20.11.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 284/3


TEISINGUMO TEISMO SPRENDIMAS

(didžioji kolegija)

2004 m. rugsėjo 14 d.

Byloje C-19/03 (dėl Landgericht München I prašymo priimti prejudicinį sprendimą): Verbraucher-Zentrale Hamburg eV prieš O2 (Germany) GmbH & Co. OHG (1)

(Ekonominė ir pinigų politika - Reglamentas (EB) Nr. 1103/97 - Euro įvedimas - Nacionalinių valiutų perskaičiavimas į eurą - Mokėtinų ir apskaičiuojamų piniginių sumų po perskaičiavimo apvalinimas - Telekomunikacijų sektoriuje sudaryta sutartis - Mokėtinų ar apskaičiuojamų pinigų sumų sąvoka - Kainos už telefoninius pokalbius nustatymas už minutę)

(2004/C 284/05)

Proceso kalba: vokiečių

Byloje C-19/03 dėl Landgericht München I (Vokietija) 2002 m. gruodžio 17 d. sprendimu, įregistruotu Teisingumo Teisme 2003 m. sausio 20 d., pagal EB sutarties 234 straipsnį Teisingumo Teismui pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą šio teismo nagrinėjamoje byloje tarp Verbraucher-Zentrale Hamburg eV ir O2 (Germany) GmbH & Co. OHG, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija), susidedantis iš pirmininko V. Skouris, kolegijos pirmininkų P. Jann, C. W. A. Timmermans, A. Rosas, C. Gulmann, J.-P. Puissochet (pranešėjas) ir J. N. Cunha Rodrigues, teisėjų R. Schintgen, F. Macken, N. Colneric ir S. von Bahr, generalinis advokatas: M. Poiares Maduro, sekretorė: vyriausioji administratorė M. Múgica Arzamendi, 2004 m. rugsėjo 14 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)

Tarifas, toks kaip pagrindinėje byloje kaina už minutę, nėra mokėtina arba apskaičiuojama pinigų suma pagal 1997 m. birželio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1103/97 dėl tam tikrų nuostatų, susijusių su euro įvedimu, 5 straipsnio pirmą sakinį ir dėl to bet kuriuo atveju neturi būti apvalinama iki cento. Tai, kad šis tarifas remiasi vieneto, kurio pagrindu apskaičiuojama galutinė sąskaitos suma, tam tikru kartotiniu ar kad šis tarifas yra vartotojui svarbiausias prekių ar paslaugos kainos elementas, neturi įtakos atsakymui į prejudicinį klausimą.

2)

Reglamentas Nr. 1103/97 turi būti aiškinamas, kaip leidžiantis apvalinti iki cento kitas, nei mokėtinas ar apskaičiuojamas sumas su sąlyga, kad ši apvalinimo tvarka nepažeistų šio reglamento 3 straipsnyje numatyto sutarčių tęstinumo principo ir jo siekiamo perėjimo prie euro neutralumo tikslo, t. y. kad ši apvalinimo tvarka neįtakotų ūkio subjektų, įskaitant vartotojus, sutartinių įsipareigojimų ir, kad ji neturėtų realios įtakos faktiškai mokėtinai kainai.


(1)  OL C 70, 2003 3 22.