PRIIMTI TEKSTAI
P6_TA(2005)0036
ES bei Egipto Europos ir Viduržemio jūros šalių susitarimas ***
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl protokolo prie Europos ir Viduržemio jūros šalių susitarimo tarp Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Egipto Arabų Respublikos sudarymo siekiant atsižvelgti į Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Vengrijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos stojimą į Europos Sąjungą (5100/2005 — KOM(2004)0428 — C6-0027/2005 — 2004/0131(AVC))
(Pritarimo procedūra)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (5100/2005 — KOM(2004)0428) (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į prašymą duoti pritarimą, kurį pateikė Taryba pagal EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies antrąją pastraipą, 310 straipsnį ir 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos antrą sakinį (C6-0027/2005), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 43 straipsnio 1 dalį, 75 straipsnį ir 83 straipsnio 7 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A6-0041/2005), |
|
1. |
duoda savo pritarimą Protokolo sudarymui; |
|
2. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Egipto Arabų Respublikos vyriausybėms ir parlamentams. |
(1) Dar neskelbta OL.
P6_TA(2005)0037
Bendrijos muitinės kodeksas ***II
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2913/92, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą (12060/2/2004 — C6-0211/2004 — 2003/0167(COD))
(Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (12060/2/2004 — C6-0211/2004), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo poziciją per pirmąjį svarstymą (1) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2003)0452) (2), |
|
— |
atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 67 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto rekomendacijas antrajam svarstymui (A6-0021/2005), |
|
1. |
patvirtina bendrąją poziciją; |
|
2. |
pažymi, kad aktas priimtas remiantis bendrąja pozicija; |
|
3. |
paveda Pirmininkui su Tarybos Pirmininku pasirašyti aktą pagal EB sutarties 254 straipsnio 1 dalį; |
|
4. |
paveda Generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, kad buvo deramai laikomasi visų procedūrų ir, susitarus su Tarybos Generaliniu sekretoriumi, paskelbti jį Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje; |
|
5. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai. |
(1) Priimti tekstai, 2004 4 20, P5_TA(2004)0281.
(2) Dar nepaskelbta OL.
P6_TA(2005)0038
Profesinio rengimo įmonėse statistika ***I
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl statistikos, susijusios su profesiniu rengimu įmonėse (KOM(2004)0095 — C5-0083/2004 — 2004/0041(COD))
(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2004)0095) (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 285 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C5-0083/2004), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto bei Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomones (A6-0033/2005), |
|
1. |
pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais; |
|
2. |
ragina Komisiją vėl į jį kreiptis, jei ji ketintų iš esmės keisti pasiūlymą arba jį pakeisti kitu tekstu; |
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai. |
(1) Dar nepaskelbtas OL.
P6_TC1-COD(2004)0041
Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2005 m. vasario 23 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2005 dėl statistikos, susijusios su profesiniu rengimu įmonėse
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 285 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą (1),
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),
kadangi:
|
1) |
2000 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime Lisabonoje Europos Sąjunga užsibrėžė strateginį tikslą tapti konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis grįsta visuomene pasaulyje, užtikrinančia darnų ekonomikos augimą su daugiau ir geresnių darbo vietų bei didesnę socialinę sanglaudą. |
|
2) |
Siekiant įgyvendinti savo įsipareigojimą tapti konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis grįsta visuomene pasaulyje, Europai labai svarbu piliečių darbingumas, prisitaikomumas ir mobilumas. |
|
3) |
Mokymasis visą gyvenimą yra veiksnys rengiant ir remiant įgudusią, kvalifikuotą ir lengvai prisitaikančią darbo jėgą. |
|
4) |
2003 m. gegužės 5 d. Tarybos išvadose apie vidutinių Europos rezultatų švietimo ir mokymo srityje orientacinius rodiklius (angl. benchmarks) (4) buvo nustatyti tokie rodikliai: „iki 2010 m. vidutinis Europos Sąjungos besimokančiųjų visą gyvenimą lygis sieks mažiausiai 12,5 proc. suaugusių darbingo amžiaus (25-64 m.) gyventojų“. |
|
5) |
Europos Vadovų Tarybos susitikime Lisabonoje buvo patvirtinta, kad visą gyvenimą trunkantis mokymasis yra vienas pagrindinių Europos socialinio modelio komponentų. |
|
6) |
2003 m. liepos 22 d. Tarybos sprendime 2003/578/EB dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (5) patvirtinta Europos užimtumo strategija siekiama geriau įgyvendinti Lisabonos strategiją ir vykdyti nuoseklias ir visapusiškas visą gyvenimą trunkančio mokymosi strategijas. |
|
7) |
Taikant šį reglamentą reikėtų atsižvelgti į „palankių sąlygų darbo rinkoje neturinčių žmonių“ sąvoką, pateiktą valstybių narių užimtumo politikos gairėse. |
|
8) |
Reikia skirti ypatingą dėmesį mokymuisi darbo vietoje ir darbo metu, kaip dviems esminiams visą gyvenimą trunkančio mokymosi aspektams . |
|
9) |
Bendrijos masto palyginama statistinė informacija, ypač apie mokymus įmonėse, yra labai svarbi visą gyvenimą trunkančio mokymosi strategijų kūrimui ir jų įgyvendinimo raidos kontrolei užtikrinti. |
|
10) |
Specialiosios Bendrijos statistikos rinkimas reglamentuojamas 1997 m. vasario 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos (6) nuostatomis. |
|
11) |
Konfidencialių statistinių duomenų perdavimas reglamentuojamas Reglamentu (EB) Nr. 322/97 ir 1990 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentu (Euratomas, EEB) Nr. 1588/90 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai nuostatomis (7). |
|
12) |
2002 m. gegužės 17 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 831/2002 įgyvendinančiu, dėl teisės naudotis konfidencialiais duomenimis mokslo reikmėms, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos (8) buvo nustatytos sąlygos, kuriomis remiantis gali būti suteikta galimybė naudotis Bendrijos institucijai perduotais konfidencialiais duomenimis. |
|
13) |
Kadangi šio reglamento tiklso - sukurti bendrus statistikos standartus, kurie leistų tiekti suderintus duomenis, - valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti. |
|
14) |
Šiam reglamentui įgyvendinti reikalingos priemonės turi būti patvirtintos laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (9). Šiomis priemonėmis turi būti atsižvelgiama į valstybių narių turimus gebėjimus rinkti ir apdoroti duomenis . |
|
15) |
Su Statistikos programų komitetu buvo konsultuotasi pagal 1989 m. birželio 19 d. Tarybos sprendimo 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiančio Europos Bendrijų statistikos programų komitetą, (10) 3 straipsnį. |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reguliavimo dalykas
Šiuo reglamentu nustatomas Bendrijos statistikos apie profesinį mokymą įmonėse rengimo bendras pagrindas.
2 straipsnis
Sąvokos
Šiame reglamente vartojamos sąvokos:
|
a) |
„įmonė“ - įmonė, kaip apibrėžta 1993 m. kovo 15 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 696/93 dėl statistinių vienetų gamybos sistemai stebėti ir analizuoti Bendrijoje (11); |
|
b) |
„NACE 1 red.“ - bendrasis gamybinis Europos Bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius, nustatytas 1990 m. spalio 9 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3037/90 dėl statistinio Europos bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (12). |
3 straipsnis
Rinktini duomenys
1. Duomenys renkami valstybėse narėse siekiant parengti Bendrijos statistiką tęstinio profesinio rengimo įmonėse analizei šiose srityse:
|
a) |
įmonių mokymų politika ir strategijos keliant jų darbuotojų kompetenciją; |
|
b) |
tęstinio profesinio rengimo įmonėse vadyba, organizavimas ir būdai; |
|
c) |
socialinių partnerių vaidmuo užtikrinant tęstinio profesinio rengimo darbo vietoje visus aspektus ; |
|
d) |
galimybė dalyvauti tęstiniame profesiniame rengime, jo apimtis ir turinys, ypač atsižvelgiant į ekonominės veiklos rūšį ir įmonės dydį; |
|
e) |
specialiosios tęstinio profesinio rengimo įmonėse priemonės darbuotojų naudojimosi IKT (informacijos ir komunikacijos technologijomis) įgūdžiams tobulinti; |
|
f) |
MVĮ darbuotojų dalyvauti tęstiniame profesiniame rengime ir įgyti naujų įgūdžių bei specifiniai MVĮ mokymų teikimo poreikiai; |
|
g) |
valstybinių priemonių įtaka tęstiniam profesiniam rengimui įmonėse; |
|
h) |
visų darbuotojų lygios galimybės dalyvauti tęstiniame profesiniame rengime įmonėse, ypač lyčių lygybės ir specialių amžiaus kategorijų požiūriu ; |
|
i) |
specialiosios tęstinio profesinio rengimo priemonės palankių sąlygų darbo rinkoje neturinčiųjų grupėms; |
|
j) |
profesinio rengimo priemonės, pritaikytos įvairioms darbo sutarčių rūšims; |
|
k) |
tęstinio profesinio rengimo išlaidos: finansavimo mastas ir šaltiniai, skatinamosios tęstinio profesinio rengimo priemonės; |
|
l) |
įmonių procedūrų, susijusių su tęstiniu profesiniu rengimu, įvertinimas ir stebėjimas . |
2. Valstybėse narėse renkami konkretūs duomenys apie pradinį profesinį rengimą, t. y.:
|
a) |
pradinio rengimo dalyvius; |
|
b) |
bendrąsias pradinio rengimo išlaidas. |
4 straipsnis
Taikymo sritis
Profesinio rengimo statistika apima mažiausiai visas NACE 1 red. C-K ir O sekcijose apibrėžtas ekonominės veiklos rūšis.
5 straipsnis
Statistiniai vienetai
Renkant duomenis statistiniu vienetu laikoma viena iš 4 straipsnyje minimų ekonominės veiklos rūšių užsiimanti ir 10 arba daugiau darbuotojų turinti įmonė.
Atsižvelgdamos į specifinį nacionalinį įmonių dydžio pasiskirstymą ir politikos poreikių raidą, valstybės narės savo teritorijoje gali naudoti platesnį statistinio vieneto apibrėžimą. Komisija taip pat gali nuspręsti naudoti platesnį apibrėžimą pagal 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą, jei tai gerokai padidintų tyrimų rezultatų atitinkamose valstybėse narėse reprezentatyvumą ir kokybę.
6 straipsnis
Duomenų šaltiniai
1. Valstybės narės gauna reikiamus duomenis pasitelkusios arba įmonėse atliktus tyrimus, arba sujungdamos tokius tyrimus su kitais šaltiniais, remdamosi mažiausios respondentų apkrovos ir administravimo supaprastinimo principais.
2. Valstybės narės nustato tvarką, pagal kurią įmonės dalyvauja tyrime .
3. Kai atliekamas tyrimas, įmonės raginamos laiku pateikti teisingus ir išsamius duomenis.
4. Kiti šaltiniai, įskaitant administracinius duomenis, gali būti naudojami rinktinai informacijai papildyti, jei jie yra tinkami svarbos ir aktualumo požiūriu.
7 straipsnis
Tyrimo ypatumai
1. Šis tyrimas yra atrankinis tyrimas .
2. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad pateikti duomenys atspindėtų statistinių vienetų gyventojų struktūrą. Tyrimai atliekami taip, kad jų rezultatus Bendrijos mastu būtų galima padalyti bent į šias kategorijas:
|
a) |
ekonominės veiklos rūšys pagal NACE 1 red.; |
|
b) |
įmonių dydis. |
3. Laikydamasi 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros Komisija apibrėžia imties ir tikslumo reikalavimus, šiuos reikalavimus atitinkančius imties dydžius , NACE specifiką ir dydžių kategorijas, į kurias galima padalyti rezultatus.
8 straipsnis
Tyrimo koncepcija
1. Siekiant sumažinti respondentams tenkančią naštą tyrime galima diferencijuoti duomenų rinkimą atsižvelgiant į šiuos aspektus:
|
a) |
mokymus rengiančios ir mokymų nerengiančios įmonės; |
|
b) |
skirtingi mokymo būdai. |
2. Laikydamasi 14 straipsnio 2 dalyje numatytos tvarkos Komisija nustato konkrečius duomenis, kurie renkami atsižvelgiant į tai, ar įmonė rengia ar nerengia mokymų, ir į skirtingus mokymo būdus.
9 straipsnis
Kokybės kontrolė ir ataskaitos
1. Valstybės narės imasi visų priemonių užtikrinti, kad jų pateikta informacija būtų kokybiška.
2. Ne vėliau kaip per 21 mėnesį po ataskaitinio laikotarpio pabaigos valstybės narės pateikia Komisijai (Eurostatui) kokybės ataskaitą, į kurią įeina visa informacija ir duomenys, kurių Komisija reikalauja pateiktų duomenų kokybei patikrinti. Valstybės narės nurodo galimus metodologinių reikalavimų pažeidimus.
3. Komisija (Eurostas) 2 dalyje minimų ataskaitų pagrindu įvertina pateiktų duomenų kokybę , ypatingą dėmesį skirdama valstybių narių duomenų palyginamumui.
4. Laikydamasi 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos Komisija nustato duomenų, kurie turi būti renkami ir pristatomi Bendrijos profesinio rengimo įmonėse statistikai, kokybės reikalavimus, kokybės ataskaitų, kurias turi pristatyti valstybės narės, struktūrą ir visas reikalingas priemones duomenų kokybei vertinti ir kelti.
10 straipsnis
Ataskaitinis laikotarpis ir periodiškumas
1. Ataskaitinis duomenų rinkimo laikotarpis yra vieni kalendoriniai metai.
2. Laikydamasi 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos Komisija nustato pirmuosius ataskaitinius metus, kurių duomenis reikia rinkti.
3. Valstybės narės renka duomenis kas penkerius metus.
11 straipsnis
Duomenų perdavimas
1. Valstybės narės ir Komisija savo kompetencijos srityse sukuria sąlygas plačiau naudotis elektroniniu duomenų rinkimu, elektroniniu duomenų perdavimu ir automatiniu duomenų apdorojimu.
2. Valstybės narės pateikia Komisijai (Eurostatui) įmonių duomenis laikydamosi esamų Bendrijos nuostatų dėl konfidencialių duomenų perdavimo, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 322/97 ir Reglamente (Euratom, EEB) Nr. 1588/90. Valstybės narės užtikrina, kad perduoti duomenys nesudarytų galimybės tiesiogiai atpažinti statistinių vienetų.
3. Valstybės narės pateikia elektroninės formos ir atitinkamo techninio formato duomenis, laikydamosi keitimosi duomenimis standarto, kuris turi būti nustatytas pagal 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką.
4. Valstybės narės pateikia išsamius ir teisingus duomenis per 18 mėnesių nuo ataskaitinių metų pabaigos.
12 straipsnis
Įgyvendinimo ataskaita
1. Per penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo ir pasikonsultavusi su Statistikos programų komitetu Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie šio reglamento įgyvendinimą. Ataskaitoje:
|
a) |
įvertinama gautos statistikos naudos Bendrijai, valstybėms narėms ir naudotojams bei respondentams tenkančios naštos santykis; |
|
b) |
nustatomos sritys, kuriose, remiantis gautais rezultatais, reikalingi tobulinimai ir pakeitimai. |
2. Remdamasi įgyvendinimo ataskaita, Komisija gali siūlyti priemones šio reglamento taikymui pagerinti.
13 straipsnis
Įgyvendinimo priemonės
Šiam reglamentui įgyvendinti reikalingos priemonės, įskaitant priemones, kuriomis atsižvelgiama į su duomenų rinkimu, perdavimu ir apdorojimu susijusią ekonomikos ir technikos raidą, tvirtinamos laikantis 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos.
14 straipsnis
Komitetas
1. Komisijai padeda Statistikos programų komitetas.
2. Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas.
Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje numatytas terminas yra trys mėnesiai.
15 straipsnis
Finansavimas
1. Pirmaisiais ataskaitiniais metais, kuriais rengiama šiame reglamente numatyta Bendrijos statistika, Komisija teikia finansinę paramą valstybėms narėms, siekdama joms padėti padengti duomenų rinkimo, apdorojimo ir perdavimo išlaidas.
2. Finansinės paramos suma patvirtinama kaip atitinkamos biudžeto sudarymo procedūros dalis. Biudžeto valdymo institucija nustato galimus skirti asignavimus.
3. Įgyvendindama šį reglamentą Komisija gali kreiptis į ekspertus ir techninės pagalbos organizacijas, kuriuos galima finansuoti iš bendros šio reglamento finansinės struktūros. Komisija gali organizuoti seminarus, pokalbius ir kitus ekspertų susitikimus, galinčius palengvinti šio reglamento įgyvendinimą, bei imtis atitinkamos informavimo, publikavimo ir platinimo veiklos.
16 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta,
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
Tarybos vardu
Pirmininkas
(1) OL C [...], [...], p [...].
(2) OL C [...], [...], p [...].
(3) 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento pozicija.
(5) OL L 197, 2003 8 5, p 13 .
(6) OL L 52, 1997 2 22, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1.).
(7) OL L 151, 1990 6 15, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.
(8) OL L 133, 2002 5 18, p. 7.
(9) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
(10) OL L 181, 1989 6 28, p. 47.
(11) OL L 76, 1993 3 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.
(12) OL L 293, 1990 10 24, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.
P6_TA(2005)0039
Jūrininkų tapatybės dokumentai *
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, įgaliojančio valstybes nares Europos bendrijos interesų labui ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl jūrininkų tapatybės dokumentų (Konvencija Nr. 185) (KOM(2004)0530 — C6-0167/2004 — 2004/0180(CNS))
(Konsultavimosi procedūra)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (KOM(2004)0530) (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į EB sutarties 62 straipsnio 2 punkto b i papunktį bei 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmą sakinį, |
|
— |
atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba konsultavosi su Parlamentu (C6-0167/2004), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 83 straipsnio 7 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A6-0037/2005), |
|
1. |
pritaria pasiūlymui dėl Tarybos sprendimo; |
|
2. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams. |
(1) Dar neskelbta OL.
P6_TA(2005)0040
Sankcijų už teršimo pažeidimus įvedimas ***II
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo (11964/3/2004 — C6-0157/2004 — 2003/0037(COD))
(Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (11964/3/2004 — C6-0157/2004), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo poziciją per pirmąjį svarstymą (1) dėl Komisijos pasiūlymo Parlamentui ir Tarybai (KOM(2003)0092) (2), |
|
— |
atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A6-0015/2005), |
|
1. |
patvirtina bendrąją poziciją su pakeitimais; |
|
2. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai. |
(1) Priimti tekstai, 2004 1 13, P5_TA(2004)0009.
(2) Dar nepaskelbtas OL.
P6_TC2-COD(2003)0037
Europos Parlamento pozicija priimta per antąjį svarstymą 2005 m. vasario 23 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/.../EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 80 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),
kadangi:
|
1) |
Bendrijos saugumo jūroje politikos tikslas - aukšto lygio saugumas ir aplinkos apsauga, ji grindžiama supratimu, jog visos krovinius jūra gabenančios šalys atsako už tai, kad būtų užtikrinta, jog Bendrijos vandenyse eksploatuojami laivai atitiktų taikomas taisykles ir standartus. |
|
2) |
Esminiai standartai, taikomi teršiančių medžiagų išmetimui iš laivų, visose valstybėse narėse remiasi Marpol 73/78 konvencija; vis dėlto kasdien šių taisyklių nepaiso labai didelis Bendrijos vandenyse plaukiojančių laivų skaičius, nesiimant ištaisomųjų veiksmų. |
|
3) |
Įvairiose valstybėse narėse Marpol 73/78 įgyvendinama skirtingai, todėl būtina suderinti jos įgyvendinimą Bendrijos lygiu; visų pirma, valstybių narių praktikas, susijusias su sankcijų už teršiančių medžiagų išmetimą iš laivų taikymu. |
|
4) |
Atgrasančio pobūdžio priemonės sudaro neatskiriamą Bendrijos saugumo jūroje politikos dalį, kadangi jos užtikrina ryšį tarp kiekvienos teršiančius krovinius jūra gabenančios šalies atsakomybės ir joms taikomų sankcijų; siekiant veiksmingos aplinkos apsaugos, būtinos veiksmingos, atgrasančios ir proporcingos sankcijos. |
|
5) |
Todėl svarbu tinkamomis teisinėmis priemonėmis suderinti esamas teisines nuostatas, pirmiausia - tikslų atitinkamo pažeidimo sudėties apibrėžimą bei išimties atvejus ir nuobaudas, atsakomybę bei jurisdikciją reglamentuojančias būtiniausias taisykles . |
|
6) |
Prie šios direktyvos pridedamos detalios taisyklės dėl baudžiamųjų nusižengimų ir sankcijų bei kitos nuostatos, numatytos ... Tarybos pagrindų sprendime 2005/.../TVR [dėl baudžiamosios teisės sistemos stiprinimo įgyvendinant teisės aktus dėl kovos su tarša iš laivų]. |
|
7) |
Nei tarptautinė civilinės atsakomybės ir kompensavimo už taršą nafta sistema, nei tarptautinė su teršimu kitomis pavojingomis ar nuodingomis medžiagomis susijusi sistema neturi pakankamo atgrasančio poveikio, kuris atitinkamas pavojingus krovinius jūra gabenančias šalis priverstų atsisakyti standartų nesilaikymo praktikos; reikiamas atgrasantis poveikis gali būti pasiektas tik nustačius sankcijas, taikomas asmeniui, kuris sukelia jūrų taršą arba prie jos prisideda; sankcijos turėtų būti taikomos ne tik laivo savininkui ar kapitonui, bet ir krovinio savininkui, klasifikavimo bendrovei ar bet kuriam kitam susijusiam asmeniui. |
|
8) |
Taršių medžiagų išmetimas iš laivų turėtų būti laikomas pažeidimu, jei tai padaroma tyčia, dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo. Šie pažeidimai laikomi baudžiamuoju nusižengimu atsižvelgiant į prie Direktyvos pridėtą Tarybos pagrindų sprendimą 2005/.../TVR ir jame numatytas aplinkybes. |
|
9) |
Sankcijos už teršiančių medžiagų išmetimą iš laivų nėra susijusios su atitinkamų šalių civiline atsakomybe ir todėl joms netaikomos jokios taisyklės, reglamentuojančios civilinės atsakomybės apribojimą ar atsiradimą, ir jos neriboja veiksmingo kompensavimo asmenims, nukentėjusiems nuo taršą sukėlusių avarijų. |
|
10) |
Būtinas tolesnis veiksmingas valstybių narių bendradarbiavimas siekiant užtikrinti, kad būtų laiku nustatyti teršiančių medžiagų išmetimo iš laivų atvejai ir išaiškinti pažeidėjai. Dėl šios priežasties Europos jūrų saugumo agentūra atlieka labai svarbų darbą kartu su valstybėmis narėmis ieškodama techninių sprendimų ir teikdama techninę pagalbą, susijusią su šios Direktyvos įgyvendinimu bei padėdama Komisijai atlikti visas jai patikėtas užduotis, padedančias efektyviai įgyvendinti šią Direktyvą. |
|
11) |
Siekiant veiksmingiau užkirsti kelią ir geriau kovoti su jūros tarša, turėtų būti kuriamos vykdomųjų institucijų, pvz., nacionalinių pakrančių apsaugos tarnybų, sinergijos. Todėl Komisija turėtų atlikti įgyvendinamumo tyrimą dėl Europos pakrančių apsaugos tarnybų veiklos taršos prevencijos ir kovos su ja srityje, kuriame būtų aiškiai pristatomos išlaidos, ir nauda. Po šio tyrimo, jei tinkama, turėtų būti parengtas pasiūlymas dėl Europos pakrančių apsaugos. |
|
12) |
Kai turima aiškių objektyvių įrodymų apie išmetimą, padariusį didelės žalos arba dėl kurio gali kilti didelės žalos pavojus, valstybės narės turėtų perduoti klausimą savo kompetentingoms institucijoms, siekdamos pradėti teisminį nagrinėjimą pagal 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 220 straipsnį. |
|
13) |
Kartu su šia direktyva, Direktyvos 2000/59/EB (4) vykdymas yra pagrindinis visų kovos su tarša iš laivų priemonių instrumentas. |
|
14) |
Ši direktyva neprieštarauja Sutarties 5 straipsnyje išdėstytiems subsidiarumo ir proporcingumo principams. Tarptautinių teršimo iš laivų standartų įtraukimas į Bendrijos teisę ir sankcijų, kurios apima baudžiamąsias ar administracines sankcijas, už jų pažeidimus įvedimas yra būtina priemonė aukšto lygio saugumui ir aplinkos apsaugai jūrų transporto srityje pasiekti. Tai Bendrija gali veiksmingai pasiekti tik suderindama taisykles. Ši direktyva numato tik tai, kas reikalinga siekiant šio tikslo, ir nenumato nieko, kas nėra būtina siekiant to tikslo. Joje nedraudžiama valstybėms narėms teršimui iš laivų taikyti griežtesnes priemones nepažeidžiant tarptautinės teisės. |
|
15) |
Šioje direktyvoje visapusiškai gerbiama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ; asmeniui, įtariamam padarius pažeidimą, turi būti garantuojamas sąžiningas ir bešališkas bylos nagrinėjimas, o sankcijos turi būti proporcingos, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Tikslas
1. Šios direktyvos tikslas - į Bendrijos teisę įtraukti tarptautinius aplinkos apsaugos standartus taršos iš laivų srityje ir užtikrinti, kad už teršiančių medžiagų išmetimą atsakingiems asmenims būtų taikomos proporcingos sankcijos , kaip numatyta 8 straipsnyje, siekiant pagerinti saugumą jūroje ir sustiprinti jūros aplinkos apsaugą nuo teršimo iš laivų.
2. Šioje direktyvoje nedraudžiama valstybėms narėms teršimui iš laivų taikyti griežtesnes priemones nepažeidžiant tarptautinės teisės.
2 straipsnis
Sąvokų apibrėžimai
Šioje direktyvoje:
|
1. |
„Marpol 73/78“ - tai 1973 m. Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos ir jos 1978 m. naujausios redakcijos protokolas. |
|
2. |
„Teršiančios medžiagos“ - tai medžiagos, kurioms taikomas Marpol 73/78 I priedas (nafta) ir II priedas (nuodingos skystos urmu gabenamos medžiagos). |
|
3. |
„Išmetimas“ - tai bet koks pašalinimas iš laivo, kaip nurodyta Marpol 73/78 2 straipsnyje. |
|
4. |
„Laivas“ - tai bet kokio tipo jūrų laivas, neatsižvelgiant į jo vėliavą, plaukiojantis jūros aplinkoje, įskaitant laivus su povandeniniais sparnais, laivus su oro pagalve, laivus, galinčius veikti po vandeniu, ir plūdrius aparatus. |
3 straipsnis
Taikymo sritis
1. Ši direktyva pagal tarptautinę teisę taikoma teršiančių medžiagų išmetimui į:
|
a) |
bet kurios valstybės narės vidaus vandenis, įskaitant uostus, tiek, kiek taikomas Marpol režimas; |
|
b) |
bet kurios valstybės narės teritorinę jūrą; |
|
c) |
tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, laikantis tranzitinio plaukimo režimo, kaip nustatyta 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos III dalies 2 skyriuje tiek, kiek tokie sąsiauriai priklauso valstybės narės jurisdikcijai; |
|
d) |
bet kurios valstybės narės išskirtinę ekonominę ar lygiavertę zoną, nustatytą pagal tarptautinę teisę; ir |
|
e) |
atvirą jūrą. |
2. Ši direktyva taikoma teršiančių medžiagų išmetimui iš bet kurio laivo, neatsižvelgiant į jo vėliavą, išskyrus karo laivus, pagalbinius karo laivyno laivus arba kitus valstybei priklausančius ar jos eksploatuojamus ir tuo metu vien nekomercine valstybės veikla užsiimančius laivus.
4 straipsnis
Pažeidimai
Valstybės narės užtikrina, kad teršiančių medžiagų išmetimas iš laivų į bet kurią iš 3 straipsnio 1 dalyje paminėtų teritorijų būtų laikomas pažeidimu, jei tai padaroma tyčia, dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo. Šie pažeidimai pagal šią direktyvą papildantį Tarybos pagrindų sprendimą 2005/.../TVR ir susiklosčius jame numatytoms aplinkybėms laikomi baudžiamaisiais nusižengimais.
