1

SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė Meta Platforms Ireland Ltd prašo panaikinti 2023 m. lapkričio 27 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą C(2023) 8176 final, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/2065 43 straipsnio 3 dalį nustatomas Facebook ir Instagram taikomo priežiūros mokesčio dydis (toliau – ginčijamas sprendimas).

2

Ieškovė yra pagal Airijos teisę įsteigta bendrovė, JAV įmonės Meta Platforms Inc., kuri identifikuojama kaip Facebook ir Instagram paslaugų teikėja Europos Sąjungoje, patronuojamoji bendrovė.

3

Pagal 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (Skaitmeninių paslaugų aktas) (OL L 277, 2022, p. 1; toliau – SPA), 43 straipsnio 1–3 dalis Europos Komisija labai didelių interneto platformų (toliau – LDIP) ir labai didelių interneto paieškos sistemų (toliau – LDIPS), kurioms toks statusas suteiktas pagal minėto reglamento 33 straipsnį, paslaugų teikėjams už kiekvieną tokią paslaugą taiko įgyvendinimo aktu nustatytą metinį priežiūros mokestį, skirtą numatomoms išlaidoms, kurias ji patiria vykdydama jai pagal SPA pavestas priežiūros užduotis, padengti. Pagal šio reglamento 43 straipsnio 4 dalį Komisija minėtą mokestį nustato taikydama jos deleguotajame akte nustatytą metodiką ir laikydamasi to paties reglamento 43 straipsnio 5 dalyje numatytų principų.

4

2023 m. kovo 2 d. Komisija tuo tikslu priėmė Deleguotąjį reglamentą (ES) 2023/1127, kuriuo Reglamentas 2022/2065 papildomas išsamia metodika ir procedūromis, susijusiomis su priežiūros mokesčiais, kuriuos Komisija taiko labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams (OL L 149, 2023, p. 16).

5

2023 m. balandžio 25 d. Komisija priėmė Sprendimą C(2023) 2756 final ir Sprendimą C(2023) 2734 final, kuriais, remdamasi SPA 33 straipsnio 4 dalimi, suteikė LDIP statusą atitinkamai Facebook ir Instagram.

6

2023 m. balandžio 28 d. apie šiuos sprendimus buvo pranešta ieškovei, kaip Facebook ir Instagram paslaugų teikėjos pagrindiniam padaliniui Sąjungoje. Kiekvieno sprendimo kopija buvo išsiųsta Meta Platforms, t. y. bendrovei, kontroliuojančiai teisės subjektų grupę, kuriai priklauso ieškovė.

7

2023 m. rugsėjo 27 d. Komisija pagal Deleguotojo reglamento 2023/1127 6 straipsnio 3 dalį pranešė ieškovei preliminarų metinio priežiūros mokesčio dydį, susijusį su Facebook ir Instagram; pranešimo kopija taip pat buvo nusiųsta Meta Platforms. 2023 m. spalio 13 d. ieškovė pateikė Komisijai savo pastabas.

8

2023 m. lapkričio 27 d. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nustatomas Facebook ir Instagram už 2023 m. taikomo metinio priežiūros mokesčio dydis. Šis dydis nustatytas pagal SPA 43 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, taikant Deleguotajame reglamente 2023/1127, visų pirma jo 5 straipsnyje, nustatytą metodiką ir procedūras. Nustatydama minėtą dydį Komisija, be kita ko, pasitelkė du trečiuosius ūkio subjektus (SensorTower ir Similarweb) ir visoms LDIP ir LDIPS taikė bendrą metodiką (kurią pridėjo prie ginčijamo sprendimo), siekdama apskaičiuoti vidutinį aktyvių suteiktojo statuso paslaugos gavėjų skaičių per mėnesį (toliau – VAPGSM) Sąjungoje ir paskirstyti jiems metinį priežiūros mokestį pagal SPA 43 straipsnyje įtvirtintus principus. To sprendimo kopija taip pat buvo išsiųsta Meta Platforms.

9

Ieškovė Bendrojo Teismo iš esmės prašo:

10

Komisija Bendrojo Teismo prašo:

11

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi šešiais pagrindais, iš kurių pirmieji du grindžiami atitinkamai Deleguotojo reglamento 2023/1127 5 straipsnio 2 dalies antro sakinio neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu, nes juo pažeidžiamas SESV 290 straipsnis ir SPA 43 straipsnio 4 ir 5 dalys, taip pat Deleguotojo reglamento 2023/1127 5 straipsnio 4 dalies neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu, nes ja pažeidžiama SESV 290 straipsnio 1 dalis ir SPA 43 straipsnio 5 dalies b punktas, taip pat proporcingumo ir vienodo požiūrio principai. Trečiasis pagrindas grindžiamas ieškovės teisės būti išklausytai pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktą pažeidimu, kiek tai susiję su „likusių dydžių“ nustatymu ir VAPGSM apskaičiavimo metodika. Ketvirtasis pagrindas grindžiamas motyvavimo stoka, kiek tai susiję su VAPGSM ir „likusių dydžių“ apskaičiavimo metodika. Penktasis pagrindas iš esmės grindžiamas VAPGSM apskaičiavimo metodikos klaidingumu ir neteisėtumu, nes Komisija savo deleguotąja kompetencija pasinaudojo priimdama individualius įgyvendinimo aktus. Galiausiai šeštasis pagrindas grindžiamas tuo, kad ieškovės priežiūros mokesčio nustatymas yra klaidingas, nes juo pažeidžiamas SPA 43 straipsnio 5 dalies b punktas.

