1

SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė Corinne Reverbel prašo panaikinti 2024 m. vasario 7 d. Europos Komisijos implicitinį sprendimą atmesti jos 2023 m. gruodžio 15 d. kartotinį prašymą leisti susipažinti su keliais dokumentais (toliau – ginčijamas sprendimas).

2

2023 m. kovo 1 d. ieškovė, remdamasi 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331) 7 straipsnio 1 dalimi, pateikė prašymą leisti susipažinti su keliais dokumentais, susijusiais su vakcinų nuo COVID‑19 gamyba.

3

Komisija atsakė į šį prašymą 2023 m. lapkričio 30 d.

4

Šiame sprendime Komisija, pirma, informavo ieškovę, kad nustatė dokumentą, patenkantį į jos prašymo taikymo sritį. Tai buvo 2021 m. lapkričio 25 d. Europos vaistų agentūros (EMA) vertinimo ataskaita (toliau – EMA ataskaita).

5

Antra, Komisija leido iš dalies susipažinti su EMA ataskaita, nes, jos nuomone, visiškai ją atskleisti neleidžia teisės susipažinti su dokumentais išimtys, numatytos, pirma, Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte, antra, šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje ir, trečia, šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje, iš kurių pirmoji susijusi su asmens privataus gyvenimo ir neliečiamumo apsauga, antroji – su fizinių arba juridinių asmenų komercinių interesų, įskaitant intelektinę nuosavybę, apsauga, o trečioji – su inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsauga.

6

2023 m. gruodžio 15 d. raštu (jį Komisija užregistravo 2023 m. gruodžio 18 d.) ieškovė pateikė kartotinį prašymą pagal Reglamento Nr. 1049/2001 7 straipsnio 2 dalį, prašydama peržiūrėti Komisijos poziciją.

7

2024 m. sausio 17 d. elektroniniame laiške Komisija nurodė ieškovei, kad atsakymo į jos kartotinį prašymą nebuvo galima pateikti per Reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnio 1 dalyje numatytą 15 dienų terminą, kuris baigiasi tą dieną. Komisijos teigimu, tą dieną dar nebuvo surinkti duomenys, reikalingi išsamiai analizei atlikti.

8

2024 m. vasario 7 d. elektroniniu laišku Komisija informavo ieškovę, kad negalima paruošti atsakymo į jos kartotinį prašymą, nes tebevyksta vidaus konsultacijos ir kad, atsižvelgiant į prašomo dokumento kilmę, pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 4 dalį ji dar turi konsultuotis su trečiaisiais asmenimis.

9

2024 m. balandžio 2 d. ieškovė pareiškė šį ieškinį.

10

2024 m. birželio 4 d. Komisija, atsakydama į ieškovės kartotinį prašymą, priėmė eksplicitinį sprendimą pagal Reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnio 1 dalį (toliau – eksplicitinis kartotinis sprendimas). Šiuo sprendimu ji suteikė ieškovei platesnę galimybę iš dalies susipažinti su EMA ataskaita.

11

Eksplicitiniame kartotiniame sprendime Komisija nurodė, kad, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečioje įtraukoje ir jo 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas teisės susipažinti su dokumentais išimtis, iš kurių pirmoji susijusi su visuomenės intereso, susijusio su tarptautiniais santykiais, apsauga, o antroji – su asmens privataus gyvenimo ir neliečiamumo apsauga, negalima suteikti neribotos prieigos prie EMA ataskaitos. Be to, tame sprendime Komisija patvirtino, kad neturi jokių kitų dokumentų, kurie galėtų atitikti 2023 m. kovo 1 d. prašyme pateiktą aprašymą (žr. šios nutarties 2 punktą).

12

2024 m. birželio 17 d. Komisija pateikė prašymą pripažinti, kad nebėra pagrindo priimti sprendimo.

13

Ieškovė ieškinyje Bendrojo Teismo prašo panaikinti ginčijamą sprendimą.

14

Prašyme pripažinti, kad nebėra pagrindo priimti sprendimo, Komisija Bendrojo Teismo prašo:

15

Savo pastabose dėl Komisijos prašymo pripažinti, kad nebėra pagrindo priimti sprendimo, ieškovė Bendrojo Teismo prašo atmesti šį prašymą ir patvirtina, kad prašo panaikinti ginčijamą sprendimą.

16

Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 130 straipsnio 2 ir 7 dalis, jeigu šalis to prašo, Bendrasis Teismas gali konstatuoti, kad ieškinys neteko dalyko ir nebėra pagrindo priimti sprendimo.

17

Kadangi Komisija prašė pripažinti, kad ieškinys neteko dalyko ir nebėra pagrindo priimti sprendimo, Bendrasis Teismas, manydamas, kad bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos, nusprendė priimti sprendimą dėl šio prašymo ir netęsti proceso.

18

Reikia priminti, kad pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją ginčo dalykas, kaip ir suinteresuotumas pareikšti ieškinį, turi išlikti iki teismo sprendimo priėmimo dienos, antraip sprendimo priimti nereikia. Tai reiškia, kad bylos baigtis turi būti naudinga ieškinį pareiškusiai šaliai (2018 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo ClientEarth / Komisija, C‑57/16 P, EU:C:2018:660, 43 punktas).

19

Šiuo atveju šios nutarties 3 punkte minėtu 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu Komisija iš dalies atmetė 2023 m. kovo 1 d. ieškovės pateiktą prašymą leisti susipažinti su dokumentais. Po šio sprendimo ieškovė pateikė kartotinį prašymą.

20

Neginčijama, kad Komisija eksplicitinį kartotinį sprendimą priėmė po to, kai buvo pareikštas šis ieškinys. Šiuo sprendimu ji suteikė platesnę galimybę iš dalies susipažinti su EMA ataskaita, tačiau eksplicitiškai patvirtino, kad ieškovės kartotinis prašymas yra atmetamas.

21

Pirma, dėl eksplicitinio kartotinio prašymo atmetimo reikia priminti, kad priimdama eksplicitinį sprendimą atmesti kartotinį prašymą leisti susipažinti su dokumentais institucija atšaukia implicitinį sprendimą atmesti šį prašymą (šiuo klausimu žr. 2014 m. spalio 2 d. Sprendimo Strack / Komisija, C‑127/13 P, EU:C:2014:2250, 88 ir 89 punktus; 2015 m. liepos 2 d. Sprendimo Typke / Komisija, T‑214/13, EU:T:2015:448, 37 punktą; 2020 m. kovo 26 d. Sprendimo ViaSat / Komisija, T‑734/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:123, 16 ir 17 punktai ir 2021 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo AlzChem Group / Komisija, T‑569/19, EU:T:2021:628, 27 punktą).

22

Šis ginčijamo akto atšaukimas, atsižvelgiant į jo galiojimą atgaline data (šiuo klausimu žr. 1997 m. balandžio 17 d. Sprendimo de Compte / Parlamentas, C‑90/95 P, EU:C:1997:198, 35 punktą), lemia ginčo dalyko išnykimą (šiuo klausimu žr. 2007 m. birželio 7 d. Sprendimo Wunenburger / Komisija, C‑362/05 P, EU:C:2007:322, 48 ir 49 punktus; 2018 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo ClientEarth / Komisija, C‑57/16 P, EU:C:2018:660, 45 punktą ir 2021 m. sausio 21 d. Sprendimo Leino-Sandberg / Parlamentas, C‑761/18 P, EU:C:2021:52, 33 punktą).

23

Tokiu atveju ieškinio dėl implicitinio sprendimo nagrinėjimas negali būti pateisinamas nei tikslu išvengti neteisėtumo, kuriuo kaltinama, pasikartojimo, nei tikslu palengvinti galimą ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, nes šie tikslai gali būti pasiekti nagrinėjant ieškinį dėl eksplicitinio sprendimo (šiuo klausimu žr. 2010 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Ryanair / Komisija, T‑494/08–T‑500/08 ir T‑509/08, EU:T:2010:511, 46 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

24

Šiuo atveju, priėmus eksplicitinį kartotinį sprendimą tiek, kiek juo atmestas ieškovės prašymas, buvo iš dalies atšauktas ginčijamas sprendimas, todėl išnyko nagrinėjamo ieškinio, kuriuo siekta panaikinti pastarąjį sprendimą, dalykas.

25

Šios išvados negali paneigti ieškovės argumentai, susiję su eksplicitiniu jos prašymo atmetimu.

26

Ieškovė teigia, kad eksplicitinis jos kartotinio prašymo atmetimas dėl neįprastai ilgo nagrinėjimo termino, kuriam pasibaigus jis buvo priimtas, yra niekinis ir nesukelia pasekmių, todėl juo negalima prieš ją „remtis“.

27

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad dalinis ieškovės prašymo atmetimas neišvengiamai daro poveikį jos padėčiai, nes dėl šio atmetimo ji neturi galimybės susipažinti su aptariamais dokumentais.

28

Be to, net darant prielaidą, kad ieškovė būtų laikoma ginčijančia eksplicitinio jos kartotinio prašymo atmetimo teisėtumą ir kad šis galimas neteisėtumas galėtų turėti įtakos galimybei remtis šiuo atmetimu, bet kuriuo atveju reikia atmesti jos argumentą.

29

Pirma, dėl eksplicitinio kartotinio sprendimo atmesti prašymą priėmimo pasibaigus Reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnyje numatytiems atsakymo pateikimo terminams Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad tuo atveju, kai institucija nesilaiko tame straipsnyje numatytų atsakymo pateikimo terminų, ši institucija privalo, net ir pavėluotai, pateikti motyvuotą atsakymą į suinteresuotojo asmens prašymą. Jis taip pat nusprendė, kad tokiu atveju pagal Reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnio 1 ir 3 dalis suinteresuotasis asmuo gali pradėti dviejų rūšių procedūras. Jis gali, viena vertus, pateikti skundą Europos ombudsmenui pagal SESV 228 straipsnį arba, kita vertus, Bendrajame Teisme pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo pagal SESV 340 straipsnį, siekdamas, kad būtų atlyginta žala, galimai padaryta dėl to, kad nesilaikyta atsakymo pateikimo terminų (2016 m. liepos 14 d. Sprendimo Sea Handling / Komisija, C‑271/15 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2016:557, 85–87 punktai).

30

Vadinasi, reikia konstatuoti, kad Reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnyje numatytų terminų nesilaikymas neturi įtakos eksplicitinio kartotinio sprendimo teisėtumui.

31

Antra, kalbant apie sprendimo atšaukti priėmimą praėjus neprotingam terminui, pažymėtina, kad, kaip žinoma, pagal jurisprudenciją neteisėtas administracinis aktas, sukuriantis teisę, turi būti atšauktas atgaline data per protingą terminą (žr. 2010 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Athinaïki Techniki / Komisija, C‑362/09 P, EU:C:2010:783, 59 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

32

Vis dėlto ginčijamas sprendimas, t. y. sprendimas atmesti atsakant į ieškovės prašymą, nėra aktas, kuris jai sukuria teisių. Todėl 31 punkte nurodyta jurisprudencija nėra reikšminga šioje byloje (šiuo klausimu žr. 2010 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Athinaïki Techniki / Komisija, C‑362/09 P, EU:C:2010:783, 60 punktą).

33

Be to, sąlyga, pagal kurią akto atšaukimas siejamas su jo neteisėtumu, taikoma srityse, kuriose jį atšaukdama institucija neturėtų išvengti bet kokios jos elgesio teisminės kontrolės (šiuo klausimu žr. 2010 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Athinaïki Techniki / Komisija, C‑362/09 P, EU:C:2010:783, 68–71 punktus ir 2013 m. liepos 11 d. Sprendimo BVGD / Komisija, T‑104/07 ir T‑339/08, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:366, 80 punktą). Eksplicitinio kartotinio sprendimo priėmimas nekelia tokios rizikos. Atvirkščiai, jis leidžia pareiškėjui sužinoti atmetimo motyvus, kuriais jo atžvilgiu remiasi institucija.

34

Vadinasi, ieškovė nebėra suinteresuota, kad būtų panaikintas implicitinis jos kartotinio prašymo leisti susipažinti su dokumentais atmetimas, nes šis implicitinis sprendimas vėliau buvo patvirtintas eksplicitiniu atmetimo sprendimu.

35

Antra, dėl Komisijos suteiktos platesnės galimybės iš dalies susipažinti su EMA ataskaita reikia priminti, kad vien galimybės susipažinti su ginčijamais dokumentais suteikimas atmetus prašymą, jei institucija, priėmusi aiškų sprendimą dėl atšaukimo, nepripažįsta savo klaidos, negali būti laikomas atšaukimu (šiuo klausimu žr. 2020 m. balandžio 30 d. Sprendimo Izba Gospodarcza Producentów i Operatorów Urządzeń Rozrywkowych / Komisija, C‑560/18 P, EU:C:2020:330, 72–75 punktus ir 2018 m. kovo 22 d. Sprendimo De Capitani / Parlamentas, T‑540/15, EU:T:2018:167, 31–33 punktus).

36

Vien tai, kad pareiškus ieškinį ginčijami sprendimai tapo negaliojantys, Bendrojo Teismo neįpareigoja pripažinti, jog nebėra pagrindo priimti sprendimo dėl to, kad sprendimo priėmimo dieną išnyko bylos dalykas arba nebeliko suinteresuotumo pareikšti ieškinį (šiuo klausimu žr. 2007 m. birželio 7 d. Sprendimo Wunenburger / Komisija, C‑362/05 P, EU:C:2007:322, 47 punktą; 2018 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo ClientEarth / Komisija, C‑57/16 P, EU:C:2018:660, 45 punktą; 2021 m. sausio 21 d. Sprendimo Leino-Sandberg / Parlamentas, C‑761/18 P, EU:C:2021:52, 33 punktą ir 2024 m. birželio 20 d. Sprendimo EUIPO / Indo European Foods, C‑801/21 P, EU:C:2024:528, 59 punktą).

37

Taigi, ieškovė gali išsaugoti suinteresuotumą ginčijamo sprendimo panaikinimu, kad prireikus galėtų pareikšti ieškinį dėl atsakomybės, nes platesnė galimybė iš dalies susipažinti su EMA ataskaita jai buvo suteikta tik priimant eksplicitinį kartotinį sprendimą.

38

Vis dėlto ieškovė negali pagrįsti suinteresuotumo pareikšti ieškinį vien remdamasi galimybe ateityje pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir nenurodydama konkrečių aplinkybių dėl tariamo neteisėtumo padarinių jos situacijai ir žalos, kurią ji teigia patyrusi ir kurios atlyginimo siektų tokiu ieškiniu, pobūdžio (šiuo klausimu žr. 2020 m. balandžio 30 d. Sprendimo Izba Gospodarcza Producentów i Operatorów Urządzeń Rozrywkowych / Komisija, C‑560/18 P, EU:C:2020:330, 74 punktą ir 2021 m. rugsėjo 28 d. Nutarties Airoldi Metalli / Komisija, T‑611/20, nepaskelbta Rink., EU:T:2021:641, 68 ir 69 punktus).

39

Tačiau šioje byloje ieškovė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių.

40

Vadinasi, ji negali prieštarauti sprendimui, kad nebėra pagrindo priimti sprendimą, motyvuodama tuo, kad, konstatavus ginčijamo sprendimo neteisėtumą, vėliau ji galėtų pareikšti ieškinį dėl žalos, kurią ji esą patyrė dėl šio sprendimo, atlyginimo.

41

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad šis ieškinys neteko dalyko ir nebėra pagrindo priimti sprendimo.

42

Pagal Procedūros reglamento 137 straipsnį, jeigu nebėra pagrindo priimti sprendimo, Bendrasis Teismas bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia savo nuožiūra.

43

Atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes reikia nuspręsti, kad kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija)

nutaria: