–

AB „Inter Rao Lietuva“, atstovaujamos advokatų R. Audzevičiaus, J. Jarusevičiaus ir D. Mačiugino,

–

UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, atstovaujamos advokato J. Jarusevičiaus ir P. Grendelio,

–

Lietuvos vyriausybės, atstovaujamos V. Kazlauskaitės-Švenčionienės,

–

Italijos vyriausybės, atstovaujamos S. Fiorentino, padedamo procuratore dello Stato P. Cardinale ir avvocato dello Stato G. Palatiello,

–

Latvijos vyriausybės, atstovaujamos J. Davidoviča ir K. Pommere,

–

Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos E. M. M. Besselink ir J. Langer,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos M. Carpus-Carcea, L. Puccio ir A. Steiblytės,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 ir 47 straipsnių, 2014 m. kovo 17 d. Tarybos sprendimo 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 78, 2014, p. 16), iš dalies pakeisto 2022 m. balandžio 21 d. Tarybos sprendimu (BUSP) 2022/660 (OL L 120, 2022, p. 11) (toliau – Sprendimas 2014/145), 2 straipsnio ir 2014 m. kovo 17 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 78, 2014, p. 6), iš dalies pakeisto 2022 m. balandžio 21 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/658 (OL L 120, 2022, p. 1) (toliau – Reglamentas Nr. 269/2014), 2 straipsnio išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant pagal Lietuvos teisę įsteigtos AB „Inter Rao Lietuva“ ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) ginčą dėl šios bendrovės įtraukimo į asmenų, susijusių su asmenimis, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą.

3

Chartijos 41 straipsnio „Teisė į gerą administravimą“ 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.   Kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad [Europos] Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką.

2.   Ši teisė apima:

4

Chartijos 47 straipsnio „Teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą“ pirmose dviejose pastraipose nustatyta:

„Kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Sąjungos teisės, yra pažeistos, turi teisę į veiksmingą jų gynybą teisme šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

Kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kiek įmanoma trumpesnį laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Kiekvienas asmuo turi turėti galimybę gauti teisinę pagalbą, būti ginamas ir atstovaujamas.“

5

Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta:

„1.   Visos lėšos ir ekonominiai ištekliai, kurie nuosavybės teise priklauso, kuriuos turi, valdo ar kontroliuoja:

<...>

ir su jais susiję fiziniai ar juridiniai asmenys, subjektai ar įstaigos, išvardyti priede, yra įšaldomi.

2.   Neleidžiama priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams arba organizacijoms jų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais.“

6

Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnyje nustatyta:

„1.   Įšaldomos visos I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms ar su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms priklausančios, jų nuosavybe esančios, jų valdomos ar kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai.

2.   Nesuteikiama galimybė I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms ar su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms tiesiogiai arba netiesiogiai naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais arba galimybė jais naudotis tų fizinių ar juridinių asmenų, subjektų arba organizacijų naudai.“

7

Šio reglamento 18 straipsnyje numatyta:

„Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.“

8

2022 m. vasario 25 d. Tarybos sprendimo (BUSP) 2022/329, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 50, 2022, p. 1), 11 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„[A]tsižvelgdama į padėties rimtumą, Taryba mano, kad įtraukimo į sąrašą kriterijai turėtų būti iš dalies pakeisti, kad būtų įtraukti asmenys ir subjektai, remiantys Rusijos Federacijos vyriausybę ir gaunantys iš jos naudos, taip pat asmenys ir subjektai, užtikrinantys jai esminį pajamų šaltinį, ir su į sąrašą įtrauktais asmenimis ir subjektais susiję fiziniai ir juridiniai asmenys.“

9

2022 m. balandžio 27 d. įsigaliojusios redakcijos 2004 m. balandžio 22 d. Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 (Žin., 2004, Nr. 68-2369) 12 straipsnyje buvo numatyta, kad tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimo priežiūra priklauso, be kita ko, FNTT kompetencijai. To straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad FNTT koordinuoja, prižiūri ir užtikrina finansinių sankcijų (apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais) įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje.

10

Lietuvos Respublikos ekonominių sankcijų ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymas Nr. IX-2160 buvo pakeistas Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymu, šis pakeitimas numatytas 2022 m. balandžio 19 d. Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1020 (TAR, 2022, Nr. 2022-8433), kuris įsigaliojo 2022 m. gegužės 17 d. (toliau – Tarptautinių sankcijų įstatymas).

11

Tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad informaciją apie priimtus sprendimus dėl subjektų, kuriems taikomos sankcijos dėl jų sąsajų su subjektais, įtrauktais į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašus, šias sankcijas įgyvendinantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojams teikia FNTT.

12

Šio įstatymo 11 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyta:

„1.   Kompetentingos institucijos, [be kita ko, FNTT], pagal kompetenciją užtikrindamos tarptautinių sankcijų įgyvendinimą:

<...>

<...>

4.   [FNTT] koordinuoja, prižiūri ir užtikrina finansinių sankcijų (apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais) įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje.“

13

Nuo 2019 m. sausio 30 d. iki 2022 m. gegužės 27 d. galiojusios redakcijos 2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1679 „Dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūros tvarkos aprašo 11 punkte buvo nurodyta, kad FNTT kontroliuoja, reguliariai tikrina ir renka duomenis apie finansinių sankcijų įgyvendinimą iš įvairių subjektų, pavyzdžiui, finansų įstaigų ar investicinių bendrovių.

14

2022 m. gegužės 28 d. įsigaliojo 2022 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 535 „Dėl Tarptautinių sankcijų įstatymo įgyvendinimo“, kuriuo patvirtintas Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos aprašas. Šio aprašo 13 punkte nurodyta, kad FNTT, įgyvendindama Tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytas kompetentingos institucijos funkcijas, koordinuoja, prižiūri ir užtikrina finansinių sankcijų (apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais) įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Šiame punkte patikslinama:

„13.   2. <...> pagal tarptautines sankcijas reglamentuojančiuose dokumentuose nustatytus kriterijus nustačiusi, kad juridinis asmuo <...> nuosavybės teise priklauso arba yra kontroliuojama[s] subjekto, kuriam taikomos sankcijos, [FNTT] priima įsakymą, kuriuo nustatoma, kad finansinės sankcijos turi būti taikomos ir tam <...> juridiniam asmeniui <...>. Priimtų įsakymų pagrindu sudarytas arba atnaujintas juridinių asmenų <...>, kuri[e] nuosavybės teise priklauso arba yra kontroliuojam[i] subjekto, kuriam taikomos sankcijos, sąrašas per 2 darbo dienas nuo atitinkamų įsakymų priėmimo viešai paskelbiamas [FNTT] interneto svetainėje ir pateikiamas valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojams.“

15

Pagal šio aprašo 15 punktą jo 13.2 papunktyje nurodyti FNTT įsakymai, kaip norminiai teisės aktai, yra privalomi įgyvendinant tarptautines sankcijas Lietuvos Respublikoje.

16

Inter Rao Lietuva Lietuvoje vykdė elektros energijos importo ir nepriklausomo tiekėjo veiklą.

17

2022 m. balandžio 28 d. FNTT įtraukė bendrovę Inter Rao Lietuva į fizinių ir juridinių asmenų, susijusių su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, sąrašą ir paskelbė šį sąrašą savo interneto svetainėje. Tame sąraše buvo nurodyta, kad bendrovės Inter Rao Lietuva lėšos įšaldomos dėl jos sąsajų su G. H. Šiam asmeniui taikomos ribojamosios priemonės pagal 2022 m. vasario 28 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2022/336, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 58, 2022, p. 1).

18

2022 m. gegužės 25 d. FNTT pakoregavo šį sąrašą. Ji pašalino iš jo duomenis apie bendrovės Inter Rao Lietuva sąsajas su G. H., tačiau nurodė, jog ši bendrovė yra susijusi su Rusijos Federacijos prezidentu, kuriam taikomos ribojamosios priemonės pagal 2022 m. vasario 25 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2022/331, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 52, 2022, p. 1). Be to, FNTT nurodė, kad įšaldomos šios bendrovės akcijos. 2022 m. birželio 1 d. FNTT taip pat įšaldė jos nekilnojamąjį turtą.