12

Bendrasis Teismas pirmiausia išnagrinės penktąjį pagrindą.

13

Pateikdama šį pagrindą ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas yra klaidingas ir pažeidžia SESV 290 straipsnio 1 dalį ir 291 straipsnio 2 dalį, SPA 33 straipsnio 3 dalį, 43 straipsnio 4 dalį ir 87 straipsnį, taip pat Deleguotojo reglamento 2023/1127 4 straipsnio 2 dalį, nes juo viršijamas tikslas priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas mokesčio dydis, kadangi juo nustatoma nauja bendra VAPGSM apskaičiavimo metodika ir neleistinai papildomas SPA.

14

Pirma, ieškovė priekaištauja Komisijai, kad ši VAPGSM apskaičiavimo metodiką nustatė kiekvieno įgyvendinimo akto prieduose, o ne priimdama deleguotąjį aktą, kaip numatyta SPA 33 straipsnio 3 dalyje, kurios nesant Komisija būtų galėjusi naudoti pačių paslaugų teikėjų pagal SPA 24 straipsnio 2 dalį deklaruotus duomenis, užuot patvirtinusi bendrą metodiką. Ieškovė teigia, kad, atsižvelgiant į VAPGSM apskaičiavimo metodikos svarbą priežiūros mokesčiui nustatyti, jeigu Komisija norėtų ją nustatyti „išsamiai“, nepriimdama deleguotojo akto pagal SPA 33 straipsnio 3 dalį, ji turėjo ją įtraukti į Deleguotąjį reglamentą 2023/1127, o ne pridėti prie visiems paslaugų teikėjams skirtų įgyvendinimo aktų, kaip antai ginčijamo sprendimo.

15

Antra, ieškovė tvirtina, kad ši apskaičiavimo metodika prieštarauja proporcingumo principui. Konkrečiau kalbant, jos teigimu, Komisija priskyrė VAPGSM tris skirtingas reikšmes ir taikė jas skirtingai, atsižvelgdama į tai, ar VAPGSM naudojamas skaidrumo tikslais (pagal SPA 24 straipsnį), ar siekiant suteikti paslaugoms LDIP arba LDIPS statusą (pagal SPA 33 straipsnį), ar nustatant konkretaus paslaugų teikėjo priežiūros mokesčio dydį (pagal SPA 43 straipsnį). Taigi prie ginčijamo sprendimo pridėta bendra metodika lemia tai, kad VAPGSM labai skiriasi nuo tų, kuriuos yra deklaravusi ieškovė. Ieškovės teigimu, net darant prielaidą, kad reikėjo laikytis bendro požiūrio tam, kad būtų išvengta skirtumų apskaičiuojant VAPGSM, Komisija galėjo patvirtinti bendrą metodiką, pagal SPA 33 straipsnio 3 dalį priimdama atskirą deleguotąjį aktą (tai būtų leidę paslaugų teikėjams ją taikyti apskaičiuojant savo pačių VAPGSM), arba, alternatyviai, Deleguotajame reglamente 2023/1127 pagal SPA 43 straipsnio 4 dalį. Todėl tuo remdamasi ieškovė daro išvadą, kad Komisija negali panaikinti minėtų nuostatų veiksmingumo priimdama įgyvendinimo aktus, dėl kurių funkcija, kurią deleguotiesiems aktams priskiria teisės aktų leidėjas, netektų prasmės.

16

Komisija teigia, kad Deleguotojo reglamento 2023/1127 4 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatyta koeficiento U apskaičiavimo metodika mokesčiui, mokėtinam už kiekvieną suteiktojo statuso paslaugą, nustatyti, papildo SPA 43 straipsnio 5 dalies b punktą, nes pagal jį reikalaujama tik to, kad mokesčiai būtų proporcingi suteiktojo statuso paslaugų VAPGSM. Be to, Komisija mano, kad SPA 43 straipsnio 4 dalis neįpareigoja jos nustatyti bendros VAPGSM apskaičiavimo metodikos. Taigi minėta bendra metodika yra ne kas kita, kaip faktinis Komisijos pasirinkimas (iš trijų galimų) remtis „bet kuria kita <...> prieinama informacija“, kaip leidžiama pagal Deleguotojo reglamento 2023/1127 4 straipsnio 2 dalį. Ji taip pat pažymi, kad SPA 33 straipsnio 3 dalyje nedaroma nuorodos į jo 43 straipsnį, kuriame taip pat nėra nuorodos į minėtą nuostatą, todėl negalima teigti, kad Komisija, prie įgyvendinimo aktų pridėdama bendrą metodiką, apėjo SPA 87 straipsnyje numatytos deleguotojo akto priėmimo procedūros formalumus.

17

Dėl nurodomo proporcingumo principo pažeidimo Komisija atsikerta, kad bendrą VAPGSM apskaičiavimo metodiką pasirinko būtent tam, kad užtikrintų skaidrumą ir vienodą požiūrį į paslaugų teikėjus, kiek tai susiję su jų mokesčių nustatymu. Jos teigimu, nors tai lemia apytikslį VAPGSM apskaičiavimą, nes, nesant galimybės prieiti prie kiekvieno paslaugų teikėjo infrastruktūros ar vidaus duomenų, buvo neįmanoma visko išsamiai suskaičiuoti, ji nusprendė, kad, taikant minėtą metodiką, geriau palyginti visų tos pačios rūšies ar panašių suteiktojo statuso paslaugų VAPGSM, siekiant nustatyti proporcingus mokesčius, o ne siekti tikslumo absoliučia verte. Komisija primena, kad siekdama užtikrinti teisinį saugumą ji naudojo bendrą metodiką, remdamasi Deleguotojo reglamento 2023/1127 4 straipsnio 2 dalimi, kurioje išvardyti tie patys informacijos šaltiniai VAPGSM apskaičiavimui, kaip ir nurodytieji SPA 33 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje. Be to, jos nuomone, buvo visiškai tinkama remtis įvairiais duomenų šaltiniais, siekiant suteikti paslaugoms LDIP statusą ir nustatyti mokesčius, kurie turi būti taikomi šių paslaugų teikėjams.

18

Galiausiai Komisija teigia, kad net jeigu metodika, naudojama trečiųjų nepriklausomų informacijos šaltinių, kuriais grindžiama bendra metodika, turėtų trūkumų, bet koks galimas iš to kylantis neatitikimas horizontaliai būtų taikomas visoms suteiktojo statuso paslaugoms, todėl įvairioms paslaugoms būtų daromas toks pats poveikis, o tai jai leistų užtikrinti teisingą priežiūros išlaidų paskirstymą.

19

Reikia priminti, kad pagal SPA 33 straipsnio 3 dalį, susijusią su LDIP ar LDIPS statuso suteikimu interneto platformoms ir interneto paieškos sistemoms, „[p]asikonsultavusi su [Europos skaitmeninių paslaugų valdyba], Komisija pagal [SPA] 87 straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, kad papildytų [SPA] nuostatas šio straipsnio 1 dalies ir [SPA] 24 straipsnio 2 dalies tikslais, nustatydama [VAPGSM] apskaičiavimo metodiką, užtikrindama, kad [šia] metodika būtų atsižvelgiama į rinkos pokyčius ir technologinę plėtrą“.

20

Be to, pagal SPA 33 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos paskutinį sakinį, priimdama sprendimą dėl LDIP ar LDIPS statuso suteikimo, „Komisija priima savo sprendimą remdamasi interneto platformos ar interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo pagal [SPA] 24 straipsnio 2 dalį pateiktais duomenimis arba informacija, kurios prašoma pagal [SPA] 24 straipsnio 3 dalį, arba bet kuria kita [jos] turima informacija“.

21

Be to, kiek tai susiję su priežiūros mokesčio nustatymu, SPA 43 straipsnio 3–5 dalyse numatyta:

„3.   [LDIP] ir [LDIPS] paslaugų teikėjams taikomas metinis priežiūros mokestis už kiekvieną paslaugą, dėl kurios jiems buvo suteiktas statusas pagal [SPA] 33 straipsnį.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas kiekvieno [LDIP] ir [LDIPS] paslaugų teikėjo metinio priežiūros mokesčio dydis. Priimdama tuos įgyvendinimo aktus, Komisija taiko šio straipsnio 4 dalyje nurodytame deleguotame akte nustatytą metodiką ir laikosi šio straipsnio 5 dalyje išdėstytų principų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis [SPA] 88 straipsnyje nurodytos patariamosios procedūros.

4.   Komisija pagal [SPA] 87 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma išsami metodika ir procedūros, skirtos:

<...>

<...>

Priimdama tuos deleguotuosius aktus, Komisija laikosi šio straipsnio 5 dalyje išdėstytų principų.

5.   3 dalyje nurodytu įgyvendinimo aktu ir 4 dalyje nurodytu deleguotuoju aktu turi būti gerbiami šie principai:

<...>

<...>“

22

Vadovaujantis SPA 87 straipsnio 4 dalimi, prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais. Be to, pagal to paties reglamento 87 straipsnio 6 dalį prieš įsigaliojant tokiam aktui Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba gali pareikšti prieštaravimą.

23

Galiausiai, kiek tai susiję su mokesčio už kiekvieną paslaugą bazinio dydžio nustatymu, Deleguotojo reglamento 2023/1127 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.   Kiekvienos suteiktojo statuso paslaugos, kuriai pagal 3 straipsnį taikomi priežiūros mokesčiai, n metų bazinis dydis apskaičiuojamas kaip bendrų metinių išlaidų, numatytų n + 1 metams pagal 2 straipsnį, dalis, proporcinga [suteiktojo statuso paslaugos] [VAPGSM] pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodytą koeficientą U ir atsižvelgiant į <...> koeficientą T pagal šią formulę:

2.   Mokesčio už kiekvieną suteiktojo statuso paslaugą baziniam dydžiui apskaičiuoti naudojamo koeficiento U vertė nustatyta II priede; ji atitinka [VAPGSM] (milijonais vienetų), suapvalintą į mažesnę pusę iki artimiausio šimto tūkstančių.

<...> [K]iekvienos suteiktojo statuso paslaugos [VAPGSM], lemiantis taikytiną koeficientą pagal šios dalies pirmą pastraipą, yra skaičius, gautas remiantis duomenimis, kuriuos internetinės platformos arba interneto paieškos sistemos [paslaugų] teikėjas pranešė pagal [SPA] 24 straipsnio 2 dalį, arba informacija, kurios buvo paprašyta pagal to reglamento 24 straipsnio 3 dalį, ar bet kuria kita n metų rugpjūčio 31 d. Komisijai prieinama informacija.

<...>“

24

Nagrinėjamu atveju ginčijamo sprendimo 31 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad kiekvienos suteiktojo statuso paslaugos VAPGSM, apsprendžiantis priežiūros mokesčiui nustatyti taikytiną koeficientą U, gali išplaukti iš paslaugų teikėjo pagal SPA 24 straipsnio 2 dalį pateiktų duomenų, iš informacijos, paprašytos pagal to paties reglamento 24 straipsnio 3 dalį, arba iš bet kokios kitos Komisijai prieinamos informacijos.

25

Ginčijamo sprendimo 32 konstatuojamojoje dalyje taip pat nurodyta, kad, atsižvelgiant į skirtingas metodikas, skirtingą viešos informacijos apie jas prieinamumą, skirtingą tikslumo laipsnį ir įvairius duomenų šaltinius, kuriuos suteiktojo statuso paslaugų teikėjai naudoja savo paslaugų VAPGSM apskaičiuoti, taip pat į kai kurių iš šių paslaugų teikėjų reikalaujamą konfidencialumą, reikėjo remtis bendra metodika ir bendrais duomenų šaltiniais, kad pagal Deleguotojo reglamento 2023/1127 4 straipsnio 2 dalį įvairioms suteiktojo statuso paslaugoms būtų nuosekliai taikomas koeficientas U. Taigi, remdamasi bendra metodika ir ginčijamo sprendimo priede pateiktais bendrais duomenų šaltiniais, Komisija apskaičiavo Facebook ir Instagram VAPGSM ir atitinkamą koeficientą U, reikalingus nustatant ieškovei taikytino priežiūros mokesčio dydį (žr. ginčijamo sprendimo 33 konstatuojamąją dalį).

26

Be to, ginčijamo sprendimo 37 konstatuojamojoje dalyje Komisija pabrėžė, kad dėl kelių priežasčių kyla sunkumų nustatyti informaciją apie LDIP ir LDIPS turimą VAPGSM, taip pat metodiką, kuria paslaugų teikėjai rėmėsi apskaičiuodami savo VAPGSM. Šiomis aplinkybėmis Komisija nurodė, kad per Deleguotojo reglamento 2023/1127 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus terminus negali patikimai palyginti deklaruotų įvairių suteiktojo statuso paslaugų VAPGSM, siekdama pagal SPA 43 straipsnio 5 dalies b punktą nustatyti priežiūros mokestį. Be to, rėmimąsi trečiųjų šalių duomenų šaltiniais ji grindė skirtingu priežiūros mokesčių nustatymo procedūros tikslu ir pobūdžiu, palyginti su LDIP ir LDIPS statuso suteikimo procedūra (žr. ginčijamo sprendimo 37 konstatuojamąją dalį).

27

Galiausiai atsakydama į ieškovės per procedūrą, kuriai pasibaigus buvo priimtas ginčijamas sprendimas, pateiktą argumentą, kuriuo priekaištaujama deleguotajame akte nenumačius bendros VAPGSM apskaičiavimo metodikos, Komisija, be kita ko, ginčijamo sprendimo 40 konstatuojamojoje dalyje nurodė, kad SPA 43 straipsnio 5 dalis šiuo klausimu jai nenustato jokios pareigos nustatant priežiūros mokestį, o nesant deleguotojo akto – pagrindžiant šį nustatymą paslaugų teikėjų pagal SPA 24 straipsnio 2 dalį deklaruotais duomenimis.

