1.10.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 243/8

Symvoulio tis epikrateias (Graikija) 2005 m. gegužės 10 d. nutartimi pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje asociacija „Enosi efopliston aktoploïas“, kabotažo akcinė bendrovė „ANEK“, kabotažo akcinė bendrovė „Minoïkes Grammes“, kabotažo akcinė bendrovė „N.E.Lesbou“, kabotažo akcinė bendrovė „Blue Star Perries“ prieš Ypourgos Emborikis Naftilias ir Ypourgos Aigaiou

(Byla C-285/05)

(2005/C 243/11)

Proceso kalba: graikų

SYMVOULIO TIS EPIKRATEIAS (Graikija) 2005 m. gegužės 10 d. nutartimi kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2005 m. liepos 15 d., priimti prejudicinį sprendimą byloje asociacija„ENOSI EFOPLISTON AKTOPLOÏAS“, kabotažo akcinė bendrovė „ANEK“, kabotažo akcinė bendrovė „Minoïkes Grammes“, kabotažo akcinė bendrovė „N.E.Lesbou“, kabotažo akcinė bendrovė „Blue Star Perries“ prieš Ypourgos Emborikis Naftilias (prekybos laivyno ministrą) ir Ypourgos Aigaiou (Egėjo jūros ministrą).

SYMVOULIO TIS EPIKRATEIAS (Graikija) prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šiuos klausimus:

Ar 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3577/92, taikančio laisvės teikti paslaugas principą jūrų transportui valstybėse narėse (jūrų kabotažas) (OL L 364, p. 7) 6 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama ta prasme, kad privatūs asmenys gali remtis šiuo reglamentu, siekdami užginčyti iki 2004 m. sausio 1 d. Graikijos įstatymų leidėjo priimtų nuostatų teisėtumą?

Jei atsakymas į pirmą klausimą yra teigiamas, ar Reglamento (EEB) Nr. 3577/92 1, 2 ir 4 straipsniai leidžia priimti nacionalines nuostatas, pagal kurias laivų savininkai gali teikti jūrų kabotažo paslaugas tik nustatytuose maršrutuose, kuriuos šiuo tikslu kasmet nustato kompetentinga nacionalinė valdžios institucija, gavę išankstinį administracijos leidimą pagal leidimų tvarką, kuriai būdinga: a) ji be jokių išimčių susijusi su visais maršrutais, kuriais aptarnaujamos salos, b) ji leidžia kompetentingoms nacionalinės valdžios institucijoms patenkinti gautą prašymą leisti tam tikrame maršrute reguliariai teikti paslaugas, savo nuožiūra ir iš anksto nenustačius taikytinų kriterijų, vienašališkai pakeičiant prašymo dalių dėl paslaugos dažnumo ir jos teikimo sustabdymo laikotarpio, taip pat ir laivo nuomos?

Jei atsakymas į pirmą klausimą yra teigiamas, ar nacionalinė nuostata, kuri numato, kad laivų savininkas, kuriam administracija suteikė leidimą eksploatuoti laivą konkrečiame maršrute (patenkindama prašymą toks, koks jis buvo pateiktas iš pradžių, ar prašymą su tam tikrų jo punktų pakeitimais, su kuriais laivo savininkas sutiko), iš esmės privalo nuolat teikti paslaugas konkrečiame maršrute visus metus ir turi, prieš pradėdamas teikti paslaugą, įteikti, kaip šios pareigos įvykdymo garantiją, garantinį raštą, kuriame nurodyta visa ar dalis sumos išgryninama, jei nagrinėjamas įsipareigojimas yra neįvykdomas arba įvykdomas netiksliai, yra laikytinas neteisėtu laisvės teikti paslaugas apribojimu Europos Bendrijos steigimo sutarties 49 straipsnio prasme?

Ar 1998 m. kovo 17 d. Tarybos direktyvos 98/18/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų (OL L 144), pagal jos redakciją, galiojusią bylos aplinkybių metu, t. y. iki pakeitimo 2003 m. balandžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/24/EB (OL L 123), 5 straipsnio 2 dalis ir 6 straipsnio 3 dalies a, b, s, f ir g punktai leidžia įtvirtinti nacionalinę nuostatą, kuri numatytų absoliutų draudimą kelionėms valstybės viduje naudoti tam tikrą amžių viršijančius laivus?