25.2.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 48/19

2006 m. sausio 4 d.Groupe Danone pateiktas apeliacinis skundas dėl 2005 m. spalio 25 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo (penktoji kolegija) sprendimo Groupe Danone prieš Europos Bendrijų Komisiją byloje T-38/02

(Byla C-3/06 P)

(2006/C 48/37)

proceso kalba: prancūzų

2006 m. sausio 4 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo gautas Groupe Danone, atstovaujamos advokatų A. Winckler ir S. Sorinas, apeliacinis skundas dėl 2005 m. spalio 25 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo (penktoji kolegija) sprendimo byloje T-38/02 Groupe Danone prieš Europos Bendrijų Komisiją.

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—

remiantis EB 225 straipsnio 1 dalimi ir Statuto 61 straipsniu, iš dalies panaikinti 2005 m. spalio 25 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje T-38/02 Groupe Danone prieš Europos Bendrijų Komisiją tiek, kiek: i) jis atmeta ieškinio pagrindą, susijusį su nepagrįstu atsižvelgimu į sunkinančią aplinkybę dėl recidyvo ieškovės atžvilgiu ir; ii) pakeičia Komisijos naudotą baudos apskaičiavimo būdą;

—	patenkinti pirmojoje instancijoje Groupe Danone pareikštus reikalavimus tiek, kiek jie susiję su ieškinio pagrindu dėl nepagrįsto atsižvelgimo į sunkinančią aplinkybę dėl recidyvo ir dėl to, remiantis EB 229 straipsniu ir Reglamento Nr. 17 (1) 17 straipsniu, sumažinti Komisijos paskirtą baudą;

—	remiantis EB 229 straipsniu ir Reglamento Nr. 17 17 straipsniu sumažinti baudos sumą proporcingai Pirmosios instancijos teismo sprendimui sumažinti pritaikius lengvinančias aplinkybes;

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama šį apeliacinį skundą, apeliantė nurodo penkis pagrindus, siekdama iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą. Šie pagrindai susiję su, pirma, Pirmosios instancijos teismo klaidingu sąvokos „recidyvas“ vertinimu ir, antra, akivaizdžiai neteisėtu baudos apskaičiavimo būdo pakeitimu, lėmusiu baudos sumažinimą pritaikius lengvinančias aplinkybes ir dėl to baudos sumos padidinimą, palyginti su suma, kuri būtų, jei Pirmosios instancijos teismas dėl sunkinančių aplinkybių nuo 50 % iki 40 % sumažintų padidintą sumą, nepakeisdamas Komisijos naudoto baudos apskaičiavimo metodo.

Grįsdama savo argumentą dėl klaidingo recidyvo sąvokos vertinimo, apeliantė nurodo tris skirtingus pagrindus.

—

Pirmu apeliacinio skundo pagrindu apeliantė teigia, kad patvirtindamas apeliantės baudos padidinimą dėl sunkinančios recidyvo aplinkybės be aiškaus ar pakankamai nuspėjamo teisinio pagrindo, Pirmosios instancijos teismas nesilaikė nusikaltimų ir bausmių teisėtumo principo ir su juo susijusio griežtesnių baudžiamųjų įstatymų negaliojimo atgal principo.

—	Antru apeliacinio skundo pagrindu apeliantė mano, kad atsisakydamas apriboti recidyvo taikymą laike Pirmosios instancijos teismas klaidingai pritaikė teisinio saugumo principą, o tai prieštarauja Teisingumo Teismo praktikai.

—	Galiausiai trečiu apeliacinio skundo pagrindu apeliantė tvirtina, kad sprendimas yra su trūkumais dėl motyvų prieštaravimo, dėl kurio ryšio tarp recidyvo ir būtinumo baudomis užtikrinti pakankamą atgrasantį poveikį įvertinimas nėra motyvuotas.

Toliau grįsdama savo argumentą dėl akivaizdžiai neteisėto Pirmosios instancijos teismo sprendimo padidinti baudos sumą dėl lengvinančių aplinkybių pakeitus pritaikytą korekcinį koeficientą apeliantė nurodo du pagrindus. Pagrindinis pagrindas susijęs su Pirmosios instancijos teismo įgaliojimų viršijimu, kompetencijos nebuvimu ir EB 229 ir 230 straipsnių pažeidimu. Šio apeliacinio skundo pagrindą sudaro dvi dalys.

—	Pirma dalis susijusi su tuo, kad Pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas Komisijos sprendimą tiek, kiek tai susiję su baudos apskaičiavimo būdu, viršijo savo kompetencijos ribas pagal EB 229 ir 230 straipsnius.

—	Antroje dalyje apeliantė kaltina Pirmosios instancijos teismą nusprendus ultra petita, nes dėl lengvinančių aplinkybių pakeisdamas paskirtą sumažinimo procentą jis padidino apeliantei paskirtą baudos sumą.

Papildomai apeliantė nurodo antrą apeliacinio skundo pagrindą, susijusį su teisės į gynybą ir bausmės netaikymo atgal principo pažeidimu. Nesuteikdamas galimybės ketinimą pakeisti baudos apskaičiavimo būdą ir padidinti baudos sumą užginčyti teisminių ginčų metu, Pirmosios instancijos teismas iš tikrųjų pažeidė Bendrijos teisės pagrindinį principą, ir tai turėjo konkretų poveikį apeliantės galimybei gintis. Taip pat Pirmosios instancijos teismas 2001 m. sprendimui „Bière belge“ atgaline data taikė 2003 m. teismų praktiką, išaiškinančią koeficiento pritaikymą dėl lengvinančių aplinkybių apskaičiuojant baudą.

(1) Reglamentas Nr. 17: Pirmasis reglamentas, įgyvendinantis Sutarties 85 ir 86 straipsnius (OL 13, 1962 02 21, p. 204).