18.2.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 43/42

1)

vietos ir regionų valdžios struktūros visada pritarė jaunimo politikai skiriamam dėmesiui tvirtai tikėdamos, kad ES, valstybės narės, regionų ir vietos valdžios institucijos turi įtikinti jaunimą, kad jų dalyvavimas visuomenės gyvenime nacionaliniame lygmenyje yra labai svarbus, ir kad jiems taip pat suteikiama galimybė prasmingai prisidėti prie demokratiškos, solidarios, tačiau ir ekonominiu bei kultūriniu požiūriu stiprios ir konkurencingos Europos kūrimo;

2)

atsižvelgdamos į neseniai įvykusią Europos Sąjungos plėtrą vietos ir regionų valdžios struktūros laiko prie 2001 m. gruodžio 14 ir 15 d. Europos Vadovų Tarybos išvadų prijungtą Laekeno deklaraciją esmine ir nepaprastai aktualia, kadangi joje apibūdinamas vienas iš iššūkių, su kuriais susiduria Europos Sąjunga, „kaip priartinti piliečius, visų pirma jaunimą, prie Europos kūrimo ir prie Europos institucijų“. Šis iššūkis turėtų būti taip formuluojamas, kad piliečiams, o ypač jaunimui būtų priartintas Europos projektas ir Europos institucijos, siekiant užmegzti tampresnį ryšį tarp jaunimo ir esamų politinių struktūrų;

3)

vietos ir regionų valdžios institucijos laiko gyvybiškai svarbiu dalyku, kad būtų pasiektas Europos Tarybos Lisabonoje ir Barselonoje išdėstytų strateginių tikslų įgyvendinimas, ketinant paversti Europą „pačia konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis paremta ekonomika pasaulyje“, ir yra įsitikinusios, kad jaunimo mobilumas Europos viduje yra būtina sąlyga šiam tikslui pasiekti. Reikia atkreipti dėmesį, kad Europos jaunimo politikoje jaunoji karta nebūtų traktuojama kaip priemonės. Pirmiausiai jaunimo politika turėtų būti taip kuriama, kad jaunuoliai būtų lygiaverčiai piliečiai, kurie panaudodami savo potencialą ir galias, gali nuspręsti savo ir Europos ateitį, o tai, plačiąja prasme, turės įtakos Europos konkurencingumui ir ekonominei plėtrai;

1.1

sutinka su Komisija dėl būtinybės jaunimo problemoms ir jaunimo veiksmams taikyti atviro bendradarbiavimo metodą, kaip reikalauja Taryba, atsižvelgiant į greitai besikeičiančią jaunesnių kartų Europoje situaciją;

1.2

pritaria Komisijos naudojamam metodui, paženklintam platus spektro konsultacijomis su susijusiais dalyviais;

1.3

mano, kad su juo turi būti reguliariai tariamasi ir jis turi būti informuojamas dėl Komisijos Baltojoje Knygoje „Naujas postūmis Europos jaunimui“ iškeltų keturių prioritetinių temų, ypač atsižvelgiant į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, savo oficialių pareigų pagrindu, visada dalyvavo imantis iniciatyvų skatinti jaunų žmonių aktyvų dalyvavimą bendruomenėse, kur jie gyvena;

1.4

sutinka su Komisijos pastebėjimu, kad jaudina jaunų žmonių domėjimosi politika praradimas, tačiau priešingai tam, jie dažnai dalyvauja kitose socialinės veiklos sferose, tokiose kaip savanoriškas darbas, ir kad dalyvavimas tokiose sferose simbolizuoja vieną iš aktyvaus pilietiškumo formų. Todėl tiki, kad pirmąjį žingsnį turi žengti politikai ir dar kartą patikrinti, kaip jie pristato save jauniems žmonėms ir sukurti tokius darbo metodus, kurie padėtų pasiekti didesnę demokratinę jaunimo paramą. Tai taikytina ne vien Regionų komitetui, kuris galėtų aktyviau pasirūpinti savo jaunais nariais (tiek moterimis, tiek vyrais), kurie būdami jauni ir politiškai aktyvūs vietos ir regionų lygmenyje, pagerintų komiteto darbą;

1.5

remdamasis šiuo dokumentu ir kaip jau buvo argumentuojama ankstesnėse Regionų komiteto nuomonėse šiuo klausimu, yra įsitikinęs, kad „jaunimo politika Europoje turėtų būti matoma visuose administraciniuose ir politiniuose lygmenyse ir visose šalyse ir kad ji turėtų būti perteikiama tokiais kanalais ir tokia kalba, kokią vartoja Europos jauni žmonės“ (CdR 309/2003 fin). Regionų komitetas pritaria Europos jaunimo portalo įkūrimui, kurio adresas: http://www.europa.eu.int/youth/index_fr.html.

2.1

mano, kad norint priartinti politiką prie jaunų žmonių, pirmiausia turi būti rastas tinkamiausias požiūris, o kad tai būtų pasiekta, kaip Komisija taikliai nurodo aiškindama savo komunikato Tarybai bendrą uždavinį, yra būtina Europos jaunimo sferoje suformuoti nuoseklią, tiesiogiai susijusią ir kokybinę pažinimo sritį bei numatyti ateities poreikius per mainus, dialogą ir kontaktavimą, kad būtų formuojama savalaikė, efektyvi ir tvari politika;

2.2

sutinka su Komisijos nustatytais bendro tikslo pagalbiniais siekiniais bei pritaria Komisijos atvirumui kitiems prioritetiniams tiesiogiai su jaunimu susijusiems sektoriams, kartu su tais, kuriuos iš pradžių nurodė šalys narės atsakydamos į joms pateiktas anketas. Tai esminis bruožas metodo, tinkamo tirti tokį greitai besikeičiantį sektorių kaip jaunimo sektorius;

2.3

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali suvaidinti lemiamą vaidmenį surandant jau esančias žinias su jaunimu susijusiuose sektoriuose bei kreipiasi į Tarybą, kad ji turėtų tai omenyje dėl nacionaliniame lygmenyje nustatomos veiksmų programos. Nurodomas poreikis „pradėti tolimesnius tyrimus, kaupti statistinius duomenis bei rinkti praktines žinias apie nevyriausybines organizacijas, jaunimo organizacijas ir pačius jaunus žmones pagal nustatytas temas, siekiant užpildyti spragas ir nuolat atnaujinti žinias apie tokias nustatytas temas“, tačiau visiškai neužsimenama apie vietos ir regionų valdžios institucijas. Jei norima, kad toks pažinimas būtų veiksmingai užbaigtas ir remtųsi naujausiais duomenimis, pažinimo taip pat turi būti siekiama ir vietos valdžios lygmenyje, nors ir nacionaliniame lygmenyje atliekant koordinavimą, kad būtų pasiektas bendras nuoseklaus pažinimo srities tikslas;

2.4

mano, kad pati veiksmingiausia priemonė tokio koordinavimo nacionaliniame lygmenyje poreikio tenkinimui būtų duomenų kaupimo projektai, kuriuose tiesiogiai dalyvautų vietos ir regionų valdžios institucijos, nes savo vietovėse jos gali lengviau užmegzti ryšį su jaunais žmonėmis, o kad jos tai galėtų atlikti, jos turėtų būti pajėgios pasinaudoti tinkamais Europos finansiniais resursais;

2.5

ragina Komisija atsižvelgti į lemiamą mokyklų vaidmenį sudarant dokumentus, susijusius su keturiomis prioritetinėmis Baltosios Knygos apie jaunimą temomis, nes mokyklos gali jauniems žmonėms suteikti idealią priemonę sudaryti klausimynus apie įvairias tyrimų sritis. Vietos ir regionų valdžios institucijų socialinio aprūpinimo struktūros gali užmegzti ryšius su dėl socialinių kliūčių mokyklos nebelankančiais jaunais žmonėmis;

2.6

tiki, kad vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų naudingai siekti aktyvaus bendradarbiavimo su jų vietovėse įsteigtais daugeliu jaunimo patariamųjų organų arba jaunimo tarybų. Šie patariamieji organai jau įrodė, kad yra puiki priemonė kaupti patikimas ir, ypatingai, nuolat atnaujinamas žinias apie jaunus žmones vietos lygmenyje, tuo pat metu puoselėjant jų aktyvų pilietiškumą;

2.7

Vietos jaunimo veiklos ir interesų grupėms, tokioms kaip jaunimo tarybos, turėtų būti taip pat suteikiami pakankami ištekliai ir sprendimo teisė kai kuriais klausimais. Tai įgalintų jaunimą savarankiškai priimti nutarimus ir įgyvendinti jiems rūpimus ir juos dominančius projektus. Sprendimo teisę realiai turinčios jaunimo tarybos perteikia jaunimui teigiamą demokratijos įvaizdį ir skatina jų pilietinį aktyvumą.

2.8

kreipiasi į Komisiją, kad būtų tiesiogiai įtraukiamos naujųjų šalių narių vietos ir regionų valdžios institucijos ir kad jose būtų palengvinamas geriausios praktikos platinimas, pavyzdžiui, dvynių ir kultūrinių mainų tarp jaunimo tarybų programų pagalba visoje Europoje;

2.9

pabrėžia Europos jaunimo sektoriaus nuoseklaus, tiesiogiai susijusio ir kokybinio pažinimo siekimo svarbą, kas atspindi etnines ir kalbines mažumas;

2.10

pritaria Komisijos norui įsteigti Europos Sąjungos jaunimo pažinimo tinklą, į jį įjungiant visus šios srities dalyvius, kad būtų aptarti metodai bei ateities temos ir apsikeista geros praktikos pavyzdžiais;

2.11

ragina kiek įmanoma anksčiau parengti praktinius žingsnius Europos Sąjungos jaunimo pažinimo tinklo įsteigimui, kurį Komisija nurodo aptardama siekinį Nr. 4 savo komunikate dėl geresnio jaunimo supratimo ir pažinimo, bei prašo numatyti konkrečią Regionų komiteto atstovų dalyvavimo sąlygą;

2.12

pažymi, kad savo atsakymuose į Komisijos anketą šalys narės neprašo naujų struktūrų mainų, dialogo ir kontaktavimo palengvinimui bei skatinimui siekiant užtikrinti jaunimo srities pažinimo aiškumą ir numatyti ateities poreikius, o nori remtis egzistuojančiais kontaktais ir santykiais jais veiksmingai naudojantis ir veiksmingiau juos tvarkant; Todėl turėtų būti stiprinami vietos valdžios institucijų kontaktai su jaunimu, kurie galėtų tapti idealia priemone gauti iš pačių jaunų žmonių ateinančią informaciją;

2.13

sutinka su Komisijos akcentuojama mobilumo svarba skatinant jaunimo srityje dirbančių – ypač jaunų – mokslininkų ir ekspertų švietimą ir mokymą, o taip pat jaunimo srityje pažinimą plečiančių bet kurių kitų dalyvių švietimą ir mokymą ir kreipiasi į Komisiją, kad Europos lygmenyje būtų sudarytos strategijos, kurios galėtų pagerinti organizacijų, kurioms priklauso mokslininkai ir ekspertai, ir ypač mokyklų bei universitetų sąmoningumą, nes – kaip Komisija pati nurodo savo ataskaitoje dėl 2001 m. liepos 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl studentų, besimokančių asmenų, savanorių ir mokytojų bei instruktorių mobilumo Bendrijos viduje (KOM(2001) galutinis) tęsinio – nepaisant jau įgyvendintų strategijų „švietimo ir mokymo sistemose dirbančių ir mobilumo programoje dalyvaujančių asmenų skaičius vis dar yra labai ribotas“.

2.14

Pamokų metu ir moksleivių užklasinėje veikloje mokytojams turi būti sudaromos geros sąlygos svarstyti veiklos ir dalyvavimo visuomenės gyvenime klausimus. Mokyklose veikiančioms veiklos ir interesų grupėms turėtų būti suteikta sprendimo teisė sprendžiant tokius klausimus kaip mokyklos patalpų, skirtų laisvalaikiui, planavimas ir jų praktinis panaudojimas.

3.1

sveikina, kad Komisija detaliai išanalizavo klausimą, kuris visada buvo svarbus vietos ir regionų valdžios institucijoms dėl savanoriškų draugijų, simbolizuojančių kiekvienos žmonių bendruomenės gyvą, energingą širdį, didžiulės svarbos, visų pirma vietos lygmenyje;

3.2

sutinka su duomenimis, kad daug jaunų žmonių dalyvauja savanoriškoje veikloje, ir nurodo, kad tai prieštarauja prielaidai, kad jauni žmonės nesidomi aktyviu pilietiškumu. Komitetas mano, kad būtų tiksliau apibūdinti jaunus žmones kaip „depolitizuotus“, o ne praradusius susidomėjimą, kadangi savanoriška veikla – kaip konstatuoja ir pati Komisija – yra socialinio dalyvavimo forma, švietėjiška patirtis ir darbo užimtumo galimybių padidinimo bei integracijos veiksnys;

3.3

komiteto manymu tai reiškia, kad tikriausiai jauni žmonės pasitraukė iš politikos, nes ji jiems atrodo pernelyg atitolusi nuo tikrų problemų. Komitetas prisimena savo nesenai pareikštą nuomonę dėl komunikato Tarybai dėl jaunų žmonių dalyvavimo ir informavimo, kad Europos jaunimo politikoje lemiamą vaidmenį vaidina vietos ir regionų valdžios institucijos, nes jos yra institucijos, palaikančios glaudžiausią ryšį su jaunesnėmis kartomis;

3.4

sveikina tai, kad Komisija pripažįsta vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį įgyvendinant egzistuojančios jaunų žmonių savanoriškos veiklos gerinimo žingsnius, ir pabrėžia, kad vietos ir regionų organizacijos savo vietovėse gali užmegzti ypatingą ryšį su jaunais žmonėmis;

3.5

sutinka su Komisijos pripažinimu, kad kiekvienoje šalyje jaunų žmonių savanoriška veikla yra labai skirtinga ir kad padėtis yra toli gražu nevienoda atskirose šalyse narėse;

3.6

tikisi, kad visos šalys narės bus pasirengusios būtinybei palengvinti jaunų žmonių savanorišką dalyvavimą pašalindamos egzistuojančias kliūtis. Dar tiksliau, yra būtina, kad kiekvienoje šalyje narėje būtų teisiškai pripažįstamas savanorio statusas, kadangi jei savanoriška veikla laikoma darbo ekvivalentu, kaip yra keliose šalyse narėse, tai sukelia gan didelių nepatogumų;

3.7

teigiamai vertina tą faktą, kad savo komunikate Komisija vėlgi akcentuoja būtinybę skatinti savanorių mobilumą, ką ji plačiai argumentavo savo ataskaitoje dėl 2001 m. liepos 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl studentų, besimokančių asmenų, savanorių ir mokytojų bei instruktorių mobilumo Bendrijos viduje (6);

3.8

pabrėžia, kad norint vystyti jaunų žmonių savanorišką veiklą, pagerinti egzistuojančių galimybių skaidrumą, išplėsti jų apimtį ir pagerinti jų kokybę, vietos ir regionų valdžios institucijos turi atlikti svarbiausią vaidmenį. Jos galėtų, pavyzdžiui, įkurti „savanorių paslaugų centrus“ vietos savanorių draugijoms remti ir „savanorių koordinacinius punktus“, kuriuose jauniems žmonėms būtų patariama, kokia savanoriškos veiklos forma geriausiai atitiktų jų lūkesčius;

3.9

kreipiasi į Tarybą, kad būtų parengta konkreti veiksmų tvarka skatinti bendrą „savanorių organizacijų registro“ steigimą nacionaliniame, regionų ir vietos lygmenyje tose šalyse, kur tokio registro dar nėra. Ten, kur tokie registrai egzistuoja, jie pasirodė beesantys labai vertinga priemonė, rodanti naujausiais duomenimis nuolat papildomą savanorių draugijų vaizdą konkrečioje teritorijoje. Nuolatinis duomenų atnaujinimas tokiuose registruose reiškia, kad besidomintys jauni žmonės visada gali gauti konkrečios informacijos apie savo veiklą šioje srityje;

3.10

tačiau pastebi, kad ten, kur prieš tai nėra sąmoningumo šeimose, jauni žmonės pernelyg dažnai susiduria su savanorių judėjimu atsitiktinai, todėl turėtų būti skatinama, kad atitinkama informacija būtų suteikiama mokyklose nuo pat pirmųjų metų. Tai galėtų būti atliekama, pavyzdžiui, surengiant nagrinėjamoms amžiaus grupėms pritaikytus susitikimus su aktyviai savanorių draugijų veikloje dalyvaujančiais asmenimis. Tai būtų puikus šiuolaikiško piliečių švietimo, pritaikyto jaunų žmonių naudojimuisi aktyviu pilietiškumu, pavyzdys. Todėl komitetas ragina Komisiją pripažinti mokyklų vaidmenį ir būtinybę kelti mokytojų sąmoningumą;

3.11

pritaria Komisijos siekinyje Nr. 3 išreikštai nuomonei (skatinti savanorišką veiklą siekiant stiprinti jaunų žmonių solidarumą ir įtraukti kaip piliečius), kad turi būti pagerintos sąlygos mažiau galimybių turintiems jauniems žmonėms aktyviau dalyvautųi savanoriškoje veikloje; būtent savanoriškas darbas gali palengvinti jaunų žmonių įjungimą į visuomenę;

3.12

mano, kad yra labai svarbu užtikrinti savanoriškos veiklos teisinę ir socialinę apsaugą, kadangi ši veikla nėra apmokama (išskyrus tuos atvejus kai yra padengiamos išlaidos), ji išsiskiria didelėmis laiko ir energijos sąnaudomis bei dažnai reikalauja didelio mobilumo. Be to, reikia neleisti mokamą veiklą pakeisti savanoriška veikla. Didžiausia atsakomybė už šios apsaugos užtikrinimą tenka nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms, tačiau pagal Sutarties dėl Konstitucijos Europai 137 ir 140 straipsnius Komisija galėtų pasiūlyti Europos savanoriškos veiklos chartą, kaip bendradarbiavimo ir koordinavimo instrumentą;

3.13

su malonumu pažymi, kad Komisija akcentavo būtinybę užtikrinti jaunų žmonių savanoriškos veiklos pripažinimą siekiant patvirtinti jų asmeninius įgūdžius ir įsipareigojimus visuomenės labui. tikisi, kad geriausios praktikos pavyzdžiai greitai pasklis visuose lygmenyse, kad toks pripažinimas ateitų iš valstybės valdžios institucijų, privataus verslo, socialinių partnerių, pilietinės visuomenės ir pačių jaunų žmonių, kaip teisingai argumentuojama Komisijos veiksmų programoje siekiniui Nr. 4 pasiekti;

3.14

sutinka su Komisijos parama Europos lygyje užtikrinti geresnį jaunų žmonių savanoriškos patirties pripažinimą vykstančių procesų rėmuose ir kitose politikos srityse egzistuojančių priemonių pagalba, ypač tokių priemonių kaip „Europass“, kuris jau įgyvendintas švietimo sektoriuje. Galėtų būti taikomos tokios pačios studentų mobilumo paskatinimo formos, kad palengvinti jaunų žmonių savanoriškos veiklos patirtį kitose nei jų kilmės šalyse narėse;

3.15

kreipiasi į Komisiją, kad būtų parengti siūlymai nedelsiant išplėsti Europos savanorių tarnybos (EVS) veiklos rūšių diapazoną ir tuo pat metu skatinti šalių narių panašių projektų rengimą nacionaliniame lygmenyje, kad jie būtų įtraukti ir praturtintų Bendrijos iniciatyvas;

3.16

sveikina Sutarties dėl Konstitucijos Europai projekto pasiūlymą (III-223 straipsnio 5 pastr.) dėl Europos savanorių korpuso, kurio teisinį statusą ir darbo metodus nustato Europos įstatymai, įkūrimo; pritaria nuomonei, kad toks savanorių korpusas galėtų padėti pamatus bendram Europos jaunimo įnašui vykdant Europos Sąjungos solidarumo priemones;

3.17

pabrėžia, kaip jau pabrėžė savo nesenai pareikštose nuomonėse dėl savanoriškos veiklos skatinimo, būtinybę, kad jauni vyrai ir moterys bei grupės jaunų žmonių, kurie dėl socialinių ar etninių faktorių ar dėl fizinės ar protinės negalios susiduria su tam tikrais sunkumais naudotis aktyviu pilietiškumu, turėtų lygias galimybes dalyvauti.

4.1

teigiamai vertina šioje nuomonėje aptariamus du Komisijos komunikatus;

4.2

ypatingai ragina Komisiją reguliariai informuoti Regionų komitetą apie šalių narių įgyvendinamų veiksmų programų pažangą, kiek įmanoma daugiau ir kiek įmanoma greičiau platinant informaciją apie geros praktikos pavyzdžius. Dėl pokyčių jaunimo sferoje spartos, turi būti atmenama, kad atitinkamos praktikos taip pat greitai kinta;

4.3

ragina šalis nares tartis su vietos ir regionų valdžios institucijomis (kaip tai buvo daroma kitose srityse, įskaitant Baltosios Knygos keturis prioritetus) sudarant 2005 m. pabaigai suplanuotas nacionalines ataskaitas apie „geresnio jaunimo supratimo ir pažinimo“ bei „jaunų žmonių savanoriškos veiklos“ prioritetų įgyvendinimo pažangą.

4.4

mano, kad praktiniame politiniame darbe yra būtinas didesnis lankstumas ir kreipiasi į Komisiją, kad ji apsvarstytų, ar tikslinga ir tinkama pradėti iniciatyvas atkreipti politikų dėmesį į būtinybę jiems puoselėti glaudesnius ryšius su jaunais žmonėmis kaip su visuma su visa jų sudėtinga įvairove, kad būtų galima juos geriau pažinti ir mobilizuoti esminį indėlį, kurį jie gali įnešti į stiprią, konkurencingą Europos Sąjungą, bei solidarumu pagrįstą „piliečių Europą“ ir mano, kad Regionų komitetas, sukurdamas partnerystės programas jauniems atstovams iš atstovaujamų valdžios institucijų, galėtų prisidėti atkreipiant politikų dėmesį;

4.5

dar kartą išreiškia komiteto stiprią paramą, išreikštą jo nesenai pateiktoje nuomonėje dėl jaunų žmonių dalyvavimo ir informavimo, įsitikinus, kad Europos konstitucinės sutarties projekto III-182 straipsnyje turėtų būti siūloma papildyti dabar galiojančių jaunimo sektoriaus sutarčių sąlygas, siekiant pabrėžti, kad Europos Sąjungos tikslas yra skatinti jaunų žmonių dalyvavimą Europos demokratiniame gyvenime.