubiai perduoti gelbėjimo koordinavimo centrams. Šią informaciją, atsižvelgiant į konkretų atvejį, sudaro: gelbėjimosi plaustų ir pirotechnikos priemonių skaičius, spalva ir tipas, išsami informacija apie būtiniausių medicininių priemonių ir vandens atsargas bei avarinės nešiojamosios radijo įrangos tipas ir dažniai.
OPS 1.060
Priverstinis tūpimas ant vandens
Naudotojas skrydžiams virš vandens negali naudoti lėktuvo, kurio patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija viršija 30 krėslų, kai nuotolis nuo avariniam tūpimui tinkančios sausumos yra didesnis nei 120 minučių skrydžio kreiseriniu greičiu arba 400 jūrmylių, atsižvelgiant į tai, kuris atstumas yra mažesnis, išskyrus atvejus, kai lėktuvas atitinka priverstinio tūpimo ant vandens reikalavimus, nustatytus galiojančiame tinkamumo skraidyti kodekse.
OPS 1.065
Karinių ginklų ir karinės amunicijos vežimas
|
a) |
Naudotojas negali skraidinti karinių ginklų ir karinės amunicijos, nebent tam gautas visų suinteresuotų valstybių pritarimas. |
|
b) |
Naudotojas užtikrina, kad kariniai ginklai ir karinė amunicija:
|
|
c) |
Naudotojas užtikrina, kad iki skrydžio pradžios įgulos vadas būtų išsamiai informuojamas apie planuojamus vežti karinius ginklus ir karinę amuniciją bei jų vietą lėktuve. |
OPS 1.070
Sportinių ginklų ir amunicijos vežimas
|
a) |
Naudotojas imasi visų pagrįstų priemonių, kad užtikrintų, jog jam būtų pranešta apie visus planuojamus skraidinti sportinius ginklus. |
|
b) |
Sutikdamas vežti sportinius ginklus, naudotojas užtikrina, kad jie:
|
|
c) |
Sportinių ginklų šaudmenis galima vežti registruotame keleivių bagaže, atsižvelgiant į tam tikrus apribojimus, pagal technines instrukcijas (žr. OPS 1.1160 punkto b papunkčio 5 dalį), kaip apibrėžta OPS 1.1150 punkto a papunkčio 15 dalyje. |
OPS 1.075
Asmenų vežimo būdas
Naudotojas imasi visų priemonių užtikrinti, kad skrydžio metu nė vieno asmens nebūtų tose lėktuvo dalyse, kurios nėra skirtos asmenims, nebent įgulos vadas laikinai leistų patekti į kurią nors lėktuvo dalį:
|
1) |
siekiant imtis veiksmų, būtinų lėktuvo ar jame esančių asmenų, gyvūnų arba krovinių saugai; arba |
|
2) |
kurioje vežamas krovinys ar atsargos, ir kuri sukonstruota taip, kad į ją lėktuvui skrendant gali patekti asmuo. |
OPS 1.080
Siūlymas skraidinti pavojingus krovinius
Naudotojas imasi visų pagrįstų priemonių užtikrinti, kad joks asmuo nesiūlytų ar nesutiktų skraidinti pavojingų krovinių, nebent toks asmuo turi atitinkamą pasirengimą ir kroviniai yra tinkamai klasifikuoti, turi visus dokumentus, sertifikuoti, aprašyti, supakuoti, paženklinti, pažymėti ir yra tinkamos būklės vežti pagal techninių instrukcijų ir atitinkamų Bendrijos teisės aktų reikalavimus.
OPS 1.085
Įgulos pareigos
|
a) |
Įgulos narys privalo tinkamai vykdyti savo pareigas:
|
|
b) |
Įgulos narys:
|
|
c) |
Nė viena pirmiau pateikto b papunkčio nuostata neįpareigoja įgulos nario pranešti apie įvykį, apie kurį jau pranešė kitas įgulos narys. |
|
d) |
Įgulos narys negali dirbti lėktuve:
|
|
e) |
Įgulos nariui taikomi tinkami reikalavimai, susiję su alkoholio vartojimu; šiuos reikalavimus nustato naudotojas ir jie turi būti priimtini įgaliotajai institucijai bei negali būti mažiau ribojantys, nei tokie reikalavimai:
|
|
f) |
Įgulos vadas:
|
|
g) |
Susidarius avarinei padėčiai, kai būtini neatidėliotini sprendimai ir veiksmai, įgulos vadas imasi, jo nuomone, tokiomis aplinkybėmis būtinų veiksmų. Tokiais atvejais saugos sumetimais jis gali nesilaikyti taisyklių, skrydžio procedūrų ir metodų. |
OPS 1.090
Įgulos vado įgaliojimai
Naudotojas imasi visų pagrįstų priemonių, skirtų užtikrinti, kad visi lėktuvu vežami asmenys paklustų visiems teisėtiems įgulos vado nurodymams, kad būtų užtikrinta lėktuvo ir juo vežamų asmenų ar turto sauga.
OPS 1.095
Teisė vairuoti lėktuvą žeme
Naudotojas imasi visų pagrįstų priemonių, skirtų užtikrinti, kad lėktuvo, už kurį jis yra atsakingas, aerodromo judėjimo zonoje nevairuotų skrydžio įgulai nepriklausantis asmuo, išskyrus atvejus, kai minėtas asmuo, sėdintis prie valdymo pulto:
|
1) |
turi reikiamą naudotojo ar paskirto agento įgaliojimą ir yra kompetentingas:
|
|
2) |
yra įgijęs žinių, susijusių su aerodromo schema, maršrutais, ženklais, ženklinimu, žiburiais, eismo valdymo signalais, taip pat instrukcijomis, terminija ir procedūromis, ir geba laikytis lėktuvo naudojimo standartų, būtinų lėktuvo judėjimo aerodrome saugai užtikrinti. |
OPS 1.100
Leidimas būti įgulos kabinoje
|
a) |
Naudotojas privalo užtikrinti, kad į įgulos kabiną nebūtų įleistas arba joje nebūtų vežamas joks asmuo, išskyrus paskirtus skrydžio įgulos narius, nebent šis asmuo:
|
|
b) |
Įgulos vadas užtikrina, kad:
|
|
c) |
Galutinį sprendimą dėl leidimo būti įgulos kabinoje priima įgulos vadas. |
OPS 1.105
Nesankcionuotas vežimas
Naudotojas imasi visų pagrįstų priemonių, skirtų užtikrinti, kad lėktuve joks asmuo nepasislėptų ar nepaslėptų krovinio.
OPS 1.110
Nešiojamieji elektroniniai prietaisai
Naudotojas nė vienam asmeniui neleidžia naudotis nešiojamaisiais elektroniniais prietaisais, kurie gali turėti neigiamos įtakos lėktuvo sistemų ir įrangos veikimui, ir imasi visų pagrįstų priemonių, skirtų užtikrinti, kad nė vienas lėktuve esantis asmuo jais nesinaudotų.
OPS 1.115
Alkoholis ir narkotikai
Naudotojas neleidžia patekti į lėktuvą ar jame būti asmenims, kurie yra tiek apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų, kad gali kelti grėsmę lėktuvo ar jame esančiųjų saugai, ir imasi visų pagrįstų priemonių, skirtų užtikrinti, kad tokie asmenys į lėktuvą nepatektų ar jame nebūtų.
OPS 1.120
Grėsmė saugai
Naudotojas imasi visų pagrįstų priemonių, skirtų užtikrinti, kad nė vienas asmuo dėl neatsargių ar nerūpestingų veiksmų arba neveikimo:
|
1) |
nesukeltų pavojaus lėktuvui ar jame esantiems asmenims; |
|
2) |
sudarytų sąlygas ar leistų, kad lėktuvas imtų kelti pavojų asmenims ar turtui. |
OPS 1.125
Dokumentai, kuriuos reikia turėti skrydžio metu
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad kiekvieno skrydžio metu lėktuve būtų šie dokumentai ar jų kopijos:
|
|
b) |
Visi skrydžio įgulos nariai kiekvieno skrydžio metu privalo turėti galiojančias įgulos nario licencijas su skrydžiui vykdyti reikiama kvalifikacija (kvalifikacijomis). |
OPS 1.130
Vadovai/taisyklės, kuriuos reikia turėti skrydžio metu
Naudotojas užtikrina, kad:
|
1) |
kiekvieno skrydžio metu orlaivyje būtų galiojančios Skrydžių vykdymo vadovo dalys, susijusios su įgulos pareigomis; |
|
2) |
skrydžiui vykdyti būtinos Skrydžių vykdymo vadovo dalys lėktuve būtų lengvai prieinamos įgulai; ir |
|
3) |
lėktuve būtų galiojančios lėktuvo pilotavimo taisyklės nebent įgaliotoji institucija sutinka, kad OPS 1.1045 punkto 1 priedėlio B dalyje nurodytame Skrydžių vykdymo vadove yra tam lėktuvui tinkama informacija. |
OPS 1.135
Papildoma informacija ir formos, kurias reikia turėti skrydžio metu
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad be OPS 1.125 ir OPS 1.130 punktuose nurodytų dokumentų ir taisyklių kiekvieno skrydžio metu orlaivyje būtų ši su skrydžio tipu ir zona susijusi informacija bei formos:
|
|
b) |
Įgaliotoji institucija gali leisti, kad šio punkto a papunktyje pateikta informacija ar jos dalys būtų pateikiamos kitokia forma, ne ant popieriaus. Privalo būti užtikrintas prieinamumo, tinkamumo naudoti ir patikimumo priimtinas lygis. |
OPS 1.140
Žemėje saugoma informacija
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad: bent kiekvieno skrydžio ar skrydžių sekos laikotarpiu:
|
|
b) |
Šio punkto a papunktyje nurodytą informaciją sudaro:
|
OPS 1.145
Teisė tikrinti
Naudotojas užtikrina, kad įgaliotosios institucijos paskirtiems asmenims visada būtų leista įlipti į lėktuvą, naudojamą pagal šios įgaliotosios institucijos išduotą AOC, ir juo skristi, taip pat patekti į įgulos kabiną ir būti joje, nebent leidimo būti kabinoje neduotų įgulos vadas, jei jo nuomone dėl to gali kilti grėsmė lėktuvo saugai.
OPS 1.150
Dokumentų ir įrašų pateikimas
|
a) |
Naudotojas:
|
|
b) |
Įgulos vadas įgaliotosios institucijos įgaliotam asmeniui pastarojo prašymu per atitinkamą laikotarpį pateikia dokumentus, kurie turi būti lėktuve. |
OPS 1.155
Dokumentų saugojimas
Naudotojas užtikrina, kad:
|
1) |
visi dokumentų originalai ar jų kopijos, kurias jis turi saugoti, būtų laikomi nustatytą saugojimo laiką, net jei jis nustoja būti lėktuvo naudotoju; ir |
|
2) |
kai įgulos narys, kurio įrašų apie tarnybinio skrydžių laiko, darbo ir poilsio laikotarpių bylą tvarkė naudotojas, tampa kito naudotojo įgulos nariu, minėta byla turi būti prieinama naujajam naudotojui. |
OPS 1.160
Skrydžio duomenų savirašio įrašų saugojimas, pateikimas ir naudojimas
|
a) |
Įrašų saugojimas
|
|
b) |
Įrašų perdavimas Lėktuvo, kuriame įrengtas skrydžio duomenų savirašis, naudotojas per pagrįstą laiką pateikia turimus arba išsaugotus skrydžio duomenų savirašio įrašus, jei to buvo paprašytas Įgaliotosios institucijos. |
|
c) |
Įrašų naudojimas
|
OPS 1.165
Nuoma
|
a) |
Sąvokos Šiame punkte vartojamos sąvokos reiškia:
|
|
b) |
Bendrijos naudotojų lėktuvų nuoma tarpusavyje
|
|
c) |
Bendrijos naudotojo ir kito subjekto, kuris nėra Bendrijos naudotojas, lėktuvų nuoma tarpusavyje
|
OPS 1.550 punkto a papunkčio 1 priedėlis
B klasės skrydžius vykdantys lėktuvai
|
a) |
sąvokos
|
|
b) |
Skrydžiai, kuriems taikytinas šis priedėlis, gali būti vykdomi laikantis toliau pateiktų supaprastinimų.
|
C SKIRSNIS
NAUDOTOJO SERTIFIKAVIMAS IR PRIEŽIŪRA
OPS 1.175
Bendrosios naudotojo sertifikavimo taisyklės
1 pastaba: šio punkto 1 priedėlyje pateikiamas AOC turinys ir sąlygos.
2 pastaba: šio punkto 2 priedėlyje pateikiami valdymo ir organizaciniai reikalavimai.
|
a) |
Naudotojas negali naudoti lėktuvo komerciniam oro susisiekimui kitaip nei numatyta vežėjo pažymėjime (AOC) ir pagal šio pažymėjimo nuostatas ir sąlygas. |
|
b) |
Naudotojas, siekiantis gauti arba pakeisti AOC, turi leisti įgaliotajai institucijai patikrinti visus planuojamų skrydžių saugos aspektus. |
|
c) |
Naudotojas, siekiantis gauti AOC:
|
|
d) |
Jei naudotojas turi ne vienoje valstybėje narėje registruotų lėktuvų, turi būti nustatyta atitinkama tvarka, kad būtų užtikrinta tinkama saugos priežiūra. |
|
e) |
Naudotojas leidžia įgaliotajai institucijai lankytis savo organizacijoje ir lėktuvuose bei užtikrina, kad toks leidimas būtų suteiktas ir visoms techninės priežiūros organizacijoms, patvirtintoms pagal 145 dalį, kad būtų galima nustatyti, jog ir toliau laikomasi OPS 1 reikalavimų. |
|
f) |
Jei įgaliotoji institucija mano, kad naudotojas nebegali užtikrinti skrydžių saugos, AOC bus pakeistas, jo galiojimas sustabdytas arba jis bus panaikintas. |
|
g) |
Naudotojas turi įrodyti įgaliotajai institucijai, kad:
|
|
h) |
Naudotojas privalo paskirti įgaliotajai institucijai priimtiną atsakingą darbuotoją, turintį bendrus įgaliojimus užtikrinti, kad visi skrydžiai ir techninės priežiūros veikla būtų finansuojama ir vykdoma pagal įgaliotosios institucijos nustatytus standartus. |
|
i) |
Naudotojas privalo paskirti įgaliotajai institucijai priimtinus pareigūnus, atsakingus už šių sričių valdymą ir priežiūrą:
|
|
j) |
Vienas asmuo gali eiti daugiau nei vienerias paskirtas pareigas, jei tai priimtina įgaliotajai institucijai, tačiau naudotojai, turintys 21 ar daugiau visą darbo dieną dirbančių darbuotojų, turi turėti mažiausiai du už šias keturias sritis atsakingus asmenis. |
|
k) |
Jei naudotojas turi 20 ar mažiau visą darbo dieną dirbančių darbuotojų, atsakingas darbuotojas gali užimti vienerias ar daugiau skiriamų pareigų, jei tai priimtina įgaliotajai institucijai. |
|
l) |
Naudotojas privalo užtikrinti, kad kiekvienas skrydis būtų vykdomas pagal Skrydžių vykdymo vadovo nuostatas. |
|
m) |
Naudotojas privalo pasirūpinti tinkama antžeminių paslaugų įranga, kad užtikrintų saugų skrydžių vykdymą. |
|
n) |
Naudotojas privalo užtikrinti, kad jo lėktuvuose būtų tokia įranga, o įgula turėtų tokią kvalifikaciją, kokių reikia konkrečiai zonai ir skrydžio tipui. |
|
o) |
Naudotojas visiems lėktuvams, naudojamiems pagal jo turimą AOC, privalo taikyti techninės priežiūros reikalavimus pagal M dalį. |
|
p) |
Naudotojas privalo pateikti įgaliotajai institucijai Skrydžių vykdymo vadovo kopiją, kaip nurodyta P skirsnyje, taip pat visus jo pakeitimus ar peržiūrėtus ir pataisytus leidimus. |
|
q) |
Naudotojas pagrindinėje veiklos vietoje privalo turėti skrydžių tipui ir zonai tinkamus skrydžių aprūpinimo įrenginius. |
OPS 1.180
AOC išdavimas, keitimas ir galiojimo pratęsimas
|
a) |
Naudotojui neišduodamas AOC arba jo pakeitimas, o išduoto AOC galiojimas nutraukiamas, nebent:
|
|
b) |
Nepaisant OPS 1.185 punkto f papunkčio nuostatų, naudotojas privalo įgaliotajai institucijai kuo skubiau pranešti apie visus pagal OPS 1.185 punkto a papunktį pateiktos informacijos pakeitimus. |
|
c) |
Jei įgaliotoji institucija nėra įsitikinusi, kad šio punkto a papunkčio reikalavimai įvykdyti, ji gali reikalauti atlikti vieną ar daugiau parodomųjų skrydžių, atliekamų kaip komercinio oro susisiekimo skrydžiai. |
OPS 1.185
Administraciniai reikalavimai
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad į pradinę paraišką AOC pažymėjimui gauti ir, jei būtina, kai teikiama paraiška pakeisti arba pratęsti jo galiojimą, būtų įtraukta tokia informacija:
|
|
b) |
Vien apie naudotojo techninės priežiūros sistemą, visiems planuojamų naudoti lėktuvų tipams, į pradinę paraišką AOC gauti ir, jei būtina, teikiant paraišką AOC pakeisti ar pratęsti jo galiojimą, privaloma įtraukti šią informaciją:
|
|
c) |
Paraiška pradiniam AOC gauti turi būti paduodama ne vėliau kaip likus 90 dienų iki planuojamos veiklos pradžios, išskyrus skrydžių vykdymo vadovą, kuris gali būti pateikiamas vėliau, bet ne vėliau kaip likus 60 dienų iki planuojamos veiklos pradžios. |
|
d) |
Paraiška AOC pakeisti privalo būti paduodama ne vėliau kaip 30 dienų iki planuojamos veiklos pradžios arba, jei susitarta kitaip, iki numatomos veiklos pradžios. |
|
e) |
Paraiška AOC galiojimui pratęsti privalo būti paduodama ne vėliau kaip likus 30 dienų iki nustatyto galiojimo laiko pabaigos, arba, jei susitarta kitaip — iki galiojimo laiko pabaigos. |
|
f) |
Išskyrus ypatingas aplinkybes, išankstinis pranešimas apie pasiūlytą paskirtojo pareigūno pakeitimą įgaliotajai institucijai turi būti pateikiamas ne vėliau kaip likus 10 dienų iki pakeitimo. |
OPS 1.175 punkto 1 priedėlis
Vežėjo pažymėjimo turinys ir sąlygos
AOC nurodoma:
|
a) |
naudotojo pavadinimas ir pagrindinė verslo vieta; |
|
b) |
išdavimo data ir galiojimo trukmė; |
|
c) |
leistų skrydžių tipo aprašymas; |
|
d) |
leistas (-i) naudoti lėktuvo (-ų) tipas (-ai); |
|
e) |
leistų naudoti lėktuvų registravimo ženklai, išskyrus tai, kad naudotojai gali gauti leidimą įdiegti sistemą, skirtą informuoti įgaliotąja instituciją apie lėktuvų, kurie naudojami pagal AOC, registravimo ženklus; |
|
f) |
zonos, kuriose leidžiami skrydžiai; |
|
g) |
tam tikri apribojimai; ir |
|
h) |
specialūs įgaliojimai/leidimai, pvz.:
|
OPS 1.175 punkto 2 priedėlis
AOC turėtojo valdymo ir organizacinė struktūra
|
a) |
Bendrosios nuostatos Naudotojas privalo turėti patikimą ir veiksmingą valdymo struktūrą, kad galėtų užtikrinti saugų skrydžių vykdymą. Paskirtieji pareigūnai privalo turėti vadovavimo įgūdžių bei tinkamą techninę/skraidymo kvalifikaciją aviacijos srityje. |
|
b) |
Paskirtieji pareigūnai
|
|
c) |
Personalo tinkamumas ir priežiūra
|
|
d) |
Patalpos
|
|
e) |
Dokumentai Naudotojas turi nustatyti taisyklių, jų pakeitimų ir kitų dokumentų rengimo tvarką. |
D SKIRSNIS
SKRYDŽIO PROCEDŪROS
OPS 1.195
Skrydžių kontrolė
Naudotojas:
|
a) |
parengia ir taiko įgaliotosios institucijos patvirtintą skrydžių vykdymo kontrolės metodą; ir |
|
b) |
atlieka visų skrydžių, vykdomų pagal jo turimo AOC nuostatas, kontrolę. |
OPS 1.200
Skrydžių vykdymo vadovas
Naudotojas Skrydžių vykdymo vadovą, kuriuo naudojasi ir vadovaujasi skrydžių vykdymo personalas, parengia pagal P skirsnį.
OPS 1.205
Skrydžių vykdymo personalo kompetencija
Naudotojas užtikrina, kad visas paskirtas ar tiesiogiai antžeminių paslaugų teikimo ir skrydžių vykdymo veikloje dalyvaujantis personalas būtų tinkamai parengtas, turėtų konkrečioms jų pareigoms reikalingų gebėjimų ir gerai suprastų savo pareigas bei jų ryšį su visa veikla apskritai.
OPS 1.210
Procedūrų nustatymas
|
a) |
Naudotojas nustato kiekvieno lėktuvų tipo procedūras ir instrukcijas, kuriose nurodomos antžeminio personalo ir įgulos narių pareigos visoms antžeminės bei skrydžių metu vykdomos veiklos užduotims. |
|
b) |
Siekdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Skrydžių vykdymo vadove nustatytų procedūrų, naudotojas įdiegia kontrolinių sąrašų sistemą, kurią įgulos nariai naudoja visuose lėktuvo skrydžio etapuose, atitinkamai esant įprastoms, neįprastoms ir avarinėms sąlygoms. |
|
c) |
Naudotojas negali reikalauti, kad įgulos narys kritinių skrydžio etapų metu vykdytų kitą veiklą nei ta, kuri yra būtina saugiam lėktuvo skrydžiui. |
OPS 1.215
Naudojimasis oro eismo paslaugomis
Naudotojas užtikrina, kad visų skrydžių metu būtų naudojamasi oro eismo paslaugomis, jei jos teikiamos.
OPS 1.216
Instrukcijos skrydžio metu
Naudotojas užtikrina, kad skrydžio metu jo duodamos instrukcijos, susijusios su oro eismo skrydžių plano pakeitimu, prieš perduodant jas į lėktuvą būtų, kai tai įmanoma, suderinamos su atitinkamu oro eismo tarnybos skyriumi.
OPS 1.220
Naudotojo leidimas naudotis aerodromais
Naudotojas leidžia naudotis tik tais aerodromais, kurie tinka konkretiems lėktuvų tipams ir skrydžiams.
OPS 1.225
Aerodromo naudojimo minimumai
|
a) |
Naudotojas pagal OPS 1.430 punktą nustato kiekvieno išskridimo, paskirties ar atsarginio aerodromų, kuriais leidžiama naudotis pagal OPS 1.220 punktą, naudojimo minimumus. |
|
b) |
Jei įgaliotoji institucija nustato didesnius minimumus, atitinkamai turi būti keičiami pagal šio punkto a papunktį nustatyti minimumai. |
|
c) |
Minimumai specialiems artėjimo tūpti ir tūpimo procedūrų tipams laikomi taikytinais, jei:
|
OPS 1.230
Išskridimo ir artėjimo tūpti pagal prietaisus procedūros
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad būtų taikomos išskridimo ir artėjimo tūpti pagal prietaisus procedūros, nustatytos tos valstybės, kurioje yra aerodromas. |
|
b) |
Nepaisant šio punkto a papunkčio, įgulos vadas gali priimti skrydžių valdymo (ATC) tarnybų leidimą nukrypti nuo paskelbto išskridimo ar atskridimo maršruto, jei laikomasi kliūčių perskridimo kriterijų ir įvertinamos visos skrydžio sąlygos. Galutinis priartėjimas tūpti privalo būti vizualusis arba pagal nustatytą artėjimo tūpti pagal prietaisus procedūrą. |
|
c) |
Kitokias procedūras nei nustatytos šio punkto a papunktyje naudotojas gali įgyvendinti tik su sąlyga, kad jas prireikus patvirtino valstybė, kurioje yra aerodromas, ir jos yra priimtinos įgaliotajai institucijai. |
OPS 1.235
Triukšmo mažinimo procedūros
|
a) |
Naudotojas nustato skrydžių procedūras, skirtas triukšmui mažinti skrydžių pagal prietaisus metu, vadovaudamasis ICAO PANS OPS 1 dalimi (dokumentas 8168-OPS/611). |
|
b) |
Triukšmo mažinimo procedūros kilimo aukštėjimo metu, naudotojo nustatytos vienam lėktuvų tipui, turėtų būti tokios pačios visiems aerodromams. |
OPS 1.240
Skrydžių maršrutai ir zonos
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad skrydžiai būtų vykdomi tik tokiais maršrutais ar tokiose zonose:
|
|
b) |
Naudotojas užtikrina, kad skrydžiai būtų vykdomi pagal įgaliotosios institucijos nustatytus maršrutų ar zonų apribojimus. |
OPS 1.241
Skrydžiai nustatytoje sumažinto vertikaliojo skirstymo minimumo (RVSM) oro erdvėje
Naudotojas negali naudoti lėktuvo tam tikrose oro erdvės dalyse, kuriose pagal Regioninius oro navigacijos susitarimus taikomas 300 m (1 000 pėdų) vertikaliojo skirstymo minimumas, nebent tai daryti leistų įgaliotoji institucija (RVSM patvirtinimas). (Taip pat žr. OPS 1.872 punktą.)
OPS 1.243
Skrydžiai zonose, kurioms taikomi specialūs navigacijos reikalavimai
Naudotojas negali naudoti lėktuvo tam tikrose nustatytose zonose arba tam tikrose nustatytose oro erdvės dalyse, kuriose pagal Regioninius oro navigacijos susitarimus yra nustatyti minimalūs navigacijos charakteristikų reikalavimai, nebent tai daryti leistų įgaliotoji institucija (MNPS/RNP/RNAV patvirtinimas). (Dar žr. OPS 1.865 punkto c papunkčio 2 dalį ir OPS 1.870 punktą.)
OPS 1.245
Maksimalus nuotolis nuo tinkamo aerodromo dviejų variklių lėktuvams, neturintiems ETOPS patvirtinimo
|
a) |
Negavęs specialaus įgaliotosios institucijos patvirtinimo pagal OPS 1.246 punkto a papunktį (ETOPS patvirtinimas), naudotojas negali naudoti:
|
|
b) |
Naudotojas nustato greitį, reikalingą apskaičiuoti maksimalų nuotolį iki tinkamo aerodromo minėtiems dviems dviejų variklių lėktuvų tipams ar jų variantams, kuris neviršytų VMO, pagrindu laikant tikrąjį oro greitį, kurį lėktuvas gali išlaikyti, kai neveikia vienas variklis, esant tokioms sąlygoms:
|
|
c) |
Naudotojas užtikrina, kad į Skrydžių vykdymo vadovą būtų įtraukti šie kiekvienam tipui ar variantui būdingi duomenys:
|
Pastaba: pirmiau nurodyti greičiai ir aukščiai (skrydžio lygiai) yra skirti naudoti tik nustatant maksimalų nuotolį nuo tinkamo aerodromo.
OPS 1.246
Padidinto nuotolio skrydžiai dviejų variklių lėktuvais (ETOPS)
|
a) |
Naudotojas negali vykdyti skrydžių, viršijančių slenksčio atstumą, nustatytą pagal OPS 1.245 punktą, nebent tai daryti leistų įgaliotoji institucija (ETOPS patvirtinimas). |
|
b) |
Prieš vykdydamas ETOPS skrydį, naudotojas užtikrina, kad būtų tinkamas ETOPS maršruto atsarginis aerodromas, kurį įmanoma pasiekti per patvirtintą maršruto pakeitimo laiką arba maršruto pakeitimo laiką, apskaičiuotą pagal MEL pateiktą lėktuvo tinkamumo skraidyti būklę, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų yra trumpesnis. (Taip pat žr. OPS 1.297 punkto d papunktį.) |
OPS 1.250
Minimalių skrydžio aukščių nustatymas
|
a) |
Naudotojas visiems maršruto segmentams nustato minimalius skrydžio aukščius ir jų nustatymo metodus, kurie nurodytų vietovės perskridimo aukštį, atsižvelgiant į F-I skirsnių reikalavimus. |
|
b) |
Visi minimalių skrydžio aukščių nustatymo metodai privalo būti patvirtinti įgaliotosios institucijos. |
|
c) |
Jeigu valstybės, per kurias skrendama, yra nustačiusios didesnius minimalius skrydžio aukščius, nei yra nustatęs naudotojas, turi būti taikomi didesnieji dydžiai. |
|
d) |
Nustatydamas minimalius skrydžio aukščius, naudotojas atsižvelgia į šiuos veiksnius:
|
|
e) |
Vykdant šio punkto d papunktyje nustatytus reikalavimus, atsižvelgiama į:
|
OPS 1.255
Degalų naudojimo tvarka
|
a) |
Naudotojas privalo parengti degalų naudojimo tvarką, skirtą skrydžių planavimui ir planų koregavimui skrydžio metu, kad būtų užtikrinta, jog pakaks degalų kiekvienam planuojamam skrydžiui atlikti ir atsarginių degalų, jei prireiktų nukrypti nuo suplanuoto skrydžio. |
|
b) |
Naudotojas užtikrina, kad planuojant skrydžius, būtų vadovaujamasi bent toliau pateiktomis šio papunkčio 1 ir 2 dalimis.
|
|
c) |
Naudotojas užtikrina, kad prieš skrydį apskaičiuojamas skrydžiui reikalingas degalų kiekis apimtų:
|
|
d) |
Naudotojas užtikrina, kad plano pakeitimo skrydžio metu procedūros, naudojamos apskaičiuoti sunaudotinam degalų kiekiui, reikalingam, kai skrydis turi būti tęsiamas kitu maršrutu arba į kitą paskirties vietą, nei planuota iš pradžių, apimtų:
|
OPS 1.260
Riboto judrumo asmenų vežimas
|
a) |
Naudotojas nustato roboto judrumo asmenų vežimo procedūras. |
|
b) |
Naudotojas užtikrina, kad riboto judrumo asmenims nebūtų paskiriamos tokios vietos ir jie neužimtų tokių vietų, kuriose šių asmenų buvimas:
|
|
c) |
Įgulos vadui turi būti pranešama, kai lėktuvu ketinama vežti riboto judrumo asmenis. |
OPS 1.265
Neįleistinų keleivių, deportuojamų ar areštuotų asmenų vežimas
Naudotojas nustato neįleistinų keleivių, deportuojamų ar areštuotų asmenų vežimo procedūras, kad būtų užtikrinta lėktuvo ir jame esančiųjų sauga. Įgulos vadui turi būti pranešama, kai lėktuvu ketinama vežti pirmiau nurodytus asmenis.
OPS 1.270
Bagažo ir krovinių laikymas
(žr. OPS 1.270 punkto 1 priedėlį)
|
a) |
Naudotojas nustato procedūras, užtikrinančias, kad į keleivių saloną būtų leidžiama paimti tik tokį rankinį bagažą, kurį galima tinkamai ir saugiai laikyti. |
|
b) |
Naudotojas nustato procedūras, užtikrinančias, kad visas lėktuve esantis bagažas ir kroviniai, kurie pasislinkę iš laikymo vietos galėtų sužeisti, sugadinti ar užtverti praėjimus bei išėjimus, būtų laikomi specialiose vietose, neleidžiančiose bagažui ir kroviniams judėti. |
OPS 1.275
Tuščias
OPS 1.280
Keleivių krėslai
Naudotojas nustato procedūras, skirtas užtikrinti, kad keleiviai būtų susodinami taip, kad avarinės evakuacijos atveju jie galėtų padėti vykdyti evakuaciją iš lėktuvo ir jai netrukdytų.
OPS 1.285
Instruktažas keleiviams
Naudotojas užtikrina, kad:
|
a) |
Bendrosios nuostatos
|
|
b) |
Prieš kilimą
|
|
c) |
Pakilus
|
|
d) |
Prieš tūpimą
|
|
e) |
Nusileidus
|
|
f) |
Susidarius avarinei padėčiai skrydžio metu, keleiviams pateikiamas instruktažas apie tokiomis aplinkybėmis tinkamiausius veiksmus. |
OPS 1.290
Pasirengimas skrydžiui
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad kiekvienam numatytam skrydžiui būtų parengiamas skrydžio planas. |
|
b) |
Įgulos vadas nepradeda skrydžio, kol neįsitikina kad:
|
OPS 1.295
Aerodromų parinkimas
|
a) |
Naudotojas nustato procedūras, pagal kurias planuojant skrydį parenkamas paskirties ir (arba) atsarginis aerodromas pagal OPS 1.220 punktą. |
|
b) |
Naudotojas privalo parinkti ir skrydžio plane nurodyti kilimo atsarginį aerodromą, jei dėl meteorologinių ar skrydžio sąlygų būtų neįmanoma grįžti į išvykimo aerodromą. Kilimo atsarginis aerodromas turi būti pasiekiamas:
|
|
c) |
Naudotojas skrydžiams pagal IFR privalo parinkti bent vieną paskirties atsarginį aerodromą, nebent:
|
|
d) |
Naudotojas privalo parinkti du paskirties atsarginius aerodromus, kai:
|
|
e) |
Naudotojas skrydžio plane nurodo visus reikiamus atsarginius aerodromus. |
OPS 1.297
Skrydžių pagal IFR planavimo minimumai
|
a) |
Kilimo atsarginių aerodromų planavimo minimumai. Naudotojas aerodromo neparenka kilimo atsarginiu aerodromu, nebent tame aerodrome pagal atitinkamus oro sąlygų pranešimus, prognozes ar jų derinį vieną valandą iki numatyto atvykimo laiko ir vieną valandą po numatyto atvykimo laiko oro sąlygos atitiks taikomus tūpimo minimumus, nustatytus pagal OPS 1.225 punktą, arba bus geresnės. Jei galimas tik netikslusis artėjimas tūpti arba ir (arba) artėjimas tūpti ratu, reikia atsižvelgti į apatinę debesų ribą. Privaloma atsižvelgti į visus apribojimus, susijusius su skrydžiais, kai neveikia vienas variklis. |
|
b) |
Paskirties ir paskirties atsarginiu aerodromų planavimo minimumai. Naudotojas aerodromą parenka paskirties aerodromu ir (arba) paskirties atsarginiu aerodromu tik jei tame aerodrome, pagal atitinkamus pranešimus apie orą, prognozes arba jų derinį, vieną valandą iki numatyto atvykimo laiko ir vieną valandą po numatyto atvykimo laiko oro sąlygos bus geresnės arba tokios pačios kaip šie taikomi planavimo minimumai:
|
||||||||||||||||||||||||||
|
c) |
Planavimo minimumai maršruto atsarginiam aerodromui. Naudotojas neparenka aerodromo maršruto atsarginiu aerodromu, nebent tame aerodrome pagal atitinkamus pranešimus apie orą, oro prognozes arba jų derinį, vieną valandą iki numatyto atvykimo laiko ir vieną valandą po numatyto atvykimo laiko oro sąlygos atitiks 1 lentelėje nustatytus planavimo minimumus arba bus geresnės. |
|
d) |
ETOPS maršruto atsarginio aerodromo planavimo minimumai. Naudotojas nepasirenka aerodromo ETOPS maršruto atsarginiu aerodromu, nebent tame aerodrome pagal atitinkamus pranešimus apie orą, oro prognozes arba jų derinį vieną valandą iki numatyto atvykimo laiko ir vieną valandą po numatyto atvykimo laiko oro sąlygos atitiks 2 lentelėje nustatytus planavimo minimumus arba bus geresnės, ir atitiks naudotojo ETOPS leidimą. 2 lentelė Planavimo minimumai — ETOPS
|
||||||||||||||||||||||||
OPS 1.300
ATS skrydžio plano pateikimas
Naudotojas užtikrina, kad skrydis būtų pradedamas tik tada, kai yra pateikiamas ATS skrydžio planas arba atitinkama informacija, kad prireikus galėtų pradėti veikti avarijos informacijos tarnybos.
OPS 1.305
Degalų papildymas/pašalinimas keleiviams lipant į lėktuvą, esant jame arba išlipant iš jo
(Žr. OPS 1.305 punkto 1 priedėlį)
Naudotojas užtikrina, kad nebūtų papildomos/pašalinamos lėktuvo degalų atsargos Avgas ar plataus diapazono degalais (pvz., Jet-B ar lygiaverčiais) arba naudojamas šių degalų tipų mišinys, kai keleiviai lipa į lėktuvą, yra jame ar išlipa iš jo. Visais kitais atvejais privaloma taikyti būtinas atsargos priemones, o lėktuve turi būti reikiamos kvalifikacijos personalas, pasirengęs pačiomis praktiškiausiomis ir skubiausiomis turimomis priemonėmis pradėti evakuaciją iš lėktuvo ir jai vadovauti.
OPS 1.307
Papildymas plataus diapazono degalais ir jų pašalinimas
Jei reikia, naudotojas nustato papildymo plataus diapazono degalais (pvz., Jet-B ar lygiaverčių) ir jų pašalinimo procedūras.
OPS 1.308
Stūmimas atgal ir vilkimas
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kas stūmimo atgal ir vilkimo procedūros atitiktų atitinkamus aviacijos standartus ir procedūras. |
|
b) |
Naudotojas užtikrina, kad lėktuvai iki riedėjimo ar po jo nebūtų velkami vilkiku be grąžulo, nebent:
|
OPS 1.310
Įgulos nariai darbo vietose
|
a) |
Skrydžio įgulos nariai
|
|
b) |
Keleivių salono įgulos nariai. Keleivių salono įgulos nariai kritiniais skrydžio etapais visuose lėktuvo salonuose, kuriuose yra keleiviai, turi sėdėti jiems nustatytose darbo vietose. |
OPS 1.315
Avarinės evakuacijos pagalbinės priemonės
Naudotojas nustato procedūras, užtikrinančias, kad prieš lėktuvui riedant, kylant ir tupiant būtų įjungtos automatiškai suveikiančios avarinės evakuacijos pagalbinės priemonės, jei tai daryti yra saugu bei įmanoma.
OPS 1.320
Krėslai, saugos diržai ir saugos diržų komplektai
|
a) |
Įgulos nariai
|
|
b) |
Keleiviai
|
OPS 1.325
Keleivių salono ir virtuvės (-ių) sauga
|
a) |
Naudotojas nustato procedūras, užtikrinančias, kad prieš riedėjimą, kilimą ir tūpimą visi išėjimai ir gelbėjimosi takai nebūtų užgriozdinti. |
|
b) |
Įgulos vadas užtikrina, kad prieš lėktuvui riedant, kylant ir tupiant, taip pat kai tai būtina saugos sumetimais, visa įranga ir bagažas būtų tinkamai pritvirtinti. |
OPS 1.330
Avarinės įrangos prieinamumas
Įgulos vadas užtikrina, kad reikiama avarinė įranga būtų lengvai prieinama, kad ja būtų galima nedelsiant pasinaudoti.
OPS 1.335
Rūkymas lėktuve
|
a) |
Įgulos vadas užtikrina, kad lėktuve nebūtų leidžiama rūkyti:
|
OPS 1.340
Meteorologinės sąlygos
|
a) |
Skrydžio pagal IFR metu įgulos vadas negali:
|
|
b) |
Vykdant skrydį pagal IFR, įgulos vadas neskraidina lėktuvo toliau už:
|
|
c) |
Vykdant skrydį pagal IFR, įgulos vadas nutraukia skrydį į planuotą paskirties aerodromą, nebent paskutinė gauta informacija rodytų, kad paskirties aerodrome ar bent viename iš atsarginių paskirties aerodromų numatytu atvykimo laiku oro sąlygos atitiks taikomus aerodromo naudojimo minimumus arba bus geresnės. |
|
d) |
Vykdant skrydį pagal VFR, įgulos vadas nepradeda kilimo tol, kol naujausi meteorologiniai pranešimai arba naujausių pranešimų ir prognozių derinys rodo, kad meteorologinės sąlygos maršrute ar toje maršruto dalyje, kur skrendama pagal VFR, atitinkamu laiku bus tokios, kad būtų įmanoma laikytis šių taisyklių. |
OPS 1.345
Ledas ir kiti teršalai — antžeminės procedūros
|
a) |
Naudotojas nustato procedūras, vykdytinas, kai būtina atlikti antžemines ledo šalinimo ir antiledodaros procedūras bei atitinkamus lėktuvo (-ų) patikrinimus. |
|
b) |
Įgulos vadas nepradeda kilimo tol, kol nuo išorinių paviršių nepašalinamos apnašos, kurios gali turėti neigiamos įtakos skrydžiui ir (arba) lėktuvo valdymui, išskyrus tuos atvejus, kai kilti leidžiama pagal lėktuvo pilotavimo taisykles. |
OPS 1.346
Ledas ir kiti teršalai. Skrydžio procedūros
|
a) |
Naudotojas nustato procedūras skrydžiams esamomis arba numatomomis apledėjimo sąlygomis. |
|
b) |
Įgulos vadas nepradeda skrydžio ir sąmoningai neskraidina lėktuvo ten, kur numatomos arba yra apledėjimo sąlygos, nebent lėktuvas yra sertifikuotas ir turi skrydžiui tokiomis sąlygomis reikalingą įrangą. |
OPS 1.350
Aprūpinimas degalais ir tepalais
Įgulos vadas nepradeda skrydžio tol, kol neįsitikina, kad lėktuvas yra aprūpintas bent suplanuotu degalų ir tepalų kiekiu, kad būtų galima saugiai atlikti skrydį, atsižvelgiant į numatomas skrydžio sąlygas.
OPS 1.355
Kilimo sąlygos
Prieš pradėdamas kilimą, įgulos vadas privalo įsitikinti, kad pagal jo turimą informaciją oras aerodrome ir ketinamo naudoti kilimo ir tūpimo tako būklė nesutrukdys saugiai pakilti ir išvykti.
OPS 1.360
Kilimo minimumų taikymas
Prieš pradėdamas kilimą, įgulos vadas privalo įsitikinti, kad RVR arba matomumas lėktuvo kilimo kryptimi atitinka taikomą minimumą arba yra geresnis.
OPS 1.365
Minimalūs skrydžio aukščiai
Įgulos vadas arba pilotas, kuriam buvo suteikta teisė vadovauti skrydžiui, negali skristi žemiau nustatytų minimalių aukščių, išskyrus tuomet, kai kylama arba tupiama.
OPS 1.370
Neįprastų situacijų imitavimas skrydžio metu
Naudotojas nustato procedūras, užtikrinančias, kad komercinio skrydžio metu nebūtų imituojamos neįprastos ar avarinės situacijos, reikalaujančios taikyti neįprastas ar avarines procedūras arba jų dalį, ir dirbtinėmis priemonėmis neimituojamas IMC.
OPS 1.375
Degalų apskaita skrydžio metu
(Žr. OPS 1.375 punkto 1 priedėlį)
|
a) |
Naudotojas nustato procedūrą, užtikrinančią, kad skrydžio metu būtų tikrinami degalai ir atliekama jų apskaita. |
|
b) |
Įgulos vadas užtikrina, kad skrydžio metu likęs naudotinų degalų kiekis būtų ne mažesnis nei kiekis, kurio reikia nuskristi iki aerodromo, kuriame būtų galima saugiai tūpti ir liktų galutinis degalų likutis. |
|
c) |
Įgulos vadas paskelbia avarinę padėtį, jei lėktuve apskaičiuotas tūpimui skirtų degalų kiekis yra mažesnis nei galutinis degalų likutis. |
OPS 1.380
Tuščias
OPS 1.385
Papildomo deguonies naudojimas
Įgulos vadas užtikrina, kad skrydžio įgulos nariai, einantys pareigas, kurios yra būtinos siekiant saugiai atlikti skrydį, skrydžio metu nuolat naudotų papildomą deguonį, kai lėktuvas ilgiau nei 30 minučių skrenda didesniame nei 10 000 pėdų aukštyje ir visada, kai lėktuvas skrenda didesniame nei 13 000 pėdų aukštyje.
OPS 1.390
Kosminė spinduliuotė
|
a) |
Naudotojas atsižvelgia į kosminės spinduliuotės poveikį visiems įgulos nariams skrydžio metu (taip pat ir perskridimo metu) ir toms įguloms, kurioms tenkanti apšvita yra galimai didesnė kaip 1 mSv per metus, taiko toliau nurodytas priemones:
|
|
b) |
|
OPS 1.395
Žemės artumo nustatymas
Kai skrydžio įgulos narys arba žemės artumo įspėjimo sistema nustato neleistiną priartėjimą prie žemės, įgulos vadas ar pilotas, kuriam pavesta vadovauti skrydžiui, užtikrina, kad nedelsiant būtų imamasi korekcinių veiksmų saugioms skrydžio sąlygoms atkurti.
OPS 1.398
Susidūrimų ore vengimo sistemos (ACAS) naudojimas
Naudotojas nustato procedūras, užtikrinančias, kad:
|
a) |
kai lėktuve yra įrengta ir veikia ACAS, skrydžio metu ji turi būti naudojama tokiu režimu, kad teiktų sprendžiamuosius patarimus (RA), nebent tuo metu esančiomis sąlygomis tai nebūtų tinkama. |
|
b) |
kai ACAS nustato per didelį kito orlaivio artumą (RA), įgulos vadas arba pilotas, kuriam pavesta vadovauti skrydžiui, užtikrina, kad nedelsiant būtų imamasi korekcinių veiksmų, kad būtų saugiai atsiskirta, nebent įsibrovėlis būtų matomas vizualiai ir nuspręsta, kad jis nekelia grėsmės. |
OPS 1.400
Artėjimo tūpti ir tūpimo sąlygos
Prieš pradėdamas artėjimą tūpti, įgulos vadas privalo įsitikinti, kad pagal jo turimą informaciją oro sąlygos aerodrome ir numatyto naudoti kilimo ir tūpimo tako būklė nesutrukdys artėti tūpti, tūpti ar nutraukti tūpimą saugiai, atsižvelgiant į Skrydžių vykdymo vadove pateiktą skrydžio informaciją.
OPS 1.405
Artėjimo tūpti pradžia ir jo tęsimas
|
a) |
Įgulos vadas ar pilotas, kuriam pavesta vadovauti skrydžiui, gali pradėti artėjimą tūpti pagal prietaisus, neatsižvelgdamas į praneštą RVR/matomumą; tačiau artėjimo tūpti negalima tęsti už tolimojo ženklinamojo radijo švyturio ar jam lygiavertės vietos, jei praneštas RVR/matomumas yra prastesnis nei taikytini minimumai. |
|
b) |
Kai nėra RVR, RVR dydžius galima apskaičiuoti konvertuojant praneštą matomumą pagal OPS 1.430 punkto 1 priedėlio h papunktį. |
|
c) |
Jei, praskridus tolimąjį ženklinamąjį radijo švyturį ar jo atitikmenį, kaip nurodyta šio punkto a papunktyje, praneštas RVR/matomumas nukrenta žemiau taikomų minimumų, artėjimą tūpti galima tęsti iki DA/H arba MDA/H. |
|
d) |
Kai nėra tolimojo ženklinamojo radijo švyturio ar jo atitikmens, įgulos vadas ar pilotas, kuriam pavesta vadovauti skrydžiui, sprendimą tęsti ar nutraukti artėjimą tūpti turi priimti prieš nusileisdamas žemiau 1 000 pėdų virš aerodromo, galutinėje artėjimo tūpti atkarpoje. Jeigu MDA/H yra 1 000 pėdų virš aerodromo arba aukščiau, naudotojas nustato kiekvienos artėjimo tūpti procedūros aukštį, žemiau kurio artėjimas tūpti neturi būti vykdomas, jeigu RVR/matomumas mažesnis nei taikytini minimumai. |
|
e) |
Artėjimą tūpti galima tęsti žemiau DA/H ar MDA/H ir tūpimą galima baigti, jei būtinas vizualusis orientyras yra pamatomas DA/H ar MDA/H aukštyje ir išlaikomas. |
|
f) |
Tūpimo zonos RVR visada yra kontrolinis. Jeigu praneštas ir tinkamas, viduriniojo taško ir tolimojo tūpimo tako galo RVR taip pat yra kontrolinis. Minimalus RVR viduriniajam taškui yra 125 m arba, jei jis mažesnis — privalomas tūpimo zonos RVR, ir 75 m — tolimajam tūpimo tako galui. Lėktuvams, kuriuose įrengta riedėjimo orientavimo ar valdymo sistema, minimalus RVR viduriniajame taške yra 75 m. |
Pastaba: „Tinkamas“ šiame kontekste reiškia kilimo ir tūpimo tako dalį, naudojamą tūpimo dideliu greičiu etape, kuris yra iki apytikriai 60 mazgų.
OPS 1.410
Skrydžio procedūros. Slenksčio perskridimo aukštis
Naudotojas privalo nustatyti skrydžio procedūras, užtikrinančias, kad lėktuvas, kuriuo atliekami tikslūs artėjimai tūpti, perskristų slenkstį saugiame aukštyje, kai lėktuvas yra tūpimo konfigūracijoje ir padėtyje.
OPS 1.415
Kelionės žurnalas
Įgulos vadas užtikrina, kad būtų pildomas kelionės žurnalas.
OPS 1.420
Pranešimas apie įvykį
|
a) |
Sąvokos
|
|
b) |
Pranešimas apie incidentą. Naudotojas nustato pranešimo apie incidentus procedūras, atsižvelgdamas į toliau apibrėžtas pareigas ir d papunktyje aprašytas aplinkybes.
|
|
c) |
Pranešimai apie avarijas ir pavojingus incidentus. Naudotojas nustato pranešimų apie avarijas ir pavojingus incidentus procedūras, atsižvelgdamas į toliau nustatytas pareigas ir d papunktyje aprašytas aplinkybes.
|
|
d) |
Specialieji pranešimai. Įvykiai, apie kuriuos pranešti turi būti naudojami specialūs pranešimo metodai, yra apibrėžti toliau;
|
OPS 1.425
Atidėta
OPS 1.270 punkto 1 priedėlis
Bagažo ir krovinių laikymas
Naudotojo nustatytose procedūrose, užtikrinančiose tinkamą ir saugų rankinio bagažo ir krovinių laikymą, turi būti atsižvelgta į šiuos veiksnius:
|
1) |
visi keleivių salone vežami daiktai privalo būti laikomi tik tokioje vietoje, kur jie nejudėtų; |
|
2) |
nebūtų viršyti prie lentynų ar šalia jų pritvirtintose lentelėse nurodyti masės apribojimai; |
|
3) |
negali būti naudojamos po krėslais esančios ertmės, nebent po krėslu yra įtaisytas laikantis užtvaras, ir bagažas yra tokio dydžio, kad jį ši įranga galės sulaikyti; |
|
4) |
daiktai negali būti laikomi tualetuose ir prie pertvarų, kurios negali sulaikyti daiktų nuo judėjimo į priekį, į šoną ar aukštyn, nebent ant pertvarų yra lentelė, nurodanti didžiausią masę, kurią galima ten padėti; |
|
5) |
į spinteles padėtas bagažas ir krovinys negali būti tokio dydžio, kad trukdytų saugiai uždaryti jų užrakinamas duris; |
|
6) |
bagažas ir krovinys negali būti dedami ten, kur jie trukdytų prieiti prie avarinės įrangos; ir |
|
7) |
prieš kylant, tupiant ir kai įjungiami ženklai „Užsisekite saugos diržus“ arba kitaip įsakoma tai padaryti, privalo būti patikrinta, kaip dera atitinkamam skrydžio etapui, kad bagažas būtų laikomas tose vietose, kur jis netrukdys evakuotis iš orlaivio, arba nesužeis krisdamas (arba kitaip judėdamas). |
OPS 1.305 punkto 1 priedėlis
Degalų papildymas/pašalinimas keleiviams lipant į lėktuvą, esant jame arba išlipant iš jo
Naudotojas privalo nustatyti procedūras, taikomas papildant/pašalinant degalus, kai keleiviai lipa į lėktuvą, yra jame ar išlipa iš jo, užtikrinančias, kad būtų vykdomos šios atsargumo priemonės:
|
1) |
Pildant degalų atsargas vienas tinkamą pasirengimą turintis asmuo privalo likti su keleiviais lėktuve, nustatytoje vietoje. Šis asmuo privalo gebėti vykdyti avarines procedūras, susijusias su priešgaisrine sauga ir gaisro gesinimu, ryšio palaikymu ir evakavimo organizavimu bei vadovavimu jam; |
|
2) |
turi būti nustatomas dvipusis ryšys, kuriuo per lėktuvo vidaus ryšio sistemą ar kitomis tinkamomis priemonėmis galėtų naudotis degalų papildymą prižiūrinti antžeminė įgula ir lėktuve esantis kvalifikuotas personalas; |
|
3) |
įgula, personalas ir keleiviai turi būti įspėjami apie planuojamą atlikti degalų papildymą/pašalinimą; |
|
4) |
turi būti išjungiami ženklai „Užsisekite saugos diržus“; |
|
5) |
turi būti įjungti ženklai „Nerūkyti“ ir avarinius išėjimus nurodantis vidaus apšvietimas; |
|
6) |
keleiviams privaloma nurodyti atsisegti saugos diržus ir nerūkyti; |
|
7) |
lėktuve privalo būti pakankamai kvalifikuoto personalo, pasirengusio skubiai avarinei evakuacijai; |
|
8) |
jei papildant/šalinant degalus lėktuve aptinkama degalų garų ar kyla kitoks pavojus, degalų papildymas/šalinimas turi būti nedelsiant nutraukiamas; |
|
9) |
ant žemės po išėjimais, skirtais avarinei evakuacijai, ir avarinių slydžių išleidimo vietose privalo būti tuščia; ir |
|
10) |
pasirūpinta saugiai ir skubiai evakuacijai būtinomis priemonėmis. |
OPS 1.375 punkto 1 priedėlis
Degalų apskaita skrydžio metu
|
a) |
Degalų tikrinimas skrydžio metu
|
|
b) |
Degalų apskaita skrydžio metu.
|
E SKIRSNIS
SKRYDŽIAI BET KOKIU ORU
OPS 1.430
Aerodromo naudojimo minimumai. Bendrosios nuostatos
(Žr. OPS 1.430 punkto 1 priedėlį)
|
a) |
Naudotojas nustato visų planuojamų naudoti aerodromų naudojimo minimumus, kurie negali būti mažesni už pateiktuosius 1 priedėlyje. Šių minimumų nustatymo metodas turi būti priimtinas įgaliotajai institucijai. Šie minimumai negali būti mažesni už tuos, kuriuos tokiems aerodromams yra nustačiusi valstybė, kurioje yra aerodromas, išskyrus tuos atvejus, kai ši valstybė duoda specialų leidimą. Pastaba: Šio punkto a papunktis nedraudžia apskaičiuoti minimumų skrydžio metu, kai skrendama į neplanuotą atsarginį aerodromą, jei šie skaičiavimai atliekami pagal priimtiną metodą. |
|
b) |
nustatant aerodromo naudojimo minimumus, kurie bus taikomi konkretiems skrydžiams, naudotojas turi visapusiškai atsižvelgti į:
|
|
c) |
Šiame skirsnyje nurodytos lėktuvų kategorijos privalo būti nustatomos pagal OPS 1.430 punkto c papunkčio II priedėlyje pateiktą metodą. |
OPS 1.435
Sąvokos
Šiame skirsnyje vartojamos tokios sąvokos:
|
1) |
Skrydis ratu. Artėjimo tūpti pagal prietaisus vizualusis etapas, kurio metu lėktuvas parengiamas tūpimui ant kilimo ir tūpimo tako, kuris nėra tinkamas artėjimui tūpti tiese. |
|
2) |
Prasto matomumo procedūros (LVP). Procedūros, taikomos aerodrome, siekiant užtikrinti skrydžio saugą artėjant tūpti pagal II ir III kategorijas ir kylant prasto matomumo sąlygomis. |
|
3) |
Kilimas prasto matomumo sąlygomis (LVTO). Kilimas, kai matomumas ant kilimo ir tūpimo tako (RVR) yra mažesnis nei 400 m. |
|
4) |
Skrydžio valdymo sistema. Sistema, kurią sudaro automatinė ir (arba) mišri tūpimo sistema. |
|
5) |
Mažo patikimumo skrydžio valdymo sistema. Skrydžio valdymo sistema yra mažo patikimumo, jei gedimo atveju nėra ryškaus išsibalansavimo arba nukrypimo nuo skrydžio trajektorijos ar aukščio, bet tūpimas nebaigiamas automatiniu būdu. Kai automatinio skrydžio valdymo sistema yra mažo patikimumo, įvykus gedimui, lėktuvo valdymą perima pilotas. |
|
6) |
Didelio patikimumo skrydžio valdymo sistema. Skrydžio valdymo sistema yra didelio patikimumo, jei gedimo atveju, esant žemiau pavojingo aukščio, artėjimą tūpti, išlyginimą ir tūpimą galima baigti automatiškai. Gedimo atveju automatinė tūpimo sistema veiks kaip mažo patikimumo sistema. |
|
7) |
Didelio patikimumo mišri tūpimo sistema. Sistema, kurią sudaro pagrindinė mažo patikimumo automatinė tūpimo sistema ir antrinė nepriklausoma patariamoji sistema, leidžianti pilotui baigti tūpimą rankiniu būdu, kai sugenda pagrindinė sistema. Pastaba: tipinę antrinę nepriklausomą patariamąją sistemą sudaro kolimatorinis indikatorius, teikiantis patarimus, kurie paprastai yra lėktuvo valdymo informacija, bet taip pat gali būti situacijos (ar maršruto nukrypimo) informacija. |
|
8) |
Vizualusis artėjimas tūpti. Artėjimas tūpti, kai dalis ar visa artėjimo tūpti pagal prietaisus procedūra nėra baigta ir artėjama tūpti pagal vizualiuosius žemės orientyrus. |
OPS 1.440
Skrydžiai prasto matomumo sąlygomis. Bendrosios skrydžių taisyklės
(Žr. OPS 1.440 punkto 1 priedėlį)
|
a) |
Naudotojas nevykdo II arba III kategorijos skrydžių, nebent:
|
|
b) |
Naudotojas neleidžia kilti prasto matomumo sąlygomis, jei RVR yra mažiau nei 150 m (A, B ir C kategorijų lėktuvams) arba RVR 200 m (D kategorijos lėktuvams), nebent tai leistų įgaliotoji institucija. |
OPS 1.445
Skrydžiai prasto matomumo sąlygomis. Aerodromo įvertinimas
|
a) |
Naudotojas nenaudoja aerodromo II ar III kategorijų skrydžiams, nebent tokiems skrydžiams jį yra patvirtinusi valstybė, kurioje aerodromas yra. |
|
b) |
Naudotojas patikrina, ar yra nustatytos ir bus taikomos prasto matomumo procedūros (LVP) tuose aerodromuose, kuriuose ketinama vykdyti skrydžius prasto matomumo sąlygomis. |
OPS 1.450
Skrydžiai prasto matomumo sąlygomis. Mokymas ir kvalifikacija
(Žr. OPS 1.450 punkto 1 priedėlį)
Naudotojas užtikrina, kad vykdant II ir III kategorijų skrydžius, prieš kilimą esant prastam matomumui:
|
1) |
visi skrydžio įgulos nariai:
|
|
2) |
mokymas ir tikrinimas būtų organizuojami pagal išsamią įgaliotosios institucijos patvirtintą ir į Skrydžių vykdymo vadovą įtrauktą mokymo programą. Šis mokymas papildo N skirsnyje nurodytą mokymą; ir |
|
3) |
skrydžio įgulos kvalifikacija būtų reikiama skrydžio ir lėktuvo tipui. |
OPS 1.455
Skrydžiai prasto matomumo sąlygomis. Skrydžių procedūros
(Žr. OPS 1.455 punkto 1 priedėlį)
|
a) |
Naudotojas privalo nustatyti procedūras ir instrukcijas, kurios būtų naudojamos kilimui prasto matomumo sąlygomis ir II bei III kategorijų skrydžiams. Šios procedūros privalo būti įtrauktos į Skrydžių vykdymo vadovą ir jose turi būti nurodytos skrydžio įgulos narių pareigos, vykdytinos riedėjimo, kilimo, artėjimo tūpti, išlyginimo, išriedėjimo ir nutraukto tūpimo metu. |
|
b) |
Įgulos vadas įsitikina, kad:
|
OPS 1.460
Skrydžiai prasto matomumo sąlygomis. Minimali įranga
|
a) |
Naudotojas Skrydžių vykdymo vadove privalo nurodyti minimalią įrangą, kuri turi būti veikianti pradedant kilimą esant prastam matomumui arba II ar III kategorijų artėjimą tūpti pagal AFM ar kitą patvirtintą dokumentą. |
|
b) |
Įgulos vadas turi įsitikinti, kad lėktuvo ir atitinkamų skrydžio sistemų būklė yra tinkama konkrečiam numatomam vykdyti skrydžiui. |
OPS 1.465
VFR skrydžio minimumai
(Žr. OPS 1.465 punkto 1 priedėlį)
Naudotojas užtikrina, kad:
|
1) |
Skrydžiai pagal VFR būtų vykdomi pagal vizualiųjų skrydžių taisykles ir OPS 1.465 punkto 1 priedėlyje esančią lentelę. |
|
2) |
Specialieji skrydžiai pagal VFR nebūtų pradedami, kai matomumas yra mažesnis nei 3 km ir nevykdomi, kai matomumas yra mažesnis nei 1,5 km. |
OPS 1.430 punkto 1 priedėlis
Aerodromo naudojimo minimumai
|
a) |
Kilimo minimumai
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
b) |
Netikslusis artėjimas tūpti
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
c) |
Tikslusis artėjimas tūpti: I kategorijos skrydžiai
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
d) |
Tikslusis artėjimas tūpti: II kategorijos skrydžiai
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
e) |
Tikslusis artėjimas tūpti: III kategorijos skrydžiai
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
f) |
Artėjimas tūpti ratu
|
|||||||||||||||||||||||
|
g) |
Vizualusis artėjimas tūpti. Naudotojas vizualiajam artėjimui tūpti nenaudoja mažesnio nei 800 m RVR. |
|
h) |
Pranešto meteorologinio matomumo pavertimas į RVR.
|
||||||||||||||||||
OPS 1.430 punkto c papunkčio 2 priedėlis
Lėktuvų kategorijos. Skrydžiai bet kokiu oru
|
a) |
Lėktuvų klasifikacija Kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama klasifikuojant lėktuvus kategorijomis, yra šie: nurodytas oro greitis ties slenksčiu (VAT), kuris lygus smukos greičiui (VSO), padaugintam iš 1,3, ar VS1G, padaugintam iš 1,23, tūpimo konfigūracijoje su maksimalia sertifikuota tūpimo mase. Turint ir VSO, ir VS1G, naudojamas didesnis VAT. Lėktuvų kategorijos, atitinkančios VAT dydžius, pateikiamos šioje lentelėje:
Tūpimo konfigūraciją, į kurią turi būti atsižvelgta, nustato naudotojas arba lėktuvo gamintojas. |
|
b) |
Kategorijos pakeitimas visam laikui (maksimali tūpimo masė)
|
OPS 1.440 punkto 1 priedėlis
Skrydžiai prasto matomumo sąlygomis. Bendrosios skrydžių taisyklės
|
a) |
Bendrosios nuostatos. Nustatant ir tvirtinant skrydžius prasto matomumo sąlygomis, taikomos šios procedūros. |
|
b) |
Skrydžių vykdymo demonstravimas. Skrydžių vykdymo demonstravimo tikslas yra nustatyti arba patvirtinti taikytinų lėktuvo skrydžių valdymo sistemų, mokymo, skrydžio įgulai taikytinos tvarkos, techninės priežiūros programų, vadovų, taikytinų patvirtinamai II/III kategorijos programai, naudojimą ir veiksmingumą.
|
|
c) |
Duomenų rinkimas skrydžių vykdymo demonstravimui. Kiekvienas pareiškėjas turi nustatyti duomenų rinkimo metodą (pvz. skrydžio įgulos naudojamus blankus) artėjimų tūpti ir tūpimų charakteristikų registravimui. Galutiniai duomenys ir jų suvestinė turi būti pateikiami įgaliotajai institucijai įvertinti. |
|
d) |
Duomenų analizė. Nepatenkinami artėjimai tūpti ir (arba) automatiniai tūpimai patvirtinami dokumentais ir išanalizuojami. |
|
e) |
Nuolatinė stebėsena
|
|
f) |
Pereinamieji laikotarpiai
|
|
g) |
II ir III kategorijų bei LVTO įrangos techninė priežiūra. Naudotojas drauge su gamintoju turi nustatyti lėktuve sumontuotų orientavimo sistemų techninės priežiūros instrukcijas ir jas įtraukti į OPS 1.910 punkte nurodytą naudotojo lėktuvo techninės priežiūros programą, kurią turi patvirtinti įgaliotoji institucija. |
|
h) |
Reikalavimus atitinkantys aerodromai ir kilimo bei tūpimo takai (KTT)
|
OPS 1.450 punkto 1 priedėlis
Skrydžiai prasto matomumo sąlygomis. Mokymas ir kvalifikacija
|
a) |
Bendrosios nuostatos: Naudotojas privalo užtikrinti, kad skrydžio įgulos narių mokymo programos skrydžiams prasto matomumo sąlygomis apimtų struktūrinius antžeminio mokymo, mokymo realaus skrydžio treniruokliu ir (arba) skrydžio mokymo kursus. Naudotojas gali sutrumpinti šio punkto 2 ir 3 papunkčiuose nurodytų kursų turinį, jeigu sutrumpintų kursų turinys yra priimtinas įgaliotajai institucijai.
|
|
b) |
Antžeminis mokymas. Naudotojas privalo užtikrinti, kad pradiniai antžeminio mokymo kursai skrydžiams prasto matomumo sąlygomis apimtų bent:
|
|
c) |
Mokymas realaus skrydžio treniruokliu ir (arba) skrydžio mokymas.
|
|
d) |
Permokymo reikalavimai kilimui prasto matomumo sąlygomis ir II bei III kategorijų skrydžiams. Naudotojas užtikrina, kad visi skrydžio įgulos nariai, pereidami prie naujo lėktuvo tipo ar varianto, kuriuo bus skraidoma pagal prasto matomumo kilimo ir II bei III kategorijų skrydžių sąlygas, baigtų procedūrų prasto matomumo sąlygomis mokymą. Skrydžio įgulos nario patirties reikalavimai, leidžiantys išklausyti sutrumpintus kursus, yra išdėstyti šio priedo a papunkčio 2 ir 3 dalyse:
|
|
e) |
Tipo ir vadovavimo patirtis. Prieš pradedant II ar III kategorijos skrydžius, šie papildomi atitinkamo tipo reikalavimai yra taikomi įgulos vadams ar pilotams, kuriems patikėtas skrydžio vykdymas ir kurie nėra skraidę to tipo lėktuvu:
|
|
f) |
Kilimas prasto matomumo sąlygomis, kai RVR yra mažesnis nei 150/200 m
|
|
g) |
Periodinis mokymas ir tikrinimas. Skrydžiai prasto matomumo sąlygomis
Pastaba: LVTO ir II/III kategorijų patirties, grindžiamos automatiniais artėjimais tūpti ir (arba) automatiniais tūpimais, naujumas užtikrinamas periodiniu mokymu ir tikrinimu, kaip nurodyta šioje dalyje. |
OPS 1.455 punkto 1 priedėlis
Skrydžiai prasto matomumo sąlygomis. Skrydžio procedūros
|
a) |
Bendrosios nuostatos. Skrydžiai prasto matomumo sąlygomis apima:
1 pastaba: visuose šių režimų skrydžiuose gali būti naudojama mišri sistema. 2 pastaba: gali būti sertifikuojamos ir tvirtinamos kitos orientavimo sistemų ar displėjų formos. |
|
b) |
Procedūros ir skrydžių instrukcijos
|
OPS 1.465 punkto 1 priedėlis
Skrydžių pagal VFR minimalios matomumo normos
|
Oro erdvės klasė |
|
A B C D E (1 pastaba) |
F G |
|||||||
|
|
Virš 900 m (3 000 pėdų) AMSL ar virš 300 m (1 000 pėdų) virš žemės, pasirenkamas didesnis |
900 m ar žemiau (3 000 pėdų) AMSL ar 300 m (1 000 pėdų) virš žemės, pasirenkamas didesnis |
||||||||
|
Nuotolis iki debesų |
|
1 500 m horizontaliai 300 m (1 000 pėdų) vertikaliai |
Nėra debesų ir matomas paviršius |
|||||||
|
Skrydžio matomumas |
8 km — 3 050 m ir aukščiau (10 000 pėdų) AMSL (2 pastaba) 5 km — žemiau 3 050 m (10 000 pėdų) AMSL |
5 km (3 pastaba) |
||||||||
|
||||||||||
F SKIRSNIS
BENDROSIOS SKRYDŽIŲ NUOSTATOS
OPS 1.470
Paskirtis
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad kelių variklių turbosraigtiniai lėktuvai, kurių maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija yra didesnė nei 9 krėslai arba maksimali kilimo masė viršija 5 700 kg bei visi kelių variklių turboreaktyviniai lėktuvai skraidytų pagal G skirsnį (A klasės skrydžiai). |
|
b) |
Naudotojas užtikrina, kad sraigtiniai lėktuvai, kurių maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija yra 9 krėslai ar mažiau arba maksimali kilimo masė 5 700 kg ar mažesnė, skraidytų pagal H skirsnį (B klasės skrydžiai). |
|
c) |
Naudotojas užtikrina, kad lėktuvai su stūmokliniais varikliais, kurių maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija yra didesnė nei 9 krėslai arba maksimali kilimo masė yra didesnė nei 5 700 kg, skraidytų pagal I skirsnį (C klasės skrydžiai). |
|
d) |
Jei negalima visiškai laikytis atitinkamo skirsnio reikalavimų dėl ypatingų konstrukcijos charakteristikų (pvz., viršgarsiniai ar vandens lėktuvai), naudotojas turi taikyti patvirtintus skrydžių standartus, kurie užtikrintų saugos lygį, lygiavertį tam, kuris numatytas atitinkamame skirsnyje. |
OPS 1.475
Bendrosios nuostatos
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad lėktuvo masė:
|
|
b) |
Naudotojas užtikrina, kad Lėktuvo pilotavimo taisyklėse pateiktos patvirtintos skrydžių charakteristikos būtų naudojamos nustatant, ar jos atitinka atitinkamo skirsnio reikalavimus, papildytus, kai būtina, kitais įgaliotajai institucijai priimtinais duomenimis, kaip nurodyta atitinkamame skirsnyje. Taikant atitinkamame skirsnyje nustatytus veiksnius, galima atsižvelgti į visus skrydžio veiksnius, jau įtrauktus į Lėktuvo pilotavimo taisyklių skrydžių charakteristikas, kad taip būtų išvengiama dvigubo veiksnių taikymo. |
|
c) |
Laikantis atitinkamo skirsnio reikalavimų, reikia deramai atsižvelgti į lėktuvo konfigūraciją, aplinkos sąlygas ir skrydžio sistemas, kurios gali daryti neigiamą įtaką skrydžiui. |
|
d) |
Skrydžio tikslais drėgnas KTT gali būti laikomas sausu, jei jis nėra gruntinis. |
|
e) |
Vertindamas atitiktį taikomo skirsnio kilimo reikalavimams, naudotojas atsižvelgia į duomenų užrašymo tikslumą. |
OPS 1.480
Sąvokos
|
a) |
Šios F, G, H, I ir J skirsniuose naudojamos sąvokos turi šias reikšmes:
|
|
b) |
Sąvokos „nutrauktojo kilimo nuotolis“, „kilimo nuotolis“, „kilimo riedėjimas“, „grynoji kilimo trajektorija“, „maršruto grynoji skrydžio trajektorija, neveikiant vienam varikliui“ ir „maršruto grynoji skrydžio trajektorija, neveikiant dviem varikliams“, susijusios su lėktuvu, yra apibrėžtos tinkamumo skraidyti reikalavimuose, pagal kuriuos lėktuvas buvo sertifikuojamas, arba įgaliotosios institucijos, jei ji mano, kad ta sąvoka yra netinkama siekiant laikytis skrydžių apribojimų. |
G SKIRSNIS
A KLASĖS SKRYDŽIAI
OPS 1.485
Bendrosios nuostatos
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad nustatant, ar laikomasi šio skirsnio reikalavimų, Lėktuvo pilotavimo taisyklėse patvirtintos skrydžių charakteristikos, prireikus, būtų papildomos kitais, įgaliotajai institucijai priimtinais duomenimis, jei nepakanka Lėktuvo pilotavimo taisyklėse esančių patvirtintų skrydžio charakteristikų, susijusių su:
|
|
b) |
Naudotojas užtikrina, kad esant šlapiems ir užterštiems KTT būtų naudojamos skrydžio charakteristikos, nustatytos pagal didelių lėktuvų sertifikavimui taikomus reikalavimus arba įgaliotajai institucijai priimtiną atitikmenį. |
OPS 1.490
Kilimas
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad kilimo masė neviršytų Lėktuvo pilotavimo taisyklėse nurodytos maksimalios kilimo masės pagal aerodromo, iš kurio bus kylama, barometrinį aukštį ir aplinkos temperatūrą. |
|
b) |
Naudotojas, nustatydamas maksimalią leidžiamą kilimo masę, privalo laikytis šių reikalavimų:
|
|
c) |
Laikydamasis b papunkčio, naudotojas privalo atsižvelgti į:
|
OPS 1.495
Kliūčių perskridimas kylant
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad grynoji kilimo trajektorija praeitų visas kliūtis ne mažesniu nei 35 pėdų vertikaliu atstumu ar ne mažesniu nei 90 m plius 0,125 × D horizontaliu atstumu, kai D — horizontalus nuotolis, kurį lėktuvas įveikė nuo esamo kilimo nuotolio pabaigos ar kilimo nuotolio pabaigos, jei posūkis yra numatytas iki esamo kilimo nuotolio pabaigos. Lėktuvams, kurių sparnų mojis mažesnis nei 60 m, gali būti taikomas pusės lėktuvo sparnų mojo horizontalusis kliūčių perskridimo ilgis plius 60 m plius 0,125 × D. |
|
b) |
Laikydamasis a papunkčio, naudotojas privalo atsižvelgti į:
|
|
c) |
Laikantis a papunkčio:
|
|
d) |
Laikantis a papunkčio reikalavimų, kai dėl numatomos skrydžio trajektorijos nereikia keisti kurso daugiau nei 15°, naudotojui nereikia atsižvelgti į tas kliūtis, kurių šoninis nuotolis yra didesnis nei:
|
|
e) |
Laikantis a papunkčio reikalavimų, kai dėl numatomos skrydžio trajektorijos reikia keisti kursą daugiau nei 15°, naudotojui nereikia atsižvelgti į tas kliūtis, kurių šoninis nuotolis yra didesnis nei:
|
|
f) |
Naudotojas nustato procedūras nenumatytiems atvejams, kad būtų laikomasi OPS 1.495 punkto reikalavimų ir nustatytas saugus maršrutas, išvengiant kliūčių, kad lėktuvas galėtų laikytis OPS 1.500 punkto maršruto reikalavimų ar tūpti išskridimo arba kilimo atsarginiame aerodrome. |
OPS 1.500
Skrydis maršrutu neveikiant vienam varikliui
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad skrendant, kai neveikia vienas variklis, Lėktuvo pilotavimo taisyklėse pateikti maršruto grynosios skrydžio trajektorijos duomenys, atitinkantys numatomas meteorologines skrydžio sąlygas, visuose maršruto taškuose atitiktų b arba c papunkčius. Grynoji skrydžio trajektorija privalo būti teigiamo gradiento 1 500 pėdų aukštyje virš aerodromo, kuriame numatoma tūpti po variklio gedimo. Kai dėl meteorologinių sąlygų reikia, kad veiktų priešledžio sistemos, privaloma atsižvelgti į jų naudojimo įtaką grynajai skrydžio trajektorijai. |
|
b) |
Grynosios skrydžio trajektorijos gradientas turi būti teigiamas mažiausiai 1 000 pėdų virš žemės ir kliūčių per 9,3 km (5 jūrmyles) iš abiejų numatomo maršruto pusių. |
|
c) |
Grynoji skrydžio trajektorija turi būti tokia, kad lėktuvas galėtų tęsti skrydį iš kreiserinio aukščio iki aerodromo, kuriame galima tūpti atitinkamai pagal OPS 1.515 arba 1.520 punktus, grynajai skrydžio teritorijai esant vertikaliai mažiausiai 2 000 pėdų virš žemės ir kliūčių palei maršrutą per 9,3 km (5 jūrmyles) iš abiejų pusių vadovaujantis toliau pateiktomis 1-4 dalimis:
|
|
d) |
Laikydamasis OPS 1.500 punkto, jei navigacinis tikslumas nesiekia 95 % palaikymo lygio, naudotojas privalo išplėsti šio punkto b ir c papunkčiuose nurodytas ribas iki 18,5 km (10 jūrmylių). |
OPS 1.505
Skrydis maršrutu trijų ar daugiau variklių lėktuvu neveikiant dviem varikliams
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad kai skrendama visų variklių ilgo nuotolio kreiseriniu greičiu standartinėje temperatūroje ramiu oru, iš visų numatyto maršruto taškų trijų ar daugiau variklių lėktuvas nebūtų nutolęs daugiau kaip 90 minučių skrydžio nuo aerodromo, kuriame yra atitinkami skrydžio reikalavimai, keliami numatomai tūpimo masei, išskyrus atvejus, kai lėktuvas atitinka šio punkto b-f papunkčių reikalavimus. |
|
b) |
Maršruto grynosios skrydžio trajektorijos duomenys, kai neveikia du varikliai, turi leisti lėktuvui tęsti skrydį numatytomis meteorologinėms sąlygomis nuo taško, kuriame laikoma, kad du varikliai sugedo vienu metu, iki aerodromo, kuriame įmanoma nutūpti ir galutinai sustoti, taikant tūpimo procedūrą, kai neveikia du varikliai. Grynoji skrydžio trajektorija turi būti vertikaliai ne žemesnė kaip 2 000 pėdų virš žemės ir kliūčių visame maršrute per 9,3 km (5 jūrmyles) iš abiejų pusių. Tokiame aukštyje ir tokiomis meteorologinėmis sąlygomis, kai reikia, kad veiktų priešledžio sistemos, būtina atsižvelgti į jų įtaką grynajai skrydžio trajektorijai. Jei navigacinis tikslumas nesiekia 95 % palaikymo lygio, naudotojas privalo padidinti nurodytą pločio ruožą iki 18,5 km (10 jūrmylių). |
|
c) |
Laikoma, kad du varikliai gali sugesti pačiame kritiškiausiame maršruto taške, kuriame lėktuvas yra toliau nei už 90 minučių skrydžio visais varikliais ilgo nuotolio kreiseriniu greičiu standartinėje temperatūroje ramiu oru nuo aerodromo, kuriame yra atitinkami skrydžio reikalavimai, keliami numatomai tūpimo masei. |
|
d) |
Grynosios skrydžio trajektorijos gradientas turi būti teigiamas 1 500 pėdų virš aerodromo, kuriame ketinama tūpti sugedus dviem varikliams. |
|
e) |
Degalų išpilti leidžiama tiek, kad likusių užtektų pasiekti aerodromą, ir yra naudojama saugi procedūra. |
|
f) |
Numatoma lėktuvo masė tame taške, kuriame laikoma, kad suges abu varikliai, negali būti mažesnė nei ta, kurią sudarytų pakankamas degalų kiekis skristi iki tūpimo aerodromo ir atskristi ten ne žemiau nei 1 500 pėdų aukštyje tiesiog virš tūpimo zonos ir po to horizontaliai skristi 15 minučių. |
OPS 1.510
Tūpimas. Paskirties ir atsarginis aerodromai
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad lėktuvo tūpimo masė, nustatyta pagal OPS 1.475 punkto a papunktį, neviršytų maksimalios tūpimo masės, nustatytos pagal aukštį ir aplinkos temperatūrą, kuri yra numatoma paskaičiuotu tūpimo laiku paskirties ir atsarginiame aerodromuose. |
|
b) |
Artėjimų tūpti pagal prietaisus su didesniu kaip 2,5 % nutraukto artėjimo tūpti gradientu atvejais naudotojas privalo patikrinti, kad numatoma lėktuvo tūpimo masė leis vykdyti nutrauktą tūpimą su aukštėjimo gradientu lygiu ar didesniu kaip taikomas nutruktojo artėjimo tūpti gradientas, kai taikomi vieno neveikiančio variklio konfigūracija ir greitis (žr. didelių lėktuvų sertifikavimui taikomus reikalavimus). Alternatyvų metodą taikyti galima tik įgaliotajai institucijai leidus. |
|
c) |
Artėjimų tūpti pagal prietaisus, kai apsisprendimo aukštis yra mažesnis nei 200 pėdų, atvejais naudotojas privalo patikrinti, kad numatoma lėktuvo tūpimo masė leidžia nutraukto artėjimo tūpti aukštėjimo gradientą su kritinio variklio gedimu ir greičiu bei tūpimo nutraukimui naudojama konfigūracija, ne mažesnį kaip 2,5 % ar paskelbtu gradientu, priklausomai nuo to, kuris iš jų yra didesnis (žr. CS AWO 243). Alternatyvų metodą taikyti galima tik įgaliotajai institucijai leidus. |
OPS 1.515
Tūpimas. Sausi KTT
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad lėktuvo tūpimo masė pagal OPS 1.475 punkto a papunktį apskaičiuotam tūpimo laikui paskirties aerodrome ir visuose atsarginiuose aerodromuose leistų atlikti visiško sustojimo tūpimą nuo 50 pėdų virš slenksčio:
|
|
b) |
Laikydamasis a papunkčio, naudotojas privalo atsižvelgti į:
|
|
c) |
Laikantis šio punkto a papunkčio, turi būti daroma prielaida, kad:
|
|
d) |
Jei naudotojas neturi galimybės laikytis šio punkto c papunkčio 1 dalies vieną KTT turinčio paskirties aerodromo atveju, kai tūpimas priklauso nuo nurodyto vėjo komponento, lėktuvas gali skristi, jei yra numatyti 2 atsarginiai aerodromai, į kuriuos skrendant būtų visiškai laikomasi šio punkto a, b ir c papunkčių reikalavimų. Prieš pradedant artėjimą tūpti paskirties aerodrome, įgulos vadas privalo įsitikinti, kad tūpimas gali būti atliktas pagal visus OPS 1.510 punkto ir šio punkto a ir b papunkčių reikalavimus. |
|
e) |
Jei naudotojas neturi galimybių laikytis šio punkto c papunkčio 2 dalies reikalavimų dėl paskirties aerodromo, lėktuvui gali būti leista skristi, jei yra numatytas atsarginis aerodromas, į kurį skrendant būtų visiškai laikomasi a, b ir c papunkčių reikalavimų. |
OPS 1.520
Tūpimas. Šlapi ir užteršti KTT
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad kai atitinkamuose pranešimuose apie orą ar oro prognozėse arba jų derinyje nurodoma, jog KTT apskaičiuotu atskridimo laiku bus šlapias, esamas tūpimo nuotolis būtų ne mažesnis kaip 115 % reikiamo tūpimo nuotolio, nustatyto pagal OPS 1.515 punktą. |
|
b) |
Naudotojas užtikrina, kad kai atitinkamuose pranešimuose apie orą ar oro prognozėse arba jų derinyje nurodoma, jog KTT apskaičiuotu atskridimo laiku gali būti užterštas, esamas tūpimo nuotolis būtų ne mažesnis, nei nustatyta šio punkto a papunktyje, arba ne mažiau kaip 115 % tūpimo nuotolio, nustatyto pagal patvirtintus tūpimo nuotolio esant užterštumui duomenis ar kitus įgaliotajai institucijai priimtinus duomenis, priklausomai nuo to, kuris iš jų yra didesnis. |
|
c) |
Tūpimo nuotolis šlapiame KTT gali būti trumpesnis nei reikalaujama šio punkto a papunktyje, tačiau ne trumpesnis nei nustatyta OPS 1.515 punkto a papunktyje, jei Lėktuvo pilotavimo taisyklėse yra speciali papildoma informacija apie tūpimo nuotolius šlapiuose KTT. |
|
d) |
Tūpimo nuotolis specialiai parengtame užterštame KTT gali būti trumpesnis nei reikalauja šio punkto b papunktis, tačiau bet kuriuo atveju jis turi būti ne trupesnis nei nustatyta OPS 1.515 punkto a papunktyje, jei Lėktuvo pilotavimo taisyklėse yra speciali papildoma informacija apie tūpimo nuotolius užterštuose KTT. |
|
e) |
Laikantis šio punkto b, c ir d papunkčių reikalavimų, turi būti taikomi atitinkami OPS 1.515 punkto kriterijai, išskyrus OPS 1.515 punkto a papunkčio 1 ir 2 dalis, kurios netaikomos šio punkto b papunkčiui. |
OPS 1.495 punkto c papunkčio 3 dalies 1 priedėlis
Padidintų posvyrio kampų patvirtinimas
|
a) |
Naudojant padidinto posvyrio kampus, reikalaujančius specialaus patvirtinimo, reikia laikytis šių kriterijų:
|
OPS 1.515 punkto a papunkčio 3 dalies 1 priedėlis
Stataus artėjimo tūpti procedūros
|
a) |
Įgaliotoji institucija gali patvirtinti prašymą naudoti stataus artėjimo tūpti procedūras, taikant tūptinės nuolydžio 4,5° ar didesnius kampus ir su mažesniu nei 50 pėdų (bet ne mažesniu nei 35 pėdos) aukščio diapazonu, jei laikomasi šių kriterijų:
|
OPS 1.515 punkto a papunkčio 4 dalies 1 priedėlis
Trumpojo tūpimo skrydžiai
|
a) |
OPS 1. 515 punkto a papunkčio 4 dalyje nuotolį, kuris naudojamas apskaičiuojant leidžiamą tūpimo masę, gali sudaryti paskelbtos saugios zonos naudojamas ilgis su esamu paskelbto tūpimo nuotoliu. Įgaliotoji institucija gali leisti tokius skrydžius pagal šiuos kriterijus:
|
OPS 1.515 punkto a papunkčio 4 dalies 2 priedėlis
Skrydžio lauko kriterijai trumpo tūpimo skrydžiams
|
a) |
Saugios zonos naudojimą privalo tvirtinti oro uosto administracija. |
|
b) |
Paskelbtos saugios zonos naudotinas ilgis pagal 1.515 punkto a papunkčio 4 dalies ir šio priedo sąlygas negali viršyti 90 metrų. |
|
c) |
Paskelbtos saugios zonos plotis negali būti mažesnis nei dvigubas KTT plotis ar dvigubas sparnų mojis, priklausomai nuo to, kuris iš jų yra didesnis, skaičiuojant nuo pailgintos KTT ašinės linijos. |
|
d) |
Paskelbta saugi zona privalo būti be kliūčių ar įdubų, kurios keltų grėsmę lėktuvui, išriedančiam už KTT ribų, o judamiems objektams draudžiama būti paskelbtoje saugioje zonoje, kai KTT naudojamas trumpo tūpimo skrydžiams. |
|
e) |
Paskelbtos saugios zonos nuolydis negali viršyti 5 % aukštyn ir 2 % žemyn tūpimo kryptimi. |
|
f) |
Vykdant tokius skrydžius, OPS 1.480 punkto a papunkčio 5 dalyje numatytas keliamosios gebos reikalavimas netaikomas paskelbtai saugiai zonai. |
H SKIRSNIS
B KLASĖS SKRYDŽIAI
OPS 1.525
Bendrosios nuostatos
|
a) |
Naudotojui draudžiama skraidyti vieno variklio lėktuvu:
Pastaba: vieno variklio lėktuvų skrydžių apribojimai yra išdėstyti OPS 1.240 punkto a papunkčio 6 dalyje. |
|
b) |
dviejų variklių lėktuvus, kurie neatitinka OPS 1.525 punkto b papunkčio 1 priedėlyje numatytų aukštėjimo reikalavimų, naudotojas turi naudoti kaip vieno variklio lėktuvus. |
OPS 1.530
Kilimas
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad kilimo masė neviršytų Lėktuvo pilotavimo taisyklėse nurodytos maksimalios kilimo masės pagal aerodromo, iš kurio bus kylama, barometrinį aukštį ir aplinkos temperatūrą. |
|
b) |
Naudotojas užtikrina, kad Lėktuvo pilotavimo taisyklėse nurodytas kilimo nuotolis be koeficiento neviršytų:
|
|
c) |
Laikydamasis b papunkčio, naudotojas privalo atsižvelgti į:
|
OPS 1.535
Kliūčių perskridimas kylant. Kelių variklių lėktuvai
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad pagal šį punktą nustatyta dviejų ar daugiau variklių lėktuvų kilimo trajektorija būtų ne žemesnė nei 50 pėdų vertikaliai virš kliūčių ar horizontaliu atstumu — ne mažesnė nei 90 m plius 0,125 × D, kai D — lėktuvo įveiktas horizontalusis nuotolis nuo turimo kilimo nuotolio pabaigos ar kilimo nuotolio pabaigos, jei posūkis numatytas iki turimo kilimo nuotolio pabaigos, išskyrus kaip nurodyta šio punkto b ir c papunkčiuose. Lėktuvams, kurių sparnų mojis mažesnis nei 60 m, horizontalusis kliūties perskridimo nuotolis, kurį galima taikyti — pusė lėktuvo sparnų mojo plius 60 m, plius 0,125 × D. Laikantis šio papunkčio, turi būti laikoma, kad:
|
|
b) |
Laikantis šio punkto a papunkčio reikalavimų, kai dėl numatomos skrydžio trajektorijos nereikia keisti kurso daugiau nei 15°, naudotojui nereikia atsižvelgti į tas kliūtis, kurių šoninis nuotolis yra didesnis nei:
|
|
c) |
Laikantis šio punkto a papunkčio reikalavimų, kai dėl numatomos skrydžio trajektorijos reikia keisti kursą daugiau nei 15°, naudotojui nereikia atsižvelgti į tas kliūtis, kurių šoninis nuotolis yra didesnis nei:
|
|
d) |
Laikydamasis šio punkto a, b ir c papunkčių reikalavimų, naudotojas privalo atsižvelgti į:
|
OPS 1.540
Skrydis maršrutu. Kelių variklių lėktuvai
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad lėktuvas skrydžio metu numatytomis meteorologinėmis sąlygomis ir vieno iš variklių gedimo atveju, kai likę varikliai veikia maksimaliu pastoviu galingumu nurodytomis sąlygomis, galėtų saugiai skristi reikiamuose minimaliuose aukščiuose ar virš jų, kaip nurodyta Skrydžių vykdymo vadove, iki taško, esančio 1 000 pėdų virš aerodromo, kuriame galima laikytis skrydžio reikalavimų. |
|
b) |
Laikantis šio punkto a papunkčio:
|
OPS 1.542
Skrydis maršrutu. Vieno variklio lėktuvai
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad lėktuvas skrydžio metu numatytomis meteorologinėmis sąlygomis ir sugedus varikliui, galėtų pasiekti vietą, kurioje galima atlikti saugų priverstinį tūpimą. Sausumos lėktuvams reikalinga vieta sausumoje, išskyrus kai kitaip patvirtina įgaliotoji institucija. |
|
b) |
Laikantis šio punkto a papunkčio:
|
OPS 1.545
Tūpimas. Paskirties ir atsarginis aerodromai
Naudotojas užtikrina, kad lėktuvo tūpimo masė, nustatyta pagal OPS 1.475 punkto a papunktį, neviršytų maksimalios tūpimo masės, nustatytos pagal aukštį ir aplinkos temperatūrą, kuri yra numatoma paskaičiuotu tūpimo laiku paskirties ir atsarginiame aerodromuose.
OPS 1.550
Tūpimas. Sausi KTT
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad lėktuvo tūpimo masė, nustatyta pagal OPS 1.475 punkto a papunktį numatomam tūpimo laikui, leistų nutūpti iki visiško sustojimo nuo 50 pėdų virš slenksčio per 70 % esamo tūpimo nuotolio paskirties aerodrome ir visuose atsarginiuose aerodromuose.
|
|
b) |
Laikydamasis a papunkčio, naudotojas turi atsižvelgti į:
|
|
c) |
Leidžiant lėktuvui skristi pagal šio punkto a papunktį, turi būti laikoma, kad:
|
|
d) |
Jei naudotojas neturi galimybių laikytis šio punkto c papunkčio 2 dalies reikalavimų paskirties aerodromo atžvilgiu, lėktuvui gali būti leista skristi, jei yra numatytas atsarginis aerodromas, į kurį skrendant būtų visiškai laikomasi šio punkto a, b ir c papunkčių reikalavimų. |
OPS 1.555
Tūpimas. Šlapi ir užteršti KTT
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad kai atitinkamuose pranešimuose apie orą ar oro prognozėse arba jų deriniuose nurodoma, jog KTT apskaičiuotu atskridimo laiku gali būti šlapias, esamas tūpimo nuotolis prilygtų ar viršytų pagal OPS 1.550 punktą nustatytą reikiamą tūpimo nuotolį, padaugintą iš koeficiento 1,15. |
|
b) |
Naudotojas užtikrina, kad kai atitinkamuose pranešimuose apie orą arba oro prognozėse ar jų deriniuose nurodoma, jog apskaičiuotu atskridimo metu KTT gali būti užterštas, tūpimo nuotolis, nustatytas naudojant įgaliotajai institucijai priimtinus duomenis, šiomis sąlygomis neviršytų esamo tūpimo nuotolio. |
|
c) |
Tūpimo nuotolis šlapiame KTT gali būti trumpesnis nei reikalaujama šio punkto a papunktyje, tačiau netrumpesnis nei nustatyta OPS 1.550 punkto a papunktyje, jei Lėktuvo pilotavimo taisyklėse yra konkreti papildoma informacija apie tūpimo nuotolius šlapiuose KTT. |
OPS 1.525 punkto b papunkčio 1 priedėlis
Bendrosios nuostatos. Kilimo ir tūpimo aukštėjimas
(Šio priedėlio reikalavimai grindžiami 1994 m. kovo 11 d. įsigaliojusių Jungtinių aviacijos reikalavimų JAR-23.63 punkto c papunkčio 1 dalimi ir JAR-23.63 punkto c papunkčio 2 dalimi)
|
a) |
Kilimo aukštėjimas
|
|
b) |
Tūpimo aukštėjimas
|
OPS 1.535 punkto b papunkčio 1 dalies ir c papunkčio 1 dalies 1 priedėlis
Kilimo trajektorija. Vizualioji kurso orientyrų navigacija
Kad būtų galima vykdyti vizualiąją kurso orientyrų navigaciją, naudotojas privalo užtikrinti, kad skrydžio metu vyraujančios oro sąlygos, įskaitant debesų padą ir matomumą, būtų tokios, kad kliūčių ir (arba) antžeminių orientyrų taškai būtų matomi ir atpažįstami. Skrydžių vykdymo vadove turi būti apibrėžtos atitinkamų aerodromų minimalios oro sąlygos, kurios leistų skrydžio įgulai nuolat nustatyti ir išlaikyti teisingą skrydžio trajektoriją antžeminių orientyrų taškų atžvilgiu, užtikrinančią saugų skridimo aukštį virš kliūčių ir vietovės taip, kad:
|
a) |
antžeminių orientyrų taškų atžvilgiu procedūros būtų aiškiai apibrėžtos, kad skrydžio kelią būtų galima analizuoti pagal kliūčių perskridimo aukščio reikalavimus, |
|
b) |
procedūra atitiktų lėktuvo galimybes judėjimo tiesiąja greičio, posvyrio kampo ir vėjo įtakos požiūriu, |
|
c) |
įgulai naudotis būtų pateikiamas procedūros aprašymas raštu ir (arba) grafikuose, ir |
|
d) |
būtų nurodomos ribojančios aplinkos sąlygos (pvz., vėjas, debesys, matomumas, diena/naktis, aplinkos bei kliūčių apšvietimas). |
OPS 1.550 punkto a papunkčio 1 priedėlis
Stataus artėjimo tūpti procedūros
|
a) |
Įgaliotoji institucija gali patenkinti prašymą taikyti stataus artėjimo tūpti procedūras, taikant 4,5° ar didesnius kampus ir mažesnius nei 50 pėdų, bet ne mažesnius nei 35 pėdos aukščio diapazonus su sąlyga, kad laikomasi šių kriterijų:
|
OPS 1.550 punkto a papunkčio 2 priedėlis
Trumpojo tūpimo skrydžiai
|
a) |
Taikant OPS 1.550 punkto a papunkčio 2 dalį, atstumą, naudojamą leistinai tūpimo masei apskaičiuoti, gali sudaryti paskelbtos saugos zonos naudojamas ilgis plius paskelbtas turimas tūpimo nuotolis. Įgaliotoji institucija gali leisti tokius skrydžius pagal šiuos kriterijus:
|
I SKIRSNIS
C KLASĖS SKRYDŽIAI
OPS 1.560
Bendrosios nuostatos
Jei Lėktuvo pilotavimo taisyklėse esančių patvirtintų skrydžio duomenų nepakanka, naudotojas turi užtikrinti kad, nustatant, ar laikomasi šio skirsnio reikalavimų, jie būtų atitinkamai papildyti kitais įgaliotajai institucijai priimtinais duomenimis.
OPS 1.565
Kilimas
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad kilimo masė neviršytų Lėktuvo pilotavimo taisyklėse nurodytos maksimalios kilimo masės pagal aerodromo, iš kurio bus kylama, barometrinį aukštį ir aplinkos temperatūrą. |
|
b) |
Naudotojas užtikrina, kad naudojant lėktuvus, kurių kilimo lauko ilgio duomenys Lėktuvo pilotavimo taisyklėse pateikiami neatsižvelgiant į variklio gedimą, nuotolis nuo kilimo riedėjimo pradžios, reikiamas lėktuvui pasiekti 50 pėdų aukštį virš paviršiaus, visiems varikliams veikiant maksimaliu kilimo galingumu nurodytomis sąlygomis, padaugintas iš šių koeficientų:
|
|
c) |
Naudotojas užtikrina, kad naudojant lėktuvus, kurių kilimo lauko ilgio duomenys nurodyti tų Lėktuvų pilotavimo taisyklėse, atsižvelgiant į variklio gedimą, Lėktuvo pilotavimo taisyklėse numatytos charakteristikos atitiktų šiuos reikalavimus:
|
|
d) |
Laikydamasis šio punkto b ir c papunkčių reikalavimų, naudotojas privalo atsižvelgti į:
|
OPS 1.570
Kliūčių perskridimas kylant
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad kilimo trajektorijos, neveikiant vienam varikliui, kliūties perskridimo aukštis virš visų kliūčių vertikaliu atstumu būtų ne mažesnis kaip 50 pėdų plius 0,01 × D arba horizontaliu atstumu ne mažesnis kaip 90 m plius 0,125 × D, kai D — horizontalusis nuotolis, kurį lėktuvas nuskrido nuo esamo kilimo nuotolio pabaigos. Lėktuvams, kurių sparnų mojis mažesnis nei 60 m, gali būti taikomas pusės lėktuvo sparnų mojo horizontalusis kliūčių perskridimo ilgis plius 60 m plius 0,125 × D. |
|
b) |
Kilimo trajektorija turi prasidėti 50 pėdų aukštyje kilimo nuotolio pabaigoje, numatytoje atitinkamai OPS 1.565 punkto b arba c papunkčiuose, ir baigtis 1 500 pėdų aukštyje. |
|
c) |
Laikydamasis šio punkto a papunkčio, naudotojas privalo atsižvelgti į:
|
|
d) |
Laikantis šio punkto a papunkčio reikalavimų, kurso pakeitimai neleidžiami iki to kilimo trajektorijos taško, kuriame pasiekiamas 50 pėdų aukštis virš paviršiaus. Po to iki 400 pėdų aukščio laikoma, kad lėktuvas yra pasviręs ne daugiau nei 15°. Virš 400 pėdų aukščio gali būti numatyti didesni nei 15°, bet ne didesni nei 25° posvyrio kampai. Turi būti tinkamai atsižvelgiama į posvyrio kampo įtaką skrydžio greičiams ir skrydžio trajektorijai, taip pat nuotolio padidėjimams, susidarantiems dėl padidėjusių skrydžio greičių. |
|
e) |
Laikydamasis šio punkto a papunkčio reikalavimų, tais atvejais, kai nebūtini didesni nei 15° kurso pakeitimai, naudotojas gali neatsižvelgti į tas kliūtis, kurių šoninis nuotolis yra didesnis nei:
|
|
f) |
Laikydamasis šio punkto a papunkčio reikalavimų, tais atvejais, kai didesni nei 15° kurso pakeitimai yra būtini, naudotojas gali neatsižvelgti į tas kliūtis, kurių šoninis nuotolis yra didesnis nei:
|
|
g) |
Naudotojas nustato procedūras nenumatytiems atvejams, kad būtų įvykdyti OPS 1.570 punkto reikalavimai ir nustatytas saugus maršrutas, išvengiant kliūčių, bei lėktuvas galėtų laikytis OPS 1.580 punkto maršruto reikalavimų ar tūpti išskridimo arba kilimo atsarginiame aerodrome. |
OPS 1.575
Skrydis maršrutu veikiant visiems varikliams
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad lėktuvas skrydžio metu numatytomis meteorologinėmis sąlygomis visuose maršruto taškuose ar numatytų nuo jo nukrypimų metu sugebės išlaikyti mažiausiai 300 pėdų per minutę aukštėjimą, visiems varikliams veikiant maksimaliu pastoviu galingumu nurodytomis sąlygomis:
|
OPS 1.580
Skrydis maršrutu neveikiant vienam varikliui
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad lėktuvas skrydžio metu numatytomis meteorologinėmis sąlygomis, sugedus vienam varikliui, visuose maršruto taškuose ar numatytų nuo jo nukrypimų metu, kai kitas ar kiti varikliai veikia maksimaliu pastoviu galingumu nurodytomis sąlygomis, sugebės tęsti skrydį iš kreiserinio aukščio iki aerodromo, kuriame galima tūpti atitinkamai pagal OPS 1.595 arba OPS 1.600 punktus, praskrendant kliūtis per 9,3 km (5 jūrmyles) iš abiejų numatyto maršruto pusių vertikaliais intervalais mažiausiai:
|
|
b) |
Skrydžio trajektorijos 450 m (1 500 pėdų) aukštyje virš aerodromo, kuriame numatoma tūpti sugedus vienam varikliui, nuolydis turi būti teigiamas. |
|
c) |
Vadovaujantis šiuo papunkčiu, esama lėktuvo aukštėjimo sparta turi būti 150 pėdų per minutę mažesnė nei nustatyta aukštėjimo bendroji sparta. |
|
d) |
Laikydamasis šio punkto reikalavimų, naudotojas privalo išplėsti šio punkto a papunktyje numatytas pločio ribas iki 18,5 km (10 jūrmylių), jei navigacinis tikslumas nesiekia 95 % patikimumo lygio. |
|
e) |
Degalų išpilti leidžiama tiek, kad likusių užtektų pasiekti aerodromą, ir jei yra naudojama saugi procedūra. |
OPS 1.585
Skrydis maršrutu. Trijų ar daugiau variklių lėktuvai, kai du iš jų neveikia
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad visuose numatyto maršruto taškuose trijų ar daugiau variklių lėktuvas būtų ne toliau nei už 90 minučių skrydžio visais varikliais ilgo nuotolio kreiseriniu greičiu standartinėje temperatūroje ramiu oru nuo aerodromo, kuriame yra atitinkami skrydžio reikalavimai, keliami numatomai tūpimo masei, išskyrus atvejus, kai lėktuvas atitinka šio punkto b-e papunkčių reikalavimus. |
|
b) |
Pagal pateiktą skrydžio maršrutą, neveikiant dviem varikliams, lėktuvas turi galėti tęsti skrydį numatytomis meteorologinėmis sąlygomis, praskrendant visas kliūtis per 9,3 km (5 jūrmyles) iš abiejų numatyto maršruto pusių mažiausiai 2 000 pėdų vertikaliu intervalu iki aerodromo, kuriame yra atitinkami skrydžio reikalavimai, keliami numatomai tūpimo masei. |
|
c) |
Laikoma, kad du varikliai gali sugesti pačiame kritiškiausiame maršruto taške, kuriame lėktuvas yra toliau nei už 90 minučių skrydžio visais varikliais ilgo nuotolio kreiseriniu greičiu standartinėje temperatūroje ramiu oru nuo aerodromo, kuriame yra atitinkami skrydžio reikalavimai, keliami numatomai tūpimo masei. |
|
d) |
Numatoma lėktuvo masė tame taške, kuriame, kaip manoma, gali sugesti du varikliai, negali būti mažesnė, negu ta, kurią sudarytų pakankamas degalų kiekis tęsti skrydį iki tūpimo aerodromo, bei pasiekti jį mažiausiai 450 m (1 500 pėdų) aukštyje tiesiai virš tūpimo zonos ir po to horizontaliai skristi 15 minučių. |
|
e) |
Vadovaujantis šiuo papunkčiu, esama lėktuvo aukštėjimo sparta parenkama 150 pėdų per minutę mažesnė nei nurodytoji. |
|
f) |
Laikydamasis šio punkto reikalavimų, naudotojas privalo išplėsti šio punkto a papunktyje numatytas pločio ribas iki 18,5 km (10 jūrmylių), jei navigacinis tikslumas nesiekia 95 % patikimumo lygio. |
|
g) |
Degalų išpilti leidžiama tiek, kad likusių užtektų pasiekti aerodromą, ir yra naudojama saugi procedūra. |
OPS 1.590
Tūpimas. Paskirties ir atsarginis aerodromai
Naudotojas užtikrina, kad pagal OPS 1.475 punkto a papunktį nustatyta lėktuvo tūpimo masė neviršytų Lėktuvo pilotavimo taisyklėse aukščiui nustatytos maksimalios tūpimo masės ir, jei numatyta Lėktuvo pilotavimo taisyklėse, atitiktų aplinkos temperatūrą, esančią numatyto tūpimo laiku paskirties ir atsarginiame aerodromuose.
OPS 1.595
Tūpimas. Sausi KTT
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad pagal OPS 1.475 punkto a papunktį nustatyta lėktuvo tūpimo masė apskaičiuotam tūpimo laikui leidžia nutūpti iki visiško sustojimo iš 50 pėdų aukščio virš slenksčio per 70 % esamo tūpimo nuotolio paskirties ir visuose atsarginiuose aerodromuose. |
|
b) |
Laikydamasis a papunkčio, naudotojas privalo atsižvelgti į:
|
|
c) |
Leidžiant lėktuvui skristi pagal šio punkto a papunktį, turi būti laikoma, kad:
|
|
d) |
Jei naudotojas neturi galimybių laikytis šio c papunkčio 2 dalies reikalavimų paskirties aerodromo atžvilgiu, lėktuvui gali būti leista skristi, jei yra numatytas atsarginis aerodromas, į kurį skrendant būtų visiškai laikomasi a, b ir c papunkčių reikalavimų. |
OPS 1.600
Tūpimas. Šlapi ir užteršti KTT
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad kai atitinkamuose pranešimuose apie orą ar oro prognozėse arba jų deriniuose nurodoma, jog KTT apskaičiuotu atskridimo laiku gali būti šlapias, esamas tūpimo nuotolis prilygtų ar viršytų pagal OPS 1.595 punktą nustatytą reikiamą tūpimo nuotolį, padaugintą iš koeficiento 1,15. |
|
b) |
Naudotojas užtikrina, kad kai atitinkamuose pranešimuose apie orą arba oro prognozėse ar jų deriniuose nurodoma, kad apskaičiuotu atskridimo metu KTT gali būti užterštas, tūpimo nuotolis, nustatytas naudojant įgaliotajai institucijai priimtinus duomenis, šiomis sąlygomis neviršytų esamo tūpimo nuotolio. |
J SKIRSNIS
MASĖ IR CENTRUOTĖ
OPS 1.605
Bendrosios nuostatos
(Žr. OPS 1.605 punkto 1 priedėlį)
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad visuose skrydžio etapuose pakrovimas, lėktuvo masė ir svorio centras atitiktų apribojimus, nurodytus patvirtintame Lėktuvo pilotavimo taisyklėse ar Skrydžių vykdymo vadove, jei jie yra labiau ribojantys. |
|
b) |
Naudotojas privalo nustatyti kiekvieno lėktuvo masę ir svorio centrą, faktiškai jį pasvėręs prieš pradedant naudoti ir vėliau kas 4 metai, jei naudojamos individualios lėktuvų masės, ir kas 9 metai, jei naudojamos laivyno masės. Modifikacijų ir remontų įtaka masei ir centruotei turi būti deramai įvertinama ir tinkamai užfiksuojama dokumentuose. Be to, lėktuvai privalo būti pakartotinai sveriami, jei modifikacijų įtaka masei ir centruotei nėra tiksliai žinoma. |
|
c) |
Naudotojas privalo nustatyti visų, į lėktuvo sausąją skrydžio masę patenkančių, skraidinamų daiktų ir įgulos narių masę, pasverdamas juos arba naudodamas standartines mases. Privalo būti nustatyta jų padėties įtaka lėktuvo svorio centrui. |
|
d) |
Naudotojas privalo nustatyti gabenamo krovinio masę, įskaitant bet kurį balastą, faktiškai pasverdamas jį, arba nustatyti gabenamo krovinio masę pagal standartines keleivių ir bagažo mases, kaip nurodyta OPS 1.620 punkte. |
|
e) |
Naudotojas privalo nustatyti degalų masę, naudodamas faktinį tankį, o jei šis nežinomas — pagal Skrydžių vykdymo vadove nurodytą metodą apskaičiuotą tankį. |
OPS 1.607
Sąvokos
|
a) |
Sausoji skrydžio masė. Visa specialiam skrydžio tipui parengto lėktuvo masė be visų naudotinų degalų ir vežamos krovos. Šią masę sudaro:
|
|
b) |
Maksimali masė be degalų. Maksimali leidžiama lėktuvo masė be naudojamų degalų. Atskiruose bakuose laikomų degalų masė privalo būti įtraukta į masę be degalų, kai ji aiškiai nurodoma pagal Lėktuvo pilotavimo taisyklėse numatytus apribojimus. |
|
c) |
Maksimali struktūrinė tūpimo masė. Maksimali leidžiama visa lėktuvo masė tūpiant įprastomis aplinkybėmis. |
|
d) |
Maksimali struktūrinė kilimo masė. Maksimali leistina visa lėktuvo masė pradedant kilimo riedėjimą. |
|
e) |
Keleivių klasifikacija
|
|
f) |
Vežama krova. Bendra keleivių, bagažo ir krovinių masė, taip pat pelno neduodančios krovos masė. |
OPS 1.610
Krova, masė ir centruotė
Naudotojas Skrydžių vykdymo vadove nustato krovos bei masės ir centruotės sistemos principus ir metodus, atitinkančius OPS 1.605 punkto reikalavimus. Ši sistema privalo apimti visus numatomų skrydžių tipus.
OPS 1.615
Įgulos masė
|
a) |
Nustatydamas sausąją skrydžio masę, naudotojas taiko šiuos masės dydžius:
|
|
b) |
Esant papildomam bagažui, naudotojas privalo koreguoti papildomą sausąją skridimo masę. Nustatant lėktuvo svorio centrą, būtina atsižvelgti į šio papildomo bagažo padėtį. |
OPS 1.620
Keleivių ir bagažo masė
|
a) |
Naudotojas apskaičiuoja keleivių ir registruoto bagažo masę, naudodamas faktinę kiekvieno asmens masę ir faktinę pasverto bagažo masę arba 1-3 lentelėse pateiktus standartinius masės dydžius, išskyrus tuos atvejus, kai esamų keleivių krėslų skaičius yra mažesnis nei 10. Tokiais atvejais keleivių masė gali būti nustatoma, pasinaudojant kiekvieno keleivio ar jo vardu padarytu žodiniu pareiškimu ir pridedant prie jo nustatytą konstantą, įvertinančią rankinį bagažą ir rūbus. Procedūra, nustatanti kada pasirinkti faktines ar standartines mases ir procedūra, kurios reikia laikytis, kai naudojami žodiniai pareiškimai, privalo būti įtraukta į Skrydžių vykdymo vadovą. |
|
b) |
Jei faktinė masė nustatoma sveriant, naudotojas privalo užtikrinti, kad į ją būtų įtraukiami keleivių asmeniniai daiktai ir rankinis bagažas. Juos sverti būtina prieš pat keleivių įlaipinimą, tam tikslui skirtoje greta esančioje vietoje. |
|
c) |
Jei keleivių masė nustatoma taikant standartinės masės dydžius, turi būti naudojami 1 ir 2 lentelėse nustatyti standartinės masės dydžiai. Standartinę masę sudaro rankinis bagažas ir visų kūdikių iki 2 metų, gabenamų suaugusių vieno keleivio krėsle, masė. Kūdikiai, užimantys atskirus keleivių krėslus, šiame papunktyje laikomi vaikais. |
|
d) |
Keleivių masės: 20 keleivių krėslų arba daugiau
|
||||||||||||||||||||||
|
e) |
Keleivių masės: 19 krėslų arba mažiau
|
|
f) |
Bagažo masė
|
|
g) |
Jei naudotojas nori taikyti kitus, nei nurodyti 1-3 lentelėse, standartinius masės dydžius, jis privalo informuoti įgaliotąją instituciją apie priežastis ir iš anksto gauti jos sutikimą. Taip pat jis privalo pateikti tvirtinti išsamų svėrimo tikrinimo planą ir taikyti OPS 1.620 punkto g papunkčio 1 priedėlyje pateiktą statistinės analizės metodą. Po to, kai įgaliotoji institucija patikrina ir patvirtina svėrimo tikrinimo rezultatus, patikslinti standartiniai masės dydžiai gali būti taikomi tik tam naudotojui. Pakeistus standartinius masės dydžius galima naudoti tik tokiomis aplinkybėmis, kurios atitinka atliekamo tikrinimo aplinkybes. Kai patikslinti standartiniai masės dydžiai viršija 1-3 lentelėse nurodytus dydžius, turi būti taikomi didesnieji dydžiai. |
|
h) |
Visų skrydžių metu, kai vežamas didelis skaičius keleivių, kurių masė drauge su rankiniu bagažu, manoma, viršys standartinę keleivių masę, naudotojas privalo nustatyti faktinę šių keleivių masę, pasverdamas arba pridėdamas atitinkamą masės padidėjimą. |
|
i) |
Jei registruotam bagažui taikomi standartiniai masės dydžiai ir registruojamas didelis skaičius keleivių, kurių bagažas gali viršyti standartinę bagažo masę, naudotojas privalo nustatyti faktinę šio bagažo masę, pasverdamas arba pridėdamas atitinkamą masės padidėjimą. |
|
j) |
Naudotojas užtikrina, kad įgulos vadui būtų pranešama apie nestandartinio metodo krovinio masei nustatyti taikymą ir šio metodo nuorodas masės bei centruotės dokumentuose. |
OPS 1.625
Masės ir centruotės dokumentai
(Žr. OPS 1.625 punkto 1 priedėlį)
|
a) |
Prieš kiekvieną skrydį naudotojas parengia krovą ir jos paskirstymą apibrėžiančius masės ir centruotės dokumentus. Masės ir centruotės dokumentai turi suteikti įgulos vadui galimybę nustatyti, ar krova ir jos paskirstymas neviršija lėktuvo masės ir centruotės normų. Dokumente privalo būti nurodyta masės ir centruotės dokumentus rengusio asmens pavardė. Lėktuvo pakrovimą prižiūrintis asmuo savo parašu privalo patvirtinti, kad krova ir jos paskirstymas atitinka masės ir centruotės dokumentus. Šie dokumentai privalo būti priimtini įgulos vadui, o jų priimtinumą jis patvirtina savo parašu ar jo atitikmeniu. (T.p. žr. OPS 1.1055 punkto a papunkčio 12 dalį.) |
|
b) |
Naudotojas privalo nustatyti krovos pakeitimų paskutinę minutę procedūras. |
|
c) |
Gavęs įgaliotosios institucijos leidimą, naudotojas gali taikyti kitokias, nei numatytos šio punkto a ir b papunkčiuose, procedūras. |
OPS 1.605 punkto 1 priedėlis
Masė ir centruotė — Bendrosios nuostatos
(Žr. OPS 1.605 punktą)
|
a) |
Lėktuvo sausosios skrydžio masės nustatymas
|
|
b) |
Speciali standartinė skrydžio krovos masė. Be standartinės keleivių ir registruoto bagažo masės, naudotojas gali kreiptis į įgaliotąją instituciją, kad ji patvirtintų standartines kitų krovinių mases. |
|
c) |
Lėktuvo krova
|
|
d) |
Svorio centro ribos
|
OPS 1.620 punkto f papunkčio 1 priedėlis
Skrydžių zonos Europos regione nustatymas
OPS 1.620 punkto f papunktyje nevietiniai skrydžiai Europos regione — skrydžiai, vykdomi apibrėžto rombo linijų zonoje tarp šių taškų:
|
— |
N7200 |
E04500 |
|
— |
N4000 |
E04500 |
|
— |
N3500 |
E03700 |
|
— |
N3000 |
E03700 |
|
— |
N3000 |
W00600 |
|
— |
N2700 |
W00900 |
|
— |
N2700 |
W03000 |
|
— |
N6700 |
W03000 |
|
— |
N7200 |
W01000 |
|
— |
N7200 |
E04500 |
kaip parodyta 1 pav.:
1 pav.
Europos regionas
OPS 1.620 punkto g papunkčio 1 priedėlis
Procedūra pakoreguotiems keleivių ir bagažo standartiniams masės dydžiams nustatyti
|
a) |
Keleiviai
|
|
b) |
Registruotas bagažas. Statistinė procedūra pakoreguotai standartinei bagažo masei nustatyti, imant pagrindu minimalaus reikiamo pavyzdžio dydžio vidutinę bagažo masę, iš principo yra tokia pati kaip ir ta, kuri taikoma keleiviams ir kaip nurodyta a papunkčio 1 dalyje. Bagažo santykinis patikimumo diapazonas (paklaida) lygus 1 %. Būtina pasverti mažiausiai 2 000 registruoto bagažo vienetų. |
|
c) |
Patikslintų keleivių ir registruoto bagažo standartinės masės dydžių nustatymas.
|
OPS 1.625 punkto 1 priedėlis
Masės ir centruotės dokumentai
|
a) |
Masės ir centruotės dokumentai
|
|
b) |
Kompiuterizuotos sistemos. Kai masės ir centruotės dokumentus rengia kompiuterizuota masės ir centruotės sistema, naudotojas privalo patikrinti išduodamų duomenų vientisumą. Jis turi parengti sistemą, užtikrinančią, kad jo įvedamų duomenų pakeitimai yra deramai įtraukiami į sistemą ir sistema veikia gerai bei nuolat, o išduodamus duomenis tikrina ne rečiau kaip kas 6 mėnesiai. |
|
c) |
Lėktuvo masės ir centruotės sistemos. Naudotojas privalo gauti įgaliotosios institucijos leidimą, jei nori kompiuterinę lėktuvo masės ir centruotės sistemą naudoti kaip pagrindinį šaltinį leidimui išskristi. |
|
d) |
Duomenų perdavimas. Kai masės ir centruotės dokumentai siunčiami lėktuvams duomenų perdavimo priemonėmis, galutinio masės ir centruotės dokumento, kuriam pritarė įgulos vadas, kopija turi būti saugoma žemėje. |
K SKIRSNIS
PRIETAISAI IR ĮRANGA
OPS 1.630
Bendroji įžanga
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad skrydis nebūtų pradėtas, jeigu šiame skirsnyje nurodyti prietaisai ir įranga nėra:
|
|
b) |
Minimalūs prietaisų ir įrangos veikimo standartai — standartai, nurodyti galiojančiuose Europos techninių standartų reikalavimuose (ETSO), išvardytuose taikytinose Europos techninių standartų reikalavimų specifikacijose (CS-TSO), išskyrus atvejus, kai skrydžių ar tinkamumo skraidyti reikalavimuose yra numatyti kiti veikimo standartai. Prietaisai ir įranga, atitinkantys kitas nei ETSO projektavimo ir veikimo specifikacijas, OPS įsigaliojimo metu gali būti naudojami ar montuojami, jeigu šiame skirsnyje nenumatyti papildomi reikalavimai. Jei nenustatytas grįžtamosios galios turintis reikalavimas, nebūtina, kad prietaisai ir įranga, kurie jau buvo patvirtinti, atitiktų pakoreguotus ETSO ar kitas nei ETSO specifikacijas. |
|
c) |
Patvirtinimo nereikia šiai įrangai:
|
|
d) |
Jei skrydžio metu savo darbo vietoje įranga turės naudotis vienas skrydžio įgulos narys, ji privalo būti parengta veikti iš jo darbo vietos. Kai vienu įrangos vienetu turi naudotis daugiau nei vienas skrydžio įgulos narys, jis turi būti sumontuotas taip, kad įranga būtų parengta naudoti visose darbo vietose, kuriose ją būtina naudoti. |
|
e) |
Prietaisai, kurie skirti naudotis bet kuriam skrydžio įgulos nariui, turi būti sumontuoti taip, kad skrydžio įgulos narys galėtų lengvai matyti informaciją iš savo darbo vietos, minimaliai nukrypdamas nuo padėties ir matymo linijos, kurią jis paprastai užima, žiūrėdamas į skrydžio trajektoriją priekyje. Kai lėktuve reikalaujama turėti vieną prietaisą, kurį naudoja daugiau nei vienas skrydžio įgulos narys, jis turi būti sumontuotas taip, kad matytųsi iš kiekvienos naudojamos darbo vietos. |
OPS 1.635
Srovės apsaugos įtaisai
Naudotojas naudoja lėktuvą, kuriame naudojami saugikliai, tik jeigu yra atsarginiai saugikliai, kuriuos galima naudoti skrydžio metu ir kurių skaičius sudaro 10 % visų tipų saugiklių skaičiaus arba yra ne mažiau negu po tris visų tipų saugiklius, priklausomai nuo to, kuris iš šių skaičių yra didesnis.
OPS 1.640
Lėktuvo skrydžio žiburiai
Naudotojas nenaudoja lėktuvo, jeigu jame nėra šios įrangos:
|
a) |
skrydžiams dieną:
|
|
b) |
Skrydžiams naktį, papildant a papunktyje minimą įrangą:
|
OPS 1.645
Langų valytuvai
Naudotojas nenaudoja lėktuvo, kurio maksimali sertifikuota kilimo masė yra didesnė nei 5 700 kg, jei visų pilotų darbo vietose nėra įrengtų langų valytuvų arba kitų juos atitinkančių priemonių, kurias naudojant kritulių metu dalis lango išliktų švari.
OPS 1.650
Skrydžiai dieną pagal VFR. Skrydžių ir navigacijos prietaisai bei atitinkama įranga
Pagal vizualiųjų skrydžių taisykles (VFR) naudotojas nenaudoja lėktuvo dieną, jeigu jame nėra sumontuoti skrydžių ir navigaciniai prietaisai bei su jais susijusi įranga ir, kai taikytina, šiuose papunkčiuose nustatytomis sąlygomis:
|
a) |
magnetinis kompasas, |
|
b) |
tikslus laiko matavimo įtaisas, rodantis valandas, minutes ir sekundes, |
|
c) |
jautrus barometrinis aukščiamatis, kalibruotas pėdomis su poskale, kalibruota hektopaskaliais/milibarais, reguliuojama pagal barometrinį slėgį, kurį galima nustatyti skrydžio metu, |
|
d) |
oro greičio indikatorius, kalibruotas mazgais, |
|
e) |
vertikalaus greičio indikatorius, |
|
f) |
posūkio ir slydimo indikatorius ar posūkio koordinatorius su slydimo indikatoriumi, |
|
g) |
aviahorizontas, |
|
h) |
stabilizuotas krypties indikatorius, ir |
|
i) |
priemonė, skrydžio įgulos kabinoje rodanti išorinę oro temperatūrą, kalibruotą laipsniais pagal Celsijų, |
|
j) |
skrydžiuose, kurie netrunka ilgiau kaip 60 minučių, kai kylama ir tupiama tame pačiame aerodrome ir nenutolstama daugiau 50 jūrmylių nuo to aerodromo, prietaisai, nurodyti f, g ir h papunkčiuose bei k papunkčio 4, 5 ir 6 dalyse, gali būti pakeisti posūkio ir slydimo indikatoriumi arba posūkio koordinatoriumi su slydimo indikatoriumi arba abiem — aviahorizontu ir slydimo indikatoriumi, |
|
k) |
kai reikia dviejų pilotų, antrojo piloto darbo vietoje turi būti šie atskiri prietaisai:
|
|
l) |
visose oro greičio indikacinėse sistemose turi būti apšildomas pito vamzdelis arba kita jį atitinkanti priemonė, neleidžianti įvykti gedimui dėl kondensato ar apledėjimo:
|
|
m) |
jeigu reikalingi dveji prietaisai, reikia, kad būtų atskiri displėjai kiekvienam pilotui ir atskiri selektoriai ar kita su jais susijusi įranga, jei reikalaujama ją turėti, |
|
n) |
visuose lėktuvuose privalo būti sumontuota įranga, parodanti netinkamą srovės tiekimą reikalingiems skrydžio prietaisams, ir |
|
o) |
visuose lėktuvuose su oro suspaudžiamumo apribojimais visų pilotų darbo vietose turi būti Macho skaičiaus indikatoriai, |
|
p) |
naudotojas nenaudoja lėktuvo dieną pagal VFR, jeigu lėktuve nėra sumontuotų ausinių su gerviniu arba analogišku mikrofonu kiekvienam įgulos kabinoje pareigas vykdančiam įgulos nariui. |
OPS 1.652
Skrydžiai pagal IFR arba skrydžiai naktį. Skrydžių ir navigacijos prietaisai bei atitinkama įranga
Naudotojas nenaudoja lėktuvo dieną pagal skrydžių pagal prietaisus taisykles (IFR) arba naktį pagal vizualiųjų skrydžių taisykles (VFR), jeigu jame nėra sumontuoti skrydžių ir navigacijos prietaisai bei su jais susijusi įranga ir, kai taikytina, šiuose papunkčiuose nustatytomis sąlygomis:
|
a) |
magnetinis kompasas, |
|
b) |
tikslus laiko matavimo įtaisas, rodantis valandas, minutes ir sekundes, |
|
c) |
Du jautrūs barometriniai aukščiamačiai, kalibruoti pėdomis su poskale, kalibruota hektopaskaliais/milibarais, reguliuojamais pagal barometrinį slėgį, nustatomą skrydžio metu; šiuose aukščiamačiuose turi būti būgniniai arba analogiški skaitikliai. |
|
d) |
oro greičio indikacinė sistema su apšildomu Pito vamzdeliu ar kita ją atitinkančia priemone, skirta išvengti gedimo dėl kondensato ar apledėjimo ir turinti Pito apšildymo gedimo įspėjimo sistemą. Pito apšildymo gedimo įspėjimo reikalavimas netaikomas lėktuvams, kurių maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija yra 9 krėslai ar mažiau arba maksimali sertifikuota kilimo masė yra 5 700 kg ar mažiau ir jiems individualus tinkamumo skraidyti pažymėjimas išduotas iki 1998 m. balandžio 1 d., |
|
e) |
vertikalaus greičio indikatorius, |
|
f) |
posūkio ir slydimo indikatorius, |
|
g) |
aviahorizontas, |
|
h) |
stabilizuotas krypties indikatorius, |
|
i) |
priemonė, skrydžio įgulos kabinoje rodanti išorinę oro temperatūrą, kalibruotą laipsniais pagal Celsijų, ir |
|
j) |
dvi nepriklausomos statinio slėgio sistemos, išskyrus sraigtinius lėktuvus, kurių maksimali sertifikuota kilimo masė yra 5 700 kg ar mažiau, viena statinio slėgio sistema ir leidžiamas vienas atsarginis statinio slėgio šaltinis, |
|
k) |
kai reikia dviejų pilotų, antrojo piloto darbo vietoje turi būti šie atskiri prietaisai:
|
|
l) |
lėktuvuose, kurių maksimali sertifikuota kilimo masė viršija 5 700 kg arba maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija yra daugiau nei 9 krėslai, turi būti įrengtas papildomas budinčio režimo aviahorizontas (dirbtinis horizontas), kurį galima naudoti iš abiejų pilotų darbo vietų, ir kuris:
kurių maksimali sertifikuota kilimo masė yra 5 700 kg arba mažiau ir kurie 1995 m. balandžio 1 d. jau buvo registruoti valstybėje narėje, kuriuose kairiajame prietaisų skydelyje yra sumontuotas budinčiojo režimo aviahorizontas; |
|
m) |
laikantis l papunkčio reikalavimų, būtina, kad skrydžio įgulai būtų akivaizdu, kada pagal tą papunktį būtinas budinčiojo režimo aviahorizontas veikia nuo avarinės srovės. Kai budinčiojo režimo aviahorizontas turi autonominį srovės tiekimą, prietaise ar prietaisų skydelyje turi matytis, kada yra naudojamas šis tiekimas, |
|
n) |
schemų laikiklis, kurį būtų galima apšviesti naktį, yra įtaisytas padėtyje, kurioje schemos gali būti lengvai skaitomos, |
|
o) |
jei budinčiojo režimo padėties erdvėje prietaisų sistema yra sertifikuota pagal CS 25.1303 punkto b papunkčio 4 dalį arba analogiškas nuostatas, posūkio ir slydimo indikatoriai gali būti pakeičiami slydimo indikatoriais, |
|
p) |
jeigu reikalingi dveji prietaisai, reikia, kad būtų atskiri displėjai kiekvienam pilotui ir atskiri selektoriai ar kita su jais susijusi įranga, jei reikalaujama ją turėti, |
|
q) |
visuose lėktuvuose privalo būti sumontuota įranga, parodanti netinkamą srovės tiekimą reikalingiems skrydžio prietaisams, ir |
|
r) |
visuose lėktuvuose su oro suspaudžiamumo apribojimais visų pilotų darbo vietose turi būti Macho skaičiaus indikatoriai, |
|
s) |
naudotojas neatlieka skrydžių pagal IFR ar naktinių skrydžių, jeigu lėktuve nėra įtaisytų ausinių su gerviniu arba analogišku mikrofonu kiekvienam įgulos kabinoje pareigas vykdančiam įgulos nariui ir ant kiekvieno reikiamo piloto šturvalo nėra perdavimo mygtuko. |
OPS 1.655
Papildoma įranga vieno piloto vykdomiems skrydžiams pagal IFR arba naktį
Naudotojas neatlieka vieno piloto vykdomų skrydžių pagal IFR, jeigu lėktuve nėra sumontuotas autopilotas, turintis bent jau aukščio ir krypties palaikymo režimą.
OPS 1.660
Aukščio įspėjimo sistema
|
a) |
Naudotojas nenaudoja turbosraigtinio lėktuvo, kurio maksimali sertifikuota kilimo masė viršija 5 700 kg arba maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija yra daugiau nei 9 krėslai, arba turboreaktyvinio lėktuvo, jeigu jame nėra sumontuota aukščio įspėjimo sistema, galinti:
|
OPS 1.665
Žemės artumo įspėjimo sistema ir vietovės reljefo įspėjimo sistema
|
a) |
Naudotojas nenaudoja lėktuvo su turbininiu varikliu, kurio maksimali sertifikuota kilimo masė viršija 5 700 kg arba maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija yra daugiau nei 9 krėslai, jeigu jame nėra sumontuota žemės artumo įspėjimo sistema, turinti išankstinę įspėjimo funkciją apie pavojų keliantį vietovės reljefą (vietovės reljefo įspėjimo sistema — TAWS), |
|
b) |
Žemės artumo įspėjimo sistema privalo automatiškai garsiniais signalais, kuriuos gali papildyti vaizdiniai signalai, laiku ir aiškiai įspėti skrydžio įgulą apie smukos spartą, žemės artėjimą, aukščio praradimą po kilimo ar vykdant tūpimo nutraukimą, netikslią tūpimo konfigūraciją ir nukrypimą žemyn nuo tūptinės, |
|
c) |
vietovės reljefo įspėjimo sistema privalo automatiškai garsiniais ir vaizdiniais signalais bei vietovės reljefo displėjuje laiku įspėti skrydžio įgulą apie vietovę, kad būtų galima išvengti suartėjimo su žeme valdomojo skrydžio, taip pat pateikti išankstinę informaciją bei saugaus skrydžio aukštį. |
OPS 1.668
Susidūrimo ore vengimo sistema
Naudotojas nenaudoja lėktuvo su turbininiu varikliu, kurio maksimali sertifikuota kilimo masė yra didesnė nei 5 700 kg arba maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija yra daugiau nei 19 krėslų, jeigu jame nėra sumontuota bent jau ACAS II veikimo lygio susidūrimo ore vengimo sistema.
OPS 1.670
Lėktuvo meteorologinio radiolokatoriaus įranga
|
a) |
Naudotojas nenaudoja:
|
|
b) |
Sraigtiniuose hermetiškuose lėktuvuose, kurių maksimali sertifikuota kilimo masė neviršija 5 700 kg, o maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija yra iki 9 krėslų, lėktuvo meteorologinį radiolokatorių, gavus įgaliotosios institucijos leidimą, galima pakeisti kita įranga, galinčia nustatyti perkūnijas ar kitas galimas pavojingas oro sąlygas, kurias galima nustatyti lėktuvo radiolokatoriumi. |
OPS 1.675
Įranga skrydžiams apledėjimo sąlygomis
|
a) |
Naudotojas nenaudoja lėktuvo tikėtinomis ar faktinėmis apledėjimo sąlygomis, jeigu jis nėra sertifikuotas ir jame nėra sumontuotos įrangos skristi apledėjimo sąlygomis. |
|
b) |
Naudotojas nenaudoja lėktuvo tikėtinomis ar faktinėmis apledėjimo sąlygomis naktį, jeigu jame nėra sumontuotos įrangos ledodarai apšviesti ar nustatyti. Visas naudojamas apšvietimas turi būti tokio tipo, kad nespindėtų ar nesukeltų atspindžio, trukdančio skrydžio įgulai atlikti savo pareigas. |
OPS 1.680
Įranga kosminei radiacijai nustatyti
Naudotojas užtikrina, kad lėktuvuose, skirtuose skraidyti virš 15 000 m (49 000 pėdų), būtų įranga, nuolat matuojanti ir rodanti visos gaunamos kosminės radiacijos dozės dydį (t.y. galaktinės ir saulės kilmės neutronų radiacijos ir jonizacijos bendrą dydį) ir bendrą kiekviename skrydyje gaunamos dozės dydį.
OPS 1.685
Skrydžio įgulos vidaus ryšio sistema
Naudotojas nenaudoja lėktuvo, kuriame reikalinga didesnė negu vieno asmens skrydžio įgula, jeigu jame nėra įrengta skrydžio įgulos vidaus ryšio sistema su ausinėmis ir rankoje nelaikomo tipo mikrofonais, kurie yra skirti naudoti visiems skrydžio įgulos nariams.
OPS 1.690
Įgulos narių vidaus ryšio sistema
|
a) |
Naudotojas nenaudoja lėktuvo, kurio maksimali sertifikuota kilimo masė yra didesnė nei 15 000 kg arba maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija yra daugiau nei 19 krėslų, jeigu jame nėra sumontuota įgulos narių vidaus ryšio sistema, išskyrus lėktuvus, kuriems pirmas individualus tinkamumo skraidyti pažymėjimas buvo išduotas iki 1965 m. balandžio 1 d. ir kurie 1995 m. balandžio 1 d. jau buvo įregistruoti valstybėje narėje. |
|
b) |
Šiame punkte nurodyta įgulos narių vidaus ryšio sistema turi:
|
OPS 1.695
Kreipimosi į keleivius sistema
|
a) |
Naudotojas nenaudoja lėktuvo, kurio maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija yra didesnė nei 19 krėslų, jeigu jame nėra sumontuota kreipimosi į keleivius sistema. |
|
b) |
Šiame punkte nurodyta kreipimosi į keleivius sistema turi:
|
OPS 1.700
Kabinos pokalbių įrašai. 1 dalis
|
a) |
Naudotojas nenaudoja lėktuvo, kuriam pirmas individualus tinkamumo skraidyti pažymėjimas išduotas 1998 m. balandžio 1 d. ar vėliau, jeigu šis lėktuvas:
|
|
b) |
Kabinos pokalbių savirašis turi išsaugoti informaciją, įrašytą mažiausiai per paskutines 2 jo naudojimo valandas, išskyrus lėktuvus, kurių maksimali sertifikuota kilimo masė yra 5 700 kg arba mažesnė, kuriems šis laikotarpis gali būti sumažintas iki 30 minučių. |
|
c) |
Kabinos pokalbių savirašis privalo pradėti daryti įrašus automatiškai prieš lėktuvui pradedant riedėti sava galia ir tęsti įrašą iki skrydžio pabaigos, kol lėktuvas nebegalės judėti sava galia. Be to, priklausomai nuo elektros srovės tiekimo, kabinos pokalbių savirašis turi pradėti įrašus kaip galima ankščiau — nuo kabinos patikrinimo, prieš paleidžiant variklį skrydžio pradžioje, ir trukti iki kabinos patikrinimo išjungus variklį po skrydžio. |
|
d) |
Kabinos pokalbių savirašyje privalo būti įmontuotas prietaisas, padedantis nustatyti to savirašio vietą vandenyje. |
OPS 1.705
Kabinos pokalbių savirašiai. 2 dalis
|
a) |
Naudotojas nenaudoja kelių turbininių variklių lėktuvų, kuriems pirmas individualus tinkamumo skraidyti pažymėjimas išduotas nuo 1990 m. sausio 1 d. iki 1998 m. kovo 31 d. imtinai, ir kurių maksimali sertifikuota kilimo masė yra 5 700 kg arba mažiau bei maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija yra daugiau nei 9 krėslai, jeigu juose nėra sumontuoto kabinos pokalbių savirašio, įrašančio:
|
|
b) |
Kabinos pokalbių savirašis turi išsaugoti informaciją, įrašytą mažiausiai per paskutines 30 jo naudojimo minučių. |
|
c) |
Kabinos pokalbių savirašis privalo pradėti daryti įrašus prieš lėktuvui pradedant riedėti sava galia ir tęsti įrašą iki skrydžio pabaigos, kol lėktuvas nebegalės judėti sava galia. Be to priklausomai nuo elektros srovės tiekimo, kabinos pokalbių savirašis privalo pradėti įrašus kuo anksčiau — nuo kabinos patikrinimo prieš skrydį ir trukti iki kabinos patikrinimo išjungus variklį po skrydžio. |
|
d) |
Kabinos pokalbių savirašyje privalo būti įmontuotas prietaisas, padedantis nustatyti to savirašio vietą vandenyje. |
OPS 1.710
Kabinos pokalbių savirašiai. 3 dalis
|
a) |
Naudotojas nenaudoja lėktuvo, kurio maksimali sertifikuota kilimo masė yra didesnė nei 5 700 kg, ir kuriam pirmas individualus tinkamumo skraidyti pažymėjimas išduotas iki 1998 m. balandžio 1 d., jeigu jame nėra sumontuoto kabinos pokalbių savirašio, kuris įrašo:
|
|
b) |
Kabinos pokalbių savirašis turi išsaugoti informaciją, įrašytą mažiausiai per paskutines 30 jo naudojimo minučių. |
|
c) |
Kabinos pokalbių savirašis privalo pradėti daryti įrašus prieš lėktuvui pradedant riedėti sava galia ir tęsti įrašą iki skrydžio pabaigos, kol lėktuvas nebegalės judėti sava galia. |
|
d) |
Kabinos pokalbių savirašyje privalo būti įmontuotas prietaisas, padedantis nustatyti to savirašio vietą vandenyje. |
OPS 1.715
Skrydžio duomenų savirašiai. 1 dalis
(Žr. OPS 1.715 punkto 1 priedėlį)
|
a) |
Naudotojas nenaudoja lėktuvo, kuriam pirmas individualus tinkamumo skraidyti pažymėjimas išduotas 1998 m. balandžio 1 d. ar vėliau, jeigu šis lėktuvas:
jeigu jame nėra sumontuotas skrydžio duomenų savirašis, kuris duomenis įrašo ir saugo skaitmeniniu būdu, ir jeigu negalima nedelsiant paimti šių duomenų iš saugojimo priemonės. |
|
b) |
Skrydžio duomenų savirašis turi išsaugoti duomenis, įrašytus mažiausiai per paskutines 25 jo naudojimo valandas, išskyrus lėktuvus, kurių maksimali sertifikuota kilimo masė yra 5 700 kg ar mažesnė, kuriems šis laikotarpis gali būti sumažintas iki 10 valandų. |
|
c) |
Skrydžio duomenų savirašis pagal laiko skalę privalo įrašyti:
|
|
d) |
Duomenys turi būti gaunami iš lėktuvo šaltinių, kuriais naudojantis galima atlikti tikslią koreliaciją su skrydžio įgulai rodoma informacija, |
|
e) |
Skrydžio duomenų savirašis turi pradėti daryti duomenų įrašus automatiškai prieš lėktuvui pradedant riedėti savo galia ir baigti automatiškai po to, kai lėktuvas nebegali judėti sava galia. |
|
f) |
Skrydžio duomenų savirašyje privalo būti įmontuotas prietaisas, padedantis nustatyti to savirašio vietą vandenyje. |
|
g) |
Lėktuvuose, kuriems pirmas individualus tinkamumo skraidyti pažymėjimas išduotas 1998 m. balandžio 1 d. ar vėliau, bet ne vėliau nei 2001 m. balandžio 1 d., gali būti netaikomi OPS 1.715 punkto c papunkčio reikalavimai, jeigu tai patvirtinta įgaliotosios institucijos, su sąlyga, kad:
|
OPS 1.720
Skrydžio duomenų savirašiai. 2 dalis
(Žr. OPS 1.720 punkto 1 priedėlį)
|
a) |
Naudotojas nenaudoja lėktuvo, kuriam pirmas individualus tinkamumo skraidyti pažymėjimas išduotas nuo 1990 m. birželio 1 d. iki 1998 m. kovo 31 d. imtinai, ir kurio maksimali sertifikuota kilimo masė yra didesnė nei 5 700 kg, jeigu jame nėra sumontuotas skrydžio duomenų savirašis, kuris duomenis įrašo ir saugo skaitmeniniu būdu, ir jeigu šių duomenų negalima nedelsiant paimti iš saugojimo priemonės. |
|
b) |
Skrydžio duomenų savirašis turi išsaugoti informaciją, įrašytą mažiausiai per paskutines 25 jo naudojimo valandas. |
|
c) |
Skrydžio duomenų savirašis pagal laiko skalę privalo įrašyti:
|
|
d) |
Lėktuvuose, kurių maksimali sertifikuota kilimo masė yra 27 000 kg arba mažiau, jeigu tai priimtina įgaliotajai institucijai, OPS 1.720 punkto 1 priedėlio A lentelėje nustatytų 14 ir 15b parametrų nebūtina įrašyti bet kuriuo iš šių atvejų:
|
|
e) |
Tuose lėktuvuose, kurių maksimali sertifikuota kilimo masė viršija 27 000 kg, jeigu tai priimtina įgaliotajai institucijai, nereikia įrašyti OPS 1.720 punkto 1 priedėlio A lentelėje nustatyto 15b ir B lentelėje nustatytų 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30 bei 31 parametrų bet kuriuo iš šių atvejų:
|
|
f) |
kurie gali būti gaunami apskaičiuojant kitus įrašomus parametrus, įrašyti nebūtina, jeigu tai priimtina įgaliotajai institucijai, |
|
g) |
Duomenys turi būti gaunami iš lėktuvo šaltinių, kuriais naudojantis galima atlikti tikslią koreliaciją su skrydžio įgulai rodoma informacija, |
|
h) |
Skrydžio duomenų savirašis turi pradėti daryti duomenų įrašus prieš lėktuvui pradedant riedėti savo galia ir baigti po to, kai lėktuvas nebegali judėti sava galia, |
|
i) |
Skrydžio duomenų savirašyje privalo būti įmontuotas prietaisas, padedantis nustatyti to savirašio vietą vandenyje. |
OPS 1.725
Skrydžio duomenų savirašiai. 3 dalis
(Žr. OPS 1.725 punkto 1 priedėlį)
|
a) |
Naudotojas nenaudoja lėktuvo su turbininiu varikliu, kuriam pirmas individualus tinkamumo skraidyti pažymėjimas išduotas iki 1990 m. birželio 1 d., o jo maksimali sertifikuota kilimo masė yra didesnė nei 5 700 kg, jeigu jame nėra sumontuotas skrydžio duomenų savirašis, kuris duomenis įrašo ir saugo skaitmeniniu būdu, ir jeigu šių duomenų negalima nedelsiant paimti iš saugojimo priemonės. |
|
b) |
Skrydžio duomenų savirašis turi išsaugoti informaciją, įrašytą mažiausiai per paskutines 25 jo naudojimo valandas. |
|
c) |
Skrydžio duomenų savirašis pagal laiko skalę privalo įrašyti:
|
|
d) |
Atskirų parametrų, kurie gali būti gaunami apskaičiuojant kitus įrašomus parametrus, įrašyti nebūtina, jeigu tai priimtina įgaliotajai institucijai. |
|
e) |
Duomenys turi būti gaunami iš orlaivio šaltinių, kuriais naudojantis galima atlikti tikslią koreliaciją su skrydžio įgulai rodoma informacija. |
|
f) |
Skrydžio duomenų savirašis turi pradėti daryti duomenų įrašus prieš lėktuvui pradedant riedėti savo galia ir baigti po to, kai lėktuvas nebegali judėti sava galia. |
|
g) |
Skrydžio duomenų savirašyje privalo būti įmontuotas prietaisas, padedantis nustatyti to savirašio vietą vandenyje. |
OPS 1.727
Kombinuotasis savirašis
|
a) |
Kabinos pokalbių savirašio ir skrydžio duomenų savirašio reikalavimų atitiktis gali būti užtikrinta:
|
|
b) |
Kombinuotasis savirašis yra skrydžio savirašis, kuris registruoja:
|
OPS 1.730
Krėslai, saugos diržai, saugos diržų kompleksai ir vaikų tvirtinimo įtaisai
|
a) |
Naudotojas lėktuvą gali naudoti tik tada, jeigu jame yra ši įranga:
|
|
b) |
Visi saugos diržai su pririšamuoju diržu privalo turėti vieną atsegimą. |
|
c) |
Lėktuvuose, kurių maksimali sertifikuota kilimo masė neviršija 5 700 kg, arba lėktuvuose, kurių maksimali sertifikuota kilimo masė neviršija 2 730 kg, vietoj saugos diržų su pririšamuoju diržu, jei jų naudojimas būtų nepraktiškas, galima atitinkamai naudoti saugos diržus su įstrižu diržu ir saugos diržus. |
OPS 1.731
Ženklai „prisisekite saugos diržus“ ir „rūkyti draudžiama“
Naudotojas negali naudoti lėktuvo, kuriame iš įgulos kabinos nėra matomos visos keleivių vietos, jeigu jame nėra įrangos, visiems keleiviams ir salono įgulai parodančios, kada reikia prisisegti saugos diržus ir kada draudžiama rūkyti.
OPS 1.735
Vidinės durys ir užuolaidos
Naudotojas gali naudoti lėktuvą tik tada, jeigu jame yra sumontuota ši įranga:
|
a) |
lėktuvuose, kurių maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija viršija 19 — durys tarp keleivių salono ir įgulos kabinos su užrašu „Tik įgulai“ bei užraktu, neleidžiančiu jų atidaryti be skrydžio įgulos nario leidimo; |
|
b) |
kiekvienų durų, skiriančių keleivių saloną nuo kitų skyrių, kuriuose yra avariniai išėjimai, atidarymo įranga. Atidarymo įranga turi būti lengvai pasiekiama; |
|
c) |
tuo atveju, jei, norint pasiekti reikiamą avarinį išėjimą iš keleivio krėslo, būtina eiti pro duris ar užuolaidą, skiriančią keleivių saloną nuo kitų skyrių, durys ar užuolaida privalo turėti įtaisą, užfiksuojantį jas atidarytoje padėtyje; |
|
d) |
užrašas ant kiekvienų vidinių durų ar šalia užuolaidų, pro kurias patenkama prie keleivių avarinio išėjimo, nurodantis, kad jos privalo būti atidarytos ir užfiksuotos kilimo ir tūpimo metu; ir |
|
e) |
priemonė, kuria įgulos nariai gali atrakinti duris, prie kurių keleiviai paprastai gali patekti ir jas užtrenkti. |
OPS 1.745
Pirmosios pagalbos vaistinėlės
|
a) |
Naudotojas gali naudoti lėktuvą tik tada, jeigu jame yra toliau nurodytas skaičius parengtu naudoti pirmosios pagalbos vaistinėlių:
|
|
b) |
Naudotojas užtikrina, kad pirmosios pagalbos vaistinėlės būtų:
|
OPS 1.755
Skubios pagalbos medicininė vaistinėlė
|
a) |
Jei nors vienas planuojamo maršruto taškas yra toliau negu 60 minučių skrydžio laiko (įprastu kreiseriniu greičiu) nuo aerodromo, kuriame galima tikėtis kvalifikuotos medicininės pagalbos, naudotojas gali naudoti lėktuvą, kurio maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija viršija 30, tik tada, jeigu jame yra skubios pagalbos medicininė vaistinėlė. |
|
b) |
Įgulos vadas užtikrina, kad vaistus skirtų tik kvalifikuoti gydytojai, slaugės arba panašią kvalifikaciją turintis personalas. |
|
c) |
Vežimo sąlygos
|
OPS 1.760
Deguonis pirmajai pagalbai
|
a) |
Naudotojas nenaudoja hermetiško lėktuvo didesniame nei 25 000 pėdų aukštyje, kai reikia vežti keleivių salono įgulos narius, jeigu lėktuve nėra gryno deguonio tiekimo įrangos keleiviams, kuriems dėl fiziologinių priežasčių gali jo prireikti išsihermetinus keleivių salonui. Deguonies kiekis apskaičiuojamas taikant vidutinį, ne mažiau kaip 3 litrų sauso, standartinės temperatūros ir slėgio (STPD) deguonies tekėjimo greitį per minutę vienam asmeniui, ir jo turi pakakti visam skrydžiui išsihermetinus salonui didesniuose nei 8 000 pėdų barometriniuose aukščiuose ne mažiau kaip 2 % vežamų keleivių, bet jokiu būdu ne mažiau nei vienam asmeniui. Deguonies padavimo įtaisų turi pakakti, bet jų niekada negali būti mažiau nei du, ir keleivių salono įgulai turi būti užtikrinta galimybė jį naudoti. |
|
b) |
Deguonies, skirto pirmajai pagalbai, kiekis, kurio reikia konkrečiam skrydžiui, nustatomas pagal salono barometrinius aukščius ir skrydžio trukmę, laikantis kiekvienam skrydžiui ir maršrutui nustatytos skrydžio tvarkos. |
|
c) |
Esama deguonies įranga turi būti pajėgi užtikrinti ne mažiau kaip 4 litrų per minutę STPD srovės tekėjimą visiems asmenims, kuriems tiekiamas deguonis. Gali būti sumontuota įranga tekėjimui sumažinti iki ne mažiau nei 2 litrų per minutę STPD bet kuriame aukštyje. |
OPS 1.770
Papildomas deguonis: hermetiški lėktuvai
(Žr. OPS 1.770 punkto 1 priedėlį)
|
a) |
Bendrosios nuostatos
|
|
b) |
Deguonies įrangos ir tiekimo reikalavimai
|
OPS 1.775
Papildomas deguonis. Nehermetiški lėktuvai
(Žr. OPS 1.775 punkto 1 priedėlį)
|
a) |
Bendrosios nuostatos
|
|
b) |
Deguonies tiekimo reikalavimai
|
OPS 1.780
Įgulos apsauginė kvėpavimo įranga
|
a) |
Naudotojas nenaudoja hermetiško arba nehermetiško lėktuvo, kurio maksimali sertifikuota kilimo masė yra didesnė nei 5 700 kg arba maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija viršija 19, jeigu:
|
|
b) |
Skrydžio įgulai skirta PBE turi būti padėta lengvai pasiekiamoje įgulos kabinos vietoje, ir kiekvienam reikalingam skrydžio įgulos nariui turi būti sudaryta galimybė ja pasinaudoti jo darbo vietoje. |
|
c) |
Keleivių salono įgulai skirta PBE turi būti sumontuota šalia visų reikiamų keleivių salono įgulos narių darbo vietų. |
|
d) |
Papildoma, lengvai pasiekiama nešiojamoji PBE turi būti toje pačioje vietoje, kurioje yra pagal OPS 1.790 punkto c ir d papunkčius reikalaujami rankiniai gesintuvai arba šalia jų, o tais atvejais, kai gesintuvas yra krovinių skyriuje, PBE turi būti už durų, bet šalia įėjimo į minėtą skyrių. |
|
e) |
Naudojama PBE turi netrukdyti ryšiui, būtinam pagal OPS 1.685, OPS 1.690, OPS 1.810 ir OPS 1.850 punktus. |
OPS 1.790
Rankiniai gesintuvai
Naudotojas negali naudoti lėktuvo, jeigu įgulos, keleivių ir, kur tai taikytina, krovinių skyriuose bei virtuvėse nėra tinkamų naudoti rankinių gesintuvų, atitinkančių šias nuostatas:
|
a) |
gesinimo medžiagos rūšis turi būti tinkama labiausiai tikėtiniems gaisrams tame skyriuje, kuriame gesintuvas skirtas naudoti, gesinti ir šios medžiagos kiekio turi pakakti; be to, personalo patalpoms skirta gesinimo medžiaga turi mažinti toksiškų dujų koncentracijos pavojų; |
|
b) |
įgulos kabinoje turi būti ne mažiau kaip vienas skrydžio įgulai skirtas lengvai pasiekiamas rankinis gesintuvas su Halon 1211 (bromchlorodifluorometanu, CBrCIF2) ar lygiavertės rūšies gesinimo medžiaga; |
|
c) |
ne mažiau kaip vienas rankinis gesintuvas turi būti kiekvienoje virtuvėje, kuri nėra pagrindiniame keleivių denyje, arba iš jos turi būti lengvai pasiekiamas; |
|
d) |
ne mažiau kaip vienas lengvai pasiekiamas rankinis gesintuvas privalo būti kiekviename A ir B klasės krovinių ar bagažo skyriuje ir kiekviename E klasės krovinių skyriuje, į kuriuos įgulos nariai gali patekti skrydžio metu; ir |
|
e) |
keleivių skyriuje (skyriuose) esančių lengvai pasiekiamų rankinių gesintuvų skaičius turi būti ne mažesnis nei nurodyta šioje lentelėje:
Kai būtina turėti du ar daugiau gesintuvų, jie keleivių skyriuje turi būti išdėstyti tolygiai. |
|
f) |
ne mažiau kaip vienas iš gesintuvų, būtinų lėktuvo, kurio maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija yra ne mažiau kaip 31, bet ne daugiau kaip 60, keleivių salone, ir ne mažiau kaip du iš gesintuvų, esančių lėktuvo, kurio maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija yra 61 arba daugiau, keleivių salone, turi būti užpildyti Halon 1211 (bromchlorodifluorometanu, CBrCIF2) arba lygiaverte gesinimo medžiaga. |
OPS 1.795
Avariniai kirviai ir laužtuvai
|
a) |
Naudotojas negali naudoti lėktuvo, kurio maksimali sertifikuota kilimo masė yra didesnė nei 5 700 kg arba maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija yra didesnė nei 9, jeigu jo įgulos kabinoje nėra bent vieno avarinio kirvio arba laužtuvo. Jei maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija viršija 200, tolimiausioje lėktuvo virtuvės dalyje arba šalia jos turi būti vežamas papildomas avarinis kirvis arba laužtuvas. |
|
b) |
Keleivių skyriuje esančių avarinių kirvių ir laužtuvų keleiviai neturi matyti. |
OPS 1.800
Įsilaužimo vietų ženklinimas
Jeigu avarinės situacijos metu gelbėjimo komandai įsilaužti tinkamos lėktuvo liemens vietos yra ženklinamos ant lėktuvo, naudotojas užtikrina, kad jos būtų ženklinamos taip, kaip nurodyta toliau. Ženklinama raudona ar geltona spalva ir, jei būtina sudaryti kontrastą fonui, ženklai apvedami baltai. Jeigu tarpas tarp kampinių ženklų yra didesnis nei 2 metrai, tarp jų įterpiamos 9 cm × 3 cm tarpinės linijos taip, kad tarp gretimų ženklų nesusidarytų didesnis nei 2 metrų tarpas.
OPS 1.805
Avarinės evakuacijos priemonės
|
a) |
Naudotojas nenaudoja lėktuvo, kurio keleiviams skirto avarinio išėjimo slenkstis:
|
|
b) |
Tokia įranga ar prietaisai neturi būti įrengti išėjimuose virš sparnų, jei lėktuvo konstrukcijoje nustatyta vieta, kurioje baigiasi gelbėjimosi takas, yra mažiau nei 1,83 metro (6 pėdos) virš žemės, kai lėktuvas stovi ant žemės, jo važiuoklė yra išleista, o užsparniai — kilimo ar tūpimo padėtyje, priklausomai nuo to, kuri užsparnių padėtis yra aukščiau virš žemės. |
|
c) |
Lėktuvuose, kuriuose būtinas atskiras avarinis išėjimas skrydžio įgulai ir:
|
OPS 1.810
Garsiakalbiai
|
a) |
Naudotojas negali naudoti lėktuvo, kurio maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija viršija 60 ir kuriuo vežamas vienas ar daugiau keleivių, jeigu jame nėra nešiojamųjų garsiakalbių su akumuliatoriais, kuriais įgulos nariai avarinės evakuacijos atveju galėtų lengvai pasinaudoti; garsiakalbių skaičius turi būti toks:
|
OPS 1.815
Avarinis apšvietimas
|
a) |
Naudotojas keleiviams vežti nenaudoja lėktuvo, kurio maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija viršija 9, jeigu jame nėra nepriklausomą elektros energijos tiekimą turinčios avarinio apšvietimo sistemos, palengvinančios evakuaciją iš lėktuvo. Avarinę apšvietimo sistemą turi sudaryti:
|
|
b) |
Keleiviams vežti naktį naudotojas nenaudoja lėktuvo, kurio maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija yra 9 arba mažiau, jeigu jame nėra bendrojo keleivių salono apšvietimo šaltinio, palengvinančio evakuaciją iš lėktuvo. Sistemoje gali būti naudojami skliautiniai žiburiai ar kiti lėktuve jau sumontuoti apšvietimo šaltiniai, kurie gali veikti po to, kai lėktuvo akumuliatorius yra išjungiamas. |
OPS 1.820
Automatinis avarinis kreipiamasis siųstuvas
|
a) |
Naudotojas nenaudoja lėktuvo, kuriam individualus tinkamumo skraidyti pažymėjimas pirmą kartą buvo išduotas 2002 m. sausio 1 d. arba vėliau, jeigu jame nėra automatinio avarinio kreipiamojo siųstuvo (ELT), galinčio perduoti signalą 121,5 MHz ir 406 MHz dažnių juostoje. |
|
b) |
Naudotojas nenaudoja lėktuvo, kuriam individualus tinkamumo skraidyti pažymėjimas pirmą kartą buvo išduotas iki 2002 m. sausio 1 d., jeigu jame nėra bet kurio tipo ELT, galinčio perduoti signalą 121,5 MHz ir 406 MHz dažnių juostoje. |
|
c) |
Naudotojas užtikrina, kad visi ELT, galintys perduoti signalą 406 MHz dažnių juostoje, būtų koduoti pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) patvirtintą 10 priedą ir registruoti nacionalinėje agentūroje, atsakingoje už paieškos ir gelbėjimo procedūrų inicijavimą, ar kitoje įgaliotoje agentūroje. |
OPS 1.825
Gelbėjimosi liemenės
|
a) |
Sausumos lėktuvai. Naudotojas nenaudoja sausumos lėktuvo:
|
|
b) |
Vandens lėktuvai ir amfibijos. Naudotojas nenaudoja vandens lėktuvo ar amfibijos virš vandens, jeigu jame nėra gelbėjimosi liemenių su kreipiamuoju žiburiu visiems lėktuve esantiems asmenims. Kiekviena gelbėjimosi liemenė turi būti padėta taip, kad asmuo, kuriam ji skirta, galėtų ją lengvai pasiekti iš savo krėslo ar miegamosios vietos. Gelbėjimosi liemenes kūdikiams galima pakeisti kitais patvirtintais laikymosi paviršiuje prietaisais, turinčiais kreipiamąjį žiburį. |
OPS 1.830
Gelbėjimosi plaustai ir gelbėjimo ELT ilgiems skrydžiams virš vandens
|
a) |
Skrydžiams virš vandens naudotojas nenaudoja lėktuvo, jeigu jis nuo avariniam tūpimui tinkamos vietos yra nutolęs didesniu nei toliau nurodytu atstumu:
|
|
b) |
Gelbėjimosi plaustų visiems lėktuve esantiems asmenims turi pakakti. Jeigu nėra papildomų pakankamos talpos plaustų, plaustų plūdrumas ir nominalią talpą viršijančių plaustų talpa turi būti tokie, kad būtų galima sutalpinti visus lėktuvu vykusius asmenis tuo atveju, kai netenkama vieno didžiausios nominalios talpos plausto. Gelbėjimosi plaustuose turi būti ši įranga:
|
|
c) |
ne mažiau kaip du avariniai gelbėjimo kreipiamieji siųstuvai (ELT (S)), galintys perduoti signalą ICAO 10 priedo V tomo 2 skyriuje nurodytais nelaimės dažniais. |
OPS 1.835
Gelbėjimosi įranga
Naudotojas negali naudoti lėktuvo virš teritorijų, kuriose paieška ir gelbėjimas būtų ypatingai sunkūs, jeigu jame nėra šios įrangos:
|
a) |
signalinės įrangos, skirtos duoti ICAO 2 priede nurodytus pirotechninius nelaimės signalus; |
|
b) |
ne mažiau kaip vieno ELT(S), galinčio perduoti signalą ICAO 10 priedo V tomo 2 skyriuje nurodytais nelaimės dažniais; ir |
|
c) |
papildomos gelbėjimosi įrangos skristinam maršrutui, atsižvelgiant į lėktuve esančių asmenų skaičių. c papunktyje nurodyta įranga nereikalinga, jei lėktuvas:
|
OPS 1.840
Vandens lėktuvai ir amfibijos. Kita įranga
|
a) |
Naudotojas nenaudoja vandens lėktuvo ar amfibijos vandenyje, jeigu lėktuve nėra šios įrangos:
|
OPS 1.715 punkto 1 priedėlis
Skrydžio duomenų savirašiai. 1. Įrašytinų parametrų sąrašas
A1 lentelė. Lėktuvai, kurių maksimali sertifikuota kilimo masė yra didesnė nei 5 700 kg
Pastaba: Numeris kairiajame stulpelyje sutampa su EUROCAE ED55 dokumente nurodytu serijos numeriu
|
NR. |
PARAMETRAS |
|
1 |
LAIKAS ARBA RELIATYVAUS LAIKO SKAIČIAVIMAS |
|
2 |
BAROMETRINIS AUKŠTIS |
|
3 |
PRIETAISO GREITIS |
|
4 |
KURSAS |
|
5 |
NORMALUS PAGREITIS |
|
6 |
POLINKIS (TANGAŽAS) |
|
7 |
POSVYRIS |
|
8 |
MANIPULIAVIMAS RADIOTRANSLIACIJOS METU |
|
9 |
KIEKVIENO VARIKLIO VAROMOJI TRAUKA/GALINGUMAS IR TRAUKOS/GALIOS SVIRTIES PADĖTIS LAKŪNŲ KABINOJE, JEI TAIKOMA |
|
10 |
UŽSPARNIŲ PADĖTIES PARINKIMAS ARBA JŲ VALDYMO PRIEMONĖS LAKŪNŲ KABINOJE |
|
11 |
PRIEŠSPARNIŲ PADĖTIES PARINKIMASI ARBA JŲ VALDYMO PRIEMONĖS LAKŪNŲ KABINOJE |
|
12 |
TRAUKOS REVERSINIO MECHANIZMO SVIRTIES PADĖTIS |
|
13 |
ANTŽEMINIŲ SPOILERIŲ PADĖTIS IR (ARBA) ORO STABDŽIŲ PADĖTIES PARINKIMAS |
|
14 |
BENDROJI ARBA IŠORĖS TEMPERATŪRA |
|
15 |
AUTOPILOTO, TRAUKOS AUTOMATO IR AUTOMATINĖS VALDYMO SISTEMOS AFCS REŽIMO ĮJUNGIMAS ARBA IŠJUNGIMAS |
|
16 |
IŠILGINIS PAGREITIS |
|
17 |
SKERSINIS PAGREITIS |
A2 lentelė. Lėktuvai, kurių maksimali sertifikuota kilimo masė yra 5 700 kg arba mažesnė
Pastaba: Numeris kairiajame stulpelyje sutampa su EUROCAE ED55 dokumente nurodytu serijos numeriu
|
NR. |
PARAMETRAS |
|
1 |
LAIKAS ARBA RELIATYVAUS LAIKO SKAIČIAVIMAS |
|
2 |
BAROMETRINIS AUKŠTIS |
|
3 |
PRIETAISO GREITIS |
|
4 |
KURSAS |
|
5 |
NORMALUS PAGREITIS |
|
6 |
POLINKIS (TANGAŽAS) |
|
7 |
POSVYRIS |
|
8 |
MANIPULIAVIMAS RADIOTRANSLIACIJOS METU |
|
9 |
KIEKVIENO VARIKLIO VAROMOJI TRAUKA/GALINGUMAS IR TRAUKOS/GALIOS SVIRTIES PADĖTIS LAKŪNŲ KABINOJE, JEI TAIKOMA |
|
10 |
UŽSPARNIŲ PADĖTIES PARINKIMAS ARBA JŲ VALDYMO PRIEMONĖS LAKŪNŲ KABINOJE |
|
11 |
PRIEŠSPARNIŲ PADĖTIES PARINKIMAS ARBA JŲ VALDYMO PRIEMONĖS LAKŪNŲ KABINOJE |
|
12 |
TRAUKOS REVERSINIO MECHANIZMO SVIRTIES PADĖTIS |
|
13 |
ANTŽEMINIŲ SPOILERIŲ PADĖTIS IR/ARBA ORO STABDŽIŲ PADĖTIES PARINKIMAS |
|
14 |
BENDROJI ARBA IŠORĖS TEMPERATŪRA |
|
15 |
AUTOPILOTO, TRAUKOS AUTOMATO ĮJUNGIMAS ARBA IŠJUNGIMAS |
|
16 |
ATAKOS KAMPAS (JEI YRA TINKAMAS DAVIKLIS) |
|
17 |
IŠILGINIS PAGREITIS |
B lentelė. Papildomi lėktuvų, kurių maksimali sertifikuota kilimo masė yra didesnė nei 27 000 kg, parametrai
Pastaba: Numeris kairiajame stulpelyje sutampa su EUROCAE ED55 dokumente nurodytu serijos numeriu
|
NR |
PARAMETRAS |
|
18 |
PAGRINDINĖS SKRYDŽIO VALDYMO ĮRANGOS — VALDOMŲJŲ PAVIRŠIŲ PADĖTIS IR (ARBA) PILOTO VEIKSMAI (TANGAŽAS, POSVYRIS, KRYPAVIMAS) |
|
19 |
AUKŠČIO VAIRO POVAIRIO (TRIMERIO) PADĖTIS |
|
20 |
AUKŠTIS PAGAL RADIJO AUKŠČIAMATĮ |
|
21 |
VERTIKALUS SPINDULIO NUKRYPIMAS (ILS TŪPTINĖ ARBA MLS AUKŠTIS) |
|
22 |
HORIZONTALUS SPINDULIO NUKRYPIMAS (ILS KURSINIS SIGNALAS ARBA MLS AZIMUTAS) |
|
23 |
PRASKRIDIMAS PRO ŽENKLINAMUOSIUS RADIJO ŠVYTURIUS |
|
24 |
SIGNALIZAVIMO SISTEMOS |
|
25 |
ATIDĖTAS (REKOMENDUOJAMA PASIRINKTI NAVIGACIJOS PRIETAISŲ DAŽNIUS) |
|
26 |
ATIDĖTAS (REKOMENDUOJAMA NURODYTI DME ATSTUMĄ) |
|
27 |
PAGRINDINĖS VAŽIUOKLĖS APKROVOS DAVIKLIO JUNGIKLIO BŪKLĖ ARBA ORAS/ŽEMĖ PADĖTIS |
|
28 |
ŽEMĖS ARTUMO ĮSPĖJIMO SISTEMA |
|
29 |
ATAKOS KAMPAS |
|
30 |
ŽEMO SLĖGIO ĮSPĖJIMO SISTEMA (HIDRAULINĖ IR PNEUMATINĖ SISTEMA) |
|
31 |
KELIO GREITIS |
|
32 |
VAŽIUOKLĖS PADĖTIS ARBA VAŽIUOKLĖS VALDYMO PEDALAS |
C lentelė. Lėktuvai, turintys elektronines indikacijos sistemas
Pastaba: numeris viduriniajame stulpelyje sutampa su EUROCAE ED55 dokumento A1.5 lentelėje nurodytu serijos numeriu
|
NR |
NR |
PARAMETRAS |
|
33 |
6 |
PASIRINKTAS BAROMETRINIS SLĖGIS (KIEKVIENO PILOTO DARBO VIETOJE) |
|
34 |
7 |
PASIRINKTAS ABSOLIUTUSIS AUKŠTIS |
|
35 |
8 |
PASIRINKTAS GREITIS |
|
36 |
9 |
PASIRINKTAS MACHO SKAIČIUS |
|
37 |
10 |
PASIRINKTAS VERTIKALUSIS GREITIS |
|
38 |
11 |
PASIRINKTAS KURSAS |
|
39 |
12 |
PASIRINKTA SKRYDŽIO TRAJEKTORIJA |
|
40 |
13 |
PASIRINKTAS APSISPRENDIMO AUKŠTIS |
|
41 |
14 |
EFIS INDIKACIJOS SISTEMOS FORMATAS |
|
42 |
15 |
DAUGIAFUNKCINIO/VARIKLIO/PAVOJŲ ĮSPĖJIMO SISTEMOS FORMATAS |
OPS 1.720 punkto 1 priedėlis
Skrydžio duomenų savirašiai. 2. Įrašytinų parametrų sąrašas
A lentelė. Lėktuvai, kurių maksimali sertifikuota kilimo masė yra didesnė nei 5 700 kg
|
NR |
PARAMETRAS |
|
1 |
LAIKAS ARBA RELIATYVAUS LAIKO SKAIČIAVIMAS |
|
2 |
BAROMETRINIS AUKŠTIS |
|
3 |
PRIETAISO GREITIS |
|
4 |
KURSAS |
|
5 |
NORMALUS PAGREITIS |
|
6 |
POLINKIS (TANGAŽAS) |
|
7 |
POSVYRIS |
|
8 |
MANIPULIAVIMAS RADIOTRANSLIACIJOS METU, JEIGU NĖRA ALTERNATYVIŲ FDR IR CVR ĮRAŠŲ SINCHRONIZAVIMO PRIEMONIŲ |
|
9 |
KIEKVIENO VARIKLIO GALINGUMAS |
|
10 |
UŽSPARNIŲ PADĖTIES PARINKIMAS ARBA JŲ VALDYMO PRIEMONĖS LAKŪNŲ KABINOJE |
|
11 |
PRIEŠSPARNIŲ PADĖTIES PARINKIMAS ARBA JŲ VALDYMO PRIEMONĖS LAKŪNŲ KABINOJE |
|
12 |
TRAUKOS REVERSINIO MECHANIZMO SVIRTIES PADĖTIS (TIK LĖKTUVAMS SU TURBOREAKTYVINIAIS VARIKLIAIS) |
|
13 |
ANTŽEMINIŲ SPOILERIŲ PADĖTIS IR (ARBA) ORO STABDŽIŲ PADĖTIES PARINKIMAS |
|
14 |
BENDROJI ARBA IŠORĖS TEMPERATŪRA |
|
15a |
AUTOPILOTO ĮJUNGIMAS ARBA IŠJUNGIMAS |
|
15b |
AUTOPILOTO DARBO REŽIMAS, TRAUKOS AUTOMATO IR AFCS SISTEMŲ ĮJUNGIMAS ARBA IŠJUNGIMAS IR DARBO REŽIMAS |
B lentelė. Papildomi lėktuvų, kurių maksimali sertifikuota kilimo masė yra didesnė nei 27 000 kg, parametrai
|
NR |
PARAMETRAS |
|
16 |
IŠILGINIS PAGREITIS |
|
17 |
SKERSINIS PAGREITIS |
|
18 |
PAGRINDINĖS SKRYDŽIO VALDYMO ĮRANGOS — VALDOMŲJŲ PAVIRŠIŲ PADĖTIS IR (ARBA) PILOTO VEIKSMAI (POLINKIS, POSVYRIS, KRYPAVIMAS) |
|
19 |
AUKŠČIO VAIRO POVAIRIO (TRIMERIO) PADĖTIS |
|
20 |
AUKŠTIS PAGAL RADIJO AUKŠČIAMATĮ |
|
21 |
NUKRYPIMAS NUO TŪPTINĖS |
|
22 |
NUKRYPIMAS NUO KURSO RADIJO ŠVYTURIO |
|
23 |
PRASKRIDIMAS PRO ŽENKLINAMUOSIUS RADIJO ŠVYTURIUS |
|
24 |
CENTRALIZUOTOS SIGNALIZAVIMO SISTEMOS |
|
25 |
1 IR 2 NAVIGACIJOS PRIETAISŲ DAŽNIO PARINKIMAS |
|
26 |
1 IR 2 DME ATSTUMAS |
|
27 |
VAŽIUOKLĖS APKROVOS DAVIKLIO JUNGIKLIO BŪKLĖ |
|
28 |
ŽEMĖS ARTUMO ĮSPĖJIMO SISTEMA |
|
29 |
ATAKOS KAMPAS |
|
30 |
KIEKVIENA HIDRAULINĖ SISTEMA (ŽEMAS SLĖGIS) |
|
31 |
NAVIGACIJOS DUOMENYS |
|
32 |
VAŽIUOKLĖS ARBA VAŽIUOKLĖS VALDYMO PEDALAS |
OPS 1.725 punkto 1 priedėlis
Skrydžio duomenų savirašiai. 3. Įrašytinų parametrų sąrašas
A lentelė. Lėktuvai, kurių maksimali sertifikuota kilimo masė yra didesnė nei 5 700 kg
|
NR |
PARAMETRAS |
|
1 |
LAIKAS ARBA RELIATYVAUS LAIKO SKAIČIAVIMAS |
|
2 |
BAROMETRINIS AUKŠTIS |
|
3 |
PRIETAISO GREITIS |
|
4 |
KURSAS |
|
5 |
NORMALUS PAGREITIS |
B lentelė. Papildomi lėktuvų, kurių maksimali sertifikuota kilimo masė yra didesnė nei 27 000 kg, parametrai
|
NR |
PARAMETRAS |
|
6 |
POLINKIS (TANGAŽAS) |
|
7 |
POSVYRIS |
|
8 |
MANIPULIAVIMAS RADIOTRANSLIACIJOS METU, JEIGU NĖRA ALTERNATYVIŲ FDR IR CVR ĮRAŠŲ SINCHRONIZAVIMO PRIEMONIŲ |
|
9 |
KIEKVIENO VARIKLIO GALINGUMAS |
|
10 |
UŽSPARNIŲ PADĖTIES PARINKIMAS ARBA JŲ VALDYMO PRIEMONĖS LAKŪNŲ KABINOJE |
|
11 |
PRIEŠSPARNIŲ PADĖTIES PARINKIMAS ARBA JŲ VALDYMO PRIEMONĖS LAKŪNŲ KABINOJE |
|
12 |
TRAUKOS REVERSINIO MECHANIZMO SVIRTIES PADĖTIS (TIK LĖKTUVAMS SU TURBOREAKTYVINIAIS VARIKLIAIS) |
|
13 |
ANTŽEMINIŲ SPOILERIŲ PADĖTIS IR (ARBA) ORO STABDŽIŲ PADĖTIES PARINKIMAS |
|
14 |
BENDROJI ARBA IŠORĖS TEMPERATŪRA |
|
15a |
AUTOPILOTO ĮJUNGIMAS ARBA IŠJUNGIMAS |
|
15b |
AUTOPILOTO DARBO REŽIMAS, TRAUKOS AUTOMATO IR AFCS SISTEMŲ ĮJUNGIMAS ARBA IŠJUNGIMAS IR DARBO REŽIMAS |
|
16 |
IŠILGINIS PAGREITIS |
|
17 |
SKERSINIS PAGREITIS |
|
18 |
PAGRINDINĖS SKRYDŽIO VALDYMO ĮRANGOS — VALDOMŲJŲ PAVIRŠIŲ PADĖTIS IR (ARBA) PILOTO VEIKSMAI (POLINKIS, POSVYRIS, KRYPAVIMAS) |
|
19 |
AUKŠČIO VAIRO POVAIRIO (TRIMERIO) PADĖTIS |
|
20 |
AUKŠTIS PAGAL RADIJO AUKŠČIAMATĮ |
|
21 |
NUKRYPIMAS NUO TŪPTINĖS |
|
22 |
NUKRYPIMAS NUO KURSO RADIJO ŠVYTURIO |
|
23 |
PRASKRIDIMAS PRO ŽENKLINAMUOSIUS RADIJO ŠVYTURIUS |
|
24 |
CENTRALIZUOTOS SIGNALIZAVIMO SISTEMOS |
|
25 |
1 IR 2 NAVIGACIJOS PRIETAISŲ DAŽNIO PARINKIMAS |
|
26 |
1 IR 2 DME ATSTUMAS |
|
27 |
VAŽIUOKLĖS APKROVOS DAVIKLIO JUNGIKLIO BŪKLĖ |
|
28 |
ŽEMĖS ARTUMO ĮSPĖJIMO SISTEMA |
|
29 |
ATAKOS KAMPAS |
|
30 |
KIEKVIENA HIDRAULINĖ SISTEMA (ŽEMAS SLĖGIS) |
|
31 |
NAVIGACIJOS DUOMENYS (PLATUMA, ILGUMA, KELIO GREITIS IR NUONAŠOS KAMPAS) |
|
32 |
VAŽIUOKLĖS PADĖTIS ARBA VAŽIUOKLĖS VALDYMO PEDALAS |
OPS 1.770 punkto 1 priedėlis
Deguonis. Papildomo deguonies hermetiškuose lėktuvuose tiekimo šiais avarinio žemėjimo atvejais būtiniausi reikalavimai
1 lentelė
|
a) |
b) |
||||||||||
|
TIEKIMAS: |
TRUKMĖ IR SALONO BAROMETRINIS AUKŠTIS |
||||||||||
|
Visas skrydžio laikas, kai salono barometrinis aukštis viršija 13 000 pėdų, ir visas skrydžio laikas, kai salono barometrinis aukštis viršija 10 000 pėdų, bet neviršija 13 000 pėdų po pirmųjų 30 minučių tuose aukščiuose, bet visais atvejais ne trumpiau nei:
|
||||||||||
|
Visas skrydžio laikas, kai salono barometrinis aukštis viršija 13 000 pėdų, bet ne trumpiau nei 30 minučių (2 pastaba) ir visas skrydžio laikas, kai salono barometrinis aukštis viršija 10 000 pėdų, bet neviršija 13 000 pėdų po pirmųjų 30 minučių tuose aukščiuose |
||||||||||
|
Visas skrydžio laikas, kai salono barometrinis aukštis viršija 15 000 pėdų, bet visais atvejais ne trumpiau nei 10 minučių (4 pastaba). |
||||||||||
|
Visas skrydžio laikas, kai salono barometrinis aukštis viršija 14 000 pėdų, bet neviršija 15 000 pėdų |
||||||||||
|
Visas skrydžio laikas, kai salono barometrinis aukštis viršija 10 000 pėdų, bet neviršija 14 000 pėdų po pirmųjų 30 minučių šiuose aukščiuose |
||||||||||
|
|||||||||||
OPS 1.775 punkto 1 priedėlis
Papildomas deguonis nehermetiškiems lėktuvams
1 lentelė
|
a) |
b) |
||
|
TIEKIMAS: |
TRUKMĖ IR BAROMETRINIS AUKŠTIS |
||
|
Visas skrydžio laikas didesniame nei 10 000 pėdų barometriniame aukštyje |
||
|
Visas skrydžio laikas didesniame nei 13 000 pėdų barometriniame aukštyje ir ilgesnis nei 30 minučių skrydžio laikas didesniame nei 10 000 pėdų, bet ne didesniame kaip 13 000 pėdų barometriniame aukštyje |
||
|
Visas skrydžio laikas didesniame kaip 13 000 pėdų barometriniame aukštyje |
||
|
Visas ilgesnis nei 30 minučių skrydžio laikas didesniame nei 10 000 pėdų, bet ne didesniame nei 13 000 pėdų barometriniame aukštyje |
||
|
|||
L SKIRSNIS
RYŠIO IR NAVIGACIJOS ĮRANGA
OPS 1.845
Bendroji įžanga
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad skrydis būtų pradedamas tik tada, kai šiame skirsnyje nurodyta ryšio ir navigacijos įranga yra:
|
|
b) |
Minimalūs ryšio ir navigacijos įrangos veikimo standartai — tai standartai, nurodyti galiojančiuose Europos techninių standartų reikalavimuose (ETSO), išvardytuose Europos techninių standartų reikalavimams taikomose specifikacijose (CS-TSO), nebent skrydžių ar tinkamumo naudoti reikalavimai numato kitus veikimo standartus. Ryšio ir navigacijos įranga, atitinkanti kitas nei ETSO projektavimo ir veikimo specifikacijas, OPS įsigaliojimo metu gali būti toliau naudojama ar montuojama, jeigu šiame skirsnyje nenumatyti papildomi reikalavimai. Jei nenustatytas atgaline data taikomas reikalavimas, nebūtina, kad jau patvirtinta ryšio ir navigacijos įranga atitiktų peržiūrėtus ETSO ar kitas nei ETSO specifikacijas. |
OPS 1.850
Radijo įranga
|
a) |
Naudotojas nenaudoja lėktuvo, jeigu jame nėra sumontuotos vykdomų skrydžių rūšiai būtinos radijo įrangos. |
|
b) |
Jeigu pagal šį skirsnį reikalaujama turėti dvi nepriklausomas (atskirą ir visą) radijo sistemas, kiekviena sistema privalo turėti nepriklausomą antenos įrenginį, tačiau kai yra naudojamos kietai įtvirtintos nevielinės antenos ar kiti lygiaverčio patikimumo antenos įrenginiai, būtina tik viena antena. |
|
c) |
Radijo ryšio įranga, kurios reikia pagal a papunktį, taip pat turi užtikrinti ryšį aviacijos avariniu 121,5 MHz dažniu. |
OPS 1.855
Garso selektoriaus skydelis
Naudotojas nenaudoja lėktuvo pagal IFR, jeigu jame nėra sumontuoto garso selektoriaus skydelio, prireikus pasiekiamo visiems skrydžio įgulos nariams.