19

2022 m. gegužės 12 ir 30 d.Inter Rao Lietuva prašė FNTT išbraukti ją iš fizinių ir juridinių asmenų, susijusių su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, sąrašo .

20

2022 m. gegužės 27 d. Sprendimu Nr. 1 (toliau – Sprendimas Nr. 1) ir 2022 m. birželio 23 d. Sprendimu Nr. 2 (toliau – Sprendimas Nr. 2) FNTT atitinkamai atmetė šiuos prašymus konstatavusi, kad nėra teisinio pagrindo iš jos interneto svetainės pašalinti joje paskelbtą informaciją apie bendrovę Inter Rao Lietuva. Sprendime Nr. 1 ji, be kita ko, nurodė, jog 51 % šios bendrovės akcijų priklauso pagal Suomijos teisę įsteigtai bendrovei Rao Nordic Oy, kurios 100 % akcijų priklauso pagal Rusijos teisę įsteigtai bendrovei Inter Rao Ues, o pastarosios akcininkai yra Rosneftgaz, kuri valdo 26,37 % akcijų, Inter Rao Capital Group, kuri valdo 29,56 % akcijų, „smulkieji akcininkai“, kuriems priklauso 34,24 % akcijų, kotiruojamų Maskvos (Rusija) akcijų biržoje, ir PJSC FGC UES, valdanti 8,57 % akcijų. FNTT padarė išvadą, kad didžiausios Rusijos įmonės Inter Rao Ues akcininkės yra netiesiogiai Rusijos Federacijos, kuri yra prezidentinė federacinė respublika, o šios valstybės vadovui – prezidentui – pagal Sprendimą 2022/331 yra taikomos tarptautinės sankcijos, valdomos įmonės. Sprendime Nr. 2 FNTT pakartojo savo argumentus dėl bendrovės Inter Rao Lietuva akcininkų struktūros. Ji pabrėžė, kad tiek Rosneftgaz, tiek Inter Rao Capital Group priklauso daugiau nei 25 % Inter Rao akcijų, todėl laikoma, kad pirmosioms bendrovėms kartu priklauso ne mažiau kaip 50 % šių akcijų, ir kad, be to, minėtos bendrovės netiesiogiai priklauso Rusijos Federacijai, kuri turi teisę priimti dėl jų sprendimus ir gauti iš jų naudą.

21

2022 m. liepos 20 d. Įsakymu Nr. V-174 FNTT direktorius patvirtino „Juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, nuosavybės teise priklausančių arba kontroliuojamų subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą“. Šis įsakymas įsigaliojo 2022 m. liepos 22 d.Inter Rao Lietuva yra įtraukta į šio sąrašo 1 punktą.

22

Inter Rao Lietuva pateikė skundą dėl Sprendimo Nr. 1 ir Sprendimo Nr. 2 panaikinimo, taip pat prašė išbraukti jos pavadinimą iš atitinkamo sąrašo ir pašalinti ją iš FNTT interneto svetainės, kiek tai susiję su laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 28 d. iki 2022 m. liepos 21 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė šį skundą. Ši bendrovė pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

23

Šis teismas pažymi, kad laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 28 d. iki liepos 22 d. FNTT taikė bendrovės Inter Rao Lietuva lėšų ir ekonominių išteklių, t. y. jos akcijų ir nekilnojamojo turto, nurodytų 2022 m. balandžio 28 d. paskelbtame sąraše, suvaržymus, tačiau nepriėmė atskiro administracinio akto, kuriame būtų išdėstyti faktiniai ir teisiniai pagrindai, kuriais remiantis buvo nustatyti šie suvaržymai. Vienintelis motyvas, kuriuo grindžiamas bendrovės Inter Rao Lietuva įtraukimas į šį sąrašą, buvo sąsaja su asmeniu, kuriam taikomos sankcijos, t. y. nuo 2022 m. balandžio 28 d. su G. H., o nuo 2022 m. gegužės 25 d. – su Rusijos Federacijos prezidentu. Šiomis aplinkybėmis ši bendrovė galėjo ginčyti minėtus suvaržymus tik prašydama FNTT išbraukti ją iš sąrašo tomis dienomis, kai jos pavadinimas jau buvo įtrauktas į tą sąrašą, kuris jau buvo paskelbtas FNTT interneto svetainėje.

24

Tokiu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui visų pirma kyla klausimas, ar, atsižvelgiant į Sąjungos teisėje numatytą procedūrą, pagal kurią Tarybai nustačius ribojamąsias priemones atitinkamas asmuo turi galimybę pateikti pastabas po to, kai buvo priimtas sprendimas, kuriuo nustatomos šios priemonės, tokia nacionalinė priemonė, kaip taikoma jo nagrinėjamoje byloje, pagal analogiją gali būti patvirtinta pagal tokią administracinę procedūrą. Šiuo klausimu jis mano, jog netikėtumas yra būtinas, kad nebūtų pakenkta tokių priemonių veiksmingumui. Atsižvelgdamas į administracinėje praktikoje neįprastą nagrinėjamu atveju patvirtintos nacionalinės priemonės pobūdį ir į tai, kad ją patvirtindama FNTT taikė Sąjungos teisę, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, jog būtina, kad Teisingumo Teismas, atsižvelgdamas į Chartijos 41 straipsnį, paaiškintų iš šios teisės kylančius reikalavimus.

25

Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatuoja, kad siekdama užtikrinti nacionalinį saugumą ir dėl to užkirsti kelią bet kokiai Rusijos politinės valdžios tiesiogiai ar netiesiogiai daromai įtakai Lietuvos energetikos sektoriui FNTT, taikydama Sąjungos teisę, patvirtino bendrovės Inter Rao Lietuva turto įšaldymo priemones. Šiam teismui kyla klausimas, kiek nacionalinis teismas turi vertinti tokių ribojamųjų priemonių teisėtumą, siekdamas atlikti išsamią ir visapusišką jų pagrįstumo ir teisėtumo teisminę kontrolę. Kadangi tik Lietuvos vykdomoji ir įstatymų leidžiamoji valdžia gali nustatyti grėsmes nacionaliniam saugumui ir imtis priemonių su jomis kovoti arba užkirsti joms kelią, šiam teismui kyla klausimas, ar sprendimo, kuriuo nustatomos ribojamosios priemonės, motyvų kontrolė, kuri apsiriboja patikrinimu, ar laikytasi procedūrinių taisyklių ir pareigos motyvuoti, ar tiksliai nurodytos faktinės aplinkybės, ar nepadaryta akivaizdžių šių aplinkybių vertinimo klaidų ir ar nepiktnaudžiauta įgaliojimais, gali atitikti veiksmingos teisminės kontrolės reikalavimą, kaip tai suprantama pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamą su Chartijos 47 straipsniu.

26

Galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas dėl įrodinėjimo standarto, kurio reikalaujama siekiant įrodyti sąsajos su asmenimis, kuriems taikomos Sąjungos ribojamosios priemonės, buvimą.

27

Šiuo klausimu tas teismas pažymi, kad FNTT įtraukė bendrovę Inter Rao Lietuva į nacionalinį sąrašą ir įšaldė jos turtą po to, kai nusprendė, kad ši bendrovė susijusi su asmenimis, kuriems taikomos Tarybos nustatytos ribojamosios priemonės. Šią išvadą FNTT padarė remdamasi 2018 m. gegužės 4 d. Tarybos dokumento Nr. 8519/18 „ES ribojamųjų priemonių veiksmingo įgyvendinimo geriausia praktika“ 34 ir 62 punktais, kuriuose nurodyti kriterijai, kuriais remiantis galima nustatyti, ar juridinis asmuo priklauso kitam asmeniui nuosavybės teise arba yra jo kontroliuojamas.

28

Pagal Sąjungos teisės reikalaujamą įrodinėjimo standartą, įtvirtintą 2015 m. balandžio 21 d. Sprendime Anbouba / Taryba (C‑605/13 P, EU:C:2015:248, 45 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija), atitinkamo asmens sąsajos su asmenimis, kuriems taikomos sankcijos, vertinimas turi būti atliekamas remiantis objektyviais ir pakankamai svariais įrodymais, kuriais remiantis būtų galima daryti pagrįstą išvadą dėl atitinkamos sąsajos egzistavimo.