5 straipsnis
Išimtys
1. Teršiančių medžiagų išmetimas į bet kurią iš 3 straipsnio 1 dalyje paminėtų teritorijų nelaikomas pažeidimu, jei jis tenkina Marpol 73/78 I priedo 9, 10, 11 taisyklės a arba c punktuose ar II priedo 5 taisyklės ar 6 taisyklės a arba c punktuose išdėstytas sąlygas.
2. Teršiančių medžiagų išmetimas į 3 straipsnio 1 dalies c, d ir e punktuose paminėtas teritorijas nelaikomas savininko, kapitono ar kapitono atsakomybe veikiančios įgulos padarytu pažeidimu, jei jis tenkina Marpol 73/78 I priedo 11 taisyklės b punkte arba II priedo 6 taisyklės b punkte išdėstytas sąlygas .
6 straipsnis
Valstybės narės uoste esantiems laivams taikomos vykdymo priemonės
1. Jei dėl neatitikimų ar informacijos kyla įtarimų, jog valstybės narės uoste ar pakrantės terminale savanoriškai esantis laivas užsiėmė ar užsiima teršiančių medžiagų išmetimu į bet kurią iš 3 straipsnio 1 dalyje paminėtų teritorijų, ta valstybė narė užtikrina, kad, pagal jos nacionalinę teisę, būtų atliktas atitinkamas patikrinimas atsižvelgiant į atitinkamas Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) priimtas gaires.
2. Jei, atlikus 1 dalyje paminėtą patikrinimą, atskleidžiami faktai, galintys parodyti pažeidimą, kaip apibrėžta 4 straipsnyje, apie tai informuojamos tos valstybės narės ir laivo vėliavos valstybės kompetentingos institucijos.
7 straipsnis
Pakrantės valstybių taikomos vykdymo priemonės tranzitu plaukiantiems laivams
1. Jei įtariamas teršiančių medžiagų išmetimas į 3 straipsnio 1 dalies b, c, d ar e punktuose paminėtas teritorijas, o tokiu išmetimu įtariamas laivas neįplaukia į valstybės narės, turinčios informacijos apie įtariamą išmetimą, uostą, taikomos šios priemonės:
|
a) |
jei kitas šio laivo įplaukimo uostas yra kitoje valstybėje narėje, atitinkamos valstybės narės glaudžiai bendradarbiauja atlikdamos 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą patikrinimą ir priimdamos sprendimą dėl tokiems išmetimams taikomų atitinkamų priemonių ; |
|
b) |
jei kitas šio laivo įplaukimo uostas yra Bendrijai nepriklausančios valstybės uostas, valstybė narė imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad kitas šio laivo įplaukimo uostas būtų informuotas apie įtariamą išmetimą, ir reikalauja, kad kito įplaukimo uosto valstybė imtųsi tokiems išmetimams taikomų atitinkamų priemonių. |
2. Kai turima aiškių objektyvių įrodymų, kad 3 straipsnio 1 dalies b arba d punktuose paminėtose teritorijose plaukiojantis laivas 3 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytoje teritorijoje padarė pažeidimą, susijusį su išmetimu, padariusiu didelės žalos arba dėl kurio gali kilti didelės žalos pavojus atitinkamos valstybės narės pakrantei ar jos susijusiems interesams, arba 3 straipsnio 1 dalies b arba d punktuose paminėtų teritorijų ištekliams, ta valstybė, laikydamasi 1982 m. Jungtinių Tautų jū rų teisės konvencijos XII dalies 7 skyriaus ir, jei įrodymai tai pateisina, perduoda klausimą savo kompetentingoms institucijoms, siekdama pradėti teisminį nagrinėjimą, įskaitant laivo sulaikymą, pagal savo nacionalinę teisę.
3. Bet kuriuo atveju informuojamos laivo vėliavos valstybės institucijos.
8 straipsnis
Sankcijos
1. Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad už pažeidimus pagal 4 straipsnį būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos, kurios gali apimti baudžiamąsias ar administracines sankcijas.
2. Kiekviena valstybė narė imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad 1 dalyje nurodytos sankcijos būtų taikomos bet kuriam už pažeidimą pagal 4 straipsnį atsakingam asmeniui.
9 straipsnis
Tarptautinės teisės laikymasis
Valstybės narės šios direktyvos nuostatas taiko nei formaliai, nei faktiškai nediskriminuodamos užsienio laivų ir laikydamosi taikomos tarptautinės teisės, įskaitant 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos XII dalies 7 skyrių, ir nedelsdamos praneša laivo vėliavos valstybei bei kitoms atitinkamoms valstybėms apie priemones, kurių buvo imtasi pagal šią direktyvą.
10 straipsnis
Papildomos priemonės
1. Taikydamos šią direktyvą, valstybės narės ir Komisija atitinkamais atvejais glaudžiai bendradarbiauja su Europos jūrų saugumo agentūra ir atsižvelgdamos į reagavimo į atsitiktinę arba tyčinę jūrų taršą veiksmų programą, nustatytą Sprendimu Nr. 2850/2000/EB (5) bei, tinkamais atvejais, į Direktyvos 2000/59/EB įgyvendinimą, siekiant:
|
a) |
sukurti veiksmingam šios direktyvos įgyvendinimui būtinas informacijos sistemas; |
|
b) |
nustatyti bendrą praktiką ir gaires, pagrįstas tarptautiniu lygiu taikoma praktika ir gairėmis, pirmiausia skirtas:
|
2. Remiantis Reglamente (EB) Nr. 1406/2002 (6) nustatytomis užduotimis, Europos jūrų saugumo agentūra:
|
a) |
dirba kartu su valstybėmis narėmis ieškodama techninių sprendimų ir teikdama su šios Direktyvos įgyvendinimu susijusią techninę pagalbą atliekant veiksmus, pvz., palydovine technika stebint ir ieškant teršiančių medžiagų išmetimo vietų; |
|
b) |
padeda Komisijai įgyvendinti šią direktyvą, įskaitant, jei tinkama, lankydamasi valstybėse narėse, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1406/2002 3 straipsnyje. |
11 straipsnis
Pagrįstumo tyrimas
Siekiant veiksmingiau užkirsti kelią ir geriau kovoti su jūros tarša, turėtų būti kuriamos vykdomųjų institucijų, pvz., nacionalinių pakrančių apsaugos tarnybų, sinergijos. Todėl Komisija iki 2006 m. pabaigos Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pagrįstumo tyrimą dėl Europos kranto apsaugos tarnybų veiklos taršos prevencijos ir kovos su ja srityje, kuriame būtų aiškiai pristatomos išlaidos, ir nauda.
12 straipsnis
Ataskaitų pateikimas
Kas treji metai valstybės narės pateikia Komisijai ataskaitą apie tai, kaip kompetentingos institucijos taiko šią direktyvą. Remdamasi šiomis ataskaitomis, Komisija pateikia Bendrijos pranešimą Europos Parlamentui ir Tarybai. Šiame pranešime Komisija įvertina inter alia, ar pageidautina peržiūrėti arba išplėsti šios direktyvos taikymo sritį. Ji taip pat išdėsto valstybių narių teismų praktikos raidą ir apsvarsto galimybę sukurti viešą tokios teismų praktikos duomenų bazę.
13 straipsnis
Komitetas
1. Komisijai padeda Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetas (COSS), įsteigtas pagal 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2099/2002 (7) 3 straipsnį.
2. Komisija reguliariai informuoja pagal Sprendimą Nr. 2850/2000/EB įsteigtą komitetą apie siūlomas priemones ar kitą atitinkamą veiklą, susijusią su reagavimu į jūrų taršą.
14 straipsnis
Pakeitimų procedūra
2 straipsnio 1 punkte paminėti Marpol 73/78 pakeitimai gali būti neįtraukti į šios direktyvos taikymo sritį laikantis Reglamento (EB) Nr. 2099/2002 5 straipsnio.
15 straipsnis
Įgyvendinimas
Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki ... (8), įgyvendina šią direktyvą ir apie tai nedelsdamos praneša Komisijai.
Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
16 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje.
17 straipsnis
Adresatai
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta,
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
Tarybos vardu
Pirmininkas
(1) OL C 220, 2003 9 16, p. 72.
(2) OL C ....
(3) 2004 m. sausio 13 d. Europos Parlamento pozicija (OL C 92 E, 2004 4 21, p. 77), 2004 m. spalio 7 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 25 E, 2005 2 1, p. 29), 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento pozicija.
(4) 2000 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/59/EB dėl uosto priėmimo įrenginių, skirtų laivuose susidarančioms atliekoms ir krovinių likučiams (OL L 332, 2000 12 28, p. 81). Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 2002/84/EB (OL L 324, 2002 11 29, p. 53).
(5) 2000 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 2850/2000/EC, nustatantis Bendrijos bendradarbiavimo atsitiktinės arba tyčinės jūros taršos srityje pagrindus (OL L 332, 2000 12 28, p. 1). Sprendimas, su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 787/2004/EB (OL L 138, 2004 4 30, p. 12).
(6) 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1406/2002, kuriuo įsteigiama Europos jūrų saugumo agentūra (OL L 208, 2002 8 5, p. 1).
(7) OL L 324, 2002 11 29, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 415/2004 (OL L 68, 2004 3 6, p. 10).
(8) 18 mėnesių nuo jos įsigaliojimo dienos.
PRIEDAS
Informuoti skirta Marpol 73/78 taisyklių, susijusių su 2 straipsnio 2 punkte nurodytų naftos ir nuodingų skystų medžiagų išmetimu, santrauka
I dalis: Nafta (Marpol 73/78 I priedas)
Marpol 73/78 I priede „nafta“ - tai nafta bet kokiu pavidalu, įskaitant žaliavinę naftą, mazutą, naftos nuosėdas, atliekas ir perdirbtus produktus (išskyrus naftos chemijos produktus, kuriems taikomos Marpol 73/78 II priedo nuostatos), o „naftingas mišinys“ - tai bet kokį naftos kiekį turintis mišinys.
Atitinkamų Marpol 73/78 I priedo nuostatų ištraukos:
9 taisyklė: Naftos išmetimo kontrolė
|
1) |
Laikantis šio priedo 10 ir 11 taisyklių nuostatų ir šios taisyklės 2 dalies, iš laivų, kuriems taikomas šis priedas, draudžiama į jūrą išmesti naftą ar naftingus mišinius, išskyrus atvejus, kai įvykdomos visos šios sąlygos:
|
|
2) |
Mažesnės nei 400 tonų bendrosios talpos laivo, išskyrus naftos tanklaivius, jam esant už specialios zonos ribų, atveju, [laivo vėliavos valstybės] administracija užtikrina, kad, kiek tai įmanoma ir pagrįsta, jame būtų įrenginių, kurie leistų naftos likučius laikyti laive ir juos išleisti į priėmimo įrenginius arba jūrą laikantis šios taisyklės 1 dalies b punkto reikalavimų. [...] |
|
3) |
Šios taisyklės 1 dalies nuostatos netaikomos švaraus ar izoliuotojo balasto arba neperdirbtų naftingų mišinių, kurių nepraskiedus naftos kiekis juose neviršija 15 ppm ir kurie nėra susidarę krovinių siurblinėse bei nėra sumaišyti su naftos krovinio likučiais, išmetimui. |
|
4) |
Išmetant likučius į jūrą, juose neturi būti chemikalų ar kitokių medžiagų tokiais kiekiais ar tokios koncentracijos, kurie yra pavojingi jūros aplinkai, arba chemikalų ar kitokių medžiagų, naudojamų siekiant apeiti šioje taisyklėje nurodytas išmetimo sąlygas. |
|
5) |
Naftos likučiai, kurie laikantis šios taisyklės 1, 2 ir 4 dalių negali būti išmesti į jūrą, laikomi laive arba išleidžiami į priėmimo įrenginius. [...] |
10 taisyklė: Teršimo nafta iš laivų, jiems esant specialiose zonose, prevencijos metodai
|
1) |
Šiame priede specialios zonos - tai Viduržemio jūros baseinas, Baltijos jūros baseinas, Juodosios jūros baseinas, Raudonosios jūros baseinas, „įlankų zonos“, Adeno įlankos zona, Antarkties zona ir Šiaurės vakarų Europos vandenys, [kaip apibrėžta ir nurodyta toliau]. |
|
2) |
Atsižvelgiant į šio priedo 11 taisyklės nuostatas:
|
|
3) |
|
|
4) |
|
|
5) |
Nė viena šios taisyklės nuostata nedraudžia iš laivo, kuris tik dalį reiso vykdo specialioje zonoje, atlikti išmetimą už specialios zonos ribų, laikantis šio priedo 9 taisyklės. [...] |
11 taisyklė: Išimtys
Šio priedo 9 ir 10 taisyklės netaikomos:
|
a) |
naftos ar naftingų mišinių išmetimui į jūrą, kuris būtinas laivo saugumui užtikrinti ar žmogaus gyvybei jūroje išgelbėti; arba |
|
b) |
naftos ar naftingų mišinių išmetimui į jūrą dėl laivo ar jo prietaisų gedimo:
|
|
c) |
naftos turinčių medžiagų išmetimui į jūrą, kuriam pritarė [laivo vėliavos valstybės] administracija, kai tai daroma kovojant su konkrečiomis taršą sukeliančiomis avarijomis, siekiant iki minimumo sumažinti taršos padarytą žalą. Bet kokiam tokiam išmetimui turi pritarti ta vyriausybė, į kurios jurisdikciją galėtų patekti toks išmetimas. |
II dalis: Nuodingos skystos medžiagos (Marpol 73/78 II priedas)
Atitinkamų Marpol 73/78 II priedo nuostatų ištraukos:
3 taisyklė: Nuodingų skystų medžiagų klasifikavimas ir sąrašas
|
1) |
Šio priedo taisyklėse nuodingos skystos medžiagos skirstomos į šias keturias kategorijas:
|
[...]
[Tolesnės medžiagų klasifikavimo gairės, įskaitant suklasifikuotų medžiagų sąrašą, pateikiamos 3 taisyklės 2-4 dalyse ir 4 taisyklėje bei Marpol 73/78 II priedo priedėliuose].
[...]
5 taisyklė: Nuodingų skystų medžiagų išmetimas
A, B ir C kategorijų medžiagos už specialių zonų ribų ir D kategorijos medžiagos visose zonose
Atsižvelgiant į šio priedo 6 taisyklės [...] nuostatas:
|
1) |
Draudžiama į jūrą išmesti šio priedo 3 taisyklės 1 dalies a punkte apibrėžtas A kategorijos medžiagas arba laikinai šiai kategorijai priskirtas medžiagas, arba balasto vandenį, cisternų paplavas, arba kitus likučius ar mišinius, turinčius tokių medžiagų. Jei cisternas, kuriose yra tokių medžiagų ar mišinių, reikia išplauti, susidarę likučiai leidžiami į priėmimo įrenginį tol, kol medžiagos koncentracija tokio įrenginio nuotekose nepasiekia 0,1% masės arba yra mažesnė ir kol cisterna neištuštėja, išskyrus geltonąjį ar baltąjį fosforą, kurio likutinė koncentracija yra 0,01% masės. Bet koks vėliau į cisterną įleistas vanduo gali būti išmestas į jūrą, kai įvykdomos visos šios sąlygos:
|
|
2) |
Draudžiama į jūrą išmesti šio priedo 3 taisyklės 1 dalies b punkte apibrėžtas B kategorijos medžiagas arba laikinai šiai kategorijai priskirtas medžiagas, arba balasto vandenį, cisternų paplavas, arba kitus likučius ar mišinius, turinčius tokių medžiagų, išskyrus atvejus, kai įvykdomos visos šios sąlygos:
|
|
3) |
Draudžiama į jūrą išmesti šio priedo 3 taisyklės 1 dalies c punkte apibrėžtas C kategorijos medžiagas arba laikinai šiai kategorijai priskirtas medžiagas, arba balasto vandenį, cisternų paplavas, arba kitus likučius ar mišinius, turinčius tokių medžiagų, išskyrus atvejus, kai įvykdomos visos šios sąlygos:
|
|
4) |
Draudžiama į jūrą išmesti šio priedo 3 taisyklės 1 dalies d punkte apibrėžtas D kategorijos medžiagas arba laikinai šiai kategorijai priskirtas medžiagas, arba balasto vandenį, cisternų paplavas, arba kitus likučius ar mišinius, turinčius tokių medžiagų, išskyrus atvejus, kai įvykdomos visos šios sąlygos:
|
|
5) |
[Laivo vėliavos valstybės] administracijos patvirtintos ventiliacijos procedūros gali būti naudojamos krovinio likučiams iš cisternos pašalinti. Tokios procedūros remiasi [TJO] parengtais standartais. Bet koks vėliau į cisterną įleistas vanduo laikomas švariu ir jam netaikomos šios taisyklės 1, 2, 3 ar 4 dalys. |
|
6) |
Draudžiama į jūrą išmesti medžiagas, kurios nėra suklasifikuotos, laikinai suklasifikuotos ar įvertintos pagal šio priedo 4 taisyklės 1 dalį, arba balasto vandenį, cisternų papalavas, arba kitus likučius ar mišinius, turinčius tokių medžiagų. A, B ir C kategorijų medžiagos specialiose zonose [kaip nurodyta Marpol 73/78 II priedo 1 taisyklėje, įskaitant Baltijos jūrą] Atsižvelgiant į šio priedo šios taisyklės 14 dalies ir 6 taisyklės nuostatas: |
|
7) |
Draudžiama į jūrą išmesti šio priedo 3 taisyklės 1 dalies a punkte apibrėžtas A kategorijos medžiagas ar laikinai šiai kategorijai priskirtas medžiagas, arba balasto vandenį, cisternų paplavas, arba kitus likučius ar mišinius, turinčius tokių medžiagų. Jei cisternas, kuriose yra tokių medžiagų ar mišinių, reikia išplauti, susidarę likučiai leidžiami į priėmimo įrenginį, kurį pagal šio priedo 7 taisyklę parūpina su specialia zona besiribojančios valstybės, tol, kol medžiagos koncentracija tokio įrenginio nuotekose nepasiekia 0,05% masės arba yra mažesnė ir kol cisterna neištuštėja, išskyrus geltonąjį ar baltąjį fosforą, kurio likutinė koncentracija yra 0,005 % masės. Bet koks vėliau į cisterną įleistas vanduo gali būti išmestas į jūrą, kai įvykdomos visos šios sąlygos:
|
|
8) |
Draudžiama į jūrą išmesti šio priedo 3 taisyklės 1 dalies b punkte apibrėžtas B kategorijos medžiagas arba laikinai šiai kategorijai priskirtas medžiagas, arba balasto vandenį, vandenį po cisternų plovimo, arba kitus likučius ar mišinius, turinčius tokių medžiagų, išskyrus atvejus, kai įvykdomos visos šios sąlygos:
|
|
9) |
Draudžiama į jūrą išmesti šio priedo 3 taisyklės 1 dalies c punkte apibrėžtas C kategorijos medžiagas arba laikinai šiai kategorijai priskirtas medžiagas, arba balasto vandenį, cisternų paplavas, arba kitus likučius ar mišinius, turinčius tokių medžiagų, išskyrus atvejus, kai įvykdomos visos šios sąlygos:
|
|
10) |
[Laivo vėliavos valstybės] administracijos patvirtintos ventiliacijos procedūros gali būti naudojamos krovinio likučiams iš cisternos pašalinti. Tokios procedūros remiasi [TJO] parengtais standartais. Bet koks vėliau į cisterną įleistas vanduo laikomas švariu ir jam netaikomos šios taisyklės 7, 8 ar 9 dalys. |
|
11) |
Draudžiama į jūrą išmesti medžiagas, kurios nėra suklasifikuotos, laikinai suklasifikuotos ar įvertintos pagal šio priedo 4 taisyklės 1 dalį, arba balasto vandenį, cisternų paplavas, arba kitus likučius ar mišinius, turinčius tokių medžiagų. |
|
12) |
Nė viena šios taisyklės nuostata nedraudžia laive laikyti B arba C kategorijų krovinio likučius ir išmesti jų į jūrą už specialios zonos ribų, atitinkamai laikantis šios taisyklės 2 ar 3 dalies. |
6 taisyklė: Išimtys
Šio priedo 5 taisyklė netaikoma:
|
a) |
nuodingų skystų medžiagų ar tokių medžiagų turinčių mišinių išmetimui į jūrą, kuris būtinas laivo saugumui užtikrinti ar gyvybei jūroje išgelbėti; arba |
|
b) |
nuodingų skystų medžiagų ar tokių medžiagų turinčių mišinių išmetimui į jūrą dėl laivo ar jo prietaisų gedimo:
|
|
c) |
nuodingų skystų medžiagų arba tokių medžiagų turinčių mišinių išmetimui į jūrą, kuriam pritarė [laivo vėliavos valstybės] administracija, kai tai daroma kovojant su konkrečiomis taršą sukeliančiomis avarijomis, siekiant iki minimumo sumažinti taršos padarytą žalą. Bet kokiam tokiam išmetimui turi pritarti ta vyriausybė, į kurios jurisdikciją galėtų patekti toks išmetimas. |
P6_TA(2005)0041
Vairuotojo pažymėjimai ***I
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vairuotojo pažymėjimų (KOM(2003)0621 — C5-0610/2003 — 2003/0252(COD))
(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2003)0621) (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į EB Sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 71 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė Parlamentui pasiūlymą (C5-0610/2003), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A6-0016/2005), |
|
1. |
pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais; |
|
2. |
ragina Komisiją dar kartą pateikti pasiūlymą Parlamentui, jei ji šį pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu; |
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai. |
(1) Dar nepaskelbtas OL.
P6_TC1-COD(2003)0252
Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2005 m. vasario 23 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/.../EB dėl vairuotojo pažymėjimų
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 71 straipsnį,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
laikydamasi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),
kadangi:
|
1) |
1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva 91/439/EEB dėl vairuotojo pažymėjimų (3) buvo kelis kartus iš esmės pakeista. Darant naujus pakeitimus aiškumo sumetimais būtina Direktyvą pertaisyti. |
|
2) |
Nors taisyklių dėl vairuotojo pažymėjimų suderinimo srityje pasiekta nemažai, vis dar yra esminių skirtumų tarp valstybių narių įstatymų, kuriuos reikia galutinai suderinti siekiant prisidėti prie Bendrijos politikos sričių įgyvendinimo. Vairuotojo pažymėjimų taisyklės yra pagrindinis veiksnys įgyvendinant bendrąją transporto politiką ir siekiant pagerinti kelių eismo saugumą, taip pat palengvinant asmenų, apsigyvenančių kitoje valstybėje narėje, nei išduotas pažymėjimas, judėjimą. Atsižvelgiant į privataus transporto svarbą, tai, kad turimas vairuotojo pažymėjimas yra deramai pripažintas priimančioje valstybėje narėje, užtikrins laisvą judėjimą ir piliečių kūrimosi laisvę. |
|
3) |
Dėl Direktyvoje 91/439/EEB numatytos galimybės nustatyti nacionalines vairuotojo pažymėjimų galiojimo nuostatas skirtingose valstybėse taikomos skirtingos taisyklės ir valstybėse narėse galioja daugiau kaip 110 skirtingų pavyzdžių vairuotojo pažymėjimų. Dėl to kyla neaiškumų piliečiams, policijai ir už vairuotojo pažymėjimų administravimą atsakingoms valdžios institucijoms bei sudaromos sąlygos klastoti prieš kelis dešimtmečius išduotus dokumentus. |
|
4) |
Siekiant išvengti, kad vienodas europinis vairuotojo pažymėjimo pavyzdys netaptų dar vienu papildomu pažymėjimo pavyzdžiu, visose valstybėse narėse reikėtų pakeisti senus vairuotojo pažymėjimus. Seno pavyzdžio popieriniams vairuotojo pažymėjimams pakeisti turėtų būti nustatytas 10 metų, o plastikiniams vairuotojo pažymėjimams - 20 metų terminas. |
|
5) |
Keičiant galiojančius vairuotojo pažymėjimus išduotais naujais pažymėjimais neturėtų riboti turimos teisės vairuoti skirtingų kategorijų transporto priemones. |
|
6) |
Įvedus administracinį galiojimo laiką bus galima reguliariai atnaujinti vairuotojo pažymėjimus siekiant taikyti naujausias priemones prieš klastojimą bei periodinio atnaujinimo metu taikyti medicininį patikrinimą ar kitas valstybių narių numatytas priemones, tokias kaip teorinių žinių ar praktinių įgūdžių atnaujinimo kursai. |
|
7) |
Valstybės narės gali skirti medicininę apžiūrą, kuria siekiama užtikrinti, kad asmuo atitinka minimalius fizinės ir psichinės sveikatos reikalavimus, būtinus vairuoti transporto priemonę. Regėjimo patikrinimas nuo 45 metų amžiaus, pavyzdžiui, pagerintų kelių saugumą. |
|
8) |
Valstybės narės gali paskirti medicininį patikrinimą, kad garantuotų, jog yra laikomasi minimalių fizinės ir psichinės sveikatos normų vairuojantiems motorinę transporto priemonę. Skaidrumo sumetimais, šių patikrinimų dažnumas turi sutapti su vairuotojo pažymėjimo atnaujinimu, kai reikia medicininio patikrinimo, ir todėl yra apibrėžiamas pažymėjimo galiojimo laiku. |
|
9) |
Mažiausio amžiaus reikalavimai vairuotojo pažymėjimui gauti turi griežčiau atitikti principą, pagal kurį leidimai vairuoti atskirų kategorijų transporto priemones išduodami laipsniškai. Skirtingų kategorijų dviračių ir triračių transporto priemonių ir atskirų kategorijų transporto priemonių, kuriomis gabenami keleiviai ir kroviniai, atveju atskirų kategorijų vairuotojo pažymėjimų išdavimo sąlygos turi labiau skirtis. B1 kategorija turi ir toliau likti pasirenkama, kad būtų galima taikyti išimtis dėl mažiausio amžiaus reikalavimų, siekiant išlaikyti galimybę ateityje įdiegti laipsniško tos kategorijos vairuotojo pažymėjimų išdavimo tvarką. |
|
10) |
Kategorijos turi būti suderintos, siekiant sustiprinti laipsniško jų įgijimo principą. |
|
11) |
Siekiant padidinti saugumą ar mobilumą keliuose, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė keisti automobilių ir motociklų klasėms nustatytus mažiausio amžiaus reikalavimus. Tačiau motociklų kategorijų atveju reikia išlaikyti principą, pagal kurį vairuotojo pažymėjimai išduodami laipsniškai. Būtina gerai apsvarstyti ar laipsniško išdavimo principo ateityje nereikėtų taikyti ir keleivinių transporto priemonių sektoriuje. |
|
12) |
Ir naujų, ir jau esančių kategorijų apibrėžimai turėtų plačiau atspindėti susijusių transporto priemonių technines charakteristikas bei transporto priemonei vairuoti būtiną kontrolę. |
|
13) |
Įvedus mopedų vairavimo pažymėjimų kategoriją, ypač pagerės kelių eismo saugumas jauniausiems vairuotojams, kurie, statistikos duomenimis, eismo įvykių metu nukenčia labiausiai. |
|
14) |
Remiantis kelių eismo saugumu, turi būti nustatyti minimalūs vairuotojo pažymėjimo išdavimo reikalavimai. |
|
15) |
Turi būti priimtos specialios nuostatos, lengvinančios galimybę fiziškai neįgaliems asmenims vairuoti transporto priemones. |
|
16) |
Be to, dėl priežasčių, susijusių su kelių saugumu ir transporto eismu, valstybės narės turėtų privalėti pagal galimybes visiems vairuotojo pažymėjimų savininkams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra jų teritorijoje, taikyti savo šalies vairuotojo pažymėjimo atėmimo, sulaikymo, apribojimo ir panaikinimo nuostatas. |
|
17) |
Direktyvoje 91/439/EEB nustatyto pavyzdžio pažymėjimas turėtų būti pakeistas vieningu pavyzdžiu, kuris būtų plastiku dengta kortelė. Tuo pat metu šio pavyzdžio pažymėjimas turi būti pritaikytas atsižvelgiant į naujos mopedo vairuotojo pažymėjimo kategorijos įvedimą. |
|
18) |
Laisvas mikroschemos, turinčios kreditinės kortelės formą, įdiegimas vairuotojo pažymėjime leistų valstybėms narėms toliau gerinti kovos su sukčiavimu lygį. Padedama vairuotojo pažymėjimų komiteto, Komisija nustatys mikroschemos techninius reikalavimus. |
|
19) |
Valstybės narės turėtų galėti į mikroschemą įrašyti papildomą informaciją, jeigu tai nekliudo pažymėjimą naudoti pagal paskirtį. Šiuo atveju turi būti užtikrinama duomenų apsauga. |
|
20) |
Siekiant, kad egzaminuotojai turėtų tvirtesnių teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, kad kandidatai į vairuotojus būtų objektyviau vertinami, kad vairavimo egzaminai būtų vienodesni ir kad būtų sustiprintas vairuotojo pažymėjimų tarpusavio pripažinimo principas, reikia nustatyti mažiausius reikalavimus dėl galimybės verstis egzaminuotojų profesija ir tolesnio jų mokymo. |
|
21) |
Komisijai turi būti leidžiama I-IV priedus pritaikyti prie technikos pažangos. |
|
22) |
Šiai direktyvai įgyvendinti būtinų priemonių turi būti imamasi pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (4). |
|
23) |
Kadangi siūlomų veiksmų tikslo valstybės narės negali pasiekti veiksmingai ir dėl to kad, atsižvelgiant į siūlomų veiksmų apimtį bei padarinius, to tikslo geriau siekti Bendrijos lygiu, Bendrija gali imtis priemonių pagal Sutarties 5 straipsnį. Laikantis tame straipsnyje nustatyto proporcingumo principo ši direktyva netaikoma plačiau nei būtina minėtam tikslui pasiekti. |
|
24) |
Ši direktyva neturi prieštarauti valstybių narių įsipareigojimams dėl galutinių VIII priedo B dalyje išvardytų direktyvų taikymo ir jų perkėlimo į nacionalinę teisę terminų, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Pažymėjimo pavyzdys
1. Valstybės narės, laikydamosi šios direktyvos nuostatų, įveda I priede aprašytu Bendrijos pavyzdžiu pagrįstą nacionalinį vairuotojo pažymėjimą.
