Railion Deutschland AG 2004 m. kovo 18 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai

(Byla T-109/04)

(2004/C 146/06)

Bylos kalba: vokiečių

2004 m. kovo 18 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Railion Deutschland AG, įsisteigusios Maince (Vokietija), atstovaujamos advokato H. Hohlen ieškinys Europos Bendrijų Komisijai.

Pareiškėjas Pirmosios instancijos teismo prašo:

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai:

Pareiškėjas yra prekių pervežimo geležinkeliais įmonė. Ieškiniu yra ginčijamas Komisijos sprendimas, kuriuo ji atmetė Vokietijos Federacinės Respublikos prašymą atsisakyti išieškoti pareiškėjo skolą muitinei. Skola muitinei atsirado pareiškėjui pervežant geležinkeliu iš Bremeno laisvosios zonos į Hamburgo laisvąją zoną alkoholį, deklaruojant jį kaip paveikslus. Pareiškėjas nežinojo, jog deklaracijoje pateikta informacija yra neteisinga. Iš Hamburgo prekės pagal nurodytą gavėjo adresą buvo pervežtos į Čekijos Respubliką.

Pareiškėjas, be kita ko, tvirtina, kad sprendimu buvo padarytas esminis pažeidimas, nes jį priimant nebuvo atsižvelgta į teisę būti išklausytam. Iš tikrųjų, formaliai pareiškėjui buvo pasiūlyta pateikti savo pastabas. Tačiau pareiškėjas mano, kad atsakovo sprendime dėl atsisakymo, priešingai negu numato teisė būti išklausytam, nebuvo atsakyta į pateiktus argumentus. Pareiškėjas teigia, kad Komisija neatsižvelgė į jo nurodytą riziką, su kuria susiduria pervežimų geležinkeliais ir laivybos bendrovės laisvose zonose. Jis mano, kad Komisija savo sprendime laikosi nuomonės, kad pareiškėjas, kaip pervežimo geležinkeliais bendrovė, turi būti traktuojamas taip pat kaip laivybos bendrovė.

Be to, pareiškėjas nurodo, kad sprendimas prieštarauja Bendrijos muitinės kodekso 239 straipsniui. Sprendime, remiantis netiksliai ir nepilnai atskleistais faktais, daroma prielaida, jog neegzistavo „ypatingos aplinkybės“. Pareiškėjas teigia susidūręs su didele rizika būti suklaidintu sukčiautojų dėl pervežamų prekių pobūdžio dėl prekių tranzito geležinkeliais procedūrai taikomos supaprastintos administracinės tvarkos. Jis mano, kad negalėjo pašalinti tokios su juo susijusios rizikos nei jos valdyti. Be to, jis pabrėžia, kad neįmanoma patikrinti konteinerių turinio.

Galiausiai, pareiškėjas tvirtina, kad priimant Bendrijos muitinės kodekso 239 straipsnyje nurodytą nešališką sprendimą reikia atsižvelgti į tai, jog Europos Bendrijoms nebuvo padaryta jokia materialinė žala ir kad nebuvo pavojaus, kad tai gali atsitikti, nes alkoholis buvo skirtas Čekijos rinkai ir jis ten buvo pervežtas.