5.3.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 57/1


TEISINGUMO TEISMO SPRENDIMAS

(antroji kolegija)

2005 m. sausio 20 d.

Byloje C-464/01 (dėl Oberster Gerichtshof (Austrija) prašymo priimti prejudicinį sprendimą): Johann Gruber prieš Bay Wa AG (1)

(Briuselio konvencija - 13 straipsnio pirma pastraipa - Taikymo sąlygos - Sąvoka „vartotojo sutartis“ - Ūkininko atliktas čerpių, skirtų fermos, naudojamos tiek privatiems, tiek profesiniams tikslams, stogui dengti, pirkimas)

(2005/C 57/02)

Proceso kalba: vokiečių

Byloje C-464/01 dėl Oberster Gerichtshof (Austrija) 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2001 m. gruodžio 4 d., pagal 1971 m. birželio 3 d. Protokolą dėl Teisingumo Teismo įgaliojimų aiškinti 1968 m. rugsėjo 27 d. Konvenciją dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą šio teismo nagrinėjamoje byloje Johann Gruber prieš Bay Wa AG, Teisingumo Teismas (antroji kolegija), kurį sudaro kolegijos pirmininkas C. W. A. Timmermans, teisėjai C. Gulmann, R. Schintgen (pranešėjas), G. Arestis ir J. Klučka; generalinis advokatas F. G. Jacobs; sekretorė vyriausioji administratorė M.-F. Contet, 2005 m. sausio 20 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1968 m. rugsėjo 27 d. Konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo, iš dalies pakeistos 1978 m. spalio 9 d. Konvencija dėl Danijos Karalystės, Airijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prisijungimo, 1982 m. spalio 25 d. Konvencija dėl Graikijos Respublikos prisijungimo, 1989 m. gegužės 26 d. Konvencija dėl Ispanijos Karalystės ir Portugalijos Respublikos prisijungimo ir 1996 lapkričio 29 d. Konvencija dėl Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės prisijungimo, jurisdikcijos taisyklės aiškintinos taip:

Asmuo, kuris sudarė sutartį dėl prekių, iš dalies skirtų profesiniam, o iš dalies su profesija nesusijusiam naudojimui, negali remtis Briuselio konvencijos 13–15 straipsnių jurisdikcijos taisyklėmis, išskyrus tuos atvejus, kai naudojimas profesiniams tikslams yra šalutinis ir todėl visiškai nereikšmingas bendrame atitinkamo sandorio kontekste, tačiau tai, kad privataus naudojimo tikslas yra svarbesnis, neturi reikšmės;

Ar nagrinėjama sutartis buvo sudaryta siekiant patenkinti suinteresuoto asmens su verslu susijusius poreikius, kurių negalima laikyti nežymiais, ar, priešingai, verslo ir profesiniai tikslai buvo nereikšmingi, turi nuspręsti bylą nagrinėjantis teismas;

Tai darydamas teismas turi atsižvelgti į visas byloje pateikiamas faktines aplinkybes, tačiau nereikia atsižvelgti į aplinkybes ar požymius, kuriuos galėjo žinoti kita sutarties šalis, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo, kuris remiasi vartotojo statusu, savo elgesiu kitai sutarties šaliai sudarė pagrįstą įspūdį, kad veikia savo verslo interesais.


(1)  OL C 56, 2002 3 2.