9.7.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 171/23

Société des Plantations de Mbanga „SPM“2005 m. kovo 18 d. pareikštas ieškinys Europos Sąjungos Tarybai ir Europos Bendrijų Komisijai

(Byla T-128/05)

(2005/C 171/39)

Proceso kalba: prancūzų

2005 m. kovo 18 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas Société des Plantations de Mbanga „SPM“, įsteigtos Douala (Kamerūnas), atstovaujamos advokato Pierre Soler-Couteaux, ieškinys Europos Sąjungos Tarybai ir Europos Bendrijų Komisijai.

Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:

1)	priteisti iš Komisijos ir Tarybos solidariai atlyginti ieškovės patirtą žalą, kuri su delspinigiais ir teisinėmis išlaidomis siekia 15 163 825 eurų,

2)	priteisti iš Tarybos ir Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė Kamerūno Respublikoje ir kitose valstybėse augina, perdirba ir parduoda eksportui skirtus bananus. Norėdama savo bananus parduoti Bendrijoje ieškovė privalo gauti importo licenciją iš ūkio subjektų importuotojų, nes ji pati pagal Bendrijos teisę neturi ūkio subjekto statuso ir nėra Europos ar tarptautinės įmonių grupės narė.

Ieškovė teigia, kad ūkio subjektai importuotojai piktnaudžiaudami savo naudai aiškino Bendrijos nuostatas dėl bendro bananų importo režimo organizavimo, kai nepagrįstai ir neproporcingai aukštomis kainomis parduodami importo licencijas, faktiškai vėl pradėjo imti importo muitą nuo iš AKR valstybių importuojamų bananų, kuriems paprastai turėtų būti taikomas nulinis tarifas.

Ieškovė teigia, kad Komisijai ir Tarybai už tai, kad jos neatsižvelgė jog bananų sektoriuje egzistuoja atskira „nepriklausomų“ AKR gamintojų kategorija, kurie nėra nei ūkio subjektai, nei Europos ar tarptautinės įmonių grupės nariai, ir nesiimdamos priemonių šiai padėčiai ištaisyti, nors Komisija yra įpareigota siekti, kad nebūtų sutrikdyti įprasti komerciniai santykiai tarp skirtinguose komercinės grandinės lygmenyse esančių asmenų, atsiranda deliktinė atsakomybė.

Ieškovė taip pat teigia, kad Taryba ir Komisija aiškiai pažeidė savo diskreciją, ir tai grindžia nurodydama šiuos penkis pagrindus:

—	konkurencijai prieštaraujantį elgesį skatinančių teisės aktų priėmimą;

—	priemonių, skirtų kovoti su konkurenciją iškraipančiomis pasekmėmis, nepriėmimą;

—	teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principų pažeidimą;

—	nediskriminacijos principo pažeidimą ir

—	laisvės užsiimti profesine veikla pažeidimą.

Ieškovė taip pat teigia, kad ūkio subjektai pažeidė EB sutarties 81 ir 82 straipsnius.