12.8.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 190/11

2006 m. birželio 2 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Vokietijos Federacinę Respubliką

(Byla C-247/06)

(2006/C 190/19)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama U. Wölker ir F. Simonetti

Atsakovė: Vokietijos Federacinė Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad Vokietijos Federacinė Respublika, be išankstinio poveikio aplinkai įvertinimo leidusi statyti ir eksploatuoti medžio dujas deginantį įrenginį Nivelsteiner Sandwerke und Sandsteinbrüche GmbH teritorijoje Herzogenrath (Vokietija) apylinkėse, pažeidė 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvos 85/337/EEB (1) dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo 4 straipsnio 1 dalį kartu su I priedo 9 punktu.

—	Priteisti iš Vokietijos Federacinės Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškinio dalykas yra leidimas medžio dujas deginančiam įrenginiui, gaminančiam pramoninę šilumą ir elektrą smėlio kasimui ir apdorojimui. Pagal prašymą išduoti leidimą gali būti naudojamos tik nepavojingos medžio atliekos. Tačiau pagal Direktyvą 92/43/EEB pateikus pranešimą dėl poveikio aplinkai prašymas išduoti leidimą buvo pakeistas taip, kad apėmė medžio atliekas, klasifikuojamas kaip pavojingos atliekos. Remiantis nauju prašymu leidimas statyti gamyklą ir jai veikti buvo išduotas 2002 m. lapkričio 7 d., neatlikus naujo poveikio aplinkai įvertinimo. Taigi šiuo atveju galimas poveikis aplinkai nebuvo pakankamai moksliškai ištirtas pakeisto prašymo pagrindu: Komisija neturėjo informacijos, kad pavojingų atliekų deginimo poveikis yra ištirtas. Atsakovė, pakeitus prašymą, turėjo iš naujo užtikrinti visuomenės dalyvavimą, bet jis to nepadarė.

Komisija yra nuomonės, kad Vokietijos Federacinė respublika tuo pažeidė Direktyvos 85/37/EEB 4 straipsnio 1 dalį kartu su I priedo 9 punktu.

Komisija nepritarė atsakovės argumentui, kad pagal galiojančią direktyvos redakciją poveikio aplinkai įvertinimas nėra privalomas, net jei deginamos pavojingos atliekos, nes šioje byloje, pagrindinis gamyklos veiklos tikslas yra ne atliekų šalinimas, o jų utilizavimas. Net jei dabartinės direktyvos redakcijos I priedas kalba tik apie „šalinimą“, pagrindinio tikslo neatitiktų sėkmingos kontrolės netaikymas projektams su akivaizdžiu poveikiu aplinkai. Atliekų utilizavimo procesas nebūtinai yra mažiau pavojingas aplinkai nei jų šalinimas; kaip matyti šioje byloje, tai priklauso nuo konkretaus tam taikomo būdo. Komisijos nuomone, terminas „atliekų šalinimas“, esantis direktyvos I priedo 9 punkte, apima tiek atliekų šalinimą, tiek utilizavimą. Priešingas atsakovės teisinis aiškinimas reikštų didelį žingsnį atgal dabartinės teisės sistemos atžvilgiu, kai atliekų utilizavimo įrenginiai visiškai nepatenka į Direktyvos taikymo sritį.

(1) OL L 175, p. 40.