Laikina versija

BENDROJO TEISMO (ketvirtoji kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėties) SPRENDIMAS

2026 m. birželio 10 d.(*)

„ Institucinė teisė – Europos prokuratūros prievolės – Audito Rūmų atsisakymas panaikinti asmenų, kurie per tyrimą turi būti apklausti kaip liudytojai, konfidencialumo pareigą – Ieškinys dėl panaikinimo – Aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį – Priimtinumas – Lojalus bendradarbiavimas – Pareigūnų tarnybos nuostatų 19 straipsnis – Sąjungos interesai “

Byloje T‑99/25

Europos prokuratūra, atstovaujama L. De Matteis ir E. Farhat,

ieškovė,

prieš

Europos Audito Rūmus, atstovaujamus B. Schäfer ir A-M. Feipel-Cosciug,

atsakovę,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėties),

kurį sudaro pirmininkas G. De Baere, teisėjai J. Svenningsen (pranešėjas), C. Mac Eochaidh, R. Meyer ir D. Jočienė,

posėdžio sekretorė S. Spyropoulos, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

įvykus 2026 m. kovo 10 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

1        SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu Europos prokuratūra prašo panaikinti Europos Audito Rūmų poziciją, pridėtą prie 2024 m. gruodžio 9 d. jos Teisės tarnybos vadovo rašto (toliau – ginčijama pozicija), kuriuo atmestas jos 2024 m. rugsėjo 26 d. prašymas atliekant tyrimą dėl tam tikrų asmenų (toliau – asmenys, dėl kurių atliekamas tyrimas) panaikinti dvylikos Europos Sąjungos pareigūnų (toliau – dvylika pareigūnų) konfidencialumo pareigą, kad jie per šį tyrimą būtų apklausti kaip liudytojai.

 Ginčo aplinkybės

2        2022 m. liepos 14 d. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) pranešė Europos prokuratūrai apie galimus pažeidimus, susijusius su asmens, tapusio Audito Rūmų pareigūnu, įdarbinimu ir paskyrimu į nuolatinę tarnybą.

3        Vėliau Europos prokuratūra pradėjo bylą ir, patikrinusi gautą informaciją, padarė išvadą, kad buvo padaryta jos kompetencijai priklausanti nusikalstama veika, kaip tai suprantama pagal 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017, p. 1), 26 straipsnio 1 dalį.

4        2022 m. gruodžio 20 d. pagal tą pačią nuostatą už bylą atsakingas Europos deleguotasis prokuroras Liuksemburge (toliau – deleguotasis prokuroras) nusprendė pradėti tyrimą.

5        2023 m. vasario 7 d., atsižvelgdamas, pirma, į Sąjungos patalpų, pastatų ir archyvų neliečiamumą, numatytą Protokolo (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų (OL C 83, 2010, p. 266; toliau – Protokolas Nr. 7) 1 ir 2 straipsniuose, kuriuo naudojasi Audito Rūmai, ir, antra, į šio protokolo 11 straipsnyje pripažintą Sąjungos pareigūnų ir tarnautojų imunitetą, kuris garantuojamas tiriamiems asmenims, deleguotasis prokuroras pasiūlė Europos vyriausiajai prokurorei prašyti juos panaikinti.

6        Laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 13 d. iki 2024 m. balandžio 7 d. Europos vyriausioji prokurorė ne kartą paprašė Audito Rūmų Pirmininko panaikinti šios institucijos patalpų, pastatų ir archyvų neliečiamumą ir panaikinti asmenų, dėl kurių atliekamas tyrimas, imunitetą.

7        2023 m. kovo 15 d., balandžio 27 d., gegužės 23 d., liepos 10 d. ir rugsėjo 1 d. atsakymuose Audito Rūmų Pirmininkas nurodė, kad dėl ribotos Europos vyriausiosios prokurorės pateiktos informacijos jis negali patenkinti abiejų prašymų. Dėl prašymo atšaukti asmenų, dėl kurių atliekamas tyrimas, imunitetą jis nurodė, kad Europos vyriausiosios prokurorės išreikštas pageidavimas, kad jie nebūtų informuoti apie šį su jais susijusį sprendimą prieš tai, kai jis bus priimtas, negali būti patenkintas. Audito Rūmų Pirmininkas taip pat pasiūlė surengti susitikimą su Europos prokuratūros atstovais, kad jiems būtų suteikta daugiau informacijos, ir pateikė su tyrimu susijusius dokumentus.

8        2023 m. spalio 13 d. Audito Rūmų Pirmininkas, remdamasis savo 2023 m. rugsėjo 1 d. raštu, kuriame pranešė, kad informuos asmenis, dėl kurių atliekamas tyrimas, kad jie galėtų pareikšti savo nuomonę, o Audito Rūmai galėtų vėliau priimti sprendimą, informavo Europos vyriausiąją prokurorę, kad šie asmenys gali pateikti savo rašytines pastabas ir būti išklausyti išlaikant jų imunitetą.

9        Siekdamas tęsti tyrimą, 2024 m. rugsėjo 26 d. elektroniniu laišku, skirtu Audito Rūmų Teisės tarnybos vadovybei, deleguotasis prokuroras paprašė, pirma, pateikti tam tikrus su tyrimu susijusius dokumentus, papildančius jau pateiktus dokumentus, ir, antra, pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) 19 straipsnį panaikinti dvylikos pareigūnų konfidencialumo pareigą, kad jie būtų apklausti kaip liudytojai atliekant tyrimą pagal Reglamento 2017/1939 28 straipsnio 1 dalį.

10      Audito Rūmų Teisės tarnybos vadovė atsakė 2024 m. spalio 24 d. elektroniniu laišku ir pateikė kai kuriuos prašomus dokumentus, kartu nurodydama, kad kiti prašomi dokumentai jau buvo pateikti arba jų nėra. Be to, ji pakartojo pasiūlymą surengti Europos prokuratūros ir Audito Rūmų susitikimą, kuriame būtų paaiškinti tam tikri su tyrimu susiję aspektai.

11      Kitą dieną deleguotasis prokuroras, atmesdamas susitikimo idėją, vėl kreipėsi į Audito Rūmus dėl jo prašymo panaikinti konfidencialumo pareigą, pateikto 2024 m. rugsėjo 26 d. elektroniniu laišku.

12      2024 m. gruodžio 9 d. ginčijama pozicija Audito Rūmai atmetė prašymą panaikinti dvylikos pareigūnų konfidencialumo pareigą. Pirma, jie nusprendė, kad, kaip ir prašymo atšaukti asmenų, dėl kurių atliekamas tyrimas, imunitetą atveju, Europos prokuratūra nepateikė pakankamai informacijos ir įrodymų apie įtarimus dėl nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinami asmenys, dėl kurių atliekamas tyrimas. Taigi Audito Rūmai nusprendė, kad šių dvylikos pareigūnų konfidencialumo pareigos panaikinimas prieštarautų Sąjungos interesams, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 19 straipsnį. Antra ir svarbiausia, ši institucija pažymėjo, kad prašymu panaikinti konfidencialumo pareigą de facto apeinamas asmenų, dėl kurių atliekamas tyrimas, imuniteto nepanaikinimas. Taigi Audito Rūmai padarė išvadą, kad tyrimas turėtų būti nutrauktas pagal Reglamento 2017/1939 39 straipsnį.

 Šalių reikalavimai

13      Europos prokuratūra Bendrojo Teismo prašo panaikinti ginčijamą poziciją.

14      Audito Rūmai Bendrojo Teismo prašo:

–        pirmiausia atmesti ieškinį kaip nepriimtiną,

–        nepatenkinus šio reikalavimo, atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,

–        priteisti iš Europos prokuratūros bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

 Dėl Audito Rūmų nurodytų nepriimtinumo pagrindų

15      Audito Rūmai nurodo du nepriimtinumo pagrindus, grindžiamus, pirma, akto, kurį galima ginčyti, nebuvimu ir, antra, suinteresuotumo pareikšti ieškinį nebuvimu.

 Dėl pirmojo nepriimtinumo pagrindo, susijusio su akto, kurį galima ginčyti, nebuvimu

16      Audito Rūmai teigia, kad ginčijama pozicija nėra aktas, kurį galima ginčyti, kaip jis suprantamas pagal SESV 263 straipsnį. Šioje pozicijoje tik primenamas šios institucijos ir Europos prokuratūros susirašinėjimas ir paaiškinta, kad, nesant pakankamai informacijos, leidžiančios užtikrinti, kad prašomos priemonės nepakenktų Sąjungos interesams, nėra pagrindo panaikinti dvylikos pareigūnų konfidencialumo pareigą.

17      Audito Rūmai priduria, kad Europos prokuratūra savo prašymą panaikinti konfidencialumo pareigą grindė Pareigūnų tarnybos nuostatų 19 straipsniu, susijusiu su Sąjungos institucijų ir jų pareigūnų darbo santykiais, o ne tyrimo įstaigų ir nacionalinių teisminių institucijų prerogatyvomis. Tik kompetentingos paskyrimų tarnybos sprendimas, priimtas esant tokiems darbo santykiams, sukelia teisinių pasekmių, kurioms gali būti taikoma Sąjungos teismo kontrolė, o nagrinėjamu atveju taip nėra.

18      Europos prokuratūra ginčija šį nepriimtinumo pagrindą.

19      Primintina, kad pagal SESV 263 straipsnio pirmą pastraipą Sąjungos teismas prižiūri Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų aktų, „galinčių turėti teisinių padarinių trečiosioms šalims“, teisėtumą.

20      Darytina išvada, kad SESV 263 straipsnyje numatytą ieškinį dėl panaikinimo galima pareikšti dėl visų Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų priimtų priemonių ar nuostatų, neatsižvelgiant į jų pobūdį ar formą, kuriomis siekiama sukelti privalomų teisinių padarinių (žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo FBF, C‑911/19, EU:C:2021:599, 36 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

21      Siekiant nustatyti, ar priemonė sukelia tokių padarinių, todėl dėl jos gali būti pareikštas toks ieškinys, reikia išnagrinėti šios priemonės svarbą ir įvertinti padarinius pagal objektyvius kriterijus, kaip antai jos turinį, prireikus atsižvelgiant į priėmimo aplinkybes ir ją priėmusios institucijos, įstaigos ar organo įgaliojimus; šie įgaliojimai turi būti vertinami ne abstrakčiai, o kaip aplinkybės, galinčios padėti išsamiai išanalizuoti tokios priemonės turinį (žr. 2025 m. vasario 13 d. Sprendimo Swissgrid / Komisija, C‑121/23 P, EU:C:2025:83, 37 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

22      Nagrinėjamu atveju, pirma, kalbant apie ginčijamos pozicijos priėmimo aplinkybes, reikia pažymėti, kad ši pozicija buvo pateikta atsakant į 2024 m. rugsėjo 26 d. deleguotojo prokuroro pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 19 straipsnį pateiktą prašymą panaikinti dvylikos pareigūnų konfidencialumo pareigą; tą prašymą jis pakartojo 2024 m. spalio 25 d.

23      Dėl akto autoriaus įgaliojimų pažymėtina, kad deleguotasis prokuroras galėjo pagrįstai manyti, jog ginčijamą poziciją priėmė kompetentinga paskyrimų tarnyba, atsižvelgdamas, be kita ko, į Audito Rūmų Teisės tarnybos vadovės lydraštį, kuriuo Audito Rūmai „narių kolegijos vardu“ perdavė jai priimti Audito Rūmų poziciją dėl prašymo panaikinti dvylikos pareigūnų konfidencialumo pareigą (pagal analogiją žr. 1984 m. sausio 19 d. Sprendimo Erdini / Taryba, 65/83, EU:C:1984:24, 7 punktą).

24      Galiausiai dėl ginčijamos pozicijos turinio reikia pažymėti, kad, priešingai, nei teigia Audito Rūmai, šioje pozicijoje ne tik primenamas jų ir Europos prokuratūros susirašinėjimas. Iš tiesų ginčijamos pozicijos galutinėje dalyje Audito Rūmai iš esmės atsisakė panaikinti dvylikos pareigūnų konfidencialumo pareigą ir nusprendė, kad Europos prokuratūros prašymas nebuvo pakankamai motyvuotas ir kad toks panaikinimas prieštarautų Sąjungos interesams ir reikštų asmenų, dėl kurių atliekamas tyrimas, imuniteto atšaukimo procedūros apėjimą.

25      Taigi, kadangi, nepanaikinus konfidencialumo pareigos, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 19 straipsnį, deleguotasis prokuroras negalėjo gauti dvylikos pareigūnų parodymų, kad galėtų tęsti tyrimą dėl asmenų, su kuriais jis susijęs, reikia konstatuoti, kad ginčijama pozicija sukėlė teisinių padarinių Europos prokuratūrai. Iš tiesų ji atėmė iš Europos prokuratūros galimybę naudotis savo tyrimo įgaliojimais pagal Reglamento 2017/1939 28 straipsnio 1 dalį.

26      Šios išvados nepaneigia Audito Rūmų argumentas, kad iš esmės pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 19 straipsnį priimtas sprendimas yra susijęs tik su nenauda pareigūnui nagrinėjant ieškinį pagal SESV 270 straipsnį.

27      Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad jeigu šiam Audito Rūmų argumentui būtų pritarta, tai reikštų, kad tuo atveju, jei Sąjungos institucija, agentūra, įstaiga ar organas atsisakytų panaikinti pareigūno konfidencialumo pareigą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 19 straipsnį, Europos deleguotasis prokuroras negalėtų įgyvendinti savo įgaliojimų pagal Reglamento 2017/1939 28 straipsnį ir negalėtų Sąjungos teisme ginčyti tokio atsisakymo, kuris trukdo jam atlikti tyrimą, teisėtumo.

28      Be to, reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas jau yra pripažinęs, jog pagal SESV 263 straipsnį bendrovės pareikštas ieškinys dėl Europos Komisijos sprendimo, kuriuo atmestas prašymas panaikinti pareigūno konfidencialumo pareigą, kad jis galėtų duoti parodymus nacionaliniame teisme, panaikinimo yra priimtinas (šiuo klausimu žr. 1992 m. vasario 18 d. Sprendimo Weddel / Komisija, C‑54/90, EU:C:1992:75, 17 punktą).

29      Darytina išvada, kad ginčijama pozicija yra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį, todėl pirmasis nepriimtinumo pagrindas turi būti atmestas.

 Dėl antrojo nepriimtinumo pagrindo, susijusio su suinteresuotumo pareikšti ieškinį nebuvimu

30      Pirma, Audito Rūmai pažymi, kad 2023 m. vasario 13 d. pagal Reglamento 2017/1939 29 straipsnio 2 dalį Europos vyriausioji prokurorė paprašė atšaukti asmenų, dėl kurių atliekamas tyrimas, imunitetą, nes tai buvo laikoma iš anksto būtina siekiant tinkamai vykdyti šį tyrimą.

31      Jei asmenų, dėl kurių atliekamas tyrimas, imunitetas nebūtų atšauktas, ginčijamos pozicijos panaikinimas negalėtų suteikti jokios naudos Europos prokuratūrai. Galimi įrodymai, surinkti iš dvylikos pareigūnų parodymų, negali būti naudojami nei siekiant pateikti naują prašymą atšaukti imunitetą vykstant tyrimui, nei siekiant, kad šie asmenys būtų teisiami ir nuteisti.

32      Grįsdami šį argumentą Audito Rūmai daro nuorodą į principus, įtvirtintus jurisprudencijoje ir, be kita ko, 2024 m. sausio 16 d. Nutartyje Kaili / Parlamentas ir Europos prokuratūra (T‑46/23, nepaskelbta Rink., EU:T:2024:14, 22 punktas), kurioje Bendrasis Teismas nusprendė, kad prašymas atšaukti imunitetą yra išankstinė ir būtina priemonė, kurią Sąjungos teisės aktų leidėjas suteikė Europos prokuratūrai, kad būtų užtikrintas tyrimų veiksmingumas, kai asmens imunitetas yra kliūtis atlikti su juo susijusį tyrimą.

33      Audito Rūmai taip pat remiasi 2021 m. lapkričio 30 d. Sprendimu LR Ģenerālprokuratūra (C‑3/20, EU:C:2021:969, 87 ir 88 punktai), kuriame Teisingumo Teismas nusprendė, kad jeigu vykstant tyrimui ir prieš kreipiantis į teismą jį vykdančios institucijos mano, kad įtariamajam pagal Protokolo Nr. 7 11 straipsnį dėl veiksmų, dėl kurių atliekamas tyrimas, taikomas imunitetas, jos turi prašyti jį atšaukti, nes šis imunitetas draudžia bet kokį surinktų įrodymų naudojimą siekiant nuteisti įtariamąjį už veiką, kuriai taikomas minėtas imunitetas.

34      Antra, Audito Rūmai pažymi, kad Reglamento 2017/1939 39 straipsnyje numatyta, jog dėl įtariamojo imuniteto tyrimas nutraukiamas, nebent imunitetas būtų atšauktas. Ieškinio 43 punkte pati Europos prokuratūra pripažino, kad nepareiškė ieškinio dėl 2023 m. kovo 15 d. ir balandžio 27 d. Audito Rūmų Pirmininko raštuose esančių „sprendimų“ panaikinimo. Tuo remdamiesi Audito Rūmai daro išvadą, kad Europos prokuratūra praleido terminą pareikšti ieškinį dėl „nepanaikinto asmenų, dėl kurių atliekamas tyrimas, imuniteto“ ir praėjus 19 mėnesių po 2023 m. vasario 13 d. rašto pateikė prašymą panaikinti dvylikos pareigūnų konfidencialumo pareigą.

35      Trečia, Audito Rūmai mano, kad aplinkybė, jog parodymai, kurie galėtų būti gauti, galėtų suteikti įrodymų, pagrindžiančių naują prašymą atšaukti asmenų, dėl kurių atliekamas tyrimas, imunitetą, pirma, yra hipotetinė ir, antra, prieštarauja Reglamento 2017/1939 26 straipsniui, pagal kurį prieš pradedant tyrimą reikia patikrinti, ar yra pagrįstų priežasčių manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, priklausanti Europos prokuratūros kompetencijai.

36      Europos prokuratūra ginčija šį antrąjį nepriimtinumo pagrindą.

37      Primintina, kad ,remiantis suformuota jurisprudencija, bet koks fizinio ar juridinio asmens pagal SESV 263 straipsnį pareikštas ieškinys dėl panaikinimo turi būti grindžiamas šio asmens suinteresuotumu pareikšti ieškinį. Tokio suinteresuotumo buvimas reiškia, kad pats akto panaikinimas gali sukelti naudos šiam asmeniui (žr. 2025 m. liepos 15 d. Sprendimo ECB ir Komisija / Corneli, C‑777/22 P ir C‑789/22 P, EU:C:2025:580, 86 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

38      Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad nors 2023 m. gegužės 23 d. rašte Audito Rūmų Pirmininkas pranešė Europos vyriausiajai prokuratūrai apie sprendimo dėl prašymo atšaukti asmenų, dėl kurių atliekamas tyrimas, imunitetą priėmimo procedūros pradžią, vis dėlto šios bylos medžiagoje nėra jokio tokio Europos vyriausiajai prokurorei skirto sprendimo; šį sprendimą, kaip 2023 m. balandžio 27 d. ir liepos 10 d. raštuose patikslino pats Audito Rūmų Pirmininkas, turėjo priimti Audito Rūmų nariai, padedami Audito Rūmų generalinio sekretoriaus.

39      Be to, per posėdį atsakydami į Bendrojo Teismo klausimą Audito Rūmai pripažino, kad nebuvo priimtas joks aiškus sprendimas atmesti prašymą atšaukti asmenų, dėl kurių atliekamas tyrimas, imunitetą.

40      Negalima pritarti ir per teismo posėdį Audito Rūmų pateiktam argumentui, kad 2023 m. spalio 13 d. Audito Rūmų Pirmininko raštas yra implicitinis sprendimas atmesti prašymą atšaukti asmenų, dėl kurių atliekamas tyrimas, imunitetą. Šį raštą, pirma, parengė Audito Rūmų Pirmininkas, kuris, kaip pats nurodė šio sprendimo 38 punkte minėtuose raštuose, neturi kompetencijos priimti tokio, net ir implicitinio, sprendimo. Antra, minėtame rašte nėra jokios informacijos, kuria remiantis būtų galima daryti išvadą, kad jis atspindi galutinę Audito Rūmų poziciją dėl Europos prokuratūros pateikto prašymo atšaukti imunitetą.

41      Tas pats pasakytina apie Audito Rūmų argumentą, kad Europos prokuratūra pripažino neginčijusi 2023 m. kovo 15 d. ir balandžio 27 d. Pirmininko raštuose pateiktų „sprendimų“ atsisakyti atšaukti asmenų, dėl kurių atliekamas tyrimas, imunitetą. Iš šio sprendimo 38 punkto matyti, kad Audito Rūmų Pirmininkas nurodė, jog jo raštuose negali būti tokių sprendimų.

42      Tuo remiantis darytina išvada: kadangi Europos prokuratūros nenaudai nebuvo priimtas joks sprendimas atsisakyti atšaukti asmenų, dėl kurių atliekamas tyrimas, imunitetą, Audito Rūmai negali pagrįstai remtis tuo, kad pasibaigė ieškinio dėl eksplicitinio ar implicitinio akto, kuris nėra galutinis ir kuris nebuvo priimtas kompetentingos institucijos reikalaujama forma, pareiškimo terminas.

43      Be to, reikia pridurti, kad net jei Audito Rūmai būtų priėmę sprendimą atsisakyti atšaukti imunitetą pagal savo taisykles, negalima atmesti galimybės, kad, priešingai, nei teigia Audito Rūmai, Europos vyriausioji prokurorė gali pateikti naują prašymą atšaukti imunitetą prieš galimai nutraukiant tyrimą.

44      Šiuo klausimu reikia priminti, kad, pirma, pagal Reglamento 2017/1939 39 straipsnio 1 dalies d punkte numatytą procedūrą tik tuo atveju, kai tyrimą atliekantis Europos deleguotasis prokuroras mano, kad tapo neįmanoma pradėti baudžiamojo persekiojimo, Europos prokuratūros nuolatinė kolegija, remdamasi jo pateikta ataskaita, nusprendžia nutraukti asmens atžvilgiu pradėtą procedūrą dėl jam suteikto imuniteto. Antra, šio reglamento 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „[p]agal 1 dalį priimtas sprendimas negali kliudyti tolesniems tyrimams, atliekamiems remiantis naujais faktais, kurie nebuvo žinomi Europos prokuratūrai sprendimo priėmimo metu ir kurie tapo žinomi po to sprendimo“, ir kad „[s]prendimą atnaujinti tyrimus remiantis tokiais naujais faktais priima kompetentinga nuolatinė kolegija“.

45      Reikia konstatuoti, kad Reglamento 2017/1939 39 straipsnio 1 dalies d punktas negali būti aiškinamas taip, kad atsisakymas atšaukti asmens, dėl kurio atliekamas tyrimas, imunitetą automatiškai ir galutinai užkerta kelią Europos prokuratūrai tęsti jo elgesio tyrimą ir neleidžia jai atnaujinti savo prašymo pateikiant papildomos informacijos.

46      Be to, Reglamento 2017/1939 39 straipsnio 2 dalyje, kurioje aiškiai numatyta galimybė pradėti naują tyrimą atsiradus naujų faktų, išreiškiamas principas, pagal kurį sprendimai, priimti remiantis bylos padėtimi konkrečiu tyrimo momentu, gali būti peržiūrimi, kai susiklosto naujų aplinkybių. Reikalavimas nutraukti tyrimą, kad būtų galima pateikti naują prašymą atšaukti imunitetą, lemtų funkciškai nebūtiną formalumą ir galėtų pakenkti Reglamentu 2017/1939 nustatytos baudžiamojo persekiojimo sistemos, kuria siekiama apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, veiksmingumui.

47      Taigi pagal Reglamento Nr. 2017/1939 39 straipsnio 1 dalies d punktą ir 2 dalį Europos deleguotajam prokurorui, kol jis nekonstatuoja, kad neįmanoma pradėti baudžiamojo persekiojimo, taigi ir pasiūlyti nutraukti tyrimo, nedraudžiama ieškoti papildomų įrodymų.

48      Šios išvados nepaneigia argumentas, grindžiamas 2021 m. lapkričio 30 d. Sprendimo LR Ģenerālprokuratūra (C‑3/20, EU:C:2021:969) 87 ir 88 punktais. Iš tiesų iš šių dviejų punktų matyti, kad jei tyrimas užbaigiamas nepanaikinus asmenų, dėl kurių atliekamas šis tyrimas, imuniteto, šie asmenys negali būti teisiami ir nuteisti už veiksmus, kuriems taikomas šis imunitetas. Vis dėlto ši išvada nedraudžia deleguotajam prokurorui surinkti papildomų įrodymų, kad Europos vyriausioji prokurorė galėtų papildyti nagrinėjamą prašymą arba, jei toks prašymas buvo atmestas, pateikti naujų įrodymų, grindžiamų naujomis faktinėmis aplinkybėmis. Vėliau šie įrodymai gali būti naudojami teisiant ir nuteisiant asmenis, kuriems taikomas imunitetas, tačiau su sąlyga, kad imunitetas buvo atšauktas ne vėliau kaip užbaigus tyrimą, kuriuo remiantis gali būti pradėtas baudžiamasis persekiojimas pagal bylą tiriančio Europos deleguotojo prokuroro valstybės narės teisę.

49      Tas pats pasakytina apie argumentą, grindžiamą 2024 m. sausio 16 d. Nutarties Kaili / Parlamentas ir Europos prokuratūra (T‑46/23, nepaskelbta Rink., EU:T:2024:14) 22 punktu. Šiuo klausimu pakanka konstatuoti, kad iš šio sprendimo 48 punkto matyti, jog tai, kad nagrinėjamas prašymas atšaukti imunitetą, netrukdo deleguotajam prokurorui surinkti papildomų įrodymų, kad Europos vyriausioji prokurorė galėtų jį papildyti.

50      Galiausiai, jei Audito Rūmų argumentas, kad, pateikusi prašymą atšaukti asmenų, dėl kurių atliekamas tyrimas, imunitetą, Europos prokuratūra laukė 19 mėnesių, kad paprašytų panaikinti dvylikos pareigūnų konfidencialumo pareigą, turėtų būti suprantamas taip, kad juo siekiama priekaištauti jai dėl to, kad šis prašymas buvo pateiktas pavėluotai, reikia pažymėti, kad šiam argumentui taip pat negali būti pritarta.

51      Iš tiesų iš bylos medžiagos matyti, kad Audito Rūmų Pirmininkas ne kartą nurodė, jog tai, kad Europos prokuratūra nepateikė pakankamai aiškios ir tikslios informacijos apie įtarimus dėl nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinami asmenys, dėl kurių atliekamas tyrimas, neleido Audito Rūmams priimti sprendimo dėl prašymo atšaukti jų imunitetą. Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad Europos deleguotasis prokuroras galėjo pagrįstai prašyti panaikinti dvylikos pareigūnų konfidencialumo pareigą, įskaitant 19 mėnesių nuo prašymo atšaukti imunitetą pateikimo, kad galėtų surinkti papildomų įrodymų, galinčių pagrįsti šį prašymą.

52      Taigi, kadangi Audito Rūmai dar nepriėmė tinkamo galutinio sprendimo dėl prašymo atšaukti imunitetą, Europos prokuratūra išsaugo suinteresuotumą pareikšti ieškinį dėl ginčijamos pozicijos, nes dėl jos ji negali surinkti papildomų įrodymų, galinčių pagrįsti šį prašymą atšaukti imunitetą arba leidžiančių konstatuoti, kad nebėra pagrindo tęsti prieš asmenis, dėl kurių atliekamas tyrimas, pradėtą bylą.

53      Be to, reikia pažymėti, kad Europos prokuratūros atliekamų tyrimų vykdymo ir laiko vertinimas priklauso jos diskrecijai, kurią ji turi įgyvendindama savo tyrimo įgaliojimus, ir Bendrasis Teismas iš esmės negali jo ginčyti.

54      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad Europos prokuratūra yra suinteresuota pareikšti ieškinį dėl ginčijamos pozicijos ir kad antrasis nepriimtinumo pagrindas taip pat turi būti atmestas.

 Dėl esmės

55      Grįsdama savo ieškinį Europos prokuratūra nurodo penkis pagrindus, paremtus, pirma, piktnaudžiavimu įgaliojimais, antra, ESS 13 straipsnio 2 dalies pažeidimu, trečia, Reglamento 2017/1939 108 straipsnio 5 dalies pažeidimu, ketvirta, Reglamento 2017/1939 6 straipsnio 1 dalies pažeidimu ir, penkta, iš esmės Protokolo Nr. 7 ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 19 straipsnio pirmos pastraipos antro sakinio pažeidimu.

56      Iš pradžių reikia išnagrinėti penktąjį pagrindą.

57      Grįsdama šį pagrindą Europos prokuratūra teigia, kad ginčijamoje pozicijoje Audito Rūmai painioja asmenų, dėl kurių atliekamas tyrimas, ir dvylikos pareigūnų padėtį, nes Protokole Nr. 7 numatytas imunitetas taikomas pirmiesiems, bet ne antriesiems, kurie pagal Sąjungos teisę neturi jokio ypatingo imuniteto. Taigi, Europos prokuratūros teigimu, iš esmės buvo galima atsisakyti išklausyti šiuos dvylika pareigūnų ne dėl to, kad tai lėmė asmenų, dėl kurių atliekamas tyrimas, imuniteto pažeidimą, o tik dėl to, kad Sąjungos interesas, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 19 straipsnio pirmos pastraipos antrą sakinį, pateisina atsisakymą tai padaryti, o nagrinėjamu atveju taip nėra.

58      Audito Rūmai ginčija šį griežtą Europos prokuratūros daromą asmenų, dėl kurių atliekamas tyrimas, imuniteto atšaukimo ir dvylikos pareigūnų konfidencialumo pareigos panaikinimo atskyrimą ir pakartoja, kad šių asmenų imunitetas nebuvo atšauktas, todėl šių pareigūnų konfidencialumo pareigos panaikinimas neturėtų įtakos tyrimui, atsižvelgiant į principus, kylančius iš 2021 m. lapkričio 30 d. Sprendimo LR Ģenerālprokuratūra (C‑3/20, EU:C:2021:969).

59      Be to, Audito Rūmai teigia, kad bet kuriuo atveju negalima pritarti Europos prokuratūros siūlomam siauram sąvokos „Sąjungos interesai“ aiškinimui. Pirma, 2022 m. kovo 23 d. Sprendimo NV / eu-LISA (T‑661/20, EU:T:2022:154) 139 ir 140 punktuose Bendrasis Teismas pripažino, kad taikant Pareigūnų tarnybos nuostatų 19 straipsnį galima atsižvelgti į institucijos veikimą ir reputaciją. Antra, kadangi neįvykdytos būtinos sąlygos, kad būtų panaikintas asmenų, dėl kurių atliekamas tyrimas, imunitetas, dvylikos pareigūnų konfidencialumo pareigos panaikinimas prieštarautų Sąjungos interesams.

60      Primintina, kad ESS 13 straipsnio 2 dalies pirmame sakinyje nurodyta, kad kiekviena institucija veikia neviršydama Sutartyse jai suteiktų įgaliojimų ir laikydamasi jose nustatytų procedūrų, sąlygų ir tikslų. Pagal jurisprudenciją šia nuostata išreiškiamas Sąjungos institucijų sistemai būdingas institucinės pusiausvyros principas, pagal kurį reikalaujama, kad kiekviena institucija įgyvendintų savo kompetenciją paisydama kitų institucijų kompetencijos. Be to, ESS 13 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje numatyta, kad Sąjungos institucijos tarpusavyje bendradarbiauja lojaliai (šiuo klausimu žr. 2024 m. balandžio 9 d. Sprendimo Komisija / Taryba (Tarptautinių susitarimų pasirašymas), C‑551/21, EU:C:2024:281, 62 ir 63 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

61      Be to, reikia konstatuoti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 45 ir 52 punktų, Europos deleguotasis prokuroras galėjo pateikti prašymą panaikinti dvylikos pareigūnų konfidencialumo pareigą, neatsižvelgiant į tai, ar sprendimas atmesti prašymą atšaukti imunitetą jau buvo priimtas, ar šis prašymas dar buvo nagrinėjamas.

62      Darytina išvada, kad ryšys tarp dvylikos pareigūnų, kurie nėra tyrimo objektas, konfidencialumo pareigos panaikinimo ir asmenų, dėl kurių atliekamas tyrimas, imuniteto atšaukimo neturi reikšmės vertinant, ar egzistuoja Sąjungos interesas, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 19 straipsnio pirmos pastraipos antrą sakinį. Iš tiesų prašymas panaikinti konfidencialumo pareigą susijęs tik su dvylika pareigūnų, kuriuos kaip liudytojus gali apklausti deleguotasis prokuroras, tačiau visiškai nesusijęs su asmenimis, dėl kurių atliekamas tyrimas.

63      Taigi Audito Rūmai negalėjo iš esmės tik konstatuoti, kad dėl to, jog nepatenkino prašymo atšaukti asmenų, dėl kurių atliekamas tyrimas, imunitetą, jie taip pat turėjo teisę nepriimti prašymo panaikinti dvylikos pareigūnų konfidencialumo pareigą, remdamiesi tais pačiais argumentais, grindžiamais, be kita ko, tuo, kad nebuvo pakankamai informacijos, kad būtų galima įvertinti galimą žalą Sąjungos interesams.

64      Iš tiesų Audito Rūmai turėjo savarankiškai įvertinti šį prašymą panaikinti konfidencialumo pareigą, atsižvelgdami į Pareigūnų tarnybos nuostatų 19 straipsnio pirmos pastraipos antrą sakinį ir į tai, kad jis nebuvo susijęs su tais pačiais asmenimis, juo nebuvo siekiama to paties tikslo ir jis neturėjo tokių pačių pasekmių kaip prašymas atšaukti asmenų, dėl kurių atliekamas tyrimas, imunitetą.

65      Net pripažinus, kad reikia atsižvelgti į ryšį tarp dvylikos pareigūnų konfidencialumo pareigos panaikinimo ir asmenų, dėl kurių atliekamas tyrimas, imuniteto atšaukimo, reikia pažymėti, kad ginčijamoje pozicijoje nurodytu motyvu, pagal kurį prašymu panaikinti dvylikos pareigūnų konfidencialumo pareigą yra apeinama tai, kad nebuvo atšauktas asmenų, dėl kurių atliekamas tyrimas, imunitetas, ir dėl to jis prieštarauja Sąjungos interesams, pažeidžiama Pareigūnų tarnybos nuostatų 19 straipsnio pirmos pastraipos antrame sakinyje vartojama sąvoka „Sąjungos interesai“.

66      Iš tiesų iš siauros šios nuostatos formuluotės matyti, kad „Sąjungos interesai“, kurie gali pateisinti atsisakymą leisti teisme atskleisti su pareigomis susijusius faktus, būtinai turi būti labai svarbūs ir Sąjungai gyvybiškai reikšmingi interesai (žr. 2002 m. birželio 13 d. Sprendimo Ferrer de Moncada / Komisija, T‑74/01, EU:T:2002:158, 58 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2022 m. kovo 23 d. Sprendimo NV / eu-LISA, T‑661/20, EU:T:2022:154, 142 punktą).

67      Taigi reikia konstatuoti, kad sąvokos „Sąjungos interesai“ aiškinimas, kuriuo Audito Rūmai grindžia savo atsisakymą, neatitinka jurisprudencijoje įtvirtinto siauro šios sąvokos aiškinimo. Audito Rūmai negalėjo pagrįstai teigti, kad asmenų, dėl kurių atliekamas tyrimas, imunitetas atitinka reikalavimą, susijusį su gyvybinių Sąjungos interesų apsauga, galintį pateisinti atsisakymą leisti dvylikai pareigūnų liudyti per šį tyrimą.

68      Be to, jei būtų pritarta šiems Audito Rūmų argumentams, tai reikštų, kad bet kuri institucija, gavusi prašymą atšaukti imunitetą, galėtų įvertinti faktinių aplinkybių, dėl kurių atliekamas tyrimas, kvalifikavimą ir nustatyti sąlygas, kuriomis Europos prokuratūra turi teisę atlikti šį tyrimą, o tai iš jos atimtų galimybę visapusiškai naudotis įgaliojimais, kurie jai suteikti pagal Reglamento 2017/1939 28 straipsnio 1 dalį.

69      Priešingai, pati Sąjunga suinteresuota leisti Europos prokuratūrai per visą tyrimą rinkti įrodymus, be kita ko, iš Sąjungos pareigūnų parodymų, kad ji galėtų nuspręsti, ar nutraukti tyrimą.

70      Reikia pridurti, kad Audito Rūmų argumentas, jog negalima pritarti Europos prokuratūros siūlomam siauram sąvokos „Sąjungos interesai“ aiškinimui, grindžiamas klaidingu 2022 m. kovo 23 d. Sprendimo NV /eu-LISA (T‑661/20, EU:T:2022:154) aiškinimu.

71      Iš tiesų 2022 m. kovo 23 d. Sprendimo NV /eu-LISA (T‑661/20, EU:T:2022:154) 140 punkte Bendrasis Teismas tik konstatavo, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų 19 straipsnio pirmos pastraipos antras sakinys gali apimti atvejį, kai pareigūnas nori teisme nurodyti faktines aplinkybes, susijusias su konfliktiniais santykiais darbo vietoje, kuriems dėl jų pobūdžio pareiga saugoti profesinę paslaptį netaikoma, tačiau kurie gali turėti įtakos institucijos veikimui ir reputacijai. Vis dėlto jis nemanė, kad galima žala institucijos veikimui ar reputacijai gali būti pagrindas atsisakyti panaikinti atitinkamo pareigūno pareigą atsižvelgti į Sąjungos interesų apsaugą.

72      Be to, reikia konstatuoti, kad 2022 m. kovo 23 d. Sprendimo NV / eu-LISA (T‑661/20, EU:T:2022:154) 142 punkte Bendrasis Teismas priminė, kad minėta nuostata suformuluota siaurai – „Sąjungos interesai“, galintys pateisinti atsisakymą leisti teisme atskleisti su pareigomis susijusius faktus, privalo būti labai svarbūs ir gyvybiškai reikšmingi Sąjungai.

73      Taigi reikia konstatuoti, kad ginčijamoje pozicijoje nepaisoma sąvokos „Sąjungos interesai“, pateisinančios, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 19 straipsnio pirmos pastraipos antrą sakinį, atsisakymą panaikinti dvylikos pareigūnų konfidencialumo pareigą.

74      Taigi reikia pritarti penktajam pagrindui ir panaikinti ginčijamą poziciją, nesant reikalo priimti sprendimo dėl kitų pagrindų.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

75      Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

76      Šioje byloje, nors Audito Rūmai pralaimėjo bylą, Europos prokuratūra neprašė priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidų. Todėl reikia nuspręsti, kad kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėties)

nusprendžia:

1.      2024 m. gruodžio 9 d. raštu perduota Europos Audito Rūmų pozicija, kuria atmestas 2024 m. rugsėjo 26 d. Europos prokuratūros prašymas panaikinti dvylikos Europos Sąjungos pareigūnų, kurie per tyrimą turi būti apklausti kaip liudytojai, konfidencialumo pareigą, yra panaikinama.

2.      Europos prokuratūra ir Audito Rūmai padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Paskelbtas 2026 m. birželio 10 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge

Parašai.

*      Proceso kalba: anglų.