8.1.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 6/28

Verwaltungsgericht Frankfurt am Main (Vokietija) 2004 m. spalio 11 d. nutartimi pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Fidium Finanz AG prieš Bundesanstalt für Finanzdienstleistungsaufsicht

(Byla C-452/04)

(2005/C 6/52)

Proceso kalba: vokiečių

Verwaltungsgericht Frankfurt am Main (Vokietija) 2004 m. spalio 11 d. nutartimi kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2004 m. spalio 27 d., priimti prejudicinį sprendimą byloje Fidium Finanz AG prieš Bundesanstalt für Finanzdienstleistungsaufsicht.

Verwaltungsgericht Frankfurt am Main prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šiuos klausimus:

Ar įmonė, įsteigta ne Europos Sąjungos teritorijoje, šiuo atveju – Šveicarijoje, profesionaliai teikdama kreditus Europos Sąjungos valstybės narės, šiuo atveju – Vokietijos Federacinės Respublikos, gyventojams, gali remtis prieš šią valstybę narę ir jos valdžios institucijų arba teismų veiksmus kapitalo judėjimo laisve pagal EB sutarties 56 straipsnį, ar tokių finansinių paslaugų pradžia, teikimas ir organizavimas reglamentuojami tik paslaugų judėjimo laisvės pagal EB sutarties 49 ir tolesnius straipsnius?

Ar įmonė, įsteigta ne Europos Sąjungos teritorijoje, gali remtis kapitalo judėjimo laisve pagal EB sutarties 56 straipsnį, jei ji profesionaliai (ar daugiausiai) teikia kreditus Europos Sąjungos gyventojams, ir jos buveinė yra šalyje, kurioje tokiai veiklai pradėti bei vykdyti šiai įmonei nėra nustatytas reikalavimas gauti išankstinį šios šalies valdžios institucijos leidimą, ir jos veikla nėra privalomai kontroliuojama taip, kaip tai įprasta kredito įstaigų atveju Europos Sąjungoje, o šiuo atveju pirmiausia – Vokietijos Federacinėje Respublikoje, ar tokiu atveju rėmimasis kapitalo judėjimo laisve laikytinas piktnaudžiavimu teise?

Ar Europos Sąjungos teisės požiūriu tokia įmonė reikalaujant gauti leidimą gali būti prilyginta atitinkamos valstybės narės teritorijoje gyvenantiems asmenims ir įmonėmis, nors ji nėra įsteigta šioje valstybėje narėje ir neturi joje filialo?

Ar nuostata, pagal kurią įmonės, įsteigtos ne Europos Sąjungoje, galimybę profesionaliai teikti kreditus Europos Sąjungos gyventojams, priklauso nuo išankstinio atitinkamos valstybės narės, kurioje gyvena kredito gavėjas, valdžios institucijos leidimo, pažeidžia kapitalo judėjimo laisvę pagal EB sutarties 56 straipsnį?

Ar šiuo atveju svarbu tai, ar profesionalus kreditų teikimas be leidimo yra nusikalstama veika, ar tik administracinės teisės pažeidimas?

Ar trečiame klausime nurodytas reikalavimas gauti išankstinį leidimą yra pateisinamas EB sutarties 58 straipsnio 2 dalies b punktu, ypač atsižvelgiant į:

—	kredito gavėjo apsaugą nuo sutartinių bei finansinių įsipareigojimų asmenims, kurių patikimumas nebuvo patikrintas,

—	šio asmenų rato apsaugą nuo netinkamo įmonių ar asmenų darbo buhalterinės apskaitos ir, remiantis bendromis taisyklėmis, jiems nustatytos klientų konsultavimo bei informavimo pareigos požiūriu,

—	šių asmenų rato apsaugą nuo netinkamos ir piktnaudžiaujančios reklamos,

—	kreditus teikiančios įmonės pakankamų finansinių resursų užtikrinimą,

—	kapitalo rinkos apsaugą nuo nekontroliuojamo didelių kreditų teikimo,

—	kapitalo rinkos ir visos visuomenės apsaugą nuo nusikalstamų machinacijų, ypač nuo tų, kurios yra nuostatų dėl kovos su pinigų plovimu ar terorizmu dalykas?

Ar iš esmės pagal Bendrijos teisę leistino reikalavimo gauti leidimą suformulavimas trečio klausimo prasme atitinka EB sutarties 58 straipsnio 2 dalies b punktą, jeigu leidimo suteikimas priklauso nuo to, ar įmonė turi savo pagrindinį administracijos organą arba bent filialą atitinkamoje valstybėje narėje, ypač siekiant:

—	sudaryti galimybę atitinkamos valstybės narės valdžios institucijoms realiai ir veiksmingai kontroliuoti sandorių sudarymą ir vykdymą, t. y. taip pat atlikti nenumatytus patikrinimus, apie kuriuos nebuvo pranešta,

—	kad sandorių sudarymą ir vykdymą būtų galima atsekti, remiantis valstybėje narėje esančiais ir joje saugotinais dokumentais,

—	turėti galimybę susisiekti su atsakingais įmonės asmenimis valstybės narės teritorijoje,

—	užtikrinti arba bent palengvinti įmonės klientų finansinių reikalavimų įvykdymą valstybėje narėje?