1

SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė Ffauf Italia SpA prašo panaikinti 2024 m. birželio 3 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) penktosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 1576/2023-5; toliau – ginčijamas sprendimas).

(praleista)

12

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

13

EUIPO Bendrojo Teismo prašo:

14

Įstojusi į bylą šalis Bendrojo Teismo iš esmės prašo:

95

Ieškovė iš esmės teigia daug metų naudojusi žymenis, apimančius žodinį elementą „pastazara“, o tai, jos nuomone, yra tinkama priežastis naudoti prašomą įregistruoti prekių ženklą.

96

Šiuo klausimu pažymėtina, kad tinkamos priežasties, leidžiančios naudoti reputaciją turinčiam prekių ženklui kenkiantį prekių ženklą, buvimas turi būti vertinamas griežtai (2016 m. kovo 16 d. Sprendimo The Body Shop International / VRDT – Spa Monopole (SPA WISDOM), T‑201/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:148, 65 punktas).

97

Be to, sąvoka „tinkama priežastis“ apima ne tik objektyviai būtinas priežastis, bet gali būti siejama ir su subjektyviais trečiosios šalies, kuri naudoja žymenį, tapatų arba panašų į reputaciją turintį prekių ženklą, interesais (pagal analogiją žr. 2014 m. vasario 6 d. Sprendimo Leidseplein Beheer ir de Vries, C‑65/12, EU:C:2014:49, 45 punktą).

98

Pavyzdžiui, kaip matyti iš 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146) 8 straipsnio 5 dalies, į reputaciją turintį prekių ženklą panašaus žymens naudotojas gali remtis „tinkama priežastimi“ naudoti šį žymenį, – taip išreiškiamas bendras šio reglamento tikslas įtvirtinti pusiausvyrą tarp, pirma, prekių ženklo savininko suinteresuotumo išsaugoti esminę prekių ženklo funkciją ir, antra, trečiųjų šalių suinteresuotumo prekybos veikloje naudoti šį žymenį jų parduodamoms prekėms ir paslaugoms žymėti (žr. 2018 m. gegužės 30 d. Sprendimo Tsujimoto / EUIPO, C‑85/16 P ir C‑86/16 P, EU:C:2018:349, 90 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

99

Be to, iš jurisprudencijos matyti, kad trečiosios šalies į reputaciją turintį prekių ženklą panašaus žymens naudojimas gali būti pripažintas pagrįstu tinkama priežastimi, kaip taip suprantama pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalį, jei paaiškėja, kad, pirma, šis žymuo buvo naudojamas dar iki reputaciją turinčio prekių ženklo registracijos paraiškos pateikimo ir, antra, jis naudotas sąžiningai, o tai vertinama atsižvelgiant pirmiausia į minėto žymens įsitvirtinimą ir reputaciją atitinkamoje visuomenėje, atitinkamų prekių ir paslaugų artimumą ir žymens naudojimo nagrinėjamoms prekėms ekonominę ir komercinę svarbą (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2014 m. vasario 6 d. Sprendimo Leidseplein Beheer ir de Vries, C‑65/12, EU:C:2014:49, 60 punktą).

100

Atsižvelgiant būtent į tai, kas išdėstyta, reikėtų išnagrinėti, ar, net darant prielaidą, kad atitinkama visuomenė susies žymenis, dėl kurių kilo ginčas, ir kad prašomas įregistruoti prekių ženklas nesąžiningai naudotųsi ankstesnio prekių ženklo reputacija, apeliacinė taryba pagrįstai galėjo daryti išvadą, kad nebuvo tinkamos priežasties naudoti prašomą įregistruoti prekių ženklą, apimantį žodinį elementą „pastazara“.

101

Pirma, kiek ieškovė priekaištauja apeliacinei tarybai dėl to, kad ši neatsižvelgė į jos kaip įrodymai pateiktas prekybos registro ištraukas ir prekių ženklų registracijos liudijimus, reikia pažymėti, jog iš ginčijamo sprendimo 99–106 punktų matyti, kad apeliacinė taryba atsižvelgė į įvairius ieškovės įmonių pavadinimus, kaip antai PASTAZARA Sas di Dalla Costa Roberto & C., naudotą nuo 1978 m., ir PASTAZARA SpA, naudotą nuo 1988 m. Be to, ji atsižvelgė į prekių ženklų „ZARA“ ir „pastaZARA“, kurių paraiškas ieškovė buvo pateikusi XX a. septintajame dešimtmetyje, registraciją, kaip į vaizdinio prekių ženklo „pastaZARA“, kurio paraiška pateikta 1968 m., registracijos Italijoje pavyzdį.

102

Taip pat pažymėtina, kad visi ieškovei priklausantys prekių ženklai, kuriuos apeliacinė taryba išnagrinėjo ginčijamo sprendimo 101–103 punktuose, apima žodinį elementą „pastazara“, tapatų sudarančiajam prašomą įregistruoti prekių ženklą, ar labai į jį panašų; juo apeliacinė taryba grindė išvadą apie žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumą. Be to, didelė apeliacinės tarybos nurodytų vaizdinių prekių ženklų dalis apima vaizdinį elementą – kviečius nešančią moterį kaimiško peizažo fone, kuris yra ir prašomame įregistruoti prekių ženkle.

103

Taigi reikia konstatuoti, kad žodinį elementą „pastazara“ apimančius žymenis ieškovė, prekiaudama savo prekėmis, naudojo dar iki ankstesnio prekių ženklo „ZARA“ registracijos paraiškos pateikimo 2001 m. liepos 3 d., taip pat iki šio prekių ženklo išpopuliarėjimo XX a. devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje, atnešusio jam reputaciją, kaip pažymėta šio sprendimo 36 punkte.

104

Šios aplinkybės labai skiriasi nuo tų, kurios turėjo reikšmės byloje, kurioje priimtas 2012 m. liepos 6 d. Sprendimas Jackson International / VRDT – Royal Shakespeare (ROYAL SHAKESPEARE) (T‑60/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:348), juo apeliacinė taryba rėmėsi ginčijamo sprendimo 104 punkte. Iš tiesų, priešingai nei klaidingai nusprendė apeliacinė taryba, siekdama įrodyti tinkamą priežastį naudoti prašomą įregistruoti prekių ženklą, ieškovė pateikė įrodymus ne apie šio prekių ženklo naudojimą praeityje, bet, pirma, apie šio prekių ženklo grindimą kitais ieškovei priklausančiais prekių ženklais, pavyzdžiui, vaizdiniais prekių ženklais „pastaZARA“ ir pavadinimu „Zara“, kiek jis buvo susijęs su jos tapatybe ir istorija, ir, antra, apie dešimtmečius vykdytą prekybą jos prekėmis, pažymėtomis nurodytais vaizdiniais prekių ženklais.

105

Antra, iš ginčijamo sprendimo 106 punkto matyti, kad apeliacinė taryba atsižvelgė į įrodymus, kuriuos ieškovė pateikė siekdama patvirtinti, jog žodinį elementą „pastazara“ turinčius žymenis naudojo sąžiningai; šie įrodymai grįsti jos istorija ir apėmė, be kita ko, duomenis apie įvairius nacionaliniu ir tarptautiniu mastu įregistruotus prekių ženklus, turinčius nurodytą žodinį elementą „pastazara“, sąskaitas faktūras, pakuotes, ieškovės katalogus ir lankstinukus, demonstruojančius vaizdinio prekių ženklo „pastaZARA“ atmainas. Taigi apeliacinė taryba padarė išvadą, kad šie įrodymai patvirtina, jog ieškovės vykdytas pavadinimo „Zara“ naudojimas buvo susijęs su tikrosiomis jos veiklos ištakomis Dalmatijos regiono mieste Zara (dabar Zadaras, Kroatija) nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio iki 1943 m., ir kad ieškovė jau naudojo žymenis, apimančius pavadinimą „Zara“, makaronams ar panašiems gaminiams žymėti, be kita ko, Europoje iki ankstesnio prekių ženklo paraiškos pateikimo 2001 m. ir net prieš įstojusiai į bylą šaliai pirmą kartą panaudojant prekių ženklą „ZARA“ 1975 m. Nėra pagrindo abejoti šiuo vertinimu, kuris, beje, nėra ginčijamas.

106

Trečia, iš šio sprendimo 102 punkte nurodytų įrodymų matyti, kad ieškovei priklausė tarptautiniai prekių ženklai, apimantys žodinį elementą „pastazara“, kurie galiojo daugelyje Sąjungos valstybių, kaip antai, Austrijoje, Vokietijoje, Beniliukso šalyse, Bulgarijoje, Kroatijoje, Čekijos Respublikoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje. Be to, ieškovės pateiktos sąskaitos faktūros, pakuotės, katalogai ir lankstinukai, į kuriuos apeliacinė taryba daro nuorodą ginčijamo sprendimo 103 punkte, rodo, kad žodinį elementą „pastazara“ turinčiais žymenimis paženklintais makaronais buvo prekiaujama kelių šių valstybių teritorijoje, taip pat Danijoje, Estijoje, Graikijoje, Airijoje, Italijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Švedijoje. Šie įrodymai liudija, kad žymenys, apimantys žodinį elementą „pastazara“, gerai įsitvirtino didelėje Sąjungos dalyje, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 99 punkte nurodytą jurisprudenciją.

107

Ketvirta, tai, kad ieškovė naudojo su savo tapatybe ir istorija siejamą pavadinimą „Zara“, taip pat ginčijamo sprendimo 103 ir 106 punktuose paminėti įvairūs žodinį elementą „pastazara“ apimantys prekių ženklai, kuriuos ji įregistravo ir naudojo prekiaudama savo prekėmis, patvirtina, kad žodinį elementą „pastazara“ turinčių žymenų naudojimas ieškovei buvo svarbus ekonominiu ir prekybos požiūriais, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 99 punkte nurodytą jurisprudenciją.

108

Penkta, kalbant apie atitinkamų prekių artimumo laipsnį primintina, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 82 punkte, apeliacinė taryba pripažino, kad reputaciją turinčiu prekių ženklu žymimos mados prekės ir makaronai, kuriems skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas, neturi nieko bendro, nes nepapildo vieni kitų ir nekonkuruoja tarpusavyje, o jais paprastai prekiauja skirtingos įmonės, veikiančios skirtinguose ūkio sektoriuose.

109

Šešta, ginčijamo sprendimo 107 punkte apeliacinė taryba laikėsi nuomonės, kad nagrinėjamu atveju nėra tinkamos priežasties naudoti prašomo įregistruoti prekių ženklo, nes ieškovė neįrodė, kad vartoti žodį „zara“ buvo būtina prekiaujant šiuo prekių ženklu žymimomis prekėmis, be to, nebuvo nei išankstinio susitarimo su įstojusia į bylą šalimi, leidžiančio naudoti šį prekių ženklą, nei įrodymų apie investicijų į juo pažymėtų prekių pardavimo skatinimą ir reklamą bei apie jo populiarumą visuomenėje.

110

Šiuo klausimu pirmiausia pažymėtina, kad, kaip iš esmės teigia ieškovė, iš jurisprudencijos nematyti, kad sąvoka „tinkama priežastis“ priklausytų nuo žymens naudojimo būtinumo prekybai nagrinėjamomis prekėmis. Iš tiesų, byloje, kurioje priimtas 2016 m. kovo 16 d. Sprendimas SPA WISDOM (T‑201/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:148, 66 punktas), į argumentą, kad žodis „spa“, kaip jis buvo suprantamas nagrinėtame žymenyje, tapo apibūdinamuoju ar bendriniu kosmetikos prekėms žymėti, Bendrasis Teismas atsakė, kad nebuvo įrodyta, jog žodį „spa“ buvo būtina vartoti prekiaujant nurodytomis prekėmis. Vis dėlto nurodytos aplinkybės skiriasi nuo tų, kurios svarbios nagrinėjamoje byloje, nes čia kalbama ne apie tariamai bendriniu tapusio žodžio vartojimą, o apie pavadinimo, glaudžiai susijusio su ieškovės istorija ir prekyba jos prekėmis, naudojimą.

111

Taip pat pažymėtina, kad iš šio sprendimo 99 punkte nurodytos jurisprudencijos nematyti, kad sąvoka „tinkama priežastis“ priklausytų nuo atitinkamo žymens tam tikro pripažinimo laipsnio konstatavimo, konkretaus investicijų dydžio, reklaminių pastangų ar dalies rinkos valdymo. Iš tiesų iš šios jurisprudencijos matyti, kad nustatyti tinkamos priežasties buvimą galima visapusiškai ištyrus visus svarbius veiksnius siekiant patikrinti, ar nagrinėjamas žymuo iš tikrųjų buvo naudojamas rinkoje iki reputaciją turinčio prekių ženklo registracijos paraiškos pateikimo ir ar šis naudojimas buvo sąžiningas (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2014 m. vasario 6 d. Sprendimo Leidseplein Beheer ir de Vries, C‑65/12, EU:C:2014:49, 60 punktą).

112

Vis dėlto įrodymai, kuriuos apeliacinė taryba išnagrinėjo ginčijamo sprendimo 99–106 punktuose, kaip nurodyta šio sprendimo 106 punkte, patvirtina, kad ieškovė prekiavo makaronais naudodama įvairius prekių ženklus, apimančius žodinį elementą „pastazara“, didelėje Sąjungos dalyje. Be to, bylos, kurias ieškovė pradėjo įvairiuose nacionaliniuose teismuose, remdamasi žymenimis, apimančiais žodinį elementą „pastazara“, ir kurias apeliacinė taryba mini ginčijamo sprendimo 105 punkte, liudija ieškovės pastangas apginti tų žymenų naudojimą.

113

Galiausiai apeliacinė taryba klaidingai kaip nereikšmingus atmetė ieškovės teiginius dėl jos sąžiningumo. Iš tiesų, jos sąžiningumas, kuriuo grindžiama tinkama priežastis naudoti į reputaciją turintį prekių ženklą panašų žymenį, yra vienas iš svarbių elementų visapusiškai vertinant šią Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalyje numatytą sąlygą (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2014 m. vasario 6 d. Sprendimo Leidseplein Beheer ir de Vries, C‑65/12, EU:C:2014:49, 56 punktą).

114

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pažymėti, kad nors apeliacinė taryba atsižvelgė į kai kuriuos įrodymus, susijusius su ieškovės naudojamais žymenimis, apimančiais žodinį elementą „pastazara“, kurių dalis jau prieš dešimtmečius buvo įregistruota prie 30 klasės priskirtiems maisto produktams, ir teisingai pastebėjo, kad ieškovės pavadinimo „Zara“ naudojimas buvo susijęs su tikrosiomis jos veiklos ištakomis, vertindama veiksnius, svarbius nustatant tinkamos priežasties buvimą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalį, apeliacinė taryba nepadarė reikiamų išvadų iš savo konstatavimų.

115

Iš tiesų, atsižvelgiant, pirma, į tai, kad žodinį elementą „pastazara“ apimančius žymenis ieškovė naudojo dar iki reputaciją turinčio prekių ženklo registracijos paraiškos pateikimo, kaip pažymėta šio sprendimo 103 punkte, ir, antra, į elementus, galinčius patvirtinti to ankstesnio naudojimo sąžiningumą, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 99 punkte nurodytą jurisprudenciją, kaip antai, ginčijamo sprendimo 76 punkte nurodytą atitinkamų prekių artimumo nebuvimą ir to sprendimo 99–106 punktuose nurodytus įvairius įrodymus, susijusius su ieškovės veiklos istorija ir jos sąsajomis su buvusiu Zaros miestu, prekybą žodinį elementą „pastazara“ apimančiais žymenimis paženklintomis prekėmis didelėje Sąjungos dalyje, ieškovės pastangas apginti tų žymenų naudojimą ir šių žymenų naudojimo ekonominę ir komercinę svarbą ieškovės veiklai, apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, kad ieškovė neįrodė tinkamos priežasties naudoti žodinį elementą „pastazara“ prašomame įregistruoti prekių ženkle, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalį.

116

Vadinasi, be šio sprendimo 91 punkte konstatuoto pritarimo vienintelio pagrindo trečiajai daliai, taip pat bet kuriuo atveju reikia pritarti šio pagrindo penktajai daliai ir todėl panaikinti ginčijamą sprendimą.

(praleista)

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija)

nusprendžia: