|
23.10.2004 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 262/52 |
Centro Europa 7 srl 2004 m. rugpjūčio 11 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai
(Byla T-338/04)
(2004/C 262/96)
Bylos kalba: italų
2004 m. rugpjūčio 11 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas Centro Europa 7 srl, atstovaujamo advokatų Vittorio Ripa di Meana ir Roberto Mastroianni, ieškinys Europos Bendrijų Komisijai.
Pareiškėjas Pirmosios instancijos teismo prašo:
|
— |
panaikinti sprendimą nenagrinėti 2001 m. spalio 18 d. pareiškėjo pateikto skundo, apie kurį pareiškėjui buvo pranešta 2004 m. birželio 4 d. Konkurencijos generalinio direktorato generalinio direktoriaus Menshing laišku Nr. D (2004)/471, atsiųstu 2004 m. birželio 9 d. faksu; |
|
— |
priteisti iš Europos Bendrijų Komisijos bylinėjimosi išlaidas. |
Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai
1999 m. liepos mėnesį pareiškėjas šioje byloje dalyvavo Italijoje paskelbtame konkurse dėl licencijų transliuoti antžeminiais analoginiais dažniais nacionalinėje teritorijoje privačios televizijos laidas išdavimo, kurio metu jis gavo licenciją „nekoduotam“ transliavimui 6 metams, atnaujinamą vieną kartą. Tačiau pareiškėjas iki šiol negalėjo pradėti „nekoduoto“ transliavimo veiklos, kadangi jam nebuvo paskirti leidime numatyti dažniai. Iš tiesų, Piano nazionale delle frequenze (Nacionalinio dažnių naudojimo plano) vykdymas, dėl kurio būtų patenkinti pareiškėjo teisėti lūkesčiai, negalėjo būti baigtas, kadangi remiantis galiojančiais Italijos teisės aktais dažniai buvo naudojami televizijos operatorių, kurie nors negavo licencijos, galėjo tęsti transliavimą pagal 1997 m. įstatyme Nr. 249 numatytą „pereinamojo laikotarpio tvarką“. Todėl grupės Mediaset (Retequattro) trečiojo kanalo veikla trukdė suteikti pareiškėjui dažnius, būtinus pradėti transliavimą, kaip tai turėtų būti pagal transliavimo licenciją.
Ieškinys yra pareikštas dėl sprendimo nenagrinėti skundo, pagrįsto konkurencijos iškraipymu, atsiradusiu dėl anksčiau minėtos padėties, taip pat dėl sprendimo atmesti Komisijai pateiktą prašymą atitinkamai veikti pagal EB sutarties 86 straipsnio 3 dalį, kiek tai susiję su priemonėmis, priimtomis įmonės (RTI), kuriai pagal Italijos teisės sistemą yra suteikta speciali teisė, naudai.
Savo reikalavimus pareiškėjas grindžia EB sutarties 82 ir 86 straipsnių ir pareigos motyvuoti pažeidimu, ta apimtimi, kuria:
|
— |
nebuvo tinkamai išnagrinėtas minėtas skundas, nes nebuvo atsakyta į pagrindinį argumentą, susijusį su patirta diskriminacija dėl patekimo į transliavimo per televiziją rinką; |
|
— |
ginčijamas sprendimas buvo priimtas, neatsižvelgiant į tai, kad Italijos valdžios institucijų priimtos ar nepriimtos priemonės, pašalinančios Europa 7 iš transliavimo per televiziją rinkos, sustiprino operatoriaus RTI dominuojančią padėtį. |
|
— |
nebuvo atsižvelgta į 2004 m. įstatymo Nr. 112 įsigaliojimo pasekmes pareiškėjo padėčiai. Šiuo atžvilgiu, pareiškėjas taip pat remiasi Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje įtvirtinto gero administravimo principo pažeidimu. |