4.12.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 300/26

High Court of Justice (Anglija ir Velsas), Queen's Bench Division (Administrative Court) 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje The Queen 1) Teleos plc 2) Unique Distribution Ltd 3) Synectiv Ltd 4) New Communications Ltd 5) Quest Trading Company Ltd 6) Phones International Ltd 7) AGM Associates Ltd 8) DVD Components Ltd 9) Fonecomp Ltd 10) Bulk GSM 11) Libratech Ltd 12) Rapid Marketing Services Ltd 13) Earthshine Ltd 14) Stardex (UK) Ltd prašymu prieš Commissioners of Customs and Excise

(Byla C-409/04)

(2004/C 300/52)

High Court of Justice (Anglija ir Velsas), Queen's Bench Division (Administrative Court) 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2004 m. rugsėjo 24 d., priimti prejudicinį sprendimą byloje The Queen 1) Teleos plc 2) Unique Distribution Ltd 3) Synectiv Ltd 4) New Communications Ltd 5) Quest Trading Company Ltd 6) Phones International Ltd 7) AGM Associates Ltd 8) DVD Components Ltd 9) Fonecomp Ltd 10) Bulk GSM 11) Libratech Ltd 12) Rapid Marketing Services Ltd 13) Earthshine Ltd 14) Stardex (UK) Ltd prašymu prieš Commissioners of Customs and Excise.

High Court of Justice (Anglija ir Velsas), Queen's Bench Division (Administrative Court) prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šiuos klausimus:

Ar 28 a straipsnio 3 dalyje (1) (prekių įsigijimas Bendrijos viduje) vartojama sąvoka „išsiųstos“ atitinkamomis aplinkybėmis reiškia, jog prekės įsigyjamos Bendrijos viduje, kai:

pirkėjas įgyja teisę disponuoti prekėmis, tapdamas jų savininku, o tiekėjas perduoda prekes pirkėjui (kuris įregistruotas PVM mokėtoju kitoje valstybėje narėje) pirkimo – pardavimo sutartimi „iš įmonės“ (ex works), pagal kurią atsakomybė už prekių pergabenimą iš tiekėjo valstybėje narėje esančio saugaus sandėlio į kitą valstybę narę tenka pirkėjui, ir sutartiniai dokumentai bei (arba) kiti dokumentiniai įrodymai patvirtina, kad ketinama prekes gabenti į kitą valstybę narę, tačiau prekės fiziškai tebėra tiekėjo šalies teritorijoje, ar kai

b)	pirkėjas įgyja teisę disponuoti prekėmis, tapdamas jų savininku, ir prekės yra pradėtos gabenti į kitą valstybę narę, bet nebūtinai į ją nugabentos (ypač jeigu prekės fiziškai dar tebėra tiekėjo valstybės narės teritorijoje), ar kai

c)	pirkėjas įgyja teisę disponuoti prekėmis, tapdamas jų savininku, ir prekių fiziškai nebėra tiekėjo valstybės narės teritorijoje, jos yra pakeliui į kitą valstybę narę?

Ar 28c straipsnio A dalies a punktas reiškia, jog tiekiamoms prekėms netaikomas PVM, jei:

—	prekės tiekiamos pirkėjui, kuris yra įregistruotas PVM mokėtoju kitoje valstybėje narėje ir

—

pirkėjas sutinka nupirkti prekes su sąlyga, kad įgijęs teisę disponuoti prekėmis, tapdamas jų savininku, tiekėjo valstybėje narėje jis bus atsakingas už prekių pergabenimą iš tiekėjo valstybės į kitą valstybę narę, ir

pirkėjas įgijo teisę disponuoti prekėmis, tapdamas jų savininku, o tiekėjas perdavė prekes pirkėjui pirkimo – pardavimo sutartimi „iš įmonės“ (ex works), pagal kurią atsakomybė už prekių pergabenimą iš tiekėjo valstybėje narėje esančio saugaus sandėlio į kitą valstybę narę tenka pirkėjui, ir sutartiniai dokumentai bei (arba) kiti dokumentiniai įrodymai patvirtina, kad ketinama prekes gabenti į kitą valstybę narę, tačiau prekės fiziškai tebėra tiekėjo šalies teritorijoje arba

b)	pirkėjas įgijo teisę disponuoti prekėmis, tapdamas jų savininku, ir prekės yra pradėtos gabenti į kitą valstybę narę, bet nebūtinai į ją nugabentos (ypač jeigu prekės fiziškai dar tebėra tiekėjo valstybės narės teritorijoje), arba

c)	pirkėjas įgijo teisę disponuoti prekėmis, tapdamas jų savininku, ir prekių fiziškai jau nebėra tiekėjo valstybės narės teritorijoje, jos yra pakeliui į kitą valstybę narę, arba

d)	pirkėjas įgijo teisę disponuoti prekėmis, tapdamas jų savininku, ir galima įrodyti, kad prekės jau faktiškai yra paskirties valstybėje narėje?

Atitinkamomis aplinkybėmis, kai tiekėjas, veikdamas sąžiningai, pateikęs prašymą grąžinti mokestį, savo valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateikė objektyvius įrodymus, patvirtinančius, kad jų pateikimo metu jis turi teisę būti atleistas nuo mokesčio už tiekiamas prekes pagal 28c straipsnio A dalies a punktą ir kompetentingos institucijos iš pradžių priėmė šiuos įrodymus atleidimo nuo mokesčio tikslu, kokiomis aplinkybėmis (jei tokių gali būti) tiekėjo valstybės narės kompetentingos institucijos gali vėliau reikalauti iš tiekėjo sumokėti PVM už tas prekes, gavusios kitų įrodymų, kurie a) kelia abejonių dėl ankstesnių įrodymų galios arba b) rodo, jog pateikti įrodymai buvo iš esmės suklastoti, bet tiekėjui apie tai nežinant ir ne dėl jo kaltės?

Ar atsakymui į 3 klausimą turi reikšmės tai, kad buvo įrodymų, jog pirkėjas valstybės narės, į kurią prekės gabenamos, mokesčių institucijoms pateikė deklaracijas, į kurias įtraukė šiuos pirkimus kaip prekių įsigijimą Bendrijos viduje, ir kad pirkėjas įrašė sumą, atspindinčią pirkimo PVM, ir tą pačią sumą nurodė kaip atskaitytiną pirkimo mokestį pagal Šeštosios direktyvos 17 straipsnio 2 dalies d punktą?

(1) 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo - Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, 1977 6 13, 1 p.)