26.11.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 296/3

TEISINGUMO TEISMO SPRENDIMAS

(trečioji kolegija)

2005 m. spalio 6 d.

Byloje C-291/03 (dėl VAT and Duties Tribunal, Mančesteris, prašymo priimti prejudicinį sprendimą): MyTravel pls prieš Commissioners of Customs & Excise  (1)

(Šeštoji PVM direktyva - Schema kelionių organizatoriams - Kelionių paslaugų paketas - Paslaugos, teikiamos naudojantis trečiųjų asmenų teikiamomis paslaugomis ir paties kelionių organizatoriaus teikiamos paslaugos - Mokesčio apskaičiavimo metodas)

(2005/C 296/06)

Proceso kalba: anglų

Byloje C-291/03 dėl 2003 m. birželio 30 d.VAT and Duties Tribunal, Mančesteris (Jungtinė Karalystė) sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2003 m. liepos 4 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje MyTravel pls prieš Commissioners of Customs & Excise, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija), kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Rosas, teisėjai A. Borg Barthet (pranešėjas), J.-P. Puissochet, S. von Bahr ir U. Lõhmus; generalinis advokatas P. Léger, sekretorė M. M. Ferreira, vyriausioji administratorė, 2005 m. spalio 6 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1.

Kelionių organizatorius arba turų operatorius, kuris užpildė mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją, taikydamas 1977 m. gegužės 17 d. Tarybos Šeštąją direktyvą 77/388/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su apyvartos mokesčiais, suderinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas apskaičiavimo pagrindas, į vidaus teisę perkeliančiuose nacionalinės teisės aktuose numatytą metodą, nacionalinės teisės numatytomis sąlygomis, kurios turi atitikti lygybės ir veiksmingumo principus, turi teisę perskaičiuoti savo mokėtiną PVM, taikydamas Teisingumo Teismo pripažintą atitinkantį Bendrijos teisę metodą.

2.

Šeštosios direktyvos 77/388/EEB 26 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad kelionių organizatorius arba turų operatorius, kuris teikia keliautojui už nustatytą paslaugų paketo kainą paslaugas, naudodamasis trečiųjų asmenų teikiamomis paslaugomis, ir savo paties teikiamas paslaugas, iš esmės turi atskirti savo paties teikiamas paslaugas atitinkančią paslaugų paketo dalį remdamasis rinkos vertės metodu, kai šią vertę įmanoma nustatyti. Šiuo nagrinėjamu atveju apmokestinamasis asmuo gali taikyti faktinių sąnaudų metodą tik tada, kai įrodo, kad šis kriterijus tinkamai atspindi paslaugų paketo struktūrą. Rinkos vertės metodo taikymui nekeliama nei sąlyga, kad jis turi būti paprastesnis negu faktinėmis sąnaudomis grindžiamas metodas, nei sąlyga, kad jį taikant mokėtinas PVM būtų tokio paties arba panašaus dydžio, kaip taikant faktinėmis sąnaudomis grindžiamą metodą. Tačiau:

—

kelionių organizatorius arba turų operatorius negali savo nuožiūra taikyti rinkos verte grindžiamo metodo;

—

minėtas metodas taikomas paties ūkio subjekto teikiamoms paslaugoms, kurių rinkos vertę galima nustatyti, net jei tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu atskirų į paslaugų paketą įeinančių paties ūkio subjekto teikiamų paslaugų vertė negali būti nustatyta dėl to, kad apmokestinamasis asmuo neparduoda atskirai nuo paslaugų paketo analogiškų paslaugų.

3.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į pagrindinės bylos aplinkybes, turi nustatyti pagrindinėje byloje kartu su atostogų paketu už nustatytą kainą parduotų lėktuvų bilietų rinkos vertę. Šis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas gali nustatyti šią rinkos vertę remdamasis vidutinėmis vertėmis. Šiuo atveju rinka, pagrįsta kitų kelionių organizatorių parduotais bilietais, gali būti tinkamiausia rinka.

(1)  OL C 213, 2003 9 6.