3.9.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 217/30

1.

panaikinti 2005 m. balandžio 21 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo (trečioji kolegija) sprendimą byloje T-28/03 Holcim (Deutschland) AG, buvusi Alsen AG, prieš Europos Bendrijų Komisiją  (1);

2.

priteisti apeliantei iš atsakovės ir kitos apeliacinio proceso šalies 139 002,21 eurų sumą ir 5,75 % fiksuoto dydžio palūkanas už laikotarpį nuo 2000 m. balandžio 15 d. iki visiško sumokėjimo;

3.

nepatenkinus šio reikalavimo, grąžinti bylą Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismui pakartotiniam nagrinėjimui atsižvelgiant į Teisingumo Teismo teisinę nuomonę;

4.

priteisti iš atsakovės ir kitos apeliacinio proceso šalies bylinėjimosi išlaidas.

1.

Nuspręsdamas, kad kompensacijos reikalavimui, kiek tai susiję su reikalavimais, atsiradusiais iki 1998 m. sausio 31 d., iš dalies suėjęs senaties terminas, Pirmosios instancijos teismas pažeidė Europos Bendrijų Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnį. Priešingai nei pripažino Pirmosios instancijos teismas, senaties terminas prasidėjo ne pateikus garantijas, o tik 2000 m. kovo 15 d. priėmus sprendimą „Cementas“, kadangi tik panaikinus šį sprendimą iš atsakovės galėjo būti sėkmingai pareikalauta įvykdyti pareigą sumokėti kompensaciją. Pateikiant garantijas, žalos dydis dar nebuvo pakankamai konkretus, kadangi nebuvo galima numatyti, kaip ilgai užtruks procesas dėl panaikinimo. Be to, pateikus garantijas, neatsirado daug kasdien paeiliui atsirandančių žalų, veikiau šiuo atveju kalbama apie vieną ir vientisą žalą. Be to, pateikus ieškinį dėl panaikinimo, senaties terminas, remiantis Europos Bendrijų Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnio antru sakiniu, nutrūko.

2.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo ir paneigė „pakankamai rimto pažeidimo“ buvimą pagal EB 288 straipsnio 2 dalį. Viena vertus, šią papildomą kompensacijos reikalavimo sąlygą teismų praktiką suformulavo tik normatyviniams, o ne administraciniams, kaip pavyzdžiui, sprendimai dėl baudų skyrimo konkurencijos teisės srityje. Bendrijos aktams. Net jei „pakankamai rimto pažeidimo“ kriterijus galiotų ir nagrinėjamu atveju, toks pažeidimas egzistuotų, kadangi priimdama neteisėtą sprendimą „Cementas“ atsakovė neturėjo diskrecijos; todėl bylos kompleksiškumas nėra svarbus. Tačiau netgi tuomet, jei kompleksiškumą reikėtų nagrinėti papildomai, byla negalėtų būti laikoma kompleksiška, bent jau ta dalimi, kuria ji buvo susijusi su apeliante arba jos pirmtakėmis. Jų atveju sprendime „Cementas“ buvo nagrinėjami tik nedaugelis įrodymų ir paprastas klausimas, ar egzistavo teisės požiūriu leistinas eksporto kartelis; su keliomis kitomis įmonėmis susijusių procesų sujungimas į bendrą procesą negali sukelti žalos ieškovei.

3.

Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai įvertino priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos klausimą. Jeigu apeliantės atžvilgiu atsakovė nebūtų priėmusi neteisėto sprendimo dėl baudos, apeliantei nebūtų atsiradusi jokia su garantijų išlaidomis susijusi žala. Banko garantijų pateikimas nepažeidė priežastinio ryšio. Abi įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo formos — laikinas baudos sumos pervedimas ir garantijų pateikimas — teisinių pasekmių atžvilgiu kvalifikuotinos vienodai.