|
9.10.2004 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 251/10 |
Europos Bendrijų Komisijos 2004 m. rugpjūčio 27 d. paduotas apeliacinis skundas dėl 2004 m. birželio 10 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo (penktoji kolegija) sprendimo sujungtose bylose T-153/01 ir T-323/01 M. Alvarez Moreno prieš Europos Bendrijų Komisiją
(Byla C-373/04 P)
(2004/C 251/19)
2004 m. rugpjūčio 27 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo gautas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos F. Clotuche-Duvieusart ir D. Martin, apeliacinis skundas dėl Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo (penktoji kolegija) 2004 m. birželio 10 d. sprendimo sujungtose bylose T-153/01 ir T-323/01 M. Alvarez Moreno prieš Europos Bendrijų Komisiją.
Apeliantas Teisingumo Teismo prašo:
|
1. |
panaikinti Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje T-323/01; |
|
2. |
pripažinti ieškinį byloje T-323/01 nepriimtinu; |
|
3. |
subsidiariai, pagal Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo darbo reglamento 61 straipsnį šioje byloje ir byloje T-323/01 atmesti ieškinius kaip nepagrįstus; |
|
4. |
priteisti iš M. Alvarez Moreno bylinėjimosi šioje instancijoje išlaidas ir nurodyti padengti savo bylinėjimosi išlaidas byloje T-323/01. |
Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai
M. Alvarez Moreno pareikštas ieškinys byloje T-323/01 turėtų būti pripažintas nepriimtinu. Reikia pripažinti, kad Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismas padarė teisinę klaidą 2001 m. vasario 23 d. laišką kvalifikuodamas kaip „sprendimą“ ir pripažindamas jį aktu, dėl kurio buvo pateiktas skundas. Visų pirma, pareiškėjo Komisijai adresuotame laiške nėra prašymo priimti sprendimą pagal Tarnybos nuostatų 90 straipsnį, o tiktai pateiktas prašymas nurodyti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis Komisija nepriėmė į darbą vertėjų, vyresnių nei 65 m. Todėl atsakymas į šį laišką neturėjo būti laikomas pagrindu pateikti skundą tos pačios nuostatos prasme. Be to, 2001 m. vasario 23 d. laiškas bet kuriuo atveju nėra joks privalomą teisinį poveikį turintis Komisijos sprendimas, darantis poveikį pareiškėjo interesams, pakeičiant žymiai jo teisinę padėtį.
Dėl esmės, Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismas, padarė klaidą teisės požiūriu, viena vertus, pripažindamas, kad RAA (nuostatai dėl kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų) 74 straipsnis netaikomas pagal RAA 78 straipsnio trečią pastraipą laikinai priimtiems į darbą tarnautojams, kita vertus, įvertindamas, kad laikinai priimtų į darbą vertėjų žodžiu darbas reglamentuojamas pagal 1999 m. liepos 13 d. Europos Parlamento biuro priimtas RIAS (laikinai priimtų į darbą vertėjų žodžiu taisyklės), kurias, kuriose reglamentuojamas ir tarnybos pabaigos klausimas. Galiausiai, RAA 78 straipsnio trečioje pastraipoje, pagal kurią leidžiama laikinai priimtų į darbą vertėjų žodžiu darbo sutartis sudaryti pagal specialias taisykles, nagrinėjami išimtinai priėmimo į darbą ir darbo užmokesčio klausimai ir neminimas tarnybos pabaigos klausimas, kurį reglamentuoja RAA 74 straipsnis, kuriame numatoma amžiaus riba. Todėl dėl sutarčių, kurių galiojimas apribojamas tam tikromis dienomis, Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismas ginčijame sprendime suklydo manydamas, kad tarnybos pabaiga yra priėmimo į darbą sąlyga ir nustatydamas RAA nenumatytą skirtumą tarp kelių dienų ir ilgesnio laikotarpio sutarčių. Be to, net pripažinus, kad laikinai priimtų į darbą vertėjų žodžiu tarnybos pabaigos klausimas turėtų būti reglamentuojamas pagal RIAS, jose nėra jokios amžiaus ribą aiškiai nustatančios nuostatos. Taigi, jei RIAS nėra nuostatų, reglamentuojančių šį kausimą, taikomas RAA ir jų 74 straipsnis.