29

Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar bylose, susijusiose su Sąjungos ribojamųjų priemonių taikymu dėl sąsajos su Rusijos valdžia, šis reikalaujamas įrodymų standartas leidžia veiksmingai ir tinkamai patikrinti, kad šios valdžios vykdoma kontrolė yra reali, atsižvelgiant į jos neformalų pobūdį, ir taip užtikrinti iš tikrųjų veiksmingą Sąjungos ribojamųjų priemonių taikymą nacionaliniu lygmeniu.

30

Šis teismas nurodo, kad nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių (kaip tai suprantama pagal Tarybos dokumentą Nr. 8519/18) konkrečią bendrovės Inter Rao Lietuva ir Rusijos Federacijos prezidento sąsają. Vis dėlto žinomas faktas yra tai, kad Rusijos Federacijos politinis režimas yra autokratinio ir oligarchinio pobūdžio, pasireiškiantis šios valstybės valdžios ir verslo subjektų veiksminga ir realia, tačiau neformalia kontrole, be kita ko, subjektų, veikiančių ekonomiškai ir politiškai reikšminguose sektoriuose, kokiu laikomas nagrinėjamu atveju aptariamas energetikos sektorius, atžvilgiu. Jis pabrėžia, kad politinės valdžios vykdoma kontrolė gali pasireikšti tokiomis formomis, kurių objektyviai neįmanoma patikrinti ar įrodyti tiesioginiais įrodymais. Taigi reikia išnagrinėti, ar tokiu atveju reikėtų pripažinti, kad Rusijos Federacijos prezidentas vykdo veiksmingą kontrolę vien dėl turimų įgaliojimų. Nagrinėjamu atveju bendrovės Inter Rao Lietuva akcininkų struktūra, jos pagrindinis akcininkas ir pastarojo akcininkai rodo aiškias sąsajas su Rusijos politine valdžia.

31

Tokiomis aplinkybėmis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

32

Pagal suformuotą jurisprudenciją, nacionaliniams teismams ir Teisingumo Teismui bendradarbiaujant, kaip numatyta SESV 267 straipsnyje, pastarasis turi pateikti nacionaliniam teismui naudingą atsakymą, kuris leistų priimti sprendimą jo nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į tai, prireikus Teisingumo Teismas turi performuluoti jam pateiktus klausimus (1978 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Redmond, 83/78, EU:C:1978:214, 26 punktas ir 2025 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Russisch-Kirgizisch Ontwikkelingsfonds, C‑384/24, EU:C:2025:696, 29 punktas).

33

Nagrinėjamu atveju pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia sužinoti, kaip reikia aiškinti Sprendimo 2014/145 2 straipsnį, Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnį ir Chartijos 41 straipsnį. Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad juridinis asmuo, kuriam taikoma kompetentingos nacionalinės institucijos nustatyta priemonė įtraukti jį į asmenų, kurių turtas įšaldytas, sąrašą, nėra nurodytas nei to sprendimo priede, nei to reglamento I priede, o šio juridinio asmens lėšos ir ištekliai buvo įšaldyti dėl jo „sąsajų“ su šiuose prieduose nurodytu fiziniu asmeniu.

34

Šiuo klausimu reikia priminti, pirma, kad pagal Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 1 dalį reikalaujama įšaldyti lėšas ir ekonominius išteklius, priklausančius prie šios dalies a–g punktuose išvardytų kategorijų priskiriamiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms arba su jais susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms. Šios dalies pirmoje sakinio dalyje taip pat reikalaujama įšaldyti visas šio sprendimo priede išvardytų asmenų, subjektų ar organizacijų turimas, valdomas ar kontroliuojamas lėšas ir ekonominius išteklius.

35

Antra, Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įšaldomos šio reglamento I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms ar su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms priklausančios lėšos ir ekonominiai ištekliai. Joje taip pat numatyta pareiga įšaldyti visas šių fizinių ar juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų nuosavybe esančias, valdomas ar kontroliuojamas lėšas ir ekonominius išteklius.

36

Kadangi pagal to sprendimo 2 straipsnio 1 dalį ir to reglamento 2 straipsnio 1 dalį taip pat reikalaujama įšaldyti lėšas ir išteklius, kurie nuosavybės teise priklauso, kuriuos valdo ar kontroliuoja asmenys, subjektai ar organizacijos, įtraukti į Sprendimo 2014/145 priede ir Reglamento Nr. 269/2014 I priede pateiktus sąrašus, tik pastarosios nuostatos, kiek jomis įpareigojama įšaldyti kitiems asmenims ar subjektams, kurie patys nėra nurodyti atitinkamuose šių Sąjungos teisės aktų prieduose, priklausančias lėšas ir ekonominius išteklius, yra susijusios su tokia situacija, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, kai įšaldytos juridinio asmens, kurio pavadinimas šiuose prieduose nenurodytas, lėšos ir ekonominiai ištekliai.

37

Vadinasi, manytina, kad pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 1 dalis ir Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnio 1 dalis, siejamos su Chartijos 41 straipsnyje įtvirtinta teise į gerą administravimą, turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas draudžiama nacionalinė priemonė, pagal kurią juridinis asmuo, kurio pavadinimas nenurodytas nei to sprendimo priede, nei to reglamento I priede, įtraukiamas į asmenų, kurių turtas įšaldomas, sąrašą dėl jo sąsajų su šiuose prieduose nurodytais asmenimis, o ginčyti tokią priemonę kompetentingoje nacionalinėje institucijoje šis juridinis asmuo gali tik po tokio įtraukimo.

38

Pirma, primintina, kad pirminė Sprendimo 2014/145 redakcija buvo priimta pagal ESS 29 straipsnį. Tą pačią dieną, remiantis SESV 215 straipsnio 2 dalimi, buvo priimtas pirminės redakcijos Reglamentas Nr. 269/2014, siekiant įgyvendinti tame sprendime numatytas ribojamąsias priemones (šiuo klausimu žr. 2017 m. kovo 28 d. Sprendimo Rosneft, C‑72/15, EU:C:2017:236, 89 punktą). Šis reglamentas ir jo redakcijos, įtvirtintos jį iš dalies keičiančiuose reglamentuose ir įgyvendinimo reglamentuose, kaip antai nagrinėjamame Reglamente Nr. 269/2014, yra privalomi visi ir taikomi nedelsiant.

39

Vadinasi, Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnio 1 dalyje nustatytos ribojamosios priemonės, kaip antai šio reglamento I priede išvardytiems asmenims, subjektams ar įstaigoms priklausančių, jų nuosavybės teise turimų, jų valdomų ar kontroliuojamų lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas, yra tiesiogiai taikomos visose valstybėse narėse (2023 m. vasario 16 d. Sprendimo Rzecznik Praw Dziecka ir kt. (Nutarties grąžinti vykdymo sustabdymas), C‑638/22 PPU, EU:C:2023:103,91 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Be to, remiantis minėto reglamento 18 straipsniu, šios ribojamosios priemonės taikomos nuo jo paskelbimo dienos. Taigi toks lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas yra nustatytas Sąjungos teisėje, ir, siekiant jį taikyti valstybėje narėje, iš esmės nereikia patvirtinti jokios nacionalinės įgyvendinimo priemonės, pavyzdžiui, priimti sprendimo įtraukti asmenį į asmenų, kurių turtas įšaldytas dėl to, kad nuosavybės teise priklauso asmeniui, kuriam taikomos sankcijos, arba yra jo valdomas ar kontroliuojamas, sąrašą.

40

Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad, norėdamos visiškai įgyvendinti Reglamentą Nr. 269/2014, valstybės narės gali patvirtinti jo įgyvendinimo priemones (šiuo klausimu žr. 2025 m. spalio 16 d. Sprendimo Timchenko ir Timchenko / Taryba, C‑805/24 P, EU:C:2025:792, 47–49 punktus), pavyzdžiui, nacionalinė kompetentinga institucija gali sudaryti asmenų, subjektų ar organizacijų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai įšaldomi dėl to, kad jie nuosavybės teise priklauso į Reglamento Nr. 269/2014 I priede esantį sąrašą įtrauktiems asmenims, yra jų valdomi arba kontroliuojami, sąrašą ir jį paskelbti savo interneto svetainėje.