OPS 1.860
Radijo įranga skraidyti maršrutais pagal VFR, kai navigacija vykdoma pagal vizualiuosius antžeminius orientyrus
Naudotojas nenaudoja lėktuvo pagal VFR maršrutais, kurių navigacija vyksta pagal vizualiuosius antžeminius orientyrus, jeigu jame nėra sumontuotos įprastoms skrydžio sąlygoms būtinos radijo ryšio įrangos, pritaikytos:
|
a) |
palaikyti ryšį su atitinkamomis antžeminėmis stotimis, |
|
b) |
palaikyti ryšį su atitinkamais oro eismo valdymo įrenginiais visuose taškuose, esančiuose valdomoje oro erdvėje, kuria numatoma skristi, ir |
|
c) |
gauti meteorologinę informaciją. |
OPS 1.865
Ryšio ir navigacijos įranga skrydžiams pagal IFR ar VFR maršrutais, kurių navigacija nevykdoma pagal vizualiuosius antžeminius orientyrus
|
a) |
Naudotojas nenaudoja lėktuvo pagal IFR ar VFR maršrutais, kuriuose navigacija pagal vizualiuosius antžeminius orientyrus negalima, jeigu lėktuve nėra sumontuotos radijo ryšio, SSR atsakiklio ir navigacijos įrangos, kuri atitinka skrydžio zonoje (-se) taikomus oro eismo paslaugų reikalavimus. |
|
b) |
Radijo įranga. Naudotojas užtikrina, kad radijo įrangą sudarytų ne mažiau kaip:
|
|
c) |
Navigacijos įranga. Naudotojas užtikrina, kad navigacijos įranga:
|
|
d) |
Naudotojas gali naudoti lėktuvą, kuriame nėra ADF ar šio punkto c papunkčio 1 dalies vi ir (arba) c papunkčio 1 dalies vii pastraipose nurodytos navigacijos įrangos, jeigu jame yra sumontuota alternatyvi įranga, įgaliotos institucijos patvirtinta maršrutui, kuriuo skrendama. Alternatyvios įrangos patikimumas ir tikslumas turi būti tokie, kad būtų galima saugi navigacija numatomu maršrutu. |
|
e) |
Naudotojas užtikrina, kad VHF ryšio įranga, ILS kurso radijo švyturiai ir VOR imtuvai, kurie sumontuoti lėktuvuose ir naudojami IFR skrydžiams, būtų patvirtinto tipo, atitinkančio FM dažnių apsaugos standartus. |
OPS 1.866
Atsakiklio įranga
|
a) |
Naudotojas nenaudoja lėktuvo, jeigu jame nėra:
|
OPS 1.870
Papildoma navigacijos įranga, skirta skrydžiams MNPS oro erdvėje
|
a) |
Naudotojas nenaudoja lėktuvo MNPS oro erdvėje, jeigu jame nėra navigacijos įrangos, atitinkančios minimalius navigacijos charakteristikų reikalavimus, nurodytus ICAO Dokumento Nr. 7030 regioninėse papildomosiose procedūrose. |
|
b) |
Pagal šį punktą būtina navigacijos įranga turi būti matoma ir naudojama kiekvienam pilotui sėdint savo darbo vietoje. |
|
c) |
Skrydžiams be apribojimų MNPS oro erdvėje lėktuve privalo būti įrengtos dvi nepriklausomos tolimo veikimo navigacijos sistemos (LRNS). |
|
d) |
Skrydžiams MNPS oro erdvėje nustatytais specialiais maršrutais lėktuve privalo būti įrengta viena tolimo veikimo navigacijos sistema (LRNS), nebent būtų nurodyta kitaip. |
OPS 1.872
Įranga skrydžiams nustatytoje oro erdvėje su sumažintu vertikaliojo skirstymo minimumu (RVSM)
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad RVSM oro erdve skraidančiuose lėktuvuose būtų įrengta:
|
M SKIRSNIS
LĖKTUVŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA
OPS 1.875
Bendrosios nuostatos
|
a) |
Naudotojas nenaudoja lėktuvo, jeigu jis nėra techniškai prižiūrimas ir atiduodamas naudoti organizacijos, atitinkamai patvirtintos/priimtinos pagal 145 dalį, tačiau šiuos tikrinimus prieš skrydį nebūtinai turi atlikti organizacija pagal 145 dalį. |
|
b) |
Lėktuvo techninės priežiūros reikalavimai, kurių reikia, kad būtų įvykdyti OPS 1.180 punkte nurodyti naudotojo sertifikavimo reikalavimus yra išdėstyti M dalyje. |
N SKIRSNIS
SKRYDŽIO ĮGULA
OPS 1.940
Skrydžio įgulos sudėtis
(Žr. OPS 1.940 punkto 1 ir 2 priedėlius)
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad:
|
|
b) |
Minimali skrydžio įgula skrydžiams pagal IFR arba naktį. Skrydžių pagal IFR arba naktį atveju naudotojas užtikrina, kad:
|
JAR-OPS 1.943
Pirminis naudotojo įgulos galimybių valdymo (CRM) mokymas
|
a) |
Kai skrydžio įgulos nariai nėra anksčiau baigę pirminio naudotojo CRM kurso (nauji darbuotojai arba esamas personalas), naudotojas užtikrina, kad visi skrydžio įgulos nariai baigtų pirminį CRM mokymo kursą. Nauji darbuotojai pirminį naudotojo CRM kursą baigia pirmaisiais metais po to, kai juos įdarbina naudotojas. |
|
b) |
Jeigu skrydžio įgulos nariai anksčiau nebaigė mokymo apie žmogiškuosius veiksnius, tuomet, prieš pirminį naudotojo CRM mokymą arba kartu su pirminiu naudotojo CRM mokymo kursu, jie baigia teorinį kursą, grindžiamą žmogaus galimybėmis ir ribotumais skristi pagal programą, skirtą ATPL (žr. skrydžio įgulos narių licencijų išdavimui taikomus reikalavimus). |
|
c) |
Pirminį CRM mokymą veda bent vienas įgaliotajai institucijai priimtinas CRM dėstytojas, kuriam nagrinėjant konkrečias sritis gali padėti ekspertai. |
|
d) |
Pirminis CRM mokymas vedamas pagal Skrydžių vykdymo vadove numatytą išsamią mokymo programą. |
OPS 1.945
Permokymas ir tikrinimas
(Žr. OPS 1.945 punkto 1 priedėlį)
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad:
|
|
b) |
Tuo atveju, kai keičiamas lėktuvo tipas ar klasė, OPS 1.965 punkto b papunktyje numatytą tikrinimą galima derinti su atitinkamo tipo ar klasės praktinių įgūdžių tikrinimu pagal skrydžio įgulos licencijų išdavimui taikomus reikalavimus. |
|
c) |
Naudotojo permokymo kursas ir tipo ar klasės kvalifikacijos kursas, būtini skrydžio įgulos licencijoms išduoti, gali būti sujungiami. |
OPS 1.950
Mokymas apie skirtumus ir supažindinamasis mokymas
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad skrydžio įgulos narys baigtų:
|
|
b) |
Skrydžių vykdymo vadove naudotojas nurodo, kada turi būti vykdomas mokymas apie skirtumus ar supažindinamasis mokymas. |
OPS 1.955
Paskyrimas įgulos vadu
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad paaukštinant antrąjį pilotą įgulos vadu ir pradedantiesiems dirbti įgulos vadais:
|
|
b) |
a papunkčio 2 dalyje nurodyti įgulos vadovavimo kursai turi būti nurodyti Skrydžių vykdymo vadove ir apimti bent:
|
OPS 1.960
Vadai, turintys komercinės aviacijos piloto licenciją
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad:
|
OPS 1.965
Periodinis mokymas ir tikrinimas
(Žr. OPS 1.965 punkto 1 ir 2 priedėlius)
|
a) |
Bendrosios nuostatos Naudotojas užtikrina, kad:
|
|
b) |
Naudotojo kvalifikacijos pa tikrinimas.
|
|
c) |
Skrydžio maršrutu tikrinimas. Naudotojas užtikrina, kad visiems skrydžio įgulos nariams būtų surengtas skrydžio maršrutu tikrinimas lėktuve, kad jie parodytų savo kompetenciją skrisdami maršrutu ir vykdydami įprastas operacijas, aprašytas Skrydžių vykdymo vadove. Skrydžio maršrutu tikrinimo galiojimo trukmė yra 12 kalendorinių mėnesių, pridedant laiką, likusį iki mėnesio, kurį vykdomas tikrinimas, pabaigos. Jei tikrinimas atliekamas per ankstesnio skrydžio maršrutu tikrinimo galiojimo laikotarpio 3 paskutinius kalendorinius mėnesius, galiojimo laikotarpis pratęsiamas nuo tikrinimo datos iki 12 kalendorinių mėnesių nuo ankstesnio skrydžio maršrutu tikrinimo galiojimo laikotarpio pabaigos. |
|
d) |
Mokymas apie avarinę ir saugos įrangą bei išmanymo tikrinimas. Naudotojas užtikrina, kad visi skrydžio įgulos nariai dalyvautų mokyme ir būtų organizuojamas patikrinimas, susijęs su visos turimos avarinės ir saugos įrangos vietos bei naudojimo išmanymu. Avarinės ir saugos įrangos išmanymo tikrinimo galiojimo trukmė yra 12 kalendorinių mėnesių, pridedant laiką, likusį iki mėnesio, kurį vykdomas tikrinimas, pabaigos. Jei tikrinimas atliekamas per ankstesnio avarinės ir saugos įrangos išmanymo tikrinimo galiojimo laikotarpio 3 paskutinius kalendorinius mėnesius, galiojimo laikotarpis pratęsiamas nuo tikrinimo datos iki 12 mėnesių nuo ankstesnio avarinės ir saugos įrangos išmanymo tikrinimo galiojimo laikotarpio pabaigos. |
|
e) |
CRM. Naudotojas užtikrina, kad:
|
|
f) |
Antžeminio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo kursai. Naudotojas užtikrina, kad mažiausiai kas 12 kalendorinių mėnesių visi skrydžio įgulos nariai dalyvautų antžeminio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo kursuose. Jeigu mokymas vyko per 3 kalendorinius mėnesius, likusius iki 12 mėnesių termino pabaigos, kiti antžeminio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo kursai turi būti baigiami per 12 kalendorinių mėnesių skaičiuojant nuo ankstesnių antžeminio mokymo ir kvalifikacijos kursų galiojimo laikotarpio pabaigos. |
|
g) |
Mokymas lėktuvu/STD. Naudotojas užtikrina, kad visi skrydžio įgulos nariai būtų mokomi lėktuvu/STD mažiausiai kas 12 kalendorinių mėnesių. Jeigu mokymas vyko per 3 kalendorinius mėnesius, likusius iki 12 mėnesių termino pabaigos, kitas mokymas lėktuvu/STD turi būti baigtas per 12 kalendorinių mėnesių skaičiuojant nuo ankstesnio mokymo lėktuvu/STD galiojimo laikotarpio pabaigos. |
OPS 1.968
Piloto kvalifikacija skristi bet kurio piloto krėsle
(Žr. OPS 1.968 punkto 1 priedėlį)
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad:
|
OPS 1.970
Naujausia patirtis
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad:
|
|
b) |
a papunkčio 1 ir 2 dalyse nurodytas 90 dienų laikotarpis gali būti pratęsiamas ne ilgesniam kaip 120 dienų laikotarpiui, kai skrendama maršrutu prižiūrint tipo kvalifikacijos instruktoriui ar egzaminuotojui. Pasibaigus 120 dienų laikotarpiui, laikantis reikalavimo dėl patirties naujumo atliekamas mokomasis skrydis arba naudojamas atitinkamo tipo realaus skrydžio treniruoklis ar lėktuvas. |
OPS 1.975
Žinios apie maršrutą ir aerodromą
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad pilotas, prieš jį paskiriant įgulos vadu ar pilotu, kuriam įgulos vadas galėtų perduoti skrydžio vykdymą, įgytų reikiamų žinių apie skristiną maršrutą ir naudotinus aerodromus (taip pat atsarginius), įrangą bei procedūras. |
|
b) |
Žinių apie maršrutą ir aerodromą galiojimo laikotarpis yra 12 kalendorinių mėnesių, pridedant laikotarpį, likusį:
|
|
c) |
Žinių apie maršrutą ir aerodromą galiojimas atnaujinamas, jeigu skrendama maršrutu ar į aerodromą b papunktyje nurodytu galiojimo laikotarpiu. |
|
d) |
Jei žinių galiojimas atnaujinamas per ankstesnių žinių apie maršrutą ir aerodromą galiojimo laikotarpio paskutinius 3 kalendorinius mėnesius, jų galiojimo trukmė pratęsiama 12 kalendorinių mėnesių nuo tos dienos, kai turėjo pasibaigti ankstesnis žinių apie maršrutą ir aerodromą galiojimo laikotarpis. |
OPS 1.978
Kvalifikacijos tobulinimo programa
|
a) |
OPS 1.965 ir 1.970 punktuose nurodyti galiojimo laikotarpiai gali būti pratęsiami, kai įgaliotoji institucija patvirtina naudotojo parengtą kvalifikacijos tobulinimo programą. |
|
b) |
Kvalifikacijos tobulinimo programoje turi būti nurodytas mokymas ir tikrinimas, kuriuo nustatoma ir palaikoma ne žemesnė nei OPS 1.945, 1.965 ir 1.970 punktų nuostatose nurodyta kvalifikacija. |
OPS 1.980
Skrydžiai daugiau negu vieno tipo ar varianto lėktuvu
(Žr. OPS 1.980 punkto 1 priedėlį)
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad daugiau nei vieno tipo ar varianto lėktuvu skraidytų tik tie įgulos nariai, kurie yra kompetentingi tai daryti. |
|
b) |
Kai svarstomas daugiau nei vieno tipo arba varianto lėktuvo naudojimas, naudotojas užtikrina, kad atitinkamų lėktuvų skirtumai ir (arba) panašumai pateisintų tokį lėktuvo naudojimą, atsižvelgiant į:
|
|
c) |
Naudotojas užtikrina, kad daugiau negu vieno tipo ar varianto lėktuvu skraidantis skrydžio įgulos narys laikytųsi visų N skirsnyje nurodytų kiekvieno tipo ar varianto reikalavimų, išskyrus tuomet, kai įgaliotoji institucija yra patvirtinusi lengvatų, susijusių su mokymo, tikrinimo ir naujausios patirties reikalavimais, taikymą. |
|
d) |
Skrydžių vykdymo vadove naudotojas nustato įgaliotosios institucijos patvirtintas atitinkamas procedūras ir (arba) skrydžių apribojimus, susijusius su daugiau nei vieno tipo ar varianto lėktuvo naudojimu, apimančius:
|
OPS 1.981
Sraigtasparnių ir lėktuvų skrydžiai
|
a) |
Kai skrydžio įgulos narys skraido ir sraigtasparniais, ir lėktuvais:
|
OPS 1.985
Mokymo bylos
|
a) |
Naudotojas:
|
OPS 1.940 punkto 1 priedėlis
Įgulos narių pakeitimas skrydžio metu
|
a) |
Skrydžio metu lėktuvą pilotuojantis skrydžio įgulos narys gali būti pakeičiamas kitu tinkamai kvalifikuotu skrydžio įgulos nariu. |
|
b) |
Įgulos vado pakeitimas:
|
|
c) |
Būtiniausi reikalavimai įgulos vadą keičiančiam pilotui:
|
|
d) |
Antrojo piloto pakeitimas:
|
|
e) |
Būtiniausi reikalavimai kreiserinio skrydžio rezerviniam antrajam pilotui:
|
|
f) |
Sistemos operatoriaus pakeitimas. Sistemos operatorių skrydžio metu gali pakeisti įgulos narys, turintis skraidančiojo inžinieriaus licenciją, arba kitas įgaliotajai institucijai priimtinos kvalifikacijos skrydžio įgulos narys. |
OPS 1.940 punkto 2 priedėlis
Vieno piloto vykdomi skrydžiai pagal IFR arba naktį
|
a) |
Vienas pilotas gali vykdyti skrydžius OPS 1.940 punkto b papunkčio 2 dalyje nurodytais lėktuvais pagal IFR arba naktį, jeigu yra įvykdyti šie reikalavimai:
|
OPS 1.945 punkto 1 priedėlis
Naudotojo permokymo kursai
|
a) |
Naudotojo permokymo kursai apima:
|
|
b) |
Permokymo kursai organizuojami a papunktyje nustatyta tvarka. |
|
c) |
Baigę pilotų, kurių skrida yra nulis valandų, permokymo kursą pilotai:
|
|
d) |
Įgulos galimybių valdymo elementai yra integruojami į permokymo kursus, o juos veda tinkamos kvalifikacijos personalas. |
|
e) |
Jei skrydžio įgulos narys nėra anksčiau baigęs naudotojo permokymo kursų, naudotojas užtikrina, kad, be a papunktyje nurodytų permokymo kursų elementų, skrydžio įgulos narys papildomai būtų mokomas teikti bendrą pirmąją pagalbą ir, prireikus, tūpti ant vandens avarijos atveju, naudojant įrangą vandenyje. |
OPS 1.965 punkto 1 priedėlis
Periodinis mokymas ir tikrinimas. Pilotai
|
a) |
Periodinis mokymas. Šį mokymą sudaro:
|
|
b) |
Periodinis tikrinimas. Periodinis tikrinimas apima:
|
OPS 1.965 punkto 2 priedėlis
Periodinis mokymas ir tikrinimas. Sistemos operatoriai
|
a) |
Sistemos operatoriaus periodinis mokymas ir tikrinimas atitinka pilotams ir papildomoms konkrečioms pareigoms nustatytus reikalavimus, išskyrus tuos punktus, kurie netaikomi sistemos operatoriams. |
|
b) |
Sistemos operatoriaus periodinis mokymas ir tikrinimas, jeigu įmanoma, vyksta drauge su pilotų periodiniu mokymu ir tikrinimu. |
|
c) |
Skrydį maršrutu tikrina naudotojo paskirtas ir įgaliotajai institucijai priimtinas įgulos vadas arba sistemos operatoriaus atitinkamo tipo kvalifikacijos instruktorius ar egzaminuotojas. |
OPS 1.968 punkto 1 priedėlis
Piloto kvalifikacija skristi bet kurio piloto krėsle
|
a) |
Įgulos vadai, kuriems vykdant pareigas būtina užimti dešinįjį krėslą bei atlikti antrojo piloto pareigas, arba įgulos vadai, turintys vesti mokymo ar egzaminavimo pareigas užimant dešinįjį krėslą, papildomai mokomi ir tikrinami, kaip nurodyta Skrydžių vykdymo vadove, kartu rengiant OPS 1.965 punkto b papunktyje nurodytus naudotojo kvalifikacijos tikrinimus. Šis papildomas mokymas turi apimti bent:
|
|
b) |
kai manevrai neveikiant varikliui atliekami lėktuve, variklio gedimai turi būti imituojami. |
|
c) |
Skrendant dešiniajame krėsle, tikrinimai, kurie vadovaujantis OPS turi būti atlikti skrendant kairiajame krėsle, turi galioti ir būti nepasenę. |
|
d) |
Pilotas, pakeičiantis įgulos vadą, OPS 1.965 punkto b papunktyje numatytų naudotojo kvalifikacijos tikrinimų metu turi būti pademonstravęs procedūrų ir įgūdžių, kurie paprastai neįeina į įgulos vadą pakeičiančio piloto pareigas, praktinį taikymą. Kai skirtumai tarp kairiojo ir dešiniojo krėslų nėra reikšmingi (pvz., dėl to, kad naudojamas autopilotas), šiuos praktinius veiksmus galima atlikti bet kuriame krėsle. |
|
e) |
Įgulos vadu nesantis pilotas sėdintis kairiajame krėsle, OPS 1.965 punkto b papunktyje numatytų naudotojo kvalifikacijos tikrinimų metu pademonstruoja įgūdžių ir procedūrų, kurie kitu atveju būtų įėję į neskrendančio piloto funkcijas atliekančio įgulos vado pareigas, praktinį taikymą. Kai skirtumai tarp kairiojo ir dešiniojo krėslų nėra reikšmingi (pvz., dėl to, kad naudojamas autopilotas), šiuos praktinius veiksmus galima atlikti bet kuriame krėsle. |
OPS 1.980 punkto 1 priedėlis
Skrydžiai daugiau negu vieno tipo ar varianto lėktuvu
|
a) |
Kai skrydžio įgulos narys skraido daugiau nei vienos klasės, tipo ar varianto, nurodytų pagal taikomus skrydžio įgulos licencijavimo reikalavimus, lėktuvu, bet ne pagal vieną licencijos įrašą, naudotojas turi laikytis šių reikalavimų:
|
|
b) |
Kai skrydžio įgulos narys skraido daugiau nei vieno tipo ar varianto lėktuvu pagal vieną ar daugiau licencijos įrašų, kaip apibrėžta skrydžio įgulos licencijavimo reikalavimuose (tipas — daugiapilotis), naudotojas užtikrina, kad:
Pastaba: tais atvejais, kai licencijoje yra daugiau nei vienas įrašas, žr. toliau pateiktus c ir d papunkčius. |
|
c) |
Kai skrydžio įgulos narys skraido daugiau nei vieno tipo ar varianto, nurodytų skrydžio įgulos licencijavimo reikalavimuose (tipas — vieno piloto ir tipas — daugiapilotis), lėktuvu, bet ne pagal vieną licencijos įrašą, naudotojas turi laikytis:
|
|
d) |
Kai skrydžio įgulos narys skraido daugiau nei vieno tipo ar varianto, nurodytų skrydžio įgulos licencijavimo reikalavimuose (tipas — daugiapilotis), lėktuvu, bet ne pagal vieną licencijos įrašą, naudotojas turi laikytis:
|
|
e) |
Kai skrydžio įgulos narys skraido įvairių tipų ar variantų lėktuvais, kaip apibrėžta skrydžių įgulos licencijavimo reikalavimuose (klasė — vieno piloto, o tipas — daugiapilotis), naudotojas privalo įrodyti, kad pagal OPS 1.980 punkto d papunkčio nuostatas yra patvirtintos konkrečios procedūros ir (arba) skrydžių apribojimai. |
O SKIRSNIS
KELEIVIŲ SALONO ĮGULA
OPS 1.988
Taikymo sąlygos
Naudotojas užtikrina, kad visi keleivių salono įgulos nariai atitiktų šio skirsnio ir kitus saugumo reikalavimus, taikomus keleivių salono įgulos nariams.
Šiame reglamente „keleivių salono įgulos narys“ yra bet kuris įgulos narys, išskyrus skrydžio įgulos narį, kuris keleivių saugumo labui lėktuvo keleivių salone vykdo jam naudotojo arba įgulos vado paskirtas pareigas.
OPS 1.989
Atpažinimas
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad visi keleivių salono įgulos nariai vilkėtų naudotojo nustatytą keleivių salono įgulos uniformą ir būtų keleiviams atpažįstami kaip keleivių salono įgulos nariai. |
|
b) |
Kitas personalas, pavyzdžiui, medicinos, apsaugos personalas, kvalifikuotos vaikų auklės, palydovai, techniniai darbuotojai, pramogininkai, vertėjai, atliekantys savo pareigas keleivių salone, nevilki keleivių salono įgulos nario uniformos, kuri leistų keleiviams manyti, kad jie yra keleivių salono įgulos nariai, išskyrus tuo atveju, jei jie atitinka šiame skirsnyje ir kitus šiame reglamente nurodytus reikalavimus. |
OPS 1.990
Keleivių salono įgulos narių skaičius ir sudėtis
|
a) |
Keleivio arba keleivių vežimui naudotojas nenaudoja lėktuvo, kurio maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija viršija 19, jeigu, siekiant užtikrinti keleivių saugumą, Skrydžių vykdymo vadove numatytoms pareigoms vykdyti į įgulą nėra įtrauktas bent vienas keleivių salono įgulos narys. |
|
b) |
Laikydamasis a papunkčio nuostatų, naudotojas užtikrina, kad minimalus keleivių salono įgulos narių skaičius būtų didesnis iš toliau nurodytų dviejų variantų:
|
|
c) |
Išskirtinėmis aplinkybėmis įgaliotoji institucija gali pareikalauti, kad naudotojas įtrauktų į įgulą papildomus keleivių salono įgulos narius. |
|
d) |
Nenumatytomis aplinkybėmis būtinas minimalus keleivių salono įgulos narių skaičius gali būti sumažintas, jeigu:
|
|
e) |
Naudotojas užtikrina, kad tais atvejais, kai naudojamasi keleivių salono įgulos narių, kurie yra savarankiškai dirbantys asmenys ir (arba) yra laisvai samdomi ar dirba ne visą darbo dieną, paslaugomis, būtų laikomasi O skirsnio reikalavimų. Šiuo atžvilgiu ypatingas dėmesys turi būti skiriamas bendram lėktuvo tipų ar variantų, kuriais keleivių salono įgulos narys gali skraidyti komercinio oro susisiekimo tikslais, skaičiui, kuris negali viršyti OPS 1.1030 punkte nustatytų reikalavimų, įskaitant tuos, kai jo paslaugomis naudojasi kitas naudotojas. |
OPS 1.995
Būtiniausi reikalavimai
Naudotojas užtikrina, kad visi keleivių salono įgulos nariai:
|
a) |
būtų ne jaunesni nei 18 metų amžiaus, |
|
b) |
reguliariai tikrintųsi sveikatą arba dalyvautų medicininėje apžiūroje, kaip reikalauja įgaliotoji institucija, kad būtų patikrinta jų fizinė būklė atitinkamoms pareigoms eiti, |
|
c) |
būtų sėkmingai baigę OPS 1.1005 punkte nurodytą pirminį mokymą ir įgiję saugumo technikos pažymėjimą, |
|
d) |
būtų sėkmingai baigę atitinkamą permokymą ir (arba) mokymą apie skirtumus, apimantį bent tuos dalykus, kurie išvardyti OPS 1.1010 punkte, |
|
e) |
dalyvautų periodinio mokymo kursuose pagal OPS 1. 1015 punkto nuostatas, |
|
f) |
būtų kompetentingi vykdyti savo pareigas laikantis Skrydžių vykdymo vadove nurodytos tvarkos. |
OPS 1.1000
Vyresnieji keleivių salono įgulos nariai
|
a) |
Kai yra paskirtas daugiau negu vienas keleivių salono įgulos narys, naudotojas skiria vyresnįjį keleivių salono įgulos narį. Skrydžiams, kuriems paskirtas daugiau nei vienas keleivių salono įgulos narys, tačiau reikia tik vieno keleivių salono įgulos nario, naudotojas skiria vieną įgulos vadui atskaitingą keleivių salono įgulos narį. |
|
b) |
Vyresnysis kleivių salono įgulos narys yra atskaitingas įgulos vadui už Skrydžių vykdymo vadove nustatytų įprastinių ir avarinių procedūrų vykdymą ir koordinavimą. Turbulencijos metu, nesant skrydžio įgulos nurodymų, vyresnysis keleivių salono įgulos narys turi teisę nutraukti su sauga nesusijusias pareigas ir pranešti skrydžio įgulai apie patiriamą turbulencijos lygį bei būtinumą įjungti švieslentes, raginančias užsisegti saugos diržus. Būtina, kad po to keleivių salono įgulos nariai užtikrintų saugumą keleivių salone ir kitose naudojamose zonose. |
|
c) |
Kai pagal OPS 1.990 punktą reikalaujama vežti daugiau negu vieną keleivių salono įgulos narį, naudotojas vyresniojo keleivių salono įgulos nario pareigoms neskiria asmens, kuris neturi mažiausiai vienerių metų darbo keleivių salono įguloje patirties ir nėra baigęs atitinkamų kursų, apimančių bent šiuos dalykus:
|
|
d) |
Naudotojas nustato procedūras, pagal kurias vyresniuoju keleivių salono įgulos nariu atrenkamas kitas pagal kvalifikacinius reikalavimus labiausiai tinkamas keleivių salono įgulos narys, jeigu paskirtasis vyresnysis keleivių salono įgulos narys negalės vykdyti savo pareigų. Šios procedūros turi būti priimtinos įgaliotajai institucijai, o jas taikant turi būti atsižvelgiama į keleivių salono įgulos nario darbo patirtį. |
|
e) |
CRM mokymas: naudotojas užtikrina, kad į mokymą būtų įtraukiami visi OPS 1.1005/1.1010/1.1015 punktų 2 priedėlio 1 lentelės a stulpelyje nurodyti atitinkami elementai ir apimtų f stulpelyje nurodyto keleivių salono vyresniųjų įgulos narių mokymo lygį. |
OPS 1.1002
Skrydžiai esant vieninteliam keleivių salono įgulos nariui
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad kiekvienas keleivių salono įgulos narys, neturintis panašios ankstesnės darbo patirties, prieš pradėdamas dirbti vieninteliu keleivių salono įgulos nariu baigtų, šiuos mokymus:
|
|
b) |
Prieš paskirdamas keleivių salono įgulos narį vienintelio keleivių salono įgulos nario pareigoms, naudotojas užtikrina, kad jis būtų kompetentingas atlikti savo pareigas Skrydžių vykdymo vadove nustatyta tvarka. Tinkamumas eiti vienintelio keleivių salono įgulos nario pareigas nustatomas vadovaujantis keleivių salono įgulos atrankos, samdymo, mokymo ir kompetencijos įvertinimo kriterijais. |
OPS 1.1005
Pirminis mokymas saugos klausimai
(Žr. OPS 1.1005 punkto 1 priedėlį)
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad kiekvienas keleivių salono įgulos narys, prieš pradėdamas permokymą, būtų sėkmingai baigęs pirminį mokymą saugos klausimais, kuris apimtų bent tuos dalykus, kurie išvardyti OPS 1.1005 punkto 1 priedėlyje. |
|
b) |
Mokymo kursus įgaliotosios institucijos nuožiūra ir jos tvirtinimu rengia arba
|
|
c) |
Pirminio mokymo kursų programa ir struktūra atitinka taikytinus reikalavimus, ir jas turi iš anksto patvirtinti įgaliotoji institucija. |
|
d) |
Įgaliotosios institucijos nuožiūra įgaliotoji institucija, naudotojas arba patvirtinta mokymo įstaiga, rengianti mokymo kursus, keleivių salono įgulos nariui, sėkmingai baigusiam pirminio mokymo saugos klausimais kursą ir išlaikiusiam OPS 1.1025 punkte nurodytą egzaminą, išduoda pirminio mokymo saugos klausimais pažymėjimą. |
|
e) |
Kai įgaliotoji institucija įgalioja naudotoją ar patvirtintą mokymo įstaigą išduoti pirminio mokymo saugos klausimais pažymėjimą keleivių salono įgulos nariui, tokiame pažymėjime pateikiama aiški nuoroda į įgaliotosios institucijos patvirtinimą. |
OPS 1.1010
Permokymas ir mokymas apie skirtumus
(Žr. OPS 1.1010 punkto 1 priedėlį)
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad visi keleivių salono įgulos nariai baigtų atitinkamą permokymą ir mokymą apie skirtumus pagal taikytinas taisykles ir išklausytų kursą bent jau apie tuos dalykus, kurie nurodyti OPS 1.1010 punkto 1 priedėlyje. Mokymo kursas nurodomas Skrydžių vykdymo vadove. Mokymo kurso programą ir struktūrą turi iš anksto patvirtinti įgaliotoji institucija.
|
|
b) |
Naudotojas, atsižvelgdamas į ankstesnį keleivių salono įgulos nario mokymą, įrašytą keleivių salono įgulos nario mokymo byloje, pagal OPS 1.1035 punkto reikalavimus nustato permokymo ir mokymo apie skirtumus programos turinį. |
|
c) |
Nepažeidžiant OPS 1.995 punkto c papunkčio reikalavimų, susiję pirminio mokymo (OPS 1.1005 punktas), permokymo ir mokymo apie skirtumus (OPS 1.1010 punktas) elementai gali būti sujungiami. |
|
d) |
Naudotojas užtikrina, kad:
|
|
e) |
Naudotojas užtikrina, kad visi keleivių salono įgulos nariai, prieš jų pirmą paskyrimą pareigoms, baigtų naudotojo nustatytą CRM mokymą ir lėktuvo tipo specifinį CRM pagal OPS 1.1010 punkto j papunkčio 1 priedėlį. Keleivių salono įgula, kuri jau eina keleivių salono įgulos narių pareigas naudotojo lėktuve, ir kuri nėra anksčiau baigusi naudotojo nustatyto CRM mokymo, baigia šį mokymą iki to laiko, kai yra būtinas kitas perodinis mokymas ir tikrinimas pagal OPS 1.1010 punkto j papunkčio 1 priedėlį, įskaitant, kai tinka, lėktuvo tipo specifinį CRM. |
OPS 1.1012
Pažintinis mokymas
Naudotojas užtikrina, kad po permokymo kiekvienas keleivių salono įgulos narys prieš pradėdamas skraidyti vienu iš pagal OPS 1.990 punkto reikalaujamos mažiausios sudėties keleivių salono įgulos nariu, dalyvautų pažintiniame mokyme.
OPS 1.1015
Periodinis mokymas
(Žr. OPS 1.1015 punkto 1 priedėlį)
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad visi keleivių salono įgulos nariai būtų periodiškai mokomi veiksmų, kuriuos visi įgulos nariai atlieka vykdydami įprastines ir avarines procedūras, bei pratimų, susijusių su lėktuvo, kuriuo jie skraido, tipu (-ais) ar variantu (-ais) pagal OPS 1.1015 punkto 1 priedėlyje nustatytus reikalavimus. |
|
b) |
Naudotojas užtikrina, kad įgaliotosios institucijos patvirtintą periodinio mokymo programą sudarytų teorinė ir praktinė dalys kartu su individualia praktika, kaip nurodyta OPS 1.1015 punkto 1 priedėlyje. |
|
c) |
Periodinio mokymo ir su juo susijusio tikrinimo, numatyto OPS 1.1025 punkte, galiojimo trukmė yra 12 kalendorinių mėnesių pridedant laiką, likusį iki mėnesio, kurį vykdomas tikrinimas, pabaigos. Jei mokymas ir tikrinimas atliekamas per ankstesnio tikrinimo galiojimo laikotarpio 3 paskutinius kalendorinius mėnesius, galiojimo laikotarpis pratęsiamas nuo tikrinimo datos iki 12 mėnesių nuo ankstesnio tikrinimo galiojimo laikotarpio pabaigos. |
OPS 1.1020
Kvalifikacijos kėlimo mokymas
(Žr. OPS 1.1020 punkto 1 priedėlį)
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad kiekvienas keleivių salono įgulos narys, kuris daugiau negu 6 mėnesius nevykdė visų pareigų, tačiau kuriam tebegalioja OPS 1.1025 punkto b papunkčio 3 dalyje nustatyto tikrinimo terminas, baigtų kvalifikacijos kėlimo mokymą, nurodytą Skrydžių vykdymo vadove, kaip nustatyta OPS 1.1020 punkto 1 priedėlyje. |
|
b) |
Naudotojas užtikrina, kad tuo atveju, kai keleivių salono įgulos narys vykdė visas pareigas, bet paskutinius 6 mėnesius nevykdė OPS 1.990 punkto b papunktyje numatytų pareigų atitinkamo tipo lėktuvu kaip keleivių salono įgulos narys, prieš pradėdamas vykdyti šias pareigas šio tipo lėktuvu:
|
OPS 1.1025
Tikrinimas
|
a) |
Įgaliotosios institucijos nuožiūra įgaliotoji institucija, naudotojas ar patvirtinta mokymo įstaiga, rengianti mokymo kursus, užtikrina, kad OPS 1.1005, 1.1010 ir 1.1015 punktuose numatyto mokymo metu ar po jo kiekvieno keleivių salono įgulos nario žinios, įgytos mokymo metu, būtų patikrintos, siekiant patvirtinti, jo kvalifikaciją įprastinėms ir avarinėms saugos pareigoms eiti. Įgaliotosios institucijos nuožiūra įgaliotoji institucija, naudotojas ar patvirtinta mokymo įstaiga, rengiantis mokymo kursus, užtikrina, kad tikrinimus atliktų tinkamai kvalifikuotas personalas. |
|
b) |
Naudotojas užtikrina, kad kiekvieno keleivių salono įgulos nario žinios būtų patikrintos:
|
OPS 1.1030
Darbas daugiau negu vieno tipo ar varianto lėktuvu
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad kiekvienas keleivių salono įgulos narys neskraidytų daugiau negu trijų tipų lėktuvais, išskyrus tuos atvejus, kai įgaliotajai institucijai leidus, keleivių salono įgulos narys gali skraidyti keturių tipų lėktuvais, tačiau su sąlyga, kad bent dviems iš šių tipų galioja šios sąlygos:
|
|
b) |
Pirmiau pateiktame a papunktyje lėktuvo tipo variantai laikomi skirtingais tipais, jei jie nėra panašūs visais šiais aspektais:
|
OPS 1.1035
Mokymo bylos
Naudotojas:
|
1) |
tvarko visų mokymų ir tikrinimų pagal OPS 1.1005, 1.1010, 1.1015, 1.1020 ir 1.1025 punktus bylas; ir |
|
2) |
saugo saugos mokymo pažymėjimų kopijas; ir |
|
3) |
atnaujina mokymo ir sveikatos patikrinimo ar įvertinimo bylų įrašus, mokymo bylose nurodydamas surengto permokymo, mokymo apie skirtumus bei periodinio mokymo datas bei turinį; ir |
|
4) |
suinteresuoto keleivių įgulos nario prašymu teikia duomenis apie pirminį mokymą, permokymą, periodinį mokymą ir tikrinimą. |
OPS 1.1005 punkto 1 priedėlis
Pirminis mokymas saugos klausimais
Į OPS 1.1005 punkte nurodytą pirminio mokymo saugos klausimais kursą turi būti įtraukiami bent šie dalykai:
|
a) |
mokymas gaisrų ir dūmų prevencijos klausimais:
|
|
b) |
Mokymas gelbėtis vandenyje: Pratybos užsidėti ir naudoti asmeninę laikymosi paviršiuje įrangą vandenyje. Prieš pirmąjį skrydį lėktuvu, kuriame yra gelbėjimosi plaustai ir kita panaši įranga, keleivių salono įgulos nariai turi būti mokomi naudotis šia įranga, ir jiems turi būti surengtos pratybos vandenyje. |
|
c) |
Mokymas išsigelbėti. Mokymas išsigelbėti turi atitikti skrydžių zonas (pavyzdžiui, poliarinis ratas, dykuma, džiunglės ar jūra). |
|
d) |
Medicininiai aspektai ir pirmoji pagalba:
|
|
e) |
Keleivių valdymas:
|
|
f) |
Ryšio palaikymas: Mokymo metu pabrėžiama veiksmingo ryšio tarp keleivių salono įgulos ir skrydžio įgulos narių svarba, ryšio palaikymo būdai, bendravimo kalba ir terminologija. |
|
g) |
Drausmė ir pareigos:
|
|
h) |
Įgulos galimybių valdymas:
|
OPS 1.1010 punkto 1 priedėlis
Permokymas ir mokymas apie skirtumus
|
a) |
Bendrosios nuostatos: Naudotojas užtikrina, kad:
|
|
b) |
Gaisro ir dūmų prevencijos mokymas: Naudotojas užtikrina, kad:
|
|
c) |
Durų ir išėjimų veikimas. Naudotojas užtikrina, kad:
|
|
d) |
Mokymas naudotis avarine slyde. Naudotojas užtikrina, kad:
|
|
e) |
Evakuacijos procedūros ir kitos avarinės situacijos. Naudotojas užtikrina, kad:
|
|
f) |
Minios valdymas. Naudotojas užtikrina, kad būtų mokoma praktinių minios valdymo dalykų, esant įvairioms avarinėms situacijoms pagal lėktuvo tipą. |
|
g) |
Piloto nepajėgumas. Naudotojas užtikrina, kad kiekvienas keleivių salono įgulos narys būtų mokomas, kaip elgtis skrydžio įgulos nariui tapus nepajėgiam ir mokėtų naudotis piloto krėslo bei saugos diržų komplekso mechanizmais, išskyrus tuos atvejus, kai minimalią skrydžio įgulą sudaro daugiau nei du asmenys. Praktiškai demonstruojama, kaip naudotis skrydžio įgulos nariams skirta deguonies sistema ir skrydžio įgulos narių kontroliniais sąrašais, kai to reikalauja naudotojo SOP. |
|
h) |
Saugos įranga. Naudotojas užtikrina, kad kiekvienam keleivių salono įgulos nariui būtų realiai pademonstruota saugos įrangos vieta ir kaip ja naudotis, įskaitant:
|
|
i) |
Instruktažas keleiviams/saugos įrangos demonstravimas. Naudotojas užtikrina, kad būtų mokoma parengti keleivius įprastoms ir avarinėms situacijoms pagal OPS 1.285 punkto reikalavimus. |
|
j) |
Įgulos galimybių valdymas. Naudotojas užtikrina, kad:
|
OPS 1.1015 punkto 1 priedėlis
Periodinis mokymas
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad periodinį mokymą vykdytų tinkamai kvalifikuoti asmenys. |
|
b) |
Naudotojas užtikrina, kad kas 12 kalendorinių mėnesių į praktinio mokymo programą būtų įtraukiami šie dalykai:
|
|
c) |
Naudotojas užtikrina, kad ne rečiau kaip kas 3 metus periodinis mokymas taip pat apimtų:
|
|
d) |
Naudotojas užtikrina, kad visi atitinkami III priedo OPS 1 punkto reikalavimai būtų įtraukiami į keleivių salono įgulos narių mokymo programą. |
OPS 1.1020 punkto 1 priedėlis
Kvalifikacijos kėlimo mokymas
Naudotojas užtikrina, kad kvalifikacijos kėlimo mokymą vykdytų tinkamai kvalifikuoti asmenys ir visi keleivių salono įgulos nariai išklausytų bent šiuos dalykus:
|
1) |
avarinės procedūros, įskaitant piloto nepajėgumą; |
|
2) |
evakuacijos procedūros, įskaitant minios valdymo metodus; |
|
3) |
visų lėktuve ar atitinkamame mokymo įtaise esančių įprastinių ir avarinių išėjimų, skirtų keleivių evakavimui, veikimas ir praktinis naudojimas; |
|
4) |
visų kitų išėjimų, įskaitant skrydžio kabinos langus, veikimo demonstravimas; ir |
|
5) |
avarinės įrangos, įskaitant deguonies sistemas, išdėstymas ir naudojimas bei mokymas užsidėti gelbėjimosi liemenes, nešiojamąją deguonies ir apsauginę kvėpavimo įrangą. |
OPS 1.1005/1.1010/1.1015 punktų 2 priedėlis
Mokymas
|
1. |
CRM mokymo programa bei CRM metodika ir terminologija įtraukiamos į Skrydžių valdymo vadovą. |
|
2. |
1 lentelėje nurodyta, kurie CRM elementai įtraukiami į kiekvieno tipo mokymą. 1 lentelė: CRM mokymas
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
P SKIRSNIS
VADOVAI, ŽURNALAI IR BYLOS
OPS 1.1040
Bendrosios skrydžių vykdymo vadovų taisyklės
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad Skrydžių vykdymo vadove būtų visi skrydžių personalo pareigų vykdymui būtini nurodymai ir informacija. |
|
b) |
Naudotojas užtikrina, kad Skrydžių vykdymo vadovo turinys, taip pat visi jo pakeitimai, neprieštarautų sąlygoms, išdėstytoms vežėjo pažymėjime (AOC) ar visose taikytinose taisyklėse, ir būtų priimtini arba, prireikus, patvirtinti įgaliotosios institucijos. |
|
c) |
Jeigu įgaliotoji institucija nepatvirtina kitaip arba kitaip nėra nustatyta pagal nacionalinę teisę, Skrydžių vykdymo vadovą naudotojas privalo parengti anglų kalba. Be to, naudotojas gali išversti ir naudoti šį vadovą ar jo dalis ir kita kalba. |
|
d) |
Jei vežėjui prireiktų parengti naują Skrydžių vykdymo vadovą ar didesnes jo dalis/tomus, jis privalo laikytis c papunkčio. |
|
e) |
Skrydžių vykdymo vadovą naudotojas gali išleisti atskirais tomais. |
|
f) |
Naudotojas užtikrina, kad visas skraidantysis personalas galėtų lengvai gauti visas Skrydžių vykdymo vadovo dalių kopijas, susijusias su jų pareigomis. Be to, naudotojas aprūpina įgulos narius asmeninėmis Skrydžių vykdymo vadovo A ir B dalių ar atitinkamomis jų skyrių kopijomis, skirtomis nagrinėti individualiai. |
|
g) |
Naudotojas užtikrina, kad Skrydžių vykdymo vadovas būtų iš dalies keičiamas ar taisomas taip, kad jame pateikta informacija ir instrukcijos atitiktų esamą padėtį. Naudotojas užtikrina, kad visas skraidantysis personalas žinotų apie su jų pareigomis susijusius pakeitimus. |
|
h) |
Visi Skrydžių vykdymo vadovo ar jo atitinkamų dalių turėtojai susipažįsta su visais naudotojo pateiktais pakeitimais ar pataisomis. |
|
i) |
Naudotojas iš anksto pateikia įgaliotajai institucijai visus numatomus pakeitimus ar pataisas iki jų įsigaliojimo datos. Kai pakeitimai yra susiję su Skrydžių vykdymo vadovo dalimi, kurią pagal OPS būtina tvirtinti, šis patvirtinimas turi būti gautas iki pakeitimo įsigaliojimo datos. Kai saugos sumetimais reikia nedelsiant padaryti pakeitimus ar pataisas, jie privalo būti paskelbiami ir taikomi nedelsiant, jei buvo gauti visi reikalingi patvirtinimai. |
|
j) |
Naudotojas įtraukia visus įgaliotosios institucijos reikalaujamus pakeitimus ar pataisas. |
|
k) |
Naudotojas turi užtikrinti, kad iš patvirtintų dokumentų paimta informacija bei šių patvirtintų dokumentų pakeitimai būtų teisingai pateikiami Skrydžių vykdymo vadove, ir kad Skrydžių vykdymo vadove nebūtų jokios informacijos, prieštaraujančios patvirtintiems dokumentams. Tačiau šis reikalavimas netrukdo naudotojui taikyti konservatyvesnių duomenų ir procedūrų. |
|
l) |
Naudotojas turi užtikrinti, kad Skrydžių vykdymo vadovo turinys būtų pateikiamas tokia forma, kad jį būtų paprasta naudoti. Sudarant Skrydžių vykdymo vadovą, laikomasi žmogiškųjų veiksnių principų. |
|
m) |
Naudotojui įgaliotoji institucija gali leisti Skrydžių vykdymo vadovą ar jo dalis pateikti kita, nei spausdinta popieriuje, forma. Tokiais atvejais turi būti užtikrinamas tinkamas prieinamumo, naudojimo ir patikimumo lygis. |
|
n) |
Skrydžių vykdymo vadovo sutrumpintos formos naudojimas naudotojo neatleidžia nuo OPS 1.130 punkto reikalavimų laikymosi. |
OPS 1.1045
Skrydžių vykdymo vadovas. Struktūra ir turinys
(Žr. OPS 1.1045 punkto 1 priedėlį)
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad pagrindinė Skrydžių vykdymo vadovo struktūra būtų ši:
|
|
b) |
Naudotojas užtikrina, kad Skrydžių vykdymo vadovo turinys atitiktų OPS 1.1045 punkto 1 priedėlį ir skrydžių zoną bei tipą. |
|
c) |
Naudotojas užtikrina, kad išsami Skrydžių vykdymo vadovo struktūra būtų priimtina įgaliotajai institucijai. |
OPS 1.1050
Lėktuvo pilotavimo taisyklės
Kiekvienam savo naudojamam lėktuvui naudotojas turi turėti patvirtintas lėktuvo pilotavimo taisykles arba kitą jas atitinkantį dokumentą.
OPS 1.1055
Kelionės žurnalas
|
a) |
Naudotojas kelionės žurnale apie kiekvieną skrydį pateikia šią informaciją:
|
|
b) |
Įgaliotoji institucija gali leisti naudotojui neregistruoti informacijos lėktuvo kelionės žurnale ar jo dalyse, jei atitinkama informacija yra pateikiama kituose dokumentuose. |
|
c) |
Naudotojas užtikrina, kad visi įrašai būtų daromi nepertraukiamai ir nuolat. |
OPS 1.1060
Skrydžio planas
|
a) |
Naudotojas turi užtikrinti, kad naudojamame skrydžio plane ir skrydžio metu daromuose įrašuose atsispindėtų šie duomenys:
|
|
b) |
Duomenys, kurie pateikiami kituose dokumentuose arba gaunami iš kitų tinkamų šaltinių, arba yra nesusiję su skrydžio tipu, į skrydžio planą gali būti neįtraukiami. |
|
c) |
Naudotojas privalo užtikrinti, kad skrydžio planas ir jo naudojimas būtų apibūdinami Skrydžių vykdymo vadove. |
|
d) |
Naudotojas užtikrina, kad visi įrašai skrydžio plane būtų daromi nepertraukiamai ir nuolat. |
OPS 1.1065
Dokumentų saugojimo laikotarpis
Naudotojas užtikrina, kad visi įrašai ir atitinkama darbinė bei techninė informacija apie kiekvieną atskirą skrydį būtų saugoma OPS 1.1065 punkto 1 priedėlyje nurodytą laiką.
OPS 1.1070
Naudotojo nepertraukiamo tinkamumo skraidyti užtikrinimo žurnalas
Naudotojas tvarko galiojantį patvirtintą nepertraukiamo tinkamumo skraidyti užtikrinimo žurnalą, nurodytą M skirsnio M.A.704 punkte.
OPS 1.1071
Lėktuvo techninės būklės žurnalas
Naudotojas turi OPS 1.915 punkte nurodytą lėktuvo techninės būklės žurnalą.
OPS 1.1045 punkto 1 priedėlis
Skrydžių vykdymo vadovo turinys
Naudotojas užtikrina, kad Skrydžių vykdymo vadove būtų pateikiama ši informacija:
A. BENDROSIOS/PAGRINDINĖS NUOSTATOS
0.0 SKRYDŽIŲ VYKDYMO VADOVO TVARKYMAS IR KONTROLĖ
0.1. Įvadas
|
a) |
Įrašomas teiginys, kad Skrydžių vykdymo vadovas atitinka visas taikytinas taisykles bei taikomo vežėjo pažymėjimo sąlygas. |
|
b) |
Įrašomas teiginys, kad Skrydžių vykdymo vadove numatytos naudojimo instrukcijos, kurių turi laikytis atitinkamas personalas. |
|
c) |
Įvairių dalių, jų turinio, taikymo ir naudojimo sąrašas ir trumpas aprašymas. |
|
d) |
Terminų ir žodžių, kurių reikia naudojantis vadovu, paaiškinimai ir apibrėžimai. |
0.2. Keitimo ir taisymo sistema
|
a) |
Informacija apie asmenį (-is), atsakingą (-us) už pakeitimų ir pataisymų išleidimą ir įtraukimą. |
|
b) |
Įrašas apie pakeitimus ir pataisymus bei jų įtraukimo ir įsigaliojimo datos. |
|
c) |
Įrašomas teiginys, kad ranka rašyti pakeitimai ir pataisymai neleidžiami, išskyrus tuos atvejus, kai saugos sumetimais būtini neatidėliotini pakeitimai ar pataisymai. |
|
d) |
Puslapių ir jų įsigaliojimo datų anotavimo sistemos aprašymas. |
|
e) |
Galiojančių puslapių sąrašas. |
|
f) |
Pakeitimų anotavimas (tekste ir, jei įmanoma, schemose ir diagramose). |
|
g) |
Laikini pataisymai. |
Vadovų, pakeitimų ir pataisymų platinimo sistemos aprašymas.
1. ORGANIZAVIMAS IR ATSAKOMYBĖ
|
1.1. |
Organizacinė struktūra. Pateikiamas organizacinės struktūros apibūdinimas, įskaitant bendrąją bendrovės struktūros diagramą ir skrydžių departamento struktūros diagramą. Struktūros diagramoje turi būti parodytas skrydžių departamento ir kitų bendrovės departamentų ryšys. Pirmiausia turi būti parodytos pavaldumo ir atsiskaitymo linijos tarp visų padalinių, departamentų ir t.t., susijusių su skrydžių sauga. |
|
1.2. |
Paskirti pareigūnai. Pateikiamos visų paskirtų pareigūnų, atsakingų už skrydžių vykdymą, techninės priežiūros sistemą, įgulų mokymą ir antžeminį darbą, pavardės, kaip nurodyta OPS 1.175 punkto i papunktyje. Turi būti aprašytos jų funkcijos ir pareigos. |
|
1.3. |
Skrydžių valdymo personalo atsakomybė bei pareigos. Skrydžių valdymo personalo pareigų, atsakomybės ir įgaliojimų, susijusių su skrydžių sauga ir taikomų taisyklių laikymusi, aprašymas. |
|
1.4. |
Įgulos vado įgaliojimai, pareigos ir atsakomybė. Įgulos vado įgaliojimų, pareigų ir atsakomybės aprašymas. |
|
1.5. |
Kitų įgulos narių (išskyrus įgulos vadą) pareigos ir atsakomybė. |
2. SKRYDŽIŲ VYKDYMO KONTROLĖ IR PRIEŽIŪRA
|
2.1. |
Naudotojo vykdoma skrydžio priežiūra. Naudotojo vykdomos skrydžio priežiūros sistemos aprašymas (žr. OPS 1.175 punkto g papunktį). Turi būti aprašyta, kaip prižiūrima skrydžių vykdymo sauga ir personalo kvalifikacija. Pirmiausia turi būti aprašytos procedūros, susijusios su šiais klausimais:
|
|
2.2. |
Papildomų naudojimo instrukcijų ir informacijos paskelbimo sistema. Su skrydžių vykdymu susijusios informacijos, papildančios Skrydžių vykdymo vadove esančią informaciją, paskelbimo sistemos aprašymas. Turi būti nurodyta šios informacijos taikymo sritis ir atsakomybė už jos paskelbimą. |
|
2.3. |
Avarijų prevencijos ir skrydžių saugos programa. Svarbiausių skrydžių saugos programos aspektų aprašymas. |
|
2.4. |
Skrydžių vykdymo kontrolė. Procedūrų ir atsakomybės, būtinos su skrydžių sauga susijusiai skrydžių vykdymo kontrolei vykdyti, aprašymas. |
|
2.5. |
Įgaliotosios institucijos įgaliojimai. Įgaliotosios institucijos įgaliojimų aprašymas ir nurodymai personalui, kaip palengvinti įgaliotosios institucijos personalo vykdomus patikrinimus. |
3. KOKYBĖS SISTEMA
Patvirtintos kokybės sistemos aprašymas, nurodant bent:
|
a) |
kokybės politiką, |
|
b) |
kokybės sistemos organizavimo aprašymą, ir |
|
c) |
pareigų ir atsakomybės pasiskirstymą. |
4. ĮGULOS SUDĖTIS
|
4.1. |
Įgulos sudėtis. Aprašomas metodas, kuriuo nustatoma įgulos sudėtis, atsižvelgiant į:
|
|
4.2. |
Įgulos vado paskyrimas. Taisyklės, taikomos įgulos vadui paskirti. |
|
4.3. |
Skrydžio įgulos nepajėgumas. Vadovavimo perėmimo instrukcijos skrydžio įgulos nepajėgumo atveju. |
|
4.4. |
Skrydžiai daugiau nei vienu lėktuvo tipu. Aprašymas, kurie lėktuvai yra laikomi vieno tipo, siekiant:
|
5. KVALIFIKACIJOS REIKALAVIMAI
|
5.1. |
Apibūdinama, kokias licencijas, kvalifikaciją (-as), kompetenciją (pvz., susijusią su maršrutais ir aerodromais), patirtį ir pasirengimą privalo būti įgijęs skrydžių vykdymo personalas, kad galėtų vykdyti savo pareigas, kokie personalo tikrinimai privalo būti atlikti ir kada tai privalo būti atnaujinta. Būtina atsižvelgti į lėktuvo tipą, skrydžio tipą ir įgulos sudėtį. |
|
5.2. |
Skrydžio įgula:
|
|
5.3. |
Keleivių salono įgula:
|
|
5.4. |
Mokymo, tikrinimo ir priežiūros personalas:
|
|
5.5. |
Kitas skrydžių vykdymo personalas. |
6. SU ĮGULOS SVEIKATA SUSIJUSIOS ATSARGUMO PRIEMONĖS
|
6.1. |
Su įgulos sveikata susijusios atsargumo priemonės. Su sveikata susijusios atitinkamos taisyklės ir instrukcijos įgulos nariams, įskaitant:
|
7. SKRYDŽIO LAIKO APRIBOJIMAI
|
7.1. |
Skrydžio ir darbo laiko apribojimai ir poilsio reikalavimai. Pagal taikytinus reikalavimus naudotojo parengtas planas. |
|
7.2. |
Skrydžio ir darbo laiko apribojimų viršijimas ir (arba) poilsio laiko sutrumpinimas. Sąlygos, kuriomis galima viršyti skrydžio ir darbo laiką ar sutrumpinti poilsio laiką, bei procedūros, pagal kurias pranešama apie šiuos pakeitimus. |
8. NAUDOJIMO PROCEDŪROS
8.1. Pasirengimo skrydžiui instrukcija. Priklausomai nuo skrydžio:
|
8.1.1. |
Minimalus skrydžio aukštis. Minimalaus aukščio nustatymo ir taikymo metodo aprašymas, įskaitant:
|
|
8.1.2. |
Leidimo naudoti aerodromus suteikimo kriterijai ir sąlygos, atsižvelgiant į taikomus D, E, F, G, H, I ir J skirsnių reikalavimus. |
|
8.1.3. |
Aerodromo naudojimo minimumų nustatymo metodai. Aerodromo naudojimo minimumų skrydžiams pagal IFR nustatymo metodas pagal OPS 1 punkto E skirsnį. Nuoroda turi būti daroma į procedūras, pagal kurias nustatomas matomumas ir (arba) kilimo ir tūpimo tako matomumo nuotolis bei piloto faktinio matomumo, pranešto matomumo ir pranešto kilimo ir tūpimo tako matomumo nuotolio taikymo galimybės. |
|
8.1.4. |
Skrendant maršrutu naudojimo minimumai skrydžiams pagal VFR arba skrydžio pagal VFR dalims ir, kai naudojami vieno variklio lėktuvai, — instrukcijos maršrutui pasirinkti, atsižvelgiant į esamą žemės paviršių, leidžiantį atlikti saugų priverstinį tūpimą. |
|
8.1.5. |
Aerodromo ir maršruto naudojimo minimumų pateikimas ir taikymas. |
|
8.1.6. |
Meteorologinės informacijos vertinimas. Paaiškinamoji medžiaga apie meteorologinių prognozių ir meteorologinių pranešimų atitinkamai skrydžio zonai iššifravimą, taip pat pranešimų apie oro sąlygas vertinimą. |
|
8.1.7. |
Vežamų degalų, alyvos ir vandens metanolo kiekio paskaičiavimas. Metodai, kurie taikomi nustatyti ir stebėti degalų, alyvos ir vandens metanolo kiekį skrydžio metu. Šioje dalyje taip pat turi būti išdėstomos instrukcijos vežamam skysčiui matuoti ir paskirstyti. Šiose instrukcijose būtina atsižvelgti į visas aplinkybes, galinčias susidaryti skrydžio metu, kartu ir galimybę keisti planą skrydžio metu ir vienos ar daugiau lėktuvo jėgainių gedimą. Taip pat turi būti aprašyta įrašų apie degalus ir alyvą tvarkymo sistema. |
|
8.1.8. |
Masė ir svorio centras. Bendrieji masės ir svorio centro principai, įskaitant:
|
|
8.1.9. |
ATS skrydžio planas. Procedūros ir atsakomybė rengiant ir pateikiant oro eismo paslaugų (ATS) skrydžio planą. Veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti, apima individualių ir pakartotinių skrydžio planų pateikimo priemones. |
|
8.1.10. |
Skrydžio planas. Skrydžio plano rengimo ir priėmimo procedūros ir atsakomybė. Turi būti aprašytas skrydžio plano naudojimas, taip pat pateikiami naudojamų skrydžio plano formų pavyzdžiai. |
|
8.1.11. |
Naudotojo lėktuvo techninės būklės žurnalas. Turi būti aprašoma naudotojo lėktuvo techninės būklės žurnalo naudojimas ir pareigos, taip pat naudojamų formatų pavyzdžiai. |
|
8.1.12. |
Dokumentų, blankų ir papildomos informacijos, kurią reikia turėti, sąrašas. |
8.2. Antžeminių paslaugų instrukcijos.
|
8.2.1. |
Degalų papildymo procedūros. Degalų papildymo procedūrų aprašymas, įskaitant:
|
|
8.2.2. |
Su sauga susijusios lėktuvams, keleiviams ir kroviniams skirtų paslaugų procedūros. Procedūrų, kurios turi būti taikomos paskirstant krėslus bei įlaipinant ir išlaipinant keleivius, taip pat pakraunant ir iškraunant lėktuvą, aprašymas. Taip pat turi būti pateikiamos tolesnės procedūros, skirtos užtikrinti saugą, lėktuvui stovint perone. Su paslaugų teikimu susijusios procedūros turi apimti:
|
|
8.2.3. |
Atsisakymo įlaipinti procedūros. Procedūros, kuriomis siekiama užtikrinti, kad asmenys, kurie atrodo apsvaigę arba pagal kurių elgesį ar fizinę būklę matyti, kad jie yra veikiami vaistų, išskyrus tinkamai prižiūrimus ligonius, būtų neįleidžiami į lėktuvą. Tai netaikoma tinkamai prižiūrimiems ligoniams. |
|
8.2.4. |
Ledo šalinimo ir priešledžio procedūros žemėje. Lėktuvams ant žemės taikomų ledo šalinimo ir priešledžio procedūrų ir tvarkos aprašymas. Turi būti aprašomi ledo ir kitų apnašų tipai bei jų poveikis stovintiems, manevruojantiems žemėje ir kylantiems lėktuvams. Be to, turi būti pateikiamas naudojamų skysčių tipų aprašymas, įskaitant:
|
8.3. Skrydžio procedūros
|
8.3.1. |
VFR/IFR taisyklių laikymosi tvarka. Leidimo atlikti skrydžius pagal VFR arba reikalavimo atlikti skrydžius pagal IFR ar vieno keitimo kitu tvarkos aprašymas. |
|
8.3.2. |
Navigacijos procedūros. Visų navigacijos procedūrų, susijusių su skrydžio tipu (-ais) ir zona (-omis), aprašymas. Turi būti atsižvelgiama į:
|
|
8.3.3. |
Aukščiamačio nustatymo procedūros, naudojant, jei reikia:
|
|
8.3.4. |
Aukščio įspėjimo sistemos procedūros. |
|
8.3.5. |
Žemės artumo įspėjimo sistema/žemės paviršiaus vengimo įspėjimo sistema. Procedūros ir instrukcijos, būtinos siekiant išvengti suartėjimo su žeme valdomojo skrydžio, įskaitant leidimosi netoli žemės paviršiaus aukščio lygio apribojimus (susiję mokymo reikalavimai pateikiami D skirsnio 2.1 papunktyje). |
|
8.3.6. |
TCAS/ACAS naudojimo politika ir procedūros. |
|
8.3.7. |
Degalų kontrolės skrydžio metu tvarka ir procedūros. |
|
8.3.8. |
Priešiškos ir galimos pavojingos atmosferos sąlygos. Procedūros, naudojamos skridimui ir (arba) vengimui skristi priešiškomis ir galimomis pavojingomis atmosferos sąlygomis, tokiomis kaip:
|
|
8.3.9. |
Sukelta turbulencija. Sukeltos turbulencijos atstumo kriterijai, atsižvelgiant į lėktuvų tipus, vėjo sąlygas bei kilimo ir tūpimo tako padėtį. |
|
8.3.10. |
Įgulos nariai darbo vietose. Reikalavimai įgulos nariams užimti jiems paskirtas darbo vietas ar krėslus įvairiais skrydžio etapais arba kai manoma, jog būtina, saugos interesais, taip pat nurodomos reguliuojamo poilsio įgulos kabinoje procedūros. |
|
8.3.11. |
Įgulos ir keleivių saugos diržų naudojimas. Reikalavimai įgulos nariams ir keleiviams naudoti saugos diržus ir (arba) saugos diržų komplektus įvairiais skrydžio etapais arba kai manoma, jog būtina, saugos interesais. |
|
8.3.12. |
Leidimas būti įgulos kabinoje. Sąlygos ne skrydžio įgulos nariams būti įgulos kabinoje. Taip pat turi būti išdėstyta nustatyta įgaliotosios institucijos inspektorių patekimo tvarka. |
|
8.3.13. |
Laisvų įgulos krėslų naudojimas. Laisvų įgulos krėslų naudojimo sąlygos ir procedūros. |
|
8.3.14. |
Įgulos narių nepajėgumas. Procedūros, kurių reikia laikytis įgulos nariams tapus nepajėgiems skrydžio metu. Turi būti įtraukiami nepajėgumo tipų ir jų atpažinimo būdų pavyzdžiai. |
|
8.3.15. |
Keleivių salono saugos reikalavimai. Procedūros apima:
|
|
8.3.16. |
Keleivių instruktažo procedūros. Keleivių instruktažo turinys, priemonės ir laikas pagal OPS 1.285 punktą. |
|
8.3.17. |
Procedūros, kai lėktuvais vežama būtina įranga kosminei arba saulės radiacijai nustatyti. Procedūros, pagal kurias naudojama įranga kosminei ar saulės radiacijai nustatyti ir įrašyti jos parodymus, taip pat veiksmai tuo atveju, kai viršijamos Skrydžių vykdymo vadove nustatytos ribos. Be to, apibrėžiamos procedūros, įskaitant ATS procedūras, kurių reikia laikytis tuo atveju, kai priimamas sprendimas žemėti arba keisti maršrutą. |
|
8.3.18. |
Autopiloto ir traukos automato naudojimo tvarka. |
|
8.4. |
Skrydžiai bet kokiu oru. Skrydžio procedūrų, susijusių su skrydžiais bet kokiu oru, aprašymas (taip pat žr. OPS D ir E skirsnius). |
|
8.5. |
ETOPS. ETOPS skrydžio procedūrų aprašymas. |
|
8.6. |
Minimalios įrangos ir konfigūracijos nukrypimo sąrašo (-ų) naudojimas. |
8.7. Nekomerciniai skrydžiai. Procedūros ir apribojimai:
|
a) |
mokomųjų skrydžių, |
|
b) |
bandomųjų skrydžių, |
|
c) |
pristatomųjų skydžių, |
|
d) |
perskraidinimų, |
|
e) |
demonstracinių skydžių, ir |
|
f) |
siunčiamųjų reisų, įskaitant asmenis, kurie gali būti vežami šiais skrydžiais. |
8.8. Deguonies reikalavimai
|
8.8.1. |
Sąlygų, kurioms esant turi būti paduodamas ir naudojamas deguonis, paaiškinimas. |
|
8.8.2. |
Deguonies reikalavimai nustatyti:
|
9. PAVOJINGI KROVINIAI IR GINKLAI
|
9.1. |
Informacija, instrukcijos ir bendrieji paaiškinimai apie pavojingų krovinių vežimą, įskaitant:
|
|
9.2. |
Sąlygos, kuriomis galima vežti ginklus, karinę amuniciją bei karinius ir sportinius ginklus. |
10. SAUGUMAS
|
10.1. |
Nekonfidencialios saugumo instrukcijos ir nurodymai, kuriuose privalo būti nurodyti skrydžių vykdymo personalo įgaliojimai ir atsakomybė. Taip pat turi būti nurodyta tvarka ir procedūros, kaip elgtis nusikaltimų lėktuve, pavyzdžiui, neteisėto įsikišimo, sabotažo, grasinimų susprogdinti ir užgrobimų atveju, ir kaip apie juos pranešti. |
|
10.2. |
Prevencinių saugumo priemonių ir mokymo aprašymas. Pastaba: Pavienės saugumo instrukcijų ir nurodymų dalys gali būti laikomos konfidencialiomis. |
11. VEIKSMAI ĮVYKIŲ ATVEJU, INFORMAVIMAS IR PRANEŠIMAS APIE JUOS
Procedūros, kaip elgtis įvykių atveju, informuoti ir pranešti apie juos. Čia turi būti nurodyta:
|
a) |
įvykių apibrėžimai bei atitinkamos visų susijusių asmenų pareigos; |
|
b) |
pranešimų apie visų tipų įvykius naudojamų blankų pavyzdžiai (arba tų blankų kopijos), instrukcijos, kaip jie turi būti užpildyti, jų siuntimo adresai ir laikas, per kurį tai turi būti padaryta; |
|
c) |
avarijos atveju — bendrovės departamentų, įgaliotųjų institucijų ir kitų organizacijų, kurioms turi būti pranešta, pavadinimai, kaip tai turi būti padaryta ir kokia tvarka; |
|
d) |
žodinio pranešimo oro eismo paslaugų tarnybos skyriams apie ACAS sprendžiamuosius patarimus (RA), susidūrimo su paukščiais pavojų, pavojingus krovinius ir pavojingas sąlygas procedūros; |
|
e) |
raštiško pranešimo apie oro eismo incidentus, ACAS RA, susidūrimus su paukščiais, incidentus ar avarijas, susijusias su pavojingais kroviniais, bei neteisėtus veiksmus, procedūros; |
|
f) |
pranešimo procedūros, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi OPS 1.085 punkto b papunkčio ir 1.420 punkto reikalavimų. Šios procedūros turi apimti su skrydžių sauga susijusių vidaus pranešimų procedūras, kurių turi laikytis įgulos nariai, paskirti užtikrinti, kad įgulos vadas būtų nedelsiant informuojamas apie incidentus, sukėlusius grėsmę arba galėjusius sukelti grėsmę saugai skrydžio metu, ir kad jam būtų suteikta visa atitinkama informacija. |
12. SKRYDŽIŲ TAISYKLĖS
Skrydžių taisyklės apima:
|
a) |
vizualiųjų skrydžių ir skrydžių pagal prietaisus taisykles; |
|
b) |
skrydžių taisyklių teritorinį taikymą; |
|
c) |
ryšio, įskaitant COM gedimo, procedūras; |
|
d) |
informaciją ir instrukcijas, skirtas civilinių lėktuvų perėmimui; |
|
e) |
aplinkybes, kuriomis turi būti klausomasi radijo ryšio; |
|
f) |
signalus; |
|
g) |
skrydžio metu naudojamą laiko sistemą; |
|
h) |
ATC leidimus, pranešimus apie skrydžio plano ir padėties laikymąsi; |
|
i) |
vizualiuosius signalus, naudojamus įspėti neteisėtai skrendantį lėktuvą, apie skrendantį į ribotą, draudžiamą ar pavojingą zoną arba artėjantį prie jos; |
|
j) |
procedūras, kurių turi laikytis pilotai tapę avarijos liudininkais ar gavę pranešimą apie nelaimę; |
|
k) |
antžeminius ir oro vizualiuosius kodus, skirtus išsigelbėjusiems, signalinių priemonių aprašymą ir naudojimą; ir |
|
l) |
nelaimės ir pavojaus signalus. |
13. NUOMA
Nuomai skirtos darbo tvarkos, susijusių procedūrų ir valdymo atsakomybės aprašymas.
B. LĖKTUVO SKRYDŽIO KLAUSIMAI, SUSIJĘ SU TIPU
Šioje dalyje informacija turi būti pateikiama atsižvelgiant į tipų ir tipų variantų skirtumus.
0. BENDRA INFORMACIJA IR MATAVIMO VIENETAI
|
0.1. |
Bendra informacija (pvz., lėktuvo matmenys), taip pat matavimo vienetų, naudojamų atitinkamo tipo lėktuvo skrydžiuose ir konversijos lentelės. |
1. APRIBOJIMAI
|
1.1. |
Sertifikuotų apribojimų ir taikomų skrydžių vykdymo apribojimų aprašymas, įskaitant:
|
2. ĮPRASTOS PROCEDŪROS
|
2.1. |
Įprastos procedūros ir įgulai nustatytos pareigos, atitinkami kontroliniai sąrašai, kontrolinių sąrašų naudojimo sistema ir būtinų skrydžio ir keleivių salono įgulos tarpusavio koordinavimo procedūrų aprašymas. Turi būti įtraukiamos šios įprastos procedūros ir pareigos:
|
3. YPATINGOS IR AVARINĖS PROCEDŪROS
|
3.1. |
Ypatingos ir avarinės procedūros bei įgulai nustatytos pareigos, atitinkami kontroliniai sąrašai, kontrolinių sąrašų naudojimo sistema ir būtinų skrydžio ir keleivių salono įgulos tarpusavio koordinavimo procedūrų aprašymas. Turi būti įtraukiamos šios ypatingos ir avarinės procedūros bei pareigos:
|
4. SKRYDIS
|
4.0. |
Skrydžio duomenys turi būti pateikiami tokia forma, kuria juos būtų galima naudoti be sunkumų. |
|
4.1. |
Skrydžio duomenys. Turi būti įtraukiama skrydžio medžiaga, pateikianti duomenis, kurių reikia, kad būtų laikomasi OPS 1 punkto F, G, H ir I skirsniuose nurodytų skrydžio reikalavimų, leidžianti nustatyti:
|
|
4.1.1. |
Papildomi duomenys apie skrydžius apledėjimo sąlygomis. Turi būti nurodomi visi sertifikuoti skrydžiai, susiję su leistina konfigūracija, ar su nukrypimu nuo konfigūracijos, pavyzdžiui, neveikiančia priešslydžio sistema. |
|
4.1.2. |
Jei skrydžio duomenų, kurių reikia atitinkamai skrydžio klasei, nėra patvirtintame AFM, tai turi būti pateikiami kiti įgaliotajai institucijai priimtini duomenys. Kaip alternatyva, Skrydžių vykdymo vadove gali būti pateikiama nuoroda į patvirtintus duomenis, esančius AFM, jeigu tokių duomenų neketinama naudoti dažnai ar avarijos atveju. |
|
4.2. |
Papildomi skrydžio duomenys. Papildomi skrydžio duomenys, jeigu jie naudojami, apima:
|
5. SKRYDŽIO PLANAVIMAS
|
5.1. |
Duomenys ir instrukcijos, būtinos planavimui prieš skrydį ir skrydžio metu, įskaitant veiksnius, pavyzdžiui, greičio grafiką ir galingumo reguliavimą. Prireikus turi būti nurodomos skrydžių su neveikiančiu varikliu (-iais), ETOPS (ypač kreiserinį greitį ir maksimalų nuotolį iki tinkamo aerodromo, nustatyto pagal OPS 1.245 punktą, neveikiant vienam varikliui) ir skrydžių į izoliuotus aerodromus procedūros. |
|
5.2. |
Metodas, taikomas reikiamam degalų kiekiui įvairiuose skrydžio etapuose apskaičiuoti pagal OPS 1.255 punktą. |
6. MASĖ IR CENTRUOTĖ
Masės ir centruotės apskaičiavimo instrukcijos ir duomenys, apimantys:
|
a) |
apskaičiavimo sistemą (pvz., indeksų sistemą); |
|
b) |
informaciją, kuri rankiniu ir kompiuteriniu būdu įrašoma į masės ir centruotės dokumentus, bei jų pildymo instrukcijas; |
|
c) |
vežėjo naudojamų lėktuvų tipų, variantų ar atskirų lėktuvų masės ir svorio centro ribas; ir |
|
d) |
sausąją skrydžio masę ir atitinkamą svorio centrą ar indeksą. |
7. KROVA
Procedūros ir reikalavimai krovinių krovimui ir tvirtinimui lėktuve.
8. KONFIGŪRACIJOS NUKRYPIMŲ SĄRAŠAS
Konfigūracijos nukrypimų sąrašas (-ai) (CDL), jei juos pateikia gamintojas, atsižvelgiant į naudojamų lėktuvų tipus ir variantus, įskaitant procedūras, kurių reikia laikytis, kai lėktuvui leidžiama skristi jo CDL sąlygomis.
9. MINIMALIOS ĮRANGOS SĄRAŠAS
Minimalios įrangos sąrašas (MEL) atsižvelgiant į naudojamų lėktuvų tipus ir variantus bei skrydžio tipą (-us)/regioną (-nus). MEL turi apimti navigacijos įrangą ir jame reikia atsižvelgti į reikiamą skrydžio vykdymą skrendant maršrutu ir skrydžio zonoje.
10. GELBĖJIMOSI IR AVARINĖ ĮRANGA, ĮSKAITANT DEGUONĮ
|
10.1. |
Gelbėjimosi įrangos, kuri turi būti lėktuve skrendant maršrutais, sąrašas ir procedūros, kurios taikomos šios įrangos tinkamumui patikrinti prieš kylant. Taip pat turi būti pateikiamos instrukcijos, skirtos gelbėjimosi ir avarinės įrangos išdėstymui, prieinamumui ir naudojimui bei su ja susijusio tikrinimo sąrašas (-ai). |
|
10.2. |
Reikiamo ir esamo deguonies kiekio apskaičiavimo procedūra. Reikia atsižvelgti į skrydžio profilį, skrendančiųjų skaičių ir galimą kabinos išsihermetinimą. Informacija turi būti pateikiama taip, kad ją būtų galima naudoti be sunkumų. |
11. AVARINĖS EVAKUACIJOS PROCEDŪROS
|
11.1. |
Instrukcijos pasirengti avarinei evakuacijai, įskaitant įgulos koordinavimą ir avarinio posto paskyrimą. |
|
11.2. |
Avarinės evakuacijos procedūros. Visų įgulos narių pareigų vykdant skubią evakuaciją iš lėktuvo aprašymas ir keleivių aptarnavimas priverstinio tūpimo, priverstinio tūpimo ant vandens ar kitokios avarinės situacijos atveju. |
12. LĖKTUVO SISTEMOS
Lėktuvo sistemų ir susijusių vairų bei prietaisų aprašymas ir naudojimo instrukcijos.
C. INSTRUKCIJOS IR INFORMACIJA, SUSIJUSI SU MARŠRUTU BEI AERODROMU
|
1. |
Instrukcijos ir informacija susijusi su ryšiais, navigacija ir aerodromais, taip pat minimaliais skrydžio lygiais ir aukščiais visuose skraidomuose maršrutuose bei visų numatomų naudoti aerodromų naudojimo minimumais, įskaitant:
|
D. MOKYMAS
|
1. |
Mokymo ir tikrinimo programos visam skrydžių vykdymo personalui, paskirtam vykdyti pareigas, susijusias su pasirengimu ir (arba) skrydžio vykdymu. |
|
2. |
Mokymo ir tikrinimo programose turi būti: |
|
2.1. |
Skrydžio įgulai: visi atitinkami E ir N skirsniuose nurodyti klausimai; |
|
2.2. |
Keleivių salono įgulai: visi atitinkami O skirsnyje nurodyti klausimai; |
|
2.3. |
Atitinkamam skrydžių vykdymo personalui, įskaitant įgulos narius:
|
|
2.4. |
Kitam, nei įgulos nariai, skrydžių vykdymo personalui (pvz., dispečeriams, paslaugas teikiančiam personalui ir kt.): visi kiti atitinkami OPS punktuose nurodyti ir jų pareigoms skirti klausimai. |
|
3. |
Procedūros |
|
3.1. |
Mokymo ir tikrinimo procedūros. |
|
3.2. |
Procedūros, kurios turi būti taikomos tuo atveju, kai personalas nepasiekia ar nepalaiko reikiamo kvalifikacijos lygio. |
|
3.3. |
Procedūros, užtikrinančios, kad ypatingos ar avarinės padėtys, kurioms esant reikia taikyti dalį ar visas ypatingas arba avarines procedūras ir IMC imitavimą dirbtinėmis priemonėmis, nebūtų imituojamos komercinio oro susisiekimo skrydžių metu. |
|
4. |
Saugomų dokumentų ir saugojimo laikotarpių aprašymas. (Žr. OPS 1.1065 punkto 1 priedėlį.) |
OPS 1.1065 punkto 1 priedėlis
Dokumentų saugojimo laikotarpis
Naudotojas užtikrina, kad toliau nurodyta informacija/dokumentai būtų saugomi priimtina forma toliau lentelėse nustatytą laikotarpį ir būtų prieinami įgaliotajai institucijai.
Pastaba: su techninės priežiūros bylomis susijusi papildoma informacija pateikiama M skirsnyje.
1 lentelė
Informacija, naudojama rengiantis skrydžiui ir jį vykdant
|
Informacija, naudojama rengiantis skrydžiui ir jį vykdant, kaip apibūdinta OPS 1.135 punkte |
|
|
Skrydžio planas |
3 mėnesiai |
|
Lėktuvo techninis žurnalas |
36 mėnesiai nuo paskutinio įrašo dienos, pagal M dalies M.A.306 punkto c papunktį |
|
Specialūs maršruto NOTAM/AIS informacijos dokumentai, jei išleisti naudotojo |
3 mėnesiai |
|
Masės ir centruotės dokumentai |
3 mėnesiai |
|
Pranešimai apie specialius, įskaitant pavojingus, krovinius |
3 mėnesiai |
2 lentelė
Pranešimai
|
Pranešimai |
|
|
Skrydžio žurnalas |
3 mėnesiai |
|
Skrydžio pranešimai, skirti įvykiams išsamiai aprašyti, kaip numatyta OPS 1.420 punkte, ar kitiems, įgulos vado nuomone, būtiniems pranešimams/įrašams |
3 mėnesiai |
|
Pranešimai apie pareigų pratęsimą ir (arba) sutrumpintą poilsio laiką |
3 mėnesiai |
3 lentelė
Skrydžio įgulos bylos
|
Skrydžio įgulos bylos |
|
|
Skrydžio, darbo ir poilsio laikas |
15 mėnesių |
|
Licencija |
Tiek laiko, kiek skrydžio įgulos narys naudojasi naudotojui suteiktomis licencijos privilegijomis |
|
Permokymas ir tikrinimas |
3 metai |
|
Vadovavimo kursai (įskaitant tikrinimą) |
3 metai |
|
Periodinis mokymas ir tikrinimas |
3 metai |
|
Mokymas vykdyti pareigas bet kurio piloto krėsle ir tikrinimas |
3 metai |
|
Naujausia patirtis (pagal OPS 1.970 punktą) |
15 mėnesių |
|
Žinios apie maršrutą ir aerodromą (pagal OPS 1.975 punktą) |
3 metai |
|
Mokymas ir kvalifikacija specialiems skrydžiams, kai to reikalaujama pagal OPS (pvz., ETOPS II/III kat. skrydžiai) |
3 metai |
|
Atitinkamas mokymas apie pavojingus krovinius |
3 metai |
4 lentelė
Keleivių salono įgulos bylos
|
Keleivių salono įgulos bylos |
|
|
Skrydžio, darbo ir poilsio laikas |
15 mėnesių |
|
Pirminis mokymas, permokymas ir mokymas apie skirtumus (įskaitant tikrinimą) |
Tiek laiko, kiek keleivių salono įgulos narys yra pasamdytas naudotojo |
|
Periodinis mokymas ir kvalifikacijos kėlimo kursai (įskaitant tikrinimą) |
Iki 12 mėnesių nuo to laiko, kai keleivių salono įgulos narys nėra samdomas naudotojo |
|
Atitinkamas mokymas apie pavojingus krovinius |
3 metai |
5 lentelė
Kito skrydžių vykdymo personalo bylos
|
Kito skrydžių vykdymo personalo bylos |
|
|
Kito personalo, kuriam pagal OPS turi būti patvirtinta mokymo programa, mokymo/kvalifikacijos bylos |
Paskutiniųjų 2 mokymų bylos |
6 lentelė
Kitos bylos
|
Kitos bylos |
|
|
Bylos apie kosminės ir saulės radiacijos dozes |
Iki 12 mėnesių nuo to laiko, kai keleivių salono įgulos narys nėra samdomas naudotojo |
|
Kokybės sistemos bylos |
5 metai |
|
Pavojingų krovinių vežimo dokumentai |
3 mėnesiai nuo skrydžio pabaigos |
|
Pavojingų krovinių priėmimo kontrolinis sąrašas |
3 mėnesiai nuo skrydžio pabaigos |
Q SKIRSNIS
SKRYDŽIO IR DARBO LAIKO APRIBOJIMAI IR POILSIO REIKALAVIMAI
OPS 1.1090
Tikslas ir taikymo sritis
|
1. |
Naudotojas nustato įgulos narių skrydžio ir darbo laiko apribojimus bei jų poilsio schemą (FTL). |
|
2. |
Naudotojas užtikrina, kad visuose jo skrydžiuose: |
|
2.1. |
Skrydžio ir darbo laiko apribojimai ir poilsio schema atitiktų:
|
|
2.2. |
Skrydžiai planuojami taip, kad neviršytų leistinos tarnybinio skrydžio laiko trukmės, atsižvelgiant į laiką, būtiną pasirengti skrydžiui, skrydžio laiką ir sustojimų tarp skrydžių laiką. |
|
2.3. |
Darbo grafikai turi būti sudaromi ir skelbiami pakankamai iš anksto, kad įgulos nariai galėtų tinkamai planuoti savo poilsį. |
|
3. |
Naudotojų pareigos |
|
3.1. |
Naudotojas paskiria kiekvieno įgulos nario pagrindinę buvimo vietą. |
|
3.2. |
Naudotojai turi atsižvelgti į skrydžių dažnio ir pobūdžio bei poilsio režimo tarpusavio sąveiką ir skirti reikiamą dėmesį ilgų darbo valandų ir trumpo poilsio neigiamą ilgalaikį poveikiui. |
|
3.3. |
Naudotojai nustato tokį darbo režimą, kuris padėtų išvengti nepageidaujamos praktikos, kai darbą dieną keičiantis darbas naktį arba įgulos narių perkėlimas į kitą darbo vietą, labai trikdo nustatytą miego ir darbo režimą. |
|
3.4. |
Naudotojai planuoja laisvas dienas vietos laiku ir apie tai iš anksto praneša įgulos nariams. |
|
3.5. |
Naudotojai užtikrina, kad įgulos nariams pakaktų poilsio laiko jėgoms atgauti po ankstesnio darbo laiko ir kad jie gerai pailsėję galėtų pradėti kitą tarnybinį skrydžio laiką. |
|
3.6. |
Naudotojai užtikrina, kad skrydžiai būtų planuojami taip, kad įgulos nariai nesijaustų pavargę ir galėtų vykdyti pareigas bet kokiomis aplinkybėmis išlaikydami pakankamą skrydžio saugos lygį. |
|
4. |
Įgulos narių pareigos |
|
4.1. |
Įgulos narys neskrenda lėktuvu, jei jis žino arba jaučia, kad yra pavargęs ar nepajėgus skrydžiui, ir kad tai gali kelti pavojų skrydžiui. |
|
4.2. |
Įgulos nariai turėtų kuo geriau pasinaudoti turimomis poilsio galimybėmis ir priemonėmis bei tinkamai planuoti poilsio laiką ir jį išnaudoti. |
|
5. |
Civilinės aviacijos institucijų pareigos |
|
5.1. |
Nukrypimai |
|
5.1.1. |
Pagal 8 straipsnio nuostatas įgaliotoji institucija, atsižvelgdama į suinteresuotų valstybių narių galiojančius įstatymus ir nustatytą tvarką bei pasikonsultavusi su suinteresuotomis šalimis, gali leisti nukrypti nuo šio skirsnio reikalavimų. |
|
5.1.2. |
Kiekvienas naudotojas, remdamasis skraidymo patirtimi ir atsižvelgdamas į kitus atitinkamus veiksnius, pavyzdžiui, šiuolaikines mokslo žinias, turės įrodyti įgaliotajai institucijai, kad jo prašymas nukrypti užtikrins lygiavertį saugos lygį. |
Tokie nukrypimai prireikus bus taikomi kartu su tinkamų riziką mažinančių priemonių panaudojimu.
OPS 1.1095
Sąvokų apibrėžimai
Šiame reglamente naudojami toliau pateikti sąvokų apibrėžimai:
|
1.1. |
Padidinta skrydžio įgula. Skrydžio įgula, kurią sudaro daugiau nei mažiausias įgulos narių skaičius, kurio reikia lėktuvui valdyti; kiekvienas skrydžio įgulos narys gali palikti savo postą ir kitas tinkamai kvalifikuotas skrydžio įgulos narys gali jį pakeisti. |
|
1.2. |
Visas skrydžio laikas. Laikas, skaičiuojamas nuo lėktuvo pajudėjimo iš jo stovėjimo vietos, kad pakiltų, iki lėktuvo atvykimo į jam paskirtą stovėjimo vietą ir visų jo variklių ar oro sraigtų sustabdymo. |
|
1.3. |
Pertrauka. Laisvas nuo pareigų vykdymo laikas, skaičiuojamas kaip darbo laikas ir trumpesnis už poilsio laiką. |
|
1.4. |
Darbas. Su AOC turėtojo komercine veikla susijusi bet kokia užduotis, kurią įgulos narys privalo atlikti. Įgaliotoji institucija nustato, ar budėjimas laikoma darbu ir kokiu mastu, jei šiuo reglamentu nenustatomos specialios taisyklės. |
|
1.5. |
Darbo laikas. Laikas, kuris prasideda, kai naudotojas reikalauja, kad įgulos narys pradėtų darbą, ir baigiasi, kai įgulos narys yra laisvas nuo visų pareigų. |
|
1.6. |
Tarnybinis skrydžio laikas. Tarnybinis skrydžio laikas (FDP) yra bet koks laikas, kai asmuo skrenda orlaiviu kaip orlaivio įgulos narys. FDP prasideda, kai naudotojas reikalauja, kad įgulos narys atvyktų į skrydį ar skrydžius; FDP baigiasi paskutinio skrydžio, kuriuo asmuo skrenda kaip įgulos narys, pabaigoje. |
|
1.7. |
Pagrindinė buvimo vieta. Naudotojo paskirta vieta įgulos nariui, iš kurios įgulos narys įprastai pradeda ir kur baigia darbo laiką arba darbo laikų seką, bei kur esant įprastoms sąlygoms naudotojas nėra atsakingas už atitinkamo įgulos nario apgyvendinimą. |
|
1.8. |
Diena vietos laiku. 24 valandų laikotarpis prasidedantis 24.00 val. vietos laiku. |
|
1.9. |
Naktis vietos laiku. 8 valandų laikotarpis nuo 22.00 val. iki 8.00 val. vietos laiku. |
|
1.10. |
Viena laisva nuo pareigų vykdymo diena. Viena laisva nuo pareigų vykdymo diena apima dvi naktis vietos laiku. Poilsio laikas gali būti įskaitomas kaip laisvos dienos laikas. |
|
1.11. |
Dirbantysis įgulos narys. Įgulos narys, atliekantis savo pareigas orlaivyje skrydžio arba bet kurios skrydžio dalies metu. |
|
1.12. |
Vykimas į nustatytą darbo vietą. Nedirbančiojo įgulos nario perkėlimas iš vienos vietos į kitą naudotojo reikalavimu, neįskaitant kelionės laiko. Kelionės laikas apibrėžiamas taip:
|
|
1.13. |
Poilsio laikas. Nepertraukiamas ir apibrėžtas laikotarpis, kai įgulos narys yra laisvas nuo visų pareigų ir budėjimo oro uoste. |
|
1.14. |
Budėjimas. Apibrėžtas laikotarpis, per kurį, nenutraukiant poilsio laiko, naudotojo reikalavimu įgulos narys turi būti pasirengęs gauti pavedimą skristi, vykti į kitą darbo vietą arba atlikti kitas pareigas. |
|
1.15. |
Žemo cirkadinio ritmo langas (WOCL). Žemo cirkadinio ritmo langas (WOCL) — tai laikas nuo 2.00 val. iki 5.59 val. Trijų laiko juostų ruože WOCL nurodo pagrindinės buvimo vietos laiką. Už šių trijų laiko juostų WOCL nurodo pagrindinės buvimo vietos laiką pirmąsias 48 valandas, išvykus iš pagrindinės buvimo vietos laiko juostos, o paskui — vietos laiką. |
OPS 1.1100
Skrydžio ir darbo laiko apribojimai
|
1.1. |
Sukauptos darbo valandos. Naudotojas užtikrina, kad visas darbo laikas, kuris yra priskirtas įgulos nariui, neviršytų:
|
|
1.2. |
Viso skrydžio laiko apribojimas. Naudotojas užtikrina, kad visas skrydžio laikas, kuriuo įgulos narys paskiriamas eiti dirbančiuoju įgulos nariu, neviršytų:
|
OPS 1.1105
Didžiausias tarnybinis skrydžio laikas (FDP) per parą
|
1.1. |
Šios OPS nuostatos netaikomos skrendant vienam pilotui ir greitosios medicininės pagalbos skrydžiams. |
|
1.2. |
Naudotojas nurodo atvykimo į darbą laiką, realiai atspindintį laiką, kurio reikia atlikti su sauga susijusias antžemines pareigas, kaip patvirtinta įgaliotosios institucijos. |
|
1.3. |
Didžiausias tarnybinis skrydžio laikas (FDP) per parą yra 13 valandų. |
|
1.4. |
Šios 13 valandų sumažinamos po 30 minučių kiekvienam sektoriui, pradedant trečiuoju sektoriumi, daugiausiai sumažinant dviem valandomis. |
|
1.5. |
Kai didžiausias FDP prasideda žemo cirkadinio ritmo lange (WOCL), didžiausias 1.3 ir 1.4 dalyse nustatytas laikas sumažinamas 100 % susikirtimo laiko, daugiausiai dviem valandomis. Kai FDP baigiasi WOCL lange arba visiškai apima WOCL, 1.3 ir 1.4 dalyse nustatytas didžiausias FDP sumažinamas iki 50 % susikirtimo laiko. |
|
2. |
Pratęsimas: |
|
2.1. |
Didžiausias FDP per parą gali būti pratęstas daugiausia viena valanda. |
|
2.2. |
Neleidžiama pratęsti 6 arba daugiau sektorių pagrindinio FDP laiko. |
|
2.3. |
Kai FDP susikerta su WOCL daugiausiai dviem valandomis, laiko pratęsimas apribojamas iki keturių sektorių. |
|
2.4. |
Kai FDP susikerta su WOCL daugiau kaip dviem valandomis, laiko pratęsimas apribojamas iki dviejų sektorių. |
|
2.5. |
Daugiausia gali būti pratęsiama du kartus per 7 iš eilės einančias dienas. |
|
2.6. |
Kai planuojama, kad FDP bus pratęsiamas, dviem valandomis padidinamas poilsio laikas prieš skrydį ir po jo arba keturiomis valandomis po skrydžio. Kai pratęsiami du FDP iš eilės, poilsis prieš skrydį ir po jo tarp dviejų skrydžių suteikiamas kartu. |
|
2.7. |
Kai pratęstas FDP prasideda nuo 22.00 val. iki 4.59 val., naudotojas apriboja FDP iki 11 valandų 45 minučių. |
|
3. |
Keleivių salono įgula |
|
3.1. |
Keleivių salono įgulos narius paskyrus į skrydį ar keletą skrydžių, keleivių salono įgulos FDP gali būti pratęstas tiek, koks yra keleivių salono įgulos ir skrydžio įgulos atvykimo į darbą laiko skirtumas, jei jis neviršija vienos valandos. |
|
4. |
Skrydžių lankstumas |
|
4.1. |
Tvarkaraščiai turi būti suplanuoti taip, kad skrydžiai būtų užbaigti neviršijant didžiausio leistino tarnybinio skrydžio laiko. Padėdami to siekti, naudotojai imasi priemonių, kad skrydžių tvarkaraštis ar įgulos darbo tvarka būtų pakeista, vėliausiai tada, kai faktinis skrydžio laikas viršija didžiausią FDP daugiau nei 33 % skrydžių, numatytų tame tvarkaraštyje suplanuoto sezono metu. |
|
5. |
Vykimas į nustatytą darbo vietą |
|
5.1. |
Visas sugaištas laikas vykstant į nustatytą darbo vietą yra įskaitomas į darbo laiką. |
|
5.2. |
Vykimas į darbo vietą po atvykimo, bet prieš skrydį, laikomas FDP dalimi, bet ne sektoriumi. |
|
5.3. |
Į parvykimą iš karto po skrydžio bus atsižvelgiama skaičiuojant trumpiausią poilsio laiką, kaip apibrėžta OPS 1.1110 punkto 1.1 ir 1.2 dalyse. |
|
6. |
Pratęstas FDP (su pertrauka) |
|
6.1. |
Įgaliotoji institucija gali patvirtinti skrydį, kuriam numatyta taikyti pratęstą FDP, įskaitant pertrauką pagal 8 straipsnio nuostatas. |
|
6.2. |
Kiekvienas naudotojas, remdamasis skraidymo patirtimi ir atsižvelgdamas į kitus atitinkamus veiksnius, pavyzdžiui, šiuolaikines mokslo žinias, turės įrodyti įgaliotajai institucijai, kad jo prašymas pratęsti FDP užtikrins lygiavertį saugos lygį. |
OPS 1.1110
Poilsis
|
1. |
Trumpiausias poilsis |
|
1.1. |
Trumpiausias poilsio laikas, kuris suteikiamas prieš pradedant tarnybinį skrydžio laiką, išvykstant iš pagrindinės buvimo vietos, trunka bent tiek pat, kiek prieš tai trukęs darbo laikas arba 12 valandų, priklausomai nuo to, kuris yra ilgesnis. |
|
1.2. |
Trumpiausias poilsio laikas, kuris turi būti suteikiamas prieš pradedant tarnybinį skrydžio laiką išvykstant ne iš pagrindinės buvimo vietos, yra bent jau toks pat, kaip prieš jį buvusio darbo laikas arba 10 valandų, priklausomai nuo to, kuris yra ilgesnis; kai trumpiausias poilsio laikas suteikiamas ne pagrindinėje buvimo vietoje, naudotojas turi sudaryti 8 valandų miego galimybes, atsižvelgdamas į kelionę ir kitus fiziologinius poreikius. |
|
1.3. |
Naudotojas užtikrins, kad laiko juostų skirtumų poveikis įgulos nariams būtų kompensuojamas skiriant papildomą poilsį, kaip reglamentuoja įgaliotoji institucija pagal 8 straipsnio nuostatas. |
|
1.4.1. |
Nepaisant 1.1 ir 1.2 dalių ir laikantis 8 straipsnio nuostatų, įgaliotoji institucija gali leisti sutrumpinti poilsį. |
|
1.4.2. |
Kiekvienas naudotojas, remdamasis skraidymo patirtimi ir atsižvelgdamas į kitus atitinkamus veiksnius, pavyzdžiui, šiuolaikines mokslo žinias, turės įrodyti įgaliotajai institucijai, kad jo prašymas sutrumpinti poilsį užtikrins lygiavertį saugos lygį. |
|
2. |
Poilsio laikas |
|
2.1. |
Naudotojas užtikrina, kad pirmiau apibrėžtas trumpiausias poilsio laikas būtų periodiškai padidintas iki savaitinio poilsio laiko — 36 valandų įskaitant dvi naktis vietos laiku taip, kad nuo vieno savaitinio poilsio laiko pabaigos iki kito pradžios niekada nebūtų daugiau kaip 168 valandos. Darydama OPS 1.1095 punkto 1.9 dalies išimtį, įgaliotoji institucija gali nuspręsti, kad antroji iš dviejų naktų vietos laiku gali prasidėti nuo 20.00 val., jei savaitinio poilsio laikas trunka bent 40 valandų. |
OPS 1.1115
Tarnybinio skrydžio laiko pratęsimas dėl poilsio skrydžio metu
|
1. |
Pagal 8 straipsnio nuostatas ir jei kiekvienas naudotojas, remdamasis skraidymo patirtimi ir atsižvelgdamas į kitus atitinkamus veiksnius, pavyzdžiui, šiuolaikines mokslo žinias, įgaliotajai institucijai įrodo, kad jo prašymas užtikrins lygiavertį saugos lygį: |
|
1.1. |
Skrydžio įgulos padidinimas Įgaliotoji institucija nustato pagrindinės skrydžio įgulos padidinimo reikalavimus, kad tarnybinį skrydžio laiką būtų galima pratęsti, neatsižvelgiant į OPS 1.1105 punkte nustatytus apribojimus. |
|
1.2. |
Keleivių salono įgula Kai FDP viršija pirmiau pateiktame OPS 1.1105 punkte nurodytus apribojimus, įgaliotoji institucija nustato trumpiausio keleivių salono įgulos narių poilsio skrydžio metu laiko reikalavimus. |
OPS 1.1120
Nenumatytos aplinkybės vykdomų skrydžių metu: įgulos vado veikimas savo nuožiūra
|
1. |
Atsižvelgiant į tai, kad skrydžio, kuris prasideda atvykus į darbą, metu būtina atidžiai kontroliuoti toliau nurodytus atvejus, šiame skirsnyje nurodyti tarnybinio skrydžio ir darbo bei poilsio laiko apribojimai gali būti keičiami atsiradus nenumatytoms aplinkybėms. Visi šie pakeitimai, pasitarus su visais kitais įgulos nariais, turi būti priimtini įgulos vadui ir visais atvejais turi atitikti šias sąlygas: |
|
1.1. |
Pirmiau minėtame OPS 1.1105 punkto 1.3 dalyje nurodytas didžiausias FDP negali būti didinamas daugiau kaip dviem valandomis; tačiau jei padidinama skrydžio įgula, didžiausias tarnybinis skrydžio laikas gali būti didinamas ne daugiau kaip 3 valandomis. |
|
1.1.2. |
Jeigu galutiniame FDP sektoriuje pakilus atsirado nenumatytos aplinkybės, dėl kurių viršijamas leidžiamas pratęsimo laikas, skrydis gali būti tęsiamas į numatytą arba atsarginę paskirties vietą. |
|
1.1.3. |
Esant tokioms aplinkybėms, po FDP prasidedantis poilsio laikas gali būti sutrumpintas, bet niekada negali būti trumpesnis nei šio skirsnio OPS 1.1110 punkto 1.2 dalyje nurodytas trumpiausias poilsio laikas. |
|
1.2. |
Susidarius ypatingoms aplinkybėms, kurios sukeltų didelį nuovargį, ir pasikonsultavęs su poveikį patirsiančiais įgulos nariais, įgulos vadas sutrumpina faktinį tarnybinį skrydžio laiką ir (arba) padidina poilsio laiką, kad būtų pašalinti visi skrydžio saugai trukdantys veiksniai. |
|
1.3. |
Naudotojas užtikrina, kad: |
|
1.3.1. |
Įgulos vadas pateiktų pranešimą naudotojui, kai skrydžio vykdymo metu jis savo nuožiūra padidina FDP arba sutrumpina poilsio laiką; ir |
|
1.3.2. |
Kai FDP padidinamas arba poilsio laikas sutrumpinamas daugiau kaip viena valanda, pranešimo kopija, prie kurios naudotojas privalo pridėti savo pastabas, po įvykio per 28 dienas išsiunčiama įgaliotajai institucijai. |
OPS 1.1125
Budėjimas
|
1. |
Budėjimas oro uoste |
|
1.1. |
Įgulos narys budi oro uoste nuo atvykimo į įprastą atvykimo punktą iki paskelbto budėjimo laikotarpio pabaigos. |
|
1.2. |
Visas budėjimo oro uoste laikas pridedamas prie visų darbo valandų skaičiaus. |
|
1.3. |
Kai tarnybinis skrydis pradedamas iš karto po budėjimo oro uoste, tokio budėjimo oro uoste ir paskirto tarnybinio skrydžio santykį nustato įgaliotoji institucija. Tokiu atveju budėjimo oro uoste laikas pridedamas prie darbo laiko, nurodyto OPS 1.1110 punkto 1.1 ir 1.2 dalyse, kad būtų galima paskaičiuoti trumpiausią poilsio laiką. |
|
1.4. |
Kai po budėjimo oro uoste įgulos narys negauna pavedimo tarnybiniam skrydžiui, pagal įgaliotosios institucijos nustatytas taisykles yra skiriamas poilsio laikas. |
|
1.5. |
Budėjimo oro uoste metu naudotojas įgulos nariui sudaro patogias sąlygas neviešoje ramioje patalpoje. |
|
2. |
Kitos budėjimo formos (įskaitant budėjimą viešbutyje) |
|
2.1. |
Pagal 8 straipsnio nuostatas visas kitas budėjimo formas reglamentuoja įgaliotoji institucija, atsižvelgdama į pateikiamus aspektus: |
|
2.1.1. |
Apie kiekvieną veiklą iš anksto paskelbiama tarnybos lentoje ir (arba) pranešama. |
|
2.1.2. |
Budėjimo pradžios ir pabaigos laikas nustatomas ir paskelbiamas iš anksto. |
|
2.1.3. |
Nustatomas ilgiausias bet kokio budėjimo laikas kitoje vietoje nei nustatytas atvykimo punktas. |
|
2.1.4. |
Atsižvelgiant į įgulos nariui prieinamas poilsio vietas ir kitus susijusius veiksnius, apibrėžiamas budėjimo ir bet kurio dėl budėjimo paskirto tarnybinio skrydžio santykis. |
|
2.1.5. |
Patvirtinama budėjimo laiko apskaita, kuri reikalinga sumuojant visas darbo valandas. |
OPS 1.1130 punktas
Maitinimas
Turi būti sudaryta galimybė maitintis ir atsigerti, kad būtų išvengiama nepageidaujamų padarinių įgulos narių darbui, ypač kai FDP viršija 6 valandas.
OPS 1.1135 punktas
Įrašai apie tarnybinį skrydžio ir darbo bei poilsio laiką
|
1. |
Naudotojas užtikrina, kad įgulos narių bylose būtų registruojama:
ir kad šios bylos būtų saugomos siekiant užtikrinti visų šiame skirsnyje nurodytų reikalavimų laikymąsi; įgulos narių prašymu išduodamos šių bylų kopijos. |
|
2. |
Jeigu pagal 1 dalies reikalavimus naudotojo turimos bylos neapima suinteresuoto įgulos nario kiekvieno tarnybinio skrydžio ir darbo bei poilsio laiko, jis veda savo asmeninę bylą, į kurią įrašo:
|
|
3. |
Prieš tarnybinio skrydžio laiko pradžią įgulos narys jį įdarbinusio naudotojo prašymu pateikia savo įrašus. |
|
4. |
Bylos saugomos mažiausiai 15 kalendorinių mėnesių nuo paskutinio atitinkamo įrašo datos arba ilgiau, jei tai būtina pagal nacionalinius įstatymus. |
|
5. |
Be to, ne trumpiau kaip šešis mėnesius po įvykio naudotojai atskirai išsaugo visas orlaivio įgulos vado pranešimų apie savo nuožiūra pratęstą tarnybinį skrydžių laiką, prailgintas skrydžių valandas ir sutrumpintą poilsio laiką. |
R SKIRSNIS
PAVOJINGŲ KROVINIŲ SKRAIDINIMAS
OPS 1.1150
Sąvokos
|
a) |
Šiame skirsnyje naudojamos šios sąvokos:
|
OPS 1.1155
Leidimas vežti pavojingus krovinius
Naudotojas gali vežti pavojingus krovinius, jei įgaliotoji institucija leidžia jam tai daryti.
OPS 1.1160
Taikymo sritis
|
a) |
Visais atvejais, kai vežami pavojingi kroviniai, naudotojas laikosi techninių instrukcijų reikalavimų, nepaisant to, ar skrendama visoje ar iš dalies valstybės teritorijoje, ar už jos ribų. |
|
b) |
Techninėse instrukcijose nustatytu mastu šio skirsnio reikalavimai netaikomi gaminiams ir medžiagoms, kurios kitu atveju būtų priskiriamos pavojingiems kroviniams, jeigu:
|
|
c) |
Gaminiai ir medžiagos, skirtos pakeisti nurodytąsias b papunkčio 1 ir 2 dalyse, turi būti vežamos lėktuve pagal techninių instrukcijų nuostatas. |
OPS 1.1165
Pavojingų krovinių vežimo apribojimai
|
a) |
Naudotojas turi taikyti visas tinkamas priemones, užtikrinančias, kad lėktuvuose nebūtų vežami gaminiai ir medžiagos, kurios pagal pavadinimą ar bendrą aprašymą techninėse instrukcijose yra konkrečiai nurodytos kaip draudžiamos vežti lėktuvu bet kokiomis aplinkybėmis. |
|
b) |
Naudotojas turi taikyti visas tinkamas priemones, užtikrinančias, kad gaminiai ir medžiagos arba kiti kroviniai, kuriuos pagal techninių instrukcijų nuostatas draudžiama vežti įprastomis aplinkybėmis, būtų vežami tik tuo atveju, jeigu:
|
OPS 1.1170
Klasifikacija
Naudotojas turi taikyti visas tinkamas priemones, kad užtikrintų, jog gaminiai ir medžiagos būtų klasifikuojami kaip pavojingi kroviniai, kaip nurodyta techninėse instrukcijose.
OPS 1.1175
Pakavimas
Naudotojas turi taikyti visas tinkamas priemones, kad užtikrintų, jog pavojingi kroviniai būtų pakuojami kaip nurodyta techninėse instrukcijose.
OPS 1.1180
Ženklinimas ir žymėjimas
|
a) |
Naudotojas turi taikyti visas tinkamas priemones, kad užtikrintų, jog paketai, antrinės pakuotės ir krovinių konteineriai būtų ženklinami ir žymimi kaip nurodyta techninėse instrukcijose. |
|
b) |
Kai pavojingi kroviniai vežami visiškai ar iš dalies už valstybės teritorijos, be kitų kalbų ženklinama ir žymima anglų kalba. |
OPS 1.1185
Pavojingų krovinių vežimo dokumentai
|
a) |
Naudotojas turi užtikrinti, kad pavojingus krovinius lydėtų pavojingų krovinių vežimo dokumentai, jei techninėse instrukcijose nenumatyta kitaip. |
|
b) |
Kai pavojingi kroviniai vežami visiškai ar iš dalies už valstybės teritorijos, be kitų kalbų pavojingų krovinių vežimo dokumentai turi būti rašomi anglų kalba. |
OPS 1.1195
Pavojingų krovinių priėmimas
|
a) |
Naudotojas nepriima vežti pavojingų krovinių tol, kol pagal techninėse instrukcijose nustatytas priėmimo procedūras nepatikrinama paketas, antrinė pakuotė ar krovinio konteineris. |
|
b) |
Naudotojas ar jo paslaugų agentas turi naudoti tinkamą priėmimo kontrolinį sąrašą. Priėmimo kontrolinis sąrašas turi būti toks, kad būtų galima patikrinti visą reikiamą informaciją bei tokios formos, kad būtų galima rankiniu, mechaniniu ar kompiuterizuotu būdu įrašyti priėmimo tikrinimo rezultatus. |
OPS 1.1200
Apgadinimo, nuotekio ar užteršimo tikrinimas
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad:
|
OPS 1.1205
Teršalų šalinimas
|
a) |
Naudotojas užtikrina, kad:
|
OPS 1.1210
Krovimo apribojimai
|
a) |
Keleivių salonas ir įgulos kabina. Naudotojas užtikrina, kad pavojingi kroviniai nebūtų vežami lėktuvo keleivių salone ar įgulos kabinoje, nebent techninėse instrukcijose būtų nustatyta kitaip. |
|
b) |
Krovinių skyriai. Naudotojas užtikrina, kad pavojingi kroviniai būtų pakraunami, atskiriami, sudedami ir pritvirtinami lėktuve pagal techninėse instrukcijose nustatytus reikalavimus. |
|
c) |
Pavojingi kroviniai, skirti vežti tik krovininiais orlaiviais. Naudotojas užtikrina, kad pavojingų krovinių paketai su etikete „Tik krovininiu orlaiviu“ būtų vežami krovininiu orlaiviu ir kraunami pagal techninėse instrukcijose nustatytus reikalavimus. |
OPS 1.1215
Informacijos teikimas
|
a) |
Informacija antžeminiam personalui. Naudotojas užtikrina, kad:
|
|
b) |
Informacija keleiviams ir kitiems asmenims
|
|
c) |
Informacija įgulos nariams. Naudotojas užtikrina, kad Skrydžių vykdymo vadove įgulos nariams būtų teikiama informacija apie pareigų, susijusių su pavojingų krovinių vežimu, atlikimu, taip pat veiksmais, kurių reikia imtis iškilus pavojui dėl pavojingų krovinių. |
|
d) |
Informacija įgulos vadui. Naudotojas užtikrina, kad įgulos vadas raštu gautų informaciją, kaip nustatyta techninėse instrukcijose. (Žr. OPS 1.1065 punkto 1 priedėlio 1 lentelę dėl dokumentų saugojimo laikotarpio). |
|
e) |
Informacija lėktuvo incidento ar avarijos atveju
|
OPS 1.1220
Mokymo programos
|
a) |
Naudotojas parengia ir vykdo techninėse instrukcijose nustatytas personalo mokymo programas, kurias patvirtina įgaliotoji institucija. |
|
b) |
Naudotojai, neturintys nuolatinio leidimo vežti pavojingus krovinius. Naudotojas užtikrina, kad:
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||
|
c) |
Naudotojai, turintys nuolatinį leidimą vežti pavojingus krovinius. Naudotojas užtikrina, kad:
|
|
d) |
Naudotojas užtikrina, kad visi darbuotojai, kurie yra mokomi, laikytų testą, kuriuo būtų patikrinama, kaip jie supranta savo pareigas. |
|
e) |
Naudotojas užtiktina, kad visi darbuotojai, kuriems reikia mokymo apie pavojingus krovinius, jį kartotų ne rečiau kaip kas 2 metus. |
|
f) |
Naudotojas užtikrina, kad bylos apie su pavojingais kroviniais susijusį mokymą būtų vedamos visiems pagal d papunktį mokomiems darbuotojams ir pagal techninių instrukcijų reikalavimus. |
|
g) |
Naudotojas užtikrina, kad jo paslaugų agento darbuotojai būtų mokomi pagal atitinkamus 1 arba 2 lentelės stulpelius. 2 lentelė
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
OPS 1.1225
Pranešimai apie incidentus ir avarijas su pavojingais kroviniais
|
a) |
Apie incidentus ir avarijas su pavojingais kroviniais naudotojas praneša įgaliotajai institucijai. Pirmasis pranešimas išsiunčiamas per 72 valandas nuo įvykio, nebent to atlikti neleidžia ypatingos aplinkybės. |
|
b) |
Įgaliotajai institucijai naudotojas taip pat praneša apie nedeklaruotus ar klaidingai deklaruotus pavojingus krovinius, aptiktus krovinių skyriuje arba keleivių bagaže. Pirmasis pranešimas išsiunčiamas per 72 valandas nuo įvykio, nebent to atlikti neleidžia ypatingos aplinkybės. |
S SKIRSNIS
SAUGUMAS
OPS 1.1235
Saugumo reikalavimai
Naudotojas užtikrina, kad visas atitinkamas personalas būtų supažindintas su atitinkamais naudotojo valstybės nacionalinio saugumo programų reikalavimais ir jų laikytųsi.
OPS 1.1240
Mokymo programos
Naudotojas parengia, naudoja ir vykdo patvirtintas mokymo programas, kuriomis vadovaudamiesi naudotojo įgulos nariai galėtų imtis reikiamų veiksmų, užkertančių kelią neteisėtiems veiksmams, pavyzdžiui, sabotažui ar lėktuvo užgrobimui, o jiems įvykus, sumažinti jų padarinius. Mokymo programa turi atitikti Nacionalinę aviacijos saugumo programą. Kiekvienas įgulos narys turi turėti visų svarbių mokymo programos punktų žinias ir su jomis susijusią kompetenciją.
OPS 1.1245
Pranešimas apie neteisėtą veiką
Lėktuve įvykus neteisėtai veikai, įgulos vadas, o jam nesant — naudotojas, nedelsdamas praneša apie tokius veiksmus paskirtai vietos institucijai ir naudotojo valstybės įgaliotajai institucijai.
OPS 1.1250
Lėktuvo apieškojimo kontrolinis sąrašas
Naudotojas užtikrina, kad visuose lėktuvuose būtų kontrolinis sąrašas, kuriame pateikiamos procedūros, kurių reikia laikytis įtariamo sabotažo atveju ir tikrinant lėktuvą dėl paslėptų ginklų, sprogmenų ar kitų pavojingų įtaisų, ieškant bombų arba savadarbių sprogstamųjų įtaisų, kai yra pagrįstas įtarimas, kad lėktuve gali būti įvykdyta neteisėta veika. Kontrolinis sąrašas turi būti papildytas nurodymais apie atitinkamus veiksmus, kurių reikėtų imtis, jeigu būtų rastas sprogmuo arba įtartinas daiktas, ir informacija apie mažiausiai pavojingą vietą lėktuve, jei ją nurodo tipo pažymėjimo turėtojas.
OPS 1.1255
Skrydžio įgulos kabinos saugumas
|
a) |
Visuose lėktuvuose, kuriuose įrengtos skrydžio įgulos kabinos durys, turi būti galimybė šias duris užrakinti, taip pat turi būti numatytos arba nustatytos įgaliotajai institucijai priimtinos priemonės arba procedūros, kuriomis naudodamasi keleivių salono įgula galėtų pranešti skrydžio įgulai apie įtartinus arba saugumą pažeidžiančius veiksmus keleivių salone. |
|
b) |
Visi keleivius skraidinantys lėktuvai, kurių maksimali sertifikuota kilimo masė viršija 45 500 kg, ar kurių maksimali patvirtinta keleivių krėslų konfigūracija viršija 60 krėslų, turi turėti patvirtintas skrydžio įgulos kabinos duris, kurias būtų galima užrakinti ir atrakinti iš bet kurio piloto vietos, ir kurios būtų sukonstruotos taip, kad atitiktų galiojančius grįžtamosios galios turinčius tinkamumo skraidyti skrydžių reikalavimus. Šių durų konstrukcija neturi trukdyti vykdyti avarinius darbus, kaip reikalaujama pagal galiojančius grįžtamosios galios turinčius tinkamumo skraidyti skrydžių reikalavimus. |
|
c) |
Visuose lėktuvuose, kuriuose pagal b papunktį yra įrengtos skrydžio įgulos kabinos durys:
|
(1) OL L 240, 2002 9 7, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1701/2003 (OL L 243, 2003 9 27, p. 5).
(2) OL L 243, 2003 9 27, p. 6. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 706/2006 ( OL L 122, 2006 5 9, p. 16 ).
P6_TA(2006)0300
Radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro vežimas *
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro vežimo priežiūros ir kontrolės (KOM(2005)0673 — C6-0031/2006 — 2005/0272(CNS))
(Konsultavimosi procedūra)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (KOM(2005)0673) (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į Euratomo sutarties 31 straipsnio 2 dalį ir 32 straipsnį, pagal kuriuos Taryba konsultavosi su Parlamentu (C6-0031/2006), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A6-0174/2006); |
|
1. |
pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais; |
|
2. |
ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Euratomo sutarties 119 straipsnio antrą dalį; |
|
3. |
ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas; |
|
4. |
ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą; |
|
5. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai. |
|
(1a) |
2005 m. sausio 24 d. Tarybos sprendimu 2005/84/Euratomas (2) Europos atominės energijos bendrija prisijungė prie „ Jungtinės panaudoto kuro tvarkymo saugos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos konvencijos“. |
|
(6) |
Kadangi Bendrijoje nėra bendros kuro ciklo politikos , kiekviena valstybė narė lieka atsakinga už tai, kokią jos jurisdikcijai priklausančių radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto kuro tvarkymo politiką ji pasirenka; todėl šios direktyvos nuostatos neturėtų pažeisti valstybių narių teisės išvežti perdirbimui skirto panaudoto kuro ir jų teisės neleisti įvežti į jų teritoriją radioaktyviųjų atliekų galutiniam apdorojimui arba laidojimui , išskyrus grįžtamojo vežimo atveju. |
|
(6) |
Visos valstybės narės lieka atsakingos už tai, kokią jų jurisdikcijai priklausančių radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto kuro tvarkymo politiką jos pasirenka, vienos traktuodamos panaudotą kurą kaip naudotiną išteklį, kuris gali būti perdirbtas, o kitos nusprendusios jo atsikratyti; todėl šios direktyvos nuostatos neturėtų pažeisti kilmės valstybių narių teisės eksportuoti perdirbimui skirto panaudoto kuro ir paskirties valstybių narių teisės neleisti įvežti į jų teritoriją i) radioaktyviųjų atliekų galutiniam apdorojimui, išskyrus grįžtamojo vežimo atveju, ir ii) panaudoto kuro galutiniam saugojimui. |
|
(8) |
Galiojančios procedūros supaprastinimas neturėtų varžyti valstybių narių galiojančių teisių prieštarauti arba nustatyti sąlygas radioaktyviųjų atliekų, kurioms yra būtinas jų pritarimas , vežimui. Prieštaravimai neturėtų būti savavališki, o turėtų būti pagrįsti atitinkamomis nacionalinėmis arba tarptautinėmis nuostatomis, kurias galima lengvai atpažinti . Atitinkami teisės aktai nėra apriboti sektoriniais transporto teisės aktais. Ši direktyva turėtų nepažeisti valstybių narių teisių ir pareigų pagal tarptautinę teisę, visų pirma laivų ir orlaivių teisių bei laisvių, numatytų tarptautinėje teisėje, plaukioti jūromis, upėmis ir skraidyti. |
|
(8) |
Galiojančios procedūros supaprastinimas neturėtų varžyti valstybių narių galiojančių teisių prieštarauti arba nustatyti sąlygas radioaktyviųjų atliekų, kurių atveju yra būtinas jų sutikimas , vežimui. Prieštaravimai neturėtų būti savavališki, o turėtų būti pagrįsti atitinkamomis nacionalinėmis, Bendrijos arba tarptautinėmis nuostatomis, nustatytomis šioje direktyvoje . Atitinkami teisės aktai nėra apriboti sektoriniais transporto teisės aktais. Ši direktyva turėtų neriboti valstybių narių teisių ir pareigų pagal tarptautinę teisę, visų pirma laivų ir orlaivių teisių bei laisvių, numatytų tarptautinėje teisėje, plaukioti jūromis, upėmis ir skraidyti. |
|
(8a) |
Kiekviena valstybė narė yra visiškai atsakinga už radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto kuro, priklausančių jos jurisdikcijai, tvarkymą; ši direktyva negali būti aiškinama taip, kad paskirties valstybės narė privalo priimti radioaktyviąsias atliekas ir panaudotą kurą, skirtus galutinai apdoroti ar laidoti, išskyrus grįžtamojo vežimo atvejus. Bet koks atsisakymas leisti atlikti grįžtamąjį vežimą turi būti pagrįstas šioje direktyvoje nustatytais kriterijais. |
3a. Ši direktyva neriboja teisių ir pareigų pagal tarptautinę teisę, įskaitant Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvencijoje nustatytos taikaus ir tranzitinio plaukimo teisės .
1)
1)
2)
2)
Valstybės narės kompetentingos institucijos imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad visa informacija apie vežamas medžiagas, kurioms taikoma ši direktyva, būtų tinkamai tvarkoma ir apsaugota nuo netinkamo naudojimo.
5a straipsnis
Kompetentingų institucijų patvirtinimas, kad gauta paraiška
Paskirties valstybės narės ir tranzito valstybės narės kompetentingos institucijos ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų po paraiškos gavimo datos:
|
a) |
kilmės valstybės narės kompetentingoms institucijoms siunčia patvirtinimą, kad gauta paraiška, jei paraiška tinkamai užpildyta laikantis 14 straipsnio nuostatų; arba |
|
b) |
jei paraiška užpildyta netinkamai, kaip nustatyta a) punkte, tuomet kilmės valstybės narės kompetentingoms institucijoms siunčia prašymą pateikti papildomos informacijos ir informuoja paskirties valstybės narės ir kitos tranzito valstybės narės, jei tokia yra, kompetentingas institucijas apie šį prašymą. Šio prašymo kopija siunčiama paraiškos teikėjui. Dėl šio prašymo siuntimo atidedamas paraiškos gavimo patvirtinimo išdavimo terminas. Kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos nedelsiant pateikia trūkstamos informacijos atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Gavusios trūkstamą informaciją paskirties arba tranzito valstybės narės kompetentingos institucijos nevėliau kaip per septynias kalendorines dienas siunčia kilmės valstybės narės kompetentingoms institucijoms patvirtinimą apie gautą ir tinkamai užpildytą paraišką. |
1. Paskirties valstybės narės ir bet kurios tranzito valstybės narės kompetentingos institucijos ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo tinkamai užpildytos paraiškos gavimo datos išduoda paraiškos gavimo patvirtinimą.
Paskirties valstybės narės ir bet kurios tranzito valstybės narės kompetentingos institucijos praneša kilmės šalies kompetentingoms institucijoms apie duotą sutikimą arba apie, jų nuomone, būtinas sąlygas arba apie atsisakymą duoti sutikimą ne vėliau kaip po trijų mėnesių nuo tinkamai užpildytos paraiškos gavimo datos.
Tačiau paskirties valstybės narės arba bet kurios tranzito valstybės narės kompetentingos institucijos, be antrojoje pastraipoje minimo laikotarpio, gali prašyti skirti papildomą, ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį savo pozicijai pareikšti.
1. Paskirties valstybės narės ir bet kurios tranzito valstybės narės kompetentingos institucijos praneša kilmės valstybės narės kompetentingoms institucijoms apie duotą sutikimą arba apie, jų nuomone, būtinas sąlygas arba apie atsisakymą duoti sutikimą ne vėliau kaip per du mėnesius nuo patvirtinimo , kad gauta tinkamai užpildyta paraiška.
Tačiau paskirties valstybės narės arba bet kurios tranzito valstybės narės kompetentingos institucijos, be pirmojoje pastraipoje minimo laikotarpio, gali prašyti skirti papildomą, ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį savo pozicijai pareikšti.
2. Jeigu, pasibaigus 1 dalies antrojoje ir trečiojoje pastraipoje nurodytiems terminams, iš paskirties valstybės narės ir (arba) numatytų tranzito valstybių narių kompetentingų institucijų nebuvo gautas atsakymas, laikoma, kad šios šalys davė sutikimą prašomam vežimui , tuo atveju, kai iš tų valstybių buvo gautas 1 dalyje nurodytas paraiškos gavimo patvirtinimas .
2. Jeigu, pasibaigus 1 dalies pirmojoje ar antrojoje pastraipoje nurodytiems terminams, iš paskirties valstybės narės ir (arba) numatytų tranzito valstybių narių kompetentingų institucijų nebuvo gautas atsakymas, laikoma, kad šios šalys davė sutikimą prašomam vežimui.
|
b) |
paskirties valstybės narės atveju atitinkamais teisės aktais, taikomais radioaktyviųjų atliekų arba panaudoto kuro tvarkymui, ir atitinkamais nacionaliniais, Bendrijos arba tarptautiniais teisės aktais, taikomais radioaktyviųjų medžiagų vežimui. |
|
b) |
paskirties valstybės narės atveju atitinkamais teisės aktais, taikomais radioaktyviųjų atliekų arba panaudoto kuro tvarkymui, ar atitinkamais nacionaliniais, Bendrijos arba tarptautiniais teisės aktais, taikomais radioaktyviųjų medžiagų vežimui. |
Radioaktyviųjų atliekų vežimui ir panaudoto kuro, skirto galutiniam saugojimui, vežimui taikomos tos pačios sutikimo ir atsisakymo procedūros.
2. Jeigu vežimas negali būti baigtas arba jeigu nebuvo laikomasi vežimo sąlygų pagal šios direktyvos nuostatas, kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos užtikrina, kad turėtojas atsiims atitinkamas radioaktyviąsias atliekas arba panaudotą kurą, išskyrus, jei gali būti imamasi kitų saugos priemonių. Jos užtikrina, kad už vežimą atsakingas asmuo prireikus imsis korekcinių saugos priemonių.
2. Jeigu vežimas negali būti baigtas arba jeigu nebuvo laikomasi vežimo sąlygų pagal šios direktyvos nuostatas, kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos užtikrina, kad turėtojas atsiims atitinkamas radioaktyviąsias atliekas arba panaudotą kurą, išskyrus, jei gali būti imamasi kitų saugos priemonių pagal teisės aktus taikomus panaudoto kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymui. Jos užtikrina, kad už vežimą atsakingas asmuo prireikus imsis korekcinių saugos priemonių.
3. Turėtojas atsako už išlaidas, susidarančias tais atvejais , kai vežimo negalima arba neleidžiama baigti.
3. Kai vežimo negalima arba neleidžiama baigti dėl 1 dalyje nurodytų priežasčių , pirmiausia turėtojas atsako už išlaidas , išskyrus tuos atvejus, kai kitaip nurodyta kituose taikomuose teisės aktuose arba turėtojo ir kito su vežimu susijusio asmens susitarimuose.
Gavėjas atsako už išlaidas, susidarančias tais atvejais, kai vežimo negalima arba neleidžiama baigti.
Išbraukta.
5. Paskirties valstybė narė arba bet kuri tranzito valstybė narė gali nuspręsti, kad vežimas negali būti baigtas, jei nebesilaikoma vežimo sąlygų pagal šios direktyvos nuostatas arba jos neatitinka pagal šią direktyvą išduotų leidimų arba sutikimų. Ši valstybė narė nedelsdama informuoja kilmės šalies kompetentingas institucijas apie šį sprendimą. Gavėjas bus atsakingas už išlaidas, susidarančias tais atvejais, kai vežimo negalima arba neleidžiama baigti.
5. Paskirties valstybė narė arba bet kuri tranzito valstybė narė gali nuspręsti, kad vežimas negali būti baigtas, jei nebesilaikoma vežimo sąlygų pagal šios direktyvos nuostatas arba jos neatitinka pagal šią direktyvą išduotų leidimų arba sutikimų. Ši valstybė narė nedelsdama informuoja kilmės šalies kompetentingas institucijas apie šį sprendimą.
Kai vežimo negalima arba neleidžiama baigti dėl 1 dalyje nurodytų priežasčių , pirmiausia gavėjas atsako už išlaidas , išskyrus tuos atvejus, kai kitaip nurodyta kituose taikomuose teisės aktuose arba gavėjo ir kito su vežimu susijusio asmens susitarimuose.
5. Tranzito valstybė narė gali nuspręsti, kad vežimas negali būti baigtas, jei nebesilaikoma vežimo sąlygų pagal šios direktyvos nuostatas arba jos neatitinka pagal šią direktyvą išduotų leidimų arba sutikimų. Ši valstybė narė nedelsdama informuoja kilmės šalies kompetentingas institucijas apie šį sprendimą. 1 dalyje nurodytas atsakingas asmuo atsako už išlaidas, susidarančias tais atvejais, kai vežimo negalima arba neleidžiama baigti.
5. Tranzito valstybė narė gali nuspręsti, kad vežimas negali būti baigtas, jei nebesilaikoma vežimo sąlygų pagal šios direktyvos nuostatas arba jos neatitinka pagal šią direktyvą išduotų leidimų arba sutikimų. Ši valstybė narė nedelsdama informuoja kilmės šalies kompetentingas institucijas apie šį sprendimą.
Kai vežimo negalima arba neleidžiama baigti dėl pirmoje pastraipoje nurodytų priežasčių , 1 dalyje nurodytas atsakingas asmuo pirmiausia atsako už išlaidas, išskyrus tuos atvejus, kai kitaip nurodyta kituose taikomuose teisės aktuose arba sutartiniuose šio asmens ir kito su vežimu susijusio asmens susitarimuose.
5. Kilmės valstybė narė arba bet kuri tranzito valstybė narė gali nuspręsti, kad vežimas negali būti baigtas, jei nebesilaikoma vežimo sąlygų pagal šios direktyvos nuostatas arba jos neatitinka pagal šią direktyvą išduotų leidimų arba sutikimų. Ši tranzito valstybė narė nedelsdama informuoja kilmės valstybės narės kompetentingas institucijas apie šį sprendimą. Taikoma 9 straipsnio 2 dalis. Turėtojas bus atsakingas už išlaidas, susidarančias tais atvejais, kai vežimo negalima arba neleidžiama baigti.
5. Kilmės valstybė narė arba bet kuri tranzito valstybė narė gali nuspręsti, kad vežimas negali būti baigtas, jei nebesilaikoma vežimo sąlygų pagal šios direktyvos nuostatas arba jos neatitinka pagal šią direktyvą išduotų leidimų arba sutikimų. Ši tranzito valstybė narė nedelsdama informuoja kilmės valstybės narės kompetentingas institucijas apie šį sprendimą. Taikoma 9 straipsnio 2 dalis.
Kai vežimo negalima arba neleidžiama baigti dėl 1 pastraipoje nurodytų priežasčių , visų pirma turėtojas atsako už išlaidas , išskyrus tuos atvejus, kai kitaip nurodoma kituose atitinkamuose taikomuose teisės aktuose arba sutartiniuose turėtojo ir kito su vežimu susijusio asmens susitarimuose.
1. Valstybės narės skatina susitarimus, kad palengvintų saugų radioaktyviųjų atliekų iš valstybių, gaminančių jas nedideliais kiekiais ir kuriose atitinkamų įrenginių įsteigimas nebūtų pagrįstas radiologijos požiūriu, tvarkymą, įskaitant galutinį saugojimą.
1. Valstybės narės skatina susitarimus, kad palengvintų saugų radioaktyviųjų atliekų iš valstybių, gaminančių jas nedideliais kiekiais ir kuriose atitinkamų įrenginių įsteigimas nebūtų pagrįstas radiologijos, ekonominiu, aplinkosaugos ar saugos požiūriu, tvarkymą, įskaitant galutinį saugojimą. Tokie susitarimai turi būti sudaromi laikantis sąlygos, kad kiekviena valstybė narė turi teisę atsisakyti duoti leidimą įvežti į jos teritoriją panaudotą kurą ir radioaktyviąsias atliekas, skirtus galutiniam apdorojimui ar saugojimui, išskyrus grįžtamuosius vežimus.
(1) Dar neskelbta OL.
