2004 m. gegužės 7 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas, Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos Komisijos juridinio skyriaus tarnautojos Nicola Yerrell ir Horstpeter Kreppel, kuris pagal Apsikeitimo valstybės tarnautojais programą buvo paskirtas į Komisijos juridinį skyrių, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, ieškinys Vokietijos Federacinei Respublikai.

Pareiškėjas Teisingumo Teismo prašo:

1)

pripažinti, kad Vokietijos Federacinė Respublika pažeidė vienodos vyrų ir moterų traktuotės principą, įtvirtintą Direktyvos 76/207/EB (1) 1, 2 ir 5 straipsniuose bei Tarybos direktyvos 97/81/EB (2) dėl Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną, kurį sudarė Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga (UNICE), Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centras (CEEP) ir Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) priedo 4 straipsnyje, netiesiogiai diskriminuodama moteris, sudarančias didžiąją Vokietijos Federacinės Respublikos valstybės tarnautojų, dirbančių mažiau nei 18 valandų per savaitę, dalį, kadangi: a) remiantis Bundespersonalvertretungsgesetz (Fedaralinis įstatymas dėl personalo komitetų valstybės tarnyboje) 14 straipsnio 2 dalimi ir jo nuostatas atitinkančiais federalinių žemių teisės aktais, — Bavarijos — Berlyno — Bremeno — Heseno federalinėse žemėse mažiau nei 18 valandų per savaitę dirbantys darbuotojai, b) — Meklenburgo-Priešakinės Pomeranijos — Saksonijos — Šlezvigo-Holšteino — Tiuringijos federalinėse žemėse mažiau nei pusę vidutinio savaitės darbo laiko dirbantys darbuotojai, c) — Badeno-Viurtembergo — Brandenburgo — Reinlando-Pfalco — Saksonijos-Anhalto federalinėse žemėse mažiau nei trečdalį vidutinio savaitės darbo laiko dirbantys darbuotojai, d) Šiaurės Reino-Vestfalijos federalinėje žemėje mažiau nei 2/5 vidutinio savaitės darbo laiko dirbantys darbuotojai, e) Žemutinės Saksonijos federalinėje žemėje per vienerius metus du mėnesius mažiau nei po 15 valandų per savaitę dirbantys darbuotojai, neturi teisės būti renkami į personalo komitetus;

2)	priteisti iš Vokietijos Federacinės Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Teisės būti išrinktam į federacijos, o taip pat į beveik visų žemių personalo komitetus atėmimas iš valstybės tarnautojų, dirbančių mažiau nei 18 valandų per savaitę (kai kuriose federalinėse žemėse valandų skaičius šiek tiek mažesnis), yra netiesioginė moterų, sudarančių didžiąją Vokietijos Federacinės Respublikos valstybės tarnautojų, dirbančių mažiau nei 18 valandų per savaitę, dalį, diskriminacija. Tai yra Direktyvos 76/207/EEB pažeidimas. Be to, minėta nacionalinė nuostata prieštarauja Direktyvai 97/81/EB, įtvirtinančiai, kad darbuotojams, dirbantiems ne visą darbo dieną, negali būti sudaromos blogesnės darbo sąlygos, negu darbuotojams, dirbantiems visą darbo dieną, tik dėl tos priežasties, kad jie dirba ne visą darbo dieną, nebent šis nevienodas požiūris yra objektyviai pagrįstas.

Tačiau teisės būti išrinktam atėmimas nėra objektyviai pagrįstas. Ribotas atitinkamų valstybės tarnautojų darbo laikas galėtų būti kompensuojamas lanksčiai paskirstant darbo laiką ir naudojant šiuolaikines komunikacijos priemones. Tokio ribojimo nenumato Betriebsverfassungsgesetz (Federalinis įstatymas dėl darbo santykių reglamentavimo įmonėse), taikomas rinkimams į privačių įmonių darbo tarybas. Šios tarybos atlieka panašias funkcijas kaip ir personalo komitetai valstybės tarnyboje. Atitinkamų valstybės tarnautojų grupių atstovavimas personalo komitetuose reikalingas siekiant užtikrinti jų specifinius interesus.

---

(1)  OL L 39, p. 40.

(2)  OL L 14, p. 9.