2006 m. kovo 13 d. pareikštas ieškinys byloje Onderlinge Waarborgmaatschappij Azivo Algemeen Ziekenfonds De Volharding prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla T-84/06)

(2006/C 108/48)

Proceso kalba: olandų

Šalys

Ieškovė: Onderlinge Waarborgmaatschappij Azivo Algemeen Ziekenfonds De Volharding U. A. (Haga, Nyderlandai), atstovaujama advokatų G. van der Wal ir T. Boesman

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė yra sveikatos apsaugos draudimo įstaiga, kuriai priklauso apie 150 000 draudėjų. Šiems draudėjams paprastai reikalingas platesnis sveikatos apsaugos paslaugų spektras, negu įprastam Nyderlanduose apdraustam asmeniui. Todėl ieškovės rezultatai, palyginti su kitomis sveikatos apsaugos draudimo įstaigomis, ilgą laiką buvo ne tokie teigiami. Ieškovė tvirtina, kad šiuos neigiamus rezultatus lemia išlyginimo sistemos trūkumai.

Savo ieškiniu ieškovė ginčija Komisijos sprendimą (1) pagal EB 87 ir EB 88 straipsnius leisti pagalbos priemones, apie kurias Nyderlandai pranešė naujos sveikatos apsaugos draudimo schemos kontekste. Šios pagalbos priemonės yra susijusios su finansinių išteklių išsaugojimu sveikatos apsaugos draudimo fonduose ir kelia pavojų rizikos išlyginimo sistemai (2).

Ieškovės teigimu, Komisija padarė vertinimo klaidų vertindama išlyginimo sistemos veikimą bei klausimą ištyrė netinkamai. Ieškovė tvirtina, kad šiuo atžvilgiu sprendimas neatitinka EB 86 straipsnio 2 dalies ir yra nenuoseklus ar bent jau netinkamai motyvuotas.

Ieškovė taip pat tvirtina, kad Komisija EB 86 straipsnio 2 dalies pagrindu netinkamai sutiko su rizikos išlyginimo sistema. Ieškovės teigimu, dėl išlyginimo sistemos trūkumų tam tikram skaičiui sveikatos apsaugos draudikų mokama kompensacija viršija tai, kas būtina padengti jų išlaidas atliekant viešosios paslaugos pareigą, kita vertus kai tam tikriems kitiems sveikatos apsaugos draudikams dėl šių trūkumų kompensuojama nepakankamai.

Ieškovė taip pat tvirtina, kad atsižvelgiant į praneštos pagalbos schemos sudėtingumą, Komisija turėjo pradėti EB 88 straipsnio 2 dalyje numatytą formalaus tyrimo procedūrą. Komisija turėjo susidurti bent su rimtais sunkumais pradinio tyrimo procedūroje pagal EB 88 straipsnio 3 dalį nustatydama, ar pagalbos schema buvo suderinama su bendrąja rinka atsižvelgiant į tai, kad ji neturėjo pakankamai informacijos.

Galiausiai ieškovė tvirtina, kad priimdama ginčijamą sprendimą Komisija suklydo neatsižvelgdama į aplinkybę, kad nauja Nyderlandų sveikatos apsaugos schema yra nesuderinama su ne gyvybės draudimo direktyva (3) ir su EB 43 bei EB 49 straipsniais. Šiuo atžvilgiu ieškovė ypač nurodo naujos sveikatos apsaugos schemos nuostatas, susijusias su draudimo įmokų skirtumų draudimu, su pareiga sutikti ir su rizikos išlyginimo sistema. Ieškovė taip pat mano, kad priešingai EB 253 straipsniui Komisija nenurodė priežasčių, kurios pagrįstų jos požiūrį, jog trečioji ne gyvybės draudimo direktyva ir EB 43 bei EB 49 straipsniai, kartu su EB 87 straipsniu ir EB 86 straipsnio 2 dalimi, neužkerta kelio valstybės pagalbai, apie kurią buvo pranešta.

(1)  OL 2005 C 324, p. 28.

(2)  Pagalbos priemonės N 541/2004 ir N 542/2004.

(3)  1992 m. birželio 18 d. Tarybos Direktyva 92/49/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, derinimo, iš dalies keičianti Direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB (trečioji ne gyvybės draudimo Direktyva) (OL L 228, p. 1).