26.11.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 296/13


Vidaus rinkos derinimo tarnybos2005 m. rugsėjo 15 d. (faksu — 2005 m. rugsėjo 9 d.) pateiktas apeliacinis skundas dėl Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo (trečioji kolegija) 2005 m. birželio 15 d. sprendimo byloje T-7/04 Shaker di L. Laudato & C. Sas prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą

(Byla C-334/05 P)

(2005/C 296/25)

Proceso kalba: italų

2005 m. rugsėjo 15 d. (faksu — 2005 m. rugsėjo 9 d.) Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo gautas Vidaus rinkos derinimo tarnybos, atstovaujamos O. Montalto ir M. Capostagno, apeliacinis skundas dėl Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo (trečioji kolegija) 2005 m. birželio 15 d. sprendimo byloje T-7/04 Shaker di L. Laudato & C. Sas prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą, dalyvaujant kitai proceso šaliai Limiñana y Botella, SL.

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

1)

panaikinti ginčijamą sprendimą;

2)

priteisti iš bendrovės Shaker bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė mano, kad Pirmosios instancijos teismo sprendime yra klaidingai išaiškintas ir pritaikytas 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 1 dalies b punktas.

Nusistovėjęs principas, kad ženklų supainiojimo galimybė pagal reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 1 dalies b punktą yra pagrįsta dviem veiksniais: pirma, ženklų ir prekių analitinis palyginimas bei gautų rezultatų įvertinimas, siekiant išsiaiškinti, ar paprastas atitinkamų prekių vartotojas gali manyti, kad prekės yra tos pačios įmonės ar ekonomiškai susijusių įmonių. Ypač palyginant ženklus ir nustatant, ar jie yra panašūs, reikia juos įvertinti vizualiai, fonetiškai ir konceptualiai, norint gauti bendrą vertinimą, pagrįstą bendru pačių ženklų įspūdžiu, labiausiai atsižvelgiant į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus.

Apeliantė tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į minėtą principą ir, konkrečiai kalbant, atmetė bet kokią supainiojimo galimybę remdamasis tik vizualiu ginčijamo ženklo įvertinimu, nekreipdamas dėmesio į kitus veiksnius, į kuriuos būtina atsižvelgti įvertinant visą supainiojimo galimybę.

Apeliantė taip pat tvirtina, kad ginčijamas sprendimas yra akivaizdžiai prieštaringas ir nelogiškas.