Union française de l'express (UFEX) ir kt. 2005 m. vasario 2 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai

(Byla T-60/05)

(2005/C 93/71)

Proceso kalba: prancūzų

2005 m. vasario 2 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas Union française de l'express (UFEX), kurios buveinė yra Roissy Charles de Gaulle (Prancūzija), DHL International SA, kurios buveinė yra Roissy Charles de Gaulle (Prancūzija), Federal Express International (France) SNC, kurios buveinė yra Gennevilliers (Prancūzija), ir CRIE, kurios buveinė yra Asnières (Prancūzija), atstovaujamų advokatų Eric Morgan de Rivery ir Jacques Derenne, ieškinys Europos Bendrijų Komisijai.

Ieškovės Pirmosios instancijos teismo prašo:

Pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šio ieškinio objektas yra sprendimo, kuriuo atmestas 1990 m. gruodžio mėn. paduotas UFEX, tuomet vadintos SFEI, skundas dėl to, kad la Poste naudojo kryžminį subsidijavimą, kuris tariamai sudarė piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, naudingą société française de messagerie internationale (SFMI), panaikinimas. Šis sprendimas buvo priimtas po pakartotinio prašymo Komisijai atnaujinti tyrimą, po to kai Bendrijos teismai panaikino 1994 m. gruodžio 30 d. Komisijos sprendimą, kuriuo buvo atmestas pirmasis skundas (1).

Pagrindinis klausimas į kurį reikia atsakyti šioje byloje yra toks pat kaip ir pirmiau minėtuose Pirmosios instancijos teismo ir Teisingumo Teismo sprendimuose, t.y., nustatyti ar atsakovė tirdama skundą įvykdė savo įsipareigojimus. Ieškovės teigia, kad ginčijamu sprendimu atmetus EB sutarties 86 straipsniu, 82 straipsnio g punktu ir 10 straipsniu pagrįstą skundą dėl to, kad tariamai nėra Bendrijos intereso, buvo pažeistos Bendrijos intereso nustatymą reglamentuojančios teisės normos, sprendimo dėl skundo atmetimo motyvai prieštarauja vienas kitam, jame yra nemažai teisės klaidų.

Konkrečiai ieškovės teigia, kad Komisija, vertindama aplinkybes, kurios yra visose situacijose kai egzistuoja Bendrijos interesas, padarė vertinimo klaidų, kadangi motyvuodama Bendrijos intereso nebuvimą ji turėjo įvertinti skunde nurodomų pažeidimų trukmę ir sunkumą. Todėl nepakanka tik nustatyti ar yra konkurenciją ribojančių pasekmių, o jų nesant laikyti, kad nėra Bendrijos intereso tęsti skundo tyrimą.

Dėl pažeidimo trukmės ieškovės kritikuoja, kad Komisija patikrino tik tai, ar nėra šalutinių tariamų pažeidimų požymių (rinkos dalių pokytis, pasitraukimas iš rinkos, paklausos priklausomybė nuo kainos, ilgalaikių su kaina susijusių pokyčių nebuvimas), o visai nekreipė dėmesio į pagrindinį struktūrinių pasekmių turintį faktą, kad SFMI-Chronopost atsidūrė rinkos lyderės padėtyje ir ją išlaikė.

Dėl motyvacijos atkreipiamas dėmesys, kad, viena vertus, Komisija nurodo, kad ji turėjo visas galimybes patikrinti kiek la Poste paslaugų kainos padengia jų teikimo išlaidas, o tai ir pagal EB sutarties 82 ir 87 straipsnį yra vienintelis skaičiavimo būdas, kurio pagalba galima patikrinti ar egzistuoja kryžminis subsidijavimas, o, kita vertus, kad ji netikrino kiek la Poste paslaugų kainos padengia jų teikimo išlaidas, kiek tai susiję su EB sutarties 82 straipsniu, nurodydama, kad tai būtų darbo, kurį turi atlikti pati la Poste dėl skunde pateikiamo kaltinimo dėl valstybės pagalbos, pakartojimas.

Ieškovės taip pat ginčija Komisijos teiginį, kad Chronopost teikiamos išmuitinimo ir frankavimo lengvatos yra Prancūzijos valstybės kaip viešosios valdžios reikalas ir joms netaikomos EB sutarties 82 straipsnio, skaitomo kartu 86 straipsniu, nuostatos.

(1)  Bylos C-119/97 P, UFEX ir kt. prieš Komisiją (Rink. 1999, p. I-1341) ir T-77/95, REV UFEX ir kt. prieš Komisiją (Rink. 2000, p. I-2167)