41

Kaip išvados 54 punkte pažymėjo generalinis advokatas, tokios Reglamento Nr. 269/2014 įgyvendinimo priemonės gali užtikrinti ne tik veiksmingą šio reglamento taikymą, bet ir teisinio saugumo principo laikymąsi. Asmenų, subjektų ar organizacijų, kurių lėšos priklauso šio reglamento I priede aiškiai nurodytiems asmenims, subjektams ar organizacijoms, yra jų nuosavybė, jų valdomos ar kontroliuojamos, pavadinimai ir pavardės šiame priede nenurodyti. Be to, tokių nacionalinių sąrašų, kaip nurodyti pirmesniame šio sprendimo punkte, sudarymas tiek atitinkamam subjektui, tiek kitiems ūkio subjektams gali suteikti informacijos apie tai, kad jo lėšos ir ištekliai įšaldyti būtent dėl to, kad priklauso asmenims, subjektams ar organizacijoms, kurių pavadinimai įtraukti į minėtą priedą, arba dėl to, kad yra jų nuosavybė, jų valdomi ar kontroliuojami.

42

Vadinasi, tai, kad kompetentinga nacionalinė institucija įtraukia juridinį asmenį į tokį sąrašą, nėra nei šios institucijos skirta nacionalinė sankcija, nei papildoma sankcija, palyginti su Tarybos nustatytomis ribojamosiomis priemonėmis; tai yra šių priemonių įgyvendinimas identifikuojant asmenis, subjektus ir organizacijas, kurių turtas priklauso šiame priede nurodytam asmeniui, subjektui ar organizacijai, yra jų nuosavybė, jų valdomas ar kontroliuojamas.

43

Šiomis aplinkybėmis primintina, kad Chartijos taikymo sritis, kiek tai susiję su valstybių narių veiksmais, yra apibrėžta jos 51 straipsnio 1 dalyje, kurioje patvirtinama Teisingumo Teismo jurisprudencija, pagal kurią Sąjungos teisės sistemoje užtikrinamos pagrindinės teisės taikomos visais atvejais, kuriuos reglamentuoja Sąjungos teisė, tačiau ne kitais atvejais (šiuo klausimu žr. 2026 m. vasario 26 d. Sprendimo Komisija / Vengrija (Teisė teikti žiniasklaidos paslaugas radijo dažniu), C‑92/23, EU:C:2026:108, 95 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

44

Kadangi nagrinėjamu atveju tai, kad FNTT įtraukė juridinį asmenį į asmenų, kurių lėšos ir (arba) kiti ekonominiai ištekliai įšaldomi, sąrašą, yra Sąjungos teisės aktų dėl ribojamųjų priemonių įgyvendinimas, ši nacionalinė institucija privalo paisyti Chartijoje garantuojamų pagrindinių teisių.

45

Pažymėtina, kad pagal Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktą teisė į gerą administravimą, kuria remiasi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, apima „kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę“.

46

Tačiau Chartijos 41 straipsnis yra skirtas ne valstybėms narėms, o tik Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir organams. Vis dėlto šiame straipsnyje įtvirtinta teisė į gerą administravimą atspindi bendrąjį Sąjungos teisės principą ir, remiantis suformuota jurisprudencija, turi būti taikoma valstybėms narėms, kai jos įgyvendina šią teisę (2022 m. vasario 10 d. Sprendimo Bezirkshauptmannschaft Hartberg-Fürstenfeld (Senaties terminas), C‑219/20, EU:C:2022:89, 37 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

47

Dėl teisės būti išklausytam Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad negalima reikalauti, jog Sąjungos institucijos atitinkamiems asmenims praneštų įtraukimo į asmenų sąrašą motyvus, kuriais remiantis taikomos visos ribojamosios priemonės, prieš pirmą kartą įtraukdamos asmenį ar subjektą į šį sąrašą, nes toks išankstinis pranešimas galėtų pakenkti atitinkamame reglamente nustatytų lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo priemonių veiksmingumui. Kad būtų įgyvendintas šiuo reglamentu siekiamas tikslas, tokios priemonės pagal savo pobūdį turi būti netikėtos ir taikomos nedelsiant. Dėl tų pačių priežasčių nereikia ir išklausyti asmens ar subjekto, kuriam taikomos ribojamosios priemonės, prieš pirmą kartą įtraukiant jo pavardę ar pavadinimą į minėtą sąrašą. Tačiau šie motyvai turi būti pateikti kuo greičiau po to, kai nuspręsta įtraukti asmenį ar subjektą į sąrašą, kad priemonių adresatai galėtų laiku pasinaudoti teise į teisių gynimo priemonę (šiuo klausimu žr. 2008 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Kadi ir Al Barakaat International Foundation / Taryba ir Komisija, C‑402/05 P ir C‑415/05 P, EU:C:2008:461, 336–341 punktus).

48

Kai nacionalinės valdžios institucijos įgyvendina Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnio 1 dalį sudarydamos nacionalinius asmenų ar subjektų, kurių lėšos ar ekonominiai ištekliai įšaldomi, sąrašus, iš bendrojo Sąjungos teisės principo dėl teisės į gerą administravimą kylantys reikalavimai turi būti taikomi lygiai taip pat.

49

Darytina išvada, kad šis bendrasis principas, Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 1 dalis ir Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos nedraudžiama nacionalinė priemonė, pagal kurią asmuo įtraukiamas į asmenų, kurių turtas įšaldomas, sąrašą, o šią priemonę kompetentingoje nacionalinėje institucijoje jis gali ginčyti tik po tokio įtraukimo.

50

Vis dėlto kitaip yra tuo atveju, kai asmens, kurį kompetentinga nacionalinė institucija įtraukė į sąrašą, lėšos ir ekonominiai ištekliai jau buvo įšaldyti remiantis ankstesniu dar galiojančiu sprendimu ir nebėra rizikos, kad Sąjungos teisėje nustatyta ribojamoji priemonė bus neveiksminga arba apeinama prieš tai, kai įsigalioja. Tokiu atveju šiuo vėlesniu sprendimu negalima nukrypti nuo bendros taisyklės, pagal kurią reikalaujama, kad prieš jį priimant apie jį būtų pranešta iš anksto ir atitinkamam asmeniui ar subjektui būtų suteikta galimybė būti išklausytam (šiuo klausimu žr. 2011 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Prancūzija / People’s Mojahedin Organization of Iran, C‑27/09 P, EU:C:2011:853, 62 punktą ir 2022 m. gegužės 12 d. Sprendimo Boshab / Taryba, C‑242/21 P, EU:C:2022:375, 72 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

51

Antra, dėl pirmajame klausime nurodytos galimybės įtraukti juridinį asmenį į asmenų, kurių turtas įšaldomas, sąrašą dėl šio asmens „sąsajų“ su asmeniu, kurio pavardė įtraukta į Sprendimo 2014/145 priedą ir Reglamento Nr. 269/2014 I priedą, primintina, kad to sprendimo 2 straipsnio 1 dalyje, kaip ir to reglamento 2 straipsnio 1 dalyje, reikalaujama įšaldyti visas lėšas ir ekonominius išteklius, kurie „priklauso“ šiuose prieduose išvardytiems asmenims, subjektams ar organizacijoms arba kurie yra šių asmenų, subjektų ar organizacijų „nuosavybė, jų valdomi ar kontroliuojami“.

52

Iš to matyti, kad vien asmens, kuriam taikoma nacionalinė lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo priemonė, „sąsajos“ su minėtuose prieduose nurodytu asmeniu nepakanka, kad kompetentinga nacionalinė institucija galėtų pateisinti jo įtraukimą į sąrašą asmenų, kurių turtas įšaldomas. Siekiant nustatyti lėšas ir išteklius, kurie priklauso asmenims, kurių pavardės minėtuose prieduose nenurodytos, tačiau kurie vis dėlto turi būti įšaldyti pagal šias nuostatas, būtina nustatyti, kad šios lėšos ir ekonominiai ištekliai priklauso (taip pat ir bendrosios nuosavybės teise) minėto sprendimo ir minėto reglamento prieduose išvardytiems asmenims, subjektams ar organizacijoms arba kad jie yra jų nuosavybė, jų valdomi arba kontroliuojami.

