TEISINGUMO TEISMO (septintoji kolegija) SPRENDIMAS
2026 m. rugsėjo 24 d. ( *1 )
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Žemės ūkis – Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) – Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) – Paramos kaimo plėtrai priemonės – Reglamentas (EB) Nr. 1974/2006 – 47 straipsnis – Nuomos sutartis – Savivaldybės administracijos ir paramos gavėjo sudaryta nuomos sutartis – Penkerių metų įsipareigojimai – Šios nuomos sutarties nutraukimas pasikeitus teisės aktams – Pareiga grąžinti visą gautą paramą ar jos dalį – Galimybės pritaikyti įsipareigojimus prie naujos atitinkamo ūkio padėties nebuvimas – Sąvokos nenugalima jėga ir išimtinės aplinkybės – Sąjungos teisės principai – Valstybių narių atsakomybė už Sąjungos teisės pažeidimais privatiems asmenims padarytą žalą – Atsiradimo sąlygos – Teisės normos, kuriomis siekiama suteikti teisių privatiems asmenims“
Byloje C‑600/25
dėl Varhoven administrativen sad (Aukščiausiasis administracinis teismas, Bulgarija) 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2025 m. rugsėjo 10 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
M. P. M.
prieš
Ministerstvo na zemedelieto i hranite,
Darzhaven fond „Zemedelie“ – Sofia,
Varhoven administrativen sad
TEISINGUMO TEISMAS (septintoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas F. Schalin, teisėjai M. Gavalec (pranešėjas) ir Z. Csehi,
generalinis advokatas A. Biondi,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
|
– |
M. P. M., atstovaujamo advokat K. Boncheva, |
|
– |
Europos Komisijos, atstovaujamos F. Calvo Langdon, G. Koleva ir M. Konstantinidis, |
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
|
1 |
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl, viena vertus, 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles (OL L 368, 2006, p. 15), iš dalies pakeisto 2007 m. balandžio 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 434/2007 (OL L 104, 2007, p. 8) (toliau – Reglamentas Nr. 1974/2006), 47 straipsnio 1 dalies, siejamos su Reglamento Nr. 1974/2006 37 konstatuojamąja dalimi, ir, kita vertus, 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013, p. 549; klaidų ištaisymas OL L 130, 2016, p. 9), 2 straipsnio 2 dalies, siejamos su Reglamento Nr. 1306/2013 5 konstatuojamąja dalimi, išaiškinimo. |
|
2 |
Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Bulgarijos ūkininko M. P. M. ginčą su Ministerstvo na zemedelieto i hranite (Žemės ūkio ir maisto ministerija, Bulgarija), Darzhaven fond „Zemedelie“ – Sofia (Nacionalinis žemės ūkio fondas – Sofija, Bulgarija; toliau – Nacionalinis žemės ūkio fondas) ir Varhoven administrativen sad (Aukščiausiasis administracinis teismas, Bulgarija), siekiant, kad būtų atlyginta žala, kurią jis mano patyręs dėl to, kad buvo įpareigotas grąžinti 50 % gautų žemės ūkio subsidijų sumos. |
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
Reglamentas Nr. 1698/2005
|
3 |
2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (OL L 277, 2005, p. 1) buvo panaikintas 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (OL L 347, 2013, p. 487). Vis dėlto pagal Reglamento Nr. 1305/2013 88 straipsnio antrą pastraipą Reglamentas Nr. 1698/2005 toliau taikomas veiksmams, įgyvendinamiems pagal programas, kurias Europos Komisija pagal pastarąjį reglamentą patvirtino iki 2014 m. sausio 1 d. |
|
4 |
Reglamento Nr. 1698/2005 36 straipsnyje „Priemonės“ nurodyta: „Pagal šį skirsnį parama teikiama:
<…>“ |
|
5 |
Šio reglamento 37 straipsnyje „Išmokos dėl gamtinių kliūčių kalnuotose vietovėse ir išmokos kitose vietovėse, kuriose yra kliūčių“ 1 ir 2 dalyse numatyta: „1. 36 straipsnio a punkto i ir ii papunkčiuose numatytos išmokos skiriamos kasmet už vieną žemės ūkio naudmenų <…>, kaip apibrėžta 1999 m. lapkričio 24 d. Komisijos sprendime 2000/115/EB dėl rodiklių apibrėžimų, žemės ūkio produktų sąrašo, apibrėžimų išimčių ir regionų bei rajonų, taikytinų atliekant žemės ūkio valdų struktūros tyrimą [(OL L 38, 2000, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 28 t., p. 241)], hektarą. Išmokos turėtų kompensuoti dėl kliūčių žemės ūkio gamybai atitinkamoje vietovėje ūkininkų patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas. 2. Išmokos skiriamos ūkininkams, įsipareigojantiems ne trumpiau kaip penkerius metus nuo pirmosios išmokos gavimo vykdyti žemės ūkio veiklą pagal 50 straipsnio 2 ir 3 dalis nustatytose vietovėse.“ |
Reglamentas Nr. 1974/2006
|
6 |
Reglamentas Nr. 1974/2006 buvo panaikintas 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 807/2014, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, ir nustatomos pereinamojo laikotarpio nuostatos (OL L 227, 2014, p. 1). Tačiau pagal šio deleguotojo reglamento 19 straipsnio antrą pastraipą Reglamentas Nr. 1974/2006 toliau taikomas veiksmams, įgyvendinamiems pagal programas, kurias Komisija pagal Reglamentą Nr. 1698/2005 patvirtino iki 2014 m. sausio 1 d. |
|
7 |
Reglamento Nr. 1974/2006 37 konstatuojamojoje dalyje nurodyta: „Turėtų būti nustatytos išsamios kelioms priemonėms taikomos bendrosios taisyklės, ypač dėl jungtinės veiklos vykdymo, investicinių priemonių, valdos perleidimo laikotarpio, kuriuo galioja įsipareigojimas, duotas kaip sąlyga paramai gauti, valdos teritorijos didinimo, įvairių force majeure ar išskirtinių aplinkybių apibrėžimo.“ |
|
8 |
Šio reglamento 47 straipsnis suformuluotas taip: „1. Valstybės narės gali pripažinti toliau nurodytas force majeure ar išimtinių aplinkybių kategorijas, kurioms esant jos nereikalaus iš paramos gavėjo grąžinti dalį ar visą gautą paramą:
2. Paramos gavėjas ar jo įgaliotasis asmuo raštu praneša apie force major [majeure] ar išimtines aplinkybes kompetentingai institucijai, kartu pateikdamas tai institucijai priimtinus atitinkamus įrodymus, per 10 darbo dienų nuo dienos, kurią paramos gavėjas ar jo įgaliotasis asmuo gali tai padaryti.“ |
Reglamentas Nr. 1305/2013
|
9 |
Reglamento Nr. 1305/2013 47 straipsnio „Su plotu susijusių išmokų taisyklės“ 47 straipsnio 4 dalyje nurodyta: „Force majeure ir išskirtinių aplinkybių, nurodytų Reglamento [Nr. 1306/2013] 2 straipsnyje, atvejais gautos pagalbos nereikalaujama kompensuoti.“ |
Reglamentas Nr. 1306/2013
|
10 |
Reglamento Nr. 1306/2013 5 konstatuojamojoje dalyje nurodyta: „siekiant užtikrinti valstybių narių praktikos nuoseklumą ir force majeure sąlygos suderintą taikymą, šiame reglamente atitinkamais atvejais turėtų būti numatytos išimtys force majeure atvejais ir išimtinėmis aplinkybėmis, taip pat neišsamus galimų force majeure ir išimtinių aplinkybių atvejų, kuriuos turi pripažinti kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos, sąrašas. Tos valdžios institucijos turėtų priimti sprendimus dėl force majeure arba išimtinių aplinkybių kiekvienu atveju atskirai remdamosi priimtinais įrodymais ir taikydamos force majeure sąvoką atsižvelgiant į Sąjungos žemės ūkio srities teisę, įskaitant Teisingumo Teismo praktiką“. |
|
11 |
Šio reglamento 2 straipsnio „Šiame reglamente vartojami terminai“ 2 dalyje nurodyta: „[Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP)] finansavimo, valdymo ir stebėsenos tikslais, force majeure ir išimtinės aplinkybės gali visų pirma būti pripažįstamos tokiais atvejais kaip:
|
|
12 |
Minėto reglamento 121 straipsnyje nurodyta: „1. Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną. Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d. 2. Tačiau šios nuostatos taikomos taip:
|
Bulgarijos teisė
Žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės ir naudojimo įstatymas
|
13 |
Zakon za sobstvenostta i polzvaneto na zemedelskite zemi (Žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės ir naudojimo įstatymas; DV, Nr. 17, 1991 m. kovo 1 d.) 37i straipsnio 1 ir 4 dalyse numatyta: „1. Darzhaven pozemlen fond [(Valstybės žemės fondas, Bulgarija)] ir savivaldybių žemės fondui priklausančios ganyklos, žolynai ir pievos pagal 24a straipsnio 2 dalį už rinkos mechanizmo nustatytą kainą išnuomojamos gyvulininkystės ūkių, turinčių Balgarska agentsia po bezopasnost na hranite [(Bulgarijos maisto produktų saugos agentūra)] integruotoje informacinėje sistemoje įregistruotų ganomų gyvulių, savininkams ar naudotojams, atsižvelgiant į įregistruotų gyvulių skaičių ir rūšį. Valstybės žemės fondui ir savivaldybių žemės fondui priklausančios ganyklos, žolynai ir pievos nuomojamos asmenims, kurie neturi nei mokestinių skolų, nei skolų Nacionaliniam žemės ūkio fondui, Valstybės žemės fondui ar savivaldybių žemės fondui, nei su žeme susijusių įsipareigojimų pagal 37c straipsnio 3 dalies 2 punktą. <…> 4. Ganyklos, žolynai ir pievos paskirstomi juos gauti teisę turintiems asmenims, kurie turi atitinkamoje žemės zonoje įregistruotus gyvulininkystės ūkius, atsižvelgiant į įregistruotų ganomų gyvulių skaičių ir rūšį, į turimas ar teisėtai naudojamas ganyklas, žolynus ir pievas, tačiau ne daugiau kaip 1,5 hektaro standartiniam ūkiniam gyvūnui pirmosios–septintosios kategorijų ūkiuose ir (arba) 3 hektarai standartiniam ūkiniam gyvūnui aštuntosios–dešimtosios kategorijų ūkiuose. Reikalavimus atitinkantys mėsinius galvijus ir vietinių veislių (tradicinius) gyvūnus auginantiems asmenims skiriama iki 2 hektarų standartiniam ūkiniam gyvūnui pirmosios–septintosios kategorijų ūkiuose ir iki 4 hektarų standartiniam ūkiniam gyvūnui aštuntosios–dešimtosios kategorijų ūkiuose. Pieninius ar mėsinius galvijus, avis ir (arba) ožkas, patvirtintus paramai gauti vykdant veiklą pagal subpriemones „Išmokos už perėjimą prie ekologiško ūkininkavimo“ ir „Išmokos ekologiniam ūkininkavimui išlaikyti“, auginantiems teisę nuomotis žemę turintiems ūkininkams skiriamas žemės plotas iki 0,15 standartinio ūkinio gyvūno viename hektare, neatsižvelgiant į ūkio kategoriją.“ |
Pakeitimo įstatymas
|
14 |
2015 m. rugpjūčio 11 d.Darzhaven vestnik Nr. 61 buvo paskelbtas Žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės ir naudojimo įstatymo pakeitimo įstatymas (toliau – pakeitimo įstatymas). Pakeitimo įstatymo pereinamojo laikotarpio ir baigiamųjų nuostatų 15 dalyje nurodyta: „1. Paramos gavėjai, iki 2015 m. vasario 24 d. sudarę Valstybės žemės fondo ir savivaldybių žemės fondui priklausančių ganyklų, žolynų ir pievų nuomos sutartis, privalo iki 2016 m. vasario 1 d. suderinti jas su 37i straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimais. 2. Pagal 2015 m. vasario 24 d. Potvarkio Nr. 4 dėl 2014–2020 m. kaimo plėtros programos 11 priemonės „Ekologinis žemės ūkis“ 3 straipsnio 3 dalyje nustatytą dalį patvirtinti paramos gavėjai, iki 2015 m. vasario 24 d. sudarę Valstybės žemės fondui ir savivaldybių žemės fondui priklausančių ganyklų, žolynų ir pievų nuomos sutartis, kurių visi ganomi gyvuliai ir ganyklos yra patvirtinti paramai gauti, privalo iki 2016 m. vasario 1 d. suderinti sutartis su 37i straipsnio 1 dalies reikalavimais, laikydamiesi ne mažesnio kaip 0,15 standartinio ūkinio gyvūno vienam hektarui santykio, neatsižvelgiant į kategoriją. 3. Valstybės žemės fondui ir savivaldybių žemės fondui priklausančių ganyklų, žolynų ir pievų nuomos sutartis, kurios nesuderintos per šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą terminą, nutraukia savivaldybės meras arba [Žemės ūkio regioninės direkcijos (Bulgarija)] direktorius. <…>.“ |
Potvarkis Nr. 11/2008
|
15 |
Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos 2008 m. balandžio 3 d.Naredba Nr. 11 za usloviata i reda za prilagane na myarka 211 „Plashtania na zemedelski stopani za prirodni ogranichenia v planinskite rayoni“ i myarka 212 „Plashtania na zemedelski stopani v rayoni s ogranichenia, razlichni ot planinskite rayoni“ ot Programata za razvitie na selskite rayoni za perioda 2007–2013 (Potvarkis Nr. 11, nustatantis išsamias 2007–2013 m. laikotarpio Kaimo plėtros programos 211 priemonės „Išmokos ūkininkams, ūkininkaujantiems kalnuotose vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių“ ir 212 priemonės „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ įgyvendinimo taisykles; DV, Nr. 40, 2008 m. balandžio 18 d.; toliau – Potvarkis Nr. 11/2008) 1 straipsnio 1 dalyje numatyta: „Šiuo potvarkiu reglamentuojamos šių [Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP)] lėšomis finansuojamos 2007–2013 m. Kaimo plėtros programos priemonių įgyvendinimo taisyklės:
|
|
16 |
Pagal Potvarkio Nr. 11/2008 2 straipsnį ūkininkai, pateikę paraišką gauti paramą pagal vieną iš jo 1 straipsnio 1 dalyje numatytų priemonių, žemės ūkio veiklą vykdyti kalnuotose vietovėse arba vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves, privalo visą paramos skyrimo laikotarpį. |
|
17 |
Šio potvarkio 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Pagal šį potvarkį paramos prašantys subjektai privalo: <…>
<…>“ |
|
18 |
Potvarkio Nr. 11/2008 14 straipsnis suformuluotas taip: „1. Ūkininkui, kuris nepateikia paraiškos gauti finansinę paramą per penkerių metų įsipareigojimų laikotarpį, parama pagal šį potvarkį neskiriama ir jis privalo tokia tvarka grąžinti sumas ar jų dalį, iki šio momento gautas kaip kompensacinės išmokos už nepalankioje padėtyje esančias vietoves, atsižvelgiant į metus, kuriais nustojo dalyvauti priemonėse:
<…> 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos lėšos susigrąžinamos su teisės aktuose nustatytomis palūkanomis, skaičiuojamomis nuo pranešimo ūkininkui apie pareigą grąžinti tą sumą iki faktinio sugrąžinimo arba tos sumos faktinės išskaitos datos.“ |
|
19 |
Šio potvarkio 15 straipsnyje nustatyta: „1. Force majeure arba išimtinių aplinkybių atvejais 14 straipsnis netaikomas, įsipareigojimas nutraukiamas ir nereikalaujama, kad ūkininkas iš dalies arba visiškai grąžintų gautą paramą. 2. Apie force majeure arba išimtinių aplinkybių atvejus ūkininkas arba kitas jo įgaliotas asmuo ar jo paveldėtojas raštu praneša Nacionaliniam žemės ūkio fondui – Mokėjimo agentūrai per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai ūkininkas, jo įgaliotas asmuo arba paveldėtojas galėjo tai padaryti, ir pateikia reikiamus įrodymus (kompetentingos administracinės valdžios institucijos išduotus dokumentus).“ |
|
20 |
Remiantis papildomų nuostatų 1 dalies 3 punktu, tame potvarkyje „force majeure“ arba „išimtinėmis aplinkybėmis“ laikoma:
<…>“ |
Įstatymas dėl valstybės atsakomybės
|
21 |
Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos Zakon za otgovornostta na darzhavata i obshtinite za vredi (Įstatymas dėl valstybės ir savivaldybių atsakomybės už žalą; DV, Nr. 60, 1988 m. rugpjūčio 5 d.; toliau – Įstatymas dėl valstybės atsakomybės) 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta: „1. Valstybė ir savivaldybės atsako už piliečiams ir juridiniams asmenims padarytą žalą dėl jų institucijų ar tarnautojų neteisėtų aktų, veiksmų ar neveikimo vykdant administravimo veiklą. 2. Pagal šio straipsnio 1 dalį pareikšti ieškiniai nagrinėjami Administrativnoprotsesualen kodeks [(Administracinio proceso kodeksas)] nustatyto proceso tvarka.“ |
|
22 |
Įstatymo dėl valstybės atsakomybės 2c straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje numatyta: „1. Jeigu žala atsirado dėl pakankamai sunkaus Sąjungos teisės pažeidimo, teismai ieškinius nagrinėja vadovaudamiesi šiomis nuostatomis:
<…> 2. Kai ieškinys, kaip jis suprantamas pagal šio straipsnio 1 dalį, pareiškiamas keliems atsakovams dėl žalos, padarytos vykdant administracinę veiklą arba susijusios su ja, jis nagrinėjamas pagal Administracinio proceso kodeksą, jeigu proceso šalis yra administracinis teismas, Varhoven administrativen sad (Aukščiausiasis administracinis teismas) arba juridinis asmuo.“ |
|
23 |
Pagal Įstatymo dėl valstybės atsakomybės 4 straipsnio 2 dalį, „kai ieškinys pareiškiamas keliems atsakovams, jie atsako solidariai“. |
Įstatymas dėl prievolių ir sutarčių
|
24 |
Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos Zakon za zadalzheniyata i dogovorite (Įstatymas dėl prievolių ir sutarčių) 53 straipsnyje nurodyta: „Jeigu žalą padarė keli asmenys, jie atsako solidariai.“ |
|
25 |
Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos Įstatymo dėl prievolių ir sutarčių 122 straipsnyje nustatyta: „Kreditorius gali reikalauti, kad bet kuris iš skolininkų įvykdytų visą prievolę. <…>“ |
Mokesčių ir socialinio draudimo procedūrų kodeksas
|
26 |
Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos Danachno-osiguritelen protsesualen kodeks (Mokesčių ir socialinio draudimo procedūrų kodeksas) 162 straipsnis suformuluotas taip: „1. Valstybių ir savivaldybių skoliniai reikalavimai yra viešieji arba privatieji. 2. Viešieji valstybės ir savivaldybių skoliniai reikalavimai yra šie reikalavimai: <…>
|
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
|
27 |
2012 m. ūkininkas M. P. M. su Valstybės žemės fondu sudarė penkerių metų trukmės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis. Tam, kad gautų paramą pagal 2007–2013 m. kaimo plėtros programos 211 priemonę „Išmokos ūkininkams, ūkininkaujantiems kalnuotose vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių“ (toliau – 211 priemonė) ir 212 priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, jis įsipareigojo išlaikyti šią žemę geros žemės ūkio ir ekologinės būklės. |
|
28 |
Vis dėlto 2015 m. rugpjūčio mėn. pakeitimo įstatymo pereinamojo laikotarpio ir baigiamųjų nuostatų 15 dalyje nustatyta, kad naudotojai, iki 2015 m. vasario 24 d. sudarę Valstybės žemės fondo ir savivaldybių žemės fondų ganyklų, žolynų ir pievų nuomos sutartis, turi iki 2016 m. vasario 1 d. suderinti šias sutartis su Žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės ir naudojimo įstatymo 37i straipsnio 1 ir 4 dalimis, priešingu atveju tos sutartys bus nutrauktos (toliau – 2015 m. rugpjūčio mėn. reforma). Po 2015 m. rugpjūčio mėn. reformos tokios ganyklos, žolynai ir pievos galėjo būti išnuomoti tik gyvulininkystės ūkių, turinčių Bulgarijos maisto produktų saugos agentūros integruotoje informacinėje sistemoje įregistruotų ganomų gyvulių, savininkams ar naudotojams. |
|
29 |
Kadangi M. P. M. neturėjo šiems reikalavimams įvykdyti būtinų finansinių išteklių, jis paprašė nutraukti jo nuomos sutartis. Jos buvo nutrauktos nuo 2015 m. spalio 1 d. Tuomet M. P. M. pranešė Nacionaliniam žemės ūkio fondui, kad nebegali pateikti paraiškos gauti paramą už 2016 ir 2017 m., todėl negalės laikytis 2012 m. prisiimto penkerių metų įsipareigojimo. |
|
30 |
2020 m. balandžio 23 d. Nacionalinis žemės ūkio fondas, remdamasis Potvarkio Nr. 11/2008 14 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė du sprendimus (toliau kartu – du 2020 m. balandžio 23 d. sprendimai), jais M. P. M. buvo išbrauktas iš paramos pagal 211 ir 212 priemones gavėjų ir konstatuoti du viešieji skoliniai reikalavimai – atitinkamai 724,92 ir 9191,56 Bulgarijos levų (BGN) (maždaug 371 ir 4700 EUR), atitinkantys 50 % visos sumos, kuri buvo išmokėta pagal šias dvi priemones už 2013–2015 prekybos metus. Šis fondas iš esmės nusprendė, kad, viena vertus, prisiimto įsipareigojo buvo galima laikytis deklaruojant kitus nepalankioje zonoje esančius žemės plotus ir, kita vertus, 2015 m. rugpjūčio mėn. reforma nėra „force majeure arba išimtinių aplinkybių atvejis“, kaip tai suprantama pagal šio potvarkio 15 straipsnį. |
|
31 |
Pirma, manydamas, kad 2015 m. rugpjūčio mėn. reforma yra „force majeure arba išimtinių aplinkybių atvejis“, todėl jis turėjo būti atleistas nuo pareigos grąžinti finansinę paramą, M. P. M. užginčijo du 2020 m. balandžio 23 d. sprendimus pateikdamas Administrativen sad Plovdiv (Plovdivo administracinis teismas, Bulgarija) du atskirus skundus. Tas teismas patenkino vieną iš dviejų skundų, o kitą atmetė. |
|
32 |
Kasaciniame procese Varhoven administrativen sad (Aukščiausiasis administracinis teismas) dviem sprendimais, atitinkamai priimtais 2021 m. spalio 8 d. ir lapkričio 10 d., iš esmės patvirtino dviejų 2020 m. balandžio 23 d. sprendimų galiojimą. Tas teismas iš esmės nusprendė, kad 2015 m. rugpjūčio mėn. reforma nėra nei force majeure atvejis, nei išimtinė aplinkybė, nes M. P. M. galėjo naudoti kitus žemės plotus, kad laikytųsi daugiamečio įsipareigojimo. Jis taip pat nusprendė, kad Potvarkio Nr. 11/2008 1 dalies 3 punkte išsamiai išvardyti force majeure atvejai ir kad ši nuostata atitinka Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalį. Galiausiai jis pabrėžė, jog M. P. M. galėjo per teisės aktuose nustatytą terminą užtikrinti, kad jo ūkis atitiktų atliekant 2015 m. rugpjūčio mėn. reformą nustatytus reikalavimus. |
|
33 |
Kasaciniame skunde, pateiktame dėl Administrativen sad Plovdiv (Plovdivo administracinis teismas) sprendimo, kuriuo atmestas jo skundas pirmojoje instancijoje, M. P. M. paprašė Varhoven administrativen sad (Aukščiausiasis administracinis teismas) pateikti Teisingumo Teismui keturis prejudicinius klausimus. Jais buvo siekiama išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalyje išsamiai išvardyti force majeure atvejai ir, apskritai, ar nagrinėjamu atveju atsisakant pripažinti „force majeure“ atvejį arba „išimtines aplinkybes“ Potvarkio Nr. 11/2008 papildomų nuostatų 1 dalies 3 punktas suderinamas su šio 2 straipsnio 2 dalimi. |
|
34 |
Vis dėlto Varhoven administrativen sad (Aukščiausiasis administracinis teismas) nepatenkino šio prašymo priimti prejudicinį sprendimą, nes manė, kad pasiūlyti klausimai yra bendro pobūdžio, hipotetiniai ir susiję su faktinių aplinkybių nagrinėjimu, o ne su minėto 2 straipsnio 2 dalies neaiškumu. Tas teismas taip pat pažymėjo, kad M. P. M. nepateikė paraiškos gauti paramą ir kad, kiek tai susiję su 211 priemone, neinformavo Nacionalinio žemės ūkio fondo, t. y. mokėjimo agentūros, apie susidariusią situaciją. |
|
35 |
Antra, M. P. M. Administrativen sad Plovdiv (Plovdivo administracinis teismas) pateikė tris skundus dėl Bulgarijos valstybės atsakomybės prašydamas priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą kartu su teisės aktuose nustatytomis palūkanomis; turtinę žalą jis įvertino 13708,81 BGN (maždaug 7011 EUR), o neturtinę – 1000 BGN (maždaug 511 EUR). Jo nuomone, Žemės ūkio ir maisto ministerija, priimdama Potvarkį Nr. 11/2008, Nacionalinio žemės ūkio fondo vykdomojo direktoriaus pavaduotojas, priimdamas du 2020 m. balandžio 23 d. sprendimus, ir Varhoven administrativen sad (Aukščiausiasis administracinis teismas), priimdamas 2021 m. spalio 8 d. ir lapkričio 10 d. sprendimus, akivaizdžiai pažeidė Sąjungos teisę. |
|
36 |
2024 m. lapkričio 29 d. sprendimu Administrativen sad Plovdiv (Plovdivo administracinis teismas) sujungė bylas dėl M. P. M. skundų ir juos atmetė konstatavęs, kad Potvarkio Nr. 11/2008 15 straipsniu, siejamu su šio potvarkio papildomų nuostatų 1 dalies 3 punktu, nepažeidžiama Reglamento Nr. 1305/2013 47 straipsnio 4 dalis. Bet kuriuos atveju nebuvo įrodyta, kad M. P. M., jo įgaliotas asmuo arba paveldėtojas per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai galėjo tai padaryti, raštu pranešė Nacionalinio žemės ūkio fondui apie „force majeure“ arba „išimtinių aplinkybių“ įrodymus, priešingai, nei reikalaujama pagal šio potvarkio 15 straipsnio 2 dalį. |
|
37 |
Be to, Sąjungos teisės nuostatomis, kuriomis remiasi M. P. M., tiesiogiai nesiekiama suteikti teisių privatiems asmenims, todėl netenkinama viena iš valstybės narės atsakomybės už Sąjungos teisės pažeidimą atsiradimo sąlygų. |
|
38 |
Be to, Administrativen sad Plovdiv (Plovdivo administracinis teismas) nusprendė, jog M. P. M. Varhoven administrativen sad (Aukščiausiasis administracinis teismas) nekėlė jokio klausimo, dėl kurio reikėtų pateikti papildomą išaiškinimą, todėl negalima laikyti, kad tas teismas pažeidė Sąjungos teisę, kai toje byloje nesikreipė į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą. |
|
39 |
Galiausiai, Administrativen sad Plovdiv (Plovdivo administracinis teismas) teigimu, nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo įrodytas akivaizdus nesuderinamumas su Teisingumo Teismo jurisprudencija šioje srityje, nes 2024 m. sausio 18 d. Sprendimas Askos Properties (C‑656/22, EU:C:2024:56), kuriuo rėmėsi M. P. M., buvo priimtas vėliau nei pagrindinėje byloje nagrinėjami administraciniai ir teismo sprendimai. |
|
40 |
M. P. M. dėl 2024 m. lapkričio 29 d. sprendimo pateikė kasacinį skundą Varhoven administrativen sad (Aukščiausiasis administracinis teismas), t. y. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. |
|
41 |
Pastarasis teismas mano, jog iš Reglamento Nr. 1305/2013 88 straipsnio ir Deleguotojo reglamento Nr. 807/2014 19 straipsnio matyti, kad reglamentai Nr. 1698/2005 ir 1974/2006, kaip ir Potvarkis Nr. 11/2008, taikytini pagrindinėje byloje. |
|
42 |
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pirma, laikosi nuomonės, kad Reglamento Nr. 1974/2006 47 straipsniu sukuriama teisių, todėl privatus asmuo gali juo tiesiogiai remtis, siekdamas būti atleistas nuo pareigos grąžinti dalį arba visą gautą paramą. |
|
43 |
Antra, jis mano, kad Nacionalinis žemės ūkio fondas pažeidė Sąjungos teisę, kai priėmė du 2020 m. balandžio 23 d. sprendimus. Jo teigimu, paramos gavėjas turi naudoti tą pačią žemę arba bent jau žemę, esančią toje pačioje kalnuotoje arba kliūčių turinčioje vietovėje. Be to, tas teismas abejoja, ar M. P. M. turėjo galimybę naudoti kitą žemę nei ta, kurią jam suteikė Valstybės žemės fondas, be kita ko, privatiems asmenims priklausančią žemę, per šešis mėnesius įregistruoti gyvulininkystės ūkį Bulgarijos maisto produktų saugos agentūros integruotoje informacinėje sistemoje ir galiausiai perduoti kitam asmeniui prisiimtą asmeninį įsipareigojimą. |
|
44 |
Trečia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad 2021 m. spalio 8 d. ir lapkričio 10 d. sprendimuose jis konstatavo, jog dėl to, kad Potvarkyje Nr. 11/2008 nėra paminėti du Reglamento Nr. 1974/2006 47 straipsnio e ir f punktuose nurodyti atvejai, negali kilti šių dviejų aktų kolizija, nes šiame 47 straipsnyje pateiktas neišsamus sąrašas. |
|
45 |
Ketvirta, tam teismui kilo klausimas, ar 2021 m. spalio 8 d. ir lapkričio 10 d. sprendimuose jis akivaizdžiai pažeidė Sąjungos teisę, kai juose nusprendė, kad Potvarkio Nr. 11/2008 papildomų nuostatų 1 dalies 3 punkte išsamiai išvardyti force majeure atvejai ir kad ši teisės akto nuostata atitinka Reglamentą Nr. 1306/2013, ir nemanė, kad tikslinga patenkinti M. P. M. prašymą kreiptis į Teisingumo Teismas su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiuo klausimu. Šiuo atžvilgiu minėtas teismas pripažįsta, kad jos paties jurisprudencija yra prieštaringa, nes kai kuriuose sprendimuose jis konstatavo, kad Reglamento Nr. 1974/2006 47 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalyje pateiktas sąrašas nėra išsamus, o kituose sprendimuose nusprendė priešingai. |
|
46 |
Visgi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, jog 2021 m. lapkričio 10 d. sprendime dėl 211 priemonės, remdamasis surinktais įrodymais, jis konstatavo, kad paramos gavėjas per Potvarkio Nr. 11/2008 15 straipsnio 2 dalyje, kurioje šiuo atžvilgiu tiksliai pakartota Reglamento Nr. 1974/2006 47 straipsnio 2 dalis, numatytą terminą nepranešė administracinei institucijai apie force majeure aplinkybę. Vis dėlto 2021 m. spalio 8 d. sprendime tas teismas, kiek tai susiję su 212 priemone, pabrėžė, kad ši pareiga pranešti buvo įvykdyta. |
|
47 |
Šiomis aplinkybėmis Varhoven administrativen sad (Aukščiausiasis administracinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
|
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl pirmojo klausimo
|
48 |
Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1974/2006 47 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad „force majeure“ arba „išimtinė aplinkybė“ gali būti teisės naudotis žeme, dėl kurios taikomas daugiametis įsipareigojimas pagal EŽŪFKP, praradimas dėl to, kad buvo nutraukta nuomos sutartis po to, kai, prisiėmus šį įsipareigojimą, buvo padaryta teisės aktų pakeitimų, kuriais buvo nustatyti nauji reikalavimai, kad tokia sutartis galiotų toliau, nors paramos gavėjas ėmėsi visų priemonių, kurių galėjo imtis, nepatirdamas pernelyg didelių nuostolių, kad išsaugotų šią teisę. |
|
49 |
Pagal Reglamento Nr. 1974/2006 47 straipsnio 1 dalį valstybės narės gali pripažinti visų pirma šešių šio straipsnio dalies a–f punktuose išvardytų kategorijų force majeure ar išimtinių aplinkybių atvejus, kuriems susiklosčius jos nereikalaus iš paramos gavėjo grąžinti visos jo gautos paramos ar jos dalies. |
|
50 |
Dėl klausimo, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamų nuomos sutarčių nutraukimas gali būti laikomas „force majeure“ arba „išimtine aplinkybe“, kaip tai suprantama pagal šio 47 straipsnio 1 dalį, reikia priminti, jog, kiek tai susiję su EŽŪFKP, Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad force majeure atveju laikomas bet koks įvykis, kurį nulėmė su ūkio subjektu nesusijusios, neįprastos ir nenumatomos aplinkybės, kurių pasekmių nebūtų buvę galima išvengti, nepaisant visų atsargumo priemonių, kurių jis ėmėsi (2024 m. sausio 18 d. Sprendimo Askos Properties, C‑656/22, EU:C:2024:56, 47 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). |
|
51 |
Minėto 47 straipsnio 1 dalyje numatyta neprivaloma principo, kad paramos gavėjas turi ją grąžinti, jei nesilaiko įsipareigojimo, kurį prisiėmė siekdamas gauti šią paramą ir kurio turi laikytis bent jau žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties vykdymo laikotarpiu, išimtis (šiuo klausimu žr. 2024 m. sausio 18 d. Sprendimo Askos Properties, C‑656/22, EU:C:2024:56, 44 punktą). |
|
52 |
Iš Reglamento Nr. 1974/2006 37 konstatuojamosios dalies ir 47 straipsnio 1 dalies matyti, kad pastarojoje nuostatoje pateiktas sąrašas nėra baigtinis, todėl sąvokos „force majeure“ arba „išimtinės aplinkybės“, kaip jos suprantamos pagal tą nuostatą, gali apimti tame sąraše nenurodytus atvejus. Be to, nors tame sąraše nurodytos tik objektyvios faktinės aplinkybės, suinteresuotasis asmuo, kuris remiasi „force majeure“ arba „išimtinėmis aplinkybėmis“, taip pat turi turėti galimybę įrodyti, kad, imdamasis tinkamų priemonių, nesukeliančių jam pernelyg didelių nuostolių, saugojosi nuo neįprasto įvykio pasekmių (2024 m. sausio 18 d. Sprendimo Askos Properties, C‑656/22, EU:C:2024:56, 48 ir 49 punktai). |
|
53 |
Remdamasis tuo, 2024 m. sausio 18 d. Sprendimo Askos Properties (C‑656/22, EU:C:2024:56) 62 punkte Teisingumo Teismas nusprendė, kad pakeitimai, kaip antai 2015 m. rugpjūčio mėn. pakeitimai, gali būti laikomi „force majeure“ arba „išimtinėmis aplinkybėmis“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1974/2006 47 straipsnio 1 dalį. |
|
54 |
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo institucijos išreikštas abejones dėl to, ar M. P. M. galėjo, pirma, nuomotis žemę, priklausančią kitiems asmenims nei Bulgarijos valstybė, ir, antra, per nustatytus terminus gauti reikiamus veiklos leidimus, neatrodo, kad M. P. M. būtų galėjęs laikytis naujų reikalavimų, nustatytų 2015 m. rugpjūčio mėn. pakeitimais. |
|
55 |
Atsižvelgiant į tai, pagal Reglamento Nr. 1974/2006 47 straipsnio 2 dalį, kuri pakartota Potvarkio Nr. 11/2008 15 straipsnio 2 dalyje, tam, kad galėtų pasinaudoti neprivaloma paramos grąžinimo principo išimtimi, įtvirtinta šio reglamento 47 straipsnio 1 dalyje, jos gavėjas arba jo įgaliotasis asmuo per 10 darbo dienų nuo dienos, kurią gali tai padaryti, turi raštu pranešti kompetentingai institucijai apie force majeure ar išimtinių aplinkybių atvejus ir kartu tai institucijai pateikti priimtinus atitinkamus įrodymus. |
|
56 |
Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad nors ši sąlyga buvo įvykdyta dėl 212 priemonės, ji nebuvo įvykdyta dėl 211 priemonės. |
|
57 |
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti: Reglamento Nr. 1974/2006 47 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad „force majeure“ arba „išimtinė aplinkybė“ gali būti teisės naudotis žeme, dėl kurios taikomas daugiametis įsipareigojimas pagal EŽŪFKP, praradimas dėl to, kad buvo nutraukta nuomos sutartis po to, kai, prisiėmus šį įsipareigojimą, buvo padaryta teisės aktų pakeitimų, kuriais buvo nustatyti nauji reikalavimai, kad tokia sutartis galiotų toliau, jeigu tas nutraukimas yra su paramos gavėju nesusijęs, neįprastas ir nenumatomas įvykis ir šis ėmėsi visų priemonių, kurių galėjo imtis, nepatirdamas pernelyg didelių nuostolių, kad išsaugotų šią teisę. |
Dėl penktojo klausimo
|
58 |
Penktuoju klausimu, kurį reikia nagrinėti antrą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar valstybės narės atsakomybės už jai priskiriamus Sąjungos teisės pažeidimus principas turi būti aiškinamas taip, kad pakankamai aiškiu Reglamento Nr. 1974/2006 47 straipsnio 1 dalies pažeidimu laikytina tai, kad valstybė narė tik iš dalies į teisės aktus, priimtus įgyvendinant šią nuostatą, įtraukė šio 47 straipsnio 1 dalyje pateiktą neišsamų „force majeure ar išimtinių aplinkybių“ sąrašą. |
|
59 |
Pirmiausia reikia priminti, kad valstybės atsakomybės už privatiems asmenims padarytą žalą dėl jai priskiriamo Sąjungos teisės pažeidimo principas yra neatsiejamai susijęs su Sutarčių, kuriomis grindžiama Sąjunga, sistema (1991 m. lapkričio 19 d. Sprendimo Francovich ir kt., C‑6/90 ir C‑9/90, EU:C:1991:428, 35 punktas). Šis principas taikomas kiekvienu atveju, kai valstybė narė pažeidžia Sąjungos teisę, nesvarbu, kokia valstybės valdžios institucija padarė šį pažeidimą (šiuo klausimu žr. 1996 m. kovo 5 d. Sprendimo Brasserie du pêcheur ir Factortame, C‑46/93 ir C‑48/93, EU:C:1996:79, 31 bei 32 punktus ir 2022 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Ministre de la Transition écologique ir Premier ministre (Valstybės atsakomybė už oro taršą), C‑61/21, EU:C:2022:1015, 43 punktą). Minėtas principas taip pat taikomas, kai atitinkamas pažeidimas padaromas galutinės instancijos nacionalinio teismo sprendimu (toliau – nacionalinis teismas, kurio sprendimai negali būti skundžiami) (2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Köbler, C‑224/01, EU:C:2003:513, 50 punktas; 2016 m. liepos 28 d. Sprendimo Tomášová, C‑168/15, EU:C:2016:602, 20 punktas; 2026 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Statul Român – Ministerul Finanţelor Publice ir Curtea de Apel Bucureşti, C‑163/24, EU:C:2026:722, 48 punktas ir 2026 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Ferreira da Silva e Brito ir kt., C‑293/24, EU:C:2026:723, 43 ir 44 punktai). |
|
60 |
Nukentėję privatūs asmenys turi teisę į žalos atlyginimą, jeigu tenkinamos trys sąlygos: pažeista Sąjungos teisės norma siekiama suteikti privatiems asmenims teisių, jos pažeidimas yra pakankamai sunkus ir yra tiesioginis to pažeidimo ir šių asmenų patirtos žalos priežastinis ryšys (šiuo klausimu žr. 1996 m. kovo 5 d. Sprendimo Brasserie du pêcheur ir Factortame, C‑46/93 ir C‑48/93, EU:C:1996:79, 51 punktą ir 2022 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Ministre de la Transition écologique ir Premier ministre (Valstybės atsakomybė už oro taršą), C‑61/21, EU:C:2022:1015, 44 punktą). |
|
61 |
Darytina išvada, kad valstybės atsakomybė gali kilti tik dėl Sąjungos teisės normos, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, pažeidimo. Šios teisės atsiranda ne tik tuomet, kai jos aiškiai nustatytos Sąjungos teisės nuostatose, bet taip pat gali kilti dėl tokiose nuostatose konkrečiai apibrėžtų teigiamų ar neigiamų pareigų, kurios nustatomos tiek privatiems asmenims, tiek valstybėms narėms ar Sąjungos institucijoms. Valstybės narės padarytas tokių teigiamų ar neigiamų pareigų pažeidimas iš tiesų gali pakeisti teisinę padėtį, kurią tomis nuostatomis siekiama sukurti atitinkamiems privatiems asmenims, ir trukdyti šiems asmenims naudotis teisėmis, kurios jiems netiesiogiai suteiktos pagal atitinkamas Sąjungos teisės nuostatas ir kuriomis jie turėtų galėti remtis nacionaliniuose teismuose (šiuo klausimu žr. 2022 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Ministre de la Transition écologique ir Premier ministre (Valstybės atsakomybė už oro taršą), C‑61/21, EU:C:2022:1015, 45–47 punktus ir 2026 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Statul Român – Ministerul Finanţelor Publice ir Curtea de Apel Bucureşti, C‑163/24, EU:C:2026:722, 53 punktą). |
|
62 |
Nagrinėjamu atveju, kaip pažymėta šio sprendimo 51 punkte, Reglamento Nr. 1974/2006 47 straipsnio 1 dalyje tik numatyta neprivaloma principo, kad paramos gavėjas turi ją grąžinti, jei nesilaiko įsipareigojimo, kurį prisiėmė siekdamas gauti šią paramą ir kurio turi laikytis bent jau žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties vykdymo laikotarpiu, išimtis. |
|
63 |
Kaip aiškiai matyti iš šios nuostatos teksto, ji suformuluota leidžiamai, t. y. ja valstybėms narėms suteikiama tik galimybė „pripažinti [šešias joje išvardytas] force majeure ar išimtinių aplinkybių kategorijas“. |
|
64 |
Taigi valstybės narės visiškai neprivalo savo nacionalinėje teisėje numatyti atleidimo nuo pareigos grąžinti atitinkamą paramą force majeure ar išimtinių aplinkybių atveju. |
|
65 |
Atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1974/2006 47 straipsnio 1 dalimi suteiktą diskreciją, jos tiesiog gali atsisakyti savo nacionalinėje teisėje įtvirtinti šioje nuostatoje numatytą neprivalomą išimtį. Priešingai, jos gali pripažinti visas šešias šioje nuostatoje nurodytas force majeure ir išimtinių aplinkybių kategorijas arba kai kurias iš jų, ar netgi kitas kategorijas. |
|
66 |
Darytina išvada, jog, pirma, tai, kad valstybė narė į įgyvendinant šio 47 straipsnio 1 dalį priimtus teisės aktus tik iš dalies įtraukė šioje nuostatoje pateiktą neišsamų „force majeure ar išimtinių aplinkybių“ sąrašą, visiškai atitinka minėtą nuostatą. Todėl toks valstybės narės pasirinkimas negali būti laikomas pakankamai aiškiu Sąjungos teisės pažeidimu. |
|
67 |
Antra, kadangi, atsižvelgiant į minėto 47 straipsnio 1 dalį, negalima nustatyti aiškiai apibrėžtos pozityvios valstybių narių pareigos, ši nuostata taip pat negali būti laikoma Sąjungos teisės norma, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 61 punktą. |
|
68 |
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į penktąjį klausimą reikia atsakyti: valstybės narės atsakomybės už jai priskiriamus Sąjungos teisės pažeidimus principas turi būti aiškinamas taip, kad pakankamai aiškiu Reglamento Nr. 1974/2006 47 straipsnio 1 dalies pažeidimu nėra laikytina tai, kad valstybė narė tik iš dalies į teisės aktus, priimtus įgyvendinant šią nuostatą, įtraukė šio 47 straipsnio 1 dalyje pateiktą neišsamų „force majeure ar išimtinių aplinkybių“ sąrašą, nes ta nuostata bet kuriuo atveju negali būti laikoma Sąjungos teisės norma, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims. |
Dėl antrojo–ketvirtojo ir šeštojo klausimų
|
69 |
Antruoju–ketvirtuoju ir šeštuoju klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, pirma, ar kasatoriaus pagrindinėje byloje ginčijami atitinkami Nacionalinio žemės ūkio fondo ir Varhoven administrativen sad (Aukščiausiasis administracinis teismas) veiksmai gali būti laikomi pakankamai aiškiu Sąjungos teisės normos, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, pažeidimu ir, antra, ar yra tiesioginis galimo pakankamai aiškaus Sąjungos teisės pažeidimo ir tariamai kasatoriaus patirtos žalos ryšys. |
|
70 |
Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad, atsižvelgiant į trijų valstybės narės atsakomybės už Sąjungos teisės pažeidimą atsiradimo sąlygų, kaip antai nurodytų šio sprendimo 60 punkte, kumuliacinį pobūdį, to, jog viena iš jų nėra tenkinama, pakanka ieškiniui dėl atsakomybės atmesti (pagal analogiją žr. 1999 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Lucaccioni / Komisija, C‑257/98 P, EU:C:1999:402, 14 punktą ir 2003 m. gegužės 8 d. Sprendimo T. Port / Komisija, C‑122/01 P, EU:C:2003:259, 30 punktą). |
|
71 |
Pirma, kiek tai susiję su Reglamento Nr. 1974/2006 47 straipsnio 1 dalimi, iš atsakymo į penktąjį klausimą matyti, kad netenkinama nė viena iš dviejų pirmųjų valstybės narės atsakomybės už Sąjungos teisės pažeidimą atsiradimo sąlygų. |
|
72 |
Antra, kalbant apie atsisakymą pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalies išaiškinimo, dėl kurio pateiktas ketvirtasis klausimas, pažymėtina, kad iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, jog tam, kad būtų konstatuotas pakankamai aiškus Sąjungos teisės pažeidimas, dėl kurio kyla valstybės narės atsakomybė, SESV 267 straipsnio trečioje pastraipoje įtvirtintos pareigos pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pažeidimas turi būti siejamas su kitos Sąjungos teisės normos, suteikiančios teises privatiems asmenims, pažeidimu (2026 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Statul Român – Ministerul Finanţelor Publice ir Curtea de Apel Bucureşti, C‑163/24, EU:C:2026:722, 89 punktas ir 2026 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Ferreira da Silva e Brito ir kt., C‑293/24, EU:C:2026:723, 59 punktas). |
|
73 |
Šiuo atžvilgiu reikia konstatuoti, kad Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalimi, kaip ir Reglamento Nr. 1974/2006 47 straipsnio 1 dalimi, valstybėms narėms suteikiama tik galimybė joje išvardytus šešis atvejus pripažinti force majeure ar išimtinių aplinkybių atvejais, todėl šio 2 straipsnio 2 dalis negali būti laikoma Sąjungos teisės norma, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims. |
|
74 |
Todėl į antrąjį–ketvirtąjį ir šeštąjį klausimus atsakyti nereikia. |
Dėl bylinėjimosi išlaidų
|
75 |
Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos. |
|
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (septintoji kolegija) nusprendžia: |
|
|
|
Parašai. |
( *1 ) Proceso kalba: bulgarų.