2. Kai Komisija, laikydamasi 10 straipsnyje nustatytos tvarkos, nustato techninius reikalavimus, valstybės narės iš karto turi teisę į savo išduodamus vairuotojo pažymėjimus įmontuoti mikroschemas. Komisija užtikrina, kad techniniai į vairuotojo pažymėjimus montuotinų mikroschemų reikalavimai numatytų EB tipo patvirtinimą, kuris suteikiamas tik tada, kai įrodoma galimybė pasipriešinti ketinimams klastoti ar pakeisti duomenis.
3. Mikroschemoje saugomi I priede išvardyti suderinti vairuotojo pažymėjimo duomenys.
Pasitarusios su Komisija valstybės narės gali į mikroschemų įrašyti papildomą informaciją, jeigu tai netrukdo taikyti šią direktyvą ir nepažeidžia atitinkamų duomenų apsaugos nuostatų.
Siekdama užtikrinti, kad ateityje pažymėjimas būtų pripažįstamas visose ES šalyse, Komisija gali keisti I priedą laikydamasi 9 straipsnyje nustatytos tvarkos.
2 straipsnis
Abipusis pripažinimas
Valstybių narių išduodami vairuotojo pažymėjimai yra abipusiai pripažįstami.
3 straipsnis
Apsaugos nuo klastojimo priemonės
1. Bendrijos pavyzdžio vairuotojo pažymėjimo 1 pusėje esančioje emblemoje yra pažymėjimą išduodančios valstybės narės skiriamasis ženklas.
2. Valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių, kad išvengtų bet kokios vairuotojo pažymėjimų klastojimo rizikos, įskaitant iki šios direktyvos įsigaliojimo išleisto pavyzdžio pažymėjimus. Apie tai jos praneša Komisijai.
3. I priede numatyta vairuotojo pažymėjimų gamybai naudojama medžiaga yra apsaugota nuo klastojimo taikant reikalavimus, kuriuos Komisija patvirtina 10 straipsnyje nustatyta tvarka. Valstybės narės gali įvesti papildomų apsaugos žymų.
4. Per ... (5) visi vairuotojo pažymėjimai, neatitinkantys šios direktyvos I priedo ir Direktyva 96/47/EB nustatyto Direktyvos 91/439/EEB Ia priedo reikalavimų, pakeičiami šios direktyvos I priede nustatyto pavyzdžio pažymėjimais.
Per ... (6) visi vairuotojo pažymėjimai, neatitinkantys šios direktyvos I priede išdėstytų reikalavimų, pakeičiami I priede nustatyto pavyzdžio pažymėjimais.
Iki ... (7) išduoti leidimai vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemonę šios direktyvos nuostatų pagrindu nepanaikinami ir niekaip neapribojami.
4 straipsnis
Kategorijos
1. 1 straipsnyje numatytas vairuotojo pažymėjimas leidžia vairuoti šių kategorijų transporto priemones:
|
— |
AM kategorija:
|
|
— |
A1 kategorija:
|
|
— |
A2 kategorija:
|
|
— |
A kategorija:
|
|
— |
B1 kategorija:
|
|
— |
B kategorija:
|
|
— |
B + E kategorija:
|
|
— |
C1 kategorija:
|
|
— |
C1 + E kategorija:
|
|
— |
C kategorija:
|
|
— |
C + E kategorija:
|
|
— |
D1 kategorija:
|
|
— |
D1 + E kategorija:
|
|
— |
D kategorija:
|
|
— |
D + E kategorija:
|
2. Šioje direktyvoje:
|
a) |
„variklio varoma transporto priemonė“ - tai bet kokia savaeigė transporto priemonė, važiuojanti keliu savarankiškai, išskyrus bėgiais važiuojančią transporto priemonę; |
|
b) |
į sąvoką „mopedas“ neįeina pedalais minami dviračiai, |
|
c) |
„triratis“ - tai tris simetriškus ratus turinti transporto priemonė, kurios variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3, jei tai yra vidaus degimo variklis, ir/arba kurios maksimalus konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h; |
|
d) |
„motociklas“ - tai bet kokia dviratė transporto priemonė, kurios maksimalus konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h arba, jei ji yra varoma vidaus degimo variklio, kurio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3. Ši sąvoka taip pat apima motociklą su šonine priekaba; |
|
e) |
„motorinė transporto priemonė“ - tai variklio varoma transporto priemonė, išskyrus motociklą, kuria paprastai vežami keleiviai ar kroviniai arba keliu velkamos transporto priemonės, naudojamos keleiviams ar kroviniams vežti. Šis terminas apima troleibusus, t. y., prie elektros laidų prijungtas ne bėgiais važiuojančias transporto priemones. Jis neapima žemės ūkio ir miškininkystės darbams naudojamų traktorių; |
|
f) |
„žemės ar miškų ūkio traktorius“ - tai variklio varoma ratinė ar vikšrinė bent dvi ašis turinti transporto priemonė, kurios pagrindinė funkcija yra vilkimo galia, specialiai skirta tam tikriems žemės ūkio ar miškininkystės darbams naudojamiems padargams, mašinoms ar priekaboms vilkti, stumti, vežti ar kitaip naudoti, ir jos naudojimas keleiviams ar kroviniams vežti arba vilkti keliu transporto priemones, naudojamas keleiviams ar kroviniams vežti, yra tik antrinė funkcija. |
3. B1 kategorija nėra privaloma. Valstybėse narėse, kuriose nėra šios kategorijos vairuotojų pažymėjimo, atitinkamas transporto priemones gali vairuoti B kategorijos pažymėjimą turintys vairuotojai.
4. Komisijai pritarus, valstybės narės gali netaikyti šio straipsnio tam tikroms specialios paskirties variklinėms transporto priemonėms, pavyzdžiui, specialioms neįgaliesiems skirtoms transporto priemonėms.
5 straipsnis
Sąlygos ir apribojimai
1. Vairuotojo pažymėjimuose nurodomos sąlygos, kurioms esant vairuotojui leidžiama vairuoti.
2. Jei dėl fizinės negalios leidžiama vairuoti tik tam tikrų tipų ar specialiai pritaikytas transporto priemones, 8 straipsnyje nurodytas įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminas rengiamas būtent tokia transporto priemone.
6 straipsnis
Kategorijų atitikimas
1. Vairuotojo pažymėjimai išduodami laikantis šių sąlygų:
|
a) |
C1 , C, D1 ir D kategorijų pažymėjimai išduodami tik vairuotojams, jau turintiems teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones. |
|
b) |
B + E, C1 + E , C + E, D1 + E ir D + E kategorijų pažymėjimai išduodami tik vairuotojams, jau turintiems teisę vairuoti B, C1, C, D1 ir D kategorijų transporto priemones. |
2. Vairuotojo pažymėjimų galiojimas nustatomas taip:
|
a) |
C1 + E , C + E, D1 + E ir D + E kategorijų vairuotojų pažymėjimai taip pat galioja B + E kategorijos transporto priemonių junginiams; |
|
b) |
C+E kategorijos išduoti vairuotojo pažymėjimai turi galioti D+E kategorijai tol, kol jų savininkai turi teisę vairuoti prie D kategorijos priskiriamas transporto priemones; |
|
c) |
A, B, C arba D kategorijų išduoti pažymėjimai galioja atitinkamai A1 ir A2, B1, C1 arba D1 kategorijoms; |
|
d) |
A2 kategorijos išduoti pažymėjimai taip pat galioja A1 kategorijai; |
|
e) |
C + E ir D + E kategorijos išduoti pažymėjimai taip pat galioja atitinkamai prie C1 + E arba prie D1 + E kategorijos priskiriamų transporto priemonių junginiams; |
|
f) |
visų kategorijų pažymėjimai taip pat galioja AM kategorijos transporto priemonėms. Valstybė narė gali savo teritorijoje išduotiems vairuotojų pažymėjimams įvesti apribojimą, kad AM kategoriją atitinka tik A1, A2 ir A kategorijos, jei šioje valstybė narėje privalomi praktiniai vairuotojo mokymai AM kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti. |
3. Vairavimui savo teritorijoje valstybės narės gali taikyti tokius atitikmenis :
|
— |
vairuoti mopedus ir lengvuosius motociklus turint B kategorijos pažymėjimą. Kadangi ši nuostata galioja tik valstybės teritorijoje, valstybių narių išduotuose vairuotojų pažymėjimuose nenurodoma, kad savininkui leidžiama vairuoti tokias transporto priemones. |
4. Valstybės narės, pasikonsultavusios su Komisija, savo teritorijoje gali leisti vairuoti:
|
a) |
D1 kategorijos transporto priemones (kurios leidžiamas maksimalus svoris yra 3 500 kg, neįskaitant specialios neįgaliems keleiviams vežti skirtos įrangos) vyresniems kaip 21 metų asmenims, turintiems bent prieš du metus įgytą B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, tik tuo atveju, jei tos transporto priemonės naudojamos nekomercinių organizacijų socialiniams tikslams, o vairuotojas teikia savo paslaugas nemokamai; |
|
b) |
leidžiamą maksimalų 3 500kg svorį viršijančias transporto priemones vyresniems kaip 21 metų asmenims, turintiems bent prieš dvejus metus įgytą B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, tik tuo atveju, jeigu tų transporto priemonių pagrindinė paskirtis - naudoti jas tik kaip nejudamas mokymo ar pramogų aikšteles, jos naudojamos nekomercinių organizacijų socialiniams tikslams ir yra pakeistos taip, kad jomis nebūtų galima vežti daugiau kaip devynių keleivių ar vežti jokių kitų krovinių, kurie nėra tikrai reikalingi toms organizacijoms; |
|
c) |
transporto priemones, kurių leidžiamas maksimalus svoris yra didesnis kaip 3 500 kg, asmenims vyresniems kaip 21 metų bei turintiems B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, kuris buvo gautas mažiausiai prieš dvejus metus, su sąlyga, kad transporto priemonė turi daugiau kaip 25 metus, yra tinkamai išlaikyta, nekenksminga aplinkai, geros būklės ir naudojama ne komerciniais tikslais; |
|
d) |
D ir D1 kategorijos transporto priemones, asmenims turintiems C, C1 ir C + E kategorijų vairavimo pažymėjimus tais atvejais, kai jie tik gabena tuščias transporto priemones trumpomis distancijomis. |
7 straipsnis
Minimalus amžius
1. Minimalaus amžiaus sąlygos vairuotojo pažymėjimams išduoti yra tokios:
|
a) |
16 metų:
|
|
b) |
18 metų:
|
|
c) |
21 metai:
|
|
d) |
24 metai:
|
2. Valstybės narės gali nukrypti nuo B ir B + E kategorijoms nustatytų minimalių amžiaus reikalavimų ir išduoti šios kategorijos pažymėjimus vairuotojams nuo 17 metų amžiaus, o taip pat gali nuo B1 kategorijai nustatytų minimalių amžiaus reikalavimų ir išduoti šios kategorijos pažymėjimus vairuotojams nuo 18 metų amžiaus. Valstybės narės gali savo teritorijoje atsisakyti pripažinti B ir B1 kategorijos pažymėjimus, jei jų turėtojas yra jaunesnis kaip 18 metų.
Valstybės narės gali nukrypti nuo AM kategorijai nustatytų minimalių amžiaus reikalavimų ir išduoti vairuotojo pažymėjimus nuo 14 metų amžiaus. Valstybės narės gali atsisakyti pripažinti galiojančiais savo teritorijoje AM kategorijos vairuotojo pažymėjimus, jei jų turėtojas yra jaunesnis nei 16 metų.
Valstybės narės gali padidinti A1, A2 ir A kategorijoms nustatytą minimalų amžių su sąlyga, kad:
|
— |
tarp minimalaus amžiaus A1 kategorijai ir minimalaus amžiaus A2 kategorijai yra dvejų metų skirtumas; |
|
— |
prieš gaudamas vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti A kategorijos transporto priemones, asmuo turi arba įgyti trejų metų A2 kategorijai priskiriamo motociklo vairavimo patirtį arba minimalus nustatytas amžius A kategorijai, neturint A2 priskiriamo motociklo vairavimo patirties, yra šešeriais metais didesnis už minimalų amžių, nustatytą A2 kategorijai. |
Minimalus amžius A kategorijai, neturint A2 kategorijai priskiriamo motociklo vairavimo patirties, turi būti ne daugiau kaip 26 metai.
Valstybės narės, kurios padidino nustatytą minimalų amžių A1, A2 ir A kategorijoms, pripažįsta kitų valstybių narių išduotus vairuotojo pažymėjimus.
Valstybės narės gali sumažinti minimalų amžių D1 kategorijai iki 18 metų transporto priemonėms, kurios naudojamos nelaimių atvejais arba yra skirtos gelbėjimo darbams.
Valstybės narės gali netaikyti A2 kategorijai numatyto minimalaus amžiaus reikalavimo ir šios kategorijos vairuotojo pažymėjimus išduoti nuo 17 metų, su sąlyga, kad kandidatas į vairuotojus privalo išlaikyti praktinių įgūdžių ir vairavimo egzaminą, kaip sąlygą išduoti AM kategorijos pažymėjimą.
Valstybės narės gali netaikyti A kategorijos motociklams numatytų minimalaus amžiaus reikalavimų (kitų nei A1 ir A2 kategorijų motociklams) nustatydamos, kad minimalus amžius šiems pažymėjimams gauti - nuo 21 metų ar iki 26 metų.
8 straipsnis
Pažymėjimų išdavimas, galiojimas ir pratęsimas
1. Vairuotojo pažymėjimai yra išduodami tik tiems kandidatams į vairuotojus, kurie:
|
a) |
išlaikė įgūdžių ir elgsenos patikrinimo bei teorinį egzaminus ir atitinka medicininius reikalavimus pagal II ir III priedų nuostatas; |
|
b) |
išlaikė tik AM kategorijai būtiną žinių patikrinimo egzaminą; valstybės narės gali reikalauti, kad kandidatai laikytų įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą, taip pat atliktų medicininį patikrinimą, kai jiems išduodamas AM kategorijos vairuotojo pažymėjimas; Triratėms ir keturratėms šios kategorijos variklio varomoms transporto priemonėms valstybės narės gali reikalauti praktinio vairuotojų apmokymo. Siekiant atskirti AM kategorijos transporto priemones vairuotojo pažymėjime galima nurodyti nacionalinį kodą; |
|
c) |
išlaikė įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą A2 kategorijos pažymėjimui gauti ir turi ne mažesnę kaip dvejų metų prie A1 kategorijos priskiriamo motociklo vairavimo patirtį; |
|
d) |
baigė vairavimo kursus pagal VII priedo reikalavimus, A kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti, ir turi ne mažesnę kaip trejų metų A2 kategorijos motociklo vairavimo patirtį ; nereikalaujama laikyti tolesnių egzaminų kandidatui A kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti, turinčiam ne mažesnę kaip trejų metų A2 kategorijos motociklo vairavimo patirtį ir dvejų metų A1 kategorijos motociklo vairavimo patirtį ; |
|
e) |
išlaikė praktinių įgūdžių ir vairavimo egzaminą A1, A2 ir A kategorijų vairuotojo pažymėjimui gauti ir jau turintiems AM, A1 ir A2 kategorijų vairuotojo pažymėjimus; |
|
f) |
kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra pažymėjimą išduodančios valstybės narės teritorijoje arba gali pateikti įrodymų, kad jie ten studijavę bent šešis mėnesius. |
2. Nuo ... (10) valstybių narių išduotų AM, A1, A2, A, B, B1 ir B + E kategorijų pažymėjimų administracinis galiojimas yra 10 metų. Valstybės marės gali sutrumpinti pirmojo vairuotojo pažymėjimo, išduoto A ir B kategorijų vairuotojams naujokams, galiojimo laiką iki 3 metų, kad šiems vairuotojams galėtų taikyti specifines priemones, gerinančias jų eismo saugumą keliuose.
Nuo ... (10) valstybių narių išduotų C, C + E, C1, C1 + E, D, D + E, D1, D1 + E kategorijų pažymėjimų administracinis galiojimas yra 5 metai. Valstybės marės gali sutrumpinti pirmojo vairuotojo pažymėjimo, išduoto C ir D kategorijų vairuotojams naujokams, galiojimo laiką iki 3 metų, kad šiems vairuotojams galėtų taikyti specifines priemones, gerinančias jų eismo saugumą keliuose.
Tačiau, jei iki šios direktyvos įsigaliojimo išduotas pažymėjimas turi būti atnaujinamas, nes baigėsi jo galiojimo laikas, šiam atnaujinimui taikomas kitoks pirmoje ir antroje dalyse nurodytas galiojimo laikas.
Patalpinta mikroschema pagal 1 straipsnį nėra vairuotojo pažymėjimo galiojimo sąlyga. Jei mikroschema pametama ar blogai nuskaitomi įrašai, tai neturi įtakos dokumento galiojimui.
3. Atnaujinant pažymėjimus, kurių galiojimo laikas baigėsi:
|
a) |
C, C + E, C1, C1 + E, D, D + E, D1, D1 + E kategorijų transporto priemonių vairuotojai turi nuolat atitikti minimalias fizinės ir psichinės sveikatos normas vairuojantiems transporto priemones, laikantis III priedo nuostatų; |
|
b) |
būtina nuolat gyventi pažymėjimą išduodančios valstybės narės teritorijoje arba pateikti įrodymų, kad ten studijuojama bent šešis mėnesius. |
Atnaujindamos A, A1, A2, B, B1 ir B + E kategorijų pažymėjimus valstybės narės gali reikalauti, kad būtų tikrinama minimalių fizinės ir psichinės sveikatos normų vairuojantiems transporto priemones atitiktis pagal III priedo nuostatas.
Valstybės narės atskirais atvejais gali apriboti vairuotojų pažymėjimų 2 dalyje nustatytą galiojimo laiką visų kategorijų atžvilgiu, jei, jų manymu, reikalingi dažnesni sveikatos patikrinimai ar kitos ypatingos priemonės, pvz., apribojimų taikymas po eismo taisyklių pažeidimo atvejų.
Valstybės narės gali nustatyti eismo pažeidimų (baudos taškų) skaičiavimo sistemą su galimybe riboti visų kategorijų vairuotojo pažymėjimų galiojimo laiką, kaip yra numatyta 2 dalyje. Tokia sistema turi būti veiksminga, atgrasanti, proporcinga ir taikoma atsižvelgiant į profesinę ar asmeninę vairuotojo padėtį.
4. Nepažeisdamos nacionalinių baudžiamųjų ir policijos įstatymų, valstybės narės, pasikonsultavusios su Komisija, gali taikyti nacionalines vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisykles, atitinkančias kitas sąlygas, negu nurodytos šioje direktyvoje.
|
5. |
|
9 straipsnis
Komitetas
I-VII priedams pritaikyti prie mokslo ir technikos pažangos būtini pakeitimai priimami 10 straipsnyje nustatyta tvarka.
10 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda Vairuotojo pažymėjimų reikalų komitetas, toliau vadinamas „komitetu“.
2. Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, laikantis minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatų.
Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniuose nustatytas laikotarpis yra 3 mėnesiai.
3. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.
11 straipsnis
Egzaminuotojai
Šiai direktyvai įsigaliojus, vairavimo egzaminuotojai turi atitikti minimalias normas, nustatytas IV priede. Vairavimo egzaminuotojai , šiose pareigose jau dirbę iki ... (11), turi atitikti tik reikalavimus kokybei užtikrinti ir nuolatos dalyvauti mokymuose
12 straipsnis
Įvairios vairuotojo pažymėjimo pripažinimo nuostatos
1. Tais atvejais, kai vienos valstybės narės išduoto galiojančio nacionalinio vairuotojo pažymėjimo savininkas pasirenka nuolatinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje narėje, jis gali prašyti, kad jo vairuotojo pažymėjimas būtų pakeistas lygiaverčiu pažymėjimu; prireikus pažymėjimą keičianti valstybė narė gali patikrinti, ar pateiktas vairuotojo pažymėjimas iš tikrųjų galioja.
2. Laikydamasi baudžiamųjų ir policijos įstatymų teritoriškumo principo, valstybė narė, kurioje yra nuolatinė gyvenamoji vieta, gali taikyti nacionalines teisės vairuoti apribojimo, sustabdymo, atėmimo ar panaikinimo nuostatas kitos valstybės narės išduoto vairuotojo pažymėjimo savininkui ir, jeigu reikia, pakeisti vairuotojo pažymėjimą.
3. Pažymėjimą keičianti valstybė narė grąžina senąjį vairuotojo pažymėjimą tos valstybės narės, kuri jį išdavė, institucijai ir paaiškina šio keitimo priežastis.
4. Valstybė narė atsisako pripažinti galiojančiu kitos valstybės narės išduotą vairuotojo pažymėjimą asmeniui, kuriam ankstesnės valstybės teritorijoje taikoma viena iš 2 dalyje nurodytų priemonių.
Valstybė narė atsisako išduoti vairuotojo pažymėjimą kandidatui į vairuotojus, kuriam kitoje valstybėje narėje buvo apribota, sustabdyta ar atimta teisė vairuoti.
Valstybė narė taip pat gali atsisakyti išduoti vairuotojo pažymėjimą kandidatui į vairuotojus, kuriam jis kitoje valstybėje narėje buvo panaikintas .
Taip pat viena valstybė narė gali atsisakyti pripažinti galiojančiu kitos valstybės išduotą vairuotojo pažymėjimą asmeniui, kuris, kaip žinoma, tuo metu neturėjo gyvenamosios vietos valstybėje narėje, išdavusioje vairuotojo pažymėjimą.
5. Išduoti naują vairuotojo pažymėjimą vietoje to, kuris, pavyzdžiui, buvo pamestas ar pavogtas, gali kompetentingos institucijos tos valstybės, kurioje yra nuolatinė savininko gyvenamoji vieta; tos institucijos naują pažymėjimą išduoda remdamosi turima informacija arba, jei reikia, įrodymais, gautais iš ankstesnį vairuotojo pažymėjimą išdavusios valstybės narės kompetentingų institucijų.
6. Tuo atveju, kai valstybė narė keičia trečiosios šalies išduotą vairuotojo pažymėjimą Bendrijos pavyzdžio vairuotojo pažymėjimu, pastarajame šis keitimas ir tolesnis atnaujinimas ar naujo išdavimas įrašomi.
Keičiama gali būti tik tada, kai trečiosios šalies išduotas vairuotojo pažymėjimas jau yra atiduotas jį keičiančios valstybės narės kompetentingai institucijai. Jei šio vairuotojo pažymėjimo savininkas pakeičia nuolatinę gyvenamąją vietą į kitą valstybę narę, pastaroji neprivalo taikyti 2 straipsnyje nustatyto abipusio pripažinimo principo.
13 straipsnis
Nuolatinė gyvenamoji vieta
Šioje direktyvoje „nuolatinė“ gyvenamoji vieta yra vieta, kurioje asmuo paprastai gyvena, t. y. bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais, dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, darbo ryšių neturintis asmuo, dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja asmenį su vieta, kurioje jis gyvena.
Tačiau nuolatine gyvenamąja vieta asmens, kurio darbo ryšiai siejasi su kita vieta, negu jo asmeniniai ryšiai, ir kuris dėl to gyvena pakaitomis skirtingose vietose, esančiose dviejose ar keliose valstybėse narėse, yra laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei tas asmuo ten nuolat sugrįžta. Šios paskutinės sąlygos nebūtina laikytis, kai asmuo valstybėje narėje gyvena, kad atliktų ten apibrėžtos trukmės užduotį. Universiteto ar mokyklos lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.
14 straipsnis
Ne Bendrijos pavyzdžio pažymėjimų atitikmenys
Komisijai pritarus, valstybės narės nustato iki šios direktyvos įgyvendinimo išduotų vairuotojo pažymėjimų kategorijų ir 4 straipsnyje apibrėžtų kategorijų atitikmenis.
Pasikonsultavusios su Komisija, valstybės narės savo nacionaliniuose teisės aktuose gali daryti pakeitimų, reikalingų 12 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatoms įgyvendinti.
15 straipsnis
Peržiūra
Komisija peržiūri Bendrijos nuostatas dėl 4 straipsnyje nurodytų kategorijų ir 7 straipsnyje nustatyto minimalaus amžiaus, jų poveikį kelių eismo saugumui, taip pat galimybę įvesti laipsnišką B kategorijos įgijimą, įskaitant B1 kategoriją vėliausiai iki ... (12) .
16 straipsnis
Valstybių narių bendradarbiavimas
Valstybės narės padeda viena kitai įgyvendinti šią direktyvą ir keičiasi informacija apie savo išduotus, pakeistus ar pakartotinai išduotus pažymėjimus. Jos naudojasi tam tikslui įkurtu vairuotojų pažymėjimų tinklu, jam pradėjus veikti.
17 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę
1. Ne vėliau kaip iki ... (13) valstybės narės priima ir skelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų pradėta laikytis 1 straipsnio 2 dalies, 3 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 1-3 dalių, 6 straipsnio 2 dalies c ir d punktų, 7 straipsnio, 8 straipsnio 1-3 ir 5 dalių, 11 straipsnio, 16-20 straipsnių bei II priedo 5.2 punkto ir IV priedo. Jos nedelsdamos siunčia Komisijai šių nuostatų tekstus ir šių nuostatų bei šios direktyvos koreliacinę lentelę.
2. Šias nuostatas jos taiko nuo ... (14) .
3. Valstybės narės, patvirtindamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat nurodo, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose padaryta nuoroda į šia direktyva panaikintas direktyvas yra suprantama kaip nuoroda į šią direktyvą. Šios nuorodos darymo tvarką ir formuluotę nustato valstybės narės.
4. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.
5. Direktyvos 91/439/EEB 2 straipsnio 4 dalis, su pakeitimais, padarytais Direktyva 96/47/EB, nustoja galioti šios Direktyvos įsigaliojimo dieną.
18 straipsnis
Panaikinimas
Direktyva 91/439/EEB su pakeitimais, padarytais VIII priedo A dalyje nurodytomis direktyvomis, panaikinama nuo ... (14) , nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų dėl VIII priedo B dalyje nurodytų laiko apribojimų perkeliant direktyvą į nacionalinę teisę.
Nuorodos į panaikintą direktyvą yra laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos naudojantis IX priede pateikta koreliacine lentele.
19 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnio 4 dalis, 5 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalis, 2 dalies a ir b punktai, 3 ir 4 dalys, 8 straipsnio 4 dalis, 9 straipsnis, 10 straipsnis, 12-15 straipsniai bei I, II ir III priedai taikomi nuo ... (15) .
20 straipsnis
Adresatai
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta,
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
Tarybos vardu
Pirmininkas
(1) OL C, p.
(2) 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento pozicija.
(3) OL L 237, 1991 8 24, p. 1. Su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 ( OL L 284, 2003 10 31, p. 1).
(4) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
(5) 10 metų nuo 17 straipsnio 2 dalyje nustatytos dienos.
(6) 20 metų nuo 17 straipsnio 2 dalyje nustatytos dienos.
(7) 17 straipsnio 2 dalyje nustatytos dienos.
(9) OL L 226, 2003 9 10, p. 4. Direktyva su paskutinias pakeitimais, padarytais Tarybos Direktyva 2004/66/EB (OL L 168, 2004 5 1, p. 35).
(10) 17 straipsnio 2 dalyje nustatytos datos.
(11) 17 straipsnio 2 dalyje nustatytos datos.
(12) Penkeri metai nuo 17 straipsnio 2 dalyje nustatytos datos.
(13) Dveji metai nuo 19 straipsnyje nustatytos dienos.
(14) Dveji metai nuo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytos dienos.
(15) Dveji metai nuo 19 straipsnio pirmojoje pastraipoje nustatytos dienos.
I PRIEDAS
NUOSTATOS DĖL BENDRIJOS PAVYZDŽIO VAIRUOTOJO PAŽYMĖJIMO
1. Bendrijos pavyzdžio vairuotojo pažymėjimo fizinės charakteristikos turi atitikti ISO standartus 7810 ir 7816-1.
Kortelė gaminama iš polikarbonato.
Patikrinimo metodai, kuriais vertinamos kortelės fizinės charakteristikos ir kuriais siekiama užtikrinti, kad jos atitiktų tarptautinius standartus, turi atitikti ISO standartą 10373.
2. Fizinis vairuotojų pažymėjimų saugumas
Fiziniam vairuotojų pažymėjimų saugumui grėsmę kelia: — padirbtų kortelių gamyba: naujo, į šį dokumentą labai panašaus objekto, kuris pagamintas kaip naujas objektas arba kaip originalaus dokumento kopija, sukūrimas; — pakeitimas iš esmės: vieno originalaus dokumento požymio pakeitimas, pvz., keleto ant dokumento atspausdintų duomenų pakeitimas. a) Siekiant apsaugoti vairuotojų pažymėjimus nuo padirbinėjimo, turi būti naudojamos tokios laikmenos priemonės (privalomi vaizdiniai požymiai): — kortelių laikmenas gaminti be optinių pašviesinimų; — apsauginis foninis raštas apsaugo nuo skanavimo, spausdinimo ir kopijavimo, panaudojus spalvas keičiantį įspaudą su apsauginiais daugiaspalviais spausdinimo dažais bei pozityvų ir negatyvų spausdinimą gijošu. Raštui negalima naudoti pirminių spalvų (CMYK), jis turi būti sudarytas kompleksiškai suderinus bent dvi specialias spalvas ir smulkų šriftą; — vizualiai besikeičiantys komponentai, kurie pakankamai apsaugo nuotrauką nuo kopijavimo ar pakeitimo; — lazerinis graviravimas; — nuotraukos srityje apsauginis fonas turėtų mažiausia persidengti su nuotrauka savo kraštais (pereinantis iš spalvos į spalvą raštas). b) Papildomai apsaugoti kortelės duomenų laikmeną nuo padirbinėjimo ne mažiau kaip trimis žemiau pateiktais būdais (papildomi apsauginiai ženklai): — spalvų kaita, keičiant stebėjimo kampą*; — termo-chromatinė spalva*; — specialios hologramos*; — varijuojantys lazeriniai atvaizdai*; — matoma, skaidri, fluorescuojanti ultravioletinėje šviesoje spalva; — spalvas keičiantis įspaudas; — skaitmeninis vandens ženklas, matomas prieš šviesą; — pigmentiniai dažai su infraraudonosiomis savybėmis arba dažai su fosforuojančiu pigmentu; — apčiuopiamos žymės, simboliai arba raštai*.
Bendras saugumas priklauso nuo visos sistemos, kurią sudaro pavieniai komponentai: pareiškimo procedūra, duomenų perdavimas, kortelei pagaminti naudojama medžiaga, spausdinimo būdas, minimalus įvairių vaizdinių požymių kiekis ir asmenybės nustatymas.
Valstybės narės gali savo nuožiūra įvesti papildomus apsaugos ženklus. Pirmenybę reikėtų teikti gaminimo būdams pažymėtiems žvaigždute, kadangi pagal juos baudžiamojo persekiojimo institucijos gali be ypatingų papildomų priemonių patikrinti kortelės galiojimą.
3. Pažymėjimas yra dvipusis.
Pirmoje pusėje pateikiama:
|
a) |
žodžiai „vairuotojo pažymėjimas“, išspausdinti didelėmis raidėmis pažymėjimą išduodančios valstybės narės kalba ar kalbomis; |
|
b) |
pažymėjimą išduodančios valstybės narės pavadinimas (neprivalomas); |
|
c) |
pažymėjimą išduodančios valstybės narės skiriamasis ženklas, negatyvu išspausdintas mėlyname stačiakampyje ir apsuptas 12 geltonos spalvos žvaigždučių ratu; skiriamieji ženklai yra šie:
|
|
d) |
konkreti išduotame pažymėjime pateikta informacija, numeruojama taip:
|
|
e) |
žodžiai „Europos Bendrijos pavyzdys“ pažymėjimą išduodančios valstybės narės kalba ar kalbomis ir žodžiai „Vairuotojo pažymėjimas“, išspausdinti rausva spalva kitomis Europos Bendrijos kalbomis taip, kad sudarytų pažymėjimo foną: Permiso de Conducción Řidičský průkazKørekort Führerschein JuhilubaΆδεια Οδήγησης Driving Licence Ajokortti Permis de conduire Ceadúas Tiomána Patente di guida Vadītāja apliecība Vairuotojo pažymėjimas Vezetői engedély Licenzja tas-SewqanRijbewijs Prawo JazdyCarta de Condução Vodičský preukaz Vozniško dovoljenjeKörkort; |
|
f) |
etaloninės spalvos:
|
Antroje pusėje pateikiama:
|
a) |
|
|
b) |
Pirmoje ir antroje vairuotojo pažymėjimo pusėse esančių numeruotų punktų paaiškinimas (bent jau tų, kurie pažymėti skaičiais ir raidėmis 1, 2, 3, 4 (a), 4 (b), 4 (c), 5, 10, 11 ir 12). Jei valstybė narė nori tuos įrašus daryti kita valstybine kalba negu, anglų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, slovakų, slovėnų, vengrų, vokiečių, ji parengia dvikalbį pažymėjimo variantą naudodama vieną iš pirmiau išvardintų kalbų, nepažeisdama kitų šio priedo nuostatų; |
|
c) |
Bendrijos pavyzdžio pažymėjime paliekama vietos, kad būtų galima įtaisyti mikroschemą ar panašų kompiuterinį įtaisą. |
4. Specialiosios nuostatos
|
a) |
tais atvejais, kai valstybės narės pagal šį priedą išduoto vairuotojo pažymėjimo turėtojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje narėje, ši valstybė narė gali į pažymėjimą įrašyti jo administravimui reikalingą informaciją, jeigu šio tipo informaciją ji įrašo ir savo išduodamuose pažymėjimuose ir jeigu šiam tikslui yra pakankamai vietos; |
|
b) |
pasikonsultavusios su Komisija, valstybės narės gali papildomai naudoti spalvas ar ženklus, pavyzdžiui, brūkšninius kodus, nacionalinius simbolius ir apsaugos ženklus, nepažeisdamos kitų šio priedo nuostatų. Abipusiškai pripažįstant pažymėjimus brūkšniniame kode negali būti pateikiama kita informacija, kurios nebūtų vairuotojo pažymėjime arba kuri nėra svarbi pažymėjimą išduodant. |
BENDRIJOS PAVYZDŽIO VAIRUOTOJO PAŽYMĖJIMAS
1 pusė
VAIRUOTOJO PAŽYMĖJIMAS .............................. [VALSTYBĖ NARĖ]
2 pusė
1. Pavardė, 2. Vardas, 3. Gimimo data ir vieta, 4a. Vairuotojo pažymėjimo išdavimo data, 4b. Administracinio galiojimo pabaigos data, 4c. Išdavė, 5. Pažymėjimo serijos numeris, 8. Gyvenamoji vieta, 9. Kategorija, 10. Kategorijos suteikimo data, 11. Kategorijos galiojimo pabaigos data, 12. Apribojimai
VAIRUOTOJO PAŽYMĖJIMO PAVYZDYS
BELGIJOS PAŽYMĖJIMAS (informavimo tikslais)
II PRIEDAS
I. VAIRAVIMO EGZAMINAMS TAIKOMI MINIMALŪS REIKALAVIMAI
Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad kandidatai į vairuotojus turėtų žinių bei įgūdžių ir pademonstruotų transporto priemonei vairuoti reikalingą elgseną. Egzaminą, įvestą siekiant šio tikslo, sudaro:
|
— |
teorijos egzaminas, ir |
|
— |
įgūdžių bei elgsenos patikrinimo egzaminas. |
Kokiomis sąlygomis bus rengiamas šis egzaminas, nurodyta toliau.
A. TEORIJOS EGZAMINAS
1. Forma
Pasirinkta forma turi užtikrinti, kad kandidatas į vairuotojus žino šio priedo 2-4 punktuose išvardytus dalykus.
Bet kuris asmuo, norintis gauti vienos kategorijos vairuotojo pažymėjimą, išlaikęs kitos kategorijos vairavimo teorinį egzaminą, gali būti atleistas tik nuo tų programos dalių, kurios susijusios su 2-4 punktų bendromis nuostatomis , nepažeidžiant reikalavimo laikyti egzaminą .
2. Teorijos egzamino, skirto visoms transporto priemonių kategorijoms, turinys
|
2.1. |
Klausimai turi būti pateikti pagal kiekvieną žemiau nurodytą punktą; klausimų turinį ir formą kiekviena valstybė narė nustato savo nuožiūra:
|
3. Ypatingi reikalavimai A, A2 ir A1 kategorijoms
|
3.1. |
Privalomas patikrinimas bendrų žinių apie:
|
4. Specialios nuostatos, susijusios su C, C + E, C1, C1 + E, D, D + E, D1 ir D1 + E kategorijomis
|
4.1. |
Privalomas patikrinimas bendrų žinių apie:
|
|
4.2. |
bendrų žinių apie toliau nurodytas papildomas nuostatas, susijusias su C, C + E, D ir D + E kategorijomis, privalomą patikrinimą:
|
B. ĮGŪDŽIŲ IR ELGSENOS PATIKRINIMO EGZAMINAS
5. Transporto priemonė ir jos įranga
|
5.1. |
Vairuoti transporto priemonę su rankine pavarų dėže galima tik išlaikius vairavimo įgūdžių bei elgsenos patikrinimo egzaminą transporto priemone, kurioje yra rankinė pavarų dėžė. Jei kandidatas į vairuotojus įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą laiko transporto priemone su automatine pavarų dėže, jam išduotame vairuotojo pažymėjime šis faktas turi būti nurodytas. Vairuotojo pažymėjimas su tokiu įrašu galioja tik vairuojant transporto priemonę su automatine pavarų dėže. Šis įrašas panaikinamas, jeigu kandidatas į vairuotojus vėliau išlaiko egzaminą susijusį tik su automobilių su mechanine pavarų dėže vairavimu.„Transporto priemonė su automatine pavarų dėže“ yra tokia transporto priemonė, kurioje pavaros santykis tarp variklio ir ratų gali būti keičiamas tik akceleratoriaus ar stabdžių pedalais. |
|
5.2. |
Transporto priemonės, kuriomis laikomi įgūdžių bei elgsenos patikrinimo egzaminai, turi atitikti toliau nurodytus minimalius reikalavimus.
|
6. Įgūdžių ir elgsenos patikrinimas A, A2 ir A1 kategorijoms
|
6.1. |
Transporto priemonės paruošimas ir techninis patikrinimas, atsižvelgiant į kelių eismo saugą Kandidatai į vairuotojus privalo pademonstruoti, ar jie sugeba pasiruošti saugiai vairuoti, patenkindami tokius reikalavimus:
|
|
6.2. |
Specialūs manevrai, tikrinami atsižvelgiant į kelių eismo saugą
|
|
6.3. |
Elgsena eismo metu Kandidatai į vairuotojus privalo visiškai saugiai atlikti visus žemiau nurodytus manevrus normaliose eismo situacijose, imdamiesi visų reikiamų atsargumo priemonių:
|
7. Įgūdžių ir elgsenos patikrinimas B, B1 ir B + E kategorijoms
|
7.1. |
Transporto priemonės paruošimas ir techninis patikrinimas, atsižvelgiant į kelių eismo saugą Kandidatai į vairuotojus privalo pademonstruoti, ar jie sugeba pasiruošti saugiai vairuoti, patenkindami tokius reikalavimus:
|
|
7.2. |
B ir B1 kategorijos: patikrinti specialius manevrus, atsižvelgiant į kelių eismo saugą. Pasirinktinai patikrinamas sugebėjimas atlikti tokius manevrus (ne mažiau kaip du manevrai už keturis taškus, taip pat ir vienas manevras važiuojant atbuline eiga):
|
|
7.3. |
B + E kategorija: patikrinti specialius manevrus, atsižvelgiant į kelių eismo saugą:
|
|
7.4. |
Elgsena eismo metu Kandidatai į vairuotojus privalo visiškai saugiai atlikti visus žemiau nurodytus manevrus normaliose eismo situacijose, imdamiesi visų reikiamų atsargumo priemonių:
|
8. Įgūdžių ir elgsenos patikrinimas C, C + E, C1, C1 + E, D, D + E, D1 ir D1 + E kategorijoms
|
8.1. |
Transporto priemonės paruošimas ir techninis patikrinimas, atsižvelgiant į kelių eismo saugą Kandidatai į vairuotojus privalo pademonstruoti, ar jie sugeba pasiruošti saugiai vairuoti, patenkindami tokius reikalavimus:
|
|
8.2. |
Specialūs manevrai, atsižvelgiant į kelių eismo saugą
|
|
8.3. |
Elgsena eismo metu Kandidatai į vairuotojus privalo visiškai saugiai atlikti visus žemiau nurodytus manevrus normaliose eismo situacijose, imdamiesi visų reikiamų atsargumo priemonių:
|
9. Įgūdžių ir elgsenos egzamino vertinimas
|
9.1. |
Kiekvienos pirmiau minėtos vairavimo situacijos vertinimas turi atspindėti kandidato į vairuotojus sugebėjimo naudotis transporto priemonės valdymo mechanizmais laipsnį ir jo parodytą sugebėjimą eismo situacijose vairuoti visiškai saugiai. Egzamino metu egzaminuotojas privalo jaustis visiškai saugus. Kandidatas į vairuotojus egzamino neišlaiko, jei vairavimo klaidos ar elgsena kelia pavojų transporto priemonei, kuria laikomas egzaminas, jos keleiviams ar kitiems eismo dalyviams, nepaisant to, ar egzaminuotojas arba lydintis asmuo turi įsikišti ar ne. Egzaminuotojas savo nuožiūra gali nuspręsti, kada užbaigti egzaminą. Vairavimo egzaminuotojai privalo būti išmokyti teisingai įvertinti kandidato sugebėjimą saugiai vairuoti. Valstybės narės įgaliota institucija stebi ir prižiūri vairavimo egzaminuotojų darbą, kad būtų užtikrintas teisingas bei nuoseklus vertinimas pagal šiame priede nustatytus reikalavimus. |
|
9.2. |
Atlikdamas vertinimą, vairavimo egzaminuotojas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, ar vairuotojas kitų atžvilgiu demonstruoja gynybinę ar draugišką elgseną. Tai turėtų atspindėti bendrą vairavimo stilių, į kurį vairavimo egzaminuotojas turėtų atsižvelgti spręsdamas apie kandidatą į vairuotojus. Šios nuostatos galioja tiek adaptuoto, tiek nustatyto (saugaus) vairavimo atžvilgiu, atsižvelgiant į kelio bei oro sąlygas, kitus eismo dalyvius, kitų eismo dalyvių (ypač labiau pažeidžiamų) interesus ir numatant veiksmus. |
|
9.3. |
Be to, vairavimo egzaminuotojas įvertins, ar kandidatas į vairuotojus:
|
10. Egzamino trukmė
Egzamino trukmė ir ruožas turi būti parinkti tokie, kad būtų galima nuspręsti apie įgūdžius ir elgesį kelyje, vadovaujantis šio priedo B pastraipa. Mažiausia važiavimo tikrinant elgesį kelyje trukmė jokiu būdu negali būti trumpesnė kaip 25 minutės A, A2, A1, B, B1 ir B + E kategorijoms ir ne trumpesnė kaip 45 minutės visoms kitoms kategorijoms. Į šią trukmę neįskaičiuojamas egzaminuojamojo asmens pakvietimas, transporto priemonės paruošimas, techninės transporto priemonės būklės patikrinimas atsižvelgiant į kelių eismo taisykles, specialūs vairavimo manevrai ir vairavimo egzaminų rezultatų pranešimas.
11. Egzamino vieta
Egzamino dalis, skirta įvertinti specialius manevrus, gali būti surengta specialiai įrengtoje egzaminavimo aikštelėje. Kai įmanoma, egzamino dalis, skirta įvertinti elgseną eismo situacijose, turėtų vykti keliuose, toliau nuo gyvenamųjų rajonų, greitkeliuose ir autostradose (ar panašiose vietose), taip pat tose miesto gatvėse (gyvenamuose rajonuose, vietose, kur greitis ribojamas iki 30 ir 50 km/h, miesto greitkeliuose), kuriose, yra tikimybė, vairuotojai gali susidurti su įvairaus pobūdžio sunkumais. Taip pat pageidautina, kad egzaminas vyktų įvairaus intensyvumo eismo sąlygomis. Vairavimo kelyje metu praleistas laikas turi būti panaudotas optimaliai, kad būtų galima įvertinti kandidato į vairuotojus sugebėjimus įvairiose galimose eismo situacijose, ypatingą dėmesį kreipiant į šių situacijų pokyčius.
II. ŽINIOS, ĮGŪDŽIAI IR ELGSENA VAIRUOJANT VARIKLIO VAROMĄ TRANSPORTO PRIEMONĘ
Visų variklio varomų transporto priemonių vairuotojai bet kuriuo metu privalo turėti 1-9 punktuose nurodytų žinių, įgūdžių ir elgtis taip, kad sugebėtų:
|
— |
pastebėti eismo pavojus ir įvertinti jų sudėtingumą; |
|
— |
pakankamai gerai valdyti savo transporto priemonę, kad nesukeltų avarinių situacijų ir tinkamai reaguotų patekę į tokias situacijas; |
|
— |
laikytis kelių eismo taisyklių, ypač skirtų išvengti eismo nelaimių ir išlaikyti nenutrūkstamą eismą; |
|
— |
nustatyti bet kokius didesnius savo transporto priemonės techninius gedimus, ypač keliančius pavojų saugai, ir pasirūpinti, kad jie būtų tinkamu būdu pašalinti; |
|
— |
atsižvelgti į visus vairavimui poveikio turinčius veiksnius (pvz., alkoholį, nuovargį, silpną regėjimą ir pan.), kad galėtų išlikti nuovokus ir pasinaudoti visais sugebėjimais vairuoti saugiai; |
|
— |
padėti užtikrinti visų kelių eismo dalyvių saugumą, ypač silpniausiųjų ir labiausiai neapsaugotų, rodyti kitiems deramą pagarbą. |
Valstybės narės gali įgyvendinti atitinkamas priemones siekdamos užtikrinti, kad 1-9 punktuose nurodytas žinias, įgūdžius ir elgseną praradę vairuotojai galėtų atnaujinti žinias ir įgūdžius ir toliau demonstruoti motorinės transporto priemonės vairavimui reikalingą elgseną.
III PRIEDAS
MINIMALIOS FIZINĖS IR PSICHINĖS SVEIKATOS NORMOS, TAIKOMOS ASMENIMS, VAIRUOJANTIEMS VARIKLIO VAROMĄ TRANSPORTO PRIEMONĘ
APIBRĖŽIMAI
|
1. |
Šiame priede vairuotojai skirstomi į dvi grupes:
|
|
2. |
Lygiai taip pat kandidatai į vairuotojus, norintys įsigyti pirmąjį vairuotojo pažymėjimą arba vairuotojai norintys jį atnaujinti, priskiriami prie tos grupės, kuriai jie priklausys, kai jiems bus išduotas pirmasis ar atnaujintas vairuotojo pažymėjimas. |
MEDICININIS SVEIKATOS PATIKRINIMAS
|
3. |
1 grupė: reikalaujama, kad kandidatai į vairuotojus pasitikrintų sveikatą, jei atlikus būtinus formalumus ar egzaminų, kuriuos jie turi išlaikyti prieš gaudami vairuotojo pažymėjimą, metu tampa akivaizdu, jog jie turi vieną ar daugiau sveikatos sutrikimų, išvardytų šiame priede. |
|
4. |
2 grupė: kandidatai į vairuotojus pasitikrina sveikatą prieš jiems išduodant pirmąjį vairuotojo pažymėjimą, o vėliau laikantis valstybės narės, kurioje registruota jų gyvenamoji vieta, taisyklių periodiškai tikrinasi sveikatą, kai atnaujinamas jų vairuotojo pažymėjimas. |
|
5. |
Valstybių narių nustatyti vairuotojo pažymėjimo išdavimo ar tolesnio atnaujinimo reikalavimai gali būti griežtesni negu šiame priede nustatyti reikalavimai. |
REGA
|
6. |
Visi kandidatai į vairuotojus atitinkamai pasitikrina, kad užtikrintų, jog jų regėjimas yra pakankamai aiškus variklio varomai transporto priemonei vairuoti. Kilus pagrįstoms abejonėms dėl kandidato į vairuotojus regėjimo, jį tikrina kompetentinga medicinos institucija. Patikrinimo metu dėmesys ypač kreipiamas į tokius dalykus: regėjimo aštrumą, regėjimo lauką, regėjimą prieblandoje bei progresuojančias akių ligas. Šiame priede intraokuliariniai lęšiai nelaikomi korekciniais lęšiais. 1 grupė:
2 grupė:
|
KLAUSA
|
7. |
Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduoti ar atnaujinti 2 grupei priklausantiems kandidatams į vairuotojus ar vairuotojams, atsižvelgiant į kompetentingos medicinos institucijos išvadas; medicininio patikrinimo metu ypač atsižvelgiama į kurtumo laipsnį. |
ASMENYS SU JUDĖJIMO SUTRIKIMAIS
|
8. |
Vairuotojo pažymėjimai neišduodami ir neatnaujinami kandidatams į vairuotojus ar vairuotojams, kurie skundžiasi judėjimo sistemos sutrikimais, jei šie sutrikimai kelia pavojų saugiam variklio varomos priemonės vairavimui. 1 grupė:
2 grupė:
|
ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGOS
|
9. |
Bet kuri liga, kuria sergantis kandidatas į vairuotojus, pateikęs pareiškimą pirmajam vairuotojo pažymėjimui gauti, ar vairuotojas, pateikęs pareiškimą pažymėjimui atnaujinti, gali patirti staigų širdies ar kraujagyslių sistemos sutrikimą, dėl kurio atsiranda staigus cerebralinių funkcijų sutrikimas, kelia pavojų eismo saugumui. 1 grupė:
2 grupė:
|
CUKRINIS DIABETAS
|
10. |
Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduoti ar atnaujinti kandidatams į vairuotojus ar vairuotojams, sergantiems cukriniu diabetu, jei vairuotojas serga nuo insulino nepriklausomo tipo diabetu arba jei vairuotojas serga priklausomo nuo insulino tipo (1 tipo) diabetu, remiantis medicinos institucijos leidimu . 2 grupė:
|
NEUROLOGINĖS LIGOS
|
11. |
Vairuotojo pažymėjimai neišduodami ir neatnaujinami kandidatams į vairuotojus ar vairuotojams, sergantiems sunkiomis nervų ligomis, išskyrus atvejus, kai prie pareiškimo pridedama kompetentingos medicinos institucijos išvada. Neurologiniai sutrikimai, susiję su ligomis ar chirurgine intervencija, turinčia įtakos centrinei ar periferinei nervų sistemai, dėl kurių atsiranda sensoriniai ar motoriniai sutrikimai, sukeliantys pusiausvyros bei koordinacijos sutrikimus, privalo būti tinkamai įvertinti funkcinių padarinių ir progresavimo rizikos požiūriu. Jei yra ligos progresavimo rizika, vairuotojo pažymėjimai gali būti išduoti ar atnaujinti tik periodiškai įvertinant sveikatos būklę. |
|
12. |
Epilepsijos priepuoliai ar kiti staigūs sąmonės sutrikimai kelia pavojų kelių eismo saugai, jei ištinka asmenį vairuojant variklio varomą transporto priemonę. 1 grupė:
2 grupė:
|
PSICHINIAI SUTRIKIMAI
1 grupė:
|
13.1. |
Vairuotojo pažymėjimai neišduodami ir neatnaujinami kandidatams į vairuotojus ar vairuotojams, turintiems:
išskyrus atvejus, kai kartu su pareiškimu pateikiama kompetentingos medicinos institucijos išvada, ir prireikus reikalaujama reguliariai tikrintis sveikatą. |
2 grupė:
|
13.2. |
Kompetentinga medicinos institucija turi tinkamai įvertinti papildomą riziką ir pavojus, kurie kyla kai vairuojama prie šios grupės priskiriama transporto priemonė. |
ALKOHOLIS
|
14. |
Alkoholio vartojimas kelia didelį pavojų eismo saugumui. Turint omenyje problemos mastą, medikai turi būti ypač budrūs. 1 grupė:
2 grupė:
|
NARKOTIKAI BEI VAISTAI
|
15. |
Piktnaudžiavimas: Vairuotojo pažymėjimai neišduodami ir neatnaujinami kandidatams į vairuotojus ar vairuotojams, priklausomiems nuo psichotropinių medžiagų arba tiems, kurie nėra nuo jų priklausomi, bet reguliariai jomis piktnaudžiauja, neatsižvelgiant į tai, kokios kategorijos vairuotojo pažymėjimo jie prašo. Reguliarus vartojimas: 1 grupė:
2 grupė:
|
INKSTŲ SUTRIKIMAI
1 grupė:
|
16.1. |
Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami ar atnaujinami kandidatams į vairuotojus arba vairuotojams, sergantiems sunkiu inkstų nepakankamumu, pateikus kompetentingos medicinos institucijos išvadą, ir reikalaujant reguliariai tikrintis sveikatą. |
2 grupė:
|
16.2. |
Vairuotojo pažymėjimai neišduodami ir neatnaujinami kandidatams į vairuotojus ar vairuotojams, sergantiems sunkiu ir nepagydomu inkstų nepakankamumu, išskyrus atvejus, tinkamai pagrįstus kompetentingos medicinos institucijos, ir reikalaujant reguliariai tikrintis sveikatą. |
KITOS NUOSTATOS
1 grupė:
|
17.1. |
Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami ar atnaujinami kandidatams į vairuotojus ar vairuotojams, kuriems atliktas organų persodinimas ar įdėtas dirbtinis organas, turintis poveikį vairavimui, remiantis kompetentingos medicinos institucijos išvada, ir prireikus reikalaujant reguliariai tikrintis sveikatą. |
2 grupė:
|
17.2. |
Kompetentinga medicinos institucija turi tinkamai įvertinti papildomą riziką ir pavojus, kurie kyla kai vairuojama prie šios grupės priskiriama transporto priemonė. |
|
18. |
Visais atvejais, kai kandidatai į vairuotojus ar vairuotojai kenčia nuo bet kokių kitų sutrikimų, neišvardytų ankstesniame poskyryje, bet tikėtina, kad jie gali sukelti funkcinius sutrikimus, keliančius pavojų saugiam vairavimui, vairuotojo pažymėjimai neišduodami, išskyrus atvejus, kai kartu su pareiškimu pateikiama kompetentinga medicininė išvada, ir prireikus reikalaujama reguliariai tikrintis sveikatą. |
IV PRIEDAS
VAIRAVIMO EGZAMINUOTOJŲ PRADINĖ KVALIFIKACIJA IR JŲ KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS
Minimalūs reikalavimai vairavimo egzaminus vykdantiems asmenims 1. Vairavimo egzaminuotojų kvalifikacijos reikalavimai 1.1. Asmuo, turintis įgaliojimą transporto priemonėje tikrinti kandidato vairavimo įgūdžius, 1.2-1.6 punktuose paminėtose srityse privalo turėti reikalaujamų žinių ir įgūdžių bei reikiamą išmanymą. 1.2. Kandidato vairavimo įgūdžius tikrinančio asmens sugebėjimai turi būti tokie, kad jis galėtų vertinti kandidato, siekiančio gauti tos kategorijos vairuotojo pažymėjimą, kuriai skirtas vairavimo egzaminas, įgūdžius. 1.3. Vairavimo bei vertinimo žinios ir išmanymas: — vairavimo teorija; — pavojų atpažinimas ir nelaimingų įvykių išvengimas; — vairavimo egzamino reikalavimų sąrašo žinojimas; — reikalavimai vairavimo įgūdžių egzaminui; — kelių eismo taisyklės, įskaitant reikalingus Bendrijos ir nacionalinius teisės aktus bei aiškinimo gaires; — vertinimo teorija ir praktika; — saugus vairavimas. 1.4. Vertinimo sugebėjimai: — sugebėjimas tiksliai stebėti kandidato įgūdžius, juos kontroliuoti ir įvertinti, o ypač: — teisingas ir visaapimantis pavojingų situacijų atpažinimas; — tikslus tokių situacijų priežasties ir galimos pasekmės nustatymas; — tinkamumo lygis ir klaidų atpažinimas; — vertinimo vientisumas ir sąryšis; — greitas informacijos pasisavinimas ir esminių problemų suradimas; — prognozuojamas elgesys, galimų problemų atpažinimas ir atitinkamų pagalbinių strategijų kūrimas; — greita ir atitinkama reakcija. 1.5. Asmeninės vairavimo ypatybės: Asmuo, turintis teisę tikrinti tam tikros kategorijos praktinio vairavimo įgūdžius, turi sugebėti ypač gerai vairuoti tos kategorijos transporto priemonę. 1.6. Paslaugų kokybė: — nustatyti ir pranešti, kam klientas turėtų pasiruošti egzamino metu; — bendrauti aiškiai, pasirenkant tokį turinį, stilių ir kalbą, kuris atitiktų auditoriją, kontekstą ir klientų reikalavimus; — aiškus egzamino rezultatų pateikimas; — nediskriminuojantis ir pagarbus elgesys visų klientų atžvilgiu. 1.7. Mechanikos ir fizikos žinios apie transporto priemonę: — techninės žinios apie transporto priemonę, pvz., valdymo, padangų, stabdžių, apšvietimo srityse. Ypač tai aktualu motociklams ir krovininiams automobiliams; — krovinio tvirtinimas; — žinios apie transporto priemonės fizikines savybes: greitį, trintį, dinamiką, energiją. 1.8. Degalus taupantis ir ekologiškas važiavimas. 2. Bendrosios nuostatos 2.1. B kategorijos vairuotojo pažymėjimo egzaminuotojas privalo: a) mažiausiai trejus metus turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą; b) būti mažiausiai 23 metų amžiaus; c) būti įgijęs pradinę kvalifikaciją, minimą 3 punkte, ir toliau lankyti kasmetinius kvalifikacijos kėlimo kursus, kaip nurodyta 4 punkte; d) būti baigęs profesinį mokymą suteikiantį 3 pakopos kvalifikaciją, kaip nurodoma 1985 m. liepos 16 d. Tarybos sprendime 85/368/EEB dėl Europos bendrijos valstybių narių profesinio mokymo kvalifikacijų palyginamumo (1); e) tuo pačiu metu negali dirbti mokytoju vairavimo mokykloje. 2.2. Likusių kategorijų vairuotojo pažymėjimo egzaminuotojas privalo: a) turėti atitinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą; b) būti įgijęs kvalifikaciją, minimą 3 punkte, toliau lankyti kasmetinius kvalifikacijos kėlimo kursus, kaip nurodyta 4 punkte; c) mažiausiai trejus metus būti dirbęs egzaminuotoju B kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti; šis terminas gali būti sumažintas iki vienerių metų, jeigu egzaminuotojas gali įrodyti šiuos faktus: — turi mažiausiai penkerių metų trukmės patirtį vairuojant atitinkamos kategorijos transporto priemonę arba — turi teorinę ir praktinę aukštesnio nei reikalinga pažymėjimui gauti lygio vairavimo patirtį, dėl ko šis reikalavimas tampa nereikalingu; d) būti baigęs profesinį mokymą suteikiantį 3 pakopos kvalifikaciją, Sprendimo 85/368/EEB prasme; e) tuo pačiu metu negali dirbti mokytoju vairavimo mokykloje. 2.3. Lygiareikšmiškumas: 2.3.1. Valstybės narės egzaminuotojui gali leisti vykdyti egzaminus AM, A1, A2 ir A kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti, jeigu jis, remiantis 3 punktu, turi reikalingą vienai iš šių kategorijų pradinę kvalifikaciją,. 2.3.2. Valstybės narės egzaminuotojui gali leisti vykdyti egzaminus C1, C, D1 ir D kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti, jeigu jis, remiantis 3 punktu, turi reikalingą vienai iš šių kategorijų pradinę kvalifikaciją. 2.3.3. Valstybės narės egzaminuotojui gali leisti vykdyti egzaminus BE, C1 E, CE, D1 E ir DE kategorijoms, jeigu jis, remiantis 3 punktu, turi reikalingą vienai iš šių kategorijų pradinę kvalifikaciją. 3. Pradinė kvalifikacija 3.1. Pradinis mokymas 3.1.1. Prieš asmeniui leidžiant vykdyti vairavimo egzaminus, jis, norėdamas gauti 1 punkte nurodytą kvalifikaciją, turi būti sėkmingai baigęs mokymo programą pagal atitinkamos valstybės narės nustatytas taisykles. 3.1.2. Valstybės narės nustato ar tam tikros mokymo programos turinys susijęs su leidimu vykdyti egzaminus vienos ar kelių kategorijų vairuotojo pažymėjimui gauti. 3.2. Egzaminai 3.2.1. Prieš asmeniui leidžiant vykdyti egzaminus, jis turi įrodyti turintis pakankamo lygio žinias, išmanymą, sugebėjimus ir tinkamumą visose 1 punkte išvardintose srityse. 3.2.2. Valstybės narės nustato egzaminavimo procedūrą, kurios metu tinkamu būdu patikrinama ar atitinkamas asmuo turi įgūdžius, minimus 1 punkte, o ypač 1.4 punkte. Šis egzaminas privalo turėti teorinę ir praktinę dalį. Kompiuterio pagalba vykdomas įvertinimas leistinas, kur tinkama. Atskirų egzaminų pobūdis ir trukmė bei egzamino įvertinimas priklauso atitinkamos valstybės narės kompetencijai. 3.2.3. Valstybės narės nustato ar tam tikro egzamino turinys yra susijęs su leidimu vykdyti egzaminus, taikomu vienai ar kelioms kategorijoms. 4. Kokybės užtikrinimas ir nuolatinis kvalifikacijos kėlimas 4.1. Kokybės užtikrinimas 4.1.1. Valstybės narės privalo turėti kokybės užtikrinimo mechanizmą, kuris garantuotų egzaminuojančiam asmeniui keliamų reikalavimų išlaikymą. 4.1.2. Kokybės užtikrinimo mechanizmas turėtų apimti egzaminuotojų stebėjimą jų darbo metu, jų kvalifikacijos kėlimą ir leidimo vykdyti profesinę veiklą pratęsimą, nuolatinį profesinį tobulėjimą ir nuolatinį jų vykdytų egzaminų rezultatų patikrinimą. 4.1.3. Valstybės narės 4.1.2 punkte paminėtais kokybės užtikrinimo mechanizmais rūpinasi, kad kiekvienas egzaminuotojas kartą per metus būtų patikrinamas. Be to, valstybės narės rūpinasi, kad kiekvienas egzaminuotojas kartą per penkerius metus mažiausiai pusę dienos būtų stebimas jam vykdant egzaminą kelių egzaminų metu. Stebėjimą atliekantis asmuo šiam darbui atlikti privalo turėti atitinkamos valstybės narės išduotą leidimą. 4.1.4. Jeigu egzaminuotojas turi teisę vykdyti keleto kategorijų egzaminus, valstybės narės gali nuspręsti, kad kitų kategorijų stebėjimo reikalavimas patenkinamas stebint tik vieną kategoriją. 4.1.5. Egzaminavimo veikla stebima atitinkamos valstybės narės įsteigtos tarnybos siekiant užtikrinti teisingą ir vienodą įvertinimą. 4.2. Kvalifikacijos kėlimas 4.2.1. Valstybės narės užtikrina, kad egzaminuojantys asmenys, nepaisant kategorijų, kurias jie turi teisę egzaminuoti, skaičiaus, norėdami išlaikyti leidimą savo profesinei veiklai vykdyti, išklausytų: iš viso mažiausiai keturių dienų trukmės kvalifikacijos kėlimo kursą dviejų metų laikotarpyje, siekdami: — įgyti ir atgaivinti reikalingas žinias ir egzaminavimo įgūdžius; — vystyti naujus įgūdžius, kurie tapo reikalingi profesijai vykdyti; — užtikrinti, kad egzaminuojantis asmuo egzaminą vykdytų sąžiningai ir vadovaujantis vieningais reikalavimais; iš viso mažiausiai penkių dienų trukmės kvalifikacijos kėlimo kursą penkerių metų laikotarpyje, siekiant vystyti ir išlaikyti reikalingus praktinio vairavimo įgūdžius. 4.2.2. Valstybės narės imasi reikalingų priemonių, siekiant užtikrinti, kad egzaminuojantys asmenys, kurių atveju galiojanti kokybės užtikrinimo sistema rado rimtų trūkumų, nedelsiant baigtų specialius apmokymus. 4.2.3. Periodiškas kvalifikacijos kėlimas gali būti vykdomas pokalbių, pamokų, įprastinių arba kompiuterio pagalba atliekamų pranešimų forma. Apmokymas gali būti taikomas pavieniams asmenims arba grupėms. Jeigu valstybės narės mano, kad tai reikalinga, į papildomus apmokymus gali būti įtraukti nauji reikalavimai. 4.2.4. Jeigu egzaminuotojas turi teisę vykdyti egzaminus kelioms kategorijoms, valstybės narės gali nuspręsti, kad egzaminuotojų tobulinimosi reikalavimai kelioms kategorijoms būtų patenkinami atlikus apmokymus vienai kategorijai, jeigu įvykdomi 4.2.5 punkto reikalavimai. 4.2.5. Jeigu egzaminuotojas 24 mėnesių laikotarpyje vienoje kategorijoje nevykdė egzamino, jis turi būti iš naujo įvertinamas, prieš leidžiant jam toliau vykdyti egzaminus šioje kategorijoje. Naujasis įvertinimas gali būti vykdomas vadovaujantis 4.2.1 punkto reikalavimais. 5. Įgytos teisės 5.1. Valstybės narės asmenims, kuriems netrukus prieš šių nuostatų įsigaliojimą buvo leista vykdyti vairavimo egzaminus, gali ir toliau leisti vykdyti vairavimo egzaminus, net jeigu leidimas jiems nebuvo suteiktas pagal 2 punkte nustatytas bendrąsias sąlygas arba pagal 3 punkte nustatytą pradinės kvalifikacijos procedūrą. 5.2. Tačiau atitinkami egzaminuotojai nuolat prižiūrimi ir jiems taikomas kokybės užtikrinimo mechanizmas, vadovaujantis 4 punkto nuostatomis.
V PRIEDAS
VAIRAVIMO KURSAI (KROVININĖS TRANSPORTO PRIEMONĖS SU PRIEKABA)
1. Krovininių B kategorijos transporto priemonių su priekaba, kurios bendras svoris yra tarp 3 500 kg ir 4 250 kg, naudotojai privalo baigti vairavimo kursus. 2. Vairavimo kursus vykdo už mokymą atsakinga įstaiga, oficialiai pripažinta ir prižiūrima atitinkamos valstybės narės, kurioje vairuotojas gyvena, už tai atsakingos institucijos. Dėl kitų aspektų sprendžia atitinkama valstybė narė. 3. Vairavimo kursų turinys — trukmė: viena diena (mažiausiai 7 valandos); — teorinė ir ypač praktinė dalis bei baigiamasis pokalbis; — transporto priemonės važiavimo dinamika, saugumo kriterijai, vilkikai ir priekabos, tinkamas pakrovimas, taip pat saugumą užtikrinančios priemonės; — praktinė dalis uždaroje teritorijoje atliekant pratimus, susidedančius iš šių dalių: stabdymo pratimai, stabdymo kelias, juostos keitimas, stabdymas/apvažiavimas, siūbuojanti priekaba, manevravimas, parkavimasis.
VI PRIEDAS
VAIRAVIMO KURSAI (AUTOMOBILIAI-FURGONAI)
1. Automobilių-furgonų, kaip apibrėžta direktyvos 2001/116/EB II priedo A dalies 5.1 punkte, kurių bendras svoris yra tarp 3 500 kg ir 4 250 kg, o maksimalus pakrovimas ne didesnis kaip 1 000 kg, naudotojai privalo baigti vairavimo kursus. 2. Vairavimo kursus vykdo už mokymą atsakinga įstaiga, oficialiai pripažinta ir prižiūrima atitinkamos valstybės narės, kurioje vairuotojas gyvena, už tai atsakingos institucijos. Dėl kitų aspektų sprendžia atitinkama valstybė narė. 3. Vairavimo kursų turinys — trukmė: viena diena (mažiausiai 7 valandos); — teorinė ir daugiausiai praktinė dalis bei baigiamasis pokalbis; — važiavimo dinamika ir saugumo kriterijai, tinkamas pakrovimas, taip pat saugumą užtikrinančios priemonės; — praktinė dalis uždaroje teritorijoje atliekant pratimus, susidedančius iš šių dalių: stabdymo pratimai, stabdymo kelias, juostos keitimas, stabdymas/apvažiavimas, manevravimas, parkavimasis.
VII PRIEDAS
VAIRAVIMO KURSAI (MOTOCIKLŲ KATEGORIJOS)
1. Vairavimo kursai, skirti perkvalifikuoti iš vienos motociklų kategorijos į kitą. 2. Vairavimo kursus vykdo už mokymą atsakinga įstaiga, oficialiai pripažinta ir prižiūrima atitinkamos valstybės narės, kurioje vairuotojas gyvena, už tai atsakingos institucijos. Dėl kitų aspektų sprendžia atitinkama valstybė narė. 3. Vairavimo kursų turinys — trukmė: ne trumpiau kaip penkias valandas; — siekiama atsižvelgti į kategorijų skirtumus; — praktinė dalis uždaroje erdvėje, ypatingą dėmesį skiriant šioms pratyboms: stabdymo, stabdymo kelio, stabdymui/apvažiavimui, manevravimui, greičio pasiekimui; — praktinė elgsenos eismo situacijose dalis.
VIII PRIEDAS
A dalis
Atšauktoji direktyva ir jos pakeitimai
(nurodyta 18 straipsnyje)
|
Tarybos Direktyva 91/439/EEB (1) |
|
|
Tarybos direktyva 94/72/EB |
|
|
Tarybos direktyva 96/47/EB |
|
|
Tarybos direktyva 97/26/EB |
|
|
Komisijos direktyva 2000/56/EB |
|
|
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/59/EB, tik 10 straipsnio 2 dalis |
B dalis
Perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo galutiniai terminai
(nurodyta 18 straipsnyje)
|
Direktyva |
Perkėlimo galutinė data |
Taikymo data |
|
Direktyva 91/439/EEB |
1994 m. liepos 1 d. |
1996 m. liepos 1 d. |
|
Direktyva 94/72/EB |
- |
1995 xx xx |
|
Sprendimas 96/427/EB |
- |
1996 m. liepos 16 d. |
|
Direktyva 96/47/EB |
1996 m. liepos 1 d. |
1996 m. liepos 1 d. |
|
Direktyva 97/26/EB |
1998 m. sausio 1 d. |
1998 m. sausio 1 d. |
|
Direktyva 2000/56/EB |
2003 m. rugsėjo 30 d. |
2003 m. rugsėjo 30 d., 2008 m. rugsėjo 30 d. (II priedo 6.2.5 punktas) ir 2013 m. rugsėjo 30 d. (II priedo 5.2. punktas) |
|
Direktyva 2003/59/EB |
2006 m. rugsėjo 10 d. |
2006 m. rugsėjo 10 d (keleivinis transportas) ir 2009 m. rugsėjo 10 d (krovininis transportas) |
(1) Direktyva 91/439/EEB taip pat buvo pakeista toliau nurodytu aktu, kuris nėra panaikintas: Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimo aktas (OL C 241, 1994 8 29, p. 21).
IX PRIEDAS
KORELIACINĖ LENTELĖ
|
Tarybos Direktyva 91/439/EEB |
Ši direktyva |
|
1 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys |
1 straipsnio 1 dalis |
|
1 straipsnio 1 dalies antras sakinys |
- |
|
- |
1 straipsnio 2 dalis |
|
1 straipsnio 2 dalis |
2 straipsnis |
|
1 straipsnio 3 dalis |
- |
|
2 straipsnio 1 dalis |
3 straipsnio 1 dalis |
|
2 straipsnio 2 dalis |
3 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys |
|
- |
3 straipsnio 2 dalies antras sakinys |
|
2 straipsnio 3 dalis |
- |
|
2 straipsnio 4 dalis |
- |
|
3 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos įvadiniai žodžiai |
4 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos įvadiniai žodžiai |
|
- |
4 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos 1 įtrauka |
|
- |
4 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos 3 įtrauka |
|
3 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos 1 įtrauka |
4 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos 4 įtrauka |
|
3 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos 2 įtrauka |
4 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos 6 įtrauka |
|
3 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos 3 įtrauka |
- |
|
3 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos 4 įtrauka |
4 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos 7 įtrauka |
|
3 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos 5 įtrauka |
4 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos 10 įtrauka |
|
3 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos 6 įtrauka |
4 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos 11 įtrauka |
|
3 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos 7 įtrauka |
4 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos 14 įtrauka |
|
3 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos 8 įtrauka |
4 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos 15 įtrauka |
|
3 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos įvadiniai žodžiai |
- |
|
3 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos 1 įtrauka |
4 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos 2 įtrauka |
|
3 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos 2 įtrauka |
4 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos 5 įtrauka |
|
3 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos 3 įtrauka |
4 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos 8 įtrauka |
|
3 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos 4 įtrauka |
4 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos 9 įtrauka |
|
3 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos 5 įtrauka |
4 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos 12 įtrauka |
|
3 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos 6 įtraukos įvadiniai žodžiai |
4 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos 13 įtrauka |
|
3 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos 6 įtraukos 2 (sub)įtrauka |
4 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos 13 įtrauka |
|
3 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos 2 įtraukos (sub)įtrauka |
4 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa |
|
3 straipsnio 3 dalis, įvadiniai žodžiai |
4 straipsnio 2 dalis, įvadiniai žodžiai |
|
3 straipsnio 3 dalies 1 įtrauka |
4 straipsnio 2 dalies a punktas |
|
- |
4 straipsnio 2 dalies b punktas |
|
3 straipsnio 3 dalies 2 įtraukos 1 pastraipa |
4 straipsnio 2 dalies c punktas |
|
3 straipsnio 3 dalies 2 įtraukos 2 pastraipa |
- |
|
3 straipsnio 3 dalies 3 įtrauka |
4 straipsnio 2 dalies d punktas |
|
3 straipsnio 3 dalies 4 įtrauka |
4 straipsnio 2 dalies e punktas |
|
3 straipsnio 3 dalies 5 įtrauka |
4 straipsnio 2 dalies f punktas |
|
- |
4 straipsnio 3 dalis |
|
3 straipsnio 4 dalis |
- |
|
3 straipsnio 5 dalis |
- |
|
3 straipsnio 6 dalis |
4 straipsnio 4 dalis |
|
4 straipsnis |
5 straipsnis |
|
5 straipsnio 1 dalis |
6 straipsnio 1 dalis |
|
5 straipsnio 2 dalies įvadiniai žodžiai |
6 straipsnio 2 dalies įvadiniai žodžiai |
|
5 straipsnio 2 dalies a punktas |
6 straipsnio 2 dalies a punktas |
|
5 straipsnio 2 dalies b punktas |
6 straipsnio 2 dalies b punktas |
|
- |
6 straipsnio 2 dalies c punktas |
|
- |
6 straipsnio 2 dalies d punktas |
|
5 straipsnio 3 dalis |
6 straipsnio 3 dalis |
|
5 straipsnio 4 dalis |
6 straipsnio 4 dalis |
|
6 straipsnio 1 dalies įvadiniai žodžiai |
7 straipsnio 1 dalies įvadiniai žodžiai |
|
- |
7 straipsnio 1 dalies a punkto 1 įtrauka |
|
6 straipsnio 1 dalies a punkto 1 įtrauka |
7 straipsnio 1 dalies a punkto 2 įtrauka |
|
6 straipsnio 1 dalies a punkto 2 įtrauka |
7 straipsnio 1 dalies a punkto 3 įtrauka |
|
6 straipsnio 1 dalies b punkto 1 įtrauka |
7 straipsnio 1 dalies b punkto 1 įtrauka |
|
6 straipsnio 1 dalies b punkto 2 įtrauka |
7 straipsnio 1 dalies b punkto 2 įtrauka |
|
6 straipsnio 1 dalies b punkto 3 įtrauka |
7 straipsnio 1 dalies b punkto 3 įtrauka |
|
- |
7 straipsnio 1 dalies c punkto 1 įtrauka |
|
6 straipsnio 1 dalies c punkto 1 įtrauka |
7 straipsnio 1 dalies c punkto 2 įtrauka |
|
- |
7 straipsnio 1 dalies d punktas |
|
6 straipsnio 2 dalis |
7 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos pirmas sakinys |
|
- |
7 straipsnio 2 dalies 2 pastraipos antras sakinys |
|
6 straipsnio 3 dalis |
- |
|
7 straipsnio 1 dalies įvadiniai žodžiai |
8 straipsnio 1 dalies įvadiniai žodžiai |
|
7 straipsnio 1 dalies a punktas |
8 straipsnio 1 dalies a punktas |
|
- |
8 straipsnio 1 dalies b punktas |
|
- |
8 straipsnio 1 dalies c punktas |
|
- |
8 straipsnio 1 dalies d punktas |
|
7 straipsnio 1 dalies b punktas |
8 straipsnio 1 dalies e punktas |
|
7 straipsnio 2 dalis |
- |
|
7 straipsnio 3 dalis |
- |
|
- |
8 straipsnio 2 dalis |
|
- |
8 straipsnio 3 dalis |
|
7 straipsnio 4 dalis |
8 straipsnio 4 dalis |
|
7 straipsnio 5 dalis |
8 straipsnio 5 dalies pirmas sakinys |
|
- |
8 straipsnio 5 dalies antras sakinys |
|
7a straipsnio 1 dalis |
- |
|
7a straipsnio 2 dalis |
9 straipsnis |
|
7b straipsnis |
10 straipsnis |
|
- |
11 straipsnis |
|
8 straipsnis |
12 straipsnis |
|
9 straipsnis |
13 straipsnis |
|
10 straipsnis |
14 straipsnis |
|
11 straipsnis |
15 straipsnis |
|
12 straipsnio 1 dalis |
- |
|
12 straipsnio 2 dalis |
- |
|
12 straipsnio 3 dalis |
16 straipsnis |
|
- |
17 straipsnis |
|
13 straipsnis |
18 straipsnio 1 pastraipa |
|
- |
18 straipsnio 2 pastraipa |
|
- |
19 straipsnis |
|
14 straipsnis |
20 straipsnis |
|
I priedas |
- |
|
Ia priedas |
I priedas |
|
II priedas |
II priedas |
|
III priedas |
III priedas |
|
- |
IV priedas |
|
- |
V priedas |
|
- |
VI priedas |
|
- |
VII priedas |
|
- |
VIII priedas |
|
- |
IX priedas |
P6_TA(2005)0042
Upių transporto informacijos paslaugos ***I
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl suderintų upių transporto informacijos paslaugų Bendrijos vidaus vandens keliuose (KOM(2004)0392 — C6-0042/2004 — 2004/0123(COD))
(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2004)0392) (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į EB steigimo sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 71 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0042/2004), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 67 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A6-0055/2004), |
|
1. |
pritaria pataisytam Komisijos pasiūlymui; |
|
2. |
ragina Komisiją vėl kreiptis į Parlamentą, jei ši ketintų iš esmės keisti pasiūlymą arba jį pakeisti kitu tekstu; |
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai. |
(1) Dar nepaskelbta OL.
P6_TC1-COD(2004)0123
Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2005 m. vasario 23 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/.../EB dėl suderintų upių informacijos paslaugų (UIP) Bendrijos vidaus vandens keliuose
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 71 straipsnį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),
kadangi:
|
1) |
Naudojant informacines ir ryšių technologijas vidaus vandens keliuose galima gerokai padidinti vidaus vandens transporto saugumą ir efektyvumą. |
|
2) |
Kai kurių valstybių narių įvairiuose vandens keliuose jau taikomos informacijos paslaugos nacionaliniu lygmeniu. Siekiant užtikrinti suderintą, sąveikią ir atvirą navigacinės pagalbos ir informacijos sistemą Bendrijos vidaus vandens kelių tinkle, turėtų būti nustatyti bendri reikalavimai ir techninės specifikacijos. |
|
3) |
Dėl saugumo priežasčių ir siekiant suderinamumo visos Europos mastu, šie reikalavimai ir techninės specifikacijos turėtų remtis atitinkamų tarptautinių organizacijų, pvz., Tarptautinės navigacijos asociacijos (PIANC), Centrinės Reino navigacijos komisijos (CCNR) ir Jungtinių Tautų ekonomikos komisijos Europai (UNECE) šioje srityje atliktu darbu. |
|
4) |
Upių informacijos paslaugos (UIP) turėtų būti kuriamos suderinamų sistemų pagrindu, grindžiamų atvirais ir viešais standartais, kurie be diskriminacijos prieinami visiems sistemų tiekėjams ir vartotojams. |
|
5) |
Nacionaliniuose laivybai tinkančiuose vidaus vandens keliuose, kurie nesusiję su kitos valstybės narės navigaciniu tinklu, šie reikalavimai ir techninės specifikacijos nėra privalomi. Tačiau tuose vidaus vandens keliuose rekomenduojama įgyvendinti šioje direktyvoje apibrėžtas UIP ir užtikrinti esamų sistemų sąveiką su ja. |
|
6) |
UIP turėtų būti plėtojamos, remiantis tokiais tikslais: vidaus navigacijos saugumo, efektyvumo ir ekologiškumo; kurie būtų įgyvendinami vykdant transporto ir eismo valdymą, aplinkos ir infrastruktūros apsaugą bei taikant konkrečias taisykles. |
|
7) |
Su UIP susiję reikalavimai turėtų būti taikomi bent jau toms informacijos paslaugoms, kurias teiks valstybės narės. |
|
8) |
Techninės specifikacijos turėtų būti rengiamos tokioms sistemoms, kaip, pavyzdžiui, elektroniniai navigaciniai žemėlapiai, elektroniniai pranešimai iš laivų, įskaitant vieningą Europos laivų numerių sistemą, pranešimai kapitonams ir laivų padėties nustatymas bei jų sekimas. UIP komitetas turėtų siekti techninio UIP naudojimuisi būtinos įrangos techninio suderinamumo. |
|
9) |
Bendradarbiaudamos su Europos Sąjunga, valstybės narės yra atsakingos skatinti naudotojus laikytis procedūros ir įrangos reikalavimų, atsižvelgiant į tai, ar vidaus navigacijos sektoriaus įmonė yra maža ar vidutinė. |
|
10) |
Įvedus UIP, reikės tvarkyti asmens duomenis. Jie turėtų būti tvarkomi pagal Europos taisykles, išdėstytas inter alia1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (4) ir 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (5). Dėl UIP įvedimo rinkos dalyviams ekonomiškai svarbūs duomenys neturėtų būti tvarkomi nekontroliuojamai. |
|
11) |
Teikiant UIP, kurioms reikalinga tiksliai nustatyti buvimo vietą, reikėtų rekomenduoti naudoti palydovines vietos nustatymo technologijas. Kai įmanoma, pagal galiojančius šios srities sprendimus, šios technologijos turėtų būti kuo labiau suderinamos su kitomis panašiomis sistemomis ir į jas integruotos. |
|
12) |
Valstybės narės negali deramai pasiekti planuojamos veiklos tikslų, o būtent sukurti suderintas UIP Bendrijoje, ir todėl tie tikslai dėl savo europinio aspekto gali būti geriau realizuoti Bendrijos lygiu, Bendrija gali, vadovaudamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu, imtis priemonių. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šioje direktyvoje nėra nustatyti griežtesni nei būtina reikalavimai tiems tikslams pasiekti. |
|
13) |
Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (6). |
|
14) |
Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisės aktų leidybos 34 straipsnį, Taryba turėtų skatinti valstybes nares savo ir Bendrijos naudai parengti lenteles, kiek galima geriau iliustruojančias direktyvos ir įgyvendinimo priemonių ryšį, ir jas paskelbti, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Objektas
Šia direktyva nustatoma suderintų upių informacijos paslaugų (UIP) įdiegimo ir naudojimo Bendrijoje sistema, siekiant remti vidaus vandenų transportą ir tokiu būdu padidinti jo saugumą, efektyvumą ir ekologiškumą bei palengvinti jo sąveiką su kitomis transporto rūšimis.
Šioje direktyvoje nustatytas pagrindas rengti ir toliau tobulinti techninius reikalavimus, specifikacijas ir sąlygas, užtikrinančias suderintas, sąveikias ir atviras UIP Bendrijos vidaus vandens keliuose. Šiuos techninius reikalavimus, specifikacijas ir sąlygas rengs ir tobulins Komisija, kuriai padės šiuo tikslu paskirtas UIP komitetas; Komisija deramai atsižvelgs į atitinkamų tarptautinių organizacijų, pvz., Tarptautinės navigacijos organizacijos (PIANC), Centrinės navigacijos Reino upėje komisijos (CCNR) ir Jungtinių Tautų ekonomikos komisijos Europai (UNECE), parengtas priemones. Užtikrinamas tęstinumas su kitų transporto rūšių eismo valdymo paslaugomis, ypač jūrų eismo valdymo ir informacijos paslaugomis.
2 straipsnis
Taikymo sritis
1. Ši direktyva taikoma UIP įgyvendinimui ir funkcionavimui visuose valstybių narių vidaus vandens IV ir aukštesnės klasės keliuose, kurie IV arba aukštesnės klasės vandens keliu susisiekia su IV arba aukštesnės klasės vandens keliu kitoje valstybėje narėje, įskaitant tokių vandens kelių uostus, nurodytus 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento Tarybos sprendime Nr. 1346/2001/EB, iš dalies keičiančiame Sprendimą Nr. 1692/96/EB jūrų uostų, vidaus uostų, intermodalių terminalų bei III priedo projekto Nr. 8 atžvilgiu (7). Šios direktyvos tikslams taikoma 1992 m. lapkričio 12 d. JT/EKE Rezoliucijoje Nr. 30 pateikta Europos vidaus vandens kelių klasifikacija.
2. Valstybės narės gali taikyti šios direktyvos nuostatas 1 dalyje nenurodytiems vidaus vandens keliams ir vidaus uostams.
3 straipsnis
Sąvokos
Šioje direktyvoje vartojamos tokios sąvokos:
|
a) |
Upių informacijos paslaugos (UIP) - tai suderintos informacijos paslaugos, skirtos palengvinti eismo ir transporto valdymą vidaus navigacijos srityje, kai tik techniškai įmanoma, įskaitant ir sąsajas su kitomis transporto rūšimis. UIP yra nesusijusios su komercine veikla tarp vienos ar kelių suinteresuotų įmonių, tačiau sąsajos su komercine veikla yra galimos. UIP apima tokias paslaugas kaip informavimą apie farvaterius, eismą, eismo valdymą, pagalbos nelaimės atveju teikimą, transporto valdytojų informavimą, statistiką ir muitinės paslaugas bei vandens kelių rinkliavą ir uostų mokesčius. |
|
b) |
Informacija apie farvaterius - tai geografinė, hidrologinė ir administracinė informacija apie vandens kelius (farvaterius). Informacija apie farvaterius perduodama viena kryptimi: iš kranto į laivą arba iš kranto į biurą. |
|
c) |
Taktinė informacija apie eismą - tai informacija, kurios reikia priimant skubius navigacinius sprendimus, susijusius su esama eismo situacija ir supančia geografine vietove. |
|
d) |
Strateginė informacija apie eismą - tai informacija, kurios reikia vidutinės trukmės ir ilgalaikiams UIP naudotojų sprendimams priimti. |
|
e) |
UIP taikymas - tai upių transporto informacijos paslaugų teikimas, naudojant specializuotas sistemas. |
|
f) |
UIP centras - vieta, kurioje operatoriai administruoja paslaugas . |
|
g) |
UIP naudotojai - tai įvairios naudotojų grupės, įskaitant laivų kapitonus, UIP operatorius, šliuzų (tiltų) operatorius, vandenų kelių institucijas, uostų ir terminalų operatorius, avarinių tarnybų nelaimių centrų operatorius, laivyno valdytojus, krovinių siuntėjus ir fraktavimo agentus. |
|
h) |
Suderinamumas reiškia, kad paslaugos, duomenų turinys, keitimosi duomenimis formos ir dažniai yra suderinti taip, kad UIP naudotojai galėtų naudotis tomis pačiomis paslaugomis ir informacija Europos mastu. |
4 straipsnis
Upių informacinių paslaugų kūrimas
1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad pagal 2 straipsnį įgyvendintų UIP vidaus vandens keliuose .
2. Valstybės narės plėtoja paslaugas taip, kad UIP taikymas būtų efektyvus, kad jį galima būtų toliau plėsti ir kad jis būtų sąveikus, siekiant užtikrinti jo ryšį su kitais UIP taikymo būdais ir, jei įmanoma, su kitų transporto rūšių sistemomis. UIP taikymas taip pat užtikrina sąsajas su transporto valdymo sistemomis ir komercine veikla.
3. Kad įdiegtų UIP, valstybės narės:
|
a) |
teikia UIP naudotojams visus būtinus duomenis apie navigaciją ir kelionių planavimą vidaus vandens keliuose. Šie duomenys teikiami bent jau prieinama elektronine forma; |
|
b) |
užtikrina, kad UIP naudotojai be a punkte minimų duomenų galėtų naudotis elektroniniais navigaciniais žemėlapiais, kuriuose būtų nurodyti visi Va ir aukštesnės klasės Europos vidaus vandens keliai; |
|
c) |
sudaro sąlygas, kad kompetentingos institucijos iš laivų gautų elektroninius pranešimus su reikiama informacija , jei nacionaliniuose arba tarptautiniuose aktuose nustatytas privalomas pranešimų siuntimas iš laivų. Tarpvalstybiniame transporte ši informacija perduodama kaimyninės valstybės kompetentingoms institucijoms. Bet kokia tokio pobūdžio informacija turi būti perduota prieš atvykstant laivams prie sienos; |
|
d) |
užtikrina, kad pranešimai kapitonams, įskaitant informaciją apie vandens lygį (arba didžiausią leistiną grimzlę) ir ledą jų vidaus vandens keliuose, būtų teikiami standartizuotų, koduotų ir parsisiųsdinamų pranešimų būdu. Standartiniame pranešime pateikiama būtiniausia informacija saugiai navigacijai užtikrinti. Pranešimai kapitonams teikiami bent jau prieinama elektronine forma. |
Šioje dalyje nurodyti įsipareigojimai vykdomi, laikantis I ir II prieduose apibrėžtų specifikacijų.
4. Kompetentingos valstybių narių institucijos steigia UIP centrus, atsižvelgdamos į regiono poreikius.
5. Naudojant automatines identifikavimo sistemas, taikomas Bazelyje 2000 m. balandžio 6 d. pagal Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (TTS) radijo ryšio nuostatas sudarytas regioninis susitarimas dėl radiotelefonų paslaugų vidaus vandens keliuose.
6. Jeigu tai netrukdo bendradarbiauti Europos Sąjungoje, valstybės narės skatina laivų kapitonus, valstybių narių vandens keliuose plaukiojančių laivų valdytojus arba agentus, tuose laivuose esančių krovinių siuntėjus arba savininkus, taip pat laivus visapusiškai naudotis paslaugomis, teikiamomis pagal šią direktyvą.
7. Komisija imasi reikalingų priemonių UIP tarpusavio sąveikai, patikimumui ir saugumui patikrinti.
5 straipsnis
Techninės gairės ir specifikacijos
1. Siekdama padėti teikti 3 straipsnio a punkte minimas paslaugas ir užtikrinti jų sąveiką, kaip reikalaujama 4 straipsnio 2 dalyje, Komisija pagal šio straipsnio 2 dalį apibrėžia technines specifikacijas dėl paslaugų planavimo, įgyvendinimo ir naudojimo (UIP gaires), o taip pat technines specifikacijas šiose srityse:
|
a) |
vidaus navigacijos elektroninių žemėlapių rodymo ir informacijos sistema (vidaus ECDIS); |
|
b) |
elektroniniai pranešimai iš laivų; |
|
c) |
pranešimai kapitonams; |
|
d) |
laivo buvimo vietos nustatymo ir sekimo sistemos; |
|
e) |
Įrangos, būtinos naudotis UIP, suderinamumas. |
Šiose gairėse ir specifikacijose remiamasi II priede išdėstytais techniniais principais bei atsižvelgiama į atitinkamų tarptautinių organizacijų šioje srityje atliktą darbą.
2. Šio straipsnio 1 dalyje minimas technines gaires ir specifikacijas Komisija parengia ir, jei reikia, keičia pagal 11 straipsnio 3 dalyje nustatytą tvarką. Jas rengiant laikomasi tokio grafiko:
|
a) |
UIP gaires - ne vėliau kaip iki [...] (8) , |
|
b) |
technines specifikacijas, susijusias su vidaus ECDIS, elektroniniais pranešimais iš laivų ir pranešimais kapitonams - ne vėliau kaip iki [...] (9) , |
|
c) |
technines specifikacijas, susijusias su laivų buvimo vietos nustatymu ir sekimu - ne vėliau kaip iki [...] (10) . |
3. UIP gairės ir specifikacijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
6 straipsnis
Palydovinis buvimo vietos nustatymas
Teikiant UIP, kurioms reikalinga tiksliai nustatyti buvimo vietą, rekomenduojama naudoti palydovines vietos nustatymo technologijas.
7 straipsnis
UIP įrangos tipų patvirtinimas
1. Jei tai būtina navigacijos saugumui užtikrinti ir to reikalauja atitinkamos techninės specifikacijos, prieš pradedant teikti paslaugas vidaus vandens keliuose, UIP terminalo ir tinklo įrangos ir programos patvirtinamos dėl atitikties toms specifikacijoms.
2. Valstybės narės praneša Komisijai apie nacionalines institucijas, atsakingas už tipų patvirtinimą; Komisija šią informaciją perduoda kitoms valstybėms narėms.
3. Visos valstybės narės pripažįsta kitų valstybių narių atsakingų institucijų išduotus tipų patvirtinimus.
8 straipsnis
Kompetentingos institucijos
Valstybės narės skiria kompetentingas institucijas, atsakingas už UIP taikymą ir tarptautinį keitimąsi duomenimis. Apie šias institucijas pranešama Komisijai.
9 straipsnis
Taisyklės dėl privatumo, saugumo ir pakartotinio informacijos naudojimo
1. Valstybės narės užtikrina, kad asmens duomenys, reikalingi naudojantis UIP, būtų tvarkomi, laikantis Europos taisyklių, saugančių asmenų laisves ir pagrindines teises, įskaitant Direktyvą 95/46/EB ir Direktyvą 2002/58/EB .
2. Valstybės narės įgyvendina ir taiko saugumo priemones , kad apsaugotų UIP pranešimus ir įrašus nuo nederamų veiksmų arba netinkamo naudojimo, įskaitant neleistiną naudojimąsi jais, pakeitimą ar praradimą.
3. Taikoma 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (11).
10 straipsnis
Keitimo procedūra
I ir II priedai gali būti keičiami, atsižvelgiant į šios direktyvos taikymo patirtį, ir pritaikomi prie techninės pažangos, remiantis 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
11 straipsnis
UIP komitetas
1. Komisijai padeda komitetas, įsteigtas pagal Direktyvos 91/672/EEB (12) 7 straipsnį
2. Jeigu daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.
3. 3 Jeigu daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.
4. Sprendime 1999/468/EB nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.
5. Komisija reguliariai konsultuojasi su sektoriaus atstovais.
12 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę
1. Ne vėliau kaip iki [...] (13) valstybėse narėse, turinčiose vidaus vandens kelius, patenkančius į 2 straipsnio taikymo sritį, įsigalioja įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini šios direktyvos reikalavimams įvykdyti. Jos nedelsdamos perduoda Komisijai tų nuostatų tekstą.
Kai valstybės narės priima tas nuostatas, jose daro nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Valstybės narės nustato, kaip daroma tokia nuoroda.
2. Ne vėliau kaip praėjus 30 mėnesių nuo 5 straipsnyje nurodytų atitinkamų techninių gairių ir specifikacijų įsigaliojimo, valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad įvykdytų 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Techninės gairės ir specifikacijos įsigalioja kitą dieną nuo jų paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
3. Gavusi valstybės narės prašymą, Komisija 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali pratęsti šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, skirtą įvykdyti vieną ar daugiau 4 straipsnio reikalavimų dėl vidaus vandens kelių, kurie patenka į 2 straipsnio taikymo sritį , bet kurių eismo intensyvumas nedidelis, arba dėl vidaus vandens kelių, kuriems įvykdymo išlaidos būtų neproporcingos naudai . Šis terminas gali būti pratęstas paprastu Komisijos sprendimu ; pratęsimas gali būti atnaujintas. Pagrindime, kurį valstybė narė turi pateikti kartu su prašymu, nurodomas eismo intensyvumas ir ekonominės sąlygos atitinkamame vandens kelyje. Iki Komisijos sprendimo, pratęsimo prašanti valstybė narė gali toliau vykdyti savo veiksmus taip, lyg prašymas būtų patenkintas.
4. Valstybės narės perduoda Komisijai direktyvos reglamentuojamoje srityje priimto nacionalinio įstatymo pagrindinių nuostatų tekstą.
5. Kai būtina, valstybės narės padeda viena kitai įgyvendinti šią direktyvą.
6. Komisija stebi UIP įdiegimą Bendrijoje ir ne vėliau kaip iki [...] (14) pateikia pranešimą Europos Parlamentui ir Tarybai.
13 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
14 straipsnis
Adresatai
Ši direktyva skirta valstybėms narėms, kuriose yra vidaus vandens kelių, patenkančių į 2 straipsnio taikymo sritį.
Priimta,
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
Tarybos vardu
Pirmininkas
(1) OL C [...], [...], p. [...].
(2) OL C [...], [...], p. [...].
(3) 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento pozicija.
(4) OL L 281, 1995 11 23, p. 31. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).
(5) OL L 201, 2002 7 31, p. 37.
(6) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
(8) Devyni mėnesiai nuo šios direktyvos įsigaliojimo.
(9) Dvyliki mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo.
(10) Penkiolika mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo.
(11) OL L 345, 2003 12 31, p. 90.
(12) 1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 91/672/EEB dėl vidaus vandenų keliais krovinius ir keleivius vežančių laivų kapitonams išduotų nacionalinių pažymėjimų abipusio pripažinimo (OL L 373, 1991 12 31, p. 29). Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.
(13) 24 mėnesiai nuo direktyvos įsigaliojimo dienos.
(14) Per trejus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo.
I PRIEDAS
BŪTINIAUSI REIKALAVIMAI DUOMENIMS
Kaip nurodyta 4 straipsnio 3 dalies a punkte, teikiami šie duomenys:
|
— |
Vandens kelio kryptis, nurodant kilometrus, |
|
— |
Laivams arba konvojams taikomi apribojimai dėl ilgio, pločio, grimzlės ir aukščio virš vandens, |
|
— |
Ribojančių struktūrų, ypač šliuzų ir tiltų, darbo laikas, |
|
— |
Uostų ir krovinių perkrovimo vietos, |
|
— |
Navigacijai reikalingi duomenys apie vandens lygius. |
II PRIEDAS
UIP GAIRIŲ IR TECHNINIŲ SPECIFIKACIJŲ PRINCIPAI
1. UIP gairės
5 straipsnyje nurodytos UIP gairės atitinka šiuos principus:
|
a) |
paslaugų ir susijusių sistemų planavimo, įgyvendinimo ir eksploatavimo techninių reikalavimų nurodymo, |
|
b) |
UIP struktūra ir organizacija, ir |
|
c) |
rekomendacijų laivams dalyvauti UIP, dėl individualių paslaugų ir dėl nuoseklios UIP plėtros. |
2. Vidaus ECDIS
Elektroninei žemėlapių rodymo ir informacijos sistemai (vidaus ECDIS) pagal 5 straipsnį parengtos techninės specifikacijos turi atitikti šiuos principus:
|
a) |
suderinamumas su jūrų ECDIS, kad vidaus vandenimis plaukiojantys laivai turėtų geresnes eismo sąlygas estuarijų mišraus eismo zonose ir kad būtų sudarytos geresnės jūrų ir upių eismo sąlygos, |
|
b) |
būtiniausių reikalavimų apibrėžimo vidaus ECDIS įrangai, taip pat būtiniausios informacijos, kuri turi būti pateikta elektroniniuose navigaciniuose žemėlapiuose, siekiant užtikrinti saugią navigaciją ir ypač, kad
|
|
c) |
galimybės naudotis elektroniniais navigacinių žemėlapiais UIP naudotojams , |
|
d) |
elektroniniuose navigaciniuose žemėlapiuose pateiktų duomenų prieinamumo visiems įrangos gamintojams , kai tinkama, už priimtino dydžio mokestį išlaidoms padengti . |
3. Elektroniniai pranešimai iš laivų
Techninės specifikacijos, susijusios su vidaus navigacijoje taikomais elektroniniais pranešimais iš laivų, kaip nustatyta 5 straipsnyje, turi atitikti šiuos principus:
|
a) |
palankių sąlygų sudarymo valstybių narių kompetentingoms institucijoms, vidaus, taip pat jūrų navigacijos ir daugiamodalinio transporto, jei jis susijęs su vidaus navigacija, dalyviams keistis elektroniniais duomenimis, |
|
b) |
laivų su institucijomis, institucijų su laivais ir institucijų tarpusavyje keitimosi standartiniais pranešimais apie reisą, siekiant suderinamumo su jūrų navigacija, |
|
c) |
naudojimosi tarptautiniu mastu pripažintais kodų sąrašais ir klasifikacijomis, jas atnaujinant, atsiradus papildomiems vidaus navigacijos poreikiams, |
|
d) |
naudojimosi unikaliu Europos laivų identifikavimo numeriu. |
4. Pranešimai kapitonams
5 straipsnyje nustatytos techninės specifikacijos, susijusios su pranešimais kapitonams, ypač informacija apie farvaterius, eismą ir jo valdymą, taip pat reiso planavimą, turi atitikti šiuos principus:
|
a) |
naudojimosi standartine duomenų struktūra, paremta iš anksto parengtais tekstiniais moduliais ir kiek įmanoma užkoduota, kad svarbiausią informaciją galima būtų automatiškai išversti į kitas kalbas ir sudaryti geresnes sąlygas įtraukti pranešimus kapitonams į reisų planavimo sistemas, |
|
b) |
standartinės duomenų struktūros suderinamumo su vidaus ECDIS duomenų struktūra, kad pranešimai kapitonams būtų lengviau įtraukiami į vidaus ECDIS. |
5. Laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo sistemos
5 straipsnyje nustatytos techninės specifikacijos, susijusios su laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo sistemomis, turi atitikti šiuos principus:
|
a) |
reikalavimų sistemoms ir standartiniams pranešimams bei tvarkos, leidžiančios teikti juos automatiškai, nustatymo, |
|
b) |
sistemų, atitinkančių taktinės informacijos apie eismą reikalavimus ir strateginės informacijos apie eismą reikalavimus, atskyrimo pagal buvimo vietos nustatymo tikslumą ir pagal reikalaujamą atnaujinimo lygį, |
|
c) |
atitinkamų techninių sistemų laivų buvimo vietos nustatymui ir jų sekimui, pavyzdžiui, vidaus vandens kelių AIS (Vidaus vandens kelių automatinė identifikavimo sistema), aprašymo, |
|
d) |
duomenų formatų suderinamumo su jūrų AIS sistema. |
P6_TA(2005)0043
Jūrininkų atestatų pripažinimas ***I
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl jūrininkų atestatų, išduotų valstybėse narėse, pripažinimo bei iš dalies keičiančios Direktyvą 2001/25/EB (KOM(2004)0311 — C6-0033/2004 — 2004/0098(COD))
(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2004)0311) (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 80 straipsnio 2 dalį, kuriomis remdamasi Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0033/2004), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A6-0057/2004), |
|
1. |
pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais; |
|
2. |
ragina Komisiją dar kartą pateikti pasiūlymą Parlamentui, jei ji ketina šį pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį kitu tekstu; |
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai. |
(1) Dar nepaskelbta OL.
P6_TC1-COD(2004)0098
Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2005 m. vasario 23 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/.../EB dėl valstybių narių išduotų jūrininkų atestatų pripažinimo ir iš dalies keičiančią Direktyvą 2001/25/EB
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 80 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),
kadangi:
|
1) |
Taryba savo 2003 m. birželio 5 d. išvadose dėl Bendrijos laivybos įvaizdžio gerinimo ir jaunų žmonių sudominimo jūrininko profesija pabrėžė būtinybę skatinti jūrininkų profesinį mobilumą Europos Sąjungoje, ypatingą dėmesį skiriant jūrininkų kompetencijos atestatų pripažinimo procedūroms, užtikrinant griežtą 1978 m. Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijos dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų naujausios redakcijos (JRAB konvencija) laikymąsį. |
|
2) |
Jūrų transportas yra intensyviai ir greitai besivystantis sektorius, pasižymintis ypač tarptautiniu pobūdžiu. Atitinkamai, dėl vis didėjančio Bendrijos jūrininkų trūkumo, balansą tarp personalo pasiūlos ir paklausos galima veiksmingiau išlaikyti Bendrijos lygmeniu, negu nacionaliniu. Todėl būtina, kad bendra transporto politika jūrų transporto srityje būtų išplėsta, siekiant palengviti jūrininkų laisvą judėjimą Bendrijoje. |
|
3) |
Jūrininkų atestatų srityje Bendrija nustatė minimalius jūrininkų išsilavinimo, mokymo ir atestavimo reikalavimus 2001 m. balandžio 4 d. Direktyva 2001/25/EB dėl minimalaus jūrininkų parengimo (4). Minėtoji direktyva integruoja į Bendrijos teisę tarptautinius rengimo, atestavimo ir budėjimo standartus, nustatytus JRAB konvencijoje. |
|
4) |
Direktyva 2001/25/EB numato, kad jūrininkai privalo turėti kompetencijos atestatus, išduotus ir patvirtintus kompetentingos valstybės narės insitutcijos laikantis minėtos direktyvos bei suteikiančius teisėtam jo turėtojui teisę eiti tarnybą laive ir vykdyti funkcijas pagal jame nurodytą atsakomybės lygį. |
|
5) |
Pagal Direktyvos 2001/25/EB 18 straipsnio 1 ir 2 dalis valstybės narės, tarpusavyje pripažindamos atestatus, kuriuos turintys jūrininkai yra arba nėra valstybių narių piliečiai, laikosi Direktyvų 89/48/EEB (5) ir 92/51/EEB (6), nustatančių atitinkamai pirmąją ir antrąją aukštojo mokslo diplomų, išduotų po bent trejų metų profesinio mokymo ir lavinimo, pripažinimo sistemas, nuostatų. Minėtos direktyvos nenumato automatiško formalių jūrininkų kvalifikacijų pripažinimo, kadangi jūrininkams gali būti taikomos kompensacinės priemonės. |
|
6) |
Kiekviena valstybė narė turėtų pripažinti bet kokį atestatą ar kitokį formalios kvalifikacijos įrodymą, išduotą kitos valstybės narės laikantis Direktyvos 2001/25/EB. Taigi, kiekviena valstybė narė turėtų leisti jūrininkui, įgijusiam tos direktyvos reikalavimus atitinkantį kompetencijos atestatą kitoje valstybėje narėje, imtis ar verstis jūrininko profesija, kuriai jis turi kvalifikaciją, netaikydama jokių išankstinių reikalavimų, kurie netaikomi jos piliečiams. |
|
7) |
Kadangi šia direktyva siekiama palengvinti atestatų tarpusavio pripažinimą, ja nereglamentuojamos sąlygos, susijusios su galimybe įsidarbinti. |
|
8) |
JRAB konvencija nustato kalbos reikalavimus jūrininkams. Šie reikalavimai turėtų būti įtraukti į Bendrijos teisę, siekiant užtikrinti veiksmingą bendravimą laivuose ir palengvinti laisvą jūrininkų judėjimą Bendrijoje. |
|
9) |
Šiandien neteisėtai gautų jūrininkų kompetencijos atestatų plitimas kelia rimtą grėsmę saugumui jūroje bei jūrinės aplinkos apsaugai. Daugeliu atvejų neteisėtų atestatų turėtojai neatitinka minimalių JRAB konvencijos reikalavimų. Tokie jūrininkai gali būti lengvai įtraukti į nelaimingus atsitikimus jūroje. |
|
10) |
Todėl valstybės narės turėtų patvirtinti ir įgyvendinti specialias priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią kompetencijos atestatų klastojimui bei už jį bausti, ir dėti pastangas Tarptautinėje jūrų organizacijoje (TJO), kad būtų pasiekti griežti ir įvykdomi susitarimai dėl kovos su šia veikla pasauliniu mastu. Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetas (COSS) yra tinkamas forumas keistis šios srities informacija, patirtimi ir geriausia praktika. |
|
11) |
Reglamentas (EB) Nr. 1406/2002 (7) įsteigė Europos jūrų saugumo agentūrą (toliau — Agentūra) siekiant užtikrinti aukštą, tolygų ir veiksmingą jūrų saugos ir teršimo iš laivų prevencijos lygį. Viena iš Agentūrai pavestų užduočių yra padėti Komisijai, kai ši vykdo Bendrijos teisės aktų, taikomų laivų įgulos rengimui, atestavimui ir budėjimui, jai pavestas užduotis. |
|
12) |
Todėl Agentūra turėtų padėti Komisjai, kai ši tikrina, ar valstybės narės laikosi šioje Direktyvoje bei Direktyvoje 2001/25/EB nustatytų reikalavimų. |
|
13) |
Abipusiam jūrininkų, nesvarbu ar jie yra ar nėra valstybių narių piliečiai, atestatų pripažinimui tarp valstybių narių neturėtų daugiau būti taikomos Direktyvų 89/48/EEB ir 92/51/EEB nuostatos, bet turėtų būti taikomos šios direktyvos nuostatos. |
|
14) |
Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisės aktų leidybos (8) 34 straipsnį Taryba turėtų skatinti valstybes nares savo ir Bendrijos naudai parengti lenteles, kuriomis kiek galima bus iliustruojami direktyvos ir jos įgyvendinimo priemonių atitikmenys, ir paskelbti šias lenteles viešai. |
|
15) |
Todėl Direktyva 2001/25/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Taikymo sritis
Ši direktyva yra taikoma jūrininkams, kurie:
|
a) |
yra valstybės narės piliečiai; |
|
b) |
nėra valstybės narės piliečiai, bet turi valstybės narės išduotą atestatą . |
2 straipsnis
Sąvokų apibrėžimai
Šioje direktyvoje taikomi šie sąvokų apibrėžimai:
|
a) |
„jūrininkas“ - tai laikantis bent reikalavimų, nustatytų Direktyvos 2001/25/EB I priede, valstybės narės parengtas ir atestuotas asmuo ; |
|
b) |
„atestatas“ - tai galiojantis dokumentas, kaip apibrėžta Direktyvos 2001/25/EB 4 straipsnyje ; |
|
c) |
„tinkamas atestatas“ - tai atestatas, kaip apibrėžta Direktyvos 2001/25/EB 1 straipsnio 27 punkte; |
|
d) |
„patvirtinimas“ - tai galiojantis dokumentas, išduotas valstybės narės kompetentingos institucijos pagal Direktyvos 2001/25/EB 5 straipsnio 2 ir 6 dalis; |
|
e) |
„pripažinimas“ - tai priimančios valstybės narės kompetentingos institucijos atliktas kitos valstybės narės išduoto atestato ar tinkamo atestato priėmimas ; |
|
f) |
„priimančioji valstybė narė“ - tai valstybė narė, kurioje jūrininkas siekia jo tinkamo atestato (-ų) ar kito (-ų) atestato (-ų) pripažinimo; |
|
g) |
„JRAB konvencija“ - tai 1978 m. Tarptautinės konvencijos dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų naujausia redakcija ; |
|
h) |
„JRAB kodeksas“ - tai Jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo kodekso, priimto 1995 m. JRAB šalių konferencijoje 2 rezoliucija, naujausia redakcija ; |
|
i) |
„Agentūra“ - tai Europos jūrų saugumo agentūra, įsteigta Reglamentu (EB) Nr. 1406/2002. |
3 straipsnis
Atestatų pripažinimas
1. Kiekviena valstybė narė pripažįsta tinkamus atestatus ar kitus atestatus , išduotus kitos valstybės laikantis reikalavimų, nustatytų Direktyva 2001/25/EB .
2. Tinkamų atestatų pripažinimas apribojamas atestate nustatytomis pareigomis, funkcijomis bei kompetencijos lygiais, ir toks pripažinimas paliudijamas patvirtinimu .
3. Valstybės narės užtikrina teisę apskųsti atsisakymą patvirtinti galiojantį atestatą arba jokio atsakymo nebuvimą, pagal nacionalinę teisę ir procedūras.
4. Nepaisant 3 dalies, priimančios valstybės narės kompetentingos institucijos gali nustatyti papildomus apribojimus dėl gebėjimų, funkcijų ir kompetencijos lygių, susijusius su pakrančių reisais, kaip numatyta Direktyvos 2001/25/EB 7 straipsnyje, arba apribojimus dėl alternatyvių atestatų, išduodamų pagal Direktyvos 2001/25/EB I priedo VII/1 taisyklę.
5. Priimančioji valstybė narė užtikrina, kad jūrininkai, pateikę pripažinti atestatus, kuriuos turėdami jie gali vykdyti vadovavimo lygio funkcijas, tinkamai išmanytų su funkcijomis, kurias jiems leidžiama vykdyti, susijusią tos valstybės narės jūrų teisę.
4 straipsnis
Direktyvos 2001/25/EB pakeitimai
Direktyva 2001/25/EB iš dalies keičiama taip:
|
1. |
4 straipsnis pakeičiamas taip: „ 4 straipsnis Atestatas Atestatas yra galiojantis dokumentas, kad ir kaip jis vadintųsi, išduotas valstybės narės kompetentingos institucijos arba jai prižiūrint, laikantis 5 straipsnio ir I priede nustatytų reikalavimų." “ |
|
2. |
Įterpiamas toks 7a straipsnis: „ 7a straipsnis Sukčiavimo ir kitos neteisėtos praktikos prevencija 1. Valstybės narės imasi tinkamų priemonių užkirsti kelią sukčiavimui ar kitai neteisėtai praktikai, apimančiai atestavimo procesą ar jų kompetentingų institucijų išduotus ir patvirtintus atestatus, bei įgyvendina jas ir numato sankcijas, kurios turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. 2. Valstybės narės paskiria nacionalines institucijas, turinčias kompetenciją išaiškinti nesąžiningą praktiką ir kovoti su ja bei keistis informacija apie jūrininkų atestavimą su kitų šalių kompetentingomis institucijomis. Valstybės narės nedelsdamos apie tai informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją. Valstybės narės taip pat nedelsdamos apie tai informuoja trečiąsias šalis, su kuriomis jos pasirašė įsipareigojimus, pagal JRAB konvencijos I/10 taisyklės 1.2 dalį. 3. Priimančiosios valstybės narės prašymu kitos valstybės narės kompetentingos institucijos pateikia jūrininkų atestatų, atitinkamų patvirtinimų ar bet kokių kitų minėtoje kitoje valstybėje narėje išduotų mokymą patvirtinančių dokumentų raštišką patvirtinimą ar paneigimą. “ |
|
3. |
Nuo [...] (9). 18 straipsnio 1 ir 2 dalys išbraukiamos. |
|
4. |
Įterpiamas toks 21a straipsnis : „ 21a straipsnis Reguliari reikalavimų laikymosi stebėsena Nepažeidžiant Sutarties 226 straipsnyje numatytų Komisijos įgaliojimų, Komisija, kuriai padeda Agentūra, reguliariai ir ne rečiau kaip kas penkerius metus tikrina, ar valstybė narė laikosi šioje direktyvoje nustatytų minimalių reikalavimų.“ |
|
5. |
Įterpiamas toks 21b straipsnis: „ 21b straipsnis Pranešimas apie reikalavimų laikymąsi Ne vėliau kaip [...] (10) Komisija turi Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti įvertinimo pranešimą pagal 21a straipsnį gautos informacijos pagrindu. Šiame pranešime Komisija analizuoja, kaip valstybės narės laikosi šios direktyvos ir, jei reikia, pateikia pasiūlymus dėl papildomų priemonių. “ |
|
6. |
Į I priedo I skyrių įterpiama tokia 1a dalis: „ 1a. Valstybės narės užtikrina, kad jūrininkai turi pakankamas kalbų žinias, kaip apibrėžta JRAB kodekso A-II/1, A-III/1, A-IV/2 ir A-II/4 poskyriuose, kad jie galėtų atlikti savo konkrečias pareigas laive su priimančios valstybės narės vėliava. “ |
5 straipsnis
Perkėlimas
1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip [...] (11), įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos praneša Komisijai šių nuostatų tekstą .
Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės nuostatų tekstus.
6 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtąją dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
7 straipsnis
Adresatai
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta,
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
Tarybos vardu
Pirmininkas
(1) OL C [...], [...], p. [...].
(2) OL C [...], [...], p. [...].
(3) 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento pozicija.
(4) OL L 136, 2001 5 18, p. 17. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/103/EB (OL L 326, 2003 12 13, p. 28).
(5) 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/48/EEB dėl bendrosios aukštojo mokslo diplomų, išduotų po bent trejų metų profesinio mokymo ir lavinimo, pripažinimo sistemos (OL L 19, 1989 1 24, p. 16). Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/19/EB (OL L 206, 2001 7 31, p. 1).
(6) 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 92/51/EEB dėl antrosios bendros profesinio mokymo ir lavinimo pripažinimo sistemos, papildanti Direktyvą 89/48/EEB (OL L 209, 1992 7 24, p. 25). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 2004/108/EB (OL L 32, 2004 2 5, p. 15).
(7) 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1406/2002 įsteigiantis Europos jūrų saugumo agentūrą (OL L 208, 2002 8 5, p. 1). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 724/2004 (OL L 129, 2004 4 29, p. 1).
(8) OL C 321, 2003 12 31, p. 1.
(9) 24 mėnesiai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos
(10) 5 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(11) 24 mėnesiai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
P6_TA(2005)0044
Bendrijos žvejybos kontrolės agentūra *
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Bendrijos žvejybos kontrolės agentūra ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EEB) Nr. 2847/93, nustatantis bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (KOM(2004)0289 — C6-0021/2004 — 2004/0108(CNS))
(Konsultavimosi procedūra)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (KOM(2004)0289) (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį, kuriuo remdamasi Taryba konsultavosi su Parlamentu (C6-0021/2004), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A6-0022/2005), |
|
1. |
pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais; |
|
2. |
ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą, remiantis EB sutarties 250 straipsnio 2 dalimi; |
|
3. |
ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas; |
|
4. |
Prašo Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą; |
|
5. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai. |
|
KOMISIJOS SIŪLOMAS TEKSTAS |
PARLAMENTO PAKEITIMAI |
||||
|
1 pakeitimas |
|||||
|
2 KONSTATUOJAMOJI DALIS |
|||||
|
2) Kad valstybės narės galėtų vykdyti šiuos įsipareigojimus, joms būtina koordinuoti savo veiklą, susijusią su Bendrijos žvejybos laivų kontrole ir tikrinimu Bendrijos bei tarptautiniuose vandenyse, ypač atsižvelgiant į su regioninėmis žuvininkystės organizacijomis ir susitarimais su trečiosiomis šalimis susijusius Bendrijos įsipareigojimus. |
2) Kad valstybės narės galėtų vykdyti šiuos įsipareigojimus, joms būtina koordinuoti savo veiklą, susijusią su Bendrijos žvejybos laivų kontrole ir tikrinimu Bendrijos, tarptautiniuose ir trečiųjų šalių, su kuriomis Bendrija yra sudariusi žvejybos susitarimą, apimantį susitarimą dėl vykdymo, vandenyse, ypač atsižvelgiant į su regioninėmis žuvininkystės organizacijomis ir susitarimais su trečiosiomis šalimis susijusius Bendrijos įsipareigojimus. |
||||
|
2 pakeitimas |
|||||
|
3 KONSTATUOJAMOJI DALIS |
|||||
|
3) Toks bendradarbiavimas operatyviai koordinuojant kontrolės ir tikrinimo veiklą prisidėtų prie darnaus gyvųjų vandens išteklių naudojimo bei užtikrintų lygias galimybes žuvininkystės pramonei, kuri taip pat naudoja minėtus išteklius, ir taip sumažintų konkurencijos iškreipimą. |
3) Toks bendradarbiavimas operatyviai koordinuojant kontrolės ir tikrinimo veiklą prisidėtų prie darnaus gyvųjų vandens išteklių naudojimo bei užtikrintų lygias galimybes žuvininkystės pramonei, kuri taip pat naudoja minėtus išteklius, ir taip sumažintų konkurencijos iškreipimą, ypač tą, kurį lemia nelegali, nedeklaruojama ir nereguliuojama žvejyba. Tokiu bendradarbiavimu taip pat turėtų būti siekiama sukurti sąlygas, leidžiančias valstybėms narėms kuo rentabiliau vykdyti įsipareigojimus. |
||||
|
3 pakeitimas |
|||||
|
16 KONSTATUOJAMOJI DALIS |
|||||
|
16) Komisija ir valstybės narės turėtų būti atstovaujamos agentūros administracinėje valdyboje, kurios užduotis yra užtikrinti, kad agentūra veiktų tinkamai ir veiksmingai. |
16) Komisija, valstybės narės ir žuvininkystės pramonė turėtų būti atstovaujamos agentūros administracinėje valdyboje, kurios užduotis yra užtikrinti, kad agentūra veiktų tinkamai ir veiksmingai. |
||||
|
4 pakeitimas |
|||||
|
18 KONSTATUOJAMOJI DALIS |
|||||
|
18) Nustatant balsavimo administracinėje valdyboje tvarką turėtų būti atsižvelgta į valstybių narių ir Komisijos interesus, kad agentūra veiktų veiksmingai. Derėtų numatyti į administracinę valdybą priimti ribotą balsavimo teisės neturinčių žuvininkystės pramonės atstovų skaičių. |
18) Nustatant balsavimo administracinėje valdyboje tvarką turėtų būti atsižvelgta į valstybių narių, Komisijos ir žuvininkystės pramonės interesus, kad agentūra veiktų veiksmingai. |
||||
|
5 pakeitimas |
|||||
|
1 STRAIPSNIO 1 A DALIS (nauja) |
|||||
|
|
Siekdama padėti teisingai taikyti bendros žuvininkystės politikos nuostatas, įskaitant darbo saugos ir higienos nuostatas, agentūra teikia valstybėms narėms ir Komisijai reikiamą techninę ir mokslinę pagalbą. |
||||
|
6 pakeitimas |
|||||
|
2 STRAIPSNIO ĮŽANGINĖ DALIS |
|||||
|
Agentūros vykdoma koordinavimo veikla apima žvejybos veiklos tikrinimą ir kontrolę iki pirmojo žuvininkystės produktų pardavimo, kai ji vykdoma: |
Agentūros vykdoma koordinavimo veikla apima žvejybos veiklos, įskaitant žuvininkystės produktų importavimą, transportavimą ir pardavimą, tikrinimą ir kontrolę iki pirmojo visų šių žuvininkystės produktų pardavimo, kai žvejybinė veikla vykdoma: |
||||
|
7 pakeitimas |
|||||
|
2 STRAIPSNIO C PUNKTAS |
|||||
|
|
||||
|
8 pakeitimas |
|||||
|
2 STRAIPSNIO C A PUNKTAS (naujas) |
|||||
|
|
|
||||
|
9 pakeitimas |
|||||
|
2 STRAIPSNIO C B PUNKTAS (naujas) |
|||||
|
|
|
||||
|
10 pakeitimas |
|||||
|
4 STRAIPSNIO B A PUNKTAS (naujas) |
|||||
|
|
|
||||
|
11 pakeitimas |
|||||
|
4 STRAIPSNIO D A PUNKTAS (naujas) |
|||||
|
|
|
||||
|
12 pakeitimas |
|||||
|
4 STRAIPSNIO D B PUNKTAS (naujas) |
|||||
|
|
|
||||
|
13 pakeitimas |
|||||
|
4 STRAIPSNIO D C PUNKTAS (naujas) |
|||||
|
|
|
||||
|
14 pakeitimas |
|||||
|
4 STRAIPSNIO D D PUNKTAS (naujas) |
|||||
|
|
|
||||
|
15 pakeitimas |
|||||
|
7 STRAIPSNIS |
|||||
|
Valstybių narių prašymu Agentūra joms gali teikti sutartines paslaugas, susijusias su jų įsipareigojimu vykdyti kontrolę ir patikrinimus Bendrijos ir (arba) tarptautiniuose vandenyse, įskaitant kontrolės ir tikrinimo platformų frachtavimą, eksploatavimą, aprūpinimą darbuotojais bei bendros atitinkamų valstybių narių veiklos stebėtojais. |
Valstybių narių ir Komisijos prašymu Agentūra joms gali teikti sutartines paslaugas, susijusias su valstybių narių įsipareigojimu vykdyti kontrolę ir patikrinimus Bendrijos ir (arba) tarptautiniuose vandenyse, įskaitant kontrolės ir tikrinimo platformų frachtavimą, eksploatavimą, aprūpinimą darbuotojais bei bendros atitinkamų valstybių narių veiklos stebėtojais. |
||||
|
16 pakeitimas |
|||||
|
8 STRAIPSNIO A PUNKTAS |
|||||
|
|
||||
|
18 pakeitimas |
|||||
|
14 STRAIPSNIS |
|||||
|
Agentūra įsipareigoja kasmet įvertinti kiekvieno jungtinės veiklos plano veiksmingumą ir naudodamasi turima informacija ištirti, ar nėra rizikos, kad žvejybos veikla neatitinka taikomoms išsaugojimo ir kontrolės priemonėms. Šie įvertinimai skubiai perduodami Komisijai. |
Agentūra įsipareigoja kasmet įvertinti kiekvieno jungtinės veiklos plano veiksmingumą ir naudodamasi turima informacija ištirti, ar nėra rizikos, kad žvejybos veikla neatitinka taikomoms išsaugojimo ir kontrolės priemonėms. Šie įvertinimai skubiai perduodami Europos Parlamentui, Komisijai valstybėms narėms bei Žuvininkystės ir akvakultūros patariamajam komitetui (ŽAPK). |
||||
|
19 pakeitimas |
|||||
|
17 STRAIPSNIO 1 DALIS |
|||||
|
1. Komisija, Agentūra ir valstybių narių kompetentingos institucijos keičiasi turima informacija apie kontrolės ir tikrinimo veiklą Bendrijos ir tarptautiniuose vandenyse. |
1. Komisija, Agentūra ir valstybių narių bei trečiųjų šalių, su kuriomis Bendrija yra sudariusi žvejybos susitarimą, apimantį susitarimą dėl vykdymo, kompetentingos institucijos keičiasi turima informacija apie kontrolės ir tikrinimo veiklą Bendrijos ir tarptautiniuose vandenyse. |
||||
|
20 pakeitimas |
|||||
|
19 STRAIPSNIO 4 DALIS |
|||||
|
4. Agentūros buveinė yra [...] (Ispanijoje). |
4. Agentūros buveinė yra Vigo mieste (Ispanijoje). |
||||
|
21 pakeitimas |
|||||
|
19 STRAIPSNIO 4 A DALIS (nauja) |
|||||
|
|
4a) Valstybė narė, kurioje steigiama Agentūra, gali padėti prie Agentūros steigimo, ypač suteikdama galimybę naudotis pastatais, sklypais ir infrastruktūra. |
||||
|
22 pakeitimas |
|||||
|
24 STRAIPSNIO 2 DALIES C PUNKTO PIRMA PASTRAIPA |
|||||
|
|
||||
|
23 pakeitimas |
|||||
|
25 STRAIPSNIO 1 DALIES PIRMA PASTRAIPA |
|||||
|
1. Administracinę valdybą sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos valstybės narės, kurios laivai vykdo su gyvaisiais jūrų ištekliais susijusią žvejybinę veiklą, keturi Komisijos atstovai ir keturi Komisijos skiriami žuvininkystės pramonės atstovai be teisės balsuoti. |
1. Administracinę valdybą sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos valstybės narės, kurios laivai vykdo su gyvaisiais jūrų ištekliais susijusią žvejybinę veiklą, keturi Komisijos atstovai ir keturi ŽAPK skiriami žuvininkystės pramonės atstovai. |
||||
|
24 pakeitimas |
|||||
|
25 STRAIPSNIO 2 DALIS |
|||||
|
2. Kiekviena valstybė narė ir Komisija skiria savo narius į administracinę valdybą, taip pat pakaitinius narius, atstovausiančius nariui jam nesant. |
2. Kiekviena valstybė narė, Komisija ir ŽAPK skiria savo narius į administracinę valdybą, taip pat pakaitinius narius, atstovausiančius nariui jam nesant. |
||||
|
25 pakeitimas |
|||||
|
27 STRAIPSNIO 3 DALIS |
|||||
|
3. Administracinė valdyba į eilinį posėdį renkasi kartą metuose. Be to, ji renkasi pirmininko iniciatyva, arba Komisijos ar trečdalio Administracinėje valdyboje atstovaujamų valstybių narių reikalavimu. |
3. Administracinė valdyba į eilinį posėdį renkasi kartą metuose. Be to, ji renkasi pirmininko iniciatyva, arba Komisijos, trečdalio Administracinėje valdyboje atstovaujamų valstybių narių ar pramonės atstovų daugumos reikalavimu. |
||||
|
26 pakeitimas |
|||||
|
27 STRAIPSNIO 4 DALIS |
|||||
|
4. Svarstant konfidencialius ar su interesų konfliktu susijusius klausimus, Administracinė valdyba gali nuspręsti nagrinėti nedalyvaujant Komisijos paskirtiems nariams, atstovaujantiems žvejybos pramonei. Išsamios šios nuostatos taikymo taisyklės gali būti nustatytos darbo tvarkos taisyklėse. |
Išbraukta. |
||||
|
27 pakeitimas |
|||||
|
28 STRAIPSNIO 2 DALIES PIRMA PASTRAIPA |
|||||
|
2. Kiekvienas valstybės narės paskirtas narys turi vieną balsą. Komisijos paskirti nariai kartu turi dešimt balsų. Agentūros vykdomasis direktorius nebalsuoja. |
2. Kiekvienas narys turi vieną balsą, išskyrus Komisijai atstovaujančius narius, kurie kartu turi dešimt balsų. Agentūros vykdomasis direktorius nebalsuoja. |
||||
|
28 pakeitimas |
|||||
|
29 STRAIPSNIO 1 DALIS |
|||||
|
1. Žuvininkystės pramonei atstovaujantys Komisijos paskirti Administracinės valdybos nariai pateikia įsipareigojimų ir interesų deklaracijas, kuriose nurodo, kad neturi interesų, galinčių pažeisti jų nepriklausomumą, arba kitų tiesioginių ar netiesioginių interesų, kurie galėtų būti laikomi kenkiančiais jų nepriklausomumui. Minėtos deklaracijos pateikiamos kasmet raštu. |
1. Administracinės valdybos nariai pateikia įsipareigojimų ir interesų deklaracijas, kuriose nurodo, kad neturi interesų, galinčių pažeisti jų nepriklausomumą, arba kitų tiesioginių ar netiesioginių interesų, kurie galėtų būti laikomi kenkiančiais jų nepriklausomumui. Minėtos deklaracijos pateikiamos kasmet raštu. |
||||
|
29 pakeitimas |
|||||
|
29 STRAIPSNIO 2 DALIS |
|||||
|
2. Žuvininkystės pramonei atstovaujantys Komisijos paskirti Administracinės valdybos nariai per kiekvieną posėdį deklaruoja visus savo interesus, galinčius riboti jų nepriklausomybę svarstomų darbotvarkės klausimų atžvilgiu. |
2. Administracinės valdybos nariai per kiekvieną posėdį deklaruoja visus savo interesus, galinčius riboti jų nepriklausomybę svarstomų darbotvarkės klausimų atžvilgiu ir neturi teisės balsuoti dėl tokių klausimų. |
||||
|
30 pakeitimas |
|||||
|
30 STRAIPSNIO 3 DALIES G A PUNKTAS (naujas) |
|||||
|
|
|
||||
|
31 pakeitimas |
|||||
|
31 STRAIPSNIO 1 DALIS |
|||||
|
1. Vykdomąjį direktorių, atsižvelgdama į jo nuopelnus ir dokumentais patvirtintą patirtį žuvininkystės politikos srityje, iš trijų kandidatų sąrašo, kurį Komisija pateikia atlikusi atranką po to kai Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir kitur buvo paskelbtas kvietimas teikti paraiškas, skiria Administracinė valdyba. |
1. Vykdomąjį direktorių, atsižvelgdama į jo nuopelnus ir dokumentais patvirtintą patirtį bendros žuvininkystės politikos bei žvejybos kontrolės ir tikrinimų srityje, iš trijų kandidatų sąrašo, kurį Komisija pateikia atlikusi atranką po to kai Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir kitur buvo paskelbtas kvietimas teikti paraiškas, skiria Administracinė valdyba. |
||||
|
32 pakeitimas |
|||||
|
31 STRAIPSNIO 3 DALIS |
|||||
|
3. Administracinė valdyba gali atleisti vykdomąjį direktorių iš pareigų Komisijos siūlymu. |
3. Administracinė valdyba gali atleisti vykdomąjį direktorių iš pareigų vieno iš jos narių siūlymu Sprendimas priimamas dviejų trečdalių narių balsų dauguma. |
||||
|
33 pakeitimas |
|||||
|
39 STRAIPSNIO 1 DALIS |
|||||
|
1. Per [penkerius] metus nuo Agentūros veiklos pradžios ir vėliau kas penkerius metus Administracinė valdyba skiria atlikti šio reglamento įgyvendinimo nepriklausomą išorės įvertinimą. Komisija leidžia agentūrai naudotis visa informacija, kuri, šios nuomone, reikalinga atliekant įvertinimą. |
1. Per [trejus] metus nuo Agentūros veiklos pradžios ir vėliau kas penkerius metus Administracinė valdyba skiria atlikti šio reglamento įgyvendinimo nepriklausomą išorės įvertinimą. Komisija leidžia agentūrai naudotis visa informacija, kuri, šios nuomone, reikalinga atliekant įvertinimą. |
||||
|
34 pakeitimas |
|||||
|
41 STRAIPSNIS 34c straipsnio 1 dalies 1 punktas (Reglamentas (EEB) Nr. 2847/93) |
|||||
|
1. Komisija kartu su suinteresuotomis valstybėmis narėmis 2002 m. gruodžio 20 d. Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nustato, kokiai žvejybai, kurioje dalyvauja dvi arba daugiau valstybių narių, bus taikomos specialios kontrolės ir tikrinimo programos, ir reikalavimus šioms programoms. |
1. Komisija, padedama Žuvininkystės ir akvakultūros komiteto, įsteigto pagal 2002 m. gruodžio 20 d. Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojamojo naudojimo pagal bendrąją žuvininkystės politiką 30 straipsnio 1 dalį ir vadovaudamasi 1999 m. birželio 28 d. Sprendimo 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (*), 4 ir 7 straipsniu kartu su suinteresuotomis valstybėmis narėmis nustato, kokiai žvejybai, kurioje dalyvauja dvi arba daugiau valstybių narių, bus taikomos specialios kontrolės ir tikrinimo programos, ir reikalavimus šioms programoms. Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje minimas terminas yra 20 darbo dienų. |
||||
(1) Dar neskelbtas OL.
P6_TA(2005)0045
Aplinka ir sveikata (2004-2010)
Europos Parlamento rezoliucija dėl 2004-2010 m. Europos veiksmų plano, skirto aplinkos apsaugai ir sveikatai (2004/2132(INI))
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos bei socialinių reikalų komitetui apie 2004-2010 m. Europos veiksmų planą, skirtą aplinkos apsaugai ir sveikatai (KOM(2004)0416), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2004 m. kovo 31 d. rezoliuciją dėl Europos strategijos aplinkos apsaugos ir sveikatos srityje (1). |
|
— |
atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos veiksmų planą, parengtą per 2004 m. birželio 23-25 d. Budapešte įvykusią ketvirtąją Europos ministrų konferenciją aplinkos apsaugos ir sveikatos klausimais, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A6-0008/2005), |
|
A. |
kadangi įvairių aplinkos taršos faktorių sveikatai keliama rizika yra vienas iš svarbiausių Europos piliečių rūpesčių ir kad todėl Europos Sąjunga neatidėliodama turi įgyvendinti tikrą aplinkos ir sveikatos apsaugos politiką, |
|
B. |
kadangi aplinka ir gamta gali turėti svarų indėlį į Europos Sąjungos visuomenės sveikatą, |
|
C. |
kadangi Komisijos pasiūlytas Europos veiksmų planas, skirtas aplinkos apsaugai ir sveikatai, buvo numatytas siekiant įgyvendinti Europos aplinkos ir sveikatos apsaugos strategiją, taip pat žinomą kaip SCALE („Science — Children — Awareness — Legal — Evaluation“, iniciatyva, paremta mokslu, skirta vaikams, skatinanti sąmoningumą, naudojanti teisines priemones ir apimanti nuolatinį vertinimą) (KOM(2003)0338), |
|
D. |
kadangi Veiksmų plane nepakankamai sprendžiama mažiausiai nuo taršos apsaugotų žmonių grupių rizikos įvertinimo ir ypač vaikų pažeidžiamumo problema, priešingai nei buvo nuspręsta SCALE iniciatyvoje, |
|
E. |
kadangi vienas iš trijų vaikų ligų, kuriomis suserga asmenys nuo gimimo iki 19 metų amžiaus, atvejų Europos Sąjungoje gali būti susietas su aplinkos faktoriais, ir kadangi daugiau kaip 40 proc. atvejų tai pasakytina apie jaunesnius kaip 5 metų amžiaus vaikus, |
|
F. |
kadangi ypač vaikai yra neapsaugoti nuo aplinkos poveikio ankstyvame amžiuje ar nuolat per savo gyvenimą, o tai gali sukelti chroniškas ligas, galinčias pasireikšti ne anksčiau kaip po kelių dešimčių metų, |
|
G. |
kadangi kitos gyventojų grupės, įskaitant mažas pajamas gaunančias šeimas, šeimas be vieno iš tėvų ir mažumų bendruomenes, taip pat kenčia nuo neproporcingo pavojaus sveikatai dėl jų ekonominės ar socialinės padėties, ir kadangi būtina šioms grupės skirti ypatingą dėmesį, |
|
H. |
kadangi vaikams taršos keliama grėsmė Europoje yra nevienoda ir kadangi visais Europos Sąjungos veiksmais šioje srityje turi būti siekiama taip pat kovos su netolygia vaikų sveikatos padėtimi tikslo, |
|
I. |
kadangi per paskutinius 20 metų žymiai ir neraminančiai išaugo šių ligų skaičius:
|
|
J. |
kadangi per 2004 m. birželio 1 ir 2 d. sesiją Taryba priėmė išvadas dėl vaikų astmos ir paragino Komisiją bei valstybes nares tinkamai atsižvelgti į svarbų iššūkį, su kuriuo visuomenės sveikata susiduria dėl vaikų astmos, |
|
K. |
kadangi šiame Veiksmų plane „pirmojo ciklo“, apimančio 2004-2010 m., nustatytas prioritetas yra labiau koordinuoti ir užtikrinti įvairiakryptę skirtingų veikėjų mokslinių tyrimų sveikatos ir aplinkos apsaugos srityje vykdomą veiklą, turint prioritetinį tikslą pagerinti žinių, susijusių su aplinkos taršos įtaka sveikatai, įgijimą, |
|
L. |
kadangi šis metodas iš esmės turi trūkumų, nes ignoruojama daugelis svarbių paskelbtų mokslinių studijų, kurios įrodo aplinkos veiksnių ir keturių svarbiausių tyrimuose minimų ligų tarpusavio ryšį: astmos ir vaikų alerginių susirgimų, neuro-vystymosi sutrikimų, vėžio ir endokrininės sistemos sutrikimų, |
|
M. |
kadangi į Veiksmų planą visiškai nėra įtraukta teisinių priemonių, priešingai, negu buvo numatyta SCALE („L“ raidė), |
|
N. |
kadangi du iš trijų pagrindinių SCALE tikslų, t. y. ligų, kurias sukelia aplinkos veiksniai, mažinimas ir naujos grėsmės, kurią kelia aplinkos veiksniai, nustatymas bei prevencija, nebuvo atspindėti Veiksmų plane, |
|
O. |
kadangi vienas iš trijų pagrindinių SCALE ciklo ramsčių, t. y. poveikio mažinimas nebuvo įtrauktas į Veiksmų planą, |
|
P. |
kadangi tiek Europos Parlamentas savo 2004 m. kovo 31 d. rezoliucijoje, tiek 52 Europos ministrai, atsakingi už sveikatos ir aplinkos apsaugos klausimus, savo 2004 m. birželio 25 d. veiksmų plane patvirtino, kad būtina vadovautis apdairumo principu, kadangi nesiėmus reikiamų veiksmų, išlaidos ir potenciali rizika mūsų sveikatai bei aplinkai būtų pernelyg didelė, |
|
Q. |
kadangi neseniai „konkurencijos“ Taryba davė padrąsinantį ženklą, priimdama spendimą, pagrįstą apdairumo principu, uždrausti naudoti šešis ftalatų šeimos cheminius produktus, naudojamus plastmasinių vaikų žaislų gamyboje, |
|
R. |
kadangi Veiksmų plane šios politinės valios akivaizdžiai nėra, nei vienoje vietoje nesiūloma vadovautis apdairumo principu, net kai lengvai galima nustatyti kurio nors taršos faktoriaus poveikį sveikatai, ypač kalbant apie infekcines ligas ir kai kurias vėžio formas, |
|
S. |
kadangi į Veiksmų planą, kaip numatyta SCALE („E“ raidė), būtina įtraukti nuolatinį vertinimą, t. y. „įvertinti veiklos mažinant sveikatos problemas, kurias sukelia aplinka, sąnaudų efektyvumą“, |
|
T. |
kadangi Aarhus konvencijos ir Direktyvos 2003/4/EB (2) dėl visuomenės prieigos prie informacijos apie aplinkos apsaugą nuostatos pateikia puikų ES aplinkosaugos ir sveikatos stebėjimo sistemos pagrindą, ir kadangi dabar tereikia imtis praktinių veiksmų, |
|
U. |
kadangi pageidaujamos visos priemonės, kuriomis siekiama apmokyti ir sudominti medicinos sektoriaus darbuotojus tarp aplinkos ir sveikatos egzistuojančio ryšio klausimu, nes jomis atkreipiamas piliečių dėmesys į šią naują problemą, |
|
V. |
kadangi Komisija į 2004-2010 m. Europos veiksmų planą, skirtą aplinkos apsaugai ir sveikatai, neįtraukė jokių konkrečių pasiūlymų dėl finansinių išteklių, būtinų numatytoms priemonėms įgyvendinti, |
|
1. |
smerkia didelį atotrūkį, požiūrio ir siekių atžvilgiu, tarp Komisijos Europos strategijos aplinkos ir sveikatos srityje bei to, kas turėtų būti jos įgyvendinimo pagrindas, t. y. Veiksmų plano; mano, kad Veiksmų planas geriausiu atveju gali būti laikomas Mokslinių tyrimų veiksmų planu, nes neįtikėtina, kad jis galėtų sumažinti aplinkos veiksnių sukeliamų ligų skaičių; |
|
2. |
apgailestauja, kad tik keturi iš trylikos Komisijos strategijoje aplinkos ir sveikatos srityje 2004-2010 m. apibrėžtų veiksmų yra susiję su konkrečiomis priemonėmis ir nei viename iš jų nenustatyti skaičiais išreikšti tikslai; |
|
3. |
pažymi, kad Europos Sąjungos lygmeniu nėra numatyta nedelsiant įdiegti biomonitoringo sistemos, skirtos atlikti biologinių žymų kontrolę, kad būtų galima išmatuoti sąveikos su aplinkoje esančiais teršalais lygį, siejamos su aplinkos medicinos specialistų pastabomis dėl stebimo poveikio; |
|
4. |
mano, kad biomonitoringas turėtų prisidėti prie rizikos vertinimo politikos ir visų pirma turėtų būti naudojamas tiriant užkrečiamas ligas (pavyzdžiui, legionierių ligą (ūminė pneumonija) ir vėžį, kurį sukelia tam tikri teršalai, ir kurių „priežastis ir poveikį“ įmanoma lengviau nustatyti: ryšį tarp asbesto ir plaučių vėžio, arseno ir inkstų vėžio, tam tikrų pesticidų ir leukemijos, limfinių mazgų ir prostatos vėžio; |
|
5. |
primena, kad mokslinio užtikrintumo nebuvimas ir būtinybė dėl daugiafaktorinių ligų atlikti papildomus tyrimus neturėtų būti pretekstas uždelsti vykdyti būtinus ir skubius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti aplinkos taršos vaikams ir suaugusiems keliamą grėsmę; |
|
6. |
mano, kad nepažeidžiant galiojančių Bendrijos teisės aktų ir atsižvelgiant į atitinkamo mokslinio komiteto nuomonę, skubiai reikia apriboti prekybą ir (arba) naudojimą Europos rinkoje toliau nurodytų kenksmingų medžiagų, su kurių neigiamu poveikiu susiduria naujagimiai, vaikai, nėščiosios, pagyvenę asmenys, darbininkai ir kiti gyventojai, kuriems gresia šis pavojus, kai tik atsiranda galimybė jas pakeisti alternatyviais produktais:
|
|
7. |
prašo Komisiją pirmenybę teikti kasdienio vartojimo prekių kategorijų, kuriose yra žmogui alergiją ir vėžį sukeliančių chemikalų, gamybos ir naudojimo tyrimų skatinimui; |
|
8. |
primygtinai reikalauja, kad vadovaujant Komisijai, pagal „Šalies vaikų tyrimo“ JAV pavyzdį būtų atliktas epidemologinis vaikų tyrimas, siekiant nuo nėštumo laikotarpio iki suaugusio amžiaus nustatyti, koks yra ryšys tarp patologijų, susijusių su aplinka, ir pagrindinių teršalų poveikio; |
|
9. |
pabrėžia, kad reikia vengti bent kiek didinti bandymų su gyvūnais skaičių pagal Veiksmų planą ir visą dėmesį sutelkti alternatyvių bandymų metodų vystymui ir taikymui; |
|
10. |
ragina Komisiją užtikrinti, kad atliekant visus rizikos įvertinimus, kurių bus imtasi, turės būti ypač atsižvelgta į pavojų embrionams, kūdikiams ir vaikams, kai šioms ypač pažeidžiamoms grupėms kyla neigiamo aplinkos poveikio pavojus; |
|
11. |
pažymi, kad PSO vaidina naudingą vaidmenį aplinkos ir sveikatos srityse ir pabrėžia tarptautinio bendradarbiavimo svarbą siekiant, kad būtų geriau tiriamas aplinkos ir sveikatos santykis bei būtų įdiegta veiksmingų priemonių; |
|
12. |
pabrėžia visuomenės švietimo ir informavimo apie aplinkos apsaugos bei sveikatos klausimus svarbą, ypač turtingos ir įvairios, natūralios ir sukurtos aplinkos privalumus žmonių fizinei ir psichinei sveikatai bei savijautai; pabrėžia, kad neužteršta aplinka ir sveikas gyvenimo būdas yra ne tik atskirų individų pasirinkto gyvenimo būdo rezultatas, kas ypač pasakytina apie asmenis, esančius nepalankioje socialinėje padėtyje, pvz., mažas pajamas gaunančius piliečius; mano, kad reikia remti vietos informavimo projektus, pasinaudojant sveikatos priežiūros centrų ir ligoninių bei socialinių darbuotojų turimomis žiniomis apie vietos problemas, kad skatinant sąmoningumą šiais klausimais, būtų išvengta požiūrio „iš viršaus į apačią“; |
|
13. |
pabrėžia, kad statistikos duomenis reikia kaupti tokiu būdu, kad būtų galima ištirti, kaip skirtingos visuomenės grupės yra susijusios su įvairiais teršalais ir jų veikiamos; mano, kad, pavyzdžiui, geresnės žinios apie tai, kaip moterys ir vyrai yra susiję su įvairiais aplinkos teršalais ir jų veikiami, visiškai priklauso nuo lyčiai būdingų statistikos duomenų; |
|
14. |
apgailestauja, kad neminimas taršos poveikis psichinei ir neurologinei sveikatai; |
|
15. |
ragina, kad Veiksmų plane pirmiausia būtų apibrėžtos priimtinos aplinkos sąlygos tų vietų, kur vaikai dažnai praleidžia daug laiko, pvz., lopšeliuose, žaidimų aikštelėse ir mokyklose; |
|
16. |
remia veiksmus, kuriais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas visuomenei susipažinti su informacija ir vėl prašo sukurti nacionalinius registrus, kuriuose apie kiekvieną didelę geografinę zoną būtų nurodyta, kokie yra pagrindiniai taršos šaltiniai ir ligos. Mano, kad Komisija tuo tikslu galėtų naudotis naująja Europos geografinių duomenų priemone INSPIRE; |
|
17. |
pabrėžia, kad šioje srityje daugiau pastangų reikia dėti kovojant su sveikatai žalingais gyvenimo būdo įpročiais: rūkymu, alkoholio vartojimu, bloga mityba ar judėjimo trūkumu; |
|
18. |
ragina ištirti naujų statybinių medžiagų poveikį sveikatai; |
|
19. |
mano, kad norint akivaizdžiai paveikti atskirų asmenų ir kolektyvinę elgseną, nepaprastai svarbu, kad Komisija bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis įdiegtų statybos gaminių ir medžiagų žymėjimą su pateikta informacija apie jų poveikį aplinkai ir sveikatai; |
|
20. |
džiaugiasi Komisijos ryžtu ir toliau dėti pastangas, kad būtų uždrausta rūkyti uždarose vietose arba leista rūkyti specialiai rūkymui numatytose fiziškai atskirtose ir tinkamai vėdinamose vietose, ir ragina Komisija tabako dūmus priskirti 1 klasės kancerogenams; tačiau prašo, kad Komisija teiktų pirmumą tarptautinio masto problemoms ir tiems sveikatos klausimams, kurie yra iš tiesų susiję su aplinkos apsauga, ir siūlo skirti daugiau lėšų cheminių medžiagų sukeliamų ligų moksliniams tyrimams, kurių rezultatus reikėtų panaudoti sveikatos gerinimo veikloje; |
|
21. |
primena, kad oro pastatuose kokybė negali būti pagerinta nesiimant bendro pobūdžio veiksmų, kuriais atsižvelgiama į įvairius taršos šaltinius: kurą deginančius įrenginius, įrangą, baldus ir žmonių veiklą. Prašo Komisiją parengti Žaliąją knygą, skirtą specialiai buitinės taršos problemai; |
|
22. |
ragina Komisiją siekiant apsaugoti sveikatą įtraukti į Veiksmų planą pavojingų darbo vietų ir darbų sąrašą, padarinių sveikatai stebėseną ir geriausios praktikos sveikatos apsaugos srityje apibrėžimą; |
|
23. |
prašo Komisiją energingai skatinti naują kai kuriose valstybėse narėse pradėtą taikyti iniciatyvą, t. y. įkurti mobiliąsias priemones, vadinamas „aplinkos greitosiomis pagalbomis“, kurios atliktų bendrą aplinkos tyrimą ir nustatytų buitinius teršalus, galinčius neigiamai paveikti žmonių sveikatą; |
|
24. |
mano, kad yra būtina informuoti ir šviesti mokytojus ir visus kitus asmenis, kurie bendrauja su vaikais ir kūdikiais, klausimais, susijusiais su sveikatai kenksmingais aplinkos veiksniais; |
|
25. |
pabrėžia informacijos apie saulės spindulių poveikį (nudegimus) ir su tuo susijusio odos vėžio išsivystymo pavojaus didelę svarbą; |
|
26. |
ragina, kad būtų atlikti sistemingi miesto vietovių poveikio sveikatai ir gerovei moksliniai tyrimai, kadangi daugumoje šalių daugiau kaip 70 proc. gyventojų gyvena miestuose ir didmiesčiuose; |
|
27. |
reikalauja, kad Komisija užtikrintų tinkamą galiojančių oro kokybę Europos lygmeniu reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą valstybėse narėse; ragina Komisiją pradėti pažeidimų procedūrą prieš tas valstybes nares, kurios neužtikrina savo piliečiams aukštos oro kokybės; |
|
28. |
kartoja savo prašymą ypač atkreipti dėmesį į žmonių, gyvenančių netoliese taršos šaltinių, padėtį ir pageidauja, kad Komisija pateiktų iniciatyvą siekiant iki 2010 m. sumažinti pramonės įmonių į orą išmetamų toksinių medžiagų, visų pirma, dioksino, kadmio, švino, vinichlorido monomero ir benzeno kiekį pagal apibrėžtinas procentines vertes ir nustatytinus terminus; |
|
29. |
pabrėžia, kad gebėjimas nustatyti ir pašalinti kenksmingus chemikalus bus lemiamas žmonių sveikatos gerinimo veiksnys; |
|
30. |
apgailestauja, kad Komisijos pasiūlytame Veiksmų plane nėra finansinio plano, bet pateikiama neaiški nuoroda į esamų (finansinių) išteklių panaudojimą įgyvendinti su aplinkos ir sveikatos apsauga 2004-2007 m. susijusiems veiksmams; |
|
31. |
mano, kad yra ypač svarbu visokeriopai pasinaudoti pagal 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1786/2002/EB patvirtinantį Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programą (2003-2008 m.) (3) aplinkos ir sveikatos apsaugos priemonėms skirtais finansiniais ištekliais siekiant plėtoti šios programos rezultatus ir patirtį bei išvengti dubliavimosi; |
|
32. |
mano, kad pagal Veiksmų planą, skirtą aplinkos apsaugai ir sveikatai, renkami duomenys turi būti susiję su sritimis, kurių nėra numatyta Sprendime Nr. 1786/2002/EB; |
|
33. |
ragina Komisiją pateikti konkretų finansinį prioritetinių veiksmų įgyvendinimo 2004-2007 m. planą ir integruotų aplinkos ir sveikatos apsaugos veiksmų įgyvendinimo prognozes, kurių reikia rengiant naują ES finansinę perspektyvą; |
|
34. |
pabrėžia, kad norint užtikrinti nuoseklų ir veiksmingą Veiksmų planą, jau dabar reikia 2004-2007 m. laikotarpiui numatyti atitinkamą finansavimą, priduria, kad „aplinkos apsaugos ir sveikatos“ projektai 7-ojoje bendrojoje mokslinių tyrimų programoje (2004-2007) turi būti laikomi atskira tema ir jiems turi būti skirtas atitinkamas finansavimas, ne mažesnis kaip 300 milijonų eurų, turint mintyje milžiniškus lūkesčius ir svarbiausius sociologinius bei ekonominius aspektus aplinkos ir sveikatos srityje; |
|
35. |
ragina Komisiją:
|
|
36. |
paveda savo Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai. |
(1) Priimti tekstai, P5_TA(2004)0246.
(2) OL L 41, 2003 2 14, p. 26.
(3) OL L 271, 2002 10 9, p. 1. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu nr. 786/2004/EB (OL L 138, 2004 4 30, p. 7).
P6_TA(2005)0046
ES ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė
Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerystės
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerystės, |
|
— |
atsižvelgdamas į 1995 m. lapkričio mėn. Barselonos deklaraciją ir darbo programą, |
|
— |
atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo išvadas, |
|
— |
atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių Parlamentinės Asamblėjos įkūrimą (EMPA), |
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl ES veiklos dėl žmogaus teisių ir demokratijos su Viduržemio jūros regiono partneriais intensyvinimo - strategines gaires (KOM(2003)0294), |
|
— |
atsižvelgdamas į tuo pačiu metu kaip ir ministrų susitikimai organizuotų piliečių forumų išvadas, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį, |
|
A. |
kadangi per pastaruosius dešimt metų Barselonos procesas abipus Viduržemio jūros krantų įsikūrusioms šalims ir tautoms teikė partnerystės pagrindą, |
|
B. |
kadangi Viduržemio jūros regionas yra strategiškai svarbus ES ir Viduržemio jūros regiono politika turi būti pagrįsta solidarumu siekiant bendrai spręsti įvairius uždavinius taikos, stabilumo, kovos su terorizmu, saugumo, tarpusavio supratimo, kovos su prekyba žmonėmis (įskaitant slaptąjį ir nelegalų imigravimą), ir siekiant sukurti bendrą aukšto pragyvenimo lygio sritį, |
|
C. |
kadangi Barselonos deklaracija įpareigoja dalyvaujančias šalis pradėti nuolatinį dialogą politiniais, ekonominiais ir socialiniais klausimais bei žmogaus teisių srityje, |
|
D. |
kadangi ES numatė naują Europos kaimynystės politiką, kuria siekiama stiprinti tokią partnerystę suteikiant daugiau galimybių glaudinti santykius, stiprinant politinį dialogą, įtraukiant šalis partneres į ES politikos kryptis, kad kaimyninėse šalyse būtų siekiama taikos, stabilumo bei demokratijos, |
|
E. |
kadangi Tarybos priimti pirmieji Veiklos planai su Maroku, Tunisu, Jordanija, Izraeliu ir Palestinos Savivalda įpareigoja Sąjungą ir šalis partneres vykdyti glaudesnį ir visapusį dialogą ir turi išlaikyti nuoseklų ir bendrą regioninį požiūrį, |
|
F. |
pabrėždamas, kad atnaujintas Izraelio ir Palestinos konflikte dalyvaujančių šalių dialogas suteikia galimybę siekti išsamaus ir ilgalaikio susitarimo, kuris turėtų paskatinti visą Euromed procesą, |
|
G. |
kadangi 2004 m. spalio 19 d. Komisija ir Sirija, užbaigdamos dvišalių susitarimų dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerystės etapą, oficialiai užbaigė derybas dėl EB ir Sirijos asociacijos susitarimo, |
|
H. |
atkreipdamas dėmesį į 2004 m. spalio 14 d. Tarybos bendrąją poziciją 2004/698/BUSP (1), kuria panaikinamos ribojančios priemonės ir ginklų embargas Libijai, todėl šiai šaliai sudaromos sąlygos pilnai dalyvauti Barselonos procese, |
|
I. |
kadangi Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių Parlamentinio forumo pertvarkymas į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinę asamblėją (EMPA) su trimis komitetais stiprina Euromed proceso parlamentinį aspektą, taigi ir demokratinę atskaitomybę; kadangi šio naujo organo sukūrimas turėtų sustiprinti bendrą dviejų regionų dialogą, |
|
J. |
pritrenktas dėl Rafik Hariri nužudymo ir susirūpinęs dėl padėties, kurią šis nusikaltimas sukėlė Libane, |
|
K. |
susirūpinęs dėl to, kad buvo panaikinta Egipto Ghad partijos pirmininko Ayman Nour parlamentinė neliečiamybė ir jis buvo sulaikytas, |
|
1. |
sveikina ministrų sprendimą 2005 metus paskelbti Viduržemio jūros regiono metais ir ragina Tarybą ir Komisiją dėti papildomų pastangų stiprinant demokratiją, prisidėti ir skatinti būtinas politines, ekonomines ir socialines reformas Viduržemio jūros regiono šalyse; |
|
2. |
mano, kad numatytas politinis dialogas regione kol kas nedavė apčiuopiamų rezultatų; apgailestauja, kad Barselonos proceso žmogaus teisių aspektas, deja, nebuvo deramai išplėtotas, nes daugelyje šalių padėtis nė kiek nepagerėjo; apgailestauja, kad nesilaikoma Europos ir Viduržemio jūros regiono susitarimuose numatytos žmogaus teisių apsaugos; Dar kartą ragina Komisiją parengti viešą metinį pranešimą dėl žmogaus teisių Viduržemio jūros regiono šalyse, kuris taptų tolesnės partnerystės plėtojimo pagrindu; |
|
3. |
ragina visas regiono šalis glaudžiai bendradarbiauti bendrai sprendžiant vis daugiau pastangų reikalaujančius imigracijos klausimus; |
|
4. |
ragina Komisiją, vadovaujantis skaidrumo principu, bendradarbiaujant su valstybėmis partnerėmis ir dalyvaujant Europos Parlamentui bei Europos ir Viduržemio jūros šalių parlamentinei asamblėjai, sukurti naują „kaimynystės“ finansinę priemonę siekiant iš tiesų suteikti akstiną plėtrai ir skatinti investicijas; |
|
5. |
pritaria Euromed nevyriausybinės piliečių forumo platformos steigimui, kurios steigiamasis posėdis vyks 2005 m. balandžio mėn. Liuksemburge; pabrėžia, kad svarbu glaudžiai bendradarbiauti su šia platforma ir nuolatos kviesti jos narius išsakyti savo nuomonę Europos ir Viduržemio jūros šalių parlamentinę asamblėjoje; |
|
6. |
ragina Komisiją įtraukti ją į veiksmų planų įgyvendinimo įvertinimą; |
|
7. |
mano, kad Europos demokratijos ir žmogaus teisių iniciatyva turi atlikti lemiamą vaidmenį skleidžiant Europos Sąjungos pagrindines vertybes Barselonos proceso metu ir ragina Komisiją prisiimti atsakomybę bei užtikrinti, kad būtų laikomasi susitarimuose numatytos žmogaus teisių sąlygos; |
|
8. |
ragina Komisiją ir valstybes nares, vadovaujantis Jungtinių Tautų vystymo programos pranešimu, skatinti moterų teises įgyvendinant finansinę ir techninę paramą šalims partnerėms; |
|
9. |
atsižvelgia į būsimą EB ir Sirijos asociacijos susitarimo pasirašymą, kuris įpareigoja Damaską imtis didelių ir esminių reformų siekiant pradėti tikrai demokratizuoti Sirijos struktūras; ragina Siriją netoleruoti jokio pobūdžio terorizmo, įskaitant paramą Hizbullah kariniam sparnui, bei susilaikyti nuo bet kokio kišimosi į Libano vidaus reikalus; ragina Siriją nedelsiant išvesti karines pajėgas iš Libano, kaip to reikalaujama Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijose, ir šią sąlygą laikys pagrindine savo laiku įvertinant EB ir Sirijos asociacijos susitarimo pasirašymą; |
|
10. |
ragina Tarybą apsvarstyti galimybę siųsti ES stebėtojų delegaciją į Libaną stebėti rinkimus |
|
11. |
griežtai smerkia teroristų išpuolį, per kurį buvo nužudytas buvęs Libano ministras pirmininkas R. Hariri ir jį lydintys asmenys bei pareiškia, kad ypač atsižvelgs į šiuo metu vykdomo tarptautinio tyrimo išvadas; |
|
12. |
ragina paleisti A. Nour; mano, kad Egipto parlamento nario imuniteto atšaukimas ir jo sulaikymas prieštarauja EB ir Egipto asociacijos susitarimo dvasiai ir turiniui; ragina Komisiją, Tarybą ir Vyriausiąjį įgaliotinį BUSP daryti įtaką ir priminti Egipto vadovybei apie šio susitarimo dvasią; |
|
13. |
ragina Libiją užtikrinti, kad ji imsis būtinų veiksmų, taip pat paleis įkalintus užsienio medicinos darbuotojus, kad ji galėtų būti visiškai įtraukta į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerystę ir taip prisidėtų prie Barselonos proceso stiprinimo; |
|
14. |
pritaria paskutiniams Artimųjų Rytų konflikto teigiamiems pokyčiams, kurie žymiai paveiks visos Euromed partnerystės eigą, ir ragina šalis partneres dėti visas pastangas, kad iš naujo būtų pradėtas dialogas, o įvykių eiga taptų konkretesnė; |
|
15. |
ragina Tarybą ir Komisiją, plėtojant santykius su Viduržemio jūros regiono šalimis partnerėmis, pateikti konkrečius pasiūlymus dėl pažangos saugumo atžvilgiu, taikant Europos saugumo strategijos elementus bei Komisijos jau turimas krizių valdymo priemones; |
|
16. |
džiaugiasi, kad padidintas MEDA finansavimas ir pagerinti jo rezultatai; |
|
17. |
pabrėžia, kad svarbu skatinti ir plėsti transeuropinius tinklus, ypač energetikos ir transporto srityse, siekiant plėtoti santykius ir bendradarbiauti su Viduržemio jūros regiono šalimis partnerėmis; |
|
18. |
pritaria pasiūlymui įsteigti ankstyvo įspėjimo sistemą Viduržemio jūros regione siekiant išvengti nelaimų ir atsižvelgiant į išvadas, padarytas cunamio, kuris nusiaubė Pietryčių Aziją; |
|
19. |
mano, kad Agadiro susitarimo pasirašymas tarp Maroko, Tuniso, Egipto ir Jordanijos 2004 m vasario mėn. yra gera prielaida stiprinti pietų šalių bendradarbiavimą su kitomis pietų šalimis, kuris papildo šiaurės ir pietų šalių bendradarbiavimą; ragina visas Viduržemio jūros regiono šalis glaudžiau bendradarbiauti, taip pat prekybos srityje, ir, jei būtina, pašalinti esamas kliūtis; |
|
20. |
nori, kad Taryba priimtų sprendimą organizuoti Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimą Barselonos proceso 10-mečiui paminėti; pabrėžia šio proceso parlamentinės dimensijos svarbą ir ragina Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinę asamblėją, kuri 2005 m. kovo 12-15 d. susitiks Kaire, numatyti ypatingąjį susitikimą ir prisijungti minint šias 10-ąsias metines. |
|
21. |
nekantraudamas laukia Anna Lindh Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių fondo, kuris skirtas kultūrų dialogui, inauguracinio posėdžio; įsitikinęs, kad Fondo veikla gali prisidėti prie didėjančio tarpusavio supratimo ir geriausio bendro paveldo panaudojimo; |
|
22. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Barselonos deklaraciją pasirašiusioms Viduržemio jūros regiono šalims ir Europos ir Viduržemio jūros regiono parlamentinės asamblėjos pirmininkui. |