P6_TA(2006)0301
Daugiau mokslinių tyrimų ir naujovių. Investavimas ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti
Europos Parlamento rezoliucija įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą: Daugiau mokslinių tyrimų ir inovacijų. Investavimas ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti. Bendras požiūris (2006/2005(INI))
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą: Daugiau mokslinių tyrimų ir inovacijų. Investavimas ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti. Bendras požiūris“ (KOM(2005)0488) ir kartu paskelbtus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SEC(2005)1253 ir SEC(2005)1289), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2000 m. kovo 23 ir 24 d. Lisabonos Europos Vadovų Tarybos Pirmininkavimo išvadas, pagal kurias nuspręsta Sąjungą paversti konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis pagrįsta pasaulio ekonomika, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 22 ir 23 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybos Pirmininkavimo išvadas, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 23 ir 24 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybos Pirmininkavimo išvadas, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2005 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendaciją 2005/601/EB dėl valstybių narių ir Bendrijos bendrųjų ekonominės politikos gairių 2005-2008 m. (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Investuojant į mokslinius tyrimus: Europos veiksmų planas“ (KOM(2003)0226), |
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą pavasario Europos Vadovų Tarybai „Dirbti kartu augimo ir darbo vietų labui. Nauja Lisabonos strategijos pradžia“ (KOM(2005)0024), |
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Bendri veiksmai augimui ir užimtumui skatinti: Bendrijos Lisabonos programa“ (KOM(2005)0330), |
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos 2004 m. metinę mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklos Europos Sąjungoje ataskaitą (KOM(2005)0517), |
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos septintosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programos (2007-2013 m.) (KOM(2005)0119), su Europos Parlamento pakeitimais, padarytais jo 2006 m. birželio 15 d. pozicijoje (2), |
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, įsteigiančio Konkurencingumo ir naujovių pagrindų programa (2007-2013 m.) (KOM(2005)0121), su pakeitimais, padarytais 2006 m. birželio 1 d. Europos Parlamento pozicija (3), |
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Vadovų Tarybai „Atnaujintos partnerystės ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti įgyvendinimas. Pavyzdinio žinių centro plėtra: Europos technologijos institutas“ (KOM(2006)0077), |
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „2004 m. Europos konkurencingumo ataskaita“ (SEC(2004)1397), |
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Įmonių politikos gairės: 2004 m. rezultatų suvestinė“ (SEC(2004)1427), |
|
— |
atsižvelgdamas į Europos naujovių 2005 m. suvestinę — lyginamąją naujovių diegimo analizę, kuri aiškiai parodo, kad JAV ir Japonija yra lyderės naujovių srityje, |
|
— |
atsižvelgdamas į Ekspertų grupės 2004 m. liepos mėn. ataskaitą „Institucijų gerinimas siekiant įmonėms pritaikyti mokslo technologijas“, |
|
— |
atsižvelgdamas į Ekspertų grupės 2004 m. ataskaitą „Intelektinės nuosavybės valdymas iš viešojo sektoriaus finansuojamose mokslinių tyrimų organizacijose: siekiant Europos gairių“, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo mėn. Komisijos ataskaitą „2005 m. Europos užimtumas: pastarojo meto tendencijos ir perspektyvos“, |
|
— |
atsižvelgdamas į Nepriklausomų ekspertų grupės, kuri buvo sudaryta po Hampton Courte vykusio vadovų susitikimo, dėl mokslinių tyrimų, tiriamosios veiklos ir naujovių diegimo 2006 m. sausio mėn. parengtą ataskaitą „Kuriant naujovių Europą“ („Aho ataskaitą“), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2005 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl mokslo ir technologijų — Europos Sąjungos mokslinių tyrimų paramos politikos gaires (4), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2006 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos mažųjų įmonių chartijos įgyvendinimo (5), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl Europos informacinės visuomenės augimui ir užimtumui skatinti (6), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą bei Kultūros ir švietimo komiteto ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomones (A6-0204/2006), |
|
A. |
kadangi Europa atsilieka nuo JAV ir Japonijos augimo, mokslinių tyrimų ir produktyvumo srityje, nes negeba pritaikyti informacijos ir komunikacijos technologijų ir pritraukti investicijų į mokslinius tyrimus ir tiriamąją veiklą Europoje, |
|
B. |
kadangi būtina didinti moksliniams tyrimams ir tiriamajai veiklai skiriamas lėšas siekiant naujovių, kurios reikalingos ekonomikai augti ir darbo vietoms kurti, |
|
C. |
kadangi iš Ekonominio Bendradarbiavimo ir Plėtros Organizacija (EBPO) ataskaitų matyti, kad mokslinių tyrimų ir tiriamosios veiklos dotacijos padeda įmonėms strategiškai keistis, nustatyti tvarką ir gerinti nuostatas technologijų klausimu, |
|
D. |
kadangi nors geriausios Europos įmonės investuoja lėšas pasauliniu lygiu, mokslinių tyrimų ir tiriamosios veiklos srityse privataus sektoriaus pastangos turi būti didesnės, |
|
E. |
kadangi mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) įnašas į pagal naujas technologijas gaminamų produktų, paslaugų ir rinkų plėtrą priklauso nuo jų gebėjimų kurti naujoves, didinti pastangas mokslinių tyrimų srityje, užsakyti mokslinius tyrimus, plėsti savo tinklus, geriau išnaudoti mokslinių tyrimų rezultatus ir įgyti praktinės patirties technologijų srityje, |
|
F. |
kadangi rinkos naujovėmis gali pasinaudoti Europos sektoriai, turintys tiesioginį poveikį valstybių narių piliečiams ir sudarantys didžiąją BVP dalį, |
|
G. |
kadangi paramos organizacijos, pvz., mokymo ir mokslinių tyrimų centrai, finansinės institucijos, konsultantai naujovių ir intelektinės nuosavybės klausimais, vietos ir regioninės vystymosi agentūros gali padėti maksimaliai išnaudoti kūrybinį įmonių verslo potencialą, |
|
H. |
kadangi nežymią pažangą siekiant Lisabonos ir Stokholmo tikslų daugeliu atvejų būtų galima paaiškinti mažu Europos darbo rinkos prouktyvumu, neveiksmingu darbuotojų naudojimu, rinkos susiskaidymu ir sumažėjusiu darbo jėgos judrumu, |
|
I. |
kadangi pripažintiems mokslininkams lengviau judėti trukdo struktūrinės kliūtys ir per menkos skatinamosios priemonės, |
|
J. |
kadangi Europos technologijų perdavimo institucijų ir Inovacijų sklaidos centrų pagalba naujas technologijas galima greičiau sukomercinti ir jas skleisti, geriau valdyti intelektinę nuosavybę, įgyvendinti mokslinių tyrimų rezultatus ir geriau jas koordinuoti atsižvelgiant į esamas nacionalines ir regionines sistemas, |
|
K. |
kadangi, vadovaujantis „atvirų inovacijų“ principu, Europos Sąjungoje būtų išplėsti mokslinių tyrimų ir tiriamosios veiklos pajėgumai, |
|
L. |
kadangi finansinėje struktūroje Komisijos pasiūlytas mokslinių tyrimų biudžetas neturėtų būti per mažas, |
|
M. |
kadangi finansinėms priemonėms būtina skirti pakankamai lėšų iš ES biudžeto siekiant skatinti MVĮ finansavimą, ištaisyti rinkos ydas ir optimizuoti Bendrijos išteklius, derinant viešąjį ir privatųjį kapitalą, |
|
N. |
kadangi mokslininkams reikia skirti lėšų pradiniu įmonės gyvavimo etapu, kad jie galėtų įvertinti rinką, plėtoti bandomuosius ir parodomuosius projektus bei darbo prototipus, naujai steigti įmones, o nauji mokslinių tyrimų produktai būtų paverčiami pelno šaltiniu; ir kadangi rizikos kapitalas reikalingas įmonei augti, |
|
O. |
kadangi valstybės pagalbos teikimo nuostatos turėtų būti paprastos, aiškios ir veiksmingos, naudojamos tik tada, kai rinkos priemonės nepavyksta ir nėra kitos išeities ir skiriamos ribotam laikui; |
|
1. |
ragina valstybes nares skatinti verslumą nuo pat mokymosi pradžios ir sustiprinti paramą visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi aktyviai skatinant dirbančių ir nedirbančių žmonių mokymą apie informacijos ir komunikacijos technologijas; |
|
2. |
pažymi, kad Sąjunga atsilieka įgyvendindama Lisabonos strategiją švietimo ir mokymo srityje; kreipiasi į valstybes nares, kad jos dar kartą imtųsi įgyvendinti Lisabonos strategiją; |
|
3. |
pabrėžia, kad būtina kelti mokslininkų profesijos profilį ir remti esamas paskatas ir apdovanojimus, pvz., Dekarto, Aristotelio apdovanojimus ir apdovanojimus jauniems mokslininkams; |
|
4. |
ragina suteikti didesnę paramą geriausiems Europos mokslininkams, ypač pradedantiesiems mokslininkams, sukuriant jiems patrauklesnes darbo sąlygas, šalinant teisines, administracines ir geografines kliūtis ir siekiant vienodo požiūrio į Europos mokslininkus ir jų kolegas užsienyje; |
|
5. |
tvirtai remia būtiną tikslą sukurti bendrą Europos mokslininkų darbo rinką, kaip teigiama pirmiau minėtame Komisijos komunikate „Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą: Daugiau mokslinių tyrimų ir inovacijų. Investavimas ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti“; |
|
6. |
pripažįsta, kad būtina skatinti pagerinti mokslininkų ir tyrėjų darbo sąlygas ir tęstinį darbo jėgos mokymą, siekiant plėtoti keitimąsi mokslo žiniomis; |
|
7. |
mano, kad šiuo požiūriu labai svarbų vaidmenį atlieka mokymo įstaigos, ir yra įsitikinęs, kad su moksliniais tyrimais turi būti supažindinama jau mokykloje, ir kad labai svarbu skatinti aukštųjų mokyklų mokslo darbuotojų ir verslo sektoriaus bendradarbiavimą; taip pat mano, kad kliūtys, trukdančios laisvam mokslininkų judumui, turėtų būti pašalintos pagerinus jų statuso kėlimo ir kilimo karjeros laiptais sąlygas, o to padaryti nebus galima nepagerinus valstybių narių bendradarbiavimo mokesčių ir tam tikrų socialinių garantijų perkėlimo srityse; |
|
8. |
remia Europos mokslo darbuotojų chartiją ir Mokslo darbuotojų įdarbinimo elgesio kodeksą, kadangi šios iniciatyvos gali paskatinti daugiau Europos studentų studijų metu imtis mokslinių darbų ir pritraukiant geriausius užsienio mokslininkus, kurie turėtų būti skatinami siekti savo mokslinės karjeros Europoje dirbdami nuolatos arba gavę trumpalaikes vizas dirbti pagal bendradarbiavimo susitarimą; |
|
9. |
ragina Sąjungą efektyviai kovoti su protų nutekėjimu ir naudoti visas įmanomas priemones, kad į Sąjungos teritoriją būtų pritraukti profesionalai, be kita ko skatinant naudoti mainų su trečiosiomis šalimis programas, pvz., Erasmus Mundus, skirtas studentams, mokslininkams ir mokytojams; mano, kad Europos kvalifikacijų sistema turėtų būti svarbi į Europos darbo rinką pritraukiant mokslininkus ir taip pat turėtų sumažinti kliūtis jų mobilumui; |
|
10. |
pabrėžia, kad svarbu skatinti naujoves palaikančią kultūrą; ragina valstybes nares leisti naujovių politikai prasiskverbti į visas mokslinių tyrimų sritis; |
|
11. |
pabrėžia, kad universitetai turi esminį vaidmenį kuriant ir skleidžiant žinias ir rekomenduoja, kad universitetų svarba būtų sustiprinta kuriant sąveiką tarp aukštojo mokslo, tyrimų, visą gyvenimą trunkančio mokymosi ir gamybos sektoriaus; todėl atkreips dėmesį į Komisijos ataskaitą dėl aukštojo mokslo; |
|
12. |
ragina Komisiją ir valstybes nares įsteigti ir propaguoti europinius apdovanojimus už naujoves; |
|
13. |
pabrėžia, kad svarbu skatinti produktų, procesų ir žiniomis grindžiamų paslaugų integraciją ir įvairių paramos sistemų diegimą į netechnologines sritis; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į tai, kad netechnologinės naujovės apima ir socialines bei institucines naujoves; |
|
14. |
siūlo tam tikrų MVĮ, rodančių susidomėjimą naujovėmis ir verslo kūrimu, tyrimams suteikti papildomą ribotą moksliniams tyrimams finansuoti skiriamą paramą; |
|
15. |
rekomenduoja atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kaip užtikrinti deramą MVĮ dalyvavimą moksliniuose tyrimuose ir tiriamojoje veikloje imantis konkrečių priemonių, pvz., skiriant dalį moksliniams tyrimams numatyto finansavimo MVĮ; |
|
16. |
nurodo poreikį remti MVĮ veiklą, susijusią su jų mokslinių tyrimų gebėjimu; |
|
17. |
ragina valstybes nares sukurti naujoves skatinančią rinką piliečiams ir įmonėms, užtikrinant geresnį reguliavimą, standartus, viešuosius pirkimus ir intelektinės nuosavybės teises; ragina Komisiją pateikti informaciją apie intelektualinės nuosavybės teisių apsaugą; |
|
18. |
pažymi Komisijos požiūrį, kad ES, siekdama pritraukti aukštųjų technologijų bendroves, turi nustatyti ekonomišką, teisiškai užtikrintą ir paprastą taikyti intelektinės nuosavybės apsaugos sistemą; mano, kad intelektinės nuosavybės apsauga turi netrukdyti laisvai naudotis viešosiomis gėrybėmis ir žiniomis; ragina Komisiją skatinti kurti socialiai integruotą žiniomis pagrįstą visuomenę, pvz., skatinant laisvą ir atvirą priėjimą prie programinės įrangos šaltinių arba licencijavimo koncepcijų, kaip bendra viešoji licencija (GPL) ir viešojo dokumentavimo licencija (PDL); |
|
19. |
pabrėžia, kad būtina kurti regioninius informacijos centrus siekiant koordinuoti atitinkamą informaciją, susijusią su moksliniais tyrimais ir naujovėmis; |
|
20. |
siūlo naudoti atnaujintus standartų nustatymo pajėgumus, kad būtų galima reikalauti aukšto techninio įgyvendinimo lygio ir greitai susitarti dėl naujų standartų; |
|
21. |
siūlo sueuropinti nacionalines grupes, konglomeratus, kooperatyvus ir konsorciumus siekiant sustiprinti konkurencinius pajėgumus ir pakankamas lėšas, įskaitant įvairių sričių mokslinius tyrimus, išsivysčiusią pramonę ir naujai steigiamas įmones; |
|
22. |
pripažįsta, kad svarbu regioniniu lygmeniu sukurti naujovių polius ir zonas ir sukurti jų ryšius su atitinkamomis kitų regionų ir valstybių narių arba trečiųjų šalių struktūromis; |
|
23. |
ragina iškelti aiškų tikslą sukurti kompetencijos centrus, kurių kiekvienas turėtų vadinamąją kūrybos laboratoriją; |
|
24. |
pabrėžia būtinybę nustatyti Bendrijos patentą ir prekės ženklą, ir turėti glaudesnius ryšius su Europos, JAV, ir Japonijos patentų sistemomis; pabrėžia, kad integruota Bendrijos patentų sistema, grindžiama demokratiniais teisiniais standartais, turi būti naujovių strategijos dalis, kurioje būtina užtikrinti pusiausvyrą tarp pramoninės nuosavybės apsaugos, techninių žinių sklaidos ir laisvos bei neribojamos konkurencijos; pabrėžia, kad apsaugos, kurią suteikia patentas, tikslas yra apsaugoti išradimą, o ne kontroliuoti rinkos sektorius; |
|
25. |
prašo Tarybos, kiek tai susiję su kalbos režimu, užbaigti sąstingį siūlomo Europos patento srityje; |
|
26. |
atkreipia Komisijos ir valstybių narių dėmesį į naujausius pokyčius, susijusius su praktinių mokslo žinių apsauga ir sklaida, į paskelbtų ir laisvai prieinamų mokslinių apžvalgų sėkmę ir į „Science Commons“ licenciją; |
|
27. |
ragina Komisiją sukurti bendrą ataskaitų sistemą siekiant stebėti rodiklius, pvz., pajamas už mokslinius tyrimus, užsakytus pagal sutartis, užregistruotus ir suteiktus patentus, licencijavimo pajamas ir licencijas, galiojančias sutartis, klientų įmonių (įskaitant MVĮ) skaičių, naujas įmones ir jų raidą atsižvelgiant į jų kokybę; |
|
28. |
ragina valstybes nares padėti sukurti taikomųjų tyrimų institucijas, kurios būtų glaudžiau susijusios su pramone, inkubatoriais ir gretutiniais mokslais bei vadinamaisiais pramonės parkais ir padėti jiems gauti svarbių išteklių; |
|
29. |
pažymi, kad pagrindiniai Europos sektoriai ir toliau blogai koordinuojami ir integruojami, jiems sudaromos kliūtys, blogai valdomos žinios; pažymi, kad padėtis palengvėtų MVĮ labiau įsitraukus į Europos technologijų sritį; |
|
30. |
pabrėžia, kad būtina remti mokslininkus suteikiant jiems galimybę gauti lėšų pradiniu įmonės gyvavimo etapu, o tai įgalintų juos finansuoti veiklą, kuria siekiama investuotojams įrodyti, kad naujosios technologijos gali būti tam tikru lygiu diegiamos komercijos ir technikos srityje; |
|
31. |
reiškia nerimą dėl to, kad nors Europos lygiu pripažinta, kad skatinti mokslinius tyrimus technologijų srityje ir naujovių kūrimą yra itin svarbūs uždaviniai, ES pasiekti rezultatai siekiant užtikrinti finansavimą, rezultatus ir gebėjimus bus riboti; |
|
32. |
pabrėžia, kad svarbu sukurti naujas įmones siekiant sukomercinti mokslinių tyrimų rezultatus ir kad ypač svarbu šiam tikslui suteikti kreditavimo galimybes; |
|
33. |
pabrėžia privataus ir viešojo sektoriaus partnerystės plėtojimo sistemos svarbą siekiant pagerinti mokslinių tyrimų kokybę teikiant atnaujintą įrangą, infrastruktūrą ir paslaugas; |
|
34. |
džiaugiasi, kad verslo finansiniai rėmėjai atlieka svarbų vaidmenį suteikdami kitais būdais neprieinamų lėšų inovacinėms įmonėms, ypač MVĮ; |
|
35. |
pažymi, kad ekologinės naujovės, ypač metodai, skirti padidinti energijos vartojimo efektyvumą, teikia Europos įmonėms konkurencinius pranašumus; |
|
36. |
pabrėžia, kad individualiai išsiderėtos subsidijos ir paskolos, kai priemonės forma yra aiškiai apibrėžta glaudžiai bendradarbiaujant su klientais, padės veiksmingai panaudoti finansus, atsižvelgti į apimtis ir naujus rinkos reikalavimus ir didžiausią dėmesį skirti tikriesiems poreikiams; |
|
37. |
pažymi, kad atitinkamas rizikos kapitalas yra būtinas naujų verslo įmonių moksliniams tyrimams ir naujovėms kurti, didinti, skatinti ir sąsajoms tarp jų atrasti; |
|
38. |
primygtinai ragina Komisiją, kad ši, bendradarbiaudama su valstybėmis narėms, suteiktų MVĮ struktūrinę paramą, skirtą žinių valdymo ir technologiniams ištekliams atnaujinti, ir taip sudarytų sąlygas MVĮ aktyviai dalyvauti paklausos reguliuojamoje naujovių rinkoje ir plėtojant technologijų mokslinius tyrimus ir vystymąsi; |
|
39. |
mano, kad yra būtina MVĮ suteikti geresnę finansavimo prieigą; |
|
40. |
remia 2006 m. kovo mėn. Briuselyje įvykusiame susitikime Europos Vadovų Tarybos iškeltą idėją sudaryti įmonėms, ypač MVĮ, nes joms labiausiai reikia paramos mokslinių tyrimų ir naujovių kūrimo srityje, lengvesnes ir palankesnes sąlygas gauti Europos investicijų banko paskolas verslui; |
|
41. |
siūlo struktūrinius fondus laikyti pagrindiniu mokslinių tyrimų ir naujovių rėmimo šaltiniu, ypač siekiant sanglaudos; siūlo patrigubinti struktūrinių fondų išlaidas moksliniams tyrimams ir naujovėms skatinti; |
|
42. |
pažymi, kad labai svarbu skatinti mokslinius tyrimus ir naujoves vykdant viešuosius pirkimus, bet taip neturėtų būti iškraipoma konkurencija arba talkinama pagrindiniams rinkos dalyviams; |
|
43. |
mano, kad viešieji pirkimai turėtų būti skirti ne vien privačioms investicijoms skatinti — jie turėtų vaidinti ir strateginį vaidmenį, t. y. paskatinti bendroves kurti naujoves ir įgyti naujų praktinių žinių; |
|
44. |
pripažįsta, kad sukurti MVĮ ryšiai su dideliais privataus ir valstybinio sektoriaus rangovais gali atlikti svarbų vaidmenį įtvirtinant naujoves; pabrėžia, kad viešasis novatoriškų produktų tiekimas nacionaliniu ir Bendrijos lygmeniu gali padėti užpildyti rinkos spragas ir apskritai skatinti novatoriškus produktus ir paslaugas; |
|
45. |
palaiko didelę ES valstybės pagalbos taisyklių reformą, pagal kurią subsidijos perkeliamos iš didžiųjų probleminių kompanijų į mažas naujoviškas įmones; |
|
46. |
pažymi, kad lankstumas ir skaidrumas yra naujovių sąlygos; |
|
47. |
mano, kad reikia rasti daug įvairių būdų, kaip užtikrinti investicijas į mokslinių tyrimų įrangą; |
|
48. |
siūlo įdiegti mokesčių kredito sistemas siekiant paskatinti paslaugų sektorių domėtis mokslinių tyrimų rezultatais ir jų taikymu; |
|
49. |
siūlo įdiegti „vieno fondo struktūrą“ siekiant išvengti dvigubo investuotojų, kurie iš vienos valstybės narės per fondą investuoja kitoje valstybėje, apmokestinimo; |
|
50. |
pabrėžia poreikį patikrinti, ar dabartinės struktūros ir priemonės, ypač išbandytos naujovių srityje, yra tinkamos užtikrinti platų požiūrį į naujoves ir gali jas skatinti padėdamos geriau koordinuoti veiksmus ir politikos kryptis; |
|
51. |
prašo Tarybos kasmet pranešti Europos Parlamentui apie investicijų iš nacionalinių biudžetų į visuomeninius mokslinius tyrimus tendencijas (tikslas — 1 proc. BVP); |
|
52. |
pažymi, kad tikslas iki 2010 m. mokslo tyrimams skirti 3 proc. BVP greičiausiai nebus pasiektas; apgailestauja, kad per 2006 m. kovo mėn. vykusį Europos Vadovų susitikimą valstybės narės neprisiėmė ryžtingesnių įsipareigojimų dėl mokslo tyrimų ir inovacijų; apgailestauja, kad jos nenustatė minimalių tikslų padidinti viešąją pagalbą 2010 metais; |
|
53. |
mano, kad Bendrijos priemonės, pvz., i2010 strategija, Septintoji mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programa ir Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programa, gali prisidėti mažinant prarają tarp mokslinių tyrimų ir jų ekonomonio pritaikomumo; |
|
54. |
pabrėžia, kad geresnė mokslinių tyrimų ir naujovių kūrimo politika, vykdant tvariąją plėtrą ir atsižvelgiant į ekologines naujoves ir darniąją gamybą (pvz., vandenilio gamybos iš saulės energijos technologijos, vėjo energija, kuro elementai, biomasė, chemijos pramonė gamybai naudojanti augalus), ekologiškai veiksmingas paslaugas (energijos taupymo, judumo, antrinio panaudojimo ir perdirbimo srityse) ir darniuosius inžinerijos bei valdymo metodus (pvz., bionika, integruota produkto politika), prisideda prie naujų darbo vietų sukūrimo; |
|
55. |
sveikina Komisijos rekomendaciją, kad pagal geresnio reglamentavimo iniciatyvą, poveikio įvertinimas, turėtų apimti su moksliniais tyrimais ir naujovėmis susijusių rekomendacijų įtakos įvertinimą; |
|
56. |
ragina valstybes nares veiksmingiau pasinaudoti joms paskirtomis lėšomis ir atkreipia dėmesį į tas valstybes nares, kurios naujų darbo vietų kūrimui skiria pirmenybę ir investuoja daugiau nei 35 proc. Europos socialinio fondo asignavimų modernizuodamos savo švietimo ir mokymo sistemas. |
|
57. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms. |
(1) OL L 205, 2005 8 6, p. 28.
(2) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0265.
(3) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0230.
(4) OL C 320 E, 2005 12 15, p. 259.
(5) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0022.
(6) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0079.
P6_TA(2006)0302
ES gamyba: siekiant labiau integruoto požiūrio į pramonės politiką
Europos Parlamento rezoliucija dėl politikos nuostatų ES gamybai stiprinti siekiant labiau integruoto požiūrio į pramonės politiką (2006/2003(INI))
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Bendrijos Lisabonos programos įgyvendinimas. Politikos nuostatos ES gamybai stiprinti siekiant labiau integruoto požiūrio į pramonės politiką“ (KOM(2005)0474), |
|
— |
atsižvelgdamas į prie to komunikato pridedamus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SEC(2005)1215, SEC(2005)1216 ir SEC(2005)1217), |
|
— |
atsižvelgdamas į Konkurencingumo Tarybos 2005 m. lapkričio 28 d. išvadas, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 23-24 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybos Pirmininkavimo išvadas, |
|
— |
atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl pirmiau minėto Komisijos komunikato (INT/288 — CESE 595/2006), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A6-0206/2006), |
|
A. |
kadangi pirmiau minėtame Komisijos komunikate atliktos išsamios 27 sektorių konkurencingumo analizės pagrindu numatyta ateinančių metų pramonės politikos darbo programa gamybos pramonei, |
|
B. |
kadangi dinamiška ir ypač konkurencinga pramonė bei aukšti socialiniai ir aplinkos standartai yra europinio ekonominės plėtros modelio sudedamosios dalys, |
|
C. |
kadangi ES gamybos pramonė užtikrina apie 20 proc. ES produkcijos, o joje dirba apie 34 milijonus žmonių, iš kurių daugiau kaip pusė dirba mažose ir vidutinėse įmonėse, |
|
D. |
kadangi Taryba pripažįsta gamybos pramonės svarbą kuriant naujus ir novatoriškus produktus; |
|
1. |
džiaugiasi Komisijos komunikatu, kuriame pateiktos gamybos pramonės pagrindų politika ir sustiprinta darbo programa ateinantiems metams; mano, kad šis komunikatas, kuriame konkrečių sektorių veiksmai suderinti su kelių sektorių politikos iniciatyvomis, yra svarbus pagrįstos ir darnios pramonės politikos elementas; |
|
2. |
pripažįsta ES gamybos pramonės svarbą; pabrėžia, kad gamyba, paslaugos ir prekyba tampa vis glaudžiau susijusios šiuolaikinėje verslo aplinkoje; todėl pritaria nuoseklios pramonės politikos rengimui Europos lygmeniu, kad būtų galima susidoroti su globalizacijos sunkumais; |
|
3. |
primena, kad ES turi siekti išlaikyti didelį pramonės pajėgumą, o ne sutelkti visą dėmesį tik į savo paslaugų sektoriaus vystymą; |
|
4. |
mano, kad ES turi stengtis bendrai kurti pramonės ir paslaugų sektorių konkurencingumo strategijas ir skatinti gerą praktiką verslo aplinkos bei verslumo srityse, įskaitant socialinę bendrovių atsakomybę bei lygias moterų ir vyrų galimybes; |
|
5. |
primena, kad Lisabonos strategijos tikslai — tai tik nedielė dalis tikslų, kuriuos valstybės narės turi įsipareigoti pasiekti; pažymi, kad pastaruoju metu kelios valstybės narės patvirtino nacionalines gamybos pramonės stiprinimo politikas; mano, kad atskiros nacionalinės politikos galėtų kliudyti vystyti Europos pramonės politiką, o geresnis valstybių narių ir Bendrijos veiksmų koordinavimas būtų naudingas visiems; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti geresnio veiksmų šioje srityje koordinavimo mechanizmus, įtraukiant vyriausybes, pramonę ir suinteresuotas šalis Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu; |
|
6. |
primena, kad vyriausybių darbas nepakeičiamas kuriant stabilią ir patrauklią pramonės sistemą, užtikrinančią teisinę apsaugą; pabrėžia, kad modernaus viešojo sektoriaus darbas itin svarbus kuriant infrastruktūrą ir remiant švietimą ir naujovių diegimą; |
|
7. |
mano, kad vykdant Bendrijos politiką, pagal kurią remiamos nacionalinės pramonės politikos ir jai teikiama pagalba, turi būti siekiama vystyti Europos kompetencijos centrus, sujungiant vietinių darbo rinkų ir mokslinių tyrimų centrų gebėjimus, neatsisakant vystymąsi remiančios politinės ir makroekonominės aplinkos, ir skatinant didesnes investicijas, kuriant gerovę ir aukštos kokybės darbo vietas, kuriose būtų užtikrinamos darbuotojų teisės; džiaugiasi, kad Komisijos priimtame komunikate apibrėžiama Europos pramonės politikos sąvoka; vis dėlto pabrėžia, kad šis veikimo būdas neturi būti tik horizontalus, bet būtina galvoti ir apie kiekvieną sektorių atskirai; |
|
8. |
primena Komisijai apie poreikį integruoti priemones, skirtas energijos taupymui ir efektyvumui didinti, į visas politikos sritis; pažymi, kad daugelyje pramonės šakų energijos kainoms tenka itin didelė svarba, todėl ragina Komisiją pasiūlyti konkrečias šios srities priemones ir programas, kurios būtų jos pramonės politikos dalis; |
|
9. |
pritaria Komisijos komunikate išdėstytoms iniciatyvoms; džiaugiasi, kad atlikta išsami 27 sektorių analizė ir pateiktos aiškios rekomendacijos; tačiau mano, kad dabar reikia siekti konkretaus šių iniciatyvų įgyvendinimo; mano, kad siekiant ilgainiui užtikrinti, jog pasiūlytos iniciatyvos būtų nuosekliai įgyvendinamos, šią veiklą turėtų koordinuoti vienas generalinis direktoratas, t. y. Įmonių ir pramonės generalinis direktoratas ir viena Tarybos konfigūracija, t. y. „Konkurencingumo“ konfigūracija; ragina Komisiją informuoti Europos Parlamentą apie pažangą, pasiektą įgyvendinant šias iniciatyvas iki 2006 m. pabaigos; taip pat ragina Komisiją ištirti galimybę reguliariai vertinti ir apibendrinti tam tikrų priemonių (pavyzdžiui, aukšto lygio grupės, naujovių komisijos ir darbo grupės) naudą ir pridėtinę vertę sektoriuose, kuriems numatytos šios priemonės; |
|
10. |
ragina Komisiją atitinkamą dėmesį skirti visiems gamybos pramonės sektoriams, ir, jei būtina, užpildyti spragas, turint mintyje tam tikrų sektorių analizės rezultatus ir veiksmus, kurių būtina imtis, atsižvelgiant į tam tikrų pramonės šakų didelę regioninę koncentraciją; |
|
11. |
pripažįsta, kad būtina sustiprinti gamybos pramonės konkurencingumą; džiaugiasi, kad Komisija pabrėžia įmonių socialinę atsakomybę ir darnaus vystymosi būtinybę; ragina Komisiją tokį pat prioritetą teikti ir darbo aplinkai bei darbuotojų sveikatai ir saugumui, siekiant užtikrinti, kad būtų sukurta daugiau ir kokybiškesnių darbo vietų; |
|
12. |
pripažįsta, kad norint plėtoti Europos pramonės politiką Europos Sąjungos valstybių narių ekonomikos strateginiuose sektoriuose reikia stiprinti esamą pramonę, išlaikyti atvirą vidaus rinką, ir kai kur reikia, pasitelkus reglamentavimą, atsižvelgti į konkurencingumo veiksnius, kurie galėtų paveikti užimtumo lygį daugelyje valstybių narių, ir remti visos jau konkurencingos arba galinčios tapti konkurencinga Europos pramonės modernizavimą; |
|
13. |
yra įsitikinęs, kad Europos gamybos pramonės ateitis — geresnė pridedamoji vertė ir geresnė kokybė; todėl yra susirūpinęs dėl to, kad apskritai ES prekyba vis dar koncentruojama į sektorius, kuriuose naudojamos vidutinio ir aukšto lygio technologijos ir žemos arba vidutinės kvalifikacijos darbo jėga; mano, kad visi švietimo ir mokymo lygmenys yra svarbūs, siekiant patobulinti darbo jėgos kvalifikaciją ir skatinti struktūrinius pokyčius; apgailestauja dėl to, kad Komisija komunikate nepakankamai dėmesio skiria švietimui, mokymui ir visą gyvenimą trunkančiam mokymui; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų, siekiant pritraukti daugiau jaunų studentų į technines ir mokslines studijas; |
|
14. |
džiaugiasi tuo, kad Komisija pripažįsta, jog išsilavinusi ir lanksti darbo jėga yra pagrindinis Europos Sąjungos išteklius ir svarbiausias jos konkurencingumo veiksnys; ragina Europos Sąjungą sutelkti dėmesį į visų lygmenų darbuotojų, ypač mažai kvalifikuotų, kvalifikacijos kėlimą; |
|
15. |
be to, teigiamai vertina Komisijos pasiūlymus pašalinti kompetencijos stoką, su kuria susiduria pramonė, pasitelkus priemones, kuriomis skatinamas skaidrumas, kvalifikacijos perdavimas ir pripažinimas bei kuriomis galima nustatyti dabartinius skirtingų sričių su kvalifikacija susijusius poreikius ir sritis, kuriose stokojama kompetencijos; |
|
16. |
pažymi, kad būtina ryžtingiau investuoti į žmogiškųjų išteklių kvalifikacijos gerinimą, pvz., pasitelkus su mokymu susijusias veiklos programas mokslo ir technologijų srityje, kuriomis siekiama užtikrinti mokymo pasiūlos įvairiose valstybėse narėse kokybę ir įvairovę; |
|
17. |
ragina įmones užtikrinti savo darbuotojams kiek įmanoma geresnes mokymosi sąlygas, suteikiant jiems nuolatinę galimybę mokytis, įmonėms rengiant su kompetencija susijusius planus bei apskritai prisiimant atsakomybę už darbuotojų mokymąsi visą gyvenimą ir tęstinį mokymą; |
|
18. |
laikosi nuomonės, kad žinių perdavimas ir mokslinių tyrimų rezultatų taikymas kuriant naujus produktus ir procesus gamybos pramonėje, ypač MVĮ, vis dar per silpnas; šiomis aplinkybėmis aiškiai mato poreikį sumažinti atotrūkį tarp mokslo bendruomenės ir rinkos sektoriaus; yra įsitikinęs, kad reikia atkreipti ypatingą dėmesį į bendrą šios problemos sprendimą, ir raginą Komisiją ir valstybes nares skubiai siūlyti konkrečias priemones šiai problemai išspręsti; taigi primena, kad svarbu racionaliai ir geriausiai pasinaudoti konkurencingumo ir naujovių pagrindų programos galimybėmis; |
|
19. |
mano, kad būtina atsižvelgti į mažų ir itin mažų įmonių ypatumus ir problemas, nes jų negalima lyginti su didelių įmonių problemomis; |
|
20. |
pripažįsta, jog būtina sukurti tiesioginės paramos, skiriamos įmonių ir mokslinių tyrimų vienetų arba universitetų grupių kartu vykdomiems mokslinių tyrimų projektams, mechanizmus ir taip paskatinti greitesnį kompetencijos ir technologijų perdavimą; |
|
21. |
pabrėžia, kad, kaip nurodyta Nepriklausomų ekspertų grupės dėl mokslinių tyrimų ir plėtros bei naujovių 2006 m. ataskaitoje „Novatoriškos Europos kūrimas“, valstybės pagalbą kitoms įmonėms nei MVĮ reikėtų teikti tik skatinant jas bendradarbiauti su kitomis įmonėmis, MVĮ, mokslo įstaigomis atvirose naujovių diegimo grupėse, kompetencijos poliuose ir bendrose mokslinių tyrimų ir plėtros programose; |
|
22. |
pabrėžia, kad ES gerovė priklauso nuo besivystančių pasaulinio lygio novatoriškų Europos pramonės šakų; |
|
23. |
džiaugiasi technologijos platformų koncepcija, kuri paskatins mokslinių tyrimų kryptis, tenkinančias rinkos poreikius; tačiau mano, kad taikomiesiems tyrimams, kurių rezultatai yra novatoriški produktai, reikia skirti daugiau lėšų; todėl džiaugiasi Europos investicijų banko (EIB) ketinimu žymiai padidinti finansavimą augimą skatinančioms investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą bei MVĮ; primena pirmiau minėtas Briuselio Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose išreiškiama viltis, kad rizikos kapitalo ir garantuotų banko paskolų naujovėms remti ir veiksmams mokslinių tyrimų ir plėtros srityje apimtis pasieks iki 30 mlrd. euro; ragina Komisiją ir EIB kartu su privačiu sektoriumi įgyvendinti šias išvadas; |
|
24. |
pabrėžia nanomokslų ir nanotechnologijų suteikiamas dideles galimybes ir primygtinai ragina gamybos pramonę stebėti technologinę pažangą ir kaupti informaciją apie atitinkamą 2005-2009 m. Europos veiksmų programą šiame sektoriuje, kad būtų galima pasinaudoti galimybėmis ir naujomis perspektyvomis, atsiveriančiomis visiems jos sektoriams; |
|
25. |
pabrėžia sunkumus, su kuriais susiduria naujoves taikančios naujai įsteigtos įmonės ir MVĮ siekdamos gauti finansavimą ar rizikos kapitalą; todėl ragina Komisiją aktyviai įtraukti EIB ir Europos investicijų fondą į sektorių iniciatyvinę veiklą; |
|
26. |
mano, kad reikėtų sukurti aukšto rango specialistų darbo grupę siekiant užtikrinti, kad teisės normos pramonės, energetikos ir aplinkos srityje atitiktų ilgalaikiškumo ir konkurencingumo stiprinimo siekį; pabrėžia, kad būtina ištirti ne tik elektros energijos, bet ir gamtinių dujų rinką, kadangi ji daro nemažą įtaką kai kurioms gamybos pramonės šakoms; |
|
27. |
pažymi, kad gamybos pramonė dažnai sukoncentruota tam tikruose regionuose; todėl ragina regionines ir nacionalines valdžios institucijas, glaudžiai bendradarbiaujant su ekonominiais ir socialiniais partneriais, parengti vietinę strategiją tų vietų, kurios yra naujoviškos gamybos grupių centrai arba kurios turi tam tikrą potencialą; taigi ragina vietos strategijų planus orientuoti į geriausią pirminio sektoriaus naudojimą, mokslinių tyrimų galimybes ir kitus kiekvieno regiono suteikiamus lyginamuosius privalumus; ragina valstybes nares šiuo tikslu visapusiškai pasinaudoti struktūriniais fondais; |
|
28. |
atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant būsimas Europos pramonės politikos priemones būtina atsižvelgti ne tik į sektoriaus, bet ir į teritorinę dimensija; pažymi, kad formuojant pramonės ir prekybos politiką didelės gamybos pramonės koncentracijos zonose būtina atsižvelgti į ypatingus šių zonų poreikius; taip pat ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų, susijusių su komunikate pateiktais pasiūlymais, ir ištirti galimybę stiprinti regionų, susiduriančių su tomis pačiomis problemomis ir uždaviniais, bendradarbiavimą ir remti šiuose regionuose esančių gamybos įmonių tinklų kūrimą, kad jų dėka būtų skatinama pramonės politikos ir atitinkamų ekonomikos sričių plėtra ir koordinavimas; |
|
29. |
pritaria Komisijos pasiūlymui integruoti ir koordinuoti pramonės politiką su kitomis politikos kryptimis, įskaitant sanglaudos, aplinkos, mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos bei energetikos politiką; atkreipia dėmesį į sanglaudos politikos ir pramonės politikos sąsają ir mano, kad siekiant užtikrinti pramonės politikos sėkmę ir sustiprinti Europos įmonių darbo tarybų vaidmenį, reikia infrastruktūrų ir žmogiškųjų išteklių, todėl labai svarbu derinti skirtingas politikos kryptis ir siekti, kad visuomenė kuo aktyviau dalyvautų šioje veikloje; |
|
30. |
tiki, kad sektoriams, kuriuose užsienio konkurencija labai stipri, reikėtų imtis bendrų veiksmų siekiant palengvinti jų restruktūrizavimą bei modernizavimą; atsižvelgdamas į tai norėtų paminėti sėkmingas iniciatyvas, pvz., LeaderSHIP 2015, CARS21 ir aukšto rango tekstilės bei aprangos specialistų darbo grupę; atsižvelgdamas į neatidėliotiną būtinybę imtis su šiais dviem sektoriais susijusių priemonių, ragina Komisiją iki 2006 m. rudens pateikti konkrečių pasiūlymų, kad iki 2006 m. pabaigos Taryba galėtų juos priimti, o Europos Parlamentas — pateikti nuomonę; džiaugiasi Komisijos ketinimu steigti tokias iniciatyvas konkrečiuose, pvz., vaistų gamybos, cheminių medžiagų, gynybos, kosmoso ir mašinų gamybos pramonėse; |
|
31. |
mano, kad įvairių sektorių darbuotojų profesinės sąjungos, vartotojų organizacijos bei darbdavių asociacijos turi dalyvauti šioje diskusijoje, kad galėtų užtikrinti, jog pramonės politikos sprendimai labiau atitiktų jų tikslus ir būtų visapusiškesni; |
|
32. |
pabrėžia, jog svarbu užmegzti dialogą su visomis susijusiomis šalimis, ir džiaugiasi, kad sukurta aukšto rango konkurencingumo, energetikos ir aplinkos specialistų darbo grupė; |
|
33. |
teigiamai vertina Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą; primygtinai reikalauja, kad fondo pagrindinė užduotis būtų padėti rasti naują darbą dėl globalizacijos iš darbo atleistiems darbuotojams, šiuo tikslu visų pirma turi būti patobulinama ir pritaikoma jų profesinė kvalifikacija; |
|
34. |
mano, kad Bendrijos parama negali būti teikiama įmonėms, kurios, gavusios paramą iš vienos valstybės narės ir neįvykdžiusios su šia valstybe nare sudarytos sutarties sąlygų, perkelia savo gamybą į kitą šalį; |
|
35. |
ragina, kad restruktūrizuojant gamybos įmones būtų užtikrinama darbuotojų teisių apsauga ir kad darbuotojams atstovaujančios struktūros galėtų gauti pilną informaciją; |
|
36. |
pabrėžia, kad svarbus darbuotojų ir darbdavių dialogas modernizavimo ir pokyčių, būtinų tam, kad sektorius išliktų arba taptų konkurencingas, klausimais; |
|
37. |
ragina Komisiją nuodugniai ištirti dabartinę gamybos pramonės padėtį naujosiose valstybėse narėse ir ateities iššūkius ir užtikrinti, kad Bendrijos teisės aktai būtų teisingai įgyvendinami; tokiu būdu būtų galima sukaupti 25 valstybių narių duomenis ir remiantis jais įvertinti atskirų sektorių veiklą bei pateikti rekomendacijas dėl tolesnės pramonės politikos; |
|
38. |
ragina Komisiją parengti naujų priemonių, skirtų remti įmones, kurios eksportuoja ir kurios daug investuoja į mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo projektus; |
|
39. |
ragina Komisiją atidžiai prižiūrėti rinką ir kovoti su nesąžininga konkurencija ir produkcijos falsifikavimu; ragina Komisiją iki 2006 m. pabaigos pateikti konkrečius pasiūlymus intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir įgyvendinimo klausimais; mano, kad būtina sustiprinti pastangas falsifikuotų produktų iš trečiųjų šalių importui išaiškinti ir šiam reiškiniui panaikinti keičiantis informacija tarp valstybių narių ir naudojant moderniausias technologijas postuose, per kuriuos prekės įvežamos į ES; |
|
40. |
ragina Komisiją patikrinti ir nustatyti, kaip laikomasi europinių aplinkos ir vartotojų sveikatos apsaugos teisės normų importuojant produktus, ir nustatyti jų poveikį Europos produktų konkurencingumui; |
|
41. |
pabrėžia, kad prieiga prie rinkos itin svarbi gamybos pramonei; ragina Komisiją ir toliau stengtis bendradarbiauti su susijusiais sektoriais nustatant tarptautinius veiksmus, galinčius turėti neigiamos įtakos Europos įmonių konkurencingumui, ypač teisės aktus ir subsidijas, ir šalinti prekybos ir investicijų kliūtis, kuriomis pažeidžiamos tarptautinės taisyklės; mano, kad dvišaliai susitarimai — geras būdas sąžiningai, skaidriai ir pažangiai kovoti su šiais sunkumais, ir kad abipusiškumo principas turėtų tapti prekybinių Sąjungos santykių norma; |
|
42. |
pažymi, kad priimant teisės aktus, kuriuose numatoma aplinkosaugos klausimus įtraukti į ekonomikos politiką ir strategiją, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė pasirinkti ekonomines ir finansines priemones; |
|
43. |
mano, kad nustatant priemones, ypač PPO lygiu, būtina atsižvelgti į kiekvieno sektoriaus veiklos sąlygas ir ypatumus bei galimybes, sunkumus ir problemas, su kuriomis susiduria kiekviena valstybė narė; |
|
44. |
ragina valstybes nares ir Komisiją siekti tvarios plėtros tikslų ir vienodai atsižvelgti į ekonomikos, socialinius ir aplinkos aspektus; |
|
45. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams. |