28

Ginčijamo sprendimo 41 konstatuojamojoje dalyje ji taip pat nurodė, kad naudojimasis pagal SESV 290 straipsnį suteiktais įgaliojimais paprastai yra diskrecinis ir kad ji turi nuspręsti, ar naudojasi įgaliojimais priimti deleguotuosius aktus, išskyrus atvejus, kai pagrindinio pagal teisėkūros procedūrą priimto akto nuostatoje jai nustatyta aiški, tiksli ir besąlyginė pareiga iki konkrečios datos priimti konkretų deleguotąjį aktą, o SPA 33 straipsnio 3 dalyje numatytų įgaliojimų atveju taip nėra. Ji pridūrė, kad šioje nuostatoje tik numatyta, jog ji turi teisę priimti deleguotuosius aktus, kad papildytų SPA nuostatas, nustatydama VAPGSM apskaičiavimo metodiką. Galiausiai Komisija priminė, kad bet kuriuo atveju priimant deleguotąjį aktą pagal SPA 33 straipsnio 3 dalį reikia iš anksto pasikonsultuoti su Europos skaitmeninių paslaugų valdyba, tačiau iki 2024 m. vasario 17 d. ji nebuvo įsteigta.

29

Prieš vertindamas, ar nagrinėjamu atveju Komisija, priimdama tokią metodiką kaip įgyvendinimo aktą, pažeidė SPA 43 straipsnį, Bendrasis Teismas išnagrinės, ar minėtas reglamentas leidžia remtis bendra VAPGSM apskaičiavimo metodika.

30

Pirma, reikia konstatuoti, kad jokia SPA ar Deleguotojo reglamento 2023/1127 nuostata netrukdo Komisijai laikytis konkrečios VAPGSM apskaičiavimo metodikos. Be to, reikia pažymėti (kaip tai daro Komisija), kad svarbi informacija taikant SPA 43 straipsnį yra ne VAPGSM, vertinant kiekvieną suteiktojo statuso paslaugą absoliučiais skaičiais, o jo santykinė vertė, palyginti su kitomis suteiktojo statuso paslaugomis.

31

Nagrinėjamu atveju Komisija galėjo pagrįstai abejoti visų VAPGSM apskaičiavimo metodikų, kurias naudojo įvairūs paslaugų teikėjai, nuoseklumu, juo labiau kad ji turėjo ne visų jų duomenis.

32

Iš to matyti, kad ji pagrįstai taikė bendrą metodiką taip pat siekdama skaidrumo ir vienodo požiūrio į minėtus paslaugų teikėjus, atsižvelgiant į tai, kad pagal SPA 43 straipsnį priežiūros išlaidų paskirstymas turi būti proporcingas kiekvienos suteiktojo statuso paslaugos VAPGSM.

33

Be to, kadangi iš Deleguotojo reglamento 2023/1127 4 straipsnio 2 dalies antros pastraipos teksto matyti (žr. šio sprendimo 22 punktą), kad jame nenustatyta jokios nurodytų trijų informacijos šaltinių hierarchijos (nes jie aiškiai pateikti kaip alternatyvos), Komisija nagrinėjamu atveju neprivalėjo privilegijuoti arba ignoruoti vieno iš jų. Todėl Komisija teisingai nusprendė remtis „bet kuria kita [jai] prieinama informacija“, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą.

34

Antra, iš SPA bendros struktūros ir tikslų matyti, kad „VAPGSM“ sąvoka turi būti suprantama vienodai ir nuosekliai, neatsižvelgiant į jos įgyvendinimo kontekstą ir tikslą – tai, beje, patvirtina minėto reglamento 77 konstatuojamoji dalis. Jeigu teisės aktų leidėjas būtų ketinęs numatyti skirtingas teisines tvarkas, atsižvelgiant į tai, ar VAPGSM naudojimo tikslas yra LDIP ar LDIPS statuso suteikimas paslaugai arba priežiūros mokesčio nustatymas, jis tai būtų konkrečiai numatęs aiškiais ir tiksliais žodžiais.

35

Taigi, nors Komisija tikrai turi teisę patvirtinti bendrą VAPGSM apskaičiavimo metodiką, vis dėlto ji negali išvengti deleguotųjų aktų priėmimo procedūros, numatytos, be kita ko, SPA 87 straipsnio 4 ir 6 dalyse, kontrolės, apsiribodama tuo, kad prideda šią bendrą metodiką prie kiekvieno įgyvendinimo akto.

36

Pagal SPA 43 straipsnio 4 dalį Komisija turi priimti deleguotuosius aktus, kuriuose išsamiai nustatoma kiekvieno paslaugų teikėjo individualių metinių priežiūros mokesčių nustatymo metodika ir procedūros, o pagal to paties reglamento 43 straipsnio 5 dalies b punktą šie mokesčiai turi būti proporcingi kiekvienos LDIP ar LDIPS VAPGSM.

37

Be to, Deleguotojo reglamento 2023/1127 4 straipsnyje paaiškinta bazinio dydžio už kiekvieną paslaugą nustatymo tvarka pagal formulę, kurioje yra, be kita ko, koeficientas U, kurio vertė atitinka kiekvienos atitinkamos paslaugos VAPGSM, tačiau į ją neįtraukta pati VAPGSM apskaičiavimo metodika.

38

Kadangi VAPGSM apskaičiavimas būtinas nustatant kiekvienos paslaugos priežiūros mokestį pagal SPA 43 straipsnio 5 dalies b punktą, Komisija jį apskaičiavo remdamasi „bendra metodika“, kurią ji vis dėlto pridėjo prie ginčijamo sprendimo ir prie kitiems suteiktojo statuso paslaugų teikėjams skirtų įgyvendinimo aktų (žr. ginčijamo sprendimo 32 konstatuojamąją dalį).

39

Nors, kaip pažymi Komisija, priešingai, nei SPA 33 straipsnio 3 dalyje, to paties reglamento 43 straipsnyje aiškiai nenurodytas deleguotojo akto priėmimas siekiant nustatyti VAPGSM apskaičiavimo metodiką, vis dėlto šiuo straipsniu Komisijai nustatoma pareiga užtikrinti, kad metiniai priežiūros mokesčiai būtų proporcingi kiekvienos suteiktojo statuso paslaugos VAPGSM, kartu nustatant metodą ir procedūras, kurie turi būti taikomi tiems mokesčiams nustatyti, priimant deleguotąjį, o ne įgyvendinimo aktą.

40

Kitaip tariant, iš atitinkamų SPA nuostatų kontekstinio ir sisteminio aiškinimo matyti, kad, nors jame nėra aiškios nuorodos į SPA 33 straipsnyje nurodytą metodiką, to paties reglamento 43 straipsnis sukuria aiškų ryšį tarp metinių priežiūros mokesčių nustatymo metodikos, kuri gali būti nustatyta tik priimant deleguotąjį aktą, ir suteiktojo statuso paslaugų, į kurias atsižvelgiant turi būti nustatomi mokesčiai, VAPGSM.

41

Todėl VAPGSM apskaičiavimo metodika yra neatsiejama nuo priežiūros mokesčio nustatymo ir turi būti laikoma esminiu ir būtinu jo elementu.

42

Trečia, dėl Komisijos argumento, grindžiamo tuo, kad Deleguotojo reglamento 2023/1127 4 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje pateikta pakankamai išsamios informacijos apie VAPGSM apskaičiavimą, reikia konstatuoti (kaip tai daro ieškovė), kad minėtoje nuostatoje nėra išsamesnės informacijos apie šį apskaičiavimą nei ta, kurią pateikia pats SPA. Nors Deleguotojo reglamento 2023/1127 4 straipsnio 2 dalies antra pastraipa ir SPA 33 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos paskutiniu sakiniu siekiama skirtingų tikslų, t. y. apskaičiuoti VAPGSM atitinkamai siekiant nustatyti mokesčius ir suteikti LDIP ar LDIPS statusą, reikia konstatuoti, kad šiose dviejose nuostatose nurodyti informacijos šaltiniai, skirti VAPGSM gauti, yra identiški.

43

Todėl, kadangi, kaip buvo priminta šio sprendimo 41 punkte, VAPGSM apskaičiavimas yra esminis ir būtinas elementas nustatant mokestį, SPA 43 straipsnio 4 dalyje numatyta Komisijos pareiga deleguotajame akte „išsamiai“ reglamentuoti mokesčių nustatymo metodiką ir procedūras netiesiogiai, bet neišvengiamai lemia pareigą tokiame akte nustatyti bent jau pakankamai detalius VAPGSM apskaičiavimo metodikos elementus.

44

Bet kuriuo atveju SPA 43 straipsnio 4 dalis iš esmės įpareigoja Komisiją patikslinti ir sukonkretinti SPA, deleguotajame akte pateikiant detales, kurių teisės aktų leidėjas neapibrėžė (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2016 m. kovo 17 d. Sprendimo Parlamentas / Komisija, C‑286/14, EU:C:2016:183, 50 punktą). Kadangi Deleguotajame reglamente 2023/1127 Komisija tik bendrai nurodo tris informacijos šaltinius, t. y. paslaugų teikėjo pagal SPA 24 straipsnio 2 dalį pateiktus duomenis, informaciją, kurios prašoma pagal SPA 24 straipsnio 3 dalį, ir bet kurią kitą jai prieinamą informaciją, negalima teigti, kad Komisija laikėsi SPA 43 straipsnio 4 dalies.

45

Be to, per posėdį tik tvirtindama, kad pernelyg išsamios VAPGSM apskaičiavimo metodikos įtraukimas į deleguotąjį aktą būtų netinkamas ir kad toks sprendimas būtų „neproduktyvus“, nes dėl to kiltų rizika, kad ši metodika turės būti atnaujinama kiekvienais metais, be kita ko, atsižvelgiant į naujus vertinimo sprendimus, Komisija teisiškai pakankamai neįrodė, kodėl, atsižvelgiant į vis dėlto aiškų ir tikslų SPA 43 straipsnio 4 dalies tekstą, prie ginčijamo sprendimo pridėta bendra metodika yra pernelyg išsami.

46

Be to, toks argumentas taip pat prieštarauja SPA 77 konstatuojamajai daliai, pagal kurią „[VAPGSM] nustatymui gali turėti įtakos rinkos ir technikos pokyčiai, todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai papildyti [minėto] reglamento nuostatas priimant deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma interneto platformos ar interneto paieškos sistemos aktyvių gavėjų nustatymo metodika“.

47

Taip pat negalima pritarti per teismo posėdį Komisijos pateiktam argumentui, kad sprendimas neįtraukti išsamios informacijos į Deleguotąjį reglamentą 2023/1127 atitinka susirūpinimą dėl trečiųjų bendrovių komercinės paslapties ir konfidencialių duomenų, naudojamų VAPGSM apskaičiuoti, apsaugos. Komisija neįrodė, kaip tam tikrų duomenų konfidencialumas būtų labiau apsaugotas įgyvendinimo aktu (kaip antai ginčijamu sprendimu), nei deleguotuoju aktu. Be to, reikia konstatuoti, kad konfidencialios informacijos, kurią nurodo Komisija, bet kuriuo atveju nėra nei Deleguotajame reglamente 2023/1127, nei prie ginčijamo sprendimo pridėtoje bendroje metodikoje, todėl šį argumentą galima tik atmesti.

48

Kadangi šiomis aplinkybėmis VAPGSM yra tiek esminis priežiūros mokesčio nustatymo metodikos elementas, tiek sąvoka, kurią visame SPA reikia suprasti vienodai ir nuosekliai (žr. šio sprendimo 34 punktą), iš SPA 43 straipsnio 3 dalies, siejamos su šio reglamento 33 straipsnio 3 dalimi, matyti, kad priimdama VAPGSM apskaičiavimo metodiką įgyvendinimo akte, o ne deleguotajame akte, Komisija pažeidė SPA 43 straipsnio 3–5 dalis ir 87 straipsnį.

49

Kiti Komisijos argumentai šios išvados nepaneigia.

50

Pirma, priešingai nei teigia Komisija, prie ginčijamo sprendimo pridėta bendra metodika negali būti laikoma paprastu motyvuotu paaiškinimu, kaip buvo apskaičiuotas VAPGSM; kaip patvirtina pats priedo pavadinimas, tai yra tikra išsami apskaičiavimo metodika.

51

Nors ji gali padėti suprasti Komisijos samprotavimus ir yra bendra visiems paslaugų teikėjams (Komisija tai pabrėžė per posėdį), vis dėlto tokia metodika, atsižvelgiant į jos tekstą, turinį ir ilgumą, turi bendro pobūdžio dokumento, kuris turi būti taikomas visiems paslaugų teikėjams, požymių ir nėra vien ginčijamo sprendimo motyvavimo elementas.

52

Antra, reikia pažymėti: kadangi jokioje SPA ar Deleguotojo reglamento 2023/1127 nuostatoje nenumatytas įgaliojimas Komisijai įgyvendinimo aktu papildyti arba sukonkretinti SPA 43 straipsnio 4 dalyje nurodytą metodiką ir procedūras, tai, kad prie ginčijamo sprendimo buvo pridėta bendra metodika, taip pat neturi jokio teisinio pagrindo.

53

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, penktąjį pagrindą reikia pripažinti pagrįstu ir dėl to panaikinti ginčijamą sprendimą; be to, nėra reikalo nagrinėti kitų ieškovės pateiktų argumentų, kaltinimų ar pagrindų ir priimti sprendimo dėl jos pateikto prašymo taikyti proceso organizavimo priemones.

54

Komisija Bendrojo Teismo prašo tuo atveju, jeigu jis panaikintų Deleguotojo reglamento 2023/1127 5 straipsnio 2 ar 4 dalis arba ginčijamą sprendimą, palikti galioti to reglamento ar ginčijamo sprendimo padarinius iki tol, kol Komisija imsis būtinų priemonių konstatuotiems trūkumams pašalinti. Šis sustabdymas yra būtinas, nes toks panaikinimas turi įtakos kitų suteiktojo statuso paslaugų teikėjų už 2023 m. mokėtinų ir jau sumokėtų mokesčių dydžiui, taip pat bendram išteklių, kuriuos Komisija turi ir kuriuos jau yra panaudojusi jai pavestoms priežiūros užduotims vykdyti, dydžiui.

55

Ieškovė teigia, kad ginčijamo sprendimo galimo panaikinimo padarinių apribojimas laiko atžvilgiu nepateisinamas vien tuo, kad dėl teismo sprendimo, kuris bus priimtas, atgaline data turės būti grąžintas priežiūros mokestis, sumokėtas laukiant naujo sprendimo priėmimo. Be to, ji mano, kad sprendimas, kuris bus priimtas, neturės tiesioginio poveikio kitiems Komisijos priimtiems įgyvendinimo aktams.

56

Pagal SESV 264 straipsnio pirmą pastraipą, jei ieškinys yra pagrįstas, Bendrasis Teismas ginčijamą teisės aktą paskelbia negaliojančiu.

57

SESV 266 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodyta, kad institucija, kurios aktas buvo paskelbtas negaliojančiu, privalo imtis būtinų priemonių sprendimui dėl panaikinimo įvykdyti.

58

Tokiomis aplinkybėmis pagal SESV 264 straipsnio antrą pastraipą, jei Sąjungos teismas mano, kad tai reikalinga, jis nurodo, kurie paskelbto negaliojančiu akto padariniai lieka galutiniai. Iš jurisprudencijos matyti, kad įgyvendindamas šiame straipsnyje jam suteiktus įgaliojimus Sąjungos teismas atsižvelgia į tai, kad būtų paisoma teisinio saugumo principo ir kitų viešųjų ar privačiųjų interesų (žr. 2021 m. vasario 25 d. Sprendimo Komisija / Švedija, C‑389/19 P, EU:C:2021:131, 72 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; šiuo klausimu taip pat žr. 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Régie Networks, C‑333/07, EU:C:2008:764, 122 punktą).

59

Taigi SESV 264 straipsnio antra pastraipa, be kita ko, buvo aiškinama kaip leidžianti panaikinto akto padarinius palikti galioti protingą laikotarpį ne tik dėl teisinio saugumo, bet ir dėl priežasčių, kuriomis siekiama išvengti Sąjungos vykdomos ar palaikomos politikos įgyvendinimo nutraukimo ar pablogėjimo (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2025 m. vasario 12 d. Sprendimo Volksbank / BPV (2018 m. ex ante įnašai), T‑406/18, EU:T:2025:151, 104 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

60

Nors, kaip matyti iš šio sprendimo 48 punkto, nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant SPA 43 straipsnio 4 dalį, Bendrasis Teismas vis dėlto nenustatė klaidos, darančios poveikį pačiai ieškovės pareigai sumokėti priežiūros mokestį už 2023 m.

61

Tokiomis aplinkybėmis ginčijamo sprendimo panaikinimas nenumatant palikti galioti jo padarinių iki tol, kol bus pakeistas nauju sprendimu, galėtų pakenkti SPA 43 straipsnio (kuriame numatyta, kad Komisija LDIP ir LDIPS paslaugų teikėjams taiko metinį priežiūros mokestį, kurio bendra suma apima išlaidas, kurias Komisija patiria vykdydama jai SPA pavestas priežiūros užduotis) įgyvendinimui (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 177 punktą). Jeigu Komisija privalėtų nedelsiant grąžinti ieškovės priežiūros mokesčio sumą ir kitų paslaugų teikėjų (tų, kurie pareiškė panašius ieškinius, grindžiamus tais pačiais pagrindais, kurie buvo pripažinti pagrįstais šiame ieškinyje) mokesčių sumas, nors šiems paslaugų teikėjams iš esmės ir toliau taikoma pareiga mokėti minėtus mokesčius, dėl tokio grąžinimo Komisija galėtų netekti finansinių išteklių, būtinų jai SPA pavestoms priežiūros užduotims vykdyti.

62

Be to, reikia pažymėti, kad, atsižvelgiant į priežastis, pateisinančias ginčijamo sprendimo panaikinimą (t. y. į tai, kad Komisija naudojo bendrą VAPGSM apskaičiavimo metodiką, pridėdama ją prie įgyvendinimo aktų), Komisija negalės priimti naujo sprendimo, kuriuo ieškovei būtų nurodyta sumokėti priežiūros mokestį, prieš tai deleguotuoju aktu nenustačiusi VAPGSM apskaičiavimo metodikos. Pagal SESV 266 straipsnio 1 dalį iš ginčijamo sprendimo panaikinimo Komisija privalo padaryti būtinas išvadas, atsižvelgdama ne tik į šio sprendimo rezoliucinę dalį, bet ir į motyvus, kurie yra būtinas jos pagrindas, nes motyvai yra būtini siekiant nustatyti tikslią prasmę to, kas nuspręsta rezoliucinėje dalyje (šiuo klausimu žr. 2007 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Italija / Komisija, C‑417/06 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2007:733, 50 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją, taip pat 2016 m. liepos 14 d. Sprendimo Latvija / Komisija, T‑661/14, EU:T:2016:412, 90 punktą). Taigi naujas sprendimas, kuriuo nustatomas Facebook ir Instagram taikomas priežiūros mokestis už 2023 m., prireikus galėtų būti priimtas tik iš dalies pakeitus Deleguotąjį reglamentą 2023/1127 arba priėmus naują deleguotąjį aktą, kuriuo nustatoma VAPGSM apskaičiavimo metodika; esamoje situacijoje tai, beje, gali turėti įtakos ir priežiūros mokesčių nustatymui įgyvendinimo aktuose, priimtuose dėl 2024 m.

63

Todėl, atmetus prašymą palikti galioti ginčijamo sprendimo padarinius, kiltų grėsmė teisiniam saugumui ir tinkamam priežiūros užduočių, kurias SPA paveda Komisijai, vykdymui.

64

Šiomis aplinkybėmis reikia palikti galioti ginčijamo sprendimo padarinius iki tol, kol per protingą terminą, kuris negali viršyti dvylikos mėnesių nuo tos dienos, kai dabar priimamas sprendimas taps galutinis, bus imtasi būtinų priemonių šiam sprendimui įvykdyti.

65

Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

66

Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, iš jos reikia priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal ieškovės pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia: