Laikina versija
GENERALINIO ADVOKATO
José MARTÍN y PÉREZ DE NANCLARES IŠVADA,
pateikta 2026 m. sausio 21 d.(1)
Byla T‑150/25
Zollamt Österreich,
dalyvaujant
G GmbH
(Verwaltungsgerichtshof (Aukščiausiasis administracinis teismas, Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„ Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Muitų sąjunga – Sąjungos muitinės kodeksas – Reglamento (ES) Nr. 952/2013 33 straipsnis – Su privalomąja tarifine informacija susijęs sprendimas – Reglamento Nr. 952/2013 34 straipsnio 3 – 6 dalys – Su privalomąja tarifine informacija susijusių sprendimų nebegaliojimas, pripažinimas negaliojančiais ir atšaukimas – Reglamento Nr. 952/2013 44 straipsnio 4 dalis – Skundas dėl su privalomąja tarifine informacija susijusio sprendimo – Pataisymas – Teismo sprendimo galiojimas atgaline data “
I. Įvadas
1. Teisės normų galiojimo laiko atžvilgiu klausimas yra visiškai klasikinė teisės doktrinos tema. Iš tikrųjų dar nuo romėnų teisės laikų taikomas bendrasis principas, pagal kurį „teisės normos negalioja atgaline data“(2), ypač teisės normos, kuriomis nustatomos sankcijos arba ribojamos teisės. Tai yra vienas iš bazinių pagrindų, kuriais grindžiamas teisinio tikrumo bei saugumo reikalavimas. Vis dėlto atsakymas į klausimą dėl teismo sprendimų poveikio laiko atžvilgiu yra mažiau kategoriškas, ypač tais atvejais, kai turimi omenyje sprendimai dėl teisės aktų panaikinimo.
2. Toks yra šioje byloje kylantis ir iki šiol nenagrinėtas klausimas. Iš tiesų šiuo sprendimu Bendrajam Teismui suteikiama galimybė išnagrinėti nacionalinės teisminės institucijos pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas(3) (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas), 44 straipsnį priimto sprendimo poveikį su privalomąja tarifine informacija susijusiam sprendimui (toliau – PTI sprendimas) laiko atžvilgiu.
3. PTI sprendimas – tai dokumentas, kuriuo Europos Sąjungos valstybių narių muitinės institucijos ekonominės veiklos vykdytojų prašymu informuoja juos apie muitų tarifo poziciją (nustatytą muitų nomenklatūroje), prie kurios prekė turėtų būti priskirta, kai jie ketina ją importuoti arba eksportuoti. Turėdami šią informaciją, kuriai pateikti reikalingas Kombinuotosios prekių nomenklatūros išaiškinimas, ekonominės veiklos vykdytojai gali numatyti muitus (kuriuos jiems gali tekti sumokėti) ir apskaičiuoti eksporto grąžinamąsias išmokas (kurias jie gali gauti pagal bendrąją žemės ūkio politiką)(4).
4. Diegiant šią praktiką siekta užtikrinti ekonominės veiklos vykdytojams tam tikrą teisinį saugumą, taip pat palengvinti pačių muitinės tarnybų darbą ir pasiekti vienodesnį Sąjungos muitų teisės taikymą(5).
5. Pagrindinėje byloje kilo ginčas tarp vieno ekonominės veiklos vykdytojo ir Zollamt Österreich (Austrijos muitinė; toliau – „muitinė“) dėl vieno PTI sprendimo. Iš tiesų pagrindinės bylos šalys nesutaria dėl ekonominės veiklos vykdytojo parduodamos prekės tarifinio klasifikavimo.
6. Bundesfinanzgericht (Federalinis finansų teismas, Austrija), patenkinęs ekonominės veiklos vykdytojo prašymą, iš dalies pakeitė PTI sprendimą.
7. Gavęs kasacinį skundą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kelia klausimą, ar Bundesfinanzgericht (Federalinis finansų teismas) sprendimas turi ex tunc poveikį.
II. Teisinis pagrindas
A. Sąjungos teisė
8. Sąjungos muitinės kodekso 26 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „[s]iekiant užtikrinti pusiausvyrą tarp, viena vertus, muitinės pareigos užtikrinti tinkamą muitų teisės aktų taikymą ir, antra vertus, ekonominės veiklos vykdytojų teisės, kad su jais būtų elgiamasi teisingai, muitinei turėtų būti suteikti platūs priežiūros įgaliojimai, o ekonominės veiklos vykdytojams – teisė pateikti skundą“.
9. Sąjungos muitinės kodekso 33 straipsnio 1 dalyje „Su [PTI] susiję sprendimai“, nurodyta: „gavusi prašymą, muitinė priima su [PTI] susijusius sprendimus“.
10. Minėto kodekso 34 straipsnyje, pavadintame „Su [PTI] susijusių sprendimų valdymas“, nustatyta:
„1. PTI sprendimas nustoja galioti nepasibaigus 33 straipsnio 3 dalyje nurodytam laikotarpiui, kai jis nebeatitinka teisės aktų, bet kuriuo iš šių atvejų:
a) priėmus 56 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodytų nomenklatūrų pakeitimus;
b) priėmus 57 straipsnio 4 dalyje nurodytas priemones;
ir nebegalioja nuo tokių pakeitimų ar priemonių taikymo pradžios datos.
<...>
3. PTI <...> sprendimai nenustoja galioti atgaline data.
4. Nukrypstant nuo 23 straipsnio 3 dalies ir 27 straipsnio, PTI <...> sprendimai pripažįstami negaliojančiais, jeigu jie buvo priimti remiantis pareiškėjų pateikta netikslia arba neišsamia informacija.
5. PTI <...> sprendimai atšaukiami pagal 23 straipsnio 3 dalį ir 28 straipsnį. Tačiau tokie sprendimai neatšaukiami sprendimo adresato prašymu.
6. PTI <...> sprendimai negali būti iš dalies keičiami.
<...>“
11. To paties kodekso 43 straipsnyje numatyta, kad „44 ir 45 straipsniai netaikomi skundams, pateiktiems prašant pripažinti negaliojančiais, atšaukti arba iš dalies pakeisti su muitų teisės aktų taikymu susijusius sprendimus, kuriuos priėmė teisminė institucija arba kaip teisminė institucija veikianti muitinė“.
12. Sąjungos muitinės kodekso 44 straipsnyje „Teisė pateikti skundą“ nustatyta:
„1. Bet kuris asmuo turi teisę pateikti skundą dėl bet kurio jam tiesiogiai ir asmeniškai taikomo muitinės sprendimo, susijusio su muitų teisės aktų taikymu.
<...>
2. Teise pateikti skundą galima pasinaudoti bent dviem etapais:
a) pirmiausia, pateikiant skundą muitinei, teisminei institucijai arba kitai valstybės narės valdžios institucijai, paskirtai nagrinėti tokius skundus;
b) vėliau, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančių teisės aktų nuostatomis, kreipiantis į aukštesnę nepriklausomą valdžios instituciją, kuri gali būti teisminė institucija arba jai lygiavertė specializuota valdžios institucija.
<...>
4. Valstybės narės užtikrina, kad skundų nagrinėjimo procedūra sudarytų sąlygas greitai patvirtinti muitinės priimtų sprendimų teisingumą arba juos pataisyti.“
13. Minėto kodekso 45 straipsnyje „Vykdymo sustabdymas“ nustatyta:
„1. Skundo pateikimas nesustabdo apskųsto sprendimo vykdymo.
2. Vis dėlto muitinė visiškai arba iš dalies sustabdo tokio sprendimo vykdymą, jeigu turi rimtą pagrindą manyti, kad apskųstas sprendimas neatitinka muitų teisės aktų arba kad dėl jo atitinkamam asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala.
<...>“
B. Austrijos teisė
14. Bundesabgabenordnung (Federalinis mokesčių kodeksas; toliau – BAO) 279 straipsnis suformuluotas taip:
„1. Išskyrus 278 straipsnyje nurodytus atvejus, Verwaltungsgericht (administracinis teismas) visada turi pats priimti sprendimą dėl bylos esmės. Jis turi teisę tiek rezoliucinėje dalyje, tiek motyvuojamojoje dalyje pakeisti mokesčių administratoriaus nuomonę savąja ir atitinkamai pakeisti ginčijamą sprendimą, jį pripažinti negaliojančiu arba atmesti skundą kaip nepagrįstą.
2. Pripažinus ginčijamą sprendimą negaliojančiu, procedūra grąžinama į padėtį iki jo priėmimo.
<...>“
III. Ginčo faktinės aplinkybės ir prašymas priimti prejudicinį sprendimą
15. 2022 m. spalio 27 d. muitinė bendrovės G GmbH prašymu priėmė PTI sprendimą klasifikuoti produktą, vadinamą „vienkartinis varžtis“, priskiriant jam prekių kodą 4008 2190 00, kurio deklaruojamas galiojimo laikas – nuo 2022 m. spalio 27 d. iki 2025 m. spalio 26 d.
16. 2022 m. lapkričio 22 d. G pateikė skundą dėl šio sprendimo ir nurodė, kad tarifinis klasifikavimas yra iš esmės neteisingas. Muitinė atmetė šį skundą.
17. 2024 m. kovo 12 d. sprendimu Bundesfinanzgericht (Federalinis finansų teismas) patenkino G skundą ir pakeitė ginčijamą PTI sprendimą, o prekei priskyrė prekių kodą 4014 9000 00.
18. Muitinė pateikė kasacinį skundą dėl Bundesfinanzgericht (Federalinis finansų teismas) sprendimo Verwaltungsgerichtshof (Aukščiausiasis administracinis teismas, Austrija). Ji mano, kad savo sprendimu Bundesfinanzgericht (Federalinis finansų teismas), remdamasis BAO 279 straipsniu, ketino atgaline data pakeisti PTI sprendimą, o tai neleidžiama pagal Sąjungos muitinės kodeksą, visų pirma jo 34 straipsnio 3 ir 6 dalis. Be to, PTI sprendimo atšaukimo atgaline data sąlygos, numatytos minėto kodekso 27 straipsnio 1 dalyje, šiuo atveju neįvykdytos.
19. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad pagal BAO 279 straipsnio 1 dalį Bundesfinanzgericht (Federalinis finansų teismas) tiek rezoliucinėje, tiek motyvuojamojoje dalyje turi teisę pakeisti mokesčių administratoriaus nuomonę, taigi, ir iš dalies pakeisti ginčijamą administracinį sprendimą, jį panaikinti arba atmesti dėl jo pateiktą skundą kaip nepagrįstą. Be to, pagal BAO 279 straipsnį Bundesfinanzgericht (Federalinis finansų teismas) sprendimas, nagrinėjamas pagrindinėje byloje, atgaline data taikomas nuo tos dienos, kai muitinė pateikė PTI, o tai atitinka pagal Sąjungos teisę taikomą veiksmingos teisminės gynybos principą.
20. Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nurodo, kad Sąjungos muitinės kodekso 34 straipsnyje aiškiai numatyti atvejai, kai PTI sprendimai nustoja galioti, yra atšaukiami arba pripažįstami negaliojančiais, ir tokių įvykių poveikis laiko atžvilgiu. Šiuo atveju jis pabrėžia, kad pagal Sąjungos muitinės kodekso 34 straipsnio 5 dalį PTI sprendimai neatšaukiami sprendimo adresato prašymu, kad pagal šio straipsnio 3 dalį PTI sprendimų pripažinimas negaliojančiais negalioja atgaline data ir kad minėto straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog PTI sprendimai negali būti iš dalies keičiami.
21. Tokiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejoja, ar minėtos Sąjungos muitinės kodekso nuostatos taikomos pagal minėto kodekso 44 straipsnį pateiktiems skundams, o jei taip, tai kuri nuostata taikytina.
22. Tokiomis aplinkybėmis Verwaltungsgerichtshof (Aukščiausiasis administracinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pagal SESV 267 straipsnį pateikti šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar [Sąjungos muitinės kodekso] 33, 34, 44 ir 45 straipsniai, atsižvelgiant į tai, kad pagal [minėto kodekso] 44 straipsnio 4 dalį valstybės narės užtikrina, kad skundų nagrinėjimo procedūra sudarytų sąlygas greitai patvirtinti muitinės priimtų sprendimų teisingumą arba juos pataisyti, turi būti aiškinami taip: sprendimas dėl pagal [Sąjungos muitinės kodekso] 44 straipsnio 2 dalį pateikto skundo dėl pagal šio [kodekso] 33 straipsnį pateiktos [PTI] galioja atgaline data nuo momento, kai muitinė pateikė tą [PTI]?
2. Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai: ar [Sąjungos muitinės kodekso] 33, 34, 44 ir 45 straipsniai turi būti aiškinami taip: valstybės narės gali savo nacionalinėse proceso taisyklėse numatyti, kad sprendimas dėl pagal šio [kodekso] 44 straipsnio 2 dalį pateikto skundo dėl pagal šio reglamento 33 straipsnį pateiktos [PTI] galioja atgaline data nuo momento, kai muitinė pateikė tą [PTI]?“
IV. Procesas Teisingumo Teisme ir Bendrajame Teisme
23. Teisingumo Teismo kanceliarija šį prašymą priimti prejudicinį sprendimą gavo 2025 m. vasario 21 d. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 50b straipsnį prašymas buvo perduotas Bendrajam Teismui.
24. G, Italijos vyriausybė ir Europos Komisija pateikė rašytines pastabas. Teismo posėdyje, kuris įvyko 2025 m. gruodžio 10 d., dalyvavo tik Komisija.
V. Teisinis vertinimas
25. Abiem prejudiciniais klausimais, kuriuos siūlau nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią sprendimas dėl pagal Sąjungos muitinės kodekso 44 straipsnio 2 dalį pateikto skundo dėl pagal to paties kodekso 33 straipsnį priimto PTI sprendimo galioja atgaline data nuo momento, kai muitinė pateikė tą PTI sprendimą, yra suderinama su Sąjungos teise.
26. Pirmiausia man atrodo naudinga pabrėžti, kad nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, jog pagal BAO 279 straipsnio 1 dalį Bundesfinanzgericht (Federalinis finansų teismas) turi galimybę pakeisti muitinės priimtą PTI sprendimą, jis nekelia klausimo dėl šios teisės pakeisti sprendimą atitikties Sąjungos muitinės kodekso 44 straipsniui(6). Nacionalinis teismas siekia tik nustatyti priimto PTI sprendimo poveikį laiko atžvilgiu.
27. Taigi, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo išaiškinti Sąjungos muitinės kodekso 44 straipsnio 4 dalį. Konkrečiai jis siekia išsiaiškinti, ar tuo atveju, jei skundas patenkinamas, pagal šią nuostatą reikalaujamas pataisymas turi būti taikomas atgaline data ir ar konkrečiai minėto kodekso 33 straipsnyje bei 34 straipsnio 3–6 dalyse nustatytos taisyklės gali turėti įtakos atsakymui į jo klausimą.
28. Šiuo klausimu, remiantis suformuota jurisprudencija, aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos tekstą, bet ir į kontekstą bei teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus(7).
29. Esant tokioms aplinkybėms, ketinu savo analizę pradėti nuo Sąjungos muitinės kodekso 44 straipsnio 4 dalies aiškinimo (A), o po to patikrinti, ar BAO 279 straipsnis yra suderinamas su šia nuostata (B).
A. Sąjungos muitinės kodekso 44 straipsnio 4 dalies aiškinimas
30. Atsižvelgdamas į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo iškeltas abejones, visų pirma dėl galimo Sąjungos muitinės kodekso 33 ir 34 straipsnių poveikio to kodekso 44 straipsnio 4 dalies aiškinimui, manau, kad būtų geriau pradėti nuo šių skirtingų nuostatų konteksto ir tikslų analizės (1) ir tik po to pradėti nagrinėti patį šio kodekso 44 straipsnio 4 dalies tekstą, taigi, ir jo taikymo sritį (2).
1. Sąjungos muitinės kodekso 33, 34 ir 44 straipsnių kontekstas ir tikslai
31. Pirmiausia, siekiant geriau suprasti Sąjungos muitinės kodekso 44 straipsnio, ypač jo 4 dalies, tikslą, man atrodo verta trumpam grįžti atgal ir prisiminti, kokiomis sąlygomis Sąjungos lygmeniu atsirado ekonominės veiklos vykdytojų teisė pateikti skundą dėl muitų.
32. XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžioje Komisija susirūpino ekonominės veiklos vykdytojų teise pateikti skundą ir 1981 m. sausio 29 d. Tarybai pateikė pasiūlymą dėl direktyvos dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su teisės pateikti skundą muitų srityje įgyvendinimu, suderinimo(8).
33. Jame, be kita ko, iš esmės buvo pabrėžta, kad, atsižvelgiant į didelius skundo dėl muitinės sprendimo pasekmių skirtumus valstybėse narėse, atrodė, kad būtina Sąjungos lygmeniu nustatyti tokio skundo pateikimo sąlygas.
34. Taigi, minėto pasiūlymo 2 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta galimybė pateikti skundą dėl sprendimo, susijusio su muitinės teisės aktų taikymu, pripažinimo negaliojančiu arba dalinio pakeitimo. Jo 7 straipsnyje buvo nustatyta, kad skundo pateikimas nesustabdo ginčijamo sprendimo vykdymo, išskyrus atvejus, kai muitinės institucija nusprendžia kitaip.
35. Vis dėlto tikra ekonominės veiklos vykdytojų teisė pateikti skundą buvo nustatyta tik priėmus 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2913/92, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą(9) (toliau – senasis Muitinės kodeksas), ir jo 243–246 straipsnius.
36. Vėliau, priimant 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 450/2008, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą (Modernizuotas muitinės kodeksas)(10), buvo įtraukta viena naujovė palyginti su senojo Muitinės kodekso 243 straipsniu. Šio reglamento 23 straipsnio 4 dalimi buvo įtvirtinta valstybių narių pareiga užtikrinti, kad per skundo nagrinėjimo procedūrą būtų sudarytos sąlygos greitai patvirtinti muitinės priimtų sprendimų teisingumą arba juos pataisyti.
37. Galiausiai, Sąjungos muitinės kodekso 44 straipsnio 4 dalyje pakartotas Reglamento Nr. 450/2008 23 straipsnio 4 dalies tekstas.
38. Šis papildymas, kuris yra pagrindinis šios bylos aspektas, mano nuomone, atspindi Sąjungos teisės aktų leidėjo siekį geriau apibrėžti ir suderinti pasekmes, susijusias su skundo muitų srityje atmetimu arba patenkinimu, ir, kaip per teismo posėdį nurodė Komisija, geriau užtikrinti ekonominės veiklos vykdytojų teisminės apsaugos tikrumą ir veiksmingumą.
39. Antra, mano nuomone, taip pat naudinga pažymėti, kad, siekiant užtikrinti pusiausvyrą tarp muitinės pareigos užtikrinti tinkamą muitų teisės aktų taikymą ir ekonominės veiklos vykdytojų teisės, kad su jais būtų elgiamasi teisingai, muitinei turėtų būti suteikti platūs priežiūros įgaliojimai, o ekonominės veiklos vykdytojams – teisė pateikti skundą(11).
40. Šiuo požiūriu ekonominės veiklos vykdytojų teisė pateikti skundą buvo sukurta siekiant juos apsaugoti nuo galimo muitinės piktnaudžiavimo ar klaidų, kurias ji gali padaryti taikydama muitų teisės aktus.
41. Trečia, siekiant suprasti Sąjungos muitinės kodekso 33, 34 ir 44 straipsnių sąsają, reikia atkreipti dėmesį į atitinkamą jų vaidmenį Sąjungos muitinės kodekse.
42. Visų pirma, šios nuostatos įtrauktos į skirtingus šio kodekso skirsnius. Taigi, 33 ir 34 straipsniai yra 3 skirsnyje „Sprendimai, susiję su muitų teisės aktų taikymu“, o 44 straipsnis – 6 skirsnyje „Skundai“.
43. Apibendrinant galima teigti, kad sprendimus, priimamus pagal Sąjungos muitinės kodekso 33 ir 34 straipsnius, priima muitinės institucijos, kurios veikia kaip administracinės institucijos ir taiko materialinės teisės taisykles, o sprendimus, priimamus pagal minėto kodekso 44 straipsnį, pagal administracinių ginčų sprendimo tvarką priima arba teismo institucijos, arba muitinė, veikianti kaip teismo institucija.
44. Kitaip tariant, Sąjungos muitinės kodekso 33 ir 34 straipsniais ir minėto kodekso 44 straipsniu siekiama reglamentuoti skirtingas procedūras ir apibrėžti skirtingų institucijų įgaliojimus(12).
45. Taigi, Sąjungos muitinės kodekso 33 ir 34 straipsniais siekiama apibrėžti muitinės, kaip administracinės institucijos, įgaliojimus. Kalbant konkrečiau, 33 straipsniu reglamentuojama procedūra, kurią užbaigus priimamas PTI sprendimas, o 34 straipsnis susijęs su šių institucijų vykdomu tokių sprendimų valdymu.
46. Šiomis aplinkybėmis Sąjungos muitinės kodekso 34 straipsnio 3 dalimi siekiama reglamentuoti PTI sprendimo pripažinimo negaliojančiu pasekmes laiko atžvilgiu tuo atveju, jei dėl jo 1 dalyje išvardytų aplinkybių toks PTI sprendimas nustotų galioti prieš pasibaigiant minėto kodekso 33 straipsnio 3 dalyje nurodytam laikotarpiui.
47. Šio kodekso 34 straipsnio 4 dalis susijusi su konkrečiu atveju, kai muitinė panaikina PTI sprendimą, jei pareiškėjas pateikė netikslią arba neišsamią informaciją, jo 5 dalis susijusi su PTI sprendimų atšaukimu, o 6 dalyje numatoma, kad PTI sprendimai negali būti iš dalies keičiami.
48. Pagal paties kodekso 44 straipsnį nagrinėjami ginčai dėl muitinės priimamų sprendimų. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bet kuris asmuo turi teisę pateikti skundą dėl bet kurio jam tiesiogiai ir asmeniškai taikomo muitinės sprendimo(13), o jo 2–4 dalyse nustatyti bendrieji principai, kuriais valstybės narės turi vadovautis rengdamos šios srities procedūrines taisykles.
49. Ketvirta, skaitytojas negali nepastebėti, kad Sąjungos muitinės kodekso 33 ir 34 straipsniuose ir minėto kodekso 44 straipsnio 4 dalyje vartojama skirtinga terminija. Iš tikrųjų, kai muitinės priimami sprendimai gali lemti PTI sprendimų nebegaliojimą, pripažinimą negaliojančiais arba atšaukimą, teisminių institucijų priimami sprendimai lemia arba joms skundžiamų PTI sprendimų patvirtinimą (atmetus skundą), arba taisymą (patenkinus skundą). Pastarasis aspektas man atrodo ypač svarbus, nes sprendimo taisymas būtinai reiškia jo dalinį pakeitimą, o PTI sprendimų atveju šiuos įgaliojimus gali įgyvendinti tik teisminės institucijos.
50. Mano nuomone, iš visų šių aplinkybių matyti, kad, vertinant Sąjungos muitinės kodekso 33, 34 ir 44 straipsnių taikymo sritį, jie turi būti nagrinėjami atskirai. Taigi, muitinės sprendimų poveikis laiko atžvilgiu negali lemti teisminių institucijų sprendimų poveikio ar daryti jam kokią nors įtaką. Apskritai man neatrodo, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė teisminių institucijų ir muitinės sprendimus vertinti vienodai. Šiuo klausimu aplinkybė, kad iš šio kodekso 34 straipsnio matyti, jog atgalinį poveikį turi tik muitinės PTI sprendimų pripažinimas negaliojančiais šio straipsnio 4 dalyje nustatytomis sąlygomis, o ne PTI sprendimų pripažinimas negaliojančiais arba atšaukimas, nėra svarbi aiškinant minėto kodekso 44 straipsnio taikymo sritį. Mano nuomone, ja iš principo negalima pagrįsti to, kad PTI sprendimų taisymas po nacionalinio teismo sprendimo pagal minėto kodekso 44 straipsnio 4 dalį negali galioti atgaline data.
51. Šiomis aplinkybėmis laikausi nuomonės, kad nėra pagrindo gilintis į muitinės pagal Sąjungos muitinės kodekso 34 straipsnį priimtų sprendimų dėl sprendimų nebegaliojimo, pripažinimo negaliojančiais ar atšaukimo poveikį laiko atžvilgiu, siekiant nustatyti teismų sprendimų, kaip tai suprantama plačiąja prasme, priimtų remiantis minėto kodekso 44 straipsniu, poveikį laiko atžvilgiu.
2. Sąjungos muitinės kodekso 44 straipsnio 4 dalies taikymo sritis
52. Sąjungos muitinės kodekso 44 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog valstybės narės užtikrina, kad skundų nagrinėjimo procedūra sudarytų sąlygas greitai patvirtinti muitinės priimtų sprendimų teisingumą arba juos pataisyti.
53. Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad sąvokų, kurių apibrėžties Sąjungos teisėje nepateikiama ir nedaroma nuorodos į valstybių narių teisę, reikšmė ir apimtis turi būti nustatoma remiantis jų įprasta reikšme bendrinėje kalboje, kartu atsižvelgiant į kontekstą, kuriam esant jos vartojamos, ir teisės aktų, kuriuose jos įtvirtintos, tikslus(14).
54. Sąvoka „pataisymas“ Sąjungos muitinės kodekse neapibrėžta. Vis dėlto, plačiąja prasme, pataisymu siekiama ištaisyti klaidą, t. y. kad šis aktas atrodytų taip, kaip jis turėjo atrodyti nuo jo priėmimo momento(15). Taigi, pats terminas „pataisymas“ apima galiojimo atgaline data idėją.
55. Žinoma, iš principo „pataisymu“ vadinamas korektūros klaidų, t. y. rašybos, gramatikos klaidų, akivaizdžių netikslumų ar skaičiavimo klaidų, taisymas, bet, atvirkščiai, apie paprastą „pataisymą“ negalima kalbėti, kai dalinis pakeitimas nulemia atitinkamo akto turinio pasikeitimą, kitaip tariant – jo esmės pakeitimą(16).
56. Vis dėlto pagal Sąjungos muitinės kodekso 44 straipsnio 4 dalį numatomas pataisymas yra teismo sprendimo patenkinti ekonominės veiklos vykdytojo skundą pasekmė. Šiame kontekste, be kita ko, atsižvelgiant į teisę į veiksmingą teisinę gynybą, terminas „pataisymas“ negali būti aiškinamas kaip „korektūros klaidos ištaisymas“, bet veikiau kaip „klaidingo veiksmo ištaisymas“, jei galiu taip pasakyti. Turint tai omenyje, galiausiai esmė lieka ta pati: reikia, kad PTI sprendimas atrodytų taip, kaip jis turėjo atrodyti nuo pat jo pirminio priėmimo.
57. Dėl šios priežasties, mano nuomone, Sąjungos muitinės kodekso 44 straipsnio 4 dalis turėtų būti aiškinama taip, kad PTI sprendimo pataisymas iš esmės turi ex tunc poveikį.
58. Be to, mano požiūriu, toks aiškinimas padeda išlaikyti reikiamą pusiausvyrą tarp teisinio saugumo principo ir teisės į veiksmingą teisių ir laisvių teisminę gynybą, užtikrinamos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio pirma pastraipa.
59. Iš tiesų, pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją, administracinio sprendimo pripažinimas galutiniu pasibaigus protingiems apskundimo terminams arba išnaudojus visas teisių gynimo priemones padeda užtikrinti teisinį saugumą ir dėl jo naudojimasis Sąjungos teisėje nustatytomis teisėmis netampa praktiškai neįmanomas ar pernelyg sudėtingas(17).
60. Vadinasi, pagal teisinio saugumo principą reikalaujama tik to, kad apskųsto PTI sprendimo pasekmės taptų galutinės, t. y. „būtų iškaltos akmenyje“, tik po to, kai skundas būtų atmestas, arba, jei skundas nebuvo pateiktas, tik pasibaigus numatytam apskundimo terminui.
61. Taigi, manau, kad teisinio saugumo principu negalima remtis siekiant pateisinti PTI sprendimo pasekmių išlikimą laikotarpiu nuo jo įsigaliojimo iki dėl jo pateikto skundo patenkinimo. Jeigu būtų nuspręsta priešingai, tokios pasekmės taptų galutinės, nors nacionalinė teisminė institucija būtų nustačiusi, kad PTI sprendimas yra neteisėtas ir pats sprendimas nebūtų įgijęs galutinio pobūdžio.
62. Be to, jei neteisėtu pripažintas PTI sprendimas ir toliau sukeltų pasekmes, tai galėtų prieštarauti teisei į veiksmingą teisminę gynybą, nes tos pasekmės galiotų ekonominės veiklos vykdytojui, kuris būtų per nustatytą terminą pateikęs skundą dėl PTI sprendimo. Pripažinus, kad pataisymas nebuvo atliktas atgaline data, ekonominės veiklos vykdytojas patirtų sunkias pasekmes šiuo atžvilgiu, nes netektų galimybės pasinaudoti tarifiniu klasifikavimu, kurio reikalavo nuo pat pradžių, nepaisant to, kad klaida būtų padaryta dėl neteisingo muitinės įvertinimo ir nebūtų nulemta jokių jo veiksmų.
63. Galiausiai, požiūris, kad Sąjungos muitinės kodekso 44 straipsnio 4 dalyje numatytas pataisymas turi tik ex nunc poveikį, neatrodo suderinamas su minėto kodekso 45 straipsnio 2 dalimi siekiamu tikslu užtikrinti apskundimo veiksmingumą.
64. Pastarojoje nuostatoje numatyta, kad muitinė visiškai arba iš dalies sustabdo ginčijamo sprendimo vykdymą, be kita ko, kai turi rimtą pagrindą manyti, kad suinteresuotajam asmeniui gali būti padaryta nepataisoma žala.
65. Vis dėlto Teisingumo Teismas jau yra iš esmės nurodęs, kad pagal „nepataisomos žalos“ sąlygą reikalaujama išnagrinėti, ar galimas ginčijamo sprendimo panaikinimas leistų pakeisti dėl jo neatidėliotino vykdymo susidariusią padėtį(18).
66. Taigi, vykdymo sustabdymas neatsiejamas nuo galimybės atgaline data iš dalies pakeisti ieškinį pareiškusio asmens teisinę padėtį.
67. Išsamumo sumetimais man atrodo naudinga išnagrinėti Italijos vyriausybės pastabą, jog būtų sunku užtikrinti, kad visos kitos valstybės narės iš tikrųjų sužinotų apie nacionalinio teismo sprendimą dėl panaikinimo ar pataisymo, kuris galioja atgaline data.
68. Šis argumentas manęs neįtikina dėl Sąjungos keitimosi informacija sistemos. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, pagal 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės(19), 21 straipsnio 1 dalį, informacijos apie prašymus ir sprendimus, susijusius su PTI, ar apie visus vėlesnius įvykius, kurie gali padaryti poveikį pirminiam prašymui ar sprendimui, mainams ir saugojimui naudojama šiais tikslais pagal Sąjungos muitinės kodekso 16 straipsnio 1 dalį sukurta elektroninė sistema. Kompetentinga muitinė informaciją šioje sistemoje pateikia nedelsdama, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo susipažinimo su ta informacija dienos.
69. Vadinasi, kaip per teismo posėdį nurodė Komisija, kai PTI sprendimas panaikinamas arba pakeičiamas nacionaliniam teismui priėmus sprendimą, atitinkama muitinė nedelsdama įveda informaciją į šią informacinę sistemą, vadinasi, ji tampa matoma visoms kitoms muitinėms.
B. BAO 279 straipsnio suderinamumas su Sąjungos muitinės kodekso 44 straipsniu
70. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, pagal BAO 279 straipsnį Bundesfinanzgericht (Federalinis finansų teismas) sprendimas galioja atgaline data nuo momento, kai muitinė pateikė PTI sprendimą.
71. Šiuo klausimu primenu, kad nei Teisingumo Teismas, nei Bendrasis Teismas, nagrinėdami prašymą priimti prejudicinį sprendimą, neprivalo pareikšti nuomonės dėl vidaus teisės nuostatų aiškinimo, nes ši užduotis tenka išimtinai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Teisingumo Teismas arba Bendrasis Teismas pagal Europos Sąjungos teismų ir nacionalinių teismų kompetencijų paskirstymą turi atsižvelgti į prejudicinių klausimų faktines ir teisines aplinkybes, nurodytas nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą(20).
72. Vadinasi, reikia laikytis nuomonės, kad pagal BAO 279 straipsnį Bundesfinanzgericht (Federalinis finansų teismas) priimti sprendimai, kuriais pakeisti PTI sprendimai, galioja atgaline data. Pasak prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, šis vertinimas atitinka Austrijoje vyraujančią doktriną(21).
73. Tai nustačius reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas 2005 m. sausio 19 d. Nutartyje SmithKline Beecham (C‑206/03, EU:C:2005:31, 52 punktas) jau turėjo progą nurodyti, jog valstybės narės kompetentingos institucijos ir teismai pagal savo kompetenciją privalo imtis visų (bendrų ar konkrečių) priemonių, kad būtų ištaisytas neatitikimas, atsiradęs dėl neteisingos privalomosios tarifinės informacijos. Tokios konkrečios priemonės yra, visų pirma, neteisingos PTI panaikinimas ir naujos, Sąjungos teisę atitinkančios informacijos suteikimas.
74. Ši nutartis buvo priimta galiojant senajam Muitinės kodeksui.
75. Joje Teisingumo Teismas pažymėjo, kad taikytinos procedūros taisyklės buvo nustatytos senojo Muitinės kodekso 243–246 straipsniuose, taip pat, pagal šio kodekso 245 straipsnyje įtvirtintą valstybių narių procedūros taisyklių taikymo principą, kiekvienos valstybės vidaus teisės sistemoje, su sąlyga, kad jos nebūtų mažiau palankios nei panašias situacijas valstybės viduje reglamentuojančios taisyklės (lygiavertiškumo principas) ir kad dėl jų nebūtų neįmanoma ar nepagrįstai sunku naudotis Sąjungos teisėje įtvirtintomis teisėmis (veiksmingumo principas)(22).
76. Galiausiai, svarbu pabrėžti, kad, Teisingumo Teismo nuomone, nacionalinio teismo sprendimams dėl skundo taikomą procedūrą ir šių sprendimų pasekmes lemia nacionalinė teisė, bet turi būti laikomasi lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų(23).
77. Mano nuomone, ši senuoju Muitinės kodeksu grindžiama jurisprudencija tebėra aktuali nacionalinių teismų sprendimams taikomos procedūros atžvilgiu, nes šiuo klausimu Sąjungos muitinės kodekso 43–45 straipsniai yra, galima sakyti, identiški senojo muitinės kodekso 243–246 straipsniams. Taigi, juose tik numatoma suinteresuotųjų asmenų teisė pateikti skundą dėl sprendimo, dvigubos kontrolės būtinybė, kompetentinga tai nagrinėti valstybė narė ir atvejai, kai apskųstų muitinės sprendimų vykdymas sustabdomas. Kitaip tariant ir pagal minėto kodekso 43 straipsnį(24), šiose nuostatose visiškai nekalbama apie nacionalinių teismų sprendimams taikomą procedūrą.
78. Manau, kad Teisingumo Teismo sprendimas dėl nacionalinių teismų priimamų sprendimų padarinių turi būti subtilus. Sąjungos muitinės kodekso 44 straipsnio 4 dalyje konkrečiai numatyta, jog valstybės narės užtikrina, kad per skundų nagrinėjimo procedūrą būtų sudarytos sąlygos greitai patvirtinti muitinės priimtų sprendimų teisingumą arba juos pataisyti. Lygiavertės nuostatos senajame Muitinės kodekse nebuvo(25).
79. Žinoma, Sąjungos muitinės kodekso 44 straipsnio 4 dalyje tiksliai nenurodoma, kada ir kaip PTI sprendimai turi būti taisomi(26), bet reikalaujama po skundų nagrinėjimo procedūros reaguoti greitai. Vis dėlto man atrodo, kad pagal šią nuostatą, pirma, valstybės narės įpareigojamos imtis priemonių, kad ekonominės veiklos vykdytojas galėtų remtis teisės nuostatas atitinkančiu PTI sprendimu ir, antra, kad taip atliktas pataisymas galiotų atgaline data. Būtent to siekiama BAO 279 straipsniu.
80. Esant tokioms aplinkybėms, laikausi nuomonės, kad Sąjungos muitinės kodekso 44 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinama taip, jog pagal ją nedraudžiama nacionalinės teisės nuostata, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią sprendimas dėl pagal minėto kodekso 44 straipsnio 2 dalį pateikto skundo dėl pagal to paties kodekso 33 straipsnį priimto PTI sprendimo galioja atgaline data nuo momento, kai muitinė pateikė šį PTI sprendimą.
VI. Išvada
81. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Verwaltungsgerichtshof (Administracinis teismas, Austrija) atsakyti taip:
2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 44 straipsnio 4 dalis
turi būti aiškinama taip:
pagal ją nedraudžiama nacionalinės nuostata, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią sprendimas dėl pagal minėto reglamento 44 straipsnio 2 dalį pateikto skundo dėl pagal to paties reglamento 33 straipsnį priimto su privalomąja tarifine informacija susijusio sprendimo galioja atgaline data nuo momento, kai muitinė pateikė šį sprendimą.
J. Martín y Pérez de Nanclares
Pateikta 2026 m. sausio 21 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai
1 Originalo kalba: prancūzų.
2 Iš tikrųjų šis principas įtvirtintas Justiniano kodekse: « Leges et constitutionesfuturiscertumestdareformamnegotiis, nonadfactapraeteritarevocari, nisinominatim et de praeteritotempore et adhucpendentibusnegotiis, cautumsit » (Pirmoji knyga, 14 antraštinė dalis, 7 įstatymas).
3 OL L 269, 2013, p. 1.
4 Generalinio advokato P. Léger išvada sujungtose bylose Timmermans Transport ir Hoogenboom Production (C‑133/02 ir C‑134/02, EU:C:2003:460, 4 punktas).
5 Šiuo klausimu žr. 1998 m. sausio 29 d. Sprendimą Lopex Export (C‑315/96, EU:C:1998:31, 19 punktas). Taip pat siekta papildomo tikslo, kad nekiltų pernelyg daug ginčų su ekonominės veiklos vykdytojais: Albert, J.-L., „Droit douanier européen“, JurisClasseur Europe Traité – Synthèse, LexisNexis, 2021, 35 punktas.
6 Bet kuriuo atveju norėčiau pažymėti, kad man atrodo, jog Teisingumo Teismo jurisprudenciją veikiau reikia aiškinti kaip nedraudžiančią nacionaliniams teismams pasinaudoti teise pakeisti sprendimą šiuo klausimu (šiuo klausimu žr. 2005 m. sausio 19 d. Nutarties SmithKline Beecham, C‑206/03, EU:C:2005:31, 55 punktą ir 2011 m. balandžio 14 d. Sprendimo British Sky Broadcasting Group ir Pace, C‑288/09 ir C‑289/09, EU:C:2011:248, 94 punktą).
7 Žr. 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimą byloje G. K. ir kt. (Europos prokuratūra) (C‑281/22, ECLI:EU:C:2023:1018, 46 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
8 OL C 33, 1981, p. 2; teisės pateikti skundą dėl muitų plėtros apžvalgą žr. Walsh, T., European Union Customs Code, Kluwer Law International in Alphen aan den Rijn, The Netherlands: Wolters Kluwer, 2015, p. 985–1021 (p. 986).
9 OL L 302, 1992, p. 1 (2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307).
10 OL L 145, 2008, p. 1.
11 Sąjungos muitinės kodekso 26 konstatuojamoji dalis.
12 Dėl muitinės ir teisminių institucijų kompetencijos pasidalijimo muitinio tikrinimo srityje žr. 2023 m. rugsėjo 21 d. Sprendimą OGL-Food Trade Lebensmittelvertrieb (C‑770/21, EU:C:2023:690, 69 ir 72 punktai).
13 Primintina, kad taip nustatyta teisė pateikti skundą taikoma ne konkrečiai PTI sprendimams, o visiems muitinės priimamiems sprendimams.
14 Žr. 2025 m. lapkričio 20 d. sprendimą Servoprax (Medicininiai turniketai) (C‑631/23, ECLI:EU:C:2025:906, 45 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
15 Man atrodo, kad tai patvirtinama pagal Teisingumo Teismo nustatytas aiškinimo taisykles (šiuo klausimu žr. 2024 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Network One Distribution, C-506/23, EU:C:2024:1003, 27 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją) lyginant Sąjungos muitinės kodekso 44 straipsnio 4 dalies kalbines versijas: „corrección“ (ispanų k.), „correction“ (anglų k.), „Berichtigung“ (vokiečių k.) ir „correzione“ (italų k.).
16 Žr. reglamento pataisymų apribojimus, Teisingumo Teismo nustatytus 1994 m. birželio 2 d. Sprendime AC-ATEL Electronics Vertriebs (C‑30/93, EU:C:1994:224, 20–24 punktai) ir 2010 m. gruodžio 22 d. Sprendime Premis Medical (C‑273/09, EU:C:2010:809, 29, 30, 36 ir 59 punktai); dėl Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos ir Bendrijos augalų veislių tarnybos priimtų sprendimų pataisymo apribojimų atitinkamai žr. 2011 m. rugsėjo 9 d. Sprendimą dm-drogerie markt / VRDT - Distribuciones Mylar (dm) (T‑36/09, EU:T:2011:449, 74 ir 75 punktai) ir 2020 m. birželio 25 d. Sprendimą Siberia Oriental / BAVT (Siberia) (T‑737/18, EU:T:2020:289, 53 punktas); dėl Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo priimtų sprendimų klaidų ištaisymo apribojimų žr. atitinkamai 2022 m. lapkričio 24 d. Nutartį European Food ir kt. (C-333/19, nepaskelbta Rink., EU:C:2022:936, 6 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija) ir 2024 m. gegužės 27 d. Nutartį EVH / Komisija (T‑53/21 REC, nepaskelbta Rink., EU:T:2024:338, 9 ir 11 punktai bei juose nurodyta jurisprudencija).
17 Šiuo klausimu žr. 2004 m. sausio 13 d. Sprendimą Kühne & Heitz (C‑453/00, EU:C:2004:17, 24 punktas), 2008 m. vasario 12 d. Sprendimą Kempter (C‑2/06, EU:C:2008:78, 57 ir 58 punktai), 2013 m. birželio 27 d. Sprendimą Agrokonsulting-04 (C‑93/12, EU:C:2013:432, 48 punktas) ir 2021 m. rugsėjo 9 d. Sprendimą Adler Real Estate ir kt. (C‑546/18, EU:C:2021:711, 38 punktas).
18 Taip pat reikėtų patikrinti, ar, atvirkščiai, šio sprendimo vykdymo atidėjimas galėtų tapti kliūtimi visapusiškam jo veiksmingumui tuo atveju, jei skundas pagrindinėje byloje būtų atmestas (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 1997 m. liepos 17 d. Sprendimą Giloy, C‑130/95, EU:C:1997:372, 35 ir 36 punktai).
19 OL L 343, 2015, p. 558.
20 Šiuo klausimu žr. 2009 m. balandžio 24 d. Nutartį Koukou (C‑519/08, EU:C:2009:269, 43 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija) bei 2011 m. birželio 30 d. Nutartį Wamo (C‑288/10, EU:C:2011:443, 27 punktas).
21 Pagal Austrijos doktriną pagal BAO 279 straipsnį priimtų sprendimų ex tunc poveikis grindžiamas šios nuostatos 2 dalies formuluote ir teise į veiksmingą teisinę gynybą. Šiuo klausimu žr. Fischerlehner, J., Das neue Abgabenverfahren, Manz, Viena, 2013, p. 325, taip pat Gunacker-Slawitsch, B., „III. Das Verfahren vor dem Bundesfinanzgericht“, in Ehrke-Rabel, T. (leid.), Rechtsmittelverfahren in Abgabensachen, Manz, Viena, 2013, p. 37–101 (p. 77 ir 78). Dėl aiškaus sprendimų dėl pakeitimo ex tunc poveikio patvirtinimo žr. Ritz, C., „§ 279 BAO“, in Ritz / Koran (leid.), BAO – Bundesabgabenordnung, leid. nr. 8, Linde, Viena, 2025, 2 ir 18 punktai.
22 2005 m. sausio 19 d. Nutartis SmithKline Beecham (C‑206/03, EU:C:2005:31, 53 punktas).
23 2005 m. sausio 19 d. Nutartis SmithKline Beecham (C‑206/03, EU:C:2005:31, 55 punktas).
24 Šiuo klausimu žr. 2024 m. balandžio 11 d. Sprendimą OSTP Italy (C-770/22, EU:C:2024:299, 47 punktas).
25 Žr. šios išvados 36 punktą. Vis dėlto pažymėtina, kad PTI sprendimo pakeitimas atgaline data po skundo pateikimo nacionaliniams teismams buvo taikomas jau pagal senąjį Muitinės kodeksą, bent kai kuriose valstybėse narėse (šiuo klausimu žr. 2011 m. balandžio 7 d. Sprendimo Sony Supply Chain Solutions (Europe), C‑153/10, EU:C:2011:224, 16 ir 17 punktus).
26 Pavyzdžiui, pagal Sąjungos muitinės kodekso 44 ir 45 straipsnius nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatoma, kad dar galutiniais netapę pirmosios instancijos teismo sprendimai vykdytini nedelsiant, taip pat nereikalaujama, kad nacionalinės teisės aktuose būtų numatyta, jog tokie teismo sprendimai turi būti tokio pobūdžio (šiuo klausimu žr. 2024 m. balandžio 11 d. Sprendimo OSTP Italy (C‑770/22, EU:C:2024:299, 42 punktą).