4.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 300/18


TEISINGUMO TEISMO SPRENDIMAS

(antroji kolegija)

2004 m. spalio 12 d.

Byloje C-60/03 (Bundesarbeitsgericht prašymas priimti prejudicinį sprendimą): Wolff & Müller GmbH & Co. KG prieš José Filipe Pereira Félix (1)

(EB sutarties 49 straipsnis - Laisvės teikti paslaugas apribojimai - Statybos įmonės - Subranga - Įmonės pareiga garantuoti minimalius subrangovo darbuotojų atlyginimus)

(2004/C 300/36)

Proceso kalba: vokiečių

Byloje C-60/03 dėl Bundesarbeitsgericht (Vokietija) 2002 m. lapkričio 6 d. nutartimi pagal EB sutarties 234 straipsnį Teisingumo Teismui pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą šio teismo nagrinėjamoje byloje Wolff & Müller GmbH & Co. KG prieš José Filipe Pereira Félix, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2003 m. vasario 14 d., Teisingumo Teismas (antroji kolegija), susidedantis iš kolegijos pirmininko C. W. A. Timmermans (pranešėjas), teisėjų C. Gulmann, R. Schintgen, F. Macken ir N. Colneric, generalinis advokatas: D. Ruiz-Jarabo Colomer, sekretorė: vyriausioji administratorė M. Múgica Arzamendi, 2004 m. spalio 12 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje 5 straipsnis, aiškinamas pagal EB sutarties 49 straipsnį, tokiu atveju, koks yra nagrinėjamas pagrindinėje byloje nedraudžia taikyti nacionalinės teisės normas, pagal kurias statybos įmonė, subrangos sutartimi pavedusi atlikti statybos darbus kitai įmonei, už šios įmonės ar jos subrangovų įsipareigojimus mokėti darbuotojams minimalius atlyginimus arba mokėti įmokas į kolektyvinės sutarties šalių įsteigtą bendrą fondą atsako kaip garantas, atsisakęs teisės ginčyti garantijos vykdymą. Šiuo atveju minimalus atlyginimas yra suma, mokėtina darbuotojui atskaičius mokesčius, socialinio draudimo įmokas, užimtumo skatinimo įmokas ir atitinkamas įmokas socialinei apsaugai (neto suma), jei darbuotojų atlyginimo užtikrinimas nėra prioritetinis arba yra tik papildomas šių teisės normų tikslas.


(1)  OL C 112, 2003 5 10.