3.6.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 131/34

2006 m. kovo 29 d. Ermioni Komninou, Grigorios Dokos, Donatos Pappas, Vasilios Pappas, Aristidis Pappas, Eleftheria Pappa, Lambrini Pappa, Irini Pappa, Alexandra Dokou, Fotios Dimitriou, Zoi Dimitriou, Petros Bolosis, Despina Bolosi, Konstantinos Bolosis ir Thomas Bolosis pateiktas apeliacinis skundas dėl 2006 m. sausio 13 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties byloje T-42/04 Komninou ir kt. prieš Komisiją

(Byla C-167/06 P)

(2006/C 131/64)

Proceso kalba: graikų

Šalys

Apeliantai: Ermioni Komninou, Grigorios Dokos, Donatos Pappas, Vasilios Pappas, Aristidis Pappas, Eleftheria Pappa, Lambrini Pappa, Irini Pappa, Alexandra Dokou, Fotios Dimitriou, Zoi Dimitriou, Petros Bolosis, Despina Bolosi, Konstantinos Bolosis ir Thomas Bolosis, atstovaujami advokato G. Dellis

Kita proceso šalis: Komisija

Apeliantų reikalavimai

—

patenkinti apeliacinį skundą;

—

panaikinti ginčijamą 2006 m. sausio 13 d. Pirmosios instancijos teismo nutartį byloje T-42/04;

—

priimti sprendimą dėl 2004 m. vasario 10 d. apeliantų ieškinio, pripažinti jį priimtinu ir kiekvienam apeliantui priteisti iš Europos Komisijos 200 000 (du šimtus tūkstančių) eurų, numatant 8 % palūkanas, skaičiuojamas nuo Teisingumo Teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško atsiskaitymo;

—

priteisti iš atsakovės apeliantų išlaidas, patirtas pirmojoje instancijoje ir nagrinėjant šį apeliacinį skundą, o nepatenkinus šio prašymo, jei apeliacinis skundas būtų atmestas, nurodyti atsakovei arba visais atvejais kiekvienai iš šalių pačioms padengti savo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinį skundą byloje C-167/06 padavė 15 apeliantų, gyvenančių Parga (Prévéza departamente Graikijoje), dėl Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo 2006 m. sausio 13 d. nutarties byloje T-42/04. Šia nutartimi Pirmosios instancijos teismas kaip akivaizdžiai nepagrįstą atmetė 2004 m. vasario 10 d. apeliantų pareikštą ieškinį Europos Bendrijų Komisijai dėl žalos atlyginimo.

2004 m. vasario 10 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme Komisijai pareikštu ieškiniu apeliantai prašė atlyginti moralinę žalą, kurią jie tariamai patyrė dėl Komisijos elgesio nagrinėjant jų 1995 m. liepos 7 d. pateiktą skundą dėl to, kad Graikijos valdžios institucijos pažeidė Bendrijos aplinkos apsaugos teisę, konkrečiai kalbant, Direktyvos 85/337/EEB 3 ir 5 straipsnius vykdant biologinių vandens valdymo įrenginių statybos projektą vietovėje „Varka“.

Jie teigė, kad bendras ir nuolatinis Komisijos elgesys į juos buvo blogo administravimo atvejis. Ypač dėl šių aplinkybių:

1.

pirmiausia Komisija jų per tinkamą laiką neinformavo apie jų skundo nagrinėjimą, slėpė informaciją ir apgaudinėjo dėl jų bylos eigos; antra, Komisija atmetė jų skundą remdamasi motyvais, kurie, akivaizdžiai prieštaravo Bendrijos aplinkos apsaugos teisei ir Teisingumo Teismo praktikai, trečia, ji nesilaikė elementarių nešališkumo taisyklių, kurios taikomos jos pareigūnams nagrinėjant apeliantų bylą;

2.

vėliau, kai pirmiau išvardintas aplinkybes patvirtino Europos ombudsmenas, Komisija nesiėmė net elementarių priemonių, kad ištaisytų minėtus blogo administravimo atvejus. Dar daugiau, bendraudama su apeliantais ji vis vien vilkino procesą ir veikė neskaidriai: viena vertus, ji atsisakė pripažinti jų atžvilgiu padarytas savo klaidas, kita vertus, ji atsisakė (nuo prašymo atlyginti žalą pateikimo iki šios dienos) nagrinėti apeliantų skundą iš esmės ir užtikrinti, kad Bendrijos teisė būtų aiškinama vienodai ir teisingai.

Apeliantai konkrečiau teigia, kad neatsižvelgiant į tai, ar Komisijos pozicija dėl Direktyvos 85/337/EEB nuostatų taikymo buvo teisinga, ar ne, Komisija tokiu elgesiu akivaizdžiai pažeidė savo pareigas apeliantų kaip Europos Sąjungos piliečių ir administruojamų subjektų atžvilgiu, tiksliau ji pažeidė gero administravimo, nešališkumo, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus, taip pat nepripažino Europos Sąjungos piliečiams suteiktos peticijos teisės.

Ginčijamoje nutartyje Pirmosios instancijos teismas nenagrinėdamas reikalavimo atlyginti žalą pagrįstumo taikė Procedūros reglamento 111 straipsnį ir nusprendė, kad, pirma, ieškinys visiškai neturi teisinio pagrindo ir, antra, kad nebūtina tęsti procedūros Pirmosios instancijos teisme, t. y. pateikti kitus dokumentus ir surengti žodinę proceso dalį. Jis visiškai atmetė ieškinį ir nurodė apeliantams padengti ne tik savo pačių, bet ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas. Ši nutartis buvo perduota 2006 m. sausio 25 d registruotu laišku apeliantams toje byloje atstovavusiam advokatui.

Apeliantai manydami, kad priimant šią nutartį buvo padaryta teisės klaidų EB 225 straipsnio antrosios pastraipos ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio prasme, padavė šiuose straipsniuose ir Statuto 56 straipsnyje numatytą apeliacinį skundą, kuris yra priimtinas, paduotas laiku ir aiškų interesą jį paduoti turinčių asmenų. Apeliaciniame skunde apeliantai bando įrodyti, kad priimant ginčijamą nutartį buvo padaryta teisės klaidų.

Šios klaidos susijusios su tuo, kad:

i)

Pirmosios instancijos teismas visiškai atsisakė nagrinėti apeliantų nurodytus pagrindus ir argumentus dėl peticijos teisės, kuri yra Europos Sąjungos pilietybės instituto sudėtinė dalis, pažeidimo;

ii)

Pirmosios instancijos teismas visais atvejais iškraipė 2002 m. liepos 18 d. ombudsmeno sprendimo, kuris buvo svarbiausias ieškovų ieškinyje nurodytas įrodymas, turinį arba bet kuriuo atveju Pirmosios instancijos teismas suklydo teisiškai įvertindamas šią aplinkybę;

iii)

Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė gero administravimo, nešališkumo ir teisėtų lūkesčių principus, o kai kurias atvejais iškraipė įrodymus ir visais atvejais teisiniu požiūriu klaidingai kvalifikavo ieškinyje nurodytus faktus, susijusius su paminėtų principų pažeidimu;

iv)

Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo prašymo atlyginti žalą arba visais atvejais jo neišnagrinėjo teisingai nuspręsdamas, kad skundžiamas Komisijos elgesys tebuvo atskiri ir nesusiję faktai, o ne bendra pozicija, neatsižvelgdamas į tai, kad minėtų Bendrijos taisyklių pažeidimą ir ieškovams padarytą žalą nulėmė aštuonerius metus trukęs bendras Komisijos elgesys.

Apskritai paėmus apeliantai mano, kad Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bendrą taisyklę, pagal kurią Komisija atsako už tai, kad procedūros būtų vykdomos tinkamai ir laikantis įstatymų, o padarius klaidą ji privalo atlyginti dėl blogo administravimo atsiradusią žalą. Be to, administracijos elgesiui taikomų taisyklių nesilaikymas gali sukelti moralinę žalą, kurią Europos Sąjungos piliečiai gali prašyti atlyginti.