Laikina versija
GENERALINIO ADVOKATO
RIMVYDO NORKAUS IŠVADA,
pateikta 2026 m. birželio 11 d.(1)
Byla C‑312/25 P
EN
prieš
Europos Sąjungos Teisingumo Teismą
„ Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai – Socialinio draudimo išmokos – 72 straipsnis – Europos Sąjungos institucijų bendroji sveikatos draudimo sistema (BSDS) – Sveikatos draudimas – Su patologija susijusio arba nesusijusio pagalbinio apvaisinimo išlaidų kompensavimas – Darbo užmokesčio lapelis – Pareigūno įmokos į BSDS – Nepasikeitęs įmokų tarifas – Neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas – Priimtinumas – Locus standi taisyklės – Pareigūno nenaudai priimto akto buvimas “
I. Įvadas
1. Šiuo apeliaciniu skundu EN (toliau – apeliantas) prašo Teisingumo Teismo panaikinti 2025 m. vasario 13 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį EN / Europos Sąjungos Teisingumo Teismas(2) (toliau – skundžiama nutartis). Ta nutartimi Bendrasis Teismas kaip nepriimtiną dėl teisinio suinteresuotumo nebuvimo atmetė SESV 270 straipsniu grindžiamą apelianto ieškinį, kuriuo jis prašė panaikinti jo 2023 m. gruodžio mėn. darbo užmokesčio lapelį, taip pat visus vėlesnius mėnesinius darbo užmokesčio lapelius tiek, kiek jie susiję su jo įmokomis į Europos Sąjungos institucijų bendrąją sveikatos draudimo sistemą (toliau – BSDS).
2. Sąjungos institucijų pareigūnai yra apdrausti sveikatos draudimu pagal BSDS ir privalo mokėti šio draudimo įmokas. 2023 m. BSDS buvo išplėsta taip, kad apimtų dalį su patologija susijusio arba nesusijusio pagalbinio apvaisinimo išlaidų(3). Apeliantas mano: kadangi BSDS draudžia savo narių sveikatą, tai, kad jo įmokos į šią sistemą skiriamos ir alternatyviems gydymo būdams ar su patologija nesusijusioms procedūroms finansuoti, prieštarauja, be kita ko, Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatams (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai)(4). Todėl jis, be kita ko, teigia, kad jo 2023 m. gruodžio mėn. darbo užmokesčio lapelis yra jo finansinius ir neturtinius interesus neigiamai paveikęs aktas, nes atspindi jo pareigą mokėti įmokas į BSDS, taigi prisidėti prie nelegalaus kompensavimo.
3. Bendrasis Teismas, be kita ko, konstatavo, kad apelianto ieškinys pareikštas ne dėl jo finansinius ir neturtinius interesus neigiamai paveikusio akto, nes įmokų į BSDS tarifas liko nepakitęs, nepaisant to, kad 2023 m. atliktu daliniu pakeitimu draudimo pagal šią sistemą apimtis buvo išplėsta. Be to, jis atskyrė medicininių išlaidų kompensavimo taisykles nuo taisyklių, kuriomis nustatomas pareigūnų įmokų į BSDS tarifas. Bendrasis Teismas taip pat konstatavo, kad apeliantas neįrodė, jog dėl išplėstos draudimo apimties kyla grėsmė finansinei BSDS pusiausvyrai.
4. Šiame apeliaciniame skunde keliamas naujas teisės klausimas dėl teisinio suinteresuotumo viešosios tarnybos bylose, konkrečiau – dėl pareigūno nenaudai priimto akto buvimo iš dalies pakeitus medicininių išlaidų kompensavimo pagal BSDS taisykles, kai pareigūno įmokų į šią sistemą tarifas lieka nepakitęs, taigi neatsispindi to pareigūno darbo užmokesčio lapelyje.
II. Teisinis pagrindas
5. Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnio, kuris yra V antraštinės dalies 2 skyriuje „Socialinio draudimo išmokos“, 1 dalyje numatyta:
„Pareigūnas <...> pagal Sąjungos institucijų paskyrimų tarnybų bendru sutarimu, pasikonsultavus su Tarnybos nuostatų komitetu, priimtas taisykles yra apdraudžiam[as] sveikatos draudimu iki 80 % patirtų išlaidų. <...>
<...>
Laikydamosi pirmojoje pastraipoje minėtų taisyklių institucijų paskyrimų tarnybos gali vienai iš jų suteikti įgaliojimus nustatyti taisykles, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą <...>
Vieną trečdalį tokio draudimo įmokos moka pareigūnas, tačiau jo mokama įmoka neturi viršyti 2 % jo bazinės algos.“
6. Siekiant nustatyti Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnio taikymo sąlygas, institucijos priėmė Europos Bendrijų pareigūnų draudimo ligos atveju bendrąsias taisykles (toliau – Bendrosios taisyklės)(5).
7. Bendrųjų taisyklių 1 straipsnyje nustatyta:
„Taikant Tarnybos nuostatų 72 straipsnį įdiegiama Europos bendrijų bendroji sveikatos draudimo sistema ([BSDS]). [BSDS] užtikrinama, kad šiose taisyklėse ir remiantis 52 straipsniu priimtose bendrosiose įgyvendinimo nuostatose numatytomis sąlygomis, asmenims, kuriems taikoma draudimo sistema, atlyginamos išlaidos dėl ligos, nelaimingo atsitikimo arba motinystės ir mokama išmoka laidotuvių išlaidoms padengti.
[BSDS] taikoma tik jos dalyviams ir jų draudimu apdraustiems asmenims.
<...>“
8. Bendrųjų taisyklių 2 straipsnyje „Dalyvavimas“ numatyta:
„1. [BSDS] taikoma:
– pareigūnams,
– <...>“
9. Bendrųjų taisyklių 3 straipsnyje „Įmokos“ nustatyta:
„1. Įmokos suma į [BSDS] fondą yra 5,1 % bazinės algos <...> dydžio, kurios trečdalį sumoka sistemos dalyvis, o du trečdalius – atitinkamos institucijos ir įstaigos.
<...>“
10. Bendrųjų taisyklių 52 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Pagal Tarnyb[os] nuostatų 72 straipsnio 1 dalies trečiąją pastraipą institucijos įgalioja [Europos] Komisiją bendrosiomis įgyvendinimo nuostatomis nustatyti išlaidų kompensavimo taisykles, siekiant išsaugoti [BSDS] finansinę pusiausvyrą ir atsižvelgiant į socialinio draudimo principą, kuris sudaro Tarnybos nuostatų 72 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos pagrindą.“
11. 2007 m. liepos 2 d. Komisija priėmė Sprendimą C(2007) 3195, nustatantį bendrąsias gydymo išlaidų kompensavimo įgyvendinimo nuostatas (toliau – BĮN). BĮN II antraštinės dalies 7 skyrius buvo pavadintas „Nėštumas, gimdymas ir nevaisingumas“; jo 3 punkte buvo numatyta, be kita ko, kompensuoti su nevaisingumo gydymu susijusių paslaugų išlaidas dėl BSDS nario, jo sutuoktinio ar partnerio patologijos, esant tam tikroms nurodytoms sąlygoms.
12. 2023 m. lapkričio 17 d. Komisija priėmė Sprendimą 7673. To sprendimo 1 straipsnyje nustatyta:
„[BĮN] priedas iš dalies pakeičiamas taip:
a) II antraštinės dalies 7 skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip:
„7 skyrius. „Nėštumas, gimdymas ir nevaisingumo gydymas (įskaitant pagalbinį apvaisinimą)“
b) II antraštinės dalies 7 skyriaus 3 punktas pakeičiamas taip:
„3. Kompensuojamas gydymas ir paslaugos, susijusios su vaisingumo gydymu (įskaitant pagalbinį apvaisinimą)
Vaisingumo ir pagalbinio apvaisinimo, susijusio su patologija arba nesusijusio, gydymas ir paslaugos gali būti kompensuojami šioje dalyje nustatytomis sąlygomis tiek, kiek jie nesusiję su savanoriška sterilizavimo procedūra, kurią bet kuris iš būsimų tėvų galėjo atlikti praeityje.
<...>[“]
<...>“ (Neoficialus vertimas)
III. Ginčo aplinkybės ir procesas Bendrajame Teisme
13. Apeliantas EN yra Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – kita apeliacinio proceso šalis) pareigūnas.
14. 2024 m. vasario 26 d. apeliantas, remdamasis Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalimi, pateikė skundą, jame prašė panaikinti jo 2023 m. gruodžio mėn. darbo užmokesčio lapelį, taip pat visus vėlesnius mėnesinius darbo užmokesčio lapelius tiek, kiek jie susiję su jo įmokomis į BSDS. Grįsdamas skundą apeliantas pateikė Sprendimo 7673, konkrečiai – jo 1 straipsnio b punkto, ir, jeigu prireiktų, Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnio 1 dalies ketvirtos pastraipos bei Bendrųjų taisyklių 3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą.
15. Skunde apeliantas nurodė, kad Sprendimo 7673 1 straipsnio b punktas, kuriame numatytas tam tikrų išlaidų kompensavimas neatsižvelgiant į patologijos nebuvimą, pažeidžia Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnio 1 dalį ir neigiamai veikia jo finansinius ir neturtinius interesus. Apeliantas tvirtino, kad pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnio 1 dalį BSDS ir į ją mokamos įmokos skirtos sveikatos draudimo apsaugai užtikrinti. Subsidiariai apeliantas teigė, kad Sprendimo 7673 1 straipsnio b punktas lemia skirtingą požiūrį, yra nepakankamai motyvuotas, reiškia akivaizdžią klaidą ir pažeidžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 1, 2 straipsnius, 3 straipsnio 2 dalies b punktą ir 24 straipsnį. Be to, apeliantas tvirtino, kad Komisija viršijo savo įgaliojimus.
16. 2024 m. balandžio 19 d. Teisingumo Teismo Skundų nagrinėjimo komitetas konstatavo, kad skundas pateiktas ne dėl apelianto nenaudai priimto akto, todėl atmetė skundą kaip nepriimtiną.
17. 2024 m. liepos 17 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo apelianto ieškinį dėl aptariamų darbo užmokesčio lapelių ir Teisingumo Teismo Skundų nagrinėjimo komiteto sprendimo atmesti jo skundą panaikinimo.
18. Atskiru dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2024 m. rugsėjo 29 d.) kita apeliacinio proceso šalis pateikė nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, kurį grindė dviem pagrindais. Kita apeliacinio proceso šalis tvirtino, kad, pirma, nėra apelianto nenaudai priimto akto, kaip jis suprantamas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnį, antra, apeliantas procese neturi teisinio suinteresuotumo.
19. Skundžiama nutartimi Bendrasis Teismas atmetė apelianto pareikštą ieškinį, remdamasis kitos apeliacinio proceso šalies pateikto nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo pirmuoju pagrindu. Taigi Bendrasis Teismas nusprendė, kad apelianto ieškinys pareikštas ne dėl jo nenaudai priimto akto.
20. 2025 m. balandžio 30 d. apeliantas Teisingumo Teismo kanceliarijai pateikė šį apeliacinį skundą.
IV. Reikalavimai
21. Apeliantas Teisingumo Teismo prašo:
– panaikinti skundžiamą nutartį,
– priteisti iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bylinėjimosi išlaidas.
22. Kita apeliacinio proceso šalis Teisingumo Teismo prašo:
– atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą,
– priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas.
23. Grįsdamas apeliacinį skundą, apeliantas nurodo vienintelį pagrindą. Jis tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nusprendęs, kad jo 2023 m. gruodžio mėn. darbo užmokesčio lapelis nėra jo nenaudai priimtas aktas(6).
24. Vienintelį apeliacinio skundo pagrindą sudaro keli argumentai. Atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo prašymą, savo išvadoje šioje byloje iš esmės apsiribosiu apelianto pateikto apeliacinio skundo vienintelio pagrindo pagrindiniu argumentu, susijusiu su skundžiamos nutarties 31–35, 38 ir 41 punktais. Dėl išsamumo trumpai aptarsiu apelianto argumentus dėl skundžiamos nutarties 42 punkto.
V. Vertinimas
A. Šalių argumentai
25. Apeliantas tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nusprendęs, kad jis neturi teisinio suinteresuotumo pareikšti ieškinio, kuriuo ginčijamas jo 2023 m. gruodžio mėn. darbo užmokesčio lapelis. Anot apelianto, „pagrindinis Bendrojo Teismo teiginys“ skundžiamoje nutartyje(7) yra toks: kadangi įmokų į BSDS tarifas liko nepakitęs, o jo 2023 m. gruodžio mėn. darbo užmokesčio lapelyje nėra jokio akivaizdaus pasikeitimo, šis lapelis nėra jo nenaudai priimtas aktas.
26. Apeliantas, be kita ko, tvirtina, kad esama jurisprudencija, pagal kurią pareigūnas turi teisinį suinteresuotumą pareikšti ieškinį, kai priemonė aiškiai matyti iš darbo užmokesčio lapelio turinio(8), argumentuojant a contrario negali pateisinti išvados, kad jis neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti neteisėto įmokų panaudojimo, kai jų suma lieka nepakitusi.
27. Apeliantas mano, kad iš skundžiamos nutarties 41 punkto matyti, jog kol įmokų į BSDS tarifas lieka nepakitęs, Komisija gali priimti bet kokį sprendimą dėl kompensuotinų išlaidų apimties, taip pat numatyti kompensuoti alternatyvių gydymo būdų išlaidas, nerizikuodama tuo, kad įmokų į sistemą mokėtojai pareikš ieškinį. Anot apelianto, pagrindinis Bendrojo Teismo teiginys prieštarauja Teisingumo Teismo suformuotai jurisprudencijai(9), nes pirmenybę teikia formai, o ne turiniui ir lemia tai, kad dalis įmokų, skirtų ligoms gydyti, naudojamos alternatyviems gydymo būdams.
28. Apeliantas tvirtina, kad, priešingai, nei nurodė Bendrasis Teismas skundžiamos nutarties 42 punkte, nagrinėjamoje byloje, kalbant apie teisinį suinteresuotumą, jis neprivalo įrodyti, kad dėl Sprendimo 7673 kyla grėsmė finansinei BSDS pusiausvyrai arba kad tas sprendimas gali turėti įtakos įmokoms ateityje ar kitų medicininių išlaidų kompensavimui. Pakanka to, kad iš jo reikalaujama finansuoti neteisėtas kompensacijas jo įmokomis. Bet kuriuo atveju BSDS draudimo apsaugos išplėtimas tiek, kad ji apimtų alternatyvius gydymo būdus, neišvengiamai turės neigiamą poveikį biudžetui, kuris skirtas ligų gydymo išlaidoms.
29. Kita apeliacinio proceso šalis tvirtina, kad Bendrasis Teismas teisingai konstatavo, jog nėra apelianto nenaudai priimto akto, nes įsigaliojus Sprendimui 7673 įmokų į BSDS tarifas liko nepakitęs. Tas sprendimas apeliantui neturėjo jokių finansinių pasekmių, kurios atsispindėtų jo darbo užmokesčio lapelyje. Kitos apeliacinio proceso šalies teigimu, Sprendimas 7673 neturi įtakos įmokų į BSDS tarifui, veikiau iš dalies pakeičia BĮN, nustatančias bendrąsias gydymo išlaidų kompensavimo įgyvendinimo nuostatas. Taigi Sprendimas 7673 nesukuria privalomų teisinių pasekmių, galinčių tiesiogiai ir iš karto paveikti apelianto interesus ir iš esmės pakeisti jo teisinę situaciją, kuri atsispindi jo darbo užmokesčio lapelyje.
B. Analizė
30. Pagal SESV 270 straipsnį Sąjungos pareigūnas savo ginčus su Sąjunga turi perduoti spręsti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui neperžengdamas Pareigūnų tarnybos nuostatuose nustatytų ribų ir laikydamasis juose numatytų sąlygų. Dėl teisinio suinteresuotumo taisyklių Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bet kuris asmuo, kuriam taikomi šie nuostatai, gali paduoti paskyrimų tarnybai skundą dėl jo nenaudai priimto akto. Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti bet kurį Sąjungos ir vieno iš šių asmenų ginčą dėl šio asmens nenaudai priimto akto, kaip apibrėžta šio 90 straipsnio 2 dalyje, teisėtumo. Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją asmens nenaudai priimti aktai, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį, yra tik tie aktai arba priemonės, kurie sukuria privalomų teisinių pasekmių, galinčių tiesiogiai ir nedelsiant paveikti apelianto interesus, aiškiai pakeisdami jo teisinę padėtį(10).
31. Sąvoka „[pareigūno] nenaudai priimtas aktas“, kaip ji suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį, turi būti aiškinama plačiai ir suprantama kaip bet kuris aktas, galintis tiesiogiai paveikti konkrečią teisinę padėtį. Siekiant nustatyti, ar aktas sukelia tokių padarinių, reikia išnagrinėti šio akto esmę ir įvertinti šiuos padarinius pagal objektyvius kriterijus, kaip antai akto turinį, prireikus atsižvelgiant į jo priėmimo aplinkybes ir jį priėmusios institucijos įgaliojimus(11).
32. Pareigai įrodyti aiškų pareigūno teisinės padėties pokytį, kai pareigūnas gali įrodyti suinteresuotumą pareikšti ieškinį, tenka nedidelė svarba (jeigu tenka apskritai). Jeigu pareigūno teisinė padėtis pasikeičia, pasikeitimų sunkumas ar dydis yra nesvarbūs. Teisės maksima de minimis non curat lex šiuo atveju netaikoma ir našta įrodyti teisinį suinteresuotumą yra nedidelė.
33. Konkrečiai dėl darbo užmokesčio lapelių pažymėtina, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją darbo užmokesčio lapelis gali būti pareigūno nenaudai priimta priemonė, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį, todėl gali būti skundo ir galimai ieškinio dalykas(12). Pareigūną neigiamai paveikiančios individualios ir bendros priemonės pirmiausia gali tapti akivaizdžios iš pareigūno darbo užmokesčio lapelio po tokių priemonių įgyvendinimo.
34. Dėl bendrųjų priemonių pažymėtina, kad pareigūnai dažnai ginčija savo darbo užmokesčio už konkretų mėnesį lapelius ir papildomai pagal SESV 277 straipsnį pateikia tokių priemonių neteisėtumu grindžiamus prieštaravimus, siekdami, be kita ko, užtikrinti, kad būtų laikomasi terminų skundui pateikti ir ieškiniui pareikšti(13)(14). Tokiais atvejais svarbus yra ne darbo užmokesčio lapelio teisėtumas per se, o jo teisėtumas, kiek juo visuotinai taikoma priemonė taikoma konkrečiam asmeniui(15). Taigi tam, kad toks ieškinys būtų priimtinas, ginčijamame darbo užmokesčio lapelyje turi atsispindėti paskyrimų tarnybos sprendimas bendro pobūdžio priemonę pareigūnui(16) taikyti pirmą kartą(17).
35. Pagal SESV 277 straipsnį bet kuri teismo proceso, kuriame ginčijamas Sąjungos institucijos, įstaigos ar organo priimtas visuotinai taikomas aktas, šalis gali remtis SESV 263 straipsnio antroje pastraipoje nurodytais pagrindais, kad galėtų Europos Sąjungos Teisingumo Teisme remtis to akto netaikytinumu. SESV 277 straipsnis yra bendrojo principo, pagal kurį kiekvienai proceso šaliai, siekiančiai, kad būtų panaikintas jai skirtas sprendimas, suteikiama teisė atskirai ginčyti visuotinai taikomų aktų, kuriais remiantis priimtas tas sprendimas, galiojimą, išraiška. Kadangi SESV 277 straipsniu nesiekiama suteikti šaliai galimybės ginčyti bet kokio visuotinai taikomo akto taikymo grindžiant bet kurį ieškinį, aktas, kurio teisėtumas kvestionuojamas, turi būti tiesiogiai ar netiesiogiai taikomas atvejui, kuris yra ieškinio dalykas. Būtent dėl ieškinių dėl panaikinimo, pareikštų dėl individualių sprendimų, Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą pagrįstai galima pateikti dėl visuotinai taikomo akto nuostatų, kuriomis remiantis buvo priimti šie sprendimai arba kurios tiesiogiai teisiškai su jais susijusios(18).
36. Vis dėlto, kadangi pagal SESV 277 straipsnį pateiktas neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas yra papildomo pobūdžio, išvada, kad ieškinys, dėl kurio pateiktas šis prieštaravimas (nagrinėjamu atveju – ieškinys, grindžiamas Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalimi ir 91 straipsnio 1 dalimi), yra nepriimtinas, lemia neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo nepriimtinumą(19). Todėl neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo pagrįstumas nelems Pareigūnų tarnybos nuostatais grindžiamo ieškinio priimtinumo.
37. Ieškinyje siekdamas, kad būtų panaikintas, be kita ko, jo 2023 m. gruodžio mėn. darbo užmokesčio lapelis, apeliantas pateikė neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą, kuriuo ginčijamas Sprendimas 7673, konkrečiai – jo 1 straipsnio b punktas, ir, jeigu prireiktų, Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa bei Bendrųjų taisyklių 3 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa(20).
38. Dabar aptarsiu apelianto ieškinio pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnio 1 dalį priimtinumo klausimą.
39. Iš skundžiamos nutarties 31–35, 38 ir 41 punktų ir juose nurodytos jurisprudencijos(21) aišku, kad Bendrasis Teismas konstatavo, jog apeliantas neturėjo teisinio suinteresuotumo, be kita ko, dėl to, kad nebuvo jo nenaudai priimto akto, nes dėl Sprendimo 7673 jo įmokų į BSDS tarifas liko nepakitęs – tai atsispindėjo jo 2023 m. gruodžio mėn. darbo užmokesčio lapelyje. Savo vertinime Bendrasis Teismas rėmėsi jurisprudencija, kurioje tas teismas yra konstatavęs, kad pareigūnas turi teisinį suinteresuotumą ginčyti pirmąjį savo darbo užmokesčio lapelį po visuotinai taikomo akto, kuriuo pakeičiamos neapibrėžtos pareigūnų kategorijos piniginės išmokos, įsigaliojimo, kai tuo lapeliu konkrečiai įgyvendinamas tas aktas. Pagal tą jurisprudenciją aptariamas darbo užmokesčio lapelis būtinai reiškia, kad dėl jo adresato priimtas individualus administracinis sprendimas, kuris sukuria privalomų teisinių pasekmių, galinčių tiesiogiai ir iš karto daryti poveikį atitinkamo pareigūno interesams(22).
40. Pirmiausia reikia pabrėžti, kad Bendrasis Teismas skundžiamos nutarties 32 ir 33 punktuose nurodyta jurisprudencija nesirėmė tam, kad automatiškai atmestų akto ar priemonės, kurie neigiamai veikia finansinius ir neturtinius pareigūno interesus, buvimo galimybę(23), net jeigu aptariamas darbo užmokesčio lapelis aiškiai neatskleidžia tokio akto ar priemonės buvimo pirmą kartą. Remdamasis šia jurisprudencija Bendrasis Teismas tik priminė „klasikinį scenarijų“, kuriuo gali būti grindžiamas teisinis suinteresuotumas, kai visuotinai taikomo akto poveikis atsispindi pareigūno darbo užmokesčio lapelyje(24). Iš skundžiamos nutarties 34 ir 35 punktų akivaizdu, kad Bendrasis Teismas konstatavo, jog tokio faktinio scenarijaus nagrinėjamu atveju nėra.
41. Be to, priešingai apelianto argumentui, pateiktam šios išvados 25–27 punktuose, Bendrasis Teismas savo vertinimo dėl teisinio suinteresuotumo nebuvimo negrindė vien tuo, kad įsigaliojus Sprendimui 7673 (apelianto) įmokų į BSDS tarifas nepasikeitė(25).
42. Reikia pabrėžti, kad nors Bendrasis Teismas skundžiamos nutarties 41 punkte itin detaliai šio klausimo neaptarė, vis dėlto jis įtikinamai paaiškino teisines priežastis, kodėl tai, kad priėmus Sprendimą 7673 įmokų į BSDS tarifas nepasikeitė, buvo ypač svarbu šiuo atveju ir dėl to teismo išvados dėl teisinio suinteresuotumo nebuvimo.
43. Bendrasis Teismas tai, kad priėmus Sprendimą 7673 įmokų į BSDS tarifas nepasikeitė, priskyrė prie teisės nuostatų, kuriomis grindžiama ši sistema, konkrečiai – atskyrimu, viena vertus, taisyklių, įtvirtintų Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnio 1 dalies ketvirtoje pastraipoje ir Bendrųjų taisyklių dėl įmokų į BSDS tarifo 3 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje(26) ir, kita vertus, taisyklių, susijusių su išlaidų, kurios gali būti kompensuojamos pagal BSDS, nustatymu. Iš Bendrojo Teismo atlikto šių įvairių taisyklių(27) atskyrimo aišku, kad tas teismas atsižvelgė, be kita ko, ir į Sprendimo 7673 turinį, ir į teisines jo priėmimo aplinkybes(28).
44. Iš skundžiamos nutarties 41 punkto matyti, kad Bendrasis Teismas konstatavo, jog nėra tiesioginio teisinio ryšio tarp pareigūno įmokų į BSDS tarifo ir kompensavimo pagal BĮN apimties(29). Šiuo klausimu neginčijama, kad priėmus Sprendimą 7673 apelianto į BSDS mokamų įmokų tarifas liko nepakitęs. Dabartinis įmokos į BSDS tarifas yra 5,1 % nuo pareigūno bazinio darbo užmokesčio, trečdalį jo (t. y. 1,7 %) moka pareigūnas. Nors pareigūno pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnio 1 dalies ketvirtą pastraipą mokamas įmokos tarifas negali viršyti 2 %, pagal 2005 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusias Bendrąsias taisykles nustatytas jo dydis – 1,7 %, ir jis nuo to laiko nepasikeitė.
45. Be to, pagal šios bylos teisinį kontekstą norint pakeisti pareigūnų įmokų į BSDS tarifą į didesnį nei esamas 1,7 %, iki maksimalaus 2 % tarifo, reikėtų iš dalies pakeisti Bendrąsias taisykles, o norint pakeisti pareigūnų įmokų į šią sistemą tarifą į didesnį nei 2 % reikėtų iš dalies pakeisti Pareigūnų tarnybos nuostatus. Tokie pakeitimai negali būti atliekami vien iš dalies pakeičiant (kaip tai padaryta Sprendimu 7673) kompensavimo pagal BĮN taisykles. Todėl, nesant jokio tiesioginio teisinio ryšio tarp pareigūno įmokų į BSDS tarifo ir teisės į medicininių išlaidų kompensavimą pagal BĮN apimties, manau, kad Bendrasis Teismas teisingai konstatavo, jog apeliantas neįrodė, kad esama jo nenaudai priimto akto.
46. Paprastai tariant, Sprendimas 7673 negalėjo tiesiogiai ir iš karto paveikti apelianto interesų ir iš esmės pakeisti jo teisinės situacijos. Tam, kad įvyktų toks pasikeitimas, turėjo būti priimtos kitos priemonės, iš dalies keičiančios Bendrąsias taisykles ir (arba) Pareigūnų tarnybos nuostatus.
47. Taigi Sprendimo 7673 padariniai apelianto teisinei situacijai – finansiniai ar neturtiniai – yra pernelyg tolimi ar netiesioginiai, kad atitiktų Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalyje ir 91 straipsnio 2 dalyje numatytas taisykles dėl teisinio suinteresuotumo. Todėl manau, kad Bendrasis Teismas skundžiamos nutarties 31–35, 38 ir 41 punktuose nepadarė teisės klaidos, kai konstatavo, kad Sprendimas 7673 nėra apelianto nenaudai priimtas aktas.
48. Taip pat manau, kad Bendrasis Teismas skundžiamos nutarties 42 punkte teisingai atmetė apelianto teiginį(30), kad šis turi teisinį suinteresuotumą dėl šioje byloje aptariamo gydymo būdo nurodomo neigiamo poveikio BSDS ateityje, nes jis nepateikė jokių įrodymų tam teiginiui pagrįsti, o, užuot tai padaręs, rėmėsi vien prielaida ar hipotetiniu poveikiu. Mano nuomone, apeliantas negali be jokių įrodymų paprasčiausiai tvirtinti, kad draudimo apsaugos išplėtimas tiek, kad ji apimtų tą gydymo būdą, būtinai daro neigiamą poveikį ligoms gydyti skirtam biudžetui.
49. Dėl išsamumo taip pat pridurčiau, kad Sprendimo 7673 6 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, jog ribotas asmenų, galinčių gauti su patologija nesusijusio pagalbinio apvaisinimo išlaidų kompensaciją, skaičius nesukels grėsmės BSDS biudžeto finansinei pusiausvyrai. Be to, minėto sprendimo 5 konstatuojamojoje dalyje Komisija pabrėžė su administravimu susijusius sutaupymus, kurių gali būti pasiekta įtraukiant tokias kompensacijas į BSDS(31). Tos konstatuojamosios dalys aiškiai rodo, kad Komisija taikė atsargų ir pamatuotą požiūrį, kai BSDS draudimo apsaugą išplėtė taip, kad ji apimtų su patologija nesusijusį pagalbinį apvaisinimą(32), ir jose pabrėžiama, kad tokio kompensavimo išlaidos faktiškai yra ribotos, jeigu apskritai jų yra. Be to, priešingai, nei teigia apeliantas, nėra jokių požymių, kad BSDS draudimo apsauga ateityje būtų išplėsta taip, kad apimtų, pavyzdžiui, „alternatyviąją kosmetinę chirurgiją“ arba kad su patologija nesusijusio pagalbinio apvaisinimo išlaidos būtų kompensuojamos kitų medicininių išlaidų kompensavimo nenaudai. Taigi nėra jokių įrodymų, kad Sprendimas 7673 taptų tam tikru precedentu tokiems išplėtimo atvejams.
50. Taip pat, net jeigu negalima atmesti to, kad bendras BSDS kompensuojamų medicininių išlaidų padidėjimas tam tikru metu ateityje galėtų lemti taisyklių dėl įmokų į šią sistemą tarifo pakeitimą, tokia galimybė nėra svarbi tiesiogiai ar iš karto ir šiuo metu nesuteikia apeliantui teisinio suinteresuotumo pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnio 1 dalį ginčyti Sprendimą 7673(33). Be to, remdamasis su patologija nesusijusio pagalbinio apvaisinimo išlaidų kompensavimo nurodomu poveikiu BSDS ateityje, apeliantas implicitiškai pripažįsta, kad jo interesai paveikiami ne tiesiogiai ir ne iš karto.
51. Dėl skundžiamos nutarties 42 punkto apeliantas taip pat tvirtina(34), kad, kadangi iš jo reikalaujama finansuoti neteisėtas kompensacijas, siekdamas pagrįsti savo teisinį suinteresuotumą jis neprivalo įrodyti, kad finansinei BSDS pusiausvyrai kyla grėsmė(35).
52. Reikia pabrėžti, kad visuose savo procesiniuose dokumentuose apeliantas nesutinka su tuo, jog iš skundžiamos nutarties matyti, kad jis negali, nebent padidėtų jo įmokų į BSDS tarifas, ginčyti neteisėto tokių įmokų panaudojimo(36). Šiame bendrame teiginyje ir konkretesniame argumente, pateiktame dėl skundžiamos nutarties 42 punkto, aiškiai painiojamas ieškinio pagrįstumas su jo priimtinumu. Skundžiamoje nutartyje Bendrasis Teismas išnagrinėjo apelianto ieškinio priimtinumą po to, kai Teisingumo Teismas pateikė nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą. Tokiais atvejais ieškinio argumentai (taigi nagrinėjamoje byloje – Sprendimo 7673 teisėtumo klausimas) yra nagrinėjami, tik jeigu tas ieškinys laikomas priimtinu(37).
53. Neįveikus pradinės kliūties (priimtinumo), ieškinio argumentų nagrinėjimas iš principo tampa perteklinis. Tokio nagrinėjimo nebuvimas nėra taisyklių dėl teisinio suinteresuotumo nepageidaujama pasekmė ar atsisakymas suteikti veiksmingą teisminę gynybą; veikiau tai yra sąmoningas Sąjungos teisės aktų leidėjo pasirinkimo(38) užtikrinti pakankamą ginčo šalies ir ginčo dalyko artumą rezultatas, taip išvengiant ieškinių teisme, kuriais nesiekiama aiškiai naudingo tikslo apsaugoti ginčo šalies teises ir interesus. Jeigu apelianto siūlomos(39) taisyklės dėl teisinio suinteresuotumo būtų taikomos iki jų logiškos pabaigos, tai galėtų atverti duris bylinėjimuisi dėl viešojo intereso arba kiekvieno Sąjungos pareigūno, kuris prisideda prie Sąjungos biudžeto mokėdamas pajamų ir socialinio draudimo mokesčius(40) ir norėtų ginčyti Sąjungos biudžeto išlaidų teisėtumą, actio popularis. Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai bei su jais susijusi jurisprudencija vienareikšmiškai atmeta tokią galimybę. Be to, nesutinku su apelianto teiginiu, kad šios taisyklės dėl teisinio suinteresuotumo apriboja teisę į veiksmingą teisinę gynybą, kuri užtikrinama pagal Chartijos 47 straipsnį(41), tačiau manau, kad jos vis dėlto atitinka jos 52 straipsnio 1 dalį, nes yra nustatytos įstatymu(42), jomis gerbiama šios teisės esmė(43) ir laikomasi proporcingumo principo.
VI. Išvada
54. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, manau, kad apelianto argumentai dėl 2025 m. vasario 13 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutarties EN / Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (T‑366/24, EU:T:2025:164) 31–35, 38, 41 ir 42 punktų turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti.
1 Originalo kalba: anglų.
2 T‑366/24, nepaskelbta Rink., EU:T:2025:164.
3 2023 m. lapkričio 17 d. Komisijos sprendimas C(2023) 7673 final, iš dalies keičiantis Sprendimą C(2007) 3195, nustatantį bendrąsias gydymo išlaidų kompensavimo įgyvendinimo nuostatas (toliau – Sprendimas 7673).
4 Apelianto teigimu, Sprendimas 7673 taip pat „suteikia bet kuriam vaisingam ir sveikam asmeniui teisę į tai, kad BSDS padengtų jo gametų paėmimo ir ilgalaikio saugojimo pagalbinio apvaisinimo ateityje tikslais išlaidas“.
5 Bendrosios taisyklės, kurias Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vardu pasirašė pirmininkas ir kancleris, įsigaliojo 2005 m. gruodžio 1 d.
6 Skundžiamos nutarties 17–25 punktuose Bendrasis Teismas, be kita ko, nurodė, kad ieškinio dalykas gali būti tik apelianto 2023 m. gruodžio mėn. darbo užmokesčio lapelis. Be to, tas teismas konstatavo, kad vėlesni apelianto darbo užmokesčio lapeliai yra tik patvirtinamieji aktai, todėl negali būti ieškinio dėl panaikinimo dalykas. Bendrasis Teismas taip pat nurodė, kad 2024 m. balandžio 19 d. Teisingumo Teismo Skundų nagrinėjimo komiteto sprendimas atmesti apelianto skundą nėra jo nenaudai priimtas aktas. Šiame apeliaciniame skunde apeliantas kritikuoja Bendrojo Teismo išvadą dėl jo ieškinio, susijusio su jo darbo užmokesčio lapeliais po 2023 m. gruodžio mėn., nepriimtinumo. Vis dėlto jis pripažįsta tai, ką skundžiamos nutarties 18–20, 23 ir 24 punktuose nurodė Bendrasis Teismas, t. y. kad minėta teismo išvada dėl tų darbo užmokesčio lapelių nepriimtinumo neturi įtakos jo teisėms ir interesams. Todėl apelianto apeliacinis skundas yra pateiktas dėl skundžiamos nutarties 28–51 punktų ir susijęs su Bendrojo Teismo išvada tik dėl 2023 m. gruodžio mėn. darbo užmokesčio lapelio.
7 Žr. skundžiamos nutarties 31–35 ir 38 punktus.
8 Žr. skundžiamos nutarties 32 punkte nurodytą jurisprudenciją.
9 2022 m. gruodžio 15 d. Sprendimas Picard / Komisija (C‑366/21 P, EU:C:2022:984, 96 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija) ir 2024 m. gruodžio 12 d. Sprendimas DD / FRA (C‑130/22 P, EU:C:2024:1018, 73 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
10 2025 m. lapkričio 27 d. Sprendimas Heßler / Komisija (C‑137/24 P, EU:C:2025:918, 30 ir 31 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija). Priemonė laikoma pareigūno „nenaudai priimtu aktu“ ne tik tada, kai ja pažeidžiama jo subjektinė teisė ar daroma įtaka šiai teisei, bet ir apskritai, kai šia priemone aiškiai pakeičiama jo teisinė padėtis (2020 m. birželio 18 d. Sprendimas Komisija / RQ, C‑831/18 P, EU:C:2020:481, 49 punktas). Tame sprendime Teisingumo Teismas konstatavo, kad sprendimas atšaukti Sąjungos pareigūno imunitetą nuo persekiojimo nacionaliniame baudžiamajame procese yra „jo nenaudai priimtas aktas“, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus. Teisingumo Teismas nurodė, kad klausimas, ar priemonė atitinkamiems asmenims suteikia subjektinę teisę, tokiam kvalifikavimui neturi reikšmės.
11 2024 m. gruodžio 12 d. Sprendimas DD / FRA (C‑130/22 P, EU:C:2024:1018, 73 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
12 2000 m. gegužės 25 d. Sprendimas Kögler / Teisingumo Teismas (C‑82/98 P, EU:C:2000:282, 47 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Taip pat žr. 1984 m. sausio 19 d. Sprendimą Andersen ir kt. / Parlamentas (262/80, EU:C:1984:18, 4 punktas).
13 Žr. Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnio 3 dalį. Taip pat žr. 2008 m. balandžio 23 d. Sprendimą Pickering / Komisija (F‑103/05, EU:F:2008:45, 75 ir 76 punktai).
14 2024 m. balandžio 18 d. Sprendime Dumitrescu ir kt. / Komisija ir Teisingumo Teismas (C‑567/22 P–C‑570/22 P, EU:C:2024:336) Teisingumo Teismas, remdamasis neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu, panaikino Sąjungos institucijų sprendimus, nustatančius tam tikrų pareigūnų teisę į fiksuoto dydžio išmoką už kelionės išlaidas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 8 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą. Teisingumo Teismas taip pat panaikino jų darbo užmokesčio lapelius už 2014 m. birželio ir liepos mėn., nes atitinkami sprendimai tuose darbo užmokesčio lapeliuose atsispindėjo pirmą kartą. Dėl tolesnių paaiškinimų žr. 2022 m. birželio 15 d. Sprendimą Dumitrescu ir Schwarz / Komisija (T‑531/16, EU:T:2022:362, 8, 21 ir 25 punktai).
15 Šiuo klausimu žr. 2019 m. gruodžio 12 d. Sprendimą Tàpias / Taryba (T‑527/16, EU:C:2019:856, 35 ir 36 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija). Taip pat žr. 2008 m. balandžio 23 d. Sprendimą Pickering / Komisija (F‑103/05, EU:F:2008:45, 72 ir 76 punktai).
16 1984 m. sausio 19 d. Sprendimas Andersen ir kt. / Parlamentas (262/80, EU:C:1984:18, 4 punktas).
17 2019 m. gruodžio 12 d. Sprendimas Tàpias / Taryba (T‑527/16, EU:C:2019:856, 37, 38 ir 51–53 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).
18 2023 m. balandžio 27 d. Sprendimas HC / Komisija (C‑102/22 P, EU:C:2023:351, 63–66 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija). Taip pat žr. 2023 m. kovo 16 d. Komisija / Calhau Correia de Paiva (C‑511/21 P, EU:C:2023:208, 19 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Dėl darbo užmokesčio lapelių žr. 2018 m. spalio 4 d. Sprendimą Tataram / Komisija (T‑546/16, EU:T:2018:644, 49 punktas). Tas teismas kaip nepriimtiną atmetė ieškinį dėl pareigūno darbo užmokesčio lapelio panaikinimo, remdamasis, be kita ko, tuo, kad neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas buvo pateiktas dėl akto, kuris neturėjo jokios įtakos ginčo išsprendimui ir neturėjo su juo jokio tiesioginio teisinio ryšio.
19 2019 m. gruodžio 12 d. Sprendimas Tàpias / Taryba (T‑527/16, EU:C:2019:856, 50 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Pagal analogiją žr. 2020 m. kovo 5 d. Sprendimą Credito Fondiario / BPV (C‑69/19 P, EU:C:2020:178, 64 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija) ir 1993 m. birželio 28 d. Nutartį Donatab ir kt / Komisija (C‑64/93, EU:C:1993:266, 19 ir 20 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).
20 Dublike šiame apeliaciniame procese apeliantas teigė, kad kita apeliacinio proceso šalis ir Bendrasis Teismas klaidingai aiškino jo ieškinio žodžius. Jis pabrėžė, kad neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas skirtas ne vien Sprendimui 7673, bet to sprendimo, Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnio 1 dalies ketvirtos pastraipos ir Bendrųjų taisyklių 3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos paketui. Vis dėlto reikia pažymėti, kad apeliantas Bendrajame Teisme pateiktuose procesiniuose dokumentuose tvirtino, jog nurodytą neteisėtumą lėmė tik Sprendimas 7673, o ne Pareigūnų tarnybos nuostatai ar Bendrosios taisyklės. Šiuo klausimu apeliantas nurodė, kad neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą išplėtė, siekdamas įtraukti tas priemones tik „atsargumo sumetimais“. Skundžiamos nutarties 49 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad, net jeigu neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo išplėtimas įtraukiant Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnio 1 dalies ketvirtą pastraipą ir Bendrųjų taisyklių 3 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą būtų leistinas, toks išplėtimas nedaro poveikio to teismo išvadoms, padarytoms skundžiamos nutarties 34, 35 ir 41 punktuose.
21 2022 m. rugsėjo 26 d. Nutartis OO / EIB (T‑134/22, EU:C:2022:616, 20 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija); 2019 m. gruodžio 12 d. Sprendimas Tàpias / Taryba (T‑527/16, EU:T:2019:856, 37 punktas) ir 2006 m. birželio 28 d. Sprendimas Grünheid / Komisija (F‑101/05, EU:F:2006:58, 43 punktas).
22 Visų pirma žr. 2019 m. gruodžio 12 d. Sprendimą Tàpias / Taryba (T‑527/16, EU:T:2019:856, 37 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
23 Iš skundžiamos nutarties 36 ir 37 punktų aišku, kad Bendrojo Teismo motyvai dėl apelianto finansinių interesų mutatis mutandis taikomi jo neturtiniams interesams. Savo apeliaciniame skunde manydamas, kad Bendrojo Teismo motyvavimas tuose punktuose yra klaidingas, apeliantas nepateikia jokio prieštaravimo per se dėl to, kad tas teismas abi interesų rūšis vertino vienodai.
24 Asmens nenaudai priimto akto buvimas negali būti atmestas vien dėl to, kad skundžiamos nutarties 32 ir 33 punktuose nurodyta jurisprudencija netaikoma faktinėms aplinkybėms. Šiuo klausimu žr. apelianto argumentus šios išvados 26 punkte. Reikia priminti, kad lemiamas kriterijus vertinant teisinį suinteresuotumą personalo bylose yra tai, ar ginčijamas aktas ar priemonė sukelia privalomų teisinių pasekmių, galinčių tiesiogiai ir iš karto paveikti asmens interesus ir iš esmės pakeisti jo teisinę padėtį.
25 Ir tuo, kad dėl to apelianto darbo užmokesčio lapelyje nėra jokio akivaizdaus pasikeitimo.
26 „<...> kurios gali turėti įtakos darbo užmokesčio lapelyje esančių sumų apskaičiavimui“. Žr. skundžiamos nutarties 41 punktą.
27 Kurios taip pat buvo paminėtos skundžiamos nutarties 34 punkte.
28 Jeigu Bendrasis Teismas savo motyvus dėl teisinio suinteresuotumo nebuvimo būtų grindęs tik tuo, kad įmokų tarifas akivaizdžiai nepasikeitė (tai savo ruožtu atsispindėjo apelianto darbo užmokesčio lapelyje), tas teismas, mano nuomone, nebūtų išnagrinėjęs galimybės, kad jo finansiniai ir neturtiniai interesai, jam dalyvaujant BSDS, galėtų būti neigiamai paveikti kitokiu būdu. Tokiu kaip nagrinėjamas atveju teisinio suinteresuotumo klausimui didžiausią svarbą turi ne tik tai, kad pareigūno į BSDS mokamų įmokų tarifas nepasikeitė, bet – dar svarbiau – kodėl jis nepasikeitė. Šį klausimą, susijusį su Sprendimo 7673 priėmimo teisiniu kontekstu, Bendrasis Teismas išnagrinėjo skundžiamos nutarties 41 punkte.
29 Taip pat žr. skundžiamos nutarties 40 punktą.
30 Žr. šios išvados 28 punktą.
31 Toje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „esamos taisyklės turi būti supaprastintos panaikinant išankstinę sąlygą, jog norint pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu turi būti patologija, tais atvejais, kai tai yra pateisinama, kad būtų apriboti susiję administraciniai sunkumai ir skundai dėl kompensavimo. <...>“.
32 Atsižvelgiant į „visuomenės raidą, kuri skatina plačias galimybes tapti tėvais“; žr. Sprendimo 7673 3 konstatuojamąją dalį.
33 Labai tikėtina, kad tai įvyks bendrai vertinant finansinį BSDS gyvybingumą.
34 Žr. šios išvados 28 punktą.
35 Arba kad įmokų tarifui arba medicininių išlaidų kompensavimui bus padarytas poveikis ateityje.
36 Žr. konkrečiai apeliacinio skundo 18 punktą.
37 Nebent ieškinio priimtinumas siejamas su jo pagrįstumu. Atsižvelgdami į konkrečios bylos aplinkybes Sąjungos teismai taip pat turi teisę vertinti, ar geras teisingumo vykdymas pateisina ieškinio atmetimą dėl nepagrįstumo, prieš tai nenusprendus dėl jo priimtinumo. Šiuo klausimu žr. 2002 m. vasario 26 d. Sprendimą Taryba / Boehringer (C‑23/00 P, EU:C:2002:118, 51 ir 52 punktai). Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas neatliko nė vieno iš šių procedūrinių žingsnių.
38 Priimant taisykles dėl teisinio suinteresuotumo, skirtas Sąjungos pareigūnų ieškiniams pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus.
39 Apeliantas iš esmės siūlo taisykles dėl teisinio suinteresuotumo, kurios leistų jam pareikšti ieškinį siekiant patikrinti būdo, kaip išleidžiamos jo įmokos į BSDS, kiekvieno aspekto teisėtumą.
40 Kurio suma atsispindi jo darbo užmokesčio lapeliuose.
41 Pažymėtina, kad apeliantas neginčija Pareigūnų tarnybos nuostatuose nustatytų taisyklių dėl teisinio suinteresuotumo per se; jis veikiau ginčija jų taikymą šioje konkrečioje byloje.
42 Taip užtikrinant teisinį saugumą ir lygybę prieš įstatymą.
43 Dėl plačios jų taikymo srities.