16.4.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 93/29

Wieland Werke AG, Buntmetall Amstetten Ges.m.b.H. ir Austria Buntmetall AG 2005 m. sausio 18 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai

(Byla T-11/05)

(2005/C 93/59)

Proceso kalba: vokiečių

2005 m. sausio 18 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas Wieland Werke AG, įsteigtos Ulme (Vokietija), Buntmetall Amstetten Ges.m.b.H., įsteigtos Amstetten (Austrija), ir Austria Buntmetall AG, įsteigtos Enzesfeld (Austrija), atstovaujamų advokatų R. Bechtold ir U. Soltész, ieškinys Europos Bendrijų Komisijai.

Ieškovės Pirmosios instancijos teismo prašo:

—	panaikinti 2004 m. rugsėjo 3 d. Komisijos sprendimą, ištaisytą 2004 m. spalio 20 d. (byla COMP/E-1/38.069 – Variniai instaliaciniai vamzdžiai);

—	arba bent sumažinti sprendimu skirtas baudas;

—	priteisti iš Europos Bendrijų Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ginčijamu sprendimu ieškovėms buvo skirtos baudos už EB sutarties 81 straipsnio 1 dalies pažeidimą suderintais veiksmais ir susitarimais dėl kainų ir rinkos pasidalijimo varinių instaliacinių vamzdžių sektoriuje.

Ieškovės ginčija šį sprendimą ir tvirtina, kad pakartotinis baudų skyrimas šiame procese prieštarauja principui ne bis in idem, kadangi, nagrinėdama pramoninių vamzdžių bylą COMP/E-1/38.240, Komisija jau įvertino didžiąją dalį tų pačių faktinių aplinkybių ir skyrė sankcijas. Ieškovės nurodo, kad, apskaičiuodama baudos dydį, Komisija bent jau turėjo atsižvelgti į jau paskirtas baudas, o vieningos varinių vamzdžių bylos išskyrimas į pramoninių vamzdžių bylą ir instaliacinių vamzdžių bylą yra neleistinas.

Be to, ieškovės nurodo, kad skirta bauda yra aiškiai per didelė ir kad ją skiriant nebuvo atsižvelgta į tokius esminius proceso principus, kaip iš EB sutarties 253 straipsnio išplaukianti pareiga motyvuoti, proporcingumo ir lygybės principai. Ieškovės, inter alia, tai motyvuoja tuo, kad:

—	veikos sunkumo nustatymas remiasi klaidingu ir nepakankamu pažeidimo pobūdžio, jo poveikio rinkai ir susitarimų teritorinio veikimo įvertinimu;

—	diferencijuotai nagrinėdama dalyvavusias įmones, Komisija turėjo atsižvelgti ne tik į tų įmonių rinkos dalis, tačiau ir į tų įmonių dydį;

—	Komisija sprendime nepagrindė to, kokiais principais remdamasi ji nustatė konkrečias bazines baudas, be to, pareiškime dėl prieštaravimų ji aiškiai nurodė, kad rėmėsi ypatingai sunkiu konkurencijos taisyklių pažeidimu;

—	nustatydama didesnę baudą atsižvelgiant į susitarimų galiojimo trukmę, Komisija neteisingai taikė savo priimtas Baudų nustatymo gaires (1), be to, nepripažino, kad esminių faktinių aplinkybių grupių atžvilgiu jau buvo suėjęs senaties terminas;

—	Komisija neatsižvelgė į tokius esminius bausmės sumažinimo pagrindus, kaip sunki padėtis rinkoje, menkas apyvartos pelningumas varinių vamzdžių rinkoje bei tai, kad susitarimai buvo nutraukti iš karto po patikrinimų.

Be to, sušvelnindama baudas kitoms kartelyje dalyvavusioms įmonėms dėl jų bendradarbiavimo nepritaikius ypatingai svarbių liudytojų taisyklės, Komisija taip pat pažeidė ir lygybės principą.

Galiausiai ieškovės teigia, kad Reglamento (EB) Nr. 1/2003 (2) 23 straipsnio 2 dalis, būtent pagrindinės baudos sumos nustatymas, suteikiantis Komisijai praktiškai neribotą diskreciją, pažeidžia tikslingumo principą ir tuo pačiu aukštesnę teisinę galią turinčią Bendrijos teisę.

(1) Baudų nustatymo remiantis Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalimi ir EAPB Sutarties 65 straipsnio 5 dalimi metodo gairės (OL C 9, 1998 2 14, p. 3).

(2) 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1).