19.3.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 69/5

Cour de cassation (Prancūzija), chambre commerciale, financière et économique 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimu pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Laboratoires Boiron SA prieš Agence centrale des organismes de sécurité sociale

(Byla C-526/04)

(2005/C 69/11)

Proceso kalba: prancūzų

Cour de cassation (Prancūzija), chambre commerciale, financière et économique2004 m. gruodžio 14 d. sprendimu kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2004 m. gruodžio 29 d., priimti prejudicinį sprendimą byloje Laboratoires Boiron SA prieš Agence centrale des organismes de sécurité sociale.

Cour de cassation (Prancūzija), chambre commerciale, financière et économique prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šiuos klausimus:

1)

Ar Bendrijos teisė turi būti aiškinama taip, kad farmakologijos laboratorija, kuriai tenka pareiga mokėti 1997 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. 97-1164 dėl socialinės apsaugos finansavimo 1998 m. 12 straipsnyje numatytą įmoką, siekdama jos grąžinimo turi teisę remtis tuo, kad didmenininkų - distributorių neįpareigojimas mokėti tokią įmoką reiškia valstybės pagalbą?

2)

Teigiamo atsakymo atveju ir jei prašymo dėl įmokos grąžinimo patenkinimas galėtų priklausyti tik nuo pareiškėjo pateiktų įrodymų, ar Bendrijos teisė gali būti aiškinama taip, kad nacionalinės teisės normos, pagal kurias šis įmokos grąžinimas priklauso nuo įrodymų, kuriuos pareiškėjas privalo pateikti, kad didmenininkų – distributorių gauta nauda yra didesnė už papildomas išlaidas, patirtas atliekant nacionalinių teisės aktų numatytus įsipareigojimus, susijusius su viešąja paslauga, arba kad nėra įgyvendintos 2003 m. liepos 24 d. Teisingumo Teismo sprendime (Altmark) nustatytos sąlygos, yra tokios įrodinėjimo priemonės, dėl kurių praktiškai neįmanomas arba yra ypatingai sudėtingas, pavyzdžiui, Socialinės apsaugos kodekso 245-6-1 straipsnyje numatytos privalomos įmokos grąžinimas, kurio kompetentingos valdžios institucijos prašoma remiantis tuo, kad didmenininkų-distributorių atleidimas nuo įmokos yra valstybės pagalba, apie kurią nebuvo pranešta Europos Bendrijų Komisijai?