5.2.2005 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 31/28 |
CAMAR S.r.l. 2004 m. lapkričio 22 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai
(Byla T-457/04)
(2005/C 31/53)
Proceso kalba: italų
2004 m. lapkričio 22 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas CAMAR S.r.l., atstovaujamos advokatų Wilma Viscardini, Simonetta Donà ir Mariano Paolin, ieškinys Europos Komisijai.
Ieškovas Pirmosios instancijos teismo prašo:
— |
panaikinti Komisijos atsisakymą, pareikštą žemės ūkio generalinio direktoriaus 2004 m. rugsėjo 10 d. laišku (prot. D(2004) 29695 A/25707), gautą 2004 m. rugsėjo 20 d; |
— |
nurodyti vykdyti Pirmosios instancijos teismo 2000 m. birželio 8 d. sprendimo, priimto sujungtose bylose T-79/96, T-260/97 ir T-117/98, rezoliucinės dalies 1 punktą; |
— |
nurodyti Komisijai vykdyti šio sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktą išmokant tos dokumentų, kuriuos Komisija turėjo išduoti pagal minėtą sprendimą ir kurių ji visgi neišdavė, vertės piniginį ekvivalentą, lygų 5.065.600 eurų arba kitai Pirmosios instancijos teismo nustatytai sumai, padidintai dėl perkainojimo bei palūkanų, kurių dydį nustatys Pirmosios instancijos teismas, skaičiuojant nuo 2000 m. birželio 8 d. iki šių sumų sumokėjimo; |
— |
nurodyti Komisijai atlyginti Pirmosios instancijos teismo nešališkai nustatytą moralinę žalą, kurią patyrė ieškovo akcininkai dėl 2000 m. birželio 8 d. sprendimo nevykdymo; |
— |
priteisti iš Komisijos su šiuo ieškiniu susijusias bylinėjimosi išlaidas ir honorarus. |
Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdamas savo teisinius pagrindus ieškovas tvirtina, kad Komisijos, kuri ne tik nepriėmė jokios konkrečios priemonės, bet ir nepasiūlė CAMAR jokių adekvačių priemonių, kad būtų vykdomas byloje T-79/96 priimtas sprendimas, neveikimas (kuris tęsiasi nuo 2000 m. birželio 8 d.) ir jos aiškus 2004 m. rugsėjo 10 d. laišku pateiktas atsisakymas vykdyti minėtą sprendimą šiurkščiai pažeidžia EB sutarties 233 straipsnį.
Kadangi nebeįmanoma išduoti dokumentų, kuriuos Komisija turėjo pateikti ieškovui vykdama šį sprendimą, atsižvelgiant į tai, kad bananų iš trečiųjų šalių importas nebevyks pagal tarifines kvotas, o bus visiškai liberalizuotas, CAMAR prašo piniginės kompensacijos, kuri pagal nusistovėjusią teismų praktiką yra leistina, kai nebeįmanoma vykdyti sprendimo kita specifine forma.
Be to, ieškovas prašo teisingai atlyginti moralinę žalą, kurią jis patyrė dėl to, kad nebuvo vykdomas 2000 m. birželio 8 d. sprendimas. Galiausiai, remiantis nusistovėjusia teismų praktika, ši aplinkybė pati savaime yra pagrindas atlyginti nuostolius, kadangi ji pažeidžia teisėtų lūkesčių principą. Šioje byloje teisėtų lūkesčių principą dar labiau pažeidžia tai, kad Komisija savo 2003 m. gegužės 20 d. laišku CAMAR leido tikėtis, jog vykdys sprendimą, tačiau dabar šis laiškas yra atšauktas.