53

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti: Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 1 dalis ir Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnio 1 dalis, siejamos su bendruoju Sąjungos teisės principu dėl teisės į gerą administravimą, turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas nedraudžiama nacionalinė priemonė, pagal kurią juridinis asmuo, kurio pavadinimas nenurodytas nei to sprendimo priede, nei to reglamento I priede, įtraukiamas į asmenų, kurių turtas įšaldomas, sąrašą, su sąlyga, kad toks įtraukimas į sąrašą grindžiamas tuo, jog lėšos ir (arba) ekonominiai ištekliai, kuriems taikoma ši priemonė, priklauso šiuose prieduose nurodytam asmeniui, subjektui ar organizacijai, yra jų nuosavybė, jų valdomi ar kontroliuojami, net jei šis juridinis asmuo gali ginčyti tokią priemonę kompetentingoje nacionalinėje institucijoje tik po tokio įtraukimo į sąrašą.

54

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 1 dalis ir Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnio 1 dalis, siejamos su teise į veiksmingą teisminę gynybą, turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas nacionaliniam teismui draudžiama, atliekant nacionalinės institucijos patvirtintos priemonės, kuria šiuo reglamentu nustatytos ribojamosios priemonės taikomos juridiniam asmeniui, kurio pavadinimas nenurodytas nei šio reglamento I priede, nei minėto sprendimo priede, teisėtumo kontrolę, tikrinti tik šios priemonės motyvus, ją pagrindžiančių nurodytų faktinių aplinkybių tikslumą ir prireikus tai, ar vertinant šias faktines aplinkybes nebuvo padaryta akivaizdžios klaidos, taip pat tai, ar šią priemonę priėmusi kompetentinga institucija laikėsi nacionalinių procedūrinių taisyklių ir ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, bet nevertinti šios priemonės būtinumo atsižvelgiant į grėsmę, kurią šis asmuo kelia atitinkamos valstybės narės nacionaliniam saugumui.

55

Pirmiausia primintina, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 40 ir 42 punktuose, tai, jog kompetentinga nacionalinė institucija įtraukė juridinį asmenį į sąrašą asmenų, subjektų ar organizacijų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai įšaldomi dėl to, kad jie priklauso asmeniui, kurio pavardė įtraukta į Reglamento Nr. 269/2014 I priedą, yra šio asmens nuosavybė, jo valdomi ar kontroliuojami, yra šiuo reglamentu nustatytų ribojamųjų priemonių įgyvendinimas.

56

Vadinasi, pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį, primintą šio sprendimo 43 punkte, taikomas jos 47 straipsnis. Be to, Reglamento Nr. 269/2014 6 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad šis reglamentas turi būti taikomas laikantis Chartijoje pripažintų pagrindinių teisių ir principų, visų pirma teisės į veiksmingą teisinę gynybą.

57

ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad valstybės narės turi įtvirtinti teisių gynimo priemones, būtinas užtikrinant veiksmingą teisminę gynybą Sąjungos teisei priklausančiose srityse. Chartijos 47 straipsnio, kuris dar kartą patvirtina veiksmingos teisminės gynybos principą, pirmoje pastraipoje reikalaujama, kad kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Sąjungos teisės, yra pažeistos, turėtų teisę į veiksmingą jų gynybą teisme šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis (2026 m. kovo 12 d. Sprendimo EM System, C‑84/24, EU:C:2026:181, 109 punktas).

58

Taip pat primintina, kad kontroliuojant Tarybos patvirtintas ribojamąsias priemones, kaip nustatytos Sprendime 2014/145 ir Reglamente Nr. 269/2014, Chartijos 47 straipsnyje garantuojama veiksminga teisminė kontrolė reikalauja, kad Sąjungos teismas užtikrintų iš principo visišką visų Sąjungos aktų teisėtumo kontrolę (šiuo klausimu žr. 2018 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Bank Tejarat / Taryba, C‑248/17 P, EU:C:2018:967, 38 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

59

Kadangi, kaip minėta šio sprendimo 55 punkte, tai, kad kompetentinga nacionalinė institucija įtraukė juridinį asmenį į sąrašą asmenų, subjektų ar organizacijų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai įšaldomi dėl to, kad jie priklauso asmeniui, kurio pavardė įtraukta į Reglamento Nr. 269/2014 I priedą, yra šio asmens nuosavybė, jo valdomi ar kontroliuojami, yra šiuo reglamentu nustatytų ribojamųjų priemonių įgyvendinimas, konstatuotina, kad, kaip išvados 86 ir 87 punktuose iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, reikalavimai, susiję su Sąjungos teismų atliekamos individualiai taikomų ribojamųjų priemonių, kaip antai asmens pavardės ar pavadinimo įtraukimo į šio reglamento I priede pateiktą asmenų sąrašą, teisėtumo kontrolės veiksmingumu, mutatis mutandis taikomi nacionalinės institucijos patvirtintos lėšų ir išteklių įšaldymo priemonės kontrolei.

60

Taigi, kiek tai susiję su pareiga motyvuoti tokį įtraukimą į sąrašą, pagal Chartijos 47 straipsnyje garantuojamą teisę į veiksmingą teisminę gynybą reikalaujama, kad suinteresuotasis asmuo galėtų sužinoti dėl jo priimto sprendimo motyvus arba perskaitęs patį sprendimą, arba tada, kai jam apie jį pranešama, kad jis galėtų ginti savo teises, o kompetentingas teismas – visiškai vykdyti atitinkamo sprendimo teisėtumo kontrolę (šiuo klausimu žr. 2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Taryba / Fulmen ir Mahmoudian, C‑280/12 P, EU:C:2013:775, 61 punktą).

61

Kalbant apie pranešimo apie šiuos motyvus momentą, reikia atsižvelgti į tai, kas išdėstyta šio sprendimo 49, 50 ir 53 punktuose. Kaip ir Sąjungos teismai, nacionalinis teismas, vykdydamas nacionalinės priemonės teisėtumo teisminę kontrolę, turi patikrinti, ar laikytasi nacionalinių procedūrinių taisyklių.

62

Be to, šioje nuostatoje garantuojamas teisminės kontrolės veiksmingumas reiškia, kad nacionalinis teismas turi įsitikinti, jog nagrinėjama nacionalinė priemonė pagrįsta pakankamai svariais faktais, o tai reiškia, kad turi būti patikrinti dėstant motyvus, kuriais pagrįstas sprendimas įtraukti atitinkamą asmenį į sąrašą, nurodyti faktai, todėl teisminė kontrolė neturi apsiriboti vien abstrakčios nurodytų motyvų tikimybės vertinimu, bet per ją turi būti nustatyta, ar to sprendimo motyvai yra pagrįsti (šiuo klausimu žr. 2026 m. kovo 26 d. Sprendimo Pumpyanskiy ir kt. / Taryba, C‑696/23 P, C‑704/23 P, C‑711/23 P, C‑35/24 P ir C‑111/24 P, EU:C:2026:245, 327 punktą). Prireikus atliekant šią kontrolę gali būti tikrinama, ar vertinant šias faktines aplinkybes nepadaryta akivaizdžios klaidos (šiuo klausimu žr. 2018 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Bank Tejarat / Taryba, C‑248/17 P, EU:C:2018:967, 42–44 punktus).

63

Nacionalinis teismas taip pat nagrinėja, ar nacionalinė institucija nepiktnaudžiavo įgaliojimais (šiuo klausimu žr. 2018 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Bank Tejarat / Taryba, C‑248/17 P, EU:C:2018:967, 86 punktą).

64

Dar reikia išnagrinėti, ar nacionalinės priemonės, kuria juridinis asmuo įtraukiamas į asmenų, kurių turtas įšaldomas, sąrašą, teisėtumo kontrolė atitinka visapusiškos kontrolės reikalavimą, jeigu nacionalinis teismas patikrina šio sprendimo 60–63 punktuose nurodytus aspektus, tačiau nevertina šios priemonės būtinumo ar tikslingumo atsižvelgiant į grėsmę, kurią atitinkamas juridinis asmuo kelia nacionaliniam saugumui.

65

Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju kompetentingos nacionalinės institucijos sprendimas įtraukti bendrovę Inter Rao Lietuva į asmenų, kurių turtas įšaldomas, sąrašą buvo priimtas laikantis procedūros, pagal kurią imamasi prevencinių priemonių nacionaliniam saugumui užtikrinti. Jis nurodo, kad pagal nacionalines procedūrines taisykles kompetencija įvertinti, pirma, ar asmens veikla kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir, antra, ar tikslinga asmeniui nustatyti ribojamąsias priemones siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, Lietuvoje priklauso vykdomajai ir įstatymų leidžiamajai valdžiai, o ne administraciniams teismams. Neturėdamas kompetencijos šiuo klausimu, jis siekia išsiaiškinti, ar tokio teismo atliekama nacionalinės institucijos įgyvendinant Sąjungos teisėje nustatytą ribojamąją priemonę patvirtintos priemonės teisėtumo kontrolė atitinka veiksmingos teisminės kontrolės reikalavimą, kai kontrolė nesusijusi su grėsmių nacionaliniam saugumui nustatymu ir šios priemonės būtinumo atsižvelgiant į grėsmę, kurią asmuo kelia nacionaliniam saugumui, vertinimu.

66

Pirma, remdamasi Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 1 dalies a–g punktuose nurodytais kriterijais, Taryba turi patikrinti, ar asmens pavardė arba pavadinimas, subjekto ar įstaigos pavadinimas turėtų būti įtraukti į to sprendimo priedą, o vėliau – į Reglamento Nr. 269/2014 I priedą. Atsižvelgdama į šiuos kriterijus, Taryba turi įvertinti (kaip matyti iš Sprendimo 2022/329 11 konstatuojamosios dalies), ar šie asmenys, subjektai ar organizacijos prisideda prie Rusijos Federacijos veiksmų, kuriais siekiama pakenkti Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, taigi ar jie kelia grėsmę valstybių narių tarptautiniam ir nacionaliniam saugumui (šiuo klausimu žr. 2026 m. kovo 26 d. Sprendimo Pumpyanskiy ir kt. / Taryba, C‑696/23 P, C‑704/23 P, C‑711/23 P, C‑35/24 P ir C‑111/24 P, EU:C:2026:245, 119 ir 120 punktus). Pagal ESS 24 straipsnio 1 dalies antros pastraipos paskutinį sakinį ir SESV 275 straipsnio antrą pastraipą Sąjungos teismai turi patikrinti Reglamente Nr. 269/2014 tokiems asmenims, subjektams ar organizacijoms taip nustatytų ribojamųjų priemonių teisėtumą (šiuo klausimu žr. 2024 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo KS ir kt. / Taryba ir kt., C‑29/22 P ir C‑44/22 P, EU:C:2024:725, 63 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

67

Tarybai patvirtinus tokią ribojamąją priemonę ir įtraukus asmens pavardę ar pavadinimą, subjekto ar organizacijos pavadinimą į Sprendimo 2014/145 priedą, o paskui ir į Reglamento Nr. 269/2014 I priedą, nacionalinės valdžios institucijos, kaip matyti iš šio sprendimo 40–42 punktų, gali imtis šios priemonės įgyvendinimo priemonių. Tuo tikslu šios institucijos tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, tik patikrina, ar tam tikrų asmenų, subjektų ar organizacijų, kurių pavardės ar pavadinimai nėra nurodyti šiuose prieduose, lėšos ar ekonominiai ištekliai priklauso tuose prieduose jau nurodytiems asmenims, subjektams ar organizacijoms, yra jų nuosavybė, jų valdomi ar kontroliuojami. Taigi tai, kad nacionalinė valdžios institucija įtraukė juridinį asmenį į nacionalinį asmenų, kurių turtas įšaldomas, sąrašą, reiškia tik Tarybos nustatytos ribojamosios priemonės įgyvendinimą, todėl reikia tik patikrinti, ar įvykdytas bent vienas iš to sprendimo 2 straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje ir šio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų priklausymo, buvimo nuosavybe, valdymo ar kontrolės kriterijų. Šis patikrinimas gali būti atliekamas, be kita ko, atsižvelgiant į asmens, įtraukto į Sprendimo 2014/145 priedą ir Reglamento Nr. 269/2014 I priedą, tiesiogiai ar netiesiogiai turimas juridinio asmens akcijų dalis, taip pat tų dalių dydį. Tai darydamos minėtos institucijos nevertina nei grėsmės nacionaliniam saugumui buvimo, nei to, ar tikslinga nustatyti ribojamąją priemonę šiems asmenims, subjektams ir organizacijoms atsižvelgiant į tokią grėsmę.

68

Darytina išvada, kad nacionaliniam teismui, atliekančiam turto įšaldymo priemonės, kuria įgyvendinamos pagal Sąjungos teisę nustatytos ribojamosios priemonės, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, teisėtumo kontrolę, taip pat nereikia vertinti nei grėsmės nacionaliniam saugumui buvimo, nei to, ar tikslinga nustatyti ribojamąją priemonę atsižvelgiant į grėsmę, kurią asmuo kelia nacionaliniam saugumui.

69

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti: Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 1 dalis ir Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnio 1 dalis, siejamos su Chartijos 47 straipsnyje įtvirtinta teise į veiksmingą teisminę gynybą, turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas nacionaliniam teismui, atliekant nacionalinės institucijos patvirtintos priemonės, kuria šiuo reglamentu nustatytos ribojamosios priemonės taikomos juridiniam asmeniui, kurio pavadinimas nenurodytas nei šio reglamento I priede, nei minėto sprendimo priede, teisėtumo kontrolę, nedraudžiama tikrinti tik šios priemonės motyvus, ją pagrindžiančių nurodytų faktinių aplinkybių tikslumą ir prireikus tai, ar vertinant šias faktines aplinkybes nebuvo padaryta akivaizdžios klaidos, taip pat tai, ar šią priemonę priėmusi kompetentinga institucija laikėsi nacionalinių procedūrinių taisyklių ir ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, bet nevertinti šios priemonės būtinumo atsižvelgiant į grėsmę, kurią šis asmuo kelia atitinkamos valstybės narės nacionaliniam saugumui.

70

Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 1 dalis ir Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnio 1 dalis, siejamos su Chartijos 47 straipsnyje įtvirtinta teise į veiksmingą teisminę gynybą, turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas nacionaliniam teismui draudžiama, siekiant įrodyti, kad juridinio asmens, kurio pavadinimas nenurodytas nei to sprendimo priede, nei to reglamento I priede, lėšos ir ekonominiai ištekliai priklauso šiuose prieduose nurodytam trečiosios šalies valdžios atstovui arba yra šio atstovo nuosavybė, jo valdomi ar kontroliuojami, atsižvelgti į aplinkybes, susijusias su šio atstovo vykdomos neformalios asmenų, turinčių lemiamą įtaką šiam juridiniam asmeniui, kontrolės realumu ir veiksmingumu, nors šių aplinkybių negalima pagrįsti objektyviais ir pakankamai svariais tiesioginiais įrodymais.

71

Kaip jau nurodyta šio sprendimo 62 punkte, Chartijos 47 straipsnyje garantuojama veiksminga teisminė kontrolė reikalauja, kad nacionalinis teismas įsitikintų, jog nacionalinės institucijos patvirtinta priemonė, pagal kurią įgyvendinant Reglamente Nr. 269/2014 nustatytą ribojamąją priemonę asmens pavardė ar pavadinimas įtraukiami į asmenų, kurių turtas įšaldomas, sąrašą arba jame paliekami, yra pagrįsta pakankamai svariais faktais (šiuo klausimu žr. 2018 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Bank Tejarat / Taryba, C‑248/17 P, EU:C:2018:967, 39 punktą).

72

Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją tai reiškia, kad reikia patikrinti dėstant motyvus, kuriais grindžiama minėta priemonė, nurodytas faktines aplinkybes. Teisminė kontrolė nėra apribota nurodytų motyvų abstrakčios tikimybės vertinimu, o ją atliekant turi būti nustatyta, ar šie motyvai arba bent vienas iš jų, vertinamas kaip pakankamas pats savaime šiai priemonei paremti, yra pagrįsti (šiuo klausimu žr. 2025 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimo Timchenko / Taryba, C‑702/23 P, EU:C:2025:605, 38 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

73

Reikia patikrinti, ar nurodyti faktai yra iš esmės tikslūs, atsižvelgiant į pateiktą informaciją ar įrodymus, ir įvertinti šių įrodymų įrodomąją galią, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir, be kita ko, į atitinkamo asmens pateiktus su tuo susijusius argumentus (šiuo klausimu žr. 2025 m. kovo 13 d. Sprendimo Shuvalov / Taryba, C‑271/24 P, EU:C:2025:180, 38 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

74

Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos taip pat matyti, kad toks vertinimas turi būti atliekamas įrodymus nagrinėjant ne atskirai, o atsižvelgiant į jų kontekstą (šiuo klausimu žr. 2025 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimo Timchenko / Taryba, C‑702/23 P, EU:C:2025:605, 39 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

75

Vadinasi, Reglamente Nr. 269/2014 nustatytos lėšų ir (arba) ekonominių išteklių įšaldymo priemonės, kuri gali turėti didelį poveikį atitinkamo juridinio asmens veikimui ar net jo veiklos tęstinumui, motyvai turi būti objektyviai ir pakankamai svariai pagrįsti. Pateikti įrodymai turi leisti daryti išvadą, kad nurodyti faktai, kuriais grindžiami šie motyvai, egzistuoja.

76

Pagal Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnio 1 dalį kompetentinga nacionalinė institucija gali įtraukti juridinio asmens pavadinimą į nacionalinį asmenų, kurių turtas įšaldomas, sąrašą tik su sąlyga, kad ši institucija nustato, jog, kaip nurodyta šio sprendimo 52 punkte, šio juridinio asmens lėšos ir ekonominiai ištekliai priklauso asmenims, subjektams ar organizacijoms, kurių pavadinimas įtrauktas į šio reglamento I priede pateiktą sąrašą, arba šios lėšos ir ištekliai yra šių asmenų, subjektų ar organizacijų nuosavybė, jų valdomi arba kontroliuojami.

77

Taigi esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, kai juridinis asmuo įtraukiamas į nacionalinį asmenų, kurių turtas įšaldomas, sąrašą dėl „sąsajų“ su Reglamento Nr. 269/2014 I priede nurodytu asmeniu, nacionalinis teismas turi įsitikinti, pirma, kad šio juridinio asmens lėšos ir (arba) ekonominiai ištekliai priklauso šiame I priede nurodytam asmeniui, yra šio asmens nuosavybė, jo valdomi arba kontroliuojami ir, antra, kad aplinkybė, jog bent vienas iš šių kriterijų, kuriuo remtasi įtraukiant į šį sąrašą, yra tenkinamas, yra objektyviai ir pakankamai svariai pagrįsta.

78

Nors turto priklausymas asmeniui, kurio pavardė ar pavadinimas nurodyti Reglamento Nr. 269/2014 I priede, jo buvimas šio asmens nuosavybe ar tai, kad toks asmuo jį valdo ar tiesiogiai kontroliuoja, gali būti nustatyta remiantis objektyviais įrodymais (kaip antai autentišku dokumentu, sutartimi ar akcininkų registru), kuriuose nurodyti tokie ryšiai su juridinio asmens kapitalu, įrodyti tokio asmens vykdomą kontrolę, kaip pažymi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, gali būti ypač sudėtinga tokiomis aplinkybėmis, kai ši kontrolė yra netiesioginė ir neformali.

79

Iš Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnio 1 dalies teksto matyti, kad šioje nuostatoje nurodyti įvairūs į šio reglamento I priede pateiktą sąrašą įtraukto asmens teisiniai santykiai su lėšomis ir (arba) ekonominiais ištekliais, kuriuos nurodyta įšaldyti: nuo plačiausių, t. y. nuosavybės, iki situacijų, kai asmuo ar subjektas gali tiesiogiai ar netiesiogiai vykdyti faktinę tų lėšų ir (arba) išteklių kontrolę (šiuo klausimu žr. 2026 m. gegužės 21 d. Sprendimo T Trust, C‑483/23, EU:C:2026:408, 69 punktą).

80

Kadangi bendrovė gali būti kvalifikuojama kaip „priklausanti kitam subjektui arba jo kontroliuojama bendrovė“, nes šio subjekto padėtis yra tokia, kad jis gali daryti įtaką atitinkamos bendrovės sprendimams net ir tuo atveju, kai šių dviejų ūkio subjektų nesieja teisiniai, nuosavybės ar dalyvavimo valdant kapitalą ryšiai (2019 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo HTTS / Taryba, C‑123/18 P, EU:C:2019:694, 75 punktas), neatmestina, kad ši valdymo ar kontrolės situacija gali būti įrodyta tik remiantis tam tikrais požymiais, kurie vis dėlto turi objektyviai pagrįsti tame sprendime nurodytos situacijos tikrumą.

81

Primintina, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, jog ribojamąją priemonę patvirtinusi institucija įvykdo jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, jei pateikia pakankamai konkrečių, aiškių ir nuoseklių įrodymų visetą, leidžiantį daryti išvadą, kad atitinkamas asmuo tenkina vieną iš Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų (šiuo klausimu žr. 2025 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimo Timchenko / Taryba, C‑702/23 P, EU:C:2025:605, 39 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

82

Siekdamas įvertinti, ar Reglamento Nr. 269/2014 I priede nurodytas asmuo vykdo kontrolę, nacionalinis teismas gali atsižvelgti į kriterijus, nurodytus dokumente „ES ribojamųjų priemonių veiksmingo įgyvendinimo geriausia praktika“, Tarybos priimtame 2003 m. gruodžio 8 d. (Tarybos dokumentas Nr. 15579/03), pastarąjį kartą atnaujintame 2024 m. liepos 3 d. (dokumentas Nr. 11623/24) (toliau – Geriausia praktika). Šios praktikos 62–67 punktai susiję su sąvokomis „priklausymas nuosavybės teise“ ir „kontrolė“, kaip jos vartojamos, be kita ko, Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnio 1 dalyje, ir juose išvardyti kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant, ar asmuo priklauso kitam asmeniui, subjektui ar organizacijai arba yra jo kontroliuojamas. Geriausios praktikos 63 punkte iš esmės nurodyta, kad jeigu 50 % ar daugiau juridinio asmens akcijų nuosavybės teise (net jeigu nuosavybė bendroji) priklauso šiame priede nurodytam asmeniui, minėtas juridinis asmuo laikomas to asmens nuosavybe. Tas pats pasakytina ir tuo atveju, kai minėtas asmuo turi daugumą atitinkamo juridinio asmens akcijų. Geriausios praktikos 64 punkte pateikti keli kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar juridinis asmuo yra kontroliuojamas kito asmens arba subjekto, ir aprašomos situacijos, kai juridinis asmuo turi teisę disponuoti juridinio asmens turtu, valdyti jo veiklą arba daryti įtaką jo sprendimams. Geriausios praktikos 65 punkte nurodyta, kad kai tenkinamas kuris nors iš šių kriterijų, laikoma, kad atitinkamas juridinis asmuo arba subjektas yra kontroliuojamas kito asmens, nebent įrodoma kitaip. Galiausiai Geriausios praktikos 67 punkte pateikiami konkretūs aplinkybių, iš kurių galima daryti prielaidą, kad tame priede nurodytas asmuo kontroliuoja kitą juridinį asmenį ar subjektą, pavyzdžiai.

83

Vis dėlto, kadangi Geriausia praktika turi tik rekomendacinę galią ir joje nurodyti kriterijai nėra išvardyti išsamiai, įrodymai, kad Reglamento Nr. 269/2014 I priede nurodytas asmuo ar subjektas realiai kontroliuoja kito juridinio asmens lėšas ir ekonominius išteklius, t. y. kad tas asmuo ar subjektas turi galią konkrečiai ir veiksmingai daryti įtaką atitinkamo juridinio asmens sprendimams, gali būti pateikti remiantis kitomis aplinkybėmis nei nurodytos šiuose kriterijuose.

84

Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad FNTT įtraukė bendrovę Inter Rao Lietuva į nacionalinį fizinių ir juridinių asmenų, susijusių su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, sąrašą nurodžiusi, kad ši bendrovė yra susijusi su Rusijos Federacijos prezidentu, kuriam taikomos ribojamosios priemonės pagal Sprendimą 2022/331. Jis pažymi, kad sprendimuose Nr. 1 ir Nr. 2, kuriuos to teismo prašoma panaikinti, FNTT šį įtraukimą į sąrašą motyvavo tuo, kad pagal Rusijos teisę įsteigtos bendrovės Inter Rao (kuriai priklauso visos pagal Suomijos teisę įsteigtos įmonės Rao Nordic akcijos, o pastarajai bendrovei priklauso 51 % bendrovės Inter Rao Lietuva akcijų) pagrindiniai akcininkai yra Rusijos Federacijai netiesiogiai priklausančios įmonės.

85

Tam, kad priimtų sprendimą dėl to, ar esama nurodytų „sąsajų“, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės patikrinti, ar bendrovės Inter Rao Lietuva lėšos ir ekonominiai ištekliai priklauso Rusijos Federacijos prezidentui, yra jo nuosavybė arba jo valdomi ar kontroliuojami. Šiuo tikslu jis turės įsitikinti, kad FNTT objektyviai ir pakankamai svariai, remdamasi tiesioginiais įrodymais arba pakankamai konkrečių, aiškių ir nuoseklių aplinkybių visuma, nustatė, jog bendrovės Inter Rao Lietuva padėtis yra tokia, kad šis valstybės vadovas gali daryti įtaką jos sprendimams, net ir nesant jokių teisinių, nuosavybės ar dalyvavimo valdant jos kapitalą ryšių.

86

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodyta aplinkybė, kad Rusijos Federacijos politinis režimas yra „autokratinio ir oligarchinio pobūdžio, kas lemia šios valstybės <...> verslo subjektų veiksmingą ir realią, tačiau neformalią kontrolę“, ir kad „darytina išvada, jog Rusijos Federacijos prezidentas <...>, remdamasis de facto nevaržomais valdžios įgaliojimais <...>, gali užtikrinti Rusijos Federacijoje veikiančių asmenų realią ir veiksmingą kontrolę“, nėra pakankamai svarus įrodymas, kad esama Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos šios bendrovės kontrolės.

87

Kaip pažymėta šio sprendimo 72 punkte, nacionalinio sprendimo įtraukti juridinį asmenį į asmenų, kurių turtas įšaldomas, sąrašą teisėtumo nagrinėjimas negali apsiriboti kontrolės, kuria nacionalinė institucija remiasi kaip šį įtraukimą į sąrašą pagrindžiančiu motyvu, abstrakčios tikimybės vertinimu. Be to, dėl savo bendro pobūdžio pirmesniame šio sprendimo punkte nurodytas argumentas negali būti įrodymas, kad šis valstybės vadovas gali konkrečiai ir veiksmingai daryti įtaką bendrovės Inter Rao Lietuva sprendimams.

88

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui įvertinti pateikta aplinkybė, kad Rusijos Federacija yra „autokratinio ir oligarchinio“ pobūdžio, gali būti laikoma viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgiant turi būti vertinami įrodymai. Vis dėlto, kaip išvados 76 ir 77 punktuose iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, tokia išvada negali pakeisti reikalavimo įrodyti kontrolės, nurodytos Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnio 1 dalyje, buvimą.

89

Be to, minėtas teismas kaip į reikšmingą objektyvų įrodymą galės atsižvelgti į tai, kad Rusijos valstybinė įmonė yra tarp subjektų, kuriems tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso dalis bendrovės Inter Rao Lietuva akcijų.

90

Jei nagrinėjamu atveju būtų galima teigti, kad Rusijos valstybinė įmonė daro realią įtaką, t. y. galinčią konkrečiai ir veiksmingai lemti bendrovės Inter Rao Lietuva sprendimus, kaip įrodymu remiantis tuo, kad pagal Rusijos teisę įsteigtai bendrovei Inter Rao per pagal Suomijos teisę įsteigtą bendrovę priklauso daugiau kaip 50 % bendrovės Inter Rao Lietuva akcijų (tai turi įvertinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas), norint pagal Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnio 1 dalį įšaldyti bendrovės Inter Rao Lietuva lėšas ir ekonominius išteklius dėl jos „sąsajų“ su Rusijos Federacijos prezidentu, taip pat reikia objektyviai ir pakankamai svariai įrodyti, kad jis gali realiai daryti įtaką bendrovės Inter Rao Lietuva sprendimams tiesiogiai arba per minėtą Rusijos įmonę ar ją kontroliuojančias įmones.

91

Šiuo aspektu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas galės atsižvelgti į visą informaciją ar aplinkybes, susijusias su šio asmens vykdomos pagal Rusijos teisę įsteigtos bendrovės kontrolės, net neformalios, realumu ir veiksmingumu, jeigu ši informacija ar aplinkybės bus objektyviai ir pakankamai svariai pagrįstos.

92

Kaip išvados 82 punkte pažymėjo generalinis advokatas, teismas galės atsižvelgti į Europos Komisijos rašytinėse pastabose nurodytą aplinkybę (kurią jis taip pat turi įvertinti), kad Rusijos Federacijos prezidentas galėjo pasinaudoti įgaliojimais kontroliuoti Rusijos valstybines energetikos sektoriaus įmones, kaip antai Inter Rao. Anot šios institucijos, ši bendrovė turi elektros energijos eksporto ir importo į Rusiją monopolį ir yra viena didžiausių Rusijos energetikos sektoriaus valstybės įmonių.

93

Šiomis aplinkybėmis reikia pridurti, kad vertindamas įrodymus prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat galės atsižvelgti į tai, kad FNTT sunku gauti objektyvių įrodymų ar informacijos ir nustatyti, kiek Inter Rao Lietuva gali pateikti įrodymų, patvirtinančių jos nepriklausomumą.

94

Vis dėlto, nepaisant to, kad sąvoka „kontrolė“, siekiant užtikrinti Reglamente Nr. 269/2014 nustatytų ribojamųjų priemonių veiksmingumą, turi būti aiškinama plačiai, reikia priminti, kad kilus ginčui būtent ribojamąsias priemones nustačiusi institucija turi įrodyti motyvų, nurodytų dėl atitinkamo asmens, pagrįstumą, o ne šis asmuo turi pateikti šių motyvų pagrįstumą paneigiančių įrodymų (šiuo klausimu žr. 2025 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimo Timchenko / Taryba, C‑702/23 P, EU:C:2025:605, 39 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

95

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į trečiąjį klausimą reikia atsakyti: Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 1 dalis ir Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnio 1 dalis, siejamos su Chartijos 47 straipsnyje įtvirtinta teise į veiksmingą teisminę gynybą, turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas nacionaliniam teismui, siekiant įrodyti, kad juridinio asmens, kurio pavadinimas nenurodytas nei to sprendimo priede, nei to reglamento I priede, lėšos ir ekonominiai ištekliai priklauso šiuose prieduose nurodytam trečiosios šalies valdžios atstovui arba yra šio atstovo nuosavybė, jo valdomi ar kontroliuojami, nedraudžiama atsižvelgti į aplinkybes, susijusias su šio atstovo vykdomos neformalios asmenų, turinčių lemiamą įtaką šiam juridiniam asmeniui, kontrolės realumu ir veiksmingumu, jeigu pripažindamas šį faktą tas teismas remiasi objektyviais ir pakankamai svariais įrodymais, kurie, vertinami kaip visuma ir atsižvelgiant į jų kontekstą, leidžia konstatuoti, kad atitinkamas juridinis asmuo iš tikrųjų atitinka vieną iš kriterijų, nurodytų Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnio 1 dalyje.

96

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia: