Giorgio Lebedef 2005 m. birželio 27 d. pateiktas apeliacinis skundas dėl Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo (pirmoji kolegija) 2005 m. balandžio 12 d. sprendimo byloje T-191/02 Giorgio Lebedef prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla C-268/05 P)

(2005/C 243/07)

Proceso kalba: prancūzų

2005 m. birželio 27 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo gautas Giorgio Lebedef, atstovaujamo G. Bouneou ir F. Frabetti, apeliacinis skundas dėl Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo (pirmoji kolegija) 2005 m. balandžio 12 d. sprendimo byloje T-191/02 Giorgio Lebedef prieš Europos Bendrijų Komisiją.

Apeliantas Teisingumo Teismo prašo:

Panaikinti 2005 m. balandžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje T-191/02, Giorgio Lebedef, Europos Bendrijų Komisijos pareigūnas, gyvenantis Senningerberg — Liuksemburge, atstovaujamas G. Bouneou ir F. Frabetti, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, ieškovas, prieš Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą J. Currall, nurodžiusio adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, atsakovę, dėl 2001 m. gruodžio 5 d. Komisijos sprendimo, kuriuo ji nutraukė 1974 m. rugsėjo 20 d. bazinį susitarimą, iš naujo patvirtino įgyvendinančias taisykles dėl konsultavimosi lygmens, organo ir procedūros, dėl kurių 2000 m. sausio 19 d. susitarė dauguma profsąjungų bei profesinių organizacijų ir Komisijos administracija, patvirtino 2001 m. balandžio 4 d. susitarimą dėl personalo atstovavimui skirtų išteklių, patvirtino 1974 m. rugsėjo 20 d. bazinio susitarimo I priedo nuostatas dėl streiko, įpareigojo Komisijos pirmininko pavaduotoją N. Kinnock pradėti derybas su profsąjungomis bei profesinėmis organizacijomis ir pasiūlyti Komisijai iki 2002 m. kovo mėnesio pabaigos naują bazinį susitarimą ir įtraukti į Tarnybos nuostatų pakeitimus, dėl kurių turi būti konsultuojamasi su profsąjungomis bei profesinėmis organizacijomis, pakeitimą, numatantį galimybę priimti rinkimų nuostatas institucijos darbuotojų balsavimu, ir, prireikus, 2001 m. lapkričio 22 d. N. Kinnock laiško, nusiųsto visų profsąjungų pirmininkams ir skirto jiems pranešti apie savo sprendimą prašyti 2001 m. gruodžio 5 d. pradėti minėto 1974 m. rugsėjo 20 d. bazinio susitarimo nutraukimo procedūrą ir priimti keletą jau minėtų punktų, panaikinimo bei dėl 2001 m. gruodžio 6 d. E. Halskov sprendimo atsisakyti išleisti ieškovą į komandiruotę, kad jis galėtų dalyvauti 2001 m. gruodžio 7 d. konsultaciniame susitikime dėl „pasiūlytų tarnybos nuostatų pakeitimų visumos“, panaikinimo.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas savo prašymą panaikinti ginčijamą sprendimą apeliantas ginčija šio sprendimo 4 dalies 96–103 punktus, konkrečiai, argumentus dėl „<...> prašymo panaikinti 2001 m. gruodžio 5 d. sprendimą, kadangi juo patvirtinamos įgyvendinančios taisyklės, kurios panaikino apelianto teises, suteiktas 2001 m. balandžio 4 d. susitarimu,“ priimtinumo.

Pašalindamos iš konsultavimosi organo sudėties apelianto atstovaujamą profsąjungą, įgyvendinančios taisyklės daro poveikį jo asmeninei padėčiai, kadangi iš jo atimamos asmeninės teisės, kylančios iš jo, kaip profsąjungos atstovo šiame organe, vaidmens (žr. šiuo klausimu 1989 m. gegužės 11 d. Sprendimą, Maurissen et Union Syndicale prieš Audito rūmus, 193/87 ir 194/87, Rink. p. 1045, ir 1998 m. liepos 14 d. Sprendimą, Lebedef prieš Komisiją, T-42/97 Rink VT p. I-A-371 ir II-1071, 18–21 punktus). Taigi įgyvendinančios taisyklės daro jam neigiamą poveikį ir dėl to jis tampa suinteresuotu siekti jų panaikinimo.

Šios išvados nekeičia nusistovėjusi teismų praktika, išplaukianti iš 1994 m. birželio 22 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Rijnoudt ir Hocken prieš Komisiją (T-97/92 ir T-111/92, Rink. p. I-A-159 ir II-511, 82 ir 86 punktai) ir 1994 m. liepos 15 d. Sprendimo Browet ir kt. prieš Komisiją (T-576/93 — T-582/93, Rink. p. I-A-191 ir II-619, 44 punktas). Iš tikrųjų bylose, kuriose buvo priimti šie sprendimai, nagrinėtos situacijos skiriasi nuo šio ginčo, kadangi jame apelianto teisės tiesiogiai išplaukia iš su ištekliais susijusių taisyklių ir, nors jos buvo suteiktos siekiant palengvinti apelianto profesinės organizacijos dalyvavimą konsultacijose, jos yra susijusios su ginču pagal Pareigūnų nuostatus, kadangi jos daro tiesioginį poveikį jo asmeninei teisinei padėčiai.

Ginčijamajame sprendime kalbėdamas apie nagrinėjamą priimtinumą, Pirmosios instancijos teismas de facto pripažino, kad A&D (apelianto atstovaujama profesinė organizacija) nėra reprezentacinė. Apeliantas ginčija šią poziciją, kadangi įgyvendinančiose taisyklėse objektyviai nenagrinėjamas profesinių organizacijų reprezentatyvumas ir vertinant šį reprezentatyvumą lyginamuoju būdu buvo padaryta akivaizdi klaida. Be to, buvo pažeisti lygybės ir nediskriminavimo, teisės į gynybą apsaugos, pareigos nurodyti motyvus ir savavališko proceso draudimo principai, taip pat Tarnybos nuostatų 24a straipsnis.