1

SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė Puma SE prašo panaikinti 2024 m. liepos 4 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) penktosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 2215/2019-5; toliau – ginčijamas sprendimas).

2

2012 m. gruodžio 21 d. kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis CMS Costruzione macchine speciali SpA tarptautinės registracijos Nr. 1150538 paraiškoje prašė pripažinti apsaugą Europos Sąjungoje, nurodydama prioriteto datą – 2012 m. gruodžio 14 d.

3

Prekių ženklas, dėl kurio pateiktas toks prašymas pripažinti apsaugą Europos Sąjungoje, yra šis vaizdinis prekių ženklas:

4

Prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimos prekės ir paslaugos, kurioms buvo prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 7, 11 ir 37 klasėms ir pagal kiekvieną iš jų atitinka šį aprašymą:

5

2013 m. lapkričio 21 d. ieškovė, remdamasi 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1), pateikė protestą dėl prašomo prekių ženklo registracijos šio sprendimo 4 punkte nurodytoms prekėms ir paslaugoms.

6

Protestas buvo grindžiamas visų pirma šiais ankstesniais prekių ženklais (toliau – ankstesni prekių ženklai):

–

toliau pavaizduotu vaizdiniu tarptautiniu prekių ženklu, įregistruotu 1992 m. birželio 17 d. numeriu 593987 (toliau – ankstesnis prekių ženklas Nr. 1), kurio registracija tinkamai atnaujinta ir kuris galioja Beniliukse, Bulgarijoje, Čekijos Respublikoje, Estijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Kroatijoje, Italijoje, Kipre, Latvijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, Suomijoje ir Jungtinėje Karalystėje, ir kuriuo, be kita ko, žymimos šios 18, 25 ir 28 klasių prekės: – 18 klasė: „odiniai gaminiai ir (arba) dirbtinės odos gaminiai (priskirti prie šios klasės); rankinės ir dėklai, nepritaikyti pagal jiems skirtas prekes, taip pat smulkūs odos gaminiai, ypač piniginės, sulenkiamos piniginės, raktų dėklai; rankinės, portfeliai, krepšiai laikymo reikmėms ir pirkinių krepšiai, mokykliniai knygų krepšiai ir kuprinės, turistų krepšiai, kuprinės, maišeliai, rungtynėms skirti krepšiai, nešimo krepšiai ir krepšiai laikymo reikmėms bei kelioniniai krepšiai iš odos ir iš dirbtinės odos, iš sintetinių medžiagų, iš audinių ir tekstilės ar iš odos pakaitalų; kelioniniai lagaminai (odos gaminiai); antpetiniai diržai; gyvūnų odos; lagaminai ir kelioniniai krepšiai; skėčiai, saulės skėčiai ir lazdos; botagai, balnojimo reikmenys“; – 25 klasė: „drabužiai, avalynė, galvos apdangalai; avalynės dalys ir detalės, padai ir dirbtiniai padai, platformos, batviršiai; avalynės priešslydžio įtaisai, apkaustai ir vinys; drabužių įdėklai ir pasiūtos drabužių kišenės; korsetai; batai, šlepetės, įsispiriami bateliai; gatava avalynė, miesto avalynė, sporto avalynė, laisvalaikio avalynė, atletikos avalynė, bėgimo bateliai, gimnastikos avalynė, maudymosi šlepetės ir fiziologinė avalynė (priskirta prie šios klasės), teniso bateliai; blauzdinės ir kojinės, odinės blauzdinės ir kojinės, tamprės, autai, ant batų dėvimos kojinės; sportiniai kostiumai, gimnastikos kelnaitės ir trikotažiniai marškinėliai, futbolo kelnaitės ir trikotažiniai marškinėliai, teniso marškiniai ir šortai, maudymosi ir paplūdimio drabužiai ir apranga, maudymosi glaudės ir kelnaitės bei maudymosi kostiumai, įskaitant dviejų dalių maudymosi kostiumėlius, sporto ir laisvalaikio drabužiai ir apranga (įskaitant trikotažinius ir iš džersio pagamintus drabužius ir aprangą), taip pat skirti fizinio rengimo, bėgiojimo ristele ar ištvermės bėgimo ir gimnastikos reikmėms, sportiniai bridžai ir kelnės, trikotažiniai marškiniai, megztiniai, marškinėliai, medvilniniai sportiniai megztiniai, teniso ir slidinėjimo drabužiai; viršutiniai laisvalaikio drabužiai ir apranga, bet kokiam orui tinkantys viršutiniai drabužiai ir apranga, kojinės (kojinių gaminiai), futbolo puskojinės, pirštinės, įskaitant odines, taip pat pagamintas iš dirbtinės ar sintetinės odos, kepurės ir kepuraitės, galvajuostės, juostelės ant kaktos ir juostelės prakaitui sulaikyti, juostos, skarelės, šalikai, movos; diržai, striukės su gobtuvu, neperšlampamos striukės su gobtuvu, bušlatai ir vandeniui nelaidūs drabužiai, paltai, palaidinės, švarkai ir švarkeliai, sijonai, bridžai ir kelnės, puloveriai ir suderinti kostiumai, sudaryti iš kelių viršutinių ir apatinių dalių; apatiniai baltiniai“; – 28 klasė: „žaidimai, žaislai, įskaitant miniatiūrinę avalynę ir miniatiūrinius kamuoliukus (naudojami kaip žaislai); kūno treniravimo, gimnastikos ir sporto aparatai ir įranga (priskirti prie šios klasės); slidinėjimo, teniso ir žvejybos įranga; slidės, slidžių apkaustai, slidžių lazdos; slidžių apatinės dangos, slidžių antbriauniai; kamuoliai ir žaidimų aikštelių kamuoliai, įskaitant sportinius ir žaidimo kamuolius; svarmenys, rutuliai, diskai, ietys; stalo teniso, badmintono, sieninio raketės, kriketo lazdos, golfo ir ledo ritulio lazdos; teniso kamuoliukai ir teniso kamuoliukų metimo įrenginiai; riedučiai ir pačiūžos, su ratukais galimi naudoti batai, taip pat tvirtesniais padais; stalo teniso stalai; gimnastikos kuokelės, sportiniai lankai, sportiniai tinklai, vartų ir kamuolių tinklai; sportinės pirštinės (žaidimų priedai); lėlės, lėlių drabužiai, lėlių avalynė, kepurės ir kepuraitės lėlėms, lėlių diržai, lėlių prijuostės; kelių apsaugos, alkūnių apsaugos, kulkšnių apsaugos ir kojų apsaugos (sporto reikmėms); Kalėdų eglučių papuošalai“;

–

toliau pavaizduotu tarptautiniu vaizdiniu prekių ženklu, įregistruotu 1983 m. rugsėjo 30 d. numeriu 480105 (toliau – ankstesnis prekių ženklas Nr. 2), kurio registracija galioja Beniliukse, Čekijos Respublikoje, Prancūzijoje, Kroatijoje, Italijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje, ir kuriuo žymimos šios 18, 25 ir 28 klasių prekės: – 18 klasė: „per petį dėvimi krepšiai ir kelionmaišiai, lagaminai ir kelioniniai krepšiai, ypač prietaisams ir sportiniams drabužiams“; – 25 klasė: „apranga, auliniai batai, bateliai ir šlepetės“; – 28 klasė: „žaidimai, žaislai; fizinių pratimų įrenginiai, mankštos ir sporto prietaisai (nepriskirti prie kitų klasių), įskaitant sportinius kamuolius“.

7

Protestas paremtas Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalyje nurodytu pagrindu. Protestas dėl visų šio sprendimo 4 punkte nurodytų prekių ir paslaugų buvo grindžiamas visomis ankstesniu prekių ženklu Nr. 2 žymimomis prekėmis ir dalimi ankstesniu prekių ženklu Nr. 1 žymimų prekių, t. y. 18, 25 ir 28 klasių prekėmis. Buvo prašoma pripažinti reputaciją visoms prekėms, kuriomis grindžiamas protestas, visose šalyse, kuriose ankstesni prekių ženklai buvo saugomi. Prie protesto buvo pridėta aštuoniolika dokumentų, įskaitant ankstesnius Protestų skyriaus sprendimus, siekiant įrodyti reputaciją.

8

2014 m. lapkričio 28 d. Protestų skyrius atmetė protestą, motyvuodamas tuo, kad nebuvo įrodyta ankstesnių prekių ženklų reputacija.

9

2015 m. sausio 26 d. ieškovė EUIPO pateikė apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo. Siekdama įrodyti ankstesnių prekių ženklų reputaciją, ji pirmą kartą Apeliacinei tarybai pateikė tris kompaktines plokšteles su priedais, kuriuose buvo dvylika dokumentų ar jų grupių.

10

2016 m. sausio 29 d. sprendimu (toliau – pirmasis sprendimas) EUIPO antroji apeliacinė taryba atmetė apeliaciją, motyvuodama tuo, kad ieškovė neįrodė, jog ankstesni prekių ženklai turi reputaciją.

11

2019 m. gegužės 22 d. Nutartimi Puma / EUIPO – CMS (CMS Italy) (T‑161/16, EU:T:2019:350) Bendrasis Teismas panaikino pirmąjį sprendimą. Atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 28 d. Sprendime EUIPO / Puma (C‑564/16 P, EU:C:2018:509) padarytas išvadas, susijusias su kita prekių ženklo paraiška, Bendrasis Teismas nusprendė, pirma, kad Apeliacinė taryba klaidingai neatsižvelgė į ankstesnius EUIPO sprendimus, kuriuos ieškovė pateikė Protestų skyriui, siekdama įrodyti ankstesnių prekių ženklų, kuriais remiamasi, reputaciją, ir, antra, kad ji klaidingai atmetė, kaip nepriimtinus, per apeliacinę procedūrą pateiktus įrodymus.

12

2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimu (toliau – antrasis sprendimas) Ketvirtoji apeliacinė taryba vėl atmetė ieškovės apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo atmesti jos protestą.

13

2022 m. spalio 5 d. Sprendimu Puma / EUIPO – CMS (CMS Italy) (T‑711/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:604; toliau – sprendimas dėl panaikinimo) Bendrasis Teismas panaikino antrąjį sprendimą. Patvirtinęs prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, palyginimą (sprendimo dėl panaikinimo 33–80 punktai), jis konstatavo, kad Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, jog nebūtina nagrinėti ankstesniu prekių ženklu Nr. 2 grindžiamo protesto vien dėl to, kad jis yra mažiau panašus į prašomą įregistruoti prekių ženklą, palyginti su ankstesniu prekių ženklu Nr. 1. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pabrėžė, kad žymenų panašumo laipsnis yra tik vienas iš veiksnių, svarbių vertinant, ar yra ryšys pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalį, ir kad dėl to mažesnį ankstesnio prekių ženklo Nr. 2 panašumo laipsnį visų pirma galėtų kompensuoti aukštesnis reputacijos lygis (sprendimo dėl panaikinimo 97–112 punktai). Be to, dėl ankstesnio prekių ženklo Nr. 1 Bendrasis Teismas konstatavo, kad Apeliacinė taryba klaidingai manė, jog nebūtina iš naujo nagrinėti Protestų skyriui pateiktų reputacijos įrodymų, išskyrus ankstesnius Protestų skyriaus sprendimus (sprendimo dėl panaikinimo 114–136 punktai). Todėl Bendrasis Teismas panaikino antrąjį sprendimą tiek, kiek jis susijęs su ankstesniais prekių ženklais Nr. 1 ir Nr. 2 grindžiamu protestu, nes nebuvo atliktas visapusiškas šių prekių ženklų reputacijos egzistavimo ir jos lygio vertinimas (sprendimo dėl panaikinimo 137–144 punktai).

14

Ginčijamu sprendimu Penktoji apeliacinė taryba dar kartą atmetė ieškovės apeliaciją. Pirma, nurodžiusi, kad privalo iš naujo visapusiškai įvertinti ankstesnių prekių ženklų reputacijos egzistavimą ir lygį, ji nusprendė priimti papildomus įrodymus, pateiktus vykstant apeliacinei procedūrai, ir konstatavo, kad sprendime dėl panaikinimo Bendrasis Teismas patvirtino prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, palyginimą. Antra, įvertinusi visus ankstesnių prekių ženklų reputacijos įrodymus, įskaitant ankstesnius Protestų skyriaus sprendimus ir jai pateiktus papildomus įrodymus, Apeliacinė taryba konstatavo, kad bendrai išnagrinėjus ieškovės pateiktus įrodymus matoma „bent“ vidutinio lygio ankstesnių prekių ženklų, skirtų sportinei avalynei ir sportiniams drabužiams, reputacija bent jau Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Čekijos Respublikoje. Trečia, ji atmetė protestą, motyvuodama tuo, kad nebuvo įrodytas prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, ryšys, nepaisant to, kad ankstesni prekių ženklai turi„bent“ vidutinio lygio reputaciją. Ketvirta, „išsamumo sumetimais“ ji taip pat atmetė protestą, motyvuodama tuo, kad ieškovė neįrodė, jog įvykdytos kitos sąlygos, t. y. nesąžiningas naudojimasis ankstesnių prekių ženklų skiriamuoju požymiu ar reputacija arba kenkimas jų skiriamajam požymiui ar reputacijai.

15

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

16

EUIPO Bendrojo Teismo prašo:

17

Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo vienintelį ieškinio pagrindą, grindžiamą Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies pažeidimu. Šį vienintelį pagrindą iš esmės sudaro keturios dalys, susijusios, pirma, su prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumu, antra, su ankstesnių prekių ženklų reputacijos lygiu, trečia, su prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, ryšio egzistavimu ir, ketvirta, su kenkimu ankstesnių prekių ženklų reputacijai.

18

Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ankstesnio prekių ženklo, kaip apibrėžta 2 dalyje, savininkui užprotestavus pareikštas registruoti prekių ženklas neregistruojamas, jeigu jis yra tapatus ankstesniam prekių ženklui arba panašus į jį, ir turi būti registruojamas prekėms arba paslaugoms, nepanašioms į tas, kurioms yra įregistruotas ankstesnis prekių ženklas, jeigu, kalbant apie ankstesnį Europos Sąjungos prekių ženklą, pareikštas registruoti prekių ženklas turi reputaciją Sąjungoje arba, kalbant apie ankstesnį nacionalinį prekių ženklą, pareikštas registruoti prekių ženklas turi reputaciją toje valstybėje narėje ir jeigu dėl prekių ženklo vartojimo be rimtos priežasties gali atsirasti galimybė nesąžiningai įgyti pranašumą arba pakenkti ankstesnio prekių ženklo skiriamajam požymiui ar jo reputacijai.

19

Tam, kad ankstesniam registruotam prekių ženklui pagal Reglamento 207/2009 8 straipsnio 5 dalį būtų suteikta platesnė apsauga, turi būti tenkinamos šios sąlygos: pirma, prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, tapatumas arba panašumas, antra, ankstesnio prekių ženklo, kuriuo grindžiamas protestas, reputacija ir, trečia, galimybė, kad dėl neteisėto prašomo įregistruoti prekių ženklo naudojimo būtų nesąžiningai pasinaudota ankstesnio prekių ženklo skiriamuoju požymiu ar reputacija arba jiems būtų pakenkta. Kadangi šios sąlygos yra kumuliacinės, nesant nors vienos iš jų, minėta nuostata netaikoma (žr. sprendimo dėl panaikinimo 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

20

Šioje byloje Bendrasis Teismas mano, kad pirmiausia reikia išnagrinėti vienintelio pagrindo antrą dalį, grindžiamą ankstesnių prekių ženklų reputacijos lygiu.

21

Antroje vienintelio pagrindo dalyje ieškovė ginčija Apeliacinės tarybos vertinimą, kad ankstesnių prekių ženklų reputacija yra bent jau vidutinio lygio. Iš esmės šią dalį sudaro trys priekaištai. Pateikdama pirmąjį priekaištą ieškovė teigia, kad Apeliacinė taryba neatsižvelgė į tai, kad taikant Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalį ankstesnių prekių ženklų reputacijos lygis yra esminės svarbos. Tai, kad Apeliacinė taryba neišdėstė savo pozicijos dėl šio reputacijos lygio, „prieštarauja teisei“. Pateikdama antrąjį priekaištą ji tvirtina, kad ankstesnių prekių ženklų reputacijos lygis yra labai aukštas, tai įrodo didelis pateiktų įrodymų skaičius. Pateikdama trečiąjį priekaištą ji nurodo, kad Apeliacinė taryba nepripažino, jog ankstesni prekių ženklai turi stiprų skiriamąjį požymį, nes jiems būdingą įprastą ar vidutinį skiriamąjį požymį gerokai sustiprina jų platus naudojimas.

22

EUIPO ginčija ieškovės argumentus. Pirmąjį ieškovės priekaištą ji performuluoja taip, kad Apeliacinė taryba turėjo nustatyti tikslų ankstesnių prekių ženklų reputacijos lygį. Ji pažymi, kad nors ankstesnių prekių ženklų reputacija yra būtina išankstinė Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies taikymo sąlyga, nebūtina visais atvejais nustatyti konkretaus šios reputacijos lygio. Todėl pagal minėtą straipsnį turėtų būti įmanoma atlikti šį vertinimą remiantis žemiausiu įmanomu reputacijos lygiu (t. y. „bent“), aukščiausiu reputacijos lygiu (t. y. „daugiausiai“, „geriausiu atveju“) ar tik tam tikra reputacija. Todėl ji teigia, kad šiuo atveju nuspręsdama, jog ankstesni prekių ženklai turi „bent jau vidutinio lygio reputaciją“ sportinei avalynei ir sportiniams drabužiams (tai yra dvi skirtingos prekių kategorijos), Apeliacinė taryba nepadarė vertinimo klaidos.

23

Ginčijamo sprendimo 44–61 punktuose Apeliacinė taryba tinkamai įvertino visus ankstesnių prekių ženklų reputacijos įrodymus, įskaitant ankstesnius Protestų skyriaus sprendimus. Konkrečiai kalbant, Apeliacinė taryba nustatė, kad iš jai pateiktų priedų matyti, jog ieškovė daugelį metų dėjo daug pastangų rinkodaros srityje ir visų pirma rėmė įvairius sportininkus ir sporto komandas. Daugelyje dokumentų buvo pateiktos žinomų sportininkų, dėvinčių sportinę aprangą ir sportinę avalynę, pažymėtą ankstesniais prekių ženklais (arba vienu iš jų), nuotraukos.

24

Ginčijamo sprendimo 62 punkte Apeliacinė taryba nustatė, kad bendras ieškovės pateiktų įrodymų tyrimas parodė, jog ankstesni sportinei avalynei ir sportinei aprangai skirti prekių ženklai turi „bent jau vidutinio lygio reputaciją“. Jos nuomone, dokumentų, vertinamų kartu, nepakanka, kad būtų įrodyta reputacija kitoms prekėms, nes jie neįrodo pakankamo prekių ženklo žinomumo atitinkamoje visuomenėje, o tai galėjo būti įrodyta rinkos tyrimais. Apskritai iš pateiktų įrodymų matyti, kad ankstesni prekių ženklai buvo ilgai ir intensyviai naudojami ir turėjo „bent vidutinio lygio reputaciją“ sportinei avalynei ir sportinei aprangai. Ginčijamo sprendimo 63 punkte Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad apskritai ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog ankstesni prekių ženklai turi „bent vidutinio lygio reputaciją“, bent jau Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Čekijos Respublikoje.

25

Pagal suformuotą jurisprudenciją prekių ženklas turi reputaciją, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę, kai jį žino didelė dalis visuomenės, suinteresuotos šiuo prekių ženklu žymimomis prekėmis ar paslaugomis, didelėje susijusios teritorijos dalyje. Reputacijos buvimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į visus konkrečiu atveju svarbius elementus, ypač į prekių ženklo užimamą rinkos dalį, jo naudojimo intensyvumą, geografinį paplitimą ir trukmę, taip pat į investicijų, kurias įmonė atliko reklamuodama šį prekių ženklą, dydį (šiuo klausimu žr. 2018 m. birželio 28 d. Sprendimo EUIPO / PUMA, C‑564/16 P, EU:C:2018:509, 55 ir 56 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

26

Dėl pirmojo priekaišto reikia konstatuoti, kad juo ieškovė iš esmės tvirtina, jog Apeliacinė taryba padarė teisės klaidą, kai nenustatė tikslaus ankstesnių prekių ženklų reputacijos lygio arba bent jau aiškiai neatsižvelgė į jai palankiausią prielaidą.

27

Visų pirma reikia priminti, kad reputacijos lygis yra svarbus veiksnys visapusiškai vertinant, ar tarp prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, yra ryšys (šiuo klausimu žr. 2008 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Intel Corporation, C‑252/07, EU:C:2008:655, 41 ir 42 punktus).

28

Be to, kalbant apie prekių ženklo reputacijos lygį ir skiriamojo požymio laipsnį, iš jurisprudencijos matyti, kad juo stipresnis ankstesnio prekių ženklo skiriamasis požymis ir aukštesnė reputacija, tuo lengviau pripažinti galimybės jam pakenkti egzistavimą (žr. 2008 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Intel Corporation, C‑252/07, EU:C:2008:655, 69 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

29

Be to, reikia priminti, kad nors ankstesnio prekių ženklo reputacija, įskaitant jos lygį, yra viena iš kumuliacinių Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies taikymo sąlygų, tai yra vienas iš veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant tiek tai, ar visuomenė susies ankstesnį ir ginčijamą prekių ženklus, tiek vieno iš trijų šioje nuostatoje nurodytų pažeidimų atsiradimo riziką (žr. 2016 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo Lacamanda Group / EUIPO – Woolley (HENLEY), T‑362/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:576, 21 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

30

Ankstesnių prekių ženklų reputacijos vertinimas yra būtinas etapas siekiant išsiaiškinti, ar taikytina Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalis. Taigi minėtai nuostatai taikyti būtina galutinė išvada dėl tokios reputacijos buvimo arba nebuvimo, o tai iš principo reiškia, kad analizė dėl galimo šio straipsnio taikymo negali būti daroma remiantis neaiškia prielaida, t. y. prielaida, kuri nepagrįsta konkretaus reputacijos lygio pripažinimu (žr. 2016 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo HENLEY, T‑362/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:576, 22 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; pagal analogiją taip pat žr. 2025 m. sausio 22 d. Sprendimo Rain Carbon Germany / EUIPO – Novaresine (NOVARESINE INNOVATION GOES GREEN), T‑1188/23, nepaskelbtas Rink., EU:T:2025:49, 91 ir 92 punktus).

31

Šiuo klausimu reikia manyti, kad kai, kaip šioje byloje, EUIPO nagrinėja Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies taikymą, jai nepakanka konstatuoti, kad ankstesnis prekių ženklas turi „bent jau vidutinio lygio“ reputaciją, tačiau ji turi arba tiksliai nustatyti šios reputacijos lygį (vidutinis, aukštas ar net labai aukštas) – tai yra svarbus veiksnys visapusiškai vertinant ryšį, – arba bent jau aiškiai atsižvelgti į pralaiminčiai šaliai, šiuo atveju ieškovei, palankiausią prielaidą. Reikia patikslinti, kad šiomis aplinkybėmis sąvoka „pralaiminti šalis“ reiškia šalį, kurios argumentus dėl reputacijos lygio EUIPO atmeta.

32

Žinoma, reikia pažymėti, kaip tai daro EUIPO, kad ji neprivalo kiekvienu atveju nustatyti tikslaus reputacijos lygio. Taigi kai kuriais atvejais (žr. šio sprendimo 34 ir 35 punktus) EUIPO, vertindama reputacijos lygį, gali vartoti tokius žodžius kaip „bent jau“ arba „daugiausia“.

33

Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad tais atvejais, kai EUIPO, vertindama reputacijos lygį, nusprendžia vartoti tokius žodžius kaip „bent jau“ arba „daugiausia“, ji privalo aiškiai atsižvelgti į pralaiminčiai šaliai palankiausią prielaidą ir tik po to a fortiori motyvuoti kitas, šiai pralaiminčiai šaliai mažiau palankias prielaidas.

34

Taigi tuo atveju, kai EUIPO padaro išvadą, kad nėra ryšio arba nepakenkiama nagrinėjamo ankstesnio prekių ženklo reputacijai, ji gali kvalifikuoti reputacijos lygį kaip „daugiausiai“ aukštą (aukščiausią), atsižvelgti į maksimalų lygį, t. y. aukštą lygį, ir a fortiori motyvuoti mažiau palankias pralaiminčiai šaliai (šiuo atveju tai protestą pateikusi šalis) prielaidas, t. y. vidutinį (arba žemą) reputacijos lygį. Vis dėlto tokiais atvejais EUIPO negali reputacijos lygio kvalifikuoti „bent jau“ kaip vidutinio, aiškiai neatsižvelgusi į prielaidą, kuri šiuo atveju palankiausia „pralaiminčiai šaliai“, kaip antai aukštą ar labai aukštą reputacijos lygį. Iš tiesų dėl to, kad nebuvo aiškiai atsižvelgta į protestą pateikusiai šaliai palankiausią prielaidą, visapusiškas ryšio vertinimas, kurį atliekant ankstesnio prekių ženklo reputacijos lygis yra reikšmingas veiksnys, arba kenkimo reputacijai vertinimas tampa negaliojančiais.

35

Atvirkščiai, tais atvejais, kai EUIPO padaro išvadą, kad tarp prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, yra ryšys arba kenkiama nagrinėjamo ankstesnio prekių ženklo reputacijai, ji gali kvalifikuoti reputacijos lygį kaip „bent jau“ vidutinį, atsižvelgti į minimalų lygį, t. y. vidutinį, ir a fortiori motyvuoti pralaiminčiai šaliai mažiau palankias prielaidas, t. y. aukštą ar net labai aukštą reputacijos lygį. Tačiau tokiais atvejais EUIPO negali reputacijos lygio kvalifikuoti kaip „bent jau“ aukšto, aiškiai neatsižvelgusi į savininkui palankiausią prielaidą, kaip antai vidutinį (arba žemą) reputacijos lygį. Iš tiesų dėl to, kad nebuvo aiškiai atsižvelgta į savininkui palankiausią prielaidą, visapusiškas ryšio vertinimas, kurį atliekant ankstesnio prekių ženklo reputacijos lygis yra reikšmingas veiksnys, arba kenkimo reputacijai vertinimas tampa negaliojančiais.

36

Apskritai reikia manyti, kad kai atlikdama kokį nors vertinimą EUIPO pasirenka vartoti tokius žodžius kaip „bent jau“ arba „daugiausia“, ji turi aiškiai atsižvelgti į bylą pralaiminčiai šaliai, t. y. šaliai, kurios argumentai dėl nagrinėjamo vertinimo atmetami, palankiausią prielaidą.

37

Pareiga aiškiai atsižvelgti į EUIPO vykstančiose procedūrose pralaiminčiai šaliai palankiausią prielaidą yra ypatinga EUIPO tenkanti rūpestingumo pareigos išraiška, pagal kurią kompetentinga institucija privalo rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti visas reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes (žr. sprendimo dėl panaikinimo 127 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

38

Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad Apeliacinė taryba, visapusiškai vertindama prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, ryšį, aiškiai neatsižvelgė į pralaiminčiai šaliai, šiuo atveju ieškovei, palankiausią prielaidą, t. y. „labai aukšto lygio“ reputaciją (ji, be kita ko, rėmėsi būtent tokia prielaida).

39

Taigi nagrinėjamas atvejis skiriasi nuo bylos, kurioje priimtas 2015 m. spalio 2 d. Sprendimas The Tea Board / VRDT – Delta Lingerie (Darjeeling) (T‑627/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:740, 83 punktas). Toje byloje (ją per teismo posėdį nurodė EUIPO) Apeliacinė taryba akivaizdžiai rėmėsi ne neaiškia prielaida, o hipotetine prielaida, kad nagrinėjami ankstesni prekių ženklai turi labai konkretaus lygio reputaciją, t. y. išskirtinai aukštą, atitinkančią tą, kurią ieškovė, pralaimėjusi minėtoje byloje, siekė įrodyti kompetentingose EUIPO instancijose.

40

Šio sprendimo 38 punkte padarytos išvados negali paneigti kiti EUIPO argumentai.

41

Pirma, EUIPO tvirtina, kad nors ankstesnių prekių ženklų reputacija yra būtina išankstinė Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies taikymo sąlyga, vis dėlto nebūtina kiekvienu atveju nustatyti tikslaus šios reputacijos lygio. Vadinasi, tokį vertinimą pagal šį straipsnį turi būti galima atlikti remiantis kuo mažesniu reputacijos lygiu (t. y. „bent jau“) (2008 m. birželio 19 d. Sprendimo Mülhens / VRDT – SpA Monopole (MINERAL SPA), T‑93/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2008:215, 34–36 punktai ir 2022 m. liepos 6 d. Sprendimo ALO jewelry CZ / EUIPO – Cartier International (ALOve), T‑288/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:420, 26 ir 72 punktai), aukščiausiu reputacijos lygiu (t. y. „daugiausiai“, „geriausiu atveju“) (sprendimo dėl panaikinimo 16 punktas) arba tik tam tikra reputacija (2020 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Novomatic / EUIPO – Brouwerij Haacht (PRIMUS), T‑669/19, T‑669/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:408, 77 punktas).

42

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad tiesa, jog 2008 m. birželio 19 d. Sprendime MINERAL SPA (T‑93/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2008:215, 34–36 punktai) Bendrasis Teismas iš tikrųjų pripažino, kad egzistuoja „bent jau labai aukšta“ reputacija, ir nusprendė, kad to pakanka siekiant tiksliai nustatyti ankstesnio prekių ženklo reputacijos lygį. Vis dėlto, kitaip nei šioje byloje nusprendė Apeliacinė taryba, Bendrasis Teismas konstatavo, kad kenkiama reputacijai, ir nustatė (bent jau) „labai aukštą“ reputaciją, taip aiškiai remdamasis pralaiminčiai šaliai (ginčijamo prekių ženklo savininkei) palankiausia prielaida. Be to, 2022 m. liepos 6 d. Sprendime ALOve (T‑288/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:420, 26 ir 72 punktai) Bendrasis Teismas iš tikrųjų nusprendė, kad ankstesnis prekių ženklas turi „bent jau vidutinio“ lygio reputaciją. Vis dėlto, kitaip nei Apeliacinė taryba šioje byloje, Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad buvo pakenkta reputacijai, pripažino (bent jau) vidutinio lygio reputaciją ir taip rėmėsi pralaiminčiai šaliai, kuri yra ginčijamo prekių ženklo savininkė, palankiausia prielaida. Be to, nors tiesa, kad sprendimo dėl panaikinimo dalyje „Ginčo aplinkybės“ Bendrasis Teismas priminė, jog Antrajame sprendime Ketvirtoji apeliacinė taryba konstatavo, kad jai pateikti įrodymai įrodė „daugiausiai tam tikrą reputaciją“ prie 25 klasės priskiriamai „sportinei avalynei“, vis dėlto šiuo klausimu ji nieko neužsiminė sprendimo dėl panaikinimo dalyje „Dėl teisės“. Galiausiai, nors tiesa, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. Sprendime PRIMUS (T‑669/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:408, 77 ir 107 punktai) Bendrasis Teismas pirmiausia konstatavo, kad ankstesni prekių ženklai turi „tam tikrą reputaciją“, o paskui prieš nustatydamas, kad buvo pakenkta reputacijai, jis, priešingai nei Apeliacinė taryba šioje byloje, patikslino, kad reputacija turi būti „laikoma vidutine“.

43

Taigi nė vienas iš EUIPO nurodytų sprendimų nėra reikšmingas nagrinėjamu atveju, kai Apeliacinė taryba aiškiai neatsižvelgė į pralaimėjusiai šaliai palankiausią prielaidą.

44

Antra, EUIPO tvirtina, kad reputacijos lygis gali skirtis atsižvelgiant į konkrečias prekes ir paslaugas, todėl pripažinus to paties lygio reputaciją visoms šioms prekėms ir paslaugoms būtų lengviau taikyti Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalį.

45

Šiuo klausimu pakanka konstatuoti: atsižvelgiant į tai, kad reputacijos lygis yra vienas iš veiksnių vertinant ryšio buvimą ir kad jis gali skirtis priklausomai nuo konkrečių prekių ir paslaugų, EUIPO turi arba nustatyti, koks konkretus reputacijos lygis būdingas kiekvienai konkrečiai prekei ir paslaugai, kurių atžvilgiu ankstesnis prekių ženklas turi reputaciją, arba bent jau kiekvienos iš šių prekių ir paslaugų atveju aiškiai atsižvelgti į pralaimėjusiai šaliai palankiausią prielaidą (žr. šio sprendimo 31 punktą).

46

Trečia, EUIPO mano, kad Apeliacinės tarybos išvada, jog ankstesni prekių ženklai turi „bent jau vidutinio lygio reputaciją“ prie 25 klasės priskiriamiems „sportinei avalynei“ ir „sportiniams drabužiams“, reiškia, kad šių prekių atžvilgiu reputacija iš tikrųjų gali būti labai aukšta. Atsakydama į Bendrojo Teismo raštu pateiktą klausimą ji teigia, kad Apeliacinė taryba „netiesiogiai, bet neišvengiamai“ atsižvelgė į ieškovės nurodytą aukštą ankstesnių prekių ženklų reputacijos lygį.

47

Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad EUIPO atsižvelgimas į bylą pralaimėjusiai šaliai palankiausią prielaidą turi būti aiškus ir nedviprasmiškas, o ne numanomas ar abstraktus.

48

Ketvirta, EUIPO tvirtina, kad iš ginčijamo sprendimo nematyti, jog taikydama Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalį Apeliacinė taryba atsižvelgė tik į vidutinį ankstesnių prekių ženklų reputacijos lygį. EUIPO teigimu, priešingai, iš ginčijamo sprendimo 62 punkto formuluotės (pavyzdžiui, „publikacija „Sporting Goods Intelligence“ (9 <...> priedas) rodo, kad 2007 m. [ieškovė] užėmė didelę „lengvosios atletikos avalynės“ rinkos dalį, ji šiame sektoriuje užėmė trečią vietą pasaulyje“, „ankstesni prekių ženklai buvo naudojami intensyviai ir ilgą laiką“) matyti, kad Apeliacinė taryba neatmetė galimybės, jog ankstesnių prekių ženklų reputacija iš tikrųjų gali būti aukštesnė nei vidutinė. Be to, iš ginčijamo sprendimo 78 punkto, kuriame „išsamumo sumetimais“ nurodyta, kad „net jei ankstesni prekių ženklai taip pat turėtų labai aukšto lygio reputaciją kitoms 25 klasės prekėms, rezultatas būtų toks pats“, matyti, kad Apeliacinė taryba atsižvelgė į aukštą ankstesnių prekių ženklų reputacijos lygį, bent jau tam tikrų ankstesniais prekių ženklais žymimų prekių atžvilgiu, taigi ir į ieškovei „palankiausią scenarijų“.

49

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad ginčijamame sprendime nėra jokio aiškaus ir nedviprasmiško įrodymo, kad visapusiškai vertinant ryšį būtų atsižvelgta į labai aukštą reputaciją sportinei avalynei ar sportiniams drabužiams. Ginčijamo sprendimo 62 punkte cituojamos ištraukos yra esminė dalis reputacijos buvimo ir jos lygio vertinimo, išdėstyto tiek prieš, tiek po ginčijamo sprendimo 62 ir 63 punktuose pateiktų išvadų, kad bendrai išnagrinėjus pateiktus įrodymus matyti „bent jau vidutinio lygio reputacija“. Taigi šios ištraukos nepaneigia bendros Apeliacinės tarybos išvados dėl reputacijos lygio. Be to, jų nėra visapusiškai vertinant ryšį. Taigi remiantis šiomis ištraukomis negali būti nei įrodyta, nei teigiama, kad šiuo atveju buvo atsižvelgta į aukštą ar net labai aukštą reputaciją.

50

Kalbant apie ginčijamo sprendimo 78 punkte cituojamą ištrauką, pažymėtina, kad ji ne tik kad pateikta vertinant, ar nebuvo pakenkta reputacijai, bet ir susijusi būtent su „kitomis“ 25 klasės prekėmis nei sportinė avalynė ir sportiniai drabužiai. Taigi vien remiantis prieveiksmiu „taip pat“ negali būti įrodyta, kad visapusiškai vertinant prekių ženklų ryšį aiškiai ir nedviprasmiškai buvo atsižvelgta į aukštą ar net labai aukštą reputacijos lygį sportinei avalynei ir sportiniams drabužiams.

51

Šiuo klausimu reikia patikslinti dėl pakenkimo, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies trečiąją sąlygą (žr. šio sprendimo 19 punktą), kad ginčijamo sprendimo 74–78 punktuose atlikdama vertinimą „išsamumo sumetimais“ Apeliacinė taryba taip pat aiškiai neatsižvelgė į ieškovei palankiausią prielaidą dėl ankstesnių prekių ženklų reputacijos lygio. Iš tiesų to sprendimo 77 punkte Apeliacinė taryba paminėjo „bent jau vidutinę reputaciją, kurią turi ankstesni prekių ženklai [sporto] avalynei ir sportiniams drabužiams“, o minėto sprendimo 78 punkte cituotoje ištraukoje nurodė „aukšto lygio reputacijos“ prielaidą dėl „kitų“ prekių nei sportinė avalynė ir sportiniai drabužiai.

52

Penkta, per teismo posėdį EUIPO teigė, kad vykstant procedūrai jos instancijose ieškovė nesirėmė aukštu reputacijos lygiu.

53

Vis dėlto iš Apeliacinei tarybai pateikto pareiškimo, kuriame nurodomi apeliacijos pagrindai, apibendrinto ginčijamo sprendimo 8 punkte, matyti, kad ieškovė rėmėsi savo ankstesnių prekių ženklų „labai aukštu atpažinimo rinkoje lygiu“ ir jų „aukšta reputacija“. Vis dėlto šis EUIPO teiginys nepagrįstas faktais. Be to, ji prieštarauja savo teiginiui, kad Apeliacinė taryba „netiesiogiai, bet neišvengiamai“ atsižvelgė į aukštą ankstesnių prekių ženklų reputacijos lygį, kuriuo rėmėsi ieškovė (žr. šio sprendimo 46 punktą).

54

Darytina išvada, kad Apeliacinė taryba, visapusiškai vertindama prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, ryšį aiškiai neatsižvelgė į ieškovei palankiausią (beje, jos nurodytą) prielaidą, t. y. „labai aukštą“ reputacijos lygį, ir taip pažeidė šio sprendimo 31–37 punktuose nurodytą pareigą bei padarė teisės klaidą.

55

Taigi vienintelio pagrindo antros dalies pirmas priekaištas turi būti pripažintas pagrįstu.

56

Pagal suformuotą jurisprudenciją ryšio tarp prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, buvimas (tai yra esminė, nors ir numanoma, Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies taikymo sąlyga) turi būti vertinamas visapusiškai, atsižvelgiant į visus konkrečiam atvejui svarbius veiksnius. Tarp šių veiksnių, be kita ko, gali būti ankstesnio prekių ženklo reputacijos lygis (žr. sprendimo dėl panaikinimo 139 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

57

Šiuo atveju, atsižvelgiant į Apeliacinės tarybos padarytą teisės klaidą dėl ankstesnių prekių ženklų reputacijos lygio (žr. šio sprendimo 54 punktą), Bendrasis Teismas neturi priimti sprendimo nei dėl šios reputacijos lygio, nei dėl visapusiško Apeliacinės tarybos atlikto prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, ryšio vertinimo. Taigi Apeliacinė taryba turės įvertinti šiuos aspektus, kad galėtų priimti sprendimą dėl jai pateiktos apeliacijos (šiuo klausimu žr. sprendimo dėl panaikinimo 140 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

58

Reikia priminti, kad Bendrasis Teismas neturi teisės pats vertinti ankstesnių prekių ženklų reputacijos lygio, nes pagal Reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnio 2 dalį šis teismas atlieka EUIPO sprendimų teisėtumo kontrolę. Jeigu jis nusprendžia, kad jo nagrinėjamame ieškinyje ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, privalo jį panaikinti. Tačiau jis negali atmesti ieškinio pakeisdamas kompetentingos EUIPO instancijos, kuri priėmė ginčijamą aktą, motyvus savaisiais (šiuo klausimu žr. 2016 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo HENLEY, T‑362/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:576, 25 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

59

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, ir nesant reikalo nagrinėti kitų ieškovės vienintelio pagrindo dalių ir kitų priekaištų, reikia panaikinti visą ginčijamą sprendimą.

60

Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

61

Kadangi EUIPO pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal ieškovės pateiktus reikalavimus. Be to, ieškovė reikalavo priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas, kurias ji patyrė vykstant procedūrai Apeliacinėje taryboje. Šiuo klausimu pakanka nurodyti, kad Apeliacinė taryba, atsižvelgdama į šį sprendimą, turės nuspręsti dėl išlaidų, susijusių su procedūra Apeliacinėje taryboje (šiuo klausimu žr. 2018 m. gegužės 29 d. Sprendimo Uribe-Etxebarría Jiménez / EUIPO – Núcleo de comunicaciones y control (SHERPA), T‑577/15, EU:T:2018:305, 94 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija)

nusprendžia: