–

ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2024 m. balandžio 8 d.,

–

į 2024 m. gruodžio 16 d. pirmąsias proceso organizavimo priemones ir ieškovės bei Komisijos atsakymus, pateiktus Bendrojo Teismo kanceliarijai atitinkamai 2025 m. sausio 16 ir 20 d.,

–

į 2025 m. vasario 4 d. antrąsias proceso organizavimo priemones ir ieškovės bei Komisijos atsakymus, pateiktus Bendrojo Teismo kanceliarijai atitinkamai 2025 m. vasario 19 ir 21 d.,

1

SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė Compagnie générale des établissements Michelin prašo panaikinti 2024 m. sausio 10 d. Komisijos sprendimą C(2024) 243 final, kuriuo, remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalimi, nurodoma atlikti jos ir visų jos tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamų patronuojamųjų bendrovių patikrinimą (byla AT.40863 – Hoops) (toliau – ginčijamas sprendimas).

2

Ieškovė veiklą vykdo lengviesiems automobiliams ir sunkvežimiams skirtų padangų gamybos ir pardavimo sektoriuje Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir visame pasaulyje.

3

Atlikdama savo iniciatyva pradėtą tyrimą, 2024 m. sausio 10 d. Europos Komisija priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nurodoma atlikti ieškovės patikrinimą pagal 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [SESV 101] ir [102] straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 20 straipsnio 4 dalį.

4

Ginčijamo sprendimo 1 straipsnis suformuluotas taip:

„[Ieškovė privalo] leisti įvykdyti patikrinimą dėl galimo jos dalyvavimo sudarant susitarimus ar atliekant veiksmus, kurie prieštarauja [SESV] 101 straipsniui ir Europos ekonominės erdvės susitarimo 53 straipsniui. Įtariami susitarimai ir (arba) suderinti veiksmai susiję su pagrindinių padangų gamintojų naujų atsarginių lengviesiems automobiliams ir sunkvežimiams skirtų padangų kainų (be kita ko, didmeninių kainų) derinimu EEE. Įtariami susitarimai ir (arba) suderinti veiksmai apima įmonių viešų pranešimų tyčinį naudojimą, kad viena kitai praneštų apie būsimus ketinimus ir atitinkamas kainų strategijas siekdamos daryti įtakos atitinkamai jų kainų politikai. Šis patikrinimas gali būti atliekamas bet kurioje [ieškovės] patalpoje, konkrečiai, Prancūzijoje esančiose patalpose.“

5

Ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 2 dalyje Komisija primena, kad jos inspektoriams suteikti įgaliojimai per patikrinimą paimti dokumentus. Ginčijamo sprendimo 3 straipsnyje nurodyta, kad patikrinimas gali būti pradėtas vykdyti 2024 m. sausio 30 d. arba iš karto po šios datos.

6

Reikšmingi ginčijamo sprendimo motyvai išdėstyti šiose konstatuojamosiose dalyse:

<…>

7

2024 m. sausio 30 d. Komisijos inspektoriai, lydimi Prancūzijos konkurencijos priežiūros institucijos atstovų, atvyko į ieškovės patalpas, kad jai praneštų apie ginčijamą sprendimą ir atliktų patikrinimą. Tokiomis aplinkybėmis Komisija apsilankė biuruose, paėmė įrangą (nešiojamuosius kompiuterius, mobiliuosius telefonus, planšetinius kompiuterius, išorines laikmenas), apklausė kelis asmenis ir padarė paimtos įrangos turinio kopiją.

8

2024 m. vasario 2 d. patikrinimas buvo sustabdytas.

9

Sustabdžius patikrinimą, ieškovė pateikė Komisijai 2024 m. vasario 2 d. dokumentą, kuriame išreiškė abejones dėl ginčijamo sprendimo turinio ir patikrinimo eigos ir užginčijo tiek įtariamo pažeidimo materialinę apimtį ir apimtį laiko atžvilgiu, tiek tam tikrus per patikrinimą pateiktus Komisijos inspektorių prašymus.

10

2024 m. kovo 4 d. patikrinimas buvo atnaujintas Komisijos patalpose Briuselyje (Belgija). Jis baigtas 2024 m. kovo 7 d.

11

Ieškovė galutiniuose dokumentuose Bendrojo Teismo iš esmės prašo:

12

Komisija Bendrojo Teismo prašo:

13

Visų pirma dėl proceso reikia pažymėti, kad atsiliepimo į ieškinį stadijoje Komisija pateikė paaiškinimus ir faktus, kad Bendrasis Teismas galėtų nustatyti, ar ji turi pakankamai svarių požymių, kad būtų galima įtarti konkurencijos taisyklių pažeidimą ir pagrįsti jos sprendimą pasinaudoti įgaliojimu atlikti patikrinimą ieškovės patalpose.

14

Gavęs šiuos paaiškinimus, Bendrasis Teismas priėmė du paketus proceso organizavimo priemonių, siekdamas, viena vertus, surinkti ieškovės pastabas dėl tų paaiškinimų ir faktų ir, kita vertus, gauti iš Komisijos patikslinimų dėl tam tikrų ginčijamame sprendime pateiktų teiginių.

15

Pritaikius pirmąsias proceso organizavimo priemones ieškovei buvo suteikta galimybė raštu patikslinti ieškinyje išdėstytus argumentus atsižvelgiant į pokyčius, apie kuriuos jai tapo žinoma susipažinus su atsiliepimu į ieškinį ir su jo priedais. Pritaikius antrąsias proceso organizavimo priemones ieškovei buvo suteikta galimybė raštu išreikšti nuomonę apie paaiškinimus ir faktus, kuriuos Komisija pristatė atsakydama į pirmąsias proceso organizavimo priemones. Per teismo posėdį ieškovė turėjo progos išreikšti nuomonę apie Komisijos pastabas, kurias ši pateikė pritaikius antrąsias proceso organizavimo priemones, dėl ieškovės atsakymų, pateiktų atsakant į pirmąsias proceso organizavimo priemones.

16

Taigi ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo reikia nagrinėti atsižvelgiant būtent į Komisijos pateiktus paaiškinimus ir faktus, kurių turinys bus išdėstytas vėliau nagrinėjant jų kvalifikavimą kaip pakankamai svarių požymių, kad būtų galima pagrįsti sprendimą atlikti tyrimą.

17

Grįsdama ieškinį dėl panaikinimo, ieškovė nurodo du pagrindus, iš kurių pirmasis grindžiamas SESV 296 straipsnio ir Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalies pažeidimu, nes ginčijamas sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, o antrasis – pagrindinės teisės į jos būsto neliečiamybę ir komunikacijos slaptumą, kuri taip pat vadinama „teise į buveinės neliečiamybe“ arba „teise į privatumą“, pažeidimu, nes ginčijamas sprendimas yra savavališkas ir neproporcingas.

18

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad nors šiuo ieškiniu ginčijamas teisės aktas iš tikrųjų yra sprendimas, kuriuo nurodoma atlikti aptariamą patikrinimą, ir nors visi ieškovės pateikti pagrindai susiję išimtinai su šio sprendimo pažeidimu, tam tikros pastabos ir argumentai, kuriuos ji suformulavo per procedūros rašytinę dalį, yra susiję su patikrinimo, kurį Komisija atliko vykdydama ginčijamą sprendimą, eiga.

19

Šiuo klausimu reikia priminti, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, tai, kaip sprendimas, kuriuo nurodoma atlikti patikrinimą, buvo taikomas, neturi įtakos to sprendimo teisėtumui ir kad įmonė dėl to negali remtis patikrinimo procedūrų eigos neteisėtumu, siekdama pagrįsti reikalavimus panaikinti teisės aktą, kuriuo remdamasi Komisija atliko šį patikrinimą (žr. 2018 m. birželio 20 d. Sprendimo České dráhy / Komisija, T‑325/16, EU:T:2018:368, 22 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; šiuo klausimu taip pat žr. generalinio advokato G. Pitruzzella išvados byloje Les Mousquetaires ir ITM Entreprises / Komisija, C‑682/20 P, EU:C:2022:578, 67 ir 68 punktus).

20

Kadangi tokiomis aplinkybėmis ieškovė neteigia, kad pati patikrinimo eiga yra priežastis, dėl kurios ginčijamas sprendimas yra nepakankamai motyvuotas ar neteisėtai pažeista jos privati erdvė, reikia pripažinti, kad dėmesį į patikrinimo eigą ieškovė atkreipė tik tam, kad iliustruotų nurodytus aiškumo ar tikslumo trūkumus, kiek tai susiję su motyvavimu ar sprendimu, kuriuo nurodoma atlikti patikrinimą, suteikto leidimo kištis mastu (pagal analogiją žr. 2018 m. birželio 20 d. Sprendimo České dráhy / Komisija, T‑325/16, EU:T:2018:368, 23 ir 24 punktus).

21

Taigi būtent iš šio požiūrio taško reikia vertinti aptariamas pastabas ir argumentus, kai nagrinėjami ginčijamo sprendimo panaikinimo pagrindai.

22

Ieškovė teigia, kad ginčijamame sprendime nesilaikyta pareigos motyvuoti, nes jo turinys yra pernelyg trumpas, neaiškus, aptakus ir nevienareikšmis. Ginčijamo sprendimo motyvai yra netikslūs ir plačiai apibrėžti dėl to, kad vartojami žodžiai „ir (arba)“, „be kita ko“, „įskaitant“ ir „ne vėliau kaip“. Dėl tos priežasties įtariamo pažeidimo materialinė aprėptis ir aprėptis laiko atžvilgiu yra dviprasmiška, nepateisinama ir nepagrįsta, taigi ieškovė negalėjo aiškiai suprasti, dėl ko jai priekaištaujama, ir dėl to neturėjo galimybės visiškai apginti savo teises.

23

Komisija ginčija ieškovės argumentus.

24

Iš pradžių reikia priminti, kad SESV 296 straipsnyje reikalaujamas Europos Sąjungos institucijų aktų motyvavimas turi atitikti to akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti jį priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotasis asmuo galėtų sužinoti priimtą priemonę pagrindžiančius motyvus, o kompetentingas teismas – atlikti jos kontrolę (žr. 2014 m. birželio 25 d. Sprendimo Nexans ir Nexans France / Komisija, C‑37/13 P, EU:C:2014:2030, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

25

Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ypač į akto turinį, motyvų, kuriais remiamasi, pobūdį ir į to akto adresato galimą interesą gauti paaiškinimų. Nereikalaujama motyvuose tiksliai nurodyti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes klausimas, ar motyvai atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į jo turinį, bet ir į kontekstą bei visas nagrinėjamą sritį reglamentuojančias teisės normas (žr. 2014 m. birželio 25 d. Sprendimo Nexans ir Nexans France / Komisija, C‑37/13 P, EU:C:2014:2030, 32 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

26

Taip pat reikia atsižvelgti į Komisijos atliekamų patikrinimų teisinį pagrindą. Pagal Reglamento Nr. 1/2003 4 straipsnį ir 20 straipsnio 1 dalį Komisijai yra suteikti įgaliojimai atlikti patikrinimus, kad ji galėtų įgyvendinti užduotį – apsaugoti vidaus rinką nuo konkurencijos iškraipymų ir taikyti sankcijas už galimus konkurencijos teisės pažeidimus toje rinkoje (žr. 2014 m. birželio 25 d. Sprendimo Nexans ir Nexans France / Komisija, C‑37/13 P, EU:C:2014:2030, 33 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

27

Taigi, konkrečiai kalbant apie Komisijos sprendimus atlikti patikrinimą, iš Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalies matyti, kad tuose sprendimuose, be kita ko, turi būti nurodytas patikrinimo objektas ir tikslas. Kaip pažymėjo Teisingumo Teismas, ši pareiga nurodyti konkrečius motyvus yra esminis reikalavimas siekiant ne tik parodyti numatomo įsikišimo į atitinkamų įmonių patalpas pagrįstumą, bet taip pat sudaryti galimybę joms suprasti pareigos bendradarbiauti apimtį, kartu užtikrinant jų teisę į gynybą (žr. 2014 m. birželio 25 d. Sprendimo Nexans ir Nexans France / Komisija, C‑37/13 P, EU:C:2014:2030, 34 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

28

Šiuo klausimu reikia priminti, kad Komisija neprivalo sprendimo atlikti patikrinimą adresatui nurodyti visos turimos informacijos dėl įtariamų pažeidimų ar pateikti tikslios šių pažeidimų teisinės kvalifikacijos, jei aiškiai nurodo įtarimus, kuriuos ketina patikrinti (šiuo klausimu žr. 2014 m. birželio 25 d. Sprendimo Nexans ir Nexans France / Komisija, C‑37/13 P, EU:C:2014:2030, 35 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

29

Nors Komisija iš tiesų privalo kuo tiksliau nurodyti, kokių įrodymų ieško ir su kokiais klausimais turi būti susijęs patikrinimas, sprendime, kuriuo nurodoma atlikti patikrinimą, nebūtina tiksliai apibrėžti nagrinėjamos rinkos, tiksliai teisiškai kvalifikuoti įtariamų pažeidimų arba nurodyti laikotarpio, kuriuo tie pažeidimai buvo padaryti, jeigu tame sprendime dėl patikrinimo išdėstyti šio sprendimo 24–28 punktuose nurodyti svarbiausi duomenys (žr. 2014 m. birželio 25 d. Sprendimo Nexans ir Nexans France / Komisija, C‑37/13 P, EU:C:2014:2030, 36 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

30

Iš tiesų, atsižvelgiant į tai, kad patikrinimai atliekami tyrimo pradžioje, Komisija paprastai dar neturi tikslios informacijos, kad galėtų pateikti konkretų teisinį vertinimą, ir iš pradžių turi patikrinti savo įtarimų pagrįstumą ir atliktų veiksmų apimtį, nes patikrinimo tikslas yra būtent surinkti įrodymus, susijusius su įtariamu pažeidimu (žr. 2014 m. birželio 25 d. Sprendimo Nexans ir Nexans France / Komisija, C‑37/13 P, EU:C:2014:2030, 37 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

31

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad ginčijamame sprendime išdėstyti konkretūs su patikrinimo objektu ir tikslu susiję motyvai, kuriais, remiantis šio sprendimo 24–30 punktuose nurodyta jurisprudencija, siekiama parodyti numatomos intervencijos į atitinkamų įmonių patalpas pagrįstumą ir suteikti jai galimybę suprasti jos pareigos bendradarbiauti apimtį, kartu užtikrinant jos teisę į gynybą. Tuose motyvuose Komisija taip siekia įvykdyti jai nustatytą pareigą aiškiai išdėstyti įtarimus, kuriuos ji ketina patikrinti, ir kuo tiksliau nurodyti, ko ieškoma ir su kokiais klausimais turi būti susijęs patikrinimas, tačiau Komisija, pranešdama apie sprendimą dėl patikrinimo, neprivalo ieškovei pateikti visos turimos informacijos arba tame sprendime pateikti tikslaus pažeidimo teisinio kvalifikavimo, kuris kol kas yra tik įtariamas ir niekaip neįrodytas.

32

Remiantis ginčijamo sprendimo 1 straipsniu, kuriame nurodytas patikrinimo objektas ir tikslas, galima teigti, kad Komisijos įtarimai susiję su galimu ieškovės dalyvavimu SESV 101 straipsniui ir EEE susitarimo 53 straipsniui prieštaraujančiuose susitarimuose ar veiksmuose, susijusiuose su „pagrindinių padangų gamintojų naujų atsarginių lengviesiems automobiliams ir sunkvežimiams skirtų padangų kainų (be kita ko, didmeninių kainų) derinimu EEE“ (toliau – įtariamas derinimas).

33

Ginčijamame sprendime išdėstytame motyvavime taip pat nurodyti keli patikslinimai, leidžiantys tiksliau nustatyti Komisijos įtariamą derinimą, kuris susijęs, „be kita ko, su didmeninėmis kainomis“ (ginčijamo sprendimo 1 straipsnis ir 2 konstatuojamoji dalis), apima „įmonių viešų pranešimų tyčinį naudojimą, kad viena kitai praneštų apie būsimus ketinimus ir atitinkamas kainų strategijas siekdamos daryti įtakos atitinkamai jų kainų politikai“ (ginčijamo sprendimo 1 straipsnis), ir kuris lėmė tai, kad, konkrečiai kalbant, „[padangų gamintojai] keitėsi neskelbtina komercine informacija (įskaitant visiems pasiekiamais viešais kanalais) apie savo ketinimus ir kainų strategijas ir taip darė įtaką atitinkamai kainų politikai“ (ginčijamo sprendimo 3 konstatuojamoji dalis).

34

Priešingai, nei teigia ieškovė, toks motyvavimas negali būti laikomas glaustu ar neaiškiu, nes jame išdėstyti įtarimai, kuriuos Komisija ketino patikrinti per patikrinimą, kiek tai susiję su įtariamu derinimu, ir nurodyta tai, ko buvo siekiama, ir duomenys, kuriuos reikėtų patikrinti.

35

Dėl klausimo, ar ginčijamo sprendimo motyvavimas yra aiškus ir yra kiek įmanoma tikslus, motyvavimo nagrinėjimo stadijoje reikia užtikrinti, kad motyvuose Komisijos pateikto įtariamo derinimo aprašyme nebūtų tokių netikslumų ar dviprasmybių, kad ieškovė negalėtų suvokti pareigos bendradarbiauti apimties ir tuo pat metu apsaugoti savo teisės į gynybą, kaip tai suprantama šio sprendimo 24–30 punktuose nurodytoje jurisprudencijoje.

36

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad alternatyvos „ir (arba)“ vartojimas aprašant, kokia forma vyksta įtariamas derinimas, kuris gali vykti sudarius įmonių sutartis arba suderinus veiksmus, ieškovei nesukelia jokių ypatingų pasekmių. Nagrinėjamu atveju tikslus teisinis įtariamo derinimo kvalifikavimas kaip įmonių susitarimo ar suderintų veiksmų priklauso nuo vertinimo, kurio negali būti reikalaujama rengiant sprendimą dėl patikrinimo (šiuo klausimu žr. 2014 m. birželio 25 d. Sprendimo Nexans ir Nexans France / Komisija, C‑37/13 P, EU:C:2014:2030, 36 ir 37 punktus). Be to, bet kuriuo atveju neatrodo, kad šio kvalifikavimo rezultatas nagrinėjamu atveju pakeistų ieškovės pareigos bendradarbiauti mastą ar jos teisės į gynybą per tyrimą apimtį. Per teismo posėdį gavusi klausimą dėl šio aspekto, ieškovė negalėjo nurodyti tokios pasekmės, kuri šioje byloje su ja būtų susijusi.

37

Dėl žodžių „be kita ko“ arba „įskaitant“ vartojimo aprašant Komisijos įtarimus pažymėtina, kad juos vartojant yra lengviau suprasti žodžių junginius, kuriuose jie vartojami, t. y. „be kita ko, didmeninės kainos“ ir „visiems pasiekiamais viešais kanalais“, ir leidžiama ieškovei tiksliau nustatyti, dėl ko jai priekaištaujama tuo momentu, kai nurodoma jos patalpose atlikti patikrinimą.

38

Viena vertus, tokie žodžių junginiai iliustruoja įtariamo derinimo apimtį. Taigi Komisijos įtarimai susiję su konkurencijos taisyklių pažeidimu, kuris padarytas derinant lengviesiems automobiliams ir sunkvežimiams skirtų EEE parduodamų naujų atsarginių padangų kainas. Nurodydama, kad įtariamas derinimas susijęs, „be kita ko“ (t. y. taip, kad verta tai pažymėti), su didmeninėmis kainomis, Komisija patikslina, dėl ko priekaištaujama ieškovei. Taip pat pažymėdama, kad pagrindinių padangų gamintojų, tarp jų ir ieškovės, kainos buvo derinamos keičiantis neskelbtina komercine informacija apie jų atitinkamus ketinimus ir kainų strategijas, apimant (tokia yra „įskaitant“ reikšmė) keitimąsi visiems pasiekiamais viešais kanalais arba įmonių viešų pranešimų tyčinį naudojimą, Komisija paaiškina įtariamą derinimą.

39

Kita vertus, žodžių „be kita ko“ ir „įskaitant“ vartojimas leidžia suprasti, kad Komisijos turima informacija susijusi ne tik su duomenimis, kurie pateikiami po šių žodžių ir jų junginių. Komisijos įtarimai, kalbant plačiau, taip pat apima gamintojų vykdomą lengviesiems automobiliams ir sunkvežimiams skirtų naujų atsarginių padangų pardavimo EEE kainų, ir ne tik didmeninių kainų, derinimą ir suponuoja, kad keičiantis neskelbtina komercine informacija apie atitinkamus tų gamintojų ketinimus ir kainų strategijas galėjo būti naudojamasi kitais visiems pasiekiamais viešais kanalais.

40

Žodžių „be kita ko“ ir „įskaitant“ vartojimas leidžia manyti, kad pateikti pavyzdžiai nėra išsamus įtariamo pažeidimo materialinės apimties aprašymas.

41

Dėl žodžių junginio „ne vėliau kaip“ vartojimo apibrėžiant įtariamo derinimo laiko aspektą pažymėtina, kad ginčijamo sprendimo 4 konstatuojamosios dalies pirmame sakinyje nurodyta, kad tas derinimas prasidėjo „ne vėliau kaip“ pagrindiniu laikotarpiu, kad negalima atmesti, jog jis galėjo prasidėti anksčiau, ir kad jis tebevyko ginčijamo sprendimo priėmimo momentu. Tos konstatuojamosios dalies antrame sakinyje taip pat nurodyta, kad yra įrodymų, jog išankstinis derinimas dėl EEE parduodamų lengviesiems automobiliams ir sunkvežimiams skirtų naujų atsarginių padangų vyko „ne vėliau kaip“ ankstesniu laikotarpiu.

42

Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad nusprendusi savo iniciatyva pateikti tam tikrų nuorodų dėl įtariamo derinimo laiko aspekto, Komisija padarė išvadą, jog šią informaciją reikia paminėti ginčijamame sprendime, kad ieškovė galėtų suvokti savo pareigos bendradarbiauti apimtį ir apsaugoti teisę į gynybą per patikrinimą. Tos nuorodos yra dalis motyvavimo ir savaime leidžia apibrėžti duomenis, kuriuos reikia patikrinti.

43

Taigi reikia konstatuoti, kad šio sprendimo 41 punkte išdėstyti motyvai leidžia ieškovei suvokti ginčijamo sprendimo apimtį, o Bendrajam Teismui – vykdyti jo kontrolę. Iš tiesų, tuose motyvuose nurodyta, viena vertus, kad įtariamas derinimas „prasidėjo ne vėliau kaip“ pagrindiniu laikotarpiu, tačiau neatmetant tikimybės, kad jis „galėjo prasidėti anksčiau“ ir kad „jis tebevyksta“, ir, kita vertus, kad duomenys rodo, jog išankstinis derinimas vyko „ne vėliau“ kaip ankstesniu laikotarpiu. Tas motyvavimas taip pat leidžia suprasti (tai Komisija patvirtino Bendrajame Teisme) arba kad įtariamas pažeidimas galėjo trukti ilgai, t. y. nuo ankstesnio laikotarpio pradžios iki pagrindinio laikotarpio pabaigos, kaip nurodyta ginčijamame sprendime, arba kad įtariamas pažeidimas pradėtas ne vėliau kaip ankstesniu laikotarpiu ir iš naujo pradėtas ne vėliau kaip pagrindiniu laikotarpiu ir kad tokiu atveju reikia patikrinti, ar jis buvo tęsiamas ar kartojamas, įskaitant viduriniu laikotarpiu, kuris skiria ankstesnį laikotarpį nuo pagrindinio, kaip nurodyta ginčijamame sprendime.

44

Tokios reikšmės, kurias ieškovė galėjo suprasti, leidžia pripažinti, kad ji nebuvo tokioje padėtyje, jog būtų aiškiai nesupratusi Komisijos įtarimų ir dėl tos priežasties nebūtų turėjusi galimybės visiškai apsaugoti savo teisės į gynybą po to, kai jai buvo pranešta apie ginčijamą sprendimą.

45

Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kaip tai daro Komisija, kad tas motyvavimas leido ieškovei teigti, kad nebuvo nė menkiausio požymio, susijusio su laikotarpiu, skiriančiu du ginčijamame sprendime nurodytus laikotarpius.

46

Be to, kalbant plačiau, ieškovės argumentai dėl įtariamo pažeidimo materialinės aprėpties ir aprėpties laiko atžvilgiu dviprasmiškumo, nepateisinamumo ir nepagrįstumo iš tiesų neleidžia teigti, kad buvo problemų dėl suvokimo, o veikiau iš esmės grindžiami tuo, kad ginčijamame sprendime Komisijos pateikta informacija apie įtarimų turinį yra nepagrįsta pakankamai svariais požymiais.

47

Tokie klausimai, kurie susiję ne su paties motyvavimo, o su požymių, galinčių pagrįsti pateiktus įtarimus, egzistavimu, bus išnagrinėti vėliau nagrinėjant antrąjį pagrindą, atsižvelgiant į Komisijos pateiktus paaiškinimus ir faktus, kad būtų galima atlikti administracinio pobūdžio sprendimo, kuriuo jo adresatui nurodoma leisti atlikti patikrinimą dėl tame sprendime išdėstytų įtarimų, teisminę kontrolę.

48

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą, nes ginčijamo sprendimo motyvavimas leidžia, kaip nustatyta SESV 296 straipsnyje, ieškovei susipažinti su priimtos priemonės pagrindimu, o Bendrajam Teismui – vykdyti jo kontrolę. Laikantis Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalies tuose motyvuose taip pat pakankamai nurodytas patikrinimo dalykas ir tikslas, kad būtų išdėstytas numatomo apsilankymo ieškovės patalpose pagrįstumas ir kad jai būtų suteikta galimybė suprasti savo pareigos bendradarbiauti apimtį ir tuo pat metu apsaugoti savo teisę į gynybą.

49

Ieškovė teigia, kad ginčijamame sprendime nepaisoma teisės į jos būsto neliečiamybę ir komunikacijos slaptumą, kuri taip pat vadinama „pagrindine teise į buveinės neliečiamybę“. Šį pagrindą sudaro dvi dalys. Viena vertus, ginčijamas sprendimas yra savavališkas, nes Komisija neturi pakankamai svarių požymių, kuriais remdamasi galėtų įtarti, kad ieškovė dalyvavo darant konkurencijos teisės pažeidimą. Kita vertus, ginčijamu sprendimu neproporcingai kišamasi į jos veiklą ir veiklos rezultatus. Iš pradžių ieškovė iš esmės teigia, kad, atsižvelgiant į [SESV] 101 straipsnio taikymo horizontaliesiems bendradarbiavimo susitarimams gairėse (OL C 259, 2023, p. 1, toliau – 2023 m. gairės) pateikto pavyzdžio ir įtariamo derinimo panašumą, vienintelis šios bylos tikslas yra įkūnyti tame pavyzdyje paminėtą teorinį atvejį, neatsižvelgiant į nagrinėjamos situacijos ypatumus.

50

Reikia konstatuoti, kad juridinis asmuo, kaip ir fizinis asmuo, gali remtis pagrindine teise į būsto neliečiamybę, priskiriama prie privatumo apsaugos.

51

Reikia priminti, kad reikalavimas saugoti bet kurio – fizinio ar juridinio – asmens privačios veiklos sferą nuo valstybės institucijų kišimosi, jei jis savavališkas ar neproporcingas, yra bendrasis Sąjungos teisės principas (žr. 2018 m. birželio 20 d. Sprendimo České dráhy / Komisija, T‑325/16, EU:T:2018:368, 34 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; šis sprendimas apeliacine tvarka patvirtintas 2020 m. sausio 30 d. Sprendimu České dráhy / Komisija, C‑538/18 P ir C‑539/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:53).

52

Taip pat reikia priminti, kad pagrindinė teisė į būsto neliečiamybę yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kuris įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnyje, atitinkančiame 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį (žr. 2015 m. birželio 18 d. Sprendimo Deutsche Bahn ir kt. / Komisija, C‑583/13 P, EU:C:2015:404, 19 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

53

Pagal Chartijos 7 straipsnį kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiama jo būsto neliečiamybė ir komunikacijos slaptumas. Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje šiuo klausimu pažymėta, kad bet koks teisės įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymo ir nekeisti jos esmės bei proporcingumo principo, kuriuo remiantis apribojimai galimi tik tuo atveju, kai jie būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

54

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje taip pat nustatyta, kad visi asmenys turi teisę į būsto neliečiamybę ir susirašinėjimo slaptumą, o valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje.

55

Siekiant apsaugoti juridinio asmens veiklos sferą nuo viešosios valdžios institucijų savavališko ir neproporcingo kišimosi, taip pat paisyti pagrindinės teisės į būsto neliečiamybę, t. y. juridinio asmens teisės į jos buveinės neliečiamybę ir komunikacijos slaptumą, viena vertus, reikia priminti, kad sprendimu, kuriuo nurodoma atlikti patikrinimą, turi būti siekiama surinkti dokumentus, reikalingus konkrečių faktinių ir teisinių aplinkybių, apie kurias Komisija jau turi informacijos, laikomos pakankamai svariais požymiais, leidžiančiais įtarti konkurencijos taisyklių pažeidimą, tikrumui ir apimčiai patikrinti (žr. 2018 m. birželio 20 d. Sprendimo České dráhy / Komisija, T‑325/16, EU:T:2018:368, 35 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

56

Kitaip tariant, pakankamai svarių požymių, leidžiančių įtarti konkurencijos taisyklių pažeidimą, turėjimas yra sąlyga sine qua non, kad Komisija galėtų nurodyti atlikti tyrimą pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalį (žr. 2018 m. birželio 20 d. Sprendimo České dráhy / Komisija, T‑325/16, EU:T:2018:368, 36 punktą).

57

Kita vertus, taip pat paisant šio sprendimo 51–56 straipsniuose nurodytų principų, reikia pažymėti, kad sprendimo, kuriuo nurodoma atlikti patikrinimą, sąlygos neturi viršyti pažeidimo, kuris gali būti įtariamas remiantis tokiais požymiais, apimties (žr. 2018 m. birželio 20 d. Sprendimo České dráhy / Komisija, T‑325/16, EU:T:2018:368, 37 punktą).

58

Kadangi sprendimo nurodyti atlikti patikrinimą motyvuose apibrėžiama Komisijos pareigūnams suteiktų įgaliojimų apimtis, gali būti ieškoma tik su patikrinimo objektu susijusių dokumentų (2015 m. birželio 18 d. Sprendimo Deutsche Bahn ir kt. / Komisija, C‑583/13 P, EU:C:2015:404, 60 punktas). Taigi šio sprendimo 51 punkte minėtas bendrasis principas prieštarauja sprendimo atlikti patikrinimą formuluotėms, kurios išplečia šią apimtį plačiau, nei reikia atsižvelgiant į pakankamai svarius požymius, kuriuos Komisija turi tokio sprendimo priėmimo dieną (žr. 2018 m. birželio 20 d. Sprendimo České dráhy / Komisija, T‑325/16, EU:T:2018:368, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

59

Būtent tokiomis aplinkybėmis reikia vertinti ieškovės argumentus dėl ginčijamo sprendimo savavališkumo ar neproporcingumo, atsižvelgiant į teisę į jos buveinės neliečiamybę ir komunikacijos slaptumą.

60

Ieškovei kyla klausimų dėl ginčijamo sprendimo motyvavimo, reikalingumo ar proporcingumo, nes kyla įtarimų, kad juo siekta pritaikyti jurisprudencija nepagrįstą ir konsultacijoms su visuomene nepateiktą pavyzdį. Prieš pat patikrinimą 2023 m. gairėse Komisija pateikė naują konkurencijos taisyklių pažeidimo pavyzdį. Tas pavyzdys nebuvo įtrauktas į konsultacijoms su visuomene pateiktą gairių projektą ir jame nebuvo pateikta jokios nuorodos nei į jurisprudenciją, nei į Komisijos sprendimų praktiką. Dėl tos priežasties stebina šio pavyzdžio ir ginčijamo sprendimo, kuriame iš esmės daroma nuoroda į informaciją apie earnings calls (konferenciniai pokalbiai telefonu apie rezultatus) stenogramas, į vienašalius viešus pranešimus apie kainų padidinimą ir į neva sektoriaus drausmę palaikant maržas, panašumas.

61

Komisija teigia, kad net jeigu nurodytas panašumas egzistuotų, ieškovė nepaaiškina, kodėl dėl tos priežasties ginčijamas sprendimas turėtų būti savavališkas ir neproporcingas.

62

Nagrinėjamu atveju iš pradžių svarbu pažymėti, kad ginčijamą sprendimą pagrindžiančių paaiškinimų ir faktų pristatyme Komisija visų pirma nurodė, kad, kaip ji vertina, siekiant įgyvendinti antikonkurencinius susitarimus, vieši įmonių pareiškimai gali palengvinti derinimą ir papildyti ar net pakeisti slaptą bendravimą. Kad numatytų tokią prielaidą, Komisija priminė, kad 2023 m. gairių dalyje dėl keitimosi informacija suderinamumo pateikė pavyzdį, susijusį su „vienašaliais viešais pranešimais“. 2023 m. gairių 432 punkto 4 pavyzdį atitinkantis pavyzdys yra toks:

„Aplinkybės. Didelio vienarūšio produkto gamintojo generalinė direktorė savo reguliariame pranešime apie pajamas viešai nurodo, kad reikia imtis veiksmų dėl pastaruoju metu padidėjusių žaliavų kainų ir pernelyg mažų pelno maržų problemą spręsti didinant kainas visame pramonės sektoriuje. Ji nurodo, kad sutiktų su bet kokiu kainų didinimu, kurį rinkoje paskelbtų konkurentai. Ji taip pat dalijasi savo įsitikinimu, jog pramonė yra pakankamai drausminga, kad būtų žinoma, ko šiuo metu reikia, kad būtų grįžta prie ankstesnių (tinkamų) maržų. Galiausiai, ji teigia, kad nereikėtų pamiršti, jog pramonė sėkmingai padidino kainas prieš dešimt metų, kai buvo atsidūrusi panašioje padėtyje.

Analizė. Generalinės direktorės pareiškimai pranešime apie pajamas gali būti suprantami kaip vienašalis raginimas sudaryti slaptą susitarimą. Tai, kad pranešimas skelbiamas viešai, savaime nereiškia, kad jis gali būti laikomas suderintais veiksmais, kaip apibrėžta [SESV] 101 straipsnio 1 dalyje. Pareiškimai gali tapti potencialiu konkurentų veiksmų derinimo pagrindu. Pavyzdžiui, jei kiti konkurentai tuo pačiu metu taip pat teikia pareiškimus arba jų elgesys rinkoje rodo, kad jie atsižvelgė į raginimą sudaryti susitarimą, nustatydami savo būsimus veiksmus rinkoje, ir priklausomai nuo teisinių ir ekonominių aplinkybių, toks elgesys gali reikšti konkurencijos ribojimą pagal tikslą, kaip apibrėžta [SESV] 101 straipsnio 1 dalyje. Kiti konkurentai tokią riziką gali sumažinti viešai atsiribodami nuo tokių pareiškimų arba pranešdami apie juos valdžios institucijoms.“

63

Taip pat reikia konstatuoti, kad ginčijamame sprendime Komisija pateikė įtarimų dėl SESV 101 straipsniui prieštaraujančių veiksmų, susijusių su „pagrindinių padangų gamintojų naujų atsarginių lengviesiems automobiliams ir sunkvežimiams skirtų padangų kainų <…> derinimu EEE“, apimančių „įmonių viešų pranešimų tyčinį naudojimą, kad viena kitai praneštų apie būsimus ketinimus ir atitinkamas kainų strategijas siekdamos daryti įtakos atitinkamai jų kainų politikai“, ir lemiančių tai, kad, konkrečiai kalbant, „[padangų gamintojai] keitėsi neskelbtina komercine informacija (įskaitant visiems pasiekiamais viešais kanalais) apie [šiuos] ketinimus ir kainų strategijas“.

64

Tačiau nepaisant to, kad tarp 2023 m. gairių 432 punkto 4 pavyzdyje išdėstytos situacijos ir įtariamo derinimo yra tam tikras panašumas, tai neleidžia savaime daryti išvados, kad ginčijamas sprendimas, dėl kurio išnagrinėjus pirmąjį pagrindą buvo nurodyta, kad jame įvykdyta pareiga motyvuoti, dėl tos priežasties yra savavališkas ir neproporcingas.

65

Viena vertus, apskritai reikia priminti, kad Komisija, kaip už konkurencijos politikos įgyvendinimą atsakinga institucija, turi galimybę gairėse išdėstyti veiksmų, už kuriuos dar nebuvo skirtos sankcijos, suderinamumo su konkurencijos teise aiškinimo orientyrus.

66

Kita vertus, kiek tai konkrečiai susiję su šia byla, remiantis atsiliepime į ieškinį Komisijos pateiktais paaiškinimais ir faktais galima teigti, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas pasibaigus procedūrai, per kurią buvo apibrėžta konkreti situacija, atitinkanti Komisijos nustatytus kriterijus vykdant šiai institucijai patikėtą užduotį įgyvendinti konkurencijos politiką.

67

Tokiomis aplinkybėmis bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas turint vienintelį tikslą įkūnyti 2023 m. gairėse nurodytą pavyzdį. Atvirkščiai, atsiliepime į ieškinį ir atsakyme į pirmąsias proceso organizavimo priemones Komisijos pateikti paaiškinimai ir faktai veikiau leidžia teigti, kad ginčijamas sprendimas priimtas įgyvendinus objektyviai nustatytus principus (žr. šio sprendimo 91–104 punktus).

68

Dėl tos priežasties 2023 m. gairėse nurodyto pavyzdžio ir šioje byloje įtariamo derinimo panašumas savaime negali paneigti ginčijamo sprendimo reikalingumo ar proporcingumo. Šiuo klausimu ieškovės pateikti argumentai turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

69

Ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas yra savavališkas, o tai leido Komisijai skubiai atlikti didelio masto jos patalpų ir komunikacijos patikrinimą. Pirma, ginčijamame sprendime nurodyta, kad „Komisija turi informacijos“ ir „įrodymų“, susijusių su įtariamu derinimu, tačiau nepateikiama daugiau įrodymų apie jų pobūdį, formą, datą ir autorių. Antra, toks išsamios informacijos nepateikimas, kaip ir netikslus ir neišsamus įtariamo derinimo aprašymas, leidžia manyti, kad Komisija neturi pakankamai svarių požymių įtarimams pagrįsti. Taigi Sąjungos teismas turi nustatyti, ar Komisija turi tokių požymių. Trečia, komunikavimo visiems pasiekiamais viešaisiais kanalais arba neišsamaus kainos sąvokos bendro vertinimo akcentavimas išduoda akivaizdų neišmanymą apie gamintojo kainų nustatymą, kuris yra ypatingai sudėtingas ir negali būti apibrėžtas keliuose pareiškimuose. Dėl tokio nesupratimo ginčijamame sprendime aprašytas patikrinimo pagrindimas tampa nereikšmingas.

70

Komisija ginčija ieškovės argumentus. Ji turi pakankamai svarių požymių, kad galėtų įtarti ginčijamame sprendime nurodytą antikonkurencinį elgesį ir juo pagrįsti patikrinimą, kaip galima teigti remiantis Bendrajam Teismui pateiktais duomenimis.

71

Šioje byloje reikia nustatyti, viena vertus, ar Komisija turėjo pakankamai svarių požymių, leidžiančių įtarti, kad ieškovė pažeidė konkurencijos taisykles, ir, kita vertus, ar ginčijamame sprendime apibrėžta patikrinimo apimtis apsiriboja pažeidimu, kurį Komisija galėjo įtarti remdamasi tokiais požymiais.

72

Reikia pažymėti, kad šalys sutartinai pripažįsta, jog nors sprendime atlikti patikrinimą Komisija privalo pateikti tam tikros informacijos, t. y. įtarimų, kuriais remiasi, santrauką, ir informaciją, kad ji turi požymių, leidžiančių svariai pagrįsti šiuos įtarimus, tame sprendime vis dėlto neprivalo būti pateikti visi šioje tyrimo stadijoje Komisijos turimi duomenys. Turi būti atrasta pusiausvyra tarp to, kas turi būti nurodyta ginčijamame sprendime, ir to, ko nurodyti jame nebūtina.

73

Apie tokią pusiausvyrą ne kartą kalbėta jurisprudencijoje.

74

Nors Komisija neprivalo sprendimo atlikti patikrinimą adresatui nurodyti visos turimos informacijos apie įtariamą pažeidimą, ji tame sprendime dėl patikrinimo vis dėlto turi kaip įmanoma tiksliau nurodyti, kokius įtarimus ketina tikrinti, t. y. nurodyti, ko ieškoma ir su kokiais klausimais turi būti susijęs patikrinimas (žr. 2018 m. birželio 20 d. Sprendimo České dráhy / Komisija, T‑325/16, EU:T:2018:368, 38 ir 39 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

75

Taip pat, nors Komisija, siekdama įrodyti, kad patikrinimas pagrįstas, privalo sprendime, kuriuo nurodo atlikti patikrinimą, išsamiai išdėstyti turimus duomenis ir svarius materialius požymius, leidžiančius jai įtarti, kad daromas pažeidimas, kuriuo įtariama tikrinama įmonė, iš jos negalima reikalauti per preliminaraus tyrimo etapą nurodyti ne tik ketinamo patikrinti pažeidimo, kuriuo įtariama, bet ir požymius, kitaip tariant, duomenis, kuriais remdamasi ji numato prielaidą, kad buvo pažeistas SESV 101 straipsnis. Iš tiesų, tokia pareiga pažeistų jurisprudencijoje nustatytą tyrimo veiksmingumo ir atitinkamos įmonės teisės į gynybą apsaugos pusiausvyrą (pagal analogiją žr. 2018 m. birželio 20 d. Sprendimo České dráhy / Komisija, T‑325/16, EU:T:2018:368, 45 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

76

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamame sprendime Komisija turėjo išdėstyti įtarimų turinį jai tinkamiausia forma ir nurodyti, kad, jei prireiktų, turi juos pagrįsti galinčių požymių, taip pat prireikus įsitikinti, kad toks sprendimas nepagrįstai nepažeidžia teisės į būsto neliečiamybę ir komunikacijos slaptumą.

77

Tokiomis aplinkybėmis, priešingai, nei teigia ieškovė, Komisijai negalima priekaištauti, kad ginčijamame sprendime ji nurodė, jog „turi informacijos“ ir „įrodymų“ dėl įtariamo derinimo ar tam tikrų jo aspektų, tačiau nepateikė daugiau informacijos nei ta, kuri jame nurodyta dėl tų duomenų pobūdžio ar formos, ar net tikslesnių duomenų apie jų datą ar autorių. Tokios informacijos ar tikslesnių duomenų nereikalaujama pateikti tuo momentu, kai Komisija praneša apie sprendimą atlikti patikrinimą.

78

Taigi, kai Sąjungos teismas privalo, kaip ir šioje byloje, atlikti sprendimo dėl patikrinimo kontrolę ir patikrinti, ar jis nėra savavališkas, jis privalo įsitikinti, kad yra pakankamai svarių požymių, leidžiančių įtarti, kad suinteresuotoji įmonė padarė konkurencijos teisės pažeidimą (žr. 2018 m. birželio 20 d. Sprendimo České dráhy / Komisija, T‑325/16, EU:T:2018:368, 48 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

79

Šiuo klausimu jurisprudencijoje nustatyta, kad jeigu įmonė, kuriai skirtas pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalį priimtas sprendimas, pateikia tam tikrų įrodymų, kurie sukelia abejonių priimant tokį sprendimą Komisijos turėtų požymių pakankamu svarumu, Bendrasis Teismas turi nagrinėti šiuos požymius ir tikrinti, ar jie pakankamai svarūs (žr. 2018 m. birželio 20 d. Sprendimo České dráhy / Komisija, T‑325/16, EU:T:2018:368, 49 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Toks patikrinimas, kurį atlikdamas Bendrasis Teismas turi žinoti, kokius pakankamai svarius požymius Komisija laiko reikšmingais tokio įrodinėjimo poreikiams, buvo atliktas bylose, kuriose priimti 2012 m. lapkričio 14 d. Sprendimas Nexans France ir Nexans / Komisija (T‑135/09, EU:T:2012:596) ir 2018 m. birželio 20 d. Sprendimas České dráhy / Komisija (T‑325/16, EU:T:2018:368), arba taip pat bylose, kuriose priimti 2020 m. spalio 5 d. Sprendimas Casino, Guichard-Perrachon ir AMC / Komisija (T‑249/17, EU:T:2020:458), 2020 m. spalio 5 d. Sprendimas Intermarché Casino Achats (T‑254/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:459) ir 2020 m. spalio 5 d. Sprendimas Les Mousquetaires ir ITM Entreprises (T‑255/17, EU:T:2020:460).

80

Kaip nustatyta 2015 m. birželio 18 d. Sprendime Deutsche Bahn ir kt. / Komisija (C‑583/13 P, EU:C:2015:404, 30–36 punktai), išsamios teisminės teisėtumo kontrolės, vykdomos a posteriori remiantis ieškovės pateiktais duomenimis nurodytiems pagrindams pagrįsti ir atliekamos tiek dėl teisės, tiek dėl fakto klausimų, egzistavimas leidžia kompensuoti išankstinio teismo leidimo nebuvimą ir užtikrinti patikrinimo priemonės suderinamumą su pagrindine teise į būsto neliečiamybę.

81

Nagrinėjamu atveju ši teisminė kontrolė atliekama atsižvelgiant į esmines įtariamo derinimo savybes, kurias Komisija išdėstė ginčijamame sprendime.

82

Taigi materialiniu aspektu įtariamas derinimas susijęs su, „be kita ko, didmeninėmis kainomis“, apėmė „įmonių viešų pranešimų tyčinį naudojimą, kad viena kitai praneštų apie būsimus ketinimus ir atitinkamas kainų strategijas siekdamos daryti įtakos atitinkamai jų kainų politikai“, ir lėmė tai, kad, konkrečiai kalbant, „[padangų gamintojai] keitėsi neskelbtina komercine informacija (įskaitant visiems pasiekiamais viešais kanalais) apie [šiuos] ketinimus ir kainų strategijas“.

83

Be to, laiko aspektu įtariamas derinimas vyko „ne vėliau“ kaip pagrindiniu ir ankstesniu laikotarpiu, dėl kurių Komisija nurodė atitinkamus metus.

84

Taip pat reikia priminti, jog šioje byloje atsiliepime į ieškinį Komisija pateikė paaiškinimus ir faktus, kad Bendrasis Teismas galėtų nustatyti, ar ji turėjo pakankamai svarių požymių įtarimams pagrįsti ir patikrinimui pateisinti, o tai palengvino Bendrojo Teismo atliekamą kontrolę.

85

Dėl klausimo, ar tie paaiškinimai ir faktai gali būti laikomi pakankamai svariais, kad būtų galima pateisinti patikrinimą, reikia priminti tai, kas nurodyta toliau.

86

Viena vertus, kyla klausimas ne dėl to, ar atitinkami požymiai leidžia įrodyti, o ne tik įtarti antikonkurencinius veiksmus remiantis SESV 101 straipsnio 1 dalyje nustatytais kriterijais. Toks klausimas dar yra pernelyg ankstyvas, nes šioje tyrimo stadijoje svarbiausia yra išsiaiškinti būtent tai, ar patikrinimas, skirtas dėl tų požymių kylantiems įtarimams pagrįsti, galėjo sudaryti sąlygas Komisijai surinkti įrodymus, kurių dar galėjo trūkti įtariamam pažeidimui įrodyti, o tai galėtų pagrįsti Komisijos kišimąsi į ieškovės teisę į jos būsto neliečiamybę ir komunikacijos slaptumą.

87

Atsižvelgiant į pažeidimo įrodymų ir požymių, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas atlikti patikrinimą, atskyrimą, galima teigti, kad pastarieji neturi įrodyti pažeidimo padarymo ir jo turinio, antraip įgaliojimai, suteikti Komisijai pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnį, taptų visiškai neveiksmingi (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2014 m. kovo 14 d. Sprendimo Cementos Portland Valderrivas / Komisija, T‑296/11, EU:T:2014:121, 59 punktą).

88

Taigi aplinkybė, kad turimi duomenys gali būti aiškinami skirtingai, nereiškia, kad jie nėra pakankamai svarūs požymiai, nes Komisijos pateikiamas aiškinimas atrodo įtikinamas (pagal analogiją dėl sprendimo dėl prašymo suteikti informaciją žr. 2014 m. kovo 14 d. Sprendimo Cementos Portland Valderrivas / Komisija, T‑296/11, EU:T:2014:121, 59 punktą). Vertinant šį įtikinamumą, reikia atsižvelgti į tai, kad Komisijai suteikti tikrinimo įgaliojimai reiškia teisę ieškoti įvairios informacijos, kuri dar nėra žinoma arba visiškai identifikuota (žr. 2012 m. lapkričio 14 d. Sprendimo Nexans France ir Nexans / Komisija, T‑135/09, EU:T:2012:596, 62 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), kad ta informacija, ištirta, galėtų būti pridėta prie patikrinimo dalyko ir pakankamai svarių požymių, pagrindžiančių įtarimus dėl pažeidimo, kuriais pateisinamas sprendimas atlikti tyrimą.

89

Taip pat svarbu priminti, kad įvairūs požymiai, leidžiantys įtarti pažeidimą, turi būti vertinami ne kiekvienas atskirai, o kaip visuma, nes jie gali papildyti vieni kitus (šiuo klausimu žr. 2014 m. lapkričio 27 d., Sprendimo Alstom Grid / Komisija, T‑521/09, EU:T:2014:1000, 54 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2016 m. vasario 29 d. Sprendimo EGL ir kt. / Komisija, T‑251/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:114, 150 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

90

Kita vertus, taip pat reikia pažymėti, kad ši byla susijusi su išankstinio tyrimo stadija, t. y. su tuo momentu, kai Komisija dar nėra priėmusi pozicijos dėl įtariamo pažeidimo realumo. Šioje stadijoje aplinkybė, kad Komisija atliko patikrinimą, nereiškia, jog atitinkama įmonė yra kalta dėl antikonkurencinio elgesio, ir niekaip nelemia vykstančio tyrimo baigties. Taigi svarbu priminti, kad ieškovei taikoma nekaltumo prezumpcija ir kad prireikus Komisija galutiniame sprendime privalės įrodyti, kad buvo padarytas ginčijamame sprendime įtarimas SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

91

Prieš pradedant nagrinėti Komisijos pristatytus paaiškinimus ir faktus, reikia priimti sprendimą dėl šalių argumentų, susijusių su taikyta metodika padangų sektoriui nustatyti.

92

Reikia priminti, kad ginčijamą sprendimą pagrindžiančių paaiškinimų ir faktų pristatyme Komisija pažymėjo, jog skirtas dėmesys antikonkurenciniam derinimui viešaisiais kanalais (žr. šio sprendimo 62 punktą) lėmė jos sprendimą pradėti stebėti rinkas ir analizuoti šimtus tūkstančių earnings calls įvairiuose sektoriuose ir dideliame skaičiuje geografinių zonų, siekiant ieškoti įtartinų viešų pareiškimų. Šiuo klausimu Komisija nurodė, kad earnings calls buvo periodiškai organizuojami tarp įmonės vadovybės ir analitikų, investuotojų ir žiniasklaidos siekiant aptarti tos įmonės finansinius rezultatus ir kad su stenogramose išdėstytu jų turiniu buvo galima susipažinti viešai, nes tam tikros įmonės jas skelbė savo interneto svetainėse arba su jomis buvo galima susipažinti mokamose duomenų bazėse.

93

Pasak Komisijos, jos atliktos analizės tikslas buvo nustatyti atvejus, kuriais konkuruojančių įmonių vadovai itin dažnai ir ilgą laiką vartojo pasakymus, turinčius slaptų susitarimų požymių. Remiantis tos analizės rezultatais, padangų sektorius šiuo aspektu skyrėsi nuo kitų sektorių dideliu skaičiumi Komisijos aptiktų įtartinų viešų pranešimų.

94

Pritaikęs pirmąsias proceso organizavimo priemones, Bendrasis Teismas paprašė Komisijos patikslinti veiksmų, kurių ji ėmėsi padangų sektoriui nustatyti, turinį. Taip Bendrasis Teismas atsižvelgė į pastabas, kurias ieškovė lygiagrečiai pateikė dėl atsiliepime į ieškinį Komisijos pateiktų duomenų, kuriais remiantis informacija, pateikta dėl padangų sektoriaus nustatymo, buvo labai aptaki ir ja remiantis nebuvo galima paaiškinti „problemos“.

95

Atsakydama į šį prašymą Komisija visų pirma nurodė, kad sudarė šimtų tūkstančių earnings calls, gautų iš finansinių duomenų tiekėjo, duomenų bazę. Ji taip pat nurodė, kad atliko kiekybinę šioje bazėje esančių duomenų analizę naudodama raktinius paieškos žodžius ir apimdama ilgą laikotarpį, į kurį pateko ne tik pagrindinis, bet ir ankstesnis laikotarpis (toliau – paieškos laikotarpis), kad nustatytų galimus slaptus veiksmus, taigi ir sektorius, kurių earnings calls visuma būtų išsamiau tiriama atliekant kokybinę analizę. Remiantis tuo, ką nurodė Komisija, buvo naudojamos dvi kategorijos raktinių paieškos žodžių: pirmąją kategoriją sudarė apie šimtas bigramų (du paeiliui einantys žodžiai), susijusių su reikšmingais strateginiais komerciniais sprendimais, o antrąją – daugiau kaip 400 bigramų, kuriomis siekiama nustatyti pareiškimus, susijusius tuo, kaip konkurentai elgiasi ar elgsis ateityje. Atsakyme Komisija pateikė kelis naudotus vienos ir kitos kategorijos bigramų pavyzdžius.

96

Paskui, kiek tai susiję su gautais rezultatais, Komisija pažymėjo, kad nors pusėje visų išanalizuotų earnings calls visiškai nebuvo paminėtos su pirmiau minėtomis kategorijomis susijusios bigramos, pagrindinių padangų gamintojų earnings calls pasižymėjo reikšmingu skaičiumi pranešimų, kuriuose yra bent viena bigrama, susijusi su strateginiais komerciniais sprendimais, ir dideliu skaičiumi pranešimų, kuriuose yra bent viena su konkurenciniais veiksmais susijusi bigrama. Be to, nemenka tų earnings calls dalis pateko į paieškos laikotarpiu nagrinėtų visų įmonių, kurios dažniausiai minėjo šias bigramas, earnings calls penketuką arba dešimtuką. Pagrindinių padangų gamintojų earnings calls taip pat pasižymėjo vienai ar kitai kategorijai priskirtų bigramų naudojimo dažnumu.

97

Pateikdama šių rezultatų pavyzdžių Komisija paminėjo tam tikrus pagrindinių padangų gamintojų earnings calls, kurie visi užfiksuoti pagrindiniu laikotarpiu arba visiškai prieš jam prasidedant ir prie kurių ji nurodė paminėtų bigramų skaičių, atitinkamą bigramų kategoriją (komercinė strategija arba konkurenciniai veiksmai) ir šių earnings calls vietą earnings calls, kuriuose dažniausiai buvo minimos tos kategorijos bigramos, sąrašo viršuje.

98

Remdamasi būtent šiais duomenimis Komisija nusprendė, kad pagrindiniai padangų gamintojai iš kitų sektorių įmonių išsiskyrė didesniu skaičiumi pranešimų, kuriuose yra bigramų, galinčių turėti galimų slaptų veiksmų požymių, ir kurie vėliau buvo ištirti atliekant kokybinę analizę, kad būtų galima geriau suprasti, kokiame kontekste nustatytos bigramos buvo vartojamos. Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, kad pagrindinių padangų gamintojų earnings calls kokybinė analizė apėmė tiek atlikus kiekybinę analizę nustatytus earnings calls, tiek earnings calls, kurie per tą analizę nebuvo nustatyti. Pirmiau išdėstyti požymiai sudarė sąlygas Komisijai nustatyti, kaip ji teigia, egzistavusį ryšį tarp teorinių veiksmų, kuriuos sudarė vienašaliai vieši pranešimai, ir šios bylos.

99

Ieškovės pateiktos pastabos apie Komisijos atliktų veiksmų aprašymą atliekant pradinę kiekybinę analizę neleidžia paneigti pirmiau šiame sprendime išdėstyto metodo ir analizės rezultatų.

100

Pastabose dėl Komisijos pateiktų patikslinimų ieškovė teigia, kad kiekybinė analizė visiškai negali apibūdinti nė menkiausio slaptų susitarimų požymio. Ji teigia, kad Komisijos pateikti bigramų pavyzdžiai visiškai nekelia problemų, nes tas bigramas dažnai naudoja padangų ar kitų sektorių pramonininkai, o atitinkamus pareiškimus galima lengvai paaiškinti su prekėmis, rinka ar aptariamu laikotarpiu susijusiais duomenimis. Šiuo klausimu ieškovė pateikia kituose pramonės sektoriuose veikiančių įmonių arba kitų padangų gamintojų earnings calls, kuriuose yra tokių pačių pareiškimų, kaip ginčijami pareiškimai. Ji taip pat teigia, kad yra daug tokių pareiškimų pateisinimų, kaip antai naujovėmis grindžiamos pramoninės strategijos įgyvendinimas, išorinis infliacinis spaudimas ar poreikis atsakyti į analitikų klausimus.

101

Vis dėlto reikia konstatuoti, kad šios pastabos iš esmės mažiau susijusios su pradine kiekybine analize nei su vėliau atliktos kokybinės analizės rezultatais.

102

Kaip paaiškina Komisija, kiekybinė analizė leido tik nustatyti padangų sektorių, nes atlikus į jos duomenų bazę įtrauktų earnings calls tyrimą paaiškėjo, kad pagrindinių padangų gamintojų earnings calls pasižymėjo pakankamai dideliu vienos ar kelių bigramų, naudojamų kaip raktiniai paieškos žodžiai, skaičiumi. Tačiau, kaip taip pat paaiškina Komisija, bigramos buvimo tam tikrame earnings call savaime nepakanka. Tik atlikus vadinamąją kokybinę analizę, kurią Komisija taip pat laiko rankiniu tyrimu, tam tikras pranešimas buvo įvertintas kaip galimas potencialaus slapto susitarimo požymis. Beje, Komisija pažymi, kad kokybinė analizė turėjo lemiamą reikšmę nustatant šioje byloje nagrinėjamus pareiškimus, nes tai jai leido geriau suprasti aplinkybes, kuriomis buvo naudojamos bigramos, ir atmesti nereikšmingus dokumentus ar nustatyti galimai probleminius pagrindinių padangų gamintojų viešus pareiškimus, kurių nepavyko nustatyti atliekant kiekybinę analizę.

103

Taigi tampa aišku, kad ieškovės pastabos daugiausia susijusios su pranešimo, pradžioje nustatyto dažniausiai pasitelkiant bigramą ir vėliau išnagrinėto atliekant kokybinę analizę, kad būtų galima prieiti prie išvados, jog, kaip mano Komisija, tai yra pranešimas, galintis būti potencialaus slapto susitarimo požymis, kontekstu. Taigi šie argumentai bus išnagrinėti vėliau atliekant argumentų dėl ginčijamo sprendimo savavališkumo vertinimą, kuris nėra grindžiamas pakankamai svariais požymiais, skirtais kilusiems įtarimams pateisinti.

104

Galiausiai, net jeigu, kaip teigia ieškovė, kitų sektorių pramonininkai arba kiti padangų gamintojai būtų galėję daryti pareiškimus, kuriuose yra vienai ar kitai Komisijos nustatytai kategorijai priskiriamų bigramų, tai vis dėlto negalėtų iš Komisijos atimti galimybės išsamiau išnagrinėti, kaip ji nurodė padariusi atlikdama kokybinę analizę, padangų sektoriaus arba tų padangų gamintojų, kurie padarė jai atlikus kiekybinę analizę nustatytus pareiškimus.

105

Tokiomis aplinkybėmis Komisijos pateiktų įrodymų ir šiuo klausimu išdėstytų pastabų tyrimas leidžia daryti dvi išvadas dėl jų pakankamo svarumo.

106

Atsižvelgiant į taikytiną teisę pirmiausiai reikia priminti, kad antikonkurenciniai veiksmai, dėl kurių Komisija kyla įtarimų, yra kainų derinimas ir, konkrečiau, „pagrindinių padangų gamintojų naujų atsarginių lengviesiems automobiliams ir sunkvežimiams skirtų padangų kainų (be kita ko, didmeninių kainų) derinimas EEE“.

107

Tačiau tokie veiksmai, jeigu būtų įrodyti, yra draudžiami SESV 101 straipsnio 1 dalie a punkte, neatsižvelgiant į tai, ar kalbama apie įmonių susitarimą, ar apie suderinus veiksmus, jei tais veiksmais siekiama tikslo ar poveikio „tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti pirkimo ar pardavimo kainas arba kitas prekybos sąlygas“. Beje, pagal Sąjungos teisę kelių įmonių išreikštą bendrą siekį konkrečiu būdu rinkoje nustatyti kainas Komisija laiko vienu iš sunkiausių konkurencijos pažeidimų.

108

Be to, dėl faktinių aplinkybių reikia konstatuoti, kad, kaip teisingai nurodė Komisija, tam tikri į jos tyrimą įtrauktų pagrindinių padangų gamintojų padaryti pareiškimai per jų earnings calls ir skelbiami pranešimai apie padangų ar pirminių žaliavų kainas, kurie visi siejami su pagrindiniu laikotarpiu, yra pakankamai svarūs požymiai, kuriais galima pagrįsti įtarimus dėl įtariamo derinimo tuo laikotarpiu.

109

Išnagrinėjus skirtingus pareiškimus, kuriuos Komisija akcentavo įvairiuose earnings calls, įvykusiuose per pagrindinio laikotarpio metų dalį, galima konstatuoti, kad įvairūs padangų gamintojai viešai pasidalijo savo ketinimais ir kainų strategijomis.

110

Taigi ginčijamą sprendimą pagrindžiančių paaiškinimų ir faktų pristatyme Komisija nurodė, kad, išnagrinėjusi didelį skaičių earnings calls stenogramų ir EEE pagrindinių padangų gamintojų, tarp jų ir ieškovės, pristatymų, ji priėjo prie išvados, kad tam tikras skaičius tų gamintojų pareiškimų buvo įtartini, nes jie nuolat viešai skelbė, kaip jų konkurentai turi nustatyti kainas, kaip jie ketina veikti rinkoje kaip lyderis ar kaip sekėjas, kiek tai susiję su kainomis, ir kaip jie reaguotų į konkurentų kainų pokyčius.

111

Kaip šių teiginių pavyzdžius Komisija nurodė dvi grupes earnings calls, vykusių per pagrindinio laikotarpio metų dalį. Kiekvienu iš šių earnings calls atveju Komisija akcentavo tikslų pranešimų, kurie jai atrodė svarbūs įtarimams pagrįsti, turinį. Komisija taip pat pažymėjo, kad mano, jog šios rūšies pareiškimai neatitinka teisės aktuose nustatyto reikalavimo ir kad, atlikus palyginimą, kituose sektoriuose veikiančių įmonių earnings calls tyrimas patvirtina, jog padangų gamintojų skelbiamų pareiškimų periodiškumas neatitinka standartinio elgesio.

112

Atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą dėl įtariamo derinimo laiko aspekto Komisija pateikė kitų earnings calls ir pristatymą. Šie dokumentai papildė anksčiau su atsiliepimu į ieškinį pateiktus earnings calls ir taip apėmė kitą nustatyto pagrindinio laikotarpio metų dalį (žr. šio sprendimo 111 punktą). Kiekviename iš tų dokumentų Komisija akcentavo tikslų pareiškimų, kurie jai pasirodė reikšmingi įtarimams pagrįsti, turinį, kiek tai susiję su tais metais.

113

Šiuo klausimu Komisija remiasi pareiškimais, kurie prasideda žodžiais „norime pasiųsti signalą“ (we want to send a signal), „mes ketiname“ (we have plan to), „strategija susitelkti į“ (the strategy is to focus on), „stengiamės laikytis“ (we strive to stick to), „padarysime viską, kad“ (we will do our best to), „mes gebame“ (we are able to), taip pat „mūsų tikslas nėra eiti link“ (not our intention to go for) ir kuriuos, jos nuomone, tyrime nurodyti padangų gamintojai vartojo, kad viešai praneštų apie veiksmus, kurių ką tik imtasi arba kurių bus imamasi, arba kartais net tam, kad pasiūlytų konkurentams imtis tokių veiksmų.

114

Nustačiusi tokius su pagrindiniu laikotarpiu susijusius pranešimus, Komisija turėjo teisę įtarti, kad, atsižvelgiant į tai, kas yra pagrįstai įsivaizduojama, mažų mažiausia tikėtina, jog tais vienašaliais viešais pareiškimais galėjo būti siekiama pasiųsti signalą pagrindiniams konkurentams, kad juose esanti informacija apie aptariamų padangų gamintojų ketinimus ir kainų strategijas būtų atkartota ar kad į ją būtų atsižvelgta.

115

Kaip teisingai pažymi Komisija, taip pat buvo galima daryti prielaidą, kad atlikus kokybinę analizę nustatytų pareiškimų sukelti įtarimai yra pagrįsti jos pastabomis, pateiktomis išnagrinėjus tam tikrus pranešimus apie padangų kainas arba apie pirminių žaliavų ir energijos kainų kryptį žemyn ar aukštyn.

116

Viena vertus, Komisija iš tikrųjų pažymėjo, kad išnagrinėjo pagrindinių padangų gamintojų pranešimus apie kainas nagrinėjamu laikotarpiu ir konstatavo, kad tų pranešimų datos dažnai buvo arti viena kitos. Kaip šių teiginių pavyzdžius Komisija pateikė įvarius pranešimus iš specializuotos interneto svetainės, kuriuose buvo kalbama apie minėtus pranešimus, kurie buvo paskelbti tuo pat metu per pagrindinį laikotarpį.

117

Kita vertus, remdamasi pirminių žaliavų ir energijos kainų pokyčio analize Komisija nustatė, kad gamintojų pranešimai buvo derinami, kai pirminių žaliavų ir energijos kainos keitėsi. Taigi Komisija konstatavo, kad skirtingų gamintojų earnings calls buvo panašių pareiškimų, kuriuose siekta nurodyti, kad padangų kainos turi būti didinamos, kai didėja pirminių žaliavų ir energijos kainos. Komisija taip pat konstatavo, kad, kai pirminių žaliavų ir energijos kainos mažėja, gamintojai formuluoja pareiškimus, kuriais siekia nurodyti, kad reikia vengti mažinti kainas. Kaip šių teiginių pavyzdžius Komisija pateikė du earnings calls, įvykusius pagrindinio laikotarpio metų pradžioje, ir kiekvieno iš jų atveju akcentavo tikslų pareiškimų turinį, kuris jai atrodė reikšmingas grindžiant tuos teiginius. Komisija taip pat padarė nuorodą į pristatymą, patektą nagrinėjant earnings calls, kad pavaizduotų tam tikrų žaliavų kainos pokytį būtent tam tikrais pagrindinio laikotarpio metais. Beje, Komisija pažymėjo, kad dėl COVID‑19 pandemijos pirminių žaliavų kainos labai išaugo. Tokiomis aplinkybėmis įmonių pranešimuose buvo kalbama apie greitą kainų augimą, kaip tai matyti iš dviejų earnings calls, kurie įvyko pagrindinio laikotarpio metais ir dėl kurių Komisija akcentavo tikslų pareiškimų turinį, kuris jai atrodė reikšmingas pirmiau minėtam konstatavimui pagrįsti.

118

Ieškovės pateiktos pastabos dėl Komisijos akcentuotų pareiškimų ir kitų jos nurodytų faktų nepaneigia Komisijos vertinimų, nes tos pastabos yra pernelyg bendros arba grindžiamos prielaida, kad šioje stadijoje Komisija privalo turėti įtariamo pažeidimo įrodymų (šiuo klausimu žr. 1993 m. kovo 31 d. Sprendimo Ahlström Osakeyhtiö ir kt. / Komisija, C‑89/85, C‑104/85, C‑114/85, C‑116/85, C‑117/85 ir C‑125/85–C‑129/85, EU:C:1993:120, 70 ir 71 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją), o ne tik pakankamai svarių požymių.

119

Iš tiesų, pirma, tvirtindama, kad Komisijos nurodyti pareiškimai nėra pakankamai svarūs įtariamo derinimo požymiai, ieškovė teigia, kad padangų sektoriuje, kaip ir kituose pramonės sektoriuose, tai yra įprasti ir nuolatiniai pranešimai.

120

Tačiau reikia konstatuoti, kad net jeigu tokio pobūdžio ir tokie reguliarūs pranešimai, stebėti per earnings calls, apie kuriuos pranešta, galėtų būti nustatyti kitų padangų gamintojų ar kitų sektorių pramonininkų earnings calls, tai neatimtų galimybės iš Komisijos tikrinti jos turimų pakankamai svarių požymių sukeltų įtarimų, kiek tai susiję su jos nustatytais padangų gamintojais.

121

Antra, ieškovė pažymi, kad visos Komisijos nurodytų earnings calls ištraukos paimtos iš pareiškimų, padarytų toje šių earnings calls dalyje, per kurią vyko klausimų ir atsakymų sesija. Taigi tokie pareiškimai nėra spontaniški, jie pateikti atsakant į verslui paslaugas teikiančių bankų finansų analitikų, o ne konkurentų prašymus. Iš įmonės, kuri dalyvauja earnings calls ir paskesnėje klausimų ir atsakymų sesijoje, tikimasi, kad ši pateiks ir paaiškins savo perspektyvas makroekonominio konteksto atžvilgiu. Tokie pareiškimai taip pat laikomi atsakymu, bent kiek tai susiję su Prancūzijoje įsteigtomis bendrovėmis, į teisės aktuose nustatytą skaidrumo reikalavimą, kurį vykdant reikia nuolat rinkoms pranešti visą informaciją, kuri nebuvo viešai skelbiama ir kuri, jei būtų viešai paskelbta, galėtų daryti įtakos atitinkamos įmonės akcijų kursui biržoje.

122

Šiuo klausimu, viena vertus, reikia nurodyti, kad Komisijos pateikiamas aptariamų pareiškimų aiškinimas savaime nepaneigia įmonių teisės organizuoti earnings calls. Toks aiškinimas šioje byloje juo labiau nepažeidžia teisės aktuose nustatyto reikalavimo dėl finansinio skaidrumo. Iš tiesų, toks aiškinimas veikiau grindžiamas prielaida, kad nors įmonės gali organizuoti earnings calls ir turi laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl finansinių pranešimų, jos vis dėlto negali naudotis earnings calls ir užsiimti tuo, ką Komisija įtaria esant galimais slaptais veiksmais. Šiuo atveju Komisija turi teisę pripažinti, kad joks poreikis atsakyti į analitikų klausimus ir jokia teisės aktuose nustatyta pareiga dėl finansinio skaidrumo nesuteikia teisės atitinkamoms įmonėms slapta susitarti ir „tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti pirkimo ar pardavimo kainas arba kitas prekybos sąlygas“, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalies a punktą.

123

Kita vertus, dėl klausimo, ar aptariami pareiškimai gali būti paaiškinti ne Komisijos pateiktame išaiškinime, o kitais ieškovės siūlomais aiškinimais, t. y. poreikiu kartais atsakyti į analitiko klausimą arba bendru reikalavimu veikti skaidriai, kiek tai susiję su finansiniais pranešimais, reikia konstatuoti, kad toks klausimas yra pernelyg ankstyvas šioje tyrimo stadijoje. Nagrinėjamu atveju pakanka pažymėti, kad ieškovės teiginio, jog nagrinėjami pareiškimai, ypač tie, kuriuos Komisija laiko susijusiais su tuo, kaip konkurentai turi nustatyti kainas, su jų veikimu kaip lyderių ar sekėjų kainų srityje arba su konkretaus gamintojo reakcija į konkurentų kainų pokyčius, yra padaryti dėl poreikio atsakyti į analitikų klausimus arba tenkinant teisės aktų reikalavimus, nepakanka siekiant užginčyti Komisijos pateikiamo aiškinimo ginčijamam sprendimui pateisinti įtikimumą (žr. šio sprendimo 87 punktą).

124

Trečia, ieškovė teigia, kad Komisijos nurodytuose pareiškimuose yra tik bendrų pastabų apie padangų sektoriaus konkurencinę aplinką su nuorodomis į spaudimą kainoms ir į infliaciją, taip apie jos kainų politiką, siejamą su jos „užimama premium pozicija“. Pirmosios pastabos yra bendros ir visiems žinomos. Jos susijusios su išorės veiksniais, kurie žinomi analitikams, siekiantiems nustatyti pasekmes įmonių ūkinės veiklos rezultatams. Antrosiose tik pakartojama aiški ieškovės jau daugelį metų užimama pozicija. Be to, pareiškimai dėl konkurentų kainų pokyčių yra tik bet kurios įmonės ekonominio racionalumo atspindys ir įprasto konkurencijos veikimo apraiška. Tai taip pat paaiškina Komisijos pastabas, padarytas remiantis pranešimais apie padangų ir pirminių žaliavų kainas.

125

Tuo remiantis darytina išvada, kad ieškovė pati pripažįsta, jog tai, ką ji pateikia siekdama užginčyti Komisijos pateikiamo aiškinimo įtikimumą, yra teiginys, jog egzistuoja „kitų įtikimų pateisinimų“ nei Komisijos pateiktasis šioje stadijoje, kuriuo paaiškinamas jos nurodytų pareiškimų turinys.

126

Atsižvelgiant į nustatytų viešų pareiškimų (žr. šio sprendimo 113 punktą), kurie, remiantis Komisijos pateiktu išaiškinimu, gali turėti padangų kainų derinimo požymių, turinį ir į įvairius duomenis, pateiktus siekiant patvirtinti tų pareiškimų sukeltus įtarimus, buvo galima daryti prielaidą, kad įtariamas derinimas gali egzistuoti ir kad dėl to reikia atlikti patikrinimą.

127

Tokiomis aplinkybėmis kiti ieškovės pateikiami įtikinami pagrindimai bus nagrinėjami paskesnėje stadijoje, jei paaiškėtų, kad Komisijos įtarimus patvirtins patikrinimų rezultatai. Tie kiti paaiškinimai savaime nėra pakankami, kad būtų galima paneigti Komisijos pateikiamo aiškinimo įtikimumą.

128

Ketvirta, ieškovei suformulavus klausimus atsižvelgiant, be kita ko, į ginčijamo sprendimo motyvus (žr. šio sprendimo 47 punktą), reikia priminti, kad, atsakydama į pirmąsias proceso organizavimo priemones, Komisija pateikė patikslinimų dėl pateikto jos turimų požymių išaiškinimo, kiek tai susiję su kainų, kurios, kaip įtariama, buvo derinamos, perimetru.

129

Šiuo klausimu Komisija nurodė, kad jos tyrimas sutelktas į informaciją apie būsimus ketinimus ir kainų strategijas, apie kurias skelbia pagrindiniai padangų gamintojai per, be kita ko, jų rengiamus earnings calls.

130

Šiuo klausimu Komisija nurodė atkreipusi dėmesį, kad per earnings calls pagrindiniai padangų gamintojai dažnai minėjo „didmenines kainas (sell-in prices arba wholesale prices), kurios yra pirmosios kainos, taikomos vertės grandinėje. Paprastai tai yra kainos, kurias padangų gamintojai taiko, kai padangos palieka jų gamyklą. Komisija taip pat pažymėjo, kad tomis pačiomis aplinkybėmis aptiko nuolatinių nuorodų į sell-out prices, t. y. į kainas, kurios taikomos toliau vertės grandinėje.

131

Kaip šių teiginių pavyzdžius Komisija pateikė du ieškovės konkurentų earnings calls, iš kurių pirmasis įvyko pagrindiniu laikotarpiu, o antrasis – prieš pagrindinį laikotarpį, tačiau jis nėra priskiriamas ankstesniam laikotarpiui. Iš šių earnings calls paimtuose Komisijos akcentuojamuose pareiškimuose nurodyta, kad apie kainų, inventoriaus ar rinkos dalių padėtį kalbama atsižvelgiant tiek į gamintojo tiek į platintojo taikomas pardavimo kainas.

132

Tokiomis aplinkybėmis Komisija pažymėjo nusprendusi, kad visoje vertės grandinėje taikomų kainų visuma kelia susidomėjimą atliekant nurodytą patikrinimą siekiant patikrinti jos įtarimus dėl įtariamo derinimo. Šiuo klausimu ji pažymi, kad per earnings calls padaryti pareiškimai atspindi atitinkamų gamintojų aukščiausios vadovybės pateiktas gaires apie jų ketinimus ateityje ir kainų strategijas. Šios bendros gairės gali savaime kartotis visoje vertės grandinėje. Pasak Komisijos, pareiškimai apima tiek kainų didėjimą ar jų buvimą tam tikrame lygyje, tiek strategiją veikiau dėl kainos nei dėl konkurencijos kiekiais. Dėl šių priežasčių Komisija teigia, kad aptariami pareiškimai gali būti reikšmingi nustatant tiek didmenines, tiek mažmenines kainas.

133

Beje, Komisija nurodė, kad pagrindiniai Europos padangų gamintojai paprastai yra vertikaliai integruoti, taigi jų veikla apima tiek padangų gamybą, tiek mažmeninę rinką. Taigi jie yra suinteresuoti, kad kainų didėjimas didmeninėje rinkoje persiduotų mažmeninei kainai vartotojų rinkoje, kad būtų užtikrinti maržos tikslai visoje vertės grandinėje. Pasak Komisijos, dėl to nebuvo galima paneigti, kad per aptariamus earnings calls paskelbtos kainų strategijos turėjo būti įgyvendintos vartotojų rinkoje, kad būtų pasiektas pageidaujamas rezultatas.

134

Šiuo klausimu pastabose ieškovė teigia, kad Komisijos pateikti patikslinimai turėjo būti išdėstyti ginčijamame sprendime. Kalbant plačiau, ieškovė taip pat pažymi, kad, kiek tai susiję tiek su sell-in prices, tiek su sell-out prices, Komisijos nurodyti pareiškimai iš esmės negali būti laikomi pakankamai svariais požymiais dėl įvairių priežasčių, susijusių, pavyzdžiui, su tuo, kad aptariamuose pareiškimuose daromos nuorodos į galutinius sprendimus dėl kainų keitimo, kad tie pareiškimai yra bendri ir netikslūs ar kad, kiek tai susiję su sell-out-prices, visos padangų mažmeninės pardavimo kainos yra lengvai gaunami vieši duomenys.

135

Vis dėlto reikia pažymėti, kad nurodydama, jog įtariamas derinimas susijęs su „pagrindinių padangų gamintojų kainų (be kita ko, didmeninių kainų) derinimu“, Komisija vartojo formuluotę, kuri atitinka jos turimų požymių turinį; tie požymiai yra pakankamai svarūs, kad būtų galima pagrįsti įtarimus dėl galimų slaptų veiksmų, kylančių iš padangų gamintojų padarytų ginčijamame sprendime nurodytų tam tikrų viešų pareiškimų per jų organizuotus earnings calls.

136

Tačiau remiantis Komisijos patikslinimais, pateiktais toje stadijoje, kai Sąjungos teismas tikrina šių požymių, kuriuos per teismo posėdį ieškovė patvirtino nurodžiusi, kad dalis jos naujų atsarginių padangų EEE parduodama mažmeninėje rinkoje, turinį, galima teigti, kad buvo tikėtina, jog Komisija nuspręs, kad jos įtarimai ir turimi pakankamai svarūs požymiai apima visą per earnings calls nurodytą vertės grandinę, o ne tik ar išimtinai pardavimą didmeninėmis kainomis.

137

Tokiomis aplinkybėmis kiti ieškovės pateikiami įtikinami paaiškinimai bus nagrinėjami paskesnėje stadijoje, jei paaiškėtų, kad Komisijos įtarimus patvirtins patikrinimų rezultatai. Nagrinėjamu atveju tie kiti paaiškinimai nėra savaime pakankami ginčijamo sprendimo teisminės kontrolės stadijoje, kad būtų galima paneigti Komisijos pateikiamo kainos sąvokos, kuri tame sprendime vartojama siekiant pateisinti patikrinimą, apimties aiškinimo įtikimumą.

138

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, atsižvelgiant į įvairių pateiktų viešų pareiškimų turinį ir įvairius duomenis, pateiktus tų pareiškimų sukeltiems įtarimams pagrįsti, Komisijos pateikiamas išaiškinimas, kad šių požymių visuma leido teigti, jog tikėtina, kad ginčijamame sprendime nurodyti pagrindiniai padangų gamintojai pagrindiniu laikotarpiu derino lengviesiems automobiliams ir sunkvežimiams skirtų naujų atsarginių padangų kainas EEE, neatmetant prielaidos, kad šis galimas derinimas prasidėjo anksčiau ir kad per patikrinimą tebevyko, yra pagrįstas.

139

Tokiomis aplinkybėmis reikia kaip nepagrįstą atmesti priekaištą, kad ginčijamas sprendimas yra savavališkas dėl to, jog pagrindinį laikotarpį atitinkantys įtarimai, kaip jie suprantamai remiantis 4 konstatuojamosios dalies pirmu sakiniu, nepagrįsti pakankamai svariais požymiais.

140

Dėl ankstesnio laikotarpio ir gavus Bendrojo Teismo klausimą dėl įtariamo derinimo laiko aspekto reikia pažymėti, kad, kaip Komisija patvirtino per teismo posėdį, ji pripažįsta, kad Bendrajam Teismui nepateikė su tuo laikotarpiu susijusių požymių.

141

Šis aspektas turi reikšmės atliekant vertinimą, nes, kaip pažymi ieškovė, Komisijos pateiktuose paaiškinimuose nurodyta, kad paieškos laikotarpis, naudotas šimtų tūkstančių jos gautų earnings calls kiekybinei analizei atlikti, yra pakankamai ilgas, kad apimtų ir pagrindinį laikotarpį, ir ankstesnį laikotarpį (žr. šio sprendimo 95–98 punktus).

142

Taigi turi būti pažymėta, kad nors Komisija, naudodamasi nustatytomis dviem bigramų kategorijomis ir vėliau atlikusi kokybinę analizę, sugebėjo nustatyti tam tikrus su pagrindiniu laikotarpiu susijusius earnings calls, ji nenurodė, kad galėjo nustatyti tokius su ankstesniu laikotarpiu susijusius earnings calls. Atsižvelgiant į kokybinei analizei atlikti naudotų bigramų skaičių ir įvairovę galima teigti, kad jei būtų buvę reikšmingų su ankstesniu laikotarpiu susijusių earnings calls, jie būtų buvę nustatyti taip pat, kaip ir su pagrindiniu laikotarpiu susiję earnings calls. Tačiau Komisija šiuo klausimu Bendrajam Teismui nepateikė jokių paaiškinimų ir jokio dokumento, nors jis jos prašė įvairius duomenis, į kuriuos ji darė nuorodą ginčijamo sprendimo 4 konstatuojamosios dalies antrame sakinyje, kuriame kalbama apie ankstesnį laikotarpį, pateikti tokia forma, kuri, tos institucijos nuomone, būtų tinkama atsižvelgiant į jos turimų požymių pakankamo svarumo įrodinėjimo poreikius.

143

Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas turi atsižvelgti į tai, kad Komisija nesugebėjo jam pateikti pagrindinių padangų gamintojų viešų pareiškimų, padarytų per ankstesniu laikotarpiu įvykusius earnings calls, nors su pagrindiniu laikotarpiu susijusius tokius pareiškimus pateikti sugebėjo.

144

Beje, kiek tai susiję su įtarimų, kurie ginčijamame sprendime nurodyti dėl ankstesnio laikotarpio, požymiais, Komisija teigia, kad jos dėmesį į tą laikotarpį patraukė daug po to laikotarpio vykusių earnings calls.

145

Remiantis tuo, ką šiuo klausimu nurodė Komisija, tuose už ankstesnį laikotarpį vėlesniuose earnings calls tas laikotarpis buvo minimas kalbant apie ginčijamame sprendime nurodytų pagrindinių padangų gamintojų komentarus dėl pirminių žaliavų kainų didėjimo poveikio.

146

Taigi Komisija kalbėjo apie konkurento viešą pareiškimą, kuris padarytas per earnings call, vykusį pagrindiniu laikotarpiu, susijusiu su „[ankstesnio laikotarpio] ciklu“. Tame pareiškime nurodyta, kad su pirminių žaliavų kainos didėjimu susiję nuostoliai dėl negauto pelno buvo visiškai padengti po to ciklo ėjusiais metais.

147

Kituose Komisijos pateiktuose earnings calls taip pat buvo kalbama apie ankstesnį laikotarpį. Trys iš tų earnings calls įvyko pagrindiniam laikotarpiui artimais ankstesniais metais, o keturi iš jų bei pristatymas – pagrindiniu laikotarpiu. Remiantis Komisijos akcentuojamu tų pareiškimų turiniu, aptariami pagrindiniai padangų gamintojai tuo metu susiklosčiusią padėtį kiekvienas savaip prilygino jų patirtai situacijai tuo momentu, kai rinkoje gerokai išaugo pirminių žaliavų kainos.

148

Pasak Komisijos, šios nuorodos galėtų būti laikomos derinimo ankstesniu laikotarpiu požymis, tačiau ieškovė tai neigia šiuo klausimu pateiktose pastabose.

149

Dėl šio aspekto reikia konstatuoti, jog Komisijos nurodyti pareiškimai siekiant patvirtinti, kad yra pakankamai svarių požymių, kad būtų galima įrodyti ginčijamame sprendime nurodytus įtarimus dėl derinimo, nėra kokie pat kaip tie pareiškimai, kurie nagrinėti kalbant apie pagrindinį laikotarpį. Šį konstatavimą Komisija patvirtino per teismo posėdį.

150

Iš tiesų, net jeigu Komisijos įtariamas derinimas grindžiamas prielaida, kad pagrindiniai padangų gamintojai informavo vieni kitus apie būsimus ketinimus ir atitinkamas kainų strategijas, ir jeigu pateikti su pagrindiniu laikotarpiu susiję požymiai apėmė viešus pareiškimus, į kuriuos galima atsižvelgti įrodinėjant tokį derinimą, dėl ankstesnio laikotarpio pateiktuose įvairiuose pareiškimuose nebuvo kalbama apie būsimus ketinimus ar atitinkamas kainų strategijas, kurios gali būti įgyvendintos tuo laikotarpiu.

151

Remiantis tais pareiškimais, pavyzdžiui, pačiu seniausiu Komisijos nurodytu pareiškimu, galima teigti, jog aptariamas gamintojas primena pašnekovams, kad pirminių žaliavų kainos išauga jau ne pirmą kartą ir kad praeityje jis galėjo perkelti šį padidėjimą. Derinimas, kurį galėjo lemti viešas pareiškimas dėl padidėjimo perkėlimo, remiantis Komisijos pateiktu išaiškinimu vis dėlto galioja tik ateičiai. Nagrinėjamu atveju Komisija nepateikia požymių, leidžiančių manyti, kad ankstesniu laikotarpiu, kai pirminių žaliavų kaina buvo taip pat gerokai išaugusi, pagrindiniai padangų gamintojai veikė taip pat suderintai, kaip vėliau buvo dokumentuota kalbant apie pagrindinį laikotarpį, arba kitaip, nei jie privalėjo veikti tuo pagrindiniu laikotarpiu.

152

Galiausiai Komisija Bendrajam Teismui nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima numatyti kitokios rūšies derinimą, nei įtariamas nagrinėjamu atveju.

153

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, viena vertus, atsižvelgiant į tai, jog nėra su ankstesniu laikotarpiu susijusių reikšmingų duomenų, nors tas laikotarpis buvo įtrauktas į paieškos laikotarpį, kurį Komisija nustatė atlikdama kiekybinę analizę (žr. šio sprendimo 95 punktą), ir, kita vertus, į tai, kad nėra kitų reikšmingų duomenų, kuriais remiantis būtų galima įrodyti, jog ankstesniu laikotarpiu galbūt vyko derinimas, Komisijos pateiktas aiškinimas, kad buvo tikėtina, jog ginčijamame sprendime nurodyti pagrindiniai padangų gamintojai ankstesniu laikotarpiu derino lengviesiems automobiliams ir sunkvežimiams skirtų naujų atsarginių padangų kainas EEE, nėra pakankamai įrodytas.

154

Tokiomis aplinkybėmis reikia pripažinti, kad prieštaravimas dėl ginčijamo sprendimo savavališkumo dėl to, jog ankstesnį laikotarpį atitinkantys įtarimai, kaip jie suprantamai remiantis 4 konstatuojamosios dalies antru sakiniu, nepagrįsti pakankamai svariais požymiais, yra pagrįstas. Taigi dėl šio aspekto ginčijamas sprendimas turi būti iš dalies panaikintas.

155

Ieškovė teigia, kad ginčijamame sprendime nesilaikyta proporcingumo principo dėl šių priežasčių: dėl pavojaus įrodymams nebuvimo, pernelyg didelio įmonės tinkamo veikimo sutrikdymo, pernelyg viešinamų sprendimų, kuriais nurodoma atlikti patikrinimą, ir galimybės taikyti mažiau varžančią priemonę, t. y. prašymą pateikti informacijos.

156

Iš pradžių reikia priminti, kad pagal proporcingumo principą, kuris yra vienas iš bendrųjų Sąjungos teisės principų, reikalaujama, kad Sąjungos institucijų priimtais aktais nebūtų viršijama tai, kas tinkama ir būtina užsibrėžtam tikslui pasiekti, nes kai galima rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikia taikyti mažiausiai suvaržančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi, palyginti su užsibrėžtais tikslais (žr. 2014 m. lapkričio 25 d. Sprendimo Orange / Komisija, T‑402/13, EU:T:2014:991, 22 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

157

Dėl sprendimo, kuriuo nurodoma atlikti patikrinimą, pažymėtina, kad proporcingumo principo laikymasis reiškia, jog numatyta priemonė neturi sukelti neproporcingų ir netoleruotinų nepatogumų, palyginti su užsibrėžtu tikslu. Konkrečiai kalbant, Komisijos sprendimas rinktis tarp prašymo pateikti informaciją ir sprendimu nurodyto atlikti patikrinimo priklauso ne nuo tokių aplinkybių, kaip itin sunki padėtis, ypatinga skuba ar būtinybė laikytis visiškos diskrecijos, o nuo būtinybės atlikti tinkamą tyrimą, atsižvelgiant į bylos ypatumus. Todėl, jeigu sprendimu, kuriuo nurodoma atlikti patikrinimą, siekiama tik leisti Komisijai surinkti reikiamus duomenis, kad būtų įmanoma įvertinti galimą Sutarties pažeidimą, toks sprendimas nepažeidžia proporcingumo principo (šiuo klausimu žr. 2014 m. lapkričio 25 d. Sprendimo Orange / Komisija, T‑402/13, EU:T:2014:991, 23 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

158

Iš principo būtent Komisija turi įvertinti, ar, siekiant atskleisti konkurencijos taisyklių pažeidimą, reikia gauti informacijos, ir, net jeigu Komisija jau turi su pažeidimu susijusių požymių ar net įrodymų, ji gali pagrįstai manyti, kad būtina nurodyti įvykdyti papildomus patikrinimus, kurie leistų jai tiksliau nustatyti pažeidimą ar jo trukmę (žr. 2014 m. lapkričio 25 d. Sprendimo Orange / Komisija, T‑402/13, EU:T:2014:991, 24 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

159

Nagrinėjamu atveju ieškovės argumentai, kuriais ji grindžia proporcingumo principo pažeidimą, gali būti suskirstyti į dvi kategorijas pagal tai, ar jais kritikuojamas ginčijamo sprendimo reikalingumas, kuris reiškia, kad nėra kitos mažiau varžančios priemonės, arba pagal tai, ar jais kritikuojamos pernelyg didelės sprendimo, kuriuo nurodoma atlikti patikrinimą, pasekmės jos veikimui ir veiklos rezultatams, o atitinkamai tai įrodo, kad buvo pageidautina taikyti mažiau varžančią priemonę.

160

Ieškovė teigia, viena vertus, kad nėra ginčijamame sprendime nurodyto pavojaus, jog įrodymai gali būti paslėpti arba sunaikinti, nes ieškoma informacija Komisijai jau buvo žinoma arba ji galėjo lengvai su ja susipažinti, ir, kita vertus, kad egzistuoja mažiau varžanti priemonė, nei tokio sprendimo priėmimas, t. y. šiuo atveju pagal Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnį teikiamas prašymas pateikti informacijos, į kurį nepateikus atsakymo arba pateikus neišsamų atsakymą gali būti skirta iki 1 % nuo bendros apyvartos praėjusiais finansiniais metais dydžio bauda, todėl kitose tokio pat pobūdžio bylose taikoma ši nuostata būtų labai veiksminga.

161

Komisija ginčija ieškovės argumentus.

162

Pirma, dėl pavojaus įrodymams nebuvimo reikia priminti kad, kaip pažymi Komisija, ginčijamu sprendimu buvo ketinta leisti jai surinkti reikiamą informaciją, kad būtų galima patikrinti, ar egzistuoja įtariamas derinimas.

163

Šiuo atveju aplinkybė, kad Komisija surinko pakankamai svarių požymių, kuriais pagrindė patikrinimą, neturėtų kliudyti gauti papildomos informacijos arba patikslinti jos turimos informacijos, gautos per patikrinimą.

164

Taip pat aplinkybė, kad šie požymiai iš esmės grindžiami tam tikrų viešų pareiškimų, kuriuos per earnings calls padarė ginčijamame sprendime nurodyti padangų gamintojai, turiniu, negali panaikinti Komisijos galimybės nagrinėti reikšmingus dokumentus ar apklausti susijusius asmenis, kad būtų galima gauti informacijos, skirtos įtarimams papildyti ar patikrinti.

165

Šiuo atveju negalima priekaištauti Komisijai, kad ji siekė surinkti tokią informaciją iš nedidelės grupės asmenų, kurie aptariamoje įmonėje galėjo turėti įrodymų, leidžiančių geriau apibrėžti įtariamo derinimo dalyką, motyvus ir veikimą. Šiuo klausimu Komisija pagrįstai nurodo, kad jai buvo svarbu gauti informacijos apie vidaus diskusijas dėl pasirengimo earnings calls bei jų eigos ir dėl sprendimų dėl kainų, susijusių su šiame sprendime aprašytu gamintojų kainų derinimu, rengimo.

166

Tokiomis aplinkybėmis Komisija negalėjo atmesti tikimybės, kad jei nebus įvykdytas nepaskelbtas patikrinimas, gali kilti pavojus, jog tam tikra reikšminga informacija bus sugadinta ar sunaikinta. Beje, ginčijamo sprendimo 8 konstatuojamojoje dalyje užsimenama apie tokį pavojų įrodymams, susijusiems su „informacija apie įtarimus dėl būsimų veiksmų rinkose derinimo, kiek tai susiję su nagrinėjamų prekių kainomis (be kita ko, su didmeninėmis kainomis), taip pat apie įtarimus dėl gamintojų sprendimo viešomis priemonėmis pranešti konkurentams apie būsimą kainų politiką“.

167

Taigi atsižvelgdama tiek į ginčijamo sprendimo motyvus dėl įtariamo derinimo turinio, tiek į tuos įtarimus patvirtinančius pakankamai svarius požymius, Komisija negalėjo paneigti, jog yra pavojus, kad ieškomi įrodymai gali būti paslėpti arba sunaikinti, todėl, siekiant atsižvelgti į šį pavojų, buvo būtina priimti sprendimą, kuriuo nurodoma atlikti patikrinimą.

168

Antra, dėl galimybės pateikti prašymą pateikti informacijos, užuot priėmus sprendimą, kuriuo nurodoma atlikti patikrinimą, reikia pripažinti, kad toks prašymas nebūtų sudaręs sąlygų surinkti visą informaciją ir tyrimui reikalingus įrodymus.

169

Nagrinėjamu atveju ir kaip nurodyta ginčijamame sprendime, Komisija nusprendė, kad sprendimas, kuriuo nurodoma atlikti patikrinimą, buvo reikalingas siekiant patikrinti visus su įtariamu derinimu susijusius faktus, aplinkybes, kuriomis tas derinimas vyko, ir nagrinėjamų įmonių tapatybę, kad reikšminga informacija nebūtų sugadinta ar sunaikinta, nes taip galėjo nutikti, jei ta informacija būtų renkama teikiant prašymą pateikti informacijos arba atliekant iš anksto paskelbtą tyrimą, ir kad būtų užtikrintas tyrimo veiksmingumas sudarius sąlygas jį atlikti vienu metu visose įtariamose įmonėse iš anksto jų neįspėjus.

170

Be to, kaip pažymi Komisija, yra reikšmingas skirtumas tarp gautos baudos už padarytą SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir baudos už neatsakymą į prašymą pateikti informacijos dydžio. Atsižvelgiant į šį skirtumą negalima atmesti tikimybės, kad įmonė, kuriai pateiktas prašymas pateikti informacijos, gali susigundyti nepateikti į jį atsakymo ir už tai gauti baudą, jei taip ji galėtų išvengti įtarimų padarius SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

171

Taigi taikomos priemonės tyrimui reikšmingai informacijai surinkti pasirinkimas priklauso nuo Komisijos atliktos analizės įvertinus kiekvieno vykdomo tyrimo aplinkybes, nesvarbu, ar tai būtų nurodymas atlikti patikrinimą pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalį priimtu sprendimu, ar remiantis to reglamento 18 straipsniu pateiktas prašymas pateikti informacijos. Paprasčiausios aplinkybės, kad kitose ieškovės nurodytose bylose Komisija galėjo pasinaudoti prašymais pateikti informacijos, šiuo atveju dėl ginčijamame sprendime nurodytų priežasčių negali pakakti šioje byloje padaryto pasirinkimo teisėtumui užtikrinti.

172

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės argumentus dėl ginčijamo sprendimo nereikalingumo, grindžiamus tuo, kad įrodymams nekyla pavojus, arba tuo, kad galima taikyti mažiau suvaržančią priemonę, reikia atmesti kaip nepagrįstus.

173

Ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas sukėlė žalingų pasekmių, viena vertus, jo tinkamam veikimui per patikrinimą ir, kita vertus, jos ūkinės veiklos rezultatams po to patikrinimo paviešinimo. Tokiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tokias pernelyg dideles ginčijamo sprendimo pasekmes, jis negali būti laikomas suderinamu su proporcingumo principu.

174

Komisija ginčija ieškovės argumentus.

175

Pirma, dėl pernelyg didelių tinkamo įmonės, kuriai nurodyta leisti atlikti jos patikrinimą, veikimo sukrėtimų reikia konstatuoti, kad ieškovė nepateikia argumentų šiuo klausimu.

176

Iš pradžių reikia priminti, kad, iš principo, patikrinimai reikalingi tada, kai Komisijai kyla įtarimų dėl SESV nustatytų konkurencijos taisyklių pažeidimo egzistavimo. Taigi toks viešosios valdžios institucijos kišimasis į įmonės teisę į būsto neliečiamumą ir komunikacijos slaptumą lieka proporcingas, jeigu neviršijamos pagrįstos sprendime dėl patikrinimo apibrėžto dalyko ribos, o tai reiškia, kad tokio sprendimo įgyvendinimas sukelia būtinų ir neišvengiamų nepatogumų įmonės veikimui, apie kuriuos ieškovė negali nežinoti.

177

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į Komisijos turimus pakankamai svarius požymius, nereikia nuspręsti, kad ginčijamas sprendimas savaime gali sukelti ieškovės veikimui neproporcingų trikdžių.

178

Beje, reikia pažymėti, kad Komisijos pateikti paaiškinimai bet kuriuo atveju patvirtina, kad dėl sprendimo nurodyti atlikti patikrinimą kilę nepatogumui nėra nereikšmingi ir netoleruotini, palyginti su aptariamu patikrinimu siekiamais tikslais.

179

Taigi Komisija dėl visa ko nurodė, kad patikrinimas vyko kaip įmanoma mažiau kišantis, o ieškovė to neneigė. Konkrečiai kalbant, Komisija nurodo, kad paėmė tik keturių asmenų darbo priemones ir jas netrukus grąžino. Tų asmenų mobilieji telefonai buvo grąžinti per beveik 24 valandas (dažniausiai greičiau) ir, kad jie galėtų tęsti savo darbus naudodamiesi įprastais telefono numeriais, Komisija tam tikras SIM korteles grąžino anksčiau nei pačius mobiliuosius telefonus. Kalbant apie paimtus nešiojamuosius kompiuterius pažymėtina, kad keturi asmenys savo kompiuterį atgavo tą pačią dieną, o kiti kompiuteriai buvo grąžinti per 48 valandas. Kadangi visi duomenys saugomi ieškovės serveriuose, aplinkybė, kad iš tų asmenų kompiuteriai buvo paimti tokį trumpą laiko tarpą, jiems nesutrukdė dirbti pasitelkiant kitas priemones. Be to, elektroninėse laikmenose saugomiems duomenims pasiekti prireikė daugiau laiko nei įprastai tik dėl ieškovės naudotos apsaugos sistemos, dėl kurios tuos duomenis buvo sunku pasiekti. Bet kuriuo atveju ieškovė negali teigti, kad jos veikimas buvo sutrikdytas dėl to, kad du darbuotojai iš jos informacinių technologijų skyriaus turėjo padėti Komisijai atlikti šią užduotį.

180

Dėl tos priežasties kaip nepagrįstą reikia atmesti ieškovės argumentą dėl nurodomų žalingų pasekmių jos tinkamam veikimui.

181

Antra, dėl žalingų pasekmių įmonės veiklos rezultatams, kurių sukėlė pernelyg platus Komisijos nurodyto atlikti patikrinimo viešinimas, iš pradžių reikia nurodyti, kad tokie argumentai veikiau susiję su patirtos žalos atlyginimo problemomis nei su ginču dėl akto teisėtumo.

182

Šiuo klausimu svarbu konstatuoti, kad, remiantis pačiais ieškovės argumentais, Komisijos atliktas patikrinimas buvo paviešintas kitu nei ginčijamas sprendimas aktu. Šiuo atveju kalbama apie pranešimą spaudai IP/24/561 „Komisija atlieka patikrinimus be įspėjimo dėl antikonkurencinių veiksmų padangų sektoriuje“, kuris Komisijos interneto svetainėje buvo paskelbtas 2024 m. sausio 30 d. tuo metu, kai prasidėjo patikrinimas ieškovės patalpose (toliau – pranešimas spaudai).

183

Tačiau, viena vertus, pranešimas spaudai šioje byloje neginčijamas.

184

Kita vertus, bet kuriuo atveju, kaip teigia Komisija, galima pažymėti, kad pranešimo spaudai paskelbimas atitinka jos įprastą praktiką. Taip pat galima pažymėti, kad jame ieškovė neįvardijama, o minimas tik Sąjungos padangų sektorius.

185

Šiuo atveju pranešime spaudai buvo pažymėta, kad „Komisija nuogąstavo, jog įmonės, kuriose atliekami patikrinimai, derino kainas, taip pat viešai skelbdamos pranešimus“.

186

Pranešime spaudai taip pat buvo nurodyta, kad juo remiantis nereikia daryti išvados dėl aptariamų įmonių kaltės, nes „patikrinimai be įspėjimo yra preliminarus įtariamų antikonkurencinių veiksmų tyrimų etapas“, o tai, kad tokie patikrinimai atliekami, „nereiškia, jog aptariamos įmonės yra kaltos dėl antikonkurencinių veiksmų, ir neturi įtakos paties tyrimo baigčiai“.

187

Tokiomis aplinkybėmis ieškovės aprašytu poveikiu negali būti veiksmingai remiamasi šioje byloje siekiant įrodyti ginčijamo sprendimo neproporcingumą.

188

Dėl tos priežasties kaip nereikšmingą reikia atmesti ieškovės argumentą dėl nurodomų žalingų pasekmių jos veiklos rezultatams Komisijai paskelbus pranešimą spaudai.

189

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, dėl ko sprendimas atlikti patikrinimą yra neproporcingas. Taigi antrojo pagrindo antrą dalį reikia atmesti.

190

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, nesant pakankamai svarių požymių, kuriais būtų galima pagrįsti ginčijamo sprendimo 4 konstatuojamosios dalies antrame sakinyje išdėstytus įtarimus, ginčijamą sprendimą šiuo klausimu reikia iš dalies panaikinti dėl jo savavališkumo ir ieškovės teisės į būsto neliečiamybę ir komunikacijos slaptumą pažeidimo.

191

Atmesti likusią ieškinio dalį.

192

Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Tačiau Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad, be savo bylinėjimosi išlaidų, šalis padengia dalį kitos šalies bylinėjimosi išlaidų, jeigu tai pateisinama atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes.

193

Kadangi šioje byloje ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas iš dalies, Bendrasis Teismas mano, kad reikia nuspręsti, jo kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija)

nusprendžia:

I. Ginčo aplinkybės

II. Šalių reikalavimai

III. Dėl teisės

A. Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo nepakankamu motyvavimu

1. Pirminės pastabos

2. Dėl priekaišto, grindžiamo glaustu ar neaiškiu motyvavimu

3. Dėl priekaišto, grindžiamo aptakiu, nevienareikšmiu, netiksliu ir plačiu motyvavimu ir jo pasekmėmis supratimui, dėl ko priekaištaujama

B. Dėl antrojo pagrindo, grindžiamo ieškovės teisės į būsto neliečiamybę ir komunikacijos slaptumą pažeidimu

1. Pirminės pastabos

2. Dėl 2023 m. gairėse nurodyto pavyzdžio ir įtariamo derinimo panašumo

3. Dėl pirmos dalies, grindžiamos ginčijamo sprendimo savavališkumu

a) Dėl poreikio ginčijamame sprendime pateikti visą informaciją, kurią turėjo Komisija, nebuvimo

b) Dėl Komisijos pateiktų požymių pakankamo svarumo ginčijamam sprendimui pagrįsti

1) Pirminės pastabos

2) Dėl taikyto metodo įtariamiems pareiškimams nustatyti

3) Dėl pateiktų požymių pakankamo svarumo

i) Dėl pakankamai svarių įrodymų, skirtų įtarimams dėl kainų derinimo pagrindiniu laikotarpiu pagrįsti, egzistavimo

– Dėl Komisijos pristatytų pareiškimų

– Dėl kitų Komisijos pristatytų faktų

– Dėl ieškovės pateiktų pastabų

ii) Dėl pakankamai svarių įrodymų, skirtų įtarimams dėl kainų derinimo ankstesniu laikotarpiu pagrįsti, nebuvimo

4. Dėl antros dalies, grindžiamos ginčijamo sprendimo neproporcingumu

a) Dėl priekaištų, grindžiamų ginčijamo sprendimo nereikalingumu

b) Dėl priekaištų, grindžiamų žalingomis ginčijamo sprendimo pasekmėmis

5. Išvada

IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų